PRANEŠIMAS dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje
24.10.2012 - (2012/2068(INI))
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Silvia Costa
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje
(2012/....(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją[1],
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu,
– atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR[2],
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[3],
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[4],
– atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo[5],
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą[6],
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje[7],
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (COM(2011) 0060),
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010) 0245/2),
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje: Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas” (COM(2012) 0140),
– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Europos Tarybos 2012–2015 m. vaiko teisių strategiją,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012) 0196),
– atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir teisės į atsakymą dėl Europos garso ir vaizdo bei internetinės informacinių paslaugų pramonės konkurencingumo taikymo – „Vaikų apsauga skaitmeniniame pasaulyje“ (COM(2011) 0556),
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje[8],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7-0353/2012),
A. kadangi nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas reguliavimo lygmeniu – panaudojant veiksmingesnes priemones, įskaitant savireguliaciją, t. y. skatinant pramonės atstovus prisiimti bendrą atsakomybę, taip pat švietimo ir lavinimo lygmeniu – mokant vaikus, tėvus ir mokytojus, kad nepilnamečiai negalėtų pasiekti neteisėto turinio;
B. kadangi būtina spręsti visų formų neteisėto interneto turinio problemą ir kadangi seksualinės prievartos prieš vaikus specifika turi būti pripažįstama ne tik kaip neteisėtas turinys, bet ir kaip vienos iš labiausiai atstumiančių formų turinys, prieinamas internetu;
C. kadangi vienas iš pagrindinių veiksmingos vaikų apsaugos strategijos tikslų turėtų būti siekis užtikrinti, kad visi vaikai, jaunimas, tėvai/globėjai turėtų informacijos ir įgūdžių ir galėtų apsisaugoti naudodamiesi internetu;
D. kadangi sparčiai vystantis technologijoms būtina skubiai reaguoti naudojantis savireguliacijos ir bendro reguliavimo priemonėmis, taip pat pasitelkiant nuolatines institucijas, kurios skirtingose aplinkose gali vadovautis holistiniu požiūriu;
E. kadangi skaitmeninis pasaulis suteikia daugybę su švietimu ir mokymusi susijusių galimybių; kadangi švietimo sektorius taikosi prie skaitmeninio pasaulio, tačiau tokiu greičiu ir būdu, kad nepavyksta pasiekti greito technologinių pokyčių vaikų gyvenime tempo, ir kadangi dėl to tėvams ir pedagogams kyla problemų jiems bandant mokyti vaikus kritiškai vertinti žiniasklaidos priemones, tačiau veikiau liekant jų virtualiojo gyvenimo pakraštyje;
F. kadangi, nors apskritai nepilnamečiai rodo, kad gali labai laisvai naudotis internetu, jiems būtina padėti juo naudotis apgalvotai, atsakingai ir saugiai;
G. kadangi svarbu ne tik tai, kad nepilnamečiai geriau suvoktų potencialius pavojus, su kuriais jie susiduria naudodamiesi internetu, bet ir tai, kad šeimų, mokyklų bendruomenės ir pilietinė visuomenė – visi prisiimtų bendrą atsakomybę už jų švietimą ir siekį užtikrinti, kad vaikams naudojantis internetu ir kitomis naujomis žiniasklaidos priemonėmis jie būtų tinkamai apsaugoti;
H. kadangi švietimas, susijęs su žiniasklaida ir naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, svarbus vystant nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje politiką ir užtikrinant saugų, tinkamą ir kritiniu mąstymu pagrįstą naudojimąsi šiomis technologijomis;
I. kadangi skaitmeninių technologijų vystymasis yra didžiulė galimybė leisti vaikams ir jaunimui veiksmingai naudotis naujosios žiniasklaidos priemonėmis ir internetu suteikiant jiems galimybę pasidalyti savo nuomone su kitais ir taip internetu ir ne internetu dalyvauti visuomenės gyvenime ir išmokti jame atlikti svarbų vaidmenį;
J. kadangi norint naudotis pilietybe ir su ja susijusiomis teisėmis, įskaitant dalyvavimą kultūriniame, socialiniame ir demokratiniame gyvenime, būtina užtikrinti galimybę naudotis pliuralistinėmis ir saugiomis skaitmeninėmis priemonėmis, paslaugomis ir turiniu – taip pat ir nepilnamečiams;
K. kadangi prevencinėmis ir intervencinėmis priemonėmis, skirtomis nepilnamečiams apsaugoti, turi būti ne tik kovojama su neteisėtu ir netinkamu turiniu, bet ir sprendžiamas klausimas dėl daugybės kitų grėsmių, pvz., dėl priekabiavimo, diskriminacijos, galimybės naudotis paslaugomis ribojimo, stebėjimo internetu, išpuolių prieš privatumą ir žodžio bei informavimo laisvę, taip pat dėl nepakankamo asmens duomenų rinkimo tikslų aiškumo;
L. kadangi skaitmeninio pasaulio siūlomos naujos informavimo ir ryšių galimybės, pvz., kompiuteriai, skirtingų platformų televizija, mobilieji telefonai, videožaidimai, planšetiniai kompiuteriai, išmaniųjų telefonų taikomosios programos, ir viena skaitmenine sistema virstančių skirtingų žiniasklaidos priemonių difuzijos mastas reiškia ne tik daugybę progų ir galimybių vaikams ir paaugliams, bet ir pavojus, t. y. lengvą prieigą prie neteisėto, netinkamo ar nepilnamečių raidai žalingo turinio, taip pat galimybę, kad duomenys bus galimai renkami siekiant nusitaikyti į vaikus kaip į vartotojus, o tai gali daryti žalingą ir neišmatuojamai didelį poveikį;
M. kadangi nepilnamečių gerovė ir žmogaus orumas laisvo audiovizualinių paslaugų cirkuliavimo bendrojoje rinkoje kontekste yra ypatingos teisinės apsaugos nusipelnantys interesai;
N. kadangi priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam interneto turiniui, ne visuomet veiksmingos ir neišvengiamai susijusios su skirtingais požiūriais į žalingo turinio prevenciją; kadangi pagal tinkamas teisėtas procedūras toks neteisėtas interneto turinys turėtų būti nedelsiant pašalintas;
O. kadangi su nepilnamečiais susijusi asmeninė informacija ir duomenys lieka internete ir todėl šie duomenys gali būti neteisėtai apdorojami, minėtieji nepilnamečiai gali būti išnaudojami arba gali nukentėti jų asmens orumas, taigi gali būti labai pakenkta jų tapatybei, psichikos būklei ir socialinei įtraukčiai – pirmiausia todėl, kad ši išsami informacija gali atsidurti netinkamose rankose;
P. kadangi dėl spartaus socialinių tinklų išteklių augimo kyla tam tikrų pavojų nepilnamečių asmeninio gyvenimo, asmens duomenų ir asmens orumo saugumui;
Q. kadangi beveik 15 proc. 10–17 metų amžiaus nepilnamečių interneto vartotojų gauna kurio nors pobūdžio seksualinių pasiūlymų ir kadangi 34 proc. iš jų susiduria su seksualine medžiaga, kurios neieškojo;
R. kadangi įvairūs skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikėjų taikomi elgesio kodeksai ne visuomet atitinka Europos ar nacionalinių teisės aktų reikalavimus, susijusius su skaidrumu, savarankiškumu, konfidencialumu ir asmens duomenų tvarkymu, ir dėl to gali kilti pavojų, susijusių su profiliavimu komerciniais tikslais, kitų formų išnaudojimu, pvz., su seksualine prievarta ar netgi su prekyba žmonėmis;
S. kadangi į vaikus orientuota reklama turėtų būti atsakinga ir nuosaiki;
T. kadangi nepilnamečiai turi būti apsaugoti nuo skaitmeninio pasaulio pavojų atsižvelgiant į jų amžių ir vystymosi pažangą; kadangi valstybės narės praneša apie sunkumus koordinuojant aspektus, susijusius su turinio klasifikavimo pagal amžiaus grupes ir pagal turinio rizikingumo laipsnį kategorijų tvirtinimu;
U. kadangi pripažindami daugybę pavojų, su kuriais nepilnamečiai susiduria skaitmeniniame pasaulyje, taip pat turėtume toliau naudotis daugybe galimybių, kurias skaitmeninis pasaulis atneša augindamas žinių visuomenę;
V. kadangi labai svarbus tėvų vaidmuo saugant savo vaikus nuo pavojų, susijusių su skaitmeniniu pasauliu;
Teisių ir valdymo sistema
1. pažymi, kad naujas vaiko teisių apsaugos ES kontekste etapas prasidėjo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir dabar jau teisiškai privalomai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, pagal kurios 24 straipsnį vaikų apsauga apibrėžiama kaip pagrindinė teisė ir numatoma, kad imantis visų su vaikais susijusių veiksmų – nesvarbu, ar jų imasi valstybinės, ar privačios institucijos – pirmiausia turi būti atsižvelgiama į svarbiausius vaiko interesus; pakartoja, kad ES turi visapusiškai paisyti standartų, nustatytų pagal tuos tarptautinius dokumentus, kurių pati ES nėra patvirtinusi, kaip byloje C-540/03 Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą ragino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;
2. primygtinai ragina valstybes nares sklandžiai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų maksimaliai derinamos jų pastangos nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje srityje;
3. dar kartą ragina valstybes nares – jei jos iki šiol šito nėra padariusios – pasirašyti ir ratifikuoti tarptautines vaikų apsaugos priemones, pvz., Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją, Vaiko teisių konvencijos trečiąjį fakultatyvinį protokolą ir Europos konvenciją dėl vaiko teisių įgyvendinimo, ir perkelti šiuos dokumentus į nacionalinę teisę užtikrinant būtiną teisinį tikrumą ir aiškumą, kaip reikalaujama pagal ES teisinę tvarką;
4. ragina Komisiją stiprinti esamus vidinius mechanizmus, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir koordinuotas požiūris į nepilnamečių teisių apsaugą skaitmeniniame pasaulyje; palankiai vertina Komisijos pateiktą Europos strategiją dėl geresnio interneto vaikams ir ragina Komisiją stiprinti esamus vidinius mechanizmus, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir koordinuotas požiūris į vaikų saugumą naudojantis internetu;
5. pabrėžia, kad būtina integruoti vaikų teises į visų sričių ES politiką analizuojant priemonių poveikį vaiko teisėms, saugumui, taip pat fizinei ir psichinei neliečiamybei ir šiuo tikslu įtraukti aiškiai parengtus Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninio pasaulio;
6. pabrėžia, kad tik visapusiškai derinant teisines, technines ir švietimo priemones, įskaitant prevenciją, galima tinkamai spręsti klausimą dėl pavojų, su kuriais internete susiduria vaikai, ir stiprinti vaikų apsaugą interneto aplinkoje;
7. palankiai vertina prie Europolo įsteigtą naująją kibernetinio saugumo agentūrą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad vaiko apsaugos klausimus sprendžiančiai naujojo centro komandai būtų užtikrinti adekvatūs ištekliai ir kad ji veiksmingai bendradarbiautų su Interpolu;
8. tikisi, kad bus toliau įgyvendinama programa „Saugesnis internetas“ ir kad bus skirti pakankami ištekliai pagal ją numatytai veiklai vykdyti bei išsaugotas jos specifinis pobūdis, ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui jos laimėjimų ir nesėkmių ataskaitą siekiant ateityje užtikrinti maksimalų veiksmingumą;
9. primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją imtis tinkamų priemonių, įskaitant veiksmus internetu, pvz., atlikti mokslinius tyrimus ir įgyvendinti švietimo programas prireikus bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, šeimomis, mokyklomis, audiovizualinėmis tarnybomis, pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant sumažinti vaikų tapimo interneto aukomis riziką;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos iniciatyva sukurta generalinių direktorių koalicija vaiko saugumo internete problemai spręsti; atsižvelgdamas į tai ragina glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės asociacijomis ir organizacijomis, dirbančiomis, inter alia, nepilnamečių apsaugos, duomenų apsaugos, švietimo srityse, su tėvų ir pedagogų atstovais, įskaitant Europos lygmeniu, taip pat su įvairiais Komisijos generaliniais direktoratais, atsakingais už vartotojų apsaugą ir teisingumą;
Žiniasklaida ir naujoji žiniasklaida: prieiga ir švietimas
11. pažymi, kad internetas suteikia vaikams ir jaunuoliams nepaprastai vertingų priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant reikšti ar ginti nuomonę, gauti informacijos ir mokytis, taip pat reikalauti savo teisių, be to, tai nuostabi bendravimo priemonė, kuria naudojantis sudaromos atvirumo pasauliui ir asmenybės augimo galimybės;
12. visgi pažymi, kad interneto aplinka ir socialinės žiniasklaidos šaltiniai kelią didelį galimą pavojų vaikų – vienų iš pažeidžiamiausių jo vartotojų – privatumui ir orumui;
13. primena, kad internetas vaikams taip pat gali kelti pavojų dėl tokių reiškinių kaip vaikų pornografija, keitimasis smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, gąsdinimas, priekabiavimas, vaiko viliojimas, galimybė vaikams gauti ar įsigyti teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų, pagal amžių netinkamos agresyvios ar klaidinančios reklamos skelbimas, suktybės, tapatybės vagystės, sukčiavimas ir panaši finansinio pobūdžio rizika, dėl kurios patirtis gali būti trauminė;
14. todėl remia valstybių narių pastangas skatinti vaikams, tėvams, pedagogams, mokyklų mokytojams ir socialiniams darbuotojams skirtą sistemišką švietimą ir mokymą, kuriuo būtų siekiama padėti jiems perprasti skaitmeninį pasaulį ir atpažinti pavojus, dėl kurių galėtų būti pakenkta vaiko fizinei ar psichinei neliečiamybei, mažinti su skaitmenine žiniasklaida susijusią riziką ir teikti informaciją apie pranešimų centrus ir apie tai, kaip padėti aukomis tapusiems vaikams; kartu pažymi, jog vaikams būtina suvokti, kad jiems patiems naudojantis skaitmeninėmis technologijomis gali būti pažeistos kitų asmenų teisės arba netgi išprovokuotas nusikalstamas elgesys;
15. laikosi nuomonės, kad be galo svarbu kuo anksčiau pradėti naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžių mokymus, pratinti vaikus ir paauglius kritiškai ir remiantis žinoma informacija rinktis, kuriuo keliu jie pageidauja eiti naudodamiesi internetu ir kurio kelio jie norėtų vengti, taip pat skatinti pagrindines vertybes, susijusias su sambūviu ir pagarbiu bei tolerantišku požiūriu į kitus žmones;
16. švietimą žiniasklaidos srityje vadina esmine priemone, kuria naudodamiesi nepilnamečiai galėtų kritiškai naudotis žiniasklaida ir skaitmeninio pasaulio galimybėmis, ir ragina valstybes nares įtraukti jį į mokymo programas; primena Komisijai, kad atsižvelgiant į nuolatinį skaitmeninės rinkos augimą svarbus ir vartotojų švietimas;
17. pakartoja, kad svarbus nepilnamečių ir jų tėvų skaitmeninis ir žiniasklaidos raštingumas bei įgūdžiai; taip pat pabrėžia, kad valstybėse narėse ir įgyvendinant Sąjungos socialinę, švietimo ir jaunimo politiką – o tai itin svarbus strategijos „Europa 2020“ komponentas – prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečių skaitmeniniam raštingumui, jų skaitmeniniams įgūdžiams ir saugiam jų naudojimuisi internetu;
18. ragina mokyklose rengti nuolatinius skaitmeninius mokymus pedagogams, kurie nuolat dirba su mokiniais;
19. pabrėžia, kad būtinas auklėjamasis šeimų, mokyklos, pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų šalių, įskaitant žiniasklaidos ir audiovizualinių paslaugų sektorių atstovus, aljansas siekiant užtikrinti subalansuotą ir veiksnią skaitmeninio pasaulio ir nepilnamečių dinamiką; ragina Komisiją remti tėvams ir pedagogams skirtas informavimo skatinimo iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad jie galėtų kuo geriau padėti vaikams naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares remti lygiavertę nepilnamečių prieigą prie saugaus aukštos kokybės pliuralistinio skaitmeninio turinio jaunimui skirtų esamų ir naujų programų bei paslaugų kontekste, taip pat prie švietimo, kultūros ir meno;
21. ragina valstybes nares, viešąsias valdžios institucijas ir prieigos paslaugų teikėjus vykdyti aktyvesnes ryšių kampanijas siekiant informuoti nepilnamečius, paauglius, tėvus ir pedagogus apie nevaldomą skaitmeninį pavojų;
22. pripažįsta viešosios žiniasklaidos vaidmenį reklamuojant nepilnamečiams skirtą saugią ir patikimą interneto erdvę;
23. primygtinai ragina Komisiją įtraukti į savo svarbiausių prioritetų sąrašą vaikų apsaugą nuo agresyvios ar klaidinančios televizijos ir interneto reklamos;
24. ypatingą dėmesį atkreipia į privačiojo sektoriaus ir pramonės, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių vaidmenį, susijusį su jų atsakomybe sprendžiant šiuos klausimus, taip pat su vaikams saugiu tinklalapių ženklinimu ir vaikams skirto žiniatinklio etiketo skatinimu; pabrėžia, kad bet kuri iš šių priemonių turėtų visapusiškai atitikti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus, jas taikant turėtų būti atsižvelgta į galutinių vartotojų teises ir laikomasi esamų teisinių ir teisminių procedūrų, taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką; ragina pramonės atstovus paisyti esamų elgesio kodeksų ir panašių iniciatyvų, pvz., „ES įsipareigojimo“ ir Barselonos vartojimo prekių forumo deklaracijos, ir visapusiškai juos įgyvendinti;
25. pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas žalingų medžiagų, kurios gali pasiekti jaunimą, pvz., alkoholio, internetinei rinkodarai; pažymi, kad dėl internetinės rinkodaros metodų pobūdžio ir aprėpties, pvz., naudojimosi socialiniais tinklais, valstybėms narėms atskirai labai sunku stebėti alkoholio internetinę rinkodarą ir todėl šiuo požiūriu Komisijos veiksmai galėtų užtikrinti papildomą vertę;
26. atkreipia dėmesį į formaliojo švietimo, savišvietos, neformaliojo švietimo ir mokymosi grupėmis veiksmingumą informuojant nepilnamečius apie saugią praktiką ir apie galimas grėsmes (pateikiant konkrečių pavyzdžių), su kuriomis susiduriama naudojantis internetu, socialiniais tinklais, žaidžiant videožaidimus ir naudojantis mobiliaisiais telefonais, ir ragina Europos mokyklų tinklą (angl. European Schoolnet) skatinti mokinių ugdymą šioje srityje; pabrėžia, kad apie saugią praktiką bei grėsmes būtina informuoti ir tėvus;
27. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti schemas, skirtas tinkamiems vaikų ir jaunuolių įgūdžiams ugdyti ir informacija pagrįstai jų prieigai prie interneto ir naujųjų žiniasklaidos priemonių užtikrinti, ir šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į raštingumo skaitmeninės žiniasklaidos srityje integravimo į visus formaliojo ir neformaliojo švietimo lygmenis, įskaitant kuo ankstesnį mokymosi visą gyvenimą principo taikymą, svarbą;
Teisė į apsaugą
Kova su neteisėtu turiniu
28. atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama baudžiamosios teisės srityje, t. y. taikant jos nuostatas interneto aplinkoje atsižvelgiant į teisinio tikrumo ir teisėtumo principus, nekaltumo prezumpciją, aukos ir įtariamojo teises; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais praeityje susidurta siekiant pateikti aiškias apibrėžtis, pvz., vaiko viliojimo internetu ar vaikų pornografijos bylose – tai dažniau apibrėžiama kaip „vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga“;
29. todėl ragina Komisiją remiantis jos įsipareigojimu atsiskaityti apie tai, kaip į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2011/92/ES, surinkti tikslius ir aiškius duomenis apie vaikų viliojimo internetu nusikaltimą, įskaitant tikslų nacionalinių nuostatų, pagal kurias už šį elgesį numatyta baudžiamoji atsakomybė, pateikimą; ragina valstybes nares ir Komisiją rinkti duomenis apie šį nusikaltimą, susijusius su nagrinėtų baudžiamųjų bylų, paskelbtų nuosprendžių skaičiumi ir svarbia nacionalinių teismų praktika, ir keistis geriausia praktika baudžiamojo persekiojimo ir bausmių už minėtąjį nusikaltimą srityse; taip pat ragina Komisiją gerokai patobulinti statistinės informacijos rengimą ir skelbimą, kad būtų galima geriau rengti ir peržiūrėti politiką;
30. šiuo požiūriu pripažįsta esamą aukšto lygio policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą valstybėse narėse, taip pat šių institucijų ir Europolo bei Eurojusto aukšto lygio bendradarbiavimą nusikalstamų veiksmų prieš vaikus naudojantis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis srityje: pvz., 2011 m. įvykdyta operacija „Icarus“, nukreipta prieš interneto tinklus, kuriuose buvo keičiamasi laikmenomis su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga;
31. tačiau, atsižvelgdamas į esamas visapusiško bendradarbiavimo ir abišalio pasitikėjimo kliūtis, pabrėžia, kad galėtų būti atlikta dar daugiau patobulinimų, susijusių su tolesniu valstybių narių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso derinimu, įskaitant įtariamųjų procesines teises ir jų teises į duomenų apsaugą, taip pat pagrindinių teisių laikymąsi remiantis ES chartija;
32. palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą apsvarstyti galimas teisėkūros priemones, jei nepavyktų sektoriaus savireguliacija;
33. tačiau pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinių baudžiamųjų teisės aktų turi būti visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat bendrųjų baudžiamajai teisei taikomų principų ir turi būti aiškiai parodyta, kad jais siekiama papildomos vertės taikant bendrą ES kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais principą, kaip pažymėta Parlamento 2012 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje[9];
34. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant nedelsiant šalinti tinklalapius, kuriuose pateikiamas ar platinamas neteisėtas turinys, ar užkirsti kelią jų teritorijoje užfiksuotiems veikimo būdams, taip pat kovoti su elektroniniais nusikaltimais; atsižvelgdamas į tai ragina tarptautiniu mastu keistis profesine patirtimi ir geriausia praktika ir telkti vyriausybių, teisėsaugos institucijų, policijos padalinių, kurie specializuojasi elektroninių nusikaltimų srityje, karštųjų linijų, vaiko apsaugos organizacijų ir interneto sektoriaus atstovų idėjas;
35. todėl ragina visapusiškai įgyvendinti visas priemones, nurodytas 2009 m. Tarybos veiksmų plane, skirtame įtariamųjų ar kaltinamųjų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose procesinėms teisėms stiprinti, taip pat susitarti dėl bendro požiūrio į įrodymų priimtinumą ir vertinimą siekiant šalinti laisvo kitoje valstybėje narėje surinktų įrodymų cirkuliavimo kliūtis;
36. pritaria karštųjų linijų, skirtų pranešti apie nusikaltimus ir apie neteisėtą turinį bei elgesį, sistemos taikymui ir stiprinimui atsižvelgdamas, inter alia, į patirtį, įgytą sukūrus Europos pranešimo apie dingusius vaikus karštąją liniją, taip pat nacionalines ankstyvojo perspėjimo sistemas ir Europos automatinę įspėjimo apie dingusius vaikus sistemą; tačiau pabrėžia, kad skubiai imantis bet kokių pranešimais pagrįstų baudžiamųjų veiksmų, viena vertus, turi būti užtikrinta galimų aukų teisių ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 2 ir 8 straipsnius valstybės narės prisiimto teigiamo įsipareigojimo imtis veiksmų, kaip jau buvo pabrėžta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, ir, kita vertus, įtariamojo teisių pusiausvyra; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares ir Komisiją keistis geriausia praktika nusikalstamų veiksmų, nukreiptų prieš vaikus skaitmeniniame pasaulyje, tyrimo ir teisminio persekiojimo už juos srityje; primena, kad Komisijos pasiūlymo dėl bendrojo duomenų apsaugos reglamento (COM(2012) 0011) 8 straipsnyje numatytos specialios vaikų asmens duomenų tvarkymo apsaugos priemonės, pvz., privalomas tėvų sutikimas leisti tvarkyti jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų duomenis;
37. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar pernelyg lėtai taikoma „pranešimo ir turinio šalinimo“ (angl. notice and take down) procedūra; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti su tuo susijusį poveikio vertinimą ir rekomenduoja skatinti šių procedūrų veiksmingumą ir toliau jas tobulinti valstybėse narėse, kad būtų galima keistis geriausia praktika;
38. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti bendradarbiavimo su policija siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo internetinių nusikaltimų, taip pat karštųjų linijų ir esamų susitarimų su interneto paslaugų teikėjais veiksmingumą; ragina vystyti sąveiką su kitomis susijusiomis tarnybomis, įskaitant policiją ir nepilnamečių teisingumo sistemas, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo internetinių nusikaltimų, pirmiausia koordinuojant ir integruojant karštąsias linijas ir informacinius punktus;
39. ragina valstybes nares išspręsti klausimą dėl nacionalinių karštųjų linijų ir kitų informacinių punktų, pvz., dėl vadinamųjų saugos mygtukų, kurie atitiktų tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE standartus, siekiant pagerinti jų integravimą ir atidžiai išanalizuoti pasiektus rezultatus;
40. pabrėžia, kad svarbu platinti tokias patikimas priemones, kaip įspėjamieji puslapiai arba akustiniai ir optiniai signalai, siekiant riboti tiesioginę nepilnamečių prieigą prie jiems žalingo turinio;
41. ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti nepilnamečiams ir jų šeimoms skirtą informaciją, susijusią su karštosiomis linijomis ir kitais informaciniais punktais – taip būtų lengviau pranešti apie neteisėtą turinį, taip pat ragina valstybes nares skatinti informavimą apie veikiančias karštąsias linijas, kaip informacinius punktus, skirtus pranešti apie seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus;
42. pritaria skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikėjų įsipareigojimui taikyti galiojančius reglamentus atitinkančius elgesio kodeksus siekiant atpažinti neteisėtą turinį, nuo jo apsaugoti ir jį pašalinti vadovaujantis teisinių institucijų sprendimais; ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti vertinimus šioje srityje;
43. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis naujos kampanijos, kuri būtų skirta tėvams ir kurią įgyvendinant jiems būtų padedama suprasti jų vaikų naudojamą skaitmeninę medžiagą ir, svarbiausia, būdus apsaugoti savo vaikus nuo neteisėtos, netinkamos ar pavojingos medžiagos;
44. apgailestauja, kad nesilaikoma 2009 m. vasario 9 d. Komisijos ir 17 socialinių tinklaviečių, įskaitant „Facebook“ ir „Myspace“, pasirašyto pakto, pagal kurį skatinama nepilnamečių apsauga ir saugumas internete;
45. atkreipia dėmesį į tai, kad internetiniai nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir todėl svarbus kovos su jais elementas turėtų būti tarptautinis veikiančių teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimas;
46. primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją remti ir inicijuoti vaikams, tėvams ir pedagogams skirtas informavimo kampanijas, siekiant teikti informaciją, kuri būtina apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų, taip pat paraginti juos pranešti apie įtartinas tinklavietes ir įtartinus veiksmus internete;
47. ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti esamas procedūrines tinklaviečių, kuriose pateikiamas išnaudotojiškas, grasinamas, įžeidžiamas, diskriminacinis ar kitoks žalingas turinys, šalinimo taisykles;
Kova su žalingu turiniu
48. ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse veikiančių įvairių nepilnamečiams netinkamo turinio savanoriško klasifikavimo sistemų veiksmingumą, taip pat ragina Komisiją, valstybes nares ir interneto pramonę stiprinti bendradarbiavimą vystant strategijas ir standartus siekiant išmokyti nepilnamečius atsakingai naudotis internetu ir informuoti juos apie jiems pagal amžių netinkamo turinio internetinį ir ne internetinį poveikį, įskaitant smurtą, reklamą, kuria skatinama pernelyg išlaidauti, ir virtualių prekių pirkimą ar paskolų gavimą naudojantis mobiliaisiais telefonais;
49. palankiai vertina technines inovacijas, kai įmonės siūlo specialius interneto sprendimus, skirtus leisti vaikams saugiai naudotis internetu;
50. ragina audiovizualinių ir skaitmeninių paslaugų teikėjų asociacijas bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis asociacijomis įtraukti į savo įstatus nepilnamečių apsaugos nuostatas ir nurodyti tinkamą amžiaus grupę,
51. ragina valstybes nares bendradarbiaujant su atitinkamais operatoriais ir asociacijomis bei trečiosiomis šalimis tęsti dialogą siekiant suderinti nepilnamečiams skirto skaitmeninio turinio klasifikaciją;
52. ragina Komisiją ir valstybes nares klasifikuoti elektroninius žaidimus aiškiai juos ženklinant pagal nepilnamečių, kuriems jie skirti, amžiaus grupę ir, svarbiausia, pagal šių žaidimų turinį;
53. ragina Komisiją tęsti Europos saugesnio mobiliojo ryšio naudojimo programą naudojantis galimybėmis, kuriomis palengvinama tėvų kontrolė;
54. atkreipia dėmesį į gerą pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą ir ragina šias organizacijas bendradarbiauti ir dirbti kartu nepaisant sienų, taip pat dirbti partnerysčių su teisėsaugos tarnybomis, vyriausybėmis, interneto pasaugų teikėjais ir visuomene pagrindu;
Privataus gyvenimo apsauga
55. atsižvelgdamas į didėjantį asmens duomenų srautą ir jų prieinamumą naudojant skaitmenines žiniasklaidos priemones pakartoja, kad duomenų apsauga svarbi vaikams, ypač kai tai susiję su greitu socialinių tinklų ir pokalbių svetainių augimu;56. teigiamai vertina naują pasiūlytąjį Duomenų apsaugos reglamentą (COM(2012) 0011) ir jo specialiąsias nuostatas dėl vaikų sutikimo ir teisės būti pamirštam, pagal kurias uždraudžiamas informacijos apie nepilnamečių asmeninius duomenis laikymas internete, dėl kurio gali kilti pavojus jų asmeniniam ar profesiniam gyvenimui, primindamas, kad su vaikais susijusios interneto informacijos ir duomenų pastovumu gali būti piktnaudžiaujama pakenkiant jų orumui ir socialinei įtraukčiai;
57. pabrėžia, kad šios nuostatos turi būti paaiškintos ir išplėtotos taip, kad būtų užtikrinta, jog priėmus naują teisės aktą jos būtų aiškios ir visiškai taikytinos ir jomis nebūtų varžoma interneto laisvė;
58. taip pat palankiai vertina ketinimą sukurti elektroninę amžiaus sertifikavimo sistemą;
59. laikosi nuomonės, kad tinklalapių savininkai ir administratoriai turėtų aiškiai ir matomai pateikti savo duomenų apsaugos politiką ir taikyti privalomo tėvų sutikimo sistemą jaunesnių negu 13 metų amžiaus vaikų duomenims tvarkyti; taip pat ragina dėti daugiau pastangų siekiant automatiškai stiprinti privatumą, kad būtų išvengta tolesnės vaikų viktimizacijos;
60. pabrėžia, kad svarbu informuoti vartotojus apie tai, kaip paslaugų teikėjai ar socialiniai tinklai tvarko jų asmeninius ir susijusių šalių duomenis, ir apie jiems prieinamas teisių gynimo galimybes tais atvejais, kai duomenys naudojami nesilaikant teisėtų tikslų, kuriais vadovaudamiesi juos surinko teikėjai ir jų partneriai; ši informacija turi būti teikiama vartotoju profilį atitinkančia kalba ir forma, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams; mano, kad šiuo požiūriu teikėjams tenka ypatinga atsakomybė, ir ragina juos aiškiai ir suprantamai informuoti vartotojus apie jų įgyvendinamą publikavimo politiką;
61. tvirtai tikisi, kad kiekviename skaitmeniniame sektoriuje bus skatinamos technologinės galimybės, kurias pasirinkus būtų galima riboti nepilnamečių naršymą žiniatinklyje nustačius atsekamus apribojimus ir sąlyginę prieigą – taip tėvams būtų užtikrinta veiksminga tėvų kontrolės priemonė; vis dėlto pažymi, kad šiomis priemonėmis negali būti pakeistas išsamus nepilnamečių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
62. pabrėžia, kad svarbu pačiu ankstyviausiu etapu informuoti vaikus ir paauglius apie jų teises į privatumą internete ir išmokyti juos atpažinti kartais subtilius metodus, kurie naudojami siekiant iš jų išgauti informaciją;
Atsakymo teisė skaitmeninėje žiniasklaidoje
63. ragina valstybes nares kurti ir derinti sistemas, susijusias su atsakymo teise skaitmeninėje žiniasklaidoje, kartu gerinant jų veiksmingumą;
Teisė į skaitmeninę pilietybę
64. pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos yra svarbi mokymo priemonė pilietybės požiūriu: jomis palengvinamas daugybės periferinėse vietovėse gyvenančių piliečių ir ypač jaunimo auditorijos dalyvavimas leidžiant jiems visapusiškai pasinaudoti žodžio laisve ir bendravimu internete;
65. ragina valstybes nares laikyti skaitmenines platformas kiekvieno vaiko demokratinio dalyvavimo ugdymo priemone, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiesiems;
66. atkreipia dėmesį į naujosios žiniasklaidos sudaromą galimybę teikiant paslaugas ir skaitmeninį turinį skatinti kartų, lyčių ir įvairių kultūrinių ir etninių grupių savitarpio supratimą ir dialogą;
67. primena, kad informacija ir pilietybė internete glaudžiai susijusios ir kad šiandien grėsmę jaunimo pilietiniam aktyvumui kelia jų rodomas nepakankamas domėjimasis informacija;
o
o o
68. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos jaunuoliai prie televizoriaus praleidžia iki 40 valandų per savaitę. Prie interneto jie būna prisijungę 88 minutes (penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai – po 2 valandas) per dieną, juo naudotis pradeda būdami vidutiniškai 9 metų, o kai kurie vaikai – kur kas jaunesnio amžiaus, dar nelankydami mokyklos ir nepažindami raidžių.
Pirmoji tema, kurią reikėtų nagrinėti, – skaitmeninė atskirtis, susiklosčius dabartinei ekonomikos padėčiai gresianti mažiau apsaugotiems gyventojų sluoksniams, įskaitant vaikus, ir turėsianti neigiamų padarinių jų ekonominei, socialinei ir kultūrinei ateičiai. Kad jie patektų į skaitmeninį pasaulį ir išmanytų jo kalbą, reikalinga pagalba, kurią gali suteikti tik šeimos, mokyklos ir visuomenės bendrai teikiamas švietimas.
Parengti šį pranešimą savo iniciatyva paskatino valstybių narių atsakymai į Rekomendacijos 2006/952/EB 6 punkte nurodyto tyrimo klausimus; jame apibendrintai aptariama tema, per kelerius metus iš esmės pakeitusi Europos Sąjungos vaikų gyvenimą.
Internetas yra jaunuolių bičiulis, dažnai artimesnis už šeimą, mokyklą ir draugus. 9–16 metų jaunuoliai kompiuteriu naudojasi atlikdami mokyklinius darbus ir žaisdami (100 proc.), žiūrėdami vaizdo klipus (86 proc.), žaisdami su kitais, parsisiųsdami vaizdo ir muzikos įrašų ir keisdamiesi jais tarpusavyje (56 proc.), o galiausiai dalydamiesi rinkmenomis, lankydamiesi virtualiuose pokalbių kambariuose, tinklaraščiuose ir pasauliuose (23 proc.).
44 proc. jaunųjų interneto naudotojų pabrėžia jo teikiamas teigiamas galimybes ir nurodo esą jomis labai patenkinti. 38 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų ir 77 proc. 15–16 metų amžiaus vaikų yra įsiregistravę socialiniame tinklalapyje. 16 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų savo profiliuose prisistato nurodydami netikrą asmens tapatybę, o 27 proc. nurodo esą vyresni, nei yra iš tiesų. Naršymas tampa vis individualesnis, nes 49 proc. vaikų prisijungia savo kambaryje, 33 proc. – mobiliuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu, 87 proc. – namuose ir 63 proc. – mokykloje. Be to, 50 proc. 11–16 metų amžiaus vaikų nurodo, kad jiems lengviau išreikšti save prijungties režimu negu akis į akį.
Nepatyrę ir naivūs naršytojai, tarp kurių gali būti vaikų, naršydami nelabai sąmoningai, be globos ir kontrolės, susiduria su įvairiais pavojais, pvz., privatumo pažeidimu, jų profilių naudojimu komerciniams tikslams ir kaip priemone, pavojumi sveikatai, priklausomybe, iškreiptu santykiu su tikrove ir savo tapatybe.
Internete siūlomas kenksmingas turinys su stipria smurto, diskriminacijos, seksizmo, rasismo konotacija, kurio ypatybės netinkamos vaikams, nepasirengusio naudotojo sąmonėje gali atbukinti žmogaus orumo įžeidimo suvokimą ir paskatinti vaikus vis dažniau naudotis internetu siekiant daugiau ar mažiau sąmoningai pažeisti savo orumą (siuntinėjant seksualinio turinio žinutes, angl. sexting) ir kitų žmonių orumą (priekabiaujant elektroninėje erdvėje, angl. cyber bullying). 55 proc. jaunuolių nurodo suvokią interneto keliamą pavojų, 12 proc. 9–12 metų amžiaus vaikų nurodo, kad yra patyrę priekabiavimą (40 proc.) ir buvo paveikti seksualinio pobūdžio turinio ar požiūrio (25 proc.). Priekabiavimas internete, regis, papildo tikrajame gyvenime vykstantį priekabiavimą, jį išplečia ir skatina tokios elgsenos abipusiškumą.
Tėvams ir mokytojams dažnai nepatogu ir sunku padėti jaunuoliams atskleisti teigiamą skaitmeninio pasaulio aspektą, tad jie lieka nuošalyje nuo vaikų „virtualiojo gyvenimo“, kuris gali kelti nepasitenkinimą tikruoju gyvenimu arba tapti tokio nepasitenkinimo padariniu. Tėvų kontrolė naudojantis standartiniais signalais arba prieiga su kredito kortele ir PIN kodu pasirodė esanti naudinga su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis susijusiose transliavimo ir plačiajuosčio ryšio sistemose, tačiau nepritaikyta ir tik iš dalies veiksminga žiniatinklyje ir elektroninėse ryšių priemonėse, nes šios srities paslaugų ir jų teikėjų įvairovė nenustoja didėti ir jos plinta visame pasaulyje.
Mokykla prisitaiko prie skaitmeninio pasaulio, pritaikydama įrangą, programas ir darbo metodus, kurie jau veikia 23 ES valstybėse narėse, bet jos prisitaikymo tempo ir būdų nepakanka siekiant neatsilikti nuo pokyčių, kuriuos technologijos įnešė į vaikų gyvenimą. Mokyklos uždavinys – rengti vaikus praktiniam ir kritiškam naudojimuisi skaitmeninėmis technologijomis ir žiniatinkliu, prižiūrint suaugusiajam arba bendraamžių grupėje, saugant su atvirumu pasauliui susijusią kultūrų įvairovę. Mokymais jaunuoliams suteikiami skaitmeniniai įgūdžiai, pripažinti vienu iš aštuonių gyvenant žinių visuomenėje būtinų „pamatinių įgūdžių“.
Šioje srityje atsakomybe su mokykla dalijasi visuomenė, suvokdama kritiško, aktyvaus ir saugaus vaikų naudojimosi skaitmeninėmis žiniasklaidos priemonėmis socialinius ir ekonominius pranašumus, palyginti su naudojimusi, sukeliančiu priklausomybę, konformistinę elgseną ir nerimą, pasyvumą ir agresyvumą.
Valstybės narės skirtingu tempu toliau skatina įveikti skaitmeninę atskirtį ir siekia, kad vaikai į skaitmeninį pasaulį patektų taikant prieigos prie tinklo politiką, reglamentuojant jo turinį, paisant privatumo ir skaitmeninės tapatybės nuostatų ir į pradinių ir pagrindinių mokyklų mokymo programas įtraukiant programavimo pagrindų kursą kaip pasirenkamąjį dalyką.
Patys jaunuoliai, šeimos, mokykla, mokslininkai ir visuomenė vis aiškiau suvokia, kokius kokybės standartus reikėtų taikyti vaikams skirtam turiniui, platinamam bet kokia forma – analogine ar skaitmenine, prijungties ar atjungties režimu – ir bet kokia priemone (per televiziją, kompiuteriu, telefonu, planšetiniu kompiuteriu). Įrangos ir turinio kūrėjai ir jų asociacijos paprastai dalyvauja atliekant bendrus mokslinius tyrimus, taip pat ir siekdami apsaugoti savo verslą. Būtent taikant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą viešųjų radijo ir televizijos bei daugiaplatformių paslaugų teikėjai tiesiogiai ir per Europos transliuotojų sąjungą jau ne vienus metus keičiasi gerąja patirtimi ir vaikams skirtų programų stebėjimo priemonėmis, bet, nepaisant to, net ir tais atvejais, kai leidėjo atsakomybė yra aiški, kaip antai televizijos srityje, šiai amžiaus grupei skirtų kokybiškų programų pasiūla dažnai būna mažoka.
ES ir valstybės narės parengė teisės aktus ir paskatino savireguliavimą: tai buvo būtina turint omenyje, kad reiškinys yra susijęs su įvairiais socialiniais aspektais, kurių negalima nagrinėti vien teisės požiūriu. Taigi pasinaudojant ES bendruoju finansavimu buvo sukurta tinkamų priemonių, visų pirma visose ES valstybėse narėse sėkmingai įdiegta programa „Safer Internet“, iki 2013 m. užtikrinsianti tarpinėje ataskaitoje teigiamai įvertintą koordinavimą.
Pranešimo projekte pabrėžiami trys vaikų apsaugos skaitmeninėje eroje elementai:
- prieiga ir švietimas žiniasklaidos priemonėse ir naujojoje žiniasklaidoje,
- apsauga, kovą su neteisėtu turiniu atskiriant nuo kovos su netinkamu turiniu ir elgsena, privataus gyvenimo apsauga ir teisė atsisakyti,
- skaitmeninė pilietybė.
Iš pradžių siūloma teisių ir valdymo sistema, kuri padarytų galą dabartiniam žmogaus teisių, privatumo, kovos su seksualine prievarta, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir elektroninės prekybos srityje galiojančių vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje teisėkūros priemonių ir nuostatų susiskaldymui. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nurodoma, kad vaikams skirta politika turi būti holistinė. Todėl reikalinga nukreipiamoji pagrindų direktyva, kuria būtų apibendrinta ir reglamentuojama visa ši sritis, ir daugiapakopis valdymas, kuris padėtų suderinti visų valstybių narių požiūrį ir paskatintų stipresnį valstybių narių ir ES veiksmų koordinavimą.
Suvokdami valstybių narių kultūrinius ir teisinius skirtumus, dėl kurių sudėtinga atskirti smerktiną turinį ir elgesį nuo vadinamosios „pilkosios zonos“, siūlome skirti neteisėtą turinį, kaip antai viliojimą (jis pripažintas nusikaltimu Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, bet ji dar nėra priimta ir ratifikuota visų valstybių narių), vaikų pornografiją, privatumo pažeidimą, internetinius azartinius žaidimus, apgaulingą prekybą, elgseną, kuri gali sukelti rimtų padarinių, kaip antai priekabiavimą elektroninėje erdvėje ir seksualinio pobūdžio žinučių siuntinėjimą, ir pagal amžių netinkamą elgseną, kaip antai netinkamą reklamą, smurtą, seksą ir kitus baimę bei nerimą sukeliančius veiksnius.
Taip pat aptariamos kai kurios aktualios sisteminės problemos:
Būtina užtikrinti programos „Safer Internet“ tęstinumą ir bet kokiu atveju garantuoti, kad atsakomybę už vaikų apsaugą nuo kibernetinių nusikaltimų kontroliuotų tvarkos palaikymo pajėgos, ir kad, siekiant didesnio veiksmingumo, šioje srityje būtų bendradarbiaujama Europos lygmeniu. Reikia skatinti kovos su internetiniais nusikaltimais vaikams veiksmus, sėkmingai įgyvendinamus kai kuriose valstybėse narėse, kurios keičiasi informacija su ISP ir ESP.
Savireguliavimas yra naudinga priemonė, bet turi trūkumų, kuriuos galima ištaisyti interesų konfliktų atvejais.
Būtina, kad visos valstybės narės įsipareigotų saugoti vaikus skaitmeniniame pasaulyje, padėdamos ir visomis formomis įvaldyti jo kodus, būtinus siekiant visateisės ir aktyvios pilietybės, norint suteikti ES piliečiams galimybę perprasti visų su skaitmenine technologija susijusių žiniasklaidos priemonių kultūrinę ir ekonominę plotmę ir prisidėti prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo, skatinant žinių ekonomikos kilimą ir didinant konkurencingumą.
MAŽUMOS NUOMONĖ
pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 3 dalį
ALDE frakcijos pateikta mažumos nuomonė
Marietje Schaake, Hannu Takkula, Morten Løkkegaard, Nadja Hirsch
Mes manome, kad vaikai turėtų būti apsaugomi, o už nusikaltimus turėtų būti baudžiama pasitelkiant teisėsaugos institucijas. Tačiau, pranešime pagrindinį dėmesį suteikiant vyriausybės kampanijoms bei interneto paslaugų teikėjų kontrolei ir kitų savireguliacijos mechanizmų kontrolei, kuo yra nustatomi klaidingi prioritetai ir sukeliamas pavojus, atsakomybę iš valstybės perkeliant privatiems subjektams bei susilpninant tėvų vaidmenį savo vaikų auklėjime.
Pranešime paminėtomis priemonėmis demonstruojamas nepagrįstas nusistatymas prieš numanomus interneto keliamus pavojus, tuo suvaržant galimybes švietimui ir naujovėms. Vietoje to, reikėtų ugdyti jaunimo atsparumą ir nepriklausomumą. Pastangas reikėtų nukreipti link vaikų ir jaunimo lavinimo, suteikiant sąlygas tėvams ir mokytojams padėti tapti jiems atsakingais už savo veiksmus internete ir lavinti skaitmeninį raštingumą.
Sutinkame, kad informacinių ir ryšio technologijų pažanga gali padidinti socialinį kapitalą, sustiprinant tokias teises kaip žodžio laisvė ir teisė gauti informacijos. Manome, kad vaikų ir jaunimo dalyvavimas šiandienos skaitmeniniame pasaulyje yra esminis jų vystymosi elementas.
Pripažįstant teisėsaugos veiksmingumo būtinybę, o ypač poreikį užkirsti kelią tokiems sunkiems nusikaltimams kaip vaikų pornografija, apgailestaujame, kad dėl siūlomų priemonių prigimties negalime suteikti pritarimo.
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (25.7.2012)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje
(2012/2068(INI))
Nuomonės referentė: Anna Hedh
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. nurodo, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai kartu su dabar teisiškai privaloma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, pagal kurios 24 straipsnį vaikų apsauga apibrėžiama kaip pagrindinė teisė ir numatoma, kad imantis bet kokių veiksmų, nesvarbu, ar jų imasi valstybės institucijos, ar privačios įstaigos, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, pradėtas naujas vaikų teisių apsaugos etapas ES sistemoje; pakartoja, kad ES turi visiškai paisyti tarptautiniuose dokumentuose, kurių šalis pati ES nėra, nustatytų standartų, kaip ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-540/03, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą;
2. primygtinai ragina valstybes nares sklandžiai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; Ragina valstybes nares užtikrinti kaip galima aktyvesnį pastangų koordinavimą saugant nepilnamečius skaitmeniniame pasaulyje;
3. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms pasirašyti ir ratifikuoti, jeigu jos iki šiol to nepadarė, tarptautines vaikų apsaugos priemones, pvz. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos trečiąjį fakultatyvinį protokolą ir Europos vaikų teisių įgyvendinimo konvenciją bei perkelti šias priemones, taikant reikalingą teisinį apibrėžtumą ir aiškumą, kaip to reikalaujama ES teisine sistema. Pabrėžia poreikį integruoti vaikų teises į visų sričių ES politiką, analizuojant priemonių poveikį vaikų teisėms, saugumui, fiziniam ir protiniam neliečiamumui bei gerovei, taip pat įskaitant aiškiai suformuluotus Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninio pasaulio; pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas, skaitmeniniai gebėjimai ir saugus naudojimasis internetu turi būti laikomi ES socialinės politikos prioritetu;
4. nurodo, kad internetas suteikia vaikams ir jaunimui nepaprastai naudingų priemonių, kurios gali būti naudojamos požiūriui išreikšti ar ginti, informacijai gauti, mokytis ir naudotis savo teisėmis bei yra puiki bendravimo priemonė, kuria atveriamos durys į pasaulį ir turtinama asmenybė; tačiau, pabrėžia, kad internetinė aplinka ir socialinės žiniasklaidos šaltiniai kelia pavojų nepilnamečių privatumo ir orumo apsaugai, kurie dažniausiai yra įgudę naudotis internetu, tačiau yra vieni pažeidžiamiausių jo vartotojų; primena, kad dėl tokių reiškinių kaip vaikų pornografija, apsikeitimas smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, grasinimas, priekabiavimas, viliojimas, teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų prieinamumas vaikams, pagal amžių netinkamos, agresyvios ar klaidinančios reklamos poveikis, apgaulės, asmens duomenų vagystės, sukčiavimo ir kitos panašios finansinio pobūdžio grėsmės internetinė aplinka taip pat kelia pavojų vaikams;
5. pabrėžia, kad tik visapusišku deriniu iš teisinių, techninių ir švietimo priemonių, įskaitant prevenciją, galima tinkamai naikinti pavojus, su kuriais vaikai susiduria interneto aplinkoje ir stiprinti vaikų apsaugą tokioje aplinkoje; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, prireikus bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, šeimomis, mokyklomis, garso ir vaizdo paslaugų teikėjais, pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imtis atitinkamų veiksmų, taip pat ir internetu, pavyzdžiui, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijų, mokslinių tyrimų ir švietimo programų, kuriomis būtų siekiama didinti informuotumą ir sumažinti riziką vaikams nukentėti nuo interneto;
6. todėl remia valstybių narių pastangas skatinant sistemingą vaikų, tėvų, auklėtojų, mokytojų bei socialinių darbuotojų lavinimą ir mokymą, kuriuo siekiama padėti suprasti skaitmeninį pasaulį, identifikuoti pavojus, kurie galėtų pakenkti vaikų fiziniam ar protiniam vientisumui, sumažinant su skaitmeninėmis žiniasklaidos priemonėmis susijusį pavojų bei suteikti informacijos apie kontaktinius punktus ir kaip elgtis su aukomis vaikais; taip pat pažymi, jog vaikai turi suvokti, kad jie patys, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis, gali pažeisti kitų asmenų teises arba netgi padaryti nusikalstamą veiką;
7. pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduriama taikant baudžiamąją teisę internetinėje aplinkoje atsižvelgiant į teisinio tikrumo ir teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos principus, nukentėjusiojo ir įtariamojo teises; šiuo atžvilgiu nurodo anksčiau iškilusius uždavinius, susijusius su aiškiu sąvokų, pvz., vaikų viliojimo internete ar vaikų pornografijos apibrėžimu, verčiau naudojant sąvoką „seksualinio vaikų išnaudojimo medžiaga“;
8. pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimą pasiekiančiai žalingų medžiagų, pvz., alkoholio, internetinei rinkodarai; atkreipia dėmesį, kad dėl internetinės rinkodaros metodų, pavyzdžiui, platinimo per socialinius tinklus, pobūdžio ir aprėpties labai sunku vykdyti alkoholio rinkodaros internetu stebėseną atskirų valstybių narių lygmeniu, todėl Komisijos veiksmai galėtų duoti papildomos naudos;
9. todėl ragina Komisiją vykdyti įsipareigojimą pateikti informaciją apie Direktyvos 2011/92/ES perkėlimą į nacionalinę teisę ir surinkti tikslius ir aiškius duomenis apie vaikų viliojimo internete nusikaltimus, įskaitant tikslų nacionalinių nuostatų, pagal kurias už tokį elgesį numatoma baudžiamoji atsakomybė, nurodymą; ragina valstybes nares ir Komisiją surinkti duomenis apie dėl šio nusikaltimo iškeltų baudžiamųjų bylų, paskelbtų nuosprendžių skaičių ir svarbią nacionalinių teismų praktiką nagrinėjant tokio nusikaltimo bylas, o taip pat keistis geriausia patirtimi baudžiamojo persekiojimo ir baudimo už minėtą nusikaltimą srityse; taip pat ragina Komisiją gerokai patobulinti statistinės informacijos rengimą ir skelbimą, kad būtų galima kokybiškiau rengti ir persvarstyti politikos priemones;
10. šiuo atžvilgiu pripažįsta aukštą esamą valstybių narių policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimo, taip pat jų bendradarbiavimo su Europolu ir Eurojustu nusikalstamų veikų prieš vaikus naudojantis skaitmeninėmis žiniasklaidos priemonėmis srityje lygį, pvz., 2011 m. operacijos „Icarus“ griežti veiksmai prieš dalijimosi rinkmenomis su seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdais tinklus internete; pabrėžia, kad vis dėlto reikėtų siekti toliau gerinti baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso suderinamumą valstybėse narėse, apimantį procesines įtariamųjų teises, teises į duomenų apsaugą ir ES chartijoje numatytų pagrindinių teisių laikymąsi, atsižvelgiant į dabartines kliūtis visapusiškam bendradarbiavimui ir savitarpio pasitikėjimui; tačiau pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo, proporcingumo principų ir bendrųjų baudžiamosios teisės principų, o taip pat turi būti aiškiai įrodyta, kad jais siekiama papildomos vertės taikant bendrą ES kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais metodą, kaip teigiama Europos Parlamento 2012 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę1;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kai tai susiję su nelegalaus turinio arba tokį turinį ar elgesį skleidžiančiais interneto puslapiais, kurie yra patalpinti jų teritorijoje esančiuose kompiuteriuose bei kovojant prieš elektroninius nusikaltimus; todėl skatina tarptautiniu mastu keistis praktinėmis žiniomis ir geriausia patirtimi bei sutelkti vyriausybių, teisėsaugos institucijų, specializuotų kovos su elektroniniais nusikaltimais policijos padalinių, karštųjų linijų, vaikų apsaugos organizacijų ir interneto verslo sričių idėjas;
12. todėl ragina įgyvendinti visas priemones, nurodytas 2009 m. Tarybos veiksmų plane, skirtame įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, taip pat susitarti dėl bendro požiūrio į įrodymų priimtinumą ir vertinimą siekiant panaikinti kliūtis laisvam kitos valstybės narės surinktų įrodymų judėjimui;
13. pritaria karštųjų linijų, kuriomis būtų informuojama apie nusikaltimus arba nelegalų turinį ar elgesį, kūrimui ir stiprinimui, inter alia, atsižvelgiant į Europos be žinios dingusių vaikų karštosios linijos patirtį bei patirtį, gautą su nacionalinėmis greitojo perspėjimo linijomis ir Europos pavojaus vaikui automatine sistema; pabrėžia, kad vis dėlto imantis bet kokio skubaus baudžiamojo persekiojimo veiksmo, kuris paremtas pranešimu apie nusikaltimą, turi būti nustatyta, viena vertus, galimų nukentėjusiųjų teisių ir EŽTK 2 ir 8 straipsniuose nustatytos valstybių narių pozityvios pareigos reaguoti, kaip tai pabrėžiama EŽTT praktikoje, ir, kita vertus, įtariamojo teisių pusiausvyra; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares ir Komisiją keistis geriausia patirtimi tiriant nusikalstamas veikas prieš vaikus skaitmeniniame pasaulyje ir už jas persekiojant baudžiamąja tvarka; primena, kad Komisijos pasiūlymo dėl bendros duomenų apsaugos (COM(2012) 0011) 8 straipsnyje numatytos konkrečios vaikų asmens duomenų tvarkymo apsaugos nuostatos, pvz., privalomas tėvų sutikimas tvarkyti jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų duomenis;
14. kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis, pabrėžia privataus sektoriaus ir pramonės vaidmenį, kai tai susiję su jų atsakomybe tokiais klausimais kaip agresyvi ir klaidinanti televizinė bei internetinė reklama, skirta nepilnamečiams, vaikams tinkančio turinio interneto puslapių ženklinimas ir tinkamo elgesio internete (angl. netiquette) skatinimas vaikų tarpe; pabrėžia, kad visos tokios priemonės privalo derėti su teisinės valstybės principais ir teisiniu apibrėžtumu, jomis būtina atsižvelgti į galutinių vartotojų teises ir laikytis galiojančių teisinių bei teisminių procedūrų, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir ES Teisingumo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo teismų praktikos; ragina verslo atstovus paisyti galiojančių elgesio kodeksų ir panašių iniciatyvų, pvz., ES Įsipareigojimo ir Barselonos vartojimo prekių forumo deklaracijos bei visapusiškai juos įgyvendinti;
15. primena vaikų duomenų apsaugos, ypač atsižvelgiant į greitą socialinių tinklų ir pokalbių svetainių segmento augimą, svarbą, atsižvelgiant į didėjantį asmens duomenų srautą ir jų prieinamumą naudojant skaitmenines žiniasklaidos priemones; pritaria naujai pasiūlytam duomenų apsaugos reglamentui (COM(2012) 0011) bei jo ypatingoms nuostatoms dėl vaikų sutikimo ir teisės būti pamirštiems primindamas, kad informacijos internete pastovumas bei su vaikų išnaudojimu susiję duomenys gali būti panaudojami netinkamai, padarant žalos jų orumui ir socialinei įtraukai; pabrėžia, kad šios nuostatos turi būti paaiškintos ir išplėtotos užtikrinant, kad priėmus naują teisės aktą jos būtų visiškai aiškios, tinkamai veiktų ir jomis nebūtų pažeidžiama interneto laisvė;
16. todėl mano, kad interneto tinklalapių savininkai bei administratoriai turėtų aiškiai ir matomai informuoti apie savo duomenų apsaugos politiką ir turėti privalomojo tėvų sutikimo sistemą, skirtą apdoroti duomenis apie vaikus, jaunesnius nei 13 metų; taip pat ragina aktyviau stengtis kuo labiau stiprinti privatumą pagal nutylėjimą, kad būtų išvengta atvejų, kai netiesiogiai nukenčia vaikai;
17. palankiai vertina Europos Komisijos ketinimus įsteigti ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą, siekiant kovoti su nusikalstamumu internete ir mano, kad viena iš svarbiausių šio centro veiklos sričių bei vienu iš svarbiausių uždavinių turėtų būti vaikų apsauga.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
10.7.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
56 0 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Mario Borghezio, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Simon Busuttil, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Monika Flašíková Beňová, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu, Anthea McIntyre, Anthea McIntyre, Louis Michel, Claude Moraes, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Rui Tavares, Nils Torvalds, Kyriacos Triantaphyllides, Wim van de Camp, Axel Voss, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Elena Oana Antonescu, Anna Maria Corazza Bildt, Leonidas Donskis, Dimitrios Droutsas, Mariya Gabriel, Monika Hohlmeier, Ádám Kósa, Marek Henryk Migalski, Raül Romeva i Rueda, Kārlis Šadurskis, Michèle Striffler |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Zita Gurmai, Nadja Hirsch, Elisabeth Jeggle, Petra Kammerevert |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
9.10.2012 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 3 5 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Sabine Verheyen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Nadja Hirsch, Seán Kelly, Iosif Matula, Mitro Repo |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Emer Costello, Jacky Hénin |
||||