PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

20.12.2012 - (COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Teresa Riera Madurell

Procedūra : 2011/0401(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0427/2012

Pateikti tekstai :

A7-0427/2012

Debatai :

PV 20/11/2013 - 12
CRE 20/11/2013 - 12

Balsavimas :

PV 21/11/2013 - 6.1
CRE 21/11/2013 - 6.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0499

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
Vystymosi komiteto NUOMONĖ
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
NUOMONĖ Kultūros ir švietimo komiteto
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0809),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0466/2011),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0427/2012),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik orientyras teisėkūros institucijai ir kad jis negali būti galutinai nustatytas, kol nebus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

3. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“[3]; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, kitoje DFP reikia skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad net padidinus kitos DFP išteklius mažiausiai 5 proc., palyginti su 2013 m. lygmeniu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant Sąjungos solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nesutinka su šiuo požiūriu, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų galėtų būti visiškai atsisakyta, nepaisant įrodytos jų Europos pridėtinės vertės;

4. ypač primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina nuo 2013 m. gerokai padidinti atitinkamas išlaidas, kad būtų sustiprintas, skatinamas ir užtikrinamas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimas Sąjungoje;

5. be to, primena savo poziciją, kad būsimoje DFP reikėtų numatyti didesnę biudžeto išteklių koncentraciją tose srityse, kurios skatina ekonomikos augimą ir konkurencingumą, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, pagal Europos pridėtinės vertės ir pažangumo principus;

6. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

7. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų žinių visuomene ir pasaulyje pirmaujančia tvaria, konkurencinga ir atsparia ekonomika, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti, kad būtų pritrauktos privačios investicijos ir jos sudarytų iki dviejų trečdalių visų investicijų, ir kad iki 2020 m. bendra išlaidų suma sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Sąjungos biudžetas turėtų atitikti šį plataus užmojo tikslą – turėtų būti iš esmės pereita prie į ateitį orientuotų investicijų finansavimo, pavyzdžiui, MTTP ir inovacijų (MTTPI), ir tai turėtų būti aiškiai matoma gerokai padidinus Sąjungos MTTPI finansavimą, palyginti su 2013 m. finansavimo lygiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir politikos tikslų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“, klimato ir energetikos politikos ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“ Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Kovos su klimato kaita veiksmai ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Taigi prognozuojama, kad ne mažiau kaip 60 % viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti susiję su tvariu vystymusi. Be to, tikimasi, kad su klimatu susijusios išlaidos turėtų viršyti 35 % biudžeto, įskaitant tarpusavyje suderinamas priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumui padidinti. Komisija turėtų teikti informaciją apie pagalbos, susijusios su klimato kaitos tikslų siekimu, mastą ir rezultatus. Su klimatu susijusios išlaidos pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti kontroliuojamos vadovaujantis tame komunikate nustatytais metodais;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10a) savo baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“¹ Komisija pateikia nuomonę, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika transporto srityje turėtų užtikrinti vis didesnę ir nuolatinę paramą pagrindinių technologijų plėtrai, kad Europos transporto sistema taptų modernias, efektyvias, tvarias ir prieinamas paslaugas teikiančia sistema. Baltojoje knygoje nustatomas tikslas – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. šių išmetalų kiekiu;

__________________

¹ COM(2011) 0144

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Nors Sąjungos pridėtinė vertė daugiausia kuriama finansuojant dar ne konkurencinio etapo, tarpvalstybinius, bendrus mokslinius tyrimus, kuriems programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatyta skirti bent jau tokią pat sumą kaip Septintojoje bendrojoje programoje, taip pat reikia ypatingą dėmesį skirti inovacijų finansavimui pagal programą „Horizontas 2020“. Programa „Horizontas 2020“ taip pat siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant ir skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinti visi mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės etapai, įskaitant mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, žinių perkėlimą ir priartinimą prie rinkos veiklos, novatoriškas finansavimo priemones, taip pat netechnologines ir socialines inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti taikoma diferencijuotoji skalė: kuo labiau remiama veikla priartėja prie rinkos, tuo mažesnė jos dalis turėtų būti finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, o didesnė dalis turėtų pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, struktūrinių fondų, nacionalinių ir (arba) regioninių lėšų arba privačiojo sektoriaus. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a) reikia pažymėti, kad visa veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti atvira naujiems dalyviams, kad būtų užtikrintas plataus masto partnerių bendradarbiavimas visoje Sąjungoje ir kuriama integruota Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos prie Europos inovacijos ir technologijos instituto turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas; Siekiant užtikrinti programos „Horizontas 2020“ papildomumą ir tinkamą lėšų panaudojimą, finansinis įnašas Europos inovacijos ir technologijos institutui turėtų būti skirtas dviem asignavimais; antrasis bus persvarstomas;

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) prie EIT turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“, EIT yra pagrindinė priemonė, siekiant daug dėmesio skirti žinių trikampio švietimo aspektui, ir jos tikslas – įveikti „Europos paradoksą“ ugdant verslumą, nes tai paskatins steigti inovatyvias, žiniomis pagrįstas naujas įmones ir atsiskyrusias įmones;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones – per mažai jų dalyvauja mokslinių tyrimų programose, nepaisant jau taikomų priemonių – aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius, ypač iš pilietinės visuomenės. Pagal programą „Horizontas 2020“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės išvengti finansinių klaidų ir jas mažinti.

Jei būtų imamasi veiksmų siekiant išorei perkelti dar daugiau Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo (pavyzdžiui, jungtinės technologijų iniciatyvos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ar Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos), perkėlimo metodas ir mastas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į nepriklausomo poveikio vertinimo rezultatus;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a) siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) pagal SESV 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių tenkančios dalys;

(16) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių pagal SESV 180 straipsnį tenkančios dalys;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a) siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti politinės kontrolės funkciją ir užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę, kaip nustatyta Sutartyse, Komisija turėtų tinkamai ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie visus atitinkamus programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo aspektus, įskaitant darbo programų rengimą ir sudarymą, vykdymą ir galimą poreikį koreguoti biudžeto paskirstymą, veiklos rodiklių raidą pagal siekiamus tikslus ir numatomus rezultatus;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., tik būtiniausios techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, konkrečiomis bei skaidriomis sąlygomis ir apsvarsčius kiekvieną atvejį atskirai, gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės. Šios papildomos programos ar priemonės turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, būti pagrįstos tikromis partnerystėmis, papildyti kitą pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomą veiklą, turėtų būti įrodyta, kad jokios kitos rūšies finansavimo priemonėmis negalima pasiekti tokių pačių tikslų, ir jos turėtų įtraukti kuo daugiau dalyvių;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti:

– skatinamas piliečių ir pilietinės visuomenės aktyvus dalyvavimas ir sąmoningas įsitraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą;

– užtikrinama, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į lyčių aspektą;

– skatinamas pažangus mokslinis švietimas;

– didinamas viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų, ypač mokslinių publikacijų ir duomenų, prieinamumas ir pakartotinis naudojimas, konkrečiai – sukurta mokslinių tyrimų rezultatų saugykla;

– sumažintas skaitmeninis, mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkis;

– rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos atsakingos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir valdymo sistemos darbotvarkės ir stiprinamas piliečių dalyvavimas nustatant programos „Horizontas 2020“ veiklos mokslinių tyrimų prioritetus. Piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti susietas su visuomenės informavimo veikla siekiant paskatinti ir išlaikyti visuomenės paramą programai;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a) visi Komisijos skelbiami dokumentai, susiję su programa „Horizontas 2020“, gavus prašymą pateikiami prieinamu formatu, įskaitant stambų šriftą, Brailio raštą, lengvai įskaitomą tekstą, garso, vaizdo ir elektroninius formatus;

Pagrindimas

Neįgalieji turėtų turėti tokias pat galimybes susipažinti su informacija ir komunikacijos priemonėmis, susijusiomis su programa „Horizontas 2020“, įskaitant komunikaciją, susijusią su remiamais projektais ir rezultatais, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad programa yra susijusi su viešuoju finansavimu.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

20 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20b) pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama ne tik mokslinių tyrimų įvairovė, bet ir lingvistinė akademinių ir mokslinių publikacijų įvairovė, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi nepriklausomų mokslinių tyrimų ir publikacijų patvirtinimo principų;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Todėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti proporcingai naudojamasi išorės konsultacijomis. Visų pirma, dėl tarpdalykinio ir transdisciplininio visuomenės uždavinių pobūdžio, taip pat dėl kompleksinių ryšių ir sąsajų programoje „Horizontas 2020“ poreikio, reikia įsteigti tikslines strategines mokslines grupes. Kai įmanoma, mokslinių tyrimų poreikių nustatymo procese turėtų būti atsižvelgta į atitinkamų struktūrų, kaip antai Europos technologijų platformų, bendrų programavimo iniciatyvų ir Europos inovacijų partnerysčių indėlį;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21a) siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įgyvendinimo procesą, programavimo proceso pradžioje turėtų būti nustatyti kiekvieno konkretaus tikslo ir bendrosios temos daugiamečiai orientaciniai veiksmų planai ir turėtų būti siekiama, kad metinių darbo programų rengimo procesas būtų trumpas ir skaidrus. Komisija, rengdama ir sudarydama veiksmų planus ir darbo programas, turėtų laiku ir tinkamai įtraukti ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai sektorių konsultacinėmis tarybomis, naujai įsteigtomis valdančiosiomis tarybomis, Europos technologijų platformomis, bendromis programavimo iniciatyvomis ir Europos inovacijų partnerystėmis;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21b) kad būtų galima konkuruoti pasaulio mastu, veiksmingai spręsti svarbiausius visuomenės uždavinius ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti turimais žmogiškaisiais ištekliais. Programa „Horizontas 2020“ turėtų tapti postūmiu ir stipriu akstinu sukurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų talentų pritraukimo, išlaikymo, mokymo ir ugdymo veiklą. Norint pasiekti šį tikslą ir pagerinti žinių perdavimą, tyrėjų žmogiškojo kapitalo kūrimo veiklos, įskaitant veiklą, kuri konkrečiai skirta jaunimui ir moterims, mastą ir kokybę, šis aspektas turėtų būti įprastas bet kokios Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos elementas;

Pagrindimas

Kitose pasaulio šalyse pasiekta geresnių rezultatų geriausių talentų pritraukimo ir išlaikymo srityje, nei Europoje. Jei Europa nori išlikti konkurencinga pasaulio mastu, ji turi padidinti savo patrauklumą. Dėl šios priežasties, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri remiama ES, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogiškiesiems ištekliams. Visų pirma programa „Horizontas 2020“ turi būti paskata sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir padidinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos žmogiškąjį kapitalą.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

21 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21c) siekiant suteikti pakankamo lankstumo programos „Horizontas 2020“ gyvavimo laikotarpiu, kad būtų galima reaguoti į naujus poreikius ir pokyčius bei įvertinti ir galbūt pritaikyti prie jų sąveiką ir sąsajas tarp įvairių prioritetų ir pačiuose prioritetuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl konkretiems tikslams ir prioritetams skiriamų sumų peržiūros ir jiems skiriamų asignavimų perskirstymo remiantis programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pagrindimas

Svarbu, kad tekste būtų numatytas tam tikras biudžeto lankstumas paliekant pakankamai erdvės reaguoti į ateities poreikius ir pokyčius, įskaitant vadinamuosius kompleksinius veiksmus. Geriausia procedūra tai padaryti – priimti deleguotuosius aktus, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir greitą sprendimų priėmimą.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje, skatinant deramas tyrėjų darbo sąlygas. Visapusiškas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, siekiant įveikti nuolatinį protų nutekėjimo reiškinį ir jį paversti protų pritraukimu;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22a) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama įgyvendinant EMTE, ji turėtų padėti Europos tyrėjams likti Europoje, pritraukti tyrėjų iš viso pasaulio ir padaryti Europą patrauklesnę geriausiems iš jų. Siekiant sudaryti sąlygas judumui Europoje, reikėtų užtikrinti dotacijų kaip finansavimo priemonės migruojantiems tyrėjams suderinamumą. Turėtų būti išspręsti su mokesčiais susiję klausimai ir skatinama derama Europos mokslininkų socialinė apsauga;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

22 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22b) karjeros mokslo ir mokslinių tyrimų srityse norinčios siekti moterys vis dar susiduria su diskriminacinėmis kliūtimis, moterų gerokai mažiau kai kuriose srityse, pvz., inžinerijos ir technologijų, taip pat nemažėja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo tendencijos. Todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų ištaisyti esamą nelygybę, susijusią su moterų mokslininkių dalyvavimu visuose mokslinių tyrimų karjeros etapuose ir įvairiose mokslinių tyrimų srityse;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti skatinama vyrų ir moterų lygybė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nustatant ir šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, kad būtų išnaudojamas visas mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialas ir kvalifikacija. Be to, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos turinį visuose proceso etapuose, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a) programa „Horizontas 2020“ turėtų paskatinti moterų dalyvavimą visuose Europos mokslinių tyrimų projektuose ir visose mokslo srityse, ne tik patariamosiose grupėse ir kaip vertintojas, bet ir jų veiklą visose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose organuose (EIT, Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT), JRC, iniciatyvinėse grupėse, aukšto lygio grupėse, ekspertų grupėse ir kt.), taip pat universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose;

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23b) moksliniai tyrimai ir inovacijos grindžiami mokslininkų, mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir piliečių pajėgumais gauti mokslinę informaciją, ja keistis ir naudotis. Siekiant didinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis, turėtų būti privaloma atvira prieiga prie mokslinių publikacijų, jei priimamas sprendimas publikuoti mokslinius leidinius, kuriems skiriamas viešasis finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, programa „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų iš viešosiomis lėšomis pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų mokslinių tyrimų, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis;

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

23 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23c) programa „Horizontas 2020“ bus skatinama ir remiama veikla, siekiant išnaudoti Europos pirmavimo galimybes konkurencinėje kovoje dėl naujų procesų ir technologijų, kuriais propaguojamas tvarus vystymasis plačiąja prasme ir kovojama su klimato kaita, kūrimo. Toks horizontalus požiūris, visapusiškai integruotas į visas programos „Horizontas 2020“ prioritetines sritis, padės Sąjungai klestėti mažo anglies dioksido kiekio ir ribotų išteklių pasaulyje ir tuo pačiu kurti efektyviai išteklius naudojančią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

23 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23d) kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis turėtų dėti visas pastangas, kad panaudotų rezultatus tolesniems moksliniams tyrimams ar komercijai arba kad tiems tikslams rezultatus panaudotų kitas juridinis asmuo, visų pirma panaudojant rezultatų perdavimo ir licencijavimo priemones, pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [dalyvavimo taisyklės] 41 straipsnį;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų ir žmogaus teisių. Turėtų būti atsižvelgiama pagrįstas ir atnaujinamas į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat, prireikus, į ES pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojant mokslinių tyrimų veiklą turėtų būti paisoma valstybių narių įstatymų ir administracinių nuostatų. Mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma pagal SESV 13 straipsnį ir laikantis įsipareigojimo pakeisti arba sumažinti gyvūnų naudojimą mokslo reikmėms arba pagerinti sąlygas, kuriomis jis vykdomas. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – subrendusių ar embrioninių – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturėtų būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam nesuteiktas pagal atitinkamos valstybės narės teisę reikalingas patvirtinimas. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos);

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26a) tiek programą „Horizontas 2020“, tiek sanglaudos politiką siekiama išsamiau suderinti su strategijoje „Europa 2020“ numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais – rengiamos atitinkamos bendrosios strateginės programos (BSP). Šiai naujai strateginei krypčiai reikalingas didesnis ir sistemiškesnis abiejų BSP bendradarbiavimas, siekiant visapusiškai sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Todėl atitinkamas programos „Horizontas 2020“ suderinimas su sanglaudos politika padėtų sumažinti tyrimų ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje, sudarant geresnes pažangumui būtinas sąlygas ir atsižvelgiant į konkrečias regionų ypatybes, kaip nurodyta SESV 274, 349 ir 355 straipsniuose. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti struktūrinius fondus, siekiant remti pajėgumų stiprinimą ir MTTP infrastruktūros kūrimą regionuose, remti tokias priemones kaip EMTT, programą „Marie Curie veiksmai“ ar bendrus veiksmus, kurie buvo teigiamai įvertinti, tačiau jiems neliko programos „Horizontas 2020“ lėšų;

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

26 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26b) Europos vietos ir regioninės valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant EMTE ir užtikrinant efektyvų Europos Sąjungos finansinių priemonių koordinavimą, ypač stiprinant programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąsajas, pagal regionines inovacijų strategijas, grindžiamas pažangiąja specializacija. Regionai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skleidžiant ir įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir siūlant papildomas finansavimo priemones, įskaitant viešuosius pirkimus;

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

26 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26c) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama skleisti ir skatinti pažangius mokslinius tyrimus visuose Europos regionuose – tai turėtų būti išankstinė geografiniu požiūriu subalansuoto ES augimo ir inovacijų strategijos sąlyga. Programa taip pat turėtų būti skatinamas tyrėjų judumas kaip priemonė išvengti įvairaus protų nutekėjimo iš valstybių narių;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų;

(27) MVĮ suteikia esminių galimybių inovacijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų; Nors MVĮ sudaro daugiau kaip 95 proc. visų ES įmonių, jos labai skiriasi ir todėl reikia lankstaus požiūrio. Todėl programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatytas įvairių priemonių rinkinys, siekiant remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir MVĮ pajėgumus įvairiais inovacijų ciklo etapais.

Bent 20 proc. programos „Horizontas 2020“ prioritetų Nr. 2.1 ir 3 biudžeto turėtų būti skiriama MVĮ. Visų pirma, bent 4,0 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti skiriama panaudojant specialiąją MVĮ priemonę, kurią turėtų administruoti ir įgyvendinti viena tam skirta administracinė struktūra;

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27a) dėl ekonominės Sąjungoje vykdomų viešųjų pirkimų svarbos (Komisija savo darbiniame dokumente „2009 m. viešųjų pirkimų rodikliai“ įvertino, kad viešieji pirkimai sudaro 19,4 proc. BVP) šie pirkimai tampa strategine ekonominės ir socialinės politikos, kurios dalis jie yra, priemone. Be to, tiesioginis viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti galimybes valdžios institucijoms rasti sprendimus, kad jos galėtų teikti geresnes paslaugas piliečiams, ir neabejotina, kad inovacijos yra priemonė tobulinti ir plėsti įprastinių produktų tiekimą, įprastines paslaugas ir darbus ir kad dėl inovacijų padidėja valdymo procesų efektyvumas. Tačiau inovatyviems produktams ir paslaugoms skiriama tik labai nedidelė bendros Sąjungos viešųjų pirkimų sumos dalis, todėl prarandamos didelės galimybės;

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

27 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27b) siekiant kuo labiau padidinti programos „Horizontas 2020“ poveikį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugiadalykiui ir tarpdalykiui požiūriui, kuris reikalingas svariai mokslo pažangai užtikrinti. Mokslo proveržiai dažniausiai įvyksta dėl skirtingų mokslo sričių sandūros ir sąveikos. Be to, problemų ir uždavinių, kuriuos tenka spręsti Europai, sudėtingumas reikalauja sprendimų, kuriuos galima rasti tik sąveikaujant kelioms mokslo sritims;

Pagrindimas

Daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas yra itin svarbūs siekiant pažangos mokslo ir inovacijų srityje. Sudėtingų dabartinių problemų dažnai neįmanoma išspręsti remiantis tik viena mokslo sritimi. Todėl siekiant rasti ir priimti geriausius sprendimus reikia nuolat nustatyti bendrus mokslo sričių tikslus ar bendras kognityviąsias sistemas. Dėl šios priežasties programoje „Horizontas 2020“ ne tik turėtų būti numatytas, bet ir skatinamas daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas.

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

27 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27c) įgyvendinat programą „Horizontas 2020“ turėtų būti visapusiškai pripažintas universitetų atliekamas pagrindinis Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės vaidmuo, nes jie yra pagrindinės tiek mokymo, tiek mokslinių tyrimų pažangos įstaigos ir atlieka esminį vaidmenį susiedami Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimą. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijos suburia įvairius veikėjus visoje inovacijų grandinėje, nuo fundamentinių iki technologinių tyrimų, nuo produktų ir procesų plėtros iki prototipų gamybos ir demonstravimo, ir iki visokeriopo įgyvendinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Pagal programą „Horizontas 2020“ atliekami koordinavimas ir stebėsena turėtų užtikrinti, kad ištekliai būtų optimaliai naudojami ir kad būtų vengiama nereikalingo išlaidų dubliavimo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių;

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28a) Komisija turėtų skatinti regiono suinteresuotuosius subjektus rengti strategijas regiono lygmeniu, kuriose atsispindėtų specifiniai regionų poreikiai, kad Sąjungos lygmeniu būtų derinamos esamos viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimo formos. Veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pritaikyta prie šių strategijų, nes atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma tų pačių vystymosi strategijų taikyti visuose regionuose, itin svarbu, kad projektuojant ir panaudojant lėšas ir rengiant bei įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas kuo labiau dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos;

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių lėšų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tokios partnerystės turėtų būti grindžiamos tikromis partnerystėmis, įskaitant ir privačiojo sektoriaus įsipareigojimus ir indėlį, jose turėtų būti numatyti konkretūs įpareigojantys tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ir jos turėtų būti suderintos su likusia programos „Horizontas 2020“ dalimi – dalyvavimo taisyklėmis ir Sąjungos MPTTI strategine darbotvarke. Jų valdymas ir funkcionavimas turėtų užtikrinti atvirą, skaidrų, veiksmingą ir efektyvų veikimą ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Esamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras ir laikantis paminėtų principų;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais, abipusės naudos principu ir, jei tikslinga, abipusiškumo principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, laikantis Sąjungos užsienio ir vystymosi politikos. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros tarptautinius bendrų mokslinių tyrimų tinklus ir politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi ir RIO+20 tikslų; Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą reikėtų atsižvelgti į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotųjų užjūrio šalių bei teritorijų pajėgumus ir galimą vaidmenį atitinkamuose pasaulio regionuose;

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a) ji turėtų būti sudaryta taip, kad skatintų mokslinių tyrimų grupių dalyvavimą įvairiuose projektuose, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybę ir padidinti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes;

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles, įskaitant Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą¹ ir atsižvelgiant į dabartinę šios sistemos peržiūrą – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

__________________

¹ OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

Pagrindimas

Per daug krypstant į trumpalaikės, glaudžiai su rinka susietos inovacijų veiklos finansavimą gali būti iškraipoma konkurencija ir gali sumažėti ilgalaikių, fundamentinių mokslinių tyrimų, kurie dažnai yra radikalių, permainas lemiančių inovacijų pagrindas, skaičius. Todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje taisyklių formuluotę, bet ir į jų esmę.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31a) siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir žinomumą visuomenėje, taip pat geresnę sinergiją, reikėtų geriau koordinuoti ES ir valstybių narių išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente numatytą įvertinimo procesą, turėtų pateikti konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar pasiekta ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumo ir sinergijos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį;

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują kontrolės ir rizikos valdymo Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje koncepciją, ir paprašė iš naujo subalansuoti pasitikėjimą ir kontrolę bei rizikos ėmimąsi ir rizikos vengimą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu dalyviais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą paprastinimo srityje, reikia radikalesnės koncepcijos ir kad reikia atkurti rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą;

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują koncepciją siekiant parengti įrodymais grindžiamą rizikos valdymo strategiją, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalį. Tuo metu Taryba paprašė iš naujo nustatyti pasitikėjimo ir kontrolės, taip pat rizikos prisiėmimo ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu tyrėjais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą procedūrų paprastinimo srityje ir taip parodyti Sąjungos pasitikėjimą tyrėjais bei paskatinti juos imtis rizikos, kuri būtina siekiant spartesnės mokslo ir technologijų pažangos, reikia radikalesnės koncepcijos;

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32a) programa „Horizontas 2020“ turėtų užtikrinti kuo didesnį su Europos Sąjungos biudžetu susijusių inovatyvių finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, ypač kalbant apie jų indėlį (tiek numatytą, tiek realų) siekiant Europos Sąjungos tikslų;

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos kokybės rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius bendros Europos veiklos rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35a) iki 2017 m. Komisija turėtų atlikti išsamų visų rūšių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, sukurtų pagal jos įvairias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas (įskaitant ŽIB, JTI ir VPSP), įvertinimą, siekdama racionalizuoti ir supaprastinti sąlygas būsimoje bendrojoje programoje ir nustatyti veiksmingiausią, atviriausią ir skaidriausią valdymą, nes tai sudarys sąlygas dalyvauti kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų ir kartu padės išvengti interesų konfliktų;

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, stiprinama Europos mokslo ir technologijų bazė ir skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes visuomenėje, ekonomikoje ir pramonėje.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslo darbuotojų mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat tyrėjų aukštos kokybės, tikslinio mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

(c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – partnerystė, kai privačiojo sektoriaus partneriai, Sąjunga ir tam tikrais atvejais kiti partneriai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerių partnerystė, kaip antai universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų, įskaitant Sąjungą, kuriuos, prireikus, bendrai remia Sąjunga ir jos partneriai, įsipareigoję bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą.

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu veikiančios įstaigos Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

ea) mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai, organizacinės sistemos ir paslaugos, kuriuos mokslinių tyrimų bendruomenės naudoja moksliniams tyrimams ir inovacijoms savo veiklos srityje. Atitinkamais atvejais infrastruktūra gali būti naudojama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pvz., švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima: svarbiausią mokslinę įrangą (ar priemonių rinkinius), žiniomis grindžiamus išteklius, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinius duomenis, e. infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenis, kompiuterių ir programinės įrangos sistemas, ryšių tinklus ir sistemas, kuriais skatinamas atvirumas ir skaitmeninis pasitikėjimas, bet kokia kita unikalaus pobūdžio infrastruktūra, svarbi siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumo;

eb) pažangioji specializacija – Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų politikos plėtojimą pagrindžianti koncepcija, kuria siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti viešąsias investicijas pasinaudojant šalių ir regionų sąveika ir stiprinant jų inovacijų pajėgumus;

ec) pažangiosios specializacijos strategija – strategija, apimanti daugiametę strateginę programą, kurios tikslas –sukurti funkcinę nacionalinę ar regioninę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos pridėtinė vertė

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos pažangiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji veikia kaip svertas, kad būtų pritraukiamos viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos, kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinamas Europos ilgalaikis tvarumas, ekonominis vystymasis, socialinė įtrauktis ir pramonės konkurencingumas. Parama pagal programą „Horizontas 2020“ skiriama veiklai, kurią vykdant intervencija Europos Sąjungos lygmeniu sukuria daugiau pridėtinės vertės nei intervencija nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms ir taip padeda siekti tikslo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje iki 2020 m. pasiektų 3 proc. BVP. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) – imamasi konkrečių ir pavyzdinių veiksmų, kuriais skatinami struktūriniai pokyčiai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose.

2. Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

a) pažangus mokslas;

b) pramonės pirmavimas;

c) visuomenės uždaviniai.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrais veiklos krypčių apmatais nurodyti I priedo I–III dalyse.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrosiomis veiklos kryptimis nurodyti I priedo I–III dalyse.

3. Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šios bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo IV dalyje. Be to, Jungtinis tyrimų centras padeda nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms rengti pažangiosios specializacijos strategijas.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o konkretaus tikslo ir veiklos bendrieji apmatai nustatyti I priedo V dalyje.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami EIT veiklos rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o bendros to konkretaus tikslo ir bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo V dalyje.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų apmatų, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius ir veiksmų, kuriuos numatyta finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų veiklos krypčių, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius.

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Biudžetas

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 87740 mln. EUR, iš kurių daugiausia 86198 mln. EUR skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro xxx mln. EUR, iš kurių daugiausia 98,2 proc. skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a) pažangus mokslas – 27818 mln. EUR;

a) pažangus mokslas – 32,6 proc. viso biudžeto;

b) pramonės pirmavimas – 20280 mln. EUR;

b) pramonės pirmavimas – 24,3 proc. viso biudžeto;

c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.

c) visuomenės uždaviniai – 37,5 proc. viso biudžeto.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams moksliniams tyrimams yra 2,4 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto.

Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

Paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

Komisija atideda atitinkamą pinigų sumą, skirtą kvietimams, kurie sulaukia daugiau pasiūlymų, įvertinamų kaip aukšto pažangumo lygio, nei buvo numatyta, kad prireikus būtų galima finansuoti daugiau nei vieną projektą.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3,3 proc. bendro biudžeto įnašą, kaip nustatyta II priede.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas apima:

a) iš pirmosios asignavimų sumos: vykstančią esamų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti antra trijų naujų ŽIB grupė;

b) iš antrosios asignavimų sumos: vykstančią jau įsteigtų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti trečia trijų naujų ŽIB grupė.

Antroji asignavimų suma skiriama atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiant visų pirma į:

a) sutartą trečios ŽIB grupės sukūrimo grafiką;

b) numatytus finansinius jau esamų ŽIB poreikius, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes.

c) Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų.

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie dar nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pagal šį reglamentą nefinansuojamos nei Komisijos patiriamos programos „Horizontas 2020“ vykdymo administracinės išlaidos, nei stambių Europos infrastruktūros projektų, pvz., Galileo, GMES ar ITER, objektų statyba ar eksploatacija.

5. Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos. Tai neapima Jungtinio tyrimų centro tiesioginiams veiksmams skirtos 2 dalyje nustatytos sumos arba 3 dalyje nustatyto Europos inovacijos ir technologijos institutui skirto įnašo.

5. Kad būtų galima reaguoti į kintančias mokslo, technologijų ir inovacijų aplinkybes ir prireikus prie naujų pokyčių ir poreikių pritaikyti programą „Horizontas 2020“, Komisija, nepažeisdama metinės biudžetinės procedūros, atsižvelgdama į atliktą 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, gali priimti deleguotuosius aktus pagal 26a straipsnį, kad pakeistų II priede nustatytą paskirstymą iki 15 proc. visos pradinės sumos kiekvienam prioritetui ir konkrečiam tikslui ir atitinkamai I priede nustatytiems konkretiems tikslams ir veikloms.

Keisdama I ir II priedus, Komisija turi ypač atsižvelgti į:

a) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių indėlį siekiant programos tikslų;

b) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių rezultatams ir poveikiui vertinti naudojamų pagrindinių rodiklių sukūrimą, kaip nurodyta specialiosios programos, minimos šio reglamento 8 straipsnyje, II priede;

c) numatomus skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių ir priemonių finansinius poreikius ateityje.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Trečiųjų šalių asocijavimas

1. Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka šiuos kriterijus:

i) turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii) turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga arba palaiko ypatingus istorinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis narėmis;

iv) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ar teritorijos. ELPA valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, dalyvavimo sąlygos atitinka to susitarimo nuostatas.

Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos, nurodytos 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)¹, taikant sprendime nustatytas specifines sąlygas.

Konkrečios asocijuotų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotos šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

Konkrečios asocijuotųjų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotosios šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

______________

¹ OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Užtikrinamas veiksmingas trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas.

Pagrindimas

Trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas būtinas norint pasiekti programoje nustatytus tikslus.

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas], visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones.

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones. Pastarosios turėtų būti vyraujanti rinkai artimos veiklos, remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, finansavimo forma.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11a straipsnis

Strateginis konsultavimas ir koordinavimas

Vykdomas mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriais siekiama bendrų tikslų ir kuriems reikalinga visų programos „Horizontas 2020“ sričių sinergija, strateginis konsultavimas ir koordinavimas.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio įvairių sektorių, mokslo dalykų ir profesijų ekspertų patariamosios grupės, įtraukiant ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlį; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas taikant supaprastintus priemonių rinkinius, kurie padėtų išvengti besidubliuojančių ir sutampančių finansavimo struktūrų.

1a. Rengdama darbo programas pagal Tarybos sprendimo Nr. XX/XX/ES [specialioji programa H2020] 5 straipsnį, Komisija atsižvelgia į kuo platesnes suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių, Europos Parlamento ir Tarybos suteiktas konsultacijas ir indėlį. Atsakingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisijos atstovus pristatyti komitetui darbo programų projektus.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus EIT ir ŽIB, Europos technologijų platformų, Europos inovacijų partnerysčių ir Europos tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus, su sąlyga, kad tos darbotvarkės parengtos konsultuojantis su labai įvairiais ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kompleksiniai veiksmai

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, daugiadalykiams, tarpdalykiams ir transdiscipliniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, klimato kaitai ir tvariam vystymuisi, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje ir mokslinių tyrimų bei inovacijų atotrūkio panaikinimui, platesniam privačiojo sektoriaus dalyvavimui, MVĮ įtraukimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, įskaitant lyčių aspekto į projektus įtraukimą, įtraukesniam mokslinių tyrimų valdymui, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio tyrėjų judumo paprastinimui.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, ekonomikos ir visuomenės pobūdį globalizuotame pasaulyje, kai inovacijos apima verslo, organizacinius, technologinius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, ir perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į visus švietimo ir mokymo lygmenis.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lyčių lygybė

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą. Ypatingas dėmesys skiriamas lyčių pusiausvyrai užtikrinti tokiuose organuose kaip atrankos tarybos, patariamosios grupės, komitetai ir ekspertų grupės.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje būtų tinkamai atsižvelgta visuose proceso etapuose: nuo prioritetų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus rengimo, iki programų ir projektų vertinimo ir stebėsenos bei derybų ir susitarimų.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant skatinti lyčių lygybę, įgyvendinamos specialiosios priemonės, kad būtų padedama karjeroje padariusiems pertrauką grįžti į darbą.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15a straipsnis

Nediskriminavimas

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas; mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje į šį aspektą tinkamai atsižvelgiama visuose proceso etapuose.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

15 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15b straipsnis

Tyrėjų karjera

Mokslo, technologijų ir inovacijų srities žmogiškųjų išteklių puoselėjimas visoje Europoje yra programos „Horizontas 2020“ prioritetas. Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/2013 [Dalyvavimo taisyklės] ir prisideda prie bendrosios rinkos tyrėjams stiprinimo ir tyrėjų karjeros patrauklumo didinimo visoje Sąjungoje EMA srityje, atsižvelgiant į pagal programą remiamų veiksmų tarptautinį pobūdį.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

15 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15 c straipsnis

Atviroji prieiga

1. Priėmus sprendimą skelbti publikaciją, privaloma suteikti atvirą prieigą prie publikacijų, parengtų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“.

2. Skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

3. Prieš baigiantis programos „Horizontas 2020“ finansavimo laikotarpiui, Komisija įvertina atviros prieigos prie duomenų praktikos poveikį mokslo žinių srautams ir inovacijų plėtros spartai. Tai daroma siekiant apibrėžti tolimesnę atvirtos prieigos politiką ir jos įgyvendinimą kitoje Sąjungos mokslinių tyrimų bendrojoje programoje.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 ir 4 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

c) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

c) veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

4. Žmonių (suaugusių ir embrionų) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

4. Žmonių (subrendusių ar embrioninių) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17a straipsnis

Programos ir struktūrinių fondų sinergija

Programa „Horizontas 2020“ padeda panaikinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį – sudaromos sąlygos sinergijai su struktūriniais fondais, iš kurių teikiama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, koordinuotai įgyvendinant viena kitą papildančias priemones. Kai įmanoma, skatinama programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąveika ir raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti didesnį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį MVĮ per visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Konkrečių veiksmų imamasi siekiant konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.

2. Konkrečių veiksmų dėl MVĮ imamasi siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų įtrauktos į visą vertės grandinę ir galėtų naudotis visomis galimybėmis pagal programą „Horizontas 2020“. Šie veiksmai apima veiksmus, nustatytus I priedo II dalies 3.3 punkte.

Sukuriama specialioji MVĮ priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, turinčioms inovacijų potencialą, kurią administruoja viena administracinė institucija ir kuri įgyvendinama pirmiausia taikant metodą „iš apačios į viršų“ kaip nurodyta I priedo II dalies 3.3 punkto a papunkčio konkrečiame tiksle „Inovacijos MVĮ“. Ši priemonė teminiu požiūriu susijusi su konkrečiu tikslu „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatytu I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvienu iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodytų I priedo III dalies 1–7 punktuose.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.

3. Taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją ir supaprastinus paraiškų teikimo ir nagrinėjimo procedūras mažiausiai 20 proc. bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto turėtų tekti MVĮ.

3a. Remdamasi 1 ir 3 dalimis, Komisija atlieka vertinimus ir registruoja MVĮ dalyvavimo mokslinių tyrimų programose aktyvumą. Jei nepasiekiamas 20 proc. tikslas, Komisija išnagrinėja tokios padėties priežastis ir nedelsiant pasiūlo naujas priemones, kaip pasiekti tikslą.

3b. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas tinkamam MVĮ dalyvavimui ir atstovavimui EMTE valdymo struktūrose, ypač vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18a straipsnis

Spartus inovacijų diegimas

1. Siekiant paspartinti inovacijų komercializavimą ir sklaidą, didelė Sąjungos finansavimo suma pagal konkretų tikslą „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityse“ ir pagal visus „Visuomenės uždavinius“, numatytus I priedo III dalyje, atidedama spartaus inovacijų diegimo priemonei.

2. Spartus inovacijų diegimas – tai priemonė, pagrįsta metodu „iš apačios į viršų“, kuri paspartins idėjos pateikimo rinkai procesą ir, kaip tikimasi, padidins pramonės dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, taip pat MVĮ ir pirmą kartą paraišką teikiančių viešųjų ir pelno nesiekiančių mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų dalyvavimą. Taigi, ji skatins privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, padės propaguoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, didžiausią dėmesį skiriant vertės kūrimui, ir paspartins naujų technologijų pavertimą paklausiais inovatyviais produktais – tai sudarys pagrindą būsimoms įmonėms, ekonominiam augimui ir užimtumui.

3. Veikla apima visą inovacijų ciklą, tačiau ją vykdant didžiausias dėmesys skiriamas su inovacijomis susijusiai veiklai, bandomajai ir ikikomercinei plėtrai, apimant plėtros etapus nuo technologijos pristatymo iki įsitvirtinimo rinkoje, įskaitant bandomuosius projektus, demonstravimą, bandymo įrenginius, mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus, standartų nustatymą ir inovacijų įsitvirtinimą rinkoje.

4. Spartus inovacijų diegimas įgyvendinamas kaip matoma finansavimo priemonė, kurią taikant paprastai ir greitai įsitraukiama į taikomuosius bendrus mokslinius tyrimus, laikantis specialios atrankos procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės].

5. Nors atsižvelgiama į spartaus inovacijų diegimo ir specialiosios MVĮ priemonės sinergiją, abi priemonės įgyvendinamos lygiagrečiai kaip dvi atskiros procedūros, deramai atsižvelgiant į atitinkamas tikslines dalyvių grupes ir nedarant poveikio biudžetui, kuris buvo skirtas MVĮ priemonei.

Pagrindimas

Tinkamai atsižvelgiant į numatomą programos perėjimą prie inovacijų, programoje „Horizontas 2020“ turi būti numatyta bent viena priemonė, kurią taikant nuolat būtų bet kuriuo metu vertinamos ir finansuojamos inovatyvios idėjos, laikantis greitos, standartizuotos ir patikimos procedūros. Atviro raginimo arba „iš apačios į viršų“ principu veikianti priemonė per užtikrinamą šešių mėnesių laikotarpį iki dotacijos gavimo užtikrins, kad inovatyvioms idėjoms nekiltų rizika tapti atgyvenusiomis iki to laiko, kai bus galiausiai galima pradėti įgyvendinti projektą. Taip padidės ir pramonės dalyvavimas.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, jei visi susiję partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbios pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos plėtrą ir įgyvendinimą arba spręsti konkrečius visuomenės uždavinius. Pažangumas yra pagrindinis dalyvių atrankos kriterijus.

2. Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai, visapusiškai atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizės, kuri turi būti atlikta vykdant numatytą šios priemonės poveikio vertinimą, rezultatus; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 55 straipsnio 1 dalies b punkto v ar vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis, atitiktis esamiems Sąjungos politikos tikslams ir reikalingi ištekliai tai pateisina ir kai pasirinkus kitas partnerystės formas nebus pasiekti tikslai arba nebus sukuriamas reikiamas sverto poveikis;

b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos viešai ir skaidriai remiantis šiais kriterijais:

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos ir įgyvendinamos vadovaujantis atvirumo, skaidrumo, veiksmingumo ir efektyvumo kriterijais, taip pat laikantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Dalyvavimo taisyklės] X straipsnyje nustatytų kriterijų.

a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ekonominiams klausimams mastas;

c) ilgalaikiai visų partnerių įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;

d) naudojamų išteklių mastas ir gebėjimas gauti papildomų investicijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

e) aiškus kiekvieno partnerio vaidmens apibrėžimas ir susitarimas dėl pagrindinių veiklos kokybės rodiklių pasirinktu laikotarpiu.

3a. Mokslinių tyrimų prioritetai, kuriuos apima viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, taip pat finansuojami pagal darbo programas reguliariai skelbiant kvietimus teikti paraiškas.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms, o kai tikslinga, tokiose iniciatyvose gali dalyvauti regionai ir miestai. Sąjungos finansinė parama turi būti ribota ir visada teikiama atsižvelgiant į tai, ar užtikrinamas skaidrumas, plataus masto valstybių narių dalyvavimas, Sąjungos pridėtinė vertė ir išteklių papildomumas. Papildomas finansavimas bus teikiamas tik toms iniciatyvoms, kuriose nuolat gali dalyvauti visos valstybės narės.

2. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės – jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas, taip pat pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės.

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės ir kuriose, kai tikslinga, dalyvauja regioninės valdžios institucijos.

Atsižvelgiant į a punkte numatytus tikslus, papildomas finansavimas skiriamas atsižvelgiant į ankstesnius didelius finansinius dalyvaujančių subjektų finansinius įsipareigojimus, susijusius su bendrais kvietimais teikti pasiūlymus ir bendrais veiksmais. Taikant ERA-NET priemonę gali būti siekiama suderinti su bendrai skelbiamais kvietimais pateikti pasiūlymus ir bendrų veiksmų vykdymu susijusias taisykles ir įgyvendinimo būdus. Šią priemonę taip pat galima naudoti norint pagal SESV 185 straipsnį parengti iniciatyvą.

Atsižvelgiant į b punkte numatytus tikslus, šios iniciatyvos siūlomos tik tais atvejais, kai būtina turėti specialią įgyvendinimo struktūrą ir kai dalyvaujančios šalys yra ryžtingai nusiteikusios užtikrinti integravimą mokslo, valdymo ir finansiniu lygiu. Be to, pasiūlymai dėl b punkte nurodytų iniciatyvų nustatomi remiantis visais šiais kriterijais:

a) aiškus siektino tikslo apibrėžimas ir jo aktualumas programos „Horizontas 2020“ ir bendriems Sąjungos politikos tikslams;

b) aiškūs dalyvaujančių šalių finansiniai įsipareigojimai, įskaitant išankstinius įsipareigojimus sujungti tarptautiniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas nacionalines ir (arba) regionines investicijas;

c) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

d) su įgyvendinamų programų dydžiu ir jų skaičiumi susijusi kritinė masė, veiklos panašumas ir atitinkamų mokslinių tyrimų, kuriuos jie aprėpia, dalis;

e) SESV 185 straipsnio kaip tinkamiausios priemonės siekiant tikslų veiksmingumas.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“ arba jos dalis, visų pirma siekiant šių tikslų:

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas ir įtraukiamas į programą „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant šių tikslų:

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas ir padedant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) remti visuotinai konkurencingų pažangumo centrų kūrimą, kad Sąjunga taptų pasauliniu pirmaujančiu pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų centru.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, visų pirma su strateginėmis Sąjungos partnerėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą ir abipusę naudą. Tie veiksmai visų pirma apima mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimą besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimo projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tų šalių konkretiems poreikiams. Vykdant šią bendradarbiavimo veiklą atsižvelgiama į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotų užjūrio šalių bei teritorijų mokslinius ir technologinius pajėgumus.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Turėtų būti skatinama abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Turėtų būti skatinama ir periodiškai stebima abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Pagrindimas

Reikia periodiškai stebėti trečiųjų šalių programas, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos garantuojama prieiga prie programos „Horizontas 2020“ būtų abipusė. Atliekant tokią stebėseną nustatomi trečiųjų šalių praktikos pokyčiai, kurie gali trukdyti užtikrinti šią norimą abipusę prieigą.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius, įskaitant išorės ir vystymosi politiką.

Pagrindimas

Vienintelis galimas tarptautinio bendradarbiavimo veiklos pagrindas – bendras interesas ir abipusė nauda. Tam tikrų ribojamųjų kriterijų įtraukimas į bendrąją programą gali duoti tik priešingų rezultatų. Todėl čia siūlomi tiksliniai veiksmai apibrėžiami taip, kaip Septintosios bendrosios programos I priede. Pakeitimas dera su sektorių, kuriems ES nusprendė skirti vystymosi pagalbą, pasirinkimu.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdomas deramas koordinavimas su migracijos, prieglobsčio ir vystymosi politika, siekiant išvengti protų nutekėjimo iš besivystančių šalių.

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Suprasti Europą kintančiame pasaulyje. Įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Siekdama sumažinti administracinę naštą dalyviams, Komisija neprieštarauja dėl paramos gavėjų nacionalinių apskaitos metodų.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b. Paramos gavėjams, kurie trejus metus iš eilės patenkinamai atliko savo auditą, taikoma paprastesnė audito procedūra, siekiant skatinti didesniu pasitikėjimu pagrįstą požiūrį.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu. Visų pirma Komisija laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis. Visa su programa „Horizontas 2020“ susijusi informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant komunikacijos priemones apie remiamus projektus, yra prieinama visiems piliečiams ir viešai skelbiama skaitmenine forma.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant supaprastinti prieigą prie informacijos ir sukurti priemonę, kuri apimtų visą mokslo bendruomenei reikalingą informaciją, taip pat atsižvelgiant į skaidrumo poreikį, skaitmeninė priemonė CORDIS persvarstoma ir reformuojama, kad būtų aiškesnė ir lankstesnė. Nauja CORDIS versija turi būti parengta iki 2013 m. gegužės 31 d.

Pagrindimas

Šiuo metu CORDIS yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai taikomų programų. Norint užtikrinti geresnes visuomenės, tyrėjų ir įmonių galimybes naudotis informacija, reikia persvarstyti programą, išplėsti teikiamos informacijos apimtį ir užtikrinti paprastesnę prieigą prie visų pasiūlymų ir dotacijų.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams, su Sąjunga asocijuotoms užjūrio šalims bei teritorijoms ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama, įskaitant neįgalius tyrėjus ir dalyvius;

Pagrindimas

Didelis dėmesys turi būti skiriamas neįgaliems asmenims ir jų prieigos prie veiklos, susijusios su informacija, komunikacija ir informacijos apie programą „Horizontas 2020“ sklaida, poreikiams. Be to, reikia didinti pajėgumus, nes neįgalūs asmenys ir jiems atstovaujančios organizacijos yra per mažai atstovaujamos grupės mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, taip pat dialoge ir konsultacijose su visuomene.

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems tinkamą galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų ir vertinami rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas bei prieinamas skaitmenines duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis, taip pat prireikus informavimas apie juos ir informacijos sklaida mokslininkų bendruomenei, pramonei ir plačiajai visuomenei;

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis naujoviškomis technologijomis bei metodikomis.

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene, įtraukiant akademinę bendruomenę, ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis inovacinėmis technologijomis bei metodikomis, ypač siekiant padėti gerinti visuomenės informavimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą sprendžiant visuomenės uždavinius.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) iniciatyvos, kuriomis įtraukiama pilietinė visuomenė ir jos organizacijos ar institucijos bei skatinamas jų dalyvavimas, sprendžiant klausimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesu, ir kuriomis skatinamos viešos, mokslu pagrįstos diskusijos pagrindiniais visuomenės klausimais.

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl pakankamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, sumažinimo ir tinkamo jos valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus bei novatoriškiausias įmones.

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, įskaitant gavėjų lygiu vykdomą kontrolę, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius tyrėjus bei novatoriškiausias įmones.

Pagrindimas

Administracinės išlaidos, kurias gali patirti gavėjai, kad įvykdytų kontrolės reikalavimus, turi būti pripažintos ir į jas turi būti atsižvelgta.

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Įsteigiama ad hoc tarpininko pareigybė ir nustatomos jo pareigos užtikrinti vienodą taisyklių aiškinimą. Įvykus konfliktui dėl taisyklių ar procedūrų aiškinimo, pagrįsto, pvz., nepriklausomu bet kokios suinteresuotos šalies atliktu pakartotiniu auditu, Komisija gali išspręsti konfliktą kompromiso būdu, patarus ad hoc tarpininkui.

Pagrindimas

Įgyvendinant Šeštąją ir Septintąją bendrąsias programas kilo daug konfliktų su paramos gavėjais dėl taisyklių aiškinimo ir iš Komisijos atlikto audito proceso ir rezultatų buvo matyti, kad būtų naudinga nustatyti tarpininkavimo procedūrą, kad būtų išvengta bylinėjimosi. Tuo pačiu tikslu reikia įgyvendinti kompromiso procedūrą, kad konfliktai būtų sprendžiami greitai.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nepažeidžiant 3 dalies Komisija auditą gali atlikti per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo.

Nedarant poveikio 3 dalies nuostatų taikymui, Komisija auditą gali atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus po projekto pabaigos.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos, EIT veiklos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių įgyvendinimo ir finansavimo stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją ir rodiklius apie kompleksines temas, kaip antai lyčių lygybę, atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą, visų pirma privačiojo sektoriaus ir MVĮ dalyvavimą bei tikrąjį priemonių, skirtų dalyvavimui padidinti, poveikį.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekiant ateityje sukurti tokią aplinką Sąjungoje, kurioje iš tikrųjų didėtų gerovė ir kiltų gyvenimo kokybė, reikės reguliariai ir veiksmingai stebėti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų palaikoma pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų. Šiuo tikslu Komisija iš anksto nustato aiškų ir skaidrų tokios stebėsenos mechanizmą.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus.

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia 1 ir 1a dalyse nurodytos stebėsenos rezultatus, prireikus panaudodama bendrų pagrindinių rodiklių, kuriuos galima palyginti įvertinant įvairias priemones, rinkinį. Visų pirma, šie rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinimas

Laikotarpio vidurio peržiūra

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1. Peržiūros ir vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

Išbraukta.

i) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmos asignavimų sumos panaudojimas, atskiriant sumą, panaudotą pirmos ŽIB grupės kūrimui, ir parengiamojo etapo investicijų antram etapui poveikį; Europos inovacijos ir technologijos instituto gebėjimas pritraukti lėšas iš partnerių žinių ir inovacijų bendrijose ir iš privačiojo sektoriaus, kaip nurodyta Reglamente XX/2012 [persvarstytas EIT reglamentas];

ii) suderintas trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir

iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Pagrindimas

Naujos kartos žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) pradeda veikti 2014 m. Biudžetas bus palaipsniui pritaikomas pagal jų metinius veiklos rezultatus. Kadangi kiekviename sektoriuje vyrauja skirtingos sąlygos, priimant sprendimus dėl biudžeto valdymo būtų naudingiau remtis kiekvienos ŽIB pranašumais, o ne priimti sprendimus dėl naujų ŽIB remiantis kitų ŽIB veiklos rezultatais.

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos laikotarpio vidurio peržiūrą.

Kaip laikotarpio vidurio peržiūros dalis atliekamas tiek esamų, tiek naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, įskaitant JTI, išsamus vertinimas siekiant išanalizuoti jų Europos pridėtinę vertę, ir, jei reikia, Komisija pateikia pasiūlymus, kaip pagerinti jų valdymą ir veikimą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis poveikis, atviras ir skaidrus veikimas ir kad būtų išvengta interesų konfliktų. Komisija pateikia šio vertinimo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jeigu atliekant išsamų vertinimą nustatoma, kad nepakankamai tenkinamas Europos pridėtinės vertės kriterijus, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti tokioms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms nebeteikti finansavimo.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiama į aspektus, susijusius su mokslinių tyrimų rezultatų sklaida ir panaudojimu. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą vertinama pažanga pagal įvairius programos „Horizontas 2020“ skyrius, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

i) programos „Horizontas 2020“ tikslų įvykdymas (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį, remiantis specialiosios programos II priede nurodytais rodikliais) ir tolesnis visų priemonių aktualumas;

ii) efektyvumas ir išteklių naudojimas, ypač atkreipiant dėmesį į kompleksinius veiksmus ir kitus 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus; ir

iii) Europos pridėtinė vertė.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą taip pat atsižvelgiama į tolesnio paprastinimo mastą ir į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant peržiūrą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus. Peržiūra atliekama kartu su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir vietos valdžios institucijų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos priemonės vienos kitas papildytų ir sukurtų Sąjungos pridėtinę vertę.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Komisija, kaip 1 dalies b punkte nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros dalį, pateikia konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar buvo pasiektas Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumas ir sinergija, įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1b. Ne vėliau kaip 2016 m. ir vėliau kas dvejus metus Komisija atlieka Sąjungos organizacijų ir trečiųjų šalių organizacijų abipusių galimybių dalyvauti mokslinių tyrimų programose peržiūrą. Ši peržiūra atliekama kiekvienai šaliai atskirai ir apima trečiųjų šalių organizacijų finansavimo, gauto pagal programą „Horizontas 2020“, ir Sąjungos organizacijų finansavimo, gauto pagal trečiųjų šalių mokslinių tyrimų programas, palyginimą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti tikro abipusiškumo principą, kad trečiosios šalys galėtų dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, galimybės dalyvauti programoje turi būti nuolat peržiūrimos ir stebimas finansavimo skyrimas trečiųjų šalių organizacijoms pagal programą „Horizontas 2020“.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

26 a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [XX]. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ pirma–šešta pastraipos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą ekonomiką, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą pasaulyje pirmaujančią ekonomiką ir visuomenę, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos kokybės rodikliai:

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos rodikliai:

- strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP)

– strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP);

- strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis.

– strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis;

– šie žmogiškųjų išteklių rodikliai: dirbančių asmenų dalies, kurią sudaro tyrėjai, pokyčiai; tyrėjų procentinės dalies, kurią sudaro moterys, pokyčiai; tyrėjų pritraukimo iš užsienio ir tyrėjų išvykimo pokyčiai.

Visi veiklos rodikliai naudojami siekiant atkreipti dėmesį į pokyčius, padaryti akivaizdžią pažangą šalinant Sąjungos dalyvavimo moksliniuose tyrimuose skirtumus ir sudaryti galimybę atlikti palyginimą tarptautiniu mastu.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

Visi trys prioritetai apima tarptautinį aspektą. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra itin svarbus Sąjungai ir yra ypač svarbus mažai tirtų sričių ir fundamentiniams moksliniams tyrimams, kad būtų galima pasinaudoti besiformuojančio mokslo ir technologijų teikiamomis galimybėmis. Todėl 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse aprašytai tarptautinio bendradarbiavimo veiklai skiriama dalis paliekama bent tokio lygio, koks buvo numatytas ankstesnėje bendrojoje programoje. Visų pirma, pagal programą „Horizontas 2020“ tarptautinis bendradarbiavimas bus remiamas trimis pagrindiniais aspektais:

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su pažangiausiais žinių centrais pasaulyje skatinimas, siekiant užtikrinti pažangiausius kompetencijos standartus ir jais dalytis, taip pat konkuruoti aukščiausiu lygmeniu;

– tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas pajėgumų stiprinimo tikslais, padedant Sąjungos įstaigoms nuo pat pradžių prisidėti prie spartaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių didėjimo visame pasaulyje ir dalytis gaunama nauda;

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas taikos ir stabilumo pasaulyje tikslais, pripažįstant, kad žmogiškosios ir visuomenės vertybės, susijusios su mokslu ir moksliniais tyrimais, atlieka esminį vaidmenį, kuris gali padėti konsoliduoti pažeidžiamų visuomenės grupių padėtį ir sušvelninti tarptautinius konfliktus.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką. Jungtinio tyrimų centro kuriama Sąjungos pridėtinė vertė vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į šiuos rodiklius:

– Jungtinių tyrimų centro techninės ir mokslinės paramos suteiktos konkrečios ir apčiuopiamos naudos Europos politikos kryptims atvejų skaičius;

– recenzuojamų publikacijų skaičius.

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

- į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

– į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

- bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti naujoviškus projektus ir procesus.

– bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti inovatyvius produktus, paslaugas ir procesus.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, apmatai.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, bendrosios kryptys.

Siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką.

Siekiant padėti sumažinti ES vietovių, regionų ir valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį, bus tobulinamas papildomumas ir glaudi sinergija su struktūriniais fondais tiek prieš įgyvendinant programą (stiprinamas valstybių narių pajėgumas, kad jos geriau pasirengtų dalyvavimui programoje „Horizontas 2020“), tiek ją įgyvendinant (naudojami ir platinami su programa „Horizontas 2020“ susiję mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai). Kai tik įmanoma, bus skatinamas šių dviejų priemonių sąveikumas. Bus raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą. Visų pirma bus siekiama veiklos, numatytos pagal tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, regionų partneryste grindžiamos infrastruktūros ir EIT bei ŽIB sąveikos.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ I dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti keturi konkretūs tikslai:

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai tyrėjai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą „Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos“ remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų formavimąsi bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

c) Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

c) Įgyvendinant programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ organizuojamas aukštos kokybės ir inovacinis su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, įskaitant MVĮ, tyrėjų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

d) Įgyvendinant tikslą „Mokslinių tyrimų infrastruktūros“ plėtojamos ir remiamos pažangios esamos ir naujos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, joms padedama veikti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvėje, didinant jų inovacijų potencialą, pritraukiant pasaulinio masto tyrėjus, apmokant žmogiškąjį kapitalą ir visa tai papildant Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo politika.

da) Skleidžiant pažangą ir didinant dalyvių skaičių išnaudojamas Europos talentų potencialas – remiamos politikos mokymosi, tinklų kūrimo ir mokymo galimybės.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu ir regiono lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, tyrėjų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotosiose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ II dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų novatoriškoms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis. Į ją įtraukti trys konkretūs tikslai:

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų inovacinėms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis, taip pat kurios padėtų pasinaudoti naujoviškoms MVĮ teikiamomis plėtros galimybėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas „inovacijų vartojimui“, t. y. viešųjų tyrimų centrų žinių ir technologijų perdavimui įmonėms, taip pat jų perdavimui tarp įmonių. Šią dalį sudaro trys konkretūs tikslai:

a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.

a) Įgyvendinant tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ užtikrinama speciali parama moksliniams tyrimams, standartizavimui, sertifikavimui, plėtrai ir demonstracinei didelio poveikio technologijų veiklai, pvz., IRT, nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijų, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso technologijų srityse. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir konvergencijai bei jų santykiui su visuomenės uždaviniais. Visose šiose srityse turi būti tinkamai atsižvelgiama į vartotojų poreikius.

b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens rizikos kapitalas.

c) Įgyvendinant tikslą Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinamas bet kokios formos inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, visų pirma tose įmonėse, kurios turi galimybių plėstis ir tapti tarptautinėmis bendrovėmis – veikti bendrojoje rinkoje ir kitose rinkose.

c) Įgyvendinant tikslą „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ teikiama MVĮ specialiai pritaikyta parama bet kokios formos inovacijų diegimui MVĮ, pasitelkiant specializuotų ir pritaikytų programų ir priemonių rinkinį, įskaitant: galimybę gauti pradinį finansavimą, dotacijas, galimybę gauti nuosavo kapitalo ir paskolų finansavimą, kuravimo ir įgūdžių lavinimo paslaugas, prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinklų ir grupių.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Formuojant konkrečių tikslų „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi paklausa, „iš apačios į viršų“ pagrįstos logikos ir atsisakoma iš anksto apibrėžtų prioritetų. Pastarieji papildomi naudojant finansines priemones ir specialią MVĮ priemonę bei laikantis su politika susijusios logikos ir atsižvelgiant į konkretų tikslą, kuris įtrauktas į dalį „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Įgyvendinant „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi pirmiausia paklausa, „iš apačios į viršų“ principu pagrįstos logikos. MVĮ priemonė įgyvendinama teminių prioritetų srityse nustatytose prioritetuose „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“. Pastaruosius papildyti pagal principą „iš viršaus į apačią“ galima naudojant MVĮ priemonę kaip dalį ikikomercinių viešųjų pirkimų ar inovatyvių viešųjų pirkimų veiklos, jei galima įrodyti, kad valstybėse narėse reikia sutelkti perkančiąsias organizacijas Sąjungos lygiu.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu laikomasi integruoto požiūrio, todėl iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, maždaug 15 % gali būti paskirta MVĮ.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu bus laikomasi integruoto požiūrio, atsižvelgiant į MVĮ poreikius žinių ir technologijų perdavimo srityje. Iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, daugiau kaip 20 proc. paramos turėtų būti skiriama MVĮ.

Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ III dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

a) Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

b) maisto kokybės, saugos ir tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioprocesais pagrįsta pramonė;

c) saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas;

e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;

e) veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka, efektyvus išteklių naudojimas ir tausus žaliavų naudojimas;

f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.

f) Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė;

fa) saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės apsauga ir saugumas.

Finansavimas taip pat skiriamas ir kompleksiniam uždaviniui: Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, pagal kurį fundamentiniai mokslai, taikomieji moksliniai tyrimai, žinių perdavimas ir inovacijos yra vienodai svarbios ir tarpusavyje susijusios sudėtinės dalys, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Netechnologinėms, organizacinėms sistemų inovacijoms ir viešojo sektoriaus inovacijoms skiriama daugiau dėmesio, nei technologiniams sprendimams. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas, mokslo disciplinas ir mokslinių tyrimų infrastruktūras, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą fundamentinių mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, įskaitant su inovacija susijusią veiklą, pvz., bandymą, demonstravimą, bandymo įrenginius, paramą viešiesiems pirkimams, kūrimą, į galutinį vartotoją orientuotas inovacijas, socialines inovacijas ir žinių perdavimą bei inovacijų pateikimą rinkai, įskaitant standartizavimą visais etapais. Tam, kad būtų pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslai, bus būtina į bendradarbiavimo projektus įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų – nuo mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių iki viešojo ir privačiojo sektorių naudotojų.

Siekiant nenukrypti nuo programos tikslų, reikia suderintomis pastangomis parengti strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planą. Koordinuotais veiksmais galima sumažinti veiklos susiskaidymą ir pagerinti visos mokslinių tyrimų bendruomenės, susijusios su kiekvienu uždaviniu, galimybes naudotis technologiniais ir infrastruktūros ištekliais.

Strateginiais veiksmais ir vykdant mokslinį valdymą galima užtikrinti išankstinį specialistų indėlį į politiką, padidinti inovacijų pažangą ir konkurencingumą, suvokiant inovacijų ciklo sudėtingumą, ir paskatinti, kad dalyvautų daugiau tyrėjų iš užsienio.

Remdamasi poreikiu ir paklausa, strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos koordinavimo principus pagal kiekvieną uždavinį gali nustatyti iš mokslo, pramonės, galutinių naudotojų, bendruomenių ir pilietinės visuomenės nepriklausomų aukšto lygio ekspertų, atrinktų taikant atvirą, skaidrią ir konkurencingą procedūrą, sudarytos strateginės mokslinės grupės, kurios padės parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, remiantis geriausia lyderystės praktika, ir suteiks paskatas ir priemones, reikalingas didesnio masto sinergijai paskatinti. Šių grupių vaidmuo turėtų būti teikti nuolatines strategines konsultacijas dėl vykdomų ir planuojamų programos „Horizontas 2020“ ir su ja susijusių Sąjungos politikos sričių veiksmų.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti horizontalaus pobūdžio ir neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Jiems turi būti atstovaujama programų komitetuose ir ekspertų grupėse, atsakinguose už visų sričių projektų ir programų vertinimą, ir rengiant į socialinius mokslus orientuotus kvietimus. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis, ypatingą dėmesį atkreipiant į paramą pasauliniams veiksmams, kuriems reikia svaraus Europos dalyvavimo ir kuriuose Europa galėtų užimti pirmaujančią padėtį.

Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi ne tik žinių ir inovacijų bendrijose, bet ir pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi tarp žinių ir inovacijų bendrijų ir už jų ribų, pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

1.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas. Tam reikės daug didesnių mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas ir pagerinti žinias. Tam reikės daug didesnių fundamentiniais mokslais ir mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną mokslo darbuotoją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems mokslininkams tyrėjams.Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus mokslo darbuotojai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir JAV investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus tyrėjų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną tyrėją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems tyrėjams.Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus tyrėjai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo ir privačiojo sektorių sąlygos geriausiems tyrėjams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems tyrėjams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos tyrėjų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokslininkėms, kurios sudaro tik 18 proc. A lygio tyrėjų, palyginti su 27 proc. JAV, nors 60 proc. Europos universitetų absolventų yra moterys.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam tyrėjui, geresnis tarpsektorinis judumas ir ryšiai su privačiuoju sektoriumi bei geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius tyrėjus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

1.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems tyrėjams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai, įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi mokslo darbuotojai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi tyrėjai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Šis puikių individualių mokslininkų ir naujoviškų idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Skiriant EMTT dotacijas daugiausia dėmesio skiriama proveržio idėjoms. Šis puikių individualių mokslininkų ir inovacinių idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Be tiesiogiai finansuojamų mokslo darbuotojų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir mokslo darbuotojų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems mokslo darbuotojams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

Be tiesiogiai finansuojamų tyrėjų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

1.3 Veiklos apmatai

1.3 Bendrosios veiklos kryptys

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Pažangioji mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies tyrėjų, dirbančių Europoje, grupėms. EMTT siekia skatinti sveiką konkurenciją Europoje ir sieks, kad vykdant vertinimo procedūras būtų tinkamai sprendžiama nesąmoningo lyčių diskriminavimo problema.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems mokslo darbuootjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems tyrėjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą. Taip pat gali būti remiamas tyrėjų grįžimas ir reintegracija pasibaigus EMTT finansavimo laikotarpiui, visų pirma taip pat vykdant programą „Europos mokslinių tyrimų katedros“.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti pastebimo jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi tyrėjai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius, tyrimų rezultatus, turinčius didelį visuomeninį ir ekonominį poveikį, ir inovacinių technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo, taip pat pažangių tyrėjų moterų skaičiaus padidėjimo, ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius tyrėjus, pagerėjimo. EMTT dalijasi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis, kad paskatintų remti pažangius tyrėjus. Be to, siekiant pritraukti pažangiausius tyrėjus, EMTT turi toliau didinti savo programų matomumą.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir vertinimo procedūras ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas efektyvumas, aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, užtikrinančią skaidrų, sąžiningą ir nešališką pasiūlymų vertinimą, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią pažangiąją mokslinę kompetenciją, proveržio idėjas ir atrasti talentus, nepaisant tyrėjo lyties, pilietybės, įstaigos, kurioje jis dirba, ar amžiaus. EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus, vengiant dubliavimosi su kita mokslinių tyrimų veikla.

EMTT užtikrina, kad pranešimai apie jos veiklą ir rezultatus mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei būtų skaidrūs, ir nuolatos atnaujina iš finansuojamų projektų gaunamus duomenis.

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto antraštinės dalies 2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ateities ir kuriamos technologijos (angl. FET, Future and Emerging technolgoies)

2. Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos (angl. FEST, Future and Emerging Sciences and Technologies)

Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.

Konkretus tikslas yra skatinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, įskaitant visiškai naujas technologijas ir labai rizikingas idėjas, kurie gali Europos mokslui ir technologijoms atverti naujas erdves. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir tarpdalykiams moksliniams tyrimams ir priimant inovacines mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes. Todėl pažangiosios specializacijos platformoms tenka pagrindinis vaidmuo, ypač kūrimo ir tinklų sudarymo, keitimosi informacija, partnerystės projektų ir paramos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai srityse.

Pagal programą FEST bus propaguojamas pažangumas – bus vykdomi bendri projektai, skirti mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, susijusiems su ateities ir besiformuojančių mokslo šakų bei technologijų galimybėmis. Programa FEST aprėpia visus bendrus mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus (nuo fundamentinių mažai tirtų mokslo sričių iki technologinių mažai tirtų sričių pokyčių) ir pagal ją skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas nuo labai ankstyvų mokslinio tyrimo etapų ir vėlesniuose etapuose – FEST sukurs Sąjungos pridėtinę vertę vykdant šiuolaikinius mokslinius tyrimus mažai tirtose srityse ir padės sukurti bendrą pažangių mokslinių tyrimų kritinę masę visoje Europoje.

Įgyvendinant FET tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadisciplininio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Įgyvendinant FEST tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadalykio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės tikslais ir uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Radikalūs transformacinio poveikio pasikeitimai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, chemija, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik kompetencijos mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Radikalūs transformacinio poveikio proveržiai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, bioinžinerija ir robotika, chemija, fizika, matematika, medicininis modeliavimas, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik pažangumo mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti atsirandančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sąveika ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti besiformuojančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti profesionaliai valdomos ir greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sinergija ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslo darbuotojus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslo darbuotojus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

FEST programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir kuria sinergiją. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus tyrėjus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus tyrėjus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto 2.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi FET programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Kadangi FEST programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Ši veikla turi suteikti aiškesnę formą įvairioms veiklos vykdymo priežastims, tinkamu mastu nustatant ilgalaikės naudos piliečiams, ekonomikai ir visuomenei galimybes ir jomis naudojantis:

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FET Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FEST Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa „FET Proactive“) ABT apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa „FEST Proactive“) FEST, glaudžiai tai siejant su visuomenės problemų ir pramonės technologijų temomis, apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdisciplinines mokslo ir technologijų problemas (programa „FET Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos ir nacionalines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdalykines mokslo ir technologijų problemas (programa „FEST Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio ir technologinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos, nacionalines ir regionines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

Kiekvienai veiklai reikia apibrėžti atitinkamą atvirumo ir skirtingų temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo lygmenų derinį, kad būtų galima optimaliai siekti nustatytų tikslų.

Daugiau kaip pusė FEST išteklių bus skirti bendriems pagal principą „iš apačios į viršų“ atliekamiems mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams visose srityse.

Atliekant FEST projektų vertinimą bus laikomasi itin griežtų kriterijų, taikytinų mokslinei ir technologinei pažangai.

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto antraštinės dalies 3.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. „Marie Curie“ veiksmai

3. Programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“

3.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos intelektualinio kapitalo panaudojimą, siekiant sukurti naujus įgūdžius bei inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, siekiant sukurti ir perduoti naujus įgūdžius bei sukurti naujas žinias ir inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi mokslo darbuotojai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi tyrėjai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius tyrėjų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslo darbuotojų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, naujoviškas mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslo darbuotojams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslo darbuotojų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais tyrėjų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Ypatingą dėmesį reikia skirti kuravimo sistemoms, kuriomis skatinamas žinių, patirties ir kontaktų perdavimas. Europa turi išplėtoti pažangias, inovacines mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti tyrėjams kompleksinius inovacinius ir verslo įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose, ir juos skatinti apsvarstyti karjeros pramonėje ar inovatyviausiose įmonėse galimybes. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių tyrėjų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Padidinus tyrėjų judumą ir tyrėjų iš kitų valstybių narių pritraukiančių įstaigų išteklius, pažangumo centrai bus skatinami visoje Sąjungoje.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam mokslo darbuotojo karjerų etapui. Labai svarbu padidinti mokslo darbuotojų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis novatoriškos ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam tyrėjo karjeros etapui. Labai svarbu padidinti tyrėjų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis inovacinės ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Prieiga prie tyrimų rezultatų, bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant sumažinti vidaus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų skirtumus, grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Atsižvelgiant į tai, pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat turėtų būti skatinamas Europos tyrėjų bendradarbiavimas, įdiegiant „mokslinių tyrimų talonų“ sistemą, pagal kurią būtų skiriama lėšų moksliniams tyrimams, kuriuos vykdo tyrėjai, keliaujantys iš vieno universiteto į kitą visose valstybėse narėse, padedant pažangumo centrams, nepriklausomiems universitetams ir padidinant tyrėjų judumą.

Vykdant judumo programas bus užtikrinamos veiksmingos vyrų ir moterų lygios galimybės ir į jas bus įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos moterų tyrėjų judumo kliūtims pašalinti.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti tyrėjų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei mokslo darbuotojus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei tyrėjus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. JAV doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Įgyvendinant Europos „Marie Curie“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti mokslo darbuotojus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti pavyzdinių centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta „Marie Curie“ veikla, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos mokslo darbuotojų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Įgyvendinant Europos programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti tyrėjus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti kompetencijos centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos tyrėjų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Tolesnė „Marie Curie“ veiksmų plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, „Marie Curie“ veiksmai paskatins naujų kūrybingų ir naujoviškų mokymų sukūrimą, kaip pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal novatoriškos doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

Tolesnė programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ paskatins naujų kūrybingų ir inovacinių mokymų sukūrimą, pvz., jungtinė ar daugiakryptė doktorantūra, pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal inovacinės doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

„Marie Curie“ finansavimas taip pat bus suteikiamas patyrusių mokslo darbuotojų ir inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos pagalba „Marie Curie“ nustatys aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks mokslo darbuotojams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimas taip pat bus suteikiamas pradedančiųjų ir patyrusių tyrėjų, taip pat inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos padės pagal programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ nustatyti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks tyrėjams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi mokslo darbuotojai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. „Marie Curie“ veiksmai atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos tyrėjai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi tyrėjai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. Programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

„Marie Curie“ veiksmų bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir privatų finansavimą, kuriant naujas programas ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir viešąjį bei privatųjį finansavimą, kuriant naujas programas su panašiais ir papildomais tikslais ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. „Marie Curie“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins mokslo darbuotojų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins tyrėjų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį mokslo darbuotojų mokymą

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį tyrėjų mokymą

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir novatoriškų mokslo darbuotojų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir inovacinių tyrėjų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir inovacinį mokymą pradedantiems tyrėjams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, kuravimo sistemas, skirtas žinioms ir patirčiai tarp tyrėjų perduoti, ar doktorantūros programas, kurios leidžia tyrėjams plėtoti savo mokslinių tyrimų programas ir kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai plėtos ir pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems tyrėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

Tikslas yra paskatinti patyrusių mokslo darbuotojų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Tikslas yra paskatinti patyrusių tyrėjų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius tyrėjus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų, suteikiant tyrėjams galimybę mokytis ir įgyti naujų žinių trečiosios šalies aukšto lygio mokslinių tyrimų įstaigoje ir juos priimti atgal Europoje, jei jie nuspręstų sugrįžti. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti tyrėjo karjerą po pertraukos. Todėl, siekiant paskatinti inovacijų kūrimą privačiajame sektoriuje, dėmesys taip pat skiriamas tarpsektoriniam judumui.

c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinio masto uždavinius.

Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

Pagrindinė veikla yra skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį „Marie Curie“ veiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu.

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ poveikį ir skatinti mokslo pažangumą nacionaliniu lygiu rengiant tyrėjų mokymą, užtikrinant judumą ir karjeros plėtojimą.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir esamas programas pritaikyti tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai. Tai padidins tyrėjų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Dėmesys turėtų būti skiriamas pažangumui ir lygybei.

e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curie“ veiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su „Marie Curie“ veiksmais remiamu darbu.

Tikslai yra stebėti pažangą nustatant programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ trūkumus bei kliūtis ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su tyrėjų judumu, įgūdžiais, karjera ir lyčių lygybe, siekiant sinergijos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais tyrėjų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal kompleksinį tikslą „Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti tyrėjų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su pagal programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ remiamu darbu. Į ją taip pat įtraukiamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis karjeros perspektyvoms, įskaitant tyrėjus, padariusius karjeros pertrauką.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems mokslo darbuotojams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie superkompiuterių, analitinės įrangos, naujos medžiagos šaltinių, švariųjų patalpų ir pažangių matavimo prietaisų nanotechnologijoms, specialiai įrengtų biologijos ir medicinos tyrimų laboratorijų, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų ir sensorių žemės mokslams ir aplinkai, sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – be kita ko, energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jos kūrimas skatina tyrėjus ir inovacines bendroves kurti moderniausias technologijas. Tuo būdu jos stiprina Europos aukštųjų technologijų inovacinę pramonę. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir eksploatuoti, jas atrinkti ir nustatyti joms teikiamus prioritetus remiantis ES pridėtinės vertės, kokybės ir aktualumo kriterijais, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sinergiją ir nuoseklų požiūrį.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti šią mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip Europos skaitmeninių mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai mokslo darbuotojų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė į gerąją pusę, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip atviros ir skaitmeninėmis jungtimis sujungtos Europos mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai tyrėjų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Tolesnė plėtra ir platesnis mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Sąjungos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus, remiant Sąjungos lygmens infrastruktūrą, skatinant naujos įrangos atradimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Svarbu ne tik išvengti veiklos kartojimosi ir sutelkti bei racionaliai panaudoti įrangą, bet ir sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Tolesnė plėtra ir platesnis geriausios mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Europos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus remiant Europos lygmens infrastruktūrą, kaip antai skatinant decentralizuotos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros koordinavimą, skatinant naujos ir integruotos įrangos kūrimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir juos remiant, ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Reikia išvengti pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo, skatinti derinamą ir veiksmingą įrangos naudojimą ir prireikus sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslo srityje vyksta tam tikri pokyčiai – sudaromos sąlygos bendradarbiauti nuotoliniu būdu, apdoroti labai didelius duomenų kiekius, atlikti bandymus taikant „in silico“ metodą ir naudotis nuotoliniais ištekliais. Todėl moksliniai tyrimai vis dažniau vykdomi tarpvalstybiniu mastu, jie vis dažniau tampa tarpdalykiniai, o tam reikia naudotis IRT infrastruktūra, kuri neapsiriboja viena valstybe, kaip ir pats mokslas. Todėl tikslinga didelę dalį šiam konkrečiam tikslui numatyto biudžeto skirti e. infrastruktūrų moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros.

4.3. Veiklos apmatai

4.3. Bendrosios veiklos kryptys

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškąjį kapitalą, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškuosius išteklius, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

Siekiama užtikrinti EMTIS įgyvendinimą ir veikimą bei kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą, įskaitant regioninių partnerių įrangos plėtrą; taip pat įdiegti ir suteikti prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros; kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninės infrastruktūros veiklą.

Siekiama užtikrinti EMTIS ir kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros įgyvendinimą ir veikimą, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie EMTIS, įskaitant pažangiosios regioninių partnerių įrangos, atitinkančios Europos interesus, plėtrą, taip pat tarpvalstybinę prieigą prie pasaulinio lygio standartus atitinkančios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros; įdiegti ir suteikti tarpvalstybinę prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros ir kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti pirmavimą pasaulyje tinklų kūrimo, kompiuterinių išteklių ir mokslinių duomenų srityse.

b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šią veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančių ir administruojančių darbuotojų mokymas ir (arba) mainai.

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų ar plėtotų pažangiąsias technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šia veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūra besinaudojančių, ją valdančių ir administruojančių darbuotojų švietimas ir mokymas ir (arba) mainai, įskaitant vyresniųjų darbuotojų ir projektų vadovų komandiruočių programą.

c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Remiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros tarptautinių ryšių veikla ir teikiamos konsultacijos rengiant Europos strategiją, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. PAŽANGOS SKLEIDIMAS IR DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS

4a.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra visapusiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo labiau padidinta ir tinkamai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo.

Kalbant apie Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos tikslus, SESV 179 straipsnio 2 dalyje aiškiai teigiama, kad „Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas“.

Iš tikrųjų jau seniai svarbus Sąjungos politikos tikslas buvo užtikrinti, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla plačiai paplistų. Tačiau, nepaisant pastaruoju metu atsiradusios tendencijos susieti atskirų valstybių inovacijų veiklą, 27 ES valstybėse narėse vis dar esama didelių skirtumų, kaip nurodyta 2011 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje. Be to, dėl dabartinės finansų krizės sumažinus nacionalinius biudžetus, kyla grėsmė, kad atotrūkis tarp inovacijų srityje pirmaujančių šalių ir inovacijų srityje atsiliekančių šalių padidės.

4a.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Siekiant, kad Europoje būtų daroma pažanga kuriant tvarią, integracinę ir pažangią visuomenę, reikia kuo geriau pasinaudoti Sąjungoje turimomis žiniomis ir neatskleistomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srities galimybėmis. Tai – tikras Europos uždavinys, lemiantis mūsų tarptautinį konkurencingumą, ir valstybės narės vienos negali jo išspręsti.

Siūloma veikla padės stiprinti EMTE puoselėjant ir sujungiant pažangumo centrus.

4a.3. Bendrosios veiklos kryptys

Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai skiriamo finansavimo veiksmingumą, reikia, kad programa „Horizontas 2020“ būtų atvira įvairiems subjektams, įskaitant naujus dalyvius, ir kad svarbiausia būtų pažangumas, nepaisant to, kur ji būtų vykdoma, suteikiant galimybę visos Europos tyrėjams ir novatoriams pasinaudoti „Horizontas 2020“ priemonėmis, tinklais ir finansavimu, įskaitant EIT ir ŽIB veiklą.

Atsižvelgiant į tai, priemonėmis bus siekiama visiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir taip optimizuoti ekonominį bei socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, taip pat jos bus skirtingos, tačiau viena kitą papildančios sanglaudos politikos fondų politikos krypčių ir veiksmų atžvilgiu.

Į šias priemones įeina:

Partnerystės projektai ir tinklų kūrimo priemonės

a) inovacijų srityje atsiliekančių valstybių narių ir regionų besikuriančių pažangumo centrų susiejimas su tarptautiniu lygiu pirmaujančiais tokiais centrais kitose Europos šalyse;

b) konkurso dėl tarptautiniu mastu konkurencingą veiklą vykdančių mokslinių tyrimų centrų inovacijų srityje atsiliekantiems regionuose steigimo paskelbimas, remiantis jų regioninėse pažangių specializacijų strategijose nustatytais prioritetais: konkurse turėtų dalyvauti komandos, kurias sudarytų inovaciniai, bet inovacijų srityje atsiliekančių regionų pažangumo centrai ir tarptautiniu mastu pripažinti pažangumo centrai iš kitų Europos šalių;

c) programos „Europos mokslinių tyrimų katedros“ parengimas, kad išskirtiniai mokslininkai būtų pritraukti į įstaigas, turinčias didelį potencialą pasiekti didelės pažangos, kad jie padėtų šioms įstaigoms visiškai atskleisti savo potencialą, ir taip sukurti vienodas sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

d) „grįžimo stipendijų“ skyrimas pažangiausiems tyrėjams, kurie šiuo metu dirba ne Europoje, bet nori joje dirbti, arba tiems tyrėjams, kurie jau dirba Europoje, bet nori persikelti į labiau atsiliekantį regioną;

e) parama papildomiems susitarimams, pasirašytiems organizacijų, kurios gauna bendrų mokslinių tyrimų projektų paramą, ir kitų subjektų ir organizacijų, daugiausia įsisteigusių kitose šalyse nei tos, kurios tiesiogiai dalyvauja projekte, kuriuo konkrečiai siekiama sudaryti geresnes mokymosi galimybes (ypač studijuojantiems doktorantūros studijose ar doktorantūros studijas baigusiems asmenims);

f) sėkmingų tinklų stiprinimas, siekiant sukurti aukštos kokybės institucinius tinklus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos bendradarbiavimui mokslo ir technologijos srityje (COST), siekiant skatinti veiklą, kuria nustatomi ir sujungiami pažangos „židiniai“ (aukštos kokybės mokslo bendruomenės ir pradedantieji tyrėjai) visoje Europoje;

g) konkrečių mokymo mechanizmų, kuriais naudojantis būtų galima sužinoti, kaip dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ sukūrimas visapusiškai išnaudojant esamus tinklus, pavyzdžiui, nacionalinius informacijos centrus;

h) internetinės rinkos, kurioje būtų galima reklamuoti intelektinę nuosavybę sukūrimas, siekiant suartinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) turėtojus ir naudotojus.

Sinergijos su struktūriniais fondais kūrimas

a) pažangumo ženklo suteikimas teigiamai įvertintiems Europos mokslinių tyrimų tarybos, programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ ar bendriems projektų pasiūlymams, kuriems dėl riboto biudžeto nebuvo skirtas finansavimas, taip pat ir baigtiems projektams, siekiant sudaryti palankias sąlygas tolesnėms priemonėms finansuoti iš nacionalinių, regioninių ar privačių šaltinių;

b) parama pažangios specializacijos strategijų plėtrai ir stebėsenai. Politikos rėmimo priemonė bus plėtojama, o politikos tobulinimas regioniniu lygmeniu bus palengvintas vykdant tarptautinį tarpusavio vertinimą ir dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1-20 pastraipos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

Konkretus tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso srityse, nes taip didinamas įvairių esamų ir besiformuojančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinami ir gerinami esantys bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinama ir gerinama esamų kokybė ir tvarumas bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius, socialinius ir saugumo aspektus.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų ir tvarių visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą. Mokslinių tyrimų pagrindu steigiamų naujų įmonių plėtra remiama naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Efektyviai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Sąjungos vidaus saugumo strategijos bei Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Kitų programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės ir verslo bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui.

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės, verslo ir MVĮ bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis. Šia veikla bus siekiama ne tik tenkinti bendrus poreikius ir spręsti problemas konkrečiame sektoriuje, bet ir remti politikos tikslų įgyvendinimą tuose konkrečiuose sektoriuose. Veikla bus vykdoma daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui ir inovacijoms.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą. Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bendras požiūris

Šis metodas apims darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti naujoviškus projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, didelio masto bandomajai ir demonstracinei veiklai, bandomiesiems stendams ir „gyvosioms laboratorijoms“, prototipų gamybai ir produktų patvirtinimui bandomosiose linijose. Veikla bus siekiama padidinti pramonės konkurencingumą skatinant pramonę, visų pirma MVĮ, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Šis metodas apima darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti inovacinius projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijų veiklai ikikomerciniais ir ikikonkurenciniais etapais, įskaitant demonstracinę veiklą, bandomuosius stendus ir „gyvąsias laboratorijas“, prototipų gamybą ir produktų patvirtinimą bandomosiose linijose. Veikla parengiama taip, kad būtų padidintas pramonės konkurencingumas, skatinant pramonę didinti investicijas į savo mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šia veikla visų pirma remiamos MVĮ galimybės investuoti ir gauti geresnę prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos. Dėmesys bus skiriamas mažo ir vidutinio masto projektams. Tiesioginė tolesnė projektų veikla, pvz., bandomoji, demonstracinė veikla ir pateikimas rinkai, remiamas naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daugiadalykės, daug žinių reikalaujančios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą ir kurti naujas darbo vietas. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, konvergencija ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms, taip pat naujoviškam taikymui ir tvariems metodams (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų visi skirtingus lūkesčius turintys suinteresuotieji subjektai. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas bei inovacijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. To siekiama Europos kosmoso agentūrai ir nacionalinėmis kosmoso agentūroms glaudžiai bendradarbiaujant. Be to, inovacinės vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, o jų plėtojimas suteikia Sąjungai svarbią galimybę.

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas naujoms technologijoms ir revoliuciniams bei naujoviškiems sprendimams.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikiprekybinių pirkimų ir naujoviškų produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas naudojant Europos technologijų platformas ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikikomercinių pirkimų ir inovacinių produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat galima padidinti prekybos galimybes rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat padidinamos prekybos galimybės rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Tokių standartų nustatymas, pasikonsultavus su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais iš mokslo ir pramonės srities, galėtų padaryti teigiamą poveikį. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1.1. Konkretus IRT srities tikslas

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“ konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui. IRT apima visas IRT sritis, įskaitant fiksuotojo ryšio, belaidžius, optinės skaidulos tinklus ir palydovinius tinklus, elektroninės žiniasklaidos tinklus, kompiuterines išmaniąsias sistemas ir įterptąją programinę įrangą, taip pat plačias fotonikos, molekulinės elektronikos, magnetinės elektronikos, robotikos, nanoelektronikos ir bioelektronikos sritis.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti naujoviški IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT pavyzdinių centrų.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti inovaciniai IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT kompetencijos centrų.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairioms suinteresuotosioms šalims gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

1.1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą.

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliai toliau plis per ateinančius metus. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus ir realiu laiku teikiamos informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose, taigi bus lengvesnė prieiga prie šių žinių ir procesų. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį, dalyvavimą politikoje ir vykdant viešąjį valdymą, pvz., panaudojant socialinę žiniasklaidą ir visuomenės žinių platformas bei priemones. Siekiant parengti konkurencingus sprendimus ypač svarbu remti ir integruoti naudotojų požiūrio į standartus, technologijas ir sistemas mokslinius tyrimus.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami naujoviški sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei kompetenciją, didina sąveiką su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami inovaciniai sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei pažangumą, didina sinergiją su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos mokslo darbuotojams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius, taip pat geriau teikti sveikatos priežiūros sistemų paslaugas. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos tyrėjams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

1.1.3. Veiklos apmatai

1.1.3. Bendrosios veiklos kryptys

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų inžinerija;

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų, saugių ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų komponentų inžinerija;

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios ir saugios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

c) Ateities internetas: infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

c) Ateities internetas: programinė įranga, kompiuterinė įranga, infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui ir kūrybiškumui skirtos IRT.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui, kultūros pramonės šakoms ir kūrybingumui skirtos IRT.

e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika: poveikio technologijos, susijusios su mikro ir nanoelektronika ir fotonika.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika:

fa) Kvantinės technologijos: kita IRT prietaisų karta, kuriama derinant kvantinę fiziką su informatikos mokslu.

Šios šešios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei taikymu pagrįstas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti.

Šios septynios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei prietaika grindžiamas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad būtų užtikrinta, jog naujausi IRT sprendimai būtų parinkti tuose projektuose, kurie finansuojami pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“. Ypač bus remiami atvirųjų sistemų ir paskirstomųjų sistemų moksliniai tyrimai ir plėtra. Siekiant visiškai išnaudoti IRT galimybes, IRT moksliniams tyrimams būdingų sričių ir ciklų įvairovė užtikrinama taikant dalyvavimo taisykles, kurios sudaro galimybę vykdyti ilgalaikius daug kainuojančius ir didelės apimties mokslinių tyrimų projektus ir rinkos padiktuotus greitų sprendimų reikalaujančius veiksmus.

Šios šešios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir naujoviškas išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai.

Šios septynios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir inovacines išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai. Sąjungos finansavimas bus naudingas bendrai įrangai ir infrastruktūrai, kuriomis gali naudotis daug subjektų, ypač mažos ir vidutinės įmonės.

Fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, ypač jų teisė į privatumą, yra labai svarbios Sąjungoje. Programa „Horizontas 2020“ remia tokių sistemų, kurios gali užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų visiškai kontroliuoti savo ryšius, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2. Nanotechnologijos

1.2.1. Konkretus nanotechnologijų srities tikslas

Konkretus nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra išsaugoti Europos Sąjungos pirmavimą šioje sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje, skatinant investicijas į nanotechnologijas ir jų perkėlimą į didelės pridėtinės vertės konkurencingus produktus ir paslaugas įvairioms reikmėms skirtinguose sektoriuose.

Atsižvelgiant į nanotechnologijų naudą vartotojams, gebėjimą pagerinti gyvenimo kokybę ir indėlį į tvarų vystimąsi bei į dideles našumo didinimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo galimybes, kurios įmonėms buvo anksčiau neprieinamos, iki 2020 m. nanotechnologijos labai išplis, t. y. bus integruotos į daugumą technologijų ir taikymo sričių. Iki 2015 m. Komisija peržiūrės visus atitinkamus teisės aktus, kad užtikrintų saugą visose nanomedžiagų, naudojamų produktams, kurie gali daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per visą savo gyvavimo ciklą, taikymo srityse.

Europa taip pat privalo nustatyti pasaulines gaires dėl saugaus ir atsakingo nanotechnologijų naudojimo ir valdymo, užtikrinant aukštą grąžą visuomenei ir pramonei.

Produktai su integruotomis nanotechnologijomis – tai pasaulinė rinka, kurios Europa negali sau leisti ignoruoti. Produktų, kuriuose nanotechnologijos yra svarbiausia dalis, rinkos vertė iki 2015 m. pasieks 700 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 2 trilijonus eurų; atitinkamai šioje rinkoje bus 2 ir 6 milijonai darbo vietų. Europos nanotechnologijų bendrovės turėtų išnaudoti tokį dviženklį rinkos augimą ir turėti galimybes iki 2020 m. užimti bent jau dabar Europos užimamai pasaulinio mokslinių tyrimų finansavimo daliai lygią (t. y. ketvirtadalį) rinkos dalį.

1.2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nanotechnologijos yra atsirandančios technologijos, kurių galimybės įrodytos ir kurios daro revoliucinį poveikį, pvz., medžiagoms, IRT, gamtos mokslams, sveikatos priežiūrai ir vartojimo prekėms – po to, kai moksliniai tyrimai paverčiami revoliuciniais produktais ir gamybos procesais.

Nanotechnologijos yra atsirandančios technologijos, kurių galimybės įrodytos ir kurios daro revoliucinį poveikį, pvz., medžiagoms, IRT, gamybai, gamtos mokslams, sveikatos priežiūrai ir vartojimo prekėms – po to, kai moksliniai tyrimai paverčiami tvariais ir konkurencingais, proveržio produktais ir gamybos procesais.

Nanotechnologijoms tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo uždavinius. Sėkmingas šių svarbių pagrindinių didelio poveikio technologijų panaudojimas padės didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, nes sudarys sąlygas atsirasti naujoviškiems patobulintiems produktams ar efektyvesniems procesams ir padės spręsti ateities uždavinius.

Pasaulinis nanotechnologijų mokslinių tyrimų finansavimas nuo 6,5 mlrd. EUR 2004 m. iki 2008 m. padvigubėjo iki maždaug 12,5 mlrd. EUR, Sąjungai teko maždaug ketvirtadalis šios sumos. Europos Sąjunga yra pripažinta nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų lyderė: iki 2015 m. Sąjungoje turėtų veikti apie 4000 šios srities bendrovių.

Dabar Europai reikia išsaugoti savo poziciją pasaulinėje rinkoje ir nuo jos atsispirti skatinant plataus masto bendradarbiavimą tarp daugelio įvairių verčių grandinių ir tarp įvairių pramonės sektorių, siekiant proporcingai diegti šias technologijas į perspektyvius komercinius produktus. Kyla rizikos vertinimo ir valdymo bei atsakingo valdymo klausimai, kurie yra svarbūs veiksniai, galintys nulemti būsimą nanotechnologijų poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Dabar Europai reikia išsaugoti savo poziciją pasaulinėje rinkoje ir nuo jos atsispirti skatinant plataus masto bendradarbiavimą tarp daugelio įvairių verčių grandinių ir tarp įvairių pramonės sektorių, siekiant proporcingai diegti šias technologijas į saugius, tvarius ir perspektyvius komercinius produktus. Kyla rizikos vertinimo ir valdymo bei atsakingo valdymo klausimai, kurie yra svarbūs veiksniai, galintys nulemti būsimą nanotechnologijų poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Taigi vykdant veiklą daugiausia dėmesio skiriama plačiai paplitusiam ir atsakingam nanotechnologijų taikymui ekonomikoje, kad būtų sudarytos sąlygos gauti naudą, turinčią didelį poveikį visuomenei ir pramonei. Siekiant užtikrinti potencialias galimybes, įskaitant naujų bendrovių ir naujų darbo vietų kūrimą, per mokslinius tyrimus turėtų būti sukurtos reikalingos priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti standartizavimą ir reguliavimą.

Taigi vykdant veiklą daugiausia dėmesio skiriama atsakingam ir tvariam nanotechnologijų taikymui ekonomikoje, kad būtų sudarytos sąlygos gauti naudą, turinčią didelį poveikį visuomenei ir pramonei. Siekiant užtikrinti potencialias galimybes, įskaitant naujų bendrovių ir naujų darbo vietų kūrimą, per mokslinius tyrimus turėtų būti sukurtos reikalingos priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti standartizavimą ir reguliavimą.

1.2.3. Veiklos apmatai

1.2.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Naujos kartos nanomedžiagų, nanoprietaisų ir nanotechnologijų vystymas

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose.

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose, atsižvelgiant į atsargumo principą.

b) Saugaus nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

b) Saugaus ir patikimo nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai gerinimas ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą sukūrimas.

Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą gerinimas.

ba) Naujų nanomedžiagų, komponentų ir sistemų projektavimo, modeliavimo, apibūdinimo ir panaudojimo priemonių kūrimas

Siekiama ištirti, pavaizduoti ir kontroliuoti naujas nanomedžiagas ir sistemas pagal nanoskalę.

c) Visuomenės aspekto nanotechnologijose vystymas

c) Nanotechnologijų visuomenės aspekto vystymas

Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei.

Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei ir konkrečių nanotechnologijų prietaikų socialinio priimtinumo ir aktualumo vertinimas.

d) Veiksminga nanomedžiagų, komponentų ir sistemų sintezė ir gamyba

Dėmesys telkiamas į naujas operacijas, išmanųjį naujų ir dabartinių procesų sujungimą ir proporcingą didinimą, siekiant produktų masinės gamybos ir daugialypės paskirties gamyklų įrengimo, užtikrinant veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

Dėmesys telkiamas į naujas operacijas, išmanųjį naujų ir dabartinių procesų sujungimą ir proporcingą didinimą, siekiant produktų masinės gamybos ir lanksčios paskirties gamyklų įrengimo, užtikrinant veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

e) Pajėgumų didinimo technologijų, matavimo metodų ir įrangos vystymas

Dėmesys skiriamas technologijoms, kuriomis remiamas sudėtinių nanomedžiagų ir nanosistemų vystymas ir pateikimas rinkai.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.3. Pažangiosios medžiagos

1.3.1. Konkretus pažangiųjų medžiagų srities tikslas

Konkretus pažangiųjų medžiagų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra sukurti naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčių medžiagų, kad būtų galima kurti konkurencingesnius produktus, kurie daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išteklių naudojimui.

Konkretus pažangiųjų medžiagų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra sukurti naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčių medžiagų, kad būtų galima kurti konkurencingesnius produktus, kurie yra prieinamesni vartotojams ir daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išteklių naudojimui, ir pagerinti saugą ir patikimumą.

Medžiagos yra pramonės inovacijų esmė ir svarbiausias galimybių šaltinis. Didesnio žinių turinio, naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčios medžiagos yra būtinos pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi užtikrinti įvairiose taikymo srityse ir sektoriuose.

1.3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Kuriant geresnių eksploatavimo charakteristikų ir tvarius produktus bei procesus reikalingos naujos pažangios medžiagos. Naudojant šias medžiagas iš dalies įmanoma išspręsti mūsų pramonės ir visuomenės uždavinius, nes jų eksploatavimo charakteristikos yra geresnės, mažiau sunaudojama išteklių ir energijos, o produktai, kuriuose yra tokių medžiagų yra tvarūs – tai aktualu baigiamajame jų naudojimo etape.

Kuriant geresnių eksploatavimo charakteristikų ir tvarius produktus bei procesus ir norint pakeisti ribotus išteklius reikalingos naujos pažangios medžiagos. Naudojant šias medžiagas iš dalies įmanoma išspręsti mūsų pramonės ir visuomenės uždavinius, nes jų eksploatavimo charakteristikos yra geresnės, mažiau sunaudojama išteklių ir energijos, o produktai, kuriuose yra tokių medžiagų yra tvarūs – tai aktualu baigiamajame jų naudojimo etape.

Taikymu grindžiama plėtra dažnai susijusi su visiškai naujų medžiagų, pritaikytų užtikrinti numatytas eksploatavimo charakteristikas, kūrimu. Šios medžiagos yra didelės vertės gamybos tiekimo gandinės svarbi sudedamoji dalis. Jomis taip pat grindžiama kelių technologijos sričių (pvz., biomokslų, elektronikos ir fotonikos) ir beveik visų rinkos sektorių pažanga. Šios medžiagos yra svarbus produktų vertę didinantis ir charakteristikas gerinantis veiksnys. Apskaičiuota, kad pažangiųjų medžiagų vertė ir poveikis yra dideli, t. y. metinė augimo sparta apie 6 %, o numatomas rinkos dydis 2015 m. būtų maždaug 100 mlrd. EUR.

Prietaika grindžiama plėtra dažnai susijusi su visiškai naujų medžiagų, pritaikytų užtikrinti numatytas eksploatavimo charakteristikas, kūrimu. Šios medžiagos yra didelės vertės gamybos tiekimo gandinės svarbi sudedamoji dalis. Jomis taip pat grindžiama kelių technologijos sričių (pvz., biomokslų, elektronikos ir fotonikos) ir beveik visų rinkos sektorių pažanga. Šios medžiagos yra svarbus produktų vertę didinantis ir charakteristikas gerinantis veiksnys. Apskaičiuota, kad pažangiųjų medžiagų vertė ir poveikis yra dideli, t. y. metinė augimo sparta apie 6 proc., o numatomas rinkos dydis 2015 m. būtų maždaug 100 mlrd. EUR.

Medžiagos kuriamos taikant viso naudojimo ciklo požiūrį, nuo prieinamų medžiagų pateikimo iki naudojimo pabaigos (nuo „lopšio iki lopšio“), ir laikantis naujoviško požiūrio, kad būtų sumažinti jų pakeitimui reikalingi ištekliai. Nenutrūkstamasis naudojimas, perdirbimas ar antrinis medžiagų naudojimas pasibaigus jų tinkamumo naudoti ciklui ir susijusios socialinės inovacijos taip pat nagrinėjami.

Medžiagos kuriamos taikant viso naudojimo ciklo požiūrį, nuo prieinamų medžiagų pateikimo iki naudojimo pabaigos (nuo „lopšio iki lopšio“), ir laikantis inovacinio požiūrio, kad būtų sumažinti jų pakeitimui reikalingi ištekliai. Nenutrūkstamasis naudojimas, perdirbimas ar antrinis medžiagų naudojimas pasibaigus jų tinkamumo naudoti ciklui ir susijusios socialinės inovacijos taip pat nagrinėjami.

Siekiant spartinti pažangą, bus skatinamas kelias disciplinas aprėpiančio ir nuoseklumą užtikrinančio požiūrio taikymas, šiuo tikslu įtraukiant fiziką, chemiją, technikos mokslus, teorinį ir kompiuterinį modeliavimą, biologijos mokslus ir kaskart kūrybingesnį pramoninį projektavimą.

Siekiant spartinti pažangą, bus skatinamas kelias disciplinas aprėpiančio ir nuoseklumą užtikrinančio požiūrio, paremto pasaulyje pirmaujančios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros pasiekimais, taikymas, šiuo tikslu įtraukiant fiziką, chemiją, technikos mokslus, teorinį ir kompiuterinį modeliavimą, biologijos mokslus ir kaskart kūrybingesnį pramoninį projektavimą.

Skatinamas naujų žaliųjų inovacijų sąjungų ir pramonės bendradarbiavimas, kad pramonė galėtų įvairinti savo veiklą, plėsti savo verslo modelius, pakartotinai naudotų savo atliekas ir taip gamintų naują produkciją, pvz., CO2 kaip anglies pagrindą, iš kurio būtų gaminamos grynosios cheminės medžiagos ir alternatyvus kuras.

1.3.3. Veiklos apmatai

1.3.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Kompleksinės ir didelio poveikio medžiagų technologijos

Moksliniai funkcinių medžiagų, daugiafunkcių medžiagų ir struktūrinių medžiagų tyrimai, skirti inovacijoms visuose pramonės sektoriuose.

b) Medžiagų kūrimas ir perdirbimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir tvarų mastą, būtiną pramoninei būsimų produktų gamybai užtikrinti.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir tvarų mastą, būtiną pramoninei būsimų išmaniųjų produktų gamybai užtikrinti.

c) Medžiagų sudedamųjų dalių valdymas

Naujų ir novatoriškų metodų ir sistemų srities moksliniai tyrimai ir plėtra.

Naujų ir inovacinių medžiagų, komponentų ir sistemų gamybos metodų moksliniai tyrimai ir plėtra.

d) Tvariai ir mažo anglies dioksido kiekio pramonei skirtos medžiagos

Naujų produktų bei taikmenų kūrimas ir vartotojų elgsenos skatinimas, kurie grindžiami energijos paklausos mažinimu ir mažo anglies dioksido kiekio gamybos plėtros spartinimu.

Naujų medžiagų, komponentų, verslo modelių ir atsakingos vartotojų elgsenos, produktų ir prietaikų, mažinančių energijos paklausą ir palengvinančios mažai anglies dioksido naudojančios produkcijos gamybą, kūrimas.

da) Naujos žaliavos, skirtos chemijos pramonei, ir anglies dioksido panaudojimas

Vykdant veiklą dėmesys sutelkiamas į vidutinės trukmės ir ilgalaikį alternatyvios žaliavų bazės chemijos pramonei kūrimą, kad naftą, kaip anglies dioksido šaltinį, būtų galima pakeisti aplinkai nekenksmingais pakaitalais, taip pat į CO₂ surinkimo ir panaudojimo sistemas ir technologijas, skirtas CO₂ paversti produktais.

e) Kūrybinėms pramonės šakoms skirtos medžiagos

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą.

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą bei atkūrimą, taip pat naujoviškas medžiagas.

f) Metrologija, apibūdinimas, standartizavimas ir kokybės kontrolė

f) Metrologija, apibūdinimas, standartizavimas, sertifikavimas ir kokybės kontrolė

Apibūdinimo, neardomojo vertinimo ir prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo technologijų taikymo medžiagotyroje ir technikoje skatinimas.

Apibūdinimo, neardomojo vertinimo, nuolatinio vertinimo ir stebėsenos, prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo technologijų taikymo medžiagotyroje ir technikoje skatinimas.

g) Medžiagų naudojimo optimizavimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo iniciatyvas ir naujoviškus požiūrius į verslo modelį.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo pakaitalus ir alternatyvas, inovacinio veiklos modelio metodus ir svarbiausių išteklių nustatymą.

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.4 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.4. Biotechnologijos

1.4.1. Konkretus biotechnologijų srities tikslas

Konkretus biotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra kurti konkurencingus, tvarius ir naujoviškus pramonės produktus ir procesus bei padėti diegti inovacijas keliuose Europos sektoriuose, pvz., žemės ūkio, maisto, cheminių medžiagų ir sveikatos.

Konkretus biotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra kurti konkurencingus, tvarius, saugius ir patikimus ir inovacinius pramonės produktus ir procesus bei padėti diegti inovacijas keliuose Europos sektoriuose, pvz., sveikatos, cheminių medžiagų, energetikos, žemės ūkio, miškininkystės ir maisto.

Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas padės užtikrinti Europos pramonės pirmavimą taikant šią didelio poveikio technologiją. Šia poziciją dar labiau sustiprintų integruotas saugos vertinimas ir bendrosios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.

Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas parems šią technologiją. Šią poziciją sustiprintų integruotas sveikatos ir saugos vertinimas, technologijos naudojimo poveikio ekonomikai ir aplinkai vertinimas ir bendrosios bei konkrečios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.

1.4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO2). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijas galima sukurti naujas prietaikas ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytinos pramoninės ir žemės ūkio prietaikos, įskaitant augalinių vaistų, maisto ir pašarų gamybą, biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO2). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti inovacines pramonės, sveikatos, energetikos, chemijos ir aplinkos srities prietaikas. Numatoma, kad besiformuojantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Kiti svarbūs inovacijų šaltiniai atsiranda mezgantis biotechnologijų ir kitų didelio poveikio bei kelias sritis aprėpiančių technologijų ryšiams, visų pirma nanotechnologijos ir informacinės bei ryšio technologijos. Tokias inovacijas būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui, matavimo ir diagnostikos srityse.

1.4.3. Veiklos apmatai

1.4.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Pažangiausių biotechnologijų, kurios yra svarbiausias būsimų inovacijų veiksnys, kūrimo skatinimas

a) Tvarių pažangiausių biotechnologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių būsimų inovacijų veiksnių, kūrimo skatinimas

Naujų technologijų (pvz., sintetinės biologijos, bioinformatikos ir sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus taikmenis, vystymas.

Naujų technologijų (pvz., biologijos sistemų, bioinformatikos ir sintetinės biologijos bei sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus produktus, prietaikas ir technologijas, vystymas, atsižvelgiant į atsargumo principą.

b) Biotechnologijomis grindžiami pramoniniai procesai

b) Biotechnologijomis grindžiami produktai ir pramoniniai procesai

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus, medžiagas ir tvarius procesus (naudojamus, pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, šviesolaidinių produktų ir medžio, tekstilės, krakmolo, maisto perdirbimo sektoriuose), vystymas ir jų aplinkosauginio bei sveikatos aspektų plėtojimas.

c) Naujoviškos ir konkurencingos platformų technologijos

c) Inovacinės ir konkurencingos platformų technologijos

Platformų technologijų (pvz., genomikos, metagenomikos, proteomikos, molekulinių priemonių) vystymas siekiant užtikrinti daugelio ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą.

Platformų technologijų (pvz., sistemų biologijos genomikos, metagenomikos, proteomikos, fenomikos, molekulinių priemonių ir ląstelinių platformų) vystymas siekiant užtikrinti daugelio sektorių, kurie turi poveikio ekonomikai, pirmavimą ir konkurencinį pranašumą. Vadovaujantis šiuo požiūriu, novatoriškoms MVĮ gali atsiverti dar daugiau galimybių.

ca) Aplinkos, visuomenės ir etikos uždaviniai

Vertinimo procesų, kurie apimtų plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, plėtojimas, kad būtų atsižvelgiama į aplinkos, visuomenės ir etikos uždavinius, susijusius su tam tikrų rūšių technologijomis.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.5 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.5. Pažangioji gamyba ir apdirbimas

1.5.1. Konkretus tikslas

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, aprėptų kelis gamybos sektorius bei apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujoviškesni produktai, procesai ir paslaugos.

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines gamybos įmones, sistemas ir procesus skatinant pagrindines didelio poveikio technologijas ir siekiant taikyti išsamesnėmis žiniomis pagrįstas, tvarias, efektyviai išteklius naudojančias ir efektyviai energiją vartojančias kelis gamybos sektorius aprėpiančias gamybos ir apdirbimo technologijas – taip būtų sukuriami saugūs ir patikimi inovaciniai produktai, procesai ir paslaugos.

1.5.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Gamybos sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, kuriame pagaminama apie 17 proc. BVP ir kuriame 2007 m. Europos Sąjungoje buvo maždaug 22 mln. darbo vietų. Sumažinus ekonomines kliūtis prekybai ir pasinaudojus komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis gamybai sukuriama stipri konkurencija, todėl ji perkeliama į šalis, kuriose bendrosios sąnaudos yra mažiausios. Kadangi Europoje mokami dideli atlyginimai, Europos požiūris į gamybą turi pasikeisti iš esmės, nes tik taip šis sektorius išliks konkurencingas pasaulio rinkoje; programa „Horizontas 2020“ gali padėti suburti visas susijusias suinteresuotąsias šalis šiam tikslui pasiekti.

Gamybos sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, kuriame pagaminama apie 17 proc. BVP ir kuriame 2007 m. Europos Sąjungoje buvo maždaug 22 mln. darbo vietų. Sumažinus ekonomines kliūtis prekybai ir pasinaudojus komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis gamybai sukuriama stipri konkurencija, todėl ji perkeliama į šalis, kuriose bendrosios sąnaudos yra mažiausios. Europos požiūris į gamybą turi pasikeisti iš esmės, nes tik taip šis sektorius išliks konkurencingas pasaulio rinkoje; programa „Horizontas 2020“ gali padėti suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus šiam tikslui pasiekti.

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų. Vykdydama tinkamai pagrįstą Sąjungos politiką Europa užtikrintų esamų pramonės sektorių plėtrą ir pasirūpintų naujais būsimais pramonės sektoriais.

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų.

Apytiksliai apskaičiuota, kad pažangiųjų gamybos sistemų sektoriaus vertė ir poveikis yra didelis; numatoma, kad rinkos dydis būtų apie 150 mlrd. EUR iki 2015 m., o bendras metinio augimo koeficientas – apie 5 proc. Siekiant užtikrinti Europos gamybos ir apdirbimo pajėgumus, Svarbu išlaikyti žinias ir kompetenciją.

Tvirtai vykdant Sąjungos politiką, Europos dabartinės pramonės šakos turėtų išaugti ir sustiprėti besiformuojančios ateities pramonės šakos; numatoma, kad rinkos dydis būtų apie 150 mlrd. EUR iki 2015 m., o bendras metinio augimo koeficientas – apie 5 proc. Siekiant užtikrinti Europos gamybos ir apdirbimo pajėgumus, Svarbu išlaikyti žinias ir kompetenciją.

Siekiant išlaikyti gamybos ir apdirbimo pajėgumus Europoje, labai svarbu išsaugoti žinias ir kompetenciją. Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama tvariai gamybai ir apdirbimui, būtinų techninių inovacijų diegimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, siekiant gaminti žinioms imlius produktus ir teikti žinioms imlias paslaugas, kurioms sunaudojama mažai medžiagų ir energijos. Europa šias didelio poveikio technologijas ir žinias turi perkelti į kitus gamybos sektorius, pvz., statybos sektorių, kuris yra pagrindinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o su statyba susijusiai veiklai sunaudojama apie 40 proc. viso Europoje sunaudojamos energijos kiekio, todėl išmetamas CO2 kiekis padidėja 36 proc. Šiame statybos sektoriuje sukuriama 10 proc. BVP ir jame yra 16 mln. darbo vietų Europoje; jos yra 3 milijonuose įmonių, iš kurių 95 proc. yra MVĮ, todėl, siekiant sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai, jame turi būti naudojamos naujoviškos medžiagos ir gamybos požiūriai.

1.5.3. Veiklos apmatai

1.5.3. Bendros veiklos kryptys

a) Būsimų gamyklų technologijos

Tvaraus pramonės augimo skatinimas palengvinant strateginį perėjimą Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie požiūrio, kurį pasirinkus būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė.

Skatinti tvarų pramonės augimą, palengvinant Europoje strateginį perėjimą nuo išlaidomis pagrįstos gamybos prie požiūrio, besiremiančio didelės pridėtinės vertės kūrimu ir efektyviu išteklių naudojimu.

b) Energiją tausojančių pastatų statybai reikalingos technologijos

b) Technologijos, sudarančios palankias sąlygas statyti energetiškai efektyvius ir nedidelį poveikį aplinkai turinčius pastatus

Sunaudojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas plėtojant ir diegiant tvarias statybos technologijas.

Sunaudojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas vykdant mokslinius tyrimus, plėtojant ir vykdant tvarias statybas, darant poveikį visai vertės grandinei, diegiant automatizavimo ir kontrolės technologijas ir mažinant bendrą pastatų poveikį aplinkai.

c) Tvariosios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos sunaudojančiuose apdirbimo pramonės sektoriuose

c) Tvariosios, mažo poveikio aplinkai ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos ir išteklių sunaudojančiuose apdirbimo pramonės sektoriuose

Apdirbimo pramonės sektorių konkurencingumo didinimas iš esmės gerinant išteklių ir energijos naudojimo veiksmingumą ir šių sektorių poveikio aplinkai apribojimas taikant visą vertės grandinę, skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą, taip pat integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, išmanios bei pažangios kontrolės sistemų technologijas ir alternatyvių, tvaresnių pramonės procesų taikymą.

d) Nauji tvarieji verslo modeliai

Koncepcijų ir metodų, skirtų lankstiems žiniomis pagrįstiems verslo modeliams, rengimas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.

Koncepcijų ir metodų, skirtų lankstiems žiniomis pagrįstiems verslo modeliams, rengimas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Parama naujų su ekologinėmis inovacijomis susijusių verslo modelių ir alternatyvių produktyvaus išteklių panaudojimo metodų kūrimui.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.6. Kosmosas

1.6.1. Konkretus kosmoso srities tikslas

Konkretus kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra skatinti kurti konkurencingą ir inovacijas diegiantį kosmoso sektorių bei mokslinių tyrimų bendriją, kad būtų kuriama ir naudojama su kosmosu susijusi infrastruktūra ir taip siekiama būsimų Sąjungos politikos tikslų bei tenkinami visuomenės poreikiai.

Konkretus kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra skatinti kurti konkurencingą ir inovacijas diegiančią kosmoso pramonę bei mokslinių tyrimų bendriją, kad būtų naudojama su kosmosu susijusi infrastruktūra, prietaikos ir paslaugos, ir taip siekiama būsimų Sąjungos politikos tikslų bei tenkinami visuomenės poreikiai.

Europos kosmoso sektoriaus stiprinimas remiant kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas yra svarbus norint išlaikyti ir užtikrinti Europos gebėjimą rengti ir atlikti su kosmosu susijusias operacijas, kuriomis būtų remiama įvairių sričių Sąjungos politika, tarptautiniai strateginiai interesai ir konkurencingumas, palyginti su esamomis kitomis ir naujomis kosmosą tiriančiomis tautomis.

Europos viešojo ir privačiojo kosmoso sektoriaus stiprinimas remiant kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas, žemės stebėjimo, navigacijos, mokslo ir tyrimų srityse yra svarbus norint išlaikyti ir užtikrinti Europos gebėjimą rengti ir atlikti su kosmosu susijusias operacijas, kuriomis būtų remiama įvairių sričių Sąjungos politika, tarptautiniai strateginiai interesai ir konkurencingumas, palyginti su esamomis kitomis ir naujomis kosmosą tiriančiomis tautomis ir įmonėmis. Sąjungos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir valstybių narių veiklos plėtojamos ir įgyvendinamos taip, kad papildytų viena kitą.

1.6.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija, ryšio priemonės, orų prognozė ir geografinė informacija), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.

Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija ir ryšio priemonės, taip pat orų prognozė ir geografinė informacija, gaunama stebint Žemę iš palydovų), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika ir Afrika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų fundamentinės fizikos ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.

Moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis grindžiami su kosmosu susiję pajėgumai, kurie svarbūs Europos visuomenei. Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug 25 proc. kosmosui skiriamo biudžeto išleidžia moksliniams tyrimams ir plėtrai, o Sąjunga šiems tikslams išleidžia mažiau nei 10 proc. Be to, moksliniai kosmoso tyrimai Sąjungoje vykdomi pagal atskiras kelių valstybių narių nacionalines programas. Siekiant išlaikyti technologinį ir konkurencinį pirmavimą būtina Sąjungos lygiu imtis veiksmų, kad būtų koordinuojami su kosmosu susiję moksliniai tyrimai, skatinamas visų valstybių narių mokslo darbuotojų dalyvavimas ir šalinamos kliūtys kurti kelias valstybes nares apimančius bendrus su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų projektus. Šiuos veiksmus būtina koordinuoti su Europos kosmoso agentūra, kuri nuo 1975 m. sėkmingai tvarkė ir derino kelių valstybių narių grupės vyriausybių veiklą užtikrinant pramoninį palydovų kūrimą ir organizuojant kosmoso tyrimo skrydžius. Be to, informacija, kuri surenkama naudojantis Europos palydovais, suteikia didesnes galimybes toliau plėtoti naujoviškas su palydovais susijusias paslaugas. Ši veikla yra būdingas MVĮ veiklos sektorius, todėl ji turėtų būti remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėmis siekiant visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir visų pirma ypač didelėmis dviem Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms „Galileo“ ir GMES skirtomis investicijomis.

Moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis grindžiami su kosmosu susiję pajėgumai, kurie svarbūs Europos visuomenei. Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug 25 proc. kosmosui skiriamo biudžeto išleidžia moksliniams tyrimams ir plėtrai, o Sąjunga šiems tikslams išleidžia mažiau nei 10 proc. Be to, moksliniai kosmoso tyrimai Sąjungoje vykdomi pagal valstybių narių nacionalines ir EKA programas. Siekiant išlaikyti technologinį ir konkurencinį pirmavimą būtina Sąjungos lygiu imtis veiksmų, kad būtų koordinuojami su kosmosu susiję moksliniai tyrimai, skatinamas visų valstybių narių tyrėjų dalyvavimas ir šalinamos kliūtys kurti kelias valstybes nares apimančius bendrus su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų projektus. Šiuos veiksmus būtina koordinuoti su Europos kosmoso agentūra, kuri nuo 1975 m. sėkmingai tvarkė ir derino kelių valstybių narių grupės vyriausybių veiklą užtikrinant pramoninį palydovų kūrimą ir organizuojant kosmoso tyrimo skrydžius. Be to, informacija, kuri surenkama naudojantis Europos palydovais, suteikia didesnes galimybes toliau plėtoti inovacines su palydovais susijusias paslaugas. Ši veikla yra būdingas MVĮ veiklos sektorius, todėl ji turėtų būti remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėmis siekiant visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir visų pirma ypač didelėmis dviem Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms „Galileo“ ir GMES skirtomis investicijomis, taip pat reikėtų remti elektroninių ryšių sektorių, nes taip būtų prisidedama siekiant Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės tikslų.

Kosmosas, žinoma, peržengia žemės sienas ir suteikia nepaprastas pasaulinio lygio galimybes, todėl atsiranda sąlygos rengti didelio masto projektus, kurie (pvz., tarptautinė kosmoso stotis, informavimo apie padėtį kosmose sistema) įgyvendinami bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu. Artimiausiais dešimtmečiais norint aktyviai dalyvauti šiuose tarptautiniuose su kosmosu susijusiuose projektuose privaloma vykdyti bendrą Europos kosmoso politiką ir Europos lygiu atlikti kosmosui skirtus mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atliktini moksliniai kosmoso tyrimai yra derinami su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais, kuriuos nuolat apibrėžia Sąjungos Kosmoso tarybos ir Europos Komisija.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atliktini moksliniai kosmoso tyrimai yra derinami su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais ir Europos veiksmų programų poreikiais, kuriuos nuolat apibrėžia Sąjungos Kosmoso tarybos ir Europos Komisija.

1.6.3. Veiklos apmatai

1.6.3. Bendros veiklos kryptys

a) Europos konkurencingumo, savarankiškumo ir inovacijų Europos kosmoso sektoriuje užtikrinimas

Šis tikslas aprėpia konkurencingo ir verslaus kosmoso sektoriaus sukūrimą ir plėtrą bei pasaulinio lygio kosmoso mokslinių tyrimų bendrijos subūrimą, siekiant išlaikyti Europos pirmavimą ir savarankišką kosmoso technologiją, skatinti kosmoso sektoriaus inovacijas ir suteikti galimybę diegti kosmosu grindžiamas žemės tyrimo inovacijas, pvz., nuotolinio matavimo ir navigacijos duomenų naudojimas.

Šis tikslas aprėpia konkurencingo, tvaraus ir verslaus kosmoso sektoriaus išsaugojimą ir tolesnę plėtrą bei pasaulinio lygio kosmoso mokslinių tyrimų bendrijos subūrimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos pirmavimą užtikrinant, kad būtų galima konkurencingomis sąlygomis naudotis reikiamomis tinkamai išvystytomis, pakankamai nepriklausomomis technologijomis, ir išsaugoti bei sustiprinti savarankiškumą strateginiuose subsektoriuose, pavyzdžiui, prieigos prie kosmoso ar ypatingos svarbos technologijų subsektoriuose, įskaitant ekologiškus sprendimus, skatinti kosmoso sektoriaus inovacijas ir suteikti galimybę diegti kosmosu grindžiamas žemės tyrimo inovacijas, pvz., nuotolinio matavimo ir navigacijos duomenų naudojimas.

b) Daryti pažangą kosmoso technologijų srityje

Šia veikla siekiama, pradedant idėjomis ir baigiant demonstravimu kosmose, kurti pažangias kosmoso technologijas ir operacijų koncepcijas, įskaitant navigaciją ir nuotolinį aptikimą, bei kosmose esančio turto apsaugą nuo nuolaužų ir saulės spinduliuotės. Norint kurti ir naudoti pažangias kosmoso technologijas, privalomas nuolatinis aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų švietimas ir mokymas.

Šia veikla siekiama, pradedant idėjomis ir baigiant demonstravimu kosmose, kurti ir įgyvendinti pažangias kosmoso technologijas ir operacijų koncepcijas. Tai apima technologijas, skirtas kosmose esančio turto apsaugai nuo nuolaužų ir saulės spinduliuotės plyksnių, taip pat skirtas palydovinei telekomunikacijai, navigacijai, elektroninei komunikacijai ar telekomunikacijai ir nuotolinio aptikimo užduotims. Norint kurti ir naudoti pažangias kosmoso technologijas, privalomas nuolatinis aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų švietimas ir mokymas, taip pat glaudus jų ir kosmoso prietaikų vartotojų tarpusavio ryšys.

c) Galimybė taikyti palydovais gautus duomenis

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant ir platinant duomenis būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programa „Galileo“ arba klimato kaitos klausimams skirta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą, standartizavimą ir tvarias galimybes jais naudotis , taip pat remti su šiais duomenimis susijusių naujų informacinių produktų ir paslaugų kūrimą. Jeigu tvarkant, platinant ir tarpusavyje susiejant duomenis, ypač skatinant laisvą prieigą prie Žemės mokslų duomenų ir metaduomenų ir keitimąsi jais, būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., taikant Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS), visų pirma visapusiškai panaudojant GMES programą kaip jos pagrindinį europinį indėlį, Europos palydovinės navigacijos programą „Galileo“ arba sukūrus klimato kaitos ir vandenynų stebėsenos klausimams skirtą Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją. Bus remiamas spartus šių inovacijų diegimas atitinkamose prietaikose. Tai, be kita ko, apima duomenų panaudojimą tolesniems moksliniams tyrimams.

d) Europos moksliniai tyrimai, skirti tarptautinei kosmoso srities partnerystei paremti

Kosmoso įmonės yra pasaulinio masto įmonės. Ši ypatybė visų pirma būdinga Informavimo apie padėtį kosmose sistemai (SSA) ir daugeliui kosmoso mokslo ir tyrimo projektų. Plėtojant šią tarptautinę partnerystę sukuriama vis daugiau pažangiųjų kosmoso technologijų. Užtikrinant galimybę naudotis šiomis technologijomis galima tikėtis sėkmingos Europos mokslo darbuotojų ir pramonės veiklos.

da) Investicijų į programą „Galileo“ ir EGNOS grąžos ir Europos pirmavimo vartotojų grandies prietaikų srityje užtikrinimas

Palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ ir EGNOS yra strateginė Europos investicija ir norint gauti sistemų socialinę ir ekonominę naudą būtina išvystyti inovacines vartotojų grandies prietaikas. Profesionalios prietaikos, pavyzdžiui tiksliojo žemės ūkio, geodezijos, laiko nustatymo ir sinchronizavimo srityse, turi padidinti programų EGNOS ir „Galileo“, veikiančių užtikrinant sinergiją su žemės stebėjimo paslaugomis, įtaką užtikrinant Europos pirmavimą pramonėje.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Prieiga prie rizikos kapitalo

2. Galimybė gauti rizikos finansavimą

2.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padėti pašalinti rinkos trūkumus, susijusius su prieiga prie rizikos kapitalo atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas.

Konkretus tikslas yra padėti pašalinti rinkos trūkumus, susijusius su galimybe gauti rizikos finansavimą atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiklosčiusi nepalanki padėtis, visų pirma inovacinėms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios išsiskiria didelėmis augimo galimybėmis. Užtikrinant finansavimą nustatyti keli pagrindiniai rinkos trūkumai, nes su inovacijomis susiję siektini politikos tikslai kelia pernelyg didelę riziką, kurią dažniausiai turi prisiimti rinka.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiklosčiusi nepalanki padėtis, visų pirma novatoriškoms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, turinčioms daug augimo galimybių. Užtikrinant finansavimą nustatyti keli pagrindiniai rinkos trūkumai, nes su inovacijomis susiję siektini politikos tikslai kelia pernelyg didelę riziką, kurią dažniausiai turi prisiimti rinka.

Skolos priemonė ir nuosavo kapitalo priemonė padės įveikti šias problemas: ji turėtų pagerinti atitinkamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos finansavimo ir rizikos profilius. Todėl, savo ruožtu, bendrovėms ir kitiems gavėjams būtų palengvintos sąlygos gauti paskolas, garantijas ir kitų rūšių rizikos kapitalą; būtų skatinamas investavimas ankstyvame etape ir naujų rizikos kapitalo fondų plėtra; pagerėtų žinių perdavimas ir intelektinės nuosavybės rinka; būtų pritraukiami fondai į rizikos kapitalo rinką; ir apskritai būtų paskatintas perėjimas nuo naujų produktų ir paslaugų koncepcijų kūrimo, jų platinimo ir demonstravimo prie jų teikimo rinkai.

Skolos priemonė ir nuosavo kapitalo priemonė, pagerindamos atitinkamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos finansavimą ir rizikos profilius, padės įveikti šias problemas. Todėl, savo ruožtu, bendrovėms ir kitiems gavėjams būtų palengvintos sąlygos gauti paskolas, garantijas ir kitų rūšių rizikos kapitalą; būtų skatinamas investavimas ankstyvame etape ir naujų rizikos kapitalo fondų plėtra; pagerėtų žinių perdavimas ir intelektinės nuosavybės rinka; būtų pritraukiami fondai į rizikos kapitalo rinką; apskritai būtų paskatintas perėjimas nuo naujų produktų ir paslaugų koncepcijų kūrimo, jų platinimo ir demonstravimo prie jų teikimo rinkai.

Turėtų padidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotumas investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei taip prisidėti siekiant pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų: iki dešimtmečio pabaigos į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Naudojant finansines priemones taip pat būtų padedama siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų visuose sektoriuose ir politikos srityse, kurie svarbūs sprendžiant visuomenės uždavinius (pvz., klimato kaita, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas, maisto tiekimo pasaulyje užtikrinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas ir visuomenės senėjimas), didinant konkurenciją, remiant tvarų, integracinį augimą ir aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimą.

Turėtų padidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotumas investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir tai turėtų padėti siekiant pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų: iki dešimtmečio pabaigos į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Naudojant finansines priemones taip pat būtų padedama siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų visuose sektoriuose ir politikos srityse, kurie svarbūs sprendžiant visuomenės uždavinius (pvz., klimato kaita, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas, apsirūpinimo maistu saugumo pasaulyje užtikrinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas ir visuomenės senėjimas), didinant konkurenciją, remiant tvarų, integracinį augimą ir aplinkos apsaugos bei kitų viešųjų gėrybių teikimą.

2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Būtina taikyti moksliniams tyrimams ir investicijoms skirtą Sąjungos lygmens skolos priemonę, siekiant padidinti tikimybę, kad bus suteiktos paskolos ir garantijos, o mokslinių tyrimų ir investicijų politikos tikslai bus pasiekti. Atrodo, kad su rizika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų paskolų ir garantijų paklausos ir pasiūlos dabartinė neatitiktis rinkoje, dėl kurios priimta Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF), nebus pašalinta ir komerciniai bankai vengs teikti su didele rizika susijusių paskolų. Pradėjus RSFF priemonę taikyti nuo 2007 m. vidurio, RSFF paskolos paklausa yra didelė: pirmame etape (2007–2010 m.) jos naudojimas numatytą pradinį vertinimą viršijo daugiau nei 50 proc., vertinant pagal patvirtintų paskolų skaičių (7,6 mlrd. EUR palyginti su planuotais 5 mlrd. EUR).

Būtina taikyti moksliniams tyrimams ir investicijoms skirtą Sąjungos lygmens skolos priemonę, siekiant padidinti tikimybę, kad bus suteiktos paskolos ir garantijos ir pasiekti mokslinių tyrimų ir investicijų politikos tikslai. Atrodo, kad su rizika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų paskolų ir garantijų paklausos ir pasiūlos dabartinė neatitiktis rinkoje, dėl kurios priimta Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF), nebus pašalinta ir komerciniai bankai vengs teikti su didele rizika susijusias paskolas. RSFF paskolos paklausa yra didelė nuo 2007 m. vidurio, kai buvo pradėta taikyti ši priemonė: pirmame etape (2007–2010 m.) jos naudojimas pradinius lūkesčius viršijo daugiau nei 50 proc., vertinant pagal patvirtintų paskolų skaičių (7,6 mlrd. EUR, palyginti su planuotais 5 mlrd. EUR).

Be to, bankams paprastai trūksta gebėjimų įvertinti žinių turtą, pvz., intelektinę nuosavybę, todėl jie dažniausiai nenori investuoti į žiniomis grindžiamas bendroves. Todėl daugelis įsisteigusių inovacinių bendrovių – ir stambios, ir smulkios – negali gauti paskolų su didele rizika susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti. Europos investicijų bankas, valdantis skolos priemonę Komisijos vardu, turės įgaliojimus skolinti lėšų projektams, susijusiems su didele technologine rizika, finansuoti, o ne tik palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis siūlyti paskolas projektams, susijusiems su nedidele technologine rizika, finansuoti. Vis dėlto šiems įgaliojimams bus taikomi portfelio ir projekto rizikos valdymo kriterijai, atitinkami rizikos rentabilumo kriterijai ir priežiūra, pritaikyta prie siekiamų tikslų.

Finansavimą bus galima gauti neužtikrintųjų paskolų forma.

Šie rinkos trūkumai iš esmės susiformuoja dėl neapibrėžtumo, netinkamai pateikiamos informacijos ir didelių sąnaudų, jeigu būtų mėginama spręsti šiuos klausimus: neseniai įsisteigusių bendrovių veiklos duomenys yra ganėtinai negausūs, kad jie patenkintų galimų skolintojų poreikius; net senokai įsisteigusios bendrovės negali pateikti pakankamai informacijos, o pradedant investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas nėra aišku, ar vykdant veiklą bus sukurta paklausi inovacija.

Šie rinkos trūkumai iš esmės susiformuoja dėl neapibrėžtumo, netinkamai pateikiamos informacijos ir didelių sąnaudų, susijusių su mėginimais spręsti šiuos klausimus: neseniai įsisteigusių bendrovių veiklos duomenys yra gana negausūs, kad jie patenkintų galimų skolintojų poreikius; dažnai net senokai įsisteigusios bendrovės negali pateikti pakankamai informacijos, o pradedant investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas nėra aišku, ar vykdant veiklą bus sukurta paklausi inovacija.

Ši problema taip pat daro itin didelį poveikį žinių ir technologijų iš viešuosius mokslinius tyrimus atliekančių universitetų ir mokslinių tyrimų centrų perdavimo verslo įmonėms procesams, kai reikalaujama patvirtinti, pateikiant atitinkamus koncepcijos įrodymus, kokias novatoriškas galimybes rinkai suteiks žinios ir technologijos, kurias ketinama perduoti.

Be to, įmonės, kurios dar tik rengia koncepcijas ar veiklą vykdo naujose srityse, paprastai nevykdo kokios nors reikšmingesnės šalutinės veiklos. Kitas kliuvinys, kai vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukuriamas komercinis produktas ar procesas, iškylančios abejonės, ar veiklą vykdanti įmonė sugebės pati pasinaudoti šio produkto ar proceso teikiama nauda.

Be to, įmonės, kurios dar tik rengia koncepcijas ar veiklą vykdo naujose srityse, paprastai nevykdo kokios nors reikšmingesnės šalutinės veiklos. Kitas kliuvinys yra tai, kad net ir tada, kai vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukuriamas komercinis produktas ar procesas, išlieka abejonių, ar veiklą vykdanti įmonė gebės pati pasinaudoti šio produkto ar proceso teikiama nauda.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu skolos priemonė padeda pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant būtų suteikiama galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų institucijos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatintų bendroves į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų pinigų nei jos šiaip būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padės viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais arba naujoviškų produktų ar paslaugų viešaisiais pirkimais.

Kalbant apie Sąjungos pridėtinę vertę, skolos priemonė padeda pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant būtų suteikiama galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų institucijos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatintų bendroves į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų pinigų nei jos šiaip būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padėtų viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikikomerciniais viešaisiais pirkimais arba naujoviškų produktų ar paslaugų viešaisiais pirkimais.

Sąjungos lygiu būtina sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, kuri padėtų pagerinti nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą, būtina investicijoms pirmame ir augimo etape, paskatintų Sąjungos rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Technologijos perdavimo etape ir pirmame etape naujos bendrovės patenka į „mirties slėnį“: valstybės dotacijos nutraukiamos ir nėra jokios galimybės užsitikrinti privatų finansavimą. Šiuo metu valstybės parama, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų parengiamajam ir pradiniam etapams, kad taip būtų užpildyta minėta spraga, teikiamos per daug fragmentiškai ir su pertraukomis arba už jų valdymą atsakingiems asmenims trūksta reikalingos kompetencijos. Be to, dauguma Europos rizikos kapitalo fondų yra per maži, kad jų lėšomis būtų skatinamas novatoriškų įmonių augimas, ir nesudaro kritinės masės, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Sąjungos lygiu būtina sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, kuri padėtų pagerinti nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą, būtiną investicijoms pirmame ir augimo etape, paskatintų Sąjungos rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Technologijos perdavimo etape ir pirmame etape naujos bendrovės patenka į „mirties slėnį“: valstybės dotacijos nutraukiamos ir nėra jokios galimybės užsitikrinti privatų finansavimą. Šiuo metu valstybės parama, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų parengiamuoju ir pradiniu etapais siekiant užpildyti šią spragą, yra pernelyg fragmentiška ir teikiama su pertrūkiais arba už jos valdymą atsakingi asmenys neturi reikiamos kompetencijos. Be to, dauguma Europos rizikos kapitalo fondų yra per maži, kad jų lėšomis būtų skatinamas novatoriškų įmonių augimas, ir nesudaro kritinės masės, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Pasekmės yra sunkios. Iki finansų krizės Europos rizikos kapitalo fondai į MVĮ investuodavo apie 7 mlrd. EUR per metus, o 2009 m. ir 2010 m. investuota maždaug 3–4 mlrd. EUR. Sumažėjęs rizikos kapitalo finansavimas turėjo įtakos įsteigtų įmonių, kurioms teiktas rizikos kapitalas, skaičiui: 2007 m. rizikos kapitalas skirtas maždaug 3 000 MVĮ, o 2010 m. – tik 2 500 MVĮ.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildo nacionalines sistemas, kurių nėra galimybės naudoti kaip tarpvalstybinių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiu etapu sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Augimo etape tik Europos lygiu įmanoma užtikrinti būtiną mastą ir veiksmingą privačiojo sektoriaus investuotojų, kurie svarbūs užtikrinant savarankiškos rizikos kapitalo rinkos veikimą, dalyvavimą.

Kalbant apie Sąjungos pridėtinę vertę, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildys nacionalines sistemas, kurios negali būti taikomos tarpvalstybinėms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiame etape sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Augimo etape tik Europos lygiu įmanoma užtikrinti būtiną mastą ir veiksmingą privačiojo sektoriaus investuotojų, kurie svarbūs užtikrinant savarankiškos rizikos kapitalo rinkos veikimą, dalyvavimą.

Skolos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurias papildo kartu su jomis taikomos priemonės, padės siekti programos „Horizontas 2020“ politikos tikslų. Šiuo tikslu jos taikomos siekiant konsoliduoti ir pagerinti Europos mokslo pagrindo kokybę, skatinti verslui skirtus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir sprendžiant visuomenės uždavinius, sutelkiant dėmesį į bandomąją, demonstravimo veiklą, bandymo įrenginius ir pateikimą rinkai. Reikėtų numatyti konkrečius paramos veiksmus, kaip antai MVĮ informavimo ir įgūdžių lavinimo veikla. Regionų valdžios institucijos, MVĮ asociacijos, prekybos rūmai ir finansiniai tarpininkai turėtų dalyvauti planuojant ir įgyvendinant šią veiklą.

Be to, jos padėtų siekti kitose programose ir politikos srityse iškeltus mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), klimato politikos (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir prisitaikymas prie klimato kaitos) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP). Nacionalinių ir regioninių finansinių priemonių papildomumas plėtojamas atsižvelgiant į Bendrąją strateginę sanglaudos politikos programą, kurioje numatyta didinti finansavimo priemonių svarbą.

Be to, jos padėtų pasiekti kitose programose ir politikos srityse, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), klimato politikos (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir prisitaikymas prie klimato kaitos) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP), iškeltus mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus. Nacionalinių ir regioninių finansinių priemonių papildomumas plėtojamas atsižvelgiant į bendrąją strateginę sanglaudos politikos programą, kurioje numatyta didinti finansavimo priemonių svarbą.

Rengiant šias priemones atsižvelgiama į būtinybę šalinti konkrečius rinkos trūkumus, užtikrinti charakteristikas (pvz., dinamizmo laipsnį ir bendrovės kūrimo spartą) ir šių bei kitų sričių finansavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus galima koreguoti.

Rengiant šias priemones atsižvelgiama į būtinybę šalinti konkrečius rinkos trūkumus, užtikrinti charakteristikas (pvz., dinamizmo laipsnį ir bendrovės kūrimo spartą) ir šių bei kitų sričių finansavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima koreguoti šioms priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus.

Nuosavo kapitalo priemonė ir MVĮ skirta skolos priemonės linija bus taikomos įgyvendinant dvi ES finansines priemones, pagal kurias MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei augimui skatinti suteikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, be to, kartu bus taikomos Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos nuosavo kapitalo ir skolos priemonės.

2.3. Veiklos apmatai

2.3. Bendros veiklos kryptys

a) Skolos priemonė, padedanti gauti paskolų finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms: „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“

a) Skolos priemonė, padedanti gauti paskolų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti: „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“

Siekiama pagerinti prieigą prie paskolų finansavimo – paskolos, garantijos, priešinės garantijos ir kitos paskolos ir rizikos kapitalo formos – viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, vykdantiems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriai sėkmingai užbaigti būtinos rizikingos investicijos. Pirmenybė skiriant paramą teikiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios susietos su pažangumo potencialu.

Siekiama pagerinti galimybę pasinaudoti finansavimu per paskolas – t. y. per paskolas, garantijas, priešines garantijas ir kitas paskolos ir rizikos kapitalo formas – viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, vykdantiems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriai sėkmingai užbaigti būtinos rizikingos investicijos. Pirmenybė skiriant paramą teikiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios susietos ne tik su didele rizika, bet ir su dideliu pažangumo potencialu. Daugiau dėmesio reikia skirti rizikai, susijusiai su projektu, o ne rizikai, susijusiai su įmone, ypač MVĮ atvejais. Siekiant užtikrinti kritinę masę ir taikyti visos inovacijų grandinės metodą, jos bus pirmiausiai taikomos veiklai, kuri vykdoma dėl kitų veiksmų, finansuojamų pagal programą „Horizontas 2020“, įskaitant paramą 3-iai naujos specialiosios MVĮ priemonės stadijai.

Turint mintyje, kad vienas iš programos „Horizontas 2020“ tikslų yra padėti mažinti atotrūkį tarp MTTP ir inovacijų, padedant teikti rinkai naujus ar tobulesnius produktus ir paslaugas, ir atsižvelgiant į kritinį koncepcijos įrodymų etapo vaidmenį žinių perdavimo procese, bus nustatomi mechanizmai, suteikiantys galimybę finansuoti koncepcijos įrodymų etapus, kurie būtini siekiant patvirtinti perduodamų mokslinių tyrimų rezultatų ar išradimų svarbą, aktualumą ir būsimą novatorišką poveikį.

Galutiniai tiksliniai gavėjai turi būti potencialūs įvairių dydžių juridiniai subjektai, galintys skolintis ir mokėti pinigus, ir, visų pirma, MVĮ, sugebančios kurti inovacijas ir sparčiai plėstis; vidutinės kapitalizacijos įmonės ir stambios bendrovės; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros objektai; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir specialios paskirties priemonės ar projektai.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių juridiniai subjektai, galintys skolintis ir mokėti pinigus, ir, visų pirma, MVĮ, turinčios pajėgumų kurti inovacijas ir sparčiai plėstis; vidutinės kapitalizacijos įmonės ir stambios bendrovės; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros objektai; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir specialios paskirties priemonės ar projektai.

Skolos priemonės finansavimą sudaro dvi pagrindinės dalys:

1) Paskolų ir garantijų teikimas laikantis pirmumo principo, konkrečią paramą teikiant gavėjams, pvz.,. MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Šis komponentas turi būti susietas su nuolatiniu ir nenutrūkstamu augimu, kuris nustatomas pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (ji susieta su paklausa). Pagal MVĮ skirtą liniją remiama tokia veikla, kurios paskirtis – suteikti MVĮ ir kitiems subjektams, kurių veikla glaudžiai susijusi su moksliniais tyrimais ir plėtra arba (ir) su inovacijomis, daugiau galimybių gauti finansavimą.

1) Paklausa grindžiamas paskolų ir garantijų teikimas laikantis pirmumo principo, konkrečią paramą teikiant gavėjams, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Šis komponentas turi būti susietas su nuolatiniu ir nenutrūkstamu paskolų, teikiamų pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, augimu, kuris susijęs su paklausa. Pagal MVĮ skirtą liniją remiama tokia veikla, kurios paskirtis – suteikti MVĮ ir kitiems subjektams, kurių veikla grindžiama moksliniais tyrimais ir technologine plėtra arba (ir) inovacijomis, daugiau galimybių gauti finansavimą, kaip antai finansavimą, paremtą intelektine nuosavybe, arba suteikti galimybę nematerialųjį turtą naudoti kaip užstatą.

2) Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

b) Nuosavo kapitalo priemonė, padedanti finansuoti nuosavą kapitalą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos Sąjungos nuosavo kapitalo priemonės“

Siekiama padėti pašalinti Europos rizikos kapitalo rinkos trūkumus ir suteikti nuosavo kapitalo bei kvazinuosavo kapitalo, kad būtų patenkinami inovacijas diegiančių įmonių plėtros ir finansavimo poreikiai nuo parengiamojo etapo iki augimo ir plėtros. Pirmenybė teikiama programoje „Horizontas 2020“ nustatytiems tikslams ir susijusioms politikos sritims.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių įmonės, besiimančios ar pradedančios inovacijų diegimo veiklą – ypač inovacijas diegiančios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių įmonės, besiimančios ar pradedančios inovacijų diegimo veiklą – ypač novatoriškos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, rizikos kapitalo fondai pradiniame etape pavienėms įmonėms teiks rizikos kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą (įskaitant mišrųjį kapitalą). Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą augimo etapo investicijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, taip užtikrinant paramos tęstinumą bendrovių veiklos pradiniame ir plėtros etapais.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, dėmesys bus telkiamas į rizikos kapitalo fondus, teikiančius rizikos kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą (įskaitant mišrųjį kapitalą) ankstyvajame etape pavienėms įmonėms. Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą augimo etapo investicijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, taip užtikrinant paramos tęstinumą bendrovių veiklos pradiniame ir plėtros etapais.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, kuri bus visų pirma susiejama su paklausa, turi būti taikomas portfelio metodas, pagal kurį rizikos kapitalo fondai ir kiti panašūs tarpininkai atrenka bendroves, į kurias būtų investuojama.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, kuri visų pirma bus grindžiama paklausa, turi būti taikomas portfelio metodas, pagal kurį rizikos kapitalo fondai ir kiti panašūs tarpininkai atrenka bendroves, į kurias turi būti investuojama.

Lėšas galima skirti tais atvejais, kai reikia padėti siekti konkrečių politikos tikslų, o tai darant remiamasi teigiama Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos patirtimi, susijusia su lėšų skyrimu ekologinėms inovacijoms.

Lėšos skiriamos tais atvejais, kai reikia padėti siekti konkrečių politikos tikslų, ypač siekiant tikslų, susijusių su nustatytais visuomenės uždaviniais, o tai darant remiamasi teigiama Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos patirtimi, susijusia su lėšų skyrimu ekologinėms inovacijoms.

Pagal koncepcijos įrodymų finansavimo programą bus remiamas žinių ir technologijų perdavimas iki jų diegimo pramonėje etapo, siekiant patikrinti ir prireikus didinti novatorišką žinių ir technologijų perdavimo poveikį rinkoje, taip mažinant netikrumą ir riziką, susijusius su mokslinių tyrimų rezultatų ir išradimų, padarytų viešųjų mokslinių tyrimų srityje, perdavimu gamybos sektoriui.

Pagal steigimo liniją, kurią įgyvendinant remiami parengiamasis ir pradinis etapai, suteikiama galimybė, be kita ko, investuoti į žinių perdavimo organizacijas, pradinio kapitalo fondus, tarpvalstybinio pradinio kapitalo fondus, neformalaus investuotojo bendro finansavimo priemones, intelektinės nuosavybės turtą, intelektinės nuosavybės teisių mainų ir prekybos platformas ir pradinio etapo rizikos kapitalo fondus.

Pagal veiklos pradžios finansavimo programą, kurią įgyvendinant remiami parengiamasis ir pradinis etapai, suteikiama galimybė, be kita ko, investuoti į žinių perdavimo organizacijas, pradinio kapitalo fondus, tarpvalstybinio pradinio kapitalo ir pradinių etapų fondus, neformalaus investuotojo bendro finansavimo priemones, intelektinės nuosavybės turtą, intelektinės nuosavybės teisių mainų ir prekybos jomis platformas, pradinio etapo rizikos kapitalo fondus ir veiklos pradžios finansavimo fondų fondus, skirtus tarpvalstybinei veiklai, galbūt kartu naudojant Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje numatytą augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę (angl. EFG).

Pagal augimo liniją plėtros ir augimo etapo investicijos skiriamos kartu su Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos augimo etapo investicijoms skirtos nuosavo kapitalo priemonės lėšomis, įskaitant investicijas į fondų fondues, veikiančius tarptautiniu mastu ir investuojančius į rizikos kapitalo fondues, kurių dauguma koncentruojasi į temas, kurios susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Pagal augimo finansavimo programą plėtros ir augimo etapo investicijos skiriamos kartu su Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės lėšomis, įskaitant investicijas į privataus ir viešojo sektoriaus fondų fondus, veikiančius tarptautiniu mastu ir investuojančius į rizikos kapitalo fondus, kurių dauguma koncentruojasi į temas, kurios susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punkto 2.3 papunkčio b papunkčio 7 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgiant į ypač sudėtingą padėtį Europos rizikos kapitalo rinkoje ir į tai, kad reikia nedelsiant imtis priemonių, turėtų būti galima steigti bandomąjį rizikos kapitalo fondų fondą nuo būsimojo 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio pradžios.

Pagrindimas

Rizikos kapitalas – labai svarbus tūkstančių Europoje veiklą pradedančių novatoriškų įmonių ir spartaus augimo galimybėmis pasižyminčių MVĮ, kurioms labai sunku gauti finansavimą iš bankų, nes jų verslo modelis, nors yra daug žadantis, bet neišbandytas, finansavimo šaltinis. Bandomojo rizikos kapitalo fondų fondo steigimas padėtų kiek įmanoma padidinti ES biudžeto sverto poveikį, taigi ir kovoti su krize.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punkto 2.3 papunkčio b papunkčio 7 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nuosavo kapitalo priemonė, užtikrinanti nuosavo kapitalo finansavimą, turėtų būti valdoma kartu su Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje numatyta augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone (EFG), kaip viena integruota ES priemonė, siekiant įmonėms teikti rizikos kapitalo finansavimą, skirtą inovacijoms ir augimui nuo parengiamojo iki augimo etapo.

Pagrindimas

Faktiškai abi rizikos kapitalui remti skirtos priemonės, t. y. priemonė pagal programą „Horizontas 2020“ ir pagal programą COSME, kad jos galėtų efektyviai veikti ir patenkinti rinkos poreikius, turėtų būti viena integruota finansinė priemonė.

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse

3.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra skatinti augimą, didinant mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų skaičių, tenkinant įvairius su inovacijomis susijusius įmonių poreikius per visą inovacijų (bet kurios rūšies) ciklą, ir taip kurti sparčiau besiplečiančias, tarptautinėje rinkoje veiklą vykdančias MVĮ.

Konkretus tikslas yra skatinti tvarų ekonomikos augimą, didinant mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų skaičių, tenkinant įvairius su inovacijomis susijusius įmonių poreikius per visą inovacijų (bet kurios rūšies) ciklą, ir taip kurti daugiau sparčiai augančių, tarptautiniu mastu veiklą vykdančių MVĮ.

Atsižvelgiant į svarbų MVĮ vaidmenį Europos ekonomikoje, su MVĮ susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs norint padidinti konkurencingumą, paskatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip padėti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“, visų pirma jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, nustatytus tikslus.

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis, o jų inovacijų diegimo galimybės yra didelės, šioms įmonėms kyla su jų dydžiu susijusių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti inovacijų diegimo pajėgumą. Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sukurti naujų žinių, įdiegti ir paversti jas rinkai skirtais produktais bei verslo idėjomis sparčiau ir didesniu mastu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų ir taip didinti jų konkurencingumą bei plėtrą.

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis, o jų inovacijų diegimo galimybės yra didelės, šioms įmonėms kyla įvairių rūšių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms, įskaitant finansinių išteklių ir galimybių gauti finansavimą stygių, inovacijų valdymo įgūdžių stoką, tinklų kūrimo ir bendradarbiavimo su išorės subjektais trūkumus ir nepakankamą viešųjų pirkimų naudojimą skatinant MVĮ diegti inovacijas. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo pajėgumą. Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sparčiau ir didesniu mastu kaupti naujas žinias ir verslo idėjas, jas panaudoti ir paversti pelno šaltiniu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų ir taip didinti jų konkurencingumą bei tvarumą.

Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.

Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones ir kitas priemones, kuriomis siekiama stiprinti viešojoje srityje sukauptų žinių perdavimą) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.

Siekiant užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą, bus stiprinami ryšiai su Sąjungos pramonės politikos programomis, visų pirma Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa ir Sanglaudos politikos fondais.

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

MVĮ yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, nes jos prisitaikiusios naujas idėjas sparčiai paversti sėkmingu verslu. Šios įmonės yra svarbios žinių skleidimo priemonės ir mokslinių tyrimų rezultatus pateikia rinkai. Paskutiniai dvidešimt metų įrodė, kad MVĮ sukurtos inovacijos padėjo ne tik atnaujinti ištisus sektorius, bet ir sukurti naujų pramonės šakų. Be sparčiai augančių įmonių negalima plėtoti naujų pramonės šakų ir atlikti struktūrinių pertvarkymų, kurie būtini Europoje, kad joje būtų sukurta grindžiama žiniomis ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, kuriai būdingas tvarus augimas ir aukštos kokybės darbo vietos.

MVĮ yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, nes jos prisitaikiusios naujas idėjas sparčiai paversti sėkmingu verslu. Šios įmonės yra svarbios žinių skleidimo priemonės ir mokslinių tyrimų rezultatus pateikia rinkai. Paskutiniai dvidešimt metų įrodė, kad novatoriškos MVĮ padėjo ne tik atnaujinti ištisus sektorius, bet ir sukurti naujų pramonės šakų. Be sparčiai augančių įmonių negalima plėtoti naujų pramonės šakų ir atlikti struktūrinių pertvarkymų, kurie būtini Europoje, kad joje būtų sukurta grindžiama žiniomis ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, kuriai būdingas tvarus augimas ir aukštos kokybės darbo vietos.

MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina skatinti ir remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Imdamosi šios veiklos MVĮ turėtų sugebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.

MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir taip pat didinti jų pajėgumus valdyti inovacijų procesus. Imdamosi šios veiklos, MVĮ turėtų gebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.

Jeigu MVĮ dalyvauja Sąjungos atliekamuose moksliniuose tyrimuose ir kuriant inovacijas, didėja MVĮ mokslinių tyrimų ir plėtros bei technologijų pajėgumai, didėja MVĮ gebėjimas kurti, diegti ir naudoti naujas žinias, gerinamas naujų sprendimų ekonominis panaudojimas, skatinamas inovacijų diegimas į produktus, paslaugas ir verslo modelius, remiama verslo veikla didesnėse rinkose, MVĮ žinių tinklai tampa tarptautiniais. MVĮ, kurios turi susikūrusios tinkamą inovacijų valdymo sistemą, dažnai pasikliauja išorės kompetencija ir kvalifikacijomis, todėl jų veiklos rodikliai būna geresni nei kitų įmonių.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Regioninės ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kurios dažnai remiamos pagal Europos sanglaudos politiką, yra pagrindinės MVĮ rėmimo priemonės. Visų pirma Sanglaudos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus ir suteikiant pagrindą MVĮ siekti pažangumo, kad būtų rengiami pažangūs projektai, kurie gali konkuruoti dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto tik kelios nacionalinės ir regioninės programos užtikrina finansavimą MVĮ vykdomai tarptautinei mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, tokos veiklos rezultatų sklaidai visoje Sąjungoje ir naujoviškų sprendimų diegimui ar tarpvalstybinėms inovacijų paramos paslaugoms. Sunkiai sekasi užtikrinti teminę paramą MVĮ, kad, laikantis bendrovių inovacijų strategijų, būtų įgyvendinami tarptautiniai projektai. Todėl būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie papildytų nacionaliniu ir regiono lygmens veiklą, ir taip padidinti šios veiklos poveikį bei sudaryti sąlygas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Regioninės ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kurios dažnai remiamos pagal Europos sanglaudos politiką, yra pagrindinės MVĮ rėmimo priemonės. Visų pirma Sanglaudos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus ir suteikiant pagrindą MVĮ siekti pažangumo, kad būtų rengiami pažangūs projektai, kurie gali konkuruoti dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto tik kelios nacionalinės ir regioninės programos užtikrina finansavimą MVĮ vykdomai tarptautinei mokslinių tyrimų ir inovacinei veiklai, tokos veiklos rezultatų sklaidai visoje Sąjungoje ir inovacinių sprendimų diegimui ar tarpvalstybinėms inovacijų paramos paslaugoms. Sunkiai sekasi užtikrinti teminę paramą MVĮ, kad, laikantis bendrovių inovacijų strategijų, būtų įgyvendinami tarptautiniai projektai. Todėl būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie papildytų nacionalinio ir regiono lygmens veiklą, ir taip padidinti šios veiklos poveikį bei sudaryti sąlygas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendros veiklos kryptys

a) MVĮ paramos integravimas

a) Parama MVĮ, taikant specialiąją MVĮ priemonę

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ turi būti teikiama parama. Šiuo tikslu naudojant specialią MVĮ skirtą priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti ir patekti į tarptautines rinkas. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusioms ir socialinėms inovacijoms. Tikslas yra plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai.

Naudojant specialiąją MVĮ priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių novatoriškoms MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti, patekti į tarptautines rinkas ir kurti inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant verslą pradedančioms, nuo pagrindinės bendrovės atsiskyrusioms ir sparčiai augančioms MVĮ. MVĮ bus pagrindinės paramos gavėjos, tačiau jos bus skatinamos bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institutais ir kitomis bendrovėmis. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusias ir socialines inovacijas, jei konkrečia veikla kuriama aiški Sąjungos pridėtinė vertė. Tikslas – plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai. Pagal šią priemonę sėkmingoms MVĮ bus suteiktas kokybės ženklas, numatant jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

Ši priemonė bus vykdoma taikant vieną valdymo struktūrą, negriežtą administravimo tvarką ir vieno langelio principą. Ji bus įgyvendinama vykdant atviruosius konkursus pagal „iš apačios į viršų“ principą.

Specialios inovacijų paramos paslaugos, skirtos MVĮ priemonėje dalyvaujančioms MVĮ, bus teikiamos naudojantis esamomis struktūromis, pvz., Europos įmonių tinklu ir kitais inovacinių paslaugų teikėjais ir kuravimo ir (arba) įgūdžių lavinimo programomis.

Visi su visuomenės uždaviniais ir pirmavimu kuriant didelio poveikio bei pramonės technologijas susiję konkretūs tikslai įtraukiami į MVĮ skirtą priemonę, ir tai priemonei skiriamos lėšos.

Visi su visuomenės uždaviniais ir pirmavimu kuriant didelio poveikio bei pramonės technologijas susiję konkretūs tikslai įtraukiami į specialiąją MVĮ priemonę. Ši priemonė užtikrins reikiamą lankstumą, kad į mokslinių tyrimų projektų eigą ir trumpesniam laikotarpiui nei projektų įgyvendinimo laikotarpis būtų galima įtraukti MVĮ.

MVĮ priemonė taip pat gali būti panaudota kaip ikikomercinių viešųjų pirkimų arba novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų priemonė.

b) Parama daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ

Taip siekiama skatinti mokslinius tyrimus atliekančias MVĮ orientuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą į rinkos poreikius. Konkretus veiksmas skiriamas pažangiųjų technologijų sektoriuose veikiančioms daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ, kurios įrodo projektų rezultatus gebančios panaudoti komercinėms reikmėms.

Siekiama skatinti mokslinius tyrimus atliekančias MVĮ orientuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą į rinkos poreikius. Konkretus veiksmas skiriamas pažangiųjų technologijų sektoriuose veikiančioms daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ, kurios įrodo projektų rezultatus gebančios panaudoti komercinėms reikmėms.

c) MVĮ gebėjimo diegti inovacijas didinimas

c) MVĮ paramos integravimas ir MVĮ inovacinių pajėgumų didinimas

Turi būti remiama veikla, kurią vykdant padedama įgyvendinti ir papildyti MVĮ skirtas konkrečias programos „Horizontas 2020“ priemones, visų pirma tas priemones, kurias taikant didinamas MVĮ gebėjimas diegti inovacijas.

MVĮ parama teikiama per visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. Šiuo tikslu remiama veikla, kurią vykdant padedama įgyvendinti ir papildyti MVĮ skirtas konkrečias programos „Horizontas 2020“ priemones ir sudaromos geresnės sąlygos MVĮ, visų pirma siekiant padidinti MVĮ inovacijų pajėgumus, taip pat ir užtikrinant finansavimą Europos taikomųjų mokslinių tyrimų institutams, kad jie vykdytų konkrečius projektus, dėl kurių sutarta su MVĮ.

d) Parama į rinką orientuotoms inovacijoms

Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas ir konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių inovacijas diegiančioms MVĮ augti, šalinimas.

Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas, konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių didinti inovacijų skaičių MVĮ, šalinimas ir inovacijų nuostatos, pagal kurią būtų galima atrinkti MVĮ, siūlančias novatoriškus produktus, įtraukimas.

da) Viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų žinių ir technologijų perdavimo rinkai rėmimas

Remiami viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų perdavimo novatoriškoms MVĮ procesai, kaip veiksmingas universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir mokslinius tyrimus atliekančių MVĮ mokslinių tyrimų rezultatų ir išradimų perdavimo rinkai mechanizmas.

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies -1 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-1. Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas – kompleksinis uždavinys

-1.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas – užmegzti veiksmingą mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą, rasti naujų talentų, kurie galėtų dirbti mokslo srityje, ir susieti pažangiąją mokslinę kompetenciją su visuomenės informavimu ir atsakomybe.

Dėl sparčios šiuolaikinių mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangos iškilo svarbių etinių, teisinių ir socialinių klausimų, kuriuos sprendžiant būtinas glaudesnis mokslininkų ir visuomenės ryšys ir aktyvesnis abipusis dalyvavimas.

Siekiant surasti tinkamą sprendimą, kaip įveikti sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą būtina įtraukti kuo daugiau įvairių veikėjų. Tradiciškai mokslininkų ir visuomenės bendravimas tėra vienakryptis iš viršaus į apačią – ekspertų piliečiams – perduodamas žinių srautas. Kuriant atvirą, veiksmingą ir demokratinę žinių visuomenę, šis žinių srautas turėtų būti panašesnis į dvikryptį dialogą ir aktyvų bendradarbiavimą, kuris apimtų daugiau nei tradicinį švietimą mokslo klausimais ir kurį plėtojant piliečiai nebūtų laikomi vien mokslinių tyrimų rezultatų vartotojais. Šie dialogu ir aktyviu bendradarbiavimu pagrįsti santykiai, be abejo, leis toliau atsakingiau vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti naujoves.

Sąjungai reikia visų gabių jos mokslininkų, kad sustiprėtų jos gebėjimas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Siekiant, kad iki 2020 m. Europa turėtų mokslininkų tyrėjų vienu milijonu daugiau nei turi dabar ir kad pavyktų pasiekti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumo tikslą – 3 proc. BVP, reikia, kad Sąjungos jaunimas rinktųsi mokslinę karjerą ir kad būtų užtikrinta įvairi ir subalansuota lyčių požiūriu darbo jėga.

Vis dėlto vis sunkiau pritraukti daugiau jaunimo rinktis mokslo ir technologijų studijas, todėl Europoje vis labiau nerimaujama, kad daugelis gabių jaunų žmonių nesirenka siekti karjeros šiose srityse. Be to, taip pat būtina užtikrinti, kad žmonės, kurie pasirinko karjerą mokslo ar technologijų srityje, neprarastų susidomėjimo ir motyvacijos ir galėtų naudotis asmeninio tobulėjimo galimybėmis, neatsisakydami pasirinktų dalykų studijų.

Taip pat mokslo srityje labai akivaizdus lyčių atstovavimo skirtumas. Siekiant užtikrinti, kad Europoje finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa būtų veiksminga ir efektyvi, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad mokslo srityje dirba pernelyg mažai moterų ir kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nepaisoma lyčių skirtumų.

-1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Mokslo ir visuomenės bendradarbiavimo gerinimo siekiant platesnės socialinės ir politinės paramos mokslui ir technologijoms visose valstybėse narėse klausimas yra vis svarbesnis ir dėl dabartinės ekonomikos krizės jis tapo dar aktualesnis. Demokratinėse visuomenėse, kai siekiama pirmenybę teikti viešosioms investicijoms į mokslą, būtina plati visuomenės ir politikų, puoselėjančių tas pačias mokslo vertybes, išmanančių apie jo procesus ir pripažįstančių mokslo indėlį į žinias, visuomenę ir ekonominę pažangą, parama.

Tai galima pasiekti tik sukūrus produktyvų ir turiningą mokslininkų ir visuomenės dialogą siekiant užtikrinti, kad moksliniai projektai būtų įgyvendinami atsakingiau ir būtų galima plėtoti piliečiams svarbesnes politikos kryptis.

Be to, tokiu interaktyviu būdu skatinant mokslo kultūrą, Europoje sustiprės demokratinės vertybės, o tai skatins susidomėjimą mokslu ir technologijomis. Europos mokslo ir technologijų sistemos tvirtumas priklauso nuo jos gebėjimo panaudoti talentus ir idėjas, nepriklausomai nuo to, kur jų esama.

-1.3. Bendros veiklos kryptys

Įgyvendinamomis priemonėmis reikėtų stengtis pritraukti naujus gabius žmones, kad šie rinktųsi mokslo ir technologijų studijas Europos visuomenėje, taip pat sumažinti Sąjungos mokslinių tyrimų srityje dirbančių vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą. Taip pat pritariama, kad svarbu stiprinti gebėjimus panaudoti mokslines ir technologines žinias ir metodus sprendimų priėmimo procese, kurti mechanizmus, kurie suteiktų galimybę visuomenei plačiau ir išsamiau įvertinti mokslu pagrįsto pasirinkimo galimybes ir užtikrinti, kad visuose inovacijų diegimo proceso etapuose būtų atsižvelgiama į etines ir socialines vertybes.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

a) mokslo ir technologijų srities karjeros patrauklumo mokiniams didinimui ir tvaraus mokyklų, mokslinių tyrimų įstaigų, pramonės ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo skatinimui;

b) lyčių lygybės skatinimui abiem aspektais remiant pokyčius: i) mokslinių tyrimų įstaigų organizacinėje struktūroje ir ii) mokslinių tyrimų programų planavime. Tai apima įvairius aspektus, visų pirma siekiant: užtikrinti lygybę siekiant karjeros mokslinio tyrimo srityje, priimant sprendimus ir įtraukti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų sritį;

c) įtraukti visuomenę į mokslo ir inovacijų veiklą siekiant integruoti visuomenės interesus ir vertybes ir didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų kokybę, aktualumą, priimtinumą ir tvarumą;

d) skatinti piliečius įsitraukti į mokslo veiklą dalyvaujant formaliajame ir neformaliajame mokslo švietime ir remti mokslo žiniomis pagrįstos veiklos sklaidą, visų pirma mokslo centruose ir kitais atitinkamais kanalais;

e) suteikti galimybę laisvai susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais ir duomenimis siekiant didinti pažangiąją mokslinę kompetenciją ir ekonominį konkurencingumą;

f) plėtoti atsakingai vykdomų mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą, kuriame galėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai (mokslininkai tyrėjai, valdžios institucijos, pramonė ir pilietinės visuomenės organizacijos) ir kuris priklausytų nuo visuomenės poreikių ir reikalavimų; skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų etikos sistemą;

g) gilinti žinias apie su mokslu susijusios informacijos perdavimą siekiant padaryti mokslininkų, žiniasklaidos priemonių ir visuomenės bendravimą kokybiškesnį ir veiksmingesnį.

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

1.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra pagerinti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir padidinti visuotinę gerovę.

Konkretus tikslas – siekti užtikrinti geresnę sveikatą visą gyvenimą ir visuotinę gerovę.

Viso gyvenimo trukmės sveikata ir visuotinė gerovė, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvari sveikatos ir priežiūros sistema bei naujų darbo vietų galimybės ir augimas yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Geresnė sveikata visą gyvenimą ir visuotinė gerovė, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvarios saugios ir patikimos sveikatos ir priežiūros sistemos, užtikrinančios socialinę gerovę, taip pat senstančių gyventojų grupės savarankiškumo išsaugojimo sprendimai ir naujų darbo vietų galimybės ir augimas yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Šias išlaidas sumažinti ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti užtikrinant visos gyvenimo trukmės sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. veiksmingai užkertant kelią ligoms, gydant ligonius ir kontroliuojant ligas bei negalią.

Didelį susirūpinimą Europoje kelia skirtumai sveikatos srityje, nes jų vis daugėja, o su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Taip pat patiriamos išlaidos dėl žmonių su negalia diskriminacijos ir dėl žmonėms su negalia fiziškai arba socialiai nepritaikytos aplinkos. Šias išlaidas sumažinti ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti geriau informuojant piliečius ir skatinant juos atsakingai rinktis sveikatą lemiančius veiksmus, siekiant optimizuoti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. veiksmingai užkertant kelią ligoms, gydant ligonius ir kontroliuojant ligas bei negalią. Nepaspartinus dabartinėmis žiniomis pagrįstos lėtos pažangos, šių poreikių nepavyks patenkinti; būtina ieškoti radikalių naujų idėjų ir žinių ir jas įgyvendinti. Siekiant įveikti šiuos sunkumus, akademinei bendruomenei, pramonės atstovams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir reguliavimo institucijoms reikės glaudžiai bendradarbiauti.

Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.

Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, kaip antai širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, kvėpavimo sistemos ligos, reumatas, raumenų ir kaulų sistemos ligos, neurodegeneracinės ir autoimuninės ligos, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, antsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai. Kitais atvejais, ypač neurodegeneracinių ligų atvejais, norint, kad prevencijos strategijos būtų veiksmingos, reikės labai paskatinti etiologijos mokslinius tyrimus ir išplėsti ankstyvų diagnozių ir gydymo galimybes.

Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir daugiau nei 120 mln. – reumatu, raumenų ir kaulų sistemos ligomis. Su smegenų veiklos sutrikimais (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet jais neapsiribojant) susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Šis skaičius ir toliau sparčiai augs visų pirma dėl senstančių Europos gyventojų ir dėl šios priežasties daugėjančių neurodegeneracinių ligų. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos. Nustatyta, kad Sąjungoje vien depresija serga 165 mln. asmenų ir jai gydyti išleidžiama 118 000 mln. EUR. Rengiant veiksmingas neurodegeneracinių ligų, taip pat ir kitų ligų, prevencijos strategijas visų pirma reikės gerokai padidinti mokslinių tyrimų, tiriančių šių ligų priežastis, apimtį ir sukurti geresnes ankstyvosios diagnozės ir gydymo galimybes, įskaitant, prireikus, tikslines pažangiąsias terapijas.

Retosios ligos išlieka pagrindinis spręstinas uždavinys, jomis serga maždaug 30 mln. žmonių visoje Europoje. Veiksmingą gydymą bus galima sukurti tik tuo atveju, jei valstybės narės bendradarbiaus, nes ligos atvejų pavienėje valstybėje narėje skaičius yra nepakankamas, kad būtų atlikti veiksmingi tyrimai.

Vaikų, įskaitant gimusius neišnešiotus vaikus, ligos.

Vaikų sveikata – svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas. Kaip ir retųjų ligų atveju, veiksmingi moksliniai tyrimai ir gydymas gali būtų vykdomi tik pagal bendrą Europos strategiją.

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė, maliarija ir apleistos ligos), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms, pasikartojančioms infekcinėms ligoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms. Vis didesnį susirūpinimą kelia ligos, susijusios su vandeniu.

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir visiems europiečiams užtikrinti teisę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas, o svarbiausių bandymų su gyvūnais patikimumas žmonėms kelia vis daugiau abejonių. Būtina spręsti nuolat juntamos nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą (pvz., labai trūksta retų, apleistų ir autoimuninių ligų gydymo priemonių) ir visiems Europos gyventojams, nepaisant jų amžiaus ar kilmės, užtikrinti galimybę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

Moksliniai tyrimai turėtų sudaryti galimybę tobulinti pažangiąsias terapijas ir ląstelių terapiją, kurios daugiausia dėmesio skirtų lėtinių ir degeneracinių ligų gydymo gerinimui.

1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos pasaulinio masto uždavinius, taip siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę, išvengiant pasaulinių pandemijų bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais ir veiksmingais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie lemiamus sveikatos, ligų, negalios, augimo ir senėjimo (įskaitant gyvenimo trukmę) veiksnius bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovaciniais, tinkamais, veiksmingais ir prieinamais, saugiais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir koordinuojama parama keliose srityse ir sektoriuose veiklą vykdančių aukštos kvalifikacijos specialistų grupių bendradarbiavimui pasauliniu mastu, įskaitant paramą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumams didinti endeminėse vietovėse. Taip pat būtina, kad problema būtų sprendžiama socialinių ir ekonomikos, taip pat humanitarinių mokslų aspektu.

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti retas ligas ir suteikiant nepriklausomas bei su užtikrinta priežiūra gyvenimo sąlygas.

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis metodų, priemonių ir technologijų taikomos atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ligos molekulinio pagrindo supratimą, inovacinių gydymo strategijų ir naujų modelių sistemų nustatymą, fizikos, chemijos ir sistemų biologijos žinių taikymą keliose sveikatos kontrolės srityse, ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą (kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas vaistų kūrimui ir jų poveikiui visose amžiaus grupėse), klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti su skurdu susijusias, apleistas ir retas ligas, ir pateikiant priežiūrą ir nepriklausomas gyvenimo sąlygas užtikrinančius sprendimus.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie svarbiausių žinių apie ligą pritaikymo kuriant naujas gydymo priemones, atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas; turi būti pereinama prie ikiprekybinių naujų produktų bei paslaugų viešųjų pirkimų ir įvairaus masto sprendimų, kurie, prireikus, būtų sąveikūs ir pagrįsti apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Siekiant strategiškai koordinuoti sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir skatinti tarptautinius mokslinius tyrimus, bus įsteigtos atitinkamos mokslinės valdančiosios grupės sveikatos klausimams spręsti. Į šią koordinavimo veiklą gali būti įtrauktos ir kitos su šiuo spręstinu uždaviniu susijusios programos ir priemonės. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis bus didinami moksliniai ir žmogiškieji pajėgumai atliekant sveikatos mokslinius tyrimus ir prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu.

1.3. Veiklos apmatai

1.3. Bendros veiklos kryptys

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų, įskaitant profesines ligas, prevencija taip pat susijusi su sveikatą lemiančių veiksnių, įskaitant socialinį bei ekonominį statusą ir lytį, išmanymu, veiksmingomis profilaktikos priemonėmis (pvz., vakcinos ir politikos priemonės, skirtos socialiniams veiksniams ir rizikos grupėms), veiksminga sveikatos ir ligų kontrole, pasirengimu jas gydyti ir efektyviomis diagnostikos programomis.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su dideliais kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir apsisaugojimo pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai, standartizuotas duomenų tvarkymas ir jų susiejimas su didelio masto kohortiniais tyrimais yra taip pat svarbūs, kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, taip pat ir atliekant klinikinius tyrimus, kurie turėtų būti vykdomi visose amžiaus grupėse siekiant užtikrinti, kad vaistai būtų pritaikyti jų vartotojams.

Su skurdu susijusios ir apleistos ligos kelią visuotinį rūpestį, todėl būtina užpildyti šią mokslinių tyrimų spragą kuriant pacientų poreikiais grindžiamas inovacijas. Europos regione suaktyvėjusios senosios infekcinės ligos, įskaitant tuberkuliozę, išsivysčiusiose šalyse padidėjęs sergamumas ligomis, kurių galima išvengti skiepijantis, ir didėjanti atsparumo antimikrobiniams vaistams problema dar kartą patvirtina, kad būtina vadovautis kompleksiniu požiūriu ir kad ligų, kurios kasmet nusineša milijonų žmonių gyvybę, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai reikalinga didesnė visuotinė parama.

Siekiant sukurti naujas prevencijos ir gydymo strategijas, kurios gali būti pritaikomos pagal pacientų poreikius, ir sustiprinti ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką, būtina plėtoti tikslinę mediciną. Gydymo sprendimų priėmimą lemiantys veiksniai privalo būti nustatomi, detaliau paaiškinami ir nustatyti vykdant mokslinius tyrimus.

Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama didinant šių žmonių fizinę, socialinę gerovę ir gerinant psichinę savijautą bei pailginant tokios gerovės trukmę.

Didėjantis visuomenės sergamumas ir neįgalumas kartu su judumo ir prieinamumo problemomis kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Šiais veiksmais būtų prisidedama prie to, kad padidėtų jų fizinė, socialinė ir psichinė gerovė ir pailgėtų šios gerovės trukmė.

Šio visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės.

Šios visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama ilgalaikėms mokslinių tyrimų programoms, kurios apima visą mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklą, didinantį Europos pramonės sektorių konkurencingumą ir kuriantį naujos rinkos galimybes. Daug dėmesio bus skiriama taip pat ir visų sveikatos priežiūra suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pacientus ir pacientų organizacijas, dalyvavimo skatinimui, siekiant parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kurioje numatomas aktyvus piliečių dalyvavimas ir atspindimi jų poreikiai ir lūkesčiai.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoke ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymą (įskaitant mitybos, genetinius, su ligų sukėlėjais susijusius, aplinkos, klimato, socialinius, su lytimi ir skurdu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimą ir ligų prevenciją; esminės informacijos apie ligą išmanymą ir diagnozavimo gerinimą skirtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis; veiksmingų diagnostikos programų kūrimą ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimą; infekcinių ligų priežiūros Sąjungoje, kaimyninėse ir besivystančiose šalyse bei pasirengimo kovoti su epidemijomis ir naujomis ligomis gerinimą; naujų ir veiksmingesnių prevencinių vakcinų ir vaistų kūrimą; in–silico medicinos naudojimą siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų numatymą; pritaikytų gydymo priemonių kūrimą ir ligų gydymą; žinių taikymą klinikinėje praktikoje ir įvairaus masto inovacijų veiklą; tinkamesnį sveikatos, kohortinių ir administracinių duomenų rinkimą ir naudojimą; standartizuotus duomenų analizės metodus; sveiką ir aktyvų senėjimą, nepriklausomą gyvenimą ir gyvenimą specialiai pritaikytomis sąlygomis; paliatyviosios medicinos tobulinimą, teisės asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę suteikimą; integruotosios rūpybos skatinimą, įskaitant psichologinius ir socialinius aspektus; mokslinių priemonių ir metodų gerinimą siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimą bei sveikatos priežiūros skirtumų ir nelygybės šioje srityje mažinimą remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat geriausios patirties, inovacinių technologijų ir metodų sklaidą. Visa ši veikla vykdoma tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspekto analizės rezultatus. Vykdant šią veiklą visiškai išnaudojamos galimybės, kurias suteikia iš tiesų tarpdalykinis požiūris, derinantis žinias, sukauptas įgyvendinant visus septynis uždavinius ir veiklą kitose srityse, siekiant užtikrinti konkrečioje srityje priimamų sprendimų tvarumą. Siekiant užtikrinti, kad rezultatais būtų galima kuo greičiau naudotis ir pritaikyti praktikoje, būtina skatinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus aktyviai dalyvauti.

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

2. Maisto kokybės, saugumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystės, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir biotechnologijomis pagrįsta pramonė

2.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės sveiko maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios, tvarios ir efektyviai išteklius naudojančios pirminės gamybos ir maisto perdirbimo sistemos, skatinančios susijusios ekosistemos funkcijas, ir taip pat konkurencingos ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios tiekimo grandinės. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc.. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtos išteklių, su klimato kaita, paveiksiančia visų pirma pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą), ir su būtinybe užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir, nors šis kiekis Europoje mažėja, numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. sumažės apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, švaraus vandens išteklių, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. visų išsivysčiusiose šalyse pagaminamų maisto produktų yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint iki 2030 m. Sąjungoje šį kiekį sumažinti 50 proc.. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, darantis poveikį daugeliui susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemų funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (kaip galima spręsti iš to, kad, pvz., smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas, ir išeikvoti žuvies ištekliai), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemos funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.

Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš žemės ūkio, miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.

Iš esmės būtina užtikrinti perėjimą prie tinkamiausio ir atsinaujinančio biologinių išteklių naudojimo ir tvarios pirminės gamybos bei perdirbimo ir (arba) pramonės sistemų, tinkamų pagaminti daugiau maisto produktų, ląstelienos ir kitų biologinių produktų, naudojant kuo mažesnį žaliavų kiekį, mažinant poveikį aplinkai ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gerinant ekosistemos funkcijas ir nesukuriant jokių atliekų bei užtikrinant tinkamą visuomeninę vertę. Tikslas – sukurti gamybos sistemas, kurios, užuot bloginusios gamtos išteklių, nuo kurių jos priklausomos, būklę, stiprintų, gerintų ir puoselėtų išteklių bazę, kuri galėtų užtikrinti tvarios gerovės kūrimą. Reikia geriau suvokti ir plėtoti priemones, kurias pasitelkdami gaminame, skirstome, parduodame, vartojame ir reguliuojame maisto produktus. Pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų Europoje ir už jos ribų – mokslinių tyrimų ir inovacijų susiejimas.

2.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos, atliekamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir tasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir pasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant žemės, jūrų ir gėlo vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, pašarais, ląstelieną, biologiniais produktais ir bioenergija – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Greta į rinką orientuotos funkcijos bioekonomika palaiko taip pat ir platų viešųjų gėrybių ir ekosistemos funkcijų, kurios turėtų būti išsaugotos, spektrą: žemės ūkio ir miškų kraštovaizdį, žemės ūkio naudmenų ir miškų biologinę įvairovę, vandens kokybę ir prieinamumą, dirvožemio funkcionalumą, klimato stabilumą, oro kokybę, atsparumą potvyniams ir gaisrams. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą, padidinti Europos pasikliovimą savimi ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su apsirūpinimo maistu saugumu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslininkų tyrėjų, verslo, ūkininkų ar gamintojų, patarėjų, vartotojų ir galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą sprendžiant šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, Europos inovacijų partnerystę vandens srityje, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis geriau integravus visą ciklą – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki inovacijų – būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba, būtų teikiami sveiko maisto produktai ir padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Siekiant remti Sąjungos politikos kryptis, susijusias su bioekonomika, ir palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą ir stebėseną, bus vykdomi socialiniai ekonominiai moksliniai tyrimai ir perspektyvi veikla, susiję su bioekonomikos strategija, įskaitant veiksnių, duomenų bazių, modelių, prognozių, iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkai, visuomenei ir aplinkai plėtojimą.

Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms.

Uždavinių sprendimu grindžiami veiksmai, visų pirma susiję su ekologine, socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių, dalyvaujančių subjektų ir rinkų modernizavimu, remiami daugiadalykiais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, tvarius produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms. Reikia visapusiškai pripažinti ūkininkų ir MVĮ pajėgumą prisidėti prie inovacijų šioje srityje. Požiūris į bioekonomiką grindžiamas vietos žinių, didinančių vietos pajėgumus ir suderinančių įvairovę bei sudėtingumą, svarba.

2.3 Veiklos apmatai

2.3 Bendros veiklos kryptys

a) Tvarus žemės ūkis ir miškininkystė

a) Tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvulininkystė ir miškininkystė

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu Europoje ir visame pasaulyje užtikrinant gamtos išteklių bazę ir biologinę įvairovę ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio, gyvulininkystės ir miškininkystės sistemomis, kurios efektyviai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido, reikalauja mažai išorinių sąnaudų ir taiko ekologinio ūkininkavimo metodus), saugo gamtos išteklius, yra įvairios, sukuria mažiau atliekų, gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir yra atsparios, kurios padeda gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir didina jų vertę ir tuo pat metu plėtoja paslaugas, koncepcijas ir politiką, skirtą įvairioms maisto sistemoms ir kaimo gyventojų pajamoms užtikrinti.

Miškininkystės srityje visų pirma siekiama tvariai gaminti biologinius produktus, užtikrinti ekosistemų funkcijas, tinkamai atsižvelgiant į ekonominius, ekologinius ir socialinius miškininkystės aspektus. Vykdant veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų toliau plėtojamas efektyviai išteklius naudojančių miškininkystės sistemų produktyvumas ir tvarumas, nes šios sistemos yra svarbios stiprinant miškų atsparumą bei biologinės įvairovės apsaugą.

b) Saugių ir sveikų maisto produktų tiekimui užtikrinti reikalingas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius

b) Saugių, įperkamų ir sveikų maisto produktų tiekimui užtikrinti reikalingas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su visiems prieinamais sveikais ir saugiais maisto produktais, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų ir pageidavimą, kad maisto produktų ir pašarų apdirbimas bei jų paskirstymas, taip pat maisto produktų vartojimas, būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su didele visiems prieinamų, sveikų, kokybiškų ir saugių maisto produktų įvairove, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų, kuriems reikia mažiau išteklių ir priedų ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apdirbimo metodais.

c) Gyvųjų vandens išteklių galimybių išnaudojimas

c) Žuvininkystės, akvakultūros ir jūros biotechnologijų galimybių išnaudojimas

Siekiama tvariai naudoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas.

Siekiama tvariai naudoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais, tuo pat metu užtikrinant biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų apsaugą. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama ir į jūros aplinkos ribotumus, ir į galimybes.

d) Tvarūs ir konkurencingi bioekonomikos sektoriai

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, efektyviai išteklius naudojančius (įskaitant naudojimo veiksmingumą maistinių medžiagų, energijos, anglies, vandens ir dirvožemio aspektais), tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius, tuo pat metu siekiant gauti kiek įmanoma daugiau naudos iš biologinių atliekų, o tam būtina sukurti uždarą maistingų medžiagų grandinę tarp miesto ir kaimo vietovių. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas antros ir trečios kartos biologinio atliekų perdirbimo įmones, gaminančias ir naudojančias pirminės žemės ūkio ir miškininkystės gamybos biomasę ir kitas liekanas, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, ir biologinių atliekų miesto vietovėse transformavimui į žemės ūkio žaliavas, panaudojant veiksmingą valymą, prireikus, remiant standartizavimą ir atestacijos sistemas, tačiau taip pat vykdant reguliavimo, demonstravimo ir (arba) bandymų vietoje ir kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą aplinkosauginį ir socialinį bei ekonominį poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius, taip pat į pilietinės visuomenės nuomonę ir susirūpinimą.

da) Kompleksiniai jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai

Siekiant tinkamai išnaudoti gyvuosius ir negyvuosius jūrų išteklius, naudoti įvairius jūros energijos išteklius ir kitais įvairiais būdais naudoti jūrų išteklius, iškyla kompleksinių mokslinių ir technologinių spręstinų uždavinių.

Jūros ir vandenynai taip pat daro itin didelę įtaką klimato reguliavimui, tačiau jiems didelį poveikį daro žmonių veikla sausumoje, pakrantėse ir jūroje, taip pat klimato kaita. Bendras tikslas yra sukaupti kompleksinių jūrų ir jūrininkystės sričių technologinių ir mokslinių žinių (įskaitant pelaginių jūros paukščių tyrimus), siekiant įvairiuose jūrų ir jūrininkystės pramonės sektoriuose atverti iniciatyvoje „Mėlynasis augimas“ numatytas galimybes, kartu apsaugant jūrų aplinką ir prisitaikant prie klimato kaitos. Jeigu sprendžiant visus su programa „Horizontas 2020“ susijusius uždavinius ir visose jos įgyvendinimo pakopose bus vadovaujamasi šiuo suderintu strateginiu požiūriu į jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus, bus lengviau įgyvendinti atitinkamas Sąjungos politikos strategijas, kurios padės pasiekti svarbiausius iniciatyvos „Mėlynasis augimas“ tikslus.

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

3.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti perėjimą prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos, atsižvelgiant į mažėjantį išteklių kiekį, didėjančius energijos poreikius ir klimato kaitą.

Konkretus tikslas yra užtikrinti perėjimą prie patikimos, prieinamos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos, atsižvelgiant į mažėjantį išteklių kiekį, didėjančius energijos poreikius ir klimato kaitą.

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 poc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, t. y. užtikrinti mažą išmetamo anglies dioksido kiekį, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Kol kas Europai teks nuveikti daug darbų, kad būtų pasistūmėta šio bendrojo tikslo link. 80 proc.. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 proc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Pagal visus Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. numatytus į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo scenarijus atsinaujinančių išteklių energijos technologijos sudarys didžiausią visų energijos tiekimo technologijų dalį. Tai turi būti derinama su ambicinga energijos vartojimo efektyvumo politika, nes tai ekonomiškiausias būdas pasiekti ilgalaikius išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslus. Todėl 75 proc. šiam uždaviniui išspręsti numatytų lėšų reikėtų skirti atsinaujinančios energijos ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo, išmaniųjų tinklų ir energijos ir energijos kaupimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Papildomi 15 % bus skiriami programai „Pažangi energetika Europai“ finansuoti. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, derinant iškastiniam kurui alternatyvių rūšių kurą, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Europai teks nemaža nuveikti siekiant šio bendrojo tikslo. 80 proc. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nurodyta, kad tikslingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinys iš esmės turėtų būti sprendžiamas Sąjungos teritorijoje. Todėl iki 2050 m. elektros energijos gamybos sektoriuje reikėtų daugiau nei 90 proc. sumažinti išmetamų CO₂ dujų kiekį, pramonėje – daugiau kaip 80 proc., ne mažiau kaip 60 proc. transporto sektoriuje, o gyvenamųjų namų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje – apie 90 proc. Pagal šį planą taip pat matyti, kad, be kita ko, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gamtinės dujos gali prisidėti prie energetikos sektoriaus pertvarkymo, kartu taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologiją.

Siekiant taip sumažinti išmetamų CO₂ dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų pateikimą rinkai privaloma investuoti dideles lėšas. Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.

Siekiant sumažinti išmetamų CO₂ dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių, užtikrintų ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų, įskaitant elektros energijos saugojimą ir mažų ir labai mažų energijos sistemų diegimą, pateikimą rinkai prieinamomis kainomis privaloma investuoti daug lėšų; Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į tvarią mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurios padėtų spręsti energetikos problemas, ypač susijusias su atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos integravimu, ir kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti patikimas pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Naujos technologijos ir taikmenys turi konkuruoti savo kaina ir patikimumu su visiškai optimizuotomis, jau seniai naudojamomis energetikos sistemomis ir technologijomis. Siekiant šiuos naujus, mažiau aplinkai kenksmingus, mažą anglies dioksido kiekį išmetančius, efektyvesnius energijos šaltinius reikiamu mastu paversti komerciškai priimtinais neįmanoma išsiversti be mokslinių tyrimų ir inovacijų. Nei pavienis sektorius, nei atskiros valstybės narės nėra pajėgios prisiimti išlaidas ir riziką, kurių pagrindiniai veiksniai (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, energijos už įperkamą kainą tiekimas ir jos tiekimo saugumas) nėra susiję su rinka.

Naujos technologijos ir taikmenys turi konkuruoti su istorinėmis specialiai sukurtomis energetikos sistemomis ir technologijomis, kurioms iki šiol buvo skiriama didžioji dalis pasaulio ir Europos mokslinių tyrimų finansavimui ir subsidijoms numatytų lėšų. Siekiant naujus, mažiau aplinkai kenksmingus, atsinaujinančiuosius ir efektyvesnius energijos šaltinius reikiamu mastu paversti komerciškai priimtinais neįmanoma išsiversti be mokslinių tyrimų ir inovacijų. Nei pavienis sektorius, nei atskiros valstybės narės nėra pajėgios prisiimti išlaidas ir riziką, kurių pagrindiniai veiksniai (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, energijos už įperkamą kainą tiekimas ir jos tiekimo saugumas) nėra susiję su rinka.

Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.

Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.

Strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) numatytas šis strateginis požiūris. Jame nustatyta ilgalaikė darbotvarkė, kurią taikant būtų šalinamos pagrindinės inovacijų kliūtys, trukdančios pažangiausiems moksliniams tyrimams ir mokslinių tyrimų bei plėtros ir (arba) koncepcijos tikrinimo etapais bei demonstravimo etapu, kai bendrovės ieško kapitalo, kad galėtų finansuoti didelius, išskirtinius projektus ir pradėti pateikimo rinkai procesą.

Apskaičiuota, kad SET planui įgyvendinti per ateinančius 10 metų reikės 8 mlrd. EUR per metus. Tai gerokai viršija pavienių valstybių narių ar mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių suinteresuotųjų šalių galimybes. Reikia Sąjungos lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas bei kartu telkti visos Europos pastangas: užtikrinti bendrą įgyvendinimą ir dalytis rizika bei pajėgumais. Todėl Sąjungos skiriamas energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas papildo valstybių narių veiklą, pirmenybę teikiant tai veiklai, kurią vykdant neabejotinai sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, visų pirma veiklai, kuri gali iš tikrųjų pagausinti nacionalinius išteklius. Sąjungos lygiu vykdoma veikla taip pat būtų remiamos susijusios su didele rizika, ilgalaikės programos, kurių nepajėgtų įgyvendinti pavienės valstybės, jungiamos pastangos sumažinti investavimo riziką vykdant didelio masto veiklą, pvz., pramoninį demonstravimą ir plėtojant Europą aprėpiančius sąveikius energetikos projektus.

Apskaičiuota, kad SET planui įgyvendinti per ateinančius 10 metų reikės 8 mlrd. EUR per metus. Tai gerokai viršija pavienių valstybių narių ar mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių suinteresuotųjų subjektų galimybes. Reikia Sąjungos lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas bei kartu telkti visos Europos pastangas: užtikrinti bendrą įgyvendinimą ir dalytis rizika bei pajėgumais. Todėl Sąjungos skiriamas energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas papildo ir padidina valstybių narių veiklą, pirmenybę teikiant tai veiklai, kurią vykdant neabejotinai sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, visų pirma, veiklai, kuri gali iš tiesų pagausinti nacionalinius išteklius ir sukurti Europoje darbo vietų. Sąjungos lygiu vykdoma veikla taip pat būtų remiamos su didele rizika susijusios ilgalaikės programos, kurių nepajėgtų įgyvendinti pavienės valstybės, jungiamos pastangos sumažinti investavimo riziką vykdant didelio masto veiklą, pvz., pramoninį demonstravimą ir plėtojant Europą aprėpiančius sąveikius energetikos projektus. Europos Sąjungos finansavimas naudojamas tik tvarioms technologijoms, kurios atitinka Europos Sąjungos ilgalaikius klimato ir energetikos tikslus.

Įgyvendinant SET planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų elementų, būtų padidintas tiekimo Sąjungai saugumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų padedama mokslinių tyrimų ir inovacijų programas susieti su transeuropinėmis ir regioninėmis investicijomis į energetikos infrastruktūrą bei padidintas investuotojų ryžtas skirti kapitalą ilgalaikiams projektams ir su didele technologine ir rinkos rizika susijusiems projektams. Taip būtų sukuriamos galimybės diegti inovacijas į mažas ir dideles bendroves bei padėti joms tapti ir išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose, kuriose galimybės siūlyti energetikos technologijas labai didelės ir dar plėsis.

Įgyvendinant SET planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų elementų, būtų padidintas tiekimo Sąjungai saugumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų padedama mokslinių tyrimų ir inovacijų programas susieti su transeuropinėmis ir regioninėmis investicijomis į energetikos infrastruktūrą bei padidintas investuotojų ryžtas skirti kapitalą ilgalaikiams projektams ir su didele technologine ir rinkos rizika susijusiems projektams. Taip būtų sukuriamos galimybės diegti inovacijas į mažas ir dideles bendroves bei padėti joms tapti ir išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose, kuriose energetikos technologijų galimybių yra labai daug ir vis daugėja. SET plane numatytos technologijos bus finansuojamos pagal atskiras biudžeto eilutes.

Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai.

Todėl veiksmai, kurių imamasi sprendžiant šį uždavinį, yra technologinis pagrindas, kuriuo grindžiama Sąjungos energetikos ir klimato politika. Juos vykdant taip pat būtų prisidedama kuriant Inovacijų Sąjungą energetikos srityje ir siekiant tos politikos tikslų, kurie apibrėžti programose „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Todėl veiksmai, kurių imamasi sprendžiant šį uždavinį, yra technologinis pagrindas, kuriuo grindžiama Sąjungos energetikos ir klimato politika. Juos vykdant taip pat būtų prisidedama kuriant Inovacijų Sąjungą energetikos srityje ir siekiant tos politikos tikslų, kurie apibrėžti programose „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Su branduolių dalijimusi ir jų sintezės energija susiję moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla vykdoma pagal programos „Horizontas 2020“ dalį „EURATOMAS“.

Su branduolių sinteze ir branduolių dalijimosi energijos saugos ir saugumo aspektais susiję moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla vykdoma pagal programos „Horizontas 2020“ dalį „EURATOMAS“. Turi būti numatyta galima sąveika tarp „saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos“ uždavinio ir programos „Horizontas 2020“ dalies „EURATOM“.

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendros veiklos kryptys

a) Sunaudojamos energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas taikant išmanius ir tvarius vartojimo modelius

a) Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos vartojimo ir anglies pėdsako mažinimas taikant išmanius, tausius ir patikimus vartojimo modelius

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams ir plataus masto naujų koncepcijų bandymui, netechnologiniams sprendimams, efektyvesniems, socialiai priimtiniems ir įperkamiems technologijų komponentams ir sistemoms su įmontuotais pažangiaisiais elementais – taip siekiama užtikrinti energijos valdymą realiuoju laiku beveik anglies dioksido neišskiriančiuose pastatuose, šildymo ir vėsinimo reikmėms naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti itin efektyvų išteklių naudojimą pramonėje ir paskatinti bendroves, namų ūkius, bendrijas ir miestus masiškai diegti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams ir plataus masto naujų koncepcijų bandymui, netechnologiniams sprendimams, efektyvesniems, socialiai priimtiniems ir įperkamiems technologijų komponentams ir sistemoms su įmontuotais pažangiaisiais elementais, siekiant miestams ir teritorijoms užtikrinti energijos valdymą realiuoju laiku beveik energijos nenaudojančiuose pastatuose ir teigiamos energijos pastatuose, modifikuotuose pastatuose, siekiant šildymo ir vėsinimo reikmėms naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti itin efektyvų išteklių naudojimą pramonėje ir paskatinti bendroves, namų ūkius, bendrijas ir miestus masiškai taikyti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo sprendimus ir paslaugas.

b) Pigios elektros energijos, kurią gaminant išmetama mažai anglies dioksido, tiekimas

b) Tvarios pigios mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos tiekimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstravimui – naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, suteikiančių galimybę rinktis platesnio masto, mažesnės kainos ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kurių konversijos efektyvumas didesnis ir kurios yra labiau prieinamos skirtingoms rinkos ir naudojimo aplinkoms.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstravimui – naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo, saugojimo technologijų, suteikiančių galimybę rinktis platesnio masto, mažesnės kainos ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kurios užtikrina alternatyvą iškastiniam kurui arba iš esmės prisideda prie iškastinio kuro anglies pėdsako mažinimo, kurių konversijos ir saugojimo efektyvumas didesnis ir kurios yra labiau prieinamos skirtingoms rinkos ir naudojimo aplinkoms.

c) Pakaitiniai degalai ir mobilieji energijos šaltiniai

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto technologijų demonstravimui bei vertės grandinėms, siekiant bioenergiją paversti konkurencingesne ir tvaresne, sutrumpinti vandenilio ir kuro elementų pateikimo rinkai trukmę ir pasiūlyti naujų priemonių, turinčių ilgalaikį brandos potencialą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto technologijų demonstravimui bei vertės grandinėms, siekiant bioenergiją, vandenilio ir kitų rūšių alternatyvaus skystojo ar dujinio kuro, turinčio efektyvesnio energijos keitimo potencialą, energiją paversti konkurencingesne ir tvaresne.

Vykdant veiklą taip pat daug dėmesio skiriama atsargų užtikrinimo ir balansavimo technologijų plėtrai ir diegimui, įskaitant įprastas jėgaines, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir efektyvumą, kad tada, kai reikia, būtų galima naudoti atsarginę energiją, jei su pertrūkiais gaunamos į sistemą tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos nepakanka tinklo stabilumui užtikrinti.

d) Bendra išmanioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema

d) Bendras išmanus, lankstus Europos energijos tinklas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstracinei veiklai naujų elektros energijos perdavimo ir paskirstymo technologijų (įskaitant saugojimo technologijų) srityje, sistemoms ir rinkos schemoms, kurias taikant įprastomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis būtų galima planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai eksploatuoti sąveikius tinklus atviroje, anglies dioksido neišmetančioje, atsparioje klimato poveikiui ir konkurencingoje rinkoje.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstracinei veiklai naujų elektros energijos perdavimo ir paskirstymo technologijų, įskaitant lanksčias energijos saugojimo sistemas visoje elektros grandinėje ir rinkos schemas, kurias taikant įprastomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis būtų galima planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai eksploatuoti sąveikius ir lanksčius tinklus ir užtikrinti didesnę energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalį atviroje, anglies dioksido neišmetančioje, aplinką tausojančioje, klimato poveikiui atsparioje ir konkurencingoje rinkoje, ir taip remti visišką kintamų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimą ir panaudojimą.

Reikėtų skirti dėmesio pažangiesiems tinklams kaimo vietovėse, nes juos kuriant reikia įveikti specifinius uždavinius ir taikyti inovacinius technologinius pasiekimus.

e) Naujos žinios ir technologijos

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su energetikos technologijomis susijusių įvairių disciplinų moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendrą Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą ir tarptautinio lygio įrenginių eksploatavimą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su tvariomis energetikos technologijomis susijusiems daugiadalykiams moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendram Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimui ir pasaulinio lygio įrenginių eksploatavimui. Technologinės naujovės bus diegiamos kartu su politika ir iniciatyvomis, kuriomis remiamos netechnologinės naujovės.

f) Patikimas sprendimų priėmimas ir visuomenės dalyvavimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama priemonių, metodų ir modelių, kurie būtini norint užtikrinti tvirtą ir skaidrų politikos formavimo rėmimą, rengimui, įskaitant priimtinumo visuomenei veiklą ir visuomenės dalyvavimą, vartotojų dalyvavimą ir tvarumą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama priemonių, metodų ir modelių, kaip antai ilgalaikių scenarijų, skirtų tvirtos ir skaidrios politikos formavimo rėmimui užtikrinti, rengimui, įskaitant priimtinumo visuomenei veiklą ir visuomenės dalyvavimą, vartotojų dalyvavimą, poveikio aplinkai vertinimą ir tvarumą.

g) Energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje

g) Energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje, galių suteikimas rinkoms ir vartotojams įgyvendinant programą „Pažangi energetika Europai III“

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama taikomosioms inovacijoms, kuriomis siekiama palengvinti naujų energetikos technologijų ir paslaugų įsitvirtinimą rinkoje, pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis bei paspartinti ekonomiškai efektyvų Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama taikomosioms inovacijoms, kuriomis siekiama palengvinti tvarių energetikos technologijų ir paslaugų įsitvirtinimą rinkoje, pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis bei paspartinti ekonomiškai efektyvų Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimą. Todėl programa „Pažangi energetika Europai“, kuri sėkmingai įgyvendinta vykdant Konkurencingumo ir inovacijų programą, tęsiama, numatant daug biudžeto lėšų pagal dabartinę programą „Horizontas 2020“.

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas

4.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir nenutrūkstamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, ekonomikos ir visuomenės poreikius.

Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, prieinamą, klimatui ir aplinkai nekenksmingą, saugią ir sąveikią Europos transporto sistemą (įskaitant jos infrastruktūros tinklus), kuri tenkintų piliečių, Sąjungos ekonomikos ir visuomenės poreikius. Tokioje transporto sistemoje taikomas „sveiko senėjimo“ požiūris, kad ji būtų naudinga visiems, nepaisant amžiaus, lyties ir negalios, ir atsižvelgtų į visuotinius šios sistemos kūrimo aspektus.

Europa didėjančius savo piliečių judumo poreikius turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos, kartu išlaikant didelį efektyvumą ir judumą.

Europa kintančius savo piliečių judumo poreikius, kuriuos suformavo nauji demografiniai bei socialiniai iššūkiai ir teritorinė sanglauda, turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti efektyvią energijos vartojimo požiūriu ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos ir kito iškastinio kuro, kartu išlaikant didelį efektyvumą, prieinamumą ir judumą, nedidinant jau izoliuotų regionų, visų pirma atokiausių regionų, nutolimo. Masinio transporto sistemos yra susijusios su saugumo problemomis, kurios turi būti sprendžiamos jau mokslinių tyrimų etapu.

Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto sistemą, diegiant naujausius transporto mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, saugesnes ir išmanesnes transporto sistemas.

Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto ir mobilumo sistemą, diegiant naujausius šios srities mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, sveikesnes, saugesnes, patikimesnes ir išmanesnes transporto ir mobilumo sistemas.

Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.

Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama kiekvienos rūšies transporto pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais bei energijos vartojimo efektyvumu grindžiamos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, didinant judumą visoje Europoje ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.

Nors moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų diegimui reikia skirti daug lėšų, nepadidinus transporto tvarumo, ilgainiui patiriamos su visuomene, ekologija ir ekonomika susijusios sąnaudos bus pernelyg didelės.

Nors moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų diegimui reikia skirti daug lėšų, nepadidinus visos transporto ir judumo sistemos tvarumo, ilgainiui patiriamos su visuomene, ekologija ir ekonomika susijusios sąnaudos bus pernelyg didelės. Taip pat, jei bus prarastas Europos technologinis pirmavimas transporto srityje, bus sunku pasiekti minėtąjį tikslą, o tai turės rimtų ir žalingų pasekmių Europos užimtumui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui.

4.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Integruotoje Europos bendrojoje rinkoje jis užtikrina žmonių ir prekių judumą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba kartu sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.

Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Jis užtikrina teritorinę sanglaudą, taip pat žmonių ir prekių judumą, būtiną siekiant Europos bendros rinkos integracijos ir atviros bei įtraukios visuomenės. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Vien tik transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP ir maždaug 13 mln. darbo vietų. Vis dėlto bendras transporto sektoriaus įnašas į Sąjungos ekonomiką kur kas didesnis, kadangi prekyba prekėmis, kuri sudaro beveik 30 proc. Sąjungos BVP, taip pat daug paslaugų ir darbuotojų, kurie keliauja darbo tikslais, visiškai priklausomi nuo veiksmingo transporto. Transportas taip pat svarbus visuomenei, nes jis jungia žmones ir yra judėjimo laisvės Europoje pagrindas, bet šį jo įnašą sunku įvertinti. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.

Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės vieną transporto rūšį keisti kita jo rūšimi ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja saugios ir patikimos transporto sistemos. Transporto tvarumas mieste yra susijęs su konkrečiais uždaviniais.

Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės pereiti prie tvaresnių rūšių transporto ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja visiems prieinamos, saugios ir patikimos transporto sistemos. Miestuose kyla konkrečių uždavinių siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir transporto tvarumo bei judumo pusiausvyros.

Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelius dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje pateks į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei pasidarys nebepakeliami. Numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO₂ kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.

Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelis dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje gali patekti į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei gali pasidaryti nebepakeliami ir turėti pražūtingų pasekmių ekonomikai ir visuomenei. Jei ir ateityje išsilaikys ankstesnės tendencijos, numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų ir tonkilometrių skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO₂ kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.

Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, susijusias su politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. beveik pasiekti, kad keliuose nebežūtų žmonės.

Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, grindžiamus politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO₂ dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose beveik nežūtų žmonės.

Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms, infrastruktūrai ir eismo valdymui skirtų naujų technologijų kūrimo ir jų bei inovacinių sprendimų diegimo spartinimas yra pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.

Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms skirtų ir darnų infrastruktūros vystymą ir eismo valdymą užtikrinančių naujų technologijų bei inovacinių sprendimų kūrimo ir jų diegimo spartinimas bus pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią, saugią, prieinamą ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.

Taip pat būtina paremti jau rastus sprendimus, kuriant veiksmingas, išmanias, sąveikias ir tarpusavyje susietas sistemas, susijusias su programomis SESAR, Galileo, EGNOS, GMES, ERTMS, RIS, SafeSeaNet, LRIT ir TSI. Taip pat būtina tęsti e. saugumo, e. skambučio ir panašias iniciatyvas.

Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus, kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę, , kuriose būtina taikyti europines sąveikias transporto sistemas arba kuriose pastangas telkiant tarptautiniu lygiu galima sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.

Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus; kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę; kuriose būtina taikyti visos Europos transporto sistemas, modernius varomosios jėgos ir galios šaltinius, sąveikias transporto sistemas arba daugiarūšio integruoto transporto sistemas ir infrastruktūrą; arba kuriose pastangas sutelkus tarptautiniu lygiu galima pašalinti silpnas transporto sistemos vietas ir sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus, taip pat atlikti sunorminimą, ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.

Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, aprėpiančias visą inovacijų grandinę. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demnstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir naujoviškas pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotąsias šalis ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.

Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, kurios aprėpia visą inovacijų grandinę ir laikosi integruoto inovacinių sprendimų požiūrio: nuo transporto priemonių inovacijų iki infrastruktūrų, taip pat iki transporto sistemų inovacijų. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demonstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir inovacines pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotuosius subjektus ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.

Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir geriau integruota transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir visiškai integruota patikima transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

4.3. Veiklos apmatai

4.3. Bendros veiklos kryptys

a) Aplinką tausojantis ir taupiai išteklius naudojantis transportas

a) Aplinką tausojantis, efektyviai išteklius naudojantis ir visuomenės sveikatai nekenkiantis transportas

Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, didinant gamtinių išteklių naudojimo transporto sektoriuje efektyvumą ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, taip pat visuomenės sveikatai, didinant gamtos išteklių naudojimo transporto sektoriuje kokybę, našumą ir efektyvumą, įvairinant kuro tiekimo šaltinius ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Norint padidinti išlaidų veiksmingumą, reikia skirti dėmesio visų rūšių transporto priemonių priežiūrai, taisymui, modifikavimui ir antriniam perdirbimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, transporto priemonių efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos elektra varomų automobilių ir mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių kūrimą ir pateikimą rinkai, šiam tikslui kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą; pakaitinių degalų bei inovacinių ir gerokai efektyvesnių traukos sistemų galimybių ištyrimui ir išnaudojimui, įskaitant degalų infrastruktūrą; infrastruktūros naudojimo optimizavimui, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą; ir paklausos valdymo naudojimo bei viešojo ir nevariklinio transporto naudojimo, visų pirma miestuose, didinimui.

Visų pirma vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo, triukšmo lygių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, visų rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių ir susijusios infrastruktūros kūrimą ir pateikimą rinkai, šiuo tikslu kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą ir geležinkelio, vandens ir oro transporto priemonėse naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, reikia skatinti visas naujoves, kuriomis siekiama, kad visų rūšių transportas išmestų labai mažai teršalų arba jų visai neišmestų, įskaitant didžiulio pakaitinių ir tvarių degalų potencialo kūrimą, inovacinių ir kur kas efektyvesnių traukos sistemų kūrimą, kuro sistemų, transporto priemonių svorio ir aerodinamikos optimizavimo darbą ir kūrimą, ir infrastruktūrą, ir infrastruktūros naudojimo optimizavimą, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą. Svarbu didinti viešojo ir nevariklinio transporto ir įvairiarūšio transporto judumo grandinės naudojimą, visų pirma miestuose.

b) Didesnis judumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

b) Didesnis judumas ir prieinamumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu diegiant naujoviškas, nenurūkstamas, integracines, saugias, patikimas ir atsparias transporto sistemas.

Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu taikant inovacinius sprendimus, skirtus vientisoms, įvairiarūšėms, integracinėms, prieinamoms, saugioms, sveikatai palankioms ir patikimoms transporto sistemoms įdiegti, nepamirštant kokybiškos, novatoriškos ir įvairiarūšės infrastruktūros.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, gyvenimo kokybės, prieigos ir sąveikumo gerinimui, taip pat vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant integruotą transporto nuo durų iki durų logistikos ir judumo valdymą; su įvairiomis transporto rūšimis susijusių keleiviams skirtų sprendimų (skirtingų transporto rūšių bilietų sistemos) priėmimo spartinimui; transporto įvairiarūšiškumo ir daugiarūšiškumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.

c) Pasaulinis Europos transporto pramonės pirmavimas

Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius.

Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius atsižvelgiant į perspektyvią, bet labai konkurencingą ateities pasaulio rinką. Reikia skirti deramą dėmesį logistikos procesams, priežiūrai, taisymui, modifikavimui ir antriniam perdirbimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos naujoviškų transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos inovacinių transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas konfigūracijas ir technologijas, koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, naudojant pažangias medžiagas ir tvaresnius šalutinius biologinius produktus, naujoviškas sertifikavimo procedūras, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas arba kuriant naujas tvaresnes medžiagas arba dangas.

ca) Pažangioji logistika

Šios logistikos tikslas – suderinti naujus augančio vartojimo modelius su veiksminga išteklių tiekimo grandinės ir optimalaus paskutinio krovinio pristatymo etapo sistema.

Vykdant veiklą siekiama geriau suvokti naujų ir būsimų vartojimo modelių ir miesto krovinių pristatymo logistikos, eismo ir spūsčių poveikį; kurti naujas IT ir logistikos valdymo priemones gerinant realiojo laiko informacines sistemas, skirtas krovinių buvimo vietai nustatyti ir juos stebėti, taip pat krovinių srautams valdyti, integraciją ir komunikaciją transporto priemonėje ir su infrastruktūra; plėtoti netradicines prekių paskirstymo sistemas; priimti konkurencingus įvairiarūšio vežimo sprendimus dėl tiekimo grandinės ir logistikos platformų siekiant pagerinti krovinių srautus.

d) Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai moksliniai tyrimai bei prognozavimo veikla

d) Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai ir elgsenos moksliniai tyrimai bei prognozavimo veikla

Siekiama padėti geriau formuoti politiką – tai būtina norint paskatinti inovacijas ir norint spręsti su transportu susijusius uždavinius bei patenkinti visuomenės poreikius dėl transporto.

Siekiama padėti geriau formuoti politiką – tai būtina norint paskatinti inovacijas ir spręsti su transportu ir judumu susijusius uždavinius bei patenkinti su jais susijusius visuomenės ir individualius poreikius.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes, o politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstų duomenų bei analizių.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes ir politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstų duomenų bei analizių, platinamų, be kita ko, per Europos Komisijos Transporto mokslinių tyrimų žinių centrą.

Visos su transportu susijusios veiklos organizavimas vykdomas pagal integruotą ir kiekvienai transporto rūšiai pritaikytą metodą ir atsižvelgiant Europos technologijų platformos strateginių mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes. Daugiametė perspektyva ir tęstinumas būtini siekiant užtikrinti tikrą pridėtinę vertę Sąjungai ir atsižvelgti į daugybę visų transporto rūšių ypatybių.

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

5. Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas

5.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra sukurti išteklius taupiai naudojančią ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą, siekiant patenkinti didėjančios pasaulio populiacijos poreikius, tvariai naudojantis gamtiniais planetos ištekliais. Vykdant veiklą būtų padedama didinti Europos konkurencingumą ir gerovę, kartu užtikrinant aplinkosauginį naudingumą ir tvarumą, ne didesnį kaip 2 °C vidutinį pasaulinės temperatūros padidėjimą bei sudarant sąlygas ekosistemoms ir visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos.

Konkretus tikslas yra sukurti išteklius tausiai naudojančią, saugią ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką bei visuomenę, apsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius ir ekosistemas, užtikrinti tvarų žaliavų ir vandens naudojimą ir tiekimą, siekiant patenkinti didėjančios pasaulio populiacijos poreikius, tvariai naudojantis planetos sausumos ir jūrų gamtos ištekliais. Vykdant veiklą būtų padedama didinti Europos konkurencingumą, apsirūpinimo žaliavomis saugumą ir gerovę, kartu užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, atsparumą ir tvarumą, ne didesnį kaip 2 °C vidutinį pasaulinės temperatūros padidėjimą bei sudarant sąlygas ekosistemoms ir visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos.

XX a. iškastinio kuro naudojimo ir materialinių išteklių gavybos mastas padidėjo maždaug dešimt kartų. Panašu, kad ši gausių ir pigių išteklių era baigiasi. Žaliavoms, vandeniui, orui, biologinei įvairovei, žemės, vandens ir jūrų ekosistemoms daromas neigiamas poveikis. Daugelis svarbiausių pasaulio ekosistemų išgyvena nuosmukį, o iki 60 proc. jų teikiamų paslaugų naudojamos netvariai. Sąjungoje asmeniui kiekvienais metais sunaudojama beveik 16 tonų medžiagų, iš kurių 6 tonos virsta atliekomis, o pusė šio kiekio patenka į sąvartynus. Pasaulinė išteklių paklausa nesiliauja didėjusi, daugėja gyventojų ir randasi poreikių, visų pirma kylančios rinkos ekonomikos šalių vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Būtina visiškai atsiesti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo.

Vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje per pastaruosius 100 metų padidėjo maždaug 0,8 °C ir numatoma, kad iki XXI a. pabaigos ji padidėsianti, palyginti su vidutine 1980–1999 m. verte, 1,8–4 °C. Su šiais pokyčiais siejamas tikėtinas poveikis gamtai ir žmonėms kels pavojų planetai ir jos gebėjimui prisitaikyti bei grėsmę būsimai ekonomikos plėtrai ir žmonijos gerovei. Klimato kaitos ir taršos poveikis, taip pat didėjanti urbanizacija, masinis turizmas, žmogaus aplaidumas ir išteklių pereikvojimas kelia pavojų trapiai bendruomenių kultūrai, kuri sudaro Europos kultūros paveldą.

Didėjantis klimato poveikis ir aplinkos pokyčiai, pvz., vandenynų rūgštėjimas, Arkties ledynų tirpimas, dirvos kokybės prastėjimas ir naudojimas, vandens trūkumas, cheminė tarša ir biologinės įvairovės nykimas, patvirtina, kad planeta artėja prie savo tvarumo ribos. Pvz., jeigu nebūtų didinamas efektyvumas, numatoma, kad vandens paklausa jo pasiūlą per 20 metų viršytų 40 proc. Miškai nyksta nerimą keliančia sparta – per metus prarandama maždaug 5 mln. hektarų miškų. Išteklių sąveika gali kelti sisteminę riziką – senkant vienam ištekliui atsiranda neišvengiamą kitų išteklių ir ekosistemų griūtį sukeliantis veiksnys. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir norint išlaikyti augantį planetos gyventojų skaičių, 2050 m. Žemės gyventojams išlaikyti reikės dviejų Žemės dydžio planetų.

Didėjantis klimato poveikis ir aplinkos pokyčiai, pvz., vandenynų rūgštėjimas, vandenyno cirkuliacijos pokyčiai, jūros vandens temperatūros didėjimas, Arkties ledynų tirpimas ir sumažėjęs jūros vandens druskingumas, dirvos kokybės prastėjimas ir naudojimas, dirvos derlingumo mažėjimas, vandens trūkumas, hidrologinės anomalijos, kritulių kiekio heterogeniškumas laiko ir teritorijos požiūriu, erdvinio rūšių pasiskirstymo pokyčiai, cheminė tarša ir biologinės įvairovės nykimas, patvirtina, kad planeta artėja prie savo tvarumo ribos. Pvz., jeigu nebūtų didinamas efektyvumas, numatoma, kad vandens paklausa jo pasiūlą per 20 metų viršytų 40 proc. Miškai nyksta nerimą keliančia sparta – per metus prarandama maždaug 5 mln. hektarų miškų. Išteklių sąveika gali kelti sisteminę riziką – senkant vienam ištekliui atsiranda neišvengiamą kitų išteklių ir ekosistemų griūtį sukeliantis veiksnys. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir norint išlaikyti augantį planetos gyventojų skaičių, 2050 m. Žemės gyventojams išlaikyti reikės dviejų Žemės dydžio planetų.

Europoje skubiai reikia integruotų vandens sistemų inovacijų. Europoje sensta vandens infrastruktūra (tiek nuotekų, tiek geriamojo vandens tiekimo), didėja vandens stygius, potvynių urbanizuotose vietovėse grėsmė, vandens tarša, auga ir darosi ypatingesni žemės ūkio, pramonės šakų ir miestų gyventojų vandens poreikiai.

Tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, grąžinamąjį perdirbimą ir pakaitalų taikymą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau žaliavas tiekti Sąjungai darosi vis sunkiau. Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai. Be to, Sąjunga kol kas turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas ir gavyba riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos, be to, trukdo padidėjusi pasaulinė konkurencija. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys.

Tvarus žaliavų tiekimas ir efektyvus ir saugus žaliavų valdymas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, efektyvų išteklių naudojimą, pakartotinį naudojimą, antrinį perdirbimą ir pakaitalų naudojimą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau Sąjungai apsirūpinti žaliavomis darosi vis sunkiau, ypač atsižvelgiant į prastą atliekų tvarkymo ciklo valdymą . Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai. Be to, Sąjunga kol kas turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas, gavyba ir perdirbimas riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos, be to, trūksta investicijų ir trukdo padidėjusi pasaulinė konkurencija. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys.

Ekonomikos galimybės prisitaikyti ir būti atsparesnei klimato pokyčiams, taupiau naudoti išteklius ir kartu išlikti konkurencinga priklauso nuo didelio skaičiaus visuomenei svarbių ar susijusių su technologijomis ekologinių inovacijų skaičiaus. Pasaulinė ekologinių inovacijų rinkos metinė vertė yra apie 1 trilijonas EUR (manoma, kad jos vertė iki 2030 m. padidės tris kartus), todėl ekologinė inovacija yra pagrindinė galimybė skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

Ekonomikos galimybės prisitaikyti ir būti atsparesnei klimato pokyčiams, tausiau naudoti išteklius ir kartu išlikti konkurencinga priklauso nuo didelio skaičiaus visuomenei svarbių ar susijusių su organizacijomis ir technologijomis ekologinių inovacijų skaičiaus. Pasaulinė ekologinių inovacijų rinkos metinė vertė yra apie 1 trilijonas EUR (manoma, kad jos vertė iki 2030 m. padidės tris kartus), todėl ekologinė inovacija yra pagrindinė galimybė skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

5.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Norint pasiekti Sąjungos ir tarptautinius tikslus, kad būtų sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bei koncentracija, susidoroti su klimato kaitos poveikiu, privaloma parengti ir įdiegti ekonomiškai efektyvias technologijas, klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Taikant Sąjungos ir pasaulinę politikos sistemą turi būti užtikrinama ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga, jos vertinamos ir atitinkamai atkuriamos siekiant išsaugoti jų gebėjimą ateityje teikti išteklius ir paslaugas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti užtikrinti patikimą ir tvarią prieigą prie žaliavų, be to, gerokai sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir atliekų susidarymą.

Norint pasiekti Sąjungos ir tarptautinius tikslus, kad būtų sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įveikti su klimato kaitos poveikį, privaloma parengti ir įdiegti tvarius ir veiksmingus ne technologinius ir technologinius sprendimus, klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Taikant Sąjungos ir pasaulinę politikos sistemą turi būti užtikrinama ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga, jos vertinamos ir atitinkamai atkuriamos siekiant išsaugoti jų gebėjimą ateityje teikti išteklius ir paslaugas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti užtikrinti patikimą ir tvarią prieigą prie žaliavų ir jų naudojimą, be to, gerokai sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir atliekų susidarymą.

Todėl pirmenybiniais savo veiksmais Sąjunga turi remti pagrindinius Sąjungos tikslus ir įvairių sričių politiką, įskaitant: strategiją „Europa 2020“; Inovacijų sąjungą; „Taupiai išteklius naudojančią Europą“ ir atitinkamą planą; „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą“; iniciatyvą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“; iniciatyvą dėl žaliavų; Sąjungos tvaraus vystimosi strategiją; „Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai“; Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir Europos skaitmeninę darbotvarkę. Šiais veiksmais stiprinamas visuomenės gebėjimas didinti atsparumą aplinkos ir klimato pokyčiams bei užtikrinti žaliavų prieinamumą.

Todėl pirmenybiniais savo veiksmais Sąjunga turi remti pagrindinius Sąjungos tikslus ir įvairių sričių politiką, įskaitant: strategiją „Europa 2020“; Inovacijų sąjungą; „Taupiai išteklius naudojančią Europą“ ir atitinkamą planą; „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą“; „Integruotą globalizacijos eros pramonės politiką“; baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas”; Žaliavų iniciatyvą; Sąjungos tvaraus vystymosi strategiją; „Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai“; Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; Ekologinių inovacijų veiksmų planą; Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje; Vandens srities Europos inovacijų partnerystę; ir Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą. Šiais veiksmais stiprinamas visuomenės gebėjimas didinti atsparumą aplinkos ir klimato pokyčiams bei užtikrinti žaliavų prieinamumą.

Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tarptautinį bei pasaulinį pobūdį, jų mastą ir sudėtingumą bei tarptautinį žaliavų tiekimo grandinės pobūdį, veikla turi būti vykdoma Sąjungos lygiu ir už Sąjungos ribų. Kadangi būtiniausi moksliniai tyrimai yra daugiadiscipliniai, todėl, siekiant sėkmingai išspręsti šį uždavinį, privaloma sujungti papildomas žinias ir išteklius. Norint sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir poveikį aplinkai, tačiau kartu padidinti konkurencingumą, teks imtis esminių visuomenės ir technologijos permainų, kad būtų pereita prie tvariu gamtos ir žmonių gerovės santykiu grindžiamos ekonomikos. Koordinuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padidins klimato supratimą ir padės prognozuoti klimato bei aplinkos pokyčius taip, kad būtų užtikrinama sisteminga ir kelis sektorius aprėpianti perspektyva, sumažinamas neapibrėžtumas, nustatomos ir įvertinamos pažeidžiamos vietos, rizika, išlaidos ir galimybės bei išplečiamas visuomenės ir politikos atsako intervalas, padidinimas atsako veiksmingumas. Vykdoma veikla taip pat siekiama visų lygių visuomenės dalyviams suteikti įgaliojimus aktyviai dalyvauti šiame procese.

Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tarptautinį bei pasaulinį pobūdį, jų mastą ir sudėtingumą bei tarptautinį žaliavų tiekimo grandinės pobūdį, veikla turi būti vykdoma Sąjungos lygiu ir už Sąjungos ribų. Kadangi būtiniausi moksliniai tyrimai yra daugiadiscipliniai, todėl, siekiant sėkmingai išspręsti šį uždavinį, privaloma sujungti papildomas žinias ir išteklius. Norint sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir poveikį aplinkai, tačiau kartu padidinti konkurencingumą, teks imtis esminių visuomenės ir technologijos permainų, kad būtų pereita prie tvarios abipusiai naudingu biologinės įvairovės ir žmonių santykiu grindžiamos ekonomikos. Koordinuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padidins klimato supratimą ir padės prognozuoti klimato bei aplinkos pokyčius taip, kad būtų užtikrinama sisteminga ir kelis sektorius aprėpianti perspektyva, sumažinamas neapibrėžtumas, nustatomos ir įvertinamos pažeidžiamos vietos, rizika, išlaidos ir galimybės bei išplečiamas visuomenės ir politikos atsako intervalas, padidinimas atsako veiksmingumas. Vykdoma veikla taip pat siekiama visų lygių visuomenės dalyviams suteikti įgaliojimus aktyviai dalyvauti šiame procese.

Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.

Siekiant spręsti žaliavų tvaraus naudojimo ir prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, projektavimas, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir pakaitalų naudojimas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos vandens vartojimo efektyvumo ir žaliavų srities inovacijų partnerystes, o ypatingos svarbos žaliavų, kurios vadinamos retosiomis žemėmis, srityje įsteigti Europos kompetencijos retųjų žemių klausimais tinklą.

Ekologinės inovacijos suteikia naujų patrauklių plėtros ir darbo galimybių. Sprendimai, parengti Sąjungos lygiu imantis veiksmų, pašalins pagrindines grėsmes pramonės konkurencingumui ir užtikrins spartų įsigalėjimą ir išplatinimą bendrojoje rinkoje bei už ribų. Taip būtų užtikrinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, kurios veiklą organizuojant atsižvelgiama į tvarų išteklių naudojimą. Su šiuo požiūriu susiję partneriai: tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai politikos formuotojai; tarptautiniai ir valstybių narių atliekami moksliniai tyrimai ir inovacijų programos; Europos verslas ir pramonė; Europos aplinkos agentūra ir nacionalinės aplinkos agentūros bei kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys. Be dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos lygio veiksmais taip pat būtų remiami susiję tarptautiniai veiksmai ir iniciatyvos, įskaitant Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (IPCC), Tarpvyriausybinę biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų centrą (IPBES) ir Žemės stebėjimo grupę (GEO).

Ekologinės inovacijos suteikia naujų patrauklių plėtros ir darbo galimybių. Sprendimai, parengti Sąjungos lygiu imantis veiksmų, pašalins pagrindines grėsmes pramonės konkurencingumui ir užtikrins spartų įsigalėjimą ir išplatinimą bendrojoje rinkoje bei už ribų. Taip būtų užtikrinamas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, kurios veiklą organizuojant atsižvelgiama į tvarų išteklių naudojimą. Su šiuo požiūriu susiję partneriai: tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai politikos formuotojai; tarptautiniai ir valstybių narių atliekami moksliniai tyrimai ir inovacijų programos; Europos verslas ir pramonė, Europos aplinkos apsaugos agentūra ir nacionalinės aplinkos agentūros bei kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai. Be dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos lygio veiksmais taip pat būtų remiami susiję tarptautiniai veiksmai ir iniciatyvos, įskaitant Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (IPCC), Tarpvyriausybinę biologinės įvairovės ir ekosistemų platformą (IPBES), tarptautinę išteklių darbo grupę ir Žemės stebėjimo grupę (GEO).

5.3. Veiklos apmatai

a) Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jo kaitos

Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui.

Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones ir strategijas, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kietosioms dalelėms ir kylančiam jūros ir vidaus vandenų lygiui bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos ir su ekstremaliais įvykiais ir staigiais pokyčiais susijusios rizikos supratimo gerinimui teikiant patikimas klimato prognozes; ozono sluoksnio ir klimato sąveikos bei vandens ciklo atmosferoje supratimui; poveikio pasauliniu, regiono ir vietos mastu ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos ir valdymo priemonių pagrindiniuose socialiniuose ir ekonominiuose sektoriuose (pvz., žemės ūkio, energetikos, transporto, turizmo, apstatytos aplinkos ir kultūros paveldo) kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui ir skubių veiksmų strategijų, kuriomis siekiama reaguoti į klimato pokyčius per kelis dešimtmečius, nustatymui.

b) Tvarus gamtinių išteklių ir ekologinių sistemų valdymas

b) Aplinkos apsauga, tvarus gamtos išteklių, vandens, biologinės įvairovės ir ekosistemų valdymas

Siekiama suteikti žinių, būtinų gamtinius išteklius valdyti taip, kad būtų užtikrinama ribotų gamtinių išteklių ir visuomenės bei ekonomikos poreikių tvari pusiausvyra. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: mūsų žinių apie ekosistemų veikimą, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę gilinimui; žinių bei priemonių, kurios reikalingos priimant veiksmingus sprendimus ir įtraukiant visuomenę, teikimui.

Siekiama suteikti žinių ir priemonių, būtinų gamtos ištekliams valdyti ir saugoti taip, kad būtų užtikrinama ribotų gamtos išteklių ir visuomenės bei ekonomikos poreikių tvari pusiausvyra. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti tvarią vandens išteklių ir vandens sektoriaus paslaugų pertvarką, valdymą ir naudojimą, mūsų žinių apie ekosistemų veikimą, įskaitant reguliuojamąjį vandenynų ir miškų vaidmenį užkertant kelią visuotiniam atšilimui, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę, gilinimui; žinių bei priemonių, kurios reikalingos priimant veiksmingus sprendimus ir įtraukiant visuomenę, teikimui.

c) Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų tiekimo užtikrinimas

c) Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų naudojimo, valdymo ir tiekimo užtikrinimas

Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai ir nedarant žalos aplinkai žvalgyti, išgauti, apdirbti, pakartotinai naudoti ir atgauti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; tvaraus žaliavų tiekimo ir jų naudojimo skatinimui; pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai ir visuomenės žaliavų klausimo išmanymo ir su jomis susijusios kvalifikacijos gerinimui.

Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai, tausiai naudojant išteklius ir nedarant žalos aplinkai naudoti, pakartotinai naudoti, perdirbti ir atgauti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; ekologinio projektavimo skatinimui; tvaraus žaliavų tiekimo, efektyvaus jų naudojimo ir pakartotinio naudojimo skatinimui; pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai, uždarojo ciklo procesų ir sistemų plėtojimui, antrinio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo strategijų ir technologijų paramai; paklausos valdymo priemonėms, kuriomis piliečiams ir vartotojams sudaromos galimybės mažinti žaliavų vartojimą ir švaistymą; visuomenės informuotumo apie žaliavas ir tinkamo elgesio su jomis didinimui, steigiant regionines ir nacionalines grupes žaliavų klausimais ir jas skatinant.

d) Perėjimo prie ekologiškos ekonomikos užtikrinamas taikant ekologines inovacijas

d) Perėjimo prie ekologiškos ekonomikos užtikrinimas taikant ekologines inovacijas

Siekiama skatinti visų formų ekologinių inovacijų, kurios leidžia pereiti prie ekologiškos ekonomikos, diegimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: ekologinių inovacinių technologijų, procesų, paslaugų ir produktų stiprinimui bei jų pateikimo rinkai skatinimui ir platinimui, ypač daug dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms; naujoviškos politikos, tvarių ekonominių modelių ir visuomenės permainų rėmimui; parama tiriant saugius pakaitalus pavojingoms medžiagoms, kurios tokiomis laikomos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas); ekologiškos ekonomikos kūrimo pažangos nustatymui ir vertinimui; išteklių naudojimo efektyvumo didinimui naudojant skaitmenines sistemas. Ekologinių inovacijų programa, sėkmingai įgyvendinta pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą per praėjusią ES daugiametę finansinę programą, tęsiama pagal dabartinę programą „Horizontas 2020“.

e) Aplinkos pasaulinio stebėjimo ir informavimo išsamių bei tvarių sistemų kūrimas

Siekiama užtikrinti šiam uždaviniui spręsti būtinų ilgalaikių duomenų ir informacijos tiekimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama žemės stebėjimo ir stebėsenos pajėgumams, technologijoms ir duomenų infrastruktūrai, kuri tinkama nustatytu laiku pateikti tikslią informaciją, prognozes ir prielaidas. Turi būti skatinama laisva, atvira ir neribojama prieiga prie sąveikių duomenų ir informacijos.

Siekiama užtikrinti šiam uždaviniui spręsti būtinų ilgalaikių duomenų ir informacijos tiekimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama žemės stebėjimo ir stebėsenos nuotoliniu būdu arba atliekant matavimus vietoje pajėgumams, technologijoms ir duomenų infrastruktūrai, kurios tinkamos nustatytu laiku pateikti tikslią informaciją ir sudaro galimybių daryti prognozes ir prielaidas. Turi būti skatinama laisva, atvira ir neribojama prieiga prie sąveikių duomenų ir informacijos.

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

6. Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė

6.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė, diegianti inovacijas ir saugi, atsižvelgiant milžiniškus pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką.

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė, diegiant inovacijas ir mąstanti, geriau suprantanti Europą, atsižvelgiant į milžiniškus pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką.

Europai iškilę sudėtingi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, kurie didele dalimi lemia Europos ateitį – pvz., besiplečiantys ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, gyventojų senėjimas, plintanti socialinė atskirtis ir skurdas, nelygybė ir migracijos srautai, skaitmeninės atskirties panaikinimas, kultūrinių inovacijų ir kūrybingumo visuomenėje bei įmonėse skatinimas ir saugumo bei laisvės užtikrinimas, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis ir piliečių tarpusavio pasitikėjimo valstybėse narėse ir už jų ribų užtikrinimas. Šie uždaviniai yra labai sudėtingi, todėl juos spręsti reikia taikant bendras europines priemones.

Europai iškilę sudėtingi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, kurie didele dalimi lemia Europos ateitį – pvz., besiplečiantys ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, gyventojų senėjimas ir demografiniai pokyčiai, socialinė atskirtis ir skurdas, nelygybė ir migracijos srautai, skaitmeninės atskirties panaikinimas, kultūrinių mokslo, inovacijų ir kūrybingumo visuomenėje bei įmonėse skatinimas, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis ir piliečių tarpusavio pasitikėjimo valstybėse narėse ir už jų ribų užtikrinimas. Be to, viešųjų socialinės politikos krypčių vaidmuo Europoje vis dažniau suvokiamas kaip svarbiausias paties Europos socialinio modelio tvarumo aspektas. Šie uždaviniai yra labai sudėtingi, todėl juos spręsti reikia taikant vis sudėtingesnį įvairių požiūrių derinį, pagrįstą bendromis mokslinėmis žiniomis, kurias gali suteikti socialiniai ir humanitariniai mokslai.

Pirma, Sąjungoje kol kas nėra panaikinta didelė nelygybė tarp šalių ir pačiose šalyse. 2010 m. žmogaus socialinės raidos indekso, suvestinės sveikatos, išsilavinimo ir pajamų vertinimo priemonės, vertė Sąjungose valstybėse narėse svyruoja nuo 0,743 iki 0,895, t. y. ji patvirtinta didelius šalių skirtumus. Taip pat nėra panaikinta didelė lyčių nelygybė: pvz., mokant atlyginimus Sąjungoje vyrai kol kas gauna 17,8 proc. didesnį atlyginimą Vienam iš kiekvienų šešių Sąjungos piliečių (apie 80 mln. žmonių) šiandien gresia skurdas. Per paskutinius du dešimtmečius padidėjo jaunimo ir šeimų su vaikais skurdas. Daugiau nei 20 proc. jaunimo neturi darbo. 150 mln. europiečių (apie 25 proc.) niekada nėra naudojęsi internetu ir gali niekada neįgyti reikiamo skaitmeninio raštingumo. Taip pat išplito politinis abejingumas ir griežtas skirstymasis per rinkimus, o tai rodo susvyravusį piliečių pasitikėjimą dabartinėmis politinėmis sistemomis. Minėti skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad tam tikros socialinės grupės ir bendruomenės niekada nepajunta socialinės ir ekonominės plėtros naudos ir (arba) jos nedalyvauja demokratinės politikos procesuose.

Sąjungoje kol kas nėra panaikinta didelė nelygybė tarp šalių ir pačiose šalyse. 2010 m. žmogaus socialinės raidos indekso, suvestinės sveikatos, išsilavinimo ir pajamų vertinimo priemonės, vertė Sąjungose valstybėse narėse svyruoja nuo 0,743 iki 0,895, t. y. ji patvirtinta didelius šalių skirtumus. Taip pat nėra panaikinta didelė lyčių nelygybė: pvz., mokant atlyginimus Sąjungoje vyrai kol kas gauna 17,8 proc. didesnį atlyginimą Vienam iš kiekvienų šešių Sąjungos piliečių (apie 80 mln. žmonių) šiandien gresia skurdas. Per paskutinius du dešimtmečius padidėjo jaunimo ir šeimų su vaikais skurdas. Daugiau nei 20 proc. jaunimo neturi darbo. 150 mln. europiečių (apie 25 proc.) niekada nėra naudojęsi internetu ir gali niekada neįgyti reikiamo skaitmeninio raštingumo. Taip pat išplito politinis abejingumas ir griežtas skirstymasis per rinkimus, o tai rodo susvyravusį piliečių pasitikėjimą dabartinėmis politinėmis sistemomis. Minėti skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad tam tikros socialinės grupės ir bendruomenės niekada nepajunta socialinės ir ekonominės plėtros naudos ir (arba) jos nedalyvauja demokratinės politikos procesuose.

Antra, Europos našumo ir ekonominės plėtros sparta keturis dešimtmečius mažėjo. Be to, pasaulyje Europos pranašumas kuriant žinias ir diegiant inovacijas, palyginti su pagrindinėmis kylančios ekonomikos šalimis, pvz., Brazilija ir Kinija, sparčiai nyksta. Nors Europa yra sukūrusi pajėgią mokslinių tyrimų bazę, ji turi šią bazę paversti veiksminga naujoviškų prekių ir paslaugų kūrimo priemone. Nors žinoma, kad Europa turi daugiau investuoti į mokslą ir inovacijas, Europa taip pat turi koordinuoti šias investicijas kur kas išmoningiau nei ji tai darė praeityje: daugiau nei 95 proc. nacionalinių mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetų naudojami be jokio Sąjungos koordinavimo, taigi gali būti, kad dabar, kai mažėja finansavimo galimybių, ištekliai labai švaistomi. Be to, nors pastaruoju metu valstybių narių inovaciniai pajėgumai šiek tiek panašėja, jie vis tiek labai skiriasi; tarp „inovacijų pirmūnų“ ir „nuosaikesnių novatorių“ stebimas didelis atotrūkis.

Europos našumo ir ekonominės plėtros sparta keturis dešimtmečius mažėjo. Be to, pasaulyje Europos pranašumas kuriant žinias ir diegiant inovacijas, palyginti su pagrindinėmis kylančios ekonomikos šalimis, pvz., Brazilija ir Kinija, sparčiai nyksta. Nors Europa yra sukūrusi pajėgią mokslinių tyrimų bazę, ji turi šią bazę paversti veiksminga naujoviškų prekių ir paslaugų kūrimo priemone. Nors žinoma, kad Europa turi daugiau investuoti į mokslą ir inovacijas, Europa taip pat turi koordinuoti šias investicijas kur kas išmoningiau nei ji tai darė praeityje: daugiau nei 95 proc. nacionalinių mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetų naudojami be konkretaus Sąjungos koordinavimo, taigi dabar, kai mažėja finansavimo galimybių, tai yra itin neefektyvu.

Trečia, piliečiams vis didesnę riziką kelia įvairių formų grėsmės, pvz., nusikaltimai, prievarta, terorizmas, kibernetiniai nusikaltimai, privatumo pažeidimai, kitų formų socialiniai ir ekonominiai pažeidimai. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje gali būti apie 75 mln. tiesioginių nusikaltimų aukų. Įvertinta, kad 2010 m. su nusikaltimais, terorizmu, neteisėta veika, prievarta ir nelaimėmis susijusios tiesioginės išlaidos Europoje sudarė apie 650 mlrd. EUR (apie 5 proc. Sąjungos BVP). Geriausias terorizmo pasekmių pavyzdys yra 2001 m. rugsėjo 11 d. Manheteno bokštuose dvyniuose surengtas išpuolis. Per šį išpuolį žuvo tūkstančiai žmonių. Apskaičiuota, kad dėl jo JAV našumas sumažėjo 35 mlrd. JAV dol., bendroji produkcija – 47 mlrd. JAV dol., o nedarbas per kitą ketvirtį padidėjo beveik 1 proc. Piliečiai, bendrovės ir institucijos vis aktyviau naudojasi skaitmenine sąveika ir sandoriais socialinėje, finansinėje ir komercinėse srityse, tačiau interneto plėtra suteikia galimybę kiekvienais metais įvykdyti milijardų eurų vertės kibernetinius nusikaltimus ir pažeisti asmenų ar asociacijų privatumą visame žemyne. Nesaugumo jausmo kasdieniniame gyvenime plitimas ir netikėtų situacijų sukeltas nesaugumas, atrodo, gali paveikti piliečių pasitikėjimą ne tik institucijomis, bet vienas kitu.

Šie uždaviniai turi būti sprendžiami kartu ir naujoviškai, nes jie tarpusavyje susiję, o jų ryšiai yra sudėtingi ir dažnai netikėti. Inovacijos gali susilpninti integruotumą, kaip galima spręsti iš skaitmeninės atskirties ar darbo rinkos susiskaidymo pavyzdžio. Socialinės inovacijos, socialinis pasitikėjimas ir saugumas kartais būna sunkiai suderinami su politika, pvz., socialiniu atžvilgiu pažeidžiamuose didelių Europos miestų rajonuose. Be to, inovacijas derinant su kintančiais piliečių poreikiais politikos formuotojams ir ekonominiams bei socialiniams dalyviams tenka ieškoti naujų atsakymų, kuriuos taikant nebūtų paisoma sektorių, veiklos, prekių ar paslaugų nusistovėjusių ribų. Interneto, finansinių sistemų, ekonomikos su nepaprastai dideliu labai senų ir stambių bendrovių skaičiumi susiformavimas ir aplinkos apsaugos organizacijų steigimasis akivaizdžiai įrodo, kaip reikia mąstyti ir kaip imtis spręsti šiuos uždavinius vienu metu atsižvelgiant į jų integruotumą, inovacijas ir saugumą.

Šie uždaviniai turi būti sprendžiami kartu ir naujoviškai, nes jie tarpusavyje susiję, o jų ryšiai yra sudėtingi ir dažnai netikėti. Inovacijos gali susilpninti integruotumą, kaip galima spręsti iš skaitmeninės atskirties ar darbo rinkos susiskaidymo pavyzdžio. Socialinės inovacijos ir socialinis pasitikėjimas kartais būna sunkiai suderinami su politika, pvz., socialiniu atžvilgiu pažeidžiamuose didelių Europos miestų rajonuose. Be to, inovacijas derinant su kintančiais piliečių poreikiais politikos formuotojams ir ekonominiams bei socialiniams dalyviams tenka ieškoti naujų atsakymų, kuriuos taikant nebūtų paisoma sektorių, veiklos, prekių ar paslaugų nusistovėjusių ribų. Interneto, finansinių sistemų, ekonomikos su nepaprastai dideliu labai senų ir stambių bendrovių skaičiumi susiformavimas ir aplinkos apsaugos organizacijų steigimasis akivaizdžiai įrodo, kaip reikia mąstyti ir kaip imtis spręsti šiuos uždavinius vienu metu atsižvelgiant į jų integruotumą ir inovacijas.

Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.

Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės ir inovacijas diegiančios visuomenės modeliu. Sprendžiant šias problemas reikalingi tiek tiksliniai moksliniai tyrimai, tiek tyrimai, vykdomi pagal principą „iš apačios į viršų“. Galiausiai, būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio į bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

6.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuo uždaviniai nepaiso nacionalinių sienų, todėl juos sprendžiant reikia atlikti sudėtingesnę palyginamąją judumo (žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo, tačiau taip pat kvalifikacijos ir žinių) ir institucijų bendradarbiavimo formų, kultūrinės sąveikos ir tarptautinio bendradarbiavimo analizę. Jeigu jie nebūtų giliau išmanomi ir numatomi, globalizacijos jėgos Europos šalis taip pat verstų vienas su kitomis konkuruoti, o ne bendradarbiauti, t. y. veikiau pabrėžti Europos skirtumus nei bendrumą ar tinkamą bendradarbiavimo ir konkurencijos pusiausvyrą. Šiuos labai svarbius socialinius ir ekonominius uždavinius sprendžiant tik nacionaliniu lygiu kyla pavojus neefektyviai naudoti išteklius, problemas perkelti į kitas Europos ir ne Europos šalis, taip pat dar labiau padidinti socialinę, ekonominę bei politinę įtampą, kuri gali tiesiogiai paveikti Europos Sąjungos sutartyje nurodytus su jos vertybėmis susijusius tikslus, visų pirma nurodytus Europos Sąjungos sutarties I antraštinėje dalyje.

Šie uždaviniai nepaiso nacionalinių sienų, todėl juos sprendžiant reikia atlikti sudėtingesnę palyginamąją visų Europos visuomenių analizę. Jų ryšiai su nacionaline ir Europos viešąja politika globalizacijos sąlygomis verčia ne tik parengti abipusiai pripažintas mokslinių tyrimų darbotvarkes, bet ir sukurti bendrų ir gilesnių Europos žinių bazę, kuria remiantis galima geriau suprasti ir įvertinti nacionalinę ir Europos politiką.

Kad sukurtų integracinę, inovacijas diegiančią ir saugią visuomenę, Europa turi imtis veiksmų, apimančių naujų žinių kūrimą, technologijas ir pajėgumus bei galimų politikos pasirinkčių nustatymą. Šios priemonės Europai padėtų spręsti jai iškilusius uždavinius ne tik Europos viduje, bet ir tampant pasaulinių procesų dalyve. Savo ruožtu šitaip būtų padedama valstybėms narėms pasinaudoti bet kokia kita patirtimi ir suteikiama joms galimybė geriau pasirinkti savo konkrečius veiksmus atsižvelgiant į šioms valstybėms būdingas aplinkybes.

Kad sukurtų integracinę, inovacijas diegiančią ir mąstančią visuomenę, Europa turi imtis veiksmų, apimančių naujų žinių kūrimą ir technologijas bei galimų politikos pasirinkčių nustatymą. Šios priemonės Europai padėtų spręsti jai iškilusius uždavinius ne tik Europos viduje, bet ir tampant pasaulinių procesų dalyve. Savo ruožtu šitaip būtų padedama valstybėms narėms pasinaudoti bet kokia kita patirtimi ir suteikiama joms galimybė geriau pasirinkti savo konkrečius veiksmus atsižvelgiant į šioms valstybėms būdingas aplinkybes.

Todėl sprendžiant šį uždavinį pagrindinis tikslas bus skatinti Sąjungos šalis, pasaulio valstybes ir atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes naujoviškai bendradarbiauti. Turėtų būti sistemingai siekiama piliečius susieti su pramone, remti socialinių ir technologinių inovacijų procesus, skatinti pažangų ir piliečių dalyvavimu grindžiamą viešą administravimą bei faktinių duomenų baze grindžiamą politikos formavimą, kad visų šių rūšių veikla taptų aktualesnė politikos formuotojams, socialiniams ir ekonominiams dalyviams bei piliečiams. Šiuo atžvilgiu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra būtina išankstinė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo sąlyga, visų pirma saugumo, skaitmeninės plėtros ir privatumo apsaugos srityse.

Reikės skatinti pažangų ir piliečių dalyvavimu grindžiamą viešą administravimą bei faktinių duomenų baze grindžiamą politikos formavimą, kad visų šių rūšių veikla taptų aktualesnė politikos formuotojams, socialiniams ir ekonominiams dalyviams bei piliečiams. Šiuo atžvilgiu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra būtina išankstinė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo sąlyga.

Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis būtų remiamas pagrindinių sričių Sąjungos politikos formavimas, vykdymas ir pritaikymas, pirmiausiai strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, bendros užsienio ir saugumo politikos bei Sąjungos vidaus saugumo strategijos, įskaitant nelaimių prevencijos ir neatidėliotinų priemonių taikymą. Turi būti užtikrinamas derinimas su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.

Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis bus remiamas pagrindinių sričių Sąjungos politikos formavimas, vykdymas ir pritaikymas, pirmiausia strategijoje „Europa 2020“ numatyti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetai. Tai bus siejama su bendromis programavimo iniciatyvomis ir bus siekiama derinti su Jungtinio tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.

6.3. Veiklos apmatai

6.3.1. Integracinė visuomenė

Siekiama Europoje skatinti solidarumą ir socialinę, ekonominę bei politinę įtrauktį ir pageidautiną kultūrų sklaidą Europoje ir su tarptautiniais partneriais bei šiuo tikslu plėtoti pažangų mokslą ir disciplinų sąveiką, technologines permainas bei organizacines inovacijas. Šiuo atveju gali būti svarbūs moksliniai humanitarinių mokslų tyrimai. Vykdomais moksliniais tyrimais politikos formuotojams turi būti padedama parengti tokią politiką, kuri padėtų kovoti su skurdu ir užkirstų kelią Europos bendruomenėse plisti įvairių formų atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei, pvz., lyčių nelygybei ar skaitmeninei arba inovacinei atskirčiai ir su kitais pasaulio regionais. Jie visų pirma turėtų padėti įgyvendinti ir pritaikyti strategiją „Europa 2020“ ir platesnius išorės veiksmus, kurių imasi Sąjunga. Turi būti imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti pažangumą mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir taip išplečiant programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių.

Siekiama geriau suprasti socialinius pokyčius, jų poveikį socialinei sanglaudai, ekonominei bei politinei įtraukčiai ir pagrindines pasekmes asmenų, šeimų ir visuomenių gerovei ir gyvenimo kokybei Europoje. Pagrindinės problemos, kurias reikės išspręsti, susijusios su Europos socialinės sanglaudos ir gerovės modeliais ir būtinybe sukurti didelę žinių bazę nelygybės ir socialinės atskirties, demografinių pokyčių ir senėjančios visuomenės, gyvenimo ir šeimos permainų, darbo ir gyvenimo sąlygų, migracijos ir judumo, švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi, daugiakalbiškumo, socialinės politikos ir valdysenos dinamikos srityse, kartu atsižvelgiant į ekonominių ir socialinių sąlygų įvairovę Europoje. Šiuo atveju gali būti svarbūs moksliniai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimai. Vykdomais moksliniais tyrimais politikos formuotojams turi būti padedama parengti tokią politiką, kuri padėtų kovoti su skurdu, konfliktais, politine ir socialine atskirtimi ir užkirstų kelią Europos bendruomenėse plisti įvairių formų atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei, pvz., lyčių nelygybei ar skaitmeninei arba inovacinei atskirčiai ir su kitais pasaulio regionais. Šie tyrimai visų pirma turėtų padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir ją pritaikyti. Taip pat labai svarbu suprasti ir išnaudoti gausų Europos kultūros paveldą, skatinti prieigą prie jo ir jį saugoti, kaip pagrindinę Sąjungos piliečių suartinimo ir Europos visuomenės sanglaudos didinimo priemonę.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

a) pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo skatinimui;

a) pažangaus, tvaraus ir integracinio skatinimui;

b) stiprios ir integracinės visuomenės kūrimui Europoje;

b) atsparios ir integracinės visuomenės kūrimui Europoje;

ba) uždavinių, susijusių su Europos socialinės sanglaudos ir gerovės modeliais, sprendimui;

c) Europos, pasaulio procesų dalyvės, įtakos didinimui;

d) mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirties Europoje panaikinimui.

6.3.2. Inovacijas diegianti visuomenė

6.3.2. Inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė

Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.

Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, pilietinės visuomenės organizacijas, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama turi būti teikiama moksliniams tyrimams, susijusiems su Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtra bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymu, įskaitant geresnį visuomenės ribotumų ir galimybių suvokimą ir jų vaidmenį inovacijų diegimo procese.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

a) Inovacijų sąjungos ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės faktinių duomenų bazės stiprinimui ir paramos joms didinimui;

a) mokslinių duomenų bazės stiprinimui ir Inovacijų sąjungos bei EMTE rėmimui;

b) naujų formų inovacijų, įskaitant socialines inovacijas ir kūrybingumą, tyrimui;

b) naujų formų inovacijų, įskaitant socialines inovacijas ir kūrybingumą, tyrimui ir suvokimui;

ba) procesų, kurie sudaro palankias sąlygas kūrybingumui ir inovacijoms, tyrimui;

c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;

d) nuoseklaus ir veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis skatinimui.

d) supratimui, kaip nuoseklus ir veiksmingas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir aukšto lygio mokymo srityse su trečiosiomis šalimis skatina inovacijas;

da) kultūros paveldo ir Europos tapatybės rėmimui.

6.3.3. Saugi visuomenė

Siekiama paremti Sąjungos išorės ir vidaus saugumo politiką bei užtikrinti skaitmeninės bendrosios rinkos kibernetinį saugumą, pasitikėjimą ir privatumą šioje rinkoje, kartu didinant Sąjungos saugumo, IRT bei paslaugų sektorių konkurencingumą. Tai bus daroma kuriant naujoviškas technologijas ir priemones, kuriomis bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir užtikrinti pavojų saugumui prevenciją. Šie į misiją orientuoti veiksmai bus grindžiami įvairių galutinių naudotojų (piliečių, įmonių, administracijų, įskaitant nacionalines ir tarptautines institucijas, civilinės saugos, teisėsaugos, pasienio tarnybas ir pan.) poreikiais ir taip bus atsižvelgiama į pavojų saugumui, privatumo apsaugos ir būtinų visuomenės aspektų raidą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

a) kovai su nusikaltimais ir terorizmu;

b) saugumo stiprinimui, šiuo tikslu užtikrinant sienų kontrolę;

c) kibernetinio saugumo užtikrinimui

d) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;

e) privatumo ir laisvės užtikrinimui naudojantis internetu ir gresniam visuomeninio aspekto įtraukimui į saugumo srtį.

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6a. Saugios visuomenės. Europos ir jos piliečių laisvės apsauga ir saugumas

6a.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas – apsaugoti Europos laisvę ir skatinti saugumą atsižvelgiant į pasaulio regionų tarpusavio sąveiką ir grėsmių sudėtingumą, sykiu stiprinant Europos laisvės ir teisingumo kultūrą ir jos laikymąsi.

Europa dar niekada nebuvo tokia taiki, o Europos Sąjungos piliečių saugumo lygis yra gerokai aukštesnis, palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Kita vertus, išlieka Europos pažeidžiamumas nuolat didėjančios globalizacijos sąlygomis, kuriomis visuomenė susiduria su vis didesnėmis ir sudėtingesnėmis grėsmėmis ir iššūkiais saugumui.

Didelio masto karinių agresijų grėsmė sumažėjo, ir saugumo problemos yra susijusios su naujomis daugialypėmis, tarpusavyje susijusiomis ir tarpvalstybinėmis grėsmėmis. Todėl saugumo sąvoka buvo papildyta ir apima ne tik karinį aspektą, bet ir kitus tokius aspektus kaip žmogaus teisės, aplinkos nykimas, politinis stabilumas ir demokratija, socialiniai klausimai, kultūros ir religinė tapatybė arba imigracija. Todėl vidiniai ir išoriniai saugumo aspektai yra neatskiriamai susiję. Dabartinės grėsmės saugumui ir laisvei yra gausios, sudėtingos bei kintančios ir, be kitų grėsmių, apima terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, kibernetinius išpuolius, piratavimą, regioninį nestabilumą ar gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, prievartą, privatumo pažeidimus ir kitų formų socialinius bei ekonominius sutrikimus. Šios grėsmės turi poveikio piliečiams ir pasitikėjimo, rūpinimosi ir komunikacijos sampratoms, taip pat daro ekonominį ir socialinį poveikį, todėl reikia atitinkamų prevencinių ir kovos su jomis veiksmų.

Įvertinta, kad 2010 m. su nusikaltimais, terorizmu, neteisėta veikla, prievarta ir nelaimėmis susijusios tiesioginės išlaidos Europoje sudarė mažiausiai 650 mlrd. EUR (apie 5 proc. Sąjungos BVP). Terorizmas turėjo pražūtingų padarinių keliose Europos šalyse – nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė didelių ekonominių nuostolių.

Piliečiai, įmonės ir institucijos vis aktyviau įsitraukia į skaitmeninius ryšius ir operacijas socialinėje, finansinėje ir komercinėse gyvenimo srityse, tačiau interneto plėtra taip pat suteikia galimybę kiekvienais metais įvykdyti milijardų eurų vertės kibernetinius nusikaltimus ir pažeisti asmenų ar asociacijų privatumą visame žemyne.

Kibernetiniai išpuoliai turi didelio poveikio ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nesaugumo kasdieniniame gyvenime plitimas ir netikėtų situacijų sukeltas nesaugumas gali paveikti piliečių pasitikėjimą ne tik institucijomis, bet ir vienas kitu.

Siekiant numatyti šias grėsmes, jų išvengti ir jas valdyti, reikia suprasti ir naikinti pagrindines nesaugumo priežastis, sukurti ir taikyti inovacines technologijas, sprendimus, numatymo priemones ir žinias, skatinti paslaugų teikėjų ir naudotojų bendradarbiavimą, rasti civilinio saugumo sprendimus, gerinti Europos saugumo ir paslaugų pramonės konkurencingumą, užkirsti kelią privatumo ir žmogaus teisių pažeidimams internete bei kitose srityse ir kovoti su jais, sykiu užtikrinant Europos piliečių individualias teises ir laisvę.

Siekiant geresnio įvairių rūšių pagalbos tarnybų tarpvalstybinio bendradarbiavimo, dėmesį reikėtų skirti sąveikumui ir standartizacijai.

Galiausiai, kadangi saugumo sričių politika turėtų būti siejama su įvairių sričių socialine politika, svarbus šio uždavinio aspektas bus skatinti mokslinių saugumo srities tyrimų visuomeninį aspektq.

Pagarba pagrindinėms vertybėms yra visų veiksmingų mokslinių saugumo srities tyrimų ir politikos pamatas. Ieškant su saugumu susijusių sprendimų ir siekiant juos įgyvendinti, būtina gerbti tokias vertybes kaip laisvė, demokratija, lygybė ir teisinės valstybės principas. Tuo turi būti grindžiama bet kokia veikla, kuria užtikrinamas Europos Sąjungos piliečių saugumas.

6a.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nė viena valstybė narė šių grėsmių negali įveikti viena, nes dauguma saugumo srities iššūkių yra tarpvalstybiniai ir kyla įvairiuose sektoriuose, todėl reikalinga sudėtinga ir išsami palyginamoji analizė ir sustiprintų formų institucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Kad Sąjunga galėtų apsaugoti laisvę ir užtikrinti saugumą, būtina veiksmingai reaguoti į grėsmes taikant visapusišką ir naujovišką saugumo priemonių rinkinį. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali atlikti labai svarbų pagalbinį vaidmenį kaip įgalinanti jėga, nors vien tik jais negalima užtikrinti saugumo. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turėtų būti siekiama suprasti grėsmes saugumui, jų išvengti, nuo jų atgrasyti, joms pasirengti ir nuo jų apsisaugoti. Be to, saugumo srityje kyla pagrindiniai iššūkiai, kurių negalima išspręsti naudojant nepriklausomas ir sektoriui būdingas priemones, o veikiau reikia platesnio užmojo, suderintų ir visa apimančių metodų.

Sprendžiant šį uždavinį itin svarbus valstybių narių bendradarbiavimas, taip pat jų bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšomis bus remiamas pagrindinių Sąjungos politikos krypčių, visų pirma strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, bendros užsienio ir saugumo politikos ir Sąjungos vidaus saugumo strategijos, formavimas, įgyvendinimas ir pritaikymas. Bus derinama su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.

6a.3. Veiklos bendrosios kryptys

Siekiama paremti Sąjungos išorės ir vidaus saugumo politiką ir užtikrinti skaitmeninės bendrosios rinkos kibernetinį saugumą, pasitikėjimą ir privatumą šioje rinkoje, kartu didinant Sąjungos saugumo, IRT ir paslaugų sektorių konkurencingumą. Vykdant veiklą, be kita ko, daug dėmesio bus skiriama nesaugumo ir konfliktų priežasčių nustatymui, kitos kartos inovacinių sprendimų moksliniam tyrimams ir plėtrai, kuriant naujas koncepcijas ir modelius bei sąveikius standartus. Tai bus daroma kuriant inovacinės politikos technologijas ir sprendimus, kuriais bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir užtikrinti grėsmių saugumui prevenciją. Ši į užduotį orientuotą veikla integruos įvairių galutinių naudotojų (piliečių, verslo, pilietinės visuomenės organizacijų ir administracijų, įskaitant nacionalines ir viešojo sektoriaus institucijas ir agentūras) poreikius, kad būtų atsižvelgiama į grėsmių saugumui ir su juo susijusių uždavinių raidą, pritaikytąją privatumo apsaugą ir būtinus visuomeninius aspektus.

Moksliniais tyrimais pagal šį uždavinį bus siekiama išvengti grėsmių saugumui, nuo jų atgrasinti, joms pasirengti ir nuo jų apsisaugoti ir remti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir Sąjungos vidaus saugumo strategiją, įskaitant nelaimių prevencijos ir reagavimo į jas politiką.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

a) kovai su nusikaltimais ir terorizmu;

b) ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai ir atsparumo didinimui;

c) saugumo stiprinimui užtikrinant sienų valdymą ir jūrų saugumą;

d) kibernetinio saugumo užtikrinimui;

e) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;

f) saugumo visuomeninio aspekto stiprinimui ir privatumo bei laisvės internete užtikrinimui;

g) paramai Sąjungos vidaus ir išorės saugumo politikai;

h) saugumo stiprinimui ir konfliktų trečiosiose šalyse transformavimui vykdant konfliktų prevenciją, kuriant taiką, vedant dialogą, vykdant tarpininkavimą, skatinant susitaikymą ir vykdant civilinio saugumo sektoriaus reformą;

i) standartizavimo ir sąveikumo tobulinimui.

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo IV dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra Sąjungos politikos formavimo reikmėms teikti užsakovų poreikius atitinkančią mokslinę ir techninę pagalbą, lanksčiai reaguojant į naujus politikos poreikius.

2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Sąjunga parengė plataus užmojo politikos darbotvarkę iki 2020 m., kurioje aptariamas sudėtingų ir susijusių uždavinių rinkinys, pvz., tvarus išteklių valdymas ir konkurencingumas. Norint šiuos uždavinius sėkmingai išspręsti būtina turėti patikimų mokslinių duomenų, kurie apimtų įvairias mokslines disciplinas ir kuriais remiantis būtų galima patikimai įvertinti politikos galimybes. JRC, kuris dar nuodugniau atliks Sąjungos politikos mokslinio konsultavimo funkciją, užtikrins būtiną mokslinę ir techninę paramą visais politikos formavimo etapais – nuo koncepcijos parengimo iki įgyvendinimo ir įvertinimo. Šiuo tikslu savo mokslinius tyrimus JRC visų pirma orientuos į Sąjungos politikos prioritetus ir stiprins kelias disciplinas apimančią kompetenciją. JRC nepriklausomumas nuo konkrečių interesų (privačių ar nacionalinių) kartu su JRC užtikrinama mokslinio techninio konsultavimo funkcija suteikia galimybę palengvinti būtino sutarimo užtikrinimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir politikos formuotojais. Valstybės narės ir Sąjungos piliečiai turi naudos iš JRC atliekamų mokslinių tyrimų, visų pirma, pvz., sveikatos ir vartotojų apsaugos, aplinkos, saugos ir saugumo bei krizių ir nelaimų valdymo srityse.

Sąjunga parengė plataus užmojo politikos darbotvarkę iki 2020 m., kurioje aptariamas sudėtingų ir susijusių uždavinių rinkinys, pvz., tvarus išteklių valdymas ir konkurencingumas. Norint šiuos uždavinius sėkmingai išspręsti būtina turėti patikimų mokslinių duomenų, kurie apimtų įvairias mokslines disciplinas ir kuriais remiantis būtų galima patikimai įvertinti politikos galimybes. JRC, kuris dar nuodugniau atliks Sąjungos politikos mokslinio konsultavimo funkciją, užtikrins būtiną mokslinę ir techninę paramą visais politikos formavimo etapais – nuo koncepcijos parengimo iki įgyvendinimo ir įvertinimo. Šiuo tikslu savo mokslinius tyrimus JRC visų pirma orientuos į Sąjungos politikos prioritetus ir stiprins kelias disciplinas apimančią kompetenciją. JRC nepriklausomumas nuo konkrečių interesų (privačių ar nacionalinių) kartu su JRC užtikrinama mokslinio techninio konsultavimo funkcija suteikia galimybę palengvinti būtino sutarimo užtikrinimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir politikos formuotojais. Valstybės narės ir regionai turės naudos iš JRC paramos jų pažangiųjų specializacijų strategijoms ir šio centro atliekamų mokslinių tyrimų, visų pirma, pvz., sveikatos ir vartotojų apsaugos, aplinkos, saugos ir saugumo bei krizių ir nelaimų valdymo srityse. Be to, šie moksliniai tyrimai bus naudingi Sąjungos piliečiams.

JRC yra neatskiriama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės dalis ir jis toliau aktyviai rems šios erdvės veikimą bei šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaus su kitais kolegomis ir suinteresuotosiomis šalimis, suteiks prieigą prie savo priemonių bei mokys mokslo darbuotojus. Šiomis priemonėmis taip pat bus skatinama naujų valstybių narių ir asocijuotų šalių integracija; remdamasis moksline technine baze JRC toliau organizuos joms specialius mokymo kursus, susijusius su Sąjungos teisės aktais. JRC nustatys koordinavimo ryšius su atitinkamais programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Siekdamas papildyti savo tiesioginius veiksmus ir toliau integruotis į ERA bei sukurti tinklus, JRC taip pat gali dalyvauti netiesioginiuose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose veiksmuose ir koordinavimo priemonių taikymo veikloje tose srityse, kuriose jis turi kompetencijos sukurti pridėtinę vertę.

3. Veiklos apmatai

3. Veiklos bendrosios kryptys

Dalyvaudamas įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ JRC daugiausia dėmesio skirs Sąjungos politikos prioritetams ir su jais susijusiems visuomenės uždaviniams; jo veikla yra derinama su strategija „Europa 2020“ ir jos pagrindiniais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais, Saugumu ir pilietybe ir Globaliąja Europa.

Pagrindinės JRC kompetencijos sritys bus energetika, transportas, aplinka ir klimato kaita, žemės ūkis ir maisto produktų tiekimo užtikrinimas, sveikata ir vartotojų apsauga, informacinės ir ryšių technologijos, etaloninės medžiagos, sauga ir saugumas (įskaitant branduolinę „Euratomo“ programos dalį). JTC veikla šiose srityse bus vykdoma atsižvelgiant į atitinkamas iniciatyvas regionų, valstybių narių arba Sąjungos lygiu, siekiant suformuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Šios kompetencijos sritys turi būti gerokai išplečiamos pajėgumais, leidžiančiais imtis viso politikos ciklo ir įvertinti politikos galimybes. Šiuo tikslu pajėgumai stiprinami šiose srityse

a) anticipacija ir prognozės: aktyvus strateginis žinių apie tendencijas ir įvykius mokslo, technologijų ir visuomenės srityse bei galimą jų poveikį valstybės politikai rinkimas;

b) ekonomika: teikiamos integruotos paslaugos, apimančios mokslinius techninius ir makroekonominius aspektus;

c) modeliavimas: pirmenybė teikiama tvarumui ir ekonomikai, o Komisijai suteikiama galimybė būti mažiau priklausomai nuo išorės rangovų tais atvejais, kai reikia atlikt svarbią scenarijų analizę;

d) politikos analizė: užtikrinti kelis sektorius aprėpiantį politikos galimybių tyrimą.

d) politikos analizė: užtikrinti kelis sektorius aprėpiantį politikos galimybių tyrimą;

e) poveikio vertinimas: politikos galimybes pagrindžiančių mokslinių duomenų pateikimas.

JRC turi nesiliauti siekęs mokslinių tyrimų pažangumo, kad galėtų teikti patikimą ir išsamią mokslinę techninę pagalbą politikos formavimo reikmėms. Šiuo tikslu JRC turi stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir tarptautiniais partneriais, pvz., dalyvaudamas netiesioginiuose veiksmuose. Be to, jis taip pat atlieka tiriamuosius mokslinius tyrimus ir atrankiniu būdu ugdo kompetenciją naujose su politika susijusiose srityse.

JTC turi nesiliauti siekęs mokslinių tyrimų pažangumo, kad galėtų teikti patikimą ir išsamią mokslinę techninę pagalbą politikos formavimo reikmėms. Šiuo tikslu JTC turi stiprinti bendradarbiavimą su Europos ir tarptautiniais partneriais, pvz., dalyvaudamas netiesioginiuose veiksmuose. Be to, jis taip pat atlieka tiriamuosius mokslinius tyrimus ir atrankiniu būdu ugdo kompetenciją naujose su politika susijusiose srityse.

JRC prioritetai yra:

JTC prioritetai yra:

3.1 Pažangus mokslas

Vydyti mokslinius tyrimus, siekiant išplėsti politikos formavimo reikmėms reikalingą mokslinių duomenų bazę ir tirti naujas mokslo sritis ir technologijas, be kita ko, taikant tiriamąją mokslinių tyrimų programą.

3.2 Pramonės pirmavimas

3.2 pirmavimui pramonės srityje:

Padėti didinti Europos konkurencingumą, remiant standartizavimo procesą bei standartus: atlikti mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus, kurti etalonines medžiagas ir matavimo priemones, derinti metodus penkiose pagrindinėse srityse (energetika, transportas, skaitmeninė darbotvarkė; saugumas ir sauga; vartotojų apsauga). Atlikti naujų technologijų saugos vertinimą energetikos ir transporto bei sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse. Padėti lengvinti kosmoso technologijų ir duomenų naudojimą, standartizavimą ir patvirtinimą, visų pirma sprendžiant visuomenės uždavinius.

3.3 Visuomenės uždaviniai

a) Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

Padėti užtikrinti sveikatos ir vartotojų apsaugą, teikiant mokslinę bei techninę pagalbą šiose srityse: maisto produktų, pašarų ir vartotojų produktų; aplinkos ir sveikatos; sveikatos problemų diagnostikos ir tikrinimo; mitybos ir mitybos režimo.

b) Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

b) Maisto kokybės, saugos ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir biotechnologinių produktų sektorius

Paremti Europos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną, įskaitant maisto produktų saugą ir tiekimo užtikrinimą bei bioekonomikos kūrimą, šiuo tikslu sudarant javų derliaus prognozes, atliekant techninę ir socialinę ekonominę analizę bei modeliavimą.

c) Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

Klimato „20/20/20“ ir energetikos tikslus paremti moksliniais tyrimais, susijusiais su technologiniais ir ekonominiais energijos teikimo aspektais, efektyvumu, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, energetikos ir (arba) elektros energijos perdavimo tinklais.

d) Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

d) Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas

Paremti tvaraus, saugaus ir patikimo asmenų ir prekių judėjimo srities Sąjungos politiką laboratoriniais tyrimais, modeliavimu ir stebėsenos metodais, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijas, pvz., elektrifikavimą, aplinkos neteršiančias ir taupias transporto priemones, pakaitinius degalus ir išmaniąsias judumo sistemas.

e) Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

e) Veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas

Ištirti kelis sektorius aprėpiančius uždavinius, susijusius su tvariu gamtinių išteklių valdymu, ir šiuo tikslu stebėti pagrindinius aplinkos kintamuosius bei parengti integruotą tvarumo vertinimo modeliavimo sistemą.

Remti išteklių naudojimo efektyvumą, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tvarų žaliavų tiekimą, ir šiuo tikslu atlikti aplinkos neteršiančių gamybos procesų, technologijų, produktų ir paslaugų integruotą socialinį, aplinkos ir ekonominį vertinimą.

Paremti Sąjungos plėtros politikos tikslus moksliniais tyrimais, siekiant užtikrinti reikiamą pagrindinių išteklių tiekimą ir daugiausia dėmesio skiriant aplinkos stebėjimo bei išteklių charakteristikoms, su maisto produktų sauga ir jų tiekimo užtikrinimu susijusiai analizei ir žinių perdavimui.

f) Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

f) Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė

Prisidėti įgyvendinant Inovacijų sąjungą ir stebėti jos įgyvendinimą bei šiuo tikslu atlikti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksnių bei kliūčių, metodikų kūrimo, rezultatų duomenų ir rodiklių makroekonominę analizę.

Paremti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijos erdvę (ERA) ir šiuo tikslu stebėti jos veikimą bei analizuoti ERA veiksnius ir ERA kelių pagrindinių elementų kliūtis; taip pat sukurti mokslinių tyrimų tinklą, organizuoti mokymą, suteikti teisę vartotojams valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse bei asocijuotose šalyse naudotis JRC priemonėmis ir duomenų bazėmis.

Prisidėti siekiant pagrindinių Skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir šiuo tikslu atlikti kiekybinę ir kokybinę ekonominių bei socialinių aspektų analizę (Skaitmeninė ekonomika, Skaitmeninė visuomenė, Skaitmeninis gyvenimas).

fa) Saugios visuomenės. Europos ir jos piliečių laisvės apsauga ir saugumas

Didinti vidinę saugą ir saugumą: nustatyti bei įvertinti svarbiausios infrastruktūros, kuri yra svarbus visuomenei būtinų funkcijų komponentas, pažeidžiamumą; atlikti su skaitmenine tapatybe susijusių technologijų eksploatacinių parametrų vertinimą; spręsti pasaulinio saugumo uždavinius, įskaitant naujas ar sudėtines grėsmes ir parengti pažangias informacijos rinkimo ir analizės bei krizių valdymo priemones.

Didinti vidinę saugą ir saugumą: nustatyti bei įvertinti svarbiausios infrastruktūros, kuri yra svarbus visuomenei būtinų funkcijų komponentas, pažeidžiamumą; atlikti su skaitmenine tapatybe susijusių technologijų eksploatacinių, socialinių ir etinių parametrų vertinimą; spręsti pasaulinio saugumo uždavinius, įskaitant naujas ar sudėtines grėsmes ir parengti pažangias informacijos rinkimo ir analizės bei krizių valdymo priemones.

Pagerinti Sąjungos gebėjimą valdyti gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, ir šiuo tikslu tobulinti infrastruktūros stebėjimą bei plėtoti pasaulinę ankstyvojo įspėjimo apie įvairias grėsmes ir rizikos valdymo informacijos sistemas naudojant palydovines žemės stebėjimo sistemas.

Pagerinti Sąjungos gebėjimą valdyti gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, ir šiuo tikslu tobulinti infrastruktūros stebėjimą bei plėtoti bandymų infrastruktūrą, pasaulines ankstyvojo įspėjimo apie įvairias grėsmes ir rizikos valdymo informacijos sistemas naudojant palydovines žemės stebėjimo sistemas.

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra integruoti žinių trikampį, t. y. mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą – taip stiprinti Sąjungos inovacijų pajėgumus ir spręsti visuomenės uždavinius.

Konkretus tikslas yra integruoti žinių trikampį, t. y. mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą – taip stiprinti, spartinti ir plėsti Sąjungos inovacijų pajėgumus ir, visų pirma, spręsti visuomenės uždavinius.

Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; žemas verslo aktyvumo lygis; pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių nepakanka siekiant konkuruoti pasaulyje; aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.

Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; nepakankamas mokslinių tyrimų rezultatų pateikimas rinkoje; žemas verslo aktyvumo ir polinkio į verslininkystę lygis; mažai privačiojo sektoriaus sutelktų investicijų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių, įskaitant žmogiškuosius išteklius, ko nepakanka siekiant konkuruoti pasaulyje; aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.

2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Jeigu Europa nori konkuruoti tarptautiniu lygiu, minėti struktūriniai trūkumai turi būti pašalinti. Nurodyti elementai būdingi visoms Sąjungos valstybėms narėms ir turi įtakos visos Sąjungos kaip inovaciniam pajėgumui.

EIT spręs šiuos klausimus, inicijuodamas struktūrinius pokyčius Europos inovacijų erdvėje. EIT šio tikslo sieks skatindamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią naują aplinką ir remdamas naują verslių žmonių, turinčių verslo įgūdžių ir patirties kartą, taip pat skatindamas naujų inovacinių įmonių atsiskyrimą ir steigimą. Vykdydamas šią veiklą EIT visomis išgalėmis padės siekti strategijos „Europa 2020“ (visų pirma, pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“) tikslų. Per Žinių ir naujovių bendruomenes EIT vykdoma veikla būtų prisidedama prie prioritetų „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ konkrečių tikslų, patvirtintų specialiąja programa „Horizontas 2020“. Be to, EIT ir Žinių ir naujovių bendruomenės paskatintų programos „Horizontas 2020“ ramsčių tarpusavio sinergiją bei sąveiką ir sinergiją bei sąveiką su kitomis atitinkamomis iniciatyvomis.

Švietimo ir verslumo integravimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas

EIT pasižymi tuo, kad integruoja švietimą ir verslumą į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip vienos inovacinės grandinės Sąjungoje ir už jos ribų dalis.

EIT pasižymi tuo, kad integruoja aukštąjį švietimą ir verslumą į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip vienos inovacinės grandinės Sąjungoje ir už jos ribų dalis, todėl gausėja į rinką perkeliamų inovacinių paslaugų, produktų ir procesų..

Verslo principai ir į rezultatus orientuotas metodas

EIT, naudodamas savo ŽIB, veiklą vykdo vadovaudamasis verslo principais. Labai svarbu turėti stiprų vadovą, todėl kiekvienai ŽIB vadovauja pagrindinis vykdomasis direktorius. ŽIB partneriai yra pavieniai teisiniai subjektai, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami racionaliau. ŽIB turi parengti metinius verslo planus, įskaitant plataus užmojo veiklos planų rinkinį, aprėpiantį švietimą ir verslo steigimą, grindžiamą aiškiais tikslais ir tikėtinais rezultatais bei su tikėtinu poveikiu rinkai ir visuomenei. Dabartinės ŽIB dalyvavimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės suteikia galimybę sprendimus priimti sparčiai, vadovaujantis verslo principais.

EIT, naudodamas savo ŽIB, veiklą vykdo vadovaudamasis verslo principais ir siekdamas rezultatų. Labai svarbu turėti stiprų vadovą, todėl kiekvienai ŽIB vadovauja pagrindinis vykdomasis direktorius. ŽIB partneriai yra pavieniai teisiniai subjektai, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami racionaliau. ŽIB turi parengti metinius verslo planus, įskaitant plataus užmojo veiklos planų rinkinį, aprėpiantį švietimą ir verslo steigimą, grindžiamą aiškiais tikslais ir tikėtinais rezultatais bei su tikėtinu poveikiu rinkai ir visuomenei, taip pat aiškia pridėtine verte, kuri nustatoma naudojant į rezultatus orientuotą metodą. Dabartinės ŽIB dalyvavimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės suteikia galimybę sprendimus priimti sparčiai, vadovaujantis verslo principais ir ŽIB turėtų turėti galimybę sutelkti verslo sektoriaus investicijas bei gauti ilgalaikius jo įsipareigojimus. Tačiau ŽIB, kurios finansuojamos ir valstybės lėšomis, turi išlikti atskaitingos ir veikti atvirai ir skaidriai, visų pirma kitų subjektų jų veiklos srityje atžvilgiu.

Susiskaldymo pašalinimas naudojant ilgalaikę integruotą partnerystę

EIT ŽIB yra labai integruoti subjektai, suburiantys pažangius aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų institutus. ŽIB suteikia galimybę pasaulinio lygio partneriams suformuoti naujas, kelias sritis aprėpiančias konfigūracijas, optimizuoti turimus išteklius ir užtikrinti prieigą naujiems verslo sprendimams taikant naujas vertės grandines, prisiimant didelę riziką ir imantis plataus užmojo uždavinių.

EIT ŽIB yra labai integruoti subjektai, suburiantys pažangius partnerius iš pramonės, įskaitant MVĮ, aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų sričių ir technologijų institutų. ŽIB suteikia galimybę pasaulinio lygio partneriams suformuoti naujas, kelias sritis aprėpiančias konfigūracijas, optimizuoti turimus išteklius ir užtikrinti prieigą naujiems verslo sprendimams taikant naujas vertės grandines, prisiimant didelę riziką ir imantis plataus užmojo uždavinių. Labai svarbu, kad ŽIB sudarytų galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) visapusiškai dalyvauti visoje savo veikloje. Dalyvių skaičiaus didinimas priimant naujus dalyvius, turinčius naujų idėjų, ir visų pirma dalyvaujančių MVĮ skaičiaus didinimas turėtų būti ŽIB augimo strategijos dalis.

Pagrindinis Europos inovacijų turtas: jos talentingų žmonių puoselėjimas

Talentas yra pagrindinė inovacijos sudedamoji dalis. EIT motyvuoja žmones ir skatina jų tarpusavio sąveiką, todėl jo inovacijų modelyje svarbiausias vaidmuo tenka studentams, mokslo darbuotojams ir verslininkams. EIT ugdo verslumo ir kūrybingumo kultūrą, o talentingiems žmonėms sudaromos sąlygos gauti tarpdisciplininį išsilavinimą: jie gali dalyvauti EIT ženklu pažymėtose magistrantūros ir doktorantūros programose, kurios turėtų tapti tarptautiniu mastu pripažintu pažangumo ženklu. Vykdydamas šią veiklą EIT labai skatina judrumą žinių trikampyje.

Talentas yra pagrindinė inovacijos sudedamoji dalis. EIT motyvuoja žmones ir skatina jų tarpusavio sąveiką, todėl jo inovacijų modelyje svarbiausias vaidmuo tenka studentams, mokslo darbuotojams ir verslininkams. EIT ugdo verslumo ir kūrybingumo kultūrą, o talentingiems žmonėms sudaromos sąlygos gauti tarpdalykinį išsilavinimą: jie gali dalyvauti EIT ženklu pažymėtose magistrantūros ir doktorantūros programose, vasaros bei nuotoliniuose kursuose, kurios turėtų tapti tarptautiniu mastu pripažintu pažangumo ženklu. Vykdydamas šią veiklą EIT užtikrina optimalią plėtrą ir dinamišką Europos intelektualinio kapitalo panaudojimą ir labai skatina judrumą ir mokymą žinių trikampyje.

3. Veiklos apmatai

Spręsdamas Europos bendrai ateičiai svarbiausius visuomenės uždavinius EIT savo veiklą vykdo daugiausiai naudodamas žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), tačiau ne vien tik jas. Kiekviena ŽIB gali gana savarankiškai pasirinkti savo strategijas ir veiklą, tačiau yra keletas visoms ŽIB bendrų inovacinių ypatybių. EIT savo poveikį taip pat didina skleisdamas ŽIB patirtį visoje Sąjungoje ir aktyviai puoselėdamas naują žinių mainų kultūrą.

Spręsdamas Europos bendrai ateičiai svarbiausius visuomenės uždavinius, turinčius daugiausiai potencialo inovacijoms, EIT savo veiklą vykdo daugiausiai naudodamas žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), tačiau ne vien tik jas. Kiekviena ŽIB gali gana savarankiškai pasirinkti savo strategijas ir veiklą, tačiau yra keletas visoms ŽIB bendrų inovacinių ypatybių, kurių atžvilgiu siekiama koordinavimo ir sinergijos. EIT savo poveikį taip pat didina skleisdamas ŽIB patirtį visoje Sąjungoje, skleisdamas ŽIB patirtį ir geros praktikos pavyzdžius žinių trikampio integravimo ir verslumo plėtojimo srityse, skatindamas įtraukti papildomus partnerius ir aktyviai puoselėdamas naują žinių mainų kultūrą.

a) Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos perdavimas ir taikymas kuriant naujas verslo galimybes

EIT siekia išlaisvinti inovacinį žmonių potencialą ir panaudoti jų idėjas neatsižvelgiant į jų vietą inovacijų grandinėje. EIT taip pat padeda šalinti „Europos paradoksą“, kai pažangių mokslinių tyrimų pajėgumai nėra tinkamai išnaudojami. Šia savo veikla EIT padeda perkelti žinias ir technologijas siekiant pateikti idėjas rinkai. EIT privalo užtikrinti laisvą prieigą visoms aukšto lygio Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms. Daugiausiai naudodamas savo ŽIB ir pirmenybę teikdamas verslumo skatinimui EIT sukurs naujų verslo galimybių jau veikiančiose įmonėse ir steigdamas naujas įmones ir jų padalinius. Dėmesys bus sutelktas ne tik į technologines naujoves, bet ir į socialines ir netechnologines naujoves bei socialinio verslumo skatinimą.

b) Pažangūs ir inovacijomis grindžiami moksliniai tyrimai siekiant patenkinti pagrindinius ekonomikos ir visuomenės interesus

Įgyvendindamas savo strategiją ir vykdydamas veiklą EIT pirmenybę teikia visuomenės uždaviniams, kurie bus aktualiausi ateityje, spręsti, pvz., klimato kaita ar tvari energetika. Kompleksiškai spręsdamas pagrindinius visuomenės uždavinius EIT skatina kelias disciplinas ar skirtingas disciplinas aprėpiančių metodų taikymą ir padeda sutelkti ŽIB mokslinių tyrimų partnerių pastangas.

Įgyvendindamas savo strategiją ir vykdydamas veiklą EIT pirmenybę teikia programoje „Horizontas 2020“ sprendžiamiems visuomenės uždaviniams, kurie bus aktualiausi ateityje, spręsti, pvz., klimato kaitos ar tvarios energetikos uždaviniams ir kurie turi realaus potencialo inovacijoms, kaip nurodyta Strateginėje inovacijos darbotvarkėje. Kompleksiškai spręsdamas pagrindinius visuomenės uždavinius EIT skatina kelias disciplinas ar skirtingas disciplinas aprėpiančių metodų taikymą ir padeda sutelkti ŽIB mokslinių tyrimų partnerių pastangas. Visų pirma EIT plėtos savo galimybes netechnologinių, organizacinių ir sisteminių naujovių srityje, taip pat skatins socialinį verslumą kaip būtiną savo technologinės ir pramoninės veiklos sričių papildymą;

c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių ugdymas naudojant švietimą ir mokymą

EIT turi visiškai integruoti švietimą ir mokymą visais karjeros etapais ir parengti naują bei inovacinę programą, kad būtų atsižvelgiama į su sudėtingais visuomenei ir ekonomikai iškilusių uždavinių sprendimais susijusių naujų profilių poreikį. Šiuo tikslu EIT turės imtis veiksmų, kad būtų skatinamas naujų laipsnių ir diplomų pripažinimas valstybėse narėse.

EIT turi visiškai integruoti švietimą ir mokymą visais karjeros etapais ir paremti bei palengvinti naujos bei inovacinės programos rengimą, kad būtų atsižvelgiama į su sudėtingais visuomenei ir ekonomikai iškilusių uždavinių sprendimais susijusių naujų profilių poreikį. Šiuo tikslu EIT turės imtis veiksmų, kad būtų skatinamas naujų laipsnių ir diplomų pripažinimas valstybėse narėse. Rengiant naujų profilių poreikių analizę į ją būtina įtraukti lyčių aspektą. EIT numato lyčių apektu paremtą mokymą ir švietimą bei lyčių aspekto įtraukimą į naujas mokymo programas kaip būdą užtikrinti veiksmingą ir kokybišką mokymą ir švietimą bei jų novatorišką aspektą.

EIT taip pat privalo parengti tiksliai apibrėžtą „verslumo“ koncepciją ir šiuo tikslu pasitelkti savo lavinimo programas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, susietas su intensyviu žinių įgijimu, vykdyti inovacinius mokslinius tyrimus ir prisidėti prie visuomenei svarbių sprendimų.

EIT taip pat vaidins svarbų vaidmenį rengiant tiksliai apibrėžtą „verslumo“ koncepciją ir šiuo tikslu pasitelkti savo lavinimo programas, kuriomis būtų skatinamas verslumas, susietas su intensyviu žinių įgijimu, vykdyti inovacinius mokslinius tyrimus ir prisidėti prie visuomenei svarbių sprendimų.

d) Gerosios patirties sklaida ir sistemingi žinių mainai

EIT turi siekti, kad būtų diegiami nauji požiūriai į inovacijas ir kuriama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra, be kita ko, dalijantis įvairia EIT ŽIB patirtimi, šiam tikslui pasitelkiant įvairius sklaidos mechanizmus, pvz., suinteresuotųjų šalių centrą ir stipendijų programą.

EIT turi siekti, kad būtų diegiami nauji požiūriai į inovacijas ir kuriama bendra inovacijų ir žinių perdavimo kultūra, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Tai galėtų būti atliekama, be kita ko, dalijantis įvairia EIT ŽIB patirtimi, šiam tikslui pasitelkiant įvairius sklaidos mechanizmus, pvz., suinteresuotųjų šalių centrą, apdovanojimus ir konkursus, produktų ir procesų parodas, intelektinės nuosavybės ir patentų suvienijimus ir stipendijų programą.

e) Tarptautinis aspektas

EIT veikia atsižvelgdamas į tarptautinę aplinką, kurioje jis vykdo savo veiklą, ir jis turi padėti užmegzti ryšius su pagrindiniais tarptautiniais partneriais. Keldamas pavyzdinių centrų lygį ir šiuo tikslu pasitelkdamas ŽIB bei kurdamas naujas švietimo galimybes, EIT siekia Europą padaryti patrauklesnę talentingiems užsieniečiams.

f) Europos platesnio poveikio skatinimas naudojant naujovišką finansavimo modelį

EIT turi tinkamai prisidėti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų, visų pirma spręsti visuomenės uždavinius siekdamas papildyti kitas šiose srityse taikomas iniciatyvas. Jis išbandytų naujus ir supaprastintus finansavimo ir valdymo metodus, taigi jam Europos inovacijų erdvėje tektų pirmeivio vaidmuo. Jo taikomas finansavimo metodas grindžiamas stipriu sverto poveikiu: telkiamos ir viešojo, ir privačiojo sektorių lėšos. Be to, EIT naudos visiškai naujas tikslinės paramos priemones, taikomas individualiai veiklai, ir šiuo tikslu pasitelkiant EIT fondą.

EIT aktyviai prisidės siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų, visų pirma sprendžiant visuomenės uždavinius siekiant papildyti kitas šiose srityse taikomas iniciatyvas. Jis išbandys naujus ir supaprastintus finansavimo ir valdymo metodus, taigi jam Europos inovacijų erdvėje tektų pirmeivio vaidmuo. Didelė metinės įmokos dalis skiriama ŽIB atsižvelgiant į konkurencingumą, remiantis metinių planų, tikslų, pasiektų rezultatų ir tolesnių galimybių vertinimu, kuris atliekamas kiekvienais metais. Jo taikomas finansavimo metodas bus grindžiamas stipriu sverto poveikiu: telkiamos ir viešojo, ir privačiojo sektorių lėšos. Be to, EIT naudos visiškai naujas tikslinės paramos priemones, taikomas individualiai veiklai, ir šiuo tikslu pasitelkiant EIT fondą.

g) Regioninės plėtros sujungimas su Europos galimybėmis

Naudodamas ŽIB ir jų koordinavimo centrus – pavyzdinius centrus, kurie suburia aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų įstaigas ir verslo partnerius tam tikroje geografinėje vietoje – EIT taip pat yra susiejamas su regionine politika. Visų pirma EIT turi užtikrinti geresnius aukštojo mokslo ir regioninių inovacijų ir augimo institucijų ryšius, atsižvelgdamas į regionines ir nacionalines pažangiosios specializacijos strategijas. Vykdydamas šią veiklą EIT padeda siekti Sąjungos sanglaudos politikos tikslų.

Naudodamas ŽIB ir jų koordinavimo centrus – pavyzdinius centrus, kurie suburia aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų įstaigas ir verslo partnerius tam tikroje geografinėje vietoje – EIT taip pat yra susiejamas su regionine politika. Visų pirma EIT turi užtikrinti geresnius aukštojo mokslo, darbo rinkos ir regioninių inovacijų ir augimo institucijų ryšius, atsižvelgdamas į regionines ir nacionalines pažangiosios specializacijos strategijas. Vykdydamas šią veiklą EIT padeda siekti Sąjungos sanglaudos politikos tikslų.

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedas. Biudžeto paskirstymas. Lentelė

Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas (mln. EUR):

I Pažangus mokslas:

27818

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

15008

2. Ateities ir kuriamos technologijos

3505

3. Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą

6503

4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)

2802

II Pramonės pirmavimas:

20280

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*

15580, o 500 šios sumos – EIT

2. Prieiga prie rizikos kapitalo**

4000

3. Inovacijų diegimas MVĮ

700

III Visuomenės uždaviniai:

35888

1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

9077, o 292 šios sumos – EIT

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

4694, o 150 šios sumos – EIT

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

6537, o 210 šios sumos – EIT

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

7690, o 247 šios sumos – EIT

5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

3573, o 115 šios sumos – EIT

6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

4317, o 138 šios sumos – EIT

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)

1542 + 1652***

Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai

2212

IŠ VISO

87740

Pakeitimas
Programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas (mln. EUR):
I Pažangus mokslas: 33,2 proc.	32,6%
1. Europos mokslinių tyrimų taryba	16,3%
2. Ateities ir kuriamos mokslo šakos bei technologijos	3,5%
3. programa „Maria Skłodowska-Curie veiksmai“ gebėjimų, mokymo ir karjeros raidos srityje	8,3%
4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)	3,6%
5. Kompetencijos plėtimas	0,9%
II Pramonės pirmavimas:	24,3%
1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*	15,8%
2. Prieiga prie rizikos kapitalo**	4,0%
3. Inovacijų diegimas MVĮ	4,5%
III Visuomenės uždaviniai:	37,5%
-1. Mokslas visuomenei ir jai dalyvaujant	0,4%
1. Sveikata ir gerovė	9,0%
2. Maisto tiekimo, kokybės ir saugumo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir biotechnologinių produktų sektorius	4,9%
3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija	8,4%
4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir mobilumas	6,9%
5. kova su klimato kaita, aplinkos apsauga, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas;	4,0%
6. Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė, inovacijas diegianti ir svarstanti visuomenė	1,7%
6a. Laisvės apsauga ir saugumas Europoje	2,1%
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)	3,3%
Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai	2,4%
IŠ VISO	100%*
* Remiantis M. Matias P. Garriga pranešimais

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo pirma išnaša, pažymėta žvaigždute

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

*Įskaitant 8975 mln. EUR informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) (1795 mln. EUR – fotonikai ir mikro ir nanoelektronikai), 4293 mln. EUR – nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiems gamybos ir apdirbimo procesams, 575 mln. EUR – biotechnologijoms, o kosmosui – 1737 mln. EUR. Taigi didelio poveikio technologijoms bus skirta 6663 mln. EUR.

*Įskaitant 57,6 proc. informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) (20 proc. – fotonikai ir mikro ir nanoelektronikai), 27,6 proc. – nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiems gamybos ir apdirbimo procesams, 3,7 proc. – biotechnologijoms, o kosmosui – 11,1 proc. Taigi didelio poveikio technologijoms bus skirta 42,8 proc.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo antra išnaša, pažymėta žvaigždute

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

** Apie 1131 mln.EUR šios sumos gali būti skirta projektams įgyvendinti pagal Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą). Apie trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

** Apie 28,3 proc. šios sumos gali būti skirta projektams įgyvendinti pagal Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą). Apie trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo trečia išnaša, pažymėta žvaigždute

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

*** Bendra suma bus skirta asignavimų pavidalu, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje. Antra asignavimų suma – 1652 mln. EUR – skiriama proporcingai iš „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ biudžetų; ji yra orientacinė ir jai taikomas 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvertinimas.

Išbraukta.

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl reglamento

II a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

IIa priedas

PROGRAMA „HORIZONTAS 2020“

Priemonių rinkinys

Visa apimantis programos „Horizontas 2020“ pobūdis, daugialypiai tikslai, jos bruožai ir veiklos rūšių įvairovė rodo, kad turėtų būti taikomi įvairūs įgyvendinimo būdai („priemonės“), kuriuos galima būtų taikyti lanksčiai.

Šioje lentelėje siekiama apžvelgti programoje „Horizontas 2020“ siūlomų priemonių rinkinį, pagal kurį skiriama Europos Sąjungos finansinė parama.

Priemonių rinkinys sudarytas remiantis patirtimi, sukaupta sėkmingai įgyvendinant mokslinių tyrimų programas su keletu patobulinimų ir bendrai siekiant supaprastinti priemones. Tik labai ribotas naujų priemonių skaičius įtrauktas į programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į aiškius dalyvių reikalavimus ir atlikus bandomąjį testavimą pagal Septintąją bendrąją programą.

Pirminiai tikslai	Aprašymas	Vyraujanti finansavimo forma[4]/įgyvendinimas
Parama asmenims
EMTT (Europos mokslinių tyrimų taryba)	Parama atskiriems tyrėjams, vykdantiems mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiklą	Dotacijos
„Marie Skłodowska-Curie“ veiksmai	Mokslininkų tyrėjų mokymas ir karjera bei keitimasis žiniomis vykdant tarpvalstybinį ir tarpsektorinį judumą	Dotacijos
Parama bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms
Bendradarbiavimo projektai	Universitetų, mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų ir įmonių (taip pat MVĮ), bendradarbiavimas nustatant bendrus tikslus ir sutelkiant bendrus gebėjimus, kad būtų pasiekti konkretūs rezultatai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse [FEST (Ateities ir kuriamų mokslo šakų ir technologijų programa), apimanti mokslo ir inžinerijos sritis, yra naujų radikalių technologijų pagrindas]	Dotacijos, prizai, viešieji pirkimai
Konkreti parama MVĮ
MVĮ skirta priemonė (SBIR tipo)	Šia priemone užpildoma pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spraga teikiant paramą etapais, apimančią visą inovacijų ciklą ir nukreiptą į visų rūšių inovacines MVĮ	Dotacijos Finansinės priemonės (paskolų ir akcinio kapitalo)
Parama aukštųjų technologijų MVĮ	Parama mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms MVĮ, įgyvendinančioms į rinką orientuotas programas sektoriuose, kuriuose intensyviai vykdomi moksliniai tyrimai	[SESV 185 straipsnis]
Parama infrastruktūrai	Pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrų, prieinamų visiems tyrėjams Europos ir ne Europos šalyse, vystymas ir visapusiškas jų panaudojimas	Dotacijos, viešieji pirkimai
Parama finansavimo priemonių trūkumui pašalinti	Siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais	Finansinės priemonės (paskolų ir akcinio kapitalo)
Parama partnerystei
Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (sutartiniai VPSP susitarimai)	Sutartiniai susitarimai tarp partnerių, kuriuose nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti	Dotacijos
Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (BTI)	Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerių įsteigtos bendros įmonės, jeigu pagrindžiamas siekiamų tikslų mastas, tinkami privačiojo sektoriaus įsipareigojimai ir reikiami ištekliai	[SESV 187 straipsnis] [5]
Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė (ERA-NET programa, galima parama bendro programavimo iniciatyvoms (BPI)	Struktūrų, nukreiptų į viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių kūrimą, organizavimas ir steigimas	Dotacijos
Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė (185 straipsnis)	Bendra parama viešojo sektoriaus subjektams ar viešojo sektoriaus įstaigoms, teikiančioms viešąsias paslaugas regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, kuriant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ar veiklą	[SESV 185 straipsnis] ⁱⁱ
Žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB)	Labai integruotos partnerystės, sutelkiančios universitetus, mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus inovacijų srities subjektus ilgalaikiam visuomenei iškilusių uždavinių sprendimui	[SESV 173 straipsnio 3 dalis] ⁱⁱ

[1] OL C 277, 2012 9 13, p. 143.
[2] OL C 181, 2012 6 21, p. 111.
[3] Priimti tekstai, P7 TA-PROV(2011)0266.
[4] Programoje „Horizontas 2020“ nustatytos keturios pagrindinės finansavimo formos: dotacijos, prizai, viešieji pirkimai ir finansinės priemonės (paskolų ir akcinio kapitalo)
[5] Įsisteigusi įmonė taip pat gali naudotis esamomis finansavimo formomis

AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo Septintosios bendrosios programos prie programos „Horizontas 2020“

Komisijos pasiūlymas dėl programos „Horizontas 2020“ (H2020) pirmą kartą sujungia į vieną Bendrą strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą (akronimas anglų kalba – CSFRI) skirtingus elementus, kuriems iki šiol trūko bendros perspektyvos: Septintosios bendrosios programos ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos vėlesnės versijos kartu su Europos inovacijos ir technologijos institutu. Tuo tikslu naudojami du teisiniai pagrindai: 173 ir 182 straipsniai, susiję su pramone ir moksliniais tyrimais.

Žemiau vardijami kai kurie pasiūlymai, išdėstyti H2020, kuriuose daugiausia atsispindi ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose (Merkies pranešimas, Carvalho pranešimas, Audy pranešimas ir Matias pranešimas) pateiktos rekomendacijos:

· visos inovacijų grandinės nuo fundamentinių tyrimų iki pat įdiegimo rinkoje integravimas į vieną programą;

· aiškus dėmesys sprendžiant pasaulinius socialinius uždavinius, finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant reaguoti į piliečių susirūpinimą tokiais klausimais kaip klimato kaita, maisto tiekimo saugumas, energijos ir švaraus vandens stygius, ir tai tik keletas pavyzdžių;

· didesnis dėmesys Europos pramonės konkurencingumas;

· daugiau galimybių mokslininkams, norintiems praplėsti žinias, teikiant daugiau kvietimų pagal principą „iš apačios į viršų“ (angl. bottom up) ir pažangiausiems moksliniams tyrimams (angl. cutting edge);

· didesnis dėmesys daugiadalykiškumui, siekiant sukurti naują pridėtinę vertę;

· platus inovacijų politikos, įskaitant socialinę inovaciją, apibrėžimas;

· pažanga siekiant supaprastinti programą.

Toliau pateikiami kelių itin svarbių programos gairių aprašymai.

Kova su krize

Finansų ir ekonomikos krizė atskleidė Europos gamybos modelio trūkumus. Siekiant atgaivinti Europos ekonomiką ir iš krizės išbristi stipresniems, strategijoje „ES2020“ dėmesys sutelktas į mokslinius tyrimus ir inovacijas kaip priemonę pereiti prie žinių ekonomikos, kuri užtikrintų labiau subalansuotą, įvairesnį ir tvarų augimą.

Tačiau ekonominis modelis, už kurį pasisakoma strategijoje „ES2020“ ir kuris yra paremtas aukšto lygio užimtumu, produktyvumu ir socialine sanglauda, bus sėkmingas tik tuomet, jei užtikrinsime mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos stabilumą ekonominių ir žmogiškųjų išteklių srityje. Kitaip tariant, logiška, kad mažesnės investicijos į MTTPI (moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos) daro įtaką mokslo ir technologijų sistemos veikimui, jos pajėgumui kurti žinias, o tai galiausiai daro neigiamą įtaką mūsų konkurencingumui ir socialinei gerovei. Todėl itin svarbu, kad Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos finansavimas ne tik nepatirtų biudžeto mažinimo padarinių, bet gautų papildomų išteklių. Dėl šios priežasties, ir todėl, kad naujoji programa yra papildyta inovacijų komponentu ir jos priemonių spektras yra išplėstas, pranešėja mano, kad programos „Horizontas 2020“ biudžetas turi būti dvigubai didesnis už Septintosios bendrosios programos biudžetą.

Antrasis kintamasis, nuo kurio priklauso mūsų konkurencingumas, kaip minėta, yra žmogiškieji ištekliai: jei nėra mokslininkų, nebus ir MTTPI, kuriuo grindžiamas ekonominis augimas, kurio mes siekiame. Komisijos apskaičiavimais, norint pasiekti 3 % BVP investicijų į mokslinius tyrimus tikslą, į sistemą reikia integruoti milijoną naujų mokslo darbuotojų. Tačiau visi tyrimai rodo, kad nepanašu, jog dabartinėje situacijoje būtų sudarytos geriausios sąlygos šiuos skaičius pasiekti: daug disciplinų nesugeba pritraukti geriausių studentų, moksliniams tyrimams skirto biudžeto mažinimas dar labiau sustiprina protų nutekėjimą ir vis dar pernelyg didelis procentas mokslininkių atsisako šios karjeros. Visos šios priežastys paskatino pranešėją pateikti tam tikrą skaičių pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti mūsų gebėjimą pritraukti, išlaikyti ir skatinti didžiausius talentus bei įtraukti žmogiškųjų išteklių rodiklius kaip esminį H2020 vertinimo kriterijų.

Užtikrinti inovacijų grandinės nepertraukiamumą

Yra gausybė literatūros, kurioje, išnagrinėjus sąveiką tarp mokslinių tyrimų, naujovių ir ekonominės plėtros, teigiama, kad mažesnis Europos Sąjungos konkurencingumas palyginti su konkurentais yra susijęs su ryšiais tarp šių trijų inovacijų grandinės elementų. Todėl pranešėja mano, kad siekis užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos tęstinumą yra žingsnis teisinga kryptimi, norint užtikrinti veiksmingą žinių bei technologijų perdavimą, kuris gali būti išreikštas produktais, pasaugomis ir darbo vietomis.

Tačiau naujos programos struktūros stiprumas gali tapti didžiausia jos silpnybe, jei nebus nustatyta pusiausvyra tarp jos sudedamųjų dalių, ypač biudžeto požiūriu. Krypties perorientavimas į demonstravimo veiklą, rinkai parengtus prototipus ir projektus (market ready) gali turėti įtakos fundamentiniams tyrimams (daugeliu atveju avangardinių inovacijų šaltiniui savo ruožtu sukuriančiam naujus poreikius, rinkas ir panaudojimo būdus) ir taip pat nustelbti taikomuosius mokslinius tyrimus. Abiejų tipų tyrimams reikia ilgalaikiškesnės vizijos ir nuoseklaus finansavimo.

Taip pat svarbu užtikrinti įvairių inovacijų ciklo etapų integraciją. Tai reiškia, kad labiau nei bet kada reikia apibrėžti santykius tarp skirtingų programos temų ir priemonių bei nustatyti, kad būsimos sąsajos tarp fundamentinių tyrimų ir rinkos būtų nuoseklios ir gerai įtrauktos žinių perdavimo procesą. Šiame pranešime pateikiama keletas nuorodų šiuo klausimu, pavyzdžiui, kaip gerinti vidinį valdymą sukuriant Valdančiąsias sektorių tarybas (angl. Sectoral Steering Boards), stiprinti daugiadalykiškumą arba sukurti koncepcijos išbandymo skyrių pagal nuosavo kapitalo priemonę.

Stiprinti kompetenciją

Mokslinės produkcijos srityje Europa vis dar yra didžiausias MTTP centras pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų, bet konkurentai mus vejasi. Todėl Europos mokslinės bazės kompetencijos lygio kėlimas ir rytojaus mokslo talentų formavimas pranešėjos nuomone visiškai pateisina tai, kad ramsčiui „Pažangus mokslas“ būtų skirtas trečdalis visos programos biudžeto.

Reaguoti į pasaulinius iššūkius

Moksliniai tyrimai ir inovacijos labai svarbūs ieškant ir taikant veiksmingas atsakomąsias priemones reaguojant į didžiuosius Europos socialinius iššūkius. Tuo pat metu šių iššūkių sprendimų paieška gali gerokai prisidėti prie ekonomikos augimo ir didesnio konkurencingumo.

Atsižvelgiant į problemų mastą, suprantama, kad didieji socialiniai iššūkiai praktiškai sutampa su Septintosios bendrosios programos tikslais, nors energija ir atsidūrė Europos rūpesčių sąrašo priešakyje. Todėl šio konkretaus tikslo biudžetas palyginti su jam skirtu Septintosios bendrosios programos biudžetu žymiai padidėjo, kaip Europos Parlamentas to reikalavo daugelyje rezoliucijų. Be to, siekiant paremti Sąjungos ginamus CO2 mažinimo tikslus, pranešėjos nuomone derėtų užtikrinti, kad du trečdaliai finansavimo teikiamo pagal „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“ būtų skiriami atsinaujinančiajai energijai.

Pranešime remiama Komisijos pasiūlyta struktūra, išskyrus iššūkį „Integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės“. Dėl saugumo iššūkio specifiškumo jis buvo padalytas į dvi dalis: „Europos visuomenės ir visuomenės permainų suvokimas“ ir „Laisvės apsauga ir saugumas Europoje“. Šiuo būdu pirmajame iššūkyje socialiniai ir humanitariniai mokslai pradeda vaidinti pagrindinį vaidmenį pereinant prie labiau integruotų ir inovacijas diegiančių visuomenių. Akivaizdu, kad socialinių ir humanitarinių mokslų svarba šiame iššūkyje nesumenkins vaidmens, kurį jie toliau vaidins, kai bus sprendžiami kiti šeši iššūkiai.

Antrojo atveju, kadangi dabartinės grėsmės laisvės ir saugumo srityje yra daugialypės, ir todėl sprendžiamos kituose socialiniuose iššūkiuose, jų svarba pateisina atskiro iššūkio sukūrimą. Naujajame iššūkyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas konkrečių atsakymų į vidaus ir išorės grėsmes, kylančias Europos saugumui, paieškoms ir priemonių taikymui.

Užtikrinti organizacinį H2020 pobūdį

Ankstesnės bendrosios programos suvaidino svarbų vaidmenį organizuojant Europos mokslo ir technologijų sistemą skiriant finansavimą veiksmams, kurie sudarė sąlygas sutelkti puikius mokslininkus ir puikias idėjas. Taigi, šioje ataskaitoje prioritetas buvo išsaugoti tai, kas šioje srityje jau pasiekta, siekiant stiprinti tarpvalstybinius bendradarbiavimo projektus, skirtus pasirengimui veikti konkurencinėje aplinkoje, ir vidutinio dydžio projektus, bandant pasipriešinti tam tikrai tendencijai didžiąją finansavimo dalį sutelkti į didžiuosius projektus, kurie gali trukdyti naujiems dalyviams patekti į rinką ir sumažinti sistemos dinamizmą.

Vadovaujantis ta pačia logika buvo padidintas finansavimas Marie Curie programos veiksmams ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai (ypač dėmesį skiriant elektroninėms infrastruktūroms) ir buvo sukurtas naujas konkretus tikslas „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ pagal prioritetą „Pažangus mokslas“ siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų tinklą visoje Europos Sąjungoje. Pastaruoju konkrečiu tikslu siekiama remti porinimo, mokymų, prisijungimo prie tinklo ir pan. iniciatyvas.

Poreikis sukurti sinergiją tarp struktūrinių fondų ir bendrosios programos visada atsispindėjo ankstesniuose reglamentuose, bet jis buvo įgyvendinamas labai nevienodai. Tačiau suderinus CSFRI ir Bendrą strateginę programą Sanglaudos fondui siekiant prisidėti prie strategijoje „ES 2020“ nustatyto pažangaus augimo tikslo, buvo užtikrinta, kad šių dviejų priemonių bendradarbiavimas naujuoju laikotarpiu būtų neišvengiamas. Šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlyme dėl naujo ERPF reglamento yra tikrai teigiamų elementų, pavyzdžiui, galimybė derinti finansavimą iš abiejų šaltinių, tačiau, kad vyktų bendradarbiavimas, regioninės valdžios institucijos būti susipažinusios su savo universitetų, įmonių ir mokslinių tyrimų centrų MTTPI iniciatyvomis ir naudotis atitinkamomis savo pažangiosios specializacijos strategijomis šioms iniciatyvoms palaikyti. Taip pat svarbu, kad nacionalinės ir regioninės institucijos galėtų pasinaudoti ekspertų konsultacijomis siekdamos sukurti minėtąsias strategijas, ir kad įvairios Europos Komisijos tarnybos bendradarbiautų jas vertinant.

Suinteresuotosioms šalims suteikti svarbesnį vaidmenį

Kita svarbi šio pranešimo ypatybė ta, kad joje stengiamasi mokslinių tyrimų centrams, universitetams ir įmonėms suteikti svarbesnį vaidmenį siūlant idėjas ir nustatant naujas galimybes. Tuo tikslu buvo pateiktas pakeitimas, kuriuo siūloma, kad ne mažiau kaip 15 proc. lėšų, skiriamų kvietimams teikti pasiūlymus pagal prioritetus „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pramonės pirmavimas“, turėtų būti skiriama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) ir ne mažiau kaip 60 proc. lėšų, numatytų ateities ir kuriamoms mokslo šakoms bei technologijoms (angl. FEST), būtų skiriama atviroms ateities ir kuriamoms mokslo šakoms bei technologijoms (angl. FEST Open). Pranešėja taip pat mano, kad principas „iš apačios į viršų“, kuris buvo pritaikytas priemonei, skirtai MVĮ, taip užtikrinant atskirą finansavimą, yra itin tinkamas.

Be to, pranešėjos nuomone buvo svarbu sustiprinti ir mokslininkų balsą likusių tipų kvietimuose, atveriant kelią kurti Valdančiąsias sektorių tarybas (angl. Sectoral Steering Boards), sudarytas iš nepriklausomų ekspertų, kurie prisideda sudarant kiekvieno socialinio iššūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus.

Kita vertus, norint rasti atsakymus į pasaulinius iššūkius, plėtoti piliečiams naudingus mokslinius tyrimus, reikia, kad suinteresuotosios šalys dalyvautų kuo aktyviau. Tuo tikslu siūloma pagal konkretų tikslą „Atsakingai vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos“ sustiprinti dialogo kanalus, siekiant įveikti nuomonę, kad piliečiai yra vien tik mokslinių tyrimų rezultatų vartotojai.

Galiausiai, pranešėja labai teigiamai vertina tai, kad programoje „Horizontas 2020“ taip pat skiriamas dėmesys atvirai inovacijai, kurią skatina vartotojai.

Sustiprinti „Horizonto 2020“ kaip pavyzdinės programos vaidmenį

Išskirtinis ankstesnių bendrųjų programų bruožas buvo jų gebėjimas atstoti geros praktikos etaloną. Taigi, Marie Curie programa ir visai neseniai ERCEA stipendijos suvaidino esminį vaidmenį gerinant piliečių nuomonę apie mokslininko karjerą užmokesčio ir darbo sąlygų, kurios jau įsitvirtina universitetų ir tyrimų centrų praktikoje, požiūriu.

Programa „Horizontas 2020“ žengiamas dar vienas žingsnis įgyvendinant jos pavyzdinį vaidmenį – pirmą kartą bendrųjų programų istorijoje įrašytas straipsnis, skirtas lyčių lygybei. Šiame pranešime jo turinys buvo išplėstas į du aspektus: sustiprinti moterų atstovavimą bei propagavimą programoje H2020 ir integruoti lyčių klausimų analizę į mokslinių tyrimų turinį.

Pranešėja taip pat įtraukė naują straipsnį dėl atviros ir nemokamos prieigos prie publikacijų apie viešuosius mokslinius tyrimus, finansuojamus šios programos lėšomis. Taip pat siekiama skatinti atvirą prieigą prie duomenų, gautų arba surinktų vykdant projektus, finansuojamus pagal H2020.

Abu šie elementai taip pat turės didelį poveikį efektyvumui ir biudžeto rentabilumui. Veiksmingesnis moterų žmogiškojo kapitalo panaudojimas sudaro sąlygas įtraukti daugiau įvairios patirties ir generuoti daugiau idėjų, taip atverdamas naujas galimybes inovacijas paversti ekonomikos plėtra. O plačiau ir lengviau prieinami mokslinių tyrimų rezultatai, be abejonių palengvins inovacijų proceso pradžią bet kurioje Europos Sąjungos vietoje.

Pabrėžti tarptautinį „Horizonto 2020“ aspektą

Tarptautinis bendradarbiavimas yra horizontalusis programos aspektas, turėsiantis didžiausią plėtros potencialą per ateinančius metus. Norėdami išlaikyti konkurencingumo lygį neišvengiamai turėsime bendradarbiauti su pažangiausiais pasaulio žinių centrais, norėdami reaguoti į globalines problemas turėsime koordinuoti daugybės mokslininkų veiklą vietoje, taip prisidėdami prie mokslo plėtros visame pasaulyje. Todėl trijų prioritetų, sudarančių programos „Horizontas 2020“ struktūrą, įgyvendinimas turėtų apimti aiškų tarptautinį aspektą.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (19.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)
(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

Nuomonės referentas: Sophocles Sophocleous

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Su saugumu susiję tyrimai yra svarbus bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ aspektas. Komisijos pasiūlyme jie įtraukti į naują uždavinį „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“. Saugios visuomenės turėtų sugebėti apsaugoti Europos ir jos piliečių laisves bei saugumą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali atlikti labai svarbų pagrindinį ir pagalbinį vaidmenį kaip įgalinanti jėga, nors vien tik ja negalima užtikrinti saugumo. Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veikla turėtų būti siekiama užkirsti kelią, atgrasyti, apsisaugoti nuo grėsmių saugumui ir joms pasirengti. Be to, saugumo srityje kyla pagrindiniai iššūkiai, kurių negalima išspręsti naudojant nepriklausomas ir sektoriui būdingas priemones, o reikia plačių užmojų, suderintų ir visa apimančių metodų. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ypač svarbūs saugumo ir gynybos sektoriuje kaip Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir atsparumo pagrindas. Jie yra labai svarbūs norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad 16 straipsnio 2 dalis, skelbianti, jog „Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla yra skirta tik civilinėms reikmėms“, yra probleminė. Ši formuluotė neleistų įtraukti į programą bet kokios formos mokslinių tyrimų gynybos srityje. Pranešėjas mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacinė veikla, vykdomi įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, neturėtų būti išskirtinai skirti tik civilinėms reikmėms, nes atsiranda vis daugiau dvejopo naudojimo technologijų, todėl svarbu didinti Europos gynybos ir civilinių saugumo mokslinių tyrimų programų papildomumą ir sąveiką. Todėl pranešėjas prašo pakeisti 16 straipsnio 2 dalį, kad gynybos priemonės galėtų būti įtrauktos dvejopo naudojimo kontekste.

Programa „Horizontas 2020“ turėtų remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 2 dalyje ir 45 straipsnyje. Šiuo tikslu programa turėtų nustatyti reikalavimus dvejopo naudojimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ši veikla turėtų skatinti vykdyti reikalingą taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo ir krizių valdymo veiklą. Atitinkamai turėtų būti pripažintas labai svarbus Europos gynybos agentūros vaidmuo, nes ji yra pagrindinė Europos Komisijos partnerė, galinti nustatyti poreikius pajėgumų srityje, sukurti sąveiką, išvengti dubliavimo ir remti standartizavimą. Todėl būti galima paprašyti Europos gynybos agentūros ir Komisijos, kad jos, remdamosi Tarybos išvadose pateiktais uždaviniais, iki metų galo pateiktų tikslius pasiūlymus šiuo klausimu, įskaitant pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros.

Galiausiai pranešėjas norėtų pabrėžti programos „Horizontas 2020“ struktūros ir įgyvendinimo svarbą. Nors prioriteto „Visuomenės pokyčiai“ temos ir grupės atitinka dabartines visuotines problemas, kyla abejonių dėl skyriaus „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ siūlomos problematikos. Pranešėjas laikosi nuomonės, kad saugumas ir gynyba galėtų būti labiau palaikomi, o moksliniai tyrimai saugumo srityje būtų atskiras programos „Horizontas 2020“ skyrius. Be to, saugumo temos apimtis turėtų būti išplėsta, kad atspindėtų inovacijų ir technologijų perkėlimo poreikį į civilinę ir gynybos pramonę. Šiame kontekste gynyba apibrėžiama kaip prevencija, kad visuomenė būtų pasiruošusi apsisaugoti nuo bet kokios krizės. Bet kuriuo atveju Europos Sąjungos sutartys leidžia mokslinius tyrimus saugumo ir gynybos tikslais. Jų vykdymas priklauso nuo politinės valios.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) Parlamentas keliose rezoliucijose priminė, kad svarbų vaidmenį saugumo ir gynybos sektoriuje atlieka moksliniai tyrimai ir inovacijos, nes jie – Europos gynybos pramonės konkurencingumo ir atsparumo pagrindas, ir kad jie yra labai svarbūs norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tvaraus augimo tikslus. Šiuo atžvilgiu jis atkreipė dėmesį į bendras naujų įmonių rėmimo, papildomumo ir sąveikos programas, akcentavo svarbų Europos gynybos agentūros vaidmenį koordinuojant ir planuojant bendrą mokslinių tyrimų gynybos srityje veiklą ir pabrėžė bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje privalumus dėl jų sąveikumo. Be to, Parlamentas paragino Komisiją, Europos gynybos agentūrą ir Europos kosmoso agentūrą koordinuoti veiklą pagal Europos bendradarbiavimo sistemą. Jis ypač pabrėžė, kad bet kokia Sąjungos finansuojama mokslinių tyrimų gynybos srityje veikla turėtų koncentruotis į Europos Sąjungos krizių valdymo pajėgumus ir moksliniuose tyrimuose turi būti daugiausia dėmesio skiriama dvejopo naudojimo technologijoms todėl, kad kariškiai ir civiliai darbuotojai susiduria su panašiomis grėsmėmis ir jiems reikalingi atitinkami gebėjimai. Galiausiai Parlamentas pažymėjo SESV 185 straipsnio nuostatas, leidžiančias Europos Sąjungai prisidėti prie grupės valstybių narių vykdomų mokslinių tyrimų ir veiklos programų, kurios galėtų paspartinti bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms reikalingų pajėgumų kūrimą;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) Europos Sąjungos Taryba savo per 2012 m. kovo 22–23 d. posėdį priimtose išvadose dėl karinių pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais patvirtino, kad gynyba daro platesnio pobūdžio poveikį technologijoms, inovacijoms ir augimui ir susirūpinusi atkreipė dėmesį į bendrą investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas sumažėjimą ir šio sumažėjimo poveikį Europos gebėjimui ateityje plėtoti gynybos pajėgumus. Taryba pakartojo savo įsipareigojimą bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir technologijų srityje. Taryba paskatino Europos gynybos agentūrą ir Komisiją toliau užtikrinti sąveiką su Europos politika, visų pirma mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, be kita ko, atsižvelgiant į naują bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Ji teigė, kad tai galėtų prisidėti prie Europos gynybos pramonės ir technologinės bazės stiprinimo. Taip pat 2008 m. gruodžio 11 d. Deklaracijoje dėl gebėjimų stiprinimo Europos Sąjungos Taryba pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra labai svarbūs galimybei naudotis būtinais pajėgumais ir Europos gynybos pramonės ateičiai bei jos konkurencingumui pasaulio mastu. Be to, ji išreiškė norą toliau užtikrinti pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą vykdomos veiklos ir gynybos srities sąveiką, atsižvelgiant į civilinių ir gynybos technologijų dvejopą pobūdį;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11. Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;	11. Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo kompetenciją, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, taip pat būtų siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, įgytas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Tai apima paramą saugumo ir gynybos tikslais Sąjungoje ir valstybėse narėse. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, pasaulinės palydovinės navigacijos ir stebėsenos, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos srityse, ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus ir išorės saugumo, gynybos politikos, kultūros ir žiniasklaidos srityse, ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) Programa „Horizontas 2020“ turėtų remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje. Šiuo tikslu programoje turėtų būti nustatyti su gynyba susiję reikalavimai dėl dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų ir turėtų būti nustatoma tikslinė bendra mokslinių tyrimų ir plėtros programa pagal SESV 185 straipsnį. Šios programos turėtų sukurti reikiamas priemones, reikalingas taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, tarptautinio saugumo stiprinimo ir krizių valdymo veiklai. Šiuo atžvilgiu turėtų būti pripažintas Europos gynybos agentūros vaidmuo;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;	(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;	(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Tai turėtų apimti civilinių ir gynybos technologijų sąveiką ir ypač palengvinti dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų vykdymą ir inovacijų bei tarpinių technologijų naudojimą;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;	(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityse turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Vykdant bet kokios rūšies bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas. Jei reikia, patarimų gali teikti ir viešasis sektorius, pavyzdžiui Europos išorės veiksmų tarnyba.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.	2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų, bendro programavimo iniciatyvų, Europos inovacijų partnerysčių ir Europos tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų, pvz., Europos gynybos agentūros ar Europos kosmoso agentūros, parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Negali būti jokio interesų konflikto atliekant patariamąjį vaidmenį ir dalyvaujant programoje „Horizontas 2020 m.“.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų ir vykdomų veiksmų tarpusavio ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui, taip pat civilinių ir gynybos technologijų sąveikai ir ypač dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų bei tarpinių technologijų naudojimo palengvinimui.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui, taip pat tinkamo technologinio savarankiškumo Europos lygmeniu užtikrinimui.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Programa „Horizontas 2020“ negali būti taikoma juridiniams asmenims (įskaitant bet kokius susijusius subjektus), kurių dalyvavimas, atsižvelgiant į jų siekiamus tikslus, įsisteigimo vietą, veiklos pobūdį ar vietą, reikštų, kad Sąjunga pripažįsta teisėta tokią padėtį, kuri susiklostė šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę (įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę), ar teikia pagalbą ar paramą šiai padėčiai palaikyti, nors tokie pažeidimai buvo nustatyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje ar Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime ar patariamojoje nuomonėje.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla yra skirta tik civilinėms reikmėms.	2. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla visų pirma skirta civilinėms reikmėms.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.	(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas. Vykdant bet kokios rūšies bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.	(3) Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra ir sąveika su kitų agentūrų tyrimo programomis, pvz., Europos gynybos agentūros ar Europos kosmoso agentūros, vykdoma siekiant tikslų „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Integracinė ir inovacijas diegianti visuomenė“, bei „Saugios visuomenės. Europos ir jos piliečių laisvės bei saugumo apsauga“, nustatytų atitinkamai I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje ir 6.3.3 punkto a–e papunkčiuose.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus.	2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus. Šie rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo – Konkrečių tikslų ir veiklos apmatai – 14 pastraipos f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.	f) Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė ir inovacijas diegianti visuomenė
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo – Konkrečių tikslų ir veiklos apmatai – 14 pastraipos f punkto a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) Saugios visuomenės. Europos ir jos piliečių laisvės bei saugumo apsauga
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo – Konkrečių tikslų ir veiklos apmatai – 16 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.	Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė ir inovacijas diegianti visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė ir inovacijas diegianti visuomenė“.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo – Konkrečių tikslų ir veiklos apmatai – 17 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.	Konkretus tikslas „Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė ir inovacijas diegianti visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo II dalies 1 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.	Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, taip pat Sąjungos pavyzdinių kosmoso programų GALILEO ir GMES tikslų.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1.6.3 punkto c papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant ir platinant duomenis būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programa „Galileo“ arba klimato kaitos klausimams skirta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.	c) Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Duomenų tvarkymo ir platinimo srityje diegiamos inovacijos taip pat gali užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir padėti spręsti visuomenės uždavinius, ypač jei veiksmai šiuo tikslu būtų koordinuojami pasauliniu lygiu, pvz., naudojant Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS) ir Sąjungai vykdant Europos Žemės stebėsenos programą (GMES), Europos palydovinės navigacijos programą GALILEO arba dalyvaujant klimato kaitos klausimus sprendžiančios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos veikloje.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III skirsnio 1 punkto 1.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.	Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos pasaulinio masto uždavinius, taip siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III skirsnio 1 punkto 1.2 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais ir veiksmingais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.	Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais, veiksmingais ir prieinamais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 punkto pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. INTEGRACINĖ, INOVACIJAS DIEGIANTI IR SAUGI VISUOMENĖ	6. EUROPA KINTANČIAME PASAULYJE. INTEGRACINĖ IR INOVACIJAS DIEGIANTI VISUOMENĖ
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.1 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė, diegianti inovacijas ir saugi, atsižvelgiant milžiniškus pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką.	Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad Europos visuomenė būtų integracinė ir diegianti inovacijas, atsižvelgiant milžiniškus pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.1 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Trečia, piliečiams vis didesnę riziką kelia įvairių formų grėsmės, pvz., nusikaltimai, prievarta, terorizmas, kibernetiniai nusikaltimai, privatumo pažeidimai, kitų formų socialiniai ir ekonominiai pažeidimai. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje gali būti apie 75 mln. tiesioginių nusikaltimų aukų. Įvertinta, kad 2010 m. su nusikaltimais, terorizmu, neteisėta veika, prievarta ir nelaimėmis susijusios tiesioginės išlaidos Europoje sudarė apie 650 mlrd. EUR (apie 5 proc. Sąjungos BVP). Geriausias terorizmo pasekmių pavyzdys yra 2001 m. rugsėjo 11 d. Manheteno bokštuose dvyniuose surengtas išpuolis. Per šį išpuolį žuvo tūkstančiai žmonių. Apskaičiuota, kad dėl jo JAV našumas sumažėjo 35 mlrd. JAV dol., bendroji produkcija – 47 mlrd. JAV dol., o nedarbas per kitą ketvirtį padidėjo beveik 1 proc. Piliečiai, bendrovės ir institucijos vis aktyviau naudojasi skaitmenine sąveika ir sandoriais socialinėje, finansinėje ir komercinėse srityse, tačiau interneto plėtra suteikia galimybę kiekvienais metais įvykdyti milijardų eurų vertės kibernetinius nusikaltimus ir pažeisti asmenų ar asociacijų privatumą visame žemyne. Nesaugumo jausmo kasdieniniame gyvenime plitimas ir netikėtų situacijų sukeltas nesaugumas, atrodo, gali paveikti piliečių pasitikėjimą ne tik institucijomis, bet vienas kitu.	Išbraukta.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.2 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kad sukurtų integracinę, inovacijas diegiančią ir saugią visuomenę, Europa turi imtis veiksmų, apimančių naujų žinių kūrimą, technologijas ir pajėgumus bei galimų politikos pasirinkčių nustatymą. Šios priemonės Europai padėtų spręsti jai iškilusius uždavinius ne tik Europos viduje, bet ir tampant pasaulinių procesų dalyve. Savo ruožtu šitaip būtų padedama valstybėms narėms pasinaudoti bet kokia kita patirtimi ir suteikiama joms galimybė geriau pasirinkti savo konkrečius veiksmus atsižvelgiant į šioms valstybėms būdingas aplinkybes.	Kad sukurtų integracinę ir inovacijas diegiančią visuomenę, Europa turi imtis veiksmų, apimančių naujų žinių kūrimą, technologijas ir pajėgumus bei galimų politikos pasirinkčių nustatymą. Šios priemonės Europai padėtų spręsti jai iškilusius uždavinius ne tik Europos viduje, bet ir tampant pasaulinių procesų dalyve. Savo ruožtu šitaip būtų padedama valstybėms narėms pasinaudoti bet kokia kita patirtimi ir suteikiama joms galimybė geriau pasirinkti savo konkrečius veiksmus atsižvelgiant į šioms valstybėms būdingas aplinkybes.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.2 punkto ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis būtų remiamas pagrindinių sričių Sąjungos politikos formavimas, vykdymas ir pritaikymas, pirmiausiai strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, bendros užsienio ir saugumo politikos bei Sąjungos vidaus saugumo strategijos, įskaitant nelaimių prevencijos ir neatidėliotinų priemonių taikymą. Turi būti užtikrinamas derinimas su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.	Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis bus remiamas pagrindinių sričių Sąjungos politikos formavimas, vykdymas ir pritaikymas, pirmiausia strategijoje „Europa 2020“ numatyti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetai. Turi būti užtikrinamas derinimas su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III skirsnio 6.3 punkto 6.3.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.	Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, pilietinės visuomenės organizacijas, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3.3 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6.3.3. Saugi visuomenė	Išbraukta.
Siekiama paremti Sąjungos išorės ir vidaus saugumo politiką bei užtikrinti skaitmeninės bendrosios rinkos kibernetinį saugumą, pasitikėjimą ir privatumą šioje rinkoje, kartu didinant Sąjungos saugumo, IRT bei paslaugų sektorių konkurencingumą. Tai bus daroma kuriant naujoviškas technologijas ir priemones, kuriomis bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir užtikrinti pavojų saugumui prevenciją. Šie į misiją orientuoti veiksmai bus grindžiami įvairių galutinių naudotojų (piliečių, įmonių, administracijų, įskaitant nacionalines ir tarptautines institucijas, civilinės saugos, teisėsaugos, pasienio tarnybas ir pan.) poreikiais ir taip bus atsižvelgiama į pavojų saugumui, privatumo apsaugos ir būtinų visuomenės aspektų raidą.
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:
a) kovai su nusikaltimais ir terorizmu;
b) saugumo stiprinimui, šiuo tikslu užtikrinant sienų kontrolę;
c) kibernetinio saugumo užtikrinimui;
d) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;
e) privatumo ir laisvės užtikrinimui naudojantis internetu ir geresniam visuomeninio aspekto įtraukimui į saugumo sritį.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. SAUGIOS VISUOMENĖS. EUROPOS BEI JOS PILIEČIŲ LAISVĖS IR SAUGUMO APSAUGA
	6a.1. Konkretus tikslas
	Konkretus tikslas yra skatinti užtikrinti saugias Europos visuomenes atsižvelgiant į precedento neturinčius pokyčius ir stiprėjančią pasaulio regionų tarpusavio sąveiką bei grėsmes, tuo pačiu stiprinant Europos laisvės ir teisingumo kultūrą.
	Plačiai paplitęs nesaugumo jausmas, atsirandantis dėl nusikalstamumo, prievartos, terorizmo, gaivalinių ir (arba) žmogaus sukeltų nelaimių, kibernetinių išpuolių, privatumo pažeidimų ar kitų formų socialinių ir ekonominių sutrikimų. Tai daro tiesioginį poveikį piliečiams ir platesnio pobūdžio poveikį pasitikėjimo, rūpinimosi ir komunikacijos sampratoms ir yra susiję su visuomenės pasirengimo ir organizacijos lygiu.
	Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Europoje gali būti apie 75 mln. tiesioginių nusikaltimų aukų¹. Įvertinta, kad 2010 m. su nusikaltimais, terorizmu, neteisėta veika, prievarta ir nelaimėmis susijusios tiesioginės išlaidos Europoje sudarė apie 650 mlrd. EUR (apie 5 proc. Sąjungos BVP). Geriausias terorizmo pasekmių pavyzdys yra 2001 m. rugsėjo 11 d. Manheteno bokštuose dvyniuose surengtas išpuolis. Per šį išpuolį žuvo tūkstančiai žmonių, ir apskaičiuota, kad dėl jo JAV našumas sumažėjo 35 mlrd. JAV dol., bendroji produkcija – 47 mlrd. JAV dol., o nedarbas per kitą ketvirtį padidėjo beveik 1 proc. Jis taip pat padarė labai didelį kultūrinį ir visuotinį poveikį. Piliečiai, bendrovės ir institucijos vis aktyviau naudojasi skaitmenine sąveika ir sandoriais socialinėje, finansinėje ir komercinėse srityse, tačiau interneto plėtra taip pat suteikia galimybę kiekvienais metais įvykdyti milijardų eurų vertės kibernetinius nusikaltimus ir pažeisti asmenų ar asociacijų privatumą visame žemyne. Nesaugumo jausmo kasdieniniame gyvenime pobūdžio ir supratimo pokyčiai, atrodo, gali daryti poveikį piliečių pasitikėjimui ne tik institucijomis, bet ir vienas kitu.
	Siekiant numatyti šias grėsmes, užkirsti joms kelią ir jas valdyti reikia sukurti ir taikyti inovacines technologijas, sprendimus, numatymo priemones ir žinias, skatinti tiekėjų ir naudotojų bendradarbiavimą, rasti civilinio saugumo sprendimus, pagerinti Europos saugumo, pramonės ir paslaugų, įskaitant IRT, konkurencingumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui privatumu ir žmogaus teisių pažeidimams internete ir visur kitur bei kovoti su jais, tuo pačiu užtikrinant Europos piliečių individualias teises ir laisvę.
	Pagal šį uždavinį, „Horizontas 2020“ rems civilinio saugumo ir gynybos srityje naudojamų technologijų mokslinius tyrimus ir tuos mokslinius tyrimus, kuriais siekiama Europos pajėgumų abiejose srityse gerinimo. Tuo tikslu moksliniai tyrimai saugumo srityje apims vidaus ir išorės saugumą, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, ir rems visas dvejopo naudojimo technologijas, prireikus susiejant Europos gynybos agentūros veiksmus su Komisijos darbu. Įgyvendinant pagal šį uždavinį vykdomus technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą, ypač didelis dėmesys bus kreipiamas į standartizacijos, būdingo sąveikumo, bazinių plėtojamųjų technologijų, strateginio nepriklausomumo ir tiekimo saugumo aspektus, remiant kompetenciją ir inovacijas technologijų tiekimo grandinėje.
	Galiausiai, saugumo politikos kryptys turėtų būti siejamos su įvairių krypčių socialine politika, todėl įgyvendinant šį uždavinį svarbu skatinti stiprinti mokslinių saugumo tyrimų socialinius aspektus.
	6a.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė
	Saugumas yra teisėtas susirūpinimą Europai ir jos piliečiams keliantis klausimas ir šiuo atžvilgiu yra didelis uždavinys visuomenei. Sąjunga, jos piliečiai, jos pramonė ir jos tarptautiniai partneriai susiduria su įvairiomis grėsmėmis saugumui, pavyzdžiui, nusikaltimais, terorizmu, neteisėta prekyba ir masinėmis nelaimėmis, kurias sukelia žmogaus sukeltos arba gaivalinės nelaimės. Šios grėsmės gali plisti per sienas ir sukelti pavojų fiziniams objektams arba kibernetinei erdvei, o išpuoliai gali būti vykdomi iš įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, atakos prieš valdžios institucijų ir privačių subjektų informacines ar ryšio sistemas ne tik pažeidžia piliečių pasitikėjimą informacinėmis ir ryšių sistemomis, dėl jų patiriama tiesioginių finansinių nuostolių ir prarandamos verslo galimybės, bet ir gali stipriai paveikti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir paslaugas, pavyzdžiui, energetikos, aviacijos ir kito transporto, vandens ir maisto tiekimo, sveikatos, finansų ir telekomunikacijų.
	Šios grėsmės galbūt gali sukelti pavojų mūsų visuomenės pagrindams. Technologijos ir kūrybingas projektavimas gali svariai prisidėti prie reagavimo veiksmų. Tačiau nauji sprendimai turėtų būti kuriami atsižvelgiant į priemonių tinkamumą ir aktualumą visuomenės poreikiams, visų pirma susijusiems su piliečių pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimu.
	Be to, saugumas taip pat yra labai svarbus ekonomikos uždavinys. Saugumo rinkos vertė pasauliniu mastu yra apie 100 mlrd. eurų per metus, iš kurių Europos dalis sudaro 25–35 proc. Be to, tai greitai auganti rinka, nepaisant dabartinės ekonomikos krizės. Atsižvelgiant į galimą kai kurių grėsmių poveikį paslaugoms, tinklams arba verslui, itin svarbu diegti adekvačius saugumo sprendimus siekiant apsaugoti ekonomiką ir Europos gamybos konkurencingumą.
	Šiam uždaviniui skiriamomis Sąjungos lėšomis bus remiamas pagrindinių krypčių Sąjungos politikos, visų pirma strategijoje „Europa 2020“ numatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų, bendros užsienio ir saugumo politikos, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, Sąjungos vidaus saugumo strategijos, įskaitant nelaimių prevencijos ir neatidėliotinų priemonių taikymo politiką, ir Europos skaitmeninės darbotvarkės formavimas, įgyvendinimas ir pritaikymas. Turi būti užtikrinamas derinimas su Jungtinių tyrimų centro tiesioginiais veiksmais.
	Atsižvelgiant į ypatingą saugumo pobūdį, bus nustatyta speciali programavimo ir valdymo tvarka, įskaitant Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), 9 straipsnyje numatytam komitetui taikomą tvarką. Įslaptinta ir kita su saugumu susijusi slapta informacija bus apsaugota, o tarptautinio bendradarbiavimo konkretūs reikalavimai ir kriterijai gali būti išdėstyti darbo programose. Tai taip pat atsispindės programavimo ir valdymo dokumentuose, skirtuose šiam uždaviniui (įskaitant komitologijos aspektus).
	Galiausiai, šiuo tikslu vykdomi moksliniai tyrimai bus skirti ir civiliniam saugumui, ir gynybai, bus tęsiamas bendradarbiavimas su Europos gynybos agentūra visais klausimais, susijusiais su šio uždavinio įgyvendinimu. Šiuo tikslu Europos gynybos agentūra turėtų dalyvauti vykdymo, programavimo ir valdymo susitarimuose dėl šio uždavinio, įskaitant tarnybinius ir komitologijos aspektus. Koordinavimo mechanizmai su atitinkamomis Sąjungos agentūromis, pvz., FRONTEX, EMSA ir Europolu, taip pat bus toliau stiprinami, kad būtų pagerintas Sąjungos vidaus ir išorės saugumo srities programų ir politikos, taip pat kitų Sąjungos iniciatyvų, koordinavimas.
	6a.3. Veiklos apmatai
	Siekiama remti Sąjungos išorės ir vidaus saugumo politiką bei užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos kibernetinį saugumą, pasitikėjimą ja ir privatumą šioje rinkoje, kartu didinant Sąjungos saugumo pramonės ir paslaugų, įskaitant IRT, konkurencingumą. Vykdant veiklą, be kita ko, daug dėmesio bus skiriama kitos kartos inovacinių sprendimų moksliniam tyrimams ir plėtrai, kuriant naujas koncepcijas ir projektus bei sąveikius standartus. Tai bus daroma kuriant inovacines technologijas ir priemones, kuriomis bus siekiama panaikinti saugumo spragas ir kurios padės sumažinti grėsmių saugumui riziką. Veiksmai, kuriais bus siekiama spręsti šį uždavinį, apims įvairių galutinių naudotojų (piliečių, įmonių, administracijų, įskaitant nacionalines ir tarptautines institucijas, civilinės saugos, teisėsaugos, pasienio tarnybas ir pan.) poreikius ir taip bus atsižvelgiama į pavojaus saugumui ir privatumo apsaugos raidą ir reikiamus visuomenės aspektus.
	Tiksliau, programos „Horizontas 2020“ parama moksliniams tyrimams, susijusiems su bendra saugumo ir gynybos politika, bus teikiama tokia tvarka:
	i) programos „Horizontas 2020“ parama bus remiamas veiksmingas technologinis naujųjų technologijų, kurios gali labai pakeisti ateities saugumo ir gynybos pajėgumus ar saugumo aplinką, stebėjimas. Remiantis tokiu stebėjimu, inovaciniai ir itin atsiperkantys moksliniai tyrimai pašalins atotrūkį tarp inovatyvių koncepcijų ir proveržį skatinančių atradimų ir jų panaudojimo saugumo ir gynybos tikslams;
	ii) programos „Horizontas 2020“ parama bus teikiama tiksliniams bendriems moksliniams tyrimams ir plėtros programoms, vykdomoms kelių valstybių narių Sąjungai dalyvaujant pagal SESV 185 straipsnį. Tokiomis iniciatyvomis bus siekiama veiksmingai pagerinti Europos pajėgumus, atitinkančius Sąjungos ir valstybių narių politikos uždavinius, vystant inovacines technologijas, jas išbandant ir demonstruojant ir paverčiant naudojamomis sistemomis. Toks bendradarbiavimas bus paremtas valstybių narių iniciatyva.
	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:
	a) piliečių saugumo didinimui – kovai su nusikalstamumu ir terorizmu;
	b) ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir atsparumo didinimui;
	c) saugumo stiprinimui sienų valdymo ir laivybos saugumo priemonėmis;
	d) kibernetinio saugumo užtikrinimui ir jo gerinimui;
	e) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;
	f) saugumo socialinių aspektų stiprinimui ir privatumo bei laisvės internete užtikrinimui;
	g) BSGP misijų ir operacijų pajėgumų stiprinimui.
	_____________
	¹COM(2011)274 galutinis.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III skirsnio 6.3 punkto 6.3.3 papunkčio antros pastraipos a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) saugumo stiprinimui ir konfliktų trečiosiose šalyse transformavimui vykdant konfliktų prevenciją, kuriant taiką, vykdant dialogą, tarpininkavimą, skatinant susitaikymą ir vykdant civilinio saugumo sektoriaus reformą;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 15.3.2012
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Sophocles Sophocleous 4.9.2012
Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)	Kyriakos Mavronikolas
Svarstymas komitete	21.6.2012	11.7.2012	17.9.2012
Priėmimo data	18.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 7 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jerzy Buzek, Tarja Cronberg, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Maria Eleni Koppa, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Mario Mauro, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Cristian Dan Preda, Fiorello Provera, György Schöpflin, Werner Schulz, Marek Siwiec, Sophocles Sophocleous, Charles Tannock, Inese Vaidere, Geoffrey Van Orden, Sir Graham Watson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Christian Ehler, Diogo Feio, Kinga Gál, Emilio Menéndez del Valle, Norbert Neuser, Alf Svensson, Indrek Tarand
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Martin Ehrenhauser, Judith Sargentini

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (5.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)
(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

Nuomonės referentas: Bill Newton Dunn

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Programos „Horizontas 2020“ dokumentų rinkiniu nustatoma viena bendra programa, kuria reglamentuojama 2014–2020 m. moksliniams tyrimams ir inovacijoms teikiama ES parama.

Bendrieji šios programos tikslai yra padėti įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, gerinti pagrindinių mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšį su rinka, supaprastinti dalyvavimo taisykles ir didinti MVĮ įsitraukimą.

Nuomonės referentas mano, kad daugiausia Vystymosi komitetui nerimą keliančių klausimų susiję su III dalimi, kurioje nagrinėjami visuomenės uždaviniai. Šioje dalyje nagrinėjamos tokios sritys kaip sveikata, apsirūpinimo maistu saugumas, biologinė įvairovė, klimato kaita, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas, be to, ypač daug dėmesio skiriama tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, kartu aiškiai pripažįstant visuotinį visų visuomenės uždavinių pobūdį. Iš trijų nustatytų dalių šiai daliai skiriama daugiausia biudžeto asignavimų.

Nemažai Komisijos pasiūlymo aspektų vertintini palankiai, ypač tai, kad daug dėmesio skiriama viso ciklo – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki inovacijų ir rinkos komercinimo – paramai. Taip pat palankiai vertintina tai, kad itin pabrėžiamas tarptautinis visuomenės uždavinių pobūdis, tačiau šį požiūrį reikia geriau išaiškinti ir sugriežtinti.

Nuomonės referentas nusprendė teikdamas pakeitimus daugiausia dėmesio skirti toliau išvardytiems prioritetams.

· Užtikrinti, kad programa „Horizontas 2020“ būtų prieinama besivystančių šalių subjektams tiek dalyvavimo projektuose ir veiklos vykdymo, tiek galimybių susipažinti su projektų rezultatais požiūriais, ir šiame reglamente vengti vadinamojo „Europos tvirtovės“ tono.

· Įgyvendinant visuomenės uždavinio kategorijai „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“ priskiriamus veiksmus suteikti daugiau galimybių patenkinti visuotinius sveikatos poreikius, visų pirma stengiantis įveikti su skurdu susijusias ir negydomas infekcines ligas. Nuomonės referentas pageidautų, kad nustatyto dydžio šio sveikatos srities biudžeto lėšų dalis būtų skiriama veiksmams, kuriais būtų siekiama įveikti visas su skurdu susijusias ir negydomas ligas.

· Užtikrinti, kad visų pirma klimato kaitos, biologinės įvairovės ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumo srityse būtų atsižvelgiama į ES išorės ir plėtros politikos prioritetus ir įsipareigojimus, ir priminti svarbų kosmoso mokslinių tyrimų vaidmenį padedant išspręsti šiuos uždavinius.

Visa tai abipusiškai naudinga ES ir jos partnerėms trečiosioms šalims, taip pat tai atitinka politikos suderinamumo vystymosi labui principą. Be to, bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje yra viena iš bendradarbiavimo, kuris galėtų būti labai naudingas šalims, pagal naująją 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo priemonę nebegaunančioms ES dvišalės pagalbos, visų pirma stebėsenos ir informavimo centrams, formų.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti tiek Sąjungos, tiek asocijuotų šalių ir trečiųjų šalių universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;	(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti: skatinamas piliečių ir pilietinės visuomenės sąmoningas įsitraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą ir palengvinamas aktyvus jų dalyvavimas programos „Horizontas 2020“ veikloje; skatinamas mokslinis švietimas; užtikrinamas su etika susijusių teisės aktų paisymas ir skatinama nustatyti aukščiausius etinius standartus pasaulio mastu ir jų laikytis; didinamas viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų, ypač mokslinių publikacijų ir duomenų, prieinamumas ir pakartotinis naudojimas; rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir stiprinamas jų dalyvavimas nustatant programos „Horizontas 2020“ veiklos mokslinių tyrimų prioritetus;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) visi moksliniai tyrimai ir inovacijos grindžiami viso pasaulio mokslininkų, mokslinių tyrimų institucijų, įmonių ir piliečių gebėjimu nevaržomai gauti mokslinę informaciją, ja keistis ir naudotis, nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių. Tai itin svarbu besivystančių šalių, kuriose privalu tobulinti vietos mokslinių tyrimų gebėjimus ir kurioms bendradarbiaujant su Sąjungos partneriais būtų galima išspręsti bendrus pasaulinius uždavinius ir didinti Sąjungos kompetenciją mokslinių tyrimų srityje, subjektams. Siekiant padidinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis, turėtų būti suteikiama nemokama laisva prieiga prie mokslinių leidinių, jau įtrauktų į septintąją bendrąją programą, – tokiu bendruoju principu turėtų būti vadovaujamasi teikiant visus mokslinius leidinius, kuriems skiriamas valstybės finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama atvira prieiga prie kitų mokslinių duomenų, parengtų ar surinktų vykdant viešai finansuojamus mokslinius tyrimus, siekiant, kad atvira prieiga prie tokių duomenų iki 2020 m. taptų įprasta;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;	(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį; Vadovaujantis etiniai principais, pavyzdžiui, Helsinkio deklaracija, reikalaujama, kad surinkti ar parengti moksliniai duomenys, vykdant viešai finansuojamus mokslinius tyrimus su žmonėmis, būtų vieši, nepriklausomai, ar jie buvo vykdomi Europoje, ar kitose pasaulio vietose;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, sveikatos, švietimo, kosmoso, aplinkos, tvarios energijos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas. Plėtojant sąveiką su Sąjungos išorės veiksmų ir plėtros programomis taip pat bus galima užtikrinti didžiausią programos „Horizontas 2020“ poveikį ir kartu įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje įtvirtintą politikos suderinamumo vystymosi labui principą;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;	(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;	(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis. Programa „Horizontas 2020“ turėtų padėti vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus tvaraus vystymosi srityje, visų pirma siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įgyvendinti vėlesnius jų pakeitimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimu, taip pat skatinant mokslo darbuotojų iš besivystančių šalių dalyvavimą.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Surinkti ar parengti moksliniai duomenys, vykdant viešai finansuojamus mokslinius tyrimus su žmonėmis, pavyzdžiui klinikinius tyrimus, yra vieši ir prienami visuomenei.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	18a straipsnis
	Pilietinės visuomenės organizacijos
	(1) Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant ir tas, kurios veikia vystomojo bendradarbiavimo srityje) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui pilietinės visuomenės organizacijoms. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant ir tas, kurios veikia vystomojo bendradarbiavimo srityje) dalyvavimo vertinimai.
	(2) Ypatingas dėmesys skiriamas iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant ir tas, kurios veikia vystomojo bendradarbiavimo srityje, gauti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“. Programa „Horizontas 2020“ ir kitos Sąjungos finansavimo programos, įskaitant struktūrinius fondus, naudojamos šiam tikslui.
	(3) Įgyvendinant, programuojant, stebint ir vertinant programą „Horizontas 2020“ konsultuojamasi su pilietinės visuomenės organizacijomis (įskaitant ir tas, kurios veikia vystomojo bendradarbiavimo srityje).
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 2 dalies a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.	(a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, kitoms esamoms naujoviškoms mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėms, pavyzdžiui, produktų kūrimo partnerystėms, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkto v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ekonominiams klausimams mastas;	(b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ir ekonominiams klausimams mastas ir visuotiniai visuomenės uždaviniai;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Pagal „Horizontą 2020“ sukurtos ir finansuojamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dalyvavimo ir sklaidos taisyklės visiškai atitinka Reglamento (ES) Nr. XX/XX [Finansinis reglamentas] ir Reglamento (ES) Nr. XX/XX [programos „Horizontas 2020“ dalyvavimo ir sklaidos taisyklės] taisykles ir visas juose nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“ arba jos dalis, visų pirma siekiant šių tikslų:	1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas ir įtraukiamas į programą „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant šių tikslų:
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.	(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, kaip nustatyta Europos konsensuse dėl vystimosi ir pokyčių darbotvarkėje, papildant išorės ir plėtros programas, ir padėti vykdyti tarptautinius tvaraus vystymosi srities įsipareigojimus, visų pirma siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įgyvendinti vėlesnius jų pakeitimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.	2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes, jų vystymosi poreikius ir numatomą poveikį. Veiksmai apima veiklą, skirtą mokslinių tyrimų gebėjimų stiprinimui besivystančiose šalyse, ir bendradarbiavimui, kurio metu daugiausia dėmesio skiriama tų šalių konkretiems poreikiams srityse, kaip antai sveikatos apsauga, įskaitant apleistų ligų ir epidemijų tyrimus, žemės ūkis, žuvininkystė ir aplinkos apsauga.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.	Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos, įskaitant išorės ir plėtros politiką, pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Be to, koordinavimo politika bus vykdoma ją derinant su migracija, prieglobsčiu ir vystimosi politika, siekiant išvengti protų nutekėjimo iš besivystančių šalių.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.	Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Siekiant padidinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis bei itin padidinti mokslinių tyrimų pastangų veiksmingumą, suteikiama nemokama laisva prieiga internete prie mokslinių leidinių, jau įtrauktų į septintąją bendrąją programą, – tokiu bendruoju principu vadovaujamasi teikiant visus mokslinių tyrimų leidinius, kuriems skiriamas valstybės finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Skatinama sukurti nemokamą atvirą prieigą prie mokslinių duomenų, gautų ar surinktų vykdant mokslinius tyrimus, finansuojamus pagal programą „Horizontas 2020“. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio trečios pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;	(a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems palyginti mažai atstovaujama, pavyzdžiui, mokslininkams iš besivystančių ar trečiųjų šalių;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo penkiolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.	Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms. Finansuojant šią veiklą reikėtų pasitelkti daugiau naujoviškų mokslinių tyrimų finansavimo priemonių, pavyzdžiui, teikti inovacijų premijas.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 15 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio ir glaudžiai susiję su Sąjungos išorės politikos kryptimis bei tarptautiniais įsipareigojimais, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.
(Paskutinė Komisijos pasiūlyto teksto I priedo pastraipa, t. y. šešiolikta pastraipa, pakeista ir tampa nauja (15a) pastraipa.).
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo šešiolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.	Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai, įskaitant klausimus, susijusius su galimybėmis mokytis ir naudotis socialinėmis bei kultūrinėmis teisėmis, turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1.3 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti pastebimo jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.	Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo, taip pat paramą teikti jauniems mokslo darbuotojams iš besivystančių šalių ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3.3 punkto b papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.	Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų, suteikiant mokslo darbuotojams galimybę mokytis ir gilinti savo žinias trečiųjų šalių aušto lygio mokslinių tyrimų organizacijose. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3.3 punkto c papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.	Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir visų pirma Sąjungos ir vidutines pajamas gaunančių bei besivystančių šalių partnerystės mokslo srityje stiprinimą.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4.3 punkto c papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.	Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Remiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros tarptautinių ryšių veikla ir teikiamos konsultacijos rengiant Europos strategiją, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4.3 punkto c papunkčio 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Taip pat atsižvelgiama į mokslinių tyrimų infrastruktūrų partnerystes su besivystančiomis šalimis, pvz., kaip į bendros Afrikos ir ES strategijos dalį.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.	Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ tikslų. Jie taip pat padės siekti Sąjungos politikos tikslų ir įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus kosmoso, sveikatos, aplinkos, energetikos ir apsirūpinimo maisto saugumo srityse.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto dvylikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis.	Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir pasaulinio masto uždavinius, pvz., susijusius su klimato kaita, ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis ir kartu taip pat padeda siekti Sąjungos išorės tikslų bei įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, pvz., atsako į humanitarines krizes ir aplinkos srityse.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo II dalies 1.6.2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija, ryšio priemonės, orų prognozė ir geografinė informacija), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.	Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija, ryšio priemonės, orų prognozė ir geografinė informacija), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Afrika, Kinija, Pietų Amerika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3.3 punkto a papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ turi būti teikiama parama. Šiuo tikslu naudojant specialią MVĮ skirtą priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti ir patekti į tarptautines rinkas. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusioms ir socialinėms inovacijoms. Tikslas yra plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai.	Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ turi būti teikiama parama. Šiuo tikslu naudojant specialią MVĮ skirtą priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti ir patekti į tarptautines rinkas ir kad patenkant į užsienio rinkas įgyvendinama politika, kurioje dėmesys skiriamas įmonių socialinei atsakomybei, ypač jei veikla vykdoma besivystančiose šalyse. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusioms ir socialinėms inovacijoms. Tikslas yra plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.1 punkto ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.	Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai. Naujoviški mokslinių tyrimų finansavimo ir jų rezultatų platinimo modeliai, pavyzdžiui, inovacijų premijos, yra būtina priemonė, siekiant atremti su visuomene susijusius iššūkius, kuria naudodamiesi Europos ir viso pasaulio mokslo darbuotojai galėtų aktyviau ir veiksmingiau prie to prisidėti.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.1 punkto šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.	Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė, maliarija ir apleistos ligos), kurios atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl negalios pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms ir pasikartojančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms. Konkrečiai zoonozių sričiai būtina skirti ypatingą dėmesį, derinant su kitomis remiamomis veiklos sritimis, kuriose dėmesys skiriamas gyvūnų sveikatai.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.1 punkto septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir visiems europiečiams užtikrinti teisę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.	Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir užtikrinti teisę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema visuotiniu mastu, siekiant visiems europiečiams užtikrinti geriausią įmanomą sveikatą.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.	Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, kurie yra visuotiniai, ir padeda siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.2 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais ir veiksmingais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.	Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais, veiksmingais ir prieinamais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui pasauliniu mastu, įskaitant paramą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumams didinti endeminėse vietovėse.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.2 punkto trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti retas ligas ir suteikiant nepriklausomas bei su užtikrinta priežiūra gyvenimo sąlygas.	Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia tarptautinį mokslo darbuotojų bendradarbiavimą, padedantį kaupti reikiamą kritinę masę ir patirtį, ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima nustatyti diagnozę, taikyti prevenciją ir gydyti su skurdu susijusias, apleistas ir retas neužkrečiamas ligas ir sudaryti nepriklausomo gyvenimo bei kasdienį gyvenimą palengvinančias sąlygas.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.2 punkto trečia a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Su skurdu susijusios ir apleistos ligos kelią visuotinį rūpestį, todėl būtina užpildyti šią mokslinių tyrimų spragą kuriant pacientų poreikiais pagrįstas inovacijas. Iš Europos regione daugėjančių tokių kylančių ir pasikartojančių infekcinių ligų, kurias neretai sukelia klimato kaita ir visuotinis žmonių judėjimas, atvejų, taip pat iš didėjančios atsparumo antimikrobiniams vaistams problemos tik dar geriau matyti, kad būtina vadovautis kompleksiniu ir tarptautiniu mastu koordinuojamu požiūriu ir kad šių ligų, kurios kasmet visame pasaulyje nusineša milijonų žmonių gyvybę, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai reikalinga didesnė visuotinė parama.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.2 punkto ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo.	Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias ir būtų sukuriama ilgalaikė nauda jos tikslams, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat papildys ir kurs sąveikas su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo, Tarybos išvadas dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius ir į Sąjungos išorės programas bei tarptautinius įsipareigojimus visuotinės sveikatos srityje.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.3 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoje ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.	Konkreti veikla yra: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka, klimatu ir skurdu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; ligų supratimas ir diagnozavimo gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; naujų ir kokybiškesnių prevencijos vakcinų, terapijos ir gydymo būdų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; pritaikytų gydymo metodų kūrimas ir ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoje ir nepastovi inovacijų veikla, įskaitant psichologinius jos aspektus; reguliavimo procedūrų tobulinimas ir parama vykdant su prieiga susijusią veiklą; tinkamesnis sveikatos duomenų kaupimas ir jų naudojimas; standartizuoti duomenų analizės metodai; sveikas ir aktyvus senėjimas, nepriklausomas gyvenimas ir kasdienį gyvenimą palengvinančių sąlygų kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei sveikatos neatitikimų ir skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida, būtent mokslinių tyrimų ir jų rezultatų viešinimo finansavimo srityje, siekiant skleisti žinias, palengvinsiančias ir pagreitinsiančias inovacijų diegimą šiose srityse. Visa ši veikla vykdoma tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspekto analizės rezultatus.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.3 punkto 5 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekiant išspręsti būsimus Europos sveikatos priežiūros uždavinius ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti tikslai, Sąjungos lygmeniu turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas šios srities moksliniams tyrimams ir inovacijų veiklai.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.1 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.	Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti tvarų ir reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.2 punkto trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.	Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką (visų pirma kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvožemio teminę strategiją, ES 2020 m. biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, įsipareigojimus dėl apsirūpinimo maistu saugumo pasaulyje, biologinės įvairovės ir tvaraus vystymosi, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis geriau integravus visą ciklą – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki inovacijų – būtų gerokai padidinta jų pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba, rinkoje rastųsi sveiko maisto produktų ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto a papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.	Siekiama užtikrinti pakankamą pasaulinio lygio maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtos išteklių išsaugojimą Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones ir kovą su žemės grobimu besivystančiose šalyse. Pirmenybė pasauliniu mastu teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika. Dėmesys skiriamas gyvulių sveikatai ir valdymui, įskaitant vakcinas ir ligų gydymą, taip pat tropinių ligų gydymą.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 3.2 punkto šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai.	Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai. Šiuo požiūriu itin daug dėmesio bus skiriama Sąjungos iniciatyvoms ir tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su visiems prieinamomis galimybėmis naudotis energijos ištekliais ir su prisitaikymu prie klimato kaitos bei jos padarinių švelninimu.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.1 punkto septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.	Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtina laikytis platesnio ir atviresnio strateginio požiūrio ir imtis tikslinių veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti ir remti tarptautinį bendradarbiavimą. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3.2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.	Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, pagal kurią įtraukiamos trečiosios šalys. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3.2 punkto antros pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(d) nuoseklaus ir veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis skatinimui.	(d) nuoseklaus ir veiksmingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis skatinimui, įskaitant galimybes susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais ir informacija.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 10.5.2012
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Bill Newton Dunn 27.3.2012
Svarstymas komitete	10.7.2012
Priėmimo data	3.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Ricardo Cortés Lastra, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Catherine Grèze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Keith Taylor, Patrice Tirolien, Anna Záborská, Iva Zanicchi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Santiago Fisas Ayxela, Enrique Guerrero Salom, Fiona Hall, Gesine Meissner, Horst Schnellhardt
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Phil Prendergast

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (18.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentas: Nils Torvalds

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. pabrėžia, kad teisėkūros pasiūlyme nurodytas finansinis paketas yra tik orientyras teisėkūros institucijai ir jis negali būti galutinai nustatytas, kol nebus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;
Pakeitimas 2 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 b dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1b. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investavimas į ateitį: nauja daugiametė finansinė programa siekiant konkurencingos, tvarios ir įtraukios Europos¹; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, reikia kitoje DFP skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad, net padidinus kitos DFP išteklius bent 5 proc., palyginti su 2013 m. lygiu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nesutinka su šiuo požiūriu, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų galėtų būti visiškai atsisakyta, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;
	_______________
	¹Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
Pakeitimas 3 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 c dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1c. ypač primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina nuo 2013 m. gerokai padidinti atitinkamas išlaidas, siekiant sustiprinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimą Sąjungoje;
Pakeitimas 4 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 d dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1d. be to, primena savo poziciją, kad būsimoje DFP reikėtų numatyti didesnę biudžeto išteklių koncentraciją tose srityse, kurios skatina ekonomikos augimą ir konkurencingumą, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, pagal Europos masto veiksmų pridėtinės vertės ir kompetencijos principus;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Be to, siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;	(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Be to, siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas, pabrėždama, kad svarbu puoselėti stipresnę sąveiką ir papildomumą struktūriniams fondams. Tačiau projektų, finansuojamų pagal koncepciją, skirtą sudaryti sąlygas pažangumui, atranka turi būti grindžiama kokybės standartais. Siekiant užtikrinti jų tvarią sėkmę, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams, kurie finansuojami pagal pažangumo sąlygų sudarymo koncepciją, ir juos atidžiai stebėti;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;	(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka. Dėl to reikėtų žymiai padidinti kitam septynerių metų laikotarpiui skirtą biudžetą, siekiant sustiprinti Sąjungos inovacinius gebėjimus, tuo pat metu pritraukiant svarbias privataus sektoriaus lėšas, skirtas jos veiklai;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;	(5) 2010 m. lapkričio 11 d. ir 2011 m. birželio 8 d.¹ rezoliucijose Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad bet koks finansavimo didinimas turėtų būti vykdomas tik iš esmės supaprastinus finansavimo tvarką, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai ir ragino kitoje DFP padvigubinti biudžetą, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, palyginti su Septintąja bendrąja programa;
	______________
	¹ Priimti tekstai, P7 TA-PROV(2011)0266.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;	(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, neiškraipant konkurencijos, turėtų būti remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ turi būti grindžiamas kompetencijos principu ir turi Europai suteikti akivaizdžią pridėtinę vertę. Jis neturėtų pakeisti nacionalinio finansavimo, skirto mokslinių tyrimų projektams, o turėtų jį tik papildyti;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būti visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ reikalavimas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos, deramai atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir jos artimumą rinkai, ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) programa „Horizontas 2020“ turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjams, įskaitant MVĮ, būtų žymiai sumažinta biurokratinė našta, kartu suteikiant galimybę taikyti diferencijuotą požiūrį pagal paramos gavėjo tipą;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;	(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., būtiniausios techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;	(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ specialiomis ir skaidriomis sąlygomis gali būti rengiamos papildomos programos, kuriose gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp susitarimu grindžiamos ir daugiau atskirai vykdomos mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo veiklos, ne mažiau kaip 15 proc. prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ ir prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ skirto biudžeto turėtų būti skiriama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ ir turėtų būti orientuota į mokslinius tyrimus. Be to, reikėtų rasti tinkamą pusiausvyrą tarp mažesnių ir didesnių projektų, vykdomų pagal prioritetus „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pramonės pirmavimas“, atsižvelgiant į konkrečią sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijų ir mokslinių tyrimų aplinką;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) Kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas. Tokia sąveika neturėtų kelti pavojaus kompetencijos principui, kurio turėtų būti laikomasi įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir dėl jos neturėtų būti vykdomas dvigubas tų pačių projektų finansavimas;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) ir programą „Horizontas 2020“, ir Sanglaudos politiką siekiama visapusiškai suderinti su strategijoje „Europa 2020“ numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais – rengiamos atitinkamos bendrosios strateginės programos. Šiai naujai strateginei krypčiai reikalingas didesnis ir sistemiškesnis bendradarbiavimas rengiant abi BSP, siekiant visapusiškai sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Norint išnaudoti sąveikas, pažangumui būtinų sąlygų priemonės turi būti įtrauktos tiek į programą „Horizontas 2020“, tiek į sanglaudos politiką nepažeidžiant kompetencijos principo;
Pagrindimas
Nors programos „Horizontas 2020“ ir Sanglaudos politikos pobūdis skiriasi, šios dvi priemonės yra labai svarbios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Taigi išties reikia, kad būtų kuriama jų sąveika ir kad jos papildytų viena kitą. Pagal Sanglaudos politiką mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą vykdantys regiono subjektai turi būti parengiami dalyvauti „Horizontas 2020“ projektuose ir, kita vertus, pagal Sanglaudos politiką turėtų būti teikiamos priemonės, kuriomis naudojantis būtų galima kuo greičiau panaudoti ir paskleisti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus, gautus atliekant pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamus pagrindinius mokslinius rinkos tyrimus. Norint susieti dvi programas, „Horizontas 2020“ turėtų numatyti tam tikras priemones galimiems pažangumo centrams nustatyti, iš jų geriausiems suteikiant kompetencijos pripažinimo ženklą.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 26 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26b) Europos vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinant veiksmingą Sąjungos finansinių priemonių koordinavimą, ypač skatinant programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąsajas, atsižvelgiant į regionų inovacijų strategijas, pagrįstas pažangiąja specializacija. Regionams taip pat tenka svarbus vaidmuo skleidžiant bei įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir siūlant papildomas finansavimo priemones, įskaitant viešuosius pirkimus;
Pagrindimas
Kadangi nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo Sanglaudos politikos programavimo ir įgyvendinimo srityje, jų indėlis bus svarbus kuriant ir vykdant reikiamą šios politikos ir programos „Horizontas 2020“ sąveiką. Siekiant visapusiškai išnaudoti sąveikos galimybes, regioninės valdžios institucijos turi parengti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas pažangiosios specializacijos srityje ir supaprastinti naudojimąsi pagal „Horizontas 2020“ vykdomų mokslinių tyrimų rezultatais, skiriant daug dėmesio draugiškų rinkos sąlygų ir verslo aplinkos kūrimui. Europos Komisija savo veiksmais galėtų prisidėti įgyvendinant šią koncepciją valstybių narių lygmeniu.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 27 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų;	(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų. Programa „Horizontas 2020“ turėtų pasiūlyti būtinas paskatas, skirtas MVĮ pritraukti prie šio tipo finansavimo Europos Sąjungos lygmeniu, ir suteikti taisyklių ir priemonių rinkinį, dėl kurio MVĮ prieiga prie finansavimo žymiai pagerėtų;
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;	(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles, įskaitant Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą ir naujausią persvarstytą šio dokumento variantą – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;
Pagrindimas
Per daug orientuojantis į trumpalaikės, glaudžiai su rinka susietos inovacijų veiklos finansavimą gali būti iškraipoma konkurencija ir gali sumažėti ilgalaikių pagrindinių mokslinių tyrimų, kurie dažnai yra radikalių, proveržio inovacijų pagrindas, skaičius. Todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje taisyklių formuluotę, bet ir į jų esmę.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(31a) siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir žinomumą visuomenėje, taip pat geresnę sąveiką, būtina geriau koordinuoti ES ir valstybių narių išlaidas mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimui. Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente numatytą įvertinimo procesą, turėtų pateikti konkrečius įrodymus, jei jų yra, ar buvo pasiektas ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumas ir sąveika, įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslus ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 32 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(32a) programa „Horizontas 2020“ turėtų užtikrinti kuo didesnį su Europos Sąjungos biudžetu susijusių naujoviškų finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, ypač jų indėlio (numatomo ir realaus) siekiant Europos Sąjungos tikslų požiūriu;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.	Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo ir viešojo sektorių investicijas, kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į dėl Europoje kilusios finansų ir ekonomikos krizės sumažintus biudžetus, reikėtų apsvarstyti pažangių investicijų į didelę pridėtinę vertę kuriančias sritis, kaip antai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, galimybę. Viešasis finansavimas šioje srityje turi išlikti toks pat arba būti padidintas, o programos „Horizontas 2020“ lėšos šiuo atžvilgiu turi būti aktyviau naudojamos. Kita vertus, visos ES viešojo sektoriaus investicijos turi būti pagrįstos socialine, ekonomine ir teritorine Sąjungos sanglauda.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.	1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Apskaičiuota, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ iki 2030 m. bus sukurta papildomai 0,92 % BVP, 1,37 % eksporto, -0,15 % importo ir 0,40 % užimtumo. Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:	2. Veiklai skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:
a) pažangus mokslas – 27818 mln. EUR;	a) pažangus mokslas – 31,705 % 1 dalyje nurodyto finansinio paketo;
b) pramonės pirmavimas – 20280 mln. EUR;	b) pramonės pirmavimas – 22,544 % 1 dalyje nurodyto finansinio paketo;
c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.	c) visuomenės uždaviniai – 39,589 % 1 dalyje nurodyto finansinio paketo;
Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.	Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2,521 %. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo.
Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.	Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, nepažeisdama Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, ir 201Z m. XX mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatų.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.	3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam daugiausia 3,64 % 1 dalyje nurodyto finansinio paketo.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalies 3 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Metinius EIT asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, nepažeisdama Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, ir 201Z m. XX mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės nuostatų.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos. Tai neapima Jungtinio tyrimų centro tiesioginiams veiksmams skirtos 2 dalyje nustatytos sumos arba 3 dalyje nustatyto Europos inovacijos ir technologijos institutui skirto įnašo.	5. Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą ir laikydamasi metinės biudžeto sudarymo procedūros ir nepažeisdama biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto iv a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iva) EEE susitarimą pasirašiusios ELPA šalys pagal to susitarimo sąlygas;
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, dalyvavimo moksliniuose tyrimuose ir inovacijose visoje Sąjungoje plėtimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	15a straipsnis
	Žmogiškieji ištekliai
	Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ propaguojama mokslininko karjera ir didinamas jos patrauklumas visoje Europoje. Dėl šios priežasties ji įgyvendinama taip, kad būtų skatinamas bendrosios mokslininkų rinkos sukūrimas, visų pirma pagal šią programą numatant atitinkamus mechanizmus mokslininkų darbo užmokesčio skirtumams mažinti.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.	Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą dėl pilietybės, etninės kilmės, negalios, religijos ar tikėjimo, amžiaus, lyties ar lytinės orientacijos ir poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	17a straipsnis
	Struktūrinių fondų sąveika
	Programa „Horizontas 2020“ padeda panaikinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį – sudaromos sąlygos kurti sąveiką su sanglaudos politika, pagal kurią teikiama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, koordinuotai įgyvendinant viena kitą papildančias priemones. Kai tik įmanoma, bus skatinamas šių dviejų priemonių sąveikumas ir bus raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą nepažeidžianti kompetencijos principo. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ prisidedama prie kompetencijos centrų nustatymo, jų potencialo įvertinimo ir jų matomumo didinimo suteikiant kompetencijos pripažinimą.
Pagrindimas
Kaip nurodyta siūlomoje naujoje 26a konstatuojamojoje dalyje, nors programos „Horizontas 2020“ ir Sanglaudos politikos pobūdis skiriasi, šios dvi priemonės yra labai svarbios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Taigi išties reikia, kad jos būtų sąveikios ir papildytų viena kitą. Pagal Sanglaudos politiką mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą vykdantys regiono subjektai turi būti parengiami dalyvauti „Horizontas 2020“ projektuose ir, kita vertus, pagal Sanglaudos politiką turėtų būti teikiamos priemonės, kuriomis naudojantis būtų galima kuo greičiau panaudoti ir paskleisti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus, gautus atliekant pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamus pagrindinius mokslinius rinkos tyrimus.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.	1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovacinį poveikį šioms įmonėms. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis. Komisija ypač užtikrina kaip galima didesnį MVĮ dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, suteikdama būtiną pagalbą, kuri padėtų joms įvykdyti reikalavimus ir pagerintų jų prieigą prie programos lėšų.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.	3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją (i) ne mažiau kaip 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ ir (ii) 50 % programoje dalyvaujančių MVĮ diegs įmonėje ar rinkoje neišbandytas inovacijas projekto laikotarpiu ir trejus metus po jo.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) ilgalaikiai visų partnerių įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;	c) ilgalaikiai visų partnerių finansiniai įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.	Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis, ypatingą dėmesį skiriant šios informacijos teikimui taip, kad su ja būtų lengva susipažinti visiems, ypač neįgaliems asmenims.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio trečios pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;	a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama, o taip yra su neįgaliais mokslininkais ir dalyviais;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:	a) Iki 2016 m. pabaigos Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) suderintas trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir	ii) sėkmė kuriant naujas žinių ir inovacijos bendrijas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir
Pagrindimas
Siekiant padidinti skaidrumą, EIT finansavimas turėtų būti skirtas kaip viena atskira biudžeto pozicija. Taip pat svarbu, kad EIT būtų suteikta visa prieiga prie jo finansavimo, siekiant, kad jis galėtų optimaliai įgyvendinti savo uždavinius. Tačiau EIT taip pat privalo įrodyti, kad gali įgyvendinti savo uždavinius. Jei MTE nustato, kad EIT negali įgyvendinti savo uždavinių, jis turi sustabdyti veiklą ir likusį finansavimą vienodomis dalimis padalinti trims programos ramsčiams.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.	iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvę.
Pagrindimas
Į vertinimą būtina įtraukti EIT ir EMTE sąveiką.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.	b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su Sąjungos mokslo ir inovacijų bazės kompetencijos lygio visuose regionuose didinimo, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Komisija, atsižvelgdama į 1 straipsnio b punkte numatytą įvertinimo procesą, pateikia konkrečius įrodymus, jei jų yra, ar buvo pasiektas Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumas ir sąveika, įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo įžanginės dalies I dalies pirmos pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.	d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama pasaulinio lygio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas ir plėtojamas Sąjungos mokslo ir inovacijų bazės kompetencijos lygis ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Siekiant pritraukti papildomų lėšų šioms investicijoms ir skatinti veiksmingus pramonės ir mokslo ryšius, turi būti tinkamai panaudota „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo įžanginės dalies III dalies pirmos pastraipos e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;	e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas;
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo įžanginės dalies III dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.	Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą ir jo poveikį visuomenei, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4.1 punkto trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.	Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia skirti reikalingų išteklių iš „Sąjungos paskolų ir garantijų paslaugos moksliniams tyrimams ir inovacijoms“, siekiant pritraukti papildomų lėšų minėtoms investicijoms ir skatinti veiksmingus pramonės ir mokslo ryšius. Taip pat reikia veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4.1 punkto ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.	Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra turi proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir Sąjungos mokslo ir inovacijų bazės kompetencijos lygio stiprinimui bei didinimui. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto dešimta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.	Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie būtų bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms bei partnerystėms su pilietinės visuomenės organizacijomis, kuriomis siekiama sukurti technologijas bei metodus ir juos taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.1 punkto ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.	Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, reumatas, raumenų ir kaulų sistemos ligos, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, antsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1.1 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir kenčia nuo smegenų veiklos sutrikimų (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet ir kitus sutrikimus), o su šiais sutrikimais susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos.	Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 120 mln. Sąjungos piliečių serga reumatu, raumenų ir kaulų sistemos ligomis, 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir kenčia nuo smegenų veiklos sutrikimų (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, ir kitus sutrikimus), su šiais sutrikimais susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR, o su reumatu, raumenų ir kaulų sistemos ligomis susijusios bendros išlaidos siekia 240 mlrd. EUR. Kai kurias iš šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos.
Pagrindimas
According to scientific evidence, rheumatic and musculoskeletal diseases are one of the major chronic conditions affecting European citizens. Among others, this evidence comes from the EUMUSC.NET project, an ongoing study co-funded by the European Commission, which proves that rheumatic and musculoskeletal diseases are one of the most prevalent, disabling and costly diseases. They represent an enormous burden on individuals and societies in the EU, particularly taking into account that they are one of the main diseases preventing older people to have a healthy, active and independent life. As the text of the Horizon 2020 Framework Programme may orient future developments when it comes to prioritising research areas for funding, it is crucial that the main diseases linked to major societal challenges are accurately and fairly mentioned.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.2 punkto trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Todėl sprendžiant šį uždavinį pagrindinis tikslas bus skatinti Sąjungos šalis, pasaulio valstybes ir atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes naujoviškai bendradarbiauti. Turėtų būti sistemingai siekiama piliečius susieti su pramone, remti socialinių ir technologinių inovacijų procesus, skatinti pažangų ir piliečių dalyvavimu grindžiamą viešą administravimą bei faktinių duomenų baze grindžiamą politikos formavimą, kad visų šių rūšių veikla taptų aktualesnė politikos formuotojams, socialiniams ir ekonominiams dalyviams bei piliečiams. Šiuo atžvilgiu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra būtina išankstinė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo sąlyga, visų pirma saugumo, skaitmeninės plėtros ir privatumo apsaugos srityse.	Todėl sprendžiant šį uždavinį pagrindinis tikslas bus skatinti Sąjungos šalis, pasaulio valstybes ir atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes naujoviškai bendradarbiauti. Turėtų būti sistemingai siekiama piliečius susieti su pramone, remti socialinių ir technologinių inovacijų procesus, skatinti pažangų ir piliečių dalyvavimu grindžiamą viešą administravimą bei faktinių duomenų baze grindžiamą politikos formavimą, kad visų šių rūšių veikla taptų aktualesnė politikos formuotojams, socialiniams ir ekonominiams dalyviams bei piliečiams. Šiuo atžvilgiu inovacijos ir moksliniai tyrimai yra būtina išankstinė Europos pramonės ir paslaugų konkurencingumo sąlyga, visų pirma saugumo, skaitmeninės plėtros ir privatumo apsaugos srityse. Būtinų pokyčių įgyvendinimo sėkmė iš tiesų priklauso nuo to, ar visuomenė rems mokslo ir inovacijų procesą ir jo teikiamą naudą. To siekiant itin svarbu dėmesį skirti socialiniams visuomenės problemų aspektams, įtraukiant ne tik pramonės veikėjus, bet ir mokslininkus ir universitetus, taip pat pilietinę visuomenę ir jos organizacijas bei institucijas.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3.2 punkto antros pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;	c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui siekiant, kad mokslas būtų vykdomas kartu su visuomene ir visuomenei skiriamas;
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo lentelė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas (mln. EUR):	Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas (mln. EUR):
I Pažangus mokslas:
27818
I Pažangus mokslas:
31,705 %
1. Europos mokslinių tyrimų taryba
15008
1. Europos mokslinių tyrimų taryba

2. Ateities ir kuriamos technologijos
3505
2. Ateities ir besiformuojančios technologijos

3. Marie Curie veiksmai siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą
6503
3. veiksmai pagal programą „Marie Curie“ siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą

4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)
2802
4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)

II Pramonės pirmavimas:
20280
II Pramonės pirmavimas:
22,544 %
1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*
15580, o 500 šios sumos – EIT
1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*

2. Prieiga prie rizikos kapitalo**
4000
2. Prieiga prie rizikos kapitalo**

3. Inovacijų diegimas MVĮ
700
3. Inovacijų diegimas MVĮ

III Visuomenės uždaviniai:
35888
III Visuomenės uždaviniai:
39,589 %
1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;
9077, o 292 šios sumos – EIT
1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;
4694, o 150 šios sumos – EIT
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija
6537, o 210 šios sumos – EIT
3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos
7690, o 247 šios sumos – EIT
4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas
3573, o 115 šios sumos – EIT
5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė
4317, o 138 šios sumos – EIT
6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)
1542 +1652
***
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)
3,64 %
Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai
2212
Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai
2,521 %
IŠ VISO
87740
IŠ VISO
100 %

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011) 0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Nils Torvalds 2.7.2012
Priėmimo data	6.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Richard Ashworth, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean Louis Cottigny, Jean-Luc Dehaene, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Claudio Morganti, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Derek Vaughan, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Burkhard Balz, Maria Da Graça Carvalho, Edit Herczog, Jürgen Klute, Constanze Angela Krehl, Paul Rübig, Peter Šťastný, Georgios Stavrakakis, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Luigi Berlinguer

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (25.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentas: Cristian Silviu Buşoi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kaip minėta Komisijos komunikate, priimtame kartu su programa „Horizontas 2020“, šia programa siekiama įgyvendinti pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ tikslus, daugiausia dėmesio skiriant dabartiniams visuomenės uždaviniams ir stiprinant principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ grindžiamų mokslinių tyrimų ir komercializacijos sąsajas. Taip siekiama dar labiau supaprastinti ir sustiprinti MVĮ dalyvavimą. Daugelis visuomenės uždavinių yra susiję su Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto veikla, t. y. klimatu, išteklių efektyvumu, švaria energija ir transportu, sveikata ir maisto sauga. Nuomonės referentas labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, bet pageidauja labiau pabrėžti kai kuriuos aptartus aspektus.

Nuomonės referento manymu, siekiant dar labiau sustiprinti Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto prioritetus, šioje nuomonėje geriausia laikytis holistinio požiūrio. Šis pirmasis pranešimas taip pat turėtų būti laikomas pradžia diskusijų apie šią sudėtingą programą, kuri yra labai svarbi tvaresniam ir ekologiškesniam ekonomikos augimui Europos Sąjungoje užtikrinti, kartu propaguojant visuomenės sveikatą.

Nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama visuomenės uždaviniams ir siūloma labiau pabrėžti kai kuriuos su sveikata, maisto sauga, klimatu ir aplinka susijusius aspektus.

Sveikata

Atsižvelgiant į didelę kamieninių ląstelių tyrimų naudą kuriant naujoviškus gydymo metodus, pavyzdžiui regeneracinės medicinos srityje, jie toliau turėtų būti remiami, siekiant nustatyti žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimo alternatyvas ir atsižvelgiant į etinius aspektus. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moksliniams tyrimams bei inovacijoms ligų gydymo srityje. Turėtų būti didinama valstybės parama infekcinių ir retų ligų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir turėtų būti skatinamas dalijimasis žiniomis. Sveikatos srities inovacijų ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros finansavimo variklis turėtų būti pacientų poreikiai. Be to, reikėtų deramai finansuoti aplinkos būklės mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas.

Maisto sauga

Siūloma išplėsti su maisto sauga susijusius visuomenės uždavinius, atskleidžiant visus maisto saugos aspektus.

Klimatas ir aplinka

Reikėtų reguliariai ir veiksmingai kontroliuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekonominių, socialinių ir ekologinių aspektų pusiausvyrą. Turėtų būti padidinta parama atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Padidinus atsinaujinančių išteklių energijos efektyvumą, ji taptų ekonomiškai patrauklesnė ir kartu būtų kovojama su klimato kaita, mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir skatinama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika.

„Horizontas 2020“ yra labai svarbi programa, galinti padėti ES toliau mažinti išmetamą aplinkai ir sveikatai kenksmingų dujų ir dalelių kiekį, neužkraunant naštos pramonės įmonėms arba valstybėms narėms.

Horizontalieji aspektai

Reikia dar labiau susieti pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų Sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ uždavinius su programa „Horizontas 2020“. Dėl šios priežasties tai įtraukta į šią nuomonę. Siekiant maksimalios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų naudos visoje ES, reikėtų griežtai kontroliuoti programos „Horizontas 2020“ ir kitų ES ir nacionalinių fondų papildomumą. Be to, siūloma dar labiau sustiprinti MVĮ dalyvavimą, nes jos gali tapti ekologiško ir tvaraus ekonomikos augimo varomąja jėga. Nuomonėje taip pat paminėtas vienas svarbus veiklos rodiklių, pagal kuriuos tikrinama, kaip įgyvendinami programos „Horizontas 2020“ tikslai, aspektas.

Kiti pakeitimai, susiję su mokslinių tyrimų biudžetų suskaidymu, inovacijų grandinės tikslais ir supaprastinimu, bus svarstomi po Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto diskusijų dėl programos „Horizontas 2020“.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslininkai tyrėjai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų tvaresnė, konkurencingesnė ir atsparesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, t. y. visuomenės subjektai (mokslininkai tyrėjai, piliečiai ir pilietinė visuomenė, politiką formuojantys asmenys ir pramonė) turėtų aktyviai dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, ypač turėtų būti užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą; turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, užtikrinamas su etika susijusių teisės aktų paisymas ir skatinama laikytis aukščiausių etinių standartų pasaulio mastu; didinamas viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų, ypač mokslinių publikacijų ir duomenų, prieinamumas ir pakartotinis naudojimas; sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, kuriama valdymo sistema, pagal kurią būtų atsižvelgiama į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius, ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje.

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a) siekiant, kad su programa „Horizontas 2020“ susijusi informacija būtų prieinama ir kad būtų vykdomi komunikacijos veiksmai, įskaitant komunikaciją, susijusią su remiamais projektais ir rezultatais, reikia pateikti juos visiems prieinama forma. Prieinama forma apima stambų šriftą, Brailio raštą, lengvai įskaitomą tekstą, garso, vaizdo ir elektroninius formatus, tačiau neapsiriboja vien tik jais;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės bei aplinkos galimybes ir raidą. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius, vis dėlto pagal programą „Horizontas 2020“ turi būti pripažįstama, kad siekiant užtikrinti konkurencingumą pasaulio mastu, ypač biotechnologijų srityje, Europos institucijos turi atlikti vadovaujantį vaidmenį. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslininko tyrėjo profesijos, ypač pramonės ir biomedicinos sričių, patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22a) programa „Horizontas 2020“ taip pat turi padėti įtikinti Europos mokslininkus tyrėjus likti Europoje, pritraukti mokslininkų iš viso pasaulio į Europą ir padaryti Europą patrauklesnę geriausiems iš jų. Taigi Europos lygmeniu turėtų būti išnagrinėta galimybė nustatyti patrauklius, suderintus mokesčius mokslininkams tyrėjams.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojama mokslinių tyrimų veikla lygių moterų ir vyrų galimybių klausimu turi atitikti ES acquis communautaire. Pagal programą „Horizontas 2020“ dėmesys turėtų būti skiriamas pažangiam mokslui ir abiejų lyčių mokslininkų bei tyrimus atliekančių darbuotojų, dalyvaujančių atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, profesinei kvalifikacijai. Siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, pagrindiniai kriterijai skiriant ES finansavimą turėtų būti mokslo projekto pažangumas ir profesinė mokslo darbuotojų kvalifikacija;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į pagrįstas, reguliariai atnaujinamas Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, būtina to sąlyga – skaidrus atrankos, grindžiamos Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės (EEG) narių moksline kompetencija, būdas. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniams tyrimams ir bandymams, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo, be kita ko, taikant strateginę plėtrą, integraciją ir naudojant inovatyvias priemones ir technologijas be gyvūnų. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

Pagrindimas

Politinis tikslas sumažinti ir galiausiai pakeisti gyvūnų naudojimą kitais būdais turėtų būti susietas su praktiniu požiūriu, kurio reikės norint, kad šis tikslas taptų tikrove.

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) išryškėjo kamieninių ląstelių terapijos akivaizdi pridėtinė vertė, sudariusi sąlygas proveržiams ligų gydymo srityje. Taigi Sąjunga turėtų tęsti paramą šios srities moksliniams tyrimams. Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susiję projektai gali būti finansuojami, jei juos tinkamai patvirtino atitinkamos valstybės narės. Jei leidžiama remiantis nacionaliniais teisės aktais, turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti ir tvarkyti viešus žmogaus embriono ląstelių bankus.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25a) Komisija turėtų aktyviai remti mokslinius tyrimus, skirtus embriono kamieninių ląstelių alternatyvoms kurti. Nesenas sužadintų pluripotentinių kamieninių ląstelių (SPKL) atradimas, be daug metų buvusių suaugusio žmogaus ir embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų galimybių, atvėrė naujus kelius ir taip suteikė naujų vilčių gydymo laukiantiems pacientams. Tačiau Komisija turėtų taip pat tinkamai atsižvelgti į mokslininkų bendruomenės interesus vykdant visų tipų kamieninių ląstelių tyrimus, todėl ji neturėtų teikti pirmenybės kokiam nors vienam tyrimų tipui, taip pat turėtų atsižvelgti į dėl kiekvienos kategorijos kamieninių ląstelių kilusias etines problemas;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, sveikatos, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas. Be to, turėtų būti užtikrintas programos „Horizontas 2020“ ir nacionaliniu lygmeniu finansuojamų programų papildomumas. Į šį papildomumą turėtų atsižvelgti Europos Audito Rūmai, vertindami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27a) siekiant kuo labiau padidinti programos „Horizontas 2020“ poveikį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugiadalykiam, tarpdalykiam ir su kitomis sritimis susijusiam požiūriui, kuris būtinas didelei mokslo pažangai užtikrinti. Proveržiai moksle dažnai įvyksta ten, kur susieina ir susikerta įvairios disciplinos ir žinios. Be to, atsižvelgiant į Europai kylančių problemų ir uždavinių sudėtingumą, reikia tokių sprendimų, kurie padėtų tas problemas išspręsti tik jei būtų priimami drauge veikiant įvairiose mokslo srityse ir įvairiems visuomenės subjektams;

Pagrindimas

Daugiadalykiškumas bei tarpdalykiškumas ir sąveika su kitomis disciplinomis yra itin svarbūs siekiant pažangos mokslo ir inovacijų srityje. Sudėtingų dabartinių problemų dažnai neįmanoma išspręsti veikiant tik tam tikroje mokslo srityje ar vien tik mokslininkams. Todėl siekiant rasti ir priimti geriausius sprendimus reikia nuolat nustatyti skirtingų dalykų ir visuomenės subjektų bendrus tikslus ar bendras kognityviąsias sistemas. Dėl šios priežasties programoje „Horizontas 2020“ ne tik turėtų būti numatytas, bet ir skatinamas daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a) mokslinių tyrimų grupių dalyvavimas įvairiuose projektuose turėtų būti laikomas kokybės didinimo klausimu ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybe;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują koncepciją siekiant parengti įrodymais grindžiamą rizikos valdymo strategiją, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalį. Tuo metu Taryba paprašė iš naujo pasiekti pasitikėjimo ir kontrolės, taip pat rizikos ėmimosi ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinimo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu mokslininkais tyrėjais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą procedūrų paprastinimo srityje ir taip pademonstruoti Sąjungos pasitikėjimą mokslininkais tyrėjais bei paskatinti juos imtis rizikos, būtinos siekiant spartesnės mokslo ir technologijų pažangos, reikia radikalesnės koncepcijos;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius bendrus Europos veiklos kokybės rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti per tam tikrą laikotarpį; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) mokslinių tyrimų infrastruktūra – tai įranga, ištekliai, organizacinės sistemos ir paslaugos, kurie naudojami mokslininkų bendruomenių moksliniams tyrimams ir inovacijoms savo srityse atlikti. Prireikus jie gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams atlikti, bet ir, pvz., švietimo arba viešosioms paslaugoms teikti. Tai apima: pagrindinę mokslinę įrangą (arba priemonių rinkinius); žiniomis pagrįstus išteklius, pvz., kolekcijas, archyvus ar mokslinius duomenis; elektroninę infrastruktūrą, pvz., duomenis, skaičiavimo ir programinės įrangos sistemas, ryšių tinklus ir sistemas, siekiant skatinti atvirumą ir pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis; bet kokią kitą unikalaus pobūdžio infrastruktūrą, kuri svarbi siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangos.

Pagrindimas

Siekiant pateikti bendrą infrastruktūros koncepcijos apibrėžtį, į teisinį dokumentą reikia įtraukti jau naudojamą koncepciją, kuri išplečia įprastą aiškinimą, susijusį su pastatais ir fizinėmis investicijomis.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

eb) transeuropinis Europos technologijų perdavimas – mokslinių rezultatų ir technologijų perdavimas įvairiose ES valstybėse narėse esančioms viešosioms ir privačioms įstaigoms;

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies e c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ec) pažangioji specializacija – Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų politikos plėtojimo sąvoka. Pažangiosios specializacijos tikslas – skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti viešąsias investicijas pasinaudojant šalių ir regionų sąveika ir stiprinant jų pajėgumus diegti inovacijas. Pažangiosios specializacijos strategija yra daugiametės strategijos programa, kurios tikslas yra sukurti veiksmingą nacionalinę arba regioninę mokslinių tyrimų inovacijų sistemą.

Pagrindimas

Pažangioji specializacija yra pratybos, kurias regionai turi atlikti, kad nustatytų savo pajėgumus ir parengtų savo būsimą regioninės strategijos programą. Tai principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas reikalavimas, kurį taikant struktūrinių fondų lėšas galima pervesti programai „Inovacijos ir Horizontas 2020“.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas „Inovacijų Sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, perduoti mokslinių tyrimų rezultatus visų lygio švietimo subjektams, remti MVĮ augimą, kurti naujas darbo vietas, gerinti sveikatą ir užtikrinti geresnius sveikatos priežiūros rezultatus, sukurti daugiau inovacijų remiantis moksliniais tyrimais, taip pat užtikrinti Europos ilgalaikį tvarumą, ekonominį vystymąsi ir atsparumą, socialinę įtrauktį ir pramonės konkurencingumą pirmaujant išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityse. Transeuropinis Europos technologijų perdavimas turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų.

Pagrindimas

Švietimas yra labai svarbi strategijos „Europa 2020“ sritis. Tai būtina Europos stiprybės užtikrinimo priemonė. Turėtų būti įtrauktas mokslo žinių perdavimas švietimo programoms.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

1. Programa „Horizontas 2020“ prisideda prie visos Sąjungos ekonomikos augimo padėdama kurti tausiai išteklius naudojančią, mažai anglies dioksido išmetančią ir žiniomis, tvarumu bei inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas „Inovacijų Sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ bei kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Pagal šį reglamentą nefinansuojamas genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas ketinant juos tyčia išleisti į aplinką, dėti į maistą ar pašarus, taip pat nefinansuojama su tuo susijusi mokslinių tyrimų veikla ir infrastruktūra.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto i a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ia) žinių mokslas ir technologijos. Gamtos mokslai, sveikata, žemė, aplinka, gamtos ištekliai ir maisto saugumas;

Pagrindimas

Technologijų, technikos mokslų, žmogiškųjų ir socialinių poreikių mokslinių tyrimų skirtumai.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iia) socialiniai, ekonomikos ir humanitariniai mokslai. Demografinių problemų, švietimo, teritorinių klausimų, valdymo, kultūros, skaitmeninio turinio, humanitarinių mokslų, kultūros paveldo ir nematerialių žinių sritys.

Pagrindimas

Svarbu atkreipti dėmesį į nematerialių žinių, kaip prisitaikymo prie visuotinių pokyčių, sritis.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 87740 mln. EUR, iš kurių ne daugiau kaip 86198 EUR skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro XXX mln. EUR, iš kurių daugiausia 98,2 % skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a) pažangus mokslas – 27818 mln. EUR;

a) pažangus mokslas – 29 %;

b) pramonės pirmavimas – 20280 mln. EUR;

b) pramonės pirmavimas – 25,2 %;

c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.

c) visuomenės uždaviniai – 40,3 %.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2,5 % bendro biudžeto.

(...)

Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antra asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3 proc. bendro biudžeto įnašą, kaip nustatyta II priede.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas apima:

Antroji asignavimų suma skiriama atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiant visų pirma į:

a) sutartą trečios ŽIB grupės sukūrimo grafiką;

b) numatytus finansinius jau esamų ŽIB poreikius, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes.

c) Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

iii) turi glaudžių politinių, ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies b punkto iii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iiia) turi teisinę sistemą, grindžiamą demokratiniais principais ir veiksminga valstybės tarnyba;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pelno nesiekiantys pilietinės visuomenės forumai; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; pramonės atstovai (ypač vykdant Europos pramonės iniciatyvas); prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos (pvz., su pacientų organizacijomis, jeigu tai susiję su moksliniais tyrimais sveikatos srityje); aktyvios konsultacijos su neįgaliųjų organizacijomis, skaidrūs ir interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

Pagrindimas

Siekiant vykdyti mokslinius tyrimus, kurie būtų naudingi ir prasmingi visuomenei, labai svarbu, kad neįgalūs asmenys ir juos atstovaujančios organizacijos būtų visapusiškai įtraukti į programos „Horizontas 2020“sprendimų priėmimo procesą. Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų rezultatai atitiktų visuomenės ir piliečių, ypač neįgaliųjų, poreikius. Šiuo metu visiškai neužsimenama apie neįgaliųjų ir juos atstovaujančių organizacijų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, vykdomuose pagal programą „Horizontas 2020“, tad šis pasiūlymas turėtų būti atitinkamai pakeistas.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekdama užtikrinti mokslinių tyrimų poreikių ir prioritetų, nustatytų remiantis visuomenės uždaviniais, aktualumą visuomenei, Komisija sukuria pilietinės visuomenės atstovų ir mokslininkų dialogo platformas.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, sisteminiam požiūriui į erdvių, miestų ir teritorijų klausimus, klimato kaitai, sveikoms jūrų ir vandenynų ekosistemoms ir tvariai plėtrai, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, mokslinių tyrimų Europos teisinių sistemų klausimais plėtrai, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, etikos požiūriu atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lygių vyrų ir moterų galimybių atliekant mokslinius tyrimus užtikrinimas, mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumo abiems lytims didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslininkų tyrėjų judumo paprastinimui.

Pagrindimas

Programoje visiškai nėra teritorinio ar erdvinio (žemės naudojimo, regionų ir miestų) aspekto. Tai pagrindinis ir svarbiausias visuomenės uždavinių aspektas, taigi turi būti įtrauktas į visus veiksmus.

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekdama užtikrinti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų tinkamai atsižvelgiama į kompleksines problemas, Komisija, atlikdama įprastą programos „Horizontas 2020“ stebėseną ir vertinimą, įvertina ne tik ekonominę konkrečių mokslinių tyrimų programų naudą, bet ir jų naudą visuomenei, jų etiškumą ir tvarumą.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintant poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus, ir perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į visus švietimo ir mokymo lygmenis.

Pagrindimas

Jeigu Europoje norime užtikrinti konkurencingą mokymą ir švietimą, turime perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į mokymo programas.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14a straipsnis

Atsakingai vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos

Siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą mokslo ir visuomenės ryšį, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikia aktyviai skatinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tuo tikslu reikia remti tokią valdymo sistemą, pagal kurią visuomenės subjektai būtų skatinami bendradarbiauti visais mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapais, siekiant labiau suderinti šį procesą, taip pat rezultatus ir poveikį, su visuomenės lūkesčiais, poreikiais ir vertybėmis. Tokia valdymo sistema visų pirma siekiama:

a) užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant dalyvaujamuosius mokslinius tyrimus, kai kuriant žinias dalyvauja visuomenės veikėjai, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai;

b) atsižvelgti į lyčių aspektą, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c) užtikrinti laisvą internetinę prieigą ir pakartotinį mokslinės informacijos naudojimą, kaip nurodyta 15b straipsnyje;

d) rengiant mokymus suteikti būsimiems mokslininkams ir kitiems visuomenės veikėjams reikiamas žinias ir priemones, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų procese ir prisiimti atsakomybę;

e) užtikrinti, kad būtų laikomasi etikos principų, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lyčių lygybė

Lygios vyrų ir moterų galimybės mokslinių tyrimų srityje

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtina atsižvelgti į profesionalių mokslo darbuotojų mokslinę kompetenciją ir profesinę kvalifikaciją, kai skatinamos lygios vyrų ir moterų galimybės formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį.

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15a straipsnis

Mokslininkų tyrėjų lygios teisės

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ didinamas mokslininko tyrėjo karjeros patrauklumas visoje Europoje. Dėl šios priežasties ji įgyvendinama taip, kad būtų skatinamas bendros mokslininkų tyrėjų rinkos sukūrimas, visų pirma parengiant atitinkamus mechanizmus mokslininkų tyrėjų darbo užmokesčio skirtumams mažinti.

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Visa pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus, taip pat Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir siekiama mažinti gyvūnų naudojimą atliekant mokslinius tyrimus ir bandymus, ilgainiui jo atsisakant ir pakeičiant kitomis priemonėmis, įskaitant strateginę plėtrą, integraciją ir inovatyvias priemones ir technologijas be gyvūnų..

Pagrindimas

2010 m. gruodžio 23 d. ES pasirašė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 22 d. Tai pirmoji sutartis žmogaus teisių srityje, kurią pasirašė ES, taigi visa ES politika ir teisės aktai turėtų derėti su šia tarptautine konvencija.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir poreikį užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, neįgalumo, amžiaus ir poreikiui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos, gydymo ar mokslo tikslais;

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) moksliniai tyrimai, kuriuos vykdant stuburiniai gyvūnai patiria dideles kančias;

Pagrindimas

ES neturėtų finansuoti mokslinių tyrimų, kuriuos vykdant stuburiniai gyvūnai patiria dideles kančias.

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

cb) moksliniai tyrimai su laukiniais gyvūnais ar „F1“ nežmoginiais primatais.

Pagrindimas

ES neturėtų finansuoti mokslinių tyrimų su laukiniais gyvūnais ar „F1“ nežmoginiais primatais.

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Bus remiama mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama plėtoti ir tobulinti žmogaus kamieninėmis ląstelėmis pagrįstus gydymo metodus. Visų tipų žmogaus kamieninių ląstelių, įskaitant embriono kamienines ląsteles, moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų tikslais naudojamos embriono kamieninės ląstelės turi būti paimamos iš atliekamų embrionų, gautų atlikus in vitro apvaisinimą, kurie nėra reikalingi reprodukcijai. Be to, programa „Horizontas 2020“ rems mokslinių tyrimų veiklą, kuria siekiama plėtoti galimas alternatyvas žmogaus embriono kamieninėms ląstelėms.

Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Kitų Sąjungos ir nacionalinių programų papildymas

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos ir nacionalines finansavimo programas, įskaitant bendrai valdomus fondus, t. y. Sanglaudos ir struktūrinius fondus bei Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME). Tuo tikslu Komisija parengia atitinkamas priemones papildomumui įvertinti. Europos Audito Rūmai, vertindami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą savo metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitoje, teikiamoje Europos Parlamentui, taip pat atsižvelgia į papildomumo principą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti Sąjungos išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms efektyvumą, reikėtų vengti kelis kartus atlikti tuos pačius tyrimus, užtikrinant geresnį šių programų ir programos „Horizontas 2020“ koordinavimą, nepaisant to, kad šios programos sąsajos su kitomis Sąjungos programomis yra palankiai vertinamos ir pageidaujamos. Todėl Komisija vykstant įgyvendinimo procesui turėtų užtikrinti tokį koordinavimą.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17a straipsnis

Strateginis koordinavimas

Komisija užtikrina strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos pagal programą „Horizontas 2020“ koordinavimą, jei tinkama, įsteigdama valdančiąsias sektorių tarybas, sudarytas iš geriausių mokslininkų tyrėjų, kurie teiktų rekomendacijas nustatant prioritetus.

Pagrindimas

Būtina užtikrinti strateginį koordinavimą, ypač tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, kur inovacijų ciklas trunka labai ilgai, net ilgiau nei dabartinės programos trukmė. Nustatydama finansavimo prioritetus pagal programą „Horizontas 2020“ Komisija gali bendradarbiauti su geriausiais mokslininkais tyrėjais.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 20 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.

Pagrindimas

Labiausiai paramos reikia MVĮ, kad jos galėtų finansuoti inovacijų veiklą. Taigi joms turėtų būti skiriama didesnė biudžeto dalis.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu, visų pirma transeuropinis aspektas;

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės finansuojamos rengiant atvirus ir konkurencija grindžiamus konkursus.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) pagalba kuriant ir stiprinant mokslininkų tyrėjų, pacientų ir suinteresuotųjų asmenų asociacijų tinklus siekiant gerinti jų tarpusavio, atitinkamų sektorių, institucijų ir pilietinės visuomenės ryšius ir mainus;

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas ir padedant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį. Šie veiksmai visų pirma apima mokslinių tyrimų gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimo projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tų šalių konkretiems poreikiams tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, įskaitant apleistų ligų tyrimus, žemės ūkis, žuvininkystė ir aplinkos apsauga, ir jie įgyvendinami taikant finansines sąlygas, atitinkančias jų pajėgumus.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) Siekiant supaprastinti prieigą prie informacijos ir sukurti priemonę, kuri apimtų visą informaciją, kurios prašo mokslo bendruomenė, taip pat atsižvelgiant į skaidrumo poreikį, skaitmeninė priemonė CORDIS turėtų būti persvarstyta ir reformuota aiškesniu ir lankstesniu būdu. Nauja CORDIS versija turėtų būti parengta iki 2013 m. birželio mėn;

Pagrindimas

Šiuo metu CORDIS yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai taikomų programų. Norint užtikrinti geresnes visuomenės, mokslininnkų tyrėjų ir įmonių galimybes naudotis informacija, reikia persvarstyti programą, išplėsti teikiamos informacijos apimtį ir užtikrinti paprastesnę prieigą prie visų pasiūlymų ir dotacijų.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene, įtraukiant akademinę bendruomenę, ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis naujoviškomis technologijomis bei metodikomis, ypač siekiant padėti gerinti visuomenės informavimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą sprendžiant visuomenės problemas.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą, efektyvų išteklių naudojimą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat tvarumą ir klimato kaitą, jūros ir jūrininkystės mokslinius tyrimus, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą, ir su tuo susijusius rodiklius.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekiant ateityje sukurti tokią aplinką Sąjungoje, kurioje iš tikrųjų didėtų gerovė ir gyvenimo kokybė, reikės reguliariai ir veiksmingai stebėti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų palaikoma pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir ekologinių aspektų. Šiuo tikslu Komisija iš anksto nustato aiškų ir skaidrų tokios stebėsenos mechanizmą.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus.

2. Komisija kasmet pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus, taip pat Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

ii) suderintas trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nauja priemonė: aiškios programos, skirtos mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms perkelti į visų lygių ugdymo turinį, taip pat technologijoms pritaikyti, kad jas būtų galima naudoti, įgyvendinimas.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies Prioritetas „Pramonės pirmavimas“ a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Įgyvendinant tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms, ekologinėms inovacijoms, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui;

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“ 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

b) maisto tiekimo užtikrinimas, kokybė ir sauga, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“ 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumo ir žaliavų tiekimo;

e) kova su klimato kaita, vandentvarka, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“ 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal kiekvieną visuomenės uždavinį bus skaidriai ir taikant dalyvavimo metodą nustatyti mokslinių tyrimų prioritetai ir tikslai, proporcingai įtraukiant veikėjus, įskaitant mokslinę bendruomenę, tyrėjus (taip pat iš mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų), viešąjį sektorių, privatųjį sektorių ir ypač mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), pilietinės visuomenės organizacijas ir, kai tinkama, kitas suinteresuotąsias šalis; visų pirma, Komisija parengs konkrečias platformas piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogui su mokslinių tyrimų srities veikėjais dėl mokslinių tyrimų prioritetų pagal visuomenės uždavinius.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies Prioritetas „Visuomenės uždaviniai“ 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai, taip pat pilietinės visuomenės integracija turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2.1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas, įskaitant didėjantį suvokimą apie žmonių ligas ir toksinių medžiagų patekimo būdus bei žmonėms svarbių ląstelinių, genominių ir kompiuterinių priemonių ir technologijų taikymą ES sveikatos srities moksliniuose tyrimuose ir rizikos vertinimo strategijose, teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2.3 punkto antros pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FET Open“), FET programa padeda remti besiformuojančių mokslo sričių ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms, pvz., gyvūnų modelių naudojimui biomedicininiuose tyrimuose arba cheminių medžiagų bandymams siekiant ištirti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

Pagrindimas

Atliekant mokslinius tyrimus ES turėtų būti remiamas esminis perėjimas nuo bandymų su gyvūnais prie modernių XXI a. toksiškumo tyrimų biomedicininių tyrimų ir toksiškumo bandymų srityje. Dėl molekulinės biologijos, biotechnologijų ir kitų sričių pažangos galima itin patobulinti mokslininkų atliekamus galimai toksiškų cheminių medžiagų keliamo pavojaus sveikatai vertinimus. Remiantis šia pažanga toksiškumo vertinimai būtų atliekami greičiau, pigiau ir tiesiogiai susiejant juos su poveikiu žmonėms.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3.3 punkto a papunkčio antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Bendrai sutarus dėl priimančiojo tinklo ir finansinės projekto apimties bus galima užtikrinti visišką lankstumą trukmės, priimančiosios institucijos ir stažuotojų skaičiaus atžvilgiu. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslininkams tyrėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 4.3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.3a. Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatų duomenų bazės sukūrimas

Tikslas – sukurti ir padaryti prieinamą mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatų duomenų bazę. Ja bus galima naudotis plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslinių tyrimų grupės ir įmonės teiks informaciją šiai duomenų bazei, kad padėtų sukurti inovacijų ir bendradarbiavimo rinką ir skatintų galimų partnerių susitikimus.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus tikslas – išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriomis didinamas įvairių esamų ir atsirandančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas, srityse, įskaitant pirmavimą finansuojant sveikatos srities mokslinius tyrimus, kad būtų pasiekta pažanga vykdant žmonėms svarbius mokslinius tyrimus, pvz., „‑omikos“, kompiuterinių ir kitų inovacinių priemonių, kuriose nenaudojami gyvūnai, bei technologijų, kuriomis galima išsamiau apibrėžti žmonių ligų plitimą, kaip pagrindą vaistų kūrimui ir saugos bandymams.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinama ir gerinama esamų produktų kokybė ir tvarumas bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, nustatytomis kartu su pramonės ir verslo atstovais, mokslinių tyrimų bendruomenėmis bei kitomis suinteresuotųjų šalių organizacijomis, pvz., pilietinės visuomenės organizacijomis; šia veikla bus siekiama ne tik tenkinti bendrus poreikius ir spręsti problemas konkrečiame sektoriuje, bet ir remti politikos tikslų įgyvendinimą tuose konkrečiuose sektoriuose; veikla bus vykdoma daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto aštunta pastraipa „Integruotas požiūris į didelio poveikio technologijas“

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos, pažangiosios gamybos sistemos ir ekologinės inovacijos. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Pagrindimas

Pramonės pirmavimas ekologinių inovacijų srityje sudarys sąlygas pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir visos ekonomikos atsparumą, kartu užtikrins ekonominį efektyvumą ir palankią aplinką verslui ir visai bendruomenei, apimančiai tiek kaime, tiek mieste gyvenančius piliečius. Pasaulio ekologiškos pramonės rinka (2020 m.) greitai plečiasi, ir šis ES verslo sektorius jau sparčiai auga: tai turi būti programos „Horizontas 2020“ pagrindas. Ekologinės inovacijos turi būti diegiamos visuose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo sektoriuose, kad jos galėtų suteikti Europai didelio konkurencinio pranašumo pagrindą, jai ieškant būdų išspręsti tvarumo problemą. Todėl ekologinės inovacijos – pagrindinė didelio poveikio technologija.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.1.3 punkto e a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) Pažangieji robotai ir technologijos, taikomi sveikatos ir negalios srityse;

Pagrindimas

Pažangios technologijos, pvz., robotai, yra pagrindinis sveikatos srities veiksnys.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.1.3 punkto f papunkčio i punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas IRT srityje.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.2.1. punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pasirengti Europos Sąjungos pirmavimui šioje sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje, skatinant investicijas į saugias ir atsakingas nanotechnologijas ir patentus ir jų perkėlimą į didelės pridėtinės vertės konkurencingus produktus ir paslaugas įvairioms reikmėms skirtinguose sektoriuose.

Pagrindimas

Tikrovė kitokia: Europa atsilieka nuo pagrindinių varžovių – JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos – kurioms tenka daugiau kaip pusė investicijų ir du trečdaliai visame pasaulyje pateiktų paraiškų išduoti patentus.

Yra daug neišspręstų klausimų dėl nanomedžiagų saugumo, o tam tikros prietaikos aiškiai kelia nepriimtiną pavojų žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai. ES turėtų finansuoti tik investicijas į saugias ir atsakingai naudojamas nanotechnologijas.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.2.1. punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2015 m. Komisija persvarstys visus atitinkamus teisės aktus, kad užtikrintų saugą visose nanomedžiagų, naudojamų produktams, kurie gali daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per visą savo gyvavimo ciklą, taikymo srityse. Atsižvelgiant į nanotechnologijų naudą vartotojams, gebėjimą pagerinti gyvenimo kokybę ir indėlį į tvarų vystymąsi bei į dideles našumo didinimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo galimybes, kurios įmonėms buvo anksčiau neprieinamos, iki 2020 m. nanotechnologijos labai išplis, t. y. bus integruotos į daugumą technologijų ir taikymo sričių.

Pagrindimas

2009 m. balandžio mėn. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas manė, kad ypač svarbu visapusiškai spręsti nanomedžiagų klausimą atsižvelgiant bent į teisės aktų dėl cheminių medžiagų, maisto, atliekų, oro ir vandens kokybės taikymo sritį.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.2.3. punkto a papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose.

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose, ypač elektronikos, medicinos, naujų energijos ir medžiagų rūšių srityse.

Pagrindimas

Produktų savybių ir atsparumo stiprinimas naudojantis nanoskalėmis yra naudingesnis kai kuriuose pramonės ar medicinos sektoriuose (galimybė tam tikru laiku suleisti vaistų į vėžinę ląstelę), negu kituose sektoriuose. Vis dar kvestionuojamas šios proveržio technologijos naudojimas, pavyzdžiui, žemės ūkio maisto sektoriuje, nes dar nenustatyta, ar nanodalelės nekenkia sveikatai (jos gali prasiskverbti į ląsteles ir ten kauptis) ir aplinkai.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.2.3. punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Saugaus nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

b) Saugaus nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas bei atitinkamų bandymo metodų vystymas siekiant įvertinti nanotechnologijų ir dirbtinai sukurtų nanomedžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.3.1. punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Medžiagos yra pramonės inovacijų esmė ir svarbiausias galimybių šaltinis. Didesnio žinių turinio, naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčios medžiagos, visų pirma atsižvelgiant į išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, yra būtinos pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi užtikrinti įvairiose taikymo srityse ir sektoriuose.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.3.3 d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da) Atsinaujinančiųjų išteklių energijos efektyvumo didinimui skirtos medžiagos

Naujų produktų ir prietaikų, didinančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pavyzdžiui, fotovoltinės, saulės, šiluminės energijos ir vėjo jėgainių, efektyvumą, kūrimas.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.3.3. punkto g papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo iniciatyvas ir naujoviškus požiūrius į verslo modelį.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo alternatyvas, pakaitalus svarbiausioms žaliavoms ar pavojingoms medžiagoms. Naujoviško požiūrio į verslo modelį plėtojimas.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.4.2. punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO₂). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijas galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytinos pramoninės ir žemės ūkio prietaikos, įskaitant maisto ir pašarų gamybą, biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad galima būtų sutaupyti 1–2,5 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento per metus iki 2030 m.). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. vaistų (o naujų – 50 proc.) pagaminama naudojant biotechnologijas. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškas pramonės, sveikatos ir aplinkos srities prietaikas. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Pagrindimas

Biotechnologijos svarbios ir žemės ūkio srities taikmenims.

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.4.3. punkto a papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Naujų technologijų (pvz., sintetinės biologijos, bioinformatikos ir sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus taikmenis, vystymas.

Naujų technologijų (pvz., biologijos sistemų, bioinformatikos ir sintetinės biologijos bei sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus taikmenis, vystymas.

Pagrindimas

Biotechnologijos teikiamos galimybės neturi būti apribotos tik pramoniniais procesais, bet turėtų apimti visus svarbius produktus ir procesus.

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.4.3. punkto b papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, statybos, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.4.3. punkto c papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Platformų technologijų (pvz., genomikos, metagenomikos, proteomikos, molekulinių priemonių) vystymas siekiant užtikrinti daugelio ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą.

Platformų technologijų (pvz., sistemų biologijos, skaičiuojamosios chemijos ir sistemų biologijos, genomikos, metagenomikos, proteomikos, didelio našumo in vitro platformų, „žmogaus mikroschemų“ (angl. human-on-a-chip) ir molekulinių priemonių) vystymas siekiant užtikrinti daugelio ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą. Diagnostinės priemonės bus remiamos, jeigu bus susijusios su gydymu.

Pagrindimas

Sistemų biologija yra plačiausia sąvoka, kurią reikėtų nurodyti pirmiausia. Kitos sąvokos skirtos konkretesnėms sritims.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.5.1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, efektyvios išteklių ir energijos vartojimo atžvilgiu, aprėptų kelis gamybos sektorius bei apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujoviškesni produktai, procesai ir paslaugos.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.5.2 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, išteklių ir energijos vartojimo atžvilgiu efektyvių, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir išteklius taupiai naudojančios ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų. Vykdydama tinkamai pagrįstą Sąjungos politiką Europa užtikrintų esamų pramonės sektorių plėtrą ir pasirūpintų naujais būsimais pramonės sektoriais.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.5.3. punkto a papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tvaraus pramonės augimo skatinimas palengvinant strateginį perėjimą Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie požiūrio, kurį pasirinkus būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė.

Tvaraus pramonės augimo skatinimas palengvinant strateginį perėjimą Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie požiūrio, kurį pasirinkus būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė, medžiagų naudojimo efektyvumas ir uždaro ciklo sistemos.

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.5.3. punkto c papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6.2 punkto 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Parama su kosmosu susijusių prietaikų tyrimui ir plėtrai bus skiriama, visų pirma, mėginant išspręsti tokius visuomenės uždavinius kaip klimato kaita, aplinka, tausios transporto sistemos ir žemės ūkis. Dalijimosi žiniomis ir suderintos plėtros tikslai bus šiose srityse skiriamos paramos pagrindas.

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6.3. punkto c papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant ir platinant duomenis būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programa „Galileo“ arba klimato kaitos klausimams skirta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant, platinant ir tarpusavyje susiejant duomenis, ypač skatinant laisvą prieigą prie Žemės mokslų duomenų ir metaduomenų ir keitimąsi jais, būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., taikant Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programą „Galileo“ arba sukūrus klimato kaitos ir vandenynų stebėsenos klausimams skirtą Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6.3. punkto c papunkčio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Parama bus skiriama aplinkos pasaulinio stebėjimo ir informavimo išsamių bei tvarių sistemų kūrimui, įskaitant klimatą modeliuojančių bendruomenių ir aplinką stebinčių bei duomenis tvarkančių bendruomenių skatinimą bendradarbiauti. Labai svarbu įtraukti valstybes nares į šį bendradarbiavimą, nes dažnai nacionalinės valdžios institucijos yra tokių duomenų registrų savininkės.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.6a. Ekologinės inovacijos

Konkretus ekologinių inovacijų tikslas

Konkretus ekologinių inovacijų tikslas – skatinti inovacinę Europos pramonę ir inovacijų bendruomenę, kuri tikslingai kuria naujus produktus, procesus ir paslaugas, skatindama ekologišką augimą ir naudą aplinkai ir kuri pripažįstama pasaulio lydere. Šiomis inovacijomis siekiama padidinti išteklių vartojimo efektyvumą, sumažinti poveikį aplinkai, užkirsti kelią (vandens) taršai ir (arba) veiksmingiau, efektyviau ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius.

Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Pramonės pirmavimas ekologinių inovacijų srityje sudarys sąlygas pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir ekonomikos atsparumą, kartu užtikrins ekonominį efektyvumą ir palankią aplinką verslui ir visai bendruomenei, apimančiai tiek kaime, tiek mieste gyvenančius piliečius. Pasaulio ekologiškos pramonės rinka (2020 m.) greitai plečiasi, ir šis ES verslo sektorius jau sparčiai auga: ES dažnai pirmauja pasaulyje savo ekologiška pramone. Tai turi būti programos „Horizontas 2020“ pagrindas. Ekologinės inovacijos turi būti diegiamos visuose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo sektoriuose ir padėti pasiekti svarbų konkurencinį pranašumą Europai susiduriant su tvarumo iššūkiais. Todėl ekologinės inovacijos – pagrindinė didelio poveikio technologija.

Ekologiškai pramonei būdingas didelis mažųjų ir vidutinių (MVĮ) įmonių skaičius. Šiose įmonėse dirba apie pusė visų darbuotojų. Todėl MVĮ, bendradarbiaudamos su didesniais pramonės partneriais, turi atlikti vis svarbesnį vaidmenį kuriant naujas technologijas ir sprendimus bei juos įgyvendinant.

Pagrindiniai inovacijų šaltiniai yra ekologinių inovacijų ir kitų didelio poveikio technologijų sąveika, pradedant IRT (stebėjimo ir jutimo sistemomis) ir nanotechnologijomis.

Veiklos apmatai

Ekologinės inovacijos yra bet kokios rūšies inovacijos, kuriomis kuriama ar siekiama reikšmingos ir įrodomos pažangos įgyvendinant tvaraus vystymosi tikslą mažinant poveikį aplinkai, didinant atsparumą aplinkos veiksniams ar veiksmingiau ir atsakingiau naudojant gamtos išteklius.

Vykdant ekologinių inovacijų veiklą dėmesys skiriamas tvarioms inovacijoms toliau išvardytose srityse:

a) Ekologiškos energijos tiekimas

b) Energijos vartojimo efektyvumas

c) Medžiagų naudojimo efektyvumas

d) Ekologiškas judumas

e) Vanduo

f) Atliekos

Pakeitimas 99

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2.3 punkto a papunkčio trečios pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Prioritetai. Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

(2) Prioritetai. Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos skatinimu ir aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

Pakeitimas 100

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 3.1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis, o jų inovacijų diegimo galimybės yra didelės, šioms įmonėms kyla su jų dydžiu susijusių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti inovacijų diegimo pajėgumą ir turi turėti geresnių galimybių naudotis įvairių rūšių finansine parama (paskolos, įsipareigojimai, rizikos kapitalas). Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sukurti naujų žinių, įdiegti ir paversti jas rinkai skirtais produktais bei verslo idėjomis sparčiau ir didesniu mastu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų ir taip didinti jų konkurencingumą bei plėtrą.

Pakeitimas 101

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viso gyvenimo trukmės sveikata, psichinė ir fizinė visuotinė gerovė, įtrauki, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvari sveikatos ir priežiūros sistema, ekonomikos iššūkių, susijusių su senėjančia visuomene, sprendimas bei naujų darbo vietų ir augimo galimybės yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Pakeitimas 102

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Reikėtų stiprinti mokslinius tyrimus tiriant ligas, kurias sukelia temperatūros didėjimas ir klimato kaita, itin didelį poveikį turintys Viduržemio jūros šalims, bei kitas ligas.

Pakeitimas 103

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Moksliniai tyrimai sudarys sąlygas pagerinti pažangiąsias terapijas ir ląstelių terapiją, dėmesį sutelkiant į lėtinių ir degeneracinių ligų gydymą.

Pakeitimas 104

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Išvengti šių išlaidų ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti geriau informuojant piliečius ir suteikiant jiems atsakomybę dėl sveikatą lemiančių veiksnių, siekiant užtikrinti ilgalaikę sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. taikyti veiksmingas tinkamai finansuojamas priemones, suteikti prieigą prie tinkamo ir specializuoto gydymo ir kontroliuoti ligas bei negalią tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspektą.

Pakeitimas 105

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Negalią, prastą sveikatą, susirgimus ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), plaučių ligos, vėžys, diabetas, reumatas, raumenų ir kaulų sistemos ligos, alergijos, kvėpavimo sistemos ligos, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, antsvoris ir nutukimas, vaisingumo sutrikimai bei įvairūs funkciniai sutrikimai. Neužkrečiamosios lėtinės ligos sudaro 86 proc. mirties atvejų PSO Europos regione.

Pakeitimas 106

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių. Vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau kaip 120 mln. Sąjungos piliečių serga reumatu arba raumenų ir kaulų sistemos ligomis, daugiau nei 27 mln. – diabetu, o su smegenų veiklos sutrikimais (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet ir kitus sutrikimus) susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Šis skaičius ir toliau sparčiai didėja, visų pirma dėl to, kad Europos visuomenė senėja ir kad daugėja su šiuo senėjimu susijusių neurodegeneracinių (pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzhaimerio) ligų. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos. Keturi rizikos veiksniai bendrai lemia daugumą lėtinių neužkrečiamųjų ligų: tabako vartojimas, nesuderinta mityba, alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka. Tačiau rengiant veiksmingas kitų ligų, visų pirma neurodegeneracinių ligų, prevencijos strategijas pirmiausia reikės gerokai padidinti mokslinių tyrimų, tiriančių šių ligų priežastis, apimtį ir sukurti geresnes ankstyvosios diagnozės ir gydymo galimybes.

Pakeitimas 107

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Psichikos sveikatos problemos sudaro beveik 20 proc. ligų PSO Europos regione, kur vienas iš keturių asmenų bent kartą gyvenime susiduria su psichikos sveikatos problemomis.

Pakeitimas 108

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 4 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vaikų, įskaitant gimusius neišnešiotus vaikus, ligos.

Vaikų sveikata – svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas. Kaip ir retųjų ligų atveju, veiksmingus mokslinius tyrimus ir gydymą galima atlikti tik bendromis Europos pastangomis.

Pakeitimas 109

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė, maliarija ir apleistos ligos), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo prarastų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Senų infekcinių ligų, įskaitant tuberkuliozę, suaktyvėjimas Europos regione ir didesnis ligų, kurioms galima užkirsti kelią vakcinomis, paplitimas išsivysčiusiose šalyse rodo poreikį laikytis visapusiško požiūrio ir teikti didesnę valstybės paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Pakeitimas 110

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 5 a pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Kova su retomis ligomis tebėra svarbus ES ir valstybių narių uždavinys. Esama 6000–8000 retų ligų, kuriomis visoje ES serga maždaug 30 mln. gyventojų. Vis dar trūksta mokslo žinių ir patirties, kuriomis remiantis būtų galima sukurti naujoviškus ir veiksmingesnius retomis ligomis sergančiųjų gydymo būdus. Taigi šiuo metu esama mažai galimybių išgydyti daugumą šių ligonių arba jų visai nesama. Europai remiant bendradarbiavimą užtikrinamos galimybės dalytis žiniomis ir kuo veiksmingiau sutelkti išteklius, kad visoje ES būtų efektyviai kovojama su retomis ligomis.

Pagrindimas

Pasitelkusi Tarptautinį retų ligų konsorciumą, Komisija iškėlė tikslą sukurti 200 naujų gydymo būdų. Tačiau dėl to, kad kiekviena liga serga nedaug pacientų, naujų retųjų vaistų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra ekonomiškai mažiau patrauklūs. Taigi valstybės finansavimas išspręstų dalį šios problemos ir taptų privačių investicijų katalizatoriumi. Bendrai atliekami moksliniai tyrimai yra labai svarbūs norint užtikrinti galimybes dalytis negausiomis žiniomis ir kuo veiksmingiau sutelkti išteklius, kad visoje ES būtų efektyviai kovojama su retomis ligomis.

Pakeitimas 111

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto šešta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas, o visuomenės sveikatos intervencijos, rūpinimosi sveikata skatinimas, rizikos veiksnių mažinimo ir prevencijos strategijos pasirodė esančios ekonomiškai veiksmingos ilguoju laikotarpiu. Svarbiausių bandymų su gyvūnais patikimumas žmonėms yra vis labiau abejotinas. Būtina tobulinti jų reguliavimo pagrindus. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir visiems europiečiams užtikrinti teisę naudotis tinkama, tvaria ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

Pakeitimas 112

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.1 punkto 6 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, vis daugiau tyrimų rodo, kad tam tikros cheminės medžiagos turi susirūpinimą keliantį poveikį mūsų endokrininėms sistemoms ir bendrai sveikatos būklei. Manoma, kad šių endokrininės sistemos veiklą trikdančių medžiagų poveikis, ypač bendras, be daugelio kitų dalykų, sukelia vyriškosios lyties kūdikių lytinių organų deformaciją, ankstyvą mergaičių lytinę brandą, nevaisingumą, antsvorį ir diabetą. Todėl reikalingi tolesni visos šios srities tyrimai.

Pakeitimas 113

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.2 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Pavienėms valstybėms narėms dažnai pritrūksta reikiamų išteklių, kad rastų veiksmingiausią problemos sprendimo būdą. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis, paremtomis atitinkamais finansiniais įsipareigojimais, gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Pakeitimas 114

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.2 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą ir veiksmingą mokslinių tyrimų rezultatų platinimą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkama ir veiksminga prevencija, produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Visų pirma reikia didelio masto žmogaus biologija paremtų mokslinių tyrimų siekiant nustatyti pagrindinius biologinių procesų pokyčius nuo ankstyvojo genetinių ir ląstelinių procesų sutrikimo iki neigiamo poveikio žmogaus sveikatai atsiradimo. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui, ne tik Sąjungos, bet ir pasauliniu lygmeniu, remiant, pvz., endeminių sričių ir ligų, visų pirma maliarijos, dengės karštligės ir tuberkuliozės, mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus.

Pakeitimas 115

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.2 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia paramą sveikatos ugdymui ir tyrimams sveikatos raštingumo klausimais, ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, plėtojant daigiadalykiniuose specialistų centruose teikiamą priežiūrą, gydant retas ligas ir suteikiant nepriklausomas bei su užtikrinta priežiūra gyvenimo sąlygas.

Pakeitimas 116

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.2 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat papildys ir kurs sinergijas su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“, Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo ir būsimus veiksmus, susijusius su lėtinėmis ligomis.

Pakeitimas 117

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir ligų prevencija taip pat priklauso nuo sveikatą lemiančių veiksnių suvokimo, veiksmingų profilaktikos priemonių, pavyzdžiui, vakcinų, veiksmingos sveikatos priežiūros, ligų stebėsenos, pasirengimo joms gydyti ir efektyvių patikros programų.

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas tvirtais įrodymais, užkerta kelią ligoms, pagerina psichinę ir fizinę savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Sveikatos ugdymo skatinimas ir ligų prevencija taip pat priklauso nuo fizinę ir psichinę sveikatą lemiančių veiksnių ir jų ryšių suvokimo, bendrais rodikliais pagrįstų europinio masto duomenų, veiksmingų profilaktikos priemonių, pavyzdžiui, vakcinų, elgsenos keitimo veiksmų siekiant mažinti rizikos veiksnius, įskaitant nutukimą, veiksmingos sveikatos priežiūros, ligų stebėsenos, pasirengimo joms gydyti, efektyvių patikros programų ir ankstyvos diagnostikos.

Pakeitimas 118

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su didelio masto kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos išsamesnėmis žiniomis apie ligų molekulinį pagrindą, kurios įgyjamos atliekant biomedicinos tyrimus, geru ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu Biomedicininių tyrimų rezultatų panaudojimas plėtojant gydymą ir ypač grupinę ir tikslinę mediciną yra galinga priemonė, padedanti gydyti ligas pagal konkretaus paciento genetines savybes ir pagal konkretų ligos tipą, vadinasi, padidinanti gydymo efektyvumą ir pagerinanti paciento gyvenimo kokybę. Veiksmingas duomenų rinkimas ir jų mainai, standartizuotas duomenų tvarkymas ir jų susiejimas su didelio masto kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus, kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje tinkamu laiku, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus daugelyje centrų.

Pakeitimas 119

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar ekonominių išteklių, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas bei diagnozavimas, priėmimą, nustatyti ir skleisti geriausią sveikatos ir rūpybos sektorių patirtį, suteikti daugiau galių piliečiams ir pacientams plečiant jų žinias apie sveikatą ir teikti paramą integruotajai rūpybai (kai tikslinga, teikiamai ekspertų centruose), taip pat plačiai diegiamoms technologijoms, organizacinėms ir socialinėms inovacijoms, suteikiančioms galimybę visų pirma vyresnio amžiaus asmenims, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, neįgaliesiems ir ligoniams likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama prie didesnės šių žmonių fizinės, socialinės bei psichinės gerovės ir gyvenimo kokybės ir ilgesnės tokios gerovės trukmės.

Pakeitimas 120

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visos šios veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės.

Visos šios veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, vengiama nereikalingo mokslinių tyrimų dubliavimo aktyviau kuriamos naujos rinkos galimybės, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir remiamos MVĮ. Daug dėmesio bus skiriama ir visų sveikatos priežiūra suinteresuotų subjektų, įskaitant pacientus ir pacientų organizacijas, dalyvavimo skatinimui, siekiant parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kurioje numatomas aktyvus piliečių dalyvavimas ir atspindimi jų poreikiai ir lūkesčiai. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti aukšto lygio konkurencingumą ir ateities inovacijas Europos Sąjungoje, nepaprastai svarbi plati mokslinių tyrimų bazė.

Pagrindimas

ES finansuojami sveikatos srities moksliniai tyrimai turėtų atspindėti piliečių, kuriems ji turi padėti, t. y. pačių pacientų, poreikius ir lūkesčius. Pacientų organizacijos su jų žiniomis, įžvalgomis ir idėjomis turi idealias galimybes padėti parengti mokslinių tyrimų darbotvarkę, užmegzti prasmingus ryšius su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir išreikšti vieningą pacientų poziciją.

Pakeitimas 121

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymą (įskaitant su aplinka, klimatu ir skurdu susijusius veiksnius), sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją; ligų supratimas ir diagnozavimo gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimą; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymą; žinių taikymas klinikinėje praktikoje ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnį sveikatos duomenų naudojimą; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymą (įskaitant psichosocialinius, elgsenos, su aplinka, klimatu, skurdu ir lytimi susijusius veiksnius), sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos gerinimą; žmogaus ligų raidos, toksiškumo, biologinių žymeklių ir veikimo būdų supratimą ir diagnozavimo gerinimą; veiksmingų diagnostikos programų kūrimą ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimą; priežiūros ir pasirengimo gerinimą; kokybiškesnių prevencijos priemonių, įskaitant vakcinas, kūrimą; in–silico medicinos naudojimą siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; veiksmingesnį ligų gydymą, daugiau dėmesio skiriant grupinės ir (arba) tikslinės medicinos ir retųjų vaistinių preparatų kūrimui; atliekant pagrindinius mokslinius tyrimus sukauptų žinių taikymą klinikinėje praktikoje ir nepastovią inovacijų veiklą, kuri vykdoma tinkamesniu laiku ir veiksmingiau, skatinant aukštos kokybės lengvai pritaikomus tyrimus; tinkamesnį sveikatos duomenų naudojimą; aktyvaus senėjimo, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių skatinimą; teisės suteikimą asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimą; mokslinių priemonių ir metodų gerinimą siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimą, įskaitant e. sveikatos sprendimų kūrimą ir platesnį taikymą, bei skirtumų mažinimą remiantis įrodymais pagrįstais sprendimais, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaidą.

Pakeitimas 122

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1.3 punkto 5 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant spręsti būsimus uždavinius, susijusius su Europos veiksmų poreikiu vandens srityje, turėtų būti skiriamas atitinkamas Sąjungos lygmens finansavimas vandens srities moksliniams tyrimams ir inovacijų veiklai. Tuo tikslu šiam visuomenės uždaviniui turėtų būti skirta dalis viso programos „Horizontas 2020“ (per 2014–2020 m.) biudžeto.

Pakeitimas 123

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2 punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

2. Maisto saugumo ir tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

Pagrindimas

31 pakeitimo korekcija, iš dalies atspindinti Komisijos pastabas dėl jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų taikymo srities.

Pakeitimas 124

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės sveiko maisto produktų bei kitų biologinių produktų, vengiant dabartinės per didelės ekosistemų eksploatacijos, šiuo tikslu sukuriant našias ir tausiai išteklius naudojančias pirminės gamybos ir maisto perdirbimo sistemas, kurias naudojant būtų paisoma biologinės įvairovės ir būtų laikomasi kiekybinio ir kokybinio požiūrio.

Pakeitimas 125

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtos išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Kritinė padėtis maisto srityje nepateisina esamo disbalanso tarp dažnai perteklinės nacionalinės gamybos apimties ir nuolat augančio maisto produktų importo ir taip pat nėra priežastis didinti pasaulinio maisto tinklo sudėtingumą. Todėl svarbu, kad Europos Sąjunga geriau kontroliuotų tiekimo maršrutus, visų pirma atsižvelgdama į sezoninius ciklus, produktų kilmę ir galimybę atsekti maisto kilmę. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinių anglių ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridėtinė vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse visų pagaminamų maisto produktų yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių sausumos stebėsenos, teritorijų priežiūros ir prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Pagrindimas

Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje būtų geresnis maisto produktų atsekamumas ir taip būtų galima lengviau nustatyti apsinuodijimo maistu protrūkių kilmę ir išvengti delsimo nustatant užkrato šaltinį. E. coli protrūkio Vokietijoje 2011 m pavyzdys itin iškalbingas.

Pakeitimas 126

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemų atsparumą ir funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Pakeitimas 127

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.1 punkto 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Mažaatliekės gamybos grandinės, taip pat galinčios užtikrinti maisto tiekimą klimato kaitos ir didėjančio gyventojų skaičiaus aplinkybėmis, sukūrimą galima įgyvendinti tobulinant valdymo sistemas, kurios sumažina žaliavų sąnaudas tiek sausumoje ir jūroje, tiek visoje tiekimo grandinėje. Ūkininkų kolektyvinės žinios apie gamtos išteklius, ekologinius procesus ir produkcijos kokybę gali būti naudojamos kaip pagrindas siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorinių žaliavų. Trumpesnės žemės ūkio ir maisto grandinės, pagrįstos vartotojų pasitikėjimu ir didesnio gamintojų artumo principu, taip pat yra mažaatliekės gamybos grandinės pagrindas, tuo pačiu tenkinant vartotojų poreikius aukštos kokybės maisto produktų srityje, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę.

Pakeitimas 128

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.1 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagrindimas

Reikėtų labai aiškiai nurodyti, kad žemės ūkis turi didelį tvarios biomasės gamybos ir panaudojimo potencialą, auginant specializuotas kultūras, išvedant augalus su integruotais bruožais ir kultūras naudojant pakopų principą.

Pakeitimas 129

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.2 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, pašarais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridėtinę Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Kaip ir į rinką orientuotos funkcijos, bioekonomika palaiko platų viešųjų gėrybių, kurios turėtų būti išsaugotos, spektrą: žemės ūkio ir miškų kraštovaizdį, žemės ūkio naudmenų ir miškų biologinę įvairovę, vandens kokybę ir prieinamumą, dirvožemio funkcionalumą, klimato stabilumą, oro kokybę, atsparumą potvyniams ir gaisrams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis skaidraus požiūrio, kad būtina įtraukti daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų, vartotojų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Pakeitimas 130

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.2 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Pagrindų direktyvą dėl atliekų, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Pakeitimas 131

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.2 punkto penkta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine, aplinkosaugine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių, dalyvaujančių subjektų ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, tvarius produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms. Reikia visapusiškai pripažinti ūkininkų ir MVĮ pajėgumą prisidėti prie inovacijų šioje srityje. Požiūris į bioekonomiką grindžiamas vietos žinių, didinančių vietos pajėgumus ir suderinančių įvairovę bei sudėtingumą, svarba.

Pakeitimas 132

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.3 punkto a papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tikslas yra užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtos išteklių išsaugojimą pasauliniu lygmeniu ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant biologinės įvairovės ir natūralių buveinių, taip pat dirvožemio ir vandens išteklių apsaugą sykiu sprendžiant klimato kaitos poveikio švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinius. Pirmenybė teikiama sisteminiam požiūriui ir veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, įskaitant ekologinį ūkininkavimą, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido ir reikalauja mažai išorinių sąnaudų) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos maisto gamybos sistemų įvairovę ir kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.

Pakeitimas 133

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.3 punkto b papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su visiems prieinamais sveikais ir saugiais maisto produktais, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų, kuriems reikia mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apdirbimo metodais.

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti geros kokybės, saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas, jų paskirstymas ir maisto produktų vartojimas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis, tačiau sykiu būtų išsaugoma Europos biologinė įvairovė. . Veikla turi būti visų pirma susijusi su didele visiems prieinamų geros kokybės, sveikų, autentiškų, aukštos kokybės ir saugių maisto produktų įvairove, geresnės informacijos suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir priedų ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pakeitimas 134

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama tvariai naudoti vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas.

Siekiama išlaikyti tvarų gyvųjų vandens išteklių naudojimą, užtikrinant kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą ir (arba) pelną naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais, sykiu išsaugant biologinę įvairovę ir ekosistemos paslaugas. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei Europos akvakultūrą. Reikia deramai atsižvelgti į aplinkosauginius klausimus, susijusius su biotechnologijų naudojimu atviros jūros ekosistemose. Reikia atsižvelgti į atsargumo principą ir pilietinės visuomenės susirūpinimą biotechnologijų naudojimu atviros jūros ekosistemose ir jų platinimu.

Pakeitimas 135

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.3 punkto c a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) dar vienas tikslas − kovoti su vidaus jūrose ir upėse gyvenančių rūšių suvienodėjimu, kuris daro didelį poveikį ekosistemų funkcionavimui, ypač dėl padidėjusio atsparumo sutrikimams.

Pagrindimas

Svarbu kovoti su vandenų ir upių vienodėjimo reiškiniu. Vien tik ES per pastaruosius dešimtmečius daugiau kaip 400 žuvų rūšių pradėta veisti upėse, kur istoriškai jų niekada nebuvo.

Pakeitimas 136

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2.3 punkto d papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, efektyviai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.

Siekiama kurti atsinaujinančiais šaltiniais pagrįstus ir efektyviai energiją vartojančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, gaminant ir naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu, jei reikia, remiant standartizavimą, taip pat vykdant reguliavimo, demonstravimo ir kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą aplinkosauginį ir socialinį bei ekonominį poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius ir į pilietinės visuomenės nuomones ir interesus.

Pakeitimas 137

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3.1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 proc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Iki 2050 m. į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 80–95 proc. Pagal visus Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. numatytus į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo scenarijus šio amžiaus viduryje atsinaujinančių išteklių energijos technologijos sudarys didžiausią visų energijos tiekimo technologijų dalį ir galutinio naudojimo energijos vartojimo efektyvumui teks pagrindinis vaidmuo įgyvendinant šiuos tikslus. Todėl reikėtų 80 proc. šiam uždaviniui įvykdyti numatytų lėšų skirti atsinaujinančios energijos ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, t. y. užtikrinti mažą išmetamo anglies dioksido kiekį, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Kol kas Europai teks nuveikti daug darbų, kad būtų pasistūmėta šio bendrojo tikslo link. 80 proc.. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Pakeitimas 138

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3.1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Komisijos parengtame konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane pateikiama nuomonė, kad tikslingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinys iš esmės turės būti sprendžiamas Sąjungos teritorijoje, kadangi pasauliniu lygmeniu šiuo klausimu nėra susitarta. Todėl iki 2050 m. elektros energijos gamybos sektoriuje tektų daugiau net nei 90 proc. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, pramonėje – daugiau kaip 80 proc., 60 proc. transporto sektoriuje, o gyvenamųjų namų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje – 90 proc.

Pagrindimas

Dėl galutinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2050 m. tikslo dar nenuspręsta. 80–95 proc. tikslai yra pageidautini, tačiau nebūtinai įgyvendinami.

Pakeitimas 139

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3.3 punkto b papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 140

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3.3 punkto d papunkčio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) Bendra išmanioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema

d) Bendras išmanusis Europos elektros energijos tinklas, kuriame atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų visiškai integruoti į energijos rūšių derinį

Pakeitimas 141

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3.3 punkto e papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su energetikos technologijomis susijusių įvairių disciplinų moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendrų Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimui ir tarptautinio lygio įrenginių eksploatavimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama daugiadalykiniams energetikos technologijų moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir prietaisų, įrenginių ir naujų technologijos pasiekimų poveikiui jūros aplinkai ir bendram Europos mokslinių tyrimų programų ir pasaulinio lygio infrastruktūros įgyvendinimui.

Pakeitimas 142

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 4.3 punkto a papunkčio antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, transporto priemonių efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos mažą teršalų kiekį išmetančių transporto priemonių prieinamomis rinkos kainomis kūrimą ir pateikimą rinkai, šiuo tikslu kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą; pakaitinių degalų bei inovacinių ir gerokai efektyvesnių traukos sistemų galimybių ištyrimui ir išnaudojimui, įskaitant degalų infrastruktūrą; infrastruktūros naudojimo optimizavimui, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą; ir paklausos valdymo naudojimo bei viešojo ir nevariklinio transporto naudojimo, visų pirma miestuose, didinimui.

Pakeitimas 143

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 4.3 punkto c papunkčio antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos naujoviškų transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas koncepcijas bei konstrukcijas konkurencinėmis rinkos kainomis, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas.

Pakeitimas 144

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5 punkto antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

5. Kova su klimato kaita, vandentvarka, išteklių naudojimo efektyvumas ir tausus žaliavų naudojimas;

Pakeitimas 145

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.1 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Konkretus tikslas yra sukurti išteklius taupiai naudojančią ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, apsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius ir ekosistemas, užtikrinti tvarų žaliavų ir vandens tiekimą ir naudojimą, siekiant patenkinti didėjančios pasaulio populiacijos poreikius, tvariai naudojantis planetos sausumos ir jūrų gamtiniais ištekliais. Vykdant veiklą būtų padedama didinti Europos konkurencingumą ir gerovę, kartu užtikrinant aplinkosauginį naudingumą ir tvarumą, ne didesnį kaip 2 C vidutinį pasaulinės temperatūros padidėjimą, sudarant sąlygas ekosistemoms ir visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti kultūrinį paveldą.

Pakeitimas 146

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.1 punkto 3 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Atsižvelgiant į didžiulius ir iš esmės negrįžtamus didelių žemės klimato sistemos segmentų pakitimus, būtina atkreipti dėmesį į visus visuotinio klimato atšilimo šaltinius ir apsvarstyti visus jo mažinimo būdus. Šalia išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonių, skubiausiai reaguoti į klimato pokyčius per ateinančius dešimtmečius ar dar greičiau gali padėti skubių veiksmų strategijos (pvz., hidrochlorangliavandenilių, suodžių, troposferos ozono mažinimas; biosekvestracija)

Pagrindimas

Pakeitimas, kuriuo keičiamas 29 pakeitimas, yra nuomonės projekte.

Pakeitimas 147

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.1 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, antrinį perdirbimą ir pakaitalų taikymą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau žaliavas tiekti Sąjungai darosi vis sunkiau, ypač atsižvelgiant į prastą atliekų tvarkymo ciklo valdymą. Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai. Be to, Sąjunga kol kas turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas ir gavyba riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos, be to, trukdo padidėjusi pasaulinė konkurencija. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys.

Pakeitimas 148

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.1 punkto 4 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Klimato kaita kelia grėsmę Europos kultūros paveldui: suprasti iššūkius ir pateikti tinkamus sprendimus bus ypač svarbu, siekiant išlaikyti tapatybę, socialinę sanglaudą ir didinti ekonominę, su turizmu susijusią naudą.

Pakeitimas 149

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.2 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Norint pasiekti Sąjungos ir tarptautinius tikslus, kad būtų sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susidoroti su klimato kaitos poveikiu, privaloma parengti ir įdiegti tvarius ir veiksmingus ne technologijos ir technologijos sprendimus, klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Taikant Sąjungos ir pasaulinę politikos sistemą turi būti užtikrinama ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga, jos vertinamos ir atitinkamai atkuriamos siekiant išsaugoti jų gebėjimą ateityje teikti išteklius ir paslaugas. Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti užtikrinti patikimą ir tvarią prieigą prie žaliavų, be to, gerokai sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir atliekų susidarymą.

Pakeitimas 150

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.2 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Todėl visų pirma savo veiksmais Sąjunga turi remti pagrindinius Sąjungos tikslus ir įvairių sričių politiką, įskaitant: strategiją „Europa 2020“; Inovacijų sąjungą; „Taupiai išteklius naudojančią Europą“ ir atitinkamą planą; „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą“; iniciatyvą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“; iniciatyvą dėl žaliavų; Sąjungos tvaraus vystimosi strategiją; „Integruotą jūrų politiką Europos Sąjungai“; Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir septintąją aplinkosaugos veiksmų programą. Šiais veiksmais stiprinamas visuomenės gebėjimas didinti atsparumą aplinkos ir klimato pokyčiams bei užtikrinti žaliavų prieinamumą.

Pakeitimas 151

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.2 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos tarptautinį bei pasaulinį pobūdį, jų mastą ir sudėtingumą bei tarptautinį žaliavų tiekimo grandinės pobūdį, veikla turi būti vykdoma Sąjungos lygiu ir už Sąjungos ribų. Kadangi būtiniausi moksliniai tyrimai yra daigiadalykiniai, todėl, siekiant sėkmingai išspręsti šį uždavinį, privaloma sujungti papildomas žinias ir išteklius. Norint sumažinti naudojamų išteklių kiekį ir poveikį aplinkai, tačiau kartu padidinti konkurencingumą, teks imtis esminių visuomenės ir technologijos permainų, kad būtų pereita prie tvarios abipusiai naudingu biologinės įvairovės ir žmonių grupės santykiu grindžiamos ekonomikos. Koordinuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padidins klimato supratimą ir padės prognozuoti klimato bei aplinkos pokyčius taip, kad būtų užtikrinama sisteminga ir kelis sektorius aprėpianti perspektyva, sumažinamas neapibrėžtumas, nustatomos ir įvertinamos pažeidžiamos vietos, rizika, išlaidos ir galimybės bei išplečiamas visuomenės ir politikos atsako intervalas, padidinamas atsako veiksmingumas. Vykdoma veikla taip pat siekiama visų lygių visuomenės dalyviams suteikti įgaliojimus aktyviai dalyvauti šiame procese.

Pakeitimas 152

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.2 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant spręsti žaliavų tvaraus naudojimo ir prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, kūrimas, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.

Pakeitimas 153

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto a papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jo kaitos

a) Kova su klimato kaita ir prisitaikymas prie jos

Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones ir strategijas, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms ir dalelėms, bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos ir su ekstremaliais įvykiais ir staigiais pokyčiais susijusios rizikos supratimo gerinimui teikiant patikimas klimato prognozes; ozono sluoksnio ir klimato sąveikos bei vandens ciklo atmosferoje supratimui; poveikio pasauliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir inovacinių ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos, įskaitant grėsmę kultūros paveldui, priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui ir skubių veiksmų strategijų, kuriomis siekiama reaguoti į klimato pokyčius per kelis dešimtmečius, nustatymui.

Pakeitimas 154

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto b papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama suteikti žinių, būtinų gamtos išteklius valdyti taip, kad būtų užtikrinama ribotų gamtos išteklių ir visuomenės bei ekonomikos poreikių tvari pusiausvyra. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: mūsų žinių apie ekosistemų veikimą, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę gilinimui; žinių bei priemonių, kurios reikalingos priimant veiksmingus sprendimus ir įtraukiant visuomenę, teikimui.

Siekiama suteikti žinių, būtinų gamtos išteklius valdyti taip, kad būtų užtikrinama ribotų gamtos išteklių ir visuomenės bei ekonomikos poreikių tvari pusiausvyra. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti tvarų vandens išteklių ir vandens sektoriaus paslaugų perėjimą, valdymą ir naudojimą, žinių apie ekosistemų veikimą, įskaitant reguliuojamąjį vandenynų ir miškų vaidmenį užkertant kelią visuotiniam atšilimui, jų sąveiką su socialinėmis sistemomis bei jų svarbą palaikant ekonomiką ir žmonių gerovę, gilinimui; žinių bei priemonių, kurios reikalingos priimant veiksmingus sprendimus ir įtraukiant visuomenę, teikimui.

Pakeitimas 155

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto c papunkčio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų tiekimo užtikrinimas

c) Tvaraus ne energetinių ir ne žemės ūkio žaliavų naudojimo, valdymo ir tiekimo užtikrinimas

Pakeitimas 156

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto c papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai, tausiai naudojant išteklius ir nedarant žalos aplinkai naudoti, perdirbti ir utilizuoti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; tvaraus žaliavų tiekimo ir jų naudojimo skatinimui; ekologinio projektavimo skatinimui, pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai; uždarojo ciklo procesų ir sistemų plėtojimui, antrinio perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo strategijų ir technologijų paramai; paklausos valdymo priemonėms, kuriomis piliečiams ir vartotojams sudaromos galimybės mažinti žaliavų vartojimą ir švaistymą, visuomenės žaliavų klausimo išmanymo ir su jomis susijusios kvalifikacijos gerinimui.

Pakeitimas 157

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto d papunkčio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama skatinti visų formų ekologinių inovacijų, kurios leidžia pereiti prie ekologiškos ekonomikos, diegimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: ekologinių inovacinių technologijų (įskaitant technologijas ir naujas medžiagas, skirtas kultūros paveldui išsaugoti ir atkurti), procesų, paslaugų ir produktų stiprinimui bei jų pateikimo rinkai skatinimui ir platinimui, ypač daug dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms; naujoviškos politikos ir visuomenės permainų rėmimui; ekologiškos ekonomikos kūrimo pažangos nustatymui ir vertinimui; išteklių naudojimo efektyvumo didinimui naudojant skaitmenines sistemas.

Pakeitimas 158

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 5.3 punkto e papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) Aplinkos pasaulinio stebėjimo ir informavimo išsamių bei tvarių sistemų kūrimas;

Siekiama užtikrinti šiam uždaviniui spręsti būtinų ilgalaikių duomenų ir informacijos teikimą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama žemės stebėjimo ir stebėsenos nuotoliniu būdu arba atliekant matavimus vietoje pajėgumams, technologijoms ir duomenų infrastruktūrai, kurie tinkami nustatytu laiku pateikti tikslią informaciją ir leidžia numatyti prognozes ir prielaidas. Turi būti skatinama laisva, atvira ir neribojama prieiga prie sąveikių duomenų ir informacijos.

Pakeitimas 159

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6.3.2 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įskaitant neįgaliuosius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.

Pakeitimas 160

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6.3.1 punkto antros pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;

c) visuomenės, ypač neįgaliųjų organizacijų, įtraukimo, taip pat konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis, į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;

Pagrindimas

Siekiant vykdyti mokslinius tyrimus, kurie būtų naudingi ir prasmingi visuomenei, labai svarbu, kad neįgalūs asmenys ir juos atstovaujančios organizacijos būtų visapusiškai įtraukti į programos „Horizontas 2020“ finansuojamus mokslinių tyrimų projektus. Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad Europos mokslinių tyrimų rezultatai atitiktų visuomenės ir piliečių, ypač neįgaliųjų, poreikius. Šiame etape visiškai neužsimenama apie neįgaliųjų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, vykdomuose pagal programą „Horizontas 2020“, tad šis pasiūlymas turėtų būti atitinkamai pakeistas.

Pakeitimas 161

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6.3.1 punkto antros pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;

c) visuomenės dalyvavimo moksliniuose tyrimuose ir inovacijose užtikrinimui; teigiamo visuomenės požiūrio į mokslą sustiprinimui;

Pagrindimas

Mokslo svarbos suvokimas – svarbus visuomenės veiksnys.

Pakeitimas 162

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 6.3.3 punkto antros pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms didinimui;

d) Europos atsparumo krizėms ir nelaimėms, įskaitant gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, didinimui, reagavimo į jas ir jų prevencijos stiprinimui;

Pakeitimas 163

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalies 1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; techninių ir mokslinių įgūdžių, istoriškai būdingų įvairiems regionams, praradimas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; žemas verslo aktyvumo lygis; pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių nepakanka siekiant konkuruoti pasaulyje; aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.

Pakeitimas 164

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalies 2 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT spręs šiuos klausimus, inicijuodamas struktūrinius pokyčius Europos inovacijų erdvėje. EIT šio tikslo sieks skatindamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip paskirstydamas ŽIB koordinavimo centrus Europos regionuose ir taip kurdamas inovacijoms palankią naują aplinką, taip pat remdamas naują verslių žmonių kartą. Vykdydamas šią veiklą EIT visomis išgalėmis padės siekti strategijos „Europa 2020“ (visų pirma, pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“) tikslų.

Pakeitimas 165

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalies 2 punkto ketvirta pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIT, naudodamas savo ŽIB, veiklą vykdo vadovaudamasis verslo principais. Labai svarbu turėti stiprų vadovą, todėl kiekvienai ŽIB vadovauja pagrindinis vykdomasis direktorius. ŽIB partneriai yra pavieniai teisiniai subjektai, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami racionaliau. ŽIB turi parengti metinius verslo planus, įskaitant plataus užmojo veiklos planų rinkinį, aprėpiantį švietimą ir verslo steigimą, grindžiamą aiškiais tikslais ir tikėtinais rezultatais bei su tikėtinu poveikiu rinkai ir visuomenei bei su aiškia pridėtine verte, nustatoma vadovaujantis į rezultatus orientuotu požiūriu. Dabartinės ŽIB dalyvavimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės suteikia galimybę sprendimus priimti sparčiai, vadovaujantis verslo principais.

Pagrindimas

Nors terminas į „į rezultatus orientuotas metodas“ minimas pavadinime, apie tai neužsimenama pačiame tekste; tačiau pridėtinė vertė, nustatoma vadovaujantis tokiu požiūriu, turėtų būti aiškiai įtraukta.

Pakeitimas 166

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalies 3 punkto f papunkčio antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 167

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo V dalies 3 punkto g papunkčio antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Per ŽIB ir jų koordinavimo centrus – pavyzdinius centrus, kurie suburia aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų įstaigas ir verslo partnerius tam tikroje geografinėje vietoje – EIT taip pat yra susiejamas su regionine politika. Visų pirma EIT turi užtikrinti geresnius aukštojo mokslo institucijų, darbo rinkos ir regioninių bei vietos inovacijų ir augimo institucijų ryšius, atsižvelgdamas į vietos, regionines ir nacionalines pažangiosios specializacijos strategijas. Vykdydamas šią veiklą EIT padeda siekti Sąjungos sanglaudos politikos tikslų.

Pagrindimas

Jei aukštasis mokslas nebus susietas su darbo rinka ir ypač su regionine ir vietos darbo rinka, Europa negalės užpildyti vienos iš didžiausių spragų, atsiradusių ekonomikos augimo srityje.

Pakeitimas 168

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

I Pažangus mokslas:

27818

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

15008

2. Ateities ir besiformuojančios technologijos

3505

3. Veiksmai pagal programą „Marie Curie“ siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą

6503

4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)

2802

II Pramonės pirmavimas:

20280

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*

15580, o 500 šios sumos – EIT

2. Prieiga prie rizikos kapitalo**

4000

3. Inovacijų diegimas MVĮ

700

III Visuomenės uždaviniai:

35888

1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

9077, o 292 šios sumos – EIT

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

4694, o 150 šios sumos – EIT

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

6537, o 210 šios sumos – EIT

4. Pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas

7690, o 247 šios sumos – EIT

5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas

3573, o 115 šios sumos – EIT

6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė

4317, o 138 šios sumos – EIT

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)

1542 + 1652***

Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai

2212

IŠ VISO

87740

*Įskaitant 8975 mln. EUR informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) (1795 mln. EUR – fotonikai ir mikro ir nanoelektronikai), 4293 mln. EUR – nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiems gamybos ir apdirbimo procesams, 575 mln. EUR – biotechnologijoms ir 1737 mln. EUR – kosmosui. Taigi didelio poveikio technologijoms bus skirta 6663 mln. EUR.

** Apie 1131 mln. EUR šios sumos gali būti skirta projektams įgyvendinti pagal Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą). Apie trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

*** Bendra suma bus skirta asignavimų pavidalu, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje. Antra paskirta suma – 1652 mln. EUR – skiriama proporcingai iš „Visuomenės uždavinių“ ir „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ biudžetų; ji yra orientacinė ir turi būti patikrinta, kaip nustatyta 26 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas

I Pažangus mokslas:	29,00%
1. Europos mokslinių tyrimų taryba	14,2%
2. Ateities ir besiformuojančios technologijos	3,9%
3. Veiksmai pagal programą „Marie Curie“ siekiant ugdyti kvalifikacijas, mokyti ir plėtoti karjerą	7,4%
4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (įskaitant e. infrastruktūrą)	3,5%
II Pramonės pirmavimas:	25,2%
1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas*	17,7%
2. Prieiga prie rizikos kapitalo**	4,5%
3. Inovacijų diegimas MVĮ	3%
III Visuomenės uždaviniai:	40,3%
1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;	12%
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;	5,3%
3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija	7,5%
4. Pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas	8,7%
5. Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas	4,3%
6. Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė	2,5%
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)	3%
Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai	2,5%
IŠ VISO	100%

*Įskaitant 57,6 proc. informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) (11,5 proc. – fotonikai ir mikro ir nanoelektronikai), 27,6 proc. – nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiems gamybos ir apdirbimo procesams, 3,7 proc. – biotechnologijoms, 11,1 proc. – kosmosui. Taigi didelio poveikio technologijoms bus skirta 42,9 proc.
** Apie 28,3 proc. šios sumos gali būti skirta projektams įgyvendinti pagal Strateginį energetikos technologijų planą (SET planą). Apie trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.
Išbraukta.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011) 0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Cristian Silviu Buşoi 20.1.2012
Svarstymas komitete	20.6.2012	10.7.2012
Priėmimo data	19.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 1 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Martina Anderson, Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Jo Leinen, Peter Liese, Linda McAvan, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Frieda Brepoels, Cristian Silviu Buşoi, Nikos Chrysogelos, Christofer Fjellner, Gaston Franco, Romana Jordan, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Justas Vincas Paleckis, Vittorio Prodi, Britta Reimers, Christel Schaldemose, Alda Sousa, Anna Záborská, Andrea Zanoni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Agustín Díaz de Mera García Consuegra

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (20.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentė: Nathalie Griesbeck

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendrajai programai „Horizontas 2020“ skirtame pasiūlymų rinkinyje, parengtame visapusiškai atsižvelgiant į Komisijos komunikatą „Europos biudžetas 2020“, visiškai palaikoma strategija „Europa 2020“, kurioje moksliniai tyrimai ir inovacijos laikomi pagrindine pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimo priemone. Rinkinį sudaro šie pasiūlymai:

1) bendroji programa „Horizontas 2020“ (Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo − SESV),

2) dalyvavimo bei rezultatų sklaidos taisyklių rinkinys (SESV),

3) viena bendra speciali programa, skirta programai „Horizontas 2020“ įgyvendinti (SESV); ir

4) atskiras pasiūlymas, skirtas bendrosios programos „Horizontas 2020“ dalims, susijusioms su Euratomo sutartimi.

Bendras politinis šių teisės aktų aprašymas ir pagrindas pateikti kartu su jais priimtame Komisijos komunikate, kuriame daug dėmesio skiriama pagrindiniams kompleksiniams elementams, pvz. supaprastinimui ir aprašymui, kaip buvo stiprintas požiūris į inovacijas.

Įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ tiesiogiai prisidedama sprendžiant pagrindinius visuomenės uždavinius, kurie nurodyti strategijoje „Europa 2020“ ir pavyzdinėse jos iniciatyvose. Be to, ją įgyvendinant taip pat bus prisidedama prie pramonės pirmavimo Europoje užtikrinimo. Ši iniciatyva taip pat pagerins mokslo bazę, reikalingą siekiant užtikrinti tvarumą ir ilgalaikį Europos klestėjimą bei gerovę. Norint pasiekti šių tikslų, į pasiūlymus įtraukta įvairi parama, susijusi su visu mokslinių tyrimų ir naujovių ciklu. Todėl įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ sutelkiama ir plečiama veikla, kuri dabar finansuojama pagal moksliniams tyrimams skirtą septintąją bendrąją programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos dalis, skirtas inovacijoms, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto lėšomis. Šiais pasiūlymais taip pat siekiama iš esmės supaprastinti dalyvavimo sąlygas.

Bendroji programa ir specialioji programa

Transporto ir turizmo komitetas nagrinėjo šiuos du dokumentus: pasiūlymą dėl Reglamento COM(2011) 809, kuriam taikoma bendro sprendimo procedūra, projektą ir dokumentą COM(2011) 811, kuriam taikoma konsultavimosi procedūra. Pagal konsultavimosi procedūrą Parlamento vaidmuo ribotas, jam nesuteikiama galimybė iš tiesų derėtis su Taryba dėl turinio. Taigi nuomonės referentė nusprendė Transporto ir turizmo komiteto dėmesį sutelkti į bendrąją programą ir galbūt įtraukti svarbius specialiosios programos elementus į bendrąją programą. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas pranešė, kad taip pat ketina laikytis tokio požiūrio.

Nuomonės referentė norėtų sutelkti dėmesį vien į klausimus, susijusius su transportu, nes tai bus Transporto ir turizmo komiteto nuomonė. Programoje „Horizontas 2020“ transporto klausimai nagrinėjami ekologiškų, pažangių ir integruotų transporto rūšių aspektu. Nuomonės referentė norėjo laikytis tokio metodo ir taip pat suderinti jį su ankstesniuose Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pranešimuose pateikta pozicija.

Nuomonės referentė taip pat norėjo pabrėžti esminius transporto politikos aspektus, pvz., energijos tiekimą ES, transportui tiekiamos energijos šaltinių įvairinimą ir jo poveikį aplinkai.

Atsižvelgiant į didelę pasaulinio lygmens ekonominę konkurenciją transporto sektoriuje, nuomonės referentė norėjo pabrėžti, kad reikia išlaikyti ir remti Europos Sąjungos vystymąsi ir inovacijas šiame sektoriuje, siekiant atgaivinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kinta Europos demografinė struktūra ir Europos gyventojų gyvenimo būdas, ir siekiant, kad vidaus rinka būtų efektyvi ir konkurencinga, pranešime daug dėmesio skiriama transporto sistemų, kurios turi būti įvairiarūšės, kokybei ir pabrėžiama, kad judumas miestų zonose yra svarbiausias spręstinas uždavinys. Šiuo tikslu reikia skatinti kurti žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB) judumo miestuose klausimu.

Be to, nuomonės referentė norėjo dar kartą patvirtinti, kad transportas atlieka svarbų socialinį vaidmenį, ypač pažeidžiamiausių asmenų atžvilgiu, ir kad geras transporto sistemos planavimas padeda užtikrinti teritorinę sanglaudą ir įveikti skirtumus.

„Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)

„Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) (kita svarbi iniciatyva, finansuojama iš transporto sektoriui skirto ES biudžeto) turėtų būti derinamos taip, kad būtų užtikrintas jų papildomumas ir būtų išvengta dubliavimosi. Be to, koordinuojant EITP ir „Horizontas 2020“ svarbu užtikrinti, kad nebūtų nutraukta mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinė, lemianti infrastruktūros diegimą. Tai ypač svarbu tada, kai transporto, energetikos ir IRT sektoriuose bus reikalinga didelė technologinė pažanga norint ES padėti pasiekti plataus užmojo tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“.

Svarbu pabrėžti, kad visa parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, teikiama taikant finansines priemones, bus įgyvendinta naudojantis su programa „Horizontas 2020“ susijusiomis finansinėmis priemonėmis.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;	(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas. Reikėtų atsižvelgti į skirtingą regionų vystymosi lygį ir investicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje remiant regionus, mažiausiai įgyvendinusius strategijoje „ES 2020 m.“ nustatytus tikslus, šiuo tikslu juose įgyvendinant specialius veiksmus ir (arba) programas;
Pagrindimas
Skirtingas Europos regionų vystymosi lygis, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų požiūriu, reiškia, kad kai kurie regionai labai menkai įgyvendino strategijoje „ES 2020 m.“ nustatytus tikslus. Taigi kai kurie regionai turėtų būti remiami įgyvendinant specialius veiksmus ir (arba) programas tam, kad jie priartėtų prie strategijoje „ES 2020 m.“ nustatytų tikslų, atsižvelgiant į jų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygį.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“¹ Komisija pateikia nuomonę, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika transporto srityje turėtų užtikrinti vis didesnę ir nuolatinę paramą vystant pagrindines technologijas tam, kad Europos transporto sistema taptų modernias, efektyvias, tvarias ir prieinamas paslaugas teikiančia sistema. Baltojoje knygoje nustatomas tikslas – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60 proc., palyginti su šių dujų kiekiu 1990 m.
	__________________
	¹ COM(2011) 0144
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, transporto, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais, kaimo plėtros politika ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas.
Pagrindimas
Reikia susieti bendrąją programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) turint mintyje tai, kad norint įgyvendinti Transporto baltojoje knygoje nustatytus tikslus, būtina sutelkti dėmesį į pažangų ekologišką transportą, o tai bus įmanoma tik naudojant transporto sektoriaus inovacijoms ir moksliniams tyrimams skiriamas lėšas.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos, pradėtos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007−2013 m.) , gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras;	(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos, pradėtos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007−2013 m.) , gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras ir gali būti pradėtos naudoti naujos struktūros.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.	Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą mažinant mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose, ir šiuo tikslu įgyvendinant specialius veiksmus ir programas.
Pagrindimas
Ši informacija jau įrašyta į konstatuojamąsias dalis, bet iš tiesų turi būti įrašyta ir į šį reglamentą straipsnyje „Sąjungos pridėtinė vertė“. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti įvairiems išsivystymo lygiams investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus požiūriu.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;	iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga arba palaiko specialius istorinius ar kultūrinius ryšius su Sąjungos valstybėmis narėmis;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.	Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus. Technologijų neutralumas yra esminė išankstinė efektyvios inovacijų politikos sąlyga.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.	Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir specialias paramos ir kompensavimo užtikrinimo programas bei priemones pagal regioninę ir sanglaudos politiką.
Pagrindimas
Siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo, programa „Horizontas 2020“ ir Sąjungos finansavimo programos, ypač Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) ir struktūriniai fondai, kurie taip pat turėtų atsižvelgti į specialias programas ir priemones, turėtų papildyti viena kitą.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vykdomos taikant skaidrias lėšų paskirstymo procedūras ir, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą, lėšos gali būti skiriamos naudojantis konkurencingais kvietimais teikti pasiūlymus arba, jei pagrįsta, skiriamos tiesiogiai.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) priemonės, atitinkančios ES politikos prioritetus;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 14 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;	b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai, tvarus turizmas ir bioekonomika;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 17 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.	Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose, ypač atokiausiuose regionuose, atsižvelgiant į specifines regionų charakteristikas, nurodytas SESV 174, 349 ir 355 straipsniuose.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 2 skirsnio 1 punkto 1.3 papunkčio 1.3.3 papunkčio e punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą.	Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą, taip pat ekologiško turizmo ir tvaraus turizmo istorinio, kultūrinio, pramoninio ir gamtos paveldo maršrutų tinklo gerinimą.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 2 punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai, tvarus turizmas ir bioekonomika;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 2 punkto 2.3 papunkčio c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) Tikslas – gerinti tinklų kūrimą ir informaciją panaudojant Europos ekologiško ir tvaraus turizmo potencialą, taip geriau apsaugant kultūrinį, istorinį, pramoninį ir gamtos paveldą.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 3 punkto 3.2 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.	Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys. Atokiausių regionų atveju reikėtų apsvarstyti paskatų teikimo galimybę siekiant, kad jie galėtų vystyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip panaudoti savo alternatyvios energijos potencialą, mažindami savo priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos	4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.1 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir nenutrūkstamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, ekonomikos ir visuomenės poreikius.	Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, klimatui ir aplinkai nekenksmingą, saugią, ir suderinamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, vartotojų, darbininkų ir tarnautojų, ekonomikos, taip pat visuomenės poreikius.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.1 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europa didėjančius savo piliečių judumo poreikius turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos, kartu išlaikant didelį efektyvumą ir judumą.	Europa kintančius savo piliečių judumo poreikius, kuriuos suformavo nauji demografiniai bei socialiniai iššūkiai ir teritorinė sanglauda, turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos ir kitų rūšių iškastinio kuro, kurio didelė dalis tiekiama iš trečiųjų šalių, kartu išlaikant didelį efektyvumą ir judumą ir nedidinant jau izoliuotų regionų, visų pirma atokiausių regionų, nutolimo.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.1 papunkčio trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto sistemą, diegiant naujausius transporto mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, saugesnes ir išmanesnes transporto sistemas.	Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto, įskaitant viešąjį transportą, sistemą, diegiant naujausius transporto mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, saugesnes ir išmanesnes transporto sistemas, taip pat investicijomis į naujovišką visų transporto rūšių infrastruktūrą.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.1 papunkčio 3 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Transporto srities moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriais naudojantis kuriamos technologijos ir sistemos, kaip antai Europos traukinių valdymo sistema (ETCS) ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), skirtos tarpvalstybinėms kliūtims pašalinti, privalo prisidėti siekiant sukurti bendrą Europos transporto zoną. Technologijos ir sistemos, sudarančios geresnes Sąjungos piliečių judumo sąlygas, pvz., kelionių įvairiarūšiu transportu Europoje planavimo sistema, turi būti remiamos ir įgyvendinamos visoje Europoje.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.	Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, didinant judumą visoje Europoje ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Integruotoje Europos bendrojoje rinkoje jis užtikrina žmonių ir prekių judumą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba kartu sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.	Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Mažindamas Europos regionų izoliaciją visais lygmenimis, jis užtikrina teritorinę sanglaudą ir žmonių ir prekių judumą, taip pat atvirą ir integracinę visuomenę, būtiną siekiant integruotos Europos bendrosios rinkos. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba kartu sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP ir užtikrina maždaug 13 mln. darbo vietų. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Ekonomikos atkūrimo strategijos ir gamybinių praktinių žinių skatinimo tikslais Europai būtina labiau įsipareigoti remti visus transporto sektorius, atsižvelgiant į jų ekonominę ir technologinę svarbą.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės vieną transporto rūšį keisti kita jo rūšimi ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja saugios ir patikimos transporto sistemos. Transporto tvarumas mieste yra susijęs su konkrečiais uždaviniais.	Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės pereiti prie tvaresnių rūšių transporto ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja visiems prieinamos, saugios ir patikimos transporto sistemos. Miestuose kyla konkrečių uždavinių siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir transporto tvarumo bei judumo pusiausvyros.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelius dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje pateks į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei pasidarys nebepakeliami. Numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO2 kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.	Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelis dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje galėtų patirti didelių spūsčių problemą su pražūtingomis pasekmėmis ekonomikai ir visuomenei. Numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO₂ kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio 3 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Svarbiausia remti ir vystyti naujoviškas transporto ir judumo paslaugų teikimo koncepcijas, iš esmės gerinant ekologišką logistiką ir judumo valdymą. Nauji gamybos, atsargų saugojimo ir prekių pristatymo metodai, taip pat efektyvesnis ir racionalesnis atsakas į judumo poreikius ir komunikacijos priemonių naudojimas, sudarytų galimybes visuomenei keistis ir mažiau eikvoti su transportu ir judumu susijusių paslaugų srityje. Reikėtų susieti transporto išvengimo politiką ir įdarbinimą.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, susijusias su politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. beveik pasiekti, kad keliuose nebežūtų žmonės.	Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, susijusias su politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, taip pat 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį. Siekiant iki 2050 m. įgyvendinti šiuos tikslus, būtina laikotarpiu iki 2020 m. numatyti tikslesnes ir konkretesnes nuostatas. Visų pirma reikia labai sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (nuo 2009 m. lygio). Šis išmetamų teršalų sumažinimas bus nustatytas kiekvienos rūšies transportui siekiant įgyvendinti 20-20-20 tikslus. Moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat privalo skatinti iki 2020 m. į vidaus sąnaudas įtraukti išorės išlaidas, gerokai sumažinti su transporto spūstimis ir avarijomis susijusias sąnaudas, taip pat ryžtingai ieškoti galimybių išspręsti kelių saugumo problemas norint iki 2050 m. pasiekti, kad Europos keliuose nebežūtų žmonės, ir, atsižvelgiant į šį tikslą, iki 2020 m. perpus sumažinti kelių įvykiuose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių. Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija ragina šiuos tikslus pasiekti įgyvendinant naujovišką, tvarią ir veiksmingą transporto politiką.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms, infrastruktūrai ir eismo valdymui skirtų naujų technologijų kūrimo ir jų bei inovacinių sprendimų diegimo spartinimas yra pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.	Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms skirtų ir darnų infrastruktūros vystymą ir eismo valdymą užtikrinančių naujų technologijų bei inovacinių sprendimų kūrimo ir darnaus jų diegimo spartinimas yra pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią, saugesnę ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais. Taip pat itin svarbu remti jau surastus sprendimus, kuriant veiksmingas, išmanias, sąveikias ir tarpusavyje susietas sistemas, skirtas remti programas SESAR, Galileo, EGNOS, GMES, ERTMS, RIS, SafeSeaNet, LRIT ir TSI. Taip pat derėtų vykdyti e. saugumo, e. skambučio ir panašias iniciatyvas.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 4 punkto 4.2 papunkčio šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus, kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę, , kuriose būtina taikyti europines sąveikias transporto sistemas arba kuriose pastangas telkiant tarptautiniu lygiu galima sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.	Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus, kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę, kuriose būtina taikyti visos Europos transporto sistemas, modernius varomosios jėgos ir galios šaltinius, sąveikias transporto sistemas arba įvairiarūšę infrastruktūrą, arba kuriose pastangas telkiant tarptautiniu lygiu galima pašalinti silpnas transporto sistemos vietas (pvz., mažas inovacijų, susijusių su ES-12 infrastruktūra, lygis) ir sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus, taip pat atlikti sunorminimą, ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, aprėpiančias visą inovacijų grandinę. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demonstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir naujoviškas pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotąsias šalis ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.	Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, aprėpiančias visą inovacijų grandinę ir laikosi integruoto inovacinių sprendimų požiūrio: nuo transporto priemonių inovacijų iki infrastruktūrų, taip pat iki transporto sistemų inovacijų. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demonstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir naujoviškas pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotąsias šalis ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.2 papunkčio aštunta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir geriau integruota transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.	Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir geriau integruota patikima transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų dalyvaujama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“. Taip pat bus imtasi priemonių siekiant užtikrinti sąsają su kitomis šių programų dalimis, ypač įsteigiant „Žinių ir inovacijų bendriją“ (ŽIB) siekiant judumo miestuose ir pažangiųjų miestų.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Aplinką tausojantis ir taupiai išteklius naudojantis transportas	a) Aplinką tausojantis ir taupiai išteklius naudojantis bei piliečių sveikatai nekenkiantis transportas
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, didinant gamtinių išteklių naudojimo transporto sektoriuje efektyvumą ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.	Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, taip pat visuomenės sveikatai, didinant gamtinių išteklių naudojimo transporto sektoriuje kokybę, našumą ir efektyvumą ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu įvairinant kuro tiekimo šaltinius.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, transporto priemonių efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos elektra varomų automobilių ir mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių kūrimą ir pateikimą rinkai, šiam tikslui kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą; pakaitinių degalų bei inovacinių ir gerokai efektyvesnių traukos sistemų galimybių ištyrimui ir išnaudojimui, įskaitant degalų infrastruktūrą; infrastruktūros naudojimo optimizavimui, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą; ir paklausos valdymo naudojimo bei viešojo ir nevariklinio transporto naudojimo, visų pirma miestuose, didinimui.	Visų pirma vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, visų rūšių transporto priemonių energijos naudojimo efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių (pvz., elektrinių, hibridinių ir vandeniliu varomų transporto priemonių, ne vien tik automobilių, bet ir elektrinių dviračių, tramvajų ir traukinių) ir susijusios infrastruktūros kūrimą ir pateikimą rinkai, šiuo tikslu kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą ir geležinkelio, vandens ir oro transporto priemonėse naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat būtina parengti atliekų tvarkymo politiką, susijusią su šiomis inovacijomis.
	Be to, reikia skatinti visas naujoves, kuriomis siekiama, kad visų rūšių transportas išmestų labai mažai teršalų arba jų visai neišmestų, įskaitant didžiulio pakaitinių ir tvarių degalų potencialo kūrimą ir panaudojimą, taip pat inovacinių ir kur kas efektyvesnių traukos sistemų kūrimą, kuro sistemų, transporto priemonių svorio ir aerodinamikos optimizavimo darbą, ir infrastruktūrą, ir infrastruktūros naudojimo, šiuo tikslu naudojantis intelektinėmis transporto sistemomis ir išmaniąja įranga, optimizavimą; Svarbu didinti viešojo ir nevariklinio transporto naudojimą ir įvairių rūšių transporto judumo grandinės (ėjimas ir važiavimas dviračiu, vieni kitų pavežimas automobiliais, bendras naudojimasis automobiliais ir viešasis ir kolektyvinis judumas), visų pirma miestuose.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Galiausiai, per daugelį metų įrodyta, kad variklinių transporto priemonių išmetami teršalai daro poveikį žmonių sveikatai. Taigi taršos sveikatai žalingomis dalelėmis mažinimas turėtų ir toliau išlikti vienas iš Europos Sąjungos prioritetinių transporto srities tikslų. Taigi būtina vykdyti šią politiką, ypač telkiant dėmesį į alternatyvaus kuro kūrimą. Taip pat labai svarbu investuoti į novatoriškus sprendimus, skirtus akustinei taršai ir juntamai vibracijai mažinti. Alternatyvaus kuro ir inovacinių sprendimų, skirtų akustinei taršai ir juntamai vibracijai mažinti, tobulinimas padės riboti žalingų teršalų išmetimą ir pagerinti visuomenės gerovę.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Reikia nustatyti požiūrį ir sprendimus, skirtus naujoviškai, skaidriai ir moderniai organizuoti miesto judumą atsižvelgiant į demografinius visuomenės pokyčius, ir kartu teikti pasiūlymus dėl įvairių rūšių transporto bendro naudojimo miestuose, įskaitant nemotorizuotą transportą ir ryšius su tinklu.
Pagrindimas
Šis pakeitimas turėtų būti įtrauktas į naują dalį, kurią 18 pakeitime siūlė įrašyti pranešėja ir kurioje pristatoma nauja, miestų judumui ir pažangiesiems miestams skirta Žinių ir inovacijos bendrija (ŽIB).
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 4 punkto 4.3 papunkčio a punkto 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Taigi taršos sveikatai žalingomis dalelėmis ir akustinės taršos mažinimas turėtų ir toliau išlikti vienu iš prioritetinių Europos Sąjungos tikslų transporto srityje. Taigi būtina vykdyti šią politiką, ypač sutelkiant dėmesį į alternatyvaus kuro, infrastruktūros ir išmaniosiomis technologijomis paremtų transporto sistemų kūrimą.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu diegiant naujoviškas, nenurūkstamas, integracines, saugias, patikimas ir atsparias transporto sistemas.	Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu naujoviškai diegiant darnias, įvairiarūšes, integracines, prieinamas, saugias ir patikimas transporto sistemas, nepamirštant kokybiškos, novatoriškos ir įvairiarūšės infrastruktūros.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu remiant integruotą ir visiškai įvairiarūšį transportą nuo durų iki durų, jo infrastruktūrą ir logistiką; transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos ir suderinamumo gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, visų pirma šalinant silpnas vietas (t. y. mažą infrastruktūros inovacijų lygį didelėje Europos dalyje, taip pat regionų ir mažo masto aviacijos trūkumą) ir skatinant vartotojų transportą, remiant integruotą transportą nuo durų iki durų ir logistiką; pažangių transporto taikomųjų programų ir sistemų, skirtų eismo valdymui, integruotoms bilietų sistemoms, kelionės informacijai ir apmokėjimui, vystymui; kelių infrastruktūros pritaikymui prie neapsaugotų kelių naudotojų ir senėjančios visuomenės reikmių privalumų, kuriuos pažangiosios vairavimo pagalbos sistemos (PVPS) ir bendradarbiavimo sistemos gali teikti infrastruktūros saugumo valdymui, nustatymui; taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui (t. y. ryšių tarp infrastruktūros, kelių valdytojų ir transporto priemonių gerinimui diegiant pažangias sistemas, taip pat plečiant supratimą apie eismo dalyvių elgesį, kad būtų galima priimti geresnius technologinius sprendimus transporto priemonės viduje ir pagerinti pirminę ir antrinę kelių saugos prevenciją, kuriant kelių naudotojams pažangiosios vairavimo pagalbos sistemas (PVPS), skiriant dėmesio didelėms rizikos grupėms, pvz., vairuojantiems dvirates transporto priemones, dviratininkams, pėstiesiems) ir saugumui kylančių grėsmių poveikio (t. y. kuriant patikimas sistemas, skirtas grėsmei aviacijoje nustatyti, ir registravimo prietaisus, skirtus jūrų transporto saugumui užtikrinti) mažinimui.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) Reikia atsižvelgti į saugumo poreikius tam, kad būtų išlaikyta pažangiomis technologijomis paremtų sprendimų ir kitų sprendimų pusiausvyra, įskaitant pažangų kelių planavimą ir naujas vykdymo užtikrinimo technikas ir technologijas.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) Komisija turėtų skatinti valstybes nares sekti įprastinį eismą taikant veiklos rodiklių rinkinį.
Pagrindimas
ES jau renka duomenis apie avarijų baigtį ir įvykių aplinkybes. Vis dėlto nepakanka vertinti šalies rezultatus remiantis vien tik susidūrimų rezultatais, rodiklių turi būti daugiau.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio b c punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) Saugus pėsčiųjų ir dviračių eismas turėtų būti vienas iš saugaus valdymo, paremto naujų inovacinių požiūrių moksliniais tyrimais ir jų vystymu, tikslų.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio c punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius.	Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius didėjančio poreikio ieškoti inovacinių transporto sprendimų, ypač augančios ekonomikos šalyse, sąlygomis. Didėjant konkurencijai, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus prisidedama prie Europos transporto sektoriaus augimo ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo, sudarant sektoriui galimybes išlikti pirmaujančioje vietoje technologijų srityje ir mažinti esamų gamybos procesų sąnaudas.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio c punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos naujoviškų transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas.	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama naujos kartos naujoviškų transporto priemonių ir transporto sistemų kūrimui ir naujų koncepcijų bei konstrukcijų, skirtų būsimosioms transporto priemonėms sukurti, rengimo darbui, siekiant jas sukurti. Be to, būtina kurti išmanias kontrolės sistemas, sąveikius standartus, išmaniąsias transporto paslaugas, išmaniąsias įvairiarūšes infrastruktūras ir efektyvius gamybos ir perdirbimo procesus, sutrumpinti kūrimo trukmę ir sumažinti su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I Priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) Pažangioji logistika
	Šios logistikos tikslas – suderinti naujus didėjančio vartojimo modelius su veiksminga išteklių tiekimo grandinės ir optimalaus paskutinio krovinio pristatymo etapo sistema.
	Vykdant veiklą siekiama geriau suvokti naujų ir būsimų vartojimo modelių poveikį, taip pat jų poveikį miesto krovinių pristatymo logistikai, eismui ir spūstims; kurti naujas IT ir logistikos valdymo priemones tobulinant realiojo laiko informacijos sistemas; valdyti krovinių srautus, sekti ir nustatyti krovinių buvimo vietą, integraciją ir komunikaciją transporto priemonėse ir su infrastruktūra; plėtoti netradicines prekių paskirstymo sistemas; priimti konkurencingus įvairiarūšio vežimo sprendimus dėl tiekimo grandinės ir logistikos platformų siekiant pagerinti krovinių srautus.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio d punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes, o politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstų duomenų bei analizių.	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes, o politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstų duomenų bei analizių. Taip pat siekiama suprasti transporto ir judumo sektoriaus liberalizavimo poveikį, pvz., poreikį geriau suprasti geležinkelio liberalizavimo poveikį paslaugų kokybei, aplinkai ir socialiniams darbuotojų interesams. Planuojant transporto politiką daugiau dėmesio derėtų skirti tvarumo tikslų ir visuomenės poreikių derinimui tam, kad, be kita ko, būtų išvengta socialinės nelygybės, susijusios su judumu, ir būtų pagerinta pažeidžiamų naudotojų padėtis.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio d a punkto (naujo) įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) Žinių ir inovacijos bendrija siekiant judumo miestuose ir išmaniųjų miestų
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio d a punkto (naujo) pirma pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Vis labiau urbanizuotoje Europos visuomenėje judumas miestuose yra svarbus būsimų dešimtmečių uždavinys. Šį uždavinį svarbu išspręsti ne tik ekonomikos ir užimtumo, bet ir miesto gyventojų gyvenimo kokybės aspektu.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio d a punkto (naujo) antra pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Todėl žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) judumo miestuose klausimu sukūrimas yra labai svarbus ir turėtų būti skatinamas. Šioje ŽIB dalyvaujančios mokymo įstaigos, mokslinių tyrimų centrai ir įmonės turėtų veikti siekdamos sukurti tvarų judumą, pagrįstą veiksmingomis keleivinio ir krovininio transporto logistikos grandinėmis miestų zonose ir aglomeracijose. Tikslas – mažinti eismo intensyvumą, avarijų skaičių, oro taršą ir triukšmą bei stiprinti vidaus rinką.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 4 punkto 4.3 papunkčio d a punkto (naujo) trečia pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Vystant judumą miestuose ir kuriant išmanųjį transporto tinklą turėtų būti įmanoma pakeisti transporto naudotojų elgesį, teikiant pirmenybę tvariam judumui ir tvarioms transporto rūšims. Taigi svarbu vystyti pėstiesiems ir dviratininkams saugias infrastruktūras, ypač miestuose ir tarp miestų, taip pat stiprinti transporto paslaugų sąveikumą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011) 0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Nathalie Griesbeck 19.12.2011
Svarstymas komitete	10.7.2012	17.9.2012
Priėmimo data	18.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdi Cristiano Allam, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Erik Bánki, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Joseph Cuschieri, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Marian-Jean Marinescu, Mike Nattrass, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Spyros Danellis, Nathalie Griesbeck, Zita Gurmai, Anna Rosbach, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Isabella Lövin

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (4.10.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020)
(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pasiūlymas dėl reglamento „Horizontas 2020“ yra kokybiškas teisinis pagrindas, kuriame atsižvelgiama į Europos Sąjungos mokslo ir mokslinių tyrimų poreikius, kartu šiuo pagrindu užtikrinama tam tikro lygmens sąveika su sanglaudos politika.

Pakeitimuose daugiausia dėmesio skiriama veiklai, kuria siekiama paskatinti regionų, miestų ir vietos bendruomenių vystymąsi ir dalyvavimą ir kuri nepakankamai atspindėta pasiūlyme, nors Komisija ir ragino valstybes nares įtraukti šią veiklą į savo kito programavimo laikotarpio mokslinių tyrimų veiksmų programas.

Programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti labiau atsižvelgiama į ES geografinę įvairovę ir ji turėtų remti mokslinių tyrimų iniciatyvas valstybėse narėse, nes tai sustiprintų mokslo ir mokslinių tyrimų regioninę dimensiją. Atsižvelgiant į tai, reikėtų stiprinti teritorinį ir tarpvalstybinį aspektus.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į vieną konkretų klausimą, susijusį su mokslo darbuotojų asmeninėmis išlaidomis ir jų dalyvavimu tarptautinėse mokslinių tyrimų grupėse; šių aspektų požiūriu regionai labai skiriasi ir dėl to kyla kliūčių tam tikriems regionams, ypač regionams, kurie mažiau išsivystę.

PAKEITIMIA

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;	(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslininkai tyrėjai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjungos regionai atskirai ir Sąjunga kaip visuma taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę, viešojo sektoriaus tyrimų ir inovacijų agentūras, socialinės ekonomikos įmones ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;
Pagrindimas
Kai kuriose valstybėse narėse mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla vykdoma partnerystėje su viešojo sektoriaus institucijomis, tačiau joje nedalyvauja universitetai arba akademinės įstaigos. Šiuo pakeitimu patikslinama, kad reglamentas taip pat apima mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą. Be to, svarbu leisti dalyvauti socialinės ekonomikos partneriams, ypač socialinių naujovių srityje.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(19a) Europos regioninės ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinant veiksmingą Sąjungos finansinių priemonių koordinavimą. Jos turėtų ypač skatinti programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąsajas, atsižvelgiant į regionų inovacijų strategijas, pagrįstas pažangiąja specializacija. Regionai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį platinant ir įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ rezultatus, suteikdami papildomas finansavimo galimybes, įskaitant viešojo sektoriaus sutartis;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;	(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, programa „Horizontas 2020“ turėtų būti remiama plataus masto informavimo kampanija, skirta piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, skatinami moksliniai tyrimai ir inovacinė veikla mažesniuose universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;
Pagrindimas
Panaudoję pažangiosios specializacijos pranašumus, daugelis mažesnių Europos universitetų šiuo metu tapo kompetencijos centrais. Jie jokiu būdu neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;	(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumas Sąjungoje ir kuriamos naujos darbo vietos šioje srityje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;	(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi žmogaus teisių ir pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojant mokslinių tyrimų veiklą turėtų būti paisoma valstybių narių teisės aktų nuostatų ir papročių. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;	(25) reikėtų atkreipti dėmesį į didelius valstybių narių nacionalinių teisės aktų skirtumus, susijusius su moksliniais tyrimais, kuriems naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embriono kamieninės ląstelės. Dėl Sąjungos mokslinių tyrimų politikos neturėtų būti suderinti valstybių narių teisės aktai. Komisija turėtų priminti savo pareiškimą dėl 7-osios bendrosios programos, t. y., kad ji toliau laikysis dabartinės praktikos ir neteiks Reguliavimo komitetui pasiūlymų dėl projektų, kuriuos vykdant naikinami žmogaus embrionai, įskaitant dėl kamieninių ląstelių įsigijimo¹. Šis įsipareigojimas turėtų būti įrašytas į šį reglamentą tam, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir nuoseklumas;
	__________________
	¹Komisijos pareiškimo dėl 6 straipsnio, pridėto prie 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos, 12 punktas (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama, sudarant regionines partnerystes, glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos fondais, kaimo plėtros, jūrų ir žuvininkystės politika, kuriems taikomas Bendrų nuostatų reglamentas, – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas. Sąveika neturėtų apsiriboti vien tik papildomu projektų finansavimu, turint omenyje tai, kad profesinių ryšių puoselėjimas ir pajėgumų stiprinimas, o ypač patirties perdavimas, galėtų būti reikšminga sąveikos forma. Atitinkamas suderinimas su sanglaudos politikos fondais ir suderinti veiksmai padėtų sumažinti tyrimų ir inovacijų spragą Europos Sąjungoje atsižvelgiant į konkrečias regionų charakteristikas, nurodytas SESV 174, 349 straipsniuose ir 355 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;	(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos lygmens programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;
Pagrindimas
Kai kuriose valstybėse narėse mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla vykdoma partnerystėje su viešojo sektoriaus institucijomis, tačiau joje nedalyvauja universitetai arba akademinės įstaigos. Šiuo pakeitimu patikslinama, kad reglamentas taip pat apima mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklą.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(28a) Komisija turėtų skatinti regiono suinteresuotas šalis rengti strategijas regiono lygmeniu, kuriose Sąjungos lygmeniu būtų derinamos esamos viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimo formos. Šioms strategijoms turėtų būti pritaikyta veikla pagal „Horizontas 2020“, nes itin svarbu, kad sudarant ir panaudojant fondus bei kuriant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas labiau dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 28 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(28b) programa „Horizontas 2020“ privalo turėti svarų teritorinį ir tarpvalstybinį aspektą. Pagal šią programą turėtų būti užtikrinami Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos politikos ir regioninių bei vietos veikėjų, įgyvendinančių šią politiką vietose, mainai;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.	Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo ir viešojo sektorių investicijas, kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.	Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ ne mažesnį kaip 3,64 proc. viso biudžeto įnašą, kaip nustatyta II priede.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.	2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus, su sąlyga, kad jos buvo parengtos konsultuojantis su daugeliu ekspertų ir suinteresuotų subjektų.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, mokslinių tyrimų apie Europos teisines sistemas plėtrai, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, etikos požiūriu atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui, kad moksliniai tyrimai ir inovacinė veikla galėtų būti taip pat vykdoma mažesniuose universitetuose ir regioniniuose mokslinių tyrimų centruose, ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui, taip pat technologinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimui.
Pagrindimas
Panaudoję pažangiosios specializacijos pranašumus, daugelis mažesnių Europos universitetų šiuo metu tapo kompetencijos centrais. Jie jokiu būdu neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	15a straipsnis
	Mokslininkų tyrėjų karjera
	Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/2013 [Dalyvavimo taisyklės], kuriuo prisidedama prie bendrosios rinkos mokslininkams tyrėjams kūrimo ir mokslininkų tyrėjų karjeros propagavimo ir patrauklumo didinimo visoje Sąjungoje Europos mokslinių tyrimų erdvės srityje atsižvelgiant į daugelio programa remiamų veiksmų tarptautinį pobūdį.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.	Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus ir specialias paramos ir kompensavimo programas bei priemones pagal regioninę ir sanglaudos politiką. Struktūrinių fondų ir programos „Horizontas 2020“ tarpusavio sąsajos ir papildomumas turėtų paskatinti regiono subjektus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuje dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ ir skleisti dalyvavimo rezultatus regioninėje rinkose ir už jos ribų. Svarbus šių sąsajų aspektas yra skatinti nacionalinių ir regioninių subjektų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangias specializacijos strategijas ir tikslą sudaryti sąlygas pažangumui siekti, kuris turėtų būti pagrindinis aspektas. Kuriant minėtas sąsajas atsižvelgiama į konkrečias veiklos, vykdomos už programos ribų, aplinkybes, ypač kiek tai susiję su šiam bendradarbiavimui skirta paramos suma, kaip apibrėžta Bendrų nuostatų reglamente.
Pagrindimas
Siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo programa „Horizontas2020“ ir Sąjungos finansavimo programos pagal struktūrinius fondus, įskaitant specialias programas ir priemones, turėtų papildyti viena kitą.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.	1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti didesnį privataus sektoriaus ir ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir jiems daromam inovaciniam poveikiui.
	Tai būtų:
	a) pagalba visais mokslinių tyrimų ciklo etapais, nuo prototipo iki visiško įgyvendinimo, siekiant, kad MVĮ galėtų panaudoti savo mokslinių tyrimų potencialą,
	b) specialios paramos teikimas derybose dėl intelektinės nuosavybės teisių atviruose inovacijų projektuose,
	c) paramos priemonių teikimas siekiant pagelbėti, kai vėluojama išmokėti išmokas, nes grynųjų pinigų srautai ir toliau lieka svarbiausias MVĮ rūpestis,
	d) paramos priemonių teikimas MVĮ informuotumo didinimo veiklai.
	Privataus sektoriaus ir ypač MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas turi būti vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Konkrečių veiksmų imamasi Konkrečių veiksmų imamasi siekiant konkretaus tikslo „„Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.	2. Konkrečių MVĮ skirtų veiksmų turi būti imamasi siekiant konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai inter alia specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.	3. Taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją didelė bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto dalis turi tekti MVĮ. Tikimasi, kad privačiojo sektoriaus paramos gavėjai gaus didelę viso programai „Horizontas 2020“ skirto biudžeto dalį.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius. Tai turėtų būti daroma remiant tinklus, regionų, miestų ir kitų suinteresuotų subjektų, įskaitant kultūros, mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigas, bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms.	Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms, kuriose tinkamais atvejais gali dalyvauti Europos Sąjungos regionai ir miestai.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės.	b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės ir kuriose dalyvauja vietos ar regiono lygmens valdžios institucijos.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.	1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą, MVĮ ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 skirsnio 2 punkto 2.1 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.	Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes. Todėl pažangiosios specializacijos platformoms tenka pagrindinis vaidmuo, ypač tinklų kūrimo ir plėtros, keitimosi informacija, porinių projektų ir paramos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai požiūriu.
Pagrindimas
Pažangiosios specializacijos platformos vaidina labai svarbų vaidmenį keičiantis informacija, vykdant tarpdalykį bendradarbiavimą ir, naudojant naujovišką praktiką, nustatant daugialypius mokslinių tyrimų tikslus.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 2 skirsnio 1 punkto 1.3 papunkčio 1.3.3 papunkčio e punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą.	Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti su naujoviškomis medžiagomis susijusias naujas verslo galimybes. Mechanizmų, kuriais kenkiama kultūros paveldui, vertinimas ir suvokimas. Pažangių metodų ir technologijų plėtra kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo tikslais. Istorinių vietovių ir miestų kultūros paveldo įtraukimo ir jų racionalaus valdymo užtikrinimas.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 2 punkto pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, vandens, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai, akvakultūra, bioekonomika, bioekonomika ir biologinės įvairovės apsauga
Pagrindimas
Gamtinis išteklius vanduo, akvakultūra ir biologinės įvairovės apsauga yra susijusios sritys, kurias reikia įtraukti į prioritetų sąrašą.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 5 punkto 5.1 papunkčio penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, grąžinamąjį perdirbimą ir pakaitalų taikymą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau žaliavas tiekti Sąjungai darosi vis sunkiau. Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai. Be to, Sąjunga kol kas turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas ir gavyba riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos, be to, trukdo padidėjusi pasaulinė konkurencija. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys.	Tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas, įskaitant jų žvalgymą, gavybą, perdirbimą, pakartotinį naudojimą, grąžinamąjį perdirbimą ir pakaitalų taikymą, yra esminis modernių visuomenių ir jų ekonomikos veikimo požymis. Europos sektoriai, pvz., statybos, chemijos, automobilių, kosmoso, mašinų gamybos ir įrangos, kurie sukuria bendrą pridėtinę 1,3 trilijono EUR vertę ir kuriuose dirba apie 30 mln. darbuotojų, negali veiklos vykdyti be žaliavų. Tačiau žaliavas tiekti Sąjungai darosi vis sunkiau. Sąjunga turi vertingų mineralinių iškasenų, kurių žvalgymas ir gavyba riboti, nes nesukurtos reikiamos technologijos ir transporto infrastruktūra. Kadangi žaliavos svarbios užtikrinant Europos konkurencingumą, jos ekonomikai ir jų naudojimui kuriant naujoviškus produktus, todėl tvarus žaliavų tiekimas ir tausus žaliavų naudojimas yra svarbiausias Sąjungos uždavinys . Europos žaliavų šaltinių, kurie dažnai yra geografiškai atokiose vietovėse, prieinamumas išlieka pramonės, kuri priklauso nuo patikimo tokių žaliavų tiekimo, problema. Be to, Sąjunga labai priklauso nuo strategiškai svarbių žaliavų importo; jų tiekimui nerimą keliančia sparta poveikį daro rinkos veikimo sutrikimai.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 skirsnio 5 punkto 5.3 papunkčio c punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai ir nedarant žalos aplinkai žvalgyti, išgauti, apdirbti, pakartotinai naudoti ir atgauti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; tvaraus žaliavų tiekimo ir jų naudojimo skatinimui; pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai; ir visuomenės informuotumo apie žaliavas ir su jomis susijusių įgūdžių gerinimui.	Siekiama išplėsti žinias apie žaliavas ir parengti naujoviškus sprendimus, leisiančius ekonomiškai veiksmingai ir nedarant žalos aplinkai žvalgyti, išgauti, apdirbti, pakartotinai naudoti ir atgauti žaliavas bei jas pakeisti ekonomiškai priimtinais ir aplinkai mažesnį poveikį darančiais pakaitalais. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: žinių apie žaliavų prieinamumą gilinimui; tvaraus žaliavų tiekimo ir jų naudojimo skatinimui; pakaitalų svarbiausioms žaliavoms paieškai; visuomenės informuotumo apie žaliavas ir su jomis susijusių įgūdžių gerinimui; steigti regionines ir nacionalines grupes žaliavų srityje ir jas skatinti; spręsti pramonės jungčių su žaliavų šaltiniais logistikos klausimus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Oldřich Vlasák 26.1.2012
Priėmimo data	18.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Victor Boştinaru, John Bufton, Alain Cadec, Ryszard Czarnecki, Francesco De Angelis, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ivars Godmanis, Karin Kadenbach, Andrey Kovatchev, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Derek Vaughan

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (12.7.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentė: Sandra Kalniete

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referentė teigiamai vertina Komisijos sukurtą programą „Horizontas 2020“, nes, jos įsitikinimu, ją įgyvendindama Europos Sąjunga (ES) galės įveikti skolų krizę ir, stiprindama savo konkurencingumą, atkurti augimą.

Remiantis programa „Horizontas 2020“, pirmą kartą pagal vieną programą kartu bus numatytas finansavimas ES moksliniams tyrimams ir naujovėms. Pagal programą „Horizontas 2020“ siekiama naudotis moksliniu inovacinių produktų ir paslaugų pripažinimu, kurio pagrindu būtų kuriamos verslo galimybės ir gerinamas žmonių gyvenimas. Vadovaujantis ja siekiama supaprastinti taisykles ir taikymo procedūras ir taip sumažinti biurokratinę naštą, kad būtų galima pritraukti daugiau mokslininkų ir inovacinių įmonių.

Programa „Horizontas 2020“ įsigalios 2014 m. sausio mėn., jos biudžetas laikotarpiu iki 2020 m. sudarys 87,74 mlrd. eurų. Ji padalinta į tris stambias dalis: 1. „Pažangus mokslas“; 2. „Pirmavimas pramonės srityje“; 3. „Visuomenės uždaviniai“. Nuomonės referentė mano, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas didžiausią dėmesį turėtų skirti trečiajai daliai, pagal kurią sprendžiami būtent su žemės ūkiu susiję klausimai. Trečioji dalis padalinta į šešias sritis:

a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė (9,07 mlrd. eurų),

b) maisto sauga, tvarus žemės ūkis, jūros ir jūrininkystės moksliniai tyrimai, bioekonomika (4,69 mlrd. eurų),

c) saugi, švari ir efektyvi energija (6,53 mlrd. eurų),

d) pažangus, ekologiškas ir integruotas transportas (7,69 mlrd. eurų),

e) klimato kaita, išteklių efektyvumas ir žaliavos (4,31 mlrd. eurų),

f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė (4,31 mlrd. eurų).

Nuomonės referentė pabrėžia, kad mokslininkai turi aktyviai bendradarbiauti su ūkininkais maisto saugos ir tvaraus žemės ūkio srityje, ypač diskutuojant dėl mokslinių tyrimų prioritetų, kad naujus atradimus būtų galima panaudoti tikrovėje. Taip pat svarbu, kad į šias diskusijas būtų įtrauktos nevyriausybinės organizacijos.

Nuomonės referentė teigiamai vertina tai, kad, palyginti su Septintąja bendrąja programa, gerokai padidintas biudžetas su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams.

Nuomonės referentė, atsižvelgdama į Europoje ir pasaulyje didėjančią maisto paklausą, norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į būtinybę skatinti mokslinius tyrimus maisto eikvojimo mažinimo srityje. Svarbu daug veiksmingiau naudoti gamtinius išteklius.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete keičiantis nuomonėmis dėl programos „Horizontas 2020“ buvo pažymėta, kad būtina riboti biurokratinę pagal ją numatytų procedūrų naštą. Nuomonės referentės manymu, savo pasiūlyme Komisija iš esmės apribojo biurokratinę naštą ir dėl to palengvėjo paraiškų teikimo procedūra.

Apskritai nuomonės referentė mano, kad pasiūlymas subalansuotas ir labai gerai parengtas. Nuomonės referentė ragina kolegas sumaniai atsižvelgti į šio pasiūlymo peržiūrą ir tikisi, jog programa įsigalios 2014 m. sausio 1 d., kad per ateisiančius naujuosius metus ja naudojantis būtų paskatinti nauji mokslininkų atradimai, kurie padidintų bendrą Europos konkurencingumą.

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;	(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų bei jų rezultatų, kaip pagrindinių socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksnių, taikymo svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;	(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo ir ūkininkavimo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) pabrėžia, kad daugelis Sąjungos ūkių yra MVĮ ir kad šiuo metu neužtikrinamas pakankamas mokslinių tyrimų ir technologijų inovacijų bei Sąjungos teisės aktų, taikomų žemės ūkio produktams, suderinamumas, todėl Europos MVĮ vis sudėtingiau aktyviai taikyti technologijų naujoves. Norint užtikrinti, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti Sąjungos moksliniais tyrimais žemės ūkio srityje, teisės aktai turėtų būti atitinkamai pritaikyti, kad Europos ūkiuose būtų galima greičiau įdiegti ir veiksmingiau taikyti naujas technologijas;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones, taip pat pilietinę visuomenę aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;
Pagrindimas
Mokslinių tyrimų veikla svarbi ne tik mokslininkams, valdžios institucijoms ir įmonėms, bet ir pilietinei visuomenei.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;	(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės, tačiau jas įgyvendinant turi būti suteikta galimybė dalyvauti kitoms valstybėms narėms ir numatytos procedūros, kuriomis būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti naujoms šalims;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;	(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei atkurti ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama aktyviam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinami dalyvaujamieji moksliniai tyrimai, mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų bei jų rezultatų taikymo darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;	(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sinergija su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais, regioninės plėtros politika ir bendra žemės ūkio politika (visų pirma kaimo plėtros politika) – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;	(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, ypač su šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 32 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują kontrolės ir rizikos valdymo Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje koncepciją, ir paprašė iš naujo subalansuoti pasitikėjimą ir kontrolę bei rizikos ėmimąsi ir rizikos vengimą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu dalyviais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą paprastinimo srityje, reikia radikalesnės koncepcijos ir kad reikia atkurti rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą;	(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują koncepciją siekiant parengti faktais grindžiamą rizikos valdymo strategiją, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalį. Tuo metu Taryba paprašė iš naujo pasiekti pasitikėjimo ir kontrolės, taip pat rizikos ėmimosi ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu mokslininkais tyrėjais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą procedūrų paprastinimo srityje ir taip pademonstruoti Sąjungos pasitikėjimą mokslininkais tyrėjais bei paskatinti juos imtis rizikos, būtinos siekiant spartesnės mokslo ir technologijų pažangos, reikia radikalesnės koncepcijos;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.	Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų bei jų rezultatų taikymo veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) pramonės pirmavimas;	(b) pirmavimas pramonės ir ūkininkavimo srityse;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos, įskaitant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir kitomis pilietinės visuomenės grupėmis, ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.
Pagrindimas
Mokslinių tyrimų veikla svarbi ne tik mokslininkams, valdžios institucijoms ir įmonėms, bet ir pilietinei visuomenei.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 14 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;	(b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunkčio trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslo darbuotojus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslo darbuotojus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.	FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslininkus tyrėjus, mokslininkes tyrėjas ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų subjektų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslininkus tyrėjus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.1 papunkčio trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.	Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vienas bendrosios programos tikslų – veiksmingai skatinti lyčių lygybę ir integruoti lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, būtina remti aktyvesnį moterų dalyvavimą ir visapusišką jų galimybių panaudojimą mokslinių tyrimų sektoriuje.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto devinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.	Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daugiadalykės žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.2.3 papunkčio c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei.	Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei ir atsižvelgiant į atsargumo principą. Greta rizikos vertinimo atliekamas įvairių konkrečių nanotechnologijų taikymo galimybių socialinio priimtinumo vertinimas.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.4.1 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas padės užtikrinti Europos pramonės pirmavimą taikant šią didelio poveikio technologiją. Šia poziciją dar labiau sustiprintų integruotas saugos vertinimas ir bendrosios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.	Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas padės užtikrinti Europos pramonės pirmavimą taikant šią didelio poveikio technologiją. Šia poziciją dar labiau sustiprintų integruotas saugos vertinimas ir bendrosios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai, užtikrinant saugias taikymo gaires.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.4.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO₂ kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO₂). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.	Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos, taip pat žemės ūkio taikmenys, įskaitant pasėlių auginimą, kaip pradinį maisto gamybos vertės grandinės etapą, ir visa bioekonomika. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO₂ kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO₂). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.4.3 punkto b papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) Biotechnologijomis grindžiami pramoniniai procesai	(b) Biotechnologijomis grindžiami procesai ir produktai
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.4.3 punkto b papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.	Biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, statybos, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, žemės ūkio produktų gamybos ir maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.3 punkto b papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) Parama daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ	(b) Parama visų sričių, įskaitant žemės ūkį, MVĮ, atliekančioms daug mokslinių tyrimų
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.3 punkto c papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) MVĮ gebėjimo diegti inovacijas didinimas	(c) Visų sričių, įskaitant žemės ūkį, MVĮ gebėjimo diegti inovacijas didinimas
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.3 punkto d papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas ir konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių inovacijas diegiančioms MVĮ augti, šalinimas.	Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas ir konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių inovacijas diegiančioms MVĮ augti, įskaitant technologijų inovacijų ir Sąjungos teisės aktų suderinamumo trūkumo, ypač žemės ūkio srityje, šalinimas.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.	Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, įskaitant žmonių ir gyvūnų sveikatos sąsają, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis, apimančiomis taip pat ir antibiotikų naudojimą auginant gyvūnus.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto antraštinė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.	Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie konkurencingos Europos tvarios bioekonomikos.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.	Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių (visų pirma vandens, žemės ir iškastinės anglies išteklių), klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto ir geriamo vandens tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, visų pirma atsižvelgiant į inovacijas, susijusiais su gamybos veiksmingumo didinimo metodais, ir sumažintą auginamų gyvulių skaičių kai kuriuose regionuose, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Eurostato duomenimis, vien tik Europos Sąjungoje išmetamo maisto kiekis siekia 89 mln. tonų kasmet, t. y. vienam asmeniui tenka 180 kg. Atsižvelgiant į tai, reikia imtis priemonių siekiant sumažinti šį kiekį (iki 2030 m. – bent 50 proc.), vengti maisto švaistymo ir užtikrinti antrinį maisto produktų, kurie kitu atveju būtų išmetami, panaudojimą, be to, būtinos tolesnės iniciatyvos norint gauti naudos iš žemės ūkio biologinių atliekų. Siekiant išanalizuoti ir kiekybiškai įvertinti maisto švaistymo reiškinį, taikant tinkamą metodologiją turėtų būti taip pat išnagrinėtos mokslinių tyrimų galimybės. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia užtikrinti didesnę įvairių sektorių sinergiją ir taikyti įvairius metodus.
Pagrindimas
Maisto švaistymas turi sunkių pasekmių aplinkos apsaugos, socialinės ir ekonominės raidos, mitybos ir etikos požiūriu. Su maisto švaistymu ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse susiduriama kiekvienu maisto tiekimo grandinės etapu. Taigi būtina sumažinti švaistymą rengiant informavimo kampanijas ir vystant naujas technologijas, pvz., susijusias su pakavimo arba maisto produktų konservavimo metodais.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.	Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš miškų ir ūkininkavimo veiklos gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo III dalies 2.2 skyriaus antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.	Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, pašarais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Turėtų būti dedamos ypatingos pastangos siekiant užtikrinti, kad ūkininkai ir jiems atstovaujančios organizacijos dalyvautų žinių mainų veikloje ir atliktų vaidmenį nustatant mokslinių tyrimų prioritetus. Mokslininkams tyrėjams turėtų būti numatytos paskatos dalyvauti žinių mainų veikloje, net jeigu ji susijusi su jau atliktais moksliniais tyrimais. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.
Pagrindimas
Žinių mainų veikla turi būti specialiai pritaikyta ūkininkams ar jiems atstovaujančioms organizacijoms, kadangi norėdami dalyvauti šioje veikloje jie yra nepalankesnėje padėtyje negu įmonės. Turėtų būti išklausytos ūkininkų nuomonės apie mokslinių tyrimų prioritetus. Paprastai mokslininkai sulaukia paskatų, susijusių su naujų mokslinių tyrimų vykdymu, o ne su atliktų mokslinių tyrimų paaiškinimu ne specialistams, kuriuos domina jų taikymas, ir jų aptarimu su ne specialistais.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio a punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) Tvarus žemės ūkis ir miškininkystė	(a) Tvarus ir konkurencingas žemės ūkis ir miškininkystė
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.	Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiau naudoja išteklius (įskaitant veiksmingumo maistiniu ir energetiniu aspektais ir mažo išmetamo anglies dioksido kiekio tikslus) bei yra atsparesnės, kuriomis gerinama žemės ūkio produktų kokybė ir didinama jų vertė ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika, taip pat novatoriškas kaimo MVĮ. Žinių plėtojimo pajėgumais ir naujovių perdavimais žemės ūkio srityje siekiama pakeisti nuolat mažėjančio našumo augimo potencialo Europoje tendenciją ir sudaryti sąveikumo ratą, kuris padėtų užtikrinti tvarų Europos žemės ūkio produktų gamybos stiprinimą. Siekiant sumažinti anglies pėdsaką, reikėtų pabrėžti trumpų tiekimo grandinių svarbą.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su visiems prieinamais sveikais ir saugiais maisto produktais, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.	Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas, jų paskirstymas ir maisto produktų vartojimas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su didele visiems prieinamų, sveikų, autentiškų, aukštos kokybės ir saugių maisto produktų įvairove, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir priedų ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vartotojai turi rinktis produktus sąmoningai ir būti informuojami ne tik apie saugius maisto produktus, bet ir apie jų pasirinkimo pasekmes aplinkos apsaugos, socialinės ir ekonominės raidos bei mitybos aspektais, taip pat apie maisto švaistymo pasekmes. Šiomis inovacijomis taip pat turėtų būti siekiama mažinti maisto atliekas gamybos etapu, platinimo grandinėje ir vartotojų lygmeniu.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.	Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiau išteklius naudojančius (įskaitant naudojimo veiksmingumą maistinių medžiagų, energijos, anglies, vandens ir dirvožemio aspektais), tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius, išgaunant naudos iš biologinių atliekų ir visapusiškai panaudojant jų potencialą. Itin svarbu sukurti uždarą grandinę tarp miesto ir kaimo vietovių. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas antrosios ir trečiosios kartos biologinio atliekų perdirbimo įmones, gaminant ir naudojant pirminės žemės ūkio ir miškininkystės gamybos biomasę ir kitas atliekas, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus ir veiksmingai perdirbant miesto vietovių biologines atliekas, kad jas būtų galima panaudoti žemės ūkio srityje. Tai padės atverti naujas rinkas ir sukurti potencialius naujus pajamų šaltinius pirminiams gamintojams, šiuo tikslu remiant standartizavimą, sertifikavimo sistemas, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.2 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.	Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visose vertės kūrimo grandyse (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Ypatingos inovacijų diegimo pastangos visų pirma turėtų būti skiriamos vandens išteklių panaudojimui žemės ūkio srityje, atsižvelgiant į augančias vandens reikmes šiame sektoriuje ir į tai, kad didelių sausrų laikotarpiai kartojaisi dažniau ir kad sausros plinta vis didesnėse pasaulio dalyse, įskaitant, pvz., Europos Viduržemio jūros regioną. Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo IV dalies 3 punkto 3.3 papunkčio b punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	(b) Aprūpinimas maistu, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai, bioekonomika
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo IV dalies 3 punkto 3.3 papunkčio e punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(e) Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas	(e) Kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir jų išsaugojimas bei tvarus žaliavų naudojimas

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Sandra Kalniete 20.12.2011
Svarstymas komitete	24.4.2012	31.5.2012
Priėmimo data	10.7.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Eric Andrieu, Liam Aylward, Luis Manuel Capoulas Santos, Vasilica Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Mariya Gabriel, Iratxe García Pérez, Béla Glattfelder, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, James Nicholson, Georgios Papastamkos, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Alyn Smith, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Salvatore Caronna, Marian Harkin, Sandra Kalniete, Giovanni La Via, Astrid Lulling, Maria do Céu Patrão Neves

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (20.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentas: Ioannis A. Tsoukalas

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kadangi Europos Sąjungai priklauso 68 tūkst. km kranto linija, 22 valstybėse narėse yra jūros sienų, apie 50 proc. ES gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 km nuo kranto, 52 mln. europiečių dirba su jūra susijusį darbą, akivaizdu, kad jūrų aplinka ir su ja susijusi veikla atlieka esminį vaidmenį Europos socialinėje ir ekonominėje raidoje. Jūrų aplinkos vaidmuo tampa dar svarbesnis atsižvelgiant į jo indėlį į ES pastangas siekiant išspręsti daugialypius šiuolaikiškus uždavinius, ., su kuriais ji susiduria ir kurie susiję, pvz., su energijos vartojimo efektyvumu, klimato kaita, transportu, turizmu, sveikata, gyventojų augimu, dėl kurio padidės maisto poreikiai, ir t.t.

Šiomis aplinkybėmis žuvininkystė – tai gyvybiškai svarbus ir kartu labai jautrus visuomeniniu ir ekonominiu atžvilgiu išteklius ES piliečiams. Per metus ES vartojama 12 mln. tonų žuvininkystės produktų (jų vertė sudaro 55 mlrd. eurų), taigi ES yra viena iš svarbiausių pasaulio rinkų, kuri iki šiol nesugeba tinkamai patenkinti vidaus vartojimo poreikio.

ES ir jūrų aplinkos tarpusavio priklausomybė reikalauja aukšto lygio jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų, kadangi pastaraisiais prisidedama prie geresnio jūrų ekosistemų suvokimo ir geresnės jų apsaugos bei siekiama plėtoti tvarią žuvininkystę, kuri nekenktų aplinkai ir atsižvelgtų į pakrančių ir salų bendruomenių socialinius ir ekonominius poreikius.

Iki šiol neištirta apie 90 proc. jūrų biologinės įvairovės. Patikimų mokslo duomenų stoka dar apsunkina pastangas, dedamas norint tvariai valdyti Europos vandenų žuvų išteklius. Skubiai reikalingi išsamūs patikimi duomenys apie jūrų aplinką, reikėtų kuo daugiau stiprinti tokių duomenų rinkimą rengiant atitinkamus mokslinių tyrimų projektus ir bendradarbiavimą.

Pastaraisiais metais ES sistemingai investavo į jūrų ir jūrininkystės tyrimus ir inovacinių technologinių metodų plėtrą siekiant panaudoti milžinišką jūrų aplinkos potencialą, pasiekti augimo ir kurti darbo vietas tvariai valdant gamtinius, maisto, energetinius ir biologinius išteklius. Dabartinėje 7-ojoje bendrojoje programoje žuvininkystei, akvakultūrai ir jūrų biotechnologijoms buvo skiriama daug, tačiau vis dar nepakankamai lėšų. Kadangi programoje „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų biudžetas buvo padidintas, reikėtų taip pat padidinti jūrų ir jūrininkystės tyrimams skirtą biudžetą.

Kompleksiniai ir tarpdalykiniai mokslo tyrimai labai svarbūs siekiant geriau suvokti jūrų ekosistemas ir tvarų žuvų išteklių valdymą. Reikėtų stiprinti pramonės, mokslo ir viešojo sektorių partnerystę atliekant jūrų ir jūrininkystės tyrimus, aktyviai įtraukti privatųjį sektorių, ypač MVĮ, plėtojant naujoviškas technologijas ir metodus bei skatinant taikomuosius tyrimus. Daugiadalykinių, tarpdalykinių ir tarpsektorinių partnerysčių rėmimas vykdant jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų programas prisidės prie geresnio vandens aplinkos suvokimo ir neišvengiamai padės tvariai valdyti žuvininkystę ir akvakultūrą. Šiomis aplinkybėmis galėtume ištirti, ar atitinkamos žinių ir inovacijos bendrijos prie Europos inovacijos ir technologijos instituto steigimas būtų naudingas skatinant jūrų tyrimus.

Reikėtų apsvarstyti glaudesnio mokslinių tyrimų programų ir sanglaudos politikos, regioninės politikos ir struktūrinių fondų bendradarbiavimo galimybes, kadangi reikia parengti visa apimantį, dinamišką ir teritorinį požiūrius kalbant apie žuvininkystes sektoriaus naujoves, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą. Tokios sąveikos paskatintų pažangiosios specializacijos strategijas ir ES regionų pajėgumus spręsti šiuolaikinius uždavinius. Taip pat reikalingas veiksmingas programos „Horizontas 2020“ koordinavimas su Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu ir veiksmų papildomumas su fondo finansuojamais veiksmais.

Taip pat reikėtų kurti mokslininkų ir suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo atmosferą. Jų dalyvavimas pagerintų mokslo duomenų kokybę ir patobulintų žinias, reikalingas norint tvariai valdyti jūrų išteklius. Žuvininkystės pramonė dažnai laiko mokslinius tyrimus žvejybos veiklos kliūtimi, tokį požiūrį reikėtų keisti. Mokslininkų judumo, tarptautinio bendradarbiavimo, aukšto lygio švietimo ir mokymo galimybės, pažangiosios technologijos ir paskatos dalyvauti žvejybos veikloje galėtų padaryti Europos žuvininkystę labai konkurencingą tarptautiniu lygiu. Dalijimasis gerąja praktika ir veiksmingas esamų mokslinių tyrimų programų rezultatų panaudojimas suteikus atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų taip pat galėtų padėti sumažinti mokslo ir suinteresuotųjų subjektų atotrūkį.

Pagaliau, mes teigiamai vertiname tai, kad jūrų ir jūrininkystės tyrimai įtraukti į programą „Horizontas 2020“. Šių mokslinių tyrimų tikslas turėtų būti produktyvios jūros bei vandenynai, kurių galima pasiekti plėtojant tvarią žuvininkystę ir akvakultūrą. Tačiau be tinkamo finansavimo bus neįmanoma panaudoti didelio jūrų mokslų ir technologijų potencialo ir jūrų turtai gali būti išnaudojami iki išnykimo ribos. ES raginama įsteigti atskirą biudžeto eilutę kompleksiniams veiksmams siekiant plėtoti galimą jūrų ir jūrininkystės socialinių problemų sąveiką.

PAKEITIMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;	(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas aukštos kokybės tikslinis mokymas bei judumas;
Pagrindimas
Mokymas ir judumas turėtų būti tiksliniai, atsižvelgiant į tikruosius Europos piliečių poreikius.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslo darbuotojų mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;	(a) mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstracinė ir inovacinė veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslininkų tyrėjų aukštos kokybės tikslinio mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;
Pagrindimas
Mokymas ir judumas turėtų būti tiksliniai, atsižvelgiant į tikruosius Europos piliečių poreikius.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, klimato kaitai, produktyvioms jūroms ir vandenynams ir tvariam vystymuisi, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.	Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, visų pirma su strateginėmis Sąjungos partnerėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 14 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;	(b) aprūpinimo maistu užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, tvari akvakultūra, produktyvios jūros, vandenynai ir bioekonomika;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	2. Aprūpinimo maistu užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, produktyvios jūros, vandenynai ir bioekonomika
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.1 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.	Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės sveiko maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos ir maisto perdirbimo sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.1 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemų funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.	Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų, akvakultūros ūkių ir gėlų vandenų ekosistemų funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.
Pagrindimas
Akvakultūros ūkius reikėtų įtraukti atsižvelgiant į jų sąveiką su jūrų aplinka ir jų indėlį į tvarią gamybą.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.2 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos, atliekamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir tasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.	Žemės ūkis, miškininkystė, tvari žuvininkystė ir akvakultūra bei biologinės pramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos, atliekamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir pasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėse iniciatyvose „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.
Pagrindimas
Tvarios žuvininkystės ir akvakultūros indėlis į bioekonomiką neturėtų būti nuvertintas.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.2 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.	Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams bei jūrų plėtrai. Su aprūpinimu maistu, tvariu žemės ūkiu, tvaria žuvininkyste, akvakultūra ir apskritai bioekonomika susiję uždaviniai yra regioninio, nacionalinio, europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai ir efektyvus jų koordinavimas būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad būtina įtraukti daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, mokslininkų, verslo, ūkininkų ar gamintojų, žuvininkystės ar akvakultūros produktų gamintojų ir patarėjų, politikos formuotojų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos visoje Sąjungoje ir didinama jų sparta.
Pagrindimas
Politikos formuotojai gali atlikti svarbų vaidmenį. Prieš priimdami sprendimą, jie turėtų ištirti tikruosius tiek jūrų ekosistemų, tiek atitinkamų suinteresuotųjų subjektų poreikius ir į juos atsižvelgti. Tvarios žuvininkystės ir akvakultūros indėlis į bioekonomiką neturėtų būti nuvertintas.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.2 punkto trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.	Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „Europa 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis geriau integravus visą ciklą – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki inovacijų – būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba, būtų teikiami sveiko maisto produktai ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų, vidaus vandenų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.2 punkto penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms.	Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, įvairius sektorius apimančiomis temomis, glaudesniu mokslo darbuotojų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms.
Pagrindimas
Veiksmingi ir koordinuoti moksliniai tyrimai, vykdomi laikantis įvairius sektorius apimančio požiūrio, būtini atsižvelgiant į skirtingus uždavinius, kuriuos turi spręsti ES. Šiuo tikslu reikalingos visų suinteresuotųjų subjektų žinios ir patirtis.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) Gyvųjų vandens išteklių galimybių išnaudojimas	(c) Žuvininkystės, akvakultūros, jūros biotechnologijų galimybių ir vandens išteklių galimybių išnaudojimas tvariai valdant žuvininkystę
Pagrindimas
Vandens aplinką sudaro gyvieji ir taip pat negyvieji ištekliai. Būtinas tvarus žuvininkystės valdymas, kuriuo būtų atsižvelgiama į ekosistemų ir žvejų poreikius.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio c punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama tvariai naudoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas.	Siekiama tvariai naudoti vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų, jūrų ir vidaus vandenų (gėlo vandens, sūraus vandens ir sūroko vandens) teikiamais ištekliais. Produktyviomis jūromis ir vandenynais galėtų būti užtikrintas jūrininkystės sektorių klestėjimas, taip pat jūrų biologinės įvairovės apsauga. Tai gali būti pasiekta plėtojant tvarią žuvininkystę ir akvakultūrą. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą, apimančią visas atitinkamas vandens gyvūnų rūšis ir gamybos sistemas, ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas, kuri pasiūlys tvarių ir naujoviškų sprendimų kaip panaudoti didžiulį jūrų potencialą. Kadangi naudojamų gyvųjų vandens išteklių ir aplinkos sąveika labai reikšminga, tikslas yra sukaupti su įvairiomis jūrų ir jūrininkystės sritimis susijusių technologinių ir mokslinių žinių, siekiant geriau panaudoti jūrų potencialą įvairiuose jūrų ir jūrininkystės pramonės sektoriuose, kartu apsaugant jūrų aplinką ir prisitaikant prie klimato kaitos. Jeigu sprendžiant visus su programa „Horizontas 2020“ susijusius sunkumus ir visose jos įgyvendinimo pakopose bus vadovaujamasi šiuo suderintu strateginiu požiūriu į jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus, bus lengviau įgyvendinti ir atitinkamas Sąjungos politikos strategijas, kurios padės pasiekti svarbiausius iniciatyvos „Mėlynasis augimas“ tikslus ir taip pat užtikrinti ekonominį ir socialinį Europos jūros gėrybių sektoriaus (apimančio visą jūrų gėrybių grandinę nuo gamybos iki vartotojų) klestėjimą. Atskira biudžeto eilutė bus skirta kompleksiniams veiksmams.
Pagrindimas
Kompleksinis požiūris padės suprasti jūrų plataus masto aplinkos indėlį į ES pastangas siekiant išspręsti daugialypius šiuolaikiškus uždavinius, susijusius, pvz., su energijos vartojimo efektyvumu, klimato kaita, transportu, turizmu, sveikata, gyventojų augimu, dėl kurio padidės maisto poreikiai, ir t.t. Toks požiūris leis geriau nustatyti ilgalaikiu laikotarpiu spręstinas problemas ir numatyti joms spręsti reikalingą biudžetą.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Svarbu vykdyti tikslinius mokslinius tyrimus siekiant patenkinti tikrus ekosistemų, žuvininkystės ir akvakultūros sričių poreikius. Šiuo tikslu būtinas glaudus mokslo darbuotojų ir visų lygių suinteresuotųjų subjektų (žvejų, įmonių, vartotojų, politikos formuotojų ir t.t.) bendradarbiavimas ir veiksmingas esamų atitinkamų mokslo tiriamųjų institucijų koordinavimas. Tai padės stiprinti suinteresuotųjų subjektų ir mokslininkų tarpusavio pasitikėjimą, o tai savo ruožtu prisidės prie ilgalaikio tvaraus jūrų išteklių valdymo. Be to, dalijimasis gerąja praktika ir veiksmingas esamos mokslinių tyrimų programos rezultatų panaudojimas suteikus atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų gali atlikti svarbų vaidmenį. Kadangi labai trūksta patikimų mokslo duomenų, reikėtų stiprinti esamus susijusius mechanizmus, pvz., EMODnet. Reikėtų skatinti naujus europinius duomenų rinkimo projektus ir teikti nemokamą atvirą prieigą prie jų.
Pagrindimas
Reikalinga mokslininkų ir tiesiogiai arba netiesiogiai su žuvininkystės sektoriumi susijusių asmenų (žuvininkystės sektoriaus atstovų, pramonės, MVĮ, vartotojų, politikos formuotojų ir t.t.) tarpusavio pasitikėjimo atmosfera siekiant patobulinti mokslo duomenis ir žinias, reikalingas vykdomoms priemonėms valdyti ir veiksmingai įgyvendinti. Tiksliniai moksliniai tyrimai ir patikimi mokslo duomenys prisidės prie techninių, socialinių ir ekonominių sektoriaus poreikių ir aplinkosaugos reikalavimų patenkinimo.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio c punkto 1 dalies pirma pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Taip pat turėtų būti skatinamas jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus atliekančių tyrėjų ir kitų sričių (aplinkosaugos, energetikos, transporto ir kt.) tyrėjų bendradarbiavimas ir glaudesni ryšiai. Šios sritys yra papildomos, todėl jų ryšiai turėtų būti tvirtesni.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šiomis aplinkybėmis būtina sumažinti fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų atotrūkį ir pabrėžti, kad pažangumas mokslinių tyrimų srityje apima fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus.
Pagrindimas
„Pažangumo laiptai“ yra programos „Horizontas 2020“ esmė, bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad pažangumas taip pat apima taikomuosius tyrimus. Programoje „Horizontas 2020“ dėmesys skiriamas naujovėms ir praktiniams žinių ir mokslinių tyrimų taikymams.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio 1 c pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Sąveika ir glaudesnis bendradarbiavimas su struktūriniais fondais prisidės skatinant jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir turės teigiamų padarinių ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu lygmenimis. Projekto finansavimas iš skirtingų šaltinių taip pat prisidės prie aktyvesnio regionų dalyvavimo ES mokslinių tyrimų iniciatyvose.
Pagrindimas
Jūrų aplinka ir su ja susijusi veikla atlieka esminį vaidmenį Europos socialinėje ir ekonominėje raidoje, ypač Europos regionų plėtroje. Bendradarbiavimas su struktūriniais fondais turės teigiamą poveikį žuvininkystės sektoriui vykdant tikslinius veiksmus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio 1 d pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Glaudesnis bendradarbiavimas ir geras koordinavimas su Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu būtinas siekiant išvengti dubliavimosi ir paremti aktyvų žuvininkystės sektoriaus dalyvavimą europiniuose projektuose.
Pagrindimas
Reikalingas veiksmingas programos „Horizontas 2020“ koordinavimas su Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondu ir veiksmų papildomumas su fondo finansuojamais veiksmais siekiant išvengti jų dubliavimosi ir sutapimų.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2.3 punkto c papunkčio 1 e pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekiant atitikti bendrą žuvininkystės politiką, vykdant veiksmus reikia laikytis principo „iš apačios į viršų“ ir skirti daugiau dėmesio bendradarbiavimui nacionaliniu ir regioniniu lygiu.
Pagrindimas
ES principas „iš viršaus į apačią“ žuvininkystės sektoriuje nepasitvirtino, paaiškėjo, kad reikia gerinti bendravimą sus suinteresuotaisiais subjektais. Regionams tenka svarbus vaidmuo jūrų ir jūrininkystės moksliniuose tyrimuose. Pakrančių ir salų bendruomenės gali skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves panaudodamos savo ekspertines žinias ir praktinę patirtį.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 2 punkto 2.3 papunkčio d dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.	Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, tausiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės ir jūros naudojimui, taip pat žemės ir jūros naudojimo pokyčius.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Didėjantis klimato poveikis ir aplinkos pokyčiai, pvz., vandenynų rūgštėjimas, Arkties ledynų tirpimas, dirvos kokybės prastėjimas ir naudojimas, vandens trūkumas, cheminė tarša ir biologinės įvairovės nykimas, patvirtina, kad planeta artėja prie savo tvarumo ribos. Pvz., jeigu nebūtų didinamas efektyvumas, numatoma, kad vandens paklausa jo pasiūlą per 20 metų viršytų 40 proc. Miškai nyksta nerimą keliančia sparta – per metus prarandama maždaug 5 mln. hektarų miškų. Išteklių sąveika gali kelti sisteminę riziką – senkant vienam ištekliui atsiranda neišvengiamą kitų išteklių ir ekosistemų griūtį sukeliantis veiksnys. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir norint išlaikyti augantį planetos gyventojų skaičių, 2050 m. Žemės gyventojams išlaikyti reikės dviejų Žemės dydžio planetų.	Didėjantis klimato poveikis ir aplinkos pokyčiai, pvz., vandenynų rūgštėjimas, vandenyno cirkuliavimo pokyčiai, jūros vandens temperatūros didėjimas, Arkties ledynų tirpimas, dirvos kokybės prastėjimas ir naudojimas, vandens trūkumas, cheminė tarša ir biologinės įvairovės nykimas, patvirtina, kad planeta artėja prie savo tvarumo ribos. Pvz., jeigu nebus didinamas efektyvumas, numatoma, kad vandens paklausa jo pasiūlą per 20 metų viršytų 40 proc. Miškai nyksta nerimą keliančia sparta – per metus prarandama maždaug 5 mln. hektarų miškų. Išteklių sąveika gali kelti sisteminę riziką – senkant vienam ištekliui atsiranda neišvengiamą kitų išteklių ir ekosistemų griūtį sukeliantis veiksnys. Atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir norint išlaikyti augantį planetos gyventojų skaičių, 2050 m. Žemės gyventojams išlaikyti reikės dviejų Žemės dydžio planetų.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.2 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visoje vertės grandinėje (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos žaliavų srities inovacijų partnerystę.	Siekiant spręsti žaliavų prieinamumo klausimą privaloma imtis suderintos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, aprėpiančios daugelį disciplinų ir sektorių, kad būtų parengti saugūs, ekonomiškai pagrįsti, suderinti su aplinka ir socialiniu atžvilgiu priimtini sprendimai visose vertės kūrimo grandyse (išteklių žvalgymas, gavyba, perdirbimas, pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir pakaitalų taikymas). Su vandeniu susijusios problemos, be kita ko, yra vandens naudojimo kaimo ir miesto vietovėse bei pramonės srityje ir vandens bei jūrų ekosistemų apsaugos klausimai. Į šias sritis diegiant inovacijas būtų suteikiamos galimybės augimui ir darbo vietų kūrimui bei naujoviškoms pasirinktims, aprėpiančioms mokslą, technologiją, ekonomiką, politiką ir valdymą. Todėl numatoma įsteigti Europos vandens vartojimo efektyvumo ir žaliavų srities inovacijų partnerystes.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.1 papunkčio antros pastraipos b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) pastangoms sukurti Europos sanglaudos ir socialinės gerovės modelius kaip tarptautines gaires, taip pat TDO rekomendacijų intensyvinti mokslinius tyrimus ir mokymą, siekiant užtikrinti sveikatą, higieną ir saugumą darbe, laikymuisi.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo IV dalies 3 punkto 3.3 papunkčio b punkto įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika	(b) aprūpinimas maistu, tvarus žemės ūkis, produktyvios jūros ir vandenynai ir bioekonomika;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo IV dalies 3.3 punkto b papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Paremti Europos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną, įskaitant maisto produktų saugą ir tiekimo užtikrinimą bei bioekonomikos kūrimą, šiuo tikslu sudarant javų derliaus prognozes, atliekant techninę ir socialinę ekonominę analizę bei modeliavimą.	Paremti Europos žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną, įskaitant maisto produktų saugą ir tiekimo užtikrinimą bei bioekonomikos kūrimą, šiuo tikslu sudarant javų derliaus prognozes, atliekant techninę ir socialinę ekonominę analizę bei modeliavimą ir naudojantis žuvininkystės valdymo moksline ir technine baze.
Pagrindimas
Mokslinė ir techninė bazė prisidėtų prie tvaraus žuvininkystės valdymo, pvz., naudojant selektyvesnę įrangą ir kitus ekologiškesnius įrankius.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 1 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; žemas verslo aktyvumo lygis; pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių nepakanka siekiant konkuruoti pasaulyje; aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.	Europa turi pašalinti kelis struktūrinius trūkumus, kliudančius tinkamai išnaudoti inovacijų pajėgumus ir gebėjimą teikti naujas paslaugas, produktus ir organizuoti procesus. Pagrindiniai klausimai, kuriuos Europa turi spręsti, – palyginti neveiksmingas talentų pritraukimas ir jų išlaikymas; nepakankamas turimų mokslinio tyrimo galimybių išnaudojimas siekiant sukurti ekonominę ir socialinę vertę; nepakankamas mokslinių tyrimų rezultatų pateikimas rinkoje; žemas verslo aktyvumo ir polinkio į verslininkystę lygis; mažai viešojo sektoriaus sutelktų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; pavyzdiniuose centruose naudojamų išteklių, įskaitant žmogiškuosius išteklius, nepakanka siekiant konkuruoti pasaulyje; aukštojo mokslo žinių trikampiui, moksliniams tyrimams bei verslui bendradarbiauti Europos lygiu trukdantis pernelyg didelis kliūčių skaičius.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 3 punkto c papunkčio pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių ugdymas naudojant švietimą ir mokymą	(c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių ugdymas naudojant aukštos kokybės tikslinį švietimą ir mokymą
Pagrindimas
Švietimas ir mokymas turėtų būti tiksliniai, atsižvelgiant į tikruosius Europos piliečių poreikius.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Ioannis A. Tsoukalas 20.12.2011
Svarstymas komitete	24.1.2012	31.5.2012	11.7.2012
Priėmimo data	19.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Besset, Luis Manuel Capoulas Santos, Diane Dodds, Julie Girling, Ana Miranda, Jens Nilsson, Nikolaos Salavrakos, Antolín Sánchez Presedo, Ioannis A. Tsoukalas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Nuno Teixeira

NUOMONĖ Kultūros ir švietimo komiteto (26.7.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(COM(2011) 0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

Nuomonės referentė: Emma McClarkin

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, siekiama sutelkti visą ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamą finansavimą į vieną programą. Juo siekiama sukurti tris prioritetines sritis: mokslo pažangumo, pramonės subjektų lyderystės ir socialinių uždavinių, bei skirti joms pagrindinį dėmesį.

Nuomonės referentė palankiai vertina pasiūlymą ir ypač pritaria tam, kad vienu iš pagrindinių finansavimo kriterijų įvardijamas įsipareigojimas siekti mokslo pažangumo. Tačiau nuomonės referentė mano, kad Europos kultūros paveldo moksliniai tyrimai, kurie buvo įtraukti į ankstesnes mokslinių tyrimų finansavimo programas, nėra konkrečiai minimi programoje „Horizontas 2020“. Nuomonės referentė norėtų šiame reglamente atskirai paminėti kultūros paveldą.

Be to, kadangi Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiama naujo pobūdžio kompetencija sporto srityje, nuomonės referentė norėtų pasinaudoti pagal programą „Horizontas 2020“ teikiamomis finansavimo galimybėmis ir konkrečiai pabrėžti mokslinių tyrimų sporto srityje potencialą, kaip priemonę gerinti bendrąją Europos gyventojų sveikatą ir kaip priemonę didinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį.

Nuomonės referentė taip pat mano, kad turėtų būti dar labiau stiprinamas moterų vaidmuo mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, taip pat turėtų būti stiprinamas akademinių tyrimų ir lavinimo vaidmuo kuriant novatoriškus produktus ir naujus verslo modelius MVĮ, siekiant įgyvendinti pagal „Inovacijų Sąjungos“ pavyzdinę iniciatyvą prisiimtus įsipareigojimus ir suteikti MVĮ galimybę tapti dinamiškesnėmis ir novatoriškesnėmis.

Visoms programos „Horizontas 2020“ veiklos sritims turėtų būti skiriama dėmesio siekiant padaryti jas prieinamesnes. Taip pat tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas tvarių kainų nustatymo modelių skelbiant mokslinę informaciją vystymui.

Nuomonės referentė mano, kad reikia išsamiau įvertinti EIT pridėtinę vertę Europos lygmeniu, kadangi visiškai nėra aišku, ar šiai iniciatyvai skirtos lėšos teiktų didesnę vertę nei lėšos, skirtos kitoms programos „Horizontas 2020“ prioritetinėms sritims. Nuomonės referentė taip pat siūlo sumažinti EIT biudžetą iki 1 milijardo eurų, o likusius 2 milijardus eurų grąžinti į programos „Horizontas 2020“ biudžetą, kad būtų galima išplėsti jos taikymo sritį atsižvelgiant į naujus tikslus ir finansuoti naujo pobūdžio veiklą, kurios siūloma imtis sporto ir kultūros paveldo srityse.

PAKEITIMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;	(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslininkai tyrėjai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, siekiama inovacijų, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;	(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sukurti naujas priemones, kuriomis būtų galima sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;	(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai, ragindamas padvigubinti biudžetą, palyginti su Septintąja bendrąja programa;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;	(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų iki rinkos ir visuomenės – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi mokslinių tyrimų ir inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka ir visuomene glaudžiai susijusi veikla (įskaitant inovacines finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir veikla, kuria galima skatinti socialinę įtrauktį bendruomenėse ir kuria siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti socialiniais ir (arba) komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) reikia pažymėti, kad visi veiksmai pagal programą „Horizontas 2020“ turi būti atviri naujiems dalyviams, kad būtų pasiektas plataus masto partnerių bendradarbiavimas visoje Sąjungoje ir kuriama integruota Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas ir aiškumas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas ir neatitikimus;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) universitetai atlieka pagrindinį Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės vaidmenį, nes jie yra pagrindinės tiek mokymo, tiek mokslinių tyrimų pažangumo institucijos;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15b) programa „Horizontas 2020“ turėtų prisidėti prie Europos kultūros paveldo pripažinimo ir turėtų būti skiriama daug dėmesio jos vaidmeniui kuriant įtraukias visuomenes, tiek vykdant Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiklą, tiek sprendžiant prioritetinius visuomenės uždavinius;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti politinės kontrolės funkciją ir užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Komisija turėtų tinkamai ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie visus atitinkamus programos įgyvendinimo aspektus, įskaitant darbo programų rengimą ir sudarymą, atlikimą ir galimą poreikį koreguoti biudžeto paskirstymą ir veiklos rodiklių raidą pagal siekiamus tikslus ir numatomus rezultatus;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;	(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, susidarius konkrečioms sąlygoms, gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės. Šios papildomos programos ir priemonės turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, būti pagrįstos tikromis partnerystėmis, papildyti kitą pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomą veiklą ir būti kuo labiau įtraukios valstybių narių arba Sąjungos pramonės dalyvavimo požiūriu;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;	(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, mokymasis ir ryšiai, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių ir mokslinių tyrimų duomenis, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20a) mokslinės informacijos skelbimas savaime kuria pridėtinę vertę ir yra itin svarbus veiksnys žinių skleidimui, todėl pirmiausia reikia rasti pusiausvyrą tarp poreikio plėtoti tvarius mokėjimo modelius, pagal kuriuos padengiamos gamybos sąnaudos, ir mokslininkų tyrėjų, mokslinių tyrimų institucijų, įmonių ir piliečių poreikio laisvai gauti, naudoti mokslinę informaciją ir ja dalytis; Siekiant padidinti žinių perdavimą ir panaudojimą ir kad kuo daugiau asmenų galėtų naudotis šiomis publikacijomis, nemokama atvira prieiga internetu prie akademinių publikacijų, kuri nustatyta Septintojoje bendrojoje programoje, turėtų tapti bendru visų publikacijų, kurios visos arba kurių didžiausia dalis finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, principu. Be to, pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pamėginta taikyti atvirą prieigą internetu prie duomenų, kurie sukurti ar surinkti atliekant viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 20 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20b) pagal programą „Horizontas 2020“ turi būti remiami aukšto lygio moksliniai tyrimai, susiję su kultūros įvairove ir tradicinių žinių saugojimu, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visapusiškai naudojantis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, siekiant saugoti ir platinti šias žinias. Labai svarbu išnaudoti šiuolaikinio mokslo ir vietos žinių sąveikos galimybes;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 20 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20c) bendroji programa „Horizontas 2020“ turėtų padėti valstybėms narėms ir Sąjungai įveikti dabartinę ekonomikos krizę, užtikrinti tvarius ekonomikos augimo tempus ir padidinti konkurencingumą;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 20 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20d) svarbu pagal programą „Horizontas 2020“ remti ne tik mokslinių tyrimų įvairovę, bet ir lingvistinę akademinių ir mokslinių publikacijų įvairovę, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip pat laikantis etikos normų, paremtų mokslinių tyrimų nepriklausomumu ir publikacijų patvirtinimu;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;	(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos, visuomenės ir kultūros galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) kad būtų galima konkuruoti pasaulio mastu, veiksmingai spręsti didelius visuomenės uždavinius ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti turimais žmogiškaisiais ištekliais. Programa „Horizontas 2020“ turėtų skatinti ir tapti galingu postūmiu Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvei sukurti, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų talentų pritraukimo, išlaikymo ir mokymo veiklą. Norint pasiekti šį tikslą ir pagerinti žinių perdavimą ir mokslininkų tyrėjų žmogiškojo kapitalo kūrimo veiklos, įskaitant veiklą, kuri konkrečiai orientuota į jaunus žmones ir moteris, mastą ir kokybę, šis aspektas turėtų būti įprastas elementas visoje Sąjungos finansuojamoje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;	(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje ir stengiamasi, kad ji būtų konkurencinga. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(22a) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti remiami humanitarinių mokslų srities moksliniai tyrimai, visų pirma tie, kuriais kuriamos žinios, remiantis tiek fundamentaliųjų, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų metodais, ir kurie padeda gauti naujų esminių įrodymų ar sukurti naujų tyrimo metodų, vystyti naujas tarpdisciplininių mokslinių tyrimų sritis, kurti darbo vietas, saugoti kultūros paveldą ir Europos, kaip humanistinės tradicijos ištakų ir pasaulinio turizmo lyderės, tvarumą, nes labai svarbu tinkamai pripažinti humanitarinių ir socialinių mokslų vaidmenį šiose srityse, kartu ir toliau siekiant tikslo kurti integracinę, inovacijas diegiančią ir saugią visuomenę;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(24a) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti įgyvendinama išnaudojant Sąjungai pagal SESV suteiktą kompetenciją sporto srityje, palengvinant prieigą prie mokslinių šios srities tyrimų, ypač su fiziniu aktyvumu susijusių sveikatos ir visuomenės sanglaudos aspektų ir su jo galimybėmis padėti Sąjungai siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) vykdant veiklą pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinamas visiškas suderinamumas su būsimąja Mokymosi visą gyvenimą programa, taip pat turėtų būti skatinama sinergija, sąveika ir integracija su kitomis pagal Europos politikos sritimis ir programomis. reikia pažymėti, kad svarbus vaidmuo tenka doktorantų judumui pagal programą „Horizontas 2020“, kuria kartu su būsimąja Mokymosi visą gyvenimą programa ir kitais finansavimo šaltiniais turi būti remiamas Bolonijos procesas ir kaimynystės politika, kad būtų padidintas šios programos papildomumas bet kurių kitų Sąjungos programų švietimo srityje atžvilgiu;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 27 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(27a) siekiant kuo labiau padidinti programos „Horizontas 2020“ poveikį, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti daugiadalykiams ir tarpdalykiniams metodams, kaip būtiniems didelės mokslinės pažangos elementams. Mokslo proveržiai dažniausiai tampa skirtingų dalykų sąveikos rezultatu. Be to, problemų ir uždavinių, kuriuos tenka spręsti Europai, sudėtingumas reikalauja sprendimų, kuriuos galima rasti tik atsižvelgiant į kelias mokslo sritis;
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 28 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;	(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtina užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą (jis gali būti viešojo ir privačiojo sektorių subjektų partnerysčių pavidalo, bet turėtų būti siekiama pirmenybę teikti viešajam sektoriui) su regioninėmis, nacionalinėmis ir tarpvalstybinėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(30a) reikia didinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis pagal programą „Horizontas 2020“taikant ypatingas taisykles, ypač su Rytų partnerystės valstybėmis;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 32 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(32a) dalyvavimas bet kokioje veikloje pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti paprastas, aiškus ir lengvai prieinamas. Turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į tai, kad skirtingiems moksliniams tyrimams gali būti lengviau gauti finansavimą iš privačių fondų;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.	Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, siekiant sustiprinti Europos mokslinę ir technologinę bazę, užtikrinti intelektinio kapitalo plėtrą ir naudos visuomenei skatinamą, įskaitant geresnį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos pramoninių ir socialinių galimybių išnaudojimą.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.	Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo ir viešojo sektorių investicijas, kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.	1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE), atliekant konkrečius ir pavyzdinius veiksmus, kuriais skatinami Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų struktūriniai pokyčiai. Atitinkami veiklos rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) pažangus mokslas;	(a) pažangus mokslas, įskaitant fundamentaliuosius ir taikomuosius humanitarinių mokslų srities mokslinius tyrimus;
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) visuomenės uždaviniai.	(c) visuomenės uždaviniai, įskaitant fundamentaliuosius ir taikomuosius socialinių mokslų srities mokslinius tyrimus.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 5 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Programa „Horizontas 2020“ Europoje padės padaryti mokslininko tyrėjo karjerą patrauklesnę ir sumažinti „proto nutekėjimo“ poveikį. Dėl šios priežasties ji įgyvendinama taip, kad būtų skatinamas bendros mokslininkų tyrėjų rinkos sukūrimas, visų pirma pagal šią programą naudojant atitinkamus mechanizmus mokslininkų tyrėjų darbo užmokesčio skirtumams mažinti.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.	Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs tęsiant esamus mokymus ir tyrimus, taip pat svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, darbo rinkų ir visuomenės pobūdį, kai mokslas apima bet kurią akademinių tyrimų sritį, o inovacijos apima socialinius ir ekonominius, organizacinius ir kultūrinius aspektus.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.	Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių pusiausvyra visose programose, vertinimo komitetuose, ekspertų ir patariamosiose grupėse ir visuose esamuose ir jai įgyvendinti įsteigtuose sprendimus priimančiuose organuose. Tam bus nustatyti tikslai ir įgyvendinti šiems tikslams pasiekti parengti atitinkami veiksmai.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;	(b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla;
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ea) partnerių paieška ir tinklų kūrimas siekiant užtikrinti geresnę projektų kokybę.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.	(c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų subjektų interesus.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ea) iniciatyvos, kuriomis skatinamas domėjimasis mokslu nuo ankstyvo amžiaus, pavyzdžiui, organizuojant atvirų durų dienas mokslinių tyrimų centruose;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 3 dalies e b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(eb) veiksmai, kuriais siekiama didinti Europos mokslo ir mokslinių tyrimų sričių apdovanojimų prestižą;
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.	1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi efektyviai valdant mokslinių tyrimų centrus, taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.	(a) Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT ) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslininkai tyrėjai ir bet kurioje žinių srityje dirbančios jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.	(b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir besiformuojančios technologijos remiami bendrieji ir tarpdalykiai moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.	(d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu, siekiant išlaikyti ir pritraukti talentingus žmones gyventi ir dirbti Sąjungoje.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo keturioliktos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;	(a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė, įskaitant dalyvavimą sporto veikloje;
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo keturioliktos pastraipos f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.	(f) integracinė, išsilavinusi, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo šešiolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.	Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, išsilavinusi, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, išsilavinusi, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septyniolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.	Konkretus tikslas „Integracinė, išsilavinusi, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažangumas užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose. Jis taip pat apima veiklą, strategijas, metodiką ir priemones, kurios būtinos siekiant sukurti dinamišką ir tvarų Europos kultūros paveldą.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.1 papunkčio šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.	Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslininkui tyrėjui, geresnė mokslinių tyrimų infrastruktūra ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.	EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus. Šiuo požiūriu moksliniai tyrimai, kaip mokslinė procedūra, turėtų būti be išimties pripažinti visose žmonių žinių srityse.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.	EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslo pažangumas bet kurioje žinių srityje yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų tyrėjų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslo darbuotojų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, naujoviškas mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslo darbuotojams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslo darbuotojų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.	Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslininkų tyrėjų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, inovacines mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslininkams tyrėjams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslininkų tyrėjų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m. Todėl visų sričių doktorantai turi būti aiškiai įvardyti kaip viena iš svarbiausių naujos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos visuomenės grupių, taip pat turi būti užtikrinamas reikiamas programos „Horizontas 2020“ papildomumas.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio a dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.	Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir inovacinį mokymą pradedantiems mokslininkams tyrėjams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kurios leidžia mokslininkams plėtoti savo mokslinių tyrimų programas ir kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai plėtos ir pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslininkams tyrėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio b dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.	Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslininkus tyrėjus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų, skiriant dėmesio jaunimo vaidmeniui mokslo sektoriuje ir suteikiant mokslininkams galimybę mokytis ir įgyti naujų žinių trečiosios šalies aukšto lygio mokslinių tyrimų organizacijoje ir vėliau sugrįžti. Didelis dėmesys skiriamas moterų vaidmeniui moksle ir potencialioms jų patekimo į šią sritį kliūtims. Taip pat remiamos galimybės pratęsti mokslininko tyrėjo karjerą ir taikoma lanksti darbo tvarka po pertraukos.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio c dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.	Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir ypač stiprinti partnerystes mokslo srityje Viduržemio jūros regione, o Europos ir Viduržemio jūros regiono programos tyrimų, inovacijų ir technologijų vystymosi srityse bus veiksmingesnės.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4 punkto 4.1 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.	Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei. Jie gali taip pat skatinti naujoves privačiajame sektoriuje ir MVĮ būti dinamiškų inovacijų šaltinis.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4 punkto 4.1 papunkčio ketvirta a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Mokslinės informacijos skelbimas yra svarbiausia mokslinių tyrimų infrastruktūros dalis ir vaidina esminį vaidmenį kuriant naujas žinias ir inovacijas. Todėl tvarūs mokėjimo ir skleidimo modeliai, pagal kuriuos padengiamos gamybos sąnaudos, yra itin svarbūs. Publikacijose, kurios buvo parengtos ir patvirtintos mokslininkams tyrėjams atlikus darbą, kuris visas arba kurio didžiausia dalis buvo finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, paskelbti rezultatai turėtų būti prieinami visai mokslinei bendruomenei.
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 4 skirsnio 4.3 punkto c a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ca) Akademinių mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmens stiprinimas ir jos sąsaja su inovacijomis MVĮ.
	Turėtų būti numatytas tikslas remti MVĮ ir akademinių institucijų partnerystę ir jų infrastruktūrą siekiant skatinti inovacijas verslo srityje.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunkčio 1.2.3 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai gerinimas ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą sukūrimas.	Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai gerinimas, priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą sukūrimas ir galimybių neįgaliesiems geriau integruotis į visuomenę sudarymas.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.	Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ, akademinių institucijų, įskaitant kūrybinės pramonės institucijas, kurios gali sėkmingai pasinaudoti tarptautine verslo aplinka, bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina skatinti ir remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Imdamosi šios veiklos MVĮ turėtų sugebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.	MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina skatinti ir remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir plėtotų ryšius ir partnerystę su universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų institucijomis. Imdamosi šios veiklos MVĮ turėtų sugebėti pasinaudoti visu vidaus rinkos inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.2 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.	Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Švietimo sistema, skirdama daugiau dėmesio inovacijoms ir moksliniams tyrimams bei verslo plėtrai, taip pat galėtų atlikti vaidmenį aprūpinant Europos MVĮ novatorišku ir dinamišku personalu.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.	Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai. Fizinis lavinimas ir dalyvavimas organizuotoje sporto veikloje gali atlikti didžiulį vaidmenį užkertant kelią tokiems sutrikimams.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.	Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, pvz., fizinių pratimų nauda, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su dideliais kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.	Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, įskaitant socialinių ir kultūrinių sąlygų bei kūrybinės veiklos poveikį kasdieniam gyvenimui, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su didelio masto kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio trečia pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama didinant šių žmonių fizinę, socialinę gerovę ir gerinant psichinę savijautą bei pailginant tokios gerovės trukmę.	Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, įskaitant geresnį supratimą apie fizinių pratimų vaidmenį ligų prevencijai, ir kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama prie didesnės šių žmonių fizinės, socialinės bei psichinės gerovės ir ilgesnės tokios gerovės trukmės.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoke ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.	Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymą (įskaitant gyvenimo būdo veiksnius ir su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimą ir ligų prevenciją ligų supratimą ir diagnozės gerinimą; veiksmingų diagnostikos programų kūrimą ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimą; priežiūros ir pasirengimo gerinimą; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimą; in–silico medicinos naudojimą siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymą; žinių taikymą klinikinėje praktikoje ir nepastovią inovacijų veiklą; tinkamesnį sveikatos duomenų naudojimą; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimą; teisės suteikimą asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimą; mokslinių priemonių ir metodų gerinimą siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą ir efektyvumo optimizavimą bei skirtumų mažinimą remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, inovacinių technologijų ir metodų sklaidą.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 3 punkto 3.1 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiant taip sumažinti išmetamų CO₂dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų pateikimą rinkai privaloma investuoti dideles lėšas. Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.	Siekiant taip sumažinti išmetamų CO₂ dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų pateikimą rinkai privaloma investuoti dideles lėšas. Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Be to, atliekant šias investicijas, turi būti rengiama stipri visuomenės informavimo kampanija, kad ES piliečiai galėtų pirmieji imtis veiksmų aplinkos, socialinių reikalų ir kultūros srityse. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos visuomenei naudingas technologijas ir paslaugas, kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo ir stebėsenos sistemas.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.3 papunkčio e a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ea) Sąlygų tvariam kultūros paveldui sudarymas atsižvelgiant į klimato kaitą.
	Tikslas – vykdyti mokslinius tyrimus ir nustatyti, kokių strategijų, metodikos ir priemonių reikia siekiant dinamiško ir tvaraus Europos kultūros paveldo atsižvelgiant į klimato kaitą. Vykdant šią veiklą taip pat siekiama geriau suprasti, kaip bendruomenės suvokia, prisitaiko ir reaguoja į besikeičiančią aplinką ir vis dažniau pasitaikančius ekstremalius reiškinius.
Pagrindimas
Istorinių pastatų (ir meno kūrinių kolekcijų) klausimas yra labai svarbus ir kultūros paveldo, ir klimato kaitos aspektu. Vykdant mokslinius tyrimus pagal Europos Sąjungos finansuojamas programas turėtų būti įmanoma rasti būdą, kaip būtų galima pritaikyti istorinius objektus ir pastatus ir padaryti juos atsparesnius klimato kaitai. Be to, šiame kontekste svarbu nebenaudojamų pastatų restauravimas ir tai, kaip bendruomenės nusprendžia, ką svarbu išsaugoti.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 punkto 6.1 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europai iškilę sudėtingi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, kurie didele dalimi lemia Europos ateitį – pvz., besiplečiantys ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, gyventojų senėjimas, plintanti socialinė atskirtis ir skurdas, nelygybė ir migracijos srautai, skaitmeninės atskirties panaikinimas, kultūrinių inovacijų ir kūrybingumo visuomenėje bei įmonėse skatinimas ir saugumo bei laisvės užtikrinimas, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis ir piliečių tarpusavio pasitikėjimo valstybėse narėse ir už jų ribų užtikrinimas. Šie uždaviniai yra labai sudėtingi, todėl juos spręsti reikia taikant bendras europines priemones.	Europai iškilę sudėtingi socialiniai ir ekonominiai uždaviniai, kurie didele dalimi lemia Europos ateitį – pvz., besiplečiantys ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, gyventojų senėjimas ir demografiniai pokyčiai, plintanti socialinė atskirtis ir skurdas, nelygybė ir migracijos srautai, skaitmeninės atskirties panaikinimas, kultūrinių inovacijų ir kūrybingumo visuomenėje bei įmonėse skatinimas ir kultūriniu požiūriu tvarios plėtros, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis ir piliečių tarpusavio pasitikėjimo valstybėse narėse ir už jų ribų užtikrinimas. Be to, viešosios socialinės politikos vaidmuo Europoje vis labiau suvokiamas kaip lemiamas Europos socialinio modelio tvarumo elementas. Šie uždaviniai yra labai sudėtingi, todėl juos spręsti reikia taikant vis sudėtingesnį įvairių ir bendrų europinių priemonių derinį, pagrįstą bendromis mokslinėmis žiniomis, kurias gali suteikti tik socialinis ir humanitarinis mokslas.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 punkto 6.1 papunkčio septinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis naujoviškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.	Šiems uždaviniams būdingas sudėtingumas ir paklausos pokyčiai verčia imtis novatoriškų mokslinių tyrimų, kurti naujas išmaniąsias technologijas, procesus ir metodus, socialinių inovacijų mechanizmus, suderintus veiksmus ir formuoti įvairių sričių politiką, kuri pagreitintų esminius pokyčius Europoje ar jiems padarytų įtaką. Todėl privaloma suprasti su šiais uždaviniais susijusias pagrindines tendencijas ir daromą poveikį, ir dar kartą atrasti ar išrasti sėkmingas solidarumo, koordinavimo ir kūrybingumo formas, kurios Europą, palyginti su kitais pasaulio regionais, pavertė išskirtiniu integracinės, inovacijas diegiančios ir saugios visuomenės modeliu. Tai reikalauja ypatingą dėmesį skirti Europos kultūriniam paveldui ir strategijai, kuri padėtų nustatyti veiklą, pagyvinančią ir suburiančią skirtingų bendruomenių žmones. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis taip pat būtina laikytis platesnio strateginio požiūrio. Galiausiai, saugumo sričių politika turėtų būti siejama su skirtingų sričių socialine politika, todėl atliekant šį uždavinį turi būti skatinama į mokslinius saugumo tyrimus įtraukti socialinius aspektus.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 punkto 6.3 papunkčio 6.3.1 punkto pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama Europoje skatinti solidarumą ir socialinę, ekonominę bei politinę įtrauktį ir pageidautiną kultūrų sklaidą Europoje ir su tarptautiniais partneriais bei šiuo tikslu plėtoti pažangų mokslą ir disciplinų sąveiką, technologines permainas bei organizacines inovacijas. Šiuo atveju gali būti svarbūs moksliniai humanitarinių mokslų tyrimai. Vykdomais moksliniais tyrimais politikos formuotojams turi būti padedama parengti tokią politiką, kuri padėtų kovoti su skurdu ir užkirstų kelią Europos bendruomenėse plisti įvairių formų atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei, pvz., lyčių nelygybei ar skaitmeninei arba inovacinei atskirčiai ir su kitais pasaulio regionais. Jie visų pirma turėtų padėti įgyvendinti ir pritaikyti strategiją „Europa 2020“ ir platesnius išorės veiksmus, kurių imasi Sąjunga. Turi būti imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti pažangumą mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir taip išplečiant programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių.	Siekiama Europoje skatinti komunikabilumą ir socialinę, ekonominę ir politinę bei kultūrinę įtrauktį ir pageidautiną kultūrų sklaidą Europoje, padidinti supratimą apie socialinius pokyčius Europoje ir su tarptautiniais partneriais bei šiuo tikslu plėtoti pažangų mokslą ir disciplinų sąveiką, technologines permainas bei organizacines inovacijas. Šiuo atveju lemiamą vaidmenį turėtų atlikti moksliniai humanitarinių mokslų tyrimai, įskaitant tyrimus, susijusius su kai tiriamas visuomenės pokyčių poveikis asmenų, šeimų ir bendruomenių gerovei ir gyvenimo kokybei, todėl šie tyrimai turėtų būti tinkamai finansuojami. Moksliniais tyrimais humanitarinių mokslų srityje taip pat gali būti atskleidžiamas, plėtojamas ir nustatomas daugiamatis Europos kultūros paveldas, kuriant naujas mokslo disciplinas, taigi naujas inovacijų sritis ir darbo vietas. Egzistuoja poreikis sukurti didesnę žinių bazę socialinės atskirties, sveikatos, demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės, gyvenimo ciklo ir šeimos tradicijų, bendros istorijos ir kultūros paveldo, fizinių pratimų, migracijos ir judumo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, daugiakalbystės, socialinės politikos ir valdžios kaitos srityse. Šiuo atveju gali būti svarbūs moksliniai tyrimai humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vykdomais moksliniais tyrimais politikos formuotojams turi būti padedama parengti tokią politiką ir nustatyti tokią veiklą, kuri padėtų kovoti su skurdu ir užkirstų kelią Europos bendruomenėse plisti įvairių formų atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei, kaip antai lyčių nelygybė ar skaitmeninė arba inovacinė atskirtis, taip pat ir kitų pasaulio regionų atžvilgiu, pvz., remiantis lyginamosiomis kultūrinės ir kalbinės įvairovės bei įvairių kultūrų sąveikos studijomis. Jie visų pirma turėtų padėti įgyvendinti ir pritaikyti strategiją „Europa 2020“ ir platesnius išorės veiksmus, kurių imasi Sąjunga. Turi būti imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti pažangumą mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir taip išplečiant programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.1 papunkčio antros pastraipos b a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(ba) savitarpio pažinimo ir supratimo formų vystymui vykdant tarpkultūrinį dialogą;
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo IV dalies 3 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinės JRC kompetencijos sritys bus energetika, transportas, aplinka ir klimato kaita, žemės ūkis ir maisto produktų tiekimo užtikrinimas, sveikata ir vartotojų apsauga, informacinės ir ryšių technologijos, etaloninės medžiagos, sauga ir saugumas (įskaitant branduolinę „Euratomo“ programos dalį).	Pagrindinės JTC kompetencijos sritys bus energetika, transportas, aplinka ir klimato kaita, žemės ūkis ir aprūpinimo maistu saugumas, sveikata ir vartotojų apsauga, istorinio, meninio ir kultūrinio paveldo apsauga, informacinės ir ryšių technologijos, etaloninės medžiagos, sauga ir saugumas (įskaitant branduolinę „Euratomo“ programos dalį).
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 2 punkto antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EIT spręs šiuos klausimus, inicijuodamas struktūrinius pokyčius Europos inovacijų erdvėje. EIT šio tikslo sieks skatindamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią naują aplinką ir remdamas naują verslių žmonių kartą. Vykdydamas šią veiklą EIT visomis išgalėmis padės siekti strategijos „Europa 2020“ (visų pirma, pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“) tikslų.	EIT spręs šiuos klausimus, inicijuodamas struktūrinius pokyčius Europos inovacijų erdvėje, o tai skatina didesnį Sąjungos konkurencingumą. EIT šio tikslo sieks skatindamas aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią naują aplinką ir remdamas naują verslių žmonių kartą. Vykdydamas šią veiklą EIT visomis išgalėmis padės siekti strategijos „Europa 2020“ (visų pirma pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“) tikslų, todėl II priede nustatytas finansinis įnašas yra esminis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CULT 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Emma McClarkin 31.1.2012
Svarstymas komitete	27.3.2012	29.5.2012
Priėmimo data	10.7.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Emil Stoyanov, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Marie-Christine Vergiat, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Ivo Belet, Nessa Childers, Seán Kelly, Iosif Matula, Mitro Repo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Evžen Tošenovský

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (18.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentas: Piotr Borys

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Šis reglamentas yra 2011 m. lapkričio mėn. Komisijos pateikto programos „Horizontas 2020“dokumentų rinkinio dalis. Šio dokumentų rinkinio tikslas – nustatyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą 2014–2020 m. laikotarpiui.

Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politika yra ypač svarbi ES konkurencingumui. Tuo siekiama, kad ES prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio, įgyvendindama mokslinių tyrimų politiką, dėl kurios ES taptų technologijų pažangos lydere ir tuo būtų kuriamos darbo vietos bei skatinamas ekonomikos augimas.

Šis reglamentas yra pagrindinė priemonė, numatyta programos „Horizontas 2020“ dokumentų rinkinyje. Juo nustatoma pati Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Kadangi ši priemonė yra pagrindinis reglamentas, jai taikoma bendro sprendimo priėmimo procedūra.

Teisės reikalų komiteto interesas, susijęs su šiuo sprendimu, daugiausia apsiriboja etiniais klausimais, nes su technologijomis susiję etiniai klausimai įeina į komiteto atsakomybės sritį. Todėl komitetas, teikdamas pakeitimus, juose apsiribojo reglamento projekte keliamais etiniais klausimais.

Pagrindinis etinis klausimas yra susijęs su moksliniais tyrimais, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės. Septintoji bendroji programa (2007–2013 m.) buvo patvirtinta, pasiekus subtilų kompromisą šiuo etiniu klausimu. Šio nuomonės projekto tikslas – spręsti šią problemą, siekiant didesnio teisinio aiškumo.

Todėl komitetas siūlo, kad moksliniams tyrimams, kuriuos vykdant sunaikinama žmogaus embrionų arba naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės, visiškai nebūtų teikiamas ES finansavimas. Taigi kiekvienai valstybei narei būtų palikta nuspręsti, laikantis savo etinių taisyklių, ar finansuoti tokius mokslinius tyrimus iš savo biudžeto.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) moksliniai tyrimai ir inovacijos dažnai grindžiami mokslininkų, mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir piliečių gebėjimu atvirai gauti mokslinę informaciją, ja keistis ir naudotis. Siekiant didinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis, turėtų būti sudaromos sąlygos tvariai prieigai prie mokslinių leidinių, jau įtrauktų į septintąją bendrąją programą, – tokiu bendruoju principu turėtų būti vadovaujamasi skelbiant visus mokslinius leidinius, kuriems skiriamas viešasis finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti išbandyta internetinė atvira prieiga prie mokslinių duomenų, parengtų ar surinktų vykdant viešai finansuojamus mokslinius tyrimus, siekiant, kad atvira prieiga prie tokių duomenų iki 2020 m. taptų įprasta. Jei įmanoma, leidybos išlaidos gali būti dengiamos iš „Horizontas 2020“ programos biudžeto;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;	(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti laikomasi valstybių narių teisinių ar administracinių nuostatų ir papročių. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį siekiant sudaryti sąlygas visiems naudotis teise į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teise į gydymą vadovaujantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir praktika;
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti, kad mokslinius tyrimus ir toliau reglamentuoja nacionalinė teisė.
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;	(25) Esama ženklių skirtumų tarp nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių mokslinius tyrimus, kuriuose naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embriono kamieninės ląstelės. Europos Sąjungos politika neturėtų būti siekiama suderinti nacionalinių teisės aktų. Dėl Septintosios bendrosios programos Komisija pareiškė, kad toliau laikysis dabartinės praktikos ir neteiks Reguliavimo komitetui pasiūlymų dėl projektų, apimančių mokslinių tyrimų veiklą, kurios metu naikinami žmogaus embrionai, įskaitant dėl kamieninių ląstelių įsigijimo¹. Šis įsipareigojimas turėtų būti įrašytas į šį reglamentą tam, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas; Komisija turėtų aktyviai remti mokslinius tyrimus, skirtus embriono kamieninių ląstelių alternatyvoms kurti;
	__________________
	¹ Komisijos pareiškimo dėl 6 straipsnio, pridėto prie 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), 12 punktas (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).
Pagrindimas
Šio pakeitimo tikslas yra suteikti teisinę galią Komisijos įsipareigojimui dėl kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, mokslinių tyrimų apie valstybių narių teisines sistemas plėtrai, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į teisines ir etines tam tikrų mokslinių tyrimų problemas, tyrimai teisės srityje taip pat turėtų būti finansuojami pagal šį pasiūlymą.
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Vykdant mokslinių tyrimų projektus, kuriuose žmonės yra dalyviai ar galutiniai vartotojai, pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad su visais dalyviais ir visuomenės grupėmis būtų elgiamasi vienodai.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	15 a straipsnis
	Laisva prieiga
	Siekiant, kad būtų daugiau naudojamasi rezultatais ir kad jie būtų labiau platinami ir tokiu būdu Europoje būtų skatinama kurti inovacijas, raginama užtikrinti tvarią atvirą prieigą prie leidinių, parengtų remiantis moksliniais tyrimais, finansuojamais pagal programą „Horizontas 2020“, ir stengiamasi užtikrinti, kad Europos mokslininkai galėtų skelbti savo straipsnius labiausiai vertinamuose žurnaluose ir kituose forumuose. Gali būti skatinama sukurti nemokamą atvirą prieigą prie mokslinių duomenų, gautų ar surinktų vykdant mokslinius tyrimus, finansuojamus pagal programą „Horizontas 2020“.
	Jei leidiniai, parengti pagal programą „Horizontas 2020“, turi būti skelbiami viešam naudojimui ir formatu, kuriuo naudojantis galima skaityti nemokamai, leidybos išlaidos dengiamos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.	1. Visa pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus, Pasaulio medikų asociacijos priimtą Helsinkio deklaraciją dėl su žmonėmis susijusių medicinos tyrimų etikos principų, 1997 m. balandžio 4 d. Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje su jos papildomais protokolais, taip pat 2005 m. kovo 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją Nr. 59/280 dėl žmogaus klonavimo.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.	c) veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą..
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) moksliniai tyrimai, kuriuos vykdant naikinami žmogaus embrionai;
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu užkertamas kelias finansuoti mokslinius tyrimus, kuriuos vykdant sunaikinama žmogaus embrionų.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) moksliniai tyrimai, kuriuos vykdant naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės.
Pagrindimas
Šiuo pakeitimu užkertamas kelias finansuoti mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Žmonių (suaugusių ir embrionų) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.	4. Žmonių kitų rūšių kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.
Pagrindimas
Tai logiškai išplaukiantis pakeitimas po draudimo finansuoti mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 3 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;	c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis, taip pat, jei reikia, informavimas apie juos ir jų platinimas mokslo darbuotojų bendruomenei ir plačiajai visuomenei;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Piotr Borys 19.12.2011
Svarstymas komitete	26.4.2012	19.6.2012
Priėmimo data	18.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Piotr Borys, Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jacek Włosowicz

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (24.9.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Nuomonės referentas: Antigoni Papadopoulou

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;	(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali vienodomis teisinėmis ir profesinėmis sąlygomis laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai, darbuotojos ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas, reikalingi Europos mokslininkų įvaizdžiui formuoti bei imamasi priemonių skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto taikymą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;	(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas mokslininkams ir mokslininkėms siekiant atlikti modernius aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti remiami mokymai regioniniu lygmeniu siekiant suteikti moterims daugiau galimybių užimti specializuotas pareigas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) 2010 m. rugsėjo 21 d. Sąjunga priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją, kurioje teigiama, kad „siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, moterų potencialas ir talentai turi būti išnaudoti daug geriau ir veiksmingiau.“ Atsižvelgiant į tai, lyčių aspektas turėtų tapti svarbiausiu finansuoti tinkamų teminių sričių, programų, priemonių ir kriterijų bendro projektų plano prioritetu kiekviename projektų gyvavimo etape: nuo pasiūlymo teikimo iki vertinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;	(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentingų vyrų ir moterų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;	(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir ši programa turėtų būti atvira naujų talentingų dalyvių (vyrų ir moterų) iš visos Europos visam potencialui ir mokslinei kompetencijai žinioms, norint užtikrinti labiau subalansuotą moterų dalyvavimą Europos Sąjungos finansuojamose mokslinių tyrimų ir inovacijų programose; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) lyčių klausimas turėtų atsispindėti trijose programos „Horizontas 2020“ prioritetinėse srityse: pažangus mokslas, pramonės pirmavimas ir visuomenės pokyčiai, be to, sprendžiant visus nustatytus visuomenės uždavinius į jį reikėtų atsižvelgti kaip į svarbiausią fundamentinių tyrimų, veiksmų tyrimų ir žmogiškųjų išteklių elementą. Į lyčių aspektą taip pat turėtų būti atsižvelgiama skirstant lėšas: turėtų būti naudojami lyčių rodikliai, kad būtų užtikrinta didesnė moterų dalyvavimo atliekant ES finansuojamus mokslinius tyrimus pusiausvyra;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20a) reikėtų rengti informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas nuo mokyklos laikų siekiant leisti jaunoms merginoms orientuotis į mokslines disciplinas, kurios dar pernelyg dažnai laikomos vaikinų specialybėmis;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;	(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias piliečių, visuomenės, politikos, mokslo ir technologijų, pramonės galimybes ir poreikius. Darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mokslo bendruomenės, abiejų lyčių mokslininkų, viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir MVĮ atstovus. Darbotvarkės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi subalansuotomis išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės, tačiau užtikrinant, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Formuojant strategiją, planuojant ar vertinant projektus turėtų būti tinkamai laikomasi įsipareigojimo integruoti lyčių aspektą į visas Sąjungos politikos sritis;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;	(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų ir mokslininkių įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(22a) Moterys, norinčios siekti karjeros mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, vis dar patiria vadinamąjį „stiklo lubų“ reiškinį, jos nepakankamai atstovaujamos kai kuriose srityse, kaip antai inžinerijos ir technologijų, taip pat nemažėja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo tendencijos. Todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų ištaisyti esamą nelygybę, susijusią su moterų mokslininkių dalyvavimu visuose mokslinių tyrimų karjeros etapuose ir įvairiose mokslinių tyrimų srityse.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;	(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma nustatyti ir ištaisyti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą profesionalumo ir įgūdžių požiūriu bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip pat įgyvendinant ir vertinant, įdarbinant ir sudarant mokslinių tyrimų grupes ir projektus finansuojant, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas bei padėti Europos ekonomikai tapti konkurencingesne ir dinamiškesne. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) vykdant programos „Horizontas 2020“ veiklą reikėtų įveikti visas dėl vadinamojo „stiklo lubų“ reiškinio atsiradusias kliūtis, kurios lemia tai, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje vadovaujamąsias pareigas einančių moterų mokslo darbuotojų yra per mažai;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23b) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų užtikrinti sąžiningą ir subalansuotą finansavimo paskirstymą tarp mokslininkų ir mokslininkių vykdomų mokslinių projektų;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23c) programa „Horizontas 2020“ turėtų paskatinti moterų dalyvavimą visuose Europos mokslinių tyrimų projektuose ir visose mokslo srityse, ne tik patariamosiose grupėse ir kaip vertintojas, bet ir visose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose organuose (EIT, EMTT, JRC, iniciatyvinėse grupėse, aukšto lygio grupėse, ekspertų grupėse ir kt.), taip pat universitetuose ir mokslinių tyrimų institucijose;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;	(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos ir pagrindinių žmogaus teisių principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos lyčių lygybės instituto nuomonę. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;	(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, bei svarbiausio prioriteto – lyčių lygybės;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 34 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) svarbu užtikrinti, kad programos „Horizontas 2020“ finansai būtų valdomi patikimai, o pati programa įgyvendinama kuo veiksmingiau ir savo adresatams priimtinausiu būdu, taip pat turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir programos prieinamumas visiems dalyviams. Būtina užtikrinti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] ir paprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimams;	(34) svarbu užtikrinti, kad programos „Horizontas 2020“ finansai būtų valdomi patikimai, o pati programa įgyvendinama kuo veiksmingiau ir savo adresatams priimtinausiu būdu, taip pat turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir programos prieinamumas visiems dalyviams. Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad vykdant veiklą, taip pat visais rengimo, programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais būtų laikomasi vyrų ir moterų lygybės bei įtrauktas lyčių lygybės aspektas, remiantis biudžeto įvertinimo atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą metodais. Būtina užtikrinti atitiktį Reglamentui (ES) Nr. XXXX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] ir paprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimams;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Lyčių aspektas turėtų būti visapusiškai įtrauktas į bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisykles.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.	1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti lyčių lygybe, žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms bei visapusiškai išnaudodama visų Europos mokslininkų, taip pat ir mokslininkių, potencialą ir mokslinę kompetenciją. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Vienas iš programos „Horizontas 2020“ prioritetinių tikslų turėtų būti labiau subalansuotas moterų dalyvavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programose; šiuo tikslu turi būti rengiamos informavimo kampanijos, parodančios moterims mokslinio išsilavinimo ir profesinio augimo galimybes mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Programoje „Horizontas 2020“ skatinama lyčių lygybė remiant mokslinių tyrimų institucijų organizavimo, mokslinių tyrimų veiklos turinio ir formos pokyčius. Su lytimi susijusios problemos sprendžiamos kompleksiškai, siekiant sumažinti moterų ir vyrų nelygybę ir įtraukti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimą ir turinį. Ekonominiai ir socialiniai moterų ir vyrų skirtumai turėtų būti pakankamai atspindėti mokslinių tyrimų programų formoje, turinyje ir vykdyme. Deramą dėmesį reikėtų skirti aktyvesnio mokslininkių dalyvavimo moksliniuose tyrimuose ir mokslinių tyrimų politikos procese užtikrinimui.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 5 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. programoje „Horizontas 2020“ pabrėžiama pagal lytis nesuskirstytų mokslinių tyrimų sričių svarba. Pagal šią programą siekiama, padedant universitetams, Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, populiarinti mokslą kaip abiejų lyčių atstovų domėjimosi sritį nuo pirmųjų ugdymo etapų ir moters mokslo darbuotojos kaip pavyzdinio modelio įvaizdį. Programos švietimo kampanijose teikiama informacija apie reikalavimus, kuriuos reikia atitikti norint tapti mokslo darbuotoju, ir apie mokslinių tyrimų srityse esamas galimybes;
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto iii a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iiia) laikytis nediskriminavimo, lyčių lygybės ir lygių galimybių principų;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio įvairių sektorių ir profesijų ekspertų (taip pat pilietinės visuomenės atstovų) patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų vykdymas. Visų pirma įtraukiama veikla, skirta subalansuotam vyrų ir moterų atstovavimui mokslinių tyrimų grupėse skatinti ir deramai įtraukti lyčių analizę į mokslinių tyrimų turinį. Sudarant patariamąsias tarybas turi būti siekiama lyčių pusiausvyros.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas lyčių aspektas yra svarbus kaip neatskiriama pasiūlymų dalis, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio mokslinę kokybę. Pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje būtų tinkamai atsižvelgta visuose proceso etapuose: nuo prioritetų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus rengimo, iki programų ir projektų vertinimo ir stebėjimo bei derybų ir susitarimų.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Turi būti deramai užtikrinama vyrų ir moterų dalyvavimo Komisijos sudarytose nepriklausomų ekspertų ir aukšto lygio patariamosiose grupėse pusiausvyrą.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.	1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, mokslinių tyrimų įstaigų, valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo atstovų plataus masto bendradarbiavimui, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, lyčių pusiausvyros užtikrinimui, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui, ypač tarp jaunų moterų, ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų, ypač moterų mokslininkių, judumo paprastinimui. Kiekvienoje darbo programoje skiriamas atskiras skyrius tam, kokių veiksmų planuojama imtis sprendžiant lyčių disbalanso klausimą ir įtraukiant lyčių aspektą. Šie aspektai taip pat aptariami projekto lygmeniu nuostatose dėl dotacijos susitarimų.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Šeštąją bendrąją programą ir Septintąją bendrąją programą mokslininkių dalyvavo nedaug, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ši problema išsprendžiama suteikiant vienodas galimybes abiejų lyčių mokslininkų profesiniam tobulėjimui, sutelkiant dėmesį į jų judumą ir į šeimos bei profesinio gyvenimo suderinimo būdus.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ užtikrinama lyčių lygybė ir veiksmingai skatinama, formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, taip pat visais projekto gyvavimo etapais: koncepcijos, pasiūlymo, vertinimo, projekto valdymo ir stebėsenos, įtraukti lyčių aspektą, taip pat užtikrinti lyčių pusiausvyrą visos programose, vertinimo komitetuose, ekspertų ir patariamosiose grupėse ir sprendimų priėmimo organuose, kurie jau veikia arba buvo sukurti šiai programai įgyvendinti, siekiant padėti moterims siekti išsilavinimo ir įgyti profesiją mokslo srityje, taip sukuriant joms geresnių karjeros perspektyvų visose mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Tam bus nustatyti tikslai ir parengti bei įgyvendinti šiems tikslams pasiekti skirti veiksmingi planai.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Norint tai pasiekti, privaloma imtis šių veiksmų:
	1. Nustatyti lyčių pusiausvyros kriterijų projektų vertinimui, į kurį turėtų būti pakankamai atsižvelgiama rengiant projektą. Todėl struktūroje reikėtų nustatyti minimalų kriterijų, taikytiną sudarant mokslinių tyrimų grupes, skiriant koordinatorius ir grupių vadovus.
	2. Skatinti ir stebėti vertintojų ir ekspertų mokymą: jei lyčių pusiausvyra yra privalomas kriterijus, mokymas šiuo konkrečiu klausimu tų, kurie vertins projektus, yra ypač svarbus ir turėtų būti privalomas.
	3. Skatinti moterų vadovavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, būtent:
	a) stebėti, kiek moterų mokslinių tyrimų įstaigose ir centruose užima svarbiausius sprendimus priimančias pareigas;
	b) sukurti duomenų bazę ir sistemingai skleisti informaciją apie aukšto lygio mokslininkes, taip didinti jų matomumą ir sukurti pavyzdį jaunesnėms kartoms;
	c) užtikrinti, kad skatinimo kriterijai mokslo ir mokslinių tyrimų institucijose būtų skaidrūs, teisingi ir atitiktų lyčių aspekto reikalavimus;
	d) skatinti mokslininkių darbo ir šeiminio gyvenimo derinimo politiką, remti mokslininkių judumo programas; turėtų būti apsvarstyti klausimai, susiję su motinystės ir tėvystės atostogų sąlygomis, kad būtų pasiekta gera darbo ir gyvenimo pusiausvyra vykdant mokslinius tyrimus ir išlaikytas tokios veiklos patrauklumas tarp moterų;
	e) stebėti karjeros progresavimą ir atlyginimus, kad būtų išvengta su lytimi susijusio atlyginimų skirtumo.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Prireikus pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų, ypač susijusių su galutiniams vartotojams skirtomis paslaugomis ir produktais, turinyje būtų tinkamai atsižvelgta visuose proceso etapuose: nuo prioritetų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus rengimo, iki programų ir projektų vertinimo ir stebėjimo bei derybų ir susitarimų.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 c dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1c. Ypač būtina užtikrinti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų laikomasi profesinės lygybės, vienodo darbo užmokesčio ir vienodų karjeros galimybių principų. Šiuo tikslu tose įmonėse, kurios gauna ES finansavimą, kasmet turi būti rengiamos konsultacijos su darbuotojų atstovais vyrų ir moterų lygybės klausimais ir aptariamos priemonės, kurių turi būti imtasi esant nelygybei. Be to, reikia užtikrinti, kad minėtas finansavimas galėtų būti nutrauktas tuo atveju, kai nelygi padėtis išliko po to, kai įmonei buvo priminta apie jos įsipareigojimus.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 d dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1d. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių pusiausvyra visose programose, vertinimo komitetuose, ekspertų ir patariamosiose grupėse ir bet kurioje sprendimų priėmimo institucijoje, kuri jau veikia arba buvo sukurta šiai programai įgyvendinti.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba veiksmingai spręsti pasaulinio masto visuomenės uždavinius, ypatingą dėmesį skiriant esamai lyčių nelygybei.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.	1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.	c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas, ir tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bei svarbiausią prioritetą – lyčių lygybę.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.	Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis, ir į ją reikėtų įtraukti lyčių aspektą, kuriuo pabrėžiamas teigiamas mokslininkių vaidmuo ir indėlis vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Vykdant veiklą, susijusią su informacijos sklaida ir komunikacija, turėtų būti atsižvelgiama į lyčių aspektą ir prieš ją vykdant turi būti atliekama lyčių aspekto analizė.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio trečios pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;	a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama; reikėtų skatinti aktyvesnio moterų dalyvavimo mokslo veikloje svarbą, o tikslas siekti lyčių pusiausvyros mokslo ir mokslinių tyrimų srityje turėtų būti vertinamas kaip socialinės lygybės principo teigimas ir pagrindinė priemonė siekiant visiškai išnaudoti esamą visuomenės mokslinį potencialą;
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio trečios pastraipos a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) komunikacija ir informuotumo didinimo veikla, kuria siekiama užtikrinti mokslinių ir technologinių tyrimų srityje dirbančių moterų matomumą (pvz., reklamoje, laikraščiuose, radijo laidose, internete) ir kad būtų kuriamas teigiamas mokslininkių įvaizdis visuomenėje;
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 22 straipsnio trečios pastraipos a b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) kampanijos, skirtos įveikti lyčių stereotipus moksle apskritai ir ypač inovacijų ir mokslinių tyrimų veikloje;
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 23 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus bei novatoriškiausias įmones.	2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus, nepriklausomai nuo jų lyties, bei novatoriškiausias įmones.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 25 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.	1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima rodiklius ir informaciją apie kompleksines temas, kaip antai lyčių aspektą, tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.	iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis siekiant lyčių lygybės tikslų ir įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 1 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.	b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis ir su lyčių aspekto įtraukimu į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį. Be to, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į pasiektą lyčių pusiausvyrą sprendimus priimančiuose organuose, komitetuose ir patariamosiose tarybose, procesų, dalyvavimo ir lėšų skyrimo lyčių aspektą. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 26 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Bendrų tikslų bei Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai, nustatyti šio reglamento I priedo įžangoje, ir specialiojoje programoje nustatytų konkrečių tikslų rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, yra programos „Horizontas 2020“ tikslų įgyvendinimo masto vertinimo minimalus pagrindas.	2. Bendrų tikslų bei Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai, nustatyti šio reglamento I priedo įžangoje, ir specialiojoje programoje nustatytų konkrečių tikslų rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, yra programos „Horizontas 2020“ tikslų įgyvendinimo masto vertinimo minimalus pagrindas. Lyčių rodikliai priskiriami prie veiklos kokybės rodiklių ir gali remtis esamomis statistinėmis priemonėmis ir metodikomis, pavyzdžiui, kas trejus metus Mokslinių tyrimų generalinio direktorato skelbiamu lyčių lygybės mokslo srityje rodiklių ir statistikos tyrimu „She Figures: Statistics and Indicators on Gender Equality in Science“. Šis tyrimas tapo aktualiu ir pripažintu rodiklių šaltiniu ir turėtų būti skelbiamas kas dvejus metus.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.	a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės, nepriklausomai nuo jų lyties, galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.	b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai ir į vartotoją orientuotos, lyčių aspekto paisančios technologijos ir inovacijos, siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septintos pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.	c) Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius. Vykdant judumo programas užtikrinamas vyrų ir moterų lygių galimybių veiksmingumas ir į jas įtraukiamos konkrečios priemonės mokslininkių judumo kliūtims pašalinti.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo devinta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.	Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje, siekiant, kad talentingos mokslininkės aktyviau joje dalyvautų ir kad būtų išnaudotas visas jų potencialas ir mokslinė kompetencija Europos ekonomikos ir visuomenės naudai. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo dešimtos pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.	a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Visose šiose srityse turi būti tinkamai atsižvelgiama į vartotojų poreikius ir lyčių aspektą. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo keturioliktos pastraipos e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;	e) kova su klimato kaita, įskaitant klimato kaitos lyčių aspektus, aplinkos apsauga, išteklių naudojimo efektyvumas ir išsaugojimas, tausus žaliavų naudojimas;
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo keturioliktos pastraipos f punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.	f) lygiateisė, integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo šešiolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.	Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Lygiateisė, integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Taip pat, sprendžiant visus uždavinius bus orientuojamasi į lyčių aspektą ir lyčių lygybę. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Lygiateisė, integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo septyniolikta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.	Konkretus tikslas „Integracinė, lygiateisė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat turi apimti veiklą, kuria siekiama skatinti lyčių pusiausvyrą vykdant mokslinius tyrimus ir integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, taip pat panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.1 papunkčio penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur.	Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokslininkėms, kurios tesudaro 18 proc. A lygio mokslininkų, palyginti su 27 proc. JAV, kai tuo tarpu 60 proc. Europos universitetų absolventų yra moterys. Dėmesį reikėtų skirti šališkumo lyčių atžvilgiu problemai įdarbinant moksliniam darbui spręsti ir mokslininkių karjerai remti.
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.1 papunkčio šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.	Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius abiejų lyčių mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.	EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje. EMTT užtikrins, kad vykdant vertinimo procedūras būtų tinkamai sprendžiama tendencingo požiūrio į lytis problema.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.	EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus, lyties ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 1 punkto 1.3 papunkčio šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus.	EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus. Sudarant tarybą turi būti siekiama lyčių pusiausvyros.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.1 papunkčio šešta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.	Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje. Vykdant judumo programas į jas įtrauktos konkrečios priemonės moterų judumo kliūtims pašalinti ir lygioms vyrų ir moterų galimybėms užtikrinti.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio a papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.	Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių pusiausvyrai tarp dalyvių.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio d papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį „Marie Curie“ veiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu.	Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį „Marie Curie“ veiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių lygybei ir struktūriniams pokyčiams.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio d papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.	Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių pusiausvyrai tarp dalyvių.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunkčio e papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curie“ veiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su „Marie Curie“ veiksmais remiamu darbu.	Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curie“ veiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti pagal lytį suskirstytus rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, taip pat lyčių lygybe, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su „Marie Curie“ veiksmais remiamu darbu.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto aštunta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šis metodas apims darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti naujoviškus projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, didelio masto bandomajai ir demonstracinei veiklai, bandomiesiems stendams ir „gyvosioms laboratorijoms“, prototipų gamybai ir produktų patvirtinimui bandomosiose linijose. Veikla bus siekiama padidinti pramonės konkurencingumą skatinant pramonę, visų pirma MVĮ, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.	Taikant šį metodą į inžinerines inovacijas įtraukiama lyčių aspekto analizė. Deramai atsižvelgiant į lyčių analizę bus galima kurti naujus produktus, procesus, infrastruktūrą ar paslaugas. Taip bus kuriama žmonių gerovė ir lyčių lygybė ir, plėtojant sudėtingų ir įvairialypių vartotojų grupių poreikius atitinkančias technologijas, nustatomos naujos rinkos bei verslo galimybės. Nekreipiant dėmesio į potencialius lyčių skirtumus, gali būti prarastos verslo galimybės, atskirtos ar prastai aprūpintos tam tikros žmonių grupės; traktuojant moteris ir vyrus kaip homogenines grupes, neatsižvelgiama į moterų ir vyrų skirtumus; per daug pabrėždami vyrų ir moterų skirtumus, inžinieriai gali nepastebėti svarbių bendrų moterų ir vyrų bruožų; stereotipiškai sukurtas produktas gali būti nepopuliarus.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 1.1.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą.	Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą ir lyčių lygybę.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo II dalies 3 punkto 3.3 papunkčio d a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) Reikia, kad mokslo srityje būtų daugiau moterų, tačiau jei šiuos mokslinius tyrimus vykdys institucijos (pvz., universitetai), jie turi būti atviri ne tiek tiesioginiam žinių tobulinimui, kiek jų pateikimui į rinką. Kitaip tariant, kalbama apie rinkos galimybę ir į rinką orientuotus projektus, kurie gali būti praktiškai įgyvendinti ir pateikti į rinką. Tą reikėtų aktyviai ir kaip ir kai įmanoma labiau skatinti, nes tai padės suteikti labai reikalingą postūmį Europos ekonomikos konkurencingumui didinti.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.1 papunkčio 7 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Reikia tinkamai spręsti didžiulius sveikatos ir gerovės srityse egzistuojančius lyčių skirtumus. Demografiniai procesai, ypač senėjimas, labai susiję su lyčių aspektu; dauguma vyresnio amžiaus žmonių ir dauguma slaugytojų yra moterys. Kitus svarbius demografinių pokyčių, tokių kaip besikeičiančio gyvenimo būdo, naujos šeimos struktūros, sumažėjusio gimstamumo, aspektus reikia apsvarstyti pasitelkus lyčių aspekto analizę.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio ketvirta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šio visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės.	Šio visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės. Ypatingą dėmesį reikia skirti valdžios institucijų, mokslinių tyrimų, pilietinės visuomenės ir verslo atstovų plataus masto bendradarbiavimui.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 1 punkto 1.3 papunkčio penkta pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoke ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.	Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoje ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida. Lyčių aspektą reikėtų integruoti į anksčiau minėtą veiklą ir ją vykdyti prieš tai atlikus lyčių aspekto analizę.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 4 punkto 4.3 papunkčio b papunkčio antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.	Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui. Vykdant mokslinius tyrimus turėtų būti atsižvelgiama į socialinius ekonominius ir lyčių skirtumus transporto modeliuose. Lyčių aspektą reikėtų integruoti į anksčiau minėtą veiklą ir ją vykdyti atlikus lyčių aspekto analizę.
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.1 papunkčio šešta pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Klimato kaita ir jos poveikis jokiu būdu nėra lyties atžvilgiu neutralūs. Dėl lyčių vaidmens moterų poveikis aplinkai nėra toks pats kaip vyrų, moterų galimybę naudotis ištekliais ir būdais įveikti problemas ir prisitaikyti labai riboja diskriminacija pajamų, galimybių naudotis ištekliais, politinės įtakos, išsilavinimo ir atsakomybės už namų ūkį požiūriu. Moterų ir vyrų gyvenimo būdas, elgsena ir vartojimas dažnai skiriasi, todėl skirtingas ir jų poveikis aplinkai. Klimato kaita daro poveikį moterims ir vyrams visame pasaulyje. JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) padarė išvadą, kad klimato kaitos poveikis skirtingiems regionams, kartoms, amžiaus ir pajamų grupėms, įvairių profesijų ir lyčių atstovams bus nevienodas.
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.3 papunkčio a papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui.	Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui. Vykdant mokslinius tyrimus atsižvelgiama į problemas, susijusias su lyčių aspektu ir lyčių lygybe prisitaikymo politikos kontekste.
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 5 punkto 5.3 papunkčio a papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui.	Siekiama plėtoti ir įvertinti naujoviškas, ekonomiškai efektyvias ir tvarias prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos mažinimo priemones, skirtas CO2 ir kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms bei naudojamas taikant technologines ir netechnologines ekologiškas sistemas: parengti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima iš anksto imtis pagrįstų ir efektyvių veiksmų, ir sukurti būtinos kompetencijos tinklą. Vykdant veiklą pirmenybė teikiama: klimato kaitos supratimo gerinimui ir susijusių klimato prognozių rengimui; poveikio ir pažeidžiamų vietų vertinimui ir naujoviškų ekonomiškai efektyvių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir rizikos prevencijos priemonių kūrimui; klimato kaitos mažinimo politikos rėmimui. Lyčių aspektą reikėtų integruoti į anksčiau minėtą veiklą ir ją vykdyti atlikus lyčių aspekto analizę.
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6 punkto antraštinė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. INTEGRACINĖ, INOVACIJAS DIEGIANTI IR SAUGI VISUOMENĖ	6. LYGIATEISĖ, INTEGRACINĖ, INOVACIJAS DIEGIANTI IR SAUGI VISUOMENĖ
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.1 papunkčio 2 dalies d a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) skatinti lyčių lygybę visoje Europoje.
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.2 papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.	Siekiama Europoje skatinti visuomenę diegti inovacijas ir formuoti inovacijų politiką, šiuo tikslu įtraukiant piliečius, pilietinę visuomenę, įmones ir vartotojus į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei remiant darniųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į globalizacijos poveikį. Parama pirmiausiai turi būti teikiama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės plėtrai bei inovacijų diegimo pagrindinių sąlygų nustatymui.
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.2 papunkčio 2 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinimui;	c) visuomenės įtraukimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir dalyvavimo juose užtikrinimui;
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo III dalies 6.3 punkto 6.3.2 papunkčio 2 dalies d a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) vykdant visą pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą skatinti lyčių lygybę visoje Europoje.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 3 punkto b papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įgyvendindamas savo strategiją ir vykdydamas veiklą EIT pirmenybę teikia visuomenės uždaviniams, kurie bus aktualiausi ateityje, spręsti, pvz., klimato kaita ar tvari energetika. Kompleksiškai spręsdamas pagrindinius visuomenės uždavinius EIT skatina kelias disciplinas ar skirtingas disciplinas aprėpiančių metodų taikymą ir padeda sutelkti ŽIB mokslinių tyrimų partnerių pastangas.	Įgyvendindamas savo strategiją ir vykdydamas veiklą EIT pirmenybę teikia visuomenės uždaviniams, kurie bus aktualiausi ateityje, spręsti, pvz., klimato kaita, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ar tvari energetika. Kompleksiškai spręsdamas pagrindinius visuomenės uždavinius EIT skatina kelias disciplinas ar skirtingas disciplinas aprėpiančių metodų taikymą ir padeda sutelkti ŽIB mokslinių tyrimų partnerių pastangas.
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 3 punkto c papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių ugdymas naudojant švietimą ir mokymą	c) Talentingų, kvalifikuotų ir verslių žmonių (tiek moterų, tiek vyrų) ugdymas naudojant švietimą ir mokymą
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo V dalies 3 punkto c papunkčio pirma pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
EIT turi visiškai integruoti švietimą ir mokymą visais karjeros etapais ir parengti naują bei inovacinę programą, kad būtų atsižvelgiama į su sudėtingais visuomenei ir ekonomikai iškilusių uždavinių sprendimais susijusių naujų profilių poreikį. Šiuo tikslu EIT turės imtis veiksmų, kad būtų skatinamas naujų laipsnių ir diplomų pripažinimas valstybėse narėse.	EIT turi visiškai integruoti švietimą ir mokymą visais karjeros etapais ir parengti naują bei inovacinę programą, kad būtų atsižvelgiama į su sudėtingais visuomenei ir ekonomikai iškilusių uždavinių sprendimais susijusių naujų profilių poreikį. Rengiant naujų profilių poreikių analizę į ją būtina įtraukti lyčių aspektą. Todėl EIT, labiau nei bet kuri kita programos „Horizontas 2020“ priemonė, bus pagrindinė institucija, atsakinga už sistemingą dėmesį jaunoms talentingoms moterims, siekiant, kad Europos mokslinių tyrimų erdvėje daugiau nebebūtų švaistomi šie talentai. Joje taip pat bus numatyta švietimą ir mokymą grįsti lyčių aspektu, kadangi būsimas mokslo ir verslo klimato atnaujinimas prasidės švietimo etape ir rengiant mokymus. Pagaliau, pagal ją lyčių aspektas bus įtrauktas į naujas mokymo programas kaip būdas užtikrinti veiksmingą ir kokybišką mokymą ir švietimą bei jos novatorišką aspektą. Šiuo tikslu EIT turės imtis veiksmų, kad būtų skatinamas naujų laipsnių ir diplomų pripažinimas valstybėse narėse.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	FEMM 13.12.2011
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Antigoni Papadopoulou 20.12.2011
Svarstymas komitete	20.6.2012
Priėmimo data	19.9.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Andrea Češková, Marije Cornelissen, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Nicole Kiil-Nielsen, Silvana Koch-Mehrin, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Astrid Lulling, Barbara Matera, Krisztina Morvai, Norica Nicolai, Joanna Senyszyn, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Britta Thomsen, Marina Yannakoudakis, Anna Záborská, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Silvia Costa, Mariya Gabriel, Ana Miranda, Doris Pack, Antigoni Papadopoulou, Licia Ronzulli, Angelika Werthmann

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) sukūrimas
Nuorodos	COM(2011)0809 – C7-0466/2011 – 2011/0401(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	30.11.2011
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.12.2011
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 15.3.2012	DEVE 10.5.2012	BUDG 13.12.2011	EMPL 13.12.2011
	ENVI 13.12.2011	TRAN 13.12.2011	REGI 13.12.2011	AGRI 13.12.2011
	PECH 13.12.2011	CULT 13.12.2011	JURI 13.12.2011	FEMM 13.12.2011
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data	EMPL 19.1.2012
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Teresa Riera Madurell 17.1.2012
Svarstymas komitete	23.1.2012	18.6.2012	17.9.2012	8.10.2012
Priėmimo data	28.11.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	55 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Dimitrios Droutsas, Christian Ehler, Vicky Ford, Gaston Franco, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Marisa Matias, Judith A. Merkies, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Yves Cochet, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Seán Kelly, Zofija Mazej Kukovič, Vladimír Remek, Frédérique Ries, Peter Skinner, Silvia-Adriana Ţicău
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Cristian Silviu Buşoi, Alexandra Thein
Pateikimo data	20.12.2012

Teisinė informacija - Privatumo politika