Procedūra : 2012/2075(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0398/2012

Pateikti tekstai :

A7-0398/2012

Debatai :

PV 14/01/2013 - 22
CRE 14/01/2013 - 22

Balsavimas :

PV 15/01/2013 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0003

PRANEŠIMAS     
PDF 193kWORD 108k
20.12.2012
PE 496.502v03-00 A7-0398/2012

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo: įgyvendinimas ir taikymas

(2012/2075(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Rosa Estaràs Ferragut

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo: įgyvendinimas ir taikymas

(2012/2075(INI))

Europos Parlamentas,

   atsižvelgdamas į SESV 175, 212 ir 222 straipsnius,

   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

   atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo finansavimo, kuriuo papildomas 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo(2),

   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“ (COM(2011) 0613),

   atsižvelgdamas į Komisijos „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2010 m. metinę ataskaitą“ (COM(2011) 0694),

   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos solidarumo fondas. 2008 m. metinė ataskaita bei Šešerių metų patirties taikant naująją priemonę ataskaita“ (COM(2009) 0193),

   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo(3),

   atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“(4),

   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2008 „Europos Sąjungos solidarumo fondas: kaip greitai, veiksmingai ir lanksčiai yra reaguojama?“(5),

   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0398/2012),

A. kadangi SESV 222 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi veikti bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą;

B.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau Solidarumo fondas) yra pagrindinė priemonė, skirta Sąjungos solidarumui parodyti skiriant didelę finansinę paramą nuo didelių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms arba regionams;

C. kadangi kilus būtinybei mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas šis fondas daugelio laikomas viena iš geriausių Europos Sąjungos turimų priemonių, nes ją taikydama Europos Sąjunga aiškiausiai, ryžtingiausiai ir svariausiai reiškia solidarumą su savo piliečiais, patekusiais į sudėtingą padėtį;

D. kadangi 2005 m. pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto – naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo – pelnė didelį Europos Parlamento pritarimą, tačiau paaiškėjo, kad jis nepriimtinas daugumai valstybių narių ir galiausiai Komisija jį atsiėmė;

E.  kadangi dabartinė krizė įpareigoja valstybes nares ir ES pernelyg neišlaidauti;

F.  kadangi keliose ataskaitose pateiktos išvados, jog dabartinis Solidarumo fondo reglamentas(6) turi būti iš dalies pakeistas pirmiausia siekiant, kad jis taptų lankstesnis ir veiksmingesnis, kartu laikantis subsidiarumo principo;

Europos Sąjungos solidarumo fondo įgyvendinimas

1.  pabrėžia, kad Solidarumo fondas svarbus kaip pagrindinė priemonė, kurią taikydama Europos Sąjunga gali reaguoti į dideles nelaimes, vykstančias Sąjungos teritorijoje arba šalyse, kurios derasi dėl prisijungimo prie ES;

2.  pabrėžia, kad, nors piliečiai fondą vertina teigiamai, būtina gerinti jo veikimo būdą, kad jis taptų lankstesnis ir matomesnis ir kad taip padidėtų piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga;

3.  atkreipia dėmesį į Solidarumo fondo pagalbos, teikiamos valstybėms narėms, kad reaguojant į didelės nelaimės sukeltas ekstremalias situacijas būtų sumažinta našta viešiesiems finansams, kurie daugeliu atvejų būtų pereikvoti, svarbą;

4.  mano, kad dabartinė fondo lėšų mobilizavimo trukmė neleistinai ilga, ir savo ruožtu pažymi, kad būtina gerinti fondo lėšoms mobilizuoti reikalingų administracinių procedūrų veiksmingumą ir spartą: dalį šių procedūrų sudaro trijų ES institucijų intervencija prieš suteikiant pritarimą, taigi minėtosios procedūros pernelyg užsitęsia ir pailgėja laikas, kol nukentėjusioms valstybėms narėms suteikiama pagalba ir dėl to nepasiekiama lauktų rezultatų;

5.  pažymi, kad dauguma pateiktų paraiškų (63 proc.) priskirta išimtinei regioninės nelaimės kategorijai ir kad Komisijai atlikus vertinimą 66 proc. iš jų atmesta;

6.  laikosi nuomonės, kad vadinamųjų lėtai besivystančių nelaimių atvejais dabartinės reglamento nuostatos kelia teisinių ir praktinių su lėšų mobilizavimu susijusių sunkumų, ir todėl ragina Komisiją svarstyti galimybę užtikrinti daugiau su paraiškų pateikimo terminu susijusio lankstumo, kad ypatingą dėmesį būtų galima skirti siekiui užtikrinti, jog Solidarumo fondas apimtų ir tokią žalą;

Rekomendacijos Solidarumo fondo veiklai pagerinti

7.  palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl būtinybės persvarstyti dabartinį Solidarumo fondo reglamentą siekiant pagerinti jo darbą ir naudojimąsi juo; atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę krizę, pritaria Komisijos nuomonei, kad dėl siūlomų taisyklių pakeitimų papildoma našta neturėtų būti apkrauti nei Sąjungos, nei valstybių narių biudžetai;

8.  pažymi, jog toliau turėtų būti taikomas principas, pagal kurį žalą atlygina ją padariusi šalis, kad naudojantis Solidarumo fondo lėšomis nuo atsakomybės nebūtų atleisti nelaimės kaltininkai;

9.  mano, jog kai kurių valstybių narių, besibaiminančių, kad labai pasikeitus šios priemonės teisiniam pagrindui gerokai padidės finansinės išlaidos, prieštaravimas nepagrįstas, be to, dėl šios priežasties 2002 m. reglamento(7) suderinimas apsiribojo tik kai kuriais paaiškinimais ir mėginimu pagerinti jo taikymą; pabrėžia, kad, deja, nuo tada, kai sukurtas fondas, labai padidėjo nelaimių Europos Sąjungos regionuose skaičius, jos tapo kur kas įvairesnio pobūdžio, daug sunkesnės ir smarkesnės;

10. vis dėlto palankiai vertina tai, jog tiesiog atlikus kai kuriuos galiojančių taisyklių suderinimus gerokai patobulės fondo veikla, kartu bus išsaugotas jo loginis pagrindas ir pobūdis, kurių esmė – užtikrinti lanksčią ir veiksmingą priemonę, kad būtų galima greitai teikti pagalbą piliečiams, nukentėjusiems nuo reiškinio, labai paveikusiu jų gyvenimo sąlygas ir gerovę;

11. kelią klausimą, ar nustačius aiškesnę ir tikslesnę nelaimės sąvokos apibrėžtį nebūtų galima sumažinti daugelio valstybių narių, kurios prieštarauja nuodugnesnei šios ES priemonės reformai, skepticizmo;

Laiko, per kurį teikiama pagalba, sutrumpinimas

12. pabrėžia, kad reikia nedelsiant supaprastinti biurokratines procedūras, būtinas šios ES priemonės lėšoms mobilizuoti, siekiant sutrumpinti laiką nuo tada, kai įvyksta nelaimė, iki tada, kai nukentėjusi valstybė narė ar regionas gauna pagalbą – kartais šis laikotarpis užsitęsia ilgiau negu metus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ši priemonė buvo sukurta ne greitam atsakui užtikrinti, o skubios pagalbos operacijoms, kurias iš pradžių finansavo nukentėjusios šalies valdžios institucijos, refinansuoti;

13. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą prisidėti prie Europos lygmens procedūrų supaprastinimo siekiant, kad būtų mažiau vėluojama; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų analizuoti ir savo administracines procedūras, taip pat įvardyti ir pašalinti galimus trūkumus, dėl kurių gali būti trikdomas greitesnis pagalbos nukentėjusiems regionams mobilizavimas;

14. ragina valstybes nares visais įgyvendinimo etapais glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pagalba vietoje būtų matoma ir veiksminga, ir skatinti ilgalaikius sprendimus;

15. mano, kad Komisijos pasiūlymas, susijęs su sprendimų dėl dotacijų, taip pat Komisijos ir valstybių narių įgyvendinimo susitarimų sujungimu, įdomus ir tinkamas, jei tik Parlamentas ir Taryba skirs finansinių išteklių, nes taip būtų sutaupyta laiko ir todėl užtikrintas greitesnis atsakas;

16. laikosi nuomonės, jog, atsižvelgiant į tai, kad neaišku ir neprognozuojama, kiek nelaimių gali įvykti ir koks bus jų stiprumas, Solidarumo fondas ir toliau neturėtų būti įtraukiamas į Sąjungos biudžetą, kaip ir yra dabar, ir kad jo lėšos turėtų būti mobilizuojamos įvykus nelaimei;

17. pritaria minčiai, kad taip pat perspektyvu sudaryti galimybę mokėti avansą, kai tik nukentėjusi valstybė pateikia paraišką pagalbai gauti, siekiant pagreitinti pagalbos suteikimo nuo didelės nelaimės nukentėjusioms šalims procesą; mano, kad taip būtų prisidėta prie didesnio Solidarumo fondo veiksmingumo; laikosi nuomonės, kad, jei bus priimtas toks sprendimas, avansą turėtų sudaryti fiksuota procentinė dalis visos pagalbos sumos, kurią ketinama skirti, ir kad paraiškai nepritarus jis turėtų būti grąžintas į Sąjungos biudžetą;

Daugiau aiškumo taikymo srities ir apibrėžčių požiūriu

18. ragina Komisiją aiškia apibrėžti fondo taikymo apimtį ir sritį, pašalinti bet kokį galimą teisinį netikrumą, susijusį su jo taikymo sritimi, ir vengti situacijos, kai valstybės narės teikia paraiškas dėl to, kad patiria savo piliečių spaudimą, nors ir žino, kad tos paraiškos turės būti atmestos;

19. laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai nelaimė daro vadinamąjį domino poveikį, papildoma žala vis tiek turėtų būti dengiama fondo lėšomis, jei ji daro didelį poveikį regiono socialinei ir ekonominei struktūrai;

20. pabrėžia, kad būtina aiškiai ir paprastai apibrėžti, kas yra regioninio lygmens nelaimė, ir paaiškinti, kokiais atvejais regioniniu lygmeniu įvykus nelaimei galima kreiptis dėl fondo pagalbos, nustatant paprastą ir objektyvų kriterijų, į kurį atsižvelgiant būtų galima jas sulyginti su kitomis nelaimėmis ir pašalinti bet kokias pareiškėjų abejones dėl to, ar jie atitinka reikalavimus;

21. laikosi nuomonės, kad pajamų riba grindžiamas kriterijus galėtų būti bendras pagrindinis bet kokio pobūdžio nelaimei taikytinas kriterijus; pabrėžia, kad, jei jis bus pasirinktas kaip rodiklis, kuriuo remiantis nustatoma, ar regioninė nelaimė atitinka reikalavimus, jis turėtų būti suderintas pagal ankstesnių metų, kurių oficialūs duomenys prieinami, regioninį BVP taikant iš anksto apibrėžtą vertinimo rodiklį, apimantį žalą, kurios neįmanoma apskaičiuoti atsižvelgiant į pajamas ir į tiesioginį ir netiesioginį regioninės nelaimės daromą poveikį – dažnai ji gerokai didesnė nei apskaičiuojama atsižvelgiant į pajamas;

22. laikosi nuomonės, kad taikant NUTS 2 lygmens regionų BVP 1,5 proc. žalos ribą(8), siūlomą siekiant nustatyti, ar regioninės nelaimės atveju tinkama teikti pagalbą, paaiškėtų lūkesčiai, susiję su tuo, ar potencialios paraiškos dėl fondo lėšų mobilizavimo bus laikomos priimtinomis, tačiau pabrėžia, jog – kadangi dėl to rezultatai bus praktiškai tokie pat, kaip ir remiantis dabartiniais regioninėms nelaimėms taikomais kriterijais – iš esmės visos šios regioninės nelaimės toliau neatitiks tinkamumo kriterijų; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius tokią aukštą ribą nebus užtikrintas atsakas, kurio tikisi piliečiai, ir todėl nelaimės aukos nebus apsaugotos nuo nusivylimo, priešingai, nukentėjusieji toliau smerks Sąjungos veiksmus ir kaltins ją nepakankamu jautrumu savo piliečiams;

23. primena, kad nelaimių prevencija atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį Sąjungos politikoje ir tai pigiausias būdas sumažinti pažeidžiamumą įvykus nelaimei; pabrėžia, kad ES regionai turėtų nuosekliai naudotis visomis įvairiomis tausios nelaimių prevencijos finansavimo galimybėmis;

24. pabrėžia, jog turi būti aišku, kad sausra toliau bus laikoma nelaime, kurios pobūdis atitinka Solidarumo fondo pagalbos reikalavimus, ypatingą dėmesį skiriant sausrų socialiniam ir ekonominiam poveikiui, taip pat poveikiui aplinkai atsižvelgiant į Vandens pagrindų direktyvos nuostatas ir į tai, kad sausra yra ilgalaikė struktūrinė problema, kurią sunku išspręsti laikantis nustatytų paraiškų teikimo terminų ir kurios padariniai socialiniam ir ekonominiam nukentėjusių regionų vystimuisi sunkūs; ragina taikyti specifines su didelėmis sausromis arba kitomis lėtai besivystančiomis nelaimėms susijusias nuostatas, pagal kurias būtų nustatyta valdžios institucijų pirmos intervencijos siekiant kovoti su nelaime data ir taip sudaryta galimybė reaguoti greitai ir teisiniu požiūriu aiškiai;

25. ragina Komisiją išnagrinėti ir suderinti kriterijus, kad Solidarumo fondas galėtų reaguoti į Viduržemio jūros regiono gaivalines nelaimes, kurios – iš dalies dėl klimato kaitos – yra didžiausios Sąjungoje pastaraisiais metais įvykusios gaivalinės nelaimės;

26. pažymi, kad Solidarumo fondas neapima visos gaivalinių nelaimių padaromos žalos, todėl pagal šią priemonę atlyginama žala turėtų būti tinkamai apibrėžta būsimajame pasiūlyme dėl reglamento;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad turimomis priemonėmis labai sunku ES lygmeniu tinkamai reaguoti į dideles žmogaus sukeltas nelaimes – tuo įsitikinta pramoninių nelaimių ir didelių visuomenės sveikatos krizių atvejais – ir kad įvykus tokioms nelaimėms Sąjunga turi turėti tinkamų priemonių, reikalingų tinkamam atsakui užtikrinti;

28. pabrėžia, kad reaguojant į gaivalines nelaimes Solidarumo fondas turi papildyti kitas finansavimo priemones, pvz., struktūrinius fondus, pasinaudojant sukurta sąveika su šiomis priemonėmis ir susijusiomis programomis;

29. pabrėžia, kad pagal būsimą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą regionams turėtų būt suteikta pakankamai lankstumo ir kad jie turėtų turėti galimybę perskirstyti jiems skirtus išteklius – tada atsitikus nelaimei jie galėtų padidinti turimus išteklius, jei, jų manymu, tai būtina ir tinkama, ir ragina Komisiją tinkamu metu persvarstyti galiojantį reglamentą naujam finansiniam laikotarpiui;

o

o         o

30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(2)

OL C 283, 2002 11 20, p. 1.

(3)

OL C 297E, 2006 12 7, p. 331.

(4)

OL C 181, 2012 6 21, p. 52.

(5)

OL C 153, 2008 6 18, p. 1.

(6)

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2008; Komisijos 2011 m. spalio 31 d. „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2010 m. metinė ataskaita“, COM(2011) 694 final; Komisijos 2009 m. balandžio 23 d. komunikatas „Europos Sąjungos solidarumo fondas. 2008 m. metinė ataskaita bei Šešerių metų patirties taikant naująją priemonę ataskaita“, COM(2009) 193 final; Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 m. kovo 28 m. nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“ (COM(2011) 613 final), ECO/319.

(7)

OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(8)

Eurostato bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius, 2 regioninis lygmuo: pagrindiniai regionai regioninei politikai taikyti.


AIŠKINAMOJI DALIS

Solidarumo fondas. 10 metų sėkmingai taikant solidarumo principą ES

Po Vidurio Europą 2002 m. nuniokojusių potvynių ir atsižvelgdama į tai, kad stokojama priemonės, kurią taikant būtų galima reaguoti ir padėti nuo nelaimės nukentėjusiems gyventojams ir valstybei narei, Sąjunga sukūrė naują priemonę – Europos Sąjungos solidarumo fondą.

Nuo tada neatlikta jokių, net mažiausių pakeitimų, susijusių su Solidarumo fondui taikomu reglamentu, kad jis būtų suderintas atsižvelgiant į naujus poreikius ir kad būtų ištaisyti kai kurie per jo 10 metų taikymo laikotarpį išryškėję trūkumai.

Nuo tada, kai buvo sukurtas, iki pat 2012 m. rugsėjo fondas suteikė finansinę pagalbą, kuri buvo reikalinga 49 nelaimių (daugiausia gaisrų ir potvynių) sukeltai žalai atlyginti.

Pastaraisiais metais į Komisiją kreipėsi vis daugiau prašytojų – iš dalies dėl to, kad įvyko daugiau nelaimių, iš dalies dėl to, kad dabartinės taisyklės nepakankamai aiškios, kad būtų pašalintos abejonės, susijusios su tuo, ar nelaimė atitinka reikalavimus, keliamus norint gauti pagalbą, kai paraiškos teikiamos pagal išimtines neeilinėms regioninėms nelaimėms taikomas taisykles.

Dabartinė reglamente pateikta šio tipo nelaimių formuluotė dviprasmiška – tai lemia klaidingus dėl pagalbos besikreipiančių valstybių narių piliečių lūkesčius. Daugeliu atveju valstybės narės šias paraiškas teikia patirdamos savo piliečių ir politinių konkurentų, reikalaujančių iš Sąjungos ir savo nacionalinių institucijų ryžtingų veiksmų ir atsakomųjų priemonių, spaudimą.

Todėl nepaprastai svarbu, kad dabartinis reglamentas būtų laiku persvarstytas iki naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio.

Nepaisant veiklos trūkumų, išryškėjusių bėgant metams, paaiškėjo, kad Solidarumo fondas yra viena iš veiksmingiausių ir palankiausiai vertinamų Sąjungos priemonių, nes tai viena iš nedaugelio Sąjungos turimų priemonių, kurią taikant galima parodyti jos solidarumą su Europos Sąjungos piliečiais ir artimą ryšį su jais. Nors 2005 m. Europos Parlamentas tvirtai rėmė Komisijos pasiūlymus, pagal kuriuos buvo numatyta nuodugniai persvarstyti reglamentą, didelė dalis Tarybos delegacijų nepritarė pasiūlymui ir todėl siūlomo persvarstymo turėjo būti atsisakyta, o pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto buvo atsiimtas ir atidėtas.

Dėl Sąjungos ekonominės padėties pokyčių ir daugumos jos valstybių narių pozicijos Komisija dabartiniu nauju bandymu turėjo suderinti šią priemonę atsižvelgdama į esamas aplinkybes, apriboti savo užmojį ir siūlyti tik tuos procedūrinius pakeitimus, pagal kuriuos fondo veikla būtų pagerinta nesudarant papildomų išlaidų. Jos tikslas – supaprastinti procedūras ir pateikti aiškesnes, tikslesnes ir skaidresnes apibrėžtis.

Nedideli pakeitimai, būtini ES Solidarumo fondo veiklai ir kokybei pagerinti

Dabartinis politinis klimatas, kurį apibūdina sunki biudžeto padėtis daugelyje valstybių narių, reiškia, kad jos negali priimti pasiūlymo, kuris būtų panašus į 2005 m. pasiūlymą. Dauguma valstybių narių aiškiai pažymėjo, kad nepritars nei esminiams Solidarumo fondo teisinio pagrindo, nei jo veiklos pakeitimams.

Todėl Komisija visiškai atsisakė idėjos atgaivinti 2005 m. pasiūlymą ir savo idėjas dėsto tvirtai, tačiau nuosaikiai. Apskritai pritariama, kad Solidarumo fondas visgi turi veikti efektyviau.

Per keletą pastarųjų metų Komisijos atliktos konsultacijos ir 2008 m. Audito Rūmų parengta fondo veiklos ataskaita aiškiai rodo, kad, nors didelių nelaimių atvejais fondas veikia patenkinamai, tai nepasakytina apie vadinamųjų mažesnių nelaimių, patenkančių į išimtinę regioninių nelaimių kategoriją, atvejus. Audito Rūmai padarė išvadą, kad regioninės nelaimės apibrėžtis dviprasmiška ir kad tai kėlė problemų teikiant paraiškas, kurių dauguma buvo atmesti.

Audito Rūmai taip pat griežtai sukritikavo tai, kad solidarumo priemonė taikoma nepakankamai greitai.

Siekdama, kad būtų pašalinti šie trūkumai ir išspręstos problemos, Komisija dabar yra pateikusi peržiūrimą komunikatą. Savo 2011 m. spalio mėn. komunikate dėl Solidarumo fondo ateities Komisija pateikia savo idėją, kaip pagerinti fondo veiklą, apsiribodama tam tikrais dabartinio reglamento pakeitimais – taip bus išsaugotas jo loginis pagrindas ir pobūdis. Jo biudžetas ar jo taikymo sritis nekeičiama – šie pakeitimai buvo priežastys, dėl kurių Taryba buvo atmetusi ankstesnįjį pasiūlymą.

Jei Komisijos idėjoms būtų pritarta, jos ketinimas būtų parengti naują reglamento projektą remiantis tuo, kas buvo nuspręsta; šis reglamentas įsigaliotų 2014 m. kartu su šiuo metu rengiamais likusiais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Atsižvelgdama į visus minėtuosius apribojimus, pranešėja visiškai įsitikinusi, kad ši Sąjungos priemonė ir naudinga, ir pozityvi. Fondas ne tik siūlo paramą vykdant skubias nuo nelaimės nukentėjusių žmonių gelbėjimo operacijas ir palengvina finansinę naštą, su kuria nelaimės atveju susiduria valstybės narės, bet ir užtikrina, kad Sąjunga parodytų, jog solidarizuojasi su savo piliečiais, patekusiais į sunkią padėtį. Pranešėja pritaria Komisijos nuomonei, kad fondas turi veikti efektyviau – sutrumpinant laiką nuo momento, kai įvyksta nelaimė, iki momento, kai pradedama teikti parama. Administracinės procedūros lėtos, sudėtingos ir painios, tačiau šito būtų galima išvengti atlikus nedidelius pakeitimus, dėl kurių nepakistų dabartinio Sąjungos reglamento esmė.

Kadangi dauguma problemų susijusios su paraiškomis dėl išimtinės regioninių nelaimių kategorijos, pranešėja mano, jog tinkama aiškiai apibrėžti, kada galima gauti fondo paramą kilus vadinamajai mažesnio masto nelaimei.

Ji taip pat mano, kad vadinamųjų lėtai besivystančių nelaimių, dažnai atsitinkančių labiau pietinėse Sąjungos dalyse, atveju sunku laikytis reglamente nustatytų galutinių paraiškos pateikimo terminų, net jei tai užsitęsusi struktūrinė problema, taigi šią kliūtį taip pat reikėtų pašalinti.

Pranešėja pritaria, kad būtina aiškiai ir tiksliai apibrėžti nelaimės sampratą nustatant bendruosius sukeltos žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir nustatyti ribas, kurios būtų pritaikytos atsižvelgiant į atitinkamą teritorinį lygmenį. Taip būtų pašalintos abejonės ir neigiamas požiūris į Europos Sąjungą – tai taikytina tiek valstybėms narėms, tiek visuomenei, kurios priešingu atveju gali manyti, kad Sąjunga nesiūlo tinkamo jų problemų sprendimo.

Turėtų būti apribotos biurokratinės procedūros, kurių būtina laikytis norint mobilizuoti fondo lėšas. Būtų nepaprastai naudinga ir tinkama mokėti avansą, o sujungus procedūras ir sprendimus būtų galima gerokai paspartinti dabartinį procesą.

Ši priemonė toliau turėtų būti finansuojama ne Sąjungos biudžeto lėšomis, nes neįmanoma iš anksto žinoti, kokiu mastu jos lėšas reikės naudoti bėgant metams. Tai atitiktų ir Parlamento bendrąją poziciją, kad priemonės, skirtos reaguoti į išimtines ir nenumatytas krizes, turėtų toliau būti nebiudžetinės.

Kaip pažymėta pirmiau, pranešėja pritaria, kad būtina patikslinti tinkamumo gauti fondo paramą kriterijus, ypač kai tai susiję su regioninėmis nelaimėmis. Tačiau, nors regiono BVP grindžiamas kriterijus yra tinkamas rodiklis, nustatyta riba vis dar per didelė norint reaguoti į vis dažnesnes ir rimtesnes Europos regionuose vykstančias nelaimes. Turėtų būti užtikrinamas tam tikras lankstumas, pvz., naudojantis fiksuotu vertinimu, apimančiu žalą, kurios neįmanoma įvertinti atsižvelgiant į pajamas – žalą kraštovaizdžiui, rekreacijos infrastruktūrai, žalą aplinkai ir kt., labai paveikiančią gyvenimo būdą, taip pat socialines ir ekonomines sąlygas nukentėjusiuose regionuose.

Pranešėja laikosi nuomonės, kad ir toliau turėtų būti įmanoma panaudoti fondo lėšas išimtinėmis aplinkybėmis, net jei konkrečios nelaimės atveju tinkamumo gauti fondo paramą riba nebuvo pasiekta. Ji teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą ir pripažįsta, kad naudojant esamas priemones labai sunku tinkamai reaguoti į dideles žmogaus sukeltas nelaimes.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.11.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Victor Boştinaru, John Bufton, Salvatore Caronna, Nikos Chrysogelos, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva Kekuš, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Tomasz Piotr Poręba, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Březina, Andrea Cozzolino, Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Lena Kolarska-Bobińska, Heide Rühle, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter

Teisinė informacija - Privatumo politika