PRANEŠIMAS dėl Tarybos rekomendacijos dėl siūlomo kandidato į Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narius
22.10.2012 - (C7-0195/2012 – 2012/0806(NLE))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Sharon Bowles
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
dėl Tarybos rekomendacijos dėl siūlomo kandidato į Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narius
(C7‑0195/2012 – 2012/0806(NLE))
(Konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją (0084/2012)[1],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0195/2012),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0348/2012),
A. kadangi 2012 m. liepos 13 d. gautu laišku Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl Yves‘o Merscho skyrimo Europos Centrinio Banko (ESB) vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai;
B. kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo pinigų politikos srityje prievolę pagal šios sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;
C. kadangi vėliau, 2012 m. spalio 22 d., komitetas surengė kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus,
D. kadangi bendrai sutarta, kad kandidatas turi pripažintą autoritetą ir profesinę kvalifikaciją ir patirtį pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse, kurių reikia ECB vykdomosios valdybos nario pareigoms užimti;
E. kadangi prieš pasibaigiant G. Tumpel-Gugerell kadencijai Europos Parlamento nariai neoficialiai iškėlė moterų atstovavimo ECB klausimą;
F. kadangi nuo tada, kai buvo įsteigtas Europos Centrinis bankas iki tol, kai jį paliko G. Tumpel-Gugerell, ECB vykdomosios valdybos sudėtyje visada buvo moterų;
G. kadangi laikantis SESV 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto valstybių narių ir Sąjungos lojalaus bendradarbiavimo principo komitetas, prieš 2012 m. gegužės mėn. pasibaigiant J. M. Gonzalez-Paramo kadencijai, Euro grupės pirmininkui nusiųstu 2012 m. gegužės 8 d. komiteto pirmininko laišku visų frakcijų vardu užtikrino, kad Taryba būtų informuota apie įvairovės trūkumą ESB vykdomojoje valdyboje ir apie tai, kad reikia pateikti moters kandidatūrą;
H. kadangi tame pačiame laiške komiteto pirmininkas paragino Euro grupę įgyvendinti vidutinio laikotarpio planą, kuriuo būtų skatinama skirti moteris į įtakingas pareigas ECB, nacionaliniuose bankuose ir nacionalinėse finansų ministerijose;
I. kadangi į 2012 m. gegužės 8 d. laišką negauta jokio oficialaus atsakymo;
J. kadangi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje yra nustatytas moterų ir vyrų lygybės principas;
K. kadangi SESV 19 straipsnyje Sąjungai suteikiamos galios kovoti su diskriminacija dėl lyties;
L. kadangi lyčių įvairovė vykdomosiose valdybose ir vyriausybėse užtikrina didesnę kompetenciją ir platesnį požiūrį ir kadangi jei įdarbinami tik vyrai arba tik moterys, susiaurinama atranka ir rizikuojama nepastebėti galimų labai aukštos kvalifikacijos kandidatų;
M. kadangi dabartinės ECB vykdomosios valdybos narių kadencijos truks iki 2018 m. ir gali būti, kad vykdomojoje valdyboje iki tos datos nebus lyčių įvairovės;
N. kadangi Europos Parlamento Pirmininkas po Pirmininkų sueigos posėdžio rugsėjo 19 d. laiške paprašė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas įsipareigotų užtikrinti, kad visos Sąjungos institucijos, už kurias jis yra atsakingas, turėtų įgyvendinti konkrečias lyčių pusiausvyros užtikrinimo priemones;
O. kadangi Komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją ir 2012 m. balandžio 16 d. priėmė 2011 m. moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo pažangos ataskaitą (SWD (2012) 0085);
P. kadangi į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (kapitalo poreikių direktyva (CRD4)) įtrauktas reikalavimas institucijoms įgyvendinti politiką, kuria skatinama lyčių įvairovė valdymo organe;
Q. kadangi 2011 m. kovo 7 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.);
R. kadangi Parlamentas priėmė 2012 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus[2], 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)[3] ir 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje[4];
1. teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Yves‘ą Merschą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu ir prašo Tarybos atsiimti savo rekomendaciją bei pateikti naują;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.
- [1] OL C 215, 2012 7 21, p. 4.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0070.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0085.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0330.
1 PRIEDAS. YVES‘O MERSCHO GYVENIMO APRAŠYMAS
Gimė 1949 m. spalio 1 d. Liuksemburge. Pilietybė: Liuksemburgo
Išsilavinimas
1973 m. teisės magistro laipsnis
Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universitetas
1974 m. tarptautinės viešosios teisės magistro laipsnis
politikos mokslų magistro laipsnis
Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universitetas
1975 m. politikos mokslų magistro laipsnis
Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universitetas
Profesinė karjera
1974 m. priimtas į Liuksemburgo advokatūrą
viešosios teisės dėstytojo asistentas
Paryžiaus XI Pietų universitetas
1975 m. Finansų ministerijos specialistas
1976–1978 m. stažuotė Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) Vašingtone, Kolumbijos apygardoje
1978–1979 m. Finansų ministerijos atašė
1980–1981 m. Liuksemburgo nuolatinės atstovybės Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke finansų patarėjas
1981 m. Finansų ministerijos patarėjas tarptautiniais finansų ir pinigų klausimais
1983–1999 m. Liuksemburgo pinigų instituto tarybos narys
(Riziką ribojanti priežiūros institucija)
1985–1989 m. Liuksemburgo vertybinių popierių biržos (vertybinių popierių rinkos institucija) vyriausybės komisaras
1989–1998 m. iždo direktorius
asmeninis finansų ministro atstovas deryboms dėl Mastrichto sutarties
Nuo 1998 m. birželio 1 d. Liuksemburgo centrinio banko (pranc. Banque centrale du Luxembourg) valdytojas (trečiosios kadencijos pradžia – 2010 m. birželio 11 d.)
Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos ir bendrosios tarybos narys
Nuo 2000 m. ne pelno asociacijos The Bridge Forum Dialogue a.s.b.l, įsteigtos 2000 m., dalyvaujant Liuksemburge įsikūrusioms Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, pirmininkas
Nuo 2003 m. Liuksemburgo tarptautinio universitetinio instituto akademinės tarybos narys (pranc. Institut Universitaire International Luxembourg (IUIL)
Nuo 2006 m. Liuksemburgo finansų mokyklos (angl. Luxembourg School of Finance (LSF) fondo tarybos narys
Nuo 2010 m. Section des sciences morals et politique de l’Institut Grand-Ducal narys
Tarptautinės islamo šalių likvidumo valdymo korporacijos (angl. International Islamic Liquidity Management Corporation) valdybos pirmininko pavaduotojas
Nuo 2011 m. išrinktas eiti vieno iš Finansų stabilumo forumo Europos regiono konsultacinės grupės pirmininkų pareigas
balso teisę turintis Europos sisteminės rizikos valdybos narys
ECB audito komiteto narys
Fondation de la Banque centrale (BCL fondas) pirmininkas, skatinantis BCL veiklos sričių mokslinius tyrimus ir aukštojo mokslo studijas
Kitos oficialiosios pareigos
Atstovavo Liuksemburgui šiose institucijose ir įstaigose:
– Europos Bendrijų Pinigų komitete (1982–1985 m. pakaitinis narys, 1989–1998 m. tikrasis narys)
– Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) (pakaitinis valdytojas)
– Pasaulio banke (pakaitinis valdytojas)
– Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke (ERPB) (pakaitinis valdytojas)
– Europos investicijų banke (EIB) (direktorių valdybos narys)
– Europos Tarybos vystymo banke (valdybos narys)
– Tarptautiniame žemės ūkio plėtros fonde (IFAD) (valdytojas)
Dirbo valstybei atstovaujančiu administracijos nariu šių įstaigų valdybose:
– ARBED S.A (plienas)
– Europos palydovinio ryšio bendrovės (pranc. Société européenne de satellites (SES) (palydovinio ryšio paslaugos)
– pašto ir telekomunikacijų įmonės (pranc. Entreprise des Postes et Télécommunications)
– valstybinės gyvenamųjų namų statybos įmonės (pranc. Société Nationale des Habitations à Bon Marché)
– Valstybinio taupomojo banko (pranc. Banque et Caisse d'Epargne de l'Etat)
Eksporto kredito draudimo biuro pirmininkas (pranc. Office du Ducroire)
Kovos su prekyba narkotikais fondo prezidentas
Banko Société nationale de crédit et d’investissement pirmininko pavaduotojas
Apdovanojimai
Yves Mersch yra Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino kavalierius ir Latvijos Pripažinimo kryžiaus ordino kavalierius
2 PRIEDAS. YVES‘O MERSCHO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
A. Biografija ir profesinis pasirengimas
1. Apibūdinkite pagrindinius savo profesinės patirties pinigų, finansų ir verslo srityse aspektus.
2. Apibūdinkite pagrindinius savo Europoje įgytos ir tarptautinės profesinės patirties aspektus.
Atsakymai į 1 ir 2 klausimus:
Per visą savo profesinę karjerą daugiausia dėmesio skyriau pinigų politikos ir finansų klausimams. Tai taikytina įvairioms pareigoms, kurias ėjau kaip valstybės tarnautojas ir dirbdamas centrinės bankininkystės srityje. Visos šios mano turėtos pareigos buvo ES ir tarptautinėse institucijose.
Nuo 1998 m. gegužės mėn. esu Liuksemburgo centrinio banko, kuris įsteigtas euro įvedimo, ECB įsteigimo ir Eurosistemos sukūrimo aplinkybėmis, valdytojas.
Šių pareigų dalis – narystė Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiojoje ir bendrojoje tarybose. Esu balso teisę turintis Europos sisteminės rizikos valdybos narys nuo jos įsteigimo 2011 m. 2011 m. liepos mėn. valdančioji taryba mane paskyrė į ECB audito komitetą.
Nuo 2011 m. esu išrinktas eiti vieno iš Finansų stabilumo forumo Europos regiono konsultacinės grupės pirmininkų pareigas.
2010 m. buvau paskirtas Tarptautinės islamo šalių likvidumo valdymo korporacijos (angl. International Islamic Liquidity Management Corporation) valdybos pirmininko pavaduotoju.
Dirbdamas dėstytojo asistentu Paryžiaus XI Pietų universitete, buvau priimtas į Liuksemburgo advokatūrą. Po metų pradėjau karjerą Finansų ministerijos Biudžeto departamente, vėliau išvykau į Tarptautinį valiutos fondą Vašingtone. Vėliau buvau grąžintas į pareigas Finansų ministerijoje ir užsiėmiau fiskalinės bei struktūrinės politikos klausimais.
1980 m. buvau komandiruotas į Užsienio reikalų ministeriją, kurioje buvau paskirtas Liuksemburgo nuolatinės atstovybės Jungtinėse Tautose Niujorke nariu. Vėlesniais metais, dirbdamas Finansų ministerijos patarėju, buvau atsakingas už pinigų politikos ir tarptautinių finansinių santykių sritis. 1985 m. tapau Liuksemburgo vertybinių popierių biržos vyriausybės komisaru, vėliau, 1989 m., – iždo direktoriumi, kuriuo dirbau beveik dešimt metų.
Turėjau įgaliojimų keliose įmonėse ir institucijose. Be kita ko, buvau Europos investicijų banko, Liuksemburgo pinigų politikos instituto, ARBED S.A., Europos palydovinio ryšio bendrovės, Valstybinio taupomojo banko, pašto ir telekomunikacijų įmonės bei valstybinės gyvenamųjų namų statybos įmonės direktorių valdybų nariu.
Be to, ėjau Eksporto kredito draudimo biuro, Kovos su narkotikų platinimu biuro pirmininko ir Liuksemburgo nacionalinio vystymo banko pirmininko pavaduotojo pareigas.
Buvau ir Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo valdytoju, Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdytojų pavaduotoju. Taip pat buvau Europos Bendrijų Pinigų politikos komiteto nariu ir pirmininkavau ES finansų ministrų asmeninių atstovų grupei, rengusiai Mastrichto sutarties Europos pinigų sąjungos paktą.
Turiu ne tik profesinės patirties – nuo pat įsteigimo 2000 m. pirmininkauju ne pelno asociacijai The Bridge Forum Dialogue a.s.b.l. Šiame forume dalyvauja Liuksemburge įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos bei įstaigos ir keičiasi nuomonėmis apie Europos integraciją.
3. Kokie yra svarbiausi jūsų profesinės veiklos sprendimai, kuriuos priimant dalyvavote?
Turėjau garbės dalyvauti daugelyje derybų ir nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis rengti sprendimus ekonomikos bei finansų klausimais. Norėčiau paminėti kelis, mano nuomone, svarbius darbus.
Eidamas Liuksemburgo finansų ministro asmeninio atstovo pareigas, per derybas dėl Mastrichto sutarties pirmininkavau atitinkamą dokumentą rengusiai grupei.
Dirbdamas TVF stebėjau perėjimą prie dabartinės pinigų sistemos, kaip išdėstyta TVF straipsnių 2 pakeitime.
Esu Liuksemburgo centrinio banko (pranc. Banque centrale du Luxembourg) pirmininkas nuo jo įsteigimo 1998 m.
Įvedus eurą, tapau ECB valdančiosios ir bendrosios tarybų nariu ir juo esu iki šiol, taip padėdamas vykdyti ECB įgaliojimus.
Svarbia patirtimi laikau dėl finansų ir valstybės skolos krizių iškilusius uždavinius. Nuo krizės pradžios dalyvavau priimant ECB valdančiosios tarybos sprendimus, kuriais siekta sumažinti neigiamą poveikį finansų sektoriui ir euro zonos realiajai ekonomikai.
4. Ar turite kokį nors verslą ar finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar kitų įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su numatomomis jūsų pareigomis? Ar yra kokių nors svarbių kitų asmeninių arba kitokių veiksnių, į kuriuos Parlamentui būtina atsižvelgti svarstant jūsų paskyrimą?
Ne.
5. Kokių pagrindinių tikslų sieksite aštuonerius metus eidamas Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario pareigas?
Savo pagrindine ir svarbiausia pareiga laikau Sutartimi ECB priskirtų įgaliojimų vykdymą.
Sutartyje nustatyta, kad pagrindinis ECB tikslas – išlaikyti visos euro zonos kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu ir, nepakenkiant kainų stabilumo siekiui, remti bendrą Sąjungos ekonomikos politiką.
Be to, kitas Sutartyje ECB nustatytas tikslas, vėlgi nesutrikdant kainų stabilumo, – padėti palaikyti finansų sistemos stabilumą.
Laikydamasis ECB priskirtos kompetencijos, veiksiu būdamas nepriklausomas, paisydamas euro zonos bendrojo intereso ir visos ES naudai. Taigi, būdamas ECB valdybos narys, neatstovausiu valstybei narei, kurios pilietis esu.
Be to, itin vertinu kompetenciją, sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę.
Taip pat manau, kad kolegialus sprendimų priėmimas ir itin profesionalus požiūris – didelė ECB vertybė.
B. ECB pinigų politika
6. Kaip manote, ar bus pasiekta riba, kai reikės rinktis tarp nedidelės infliacijos ir euro zonos skilimo? Tokiu atveju kuriai alternatyvai pritartumėte?
Europos pinigų sąjunga yra pagrįsta susitarimu, kad nedidelės infliacijos aplinka yra geriausias galimas pinigų politikos indėlis į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, socialinę sanglaudą ir finansinį stabilumą. Siekiant išsaugoti paramą bendrajai valiutai ir euro zonos vientisumą, labai svarbu, kad ECB vykdytų įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą.
Sutartimi ECB suteikti ne tik aiškūs įgaliojimai palaikyti kainų stabilumą, bet ir nustatytos aiškios ECB veiksmų ribos. Esu įsitikinęs, kad centrinis bankas neturi priemonių spręsti struktūrinių ekonominių problemų ar fiskalinio disbalanso. Šias problemas reikia spręsti vykdant tinkamą ekonominę ir fiskalinę politiką.
Šiuo požiūriu euro zonos vyriausybės išreiškė tvirtą įsipareigojimą imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų įveikta tebevykstanti euro zonos valstybės skolos krizė ir išsaugota euro valiuta. Šį įsipareigojimą patvirtina vilčių teikiantis artėjimas prie stiprių euro zonos fiskalinių pozicijų atgavimo ir struktūrinių reformų įgyvendinimas, kuriuo siekiama atkurti konkurencingumą, visų pirma pažeidžiamesnėse valstybėse narėse; tačiau būtinos kitos ryžtingos pastangos. Be to, šį įsipareigojimą rodo Europos lyderių pasiryžimas pereiti prie institucinių reformų Europos lygmeniu, siekiant visiškai suderinti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) su pinigų sąjungos principais.
Per krizę ECB pinigų politika taip pat buvo veiksminga kovos su blogesnėmis pasekmėmis priemonė. Esu įsitikinęs, kad ECB pinigų politikos strategija yra labai gerai parengta tebevykstančios krizės problemoms spręsti. Tvirtai numatyta tikėtina ilgojo laikotarpio infliacija mažo infliacinio spaudimo aplinkoje leido ECB gerokai sumažinti palūkanų normas ir taip palaikyti ekonomikos augimą. Be to, ECB įgyvendino daug įvairių nestandartinių pinigų politikos priemonių pinigų politikos poveikio perdavimo procesui palengvinti, kad būtų išlaikomas kainų stabilumas, taip skatinant kreditų srautą į realiąją ekonomiką ir euro zonos finansų sistemos stabilumą.
7. Kokia jūsų nuomonė dėl euro zonos piniginių sąlygų nevienalytiškumo ir jo poveikio bendrai ECB pinigų politikai?
Nors nedideli nacionalinių ekonominių ir finansinių sąlygų skirtumai yra įprastinė pinigų sąjungos ypatybė, per krizę euro zonos nevienalytiškumas padidėjo. Visų pirma vis labiau išsiskiria valstybių pinigų politikos sąlygos. Sutriko pinigų rinkos, ypač užsienyje. Pasikeitus tarptautinių finansų srautų krypčiai, keliose euro zonos šalyse buvo apribota pinigų politikos ir kreditų teikimo raida. Tai sukelia sunkumų vykdant bendrą pinigų politiką ir perduodant jos poveikį.
Dabartinis nevienalytiškumo lygmuo rodo fiskalinį, makroekonominį ir finansinį disbalansą, kuris susikaupė per tam tikrą laiką keliose euro zonos šalyse, taip pat skirtingą šio disbalanso ištaisymo spartą. Nesubalansuotumai itin susiję su didelėmis privačiojo ir viešojo sektorių skolomis ir finansų sektoriaus pažeidžiamumu. Norint atkurti konkurencingumą šiose šalyse, reikia iš esmės pakoreguoti santykines kainas. Be to, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos augimas vėl būtų tvarus, reikalinga patikima struktūrinė ir fiskalinė politika.
ECB pinigų politika siekiama išlaikyti kainų stabilumą visoje euro zonoje. Keletas nestandartinių pinigų politikos priemonių, kurių imtasi per krizę, euro zonoje padėjo užtikrinti vientisesnį perėjimą prie pinigų politikos, siekiant palaikyti kainų stabilumą. Vertinant ateities perspektyvas, pinigų politika negali pateikti ilgalaikio sprendimo dėl esminių nevienalytiškumo priežasčių. Nors ECB politika gali padėti užtikrinti sklandesnį prisitaikymo procesą ir pasiūlyti laikiną palengvinimą, ji negali pakeisti būtinų struktūrinių pokyčių euro zonos šalių ekonomikoje. Būsimais politikos veiksmais turi būti atlikti patobulinimai įvairiose srityse ir sustiprinta valdysenos sistema. Labai svarbu sparčiai įgyvendinti jau priimtus sprendimus, kurie yra tolesnės integracijos priemonė.
Kaip per rugpjūčio 2 d. spaudos konferenciją pažymėjo ECB pirmininkas, valdančioji taryba mano, kad finansinis susiskaidymas trukdo veiksmingam pinigų politikos veikimui. Per diskusiją aptarėme įvairius finansų rinkos susiskaidymo požymius. Vienas iš šių požymių – tarptautinės pinigų rinkos paskolų dalis, kuri nuo 2011 m. viduryje buvusio 60 proc. lygio sumažėjo iki 40 proc. Kelių šalių užsienio tarpbankiniai indėliai yra pasiekę mažiausią lygį nuo 2008 m. pradžios. Dažnėjantis naudojimasis Eurosistemos likvidumo didinimo operacijomis kai kuriose šalyse yra kitas šio susiskaidymo pavyzdys. Atliekant ECB refinansavimo operacijas vis dažniau naudojamas vietinis įkaitas. Tarptautinio įkaito naudojimo euro zonoje dalis dabar apytikriai yra 20 proc., palyginti su 50 proc. 2006 m. Labai skiriasi euro zonos pakraščio ir centro valstybių bendro įkaito atpirkimo sandorių palūkanų normos. Ši tendencija prasidėjo 2011 m. pabaigoje. Yra ir daug kitų pinigų politikos susiskaidymo ženklų. Pritariu pirmininkui, kad turime panaikinti šį susiskaidymą.
8. Ar manote, kad euro zonos bankai per daug pasikliauja ECB užtikrinamu likvidumu?
2008 m. dėl netinkamo euro zonos pinigų rinkų veikimo ir po JAV investicinio banko Lehman Brothers bankroto pasaulyje pradėjus sparčiai mažėti pasitikėjimui finansų rinkomis, ECB paskirstymo politiką pakeitė fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūra. Pagal šią paskirstymo politiką centrinio banko atsargų, kurias laiko bankai, suma kiekvienu laikotarpiu nustatoma remiantis bendrąja šiuose aukcionuose dalyvaujančių bankų paklausa. Dėl didelės centrinio banko tarpininkavimo paklausos ir vyraujančio didelio netikrumo bankai gerokai padidino Eurosistemos kredito paklausą, kuri viršijo griežtus bankų sektoriaus likvidumo poreikius. Šiuo metu euro zonos pinigų rinkose yra neįprastai didelis susiskaidymas, kuris vis plinta valstybėse ir dėl kurio labai padidėjo centrinių bankų tarpininkavimas bei susidarė maždaug 800 mlrd. EUR likvidumo perteklius. Vis dėlto šis didelis bendras skaičiaus rodo didelį bankų ir net visų bankų sistemų nevienalytiškumą. Tam tikrais kai kurių šalių atvejais pernelyg pasikliaujama Eurosistemos finansavimu.
Išvis esu įsitikinęs, kad skirtingų bankų lygmeniu pasikliovimą reikia stebėti, visų pirma siekiant išvengti nepatikimų verslo modelių paplitimo. Apskritai pasikliovimas labiau yra pinigų rinkos susiskaidymo masto ir šiuo metu itin didelės įtampos finansų rinkoje rodiklis.
Pirmiausia dėl valstybių ir bankų sąsajos silpnesnės biudžeto būklės šalyse bankų sistemoms sunku prieinamomis sąlygomis išlikti rinkoje arba į ją grįžti. Todėl norėčiau pabrėžti, kad patikimas biudžeto dinamikos pagerinimas taip pat yra būtinas, norint sumažinti kai kurių valstybių narių pasikliovimą bankų sistema. Reguliavimo pokyčių netikrumai taip pat gali turėti įtakos per dideliam pasikliovimui centrinių bankų tarpininkavimu.
9. Kaip, jūsų nuomone, ECB, nepakenkdamas kainų stabilumo tikslui, turėtų įgyvendinti savo antrinius įsipareigojimus, numatytus Sutartyje (prisidėti prie ekonomikos augimo ir visiško užimtumo), ir kokias priemones jis galėtų taikyti siekdamas įgyvendinti šiuos įsipareigojimus?
Sutarties 127 straipsniu Eurosistemai priskirtas pagrindinis tikslas – išlaikyti kainų stabilumą. ECB valdančioji taryba sukonkretina šį tikslą, vidutiniu laikotarpiu siekdama mažesnės kaip 2 proc., bet artimos šiai ribai infliacijos.
Be to, šia apibrėžtimi atsižvelgiama į poreikį remti „<…> Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti 2 straipsnyje nustatytų Bendrijos tikslų“. Esu tvirtai įsitikinęs, kad kainų stabilumas yra geriausia pinigų politikos priemonė, galinti padėti kuriant palankias sąlygas tvariam ekonomikos augimui ir remianti Bendrijos bendrą ekonomikos politiką. Jis pagerina kainų mechanizmo veikimą ir skatina lėšų paskirstymo naudingumą. Kainų stabilumas taip pat sumažina ilgalaikių palūkanų normų infliacijos rizikos priemoką ir išsaugo vartotojų, darbo užmokestį gaunančių asmenų, pensininkų ir indėlininkų perkamąją galią.
Be to, ECB pinigų politikos orientavimas į vidutinį laikotarpį padeda tvirtai numatyti tikėtiną infliaciją ir drauge tinkamai reaguoti į euro zonos ekonomikos ekonominius ir finansinius sukrėtimus, taip pat atsižvelgiant į tam tikrus uždelsimus prieš pinigų politikai pradedant veikti ekonomikoje. Vienas aiškus orientavimosi į vidutinį laikotarpį svarbos pavyzdys – pinigų politikos vykdymas per tebevykstančią finansų krizę. Nors ateinančiais mėnesiais infliacija bus didesnė kaip 2 proc., 2012 m. liepos mėn. pradžioje ECB priimtas sprendimas rodo jo pasirengimą sumažinti palūkanų normas iki istoriškai žemo lygio, sumažinant infliacinį spaudimą pinigų politikai svarbiu laikotarpiu.
Galiausiai ECB įgyvendino įvairias nestandartines kovos su pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo sutrikimais pinigų politikos priemones. Šių priemonių visų pirma imtasi dėl rinka pagrįsto bankų finansavimo netikrumų ir suvaržymų, kurie kėlė realų pavojų pakirsti bankų skolinimą ir sukurti spaudimą didelio masto finansinio įsiskolinimo mažinimui. Todėl ECB priemonėmis siekta palaikyti kreditų srautą namų ūkiams ir įmonėms, kad būtų įvykdytas pagrindinis įpareigojimas išlaikyti kainų stabilumą, be to, šios priemonės labai padėjo palaikyti euro zonos ekonomikos augimą ir užimtumą.
10. Koks, jūsų nuomone, ECB ir būsimos Europos stabilumo mechanizmo priemonės vaidmuo, santykis bei problemos? Ar manote, kad ECB reikėtų papildomų naujų priemonių kovai su krize euro zonoje?
ECB ir būsimas ESM turi aiškiai nustatytus ir skirtingus įgaliojimus. Pagrindinis ir sutampantis su ESM ECB tikslas yra išlaikyti euro zonos kainų stabilumą, o ESM bus atsakingas už visos euro zonos finansinio stabilumo palaikymą. Šių dviejų institucijų (pinigų politikos ir fiskalinės) tikslai yra vienas kitą papildantys, nes kainų stabilumas yra būtina bendro makrofinansinio stabilumo sąlyga, o finansinis stabilumas palaiko sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą realiajai ekonomikai, taip padėdamas išlaikyti kainų stabilumą.
Abi institucijos turi priemones savo įgaliojimams vykdyti. ECB palaiko kainų stabilumą taikydamas standartinę priemonę – pinigų politikos palūkanų normų keitimą ir nestandartines priemones, kuriomis sprendžia pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo sutrikimus. ESM turi priemones finansiniam stabilumui apsaugoti ir užkirsti kelią galimai grandininei reakcijai, įskaitant paskolas ir atsargumo kredito linijas į euro zonos valstybes nares, vyriausybės obligacijų pirkimą pirminėje ir antrinėje rinkose bei paskolas finansų institucijų kapitalo restruktūrizavimui. Visa ESM parama teikiama atsižvelgiant į sąlygas.
ECB vaidmuo būsimoje ESM sistemoje aiškiai apibrėžtas ESM sutartyje. Prieš priimant sprendimą suteikti ESM paramą, ECB dalyvaus vertinant, ar esama pavojaus visos euro zonos finansiniam stabilumui, nustatant atitinkamo ESM nario finansinius poreikius, ir veiks kartu su kitomis institucijomis derantis dėl susitarimo memorandumų, kuriuose išdėstytos politikos sąlygos, ir stebint jo vykdymą. Be to, ECB įvertins, ar finansų rinkose yra didelių sukrėtimų, ar gresia rizika finansiniam stabilumui, dėl kurių susidaro pagrindas pasinaudoti pirkimais antrinėje rinkoje pasitelkiant ESM. ECB ir EFSF yra pasirašę atstovavimo sutartį, pagal kurią ECB suteikiami įgaliojimai atlikti rinkos operacijas EFSF vardu. Panaši sutartis turėtų būti pasirašyta su ESM.
Dėl kovos su euro zonos krize priemonių pažymėtina, kad ECB, atsižvelgiant į įgaliojimus ir Sutarties apribojimus, turi visas priemones, kurių reikia kainų stabilumui išlaikyti. Platesnių euro zonos krizės problemų sprendimas nėra pinigų politikos sritis, jas turi spręsti euro zonos valstybės narės imdamosi ryžtingų priemonių.
Rugpjūčio 2 d. posėdyje ECB valdančioji taryba teigė, kad, susidarius nepaprastoms finansų rinkos sąlygoms ir atsiradus grėsmei finansiniam stabilumui, vyriausybės privalo būti pasirengusios leisti veikti EFSF/ESM obligacijų rinkoje; tai turi būti daroma pagal nustatytas gaires taikant griežtas ir veiksmingas sąlygas.
Būtina, kad vyriausybės griežtai laikytųsi savo įsipareigojimų, o EFSF/ESM vykdytų savo funkciją. Kaip teigė pirmininkas per rugpjūčio 2 d. spaudos konferenciją, valdančioji taryba, vykdydama įpareigojimą vidutiniu laikotarpiu palaikyti kainų stabilumą ir laikydamasi savo nepriklausomumo nustatant pinigų politiką, tikslui pasiekti gali atlikti atitinkamos apimties tiesiogines atviros rinkos operacijas. Šiuo požiūriu bus sprendžiami privačių investuotojų pirmaeiliškumo klausimai. Be to, valdančioji taryba gali nuspręsti imtis kitų nestandartinių pinigų politikos priemonių, atsižvelgdama į tai, ko reikia pinigų politikos poveikio perdavimo problemoms spręsti. Vis dėlto bet kokia įtikinama rinkos veikla priklausys nuo patikimų tolesnės integracijos fiskalinėje, finansinėje ir politinėje srityse gairių.
11. Kaip užtikrinsite vertybinių popierių rinkų programos (angl. SMP) ir padengtų obligacijų pirkimo programos skaidrumą?
ECB kartą per savaitę skelbia vertybinių popierių rinkų programos (angl. SMP) ir padengtų obligacijų pirkimo programos (angl. CBPP2) likučius.
12. Per pastaruosius ketverius metus ECB ėmėsi nestandartinių pinigų politikos operacijų. Ar vertintumėte tai kaip svarbią paramą bankų sektoriui? Jei taip, kokia turėtų būti jos apimtis? Jūsų nuomone, per kokį laiką ECB galėtų baigti taikyti dabartines nestandartines priemones?
Pagrindinis ECB priimtų nestandartinių priemonių tikslas – padėti veikti pinigų politikos perdavimo mechanizmui. Pavyzdžiui, ECB siekė teikti refinansavimo paramą euro zonos bankų balansams, atlikdamas ilgesnio laikotarpio refinansavimo operacijas, kurių terminas yra 3 metai, taip pat visose operacijose atlikdamas paskirstymo procedūrą. Kalbėdamas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ECB pirmininkas teigė, kad šios priemonės tapo būtinos dėl padidėjusio likvidumo rizikos mokesčio, išaugusio padidėjus netikrumui ir finansų rinkos nepastovumui, be to, refinansuodami savo sektorių, euro zonos bankai susidūrė su vis sudėtingesne aplinka. ECB priemonės padėjo sumažinti šias priemokas ir stabilizavo bankų finansavimą. Galima teigti, kad abiem priemonėmis siekta sumažinti rinkos iškraipymą.
Nestandartinių priemonių imtasi norint užtikrinti bendros pinigų politikos, kuria siekiama išsaugoti euro zonos kainų stabilumą, perdavimą. Kaip ir visos pinigų politikos priemonės, jos daro poveikį bankų ir kitų ekonomikos veikėjų balansams, o tai yra perdavimo proceso dalis.
Nestandartines priemones galima taikyti tiek, kiek reikės. Vis dėlto, atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį rinkos kainoms, būtina atidžiai stebėti padėties raidą ir nuolatinį tokių priemonių poreikį, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų jų padarinių. Pagal savo pobūdį ir struktūrą šios priemonės yra laikinos. Jų naudingumas nuolat stebimas.
13. Kokią įtaką, jūsų nuomone, turėtų turėti valstybių reitingai ECB politikai? Ar manote, kad ECB turėtų visų euro zonos vyriausybių obligacijas automatiškai pripažinti vertybiniais popieriais?
Vertinant pinigų politikos operacijų įkaitui tinkamo turto kredito normas, Eurosistemoje atsižvelgiama į daugelį aspektų. Kredito reitingų agentūrų nustatyti reitingai yra svarbus veiksnys, tačiau jis nėra vienintelis rodiklis, kuriuo remiamasi vertinant turto kokybę ir užtikrinant apsaugą nuo didelės rizikos. Pavyzdžiui, jeigu valstybėms taikoma TVF ir ES koregavimo programa, ECB atliekamo programos vertinimo ir valstybės programos reikalavimų laikymasis yra esminis veiksnys.
Eurosistemos kredito vertinimo sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugą nuo rizikos vykdant pinigų politikos operacijas. Šia sistema nustatomi standartai, kuriuos ECB taiko vertybiniams popieriams, įskaitant euro zonos šalių vyriausybių obligacijas. Eurosistema, remdamasi bet kokia svarbia laikoma informacija, kai reikia užtikrinti, kad rizika atliekant pinigų politikos operacijas būtų adekvati, gali apriboti vertybinių popierių naudojimą, atmesti vertybinius popierius arba papildomai nustatyti įvertinimus mažesne nei rinkos verte.
Pritariu G20 įsipareigojimui dar labiau mažinti pasikliovimą kredito reitingų agentūromis, kaip jau ne kartą svarstant ES reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų siūlė EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Mano turimais duomenims, Eurosistemos institucijos aktyviai dirba šia kryptimi, visų pirma stiprindamos savo vidaus kredito rizikos vertinimo pajėgumus ir didindamos deramus išorės kredito vertinimo sistemų pajėgumus. Tam reikia pakopinio metodo, kad būtų galima parengti savą patikimą ir tinkamą kreditingumo vertinimo alternatyvą.
14. Kaip vertinate neseną privačiojo sektoriaus dalyvavimo (angl. PSI) iniciatyvos sėkmę restruktūrizuojant Graikijos skolą? Ar galime būti įsitikinę, kad jos neprireiks dar kartą?
2012 m. kovo– balandžio mėn. atlikus Graikijos skolos restruktūrizavimą, valstybės skola sumažėjo 106 mlrd. EUR, arba 50 proc. BVP.
Šį rezultatą buvo galima pasiekti remiantis bendrų veiksmų straipsniais, kurie padėjo užtikrinti 96 proc. dalyvavimą. Vis dėlto, nors šis skolos restruktūrizavimas padėjo atkurti Graikijos valstybės skolos tvarumą, iki galo šį tikslą galima pasiekti Graikijos valdžios institucijoms atkakliai įgyvendinant ekonominio koregavimo programą. Deja, patvirtinus antrąją Graikijai skirtą programą, politikos įgyvendinimas beveik visiškai sustojo, o makroekonominės perspektyvos dar labiau pablogėjo. Šie veiksniai padarė neigiamą poveikį Graikijos skolos tvarumui. Dabartinis naujos vyriausybės prioritetas yra sugrąžinti programą į tinkamas vėžes. Nemanau, kad šiuo etapu būtų naudinga diskutuoti apie kitą skolos restruktūrizavimo etapą. Pirma, ši diskusija dar labiau sumažintų Graikijos vyriausybės paskatas įgyvendinti programą. Antra, ji gali sumažinti ir paskatas vykdyti fiskalinę konsolidaciją bei struktūrines reformas kitose pažeidžiamose euro zonos šalyse.
15. Kaip vertinate sistemos „Target II“ įsipareigojimų ir ECB narių gautinų sumų padidėjimą?
Per finansų krizę gerokai padidėjo sistemos „Target II“ įsipareigojimai ir atitinkamai „Target II“ pretenzijos dėl euro zonos nacionalinių centrinių bankų balanso. Ši padėtis susidarė, nes kai kurių šalių bankų sistemų gaunamų mokėjimų srautai nesutampa su padarytų įmokų srautais, o jų negalima kompensuoti rinkoje uždirbtomis lėšomis. Užuot skolinusis iš nacionalinių centrinių bankų už įkaitą, renkamasi kompensacija. Be to, įmoką gaunanti šalis sistemoje „Target II“ rodo pretenziją.
Sistemos „Target II“ balansai rodo Eurosistemos teikiamą paramą, kuria užtikrinama, kad mokūs bankai nebūtų suvaržyti dėl likvidumo ir nebūtų varžomas kapitalo srautas tarp valstybių narių. Sistemoje „Target II“ dabartinio masto disbalanso būtų galima išvengti, jeigu būtų nutraukta kenksminga bankų ir vyriausybių sąsaja, dėl kurios silpni bankai smukdo vyriausybes ir atvirkščiai, t. y. mūsų ilgalaikis tikslas yra, kad bankai taptų iš tiesų europiniai. Patikimai sukūrus finansų rinkų sąjungą ir gerai veikiant fiskalinio susitarimo ir makroekonominio disbalanso procedūrai, sistemos „Target II“ disbalansas gerokai sumažėtų.
Be to, poveikį šiam disbalansui galima daryti kuriant tarptautiniu lygmeniu veikiančių ir keliose šalyse įsteigtų infrastruktūrų tinklus.
16. Kokia, jūsų nuomone, sparta naujosios valstybės narės turėtų prisijungti prie pinigų sąjungos ir įsivesti eurą, atsižvelgiant į visus konvergencijos kriterijus ir prisijungimą prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II)?
Sutartyje aiškiai nustatyta, kad šalis, norinti įsivesti eurą, turi pasiekti „aukštą tvarios konvergencijos lygį“. Tai reiškia, kad nepakanka tiesiog mechaniškai pritaikyti Sutarties 140 straipsnyje nurodytą konvergencijos kriterijų. Reikia įvertinti euro įvedimo patvarumą. Jei ekonominė konvergencija bus netvari, šalys ilgainiui susidurs su problemomis, pavyzdžiui, konkurencingumo praradimu ir (arba) pakilimo ir nuosmukio ciklais. Iš daugybės euro zonos patirties pavyzdžių matome, kaip svarbu, remiantis patikimais statistikos duomenimis, atidžiai įvertinti šalies pasirengimą įsivesti eurą. Tai galima taikyti ir dalyvavimui VKM II, kuris yra būtina išankstinė sąlyga norint įsivesti eurą. Valstybės narės turi įrodyti, kad jos gali išlaikyti kainų stabilumą, fiskalinę discipliną ir konkurencingumą pernelyg nereguliuodamos valiutų kurso.
Apskritai įvairių šalių euro įsivedimo sparta yra skirtinga, ji priklauso nuo pasiekto konvergencijos lygio. 2012 m. gegužės 30 d. paskelbtame 2012 m. pranešime apie konvergenciją pateikti naujausi Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko atlikti euro dar neįsivedusių valstybių narių (t. y. Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Vengrijos) įvertinimai. Tuo laiku nė viena iš šių valstybių neatitiko ekonominių ir teisinių euro įvedimo kriterijų.
17. Koks jūsų požiūris į iniciatyvą „Ne tik BVP“?
Svarbiausias politikų uždavinys – numatyti tvarų piliečių gerovės didinimą. Šiuo požiūriu būtina nuolat siekti geriausio galimo gerovės rodiklio ir tai turėtų būti skatinama. Kaip parodė diskusija Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, atsižvelgiant į konkretų tikslą, galima pasitelkti įvairias priemones. BVP rodiklio pranašumas tas, kad juo santykinai gerai galima įvertinti šalies makroekonominę veiklą. Jis tinkamas analizuojant ekonominę veiklą arba siejant su kitais ekonomikos kintamaisiais, pavyzdžiui, valstybės skolos dydžiu.
Taigi patikimi BVP (ir potencialios gamybos apimties) statistiniai duomenys yra būtini. Vis dėlto, atrodo, kad, vertinant bendrą gyventojų gerovę, visų pirma ilgesniuoju laikotarpiu, kyla natūralus poreikis vien gamybos matus, pavyzdžiui, BVP, papildyti kitais rodikliais. Į šiuos rodiklius, be kita ko, būtų galima įtraukti aplinkos būklę, socialinę įtrauktį ar sveikatos apsaugos sistemą. Šiuo metu Eurosistemos atliekamas tyrimas apie namų ūkių finansus ir vartojimą duomenys suteiks įdomios informacijos skolos ir gerovės pasiskirstymo aspektais.
18. Kokie, jūsų nuomone, pagrindiniai uždaviniai teks Europos statistikos sistemai ateinantį dešimtmetį?
Pastaroji finansų krizė parodė, kaip svarbu, kad Europos statistika būtų laiku pateikiama, patikima ir aukštos kokybės. Statistikos svarba formuojant politiką greičiausiai toliau didės. Siekiant sustiprinti integruotą ES ekonomikos valdysenos sistemą ir pasaulinę makroekonominę stebėseną, padedančią vertinti tvarų ir subalansuotą augimą G20 šalyse, Europos oficialios ekonominės ir finansinės statistikos patikimumo užtikrinimas yra būtina sąlyga. Šiam tikslui reikės aukštos kokybės šalių duomenų ir daugiau išsamių duomenų. Visoje ES reikės darniai įgyvendinti neseniai atnaujintus tarptautinius statistikos standartus. Taip pat svarbu, kad šiuos statistikos duomenis rengiančios institucijos būtų patikimos ir nepriklausomos, kad šie rezultatai būtų skelbiami ir lengvai prieinami visuomenei kaip nemokama viešoji vertybė.
Europos statistinius duomenis rengia, teikia bei platina tiek Europos statistikos sistema (ESS), tiek Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Eurostatas ir ES nacionalinės statistikos institucijos (NSI), taip pat ESS susidurs su poreikiu stiprinti kokybės valdymo sistemas, remiantis Europos statistikos praktikos kodeksu ir savo nepriklausomumu. Visos ES šalys turės pasirašyti planuojamus įsipareigojimus dėl pasitikėjimo. Be to, ESS reikės Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto (CMFB) sėkmingai įgyvendinamoje programoje dar glaudžiau bendradarbiauti su ECBS, koordinuojant ir spartinant duomenų rinkimo bei pateikimo procesus. Tai turėtų padėti palaikyti arba netgi pagerinti statistikos kokybę, kartu sumažinant Europos statistikos duomenų pateikimo sąnaudas.
C. Požiūris į ES ekonominę politiką
19. Ką reikėtų padaryti, kad būtų sustabdyta krizė?
Krizę reikia mėginti įveikti tiek nacionaliniu lygmeniu – vykdant fiskalinę konsolidaciją ir struktūrines reformas augimo potencialui padidinti, tiek ES lygmeniu – gerinant valdyseną ir integraciją.
Siekiant įveikti krizę, reikia pašalinti esmines priežastis: pernelyg didelį vyriausybių įsiskolinimą, nepakankamą konkurencingumą ir nepageidaujamus finansų sektoriaus pokyčius. Todėl labai įsiskolinusios vyriausybės per vidutinį laikotarpį turi sumažinti skolos ir BVP santykį, visiškai laikydamosi sugriežtintos ES valdysenos programos. Tai tampa užvis svarbiausia, nes dideli valstybės skolos santykiai nustelbia augimą. Siekiant apriboti galimą pradinį neigiamą fiskalinės konsolidacijos poveikį augimui, vykdant ją daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama didesniam išlaidų veiksmingumui, be to, reikėtų vengti pernelyg didelio valstybės investicijų sumažinimo. Tokie patikimi tarpiniai fiskaliniai koregavimai padidins finansų rinkų patikimumą, dėl jų sumažės priemokos už riziką. Tai paveiks privatųjį sektorių ir galiausiai lems didesnį augimą.
Būtina visapusiška fiskalinė konsolidacija Europoje turi būti vykdoma kartu su daug intensyviau vykdomomis struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama didinti potencialų augimą ir gerinti valstybių narių sukrėtimų kompensavimo pajėgumą. Dauguma šiuo metu finansų rinkos spaudimą patiriančių valstybių jau pradėjo įgyvendinti svarbias reformas. Nors imtis papildomų priemonių esamiems prekių ir darbo rinkų suvaržymams sumažinti susilpnėjusio augimo aplinkoje politiniu požiūriu atrodo itin sudėtinga, jos yra neišvengiamos, norint vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais pasiekti tvarų augimą.
Todėl prekių rinkose reikėtų ir toliau stiprinti konkurenciją ne tik baigiant kurti bendrąją rinką, ir darbo užmokestis turėtų lanksčiai koreguojamas pagal darbo rinkos sąlygas bei produktyvumą.
Be to, reikia skatinti tvarų produktyvumo augimą, be kita ko, investuojant į mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą ir užtikrinant aukštą švietimo ir mokymosi visą gyvenimą kokybę. Šios priemonės taip pat yra ir būdas ne kaina pagrįstam konkurencingumui didinti. Kartu su kainų konkurencingumo patobulinimais šios priemonės gali paskatinti valstybių narių eksporto veiklą ir sustiprinti su importu konkuruojančias įmones, sudarant sąlygas būtinam perbalansavimui ten, kur vis dar nėra makroekonominės pusiausvyros.
Siekiant tvariai užtikrinti augimą, stabilumą ir gerovę, reikalingas ryžtingas perėjimas prie tikros ekonominės ir pinigų sąjungos. 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos pirmininko pateikti pasiūlymai, kurie buvo parengti glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos pirmininku, Euro grupės ir ECB pirmininkais, rodo teisingą kryptį. Nors krizė paskatino būtiną taisyklėmis pagrįstos fiskalinės sistemos stiprinimą, reikia atlikti daugiau fiskalinės sąjungos kūrimo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visos euro zonos šalys ir visa euro zona visuomet vykdytų tvarią fiskalinę politiką. Siekiant padidinti spaudimą šalims, kad jos įgyvendintų būtinas struktūrines reformas, reikia, kad euro zona taip pat pereitų prie integruotos ekonominės politikos sistemos.
Be to, daugumoje valstybių narių būtinos finansų sektoriaus reformos. Reikia įgyvendinti politinį įsipareigojimą taikyti suvienodintas priežiūros taisykles, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalyje.
Galiausiai siekiant užtikrinti šio proceso demokratinį teisėtumą, labai svarbu, kad didesnę EPS integraciją lydėtų griežtesnė atskaitomybė, visų pirma Europos Parlamentui.
20. Kokią įtaką stabilumo obligacijų ir (arba) euroobligacijų išleidimas turėtų ekonomikos valdysenai euro zonoje? Ar kuriai nors iš Komisijos žaliojoje knygoje pateiktų galimybių pritariate labiau?
Euroobligacijų arba kitų bendrų skolos priemonių, apimančių didelius tarpusavio fiskalinius įsipareigojimus, naudojimas labai priklauso nuo tinkamo procesų eiliškumo. Šias priemones galima įgyvendinti tik perkėlus didelę dalį fiskalinio suvereniteto į ES lygmenį, kad būtų pasiekta tikra euro zonos ekonominė sąjunga. Neperdavus šio suvereniteto, sudarančio sąlygas veiksmingai ekonomikos valdysenai, bendros skolos vertybinių popierių emisija būtų nepakankamai patikima, susidarytų moralinio pavojaus padėtis ir rizika, mažinanti paskatas vykdyti patikimą fiskalinę politiką, kuri būtina ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Patikima fiskalinė politika taip pat padeda Eurosistemai siekti kainų stabilumo.
Vis dėlto, laikantis tinkamo procedūrų eiliškumo, bendros skolos vertybinių popierių emisija gali būti naudinga finansinei integracijai ir rinkos veikimui, taip pat finansiniam stabilumui. Taigi, pagal tinkamą demokratinį teisėtumą sukūrus patikimą fiskalinę sąjungą, bendrą euro zonos valstybių narių valstybės skolos vertybinių popierių emisiją laikyčiau galima priemone.
21. Kokie, jūsų manymu, svarbiausi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslai iki 2020 m.? Kaip ECB ir ekonomikos bei politikos koordinavimo priemonėmis galėtų būti sėkmingai įgyvendinama ši strategija? Pagal svarbą išvardykite struktūrines reformas, kurioms, jūsų nuomone, ES turėtų būti teikiama pirmenybė, pagrįskite savo pasirinkimą.
Valstybės narės turi tvariai padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, kuris pastaraisiais metais buvo palyginti nedidelis ir mažėjo daugumoje Europos šalių. Norėdamos tą pasiekti, valstybės narės savo ekonomine politika turėtų skatinti inovacijas, sudaryti verslui palankią aplinką ir didinti konkurencingumą mažindamos prekių ir darbo rinkų suvaržymus. Tokia aplinka sukurtų optimalias sąlygas tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
Parengtoje strategijoje „Europa 2020“ ir pakte „Euro plius“, kuriuos vykdyti įsipareigojo daugelis ES šalių, pabrėžiamos svarbios struktūrinių reformų sritys, į kurias šalys turi atkreipti dėmesį. Struktūrinių reformų įgyvendinimo svarbos seka itin priklauso nuo konkrečių šalies ypatybių ir įvairiose ES šalyse yra skirtinga. Vis dėlto augimą skatinančios struktūrinės reformos, apimančios didelių užmojų lankstumo ir konkurencijos gerinimo prekių ir darbo rinkose reformas, reikalingos daugumoje valstybių narių ir visų pirma euro zonoje, kurioje pagrindinis reguliavimo mechanizmas yra kainų ir darbo užmokesčio lankstumas. Darbo rinkos reformomis turėtų būti užtikrinta, kad darbo užmokesčio kitimas būtų proporcingas našumui, nes jis daro tiesioginį poveikį šalių konkurencingumui. Darbo užmokesčio lankstumas itin reikalingas sumažėjusio produktyvumo augimo laikotarpiais. Siekiant sudaryti tam sąlygas, reikėtų panaikinti automatinį darbo užmokesčio indeksavimą, atidžiai išnagrinėti užimtumo apsaugos teisės aktus ir sustiprinti įmonių lygmeniu sudaromas sutartis. Be to, draudimo nuo nedarbo sistemų pakeitimai ir aktyvi su darbo rinka susijusi politika palengvintų išteklių perskirstymą konkurencingesnėms įmonėms ir sektoriams. Dėl prekių rinkų pažymėtina, kad reikėtų skubiai spręsti pernelyg didelių antkainių klausimą, visų pirma uždaro verslo sektoriuje. Drąsa kovojant su privilegijuotų grupių lobizmu ir sektoriaus interesais užtikrina didesnę konkurenciją, uždarųjų profesijų atvėrimą ir imigracijos liberalizavimą. Pernelyg didelės pelno maržos itin paplitusios į vidaus rinką orientuotuose paslaugų sektoriuose.
Inovacijas reikėtų skatinti investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat į aukštąjį mokslą ir mokymąsi visą gyvenimą. Profesinis mokymas buvo labai sėkminga konkrečių valstybių narių jaunimo nedarbo mažinimo priemonė, todėl šiuo pavyzdžiu galėtų pasinaudoti šalys, kuriose šiuo metu didelis jaunimo nedarbo lygis. Be to, daugelyje valstybių narių verslo aplinką būtų galima pagerinti mažinant biurokratiją. Šių priemonių įgyvendinimas tebėra viena iš pagrindinių valstybių narių pareigų. Atsižvelgiant į dabartinę krizę, kuri, be kitų problemų, parodė silpnąsias esamų ES ekonominės politikos koordinavimo priemonių vietas, reikėtų išsiaiškinti, kaip sustiprinti valstybių narių paskatas vykdyti būtinas struktūrines reformas, įskaitant tai, kaip sustiprinti valstybių narių tarpusavio spaudimą.
Mano nuomone, ECB geriausiai prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir ilgalaikių investicijų į privatųjį sektorių skatinimo užtikrindamas kainų stabilumą.
22. Kokia jūsų nuomonė apie finansinių sandorių apmokestinimą? Ar manote, kad valiutų sandorių, įskaitant sandorius eurais, mokestis turėtų teigiamą poveikį, pvz., stabilizuojant valiutų keitimo kursus šalyse, siekiančiose ateityje prisijungti prie euro zonos? Koks jūsų požiūris į pasiūlymą įvesti finansinių sandorių mokestį tik keliose valstybėse narėse?
Yra daug skirtingų pasiūlymų dėl finansinių sandorių apmokestinimo. Valiutų sandorių apmokestinimas kelia itin daug problemų, nes jis apriboja laisvą kapitalo judėjimą. Valiutų sandoriai nėra įtraukti į naujausią Komisijos pasiūlymą, tačiau vis tiek įžvelgiu keletą finansinių sandorių mokesčio trūkumų. Finansinių sandorių mokesčio šalininkai teigia, kad juo būtų galima vienu metu i) sumažinti finansų rinkų kintamumą; ii) užtikrinti bendros finansų rinkos vientisumą ir iii) padidinti pajamas, kurios padėtų internalizuoti bankų problemų sprendimo sąnaudas. Nors kiekvienas iš šių tikslų yra pageidautinas, abejoju, ar finansinių sandorių mokesčiu juos galima pasiekti. Pavyzdžiui, numatomas kintamumo sumažinimas nepatvirtintas teoriniais ar praktiniais tyrimais. Priešingai, padidėjus sandorių išlaidoms, sumažėtų rinkos likvidumas.
Be to, kiekvienam iš išvardytų tikslų yra pasiūlytos tinkamesnės politinės priemonės, dėl kurių šiuo metu diskutuojama. Kai kurias algoritminės prekybos praktikos problemas būtų galima spręsti reguliuojant. Bankų problemų sprendimo fondus galima tinkamiau finansuoti pasinaudojant bankų rinkliavomis.
Renkantis finansinių sandorių mokestį, reikėtų neužmiršti, kad šio mokesčio bazė yra labai elastinga ir jam būtų galima pritaikyti įvairias mokesčių slėpimo ir vengimo formas, jei jis nebūtų įvestas pasaulio mastu. Įvedus šį mokestį pasirinktinai, nebūtų įmanoma įgyvendinti kai kurių pradinių jo tikslų, visų pirma suderinimo ES bendroje finansų rinkoje.
23. Kokia jūsų nuomonė apie Tarybos ir ECB vaidmenį išorinio atstovavimo euro zonai požiūriu?
Taryba ir ECB savo vaidmenis tarptautinio atstovavimo srityje atlieka pagal atitinkamas jiems priskirtas politines kompetencijas, išdėstytas Sutartyje. ECB priklauso išskirtinė kompetencija atstovauti bendrai pinigų politikai ir vykdyti kitas užduotis. Euro kurso politika yra tiek Tarybos, tiek ECB kompetencija. Ekonominė politika, priešingai, iš esmės tebėra valstybių narių, kurios taip pat atstovauja šiai politikai tarptautiniu lygmeniu, atsakomybė. Taigi Europa, visų pirma euro zona, šiuo metu iš esmės stiprina savo ekonomikos valdysenos struktūras. Laikui bėgant, šį procesą turėtų atspindėti sustiprintas išorinio atstovavimo šiai politikai pasaulio lygmeniu koordinavimas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 138 straipsnyje nurodyta, kaip užtikrinti bendrą atstovavimą EPS itin aktualiais klausimais tarptautiniuose forumuose. Vis dėlto tai yra politinis klausimas, todėl jį turi spręsti valstybės narės.
24. Kaip vertinate pastarojo meto JAV dolerio ir euro keitimo kurso pokyčius?
2011 m. antrojoje pusėje sustiprėjus euro zonos valstybės skolos krizei, dėl padidėjusio valiutų kursų kintamumo sumažėjo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2011 m. liepos euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo apytiksliai 15 proc. Euro susilpnėjimas iš esmės susijęs su pasaulyje padidėjusiu rizikos vengimu dėl įtampos kai kuriose euro zonos skolos rinkose ir suprastėjusios pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos.
Vertinant ateities galimybes, euras tebėra itin stabili valiuta, taip pat lyginant ją su kitomis pagrindinėmis valiutomis. 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais kursas buvo apytiksliai 1,20–1,25 USD už eurą. Šis rodiklis yra artimas ilgalaikiam vidurkiui nuo euro įvedimo 1999 m. Tai rodo, kad tebevykstanti euro zonos krizė valiutos vertei nesukėlė nei vidaus, nei išorės pavojaus.
25. Kaip vertinate ženminbi juanio (Kinijos nacionalinė valiuta) ir euro keitimo kurso raidą pastaruoju metu?
Ar manote, kad centriniai bankai gali pakankamai veiksmingai kovoti su pernelyg dideliu kurso nepastovumu? Ar manote, kad reikėtų didinti tarptautinį euro vaidmenį?
Kadangi Kinijos valiuta tebeprekiaujama palyginti siaura riba JAV dolerio atžvilgiu, Kinijos ženminbi juanio ir euro kursas labai priklauso nuo euro ir JAV dolerio kurso kitimo. Kinijos ženminbi juanio kurso didėjimas maždaug 4 proc. euro atžvilgiu nuo metų pradžios yra euro kurso sumažėjimo JAV dolerio atžvilgiu (5 proc.) rezultatas, o Kinijos ženminbi juanio kursas JAV dolerio atžvilgiu sumažėjo daugiau kaip 1 proc. 2012 m. balandžio viduryje Kinijos liaudies bankui paskelbus apie Kinijos ženminbi juanio paros svyravimo intervalo išplėtimą JAV dolerio atžvilgiu, Kinijos valiutos kurso didėjimas JAV dolerio atžvilgiu nebefiksuojamas. Nors pranešimo negalima laikyti stipresniu Kinijos liaudies banko įsipareigojimu leisti ryškesnę didėjimo tendenciją, šis sprendimas palankiai vertintinas euro zonos požiūriu, nes didesnis valiutų lankstumas yra Kinijos kapitalo sąskaitos platesnio atvėrimo išankstinė sąlyga.
Reikia tikėtis, kad dėl to padidės rinkos dalyvių kainų nustatymo ir rizikos valdymo pajėgumai ir bus paskatintos kitos labai reikalingos finansų sektoriaus reformos.
Pritariu neutraliai Eurosistemos pozicijai, kad nereikėtų nei trukdyti, nei skatinti naudoti eurą tarptautiniu mastu. Tarptautinis valiutų naudojimas iš esmės yra rinkos nulemtų procesų rezultatas. Kad valiutų internacionalizavimo procesas būtų sklandus ir nesukeltų finansinio nestabilumo, atsakinga tarptautinė bendruomenė. Kaip rodo santykinai stabilus euro kursas kitų pagrindinių atsargų valiutų atžvilgiu, per valstybės skolos krizę tarptautinis euro vaidmuo palyginti nekito.
26. Kaip vertinate G20 laimėjimus? Koks jūsų požiūris į dabartinį koordinavimo lygį?
G20 yra pagrindinis tarptautinio bendradarbiavimo ekonominės politikos klausimais forumas. Per 2008–2009 m. krizę ir dabartinę Europos krizę jis atliko itin svarbų vaidmenį, sudarydamas galimybę keistis idėjomis ir bendradarbiauti sprendžiant plataus spektro ekonominius ir finansinius klausimus. Taigi G20 yra sėkmingas projektas nuo tada, kai 2008 m. ėmėsi šio vaidmens.
Teigiamai vertinamos G20 šalių pastangos sustiprinti tarptautinės pinigų sistemos veikimą ir jų pritarimas Bazelio komiteto bei Finansinio stabilumo tarybos (FST) pasiūlytiems pagrindiniams reguliavimo reformos pasaulio mastu aspektams.
Šiuo požiūriu itin pritariu FST šešių regioninių konsultacinių grupių sukūrimui, siekiant suburti FST valstybių narių ir ne narių finansų institucijas, kad būtų skatinamas finansinis stabilumas ir keičiamasi nuomonėmis apie finansines sistemas silpninantį jų pažeidžiamumą. 2010 m. lapkričio mėnesį FST paskelbė susitarimus išplėsti ir įforminti susitarimų galiojimą ne tik nariams. Turiu garbę kartu su kolega iš Jungtinės Karalystės pirmininkauti Europos regiono konsultacinei grupei.
Vis dėlto šių tarptautinių pastangų sėkmė priklausys nuo jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis tvirto, tvaraus ir subalansuoto augimo priemonių sistema. Iš tiesų tiek Europos, tiek pasaulio mastu svarbiausia ryžtingai įgyvendinti politikos įsipareigojimus.
D. Finansinis stabilumas ir priežiūra
27. Ar pritariate bankų sąjungai? Jeigu pritariate, kokia turėtų būti jos forma? Ar ECB turėtų prižiūrėti finansų institucijas, jei taip, tuomet koks tai būtų vaidmuo? Jeigu pritariate, kokių reikėtų atskaitomybės pakeitimų? Ar Europos bankininkystės institucijai (EBI) turėtų būti perduota įgaliojimų atlikti priežiūrą?
Siekiant susidoroti su finansų stabilumo sistemos silpnosiomis struktūrinėmis vietomis ir visų pirma nutraukti bankų sektoriaus ir valstybių sąsają, euro zonai būtina bankų sąjunga su bendra euro zonos bankų priežiūros institucija, taip pat reikia papildomų Europos lygmens sprendimų, daromų laikantis pagrindinių FST principų, o vėliau reikia įdiegti ES indėlių draudimo mechanizmą.
2012 m. birželio mėn. įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalį ir patikėti ECB euro zonos bankų priežiūros uždavinius.
Mano požiūriu, ECB turėtų būti suteikti priežiūros įgaliojimai, vadovaujantis toliau nurodytais principais.
Visų pirma, priežiūros vykdymas turėtų būti pagrįstas aiškiu ir veiksmingu atskyrimu nuo bendros pinigų politikos vykdymo. Pagrindinis Sutartyje nustatytas ECB tikslas yra užtikrinti euro zonos kainų stabilumą.
Antra, priežiūros funkcijos turėtų būti veiksmingos ir įvairiapusės, kad būtų įmanoma sumažinti galimą riziką reputacijai ir ekonomikai. Todėl į ECB priežiūros taikymo sritį reikėtų įtraukti visus euro zonos bankus, o priežiūros uždaviniai jų pačių turėtų būti numatomi decentralizuotai.
Trečia, priežiūros uždavinių veiklos vykdymas turėtų būti kuo plačiau paskirstytas nacionalinėms priežiūros institucijoms. Taip bus užtikrintas buvimas arti prižiūrimų subjektų ir šitaip laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų. Be to, nacionaliniai priežiūros uždaviniai turėtų būti vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su ECBS, laiku ir reguliariomis ataskaitų teikimo procedūromis suteikiant ECB galimybę susipažinti su visa svarbia informacija.
Ketvirta, priežiūros uždaviniai turėtų būti vykdomi naudojant būtinas nepriklausomumo užtikrinimo priemones. Centrinio banko nepriklausomumas pinigų politikos atžvilgiu yra būtinas, be to, taip galima apsaugoti priežiūrą nuo netinkamo kišimosi iš išorės ir nuo per didelio reguliavimo pavojaus.
Galiausiai priežiūrai turėtų būti taikomi griežti demokratinės atskaitomybės reikalavimai, siekiant užtikrinti euro zonos pasitikėjimą šios viešosios funkcijos vykdymu. Priežiūros atskaitomybės kanalai turėtų būti kuo labiau atskirti nuo pinigų politikos atskaitomybės kanalų.
Kalbant apie santykį su EBI, ECB vykdytų priežiūrą pagal ES teisės aktus ir laikytųsi EBI standartų. Taigi ECB dar labiau remtų būtiną pagrindinę EBI veiklą, pavyzdžiui, veiklą, kuria skatinama ES lygmens priežiūros konvergencija. Būtų pakeistos ne EBI, bet nacionalinių priežiūros institucijų funkcijos. ECB įgaliojimai neprieštarautų ES teisės aktams ar EBI funkcijai.
28. Ką manote apie šešėlinių bankų sektoriaus subjektų reguliavimą?
Vertinant tikroviškai, svarbu, kad su bankų veiklai būdinga rizika būtų kovojama išsamiu sisteminiu būdu, o ne sprendžiant su institucijomis, kurios apibrėžtos tik kaip reguliuojami bankai, susijusias problemas. FST ir Europos Komisija atlieka veiksmus, kuriais siekiama nustatyti galimų reguliavimo priemonių taikymo sritis. Mano nuomone, reguliavimo iniciatyvomis galima spręsti toliau nurodytus klausimus.
Pirma, svarbu skatinti tinkamą rizikos valdymą bankams susiduriant su šešėliniais bankais ir sumažinti reguliavimo sistemos paskatas dirbti su šešėliniais, o ne reguliuojamais bankais.
Antra, kalbant apie pinigų rinkos fondus, vis dar diskutuojama, ar pereiti prie privalomo kintamos grynosios turto vertės metodo, kad būtų apribota masinio indėlių išėmimo iš pinigų rinkos fondų rizika. Eurosistemos institucijų nuomone, reikia papildomų priemonių, kuriomis būtų ribojamas termino keitimas ir kredito rizika.
Trečia, reikėtų išsamiau apsvarstyti, ar IV KRD turėtų būti taikoma indėlių nepriimančioms finansų įmonėms, tuo siekiant apriboti būsimo kreditų teikėjų reguliavimo arbitražo taikymo sritį.
Ketvirta, svarbi FST darbo kryptis yra susijusi su galimomis iniciatyvomis dėl atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo veikla. Sprendžiami šie klausimai: procikliškas įmokų reikalavimų, taikomų per vertybinių popierių finansavimo sandorius, pobūdis ir su klientų turto pakartotiniu įkeitimu arba pakartotiniu naudojimu susijusi rizika. Šių metų pabaigoje FST pateiks pranešimą šiais klausimais. Remiantis šiuo pranešimu, bus galima nustatyti, kokių konkrečių iniciatyvų turėtų būti imtasi ES.
Apskritai vertindamas atpirkimo sandorius, pritariu naujam Eurosistemos pasiūlymui, kad valdžios institucijos ir finansų sektorius ES lygmeniu kartu imtųsi atitinkamų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama sukurti centrinę duomenų bazę, iš kurios būtų galima daugiau sužinoti apie vertybinių popierių finansavimo ir atpirkimo sandorių rinkas. Turėti daugiau informacijos apie atpirkimo sandorių rinkos veiklą svarbu įgyvendinant pinigų politiką ir dėl finansinio stabilumo.
E. ECB veikimas ir demokratinis atskaitingumas bei skaidrumas
29. Ar, jūsų nuomone, bėgant laikui ir keičiantis ECB užduotims bei prioritetams, turėtų kisti valdybos narių įgaliojimai?
Pagal Sutartyje bei ECB ir ECBS statute nustatytą bendrosios valdysenos struktūrą, ECB vykdomoji valdyba yra kolegialus spendimus priimantis padalinys. Šie įgaliojimai priskirti visai vykdomajai valdybai, o ne pavieniams jos nariams. Tai leidžia pasinaudoti vykdomosios valdybos narių skirtingu išsilavinimu ir profesiniais įgūdžiais. Toks įgūdžių ir požiūrių derinys yra itin vertingas (ir tai įrodyta) bet kurios institucijos turtas. Šis veiksnys dar svarbesnis dabartiniu sudėtingu laikotarpiu.
Tuo pat metu, siekiant supaprastinti kasdienę ECB veiklą, pagal vykdomosios valdybos narių nustatytą portfelių paskirstymą sukurtos tiesioginės atskaitomybės schemos tarp vykdomosios valdybos narių ir įvairių ECB departamentų. Šis administracinis valdymo atsakomybės paskirstymas neprieštarauja kolegialiam vykdomosios valdybos sprendimų priėmimo pobūdžiui. Kartkartėmis portfelių paskirstymas yra keičiamas.
30. Kaip manote, kokia sistema būtų tinkama nešališkai ECB vykdomosios valdybos narių rotacijai tautybės ir lyties pagrindu užtikrinti?
Įvairovė – vertingas dalykas. Ji leidžia palyginti ir suderinti skirtingus požiūrius ir taip sutvirtina sprendimų priėmimą. Todėl svarbu skatinti įvairovę.
Kaip jau minėta, vienintelė Sutartyje bei ECB ir ECBS statute pateikta ECB vykdomosios valdybos narių skyrimo sąlyga yra susijusi su profesiniais įgūdžiais ir patirtimi: „Vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinės patirties pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų.“ Taikomas teisinis pagrindas neleidžia nustatyti papildomų kriterijų, kurie nėra išdėstyti esamoje Sutarties nuostatoje.
31. Koks jūsų požiūris į būtinybę ECB valdyboje didinti narių įvairovę pagal išsilavinimą, užuot kliovusis vien centrinių bankų atstovais?
Koks jūsų požiūris į darbuotojų, pereinančių iš priežiūros ar reguliavimo institucijų į tos pačios srities privačias įstaigas ir atvirkščiai (angl. revolving doors), problemą?
Kaip jau nurodžiau atsakydamas į ankstesnį klausimą, įvairovė – vertingas dalykas, papildantis ir sustiprinantis sprendimų priėmimą. Tai pasakytina ir apie profesijų bei profesinės patirties įvairovę: ji skatina svarstymus, stiprina formuojamą nuomonę ir padeda užtikrinti sklandų bei patikimą sprendimų priėmimą.
Sutartyje nėra nustatyta, kad ECB vykdomosios valdybos nariai turi būti konkrečios profesijos atstovai, tačiau, vadovaujantis ECB interesais, daugiausia dėmesio skiriama kandidatų žinioms ir patirčiai. Sutartimi reikalaujama, kad kandidatas būtų „pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turintis asmuo“, neatsižvelgiant į tai, kur jis įgijo autoritetą ir patirtį.
Beje, tai, kad centrinio banko darbuotojas pasirenkamas ECB vykdomosios valdybos nariu, nereiškia, jog šis asmuo visą savo karjerą dirbo centrinės bankininkystės srityje. Daugelis iš mūsų (įskaitant mane) turi profesinės patirties kitoje viešojo sektoriaus srityje (pvz., iždo), aukštojo mokslo institucijose ir (arba) privačiajame (finansų) sektoriuje. Mano patirtis ir išsilavinimas teisės srityje gali būti papildomas ECB vykdomosios valdybos įvairovės aspektas.
Interesų konflikto grėsmė, pasibaigus ECB vykdomosios valdybos nario įgaliojimams, panaikinama remiantis taikytinu teisiniu pagrindu. Pavyzdžiui, Vykdomosios valdybos narių elgesio kodekse nustatytas vienų metų laikotarpis, per kurį buvęs narys turi vengti bet kokių interesų konfliktų, kurie galėtų kilti vykdant bet kokią naują privačią arba profesinę veiklą. Be to, vadovaujantis ECB vykdomosios valdybos narių įdarbinimo sąlygomis, į jokias darbuotojų, vadovaujamas, patariamąsias arba konsultavimo pareigas (tiek atlyginamas, tiek neatlyginamas) negalima priimti asmens, kuris buvo Eurosistemos pinigų politikos arba užsienio valiutos keitimo operacijų pareigūnas.
Šis draudimas taikomas vienus metus nuo pareigų, kurios buvo susijusios su visais valdančiosios tarybos sprendimais, ėjimo pabaigos.
32. Koks jūsų asmeninis požiūris į socialinį dialogą Europos Centriniame Banke?
Palaikyti vaisingą dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų būtina ne tik siekiant skatinti darbuotojų motyvaciją, bet ir užtikrinant sklandžią organizacijos valdyseną.
Žinau, kad ECB konsultuoja savo darbuotojų atstovus apie įdarbinimo sąlygų pakeitimus ir susijusią politiką, aš esu pasiryžęs palaikyti šią praktiką. Be to, kaip kandidatas į ECB vykdomosios valdybos narius, pritariu dabartinei jos praktikai tiesiogiai susitikti su darbuotojų atstovais per metinį posėdį ar kitomis progomis, atsižvelgiant į įsipareigojimus ir aplinkybes. Apskritai manau, kad svarbu palaikyti pasitikėjimą ir supratimą tarp ECB atstovų ir darbuotojų atstovų.
ECB taip pat palaiko dialogą su ECBS darbuotojų atstovais, siekdamas juos informuoti apie ECB sprendimus priimančių padalinių sprendimus, galinčius turėti didelės įtakos įdarbinimo sąlygoms centriniuose bankuose.
33. Ar pritartumėte Europos Parlamento patvirtinimo procedūrai (nepaisant konstitucinių problemų, kurių kiltų dėl tokio pakeitimo)?
Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsniu, pagrindinis tikslas, kurio siekiama ECB vykdomosios valdybos nario skyrimo procedūra, turėtų būti užtikrinti, kad į šį postą būtų atrinktas „pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turintis asmuo“. Sutartyje nustatyta skyrimo teisė priklauso Europos Vadovų Tarybai, tačiau tik „šiai pasikonsultavus su Europos Parlamentu“.
Sprendžiant iš ankstesnių ir esamų paskyrimų, pagal dabartinę sistemą buvo tinkamai atrinkti kandidatai, kurie puikiai vykdė savo pareigas. Atsižvelgdamas į tai, nematau reikšmingų požymių, dėl kurių reikėtų keisti šią praktiką. Vis dėlto centrinio banko darbuotojas neturėtų spręsti tokių procedūrinių klausimų, kurie griežtai ir pagrįstai yra Sutarties šalių sritis.
34. Koks jūsų bendras požiūris į ECB ir apskritai centrinės bankininkystės demokratinę atskaitomybę?
Demokratinė atskaitomybė yra būtina norint užtikrinti teisėtumą ir pagrindinio ECB įgaliojimo įgyvendinimą per viešąsias ir politines institucijas. Europos Parlamentas, kaip vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, vaidina esminį vaidmenį užtikrinant ECB atskaitomybę. ECB taikomi atskaitomybės mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad jis veiktų pagal savo įgaliojimus. Sutartimi ECB suteiktas didelis savarankiškumas, remiantis įrodymais, kad tokia tvarka yra tinkamiausia kainų stabilumui užtikrinti.
Drauge ECB įsipareigojo laikytis aukščiausių atskaitomybės visuomenei, Europos Parlamentui ir finansų rinkos dalyviams standartų, o reguliariai vykdydamas atsiskaitymo veiklą ECB teikia daugiau informacijos negu reikalaujama pagal teisės aktus. Svarbiausia, kad ECB skelbia metų ataskaitą, mėnesinį biuletenį, savaitinius finansinius pranešimus ir įvairias papildomas ataskaitas bei tyrimų dokumentus, kurie prieinami visuomenei ECB interneto svetainėje. ECB interneto svetainėje visuomenei taip pat skelbiamos ECB teisinės nuomonės, ECB teisės aktai, pavyzdžiui, dėl pinigų politikos operacijų, didelis statistikos duomenų rinkinys ir išsami informacija konkrečiais klausimais besidomintiems naudotojams. Kartą per mėnesį spaudos konferencijoje ECB paaiškina savo pinigų politikos sprendimus ir atsako į žurnalistų klausimus. Tai rodo atvirą ir skaidrų ECB požiūrį į komunikaciją. ECB atskaitomybės ir skaidrumo įsipareigojimą rodo ir didelis skaičius Valdančiosios tarybos narių kalbų. Labai pritariu ECB siekiui teikti reguliarius ir išsamius paaiškinimus realiu laiku apie pinigų politikos vertinimą ir sprendimus. Informacinės technologijos, pavyzdžiui, internetas, yra vertinga galimybė informaciją padaryti prieinamą didelei auditorijai labai mažomis sąnaudomis.
Europos Parlamentas, vykdydamas ES lygmeniu demokratiškai išrinktos institucijos funkciją, reikalauja ECB atskaitomybės. Kartą per metus Europos Parlamentas priima rezoliuciją dėl ECB metų ataskaitos, kuri skelbiama jos pateikimo Europos Parlamentui dieną.
Per kas ketvirtį rengiamą diskusiją pinigų klausimais ECB pirmininkas atsiskaito dėl pinigų politikos veiksmų. Mano požiūriu, šis dialogas krizės laikotarpiu buvo labai naudingas aiškinant ECB pinigų politikos priemones. Vėlgi, posėdžiai paskatino daug viešų diskusijų apie priemones ekonominėms problemoms spręsti.
Pagal teisės sistemą nacionalinių centrinių bankų ir nacionalinių parlamentų santykis yra panašus. Eidamas Liuksemburgo centrinio banko valdytojo pareigas turėjau galimybę atsiliepti į nacionalinio parlamento kvietimus pareikšti nuomonę apie ekonominę padėtį, finansinį stabilumą, biudžeto būklę, struktūrines problemas ir kt.
35. Kokias išvadas padarytumėte palyginęs JAV federalinės atsargų sistemos ir ECB veiklos skaidrumo politiką? Ką manote apie JAV federalinės atsargų sistemos arba Anglijos banko posėdžių protokolų paskelbimą? Ar manote, kad tokią politiką būtų galima taikyti ECB?
Skaidria pinigų politika visuomenei suteikiama informacijos, kuri svarbi norint geriau suprasti ir įvertinti centrinio banko pinigų politiką. Skaidrumas padeda visuomenei įvertinti centrinio banko veiklą. Be to, jis padeda visuomenei formuoti lūkesčius dėl būsimos banko politikos krypties, o tai palengvina centrinio banko įgaliojimų įgyvendinimą. Taigi šiuo metu plačiai pripažįstama, kad skaidriu komunikavimu ir sąveika su visuomene pagerinamas pinigų politikos patikimumas, prognozės ir veiksmingumas. Nuo pat veiklos pradžios ECB pabrėžia, kad skaidrumas yra svarbi jo pinigų politikos įgyvendinimo dalis, atvirai, aiškiai ir laiku pristatant bei aiškinant visuomenei pinigų politikos sprendimus.
ECB paskelbė oficialią pinigų politikos strategiją su kiekybine kainų stabilumo apibrėžtimi. Be to, ECB pirmininkas kas mėnesį rengiamoje spaudos konferencijoje, pranešimuose spaudai ir daugelyje kitų ECB leidinių paaiškina pinigų politikos sprendimus. Galima teigti, kad iki dabar Federalinės rezervų sistemos praktika iš esmės sutapo su ECB vykdoma praktika. 2012 m. sausio mėnesį Federalinė rezervų sistema išaiškino, kad 2 proc. infliacija ilguoju laikotarpiu laikoma geriausiai atitinkančia Federalinės rezervų sistemos įgaliojimus. Ši kainų stabilumo apibrėžtis labai panaši į ECB apibrėžtį palaikyti mažesnę kaip 2 proc., bet artimą šiai ribai infliaciją. 2011 m. po kelių Federalinio atviros rinkos komiteto posėdžių Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Ben Bernanke taip pat pradėjo rengti spaudos konferencijas. Tokią praktiką – ir aš labai gerai pamenu šį apgalvotą sprendimą – ECB patvirtino dar savo veiklos pradžioje, t. y. 1998 m.
Skaidrumas ne tik padeda centriniam bankui veiksmingiau vykdyti savo įgaliojimus, bet ir leidžia lengviau atsiskaityti už savo veiksmus. Kadangi centriniai bankai, siekdami pagerinti informavimą, gali naudotis įvairiomis priemonėmis, atsižvelgdami į aplinkybes, jie turi pasirinkti tinkamiausią komunikacijos kanalą. Pinigų politikos komitetams gali būti taikomi skirtingi atskaitomybės modeliai. Nors daugeliui komitetų taikoma kolektyvinės atskaitomybės sistema (Federalinei rezervų sistemai ir ECB), kitur galioja individuali politikos rengėjų atskaitomybė, pavyzdžiui, Anglijos banke. Abu modeliai turi pranašumų ir trūkumų, taip pat daro poveikį centrinio banko komunikavimui. Nors svarstymų dėl pinigų politikos protokolai gali padėti visuomenei prognozuoti būsimas palūkanų normas, reikia pasverti šį pranašumą ir pavojų, kad visuomenė gali teikti daugiau svarbos atskiroms nuomonėms nei svarbiems ekonominiams argumentams ir daugumos priimtiems sprendimams, ypač kai nėra politinės sąjungos.
Be to, ECB atveju valdančiosios tarybos posėdžių protokolų konfidencialumas nustatytas Sutartyje. Šia nuostata siekiama garantuoti pinigų politikos spendimų priėmimo nepriklausomumą ir užtikrinti visos valdančiosios tarybos kolektyvinę atskaitomybę. Šiomis aplinkybėmis pagrindžiama, kodėl ECB teikia informaciją daugiausia dėmesio skirdamas bendram valdančiosios tarybos įvertinimui. Kas mėnesį pirmininkas įvadiniame pranešime visuomenei pateikia išsamią pinigų politikai svarbios ekonominės raidos santrauką. Kasmėnesinė spaudos konferencija, kurioje numatytas laikas klausimams ir atsakymams, rengiama iš karto po kiekvieno pinigų politikos posėdžio, ji suteikia galimybę laiku paaiškinti diskusijas dėl pinigų politikos ir su ja susijusius sprendimus.
Be to, kiekvieno mėnesio pabaigoje ECB savo interneto svetainėje skelbia trumpą valdančiosios tarybos ne pinigų politikos srityje priimtų sprendimų santrauką. Kadangi šiais kanalais išsami informacija ir paaiškinimai visuomenei pateikiami realiu laiku, nematau stiprių argumentų keisti dabartinę praktiką.
36. Kokia jūsų nuomonė apie dialogą su Europos Parlamentu pinigų politikos klausimu? Ar galėtų ECB valdybos nariai aptarti pinigų politikos klausimus ir savo sprendimus su kitais politiniais veikėjais, o gal tai kenktų banko nepriklausomumui?
Dabartiniai reguliarūs kas ketvirtį rengiami posėdžiai yra viena iš pagrindinių ECB demokratinės atskaitomybės priemonių. Jie palengvina Europos Parlamento narių ir ECB kalbėjimąsi, o pastaruoju metu, vykstant krizei, per juos vyko vertingos diskusijos apie galimas sprendimo priemones. Taip pat labai svarbu, kad per šiuos posėdžius ECB suteikiama galimybė paaiškinti taikomų priemonių logiką ir priežastis. Todėl kas ketvirtį rengiamas dialogas pinigų politikos klausimais yra svarbi bendravimo su Parlamentu, iš esmės ir su visuomene priemonė. Nors dalykiški darbo santykiai turi būti palaikomi su kitomis politinėmis institucijomis, pavyzdžiui, su Euro grupe ir ECOFIN taryba, visų pirma sprendžiant finansų ir valstybės skolos krizę, labai svarbu, kad Europos Parlamentas liktų vienintelė institucija, kuriai atskaitingas ECB. Kadangi ECB įgaliotas išsaugoti visos euro zonos kainų stabilumą, Europos Parlamentas yra tinkama institucija kalbant pinigų politikos klausimais vykdyti demokratinę atskaitomybę.
37. Kokie didžiausi pavojai ir uždaviniai, jūsų nuomone, laukia ECB?
Euro zona šiuo metu kovoja su daugialype krize, kurios elementai glaudžiai susiję vieni su kitais, tai – itin kintančios valstybės skolos rinkos, nestabilus finansų sektorius ir mažas arba neigiamas ekonomikos augimas keliose valstybėse narėse. Todėl ECB sprendžia kelis svarbius uždavinius.
Pagrindinė ECB pareiga yra vykdyti pinigų politiką, siekiant užtikrinti visos euro zonos kainų stabilumą.
Nerimą kelia tai, kad krizė sutrikdė tinkamą ECB pinigų politikos poveikio perdavimą į valstybių narių ekonomiką. Kalbant konkrečiau, pinigų politikos palūkanų normos neperduodamos į ekonomiką taip, kaip prieš krizę. Spręsdamas šią problemą ECB pradėjo taikyti nestandartines pinigų politikos priemones, kuriomis siekiama palaikyti perdavimo mechanizmą ir užtikrinti, kad palūkanų normos būtų tinkamai perduotos į realiąją ekonomiką. Būtina nuolatinė stebėsena, o prireikus ECB turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų savo įgaliojimų vykdymą.
Kadangi krizė daro skirtingą poveikį euro zonos šalims, euro zonoje taip pat didėja ekonominių rodiklių skirtumai. Tokioje padidėjusio nevienalytiškumo aplinkoje ECB toliau vykdė savo įgaliojimą užtikrinti visos euro zonos kainų stabilumą. Atidžiai parengtas ECB pinigų politikos atsakas padėjo sumažinti finansinių sąlygų nevienalytiškumą, sudarė sąlygas skirtingai įdiegti nestandartines priemones euro zonoje ir pinigų politikos poveikio perdavimą padarė sklandesnį. Vis dėlto, kol euro zonos šalys bus pažeidžiamos, nevienalytiškumas toliau bus ECB politikos problema.
Grėsmė euro zonos finansiniam stabilumui tebėra dėl nesibaigusios valstybės skolos krizės ir jos sąveikos su bankų sektoriumi. Vykdydamas įgaliojimą išlaikyti kainų stabilumą, ECB ėmėsi skubių ir ryžtingų veiksmų, kad padidėjusio netikrumo laikotarpiu būtų padidintas euro zonos bankų likvidumas. Tai iš esmės turi užkirsti kelią likvidumo problemų virtimui mokumo problemomis ir taip palaikyti finansinį stabilumą. Vis dėlto atitinkamos valdžios institucijos turi spręsti svarbesnį bankų sistemos išbalansavimą. Siekiant, kad bankų sistema ateityje turėtų tvirtą pagrindą, politikai turi imtis ryžtingų veiksmų euro zonos finansų rinkų sąjungai sukurti. Šiuo požiūriu svarbus žingsnis yra bendro priežiūros mechanizmo sukūrimas.
Galiausiai dabartinė krizė parodė EPS valdysenos sistemos silpnąsias vietas. Europos valstybių patvirtintos priemonės nebuvo suderintos su naryste valiutų sąjungoje, todėl kai kuriais atvejais sumažėjo finansų rinkų prisitikėjimas ilgalaikiu nacionalinių biudžetų tvarumu. Daugeliu atvejų fiskalinė konsolidacija ir struktūrinės reformos prieš krizę buvo nepakankamos. Skubiai reikalinga gerokai sustiprinta Europos ekonomikos valdysenos sistema. Nors padaryta didelė pažanga – sustiprintas Stabilumo ir augimo paktas, nustatytas Europos semestras, patvirtintas fiskalinis susitarimas ir sukurtas Europos krizės sprendimo mechanizmas, – reikia atlikti daugiau veiksmų. Euro zona turi ne tik sukurti finansų rinkų sąjungą, bet ir pereiti prie integruotų fiskalinės ir ekonominės politikos sistemų bei politinės sąjungos, kad būtų užtikrintas šio proceso teisėtumas. Galiausiai euro zonos vyriausybės, vykdydamos ekonominę, fiskalinę ir finansų rinkų politiką, turi labiau dalytis suverenumu Europos mastu.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
22.10.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 13 12 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Elena Băsescu, Sharon Bowles, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Syed Kamall, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jean-Pierre Audy, Pervenche Berès, Saïd El Khadraoui, Sari Essayah, Robert Goebbels, Roberto Gualtieri, Danuta Maria Hübner, Sophia in ‘t Veld, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Sirpa Pietikäinen, Gianni Pittella, Nils Torvalds |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Julie Girling, Charles Goerens, Erminia Mazzoni |
||||