Procedūra : 2010/0303(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0387/2012

Pateikti tekstai :

A7-0387/2012

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/12/2012 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0473

REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI     ***II
PDF 175kWORD 101k
27.11.2012
PE 497.796v02-00 A7-0387/2012

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą

(10090/2/2012 – C7‑0329/2012 – 2010/0303(COD))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Knut Fleckenstein

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą

(10090/2/2012 – C7‑0329/2012 – 2010/0303(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10090/2/2012 – C7‑0329/2012),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010) 0611) per pirmąjį svarstymą(2),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0387/2012),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL C 107, 2011 4 6, p. 68.

(2)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadas

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) įsteigta reaguojant į nuskendusio naftos tanklaivio „Erika“ sukeltą taršą. Ji pradėjo veikti 2003 m. kovą. Tai ketvirtosios reglamento, kuriuo remiantis ji įsteigta, pataisos.

Agentūra padeda užtikrinti saugią laivybą ir jos saugumą ir užkirsti kelią taršai, kurią jūroje sukelia laivai, įskaitant atitinkamų ES teisės aktų stebėseną ir vertinimą. Didelę dalį jos darbo sudaro patarimai Komisijai ir (arba) valstybėms narėms. Apskritai pripažįstama, kad tai veiksminga, gerai veikianti organizacija, dėl kurios valstybės narės gali sutaupyti daug lėšų, nes ji vykdo veiksmus Europos lygmeniu ir taip užtikrina masto ekonomiją.

Papildomi EMSA uždaviniai

Remiantis persvarstytu EMSA reglamentu bus išplėsti agentūros įgaliojimai siekiant užkirsti kelią aplinkos nelaimėms, pvz., naftos išsiliejimams, ir imtis veiksmų tokiai nelaimei kilus. Kalbant konkrečiai, ji naudosis informacine sistema „CleanSeaNet“, kad stebėtų taršos nafta, kurią sukelia jūroje esantys įrenginiai, poveikį. Be to, ji dirbs siekdama pagerinti nacionalinių valdžios institucijų koordinavimą, kad stiprintų bet kokių nelaimių prevenciją, puoselėtų geriausią praktiką ir užtikrintų greitesnį reagavimą tokiai nelaimei kilus.

Parlamento raginimu, agentūra taip pat prisidės prie kovos su piratavimu jūroje. Agentūra disponuoja priemonėmis ir duomenimis, įskaitant iš palydovinių šaltinių, kuriuos valstybės narės gali naudoti neteisėtai veiklai jūroje stebėti. Šiuo metu ypač svarbūs informacijos mainai su ES jūrų pajėgų operacijos „Atalanta“ dalyviais, siekiant nuo piratų apsaugoti laivus su ES vėliavomis, kertančius šalia Afrikos Kyšulio esančią teritoriją.

Parlamentas taip pat užtikrino, kad EMSA atliks didesnį vaidmenį gerindama jūrininkams skirtus mokymus. Ilgalaikis tikslas yra darbo laivybos sektoriuje patrauklumo ES piliečiams didinimas. Pagal persvarstytą reglamentą agentūra gali palengvinti geriausios praktikos su laivyba susijusių mokymų ir lavinimo srityje mainus, kad dabar ir ateityje Sąjungoje būtų patenkinta itin kvalifikuotų jūrininkų paklausa.

Kitas ilgalaikis Parlamento prioritetas yra Europos laivybos erdvės be kliūčių skatinimas. Šiuo metu prekės sausumos keliais gali būti vežamos iš vieno Sąjungos galo į kitą be jokių patikrinimų kertant sieną. Vežimas jūra, priešingai, laikomas tarptautine kelione, taigi kiekviename uoste vykdomi patikrinimai. Sudarius galimybę prekes ir keleivius vežti jūra tarp valstybių narių nustačius ne daugiau formalumų negu jiems keliaujant sausuma būtų išvengta konkurencijos iškraipymų, kai didesnė nauda užtikrinama ne tokiai ekologiškai transporto rūšiai.

Persvarstytame reglamente agentūra raginama visapusiškai pasinaudoti Europos palydovinės navigacijos programomis (EGNOS ir „Galileo“), taip pat Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa, kad būtų sukurta laivybos be kliūčių erdvė. Remiantis juo bus taip pat prisidėta prie e. laivybos iniciatyvos siekiant sumažinti atskaitomybės formalumus, su kuriais atvykdami į valstybės narių uostus ar iš jų išvykdami susiduria komercinės paskirties laivai.

Pagal minėtąjį reglamentą EMSA užtikrinamos geresnės galimybės dirbti su kaimyninėmis šalimis. Itin pageidautina, kad EMSA būtų užtikrintos didesnės galimybės padėti kaimyninėms šalims mažinti taršos pavojų ir reaguoti į taršą. Beveik neabejojama, kad taršos incidento pietinėje Viduržemio jūros dalyje atveju kažkiek naftos patektų ir į ES vandenis. Tokiu atveju prevencija akivaizdžiai priimtinesnė už taisomąsias priemones. Reglamento pataisymai siekiant aiškiai pažymėti, kad EMSA gali padėti Komisijai ir valstybėms narėms regioninėse institucijose, kurios imasi veiksmų taršos atveju (pvz., pagal Helsinkio ir Barselonos konvencijas), naudingi ir teisinio tikrumo, ir skaidrumo požiūriais.

EMSA turės galimybę prisidėti ir siekiant daugybės svarbių politikos tikslų, taip pat sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus, pvz., dėl laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jūrų vandenų aplinkos būklės, dėl sertifikavimo užduotis ir su vidaus vandenų kelių transportu susijusias užduotis vykdančių pripažintų organizacijų stebėsenos. Pastarasis klausimas apima vidaus vandenų kelių laivų bendrovių klasifikacijos tikrinimą ir galimybės tarpusavyje susieti jūrų ir vidaus vandenų informacines sistemas ištyrimą.

Vykdydama šią veiklą EMSA nepakeis/nedubliuos valstybių narių darbo. Vietoj to – užtikrindama koordinavimą ir geriausios praktikos mainus – ji suteiks pridėtinę vertę.

Valdymas

Kai tai susiję su EMSA valdymu, remiantis persvarstytu tekstu numatytas daugiametis planavimas, susijęs su agentūros strategija ir personalo politika, ir nepriklausomas išorės vertinimas, kuris būtų atliekamas bent kas penkerius metus. Be to, kad aiškiau apibrėžta agentūros vykdomojo direktoriaus skyrimo procedūra, Parlamentas sugebėjo įtikinti Tarybą EMSA administracinei valdybai iškelti tikslą užtikrinti subalansuotą vyrų ir moterų atstovavimą.

Pagrindas tolesniam EMSA vaidmeniui ateityje didinti

Pirmiausia dėl dabartinio ekonominio klimato Parlamento derybininkai susidūrė su dideliu Tarybos nenoru išplėsti EMSA atsakomybę, jei tam būtini papildomi ištekliai. Todėl kai kuriose srityse šiuo metu persvarstytame reglamente nustatytas tolesnio EMSA vaidmens didinimo pagrindas atsižvelgiant į tolesnius politinius sprendimus.

Pirmiausia jame minimas galimas agentūros vaidmuo užkertant kelią jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių taršai patvirtinus naująsias ES taisykles dėl jūroje esančių platformų saugumo. Kai tai susiję su ekonominiu veiksmingumu, atrodo aišku, kad patikėti EMSA susijusias prevencijos ir patikrinimo užduotis pageidautina labiau negu kurti naują agentūrą. Tai vienas iš klausimų, kuriuos savo pažangos ataskaitoje, susijusioje su agentūros tikslų ir užduočių modifikavimu, kels Komisija.

Komisija taip pat yra įsipareigojusi parengti galimybių studiją, kurioje būtų įvertinta didesnio įvairios pakrančių apsaugos veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje apimtis, taip pat dabartinė bendros dalijimosi informacija aplinkos vystymo padėtis. Parlamentas keletą metų spaudė parengti šį tyrimą, taip pat ir naudojantis Direktyva (EB) 2005/35 dėl taršos iš laivų.

Poveikis biudžetui

Aišku, kad darbą vieną kartą atliekant EMSA, o ne kiekvienai nacionalinei valdžios institucijai atskirai Europos mokesčių mokėtojų išlaidos būtų mažesnės ir būtų sukurta tikra papildoma Europos vertė. Tai jau parodė EMSA jūrų stebėjimo sistemos. Tikėtina, kad šių sistemų naudojimas siekiant teikti vertingą informaciją kitų politikos sričių specialistams, būtų ekonomiškai daug veiksmingesnis negu savarankiškų sistemų kūrimas.

Būtina, kad papildomus EMSA uždavinius tikroviškai atspindėtų jos biudžetas ir darbuotojų skaičius. Priešingu atveju kiltų grėsmė jos pagrindinei funkcijai skatinti saugią laivybą. Tačiau tai labiau su metine biudžeto sudarymo procedūra, o ne su šiuo teisėkūros procedūra priimamu aktu susijusi užduotis.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą, dalinis pakeitimas

Nuorodos

10090/2/2012 – C7-0329/2012 – 2010/0303(COD)

Pirmojo svarstymo EP data - P numeris

15.12.2011                     T7-0581/2011

Komisijos pasiulymas

COM(2010)0611 - C7-0343/2010

Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data

25.10.2012

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

25.10.2012

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Knut Fleckenstein

7.12.2010

 

 

 

Svarstymas komitete

6.11.2012

 

 

 

Priėmimo data

27.11.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdi Cristiano Allam, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Erik Bánki, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Joseph Cuschieri, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Dieter-Lebrecht Koch, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Phil Bennion, Spyros Danellis, Markus Ferber, Dominique Riquet, Alfreds Rubiks, Sabine Wils

Teisinė informacija - Privatumo politika