PRANEŠIMAS  gyvūnų apsaugos juos vežant

16.10.2012 - (2012/2031(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Janusz Wojciechowski

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 128 KB)
• 001-001 (DOC - 83 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl gyvūnų apsaugos juos vežant

(2012/2031(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2011) 0700),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 20122015 m. (COM(2012) 0006),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką Sąjunga ir valstybės narės visokeriopai atsižvelgs į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo[3],

–   atsižvelgdamas į savo 1996 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 95/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 30 d. rezoliuciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančią Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97, kuriame siūloma ilgiausia galima skersti gabenamų gyvūnų kelionės trukmė – 9 valandos arba 500 km[5],

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97[6],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą Nr. 54/2009 dėl skersti skirtų arklių gabenimo Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento rašytinį pareiškimą Nr. 49/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo,

–   atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinę nuomonę dėl transportuojamų gyvūnų gerovės, paskelbtą 2011 m. sausio mėn.[7],

–   atsižvelgdamas į daugiau kaip milijono ES piliečių pasirašytą peticiją „8hours.eu“, kurioje raginama nustatyti ne daugiau kaip 8 valandų leistiną kelionės trukmę Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0331/2012),

A. kadangi gyvūnų gerovė XXI amžiuje yra humaniškumo išraiška ir Europos civilizacijos bei kultūros uždavinys ir kadangi bet kokia veikla, skirta gyvūnams apsaugoti ir jų gerovei užtikrinti, turi būti grindžiama moksliniais faktais ir principu, kad gyvūnai yra juslios būtybės ir kad turi būti atsižvelgta į jų specifines reikmes, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje;

B.  kadangi gyvūnai vežami dėl ekonominių ir logistikos veiksnių, tačiau dėl to gali padidėti socialinės ir aplinkos apsaugos išlaidos (intensyvėja automobilių eismas, išmetama daugiau CO₂);

C. kadangi gyvūnų vežimo klausimai turėtų būti sprendžiami ES ir už jos ribų, iš trečiųjų šalių gabenami gyvūnai turi būti kruopščiai tikrinami ir stebimi, taip Europos Sąjungos gyvūnų augintojams užtikrinant darnesnį konkurencingumą ir skatinant gerinti gyvūnų vežimo trečiosiose šalyse standartus;

D. kadangi ES teisės aktai dėl gyvūnų gerovės juos vežant neturėtų būti iškraipomi laisvo prekių judėjimo srityje ir neturėtų sudaryti neproporcingų finansinių išlaidų ir kadangi reikia atsižvelgti į ypatingai nepalankią periferinių ir atokiausių regionų geografinę padėtį;

E.  kadangi vežti mėsą ir kitus gyvūninius produktus techniškai yra lengviau ir etiniu požiūriu racionaliau, negu gyvus gyvūnus, kuriuos vėliau ketinama skersti;

F.  kadangi vežant gyvūnus tolimais atstumais nehigieniškomis ir nepalankiomis sąlygomis gali padidėti pavojus sklisti užkrečiamosioms ligoms;

G. kadangi gyvūnų gerovė gali daryti poveikį gyvūninių produktų kokybei;

H. kadangi gyvūnų skerdimas ir mėsos perdirbimas kuo arčiau nuo gyvūnų auginimo vietos gali padėti paskatinti kaimo vietoves ir jų tvarų vystymąsi; kadangi reikėtų pripažinti, kad ne visada yra tinkamų skerdyklų reikiamu atstumu ir kad išlaikant mažas vietines skerdyklas kyla didelių finansinių problemų; kadangi dėl aukštų higienos standartų ir kitų reikalavimų ES teisės aktuose tokiems įrenginiams skerdyklos buvo restruktūrizuotos ir jų skaičius sumažėjo; kadangi dėl to būtina ištirti, kaip vietos skerdyklas padaryti ekonomiškai gyvybingas;

I.   kadangi vežimo trukmės apribojimai ir pernelyg ribojančios sąlygos gali kelti pavojų tam tikrų šalių ir periferinių ES vietovių įprastai rinkos pasiūlai, dėl to kai kurios įmonės gali nebebūti ekonomiškai gyvybingos ir gali patirti visas galimas su konkurencingumo praradimu susijusias pasekmes;

J.   kadangi gyvūnų vežimo sąlygos yra visiems rūpimas klausimas;

Bendras Europos Komisijos ataskaitos įvertinimas

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kaip įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005, ir pateikiama išvada, kad šis reglamentas turėjo teigiamą poveikį gyvūnų gerovei juos vežant, tačiau pažymi, kad vežant gyvūnus išlieka didelių su jų gerove susijusių problemų, daugiausia dėl to, kad valstybės narės prastai laikosi reikalavimų ir juos įgyvendina;

2.  ragina Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą ir vienodą esamų ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų vežimą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą; mano, kad geresnis įgyvendinimas yra esminis dalykas norinti užtikrinti esamų teisės aktų veiksmingumą ir praktinį taikymą siekiant, kad būtų pagerintos vežimo sąlygos ir neiškraipoma konkurencija ES valstybėse narėse;

3.  labai smerkia tai, kad Europos Komisijos ataskaita pagrįsta nepakankamai svariais moksliniais įrodymais ir duomenimis, pvz., išorinio rangovo tyrimu, kuris pagrįstas iš esmės tyrimu, kurį atlieka tiesiogiai su gyvūnų vežimu susijusios arba tiesioginį interesą turinčios šalys;

4.  išreiškia susirūpinimą, kad yra pavojus, jog kai kuriais atvejais ataskaitoje pateikti iš valstybių narių gauti duomenys, nesant galimybės tiksliai patikrinti jų teisingumo, gali ne visiškai atspindėti tikrąją padėtį gyvūnų vežimo srityje dėl skirtingų kontrolės metodų ir priemonių, taikomų atskirose valstybėse narėse;

5.  išreiškia susirūpinimą, kad gyvūnų vežimo nuostatos atskirose valstybėse narėse įgyvendinamos labai nevienodai; dėl to ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais užtikrinama visiška ir vienoda vežimo sąlygų laikymosi kontrolė;

6.  primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių siekiant stiprinti skirtingų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bendravimą;

7.  pažymi, kad Komisijos ataskaitoje išsamiai neįvertintos visos gyvūnų vežimo išlaidos ir daugiausia apsiribota poveikiu ES vidaus prekybai, regioniniais, socialiniais ir ekonominiais padariniais, poveikiu gyvūnų gerovei, moksliniu pagrindu ir kontrole, tuo, ar laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatų; todėl ragina Komisiją pateikti išsamų visų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos išlaidų, patiriamų vežant gyvūnus, ir gautos naudos įvertinimą, įskaitant vežamų skersti gyvūnų ir skerdienos bei maisto produktų vežimo palyginimą, taip pat vežimo poveikį mėsos produktų kainoms, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams ir įtraukiant visas suinteresuotas šalis;

8.  ragina Komisiją pradėti plataus užmojo vartotojų informavimo kampaniją Europos teisės aktų gyvūnų gerovės srityje tema, t. y. nuolat teikti informaciją apie reikalavimų pasikeitimus Europos gamintojams, siekiant sustiprinti jų pastangų matomumą ir padidinti jų produktų pridėtinę vertę;

9.  pabrėžia, kad ataskaitiniu 2005–2009 m. laikotarpiu smarkiai padidėjo vežamų gyvūnų skaičius: galvijų – 8 proc., kiaulių – 70 proc., avių – 3 proc., ir tik vežamų arklių sumažėjo 17 proc.; pabrėžia, kad du trečdaliai siuntų vežamos trumpesnį negu 8 val. vežimo laikotarpį, o 4 proc. atvejų vežimo laikas viršija ilgiausią nustatytą kelionės trukmę, todėl gyvūnus reikia iškrauti ir pailsinti prieš tęsiant kelionę; apgailestauja, kad beveik 2 proc. siuntų atveju kelionės laikas nenurodytas: tai reiškia daugiau negu penkis kartus daugiau, palyginti su 2005 m.;

10. mano, kad iš esmės gyvūnai turėtų būti skerdžiami kuo arčiau jų auginimo vietos; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad nors vartotojai ir pasisako už trumpesnį skersti skirtų gyvūnų vežimą, tačiau mieliau perka šviežią mėsą; ragina Komisiją paaiškinti, kokias reikėtų daryti iš to išvadas; pripažįsta, kad dėl nepakankamo vykdymo reglamento tikslas apriboti gyvų skersti skirtų gyvūnų vežimą nebuvo pasiektas, tačiau jis padėjo pagerinti gyvūnų gerovę juos vežant; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti esamus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų vežimą, ir ragina Komisiją skatinti, kai įmanoma, vykdyti vietos perdirbimo veiklą; mano, kad ES politika turėtų būti siekiama padėti kurti trumpas ir skaidrias tiekimo grandines kartu užtikrinant tiekimą rinkai visose valstybės narėse ir atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad ES higieną reglamentuojantys teisės aktai, užtikrindami didžiausią įmanomą vartotojų apsaugą, neturėtų be reikalo trukdyti kurti mobilius mažos apimties regioninius ir mėsos perdirbimo įrenginius;

11. ragina Europos Komisiją pateikti aiškią vietos skerdyklų apibrėžtį;

12. primena, jog minėtojo reglamento 32 straipsnyje teigiama, kad Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į „mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės“ ir kad prireikus kartu su ja gali būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su ilgomis kelionėmis;

13. pažymi Europos Parlamento rašytinį pareiškimą Nr. 49/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo, bet pripažįsta, kad vien toks reikalavimas nėra pagrįstas moksliniais įrodymais; mano, kad gyvūnų gerovė vežant kai kuriais atvejais daugiau priklauso nuo tinkamų transporto priemonės įrengimų ir reikiamos gyvūnų priežiūros, kaip nurodyta 2010 m. gruodžio mėn. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonėje; tačiau prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti geriausios patirties gaires siekiant geriau įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir taikyti griežtesnius kontrolės mechanizmus siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę;

14. primygtinai ragina iš naujo svarstyti klausimą dėl ne daugiau kaip 8 valandų leistinos kelionės trukmės, skaičiuojat nuo pakrovimo laiko, nustatymo vežamiems skersti gyvūnams, nepaisant to, ar jie gabenami žemės ar jūros transportu, taikant išimtis dėl atokiausių regionų geografinių sąlygų, išsklaidytų automobilių kelių tinklų, atokių vietovių ar moksliniais tyrimais patvirtintų galimybių kai kurių rūšių gyvūnus vežti ilgesnį laiką su sąlyga, kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, kad gyvūnų apsaugos tikslais gyvūnų vežimo laiką, apsvarsčius visas galimybes, turėtų būti leidžiama pratęsti sutrikus vežimui dėl nenumatytų aplinkybių (spūsties, gedimo, nelaimingo atsitikimo, apylankos, nenugalimos jėgos ir kt.);

15. pabrėžia, kad Komisijos ataskaitos išvadose ypač pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, nustatyta, kad kai kurios reglamento dalys ne visiškai dera su turimomis žiniomis; mano, kad dėl šios priežasties svarbu pabrėžti, jog būtina atsižvelgti į naujausias mokslines žinias rengiant reglamentus dėl gyvūnų gerovės; pabrėžia tai, kad EFSA nuomonėje[8] teigiama, jog gyvūnų gerovei daro įtaką ne tik kelionės trukmė, bet ir kiti aspektai, pvz., teisingas pakrovimas ir iškrovimas, taip pat transporto priemonių konstrukcija;

Gyvūnų vežimo ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos išlaidos ir vienodos veiklos sąlygos

16. žino tai, kad daugelis vežėjų esant sudėtingai ekonominei padėčiai padarė didžiules investicijas ir palankiai vertina tai, kad, kaip minėta Europos Komisijos ataskaitoje, pagerėjo vairuotojų mokymas, patobulintos transporto priemonių specifikacijos ir gyvūnų vežimo kokybė; tačiau apgailestauja, kad Komisijos faktams pagrįsti trūksta pakankamai patikimų duomenų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelių reikiamų investicijų daugelis gyvūnų augintojų ir skerdyklų, visų pirma atokiose ir periferinėse Europos Sąjungos vietovėse esantys maži ūkiai ir skerdyklos, užsidarė;

17. atkreipia dėmesį į didžiulius skirtumus valstybėse narėse, susijusius su transporto priemonių modernizavimo išlaidomis (pvz., palydovinės navigacinės sistemos įdiegimo išlaidos svyruoja nuo 250 iki 6000 EUR), o tai daro didelį poveikį vienodoms vidaus rinkos veiklos sąlygoms, ir kritiškai vertina tai, kad ji neištyrė tokių skirtumų priežasčių;

18. ragina Komisiją dėl pirmiau apibūdintos padėties pateikti visišką visų ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių išlaidų, kurios patiriamos vežant gyvūnus, įvertinimą;

19. mano, kad gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai iš esmės turėtų būti grindžiami moksliniais įrodymais; todėl atsižvelgiant į teisės aktų skirtumus ir EFSA nustatytus naujausius mokslinius įrodymus ragina Europos Komisiją atnaujinti gyvūnų vežimo taisykles;

20. palankiai vertina tai, kad Komisija savo ataskaitoje pasinaudojo EFSA pateiktais moksliniais tyrimais, kuriuose atskleidžiamas poreikis gerokai apriboti arklių vežimo laiką, ir tai sutampa su pastabomis, pateiktomis 2010 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rašytiniame pareiškime;

21. apgailestauja, kad dėl naujų mokslinių įrodymų dėl gyvūnų vežimo trukmės, kuriuos pateikė EFSA, į Europos Komisijos ataskaitą neįtrauktos rekomendacijos dėl teisės aktų pakeitimų; reikalauja, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl žymiai sumažintos ilgiausios galimos kelionės trukmės visais skersti skirtų arklių vežimo atvejais, laikantis Tarybos direktyvos 2009/156/EB nuostatų; be to, primygtinai ragina atlikti kruopščią moksliniais tyrimais pagrįstą arklių gerovės standartų peržiūrą ir prireikus pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat persvarstyti transporto priemonių kūrimo standartus, ploto normos nuostatas ir vandens tiekimo nuostatas;

22. pažymi, kad, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 9 konstatuojamąja dalimi, reikalaujama pasiūlyti tinkamas nuostatas dėl naminių paukščių, kai tik bus turimi susiję EFSA vertinimai; todėl apgailestauja, kad Europos Komisijos ataskaitoje neatsižvelgiama į naminių paukščių vežimą, nepaisant to, kad naminiai paukščiai yra pagrindinė Europos Sąjungoje vežamų gyvūnų kategorija; taigi ragina Komisiją remiantis naujausiais moksliniais įrodymais peržiūrėti esamus ES teisės aktus dėl paukščių vežimo;

23. ragina Komisiją ir Tarybą remiantis naujausiais EFSA paskelbtais moksliniais įrodymais peržiūrėti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir įtraukti patobulinimus, susijusius visų pirma su ploto normos reikalavimais, pvz., arklių gabenimo atveju taikyti kg/m² skaičiavimą, kuris yra algoritminė lygtis, pagal kurią galvijų ir avių kūno dydis siejamas su jų svoriu, o didžiausias galimas konteineriuose esančių mėsinių viščiukų tankumas siejamas su šilumos kiekiu;

24. ragina Komisiją per savo dvišales prekybos derybas su trečiosiomis šalimis reikalauti taikyti ES gyvūnų gerovės taisykles ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ginti Bendrijos nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, taikymą tarptautiniu lygmeniu;

Nuostatų kontrolė ir įgyvendinimas

25. palankiai vertina informaciją apie įdiegtą navigacijos sistemą, skirtą vežamiems gyvūnams stebėti, kartu išreikšdamas apgailestavimą, kad šią sistemą valstybės narės įgyvendina labai skirtingai ir kad apskritai ši sistema naudojama tik iš dalies vežamiems gyvūnams kontroliuoti; prašo Europos Komisijos iki 2014 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama sukurti ES lygmens bendrą duomenų rinkimo ir kontrolės per palydovinės navigacijos sistemą, kuri būtų pagrįsta duomenų siuntimu tikruoju laiku;

26. reiškia nusivylimą, kad nebuvo geriau pasinaudota naujomis technologijomis, kurias taikant būtų palengvintas darbas šioje srityje ir ilgainiui sumažintos išlaidos;

27. ragina pereiti prie elektroninių technologijų, kad valstybės narės galėtų supaprastinti bendrovių darbą sudarydamos joms palankesnes sąlygas įvairių administracinių įstaigų reikalaujamiems duomenims saugoti ir perduoti;

28. ragina Europos Komisiją imtis tyrimo, kaip naujos ir esamos technologijos gali būti taikomos gyvūnus gabenančiose transporto priemonėse siekiant reguliuoti, kontroliuoti ir registruoti temperatūrą ir drėgmę, nes tai esminiai dalykai norint kontroliuoti ir apsaugoti konkrečių kategorijų gyvūnų gerovę juos vežant, kaip nustatyta EFSA rekomendacijose;

29. pabrėžia, kad patikrinimai turi būti atliekami vienodai visoje Sąjungoje ir proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui, siekiant užtikrinti ir išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo ES; taip pat ragina Komisiją didinti Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų iš anksto nepranešus, kuriuos atliekant ypatingas dėmesys būtų skiriamas gyvūnų gerovei ir gyvūnų vežimui, skaičių; mano, kad dėl skirtingų duomenų rinkimo ir kontrolės mechanizmų metodų sudėtinga susidaryti tikslią nuomonę dėl to, kaip atskiros valstybės narės laikosi reikalavimų; todėl ragina Komisiją patvirtinti darnesnę atskaitomybės struktūrą ir atlikti daugiau Maisto ir veterinarijos tarnybos surinktų patikros ataskaitų duomenų ir valstybių narių rezultatų, susijusių su jų daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais, analizių;

30. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atvežus gyvūnus į galutinę paskirties vietą būtų atliktas jų veterinarinis patikrinimas;

31. išreiškia susirūpinimą dėl informacijos apie didelius skirtumus aiškinant reglamento nuostatas atskirose valstybėse narėse, o tai kelia pavojų šio reglamento tikslams ir iškreipia konkurenciją; dėl to ragina Komisiją paskelbti reikiamus reglamento paaiškinimus ir su juos susijusius rekomendacinius dokumentus, kad būtų pašalinta galimybė laisvai jį aiškinti;

32. pažymi, kad pasitaikantys įgyvendinimo trūkumai dažnai motyvuojami tuo, kad teisiniai nurodymai praktiškai yra neįgyvendinami ir nesuderinami su nacionaline teise; ragina Komisiją peržiūrėti esamą reglamentą, ar jame yra tokio nesuderinamumo požymių;

33. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės pasirengusios toleruoti akivaizdžius reglamento nuostatų pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamų naudoti kelionės žurnalų priimtinumą, perpildytas transporto priemones ir nepakankamas ploto normas;

34. ragina kiekvienos valstybės narės sienų kontrolės institucijas bendradarbiauti ir dalytis informacija apie tarpvalstybinį gyvūnų vežimą;

35. ragina valstybės nares reglamento pažeidimo atvejais pagal jo 25 straipsnį numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas; atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingose valstybėse narėse už tuos pačius pažeidimus taikomos baudos ir sankcijos labai skiriasi, ir ragina visoje ES labiau suderinti sankcijas siekiant užtikrinti geresnį reglamento vykdymą; prašo Europos Komisijos iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti Europos Komisijai ataskaitą, kurioje būtų analizuojamos už rimtus pažeidimus vežant gyvūnus keliais visose valstybėse narėse taikytos sankcijos, panašią į jos ataskaitą, kurioje nagrinėjamos baudos socialinių taisyklių kelių transporte srityje[9];

36. atkreipia dėmesį į taisykles, reglamentuojančias atsakomybę, kai atsakomybė už netinkamus vežti gyvūnus yra nepakankamai aiškiai apibrėžta, kad būtų galima užtikrinti, kad vežti netinkami gyvūnai nebūtų vežami, o nubausti asmenys nebūtinai ne visada turi galimybę užkirsti kelią jų vežimui;

37. ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina teisingo reglamento įgyvendinimo, ir taikyti joms sankcijas;

38. ragina valstybes nares stiprinti visos gamybos grandinės kontrolę, kad būtų nutraukta praktika, kurią taikant pažeidžiamas reglamentas ir pabloginamos gyvūnų vežimo sąlygos, pvz., leidžiama perpildytoms transporto priemonėms tęsti keliones arba leidžiama naudoti kontrolės punktus, kurių įranga netinkama gyvūnų poilsiui, šėrimui ir girdymui;

39. mano, kad tinkamas transporto įmonių ir vežėjų mokymas ir švietimas yra būtini tinkamam elgesiui su gyvūnais, o kartu gyvūnų apsaugai ir gerovei užtikrinti; ragina visas valstybes nares pagerinti ir išplėsti savo mokymo ir švietimo programas, privalomas pagal reglamentą (EB) Nr. 1/2005; pažymi, kad mokymų kursų trukmė ir standartai įvairiose valstybėse narėse labai skirtingi; todėl prašo, kad būtų parengtos aiškios ES gairės siekiant rengti geresnius ir vienodesnius vairuotojų ir gyvūnų prižiūrėtojų mokymus;

40. pabrėžia, kad pagrindinis mažmenininkams, maisto tiekimo įmonėms arba maisto produktų gamintojams tenkantis vaidmuo yra užtikrinti, kad taikant jų asmeninius standartus mėsa būtų gaunama iš gyvūnų, kurie užauginti ir paskersti vietoje ir vežti laikantis gerovės normų;

41. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina griežtinti tokios praktikos stebėseną;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL C 308E, 2006 12 16, p. 170.
• [2]  OL C 279E, 2009 11 19, p. 89.
• [3]  OL C 81E, 2011 3 15, p. 25.
• [4]  OL C 362/05, 1996 12 2, p. 331.
• [5]  OL C 103E, 2004 4 29, p. 36.
• [6]  OL L 3, 2005.1.5, p. 1.
• [7]  EFSA Journal 2011:9(1):1966 (p. 125).
• [8]  Official Journal of EFSA 2011:9(1):1966 (125 p.)
• [9]  COM(2009) 225

AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo 1977 m. Europos Sąjungoje taikomos taisyklės, reglamentuojančios vežamų gyvūnų gerovę. Šiomis taisyklėmis siekiama pašalinti prekybos gyvais gyvūnais technines kliūtis, rinkos organizacijoms sudaryti palankiais veiklos sąlygas ir užtikrinti tinkamą tokių gyvūnų apsaugos lygį. Paskutinį kartą ES teisės aktai, reglamentuojantys vežamų gyvūnų gerovę, buvo atnaujinti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas, įsigaliojusiu 2007 m. sausio 5 d.

Reglamento 32 straipsnyje Komisijai nustatytas įpareigojimas per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos (iki 2011 m. sausio 5 d.) pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie „šio reglamento poveikį vežamų gyvūnų gerovei ir gyvų gyvūnų prekybos srautams išsiplėtusioje Bendrijoje. Šioje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės ir į ataskaitą apie navigacinės sistemos įgyvendinimą, o taip pat į reglamento socialinę ekonominę reikšmę, įskaitant regioninius aspektus. Prireikus kartu su šia ataskaita gali būti pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų dėl ilgų kelionių, ypač dėl kelionių laiko, poilsio ir ploto normų.“ Komisija pateikė šią ataskaitą 2011 m. lapkričio 10 d.

Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje apibūdinama, kaip įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005, nors mano, kad ataskaitoje išsamiai neįvertintos visos gyvūnų vežimo ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos išlaidos. Be to, pranešėjui kelia nerimą tai, kad ataskaitoje pateikti iš valstybių narių gauti duomenys, nesant galimybės patikrinti jų teisingumo, gali ne visiškai atspindėti tikrąją padėtį, susiklosčiusią gyvūnų vežimo srityje, ypač dėl skirtingų kontrolės metodų ir priemonių, taikomų įvairiose valstybėse narėse.

Pabrėžia, kad ataskaitiniu 20052009 m. laikotarpiu smarkiai padaugėjo vežamų gyvūnų: pabrėžia, kad ataskaitiniu 2005–2009 m. laikotarpiu smarkiai padaugėjo vežamų gyvūnų: galvijų – 8 proc., kiaulių – 70 proc., avių – 3 proc., ir tik vežamų arklių sumažėjo 17 proc.; pabrėžia, kad ataskaitiniu 2005–2009 m. laikotarpiu smarkiai padaugėjo vežamų gyvūnų, dėl to nebuvo pasiektas tikslas, nustatytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 aiškinamosios dalies 5 punkte: „Gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais“; Vadinasi, nepasiektas reglamento tikslas – sumažinti vežamų gyvūnų skaičių, dėl to reikėtų persvarstyti šios srities ES politiką.

Pranešėjas mano, kad mėsos ir kitų gyvūninių produktų vežimas yra techniškai lengvesnis ir ekonomiškai racionalesnis sprendimas negu gyvų gyvūnų vežimas, todėl reikia imtis priemonių pardavimui vietoje ir maisto pristatymo grandinių sutrumpinimui remti. ES politika šioje srityje turėtų būti persvarstyta ir nukreipta taip, kad būtų remiamos vietos perdirbimo įmonės ir mažos vietos skerdyklos bei mėsos gamybos įmonės, kuriose skerdžiami gyvūnai, vežami netolimais atstumais.

Be kita ko, pranešėjas mano, kad reikia atsižvelgti į daugiau kaip milijono ES piliečių pasirašytą peticiją, kurioje raginama nustatyti ne daugiau kaip 8 valandų leistiną kelionės trukmę Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams.

Ataskaitoje pripažinta, kad transporto įmonėms teko dauguma gerokai padidėjusių išlaidų, patirtų užtikrinant atitiktį gyvūnų gerovės nuostatoms, ypač dėl to, kad reikėjo pritaikyti transporto priemones įrengiant apšiltintus stogus, girdymo įrangą, geriamojo vandens šildymo sistemas, palydovinės navigacijos sistemas ir dirbtinio vėdinimo įrenginius, taip pat dėl didesnių darbo ir degalų išlaidų. Šios išlaidos nebuvo įtrauktos į gyvų gyvūnų vežimo rinkos kainas, nes kainos liko tokio paties lygio arba sumažėjo. Pranešėjas mano, kad šias išlaidas turi padengti ir kiti subjektai, susiję su gyvūninių produktų gamyba.

Darniai įgyvendinant ir vykdant gyvūnų gerovės nuostatas bus užtikrintas griežtų gyvūnų gerovės standartų laikymasis ir užkirstas kelias rinkos iškraipymams Europos Sąjungoje. Ataskaitoje konstatuota, kad kai kurios valstybės narės netinkamai įgyvendina teisės aktus. Todėl pranešėjas mano, kad reikalingi tolesni veiksmai siekiant užtikrinti darnesnį Europos Sąjungos teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą visoje ES. Be kita ko, pranešėjas mano, kad praverstų įgyvendinimo priemonės, kuriomis būtų išsamiai nustatytos kontrolės priemonės, kurių reikia imtis, ir suderintos sankcijos.

Pranešėjas suformuluoja Komisijai kelis esminius pasiūlymus, visų pirma dėl:

–   išsamaus visų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos išlaidų, patiriamų vežant gyvūnus, įvertinimo ir jų poveikio mėsos produktų kainoms Europos Sąjungoje ištyrimo;

–   objektyvios ir patikimos vežamų gyvūnų gerovės kokybės vertinimo sistemos parengimo;

–   teisėkūros iniciatyvos, kurios tikslas būtų ne daugiau kaip 8 valandų leistinos kelionės trukmės nustatymas vežamiems skersti gyvūnams, taikant išimtis dėl geografinių sąlygų ir moksliniais tyrimais patvirtintų galimybių kai kurių rūšių gyvūnus vežti ilgesnį laiką su sąlyga, kad bus laikomasi gyvūnų gerovės nuostatų;

–   veiksmų valstybių narių atžvilgiu, kuriais būtų užtikrinta visiška ir vienoda gyvūnų vežimo sąlygų laikymosi kontrolė.

Dėl valstybių narių pranešėjas siūlo svarstyti specialiųjų kontrolės institucijų steigimo valstybėse narėse klausimą, kad jos kontroliuotų gyvūnų gerovės apsaugos nuostatų laikymąsi, įskaitant gyvūnų vežimo sąlygas, ir ragina atsisakyti praktikos, kurią taikant pažeidžiamas reglamentas ir pabloginamos gyvūnų vežimo sąlygos.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (9.5.2012)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

gyvūnų apsaugos juos vežant
(2012/2031(INI))

Nuomonės referentė: Kartika Tamara Liotard

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (EB) Nr. 1/2005 poveikio, kurioje reziumuojama, kad reglamentas turėjo teigiamo poveikio gyvūnų gerovei juos vežant, tačiau išlieka labai rimtų su gyvūnų gerove susijusių problemų[1]; apgailestauja, kad Komisija neketina siūlyti jokių ES teisės aktų dėl gyvūnų vežimo pakeitimų; apgailestauja, kad šioje ataskaitoje neatsižvelgta į reglamento 5 konstatuojamąją dalį, kurioje teigiama, kad „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais“;

2.  apgailestauja, kad ataskaitoje neatsižvelgta į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendaciją dėl strategijų, pagal kurias būtų ribojamas gyvūnų vežimo ir skersti skirtų gyvūnų vežimo dideliais atstumais mastas ir trumpinamas kelionės laikas, kūrimo siekiant mažinti su gyvūnų vežimu susijusių ligų protrūkių riziką[2];

3.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje nepaminėta viena iš rekomendacijų, įtrauktų į EFSA mokslinę nuomonę, t. y. kad prioritetas turėtų būti teikiamas vežimui tiesiai be sustojimų (pvz., galvijų turguose), dėl kurių gali kilti tiesioginio ar netiesioginio kontakto su gyvuliais iš kitų ūkių pavojus[3];

4.  ragina Komisiją įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis apribojus gyvūnų vežimo mastą ir vietoj gyvų gyvūnų vežant skerdeną ir mėsą būtų daromas teigiamas poveikis aplinkai, t. y. būtų sumažinta tarša, pagerintas transporto sektoriaus anglies pėdsakas ir paskatintas vietos produktų gamybos ir vartojimo vystymas; taip pat pažymi, kad skerdenos ar mėsos vežimas tvaresnis negu gyvų gyvūnų vežimas; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad ilgais atstumais turėtų būti vežama tik skerdena ar mėsa;

5.  ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, skirtą pereiti prie labiau regioninio gyvulininkystės produkcijos modelio, pagal kurį tais atvejais, kai įmanoma, gyvūnai būtų atsivedami, penimi ir skerdžiami tame pačiame regione užuot juos gabenus didžiuliais atstumais;

6.  mano, kad – taip pat ir siekiant riboti su vežimu susijusių ligų protrūkių riziką, užtikrinti maisto kokybę ir maisto saugą – esama pagrindo numatyti paskatas regioninės veislininkystės, prekybos ir gyvūnų skerdimo tikslais, kad būtų sutrumpinta bereikalingai ilga gyvūnų vežimo trukmė;

7.  ragina Komisiją panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas už gyvulius siekiant neleisti gyvūnų be reikalo vežti ilgai arba šią trukmę sutrumpinti;

8.  pažymi, kad reglamento nuostatos dėl vežimo laiko, poilsio laiko ir erdvės ploto yra ne pagrįstos moksline Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto ar EFSA nuomone, o paimtos iš ankstesnės direktyvos[4]; apgailestaudamas pažymi, jog, nors yra parengtos aiškios EFSA išvados, kai kurios reglamento dalys neatitinka dabartinių mokslinių žinių, ypač kai tai susiję su arklių, naminių paukščių ir triušių vežimu, erdvės plotu, temperatūros reikalavimais ir vidiniu gardų aukščiu, taip pat kad kartu su ataskaita nepateikta jokio pasiūlymo;

9.  pažymi, kad, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 9 konstatuojamąja dalimi, reikalaujama pasiūlyti tinkamas specialias nuostatas dėl naminių paukščių, kai tik bus turimi susiję EFSA vertinimai; todėl apgailestauja, kad, nepaisant naujų mokslinių įrodymų ir EFSA rekomendacijų[5], kartu su Komisijos ataskaita nepateikta jokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusio su naminių paukščių vežimu, nors naminiai paukščiai yra dažniausiai vežamos rūšies gyvūnai Europoje;

10. ragina arklius perskirti į grupę atskirai nuo kitų ūkinių gyvūnų siekiant atsižvelgti į jų specifines fizines, fiziologines ir elgsenos savybes, aprašytas EFSA ataskaitoje[6]; ragina nustatyti specialias (skersti skirtų) arklių kelionės ribas, kurių būtų pradėta laikytis nedelsiant;

11. ragina Komisiją persvarstyti maksimalų sunkiasvorių transporto priemonių aukštį (šiuo metu 4 metrai) ir prireikus jį padidinti, kai transporto priemonė naudojama gyvūnams vežti, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų gerovės problemoms, su kuriomis susiduriama dėl netinkamo krovinių triumų aukščio;

12. primena, jog reglamento 32 straipsnyje nurodoma, kad Komisijos ataskaitoje turi būti atsižvelgta į „mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės“ ir kad prireikus kartu su ja gali būti pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su ilgos trukmės kelionėmis; primena daugumos Parlamento narių pasirašytą Europos Parlamento rašytinį pareiškimą Nr. 49/2011, kuriame raginama apriboti skersti skirtų gyvūnų vežimo laiką, kad jis neviršytų 8 valandų, taip pat primena iniciatyvą už 8 valandų kelionę, kurią parėmė daugiau nei milijonas Europos piliečių; todėl ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 siekiant nustatyti maksimalią gyvūnų, vežamų skersti, kelionės ribą, kuri neviršytų iš viso 8 valandų; todėl ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 siekiant nustatyti maksimalią gyvūnų, vežamų skersti, kelionės ribą, kuri būtų gerokai mažesnė nei 8 valandos;

13. ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir įtraukti patobulinimus, susijusius su toliau išvardytais aspektais:

–   transporto priemonių specifikacijomis;

–   sąlygomis vežant, pvz., gardais, aprūpinimu geriamuoju vandeniu, temperatūra ir drėgme;

–   specialiais vairuotojams skirtais mokymais, tinkamu greičiu ir atsargiu pakrovimu bei iškrovimu, kad vairuotojai pajėgtų susitvarkyti su savo vežamais gyvūnais;

–   minimalaus erdvės ploto padidinimu ir telingų ir (arba) sužalotų gyvūnų vežimo taisyklių sugriežtinimu;

–   taip pat kviečia Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant paraginti naudoti kilnojamąsias skerdyklas ir vėl steigti vietos skerdyklas, kad būtų skatinama skersti gyvūnus arti gamybos ir pardavimo vietų;

14. mano, kad ataskaitos, kurias kasmet pateikia valstybės narės, itin svarbios norint suvokti teisės aktų poveikį ir imtis atitinkamų korekcinių veiksmų; ragina Komisiją teikti ypatingą prioritetą siekiui geriau įgyvendinti šį reglamentą; ragina Komisiją iki 2013 m. sausio 1 d. priimti kontrolės ir labiau suderintos atskaitomybės struktūros priemones ir parengti pranešimą apie valstybių narių padarytą pažangą;

15. yra įsitikinęs, kad vadovaujantis kai kuriomis reglamento nuostatomis paliekama pernelyg daug erdvės kompetentingų valstybių narių institucijų interpretacijoms, taigi atsiranda pagrindas nesutapimams įgyvendinant; ragina Komisiją prireikus siūlyti techninius šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimus;

16. ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ir suderintą šiuo metu galiojančių ES teisės aktų dėl gyvūnų vežimo taikymą visose valstybėse narėse; tai – kartu su pakankamais nacionaliniu lygmeniu atliekamais patikrinimais – turėtų užtikrinti ir apsaugoti tinkamą vidaus rinkos veikimą vengiant valstybių narių savitarpio konkurencijos iškraipymų;

17. ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti teisės aktų vykdymą, pirmiausia tikrinant, kad pateiktų kelionės žurnalų įrašai būtų tikroviški ir atitiktų teisės aktų reikalavimus;

18. primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių siekiant stiprinti skirtingų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bendravimą; ragina Komisiją didinti Maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų, kuriuos atliekant ypatingas dėmesys būtų skiriamas gyvūnų gerovei ir gyvūnų vežimui, skaičių; pabrėžia, kad turi būti patikrinama pakankama dalis kiekvienos valstybės narės viduje kasmet vežamų gyvūnų;

19. ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti patikrinimų sistemą, pagal kurią gyvūnų gerovės sąlygos būtų tikrinamos prieš juos vežant, vežant ir atvežus, ir kartu taikyti tvirtą veiksmingų atgrasomojo pobūdžio sankcijų sistemą;

20. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse veikia nepakankama skaičius patikrinimo punktų, todėl neįmanoma vykdyti tinkamos gyvūnų vežimo kontrolės arba iškrauti gyvūnų susidarius nenumatytai padėčiai; todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje raginama labiau kontroliuoti gyvūnų vežimą; taip pat ragina užtikrinti, kad ši kontrolė būtų veiksmingesnė;

21. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atvežus gyvūnus į galutinę paskirties vietą būtų atliktas jų veterinarinis patikrinimas;

22. ragina Komisiją ištirti, kaip naujos ir esamos technologijos galėtų būti pritaikytos gyvuliams skirtose transporto priemonėse, siekiant reguliuoti, stebėti ir registruoti temperatūrą ir drėgmę – pagrindinius specifinių kategorijų gyvūnų gerovės kontrolės ir apsaugos juos vežant elementus – atsižvelgiant į EFSA rekomendacijas; pabrėžia, jog gyvūnų vežimo trukmė neturi pailgėti dėl to, kad taikomos naujos technologijos;

23. primygtinai ragina Komisiją svarstyti galimybę įtraukti teisinį pagrindą, pagal kurį būtų reikalaujama transporto priemonėse naudoti navigacijos sistemas, kad kompetentingoms valdžios institucijoms būtų galima realiuoju laiku perduoti duomenis, susijusius su padėties nustatymu, ir kitus gyvūnų gerovės rodiklius;

24. teigiamai vertina tai, jog Komisija pripažįsta, kad iki šiol naudojant navigacijos sistemas nepavyko išnaudoti viso jų potencialo, t. y. užtikrinti naudingo poveikio reglamento vykdymui, kaip buvo tikimasi; ragina Komisiją reikalauti, kad taikant šias sistemas būtų įmanoma realiuoju laiku perduoti duomenis į ES duomenų bazę;

25. pabrėžia, kad geriau naudojantis palydovinėmis navigacijos sistemomis būtų galima sumažinti administracinę naštą, su kuria susiduria transporto įmonės, ir padėti kiekvienos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms gerinti vykdomos kontrolės – ypač kelionės ir poilsio trukmės kontrolės – kokybę; mano, kad taikant naująsias veiksmingesnes kontrolės sistemas, pvz., vežimo stebėseną naudojant palydovines padėties nustatymo sistemas, būtų galima pagerinti padėtį ir skaidriau įgyvendinti taisykles; laikosi nuomonės, kad naudojant šias naujas technologijas taip pat būtų palengvinta našta, su kuria susiduria tarpvalstybinės valdžios institucijos ir organizacijos;

26. ragina Komisiją per savo dvišales prekybos derybas su trečiosiomis šalimis reikalauti taikyti ES gyvūnų gerovės taisykles ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ginti Bendrijos nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, taikymą tarptautiniu lygmeniu;

27. primena, kad M. Kyprianou ir A. Vassiliou – abu ankstesni Komisijos nariai, atsakingi už gyvūnų gerovės klausimus – Europos Parlamente yra pažadėję imtis teisėkūros iniciatyvos, pagal kurią būtų siekiama nustatyti gyvūnų vežimo trukmės ribą; labai apgailestauja, kad Komisijai iki šiol nepavyko įvykdyti šių Parlamentui duotų pažadų;

28. ragina Komisiją persvarstyti teisės aktus, susijusius su leidimų vežėjams išdavimu; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti, kad kompetentingai valdžios institucijai nustačius, jog vežėjas nepaisė reglamento nuostatų dėl vežimo, to vežėjo leidimą būtų galima sustabdyti ar panaikinti ne tik susijusioje, bet ir visose valstybėse narėse;

29. ragina Komisiją persvarstyti teisės aktus, susijusius su transporto priemonių patvirtinimo pažymėjimų išdavimu; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti, kad kompetentingai valdžios institucijai nustačius, jog transporto priemonė neatitiko reglamento nuostatų dėl vežimo, jos patvirtinimo pažymėjimą būtų galima panaikinti arba anuliuoti ne tik susijusioje, bet ir visose valstybėse narėse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	8.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Lajos Bokros, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Antonyia Parvanova, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Nikos Chrysogelos, João Ferreira, Filip Kaczmarek, Judith A. Merkies, James Nicholson, Alojz Peterle, Michèle Rivasi, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Andrea Zanoni

• [1]     Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2011) 700), p. 9.
• [2]     EFSA mokslinė nuomonė dėl gyvūnų gerovės juos vežant (angl. „EFSA Scientific Opinion Concerning the Welfare of Animals during Transport“), EFSA Journal 2011, 9 (1), 1966, p. 86.
• [3]     EFSA mokslinė nuomonė dėl gyvūnų gerovės juos vežant (angl. „EFSA Scientific Opinion Concerning the Welfare of Animals during Transport“), EFSA Journal 2011, 9 (1), 1966, p. 86.
• [4]     1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies keičianti direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB, OL L 340, 1991.12.11, p. 17.
• [5]     EFSA Journal 2011, 9 (1), 1966.
• [6]     EFSA ataskaita gyvūnų gerovės juos vežant klausimais (2011 m.), p. 86.

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (10.5.2012)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

gyvūnų apsaugos juos vežant
(2012/2031(INI))

Nuomonės referentas: Luis de Grandes Pascual

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pritaria Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas[1] tikslams ir pažymi, kad jį įgyvendinant padidėjo išlaidos transporto bendrovėms – daugiausia dėl naujų reikalavimų, taikomų transporto priemonių įrangai; reiškia nusivylimą, kad nebuvo geriau pasinaudota naujomis technologijomis, kurias taikant būtų palengvintas darbas šioje srityje ir ilgainiui sumažintos išlaidos;

2.  pabrėžia, kad remiantis ES teisės aktais turi būti užtikrinta gyvūnų gerovė juos vežant, taip pat pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į ekonomines išlaidas ir kartu stengtis nekankinti gyvūnų ar nesukelti jiems streso; pabrėžia, kad siekiant visapusiškos atitikties visoje Sąjungoje neturėtų būti iškraipyta ar išnykti konkurencija laisvos prekybos prekėmis srityje arba nesąžiningai nukentėti atokiausi regionai, pakraščio vietovės ir salos; ragina Komisiją stebėti padėtį ir užtikrinti, kad šios nuostatos būtų toliau laikomasi;

3.  pabrėžia, jog visi veiksmai, susiję su gyvūnų apsauga ir gerove, turi būti grindžiami principu, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, taigi rengiant ES teisės aktus būtina atsižvelgti į jų specifines reikmes; pažymi, kad toliau susiduriama su gyvūnų gerovės problemomis, ir primena, kad minėtojo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje pažymima, jog „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų [...] vežimą tolimais atstumais“; ragina Komisiją įvertinti, ar ribojant gyvų gyvūnų vežimo apimtį ir didinant skerdenos vežimą būtų padarytas teigiamas poveikis aplinkai, t. y. pagerintas transporto sektoriaus anglies pėdsakas, ir regionų vystymuisi;

4.  pažymi, kad Europos veterinarijos gydytojų federacija rekomenduoja veisti gyvūnus kuo arčiau patalpų, kuriose jie buvo atsivesti, ir skersti kuo arčiau gamybos vietos;

5.  primena, jog minėtojo reglamento 32 straipsnyje teigiama, kad Komisijos ataskaitoje atsižvelgiama į „mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės“ ir kad prireikus kartu su ja gali būti pateikti atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su ilgomis kelionėmis; todėl ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir nustatyti skersti vežamų gyvūnų kelionės ribą, kuri neviršytų aštuonių valandų, kaip reikalaujama ir 2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento patvirtintame rašytiniame pareiškime Nr. 49/2011; siūlo veiksmingai taikyti šią daugiausia aštuonių valandų ribą, inter alia, integruojant ją į skaitmeninio tachografo prietaisą;

6.  ragina Komisiją prieš priimant naujus teisės aktus dėl gyvūnų poilsio laiko išnagrinėti kelių infrastruktūros pritaikymo (galimybės naudotis gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo vietomis, poilsio vietomis, girdyklomis ir kt.) ekonominį poveikį;

7.  pažymi, jog, siekiant paskatinti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 vykdymą, pagal jį reikalaujama, kad transporto priemonėse, kuriose gyvūnai vežami ilgus atstumus, būtų naudojama palydovinė navigacijos sistema; yra įsitikinęs, kad taikant šias sistemas reglamentas būtų vykdomas geriau, jei kompetentingoms institucijoms realiu laiku būtų perduodami su kelionės trukme ir poilsio laiku susiję duomenys;

8.  reiškia nusivylimą, kad nepakankamai suderintos techninės esamų palydovinės navigacijos prietaisų naudojimo specifikacijos ir dėl to valstybėse narėse šie prietaisai nepakankamai taikomi; ragina vienodai naudoti šias sistemas visose valstybėse narėse ir taip užtikrinti veiksmingą gyvūnų vežimo stebėseną ir priežiūrą;

9.  ragina Komisiją ištirti, kaip naujos ir esamos technologijos galėtų būti pritaikytos gyvuliams vežti skirtose transporto priemonėse, siekiant reguliuoti, stebėti ir registruoti temperatūrą ir drėgmę – esminius specifinių kategorijų gyvūnų gerovės kontrolės ir apsaugos rodiklius – vadovaujantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijomis;

10. ragina pereiti prie elektroninių technologijų, kad valstybės narės galėtų supaprastinti bendrovių darbą sudarydamos joms palankesnes sąlygas saugoti ir perduoti įvairių administracinių įstaigų reikalaujamus duomenis;

11. ragina Komisiją svarstyti galimybę suderinti stebėsenos priemones, kad būtų galima standartizuoti duomenų rinkimą ir kartu riboti administracines užduotis bei nebūtiną įvairių prietaisų naudojimą transporto priemonėse; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina griežtinti tokios praktikos stebėseną;

12. mano, kad tinkamas vežėjų ir tranzitu vežamus gyvūnus lydinčių asmenų mokymas, ypač vairuotojų švietimas, yra gyvūnų apsaugos ir gerovės pagrindas, nes tai itin svarbu norint tinkamai elgtis su gyvūnais ir todėl ragina valstybes nares prireikus tobulinti mokymo ir švietimo programas;

13. palaiko principą, kuriuo vadovaujasi Komisija ir kuris grindžiamas priemonių, skirtų užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų labiau vadovaujamasi šiuo teisės aktu, taikymą, įskaitant bendrųjų gairių, kuriomis remiantis būtų tinkamai aiškinamas reglamentas, paskelbimą ir geros praktikos kodeksų parengimą, tačiau pažymi, kad vien gairėmis ir geros praktikos kodeksais atitiktis nebus užtikrinta, ir todėl pabrėžia būtinybę atlikti dažnus ir atidžius patikrinimus šalia sausumos ir jūrų sienų;

14. reiškia nusivylimą, kad reglamento nuostatos valstybėse narėse dažnai įgyvendinamos netinkamai ir kad norint juos taikyti suderintai laukia dar didelis darbas; ragina Komisiją imtis visų įmanomų priemonių siekiant skatinti ir stebėti standartizuotą šių nuostatų taikymą;

15. ragina valstybes nares užtikrinti galiojančių minimalių standartų, susijusių su gyvūnų vežimo patikrinimais, įgyvendinimą, taip pat taikyti veiksmingas proporcingas sankcijas ir imtis atgrasomųjų priemonių; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kelionės trukmės ir poilsio laikotarpių, šėrimo ir girdymo intervalų, transporto priemonėje gyvūnui skirto erdvės ploto, transporto priemonių vėdinimo ir efektyvios gyvūnams skirtų drėkinimo sistemų veiklos tikrinimui; taip pat ragina kiekvienos valstybės narės sienų kontrolės institucijas bendradarbiauti ir dalytis informacija apie tarpvalstybinį gyvūnų vežimą;

16. ragina Komisiją įvertinti, ar reikia standartizuoti įvairių valstybių narių taikomas sankcijas, susijusias su gyvūnų vežimu;

17. mano, kad kasmet valstybių narių teikiamos ataskaitos labai svarbios norint sužinoti apie teisės aktų poveikį ir imtis tinkamų korekcinių veiksmų; ragina Komisiją iki 2013 m. sausio 1 d. priimti kontrolės ir labiau suderintos atskaitomybės struktūros priemones;

18. ragina Komisija imtis teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina teisingo reglamento įgyvendinimo, ir taikyti joms sankcijas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	8.5.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 1 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdi Cristiano Allam, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Philippe De Backer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Artur Zasada
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Spyros Danellis, Michel Dantin, Eider Gardiazábal Rubial, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Janusz Wojciechowski

• [1]  OL L 3, 2005.1.5, p. 1.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.10.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Eric Andrieu, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Robert Dušek, Mariya Gabriel, Iratxe García Pérez, Julie Girling, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Agnès Le Brun, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Alfreds Rubiks, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Janusz Wojciechowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alejandro Cercas, Ismail Ertug, Petri Sarvamaa