Procedūra : 2011/0401(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0427/2012

Pateikti tekstai :

A7-0427/2012

Debatai :

PV 20/11/2013 - 12
CRE 20/11/2013 - 12

Balsavimas :

PV 21/11/2013 - 6.1
CRE 21/11/2013 - 6.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0499

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 4334kWORD 5872k
20.12.2012
PE 489.637v01-00 A7-0427/2013

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Teresa Riera Madurell

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 NUOMONĖ Kultūros ir švietimo komiteto
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)

(COM(2011)0809 – C7‑0466/2011 – 2011/0401(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0809),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0466/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0427/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik orientyras teisėkūros institucijai ir kad jis negali būti galutinai nustatytas, kol nebus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

3.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(3); pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, kitoje DFP reikia skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad net padidinus kitos DFP išteklius mažiausiai 5 proc., palyginti su 2013 m. lygmeniu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant Sąjungos solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nesutinka su šiuo požiūriu, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų galėtų būti visiškai atsisakyta, nepaisant įrodytos jų Europos pridėtinės vertės;

4.  ypač primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina nuo 2013 m. gerokai padidinti atitinkamas išlaidas, kad būtų sustiprintas, skatinamas ir užtikrinamas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimas Sąjungoje;

5.  be to, primena savo poziciją, kad būsimoje DFP reikėtų numatyti didesnę biudžeto išteklių koncentraciją tose srityse, kurios skatina ekonomikos augimą ir konkurencingumą, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, pagal Europos pridėtinės vertės ir pažangumo principus;

6.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų žinių visuomene ir pasaulyje pirmaujančia tvaria, konkurencinga ir atsparia ekonomika, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijosEuropa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti, kad būtų pritrauktos privačios investicijos ir jos sudarytų iki dviejų trečdalių visų investicijų, ir kad iki 2020 m. bendra išlaidų suma sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Sąjungos biudžetas turėtų atitikti šį plataus užmojo tikslą – turėtų būti iš esmės pereita prie į ateitį orientuotų investicijų finansavimo, pavyzdžiui, MTTP ir inovacijų (MTTPI), ir tai turėtų būti aiškiai matoma gerokai padidinus Sąjungos MTTPI finansavimą, palyginti su 2013 m. finansavimo lygiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijosEuropa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir politikos tikslų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“, klimato ir energetikos politikos ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka. Dėl to reikėtų gerokai padidinti kitam septynerių metų laikotarpiui skiriamas biudžeto lėšas, siekiant sustiprinti Sąjungos inovacinius pajėgumus, sykiu pritraukiant nemažas privačiojo sektoriaus lėšas Sąjungos veiklai;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai ir kartu paragino nuo 2014 m. dvigubai padidinti kito finansavimo laikotarpio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų biudžetą;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“ Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Kovos su klimato kaita veiksmai ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Taigi prognozuojama, kad ne mažiau kaip 60 % viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti susiję su tvariu vystymusi. Be to, tikimasi, kad su klimatu susijusios išlaidos turėtų viršyti 35 % biudžeto, įskaitant tarpusavyje suderinamas priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumui padidinti. Komisija turėtų teikti informaciją apie pagalbos, susijusios su klimato kaitos tikslų siekimu, mastą ir rezultatus. Su klimatu susijusios išlaidos pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti kontroliuojamos vadovaujantis tame komunikate nustatytais metodais;

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“ Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Veiksmai klimato kaitos srityje ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) savo baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“1 Komisija pateikia nuomonę, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika transporto srityje turėtų užtikrinti vis didesnę ir nuolatinę paramą pagrindinių technologijų plėtrai, kad Europos transporto sistema taptų modernias, efektyvias, tvarias ir prieinamas paslaugas teikiančia sistema. Baltojoje knygoje nustatomas tikslas – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. šių išmetalų kiekiu;

 

__________________

 

1 COM(2011) 0144

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Nors Sąjungos pridėtinė vertė daugiausia kuriama finansuojant dar ne konkurencinio etapo, tarpvalstybinius, bendrus mokslinius tyrimus, kuriems programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatyta skirti bent jau tokią pat sumą kaip Septintojoje bendrojoje programoje, taip pat reikia ypatingą dėmesį skirti inovacijų finansavimui pagal programą „Horizontas 2020“. Programa „Horizontas 2020“ taip pat siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant ir skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinti visi mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės etapai, įskaitant mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, žinių perkėlimą ir priartinimą prie rinkos veiklos, novatoriškas finansavimo priemones, taip pat netechnologines ir socialines inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti taikoma diferencijuotoji skalė: kuo labiau remiama veikla priartėja prie rinkos, tuo mažesnė jos dalis turėtų būti finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, o didesnė dalis turėtų pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, struktūrinių fondų, nacionalinių ir (arba) regioninių lėšų arba privačiojo sektoriaus. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) reikia pažymėti, kad visa veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti atvira naujiems dalyviams, kad būtų užtikrintas plataus masto partnerių bendradarbiavimas visoje Sąjungoje ir kuriama integruota Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos prie Europos inovacijos ir technologijos instituto turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas; Siekiant užtikrinti programos „Horizontas 2020“ papildomumą ir tinkamą lėšų panaudojimą, finansinis įnašas Europos inovacijos ir technologijos institutui turėtų būti skirtas dviem asignavimais; antrasis bus persvarstomas;

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) prie EIT turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“, EIT yra pagrindinė priemonė, siekiant daug dėmesio skirti žinių trikampio švietimo aspektui, ir jos tikslas – įveikti „Europos paradoksą“ ugdant verslumą, nes tai paskatins steigti inovatyvias, žiniomis pagrįstas naujas įmones ir atsiskyrusias įmones;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones – per mažai jų dalyvauja mokslinių tyrimų programose, nepaisant jau taikomų priemonių – aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius, ypač iš pilietinės visuomenės. Pagal programą „Horizontas 2020“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės išvengti finansinių klaidų ir jas mažinti.

 

Jei būtų imamasi veiksmų siekiant išorei perkelti dar daugiau Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo (pavyzdžiui, jungtinės technologijų iniciatyvos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ar Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos), perkėlimo metodas ir mastas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į nepriklausomo poveikio vertinimo rezultatus;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) pagal SESV 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių tenkančios dalys;

(16) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių pagal SESV 180 straipsnį tenkančios dalys;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti politinės kontrolės funkciją ir užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę, kaip nustatyta Sutartyse, Komisija turėtų tinkamai ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie visus atitinkamus programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo aspektus, įskaitant darbo programų rengimą ir sudarymą, vykdymą ir galimą poreikį koreguoti biudžeto paskirstymą, veiklos rodiklių raidą pagal siekiamus tikslus ir numatomus rezultatus;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., tik būtiniausios techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, konkrečiomis bei skaidriomis sąlygomis ir apsvarsčius kiekvieną atvejį atskirai, gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės. Šios papildomos programos ar priemonės turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, būti pagrįstos tikromis partnerystėmis, papildyti kitą pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomą veiklą, turėtų būti įrodyta, kad jokios kitos rūšies finansavimo priemonėmis negalima pasiekti tokių pačių tikslų, ir jos turėtų įtraukti kuo daugiau dalyvių;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti:

 

– skatinamas piliečių ir pilietinės visuomenės aktyvus dalyvavimas ir sąmoningas įsitraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą;

 

– užtikrinama, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į lyčių aspektą;

 

– skatinamas pažangus mokslinis švietimas;

 

– didinamas viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų, ypač mokslinių publikacijų ir duomenų, prieinamumas ir pakartotinis naudojimas, konkrečiai – sukurta mokslinių tyrimų rezultatų saugykla;

 

– sumažintas skaitmeninis, mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkis;

 

rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos atsakingos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir valdymo sistemos darbotvarkės ir stiprinamas piliečių dalyvavimas nustatant programos „Horizontas 2020“ veiklos mokslinių tyrimų prioritetus. Piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti susietas su visuomenės informavimo veikla siekiant paskatinti ir išlaikyti visuomenės paramą programai;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20a) visi Komisijos skelbiami dokumentai, susiję su programa „Horizontas 2020“, gavus prašymą pateikiami prieinamu formatu, įskaitant stambų šriftą, Brailio raštą, lengvai įskaitomą tekstą, garso, vaizdo ir elektroninius formatus;

Pagrindimas

Neįgalieji turėtų turėti tokias pat galimybes susipažinti su informacija ir komunikacijos priemonėmis, susijusiomis su programa „Horizontas 2020“, įskaitant komunikaciją, susijusią su remiamais projektais ir rezultatais, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad programa yra susijusi su viešuoju finansavimu.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

20 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20b) pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama ne tik mokslinių tyrimų įvairovė, bet ir lingvistinė akademinių ir mokslinių publikacijų įvairovė, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi nepriklausomų mokslinių tyrimų ir publikacijų patvirtinimo principų;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Todėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti proporcingai naudojamasi išorės konsultacijomis. Visų pirma, dėl tarpdalykinio ir transdisciplininio visuomenės uždavinių pobūdžio, taip pat dėl kompleksinių ryšių ir sąsajų programoje „Horizontas 2020“ poreikio, reikia įsteigti tikslines strategines mokslines grupes. Kai įmanoma, mokslinių tyrimų poreikių nustatymo procese turėtų būti atsižvelgta į atitinkamų struktūrų, kaip antai Europos technologijų platformų, bendrų programavimo iniciatyvų ir Europos inovacijų partnerysčių indėlį;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įgyvendinimo procesą, programavimo proceso pradžioje turėtų būti nustatyti kiekvieno konkretaus tikslo ir bendrosios temos daugiamečiai orientaciniai veiksmų planai ir turėtų būti siekiama, kad metinių darbo programų rengimo procesas būtų trumpas ir skaidrus. Komisija, rengdama ir sudarydama veiksmų planus ir darbo programas, turėtų laiku ir tinkamai įtraukti ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai sektorių konsultacinėmis tarybomis, naujai įsteigtomis valdančiosiomis tarybomis, Europos technologijų platformomis, bendromis programavimo iniciatyvomis ir Europos inovacijų partnerystėmis;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21b) kad būtų galima konkuruoti pasaulio mastu, veiksmingai spręsti svarbiausius visuomenės uždavinius ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti turimais žmogiškaisiais ištekliais. Programa „Horizontas 2020“ turėtų tapti postūmiu ir stipriu akstinu sukurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų talentų pritraukimo, išlaikymo, mokymo ir ugdymo veiklą. Norint pasiekti šį tikslą ir pagerinti žinių perdavimą, tyrėjų žmogiškojo kapitalo kūrimo veiklos, įskaitant veiklą, kuri konkrečiai skirta jaunimui ir moterims, mastą ir kokybę, šis aspektas turėtų būti įprastas bet kokios Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos elementas;

Pagrindimas

Kitose pasaulio šalyse pasiekta geresnių rezultatų geriausių talentų pritraukimo ir išlaikymo srityje, nei Europoje. Jei Europa nori išlikti konkurencinga pasaulio mastu, ji turi padidinti savo patrauklumą. Dėl šios priežasties, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri remiama ES, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogiškiesiems ištekliams. Visų pirma programa „Horizontas 2020“ turi būti paskata sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir padidinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos žmogiškąjį kapitalą.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

21 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21c) siekiant suteikti pakankamo lankstumo programos „Horizontas 2020“ gyvavimo laikotarpiu, kad būtų galima reaguoti į naujus poreikius ir pokyčius bei įvertinti ir galbūt pritaikyti prie jų sąveiką ir sąsajas tarp įvairių prioritetų ir pačiuose prioritetuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl konkretiems tikslams ir prioritetams skiriamų sumų peržiūros ir jiems skiriamų asignavimų perskirstymo remiantis programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pagrindimas

Svarbu, kad tekste būtų numatytas tam tikras biudžeto lankstumas paliekant pakankamai erdvės reaguoti į ateities poreikius ir pokyčius, įskaitant vadinamuosius kompleksinius veiksmus. Geriausia procedūra tai padaryti – priimti deleguotuosius aktus, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir greitą sprendimų priėmimą.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje, skatinant deramas tyrėjų darbo sąlygas. Visapusiškas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, siekiant įveikti nuolatinį protų nutekėjimo reiškinį ir jį paversti protų pritraukimu;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22a) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama įgyvendinant EMTE, ji turėtų padėti Europos tyrėjams likti Europoje, pritraukti tyrėjų iš viso pasaulio ir padaryti Europą patrauklesnę geriausiems iš jų. Siekiant sudaryti sąlygas judumui Europoje, reikėtų užtikrinti dotacijų kaip finansavimo priemonės migruojantiems tyrėjams suderinamumą. Turėtų būti išspręsti su mokesčiais susiję klausimai ir skatinama derama Europos mokslininkų socialinė apsauga;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

22 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22b) karjeros mokslo ir mokslinių tyrimų srityse norinčios siekti moterys vis dar susiduria su diskriminacinėmis kliūtimis, moterų gerokai mažiau kai kuriose srityse, pvz., inžinerijos ir technologijų, taip pat nemažėja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo tendencijos. Todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų ištaisyti esamą nelygybę, susijusią su moterų mokslininkių dalyvavimu visuose mokslinių tyrimų karjeros etapuose ir įvairiose mokslinių tyrimų srityse;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti skatinama vyrų ir moterų lygybė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nustatant ir šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, kad būtų išnaudojamas visas mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialas ir kvalifikacija. Be to, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos turinį visuose proceso etapuose, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a) programa „Horizontas 2020“ turėtų paskatinti moterų dalyvavimą visuose Europos mokslinių tyrimų projektuose ir visose mokslo srityse, ne tik patariamosiose grupėse ir kaip vertintojas, bet ir jų veiklą visose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose organuose (EIT, Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT), JRC, iniciatyvinėse grupėse, aukšto lygio grupėse, ekspertų grupėse ir kt.), taip pat universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

23 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23b) moksliniai tyrimai ir inovacijos grindžiami mokslininkų, mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir piliečių pajėgumais gauti mokslinę informaciją, ja keistis ir naudotis. Siekiant didinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis, turėtų būti privaloma atvira prieiga prie mokslinių publikacijų, jei priimamas sprendimas publikuoti mokslinius leidinius, kuriems skiriamas viešasis finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, programa „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų iš viešosiomis lėšomis pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų mokslinių tyrimų, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

23 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23c) programa „Horizontas 2020“ bus skatinama ir remiama veikla, siekiant išnaudoti Europos pirmavimo galimybes konkurencinėje kovoje dėl naujų procesų ir technologijų, kuriais propaguojamas tvarus vystymasis plačiąja prasme ir kovojama su klimato kaita, kūrimo. Toks horizontalus požiūris, visapusiškai integruotas į visas programos „Horizontas 2020“ prioritetines sritis, padės Sąjungai klestėti mažo anglies dioksido kiekio ir ribotų išteklių pasaulyje ir tuo pačiu kurti efektyviai išteklius naudojančią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

23 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23d) kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis turėtų dėti visas pastangas, kad panaudotų rezultatus tolesniems moksliniams tyrimams ar komercijai arba kad tiems tikslams rezultatus panaudotų kitas juridinis asmuo, visų pirma panaudojant rezultatų perdavimo ir licencijavimo priemones, pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [dalyvavimo taisyklės] 41 straipsnį;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų ir žmogaus teisių. Turėtų būti atsižvelgiama pagrįstas ir atnaujinamas į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat, prireikus, į ES pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojant mokslinių tyrimų veiklą turėtų būti paisoma valstybių narių įstatymų ir administracinių nuostatų. Mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma pagal SESV 13 straipsnį ir laikantis įsipareigojimo pakeisti arba sumažinti gyvūnų naudojimą mokslo reikmėms arba pagerinti sąlygas, kuriomis jis vykdomas. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – subrendusių ar embrioninių – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturėtų būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam nesuteiktas pagal atitinkamos valstybės narės teisę reikalingas patvirtinimas. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos);

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26a) tiek programą „Horizontas 2020“, tiek sanglaudos politiką siekiama išsamiau suderinti su strategijoje „Europa 2020“ numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais – rengiamos atitinkamos bendrosios strateginės programos (BSP). Šiai naujai strateginei krypčiai reikalingas didesnis ir sistemiškesnis abiejų BSP bendradarbiavimas, siekiant visapusiškai sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Todėl atitinkamas programos „Horizontas 2020“ suderinimas su sanglaudos politika padėtų sumažinti tyrimų ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje, sudarant geresnes pažangumui būtinas sąlygas ir atsižvelgiant į konkrečias regionų ypatybes, kaip nurodyta SESV 274, 349 ir 355 straipsniuose. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti struktūrinius fondus, siekiant remti pajėgumų stiprinimą ir MTTP infrastruktūros kūrimą regionuose, remti tokias priemones kaip EMTT, programą „Marie Curie veiksmai“ ar bendrus veiksmus, kurie buvo teigiamai įvertinti, tačiau jiems neliko programos „Horizontas 2020“ lėšų;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

26 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26b) Europos vietos ir regioninės valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant EMTE ir užtikrinant efektyvų Europos Sąjungos finansinių priemonių koordinavimą, ypač stiprinant programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąsajas, pagal regionines inovacijų strategijas, grindžiamas pažangiąja specializacija. Regionai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skleidžiant ir įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir siūlant papildomas finansavimo priemones, įskaitant viešuosius pirkimus;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

26 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(26c) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama skleisti ir skatinti pažangius mokslinius tyrimus visuose Europos regionuose – tai turėtų būti išankstinė geografiniu požiūriu subalansuoto ES augimo ir inovacijų strategijos sąlyga. Programa taip pat turėtų būti skatinamas tyrėjų judumas kaip priemonė išvengti įvairaus protų nutekėjimo iš valstybių narių;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų;

(27) MVĮ suteikia esminių galimybių inovacijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų; Nors MVĮ sudaro daugiau kaip 95 proc. visų ES įmonių, jos labai skiriasi ir todėl reikia lankstaus požiūrio. Todėl programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatytas įvairių priemonių rinkinys, siekiant remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir MVĮ pajėgumus įvairiais inovacijų ciklo etapais.

 

Bent 20 proc. programos „Horizontas 2020“ prioritetų Nr. 2.1 ir 3 biudžeto turėtų būti skiriama MVĮ. Visų pirma, bent 4,0 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti skiriama panaudojant specialiąją MVĮ priemonę, kurią turėtų administruoti ir įgyvendinti viena tam skirta administracinė struktūra;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a) dėl ekonominės Sąjungoje vykdomų viešųjų pirkimų svarbos (Komisija savo darbiniame dokumente „2009 m. viešųjų pirkimų rodikliai“ įvertino, kad viešieji pirkimai sudaro 19,4 proc. BVP) šie pirkimai tampa strategine ekonominės ir socialinės politikos, kurios dalis jie yra, priemone. Be to, tiesioginis viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti galimybes valdžios institucijoms rasti sprendimus, kad jos galėtų teikti geresnes paslaugas piliečiams, ir neabejotina, kad inovacijos yra priemonė tobulinti ir plėsti įprastinių produktų tiekimą, įprastines paslaugas ir darbus ir kad dėl inovacijų padidėja valdymo procesų efektyvumas. Tačiau inovatyviems produktams ir paslaugoms skiriama tik labai nedidelė bendros Sąjungos viešųjų pirkimų sumos dalis, todėl prarandamos didelės galimybės;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

27 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27b) siekiant kuo labiau padidinti programos „Horizontas 2020“ poveikį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugiadalykiui ir tarpdalykiui požiūriui, kuris reikalingas svariai mokslo pažangai užtikrinti. Mokslo proveržiai dažniausiai įvyksta dėl skirtingų mokslo sričių sandūros ir sąveikos. Be to, problemų ir uždavinių, kuriuos tenka spręsti Europai, sudėtingumas reikalauja sprendimų, kuriuos galima rasti tik sąveikaujant kelioms mokslo sritims;

Pagrindimas

Daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas yra itin svarbūs siekiant pažangos mokslo ir inovacijų srityje. Sudėtingų dabartinių problemų dažnai neįmanoma išspręsti remiantis tik viena mokslo sritimi. Todėl siekiant rasti ir priimti geriausius sprendimus reikia nuolat nustatyti bendrus mokslo sričių tikslus ar bendras kognityviąsias sistemas. Dėl šios priežasties programoje „Horizontas 2020“ ne tik turėtų būti numatytas, bet ir skatinamas daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

27 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27c) įgyvendinat programą „Horizontas 2020“ turėtų būti visapusiškai pripažintas universitetų atliekamas pagrindinis Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės vaidmuo, nes jie yra pagrindinės tiek mokymo, tiek mokslinių tyrimų pažangos įstaigos ir atlieka esminį vaidmenį susiedami Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimą. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijos suburia įvairius veikėjus visoje inovacijų grandinėje, nuo fundamentinių iki technologinių tyrimų, nuo produktų ir procesų plėtros iki prototipų gamybos ir demonstravimo, ir iki visokeriopo įgyvendinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Pagal programą „Horizontas 2020“ atliekami koordinavimas ir stebėsena turėtų užtikrinti, kad ištekliai būtų optimaliai naudojami ir kad būtų vengiama nereikalingo išlaidų dubliavimo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(28a) Komisija turėtų skatinti regiono suinteresuotuosius subjektus rengti strategijas regiono lygmeniu, kuriose atsispindėtų specifiniai regionų poreikiai, kad Sąjungos lygmeniu būtų derinamos esamos viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimo formos. Veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pritaikyta prie šių strategijų, nes atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma tų pačių vystymosi strategijų taikyti visuose regionuose, itin svarbu, kad projektuojant ir panaudojant lėšas ir rengiant bei įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas kuo labiau dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos, pradėtos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007−2013 m.) , gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras;

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių lėšų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tokios partnerystės turėtų būti grindžiamos tikromis partnerystėmis, įskaitant ir privačiojo sektoriaus įsipareigojimus ir indėlį, jose turėtų būti numatyti konkretūs įpareigojantys tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ir jos turėtų būti suderintos su likusia programos „Horizontas 2020“ dalimi – dalyvavimo taisyklėmis ir Sąjungos MPTTI strategine darbotvarke. Jų valdymas ir funkcionavimas turėtų užtikrinti atvirą, skaidrų, veiksmingą ir efektyvų veikimą ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Esamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras ir laikantis paminėtų principų;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais, abipusės naudos principu ir, jei tikslinga, abipusiškumo principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, laikantis Sąjungos užsienio ir vystymosi politikos. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros tarptautinius bendrų mokslinių tyrimų tinklus ir politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi ir RIO+20 tikslų; Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą reikėtų atsižvelgti į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotųjų užjūrio šalių bei teritorijų pajėgumus ir galimą vaidmenį atitinkamuose pasaulio regionuose;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30a) ji turėtų būti sudaryta taip, kad skatintų mokslinių tyrimų grupių dalyvavimą įvairiuose projektuose, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybę ir padidinti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles, įskaitant Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą1 ir atsižvelgiant į dabartinę šios sistemos peržiūrą – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

 

__________________

 

1 OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

Pagrindimas

Per daug krypstant į trumpalaikės, glaudžiai su rinka susietos inovacijų veiklos finansavimą gali būti iškraipoma konkurencija ir gali sumažėti ilgalaikių, fundamentinių mokslinių tyrimų, kurie dažnai yra radikalių, permainas lemiančių inovacijų pagrindas, skaičius. Todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje taisyklių formuluotę, bet ir į jų esmę.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(31a) siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir žinomumą visuomenėje, taip pat geresnę sinergiją, reikėtų geriau koordinuoti ES ir valstybių narių išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente numatytą įvertinimo procesą, turėtų pateikti konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar pasiekta ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumo ir sinergijos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują kontrolės ir rizikos valdymo Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje koncepciją, ir paprašė iš naujo subalansuoti pasitikėjimą ir kontrolę bei rizikos ėmimąsi ir rizikos vengimą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu dalyviais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą paprastinimo srityje, reikia radikalesnės koncepcijos ir kad reikia atkurti rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą;

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują koncepciją siekiant parengti įrodymais grindžiamą rizikos valdymo strategiją, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalį. Tuo metu Taryba paprašė iš naujo nustatyti pasitikėjimo ir kontrolės, taip pat rizikos prisiėmimo ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu tyrėjais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą procedūrų paprastinimo srityje ir taip parodyti Sąjungos pasitikėjimą tyrėjais bei paskatinti juos imtis rizikos, kuri būtina siekiant spartesnės mokslo ir technologijų pažangos, reikia radikalesnės koncepcijos;

 

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32a) programa „Horizontas 2020“ turėtų užtikrinti kuo didesnį su Europos Sąjungos biudžetu susijusių inovatyvių finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, ypač kalbant apie jų indėlį (tiek numatytą, tiek realų) siekiant Europos Sąjungos tikslų;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos kokybės rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius bendros Europos veiklos rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35a) iki 2017 m. Komisija turėtų atlikti išsamų visų rūšių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, sukurtų pagal jos įvairias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas (įskaitant ŽIB, JTI ir VPSP), įvertinimą, siekdama racionalizuoti ir supaprastinti sąlygas būsimoje bendrojoje programoje ir nustatyti veiksmingiausią, atviriausią ir skaidriausią valdymą, nes tai sudarys sąlygas dalyvauti kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų ir kartu padės išvengti interesų konfliktų;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dalykas

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, stiprinama Europos mokslo ir technologijų bazė ir skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes visuomenėje, ekonomikoje ir pramonėje.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apibrėžtys

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslo darbuotojų mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat tyrėjų aukštos kokybės, tikslinio mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

(c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – partnerystė, kai privačiojo sektoriaus partneriai, Sąjunga ir tam tikrais atvejais kiti partneriai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerių partnerystė, kaip antai universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų, įskaitant Sąjungą, kuriuos, prireikus, bendrai remia Sąjunga ir jos partneriai, įsipareigoję bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą.

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu veikiančios įstaigos Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

 

ea) mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai, organizacinės sistemos ir paslaugos, kuriuos mokslinių tyrimų bendruomenės naudoja moksliniams tyrimams ir inovacijoms savo veiklos srityje. Atitinkamais atvejais infrastruktūra gali būti naudojama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pvz., švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima: svarbiausią mokslinę įrangą (ar priemonių rinkinius), žiniomis grindžiamus išteklius, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinius duomenis, e. infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenis, kompiuterių ir programinės įrangos sistemas, ryšių tinklus ir sistemas, kuriais skatinamas atvirumas ir skaitmeninis pasitikėjimas, bet kokia kita unikalaus pobūdžio infrastruktūra, svarbi siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumo;

 

eb) pažangioji specializacija – Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų politikos plėtojimą pagrindžianti koncepcija, kuria siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti viešąsias investicijas pasinaudojant šalių ir regionų sąveika ir stiprinant jų inovacijų pajėgumus;

 

ec) pažangiosios specializacijos strategija – strategija, apimanti daugiametę strateginę programą, kurios tikslas –sukurti funkcinę nacionalinę ar regioninę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos pridėtinė vertė

Sąjungos pridėtinė vertė

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos pažangiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji veikia kaip svertas, kad būtų pritraukiamos viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos, kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinamas Europos ilgalaikis tvarumas, ekonominis vystymasis, socialinė įtrauktis ir pramonės konkurencingumas. Parama pagal programą „Horizontas 2020“ skiriama veiklai, kurią vykdant intervencija Europos Sąjungos lygmeniu sukuria daugiau pridėtinės vertės nei intervencija nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms ir taip padeda siekti tikslo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje iki 2020 m. pasiektų 3 proc. BVP. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) – imamasi konkrečių ir pavyzdinių veiksmų, kuriais skatinami struktūriniai pokyčiai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose.

2. Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

2. Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

a) pažangus mokslas;

a) pažangus mokslas;

b) pramonės pirmavimas;

b) pramonės pirmavimas;

c) visuomenės uždaviniai.

c) visuomenės uždaviniai.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrais veiklos krypčių apmatais nurodyti I priedo I–III dalyse.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrosiomis veiklos kryptimis nurodyti I priedo I–III dalyse.

3. Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šių veiklos krypčių bendrieji apmatai nustatyti I priedo IV dalyje.

3. Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šios bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo IV dalyje. Be to, Jungtinis tyrimų centras padeda nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms rengti pažangiosios specializacijos strategijas.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o konkretaus tikslo ir veiklos bendrieji apmatai nustatyti I priedo V dalyje.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami EIT veiklos rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o bendros to konkretaus tikslo ir bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo V dalyje.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų apmatų, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius ir veiksmų, kuriuos numatyta finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų veiklos krypčių, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Biudžetas

Biudžetas

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 87740 mln. EUR, iš kurių daugiausia 86198 mln. EUR skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro xxx mln. EUR, iš kurių daugiausia 98,2 proc. skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a) pažangus mokslas – 27818 mln. EUR;

a) pažangus mokslas – 32,6 proc. viso biudžeto;

b) pramonės pirmavimas – 20280 mln. EUR;

b) pramonės pirmavimas – 24,3 proc. viso biudžeto;

c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.

c) visuomenės uždaviniai – 37,5 proc. viso biudžeto.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams moksliniams tyrimams yra 2,4 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto.

Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

Paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

 

Komisija atideda atitinkamą pinigų sumą, skirtą kvietimams, kurie sulaukia daugiau pasiūlymų, įvertinamų kaip aukšto pažangumo lygio, nei buvo numatyta, kad prireikus būtų galima finansuoti daugiau nei vieną projektą.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3,3 proc. bendro biudžeto įnašą, kaip nustatyta II priede.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas apima:

 

a) iš pirmosios asignavimų sumos: vykstančią esamų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti antra trijų naujų ŽIB grupė;

 

b) iš antrosios asignavimų sumos: vykstančią jau įsteigtų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti trečia trijų naujų ŽIB grupė.

 

Antroji asignavimų suma skiriama atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiant visų pirma į:

 

a) sutartą trečios ŽIB grupės sukūrimo grafiką;

 

b) numatytus finansinius jau esamų ŽIB poreikius, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes.

 

c) Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų.

 

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie dar nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pagal šį reglamentą nefinansuojamos nei Komisijos patiriamos programos „Horizontas 2020“ vykdymo administracinės išlaidos, nei stambių Europos infrastruktūros projektų, pvz., Galileo, GMES ar ITER, objektų statyba ar eksploatacija.

5. Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos. Tai neapima Jungtinio tyrimų centro tiesioginiams veiksmams skirtos 2 dalyje nustatytos sumos arba 3 dalyje nustatyto Europos inovacijos ir technologijos institutui skirto įnašo.

5. Kad būtų galima reaguoti į kintančias mokslo, technologijų ir inovacijų aplinkybes ir prireikus prie naujų pokyčių ir poreikių pritaikyti programą „Horizontas 2020“, Komisija, nepažeisdama metinės biudžetinės procedūros, atsižvelgdama į atliktą 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, gali priimti deleguotuosius aktus pagal 26a straipsnį, kad pakeistų II priede nustatytą paskirstymą iki 15 proc. visos pradinės sumos kiekvienam prioritetui ir konkrečiam tikslui ir atitinkamai I priede nustatytiems konkretiems tikslams ir veikloms.

 

Keisdama I ir II priedus, Komisija turi ypač atsižvelgti į:

 

a) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių indėlį siekiant programos tikslų;

 

b) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių rezultatams ir poveikiui vertinti naudojamų pagrindinių rodiklių sukūrimą, kaip nurodyta specialiosios programos, minimos šio reglamento 8 straipsnyje, II priede;

 

c) numatomus skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių ir priemonių finansinius poreikius ateityje.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Trečiųjų šalių asocijavimas

Trečiųjų šalių asocijavimas

1. Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

1. Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka šiuos kriterijus:

i) turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

i) turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii) turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

ii) turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga arba palaiko ypatingus istorinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis narėmis;

iv) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ar teritorijos.

iv) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ar teritorijos. ELPA valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, dalyvavimo sąlygos atitinka to susitarimo nuostatas.

 

Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos, nurodytos 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)1, taikant sprendime nustatytas specifines sąlygas.

Konkrečios asocijuotų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotos šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

Konkrečios asocijuotųjų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotosios šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

 

______________

 

1 OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Užtikrinamas veiksmingas trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas.

Pagrindimas

Trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas būtinas norint pasiekti programoje nustatytus tikslus.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas], visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones.

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones. Pastarosios turėtų būti vyraujanti rinkai artimos veiklos, remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, finansavimo forma.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

Strateginis konsultavimas ir koordinavimas

 

Vykdomas mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriais siekiama bendrų tikslų ir kuriems reikalinga visų programos „Horizontas 2020“ sričių sinergija, strateginis konsultavimas ir koordinavimas.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio įvairių sektorių, mokslo dalykų ir profesijų ekspertų patariamosios grupės, įtraukiant ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlį; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas taikant supaprastintus priemonių rinkinius, kurie padėtų išvengti besidubliuojančių ir sutampančių finansavimo struktūrų.

 

1a. Rengdama darbo programas pagal Tarybos sprendimo Nr. XX/XX/ES [specialioji programa H2020] 5 straipsnį, Komisija atsižvelgia į kuo platesnes suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių, Europos Parlamento ir Tarybos suteiktas konsultacijas ir indėlį. Atsakingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisijos atstovus pristatyti komitetui darbo programų projektus.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus EIT ir ŽIB, Europos technologijų platformų, Europos inovacijų partnerysčių ir Europos tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus, su sąlyga, kad tos darbotvarkės parengtos konsultuojantis su labai įvairiais ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kompleksiniai veiksmai

Kompleksiniai veiksmai

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, daugiadalykiams, tarpdalykiams ir transdiscipliniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, klimato kaitai ir tvariam vystymuisi, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje ir mokslinių tyrimų bei inovacijų atotrūkio panaikinimui, platesniam privačiojo sektoriaus dalyvavimui, MVĮ įtraukimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, įskaitant lyčių aspekto į projektus įtraukimą, įtraukesniam mokslinių tyrimų valdymui, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio tyrėjų judumo paprastinimui.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, ekonomikos ir visuomenės pobūdį globalizuotame pasaulyje, kai inovacijos apima verslo, organizacinius, technologinius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, ir perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į visus švietimo ir mokymo lygmenis.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lyčių lygybė

Lyčių lygybė

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą. Ypatingas dėmesys skiriamas lyčių pusiausvyrai užtikrinti tokiuose organuose kaip atrankos tarybos, patariamosios grupės, komitetai ir ekspertų grupės.

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje būtų tinkamai atsižvelgta visuose proceso etapuose: nuo prioritetų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus rengimo, iki programų ir projektų vertinimo ir stebėsenos bei derybų ir susitarimų.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Siekiant skatinti lyčių lygybę, įgyvendinamos specialiosios priemonės, kad būtų padedama karjeroje padariusiems pertrauką grįžti į darbą.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a straipsnis

 

Nediskriminavimas

 

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas; mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje į šį aspektą tinkamai atsižvelgiama visuose proceso etapuose.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

15 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15b straipsnis

 

Tyrėjų karjera

 

Mokslo, technologijų ir inovacijų srities žmogiškųjų išteklių puoselėjimas visoje Europoje yra programos „Horizontas 2020“ prioritetas. Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/2013 [Dalyvavimo taisyklės] ir prisideda prie bendrosios rinkos tyrėjams stiprinimo ir tyrėjų karjeros patrauklumo didinimo visoje Sąjungoje EMA srityje, atsižvelgiant į pagal programą remiamų veiksmų tarptautinį pobūdį.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

15 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15 c straipsnis

 

Atviroji prieiga

 

1. Priėmus sprendimą skelbti publikaciją, privaloma suteikti atvirą prieigą prie publikacijų, parengtų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“.

 

2. Skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

 

3. Prieš baigiantis programos „Horizontas 2020“ finansavimo laikotarpiui, Komisija įvertina atviros prieigos prie duomenų praktikos poveikį mokslo žinių srautams ir inovacijų plėtros spartai. Tai daroma siekiant apibrėžti tolimesnę atvirtos prieigos politiką ir jos įgyvendinimą kitoje Sąjungos mokslinių tyrimų bendrojoje programoje.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus. Atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomones.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 ir 4 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

3. Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

c) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

c) veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

4. Žmonių (suaugusių ir embrionų) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

4. Žmonių (subrendusių ar embrioninių) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17a straipsnis

 

Programos ir struktūrinių fondų sinergija

 

Programa „Horizontas 2020“ padeda panaikinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį – sudaromos sąlygos sinergijai su struktūriniais fondais, iš kurių teikiama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, koordinuotai įgyvendinant viena kitą papildančias priemones. Kai įmanoma, skatinama programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąveika ir raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti didesnį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį MVĮ per visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Konkrečių veiksmų imamasi siekiant konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.

2. Konkrečių veiksmų dėl MVĮ imamasi siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų įtrauktos į visą vertės grandinę ir galėtų naudotis visomis galimybėmis pagal programą „Horizontas 2020“. Šie veiksmai apima veiksmus, nustatytus I priedo II dalies 3.3 punkte.

 

Sukuriama specialioji MVĮ priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, turinčioms inovacijų potencialą, kurią administruoja viena administracinė institucija ir kuri įgyvendinama pirmiausia taikant metodą „iš apačios į viršų“ kaip nurodyta I priedo II dalies 3.3 punkto a papunkčio konkrečiame tiksle „Inovacijos MVĮ“. Ši priemonė teminiu požiūriu susijusi su konkrečiu tikslu „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatytu I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvienu iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodytų I priedo III dalies 1–7 punktuose.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.

3. Taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją ir supaprastinus paraiškų teikimo ir nagrinėjimo procedūras mažiausiai 20 proc. bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto turėtų tekti MVĮ.

 

3a. Remdamasi 1 ir 3 dalimis, Komisija atlieka vertinimus ir registruoja MVĮ dalyvavimo mokslinių tyrimų programose aktyvumą. Jei nepasiekiamas 20 proc. tikslas, Komisija išnagrinėja tokios padėties priežastis ir nedelsiant pasiūlo naujas priemones, kaip pasiekti tikslą.

 

3b. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas tinkamam MVĮ dalyvavimui ir atstovavimui EMTE valdymo struktūrose, ypač vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a straipsnis

 

Spartus inovacijų diegimas

 

1. Siekiant paspartinti inovacijų komercializavimą ir sklaidą, didelė Sąjungos finansavimo suma pagal konkretų tikslą „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityse“ ir pagal visus „Visuomenės uždavinius“, numatytus I priedo III dalyje, atidedama spartaus inovacijų diegimo priemonei.

 

2. Spartus inovacijų diegimas – tai priemonė, pagrįsta metodu „iš apačios į viršų“, kuri paspartins idėjos pateikimo rinkai procesą ir, kaip tikimasi, padidins pramonės dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, taip pat MVĮ ir pirmą kartą paraišką teikiančių viešųjų ir pelno nesiekiančių mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų dalyvavimą. Taigi, ji skatins privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, padės propaguoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, didžiausią dėmesį skiriant vertės kūrimui, ir paspartins naujų technologijų pavertimą paklausiais inovatyviais produktais – tai sudarys pagrindą būsimoms įmonėms, ekonominiam augimui ir užimtumui.

 

3. Veikla apima visą inovacijų ciklą, tačiau ją vykdant didžiausias dėmesys skiriamas su inovacijomis susijusiai veiklai, bandomajai ir ikikomercinei plėtrai, apimant plėtros etapus nuo technologijos pristatymo iki įsitvirtinimo rinkoje, įskaitant bandomuosius projektus, demonstravimą, bandymo įrenginius, mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus, standartų nustatymą ir inovacijų įsitvirtinimą rinkoje.

 

4. Spartus inovacijų diegimas įgyvendinamas kaip matoma finansavimo priemonė, kurią taikant paprastai ir greitai įsitraukiama į taikomuosius bendrus mokslinius tyrimus, laikantis specialios atrankos procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės].

 

5. Nors atsižvelgiama į spartaus inovacijų diegimo ir specialiosios MVĮ priemonės sinergiją, abi priemonės įgyvendinamos lygiagrečiai kaip dvi atskiros procedūros, deramai atsižvelgiant į atitinkamas tikslines dalyvių grupes ir nedarant poveikio biudžetui, kuris buvo skirtas MVĮ priemonei.

Pagrindimas

Tinkamai atsižvelgiant į numatomą programos perėjimą prie inovacijų, programoje „Horizontas 2020“ turi būti numatyta bent viena priemonė, kurią taikant nuolat būtų bet kuriuo metu vertinamos ir finansuojamos inovatyvios idėjos, laikantis greitos, standartizuotos ir patikimos procedūros. Atviro raginimo arba „iš apačios į viršų“ principu veikianti priemonė per užtikrinamą šešių mėnesių laikotarpį iki dotacijos gavimo užtikrins, kad inovatyvioms idėjoms nekiltų rizika tapti atgyvenusiomis iki to laiko, kai bus galiausiai galima pradėti įgyvendinti projektą. Taip padidės ir pramonės dalyvavimas.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, jei visi susiję partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbios pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos plėtrą ir įgyvendinimą arba spręsti konkrečius visuomenės uždavinius. Pažangumas yra pagrindinis dalyvių atrankos kriterijus.

2. Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

2. Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai, visapusiškai atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizės, kuri turi būti atlikta vykdant numatytą šios priemonės poveikio vertinimą, rezultatus; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 55 straipsnio 1 dalies b punkto v ar vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis, atitiktis esamiems Sąjungos politikos tikslams ir reikalingi ištekliai tai pateisina ir kai pasirinkus kitas partnerystės formas nebus pasiekti tikslai arba nebus sukuriamas reikiamas sverto poveikis;

b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos viešai ir skaidriai remiantis šiais kriterijais:

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos ir įgyvendinamos vadovaujantis atvirumo, skaidrumo, veiksmingumo ir efektyvumo kriterijais, taip pat laikantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Dalyvavimo taisyklės] X straipsnyje nustatytų kriterijų.

a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

 

b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ekonominiams klausimams mastas;

 

c) ilgalaikiai visų partnerių įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;

 

d) naudojamų išteklių mastas ir gebėjimas gauti papildomų investicijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

 

e) aiškus kiekvieno partnerio vaidmens apibrėžimas ir susitarimas dėl pagrindinių veiklos kokybės rodiklių pasirinktu laikotarpiu.

 

 

3a. Mokslinių tyrimų prioritetai, kuriuos apima viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, taip pat finansuojami pagal darbo programas reguliariai skelbiant kvietimus teikti paraiškas.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms, o kai tikslinga, tokiose iniciatyvose gali dalyvauti regionai ir miestai. Sąjungos finansinė parama turi būti ribota ir visada teikiama atsižvelgiant į tai, ar užtikrinamas skaidrumas, plataus masto valstybių narių dalyvavimas, Sąjungos pridėtinė vertė ir išteklių papildomumas. Papildomas finansavimas bus teikiamas tik toms iniciatyvoms, kuriose nuolat gali dalyvauti visos valstybės narės.

2. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

2. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės – jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas, taip pat pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės – jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas, taip pat pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės.

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės ir kuriose, kai tikslinga, dalyvauja regioninės valdžios institucijos.

Atsižvelgiant į a punkte numatytus tikslus, papildomas finansavimas skiriamas atsižvelgiant į ankstesnius didelius finansinius dalyvaujančių subjektų finansinius įsipareigojimus, susijusius su bendrais kvietimais teikti pasiūlymus ir bendrais veiksmais. Taikant ERA-NET priemonę gali būti siekiama suderinti su bendrai skelbiamais kvietimais pateikti pasiūlymus ir bendrų veiksmų vykdymu susijusias taisykles ir įgyvendinimo būdus. Šią priemonę taip pat galima naudoti norint pagal SESV 185 straipsnį parengti iniciatyvą.

 

Atsižvelgiant į b punkte numatytus tikslus, šios iniciatyvos siūlomos tik tais atvejais, kai būtina turėti specialią įgyvendinimo struktūrą ir kai dalyvaujančios šalys yra ryžtingai nusiteikusios užtikrinti integravimą mokslo, valdymo ir finansiniu lygiu. Be to, pasiūlymai dėl b punkte nurodytų iniciatyvų nustatomi remiantis visais šiais kriterijais:

 

a) aiškus siektino tikslo apibrėžimas ir jo aktualumas programos „Horizontas 2020“ ir bendriems Sąjungos politikos tikslams;

 

b) aiškūs dalyvaujančių šalių finansiniai įsipareigojimai, įskaitant išankstinius įsipareigojimus sujungti tarptautiniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas nacionalines ir (arba) regionines investicijas;

 

c) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

 

d) su įgyvendinamų programų dydžiu ir jų skaičiumi susijusi kritinė masė, veiklos panašumas ir atitinkamų mokslinių tyrimų, kuriuos jie aprėpia, dalis;

 

e) SESV 185 straipsnio kaip tinkamiausios priemonės siekiant tikslų veiksmingumas.

 

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“ arba jos dalis, visų pirma siekiant šių tikslų:

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas ir įtraukiamas į programą „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant šių tikslų:

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas ir padedant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) remti visuotinai konkurencingų pažangumo centrų kūrimą, kad Sąjunga taptų pasauliniu pirmaujančiu pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų centru.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, visų pirma su strateginėmis Sąjungos partnerėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą ir abipusę naudą. Tie veiksmai visų pirma apima mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimą besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimo projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tų šalių konkretiems poreikiams. Vykdant šią bendradarbiavimo veiklą atsižvelgiama į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotų užjūrio šalių bei teritorijų mokslinius ir technologinius pajėgumus.

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Turėtų būti skatinama abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Turėtų būti skatinama ir periodiškai stebima abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Pagrindimas

Reikia periodiškai stebėti trečiųjų šalių programas, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos garantuojama prieiga prie programos „Horizontas 2020“ būtų abipusė. Atliekant tokią stebėseną nustatomi trečiųjų šalių praktikos pokyčiai, kurie gali trukdyti užtikrinti šią norimą abipusę prieigą.

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius, įskaitant išorės ir vystymosi politiką.

Pagrindimas

Vienintelis galimas tarptautinio bendradarbiavimo veiklos pagrindas – bendras interesas ir abipusė nauda. Tam tikrų ribojamųjų kriterijų įtraukimas į bendrąją programą gali duoti tik priešingų rezultatų. Todėl čia siūlomi tiksliniai veiksmai apibrėžiami taip, kaip Septintosios bendrosios programos I priede. Pakeitimas dera su sektorių, kuriems ES nusprendė skirti vystymosi pagalbą, pasirinkimu.

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Vykdomas deramas koordinavimas su migracijos, prieglobsčio ir vystymosi politika, siekiant išvengti protų nutekėjimo iš besivystančių šalių.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo Suprasti Europą kintančiame pasaulyje. Įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Siekdama sumažinti administracinę naštą dalyviams, Komisija neprieštarauja dėl paramos gavėjų nacionalinių apskaitos metodų.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b. Paramos gavėjams, kurie trejus metus iš eilės patenkinamai atliko savo auditą, taikoma paprastesnė audito procedūra, siekiant skatinti didesniu pasitikėjimu pagrįstą požiūrį.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu. Visų pirma Komisija laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms.

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis. Visa su programa „Horizontas 2020“ susijusi informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant komunikacijos priemones apie remiamus projektus, yra prieinama visiems piliečiams ir viešai skelbiama skaitmenine forma.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Siekiant supaprastinti prieigą prie informacijos ir sukurti priemonę, kuri apimtų visą mokslo bendruomenei reikalingą informaciją, taip pat atsižvelgiant į skaidrumo poreikį, skaitmeninė priemonė CORDIS persvarstoma ir reformuojama, kad būtų aiškesnė ir lankstesnė. Nauja CORDIS versija turi būti parengta iki 2013 m. gegužės 31 d.

Pagrindimas

Šiuo metu CORDIS yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai taikomų programų. Norint užtikrinti geresnes visuomenės, tyrėjų ir įmonių galimybes naudotis informacija, reikia persvarstyti programą, išplėsti teikiamos informacijos apimtį ir užtikrinti paprastesnę prieigą prie visų pasiūlymų ir dotacijų.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams, su Sąjunga asocijuotoms užjūrio šalims bei teritorijoms ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama, įskaitant neįgalius tyrėjus ir dalyvius;

Pagrindimas

Didelis dėmesys turi būti skiriamas neįgaliems asmenims ir jų prieigos prie veiklos, susijusios su informacija, komunikacija ir informacijos apie programą „Horizontas 2020“ sklaida, poreikiams. Be to, reikia didinti pajėgumus, nes neįgalūs asmenys ir jiems atstovaujančios organizacijos yra per mažai atstovaujamos grupės mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, taip pat dialoge ir konsultacijose su visuomene.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems tinkamą galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų ir vertinami rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas bei prieinamas skaitmenines duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis, taip pat prireikus informavimas apie juos ir informacijos sklaida mokslininkų bendruomenei, pramonei ir plačiajai visuomenei;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis naujoviškomis technologijomis bei metodikomis.

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene, įtraukiant akademinę bendruomenę, ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis inovacinėmis technologijomis bei metodikomis, ypač siekiant padėti gerinti visuomenės informavimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą sprendžiant visuomenės uždavinius.

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio trečios pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) iniciatyvos, kuriomis įtraukiama pilietinė visuomenė ir jos organizacijos ar institucijos bei skatinamas jų dalyvavimas, sprendžiant klausimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesu, ir kuriomis skatinamos viešos, mokslu pagrįstos diskusijos pagrindiniais visuomenės klausimais.

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl pakankamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, sumažinimo ir tinkamo jos valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus bei novatoriškiausias įmones.

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, įskaitant gavėjų lygiu vykdomą kontrolę, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius tyrėjus bei novatoriškiausias įmones.

Pagrindimas

Administracinės išlaidos, kurias gali patirti gavėjai, kad įvykdytų kontrolės reikalavimus, turi būti pripažintos ir į jas turi būti atsižvelgta.

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Įsteigiama ad hoc tarpininko pareigybė ir nustatomos jo pareigos užtikrinti vienodą taisyklių aiškinimą. Įvykus konfliktui dėl taisyklių ar procedūrų aiškinimo, pagrįsto, pvz., nepriklausomu bet kokios suinteresuotos šalies atliktu pakartotiniu auditu, Komisija gali išspręsti konfliktą kompromiso būdu, patarus ad hoc tarpininkui.

Pagrindimas

Įgyvendinant Šeštąją ir Septintąją bendrąsias programas kilo daug konfliktų su paramos gavėjais dėl taisyklių aiškinimo ir iš Komisijos atlikto audito proceso ir rezultatų buvo matyti, kad būtų naudinga nustatyti tarpininkavimo procedūrą, kad būtų išvengta bylinėjimosi. Tuo pačiu tikslu reikia įgyvendinti kompromiso procedūrą, kad konfliktai būtų sprendžiami greitai.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nepažeidžiant 3 dalies Komisija auditą gali atlikti per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo.

Nedarant poveikio 3 dalies nuostatų taikymui, Komisija auditą gali atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus po projekto pabaigos.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos, EIT veiklos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių įgyvendinimo ir finansavimo stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją ir rodiklius apie kompleksines temas, kaip antai lyčių lygybę, atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą, visų pirma privačiojo sektoriaus ir MVĮ dalyvavimą bei tikrąjį priemonių, skirtų dalyvavimui padidinti, poveikį.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Siekiant ateityje sukurti tokią aplinką Sąjungoje, kurioje iš tikrųjų didėtų gerovė ir kiltų gyvenimo kokybė, reikės reguliariai ir veiksmingai stebėti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų palaikoma pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų. Šiuo tikslu Komisija iš anksto nustato aiškų ir skaidrų tokios stebėsenos mechanizmą.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus.

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia 1 ir 1a dalyse nurodytos stebėsenos rezultatus, prireikus panaudodama bendrų pagrindinių rodiklių, kuriuos galima palyginti įvertinant įvairias priemones, rinkinį. Visų pirma, šie rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinimas

Laikotarpio vidurio peržiūra

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1. Peržiūros ir vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

Išbraukta.

i) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmos asignavimų sumos panaudojimas, atskiriant sumą, panaudotą pirmos ŽIB grupės kūrimui, ir parengiamojo etapo investicijų antram etapui poveikį; Europos inovacijos ir technologijos instituto gebėjimas pritraukti lėšas iš partnerių žinių ir inovacijų bendrijose ir iš privačiojo sektoriaus, kaip nurodyta Reglamente XX/2012 [persvarstytas EIT reglamentas];

 

ii) suderintas trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir

 

iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

 

Pagrindimas

Naujos kartos žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) pradeda veikti 2014 m. Biudžetas bus palaipsniui pritaikomas pagal jų metinius veiklos rezultatus. Kadangi kiekviename sektoriuje vyrauja skirtingos sąlygos, priimant sprendimus dėl biudžeto valdymo būtų naudingiau remtis kiekvienos ŽIB pranašumais, o ne priimti sprendimus dėl naujų ŽIB remiantis kitų ŽIB veiklos rezultatais.

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos laikotarpio vidurio peržiūrą.

 

Kaip laikotarpio vidurio peržiūros dalis atliekamas tiek esamų, tiek naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, įskaitant JTI, išsamus vertinimas siekiant išanalizuoti jų Europos pridėtinę vertę, ir, jei reikia, Komisija pateikia pasiūlymus, kaip pagerinti jų valdymą ir veikimą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis poveikis, atviras ir skaidrus veikimas ir kad būtų išvengta interesų konfliktų. Komisija pateikia šio vertinimo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

Jeigu atliekant išsamų vertinimą nustatoma, kad nepakankamai tenkinamas Europos pridėtinės vertės kriterijus, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti tokioms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms nebeteikti finansavimo.

 

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiama į aspektus, susijusius su mokslinių tyrimų rezultatų sklaida ir panaudojimu. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą vertinama pažanga pagal įvairius programos „Horizontas 2020“ skyrius, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

 

i) programos „Horizontas 2020“ tikslų įvykdymas (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį, remiantis specialiosios programos II priede nurodytais rodikliais) ir tolesnis visų priemonių aktualumas;

 

ii) efektyvumas ir išteklių naudojimas, ypač atkreipiant dėmesį į kompleksinius veiksmus ir kitus 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus; ir

 

iii) Europos pridėtinė vertė.

 

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą taip pat atsižvelgiama į tolesnio paprastinimo mastą ir į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant peržiūrą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus. Peržiūra atliekama kartu su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir vietos valdžios institucijų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos priemonės vienos kitas papildytų ir sukurtų Sąjungos pridėtinę vertę.

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Komisija, kaip 1 dalies b punkte nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros dalį, pateikia konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar buvo pasiektas Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumas ir sinergija, įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį.

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Ne vėliau kaip 2016 m. ir vėliau kas dvejus metus Komisija atlieka Sąjungos organizacijų ir trečiųjų šalių organizacijų abipusių galimybių dalyvauti mokslinių tyrimų programose peržiūrą. Ši peržiūra atliekama kiekvienai šaliai atskirai ir apima trečiųjų šalių organizacijų finansavimo, gauto pagal programą „Horizontas 2020“, ir Sąjungos organizacijų finansavimo, gauto pagal trečiųjų šalių mokslinių tyrimų programas, palyginimą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti tikro abipusiškumo principą, kad trečiosios šalys galėtų dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, galimybės dalyvauti programoje turi būti nuolat peržiūrimos ir stebimas finansavimo skyrimas trečiųjų šalių organizacijoms pagal programą „Horizontas 2020“.

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

26 a straipsnis

 

Naudojimasis įgaliojimais

 

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

 

2. Įgaliojimai priimti 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [XX]. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

 

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

 

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

 

5. Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ pirma–šešta pastraipos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą ekonomiką, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą pasaulyje pirmaujančią ekonomiką ir visuomenę, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos kokybės rodikliai:

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos rodikliai:

- strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP)

– strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP);

- strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis.

– strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis;

 

– šie žmogiškųjų išteklių rodikliai: dirbančių asmenų dalies, kurią sudaro tyrėjai, pokyčiai; tyrėjų procentinės dalies, kurią sudaro moterys, pokyčiai; tyrėjų pritraukimo iš užsienio ir tyrėjų išvykimo pokyčiai.

 

Visi veiklos rodikliai naudojami siekiant atkreipti dėmesį į pokyčius, padaryti akivaizdžią pažangą šalinant Sąjungos dalyvavimo moksliniuose tyrimuose skirtumus ir sudaryti galimybę atlikti palyginimą tarptautiniu mastu.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

 

Visi trys prioritetai apima tarptautinį aspektą. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra itin svarbus Sąjungai ir yra ypač svarbus mažai tirtų sričių ir fundamentiniams moksliniams tyrimams, kad būtų galima pasinaudoti besiformuojančio mokslo ir technologijų teikiamomis galimybėmis. Todėl 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse aprašytai tarptautinio bendradarbiavimo veiklai skiriama dalis paliekama bent tokio lygio, koks buvo numatytas ankstesnėje bendrojoje programoje. Visų pirma, pagal programą „Horizontas 2020“ tarptautinis bendradarbiavimas bus remiamas trimis pagrindiniais aspektais:

 

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su pažangiausiais žinių centrais pasaulyje skatinimas, siekiant užtikrinti pažangiausius kompetencijos standartus ir jais dalytis, taip pat konkuruoti aukščiausiu lygmeniu;

 

– tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas pajėgumų stiprinimo tikslais, padedant Sąjungos įstaigoms nuo pat pradžių prisidėti prie spartaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių didėjimo visame pasaulyje ir dalytis gaunama nauda;

 

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas taikos ir stabilumo pasaulyje tikslais, pripažįstant, kad žmogiškosios ir visuomenės vertybės, susijusios su mokslu ir moksliniais tyrimais, atlieka esminį vaidmenį, kuris gali padėti konsoliduoti pažeidžiamų visuomenės grupių padėtį ir sušvelninti tarptautinius konfliktus.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką. Jungtinio tyrimų centro kuriama Sąjungos pridėtinė vertė vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į šiuos rodiklius:

 

– Jungtinių tyrimų centro techninės ir mokslinės paramos suteiktos konkrečios ir apčiuopiamos naudos Europos politikos kryptims atvejų skaičius;

 

– recenzuojamų publikacijų skaičius.

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

- į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

– į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

- bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti naujoviškus projektus ir procesus.

– bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti inovatyvius produktus, paslaugas ir procesus.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, apmatai.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, bendrosios kryptys.

 

Siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką.

 

Siekiant padėti sumažinti ES vietovių, regionų ir valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį, bus tobulinamas papildomumas ir glaudi sinergija su struktūriniais fondais tiek prieš įgyvendinant programą (stiprinamas valstybių narių pajėgumas, kad jos geriau pasirengtų dalyvavimui programoje „Horizontas 2020“), tiek ją įgyvendinant (naudojami ir platinami su programa „Horizontas 2020“ susiję mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai). Kai tik įmanoma, bus skatinamas šių dviejų priemonių sąveikumas. Bus raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą. Visų pirma bus siekiama veiklos, numatytos pagal tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, regionų partneryste grindžiamos infrastruktūros ir EIT bei ŽIB sąveikos.

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ I dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti keturi konkretūs tikslai:

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti penki konkretūs tikslai:

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai tyrėjai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų formavimąsi bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

c) Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

c) Įgyvendinant programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir inovacinis su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, įskaitant MVĮ, tyrėjų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūrosplėtojamos ir remiamos pažangios esamos ir naujos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, joms padedama veikti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvėje, didinant jų inovacijų potencialą, pritraukiant pasaulinio masto tyrėjus, apmokant žmogiškąjį kapitalą ir visa tai papildant Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo politika.

 

da) Skleidžiant pažangą ir didinant dalyvių skaičių išnaudojamas Europos talentų potencialas – remiamos politikos mokymosi, tinklų kūrimo ir mokymo galimybės.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu ir regiono lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, tyrėjų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotosiose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ II dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų novatoriškoms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis. Į ją įtraukti trys konkretūs tikslai:

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų inovacinėms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis, taip pat kurios padėtų pasinaudoti naujoviškoms MVĮ teikiamomis plėtros galimybėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas „inovacijų vartojimui“, t. y. viešųjų tyrimų centrų žinių ir technologijų perdavimui įmonėms, taip pat jų perdavimui tarp įmonių. Šią dalį sudaro trys konkretūs tikslai:

a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.

a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama moksliniams tyrimams, standartizavimui, sertifikavimui, plėtrai ir demonstracinei didelio poveikio technologijų veiklai, pvz., IRT, nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijų, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso technologijų srityse. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir konvergencijai bei jų santykiui su visuomenės uždaviniais. Visose šiose srityse turi būti tinkamai atsižvelgiama į vartotojų poreikius.

b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens rizikos kapitalas.

b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens ankstyvosios stadijos finansavimas ir rizikos kapitalas.

c) Įgyvendinant tikslą Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinamas bet kokios formos inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, visų pirma tose įmonėse, kurios turi galimybių plėstis ir tapti tarptautinėmis bendrovėmis – veikti bendrojoje rinkoje ir kitose rinkose.

c) Įgyvendinant tikslą Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse teikiama MVĮ specialiai pritaikyta parama bet kokios formos inovacijų diegimui MVĮ, pasitelkiant specializuotų ir pritaikytų programų ir priemonių rinkinį, įskaitant: galimybę gauti pradinį finansavimą, dotacijas, galimybę gauti nuosavo kapitalo ir paskolų finansavimą, kuravimo ir įgūdžių lavinimo paslaugas, prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinklų ir grupių.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Formuojant konkrečių tikslų „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi paklausa, „iš apačios į viršų“ pagrįstos logikos ir atsisakoma iš anksto apibrėžtų prioritetų. Pastarieji papildomi naudojant finansines priemones ir specialią MVĮ priemonę bei laikantis su politika susijusios logikos ir atsižvelgiant į konkretų tikslą, kuris įtrauktas į dalį „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Įgyvendinant „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi pirmiausia paklausa, „iš apačios į viršų“ principu pagrįstos logikos. MVĮ priemonė įgyvendinama teminių prioritetų srityse nustatytose prioritetuose „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“. Pastaruosius papildyti pagal principą „iš viršaus į apačią“ galima naudojant MVĮ priemonę kaip dalį ikikomercinių viešųjų pirkimų ar inovatyvių viešųjų pirkimų veiklos, jei galima įrodyti, kad valstybėse narėse reikia sutelkti perkančiąsias organizacijas Sąjungos lygiu.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu laikomasi integruoto požiūrio, todėl iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, maždaug 15 % gali būti paskirta MVĮ.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu bus laikomasi integruoto požiūrio, atsižvelgiant į MVĮ poreikius žinių ir technologijų perdavimo srityje. Iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, daugiau kaip 20 proc. paramos turėtų būti skiriama MVĮ.

Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo skyriaus „Konkrečių tikslų ir veiklos bendrosios kryptys“ III dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

a) Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

b) maisto kokybės, saugos ir tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioprocesais pagrįsta pramonė;

c) saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

c) saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas;

e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;

e) veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka, efektyvus išteklių naudojimas ir tausus žaliavų naudojimas;

f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.

f) Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė;

 

fa) saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės apsauga ir saugumas.

 

Finansavimas taip pat skiriamas ir kompleksiniam uždaviniui: Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, pagal kurį fundamentiniai mokslai, taikomieji moksliniai tyrimai, žinių perdavimas ir inovacijos yra vienodai svarbios ir tarpusavyje susijusios sudėtinės dalys, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Netechnologinėms, organizacinėms sistemų inovacijoms ir viešojo sektoriaus inovacijoms skiriama daugiau dėmesio, nei technologiniams sprendimams. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas, mokslo disciplinas ir mokslinių tyrimų infrastruktūras, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą fundamentinių mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, įskaitant su inovacija susijusią veiklą, pvz., bandymą, demonstravimą, bandymo įrenginius, paramą viešiesiems pirkimams, kūrimą, į galutinį vartotoją orientuotas inovacijas, socialines inovacijas ir žinių perdavimą bei inovacijų pateikimą rinkai, įskaitant standartizavimą visais etapais. Tam, kad būtų pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslai, bus būtina į bendradarbiavimo projektus įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų – nuo mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių iki viešojo ir privačiojo sektorių naudotojų.

 

Siekiant nenukrypti nuo programos tikslų, reikia suderintomis pastangomis parengti strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planą. Koordinuotais veiksmais galima sumažinti veiklos susiskaidymą ir pagerinti visos mokslinių tyrimų bendruomenės, susijusios su kiekvienu uždaviniu, galimybes naudotis technologiniais ir infrastruktūros ištekliais.

 

Strateginiais veiksmais ir vykdant mokslinį valdymą galima užtikrinti išankstinį specialistų indėlį į politiką, padidinti inovacijų pažangą ir konkurencingumą, suvokiant inovacijų ciklo sudėtingumą, ir paskatinti, kad dalyvautų daugiau tyrėjų iš užsienio.

 

Remdamasi poreikiu ir paklausa, strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos koordinavimo principus pagal kiekvieną uždavinį gali nustatyti iš mokslo, pramonės, galutinių naudotojų, bendruomenių ir pilietinės visuomenės nepriklausomų aukšto lygio ekspertų, atrinktų taikant atvirą, skaidrią ir konkurencingą procedūrą, sudarytos strateginės mokslinės grupės, kurios padės parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, remiantis geriausia lyderystės praktika, ir suteiks paskatas ir priemones, reikalingas didesnio masto sinergijai paskatinti. Šių grupių vaidmuo turėtų būti teikti nuolatines strategines konsultacijas dėl vykdomų ir planuojamų programos „Horizontas 2020“ ir su ja susijusių Sąjungos politikos sričių veiksmų.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti horizontalaus pobūdžio ir neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Jiems turi būti atstovaujama programų komitetuose ir ekspertų grupėse, atsakinguose už visų sričių projektų ir programų vertinimą, ir rengiant į socialinius mokslus orientuotus kvietimus. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis, ypatingą dėmesį atkreipiant į paramą pasauliniams veiksmams, kuriems reikia svaraus Europos dalyvavimo ir kuriuose Europa galėtų užimti pirmaujančią padėtį.

Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.

 

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi ne tik žinių ir inovacijų bendrijose, bet ir pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi tarp žinių ir inovacijų bendrijų ir už jų ribų, pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

1.1 Konkretus tikslas

1.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas. Tam reikės daug didesnių mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas ir pagerinti žinias. Tam reikės daug didesnių fundamentiniais mokslais ir mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną mokslo darbuotoją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems mokslininkams tyrėjams. Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus mokslo darbuotojai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir JAV investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus tyrėjų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną tyrėją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems tyrėjams. Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus tyrėjai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

 

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo ir privačiojo sektorių sąlygos geriausiems tyrėjams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems tyrėjams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos tyrėjų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokslininkėms, kurios sudaro tik 18 proc. A lygio tyrėjų, palyginti su 27  proc. JAV, nors 60 proc. Europos universitetų absolventų yra moterys.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam tyrėjui, geresnis tarpsektorinis judumas ir ryšiai su privačiuoju sektoriumi bei geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius tyrėjus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

1.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems tyrėjams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai, įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi mokslo darbuotojai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi tyrėjai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Šis puikių individualių mokslininkų ir naujoviškų idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Skiriant EMTT dotacijas daugiausia dėmesio skiriama proveržio idėjoms. Šis puikių individualių mokslininkų ir inovacinių idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Be tiesiogiai finansuojamų mokslo darbuotojų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir mokslo darbuotojų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems mokslo darbuotojams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

Be tiesiogiai finansuojamų tyrėjų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

1.3 Veiklos apmatai

1.3 Bendrosios veiklos kryptys

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Pažangioji mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies tyrėjų, dirbančių Europoje, grupėms. EMTT siekia skatinti sveiką konkurenciją Europoje ir sieks, kad vykdant vertinimo procedūras būtų tinkamai sprendžiama nesąmoningo lyčių diskriminavimo problema.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems mokslo darbuootjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems tyrėjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą. Taip pat gali būti remiamas tyrėjų grįžimas ir reintegracija pasibaigus EMTT finansavimo laikotarpiui, visų pirma taip pat vykdant programą „Europos mokslinių tyrimų katedros“.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti pastebimo jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi tyrėjai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius, tyrimų rezultatus, turinčius didelį visuomeninį ir ekonominį poveikį, ir inovacinių technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo, taip pat pažangių tyrėjų moterų skaičiaus padidėjimo, ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius tyrėjus, pagerėjimo. EMTT dalijasi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis, kad paskatintų remti pažangius tyrėjus. Be to, siekiant pritraukti pažangiausius tyrėjus, EMTT turi toliau didinti savo programų matomumą.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir vertinimo procedūras ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas efektyvumas, aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, užtikrinančią skaidrų, sąžiningą ir nešališką pasiūlymų vertinimą, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią pažangiąją mokslinę kompetenciją, proveržio idėjas ir atrasti talentus, nepaisant tyrėjo lyties, pilietybės, įstaigos, kurioje jis dirba, ar amžiaus. EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus, vengiant dubliavimosi su kita mokslinių tyrimų veikla.

 

EMTT užtikrina, kad pranešimai apie jos veiklą ir rezultatus mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei būtų skaidrūs, ir nuolatos atnaujina iš finansuojamų projektų gaunamus duomenis.

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto antraštinės dalies 2.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ateities ir kuriamos technologijos (angl. FET, Future and Emerging technolgoies)

2. Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos (angl. FEST, Future and Emerging Sciences and Technologies)

Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.

Konkretus tikslas yra skatinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, įskaitant visiškai naujas technologijas ir labai rizikingas idėjas, kurie gali Europos mokslui ir technologijoms atverti naujas erdves. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir tarpdalykiams moksliniams tyrimams ir priimant inovacines mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes. Todėl pažangiosios specializacijos platformoms tenka pagrindinis vaidmuo, ypač kūrimo ir tinklų sudarymo, keitimosi informacija, partnerystės projektų ir paramos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai srityse.

 

Pagal programą FEST bus propaguojamas pažangumas – bus vykdomi bendri projektai, skirti mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, susijusiems su ateities ir besiformuojančių mokslo šakų bei technologijų galimybėmis. Programa FEST aprėpia visus bendrus mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus (nuo fundamentinių mažai tirtų mokslo sričių iki technologinių mažai tirtų sričių pokyčių) ir pagal ją skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas nuo labai ankstyvų mokslinio tyrimo etapų ir vėlesniuose etapuose – FEST sukurs Sąjungos pridėtinę vertę vykdant šiuolaikinius mokslinius tyrimus mažai tirtose srityse ir padės sukurti bendrą pažangių mokslinių tyrimų kritinę masę visoje Europoje.

Įgyvendinant FET tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadisciplininio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Įgyvendinant FEST tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadalykio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės tikslais ir uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto 2.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Radikalūs transformacinio poveikio pasikeitimai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, chemija, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik kompetencijos mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Radikalūs transformacinio poveikio proveržiai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, bioinžinerija ir robotika, chemija, fizika, matematika, medicininis modeliavimas, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik pažangumo mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti atsirandančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sąveika ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti besiformuojančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti profesionaliai valdomos ir greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sinergija ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslo darbuotojus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslo darbuotojus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

FEST programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir kuria sinergiją. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus tyrėjus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus tyrėjus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 2 punkto 2.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi FET programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Kadangi FEST programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Ši veikla turi suteikti aiškesnę formą įvairioms veiklos vykdymo priežastims, tinkamu mastu nustatant ilgalaikės naudos piliečiams, ekonomikai ir visuomenei galimybes ir jomis naudojantis:

 

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FET Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FEST Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa FET Proactive“) ABT apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa FEST Proactive“) FEST, glaudžiai tai siejant su visuomenės problemų ir pramonės technologijų temomis, apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdisciplinines mokslo ir technologijų problemas (programa FET Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos ir nacionalines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdalykines mokslo ir technologijų problemas (programa FEST Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio ir technologinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos, nacionalines ir regionines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

Kiekvienai veiklai reikia apibrėžti atitinkamą atvirumo ir skirtingų temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo lygmenų derinį, kad būtų galima optimaliai siekti nustatytų tikslų.

 

 

Daugiau kaip pusė FEST išteklių bus skirti bendriems pagal principą „iš apačios į viršų“ atliekamiems mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams visose srityse.

 

Atliekant FEST projektų vertinimą bus laikomasi itin griežtų kriterijų, taikytinų mokslinei ir technologinei pažangai.

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto antraštinės dalies 3.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Marie Curieveiksmai

3. ProgramaMarija Sklodovska-Kiuri veiksmai

3.1. Konkretus tikslas

3.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos intelektualinio kapitalo panaudojimą, siekiant sukurti naujus įgūdžius bei inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, siekiant sukurti ir perduoti naujus įgūdžius bei sukurti naujas žinias ir inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi mokslo darbuotojai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi tyrėjai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius tyrėjų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslo darbuotojų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, naujoviškas mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslo darbuotojams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslo darbuotojų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais tyrėjų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Ypatingą dėmesį reikia skirti kuravimo sistemoms, kuriomis skatinamas žinių, patirties ir kontaktų perdavimas. Europa turi išplėtoti pažangias, inovacines mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti tyrėjams kompleksinius inovacinius ir verslo įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose, ir juos skatinti apsvarstyti karjeros pramonėje ar inovatyviausiose įmonėse galimybes. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių tyrėjų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

 

Padidinus tyrėjų judumą ir tyrėjų iš kitų valstybių narių pritraukiančių įstaigų išteklius, pažangumo centrai bus skatinami visoje Sąjungoje.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam mokslo darbuotojo karjerų etapui. Labai svarbu padidinti mokslo darbuotojų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis novatoriškos ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam tyrėjo karjeros etapui. Labai svarbu padidinti tyrėjų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis inovacinės ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Prieiga prie tyrimų rezultatų, bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant sumažinti vidaus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų skirtumus, grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

 

Atsižvelgiant į tai, pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat turėtų būti skatinamas Europos tyrėjų bendradarbiavimas, įdiegiant „mokslinių tyrimų talonų“ sistemą, pagal kurią būtų skiriama lėšų moksliniams tyrimams, kuriuos vykdo tyrėjai, keliaujantys iš vieno universiteto į kitą visose valstybėse narėse, padedant pažangumo centrams, nepriklausomiems universitetams ir padidinant tyrėjų judumą.

 

Vykdant judumo programas bus užtikrinamos veiksmingos vyrų ir moterų lygios galimybės ir į jas bus įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos moterų tyrėjų judumo kliūtims pašalinti.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti tyrėjų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto 3.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

3.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei mokslo darbuotojus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei tyrėjus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. JAV doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Įgyvendinant Europos Marie Curieveiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti mokslo darbuotojus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti pavyzdinių centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta Marie Curie“ veikla, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos mokslo darbuotojų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Įgyvendinant Europos programą Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti tyrėjus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti kompetencijos centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta programa Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos tyrėjų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Tolesnė Marie Curieveiksmų plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, Marie Curie“ veiksmai paskatins naujų kūrybingų ir naujoviškų mokymų sukūrimą, kaip pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal novatoriškos doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

Tolesnė programos Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, programa Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai paskatins naujų kūrybingų ir inovacinių mokymų sukūrimą, pvz., jungtinė ar daugiakryptė doktorantūra, pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal inovacinės doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

Marie Curie“ finansavimas taip pat bus suteikiamas patyrusių mokslo darbuotojų ir inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos pagalba Marie Curienustatys aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks mokslo darbuotojams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

ProgramosMarija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimas taip pat bus suteikiamas pradedančiųjų ir patyrusių tyrėjų, taip pat inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos padės pagal programą Marija Sklodovska-Kiuri veiksmainustatyti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks tyrėjams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi mokslo darbuotojai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. Marie Curie veiksmai atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos tyrėjai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi tyrėjai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. ProgramaMarija Sklodovska-Kiuri veiksmai atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

Marie Curieveiksmų bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir privatų finansavimą, kuriant naujas programas ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

ProgramosMarija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir viešąjį bei privatųjį finansavimą, kuriant naujas programas su panašiais ir papildomais tikslais ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. Marie Curie“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins mokslo darbuotojų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. ProgramosMarija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins tyrėjų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Pakeitimas  123

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 3 punkto 3.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį mokslo darbuotojų mokymą

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį tyrėjų mokymą

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir novatoriškų mokslo darbuotojų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir inovacinių tyrėjų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir inovacinį mokymą pradedantiems tyrėjams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, kuravimo sistemas, skirtas žinioms ir patirčiai tarp tyrėjų perduoti, ar doktorantūros programas, kurios leidžia tyrėjams plėtoti savo mokslinių tyrimų programas ir kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai plėtos ir pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems tyrėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

Tikslas yra paskatinti patyrusių mokslo darbuotojų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Tikslas yra paskatinti patyrusių tyrėjų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius tyrėjus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų, suteikiant tyrėjams galimybę mokytis ir įgyti naujų žinių trečiosios šalies aukšto lygio mokslinių tyrimų įstaigoje ir juos priimti atgal Europoje, jei jie nuspręstų sugrįžti. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti tyrėjo karjerą po pertraukos. Todėl, siekiant paskatinti inovacijų kūrimą privačiajame sektoriuje, dėmesys taip pat skiriamas tarpsektoriniam judumui.

c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinio masto uždavinius.

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinio masto uždavinius.

Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

Pagrindinė veikla yra skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį Marie Curieveiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu.

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį programos Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ poveikį ir skatinti mokslo pažangumą nacionaliniu lygiu rengiant tyrėjų mokymą, užtikrinant judumą ir karjeros plėtojimą.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir esamas programas pritaikyti tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai. Tai padidins tyrėjų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Dėmesys turėtų būti skiriamas pažangumui ir lygybei.

e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curieveiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su Marie Curieveiksmais remiamu darbu.

Tikslai yra stebėti pažangą nustatant programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ trūkumus bei kliūtis ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su tyrėjų judumu, įgūdžiais, karjera ir lyčių lygybe, siekiant sinergijos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais tyrėjų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal kompleksinį tikslą Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti tyrėjų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su pagal programą Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ remiamu darbu. Į ją taip pat įtraukiamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis karjeros perspektyvoms, įskaitant tyrėjus, padariusius karjeros pertrauką.

Pakeitimas  124

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4.1 Konkretus tikslas

4.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems mokslo darbuotojams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie superkompiuterių, analitinės įrangos, naujos medžiagos šaltinių, švariųjų patalpų ir pažangių matavimo prietaisų nanotechnologijoms, specialiai įrengtų biologijos ir medicinos tyrimų laboratorijų, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų ir sensorių žemės mokslams ir aplinkai, sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – be kita ko, energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jos kūrimas skatina tyrėjus ir inovacines bendroves kurti moderniausias technologijas. Tuo būdu jos stiprina Europos aukštųjų technologijų inovacinę pramonę. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir eksploatuoti, jas atrinkti ir nustatyti joms teikiamus prioritetus remiantis ES pridėtinės vertės, kokybės ir aktualumo kriterijais, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sinergiją ir nuoseklų požiūrį.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti šią mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip Europos skaitmeninių mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai mokslo darbuotojų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė į gerąją pusę, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip atviros ir skaitmeninėmis jungtimis sujungtos Europos mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai tyrėjų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Tolesnė plėtra ir platesnis mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Sąjungos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus, remiant Sąjungos lygmens infrastruktūrą, skatinant naujos įrangos atradimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Svarbu ne tik išvengti veiklos kartojimosi ir sutelkti bei racionaliai panaudoti įrangą, bet ir sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Tolesnė plėtra ir platesnis geriausios mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Europos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus remiant Europos lygmens infrastruktūrą, kaip antai skatinant decentralizuotos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros koordinavimą, skatinant naujos ir integruotos įrangos kūrimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir juos remiant, ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Reikia išvengti pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo, skatinti derinamą ir veiksmingą įrangos naudojimą ir prireikus sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

 

Dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslo srityje vyksta tam tikri pokyčiai – sudaromos sąlygos bendradarbiauti nuotoliniu būdu, apdoroti labai didelius duomenų kiekius, atlikti bandymus taikant „in silico“ metodą ir naudotis nuotoliniais ištekliais. Todėl moksliniai tyrimai vis dažniau vykdomi tarpvalstybiniu mastu, jie vis dažniau tampa tarpdalykiniai, o tam reikia naudotis IRT infrastruktūra, kuri neapsiriboja viena valstybe, kaip ir pats mokslas. Todėl tikslinga didelę dalį šiam konkrečiam tikslui numatyto biudžeto skirti e. infrastruktūrų moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros ir padidins Sąjungos konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu.

4.3. Veiklos apmatai

4.3. Bendrosios veiklos kryptys

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškąjį kapitalą, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškuosius išteklius, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

Siekiama užtikrinti EMTIS įgyvendinimą ir veikimą bei kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą, įskaitant regioninių partnerių įrangos plėtrą; taip pat įdiegti ir suteikti prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros; kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninės infrastruktūros veiklą.

Siekiama užtikrinti EMTIS ir kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros įgyvendinimą ir veikimą, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie EMTIS, įskaitant pažangiosios regioninių partnerių įrangos, atitinkančios Europos interesus, plėtrą, taip pat tarpvalstybinę prieigą prie pasaulinio lygio standartus atitinkančios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros; įdiegti ir suteikti tarpvalstybinę prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros ir kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti pirmavimą pasaulyje tinklų kūrimo, kompiuterinių išteklių ir mokslinių duomenų srityse.

b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šią veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančių ir administruojančių darbuotojų mokymas ir (arba) mainai.

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų ar plėtotų pažangiąsias technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šia veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūra besinaudojančių, ją valdančių ir administruojančių darbuotojų švietimas ir mokymas ir (arba) mainai, įskaitant vyresniųjų darbuotojų ir projektų vadovų komandiruočių programą.

c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Remiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros tarptautinių ryšių veikla ir teikiamos konsultacijos rengiant Europos strategiją, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

Pakeitimas  125

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo I dalies 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. PAŽANGOS SKLEIDIMAS IR DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS

 

4a.1. Konkretus tikslas

 

Konkretus tikslas yra visapusiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo labiau padidinta ir tinkamai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo.

 

Kalbant apie Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos tikslus, SESV 179 straipsnio 2 dalyje aiškiai teigiama, kad „Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas“.

 

Iš tikrųjų jau seniai svarbus Sąjungos politikos tikslas buvo užtikrinti, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla plačiai paplistų. Tačiau, nepaisant pastaruoju metu atsiradusios tendencijos susieti atskirų valstybių inovacijų veiklą, 27 ES valstybėse narėse vis dar esama didelių skirtumų, kaip nurodyta 2011 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje. Be to, dėl dabartinės finansų krizės sumažinus nacionalinius biudžetus, kyla grėsmė, kad atotrūkis tarp inovacijų srityje pirmaujančių šalių ir inovacijų srityje atsiliekančių šalių padidės.

 

4a.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

 

Siekiant, kad Europoje būtų daroma pažanga kuriant tvarią, integracinę ir pažangią visuomenę, reikia kuo geriau pasinaudoti Sąjungoje turimomis žiniomis ir neatskleistomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srities galimybėmis. Tai – tikras Europos uždavinys, lemiantis mūsų tarptautinį konkurencingumą, ir valstybės narės vienos negali jo išspręsti.

 

Siūloma veikla padės stiprinti EMTE puoselėjant ir sujungiant pažangumo centrus.

 

4a.3. Bendrosios veiklos kryptys

 

Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai skiriamo finansavimo veiksmingumą, reikia, kad programa „Horizontas 2020“ būtų atvira įvairiems subjektams, įskaitant naujus dalyvius, ir kad svarbiausia būtų pažangumas, nepaisant to, kur ji būtų vykdoma, suteikiant galimybę visos Europos tyrėjams ir novatoriams pasinaudoti „Horizontas 2020“ priemonėmis, tinklais ir finansavimu, įskaitant EIT ir ŽIB veiklą.

 

Atsižvelgiant į tai, priemonėmis bus siekiama visiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir taip optimizuoti ekonominį bei socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, taip pat jos bus skirtingos, tačiau viena kitą papildančios sanglaudos politikos fondų politikos krypčių ir veiksmų atžvilgiu.

 

Į šias priemones įeina:

 

Partnerystės projektai ir tinklų kūrimo priemonės

 

a) inovacijų srityje atsiliekančių valstybių narių ir regionų besikuriančių pažangumo centrų susiejimas su tarptautiniu lygiu pirmaujančiais tokiais centrais kitose Europos šalyse;

 

b) konkurso dėl tarptautiniu mastu konkurencingą veiklą vykdančių mokslinių tyrimų centrų inovacijų srityje atsiliekantiems regionuose steigimo paskelbimas, remiantis jų regioninėse pažangių specializacijų strategijose nustatytais prioritetais: konkurse turėtų dalyvauti komandos, kurias sudarytų inovaciniai, bet inovacijų srityje atsiliekančių regionų pažangumo centrai ir tarptautiniu mastu pripažinti pažangumo centrai iš kitų Europos šalių;

 

c) programos „Europos mokslinių tyrimų katedros“ parengimas, kad išskirtiniai mokslininkai būtų pritraukti į įstaigas, turinčias didelį potencialą pasiekti didelės pažangos, kad jie padėtų šioms įstaigoms visiškai atskleisti savo potencialą, ir taip sukurti vienodas sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

 

d) „grįžimo stipendijų“ skyrimas pažangiausiems tyrėjams, kurie šiuo metu dirba ne Europoje, bet nori joje dirbti, arba tiems tyrėjams, kurie jau dirba Europoje, bet nori persikelti į labiau atsiliekantį regioną;

 

e) parama papildomiems susitarimams, pasirašytiems organizacijų, kurios gauna bendrų mokslinių tyrimų projektų paramą, ir kitų subjektų ir organizacijų, daugiausia įsisteigusių kitose šalyse nei tos, kurios tiesiogiai dalyvauja projekte, kuriuo konkrečiai siekiama sudaryti geresnes mokymosi galimybes (ypač studijuojantiems doktorantūros studijose ar doktorantūros studijas baigusiems asmenims);

 

f) sėkmingų tinklų stiprinimas, siekiant sukurti aukštos kokybės institucinius tinklus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos bendradarbiavimui mokslo ir technologijos srityje (COST), siekiant skatinti veiklą, kuria nustatomi ir sujungiami pažangos „židiniai“ (aukštos kokybės mokslo bendruomenės ir pradedantieji tyrėjai) visoje Europoje;

 

g) konkrečių mokymo mechanizmų, kuriais naudojantis būtų galima sužinoti, kaip dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ sukūrimas visapusiškai išnaudojant esamus tinklus, pavyzdžiui, nacionalinius informacijos centrus;

 

h) internetinės rinkos, kurioje būtų galima reklamuoti intelektinę nuosavybę sukūrimas, siekiant suartinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) turėtojus ir naudotojus.

 

Sinergijos su struktūriniais fondais kūrimas

 

a) pažangumo ženklo suteikimas teigiamai įvertintiems Europos mokslinių tyrimų tarybos, programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ ar bendriems projektų pasiūlymams, kuriems dėl riboto biudžeto nebuvo skirtas finansavimas, taip pat ir baigtiems projektams, siekiant sudaryti palankias sąlygas tolesnėms priemonėms finansuoti iš nacionalinių, regioninių ar privačių šaltinių;

 

b) parama pažangios specializacijos strategijų plėtrai ir stebėsenai. Politikos rėmimo priemonė bus plėtojama, o politikos tobulinimas regioniniu lygmeniu bus palengvintas vykdant tarptautinį tarpusavio vertinimą ir dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Pakeitimas  126

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1-20 pastraipos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

Konkretus tikslas – išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriomis didinamas įvairių esamų ir atsirandančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas, srityse.

Konkretus tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso srityse, nes taip didinamas įvairių esamų ir besiformuojančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinami ir gerinami esantys bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinama ir gerinama esamų kokybė ir tvarumas bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius, socialinius ir saugumo aspektus.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų ir tvarių visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą. Mokslinių tyrimų pagrindu steigiamų naujų įmonių plėtra remiama naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, Efektyviai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Sąjungos vidaus saugumo strategijos bei Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Kitų programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Kitų programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės ir verslo bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui.

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės, verslo ir MVĮ bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis. Šia veikla bus siekiama ne tik tenkinti bendrus poreikius ir spręsti problemas konkrečiame sektoriuje, bet ir remti politikos tikslų įgyvendinimą tuose konkrečiuose sektoriuose. Veikla bus vykdoma daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui ir inovacijoms.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą. Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą. Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bendras požiūris

Bendras požiūris

Šis metodas apims darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti naujoviškus projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, didelio masto bandomajai ir demonstracinei veiklai, bandomiesiems stendams ir gyvosioms laboratorijoms“, prototipų gamybai ir produktų patvirtinimui bandomosiose linijose. Veikla bus siekiama padidinti pramonės konkurencingumą skatinant pramonę, visų pirma MVĮ, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Šis metodas apima darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti inovacinius projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijų veiklai ikikomerciniais ir ikikonkurenciniais etapais, įskaitant demonstracinę veiklą, bandomuosius stendus ir gyvąsias laboratorijas“, prototipų gamybą ir produktų patvirtinimą bandomosiose linijose. Veikla parengiama taip, kad būtų padidintas pramonės konkurencingumas, skatinant pramonę didinti investicijas į savo mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šia veikla visų pirma remiamos MVĮ galimybės investuoti ir gauti geresnę prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos. Dėmesys bus skiriamas mažo ir vidutinio masto projektams. Tiesioginė tolesnė projektų veikla, pvz., bandomoji, demonstracinė veikla ir pateikimas rinkai, remiamas naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daugiadalykės, daug žinių reikalaujančios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą ir kurti naujas darbo vietas. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, konvergencija ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms, taip pat naujoviškam taikymui ir tvariems metodams (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų visi skirtingus lūkesčius turintys suinteresuotieji subjektai. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas bei inovacijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. To siekiama Europos kosmoso agentūrai ir nacionalinėmis kosmoso agentūroms glaudžiai bendradarbiaujant. Be to, inovacinės vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, o jų plėtojimas suteikia Sąjungai svarbią galimybę.

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas naujoms technologijoms ir revoliuciniams bei naujoviškiems sprendimams.

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas proveržio, naujų technologijų sprendimams.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikiprekybinių pirkimų ir naujoviškų produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas naudojant Europos technologijų platformas ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikikomercinių pirkimų ir inovacinių produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat galima padidinti prekybos galimybes rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat padidinamos prekybos galimybės rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Tokių standartų nustatymas, pasikonsultavus su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais iš mokslo ir pramonės srities, galėtų padaryti teigiamą poveikį. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.1 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1.1. Konkretus IRT srities tikslas

1.1.1. Konkretus IRT srities tikslas

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“ konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui.

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“ konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui. IRT apima visas IRT sritis, įskaitant fiksuotojo ryšio, belaidžius, optinės skaidulos tinklus ir palydovinius tinklus, elektroninės žiniasklaidos tinklus, kompiuterines išmaniąsias sistemas ir įterptąją programinę įrangą, taip pat plačias fotonikos, molekulinės elektronikos, magnetinės elektronikos, robotikos, nanoelektronikos ir bioelektronikos sritis.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti naujoviški IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT pavyzdinių centrų.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti inovaciniai IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT kompetencijos centrų.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairioms suinteresuotosioms šalims gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

1.1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą.

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliai toliau plis per ateinančius metus. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus ir realiu laiku teikiamos informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose, taigi bus lengvesnė prieiga prie šių žinių ir procesų. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį, dalyvavimą politikoje ir vykdant viešąjį valdymą, pvz., panaudojant socialinę žiniasklaidą ir visuomenės žinių platformas bei priemones. Siekiant parengti konkurencingus sprendimus ypač svarbu remti ir integruoti naudotojų požiūrio į standartus, technologijas ir sistemas mokslinius tyrimus.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami naujoviški sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei kompetenciją, didina sąveiką su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami inovaciniai sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei pažangumą, didina sinergiją su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos mokslo darbuotojams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius, taip pat geriau teikti sveikatos priežiūros sistemų paslaugas. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos tyrėjams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

1.1.3. Veiklos apmatai

1.1.3. Bendrosios veiklos kryptys

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų inžinerija;

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų, saugių ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų komponentų inžinerija;

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios ir saugios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

c) Ateities internetas: infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

c) Ateities internetas: programinė įranga, kompiuterinė įranga, infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui ir kūrybiškumui skirtos IRT.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui, kultūros pramonės šakoms ir kūrybingumui skirtos IRT.

e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika: poveikio technologijos, susijusios su mikro ir nanoelektronika ir fotonika.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika:

 

fa) Kvantinės technologijos: kita IRT prietaisų karta, kuriama derinant kvantinę fiziką su informatikos mokslu.

Šios šešios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei taikymu pagrįstas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti.

Šios septynios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei prietaika grindžiamas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad būtų užtikrinta, jog naujausi IRT sprendimai būtų parinkti tuose projektuose, kurie finansuojami pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“. Ypač bus remiami atvirųjų sistemų ir paskirstomųjų sistemų moksliniai tyrimai ir plėtra. Siekiant visiškai išnaudoti IRT galimybes, IRT moksliniams tyrimams būdingų sričių ir ciklų įvairovė užtikrinama taikant dalyvavimo taisykles, kurios sudaro galimybę vykdyti ilgalaikius daug kainuojančius ir didelės apimties mokslinių tyrimų projektus ir rinkos padiktuotus greitų sprendimų reikalaujančius veiksmus.

Šios šešios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir naujoviškas išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai.

Šios septynios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir inovacines išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai. Sąjungos finansavimas bus naudingas bendrai įrangai ir infrastruktūrai, kuriomis gali naudotis daug subjektų, ypač mažos ir vidutinės įmonės.

 

Fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, ypač jų teisė į privatumą, yra labai svarbios Sąjungoje. Programa „Horizontas 2020“ remia tokių sistemų, kurios gali užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų visiškai kontroliuoti savo ryšius, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Pakeitimas  128

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.2 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2. Nanotechnologijos

1.2. Nanotechnologijos

1.2.1. Konkretus nanotechnologijų srities tikslas

1.2.1. Konkretus nanotechnologijų srities tikslas

Konkretus nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra išsaugoti Europos Sąjungos pirmavimą šioje sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje, skatinant investicijas į nanotechnologijas ir jų perkėlimą į didelės pridėtinės vertės konkurencingus produktus ir paslaugas įvairioms reikmėms skirtinguose sektoriuose.

Konkretus nanotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra išsaugoti Europos Sąjungos pirmavimą šioje sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje, skatinant investicijas į nanotechnologijas ir jų perkėlimą į didelės pridėtinės vertės konkurencingus produktus ir paslaugas įvairioms reikmėms skirtinguose sektoriuose.

Atsižvelgiant į nanotechnologijų naudą vartotojams, gebėjimą pagerinti gyvenimo kokybę ir indėlį į tvarų vystimąsi bei į dideles našumo didinimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo galimybes, kurios įmonėms buvo anksčiau neprieinamos, iki 2020 m. nanotechnologijos labai išplis, t. y. bus integruotos į daugumą technologijų ir taikymo sričių.

Atsižvelgiant į nanotechnologijų naudą vartotojams, gebėjimą pagerinti gyvenimo kokybę ir indėlį į tvarų vystimąsi bei į dideles našumo didinimo ir efektyvesnio išteklių naudojimo galimybes, kurios įmonėms buvo anksčiau neprieinamos, iki 2020 m. nanotechnologijos labai išplis, t. y. bus integruotos į daugumą technologijų ir taikymo sričių. Iki 2015 m. Komisija peržiūrės visus atitinkamus teisės aktus, kad užtikrintų saugą visose nanomedžiagų, naudojamų produktams, kurie gali daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per visą savo gyvavimo ciklą, taikymo srityse.

Europa taip pat privalo nustatyti pasaulines gaires dėl saugaus ir atsakingo nanotechnologijų naudojimo ir valdymo, užtikrinant aukštą grąžą visuomenei ir pramonei.

Europa taip pat privalo nustatyti pasaulines gaires dėl saugaus ir atsakingo nanotechnologijų naudojimo ir valdymo, užtikrinant aukštą grąžą visuomenei ir pramonei.

Produktai su integruotomis nanotechnologijomis – tai pasaulinė rinka, kurios Europa negali sau leisti ignoruoti. Produktų, kuriuose nanotechnologijos yra svarbiausia dalis, rinkos vertė iki 2015 m. pasieks 700 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 2 trilijonus eurų; atitinkamai šioje rinkoje bus 2 ir 6 milijonai darbo vietų. Europos nanotechnologijų bendrovės turėtų išnaudoti tokį dviženklį rinkos augimą ir turėti galimybes iki 2020 m. užimti bent jau dabar Europos užimamai pasaulinio mokslinių tyrimų finansavimo daliai lygią (t. y. ketvirtadalį) rinkos dalį.

Produktai su integruotomis nanotechnologijomis – tai pasaulinė rinka, kurios Europa negali sau leisti ignoruoti. Produktų, kuriuose nanotechnologijos yra svarbiausia dalis, rinkos vertė iki 2015 m. pasieks 700 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 2 trilijonus eurų; atitinkamai šioje rinkoje bus 2 ir 6 milijonai darbo vietų. Europos nanotechnologijų bendrovės turėtų išnaudoti tokį dviženklį rinkos augimą ir turėti galimybes iki 2020 m. užimti bent jau dabar Europos užimamai pasaulinio mokslinių tyrimų finansavimo daliai lygią (t. y. ketvirtadalį) rinkos dalį.

1.2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nanotechnologijos yra atsirandančios technologijos, kurių galimybės įrodytos ir kurios daro revoliucinį poveikį, pvz., medžiagoms, IRT, gamtos mokslams, sveikatos priežiūrai ir vartojimo prekėms – po to, kai moksliniai tyrimai paverčiami revoliuciniais produktais ir gamybos procesais.

Nanotechnologijos yra atsirandančios technologijos, kurių galimybės įrodytos ir kurios daro revoliucinį poveikį, pvz., medžiagoms, IRT, gamybai, gamtos mokslams, sveikatos priežiūrai ir vartojimo prekėms – po to, kai moksliniai tyrimai paverčiami tvariais ir konkurencingais, proveržio produktais ir gamybos procesais.

Nanotechnologijoms tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo uždavinius. Sėkmingas šių svarbių pagrindinių didelio poveikio technologijų panaudojimas padės didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, nes sudarys sąlygas atsirasti naujoviškiems patobulintiems produktams ar efektyvesniems procesams ir padės spręsti ateities uždavinius.

Nanotechnologijoms tenka labai svarbus vaidmuo sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo uždavinius. Sėkmingas šių svarbių pagrindinių didelio poveikio technologijų panaudojimas padės didinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, nes sudarys sąlygas atsirasti naujoviškiems patobulintiems produktams ar efektyvesniems procesams ir padės spręsti ateities uždavinius.

Pasaulinis nanotechnologijų mokslinių tyrimų finansavimas nuo 6,5 mlrd. EUR 2004 m. iki 2008 m. padvigubėjo iki maždaug 12,5 mlrd. EUR, Sąjungai teko maždaug ketvirtadalis šios sumos. Europos Sąjunga yra pripažinta nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų lyderė: iki 2015 m. Sąjungoje turėtų veikti apie 4000 šios srities bendrovių.

Pasaulinis nanotechnologijų mokslinių tyrimų finansavimas nuo 6,5 mlrd. EUR 2004 m. iki 2008 m. padvigubėjo iki maždaug 12,5 mlrd. EUR, Sąjungai teko maždaug ketvirtadalis šios sumos. Europos Sąjunga yra pripažinta nanomokslų ir nanotechnologijų mokslinių tyrimų lyderė: iki 2015 m. Sąjungoje turėtų veikti apie 4000 šios srities bendrovių.

Dabar Europai reikia išsaugoti savo poziciją pasaulinėje rinkoje ir nuo jos atsispirti skatinant plataus masto bendradarbiavimą tarp daugelio įvairių verčių grandinių ir tarp įvairių pramonės sektorių, siekiant proporcingai diegti šias technologijas į perspektyvius komercinius produktus. Kyla rizikos vertinimo ir valdymo bei atsakingo valdymo klausimai, kurie yra svarbūs veiksniai, galintys nulemti būsimą nanotechnologijų poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Dabar Europai reikia išsaugoti savo poziciją pasaulinėje rinkoje ir nuo jos atsispirti skatinant plataus masto bendradarbiavimą tarp daugelio įvairių verčių grandinių ir tarp įvairių pramonės sektorių, siekiant proporcingai diegti šias technologijas į saugius, tvarius ir perspektyvius komercinius produktus. Kyla rizikos vertinimo ir valdymo bei atsakingo valdymo klausimai, kurie yra svarbūs veiksniai, galintys nulemti būsimą nanotechnologijų poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Taigi vykdant veiklą daugiausia dėmesio skiriama plačiai paplitusiam ir atsakingam nanotechnologijų taikymui ekonomikoje, kad būtų sudarytos sąlygos gauti naudą, turinčią didelį poveikį visuomenei ir pramonei. Siekiant užtikrinti potencialias galimybes, įskaitant naujų bendrovių ir naujų darbo vietų kūrimą, per mokslinius tyrimus turėtų būti sukurtos reikalingos priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti standartizavimą ir reguliavimą.

Taigi vykdant veiklą daugiausia dėmesio skiriama atsakingam ir tvariam nanotechnologijų taikymui ekonomikoje, kad būtų sudarytos sąlygos gauti naudą, turinčią didelį poveikį visuomenei ir pramonei. Siekiant užtikrinti potencialias galimybes, įskaitant naujų bendrovių ir naujų darbo vietų kūrimą, per mokslinius tyrimus turėtų būti sukurtos reikalingos priemonės, kuriomis būtų galima tinkamai įgyvendinti standartizavimą ir reguliavimą.

1.2.3. Veiklos apmatai

1.2.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Naujos kartos nanomedžiagų, nanoprietaisų ir nanotechnologijų vystymas

a) Naujos kartos nanomedžiagų, nanoprietaisų ir nanotechnologijų vystymas

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose.

Siekiama sukurti visiškai naujus produktus, kurie padėtų rasti tvarius sprendimus įvairiuose sektoriuose, atsižvelgiant į atsargumo principą.

b) Saugaus nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

b) Saugaus ir patikimo nanotechnologijų kūrimo ir taikymo užtikrinimas

Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai gerinimas ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą sukūrimas.

Mokslinių žinių apie galimą nanotechnologijų ir nanosistemų poveikį sveikatai ar aplinkai ir priemonių rizikai vertinti bei valdyti per visą gyvavimo ciklą gerinimas.

 

ba) Naujų nanomedžiagų, komponentų ir sistemų projektavimo, modeliavimo, apibūdinimo ir panaudojimo priemonių kūrimas

 

Siekiama ištirti, pavaizduoti ir kontroliuoti naujas nanomedžiagas ir sistemas pagal nanoskalę.

c) Visuomenės aspekto nanotechnologijose vystymas

c) Nanotechnologijų visuomenės aspekto vystymas

Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei.

Dėmesio sutelkimas į nanotechnologijų valdymą siekiant naudos visuomenei ir konkrečių nanotechnologijų prietaikų socialinio priimtinumo ir aktualumo vertinimas.

d) Veiksminga nanomedžiagų, komponentų ir sistemų sintezė ir gamyba

d) Veiksminga nanomedžiagų, komponentų ir sistemų sintezė ir gamyba

Dėmesys telkiamas į naujas operacijas, išmanųjį naujų ir dabartinių procesų sujungimą ir proporcingą didinimą, siekiant produktų masinės gamybos ir daugialypės paskirties gamyklų įrengimo, užtikrinant veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

Dėmesys telkiamas į naujas operacijas, išmanųjį naujų ir dabartinių procesų sujungimą ir proporcingą didinimą, siekiant produktų masinės gamybos ir lanksčios paskirties gamyklų įrengimo, užtikrinant veiksmingą žinių perdavimą ir panaudojimą pramonės inovacijoms.

e) Pajėgumų didinimo technologijų, matavimo metodų ir įrangos vystymas

e) Pajėgumų didinimo technologijų, matavimo metodų ir įrangos vystymas

Dėmesys skiriamas technologijoms, kuriomis remiamas sudėtinių nanomedžiagų ir nanosistemų vystymas ir pateikimas rinkai.

Dėmesys skiriamas technologijoms, kuriomis remiamas sudėtinių nanomedžiagų ir nanosistemų vystymas ir pateikimas rinkai.

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.3 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.3. Pažangiosios medžiagos

1.3. Pažangiosios medžiagos

1.3.1. Konkretus pažangiųjų medžiagų srities tikslas

1.3.1. Konkretus pažangiųjų medžiagų srities tikslas

Konkretus pažangiųjų medžiagų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra sukurti naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčių medžiagų, kad būtų galima kurti konkurencingesnius produktus, kurie daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išteklių naudojimui.

Konkretus pažangiųjų medžiagų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra sukurti naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčių medžiagų, kad būtų galima kurti konkurencingesnius produktus, kurie yra prieinamesni vartotojams ir daro kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išteklių naudojimui, ir pagerinti saugą ir patikimumą.

Medžiagos yra pramonės inovacijų esmė ir svarbiausias galimybių šaltinis. Didesnio žinių turinio, naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčios medžiagos yra būtinos pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi užtikrinti įvairiose taikymo srityse ir sektoriuose.

Medžiagos yra pramonės inovacijų esmė ir svarbiausias galimybių šaltinis. Didesnio žinių turinio, naujų funkcijų ir geresnių eksploatavimo charakteristikų turinčios medžiagos yra būtinos pramonės konkurencingumui ir tvariam vystymuisi užtikrinti įvairiose taikymo srityse ir sektoriuose.

1.3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Kuriant geresnių eksploatavimo charakteristikų ir tvarius produktus bei procesus reikalingos naujos pažangios medžiagos. Naudojant šias medžiagas iš dalies įmanoma išspręsti mūsų pramonės ir visuomenės uždavinius, nes jų eksploatavimo charakteristikos yra geresnės, mažiau sunaudojama išteklių ir energijos, o produktai, kuriuose yra tokių medžiagų yra tvarūs – tai aktualu baigiamajame jų naudojimo etape.

Kuriant geresnių eksploatavimo charakteristikų ir tvarius produktus bei procesus ir norint pakeisti ribotus išteklius reikalingos naujos pažangios medžiagos. Naudojant šias medžiagas iš dalies įmanoma išspręsti mūsų pramonės ir visuomenės uždavinius, nes jų eksploatavimo charakteristikos yra geresnės, mažiau sunaudojama išteklių ir energijos, o produktai, kuriuose yra tokių medžiagų yra tvarūs – tai aktualu baigiamajame jų naudojimo etape.

Taikymu grindžiama plėtra dažnai susijusi su visiškai naujų medžiagų, pritaikytų užtikrinti numatytas eksploatavimo charakteristikas, kūrimu. Šios medžiagos yra didelės vertės gamybos tiekimo gandinės svarbi sudedamoji dalis. Jomis taip pat grindžiama kelių technologijos sričių (pvz., biomokslų, elektronikos ir fotonikos) ir beveik visų rinkos sektorių pažanga. Šios medžiagos yra svarbus produktų vertę didinantis ir charakteristikas gerinantis veiksnys. Apskaičiuota, kad pažangiųjų medžiagų vertė ir poveikis yra dideli, t. y. metinė augimo sparta apie 6 %, o numatomas rinkos dydis 2015 m. būtų maždaug 100 mlrd. EUR.

Prietaika grindžiama plėtra dažnai susijusi su visiškai naujų medžiagų, pritaikytų užtikrinti numatytas eksploatavimo charakteristikas, kūrimu. Šios medžiagos yra didelės vertės gamybos tiekimo gandinės svarbi sudedamoji dalis. Jomis taip pat grindžiama kelių technologijos sričių (pvz., biomokslų, elektronikos ir fotonikos) ir beveik visų rinkos sektorių pažanga. Šios medžiagos yra svarbus produktų vertę didinantis ir charakteristikas gerinantis veiksnys. Apskaičiuota, kad pažangiųjų medžiagų vertė ir poveikis yra dideli, t. y. metinė augimo sparta apie 6 proc., o numatomas rinkos dydis 2015 m. būtų maždaug 100 mlrd. EUR.

Medžiagos kuriamos taikant viso naudojimo ciklo požiūrį, nuo prieinamų medžiagų pateikimo iki naudojimo pabaigos (nuo „lopšio iki lopšio“), ir laikantis naujoviško požiūrio, kad būtų sumažinti jų pakeitimui reikalingi ištekliai. Nenutrūkstamasis naudojimas, perdirbimas ar antrinis medžiagų naudojimas pasibaigus jų tinkamumo naudoti ciklui ir susijusios socialinės inovacijos taip pat nagrinėjami.

Medžiagos kuriamos taikant viso naudojimo ciklo požiūrį, nuo prieinamų medžiagų pateikimo iki naudojimo pabaigos (nuo „lopšio iki lopšio“), ir laikantis inovacinio požiūrio, kad būtų sumažinti jų pakeitimui reikalingi ištekliai. Nenutrūkstamasis naudojimas, perdirbimas ar antrinis medžiagų naudojimas pasibaigus jų tinkamumo naudoti ciklui ir susijusios socialinės inovacijos taip pat nagrinėjami.

Siekiant spartinti pažangą, bus skatinamas kelias disciplinas aprėpiančio ir nuoseklumą užtikrinančio požiūrio taikymas, šiuo tikslu įtraukiant fiziką, chemiją, technikos mokslus, teorinį ir kompiuterinį modeliavimą, biologijos mokslus ir kaskart kūrybingesnį pramoninį projektavimą.

Siekiant spartinti pažangą, bus skatinamas kelias disciplinas aprėpiančio ir nuoseklumą užtikrinančio požiūrio, paremto pasaulyje pirmaujančios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros pasiekimais, taikymas, šiuo tikslu įtraukiant fiziką, chemiją, technikos mokslus, teorinį ir kompiuterinį modeliavimą, biologijos mokslus ir kaskart kūrybingesnį pramoninį projektavimą.

Skatinamas naujų žaliųjų inovacijų sąjungų ir pramonės bendradarbiavimas, kad pramonė galėtų įvairinti savo veiklą, plėsti savo verslo modelius, pakartotinai naudotų savo atliekas ir taip gamintų naują produkciją, pvz., CO2 kaip anglies pagrindą, iš kurio būtų gaminamos grynosios cheminės medžiagos ir alternatyvus kuras.

Skatinamas naujų žaliųjų inovacijų sąjungų ir pramonės bendradarbiavimas, kad pramonė galėtų įvairinti savo veiklą, plėsti savo verslo modelius, pakartotinai naudotų savo atliekas ir taip gamintų naują produkciją.

1.3.3. Veiklos apmatai

1.3.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Kompleksinės ir didelio poveikio medžiagų technologijos

a) Kompleksinės ir didelio poveikio medžiagų technologijos

Moksliniai funkcinių medžiagų, daugiafunkcių medžiagų ir struktūrinių medžiagų tyrimai, skirti inovacijoms visuose pramonės sektoriuose.

Moksliniai funkcinių medžiagų, daugiafunkcių medžiagų ir struktūrinių medžiagų tyrimai, skirti inovacijoms visuose pramonės sektoriuose.

b) Medžiagų kūrimas ir perdirbimas

b) Medžiagų kūrimas ir perdirbimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir tvarų mastą, būtiną pramoninei būsimų produktų gamybai užtikrinti.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir tvarų mastą, būtiną pramoninei būsimų išmaniųjų produktų gamybai užtikrinti.

c) Medžiagų sudedamųjų dalių valdymas

c) Medžiagų sudedamųjų dalių valdymas

Naujų ir novatoriškų metodų ir sistemų srities moksliniai tyrimai ir plėtra.

Naujų ir inovacinių medžiagų, komponentų ir sistemų gamybos metodų moksliniai tyrimai ir plėtra.

d) Tvariai ir mažo anglies dioksido kiekio pramonei skirtos medžiagos

d) Tvariai ir mažo anglies dioksido kiekio pramonei skirtos medžiagos

Naujų produktų bei taikmenų kūrimas ir vartotojų elgsenos skatinimas, kurie grindžiami energijos paklausos mažinimu ir mažo anglies dioksido kiekio gamybos plėtros spartinimu.

Naujų medžiagų, komponentų, verslo modelių ir atsakingos vartotojų elgsenos, produktų ir prietaikų, mažinančių energijos paklausą ir palengvinančios mažai anglies dioksido naudojančios produkcijos gamybą, kūrimas.

 

da) Naujos žaliavos, skirtos chemijos pramonei, ir anglies dioksido panaudojimas

 

Vykdant veiklą dėmesys sutelkiamas į vidutinės trukmės ir ilgalaikį alternatyvios žaliavų bazės chemijos pramonei kūrimą, kad naftą, kaip anglies dioksido šaltinį, būtų galima pakeisti aplinkai nekenksmingais pakaitalais, taip pat į CO2 surinkimo ir panaudojimo sistemas ir technologijas, skirtas CO2 paversti produktais.

e) Kūrybinėms pramonės šakoms skirtos medžiagos

e) Kūrybinėms pramonės šakoms skirtos medžiagos

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą.

Kelias sritis aprėpiančių technologijų kūrimas ir plėtra siekiant užtikrinti naujas verslo galimybes, įskaitant istoriškai ar kultūriškai vertingų medžiagų išsaugojimą bei atkūrimą, taip pat naujoviškas medžiagas.

f) Metrologija, apibūdinimas, standartizavimas ir kokybės kontrolė

f) Metrologija, apibūdinimas, standartizavimas, sertifikavimas ir kokybės kontrolė

Apibūdinimo, neardomojo vertinimo ir prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo technologijų taikymo medžiagotyroje ir technikoje skatinimas.

Apibūdinimo, neardomojo vertinimo, nuolatinio vertinimo ir stebėsenos, prognozėmis grindžiamo veiklos modeliavimo technologijų taikymo medžiagotyroje ir technikoje skatinimas.

g) Medžiagų naudojimo optimizavimas

g) Medžiagų naudojimo optimizavimas

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo iniciatyvas ir naujoviškus požiūrius į verslo modelį.

Moksliniai tyrimai ir plėtra, siekiant ištirti medžiagų naudojimo pakaitalus ir alternatyvas, inovacinio veiklos modelio metodus ir svarbiausių išteklių nustatymą.

Pakeitimas  130

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.4 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.4. Biotechnologijos

1.4. Biotechnologijos

1.4.1. Konkretus biotechnologijų srities tikslas

1.4.1. Konkretus biotechnologijų srities tikslas

Konkretus biotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra kurti konkurencingus, tvarius ir naujoviškus pramonės produktus ir procesus bei padėti diegti inovacijas keliuose Europos sektoriuose, pvz., žemės ūkio, maisto, cheminių medžiagų ir sveikatos.

Konkretus biotechnologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra kurti konkurencingus, tvarius, saugius ir patikimus ir inovacinius pramonės produktus ir procesus bei padėti diegti inovacijas keliuose Europos sektoriuose, pvz., sveikatos, cheminių medžiagų, energetikos, žemės ūkio, miškininkystės ir maisto.

Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas padės užtikrinti Europos pramonės pirmavimą taikant šią didelio poveikio technologiją. Šia poziciją dar labiau sustiprintų integruotas saugos vertinimas ir bendrosios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.

Stiprus mokslinis, technologinis ir inovacinis biotechnologijų pagrindas parems šią technologiją. Šią poziciją sustiprintų integruotas sveikatos ir saugos vertinimas, technologijos naudojimo poveikio ekonomikai ir aplinkai vertinimas ir bendrosios bei konkrečios rizikos diegiant biotechnologijas valdymo aspektai.

1.4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijus galima sukurti naujus produktus ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytini pramoniniai taikmenys, įskaitant biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO2). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria didelio jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti naujoviškus pramonės, sveikatos ir aplinkos srities taikmenis. Numatoma, kad besikuriantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Atsižvelgiant į gausėjančias žinias apie gyvąsias sistemas, naudojant biotechnologijas galima sukurti naujas prietaikas ir sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindą bei jos gebėjimą diegti inovacijas. Didėjančią biotechnologijų svarbą patvirtinančiais pavyzdžiais laikytinos pramoninės ir žemės ūkio prietaikos, įskaitant augalinių vaistų, maisto ir pašarų gamybą, biochemines medžiagas, kurių užimama rinkos dalis iki 2015 m. turėtų padidėti iki 12–20 proc. cheminių medžiagų gamybos rinkos. Biotechnologijų srityje taip pat taikomos kai kurios iš dvylikos Žaliosios chemijos taisyklių, atsižvelgiant į biologinių sistemų atrankumą ir efektyvumą. Galimą ekonominę Sąjungos įmonių naštą galima sumažinti biotechnologijos procesų ir biologinių produktų teikiamas galimybes naudojant išmetamo CO2 kiekiui sumažinti (apskaičiuota, kad iki 2030 m. kasmet bus išmetama 1–2,5 mlrd. tonų CO2). Europos biofarmacijos sektoriuje jau beveik 20 proc. dabartinių vaistų pagaminama naudojant biotechnologijas ir apie 50 proc. naujų vaistų. Biotechnologijos taip pat atveria jūrų išteklių potencialo tyrinėjimo naujus kelius siekiant kurti inovacines pramonės, sveikatos, energetikos, chemijos ir aplinkos srities prietaikas. Numatoma, kad besiformuojantis jūros (mėlynųjų) biotechnologijų sektorius turėtų plėstis apie 10 proc. kiekvienais metais.

Kiti svarbūs inovacijų šaltiniai atsiranda mezgantis biotechnologijų ir kitų didelio poveikio bei kelias sritis aprėpiančių technologijų ryšiams, visų pirma nanotechnologijos ir informacinės bei ryšio technologijos. Tokias inovacijas būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui, matavimo ir diagnostikos srityse.

Kiti svarbūs inovacijų šaltiniai atsiranda mezgantis biotechnologijų ir kitų didelio poveikio bei kelias sritis aprėpiančių technologijų ryšiams, visų pirma nanotechnologijos ir informacinės bei ryšio technologijos. Tokias inovacijas būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui, matavimo ir diagnostikos srityse.

1.4.3. Veiklos apmatai

1.4.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Pažangiausių biotechnologijų, kurios yra svarbiausias būsimų inovacijų veiksnys, kūrimo skatinimas

a) Tvarių pažangiausių biotechnologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių būsimų inovacijų veiksnių, kūrimo skatinimas

Naujų technologijų (pvz., sintetinės biologijos, bioinformatikos ir sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus taikmenis, vystymas.

Naujų technologijų (pvz., biologijos sistemų, bioinformatikos ir sintetinės biologijos bei sistemų biologijos), kurios gali padėti sukurti visiškai naujoviškus produktus, prietaikas ir technologijas, vystymas, atsižvelgiant į atsargumo principą.

b) Biotechnologijomis grindžiami pramoniniai procesai

b) Biotechnologijomis grindžiami produktai ir pramoniniai procesai

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus ir procesus (pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės, krakmolo, maisto apdorojimo), vystymas ir jų aplinkosauginio aspekto plėtojimas.

Pramoninių biotechnologijų, pritaikytų kurti konkurencingus pramoninius produktus, medžiagas ir tvarius procesus (naudojamus, pvz., cheminių medžiagų, sveikatos, kalnakasybos, energijos, celiuliozės ir popieriaus, šviesolaidinių produktų ir medžio, tekstilės, krakmolo, maisto perdirbimo sektoriuose), vystymas ir jų aplinkosauginio bei sveikatos aspektų plėtojimas.

c) Naujoviškos ir konkurencingos platformų technologijos

c) Inovacinės ir konkurencingos platformų technologijos

Platformų technologijų (pvz., genomikos, metagenomikos, proteomikos, molekulinių priemonių) vystymas siekiant užtikrinti daugelio ekonomikos sektorių pirmavimą ir konkurencinį pranašumą.

Platformų technologijų (pvz., sistemų biologijos genomikos, metagenomikos, proteomikos, fenomikos, molekulinių priemonių ir ląstelinių platformų) vystymas siekiant užtikrinti daugelio sektorių, kurie turi poveikio ekonomikai, pirmavimą ir konkurencinį pranašumą. Vadovaujantis šiuo požiūriu, novatoriškoms MVĮ gali atsiverti dar daugiau galimybių.

 

ca) Aplinkos, visuomenės ir etikos uždaviniai

 

Vertinimo procesų, kurie apimtų plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, plėtojimas, kad būtų atsižvelgiama į aplinkos, visuomenės ir etikos uždavinius, susijusius su tam tikrų rūšių technologijomis.

Pakeitimas  131

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1 punkto 1.5 papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.5. Pažangioji gamyba ir apdirbimas

1.5. Pažangioji gamyba ir apdirbimas

1.5.1. Konkretus tikslas

1.5.1. Konkretus tikslas

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis, būtų tvarios, aprėptų kelis gamybos sektorius bei apdirbimo technologijas ir taip būtų sukuriami naujoviškesni produktai, procesai ir paslaugos.

Konkretus pažangiosios gamybos ir apdirbimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra pakeisti šiandienines gamybos įmones, sistemas ir procesus skatinant pagrindines didelio poveikio technologijas ir siekiant taikyti išsamesnėmis žiniomis pagrįstas, tvarias, efektyviai išteklius naudojančias ir efektyviai energiją vartojančias kelis gamybos sektorius aprėpiančias gamybos ir apdirbimo technologijas taip būtų sukuriami saugūs ir patikimi inovaciniai produktai, procesai ir paslaugos.

1.5.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.5.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Gamybos sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, kuriame pagaminama apie 17 proc. BVP ir kuriame 2007 m. Europos Sąjungoje buvo maždaug 22 mln. darbo vietų. Sumažinus ekonomines kliūtis prekybai ir pasinaudojus komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis gamybai sukuriama stipri konkurencija, todėl ji perkeliama į šalis, kuriose bendrosios sąnaudos yra mažiausios. Kadangi Europoje mokami dideli atlyginimai, Europos požiūris į gamybą turi pasikeisti iš esmės, nes tik taip šis sektorius išliks konkurencingas pasaulio rinkoje; programa „Horizontas 2020“ gali padėti suburti visas susijusias suinteresuotąsias šalis šiam tikslui pasiekti.

Gamybos sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikos sektorius, kuriame pagaminama apie 17 proc. BVP ir kuriame 2007 m. Europos Sąjungoje buvo maždaug 22 mln. darbo vietų. Sumažinus ekonomines kliūtis prekybai ir pasinaudojus komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis gamybai sukuriama stipri konkurencija, todėl ji perkeliama į šalis, kuriose bendrosios sąnaudos yra mažiausios. Europos požiūris į gamybą turi pasikeisti iš esmės, nes tik taip šis sektorius išliks konkurencingas pasaulio rinkoje; programa „Horizontas 2020“ gali padėti suburti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus šiam tikslui pasiekti.

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų. Vykdydama tinkamai pagrįstą Sąjungos politiką Europa užtikrintų esamų pramonės sektorių plėtrą ir pasirūpintų naujais būsimais pramonės sektoriais.

Europa turi ir toliau tęsti Sąjungos lygmens investicijas, kad išlaikytų savo pirmavimą ir kompetenciją gamybos technologijų srityje, ir pereiti prie didelės vertės, žinioms imlių prekių gamybos ir taip sukurti sąlygas bei pranašumus, reikalingus gamybos tvarumui užtikrinti ir teikti su pagamintu produktu susijusias paslaugas visą jo naudojimo laikotarpį. Ištekliams imli gamyba ir apdirbimo pramonės sektoriai turi toliau Sąjungos lygiu telkti išteklius ir žinias bei nesiliauti investavę į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad užtikrintų tolesnį perėjimą prie konkurencingos, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, ir laikytis sutartų visoje Sąjungoje galiojančių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pramonės sektoriuose iki 2050 m. normų.

Apytiksliai apskaičiuota, kad pažangiųjų gamybos sistemų sektoriaus vertė ir poveikis yra didelis; numatoma, kad rinkos dydis būtų apie 150 mlrd. EUR iki 2015 m., o bendras metinio augimo koeficientas – apie 5 proc. Siekiant užtikrinti Europos gamybos ir apdirbimo pajėgumus, Svarbu išlaikyti žinias ir kompetenciją.

Tvirtai vykdant Sąjungos politiką, Europos dabartinės pramonės šakos turėtų išaugti ir sustiprėti besiformuojančios ateities pramonės šakos; numatoma, kad rinkos dydis būtų apie 150 mlrd. EUR iki 2015 m., o bendras metinio augimo koeficientas – apie 5 proc. Siekiant užtikrinti Europos gamybos ir apdirbimo pajėgumus, Svarbu išlaikyti žinias ir kompetenciją.

Siekiant išlaikyti gamybos ir apdirbimo pajėgumus Europoje, labai svarbu išsaugoti žinias ir kompetenciją. Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama tvariai gamybai ir apdirbimui, būtinų techninių inovacijų diegimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, siekiant gaminti žinioms imlius produktus ir teikti žinioms imlias paslaugas, kurioms sunaudojama mažai medžiagų ir energijos. Europa šias didelio poveikio technologijas ir žinias turi perkelti į kitus gamybos sektorius, pvz., statybos sektorių, kuris yra pagrindinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o su statyba susijusiai veiklai sunaudojama apie 40 proc. viso Europoje sunaudojamos energijos kiekio, todėl išmetamas CO2 kiekis padidėja 36 proc. Šiame statybos sektoriuje sukuriama 10 proc. BVP ir jame yra 16 mln. darbo vietų Europoje; jos yra 3 milijonuose įmonių, iš kurių 95 proc. yra MVĮ, todėl, siekiant sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai, jame turi būti naudojamos naujoviškos medžiagos ir gamybos požiūriai.

Siekiant išlaikyti gamybos ir apdirbimo pajėgumus Europoje, labai svarbu išsaugoti žinias ir kompetenciją. Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama tvariai gamybai ir apdirbimui, būtinų techninių inovacijų diegimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, siekiant gaminti žinioms imlius produktus ir teikti žinioms imlias paslaugas, kurioms sunaudojama mažai medžiagų ir energijos. Europa šias didelio poveikio technologijas ir žinias turi perkelti į kitus gamybos sektorius, pvz., statybos sektorių, kuris yra pagrindinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, o su statyba susijusiai veiklai sunaudojama apie 40 proc. viso Europoje sunaudojamos energijos kiekio, todėl išmetamas CO2 kiekis padidėja 36 proc. Šiame statybos sektoriuje sukuriama 10 proc. BVP ir jame yra 16 mln. darbo vietų Europoje; jos yra 3 milijonuose įmonių, iš kurių 95 proc. yra MVĮ, todėl, siekiant sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai, jame turi būti naudojamos inovacinės medžiagos ir gamybos požiūriai.

1.5.3. Veiklos apmatai

1.5.3. Bendros veiklos kryptys

a) Būsimų gamyklų technologijos

a) Būsimų gamyklų technologijos

Tvaraus pramonės augimo skatinimas palengvinant strateginį perėjimą Europoje nuo išlaidomis grindžiamos gamybos prie požiūrio, kurį pasirinkus būtų sukuriama didelė pridėtinė vertė.

Skatinti tvarų pramonės augimą, palengvinant Europoje strateginį perėjimą nuo išlaidomis pagrįstos gamybos prie požiūrio, besiremiančio didelės pridėtinės vertės kūrimu ir efektyviu išteklių naudojimu.

b) Energiją tausojančių pastatų statybai reikalingos technologijos

b) Technologijos, sudarančios palankias sąlygas statyti energetiškai efektyvius ir nedidelį poveikį aplinkai turinčius pastatus

Sunaudojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas plėtojant ir diegiant tvarias statybos technologijas.

Sunaudojamo energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio sumažinimas vykdant mokslinius tyrimus, plėtojant ir vykdant tvarias statybas, darant poveikį visai vertės grandinei, diegiant automatizavimo ir kontrolės technologijas ir mažinant bendrą pastatų poveikį aplinkai.

c) Tvariosios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos sunaudojančiuose apdirbimo pramonės sektoriuose

c) Tvariosios, mažo poveikio aplinkai ir mažo anglies dioksido kiekio technologijos daug energijos ir išteklių sunaudojančiuose apdirbimo pramonės sektoriuose

Apdirbimo pramonės sektorių konkurencingumo didinimas iš esmės gerinant išteklių ir energijos naudojimo veiksmingumą ir šių sektorių poveikio aplinkai apribojimas taikant visą vertės grandinę, skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą.

Apdirbimo pramonės sektorių konkurencingumo didinimas iš esmės gerinant išteklių ir energijos naudojimo veiksmingumą ir šių sektorių poveikio aplinkai apribojimas taikant visą vertės grandinę, skatinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimą, taip pat integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, išmanios bei pažangios kontrolės sistemų technologijas ir alternatyvių, tvaresnių pramonės procesų taikymą.

d) Nauji tvarieji verslo modeliai

d) Nauji tvarieji verslo modeliai

Koncepcijų ir metodų, skirtų lankstiems žiniomis pagrįstiems verslo modeliams, rengimas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.

Koncepcijų ir metodų, skirtų lankstiems žiniomis pagrįstiems verslo modeliams, rengimas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Parama naujų su ekologinėmis inovacijomis susijusių verslo modelių ir alternatyvių produktyvaus išteklių panaudojimo metodų kūrimui.

Pakeitimas  132

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 1.6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.6. Kosmosas

1.6. Kosmosas

1.6.1. Konkretus kosmoso srities tikslas

1.6.1. Konkretus kosmoso srities tikslas

Konkretus kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra skatinti kurti konkurencingą ir inovacijas diegiantį kosmoso sektorių bei mokslinių tyrimų bendriją, kad būtų kuriama ir naudojama su kosmosu susijusi infrastruktūra ir taip siekiama būsimų Sąjungos politikos tikslų bei tenkinami visuomenės poreikiai.

Konkretus kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas yra skatinti kurti konkurencingą ir inovacijas diegiančią kosmoso pramonę bei mokslinių tyrimų bendriją, kad būtų naudojama su kosmosu susijusi infrastruktūra, prietaikos ir paslaugos, ir taip siekiama būsimų Sąjungos politikos tikslų bei tenkinami visuomenės poreikiai.

Europos kosmoso sektoriaus stiprinimas remiant kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas yra svarbus norint išlaikyti ir užtikrinti Europos gebėjimą rengti ir atlikti su kosmosu susijusias operacijas, kuriomis būtų remiama įvairių sričių Sąjungos politika, tarptautiniai strateginiai interesai ir konkurencingumas, palyginti su esamomis kitomis ir naujomis kosmosą tiriančiomis tautomis.

Europos viešojo ir privačiojo kosmoso sektoriaus stiprinimas remiant kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas, žemės stebėjimo, navigacijos, mokslo ir tyrimų srityse yra svarbus norint išlaikyti ir užtikrinti Europos gebėjimą rengti ir atlikti su kosmosu susijusias operacijas, kuriomis būtų remiama įvairių sričių Sąjungos politika, tarptautiniai strateginiai interesai ir konkurencingumas, palyginti su esamomis kitomis ir naujomis kosmosą tiriančiomis tautomis ir įmonėmis. Sąjungos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir valstybių narių veiklos plėtojamos ir įgyvendinamos taip, kad papildytų viena kitą.

1.6.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.6.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija, ryšio priemonės, orų prognozė ir geografinė informacija), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.

Su kosmosu susijusi veikla yra svarbi, tačiau dažnai nematoma įvairių paslaugų ir produktų, kurie svarbūs šiandieninei visuomenei (pvz., navigacija ir ryšio priemonės, taip pat orų prognozė ir geografinė informacija, gaunama stebint Žemę iš palydovų), užsakovė. Politikos formavimas ir vykdymas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu vis labiau priklauso nuo informacijos, kuri gaunama iš kosmoso. Pasaulinis kosmoso sektorius sparčiai auga ir apima naujus regionus (pvz., Kinija, Pietų Amerika ir Afrika). Europos pramonė šiandien yra pagarsėjusi aukščiausios klasės komercinių ir mokslinių palydovų eksportuotoja. Stiprėjanti pasaulinė konkurencija kelia grėsmę Europos padėčiai šiame sektoriuje. Taigi Europa siekia užtikrinti, kad jos pramonė toliau klestėtų šiame negailestingos konkurencijos valdomame sektoriuje. Be to, naudojantis Europos moksliniais palydovais gauta informacija pastaraisiais dešimtmečiais Žemės mokslų fundamentinės fizikos ir astronomijos srityse pavyko padaryti kelis labai svarbius mokslinius atradimus. Europos kosmoso sektorius, kuriam būdingi šie nepaprasti gebėjimai, yra labai svarbus sprendžiant strategijoje „Europa 2020“ nurodytus uždavinius.

Moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis grindžiami su kosmosu susiję pajėgumai, kurie svarbūs Europos visuomenei. Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug 25 proc. kosmosui skiriamo biudžeto išleidžia moksliniams tyrimams ir plėtrai, o Sąjunga šiems tikslams išleidžia mažiau nei 10 proc. Be to, moksliniai kosmoso tyrimai Sąjungoje vykdomi pagal atskiras kelių valstybių narių nacionalines programas. Siekiant išlaikyti technologinį ir konkurencinį pirmavimą būtina Sąjungos lygiu imtis veiksmų, kad būtų koordinuojami su kosmosu susiję moksliniai tyrimai, skatinamas visų valstybių narių mokslo darbuotojų dalyvavimas ir šalinamos kliūtys kurti kelias valstybes nares apimančius bendrus su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų projektus. Šiuos veiksmus būtina koordinuoti su Europos kosmoso agentūra, kuri nuo 1975 m. sėkmingai tvarkė ir derino kelių valstybių narių grupės vyriausybių veiklą užtikrinant pramoninį palydovų kūrimą ir organizuojant kosmoso tyrimo skrydžius. Be to, informacija, kuri surenkama naudojantis Europos palydovais, suteikia didesnes galimybes toliau plėtoti naujoviškas su palydovais susijusias paslaugas. Ši veikla yra būdingas MVĮ veiklos sektorius, todėl ji turėtų būti remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėmis siekiant visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir visų pirma ypač didelėmis dviem Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms „Galileo“ ir GMES skirtomis investicijomis.

Moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis grindžiami su kosmosu susiję pajėgumai, kurie svarbūs Europos visuomenei. Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug 25 proc. kosmosui skiriamo biudžeto išleidžia moksliniams tyrimams ir plėtrai, o Sąjunga šiems tikslams išleidžia mažiau nei 10 proc. Be to, moksliniai kosmoso tyrimai Sąjungoje vykdomi pagal valstybių narių nacionalines ir EKA programas. Siekiant išlaikyti technologinį ir konkurencinį pirmavimą būtina Sąjungos lygiu imtis veiksmų, kad būtų koordinuojami su kosmosu susiję moksliniai tyrimai, skatinamas visų valstybių narių tyrėjų dalyvavimas ir šalinamos kliūtys kurti kelias valstybes nares apimančius bendrus su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų projektus. Šiuos veiksmus būtina koordinuoti su Europos kosmoso agentūra, kuri nuo 1975 m. sėkmingai tvarkė ir derino kelių valstybių narių grupės vyriausybių veiklą užtikrinant pramoninį palydovų kūrimą ir organizuojant kosmoso tyrimo skrydžius. Be to, informacija, kuri surenkama naudojantis Europos palydovais, suteikia didesnes galimybes toliau plėtoti inovacines su palydovais susijusias paslaugas. Ši veikla yra būdingas MVĮ veiklos sektorius, todėl ji turėtų būti remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonėmis siekiant visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir visų pirma ypač didelėmis dviem Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms „Galileo“ ir GMES skirtomis investicijomis, taip pat reikėtų remti elektroninių ryšių sektorių, nes taip būtų prisidedama siekiant Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės tikslų.

Kosmosas, žinoma, peržengia žemės sienas ir suteikia nepaprastas pasaulinio lygio galimybes, todėl atsiranda sąlygos rengti didelio masto projektus, kurie (pvz., tarptautinė kosmoso stotis, informavimo apie padėtį kosmose sistema) įgyvendinami bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu. Artimiausiais dešimtmečiais norint aktyviai dalyvauti šiuose tarptautiniuose su kosmosu susijusiuose projektuose privaloma vykdyti bendrą Europos kosmoso politiką ir Europos lygiu atlikti kosmosui skirtus mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

Kosmosas, žinoma, peržengia žemės sienas ir suteikia nepaprastas pasaulinio lygio galimybes, todėl atsiranda sąlygos rengti didelio masto projektus, kurie (pvz., tarptautinė kosmoso stotis, informavimo apie padėtį kosmose sistema) įgyvendinami bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu. Artimiausiais dešimtmečiais norint aktyviai dalyvauti šiuose tarptautiniuose su kosmosu susijusiuose projektuose privaloma vykdyti bendrą Europos kosmoso politiką ir Europos lygiu atlikti kosmosui skirtus mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atliktini moksliniai kosmoso tyrimai yra derinami su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais, kuriuos nuolat apibrėžia Sąjungos Kosmoso tarybos ir Europos Komisija.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atliktini moksliniai kosmoso tyrimai yra derinami su Sąjungos kosmoso politikos prioritetais ir Europos veiksmų programų poreikiais, kuriuos nuolat apibrėžia Sąjungos Kosmoso tarybos ir Europos Komisija.

1.6.3. Veiklos apmatai

1.6.3. Bendros veiklos kryptys

a) Europos konkurencingumo, savarankiškumo ir inovacijų Europos kosmoso sektoriuje užtikrinimas

a) Europos konkurencingumo, savarankiškumo ir inovacijų Europos kosmoso sektoriuje užtikrinimas

Šis tikslas aprėpia konkurencingo ir verslaus kosmoso sektoriaus sukūrimą ir plėtrą bei pasaulinio lygio kosmoso mokslinių tyrimų bendrijos subūrimą, siekiant išlaikyti Europos pirmavimą ir savarankišką kosmoso technologiją, skatinti kosmoso sektoriaus inovacijas ir suteikti galimybę diegti kosmosu grindžiamas žemės tyrimo inovacijas, pvz., nuotolinio matavimo ir navigacijos duomenų naudojimas.

Šis tikslas aprėpia konkurencingo, tvaraus ir verslaus kosmoso sektoriaus išsaugojimą ir tolesnę plėtrą bei pasaulinio lygio kosmoso mokslinių tyrimų bendrijos subūrimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos pirmavimą užtikrinant, kad būtų galima konkurencingomis sąlygomis naudotis reikiamomis tinkamai išvystytomis, pakankamai nepriklausomomis technologijomis, ir išsaugoti bei sustiprinti savarankiškumą strateginiuose subsektoriuose, pavyzdžiui, prieigos prie kosmoso ar ypatingos svarbos technologijų subsektoriuose, įskaitant ekologiškus sprendimus, skatinti kosmoso sektoriaus inovacijas ir suteikti galimybę diegti kosmosu grindžiamas žemės tyrimo inovacijas, pvz., nuotolinio matavimo ir navigacijos duomenų naudojimas.

b) Daryti pažangą kosmoso technologijų srityje

b) Daryti pažangą kosmoso technologijų srityje

Šia veikla siekiama, pradedant idėjomis ir baigiant demonstravimu kosmose, kurti pažangias kosmoso technologijas ir operacijų koncepcijas, įskaitant navigaciją ir nuotolinį aptikimą, bei kosmose esančio turto apsaugą nuo nuolaužų ir saulės spinduliuotės. Norint kurti ir naudoti pažangias kosmoso technologijas, privalomas nuolatinis aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų švietimas ir mokymas.

Šia veikla siekiama, pradedant idėjomis ir baigiant demonstravimu kosmose, kurti ir įgyvendinti pažangias kosmoso technologijas ir operacijų koncepcijas. Tai apima technologijas, skirtas kosmose esančio turto apsaugai nuo nuolaužų ir saulės spinduliuotės plyksnių, taip pat skirtas palydovinei telekomunikacijai, navigacijai, elektroninei komunikacijai ar telekomunikacijai ir nuotolinio aptikimo užduotims. Norint kurti ir naudoti pažangias kosmoso technologijas, privalomas nuolatinis aukštos kvalifikacijos inžinierių ir mokslininkų švietimas ir mokymas, taip pat glaudus jų ir kosmoso prietaikų vartotojų tarpusavio ryšys.

c) Galimybė taikyti palydovais gautus duomenis

c) Galimybė taikyti palydovais gautus duomenis

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą ir standartizavimą. Jeigu tvarkant ir platinant duomenis būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Europos palydovinės navigacijos programa „Galileo“ arba klimato kaitos klausimams skirta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.

Galima būtų naudoti kur kas daugiau Europos palydovais gautų duomenų, jeigu būtų imtasi suderintų veiksmų koordinuoti ir organizuoti palydovais gautų duomenų apdorojimą, patikrinimą, standartizavimą ir tvarias galimybes jais naudotis , taip pat remti su šiais duomenimis susijusių naujų informacinių produktų ir paslaugų kūrimą. Jeigu tvarkant, platinant ir tarpusavyje susiejant duomenis, ypač skatinant laisvą prieigą prie Žemės mokslų duomenų ir metaduomenų ir keitimąsi jais, būtų diegiamos inovacijos, tada taip pat būtų įmanoma užtikrinti didesnę investicijų į kosmoso infrastruktūrą grąžą ir prisidėti sprendžiant visuomenės uždavinius, visų pirma tuo atveju, kai veiksmus būtų imamasi koordinuoti pasauliniu lygiu, pvz., taikant Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS), visų pirma visapusiškai panaudojant GMES programą kaip jos pagrindinį europinį indėlį, Europos palydovinės navigacijos programą „Galileo“ arba sukūrus klimato kaitos ir vandenynų stebėsenos klausimams skirtą Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją. Bus remiamas spartus šių inovacijų diegimas atitinkamose prietaikose. Tai, be kita ko, apima duomenų panaudojimą tolesniems moksliniams tyrimams.

d) Europos moksliniai tyrimai, skirti tarptautinei kosmoso srities partnerystei paremti

d) Europos moksliniai tyrimai, skirti tarptautinei kosmoso srities partnerystei paremti

Kosmoso įmonės yra pasaulinio masto įmonės. Ši ypatybė visų pirma būdinga Informavimo apie padėtį kosmose sistemai (SSA) ir daugeliui kosmoso mokslo ir tyrimo projektų. Plėtojant šią tarptautinę partnerystę sukuriama vis daugiau pažangiųjų kosmoso technologijų. Užtikrinant galimybę naudotis šiomis technologijomis galima tikėtis sėkmingos Europos mokslo darbuotojų ir pramonės veiklos.

Kosmoso įmonės yra pasaulinio masto įmonės. Ši ypatybė visų pirma būdinga Informavimo apie padėtį kosmose sistemai (SSA) ir daugeliui kosmoso mokslo ir tyrimo projektų. Plėtojant šią tarptautinę partnerystę sukuriama vis daugiau pažangiųjų kosmoso technologijų. Užtikrinant galimybę naudotis šiomis technologijomis galima tikėtis sėkmingos tyrėjų ir pramonės veiklos.

 

da) Investicijų į programą „Galileo“ ir EGNOS grąžos ir Europos pirmavimo vartotojų grandies prietaikų srityje užtikrinimas

 

Palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ ir EGNOS yra strateginė Europos investicija ir norint gauti sistemų socialinę ir ekonominę naudą būtina išvystyti inovacines vartotojų grandies prietaikas. Profesionalios prietaikos, pavyzdžiui tiksliojo žemės ūkio, geodezijos, laiko nustatymo ir sinchronizavimo srityse, turi padidinti programų EGNOS ir „Galileo“, veikiančių užtikrinant sinergiją su žemės stebėjimo paslaugomis, įtaką užtikrinant Europos pirmavimą pramonėje.

Pakeitimas  133

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Prieiga prie rizikos kapitalo

2. Galimybė gauti rizikos finansavimą

2.1. Konkretus tikslas

2.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padėti pašalinti rinkos trūkumus, susijusius su prieiga prie rizikos kapitalo atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas.

Konkretus tikslas yra padėti pašalinti rinkos trūkumus, susijusius su galimybe gauti rizikos finansavimą atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas.

 

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiklosčiusi nepalanki padėtis, visų pirma inovacinėms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios išsiskiria didelėmis augimo galimybėmis. Užtikrinant finansavimą nustatyti keli pagrindiniai rinkos trūkumai, nes su inovacijomis susiję siektini politikos tikslai kelia pernelyg didelę riziką, kurią dažniausiai turi prisiimti rinka.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje susiklosčiusi nepalanki padėtis, visų pirma novatoriškoms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, turinčioms daug augimo galimybių. Užtikrinant finansavimą nustatyti keli pagrindiniai rinkos trūkumai, nes su inovacijomis susiję siektini politikos tikslai kelia pernelyg didelę riziką, kurią dažniausiai turi prisiimti rinka.

Skolos priemonė ir nuosavo kapitalo priemonė padės įveikti šias problemas: ji turėtų pagerinti atitinkamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos finansavimo ir rizikos profilius. Todėl, savo ruožtu, bendrovėms ir kitiems gavėjams būtų palengvintos sąlygos gauti paskolas, garantijas ir kitų rūšių rizikos kapitalą; būtų skatinamas investavimas ankstyvame etape ir naujų rizikos kapitalo fondų plėtra; pagerėtų žinių perdavimas ir intelektinės nuosavybės rinka; būtų pritraukiami fondai į rizikos kapitalo rinką; ir apskritai būtų paskatintas perėjimas nuo naujų produktų ir paslaugų koncepcijų kūrimo, jų platinimo ir demonstravimo prie jų teikimo rinkai.

Skolos priemonė ir nuosavo kapitalo priemonė, pagerindamos atitinkamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos finansavimą ir rizikos profilius, padės įveikti šias problemas. Todėl, savo ruožtu, bendrovėms ir kitiems gavėjams būtų palengvintos sąlygos gauti paskolas, garantijas ir kitų rūšių rizikos kapitalą; būtų skatinamas investavimas ankstyvame etape ir naujų rizikos kapitalo fondų plėtra; pagerėtų žinių perdavimas ir intelektinės nuosavybės rinka; būtų pritraukiami fondai į rizikos kapitalo rinką; apskritai būtų paskatintas perėjimas nuo naujų produktų ir paslaugų koncepcijų kūrimo, jų platinimo ir demonstravimo prie jų teikimo rinkai.

Turėtų padidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotumas investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei taip prisidėti siekiant pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų: iki dešimtmečio pabaigos į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Naudojant finansines priemones taip pat būtų padedama siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų visuose sektoriuose ir politikos srityse, kurie svarbūs sprendžiant visuomenės uždavinius (pvz., klimato kaita, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas, maisto tiekimo pasaulyje užtikrinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas ir visuomenės senėjimas), didinant konkurenciją, remiant tvarų, integracinį augimą ir aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimą.

Turėtų padidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotumas investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir tai turėtų padėti siekiant pagrindinių strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų: iki dešimtmečio pabaigos į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti 3 proc. Sąjungos BVP. Naudojant finansines priemones taip pat būtų padedama siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų visuose sektoriuose ir politikos srityse, kurie svarbūs sprendžiant visuomenės uždavinius (pvz., klimato kaita, energijos ir išteklių naudojimo veiksmingumas, apsirūpinimo maistu saugumo pasaulyje užtikrinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas ir visuomenės senėjimas), didinant konkurenciją, remiant tvarų, integracinį augimą ir aplinkos apsaugos bei kitų viešųjų gėrybių teikimą.

2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

2.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Būtina taikyti moksliniams tyrimams ir investicijoms skirtą Sąjungos lygmens skolos priemonę, siekiant padidinti tikimybę, kad bus suteiktos paskolos ir garantijos, o mokslinių tyrimų ir investicijų politikos tikslai bus pasiekti. Atrodo, kad su rizika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų paskolų ir garantijų paklausos ir pasiūlos dabartinė neatitiktis rinkoje, dėl kurios priimta Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF), nebus pašalinta ir komerciniai bankai vengs teikti su didele rizika susijusių paskolų. Pradėjus RSFF priemonę taikyti nuo 2007 m. vidurio, RSFF paskolos paklausa yra didelė: pirmame etape (2007–2010 m.) jos naudojimas numatytą pradinį vertinimą viršijo daugiau nei 50 proc., vertinant pagal patvirtintų paskolų skaičių (7,6 mlrd. EUR palyginti su planuotais 5 mlrd. EUR).

Būtina taikyti moksliniams tyrimams ir investicijoms skirtą Sąjungos lygmens skolos priemonę, siekiant padidinti tikimybę, kad bus suteiktos paskolos ir garantijos ir pasiekti mokslinių tyrimų ir investicijų politikos tikslai. Atrodo, kad su rizika susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų paskolų ir garantijų paklausos ir pasiūlos dabartinė neatitiktis rinkoje, dėl kurios priimta Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RSFF), nebus pašalinta ir komerciniai bankai vengs teikti su didele rizika susijusias paskolas. RSFF paskolos paklausa yra didelė nuo 2007 m. vidurio, kai buvo pradėta taikyti ši priemonė: pirmame etape (2007–2010 m.) jos naudojimas pradinius lūkesčius viršijo daugiau nei 50 proc., vertinant pagal patvirtintų paskolų skaičių (7,6 mlrd. EUR, palyginti su planuotais 5 mlrd. EUR).

Be to, bankams paprastai trūksta gebėjimų įvertinti žinių turtą, pvz., intelektinę nuosavybę, todėl jie dažniausiai nenori investuoti į žiniomis grindžiamas bendroves. Todėl daugelis įsisteigusių inovacinių bendrovių – stambių ir mažų – negali gauti paskolų su didele rizika susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

Be to, bankams paprastai trūksta gebėjimų įvertinti žinių turtą, pvz., intelektinę nuosavybę, todėl jie dažniausiai nenori investuoti į žiniomis grindžiamas bendroves. Todėl daugelis įsisteigusių inovacinių bendrovių – ir stambios, ir smulkios – negali gauti paskolų su didele rizika susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti. Europos investicijų bankas, valdantis skolos priemonę Komisijos vardu, turės įgaliojimus skolinti lėšų projektams, susijusiems su didele technologine rizika, finansuoti, o ne tik palankesnėmis nei rinkoje sąlygomis siūlyti paskolas projektams, susijusiems su nedidele technologine rizika, finansuoti. Vis dėlto šiems įgaliojimams bus taikomi portfelio ir projekto rizikos valdymo kriterijai, atitinkami rizikos rentabilumo kriterijai ir priežiūra, pritaikyta prie siekiamų tikslų.

 

Finansavimą bus galima gauti neužtikrintųjų paskolų forma.

Šie rinkos trūkumai iš esmės susiformuoja dėl neapibrėžtumo, netinkamai pateikiamos informacijos ir didelių sąnaudų, jeigu būtų mėginama spręsti šiuos klausimus: neseniai įsisteigusių bendrovių veiklos duomenys yra ganėtinai negausūs, kad jie patenkintų galimų skolintojų poreikius; net senokai įsisteigusios bendrovės negali pateikti pakankamai informacijos, o pradedant investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas nėra aišku, ar vykdant veiklą bus sukurta paklausi inovacija.

Šie rinkos trūkumai iš esmės susiformuoja dėl neapibrėžtumo, netinkamai pateikiamos informacijos ir didelių sąnaudų, susijusių su mėginimais spręsti šiuos klausimus: neseniai įsisteigusių bendrovių veiklos duomenys yra gana negausūs, kad jie patenkintų galimų skolintojų poreikius; dažnai net senokai įsisteigusios bendrovės negali pateikti pakankamai informacijos, o pradedant investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas nėra aišku, ar vykdant veiklą bus sukurta paklausi inovacija.

 

Ši problema taip pat daro itin didelį poveikį žinių ir technologijų iš viešuosius mokslinius tyrimus atliekančių universitetų ir mokslinių tyrimų centrų perdavimo verslo įmonėms procesams, kai reikalaujama patvirtinti, pateikiant atitinkamus koncepcijos įrodymus, kokias novatoriškas galimybes rinkai suteiks žinios ir technologijos, kurias ketinama perduoti.

Be to, įmonės, kurios dar tik rengia koncepcijas ar veiklą vykdo naujose srityse, paprastai nevykdo kokios nors reikšmingesnės šalutinės veiklos. Kitas kliuvinys, kai vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukuriamas komercinis produktas ar procesas, iškylančios abejonės, ar veiklą vykdanti įmonė sugebės pati pasinaudoti šio produkto ar proceso teikiama nauda.

Be to, įmonės, kurios dar tik rengia koncepcijas ar veiklą vykdo naujose srityse, paprastai nevykdo kokios nors reikšmingesnės šalutinės veiklos. Kitas kliuvinys yra tai, kad net ir tada, kai vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą sukuriamas komercinis produktas ar procesas, išlieka abejonių, ar veiklą vykdanti įmonė gebės pati pasinaudoti šio produkto ar proceso teikiama nauda.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu skolos priemonė padeda pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant būtų suteikiama galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų institucijos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatintų bendroves į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų pinigų nei jos šiaip būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padės viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais arba naujoviškų produktų ar paslaugų viešaisiais pirkimais.

Kalbant apie Sąjungos pridėtinę vertę, skolos priemonė padeda pašalinti rinkos trūkumus, kurie kliudo privačiajam sektoriui tinkamiausiu lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ją įgyvendinant būtų suteikiama galimybė sutelkti būtiną kiekį išteklių iš Sąjungos biudžeto ir, atsižvelgiant į rizikos pasidalijimą, iš finansų institucijos (-ų), kuriai (-ioms) patikėtas jos įgyvendinimas. Ji skatintų bendroves į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuoti daugiau savų pinigų nei jos šiaip būtų investavusios. Be to, skolos priemonė padėtų viešojo ir privačiojo sektorių organizacijoms sumažinti riziką, susijusią su ikikomerciniais viešaisiais pirkimais arba naujoviškų produktų ar paslaugų viešaisiais pirkimais.

Sąjungos lygiu būtina sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, kuri padėtų pagerinti nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą, būtina investicijoms pirmame ir augimo etape, paskatintų Sąjungos rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Technologijos perdavimo etape ir pirmame etape naujos bendrovės patenka į „mirties slėnį“: valstybės dotacijos nutraukiamos ir nėra jokios galimybės užsitikrinti privatų finansavimą. Šiuo metu valstybės parama, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų parengiamajam ir pradiniam etapams, kad taip būtų užpildyta minėta spraga, teikiamos per daug fragmentiškai ir su pertraukomis arba už jų valdymą atsakingiems asmenims trūksta reikalingos kompetencijos. Be to, dauguma Europos rizikos kapitalo fondų yra per maži, kad jų lėšomis būtų skatinamas novatoriškų įmonių augimas, ir nesudaro kritinės masės, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Sąjungos lygiu būtina sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, kuri padėtų pagerinti nuosavo kapitalo finansavimo prieinamumą, būtiną investicijoms pirmame ir augimo etape, paskatintų Sąjungos rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Technologijos perdavimo etape ir pirmame etape naujos bendrovės patenka į „mirties slėnį“: valstybės dotacijos nutraukiamos ir nėra jokios galimybės užsitikrinti privatų finansavimą. Šiuo metu valstybės parama, kuria siekiama pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų parengiamuoju ir pradiniu etapais siekiant užpildyti šią spragą, yra pernelyg fragmentiška ir teikiama su pertrūkiais arba už jos valdymą atsakingi asmenys neturi reikiamos kompetencijos. Be to, dauguma Europos rizikos kapitalo fondų yra per maži, kad jų lėšomis būtų skatinamas novatoriškų įmonių augimas, ir nesudaro kritinės masės, kad galėtų veikti tarptautiniu mastu.

Pasekmės yra sunkios. Iki finansų krizės Europos rizikos kapitalo fondai į MVĮ investuodavo apie 7 mlrd. EUR per metus, o 2009 m. ir 2010 m. investuota maždaug 3–4 mlrd. EUR. Sumažėjęs rizikos kapitalo finansavimas turėjo įtakos įsteigtų įmonių, kurioms teiktas rizikos kapitalas, skaičiui: 2007 m. rizikos kapitalas skirtas maždaug 3 000 MVĮ, o 2010 m. – tik 2 500 MVĮ.

Pasekmės yra sunkios. Iki finansų krizės Europos rizikos kapitalo fondai į MVĮ investuodavo apie 7 mlrd. EUR per metus, o 2009 m. ir 2010 m. investuota maždaug 3–4 mlrd. EUR. Sumažėjęs rizikos kapitalo finansavimas turėjo įtakos įsteigtų įmonių, kurioms teiktas rizikos kapitalas, skaičiui: 2007 m. rizikos kapitalas skirtas maždaug 3 000 MVĮ, o 2010 m. – tik maždaug 2 500 MVĮ.

Vertinant Sąjungos pridėtinės vertės atžvilgiu moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildo nacionalines sistemas, kurių nėra galimybės naudoti kaip tarpvalstybinių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiu etapu sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Augimo etape tik Europos lygiu įmanoma užtikrinti būtiną mastą ir veiksmingą privačiojo sektoriaus investuotojų, kurie svarbūs užtikrinant savarankiškos rizikos kapitalo rinkos veikimą, dalyvavimą.

Kalbant apie Sąjungos pridėtinę vertę, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta nuosavo kapitalo priemonė papildys nacionalines sistemas, kurios negali būti taikomos tarpvalstybinėms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirminiame etape sudaryti susitarimai taip pat turės parodomąjį poveikį, kuris gali būti naudingas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams visoje Europoje. Augimo etape tik Europos lygiu įmanoma užtikrinti būtiną mastą ir veiksmingą privačiojo sektoriaus investuotojų, kurie svarbūs užtikrinant savarankiškos rizikos kapitalo rinkos veikimą, dalyvavimą.

Skolos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurias papildo kartu su jomis taikomos priemonės, padės siekti programos „Horizontas 2020“ politikos tikslų. Šiuo tikslu jos taikomos siekiant konsoliduoti ir pagerinti Europos mokslo pagrindo kokybę, skatinti verslui skirtus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir sprendžiant visuomenės uždavinius, daugiausia dėmesio skiriant bandymo, demonstravimo veiklai, bandymo įrenginiams ir pateikimui rinkai.

Skolos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurias papildo kartu su jomis taikomos priemonės, padės siekti programos „Horizontas 2020“ politikos tikslų. Šiuo tikslu jos taikomos siekiant konsoliduoti ir pagerinti Europos mokslo pagrindo kokybę, skatinti verslui skirtus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir sprendžiant visuomenės uždavinius, sutelkiant dėmesį į bandomąją, demonstravimo veiklą, bandymo įrenginius ir pateikimą rinkai. Reikėtų numatyti konkrečius paramos veiksmus, kaip antai MVĮ informavimo ir įgūdžių lavinimo veikla. Regionų valdžios institucijos, MVĮ asociacijos, prekybos rūmai ir finansiniai tarpininkai turėtų dalyvauti planuojant ir įgyvendinant šią veiklą.

Be to, jos padėtų siekti kitose programose ir politikos srityse iškeltus mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), klimato politikos (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir prisitaikymas prie klimato kaitos) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP). Nacionalinių ir regioninių finansinių priemonių papildomumas plėtojamas atsižvelgiant į Bendrąją strateginę sanglaudos politikos programą, kurioje numatyta didinti finansavimo priemonių svarbą.

Be to, jos padėtų pasiekti kitose programose ir politikos srityse, pvz., bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), klimato politikos (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir prisitaikymas prie klimato kaitos) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP), iškeltus mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus. Nacionalinių ir regioninių finansinių priemonių papildomumas plėtojamas atsižvelgiant į bendrąją strateginę sanglaudos politikos programą, kurioje numatyta didinti finansavimo priemonių svarbą.

Rengiant šias priemones atsižvelgiama į būtinybę šalinti konkrečius rinkos trūkumus, užtikrinti charakteristikas (pvz., dinamizmo laipsnį ir bendrovės kūrimo spartą) ir šių bei kitų sričių finansavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus galima koreguoti.

Rengiant šias priemones atsižvelgiama į būtinybę šalinti konkrečius rinkos trūkumus, užtikrinti charakteristikas (pvz., dinamizmo laipsnį ir bendrovės kūrimo spartą) ir šių bei kitų sričių finansavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima koreguoti šioms priemonėms skiriamus biudžeto asignavimus.

Nuosavo kapitalo priemonė ir MVĮ skirta skolos priemonės linija bus taikomos įgyvendinant dvi ES finansines priemones, pagal kurias MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei augimui skatinti suteikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, be to, kartu bus taikomos Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos nuosavo kapitalo ir skolos priemonės.

Nuosavo kapitalo priemonė ir MVĮ skirta skolos priemonės linija bus taikomos įgyvendinant dvi ES finansines priemones, pagal kurias MVĮ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei augimui skatinti suteikiamas nuosavas kapitalas ir paskolos, be to, kartu bus taikomos Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos nuosavo kapitalo ir skolos priemonės.

2.3. Veiklos apmatai

2.3. Bendros veiklos kryptys

a) Skolos priemonė, padedanti gauti paskolų finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms: „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“

a) Skolos priemonė, padedanti gauti paskolų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti: „Sąjungos paskolų ir garantijų paslauga moksliniams tyrimams ir inovacijoms“

Siekiama pagerinti prieigą prie paskolų finansavimo – paskolos, garantijos, priešinės garantijos ir kitos paskolos ir rizikos kapitalo formos – viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, vykdantiems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriai sėkmingai užbaigti būtinos rizikingos investicijos. Pirmenybė skiriant paramą teikiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios susietos su pažangumo potencialu.

Siekiama pagerinti galimybę pasinaudoti finansavimu per paskolas – t. y. per paskolas, garantijas, priešines garantijas ir kitas paskolos ir rizikos kapitalo formas – viešiesiems ir privatiesiems subjektams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, vykdantiems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuriai sėkmingai užbaigti būtinos rizikingos investicijos. Pirmenybė skiriant paramą teikiama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios susietos ne tik su didele rizika, bet ir su dideliu pažangumo potencialu. Daugiau dėmesio reikia skirti rizikai, susijusiai su projektu, o ne rizikai, susijusiai su įmone, ypač MVĮ atvejais. Siekiant užtikrinti kritinę masę ir taikyti visos inovacijų grandinės metodą, jos bus pirmiausiai taikomos veiklai, kuri vykdoma dėl kitų veiksmų, finansuojamų pagal programą „Horizontas 2020“, įskaitant paramą 3-iai naujos specialiosios MVĮ priemonės stadijai.

 

Turint mintyje, kad vienas iš programos „Horizontas 2020“ tikslų yra padėti mažinti atotrūkį tarp MTTP ir inovacijų, padedant teikti rinkai naujus ar tobulesnius produktus ir paslaugas, ir atsižvelgiant į kritinį koncepcijos įrodymų etapo vaidmenį žinių perdavimo procese, bus nustatomi mechanizmai, suteikiantys galimybę finansuoti koncepcijos įrodymų etapus, kurie būtini siekiant patvirtinti perduodamų mokslinių tyrimų rezultatų ar išradimų svarbą, aktualumą ir būsimą novatorišką poveikį.

Galutiniai tiksliniai gavėjai turi būti potencialūs įvairių dydžių juridiniai subjektai, galintys skolintis ir mokėti pinigus, ir, visų pirma, MVĮ, sugebančios kurti inovacijas ir sparčiai plėstis; vidutinės kapitalizacijos įmonės ir stambios bendrovės; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros objektai; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir specialios paskirties priemonės ar projektai.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių juridiniai subjektai, galintys skolintis ir mokėti pinigus, ir, visų pirma, MVĮ, turinčios pajėgumų kurti inovacijas ir sparčiai plėstis; vidutinės kapitalizacijos įmonės ir stambios bendrovės; universitetai ir mokslinių tyrimų institutai; mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros objektai; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir specialios paskirties priemonės ar projektai.

Skolos priemonės finansavimą sudaro dvi pagrindinės dalys:

Skolos priemonės finansavimą sudaro dvi pagrindinės dalys:

1) Paskolų ir garantijų teikimas laikantis pirmumo principo, konkrečią paramą teikiant gavėjams, pvz.,. MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Šis komponentas turi būti susietas su nuolatiniu ir nenutrūkstamu augimu, kuris nustatomas pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (ji susieta su paklausa). Pagal MVĮ skirtą liniją remiama tokia veikla, kurios paskirtis – suteikti MVĮ ir kitiems subjektams, kurių veikla glaudžiai susijusi su moksliniais tyrimais ir plėtra arba (ir) su inovacijomis, daugiau galimybių gauti finansavimą.

1) Paklausa grindžiamas paskolų ir garantijų teikimas laikantis pirmumo principo, konkrečią paramą teikiant gavėjams, pvz., MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Šis komponentas turi būti susietas su nuolatiniu ir nenutrūkstamu paskolų, teikiamų pagal rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, augimu, kuris susijęs su paklausa. Pagal MVĮ skirtą liniją remiama tokia veikla, kurios paskirtis – suteikti MVĮ ir kitiems subjektams, kurių veikla grindžiama moksliniais tyrimais ir technologine plėtra arba (ir) inovacijomis, daugiau galimybių gauti finansavimą, kaip antai finansavimą, paremtą intelektine nuosavybe, arba suteikti galimybę nematerialųjį turtą naudoti kaip užstatą.

2) Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

2) Pirmenybė teikiama politikos sritims ir pagrindiniams sektoriams, susijusiems su visuomenės uždavinių sprendimu, konkurencijos skatinimu, tvaraus, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamo ir integracinio augimo rėmimu, aplinkos bei kitų viešųjų gėrybių teikimu. Šis komponentas padeda Sąjungai atsižvelgti į sektoriaus politikos tikslų aspektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

b) Nuosavo kapitalo priemonė, padedanti finansuoti nuosavą kapitalą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos Sąjungos nuosavo kapitalo priemonės“

b) Nuosavo kapitalo priemonė, padedanti finansuoti nuosavą kapitalą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje: „Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtos Sąjungos nuosavo kapitalo priemonės“

Siekiama padėti pašalinti Europos rizikos kapitalo rinkos trūkumus ir suteikti nuosavo kapitalo bei kvazinuosavo kapitalo, kad būtų patenkinami inovacijas diegiančių įmonių plėtros ir finansavimo poreikiai nuo parengiamojo etapo iki augimo ir plėtros. Pirmenybė teikiama programoje „Horizontas 2020“ nustatytiems tikslams ir susijusioms politikos sritims.

Siekiama padėti pašalinti Europos rizikos kapitalo rinkos trūkumus ir suteikti nuosavo kapitalo bei kvazinuosavo kapitalo, kad būtų patenkinami inovacijas diegiančių įmonių plėtros ir finansavimo poreikiai nuo parengiamojo etapo iki augimo ir plėtros. Pirmenybė teikiama programoje „Horizontas 2020“ nustatytiems tikslams ir susijusioms politikos sritims.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių įmonės, besiimančios ar pradedančios inovacijų diegimo veiklą – ypač inovacijas diegiančios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

Galutiniai tiksliniai gavėjai, jei įmanoma, turi būti įvairių dydžių įmonės, besiimančios ar pradedančios inovacijų diegimo veiklą – ypač novatoriškos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, rizikos kapitalo fondai pradiniame etape pavienėms įmonėms teiks rizikos kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą (įskaitant mišrųjį kapitalą). Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą augimo etapo investicijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, taip užtikrinant paramos tęstinumą bendrovių veiklos pradiniame ir plėtros etapais.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, dėmesys bus telkiamas į rizikos kapitalo fondus, teikiančius rizikos kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą (įskaitant mišrųjį kapitalą) ankstyvajame etape pavienėms įmonėms. Pagal šią priemonę taip pat bus galima skirti plėtros ir augimo etapo investicijų, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą augimo etapo investicijoms skirtą nuosavo kapitalo priemonę, taip užtikrinant paramos tęstinumą bendrovių veiklos pradiniame ir plėtros etapais.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, kuri bus visų pirma susiejama su paklausa, turi būti taikomas portfelio metodas, pagal kurį rizikos kapitalo fondai ir kiti panašūs tarpininkai atrenka bendroves, į kurias būtų investuojama.

Taikant nuosavo kapitalo priemonę, kuri visų pirma bus grindžiama paklausa, turi būti taikomas portfelio metodas, pagal kurį rizikos kapitalo fondai ir kiti panašūs tarpininkai atrenka bendroves, į kurias turi būti investuojama.

 

Lėšas galima skirti tais atvejais, kai reikia padėti siekti konkrečių politikos tikslų, o tai darant remiamasi teigiama Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos patirtimi, susijusia su lėšų skyrimu ekologinėms inovacijoms.

Lėšos skiriamos tais atvejais, kai reikia padėti siekti konkrečių politikos tikslų, ypač siekiant tikslų, susijusių su nustatytais visuomenės uždaviniais, o tai darant remiamasi teigiama Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos patirtimi, susijusia su lėšų skyrimu ekologinėms inovacijoms.

 

Pagal koncepcijos įrodymų finansavimo programą bus remiamas žinių ir technologijų perdavimas iki jų diegimo pramonėje etapo, siekiant patikrinti ir prireikus didinti novatorišką žinių ir technologijų perdavimo poveikį rinkoje, taip mažinant netikrumą ir riziką, susijusius su mokslinių tyrimų rezultatų ir išradimų, padarytų viešųjų mokslinių tyrimų srityje, perdavimu gamybos sektoriui.

Pagal steigimo liniją, kurią įgyvendinant remiami parengiamasis ir pradinis etapai, suteikiama galimybė, be kita ko, investuoti į žinių perdavimo organizacijas, pradinio kapitalo fondus, tarpvalstybinio pradinio kapitalo fondus, neformalaus investuotojo bendro finansavimo priemones, intelektinės nuosavybės turtą, intelektinės nuosavybės teisių mainų ir prekybos platformas ir pradinio etapo rizikos kapitalo fondus.

Pagal veiklos pradžios finansavimo programą, kurią įgyvendinant remiami parengiamasis ir pradinis etapai, suteikiama galimybė, be kita ko, investuoti į žinių perdavimo organizacijas, pradinio kapitalo fondus, tarpvalstybinio pradinio kapitalo ir pradinių etapų fondus, neformalaus investuotojo bendro finansavimo priemones, intelektinės nuosavybės turtą, intelektinės nuosavybės teisių mainų ir prekybos jomis platformas, pradinio etapo rizikos kapitalo fondus ir veiklos pradžios finansavimo fondų fondus, skirtus tarpvalstybinei veiklai, galbūt kartu naudojant Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje numatytą augimui skatinti skirtą nuosavo kapitalo priemonę (angl. EFG).

Pagal augimo liniją plėtros ir augimo etapo investicijos skiriamos kartu su Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos augimo etapo investicijoms skirtos nuosavo kapitalo priemonės lėšomis, įskaitant investicijas į fondų fondues, veikiančius tarptautiniu mastu ir investuojančius į rizikos kapitalo fondues, kurių dauguma koncentruojasi į temas, kurios susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Pagal augimo finansavimo programą plėtros ir augimo etapo investicijos skiriamos kartu su Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytos augimui skatinti skirtos nuosavo kapitalo priemonės lėšomis, įskaitant investicijas į privataus ir viešojo sektoriaus fondų fondus, veikiančius tarptautiniu mastu ir investuojančius į rizikos kapitalo fondus, kurių dauguma koncentruojasi į temas, kurios susijusios su strategijos „Europa 2020“ tikslais.

Pakeitimas  134

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punkto 2.3 papunkčio b papunkčio 7 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Atsižvelgiant į ypač sudėtingą padėtį Europos rizikos kapitalo rinkoje ir į tai, kad reikia nedelsiant imtis priemonių, turėtų būti galima steigti bandomąjį rizikos kapitalo fondų fondą nuo būsimojo 2014–2020 m. biudžeto laikotarpio pradžios.

Pagrindimas

Rizikos kapitalas – labai svarbus tūkstančių Europoje veiklą pradedančių novatoriškų įmonių ir spartaus augimo galimybėmis pasižyminčių MVĮ, kurioms labai sunku gauti finansavimą iš bankų, nes jų verslo modelis, nors yra daug žadantis, bet neišbandytas, finansavimo šaltinis. Bandomojo rizikos kapitalo fondų fondo steigimas padėtų kiek įmanoma padidinti ES biudžeto sverto poveikį, taigi ir kovoti su krize.

Pakeitimas  135

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 2 punkto 2.3 papunkčio b papunkčio 7 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Nuosavo kapitalo priemonė, užtikrinanti nuosavo kapitalo finansavimą, turėtų būti valdoma kartu su Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje numatyta augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemone (EFG), kaip viena integruota ES priemonė, siekiant įmonėms teikti rizikos kapitalo finansavimą, skirtą inovacijoms ir augimui nuo parengiamojo iki augimo etapo.

Pagrindimas

Faktiškai abi rizikos kapitalui remti skirtos priemonės, t. y. priemonė pagal programą „Horizontas 2020“ ir pagal programą COSME, kad jos galėtų efektyviai veikti ir patenkinti rinkos poreikius, turėtų būti viena integruota finansinė priemonė.

Pakeitimas  136

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo II dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse

3. Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse

3.1 Konkretus tikslas

3.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra skatinti augimą, didinant mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų skaičių, tenkinant įvairius su inovacijomis susijusius įmonių poreikius per visą inovacijų (bet kurios rūšies) ciklą, ir taip kurti sparčiau besiplečiančias, tarptautinėje rinkoje veiklą vykdančias MVĮ.

Konkretus tikslas yra skatinti tvarų ekonomikos augimą, didinant mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų skaičių, tenkinant įvairius su inovacijomis susijusius įmonių poreikius per visą inovacijų (bet kurios rūšies) ciklą, ir taip kurti daugiau sparčiai augančių, tarptautiniu mastu veiklą vykdančių MVĮ.

Atsižvelgiant į svarbų MVĮ vaidmenį Europos ekonomikoje, su MVĮ susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs norint padidinti konkurencingumą, paskatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip padėti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“, visų pirma jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, nustatytus tikslus.

Atsižvelgiant į svarbų MVĮ vaidmenį Europos ekonomikoje, su MVĮ susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs norint padidinti konkurencingumą, paskatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip padėti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“, visų pirma jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, nustatytus tikslus.

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis, o jų inovacijų diegimo galimybės yra didelės, šioms įmonėms kyla su jų dydžiu susijusių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti inovacijų diegimo pajėgumą. Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sukurti naujų žinių, įdiegti ir paversti jas rinkai skirtais produktais bei verslo idėjomis sparčiau ir didesniu mastu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų ir taip didinti jų konkurencingumą bei plėtrą.

Tačiau, nors mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenka didelė ekonomikos ir užimtumo rinkos dalis, o jų inovacijų diegimo galimybės yra didelės, šioms įmonėms kyla įvairių rūšių sunkumų, trukdančių joms diegti daugiau inovacijų ir tapti konkurencingesnėms, įskaitant finansinių išteklių ir galimybių gauti finansavimą stygių, inovacijų valdymo įgūdžių stoką, tinklų kūrimo ir bendradarbiavimo su išorės subjektais trūkumus ir nepakankamą viešųjų pirkimų naudojimą skatinant MVĮ diegti inovacijas. Nors Europoje atsiranda beveik toks pats veiklą pradedančių bendrovių skaičius kaip JAV, Europos MVĮ sunkiau sekasi tapti stambiomis bendrovėmis nei Jungtinių Amerikos Valstijų MVĮ. Tarptautinė verslo aplinka, susieta vis glaudesnėmis vertės grandinėmis, dar labiau padidina sunkumus Europos MVĮ. MVĮ turi didinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo pajėgumą. Jeigu šios įmonės nori sėkmingai konkuruoti greitai kintančiose pasaulinėse rinkose, jos turi sparčiau ir didesniu mastu kaupti naujas žinias ir verslo idėjas, jas panaudoti ir paversti pelno šaltiniu. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegti daugiau inovacijų ir taip didinti jų konkurencingumą bei tvarumą.

Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.

Siūlomais veiksmais siekiama papildyti nacionalinę ir regioninę verslo inovacijų politiką ir programas, gerinti MVĮ bendradarbiavimą su kitais inovacijų ciklo dalyviais, kad būtų panaikinta neatitiktis tarp mokslinių tyrimų ir (arba) plėtros bei sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje, sukurti palankesnes sąlygas diegti inovacijas (įskaitant paklausos priemones ir kitas priemones, kuriomis siekiama stiprinti viešojoje srityje sukauptų žinių perdavimą) mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei teikti paramą atsižvelgiant į kintantį inovacijos procesų pobūdį, naujas technologijas, rinkos ir verslo modelius.

Siekiant užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą, bus stiprinami ryšiai su Sąjungos pramonės politikos programomis, visų pirma Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa ir Sanglaudos politikos fondais.

Siekiant užtikrinti sąveiką ir nuoseklumą, bus stiprinami ryšiai su Sąjungos pramonės politikos programomis, visų pirma Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa ir Sanglaudos politikos fondais.

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

MVĮ yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, nes jos prisitaikiusios naujas idėjas sparčiai paversti sėkmingu verslu. Šios įmonės yra svarbios žinių skleidimo priemonės ir mokslinių tyrimų rezultatus pateikia rinkai. Paskutiniai dvidešimt metų įrodė, kad MVĮ sukurtos inovacijos padėjo ne tik atnaujinti ištisus sektorius, bet ir sukurti naujų pramonės šakų. Be sparčiai augančių įmonių negalima plėtoti naujų pramonės šakų ir atlikti struktūrinių pertvarkymų, kurie būtini Europoje, kad joje būtų sukurta grindžiama žiniomis ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, kuriai būdingas tvarus augimas ir aukštos kokybės darbo vietos.

MVĮ yra pagrindinės inovacijų kūrėjos, nes jos prisitaikiusios naujas idėjas sparčiai paversti sėkmingu verslu. Šios įmonės yra svarbios žinių skleidimo priemonės ir mokslinių tyrimų rezultatus pateikia rinkai. Paskutiniai dvidešimt metų įrodė, kad novatoriškos MVĮ padėjo ne tik atnaujinti ištisus sektorius, bet ir sukurti naujų pramonės šakų. Be sparčiai augančių įmonių negalima plėtoti naujų pramonės šakų ir atlikti struktūrinių pertvarkymų, kurie būtini Europoje, kad joje būtų sukurta grindžiama žiniomis ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, kuriai būdingas tvarus augimas ir aukštos kokybės darbo vietos.

MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina skatinti ir remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Imdamosi šios veiklos MVĮ turėtų sugebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.

MVĮ savo veiklą vykdo visuose ekonomikos sektoriuose. MVĮ sudaro didesnę Europos Sąjungos ekonomikos dalį nei kituose regionuose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų rūšių MVĮ gali kurti inovacijas. Šias įmones būtina remti, kad jos investuotų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir taip pat didinti jų pajėgumus valdyti inovacijų procesus. Imdamosi šios veiklos, MVĮ turėtų gebėti pasinaudoti vidaus rinkos visu inovacijų potencialu ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdve, kad Europoje ir už jos ribų būtų sukurtos naujos verslo galimybės ir padedama spręsti visuomenės uždavinius.

Jeigu MVĮ dalyvauja Sąjungos atliekamuose moksliniuose tyrimuose ir kuriant inovacijas, didėja MVĮ mokslinių tyrimų ir plėtros bei technologijų pajėgumai, didėja MVĮ gebėjimas kurti, diegti ir naudoti naujas žinias, gerinamas naujų sprendimų ekonominis panaudojimas, skatinamas inovacijų diegimas į produktus, paslaugas ir verslo modelius, remiama verslo veikla didesnėse rinkose, MVĮ žinių tinklai tampa tarptautiniais. MVĮ, kurios turi susikūrusios tinkamą inovacijų valdymo sistemą, dažnai pasikliauja išorės kompetencija ir kvalifikacijomis, todėl jų veiklos rodikliai būna geresni nei kitų įmonių.

Jeigu MVĮ dalyvauja Sąjungos atliekamuose moksliniuose tyrimuose ir kuriant inovacijas, didėja MVĮ mokslinių tyrimų ir plėtros bei technologijų pajėgumai, didėja MVĮ gebėjimas kurti, diegti ir naudoti naujas žinias, gerinamas naujų sprendimų ekonominis panaudojimas, skatinamas inovacijų diegimas į produktus, paslaugas ir verslo modelius, remiama verslo veikla didesnėse rinkose, MVĮ žinių tinklai tampa tarptautiniais. MVĮ, kurios turi susikūrusios tinkamą inovacijų valdymo sistemą, dažnai pasikliauja išorės kompetencija ir kvalifikacijomis, todėl jų veiklos rodikliai būna geresni nei kitų įmonių. MVĮ taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kaip perduodamų technologijų ir žinių gavėjos, nes padeda rinkai perduoti inovacijas, sukurtas vykdant mokslinius tyrimus universitetuose, viešosiose mokslinių tyrimų įstaigose ir tokius tyrimus atliekančiose MVĮ.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus MVĮ taikomos inovacijų strategijos elementas siekiant įveikti su šių įmonių dydžiu susijusius sunkumus, pvz., galimybės naudotis technologijomis ir mokslo žiniomis bei patekti į naujas rinkas. Bendradarbiavimas padeda idėjas paversti pelnu ir bendrovės plėtra, o kartu padidinti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Mokymai ir technologijų perdavimas MVĮ gali būti pagrindiniai komponentai didinant jų konkurencingumą ir inovacinį potencialą.

Regioninės ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kurios dažnai remiamos pagal Europos sanglaudos politiką, yra pagrindinės MVĮ rėmimo priemonės. Visų pirma Sanglaudos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus ir suteikiant pagrindą MVĮ siekti pažangumo, kad būtų rengiami pažangūs projektai, kurie gali konkuruoti dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto tik kelios nacionalinės ir regioninės programos užtikrina finansavimą MVĮ vykdomai tarptautinei mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, tokos veiklos rezultatų sklaidai visoje Sąjungoje ir naujoviškų sprendimų diegimui ar tarpvalstybinėms inovacijų paramos paslaugoms. Sunkiai sekasi užtikrinti teminę paramą MVĮ, kad, laikantis bendrovių inovacijų strategijų, būtų įgyvendinami tarptautiniai projektai. Todėl būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie papildytų nacionaliniu ir regiono lygmens veiklą, ir taip padidinti šios veiklos poveikį bei sudaryti sąlygas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Regioninės ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kurios dažnai remiamos pagal Europos sanglaudos politiką, yra pagrindinės MVĮ rėmimo priemonės. Visų pirma Sanglaudos fondai turi atlikti svarbų vaidmenį plėtojant pajėgumus ir suteikiant pagrindą MVĮ siekti pažangumo, kad būtų rengiami pažangūs projektai, kurie gali konkuruoti dėl finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto tik kelios nacionalinės ir regioninės programos užtikrina finansavimą MVĮ vykdomai tarptautinei mokslinių tyrimų ir inovacinei veiklai, tokos veiklos rezultatų sklaidai visoje Sąjungoje ir inovacinių sprendimų diegimui ar tarpvalstybinėms inovacijų paramos paslaugoms. Sunkiai sekasi užtikrinti teminę paramą MVĮ, kad, laikantis bendrovių inovacijų strategijų, būtų įgyvendinami tarptautiniai projektai. Todėl būtina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, kurie papildytų nacionalinio ir regiono lygmens veiklą, ir taip padidinti šios veiklos poveikį bei sudaryti sąlygas remti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendros veiklos kryptys

a) MVĮ paramos integravimas

a) Parama MVĮ, taikant specialiąją MVĮ priemonę

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ turi būti teikiama parama. Šiuo tikslu naudojant specialią MVĮ skirtą priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti ir patekti į tarptautines rinkas. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusioms ir socialinėms inovacijoms. Tikslas yra plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai.

Naudojant specialiąją MVĮ priemonę visą inovacijų ciklą aprėpianti parama teikiama etapais ir nenutrūkstamai. MVĮ skirta priemonė taikoma visų rūšių novatoriškoms MVĮ, kurios stengiasi plėstis, augti, patekti į tarptautines rinkas ir kurti inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant verslą pradedančioms, nuo pagrindinės bendrovės atsiskyrusioms ir sparčiai augančioms MVĮ. MVĮ bus pagrindinės paramos gavėjos, tačiau jos bus skatinamos bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institutais ir kitomis bendrovėmis. Ši parama skiriama visų rūšių inovacijoms, įskaitant paslaugas, su technologijomis nesusijusias ir socialines inovacijas, jei konkrečia veikla kuriama aiški Sąjungos pridėtinė vertė. Tikslas plėtoti ir pasinaudoti MVĮ inovaciniu potencialu užpildant pradinio etapo didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo spragą, skatinant inovacijas ir didinant privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą rinkai. Pagal šią priemonę sėkmingoms MVĮ bus suteiktas kokybės ženklas, numatant jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

 

Ši priemonė bus vykdoma taikant vieną valdymo struktūrą, negriežtą administravimo tvarką ir vieno langelio principą. Ji bus įgyvendinama vykdant atviruosius konkursus pagal „iš apačios į viršų“ principą.

 

Specialios inovacijų paramos paslaugos, skirtos MVĮ priemonėje dalyvaujančioms MVĮ, bus teikiamos naudojantis esamomis struktūromis, pvz., Europos įmonių tinklu ir kitais inovacinių paslaugų teikėjais ir kuravimo ir (arba) įgūdžių lavinimo programomis.

Visi su visuomenės uždaviniais ir pirmavimu kuriant didelio poveikio bei pramonės technologijas susiję konkretūs tikslai įtraukiami į MVĮ skirtą priemonę, ir tai priemonei skiriamos lėšos.

Visi su visuomenės uždaviniais ir pirmavimu kuriant didelio poveikio bei pramonės technologijas susiję konkretūs tikslai įtraukiami į specialiąją MVĮ priemonę. Ši priemonė užtikrins reikiamą lankstumą, kad į mokslinių tyrimų projektų eigą ir trumpesniam laikotarpiui nei projektų įgyvendinimo laikotarpis būtų galima įtraukti MVĮ.

 

MVĮ priemonė taip pat gali būti panaudota kaip ikikomercinių viešųjų pirkimų arba novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų priemonė.

b) Parama daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ

b) Parama daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ

Taip siekiama skatinti mokslinius tyrimus atliekančias MVĮ orientuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą į rinkos poreikius. Konkretus veiksmas skiriamas pažangiųjų technologijų sektoriuose veikiančioms daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ, kurios įrodo projektų rezultatus gebančios panaudoti komercinėms reikmėms.

Siekiama skatinti mokslinius tyrimus atliekančias MVĮ orientuoti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą į rinkos poreikius. Konkretus veiksmas skiriamas pažangiųjų technologijų sektoriuose veikiančioms daug mokslinių tyrimų atliekančioms MVĮ, kurios įrodo projektų rezultatus gebančios panaudoti komercinėms reikmėms.

c) MVĮ gebėjimo diegti inovacijas didinimas

c) MVĮ paramos integravimas ir MVĮ inovacinių pajėgumų didinimas

Turi būti remiama veikla, kurią vykdant padedama įgyvendinti ir papildyti MVĮ skirtas konkrečias programos „Horizontas 2020“ priemones, visų pirma tas priemones, kurias taikant didinamas MVĮ gebėjimas diegti inovacijas.

MVĮ parama teikiama per visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. Šiuo tikslu remiama veikla, kurią vykdant padedama įgyvendinti ir papildyti MVĮ skirtas konkrečias programos „Horizontas 2020“ priemones ir sudaromos geresnės sąlygos MVĮ, visų pirma siekiant padidinti MVĮ inovacijų pajėgumus, taip pat ir užtikrinant finansavimą Europos taikomųjų mokslinių tyrimų institutams, kad jie vykdytų konkrečius projektus, dėl kurių sutarta su MVĮ.

d) Parama į rinką orientuotoms inovacijoms

d) Parama į rinką orientuotoms inovacijoms

Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas ir konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių inovacijas diegiančioms MVĮ augti, šalinimas.

Į rinką orientuotų inovacijų rėmimas siekiant gerinti pagrindines inovacijų sąlygas, konkrečių kliūčių, visų pirma trukdančių didinti inovacijų skaičių MVĮ, šalinimas ir inovacijų nuostatos, pagal kurią būtų galima atrinkti MVĮ, siūlančias novatoriškus produktus, įtraukimas.

 

da) Viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų žinių ir technologijų perdavimo rinkai rėmimas

 

Remiami viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų perdavimo novatoriškoms MVĮ procesai, kaip veiksmingas universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir mokslinius tyrimus atliekančių MVĮ mokslinių tyrimų rezultatų ir išradimų perdavimo rinkai mechanizmas.

Pakeitimas  137

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies -1 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-1. Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas – kompleksinis uždavinys

 

-1.1. Konkretus tikslas

 

Konkretus tikslas – užmegzti veiksmingą mokslininkų ir visuomenės bendradarbiavimą, rasti naujų talentų, kurie galėtų dirbti mokslo srityje, ir susieti pažangiąją mokslinę kompetenciją su visuomenės informavimu ir atsakomybe.

 

Dėl sparčios šiuolaikinių mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangos iškilo svarbių etinių, teisinių ir socialinių klausimų, kuriuos sprendžiant būtinas glaudesnis mokslininkų ir visuomenės ryšys ir aktyvesnis abipusis dalyvavimas.

 

Siekiant surasti tinkamą sprendimą, kaip įveikti sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą būtina įtraukti kuo daugiau įvairių veikėjų. Tradiciškai mokslininkų ir visuomenės bendravimas tėra vienakryptis iš viršaus į apačią – ekspertų piliečiams – perduodamas žinių srautas. Kuriant atvirą, veiksmingą ir demokratinę žinių visuomenę, šis žinių srautas turėtų būti panašesnis į dvikryptį dialogą ir aktyvų bendradarbiavimą, kuris apimtų daugiau nei tradicinį švietimą mokslo klausimais ir kurį plėtojant piliečiai nebūtų laikomi vien mokslinių tyrimų rezultatų vartotojais. Šie dialogu ir aktyviu bendradarbiavimu pagrįsti santykiai, be abejo, leis toliau atsakingiau vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti naujoves.

 

Sąjungai reikia visų gabių jos mokslininkų, kad sustiprėtų jos gebėjimas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Siekiant, kad iki 2020 m. Europa turėtų mokslininkų tyrėjų vienu milijonu daugiau nei turi dabar ir kad pavyktų pasiekti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumo tikslą – 3 proc. BVP, reikia, kad Sąjungos jaunimas rinktųsi mokslinę karjerą ir kad būtų užtikrinta įvairi ir subalansuota lyčių požiūriu darbo jėga.

 

Vis dėlto vis sunkiau pritraukti daugiau jaunimo rinktis mokslo ir technologijų studijas, todėl Europoje vis labiau nerimaujama, kad daugelis gabių jaunų žmonių nesirenka siekti karjeros šiose srityse. Be to, taip pat būtina užtikrinti, kad žmonės, kurie pasirinko karjerą mokslo ar technologijų srityje, neprarastų susidomėjimo ir motyvacijos ir galėtų naudotis asmeninio tobulėjimo galimybėmis, neatsisakydami pasirinktų dalykų studijų.

 

Taip pat mokslo srityje labai akivaizdus lyčių atstovavimo skirtumas. Siekiant užtikrinti, kad Europoje finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa būtų veiksminga ir efektyvi, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad mokslo srityje dirba pernelyg mažai moterų ir kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nepaisoma lyčių skirtumų.

 

-1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

 

Mokslo ir visuomenės bendradarbiavimo gerinimo siekiant platesnės socialinės ir politinės paramos mokslui ir technologijoms visose valstybėse narėse klausimas yra vis svarbesnis ir dėl dabartinės ekonomikos krizės jis tapo dar aktualesnis. Demokratinėse visuomenėse, kai siekiama pirmenybę teikti viešosioms investicijoms į mokslą, būtina plati visuomenės ir politikų, puoselėjančių tas pačias mokslo vertybes, išmanančių apie jo procesus ir pripažįstančių mokslo indėlį į žinias, visuomenę ir ekonominę pažangą, parama.

 

Tai galima pasiekti tik sukūrus produktyvų ir turiningą mokslininkų ir visuomenės dialogą siekiant užtikrinti, kad moksliniai projektai būtų įgyvendinami atsakingiau ir būtų galima plėtoti piliečiams svarbesnes politikos kryptis.

 

Be to, tokiu interaktyviu būdu skatinant mokslo kultūrą, Europoje sustiprės demokratinės vertybės, o tai skatins susidomėjimą mokslu ir technologijomis. Europos mokslo ir technologijų sistemos tvirtumas priklauso nuo jos gebėjimo panaudoti talentus ir idėjas, nepriklausomai nuo to, kur jų esama.

 

-1.3. Bendros veiklos kryptys

 

Įgyvendinamomis priemonėmis reikėtų stengtis pritraukti naujus gabius žmones, kad šie rinktųsi mokslo ir technologijų studijas Europos visuomenėje, taip pat sumažinti Sąjungos mokslinių tyrimų srityje dirbančių vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą. Taip pat pritariama, kad svarbu stiprinti gebėjimus panaudoti mokslines ir technologines žinias ir metodus sprendimų priėmimo procese, kurti mechanizmus, kurie suteiktų galimybę visuomenei plačiau ir išsamiau įvertinti mokslu pagrįsto pasirinkimo galimybes ir užtikrinti, kad visuose inovacijų diegimo proceso etapuose būtų atsižvelgiama į etines ir socialines vertybes.

 

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama:

 

a) mokslo ir technologijų srities karjeros patrauklumo mokiniams didinimui ir tvaraus mokyklų, mokslinių tyrimų įstaigų, pramonės ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo skatinimui;

 

b) lyčių lygybės skatinimui abiem aspektais remiant pokyčius: i) mokslinių tyrimų įstaigų organizacinėje struktūroje ir ii) mokslinių tyrimų programų planavime. Tai apima įvairius aspektus, visų pirma siekiant: užtikrinti lygybę siekiant karjeros mokslinio tyrimo srityje, priimant sprendimus ir įtraukti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų sritį;

 

c) įtraukti visuomenę į mokslo ir inovacijų veiklą siekiant integruoti visuomenės interesus ir vertybes ir didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų kokybę, aktualumą, priimtinumą ir tvarumą;

 

d) skatinti piliečius įsitraukti į mokslo veiklą dalyvaujant formaliajame ir neformaliajame mokslo švietime ir remti mokslo žiniomis pagrįstos veiklos sklaidą, visų pirma mokslo centruose ir kitais atitinkamais kanalais;

 

e) suteikti galimybę laisvai susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais ir duomenimis siekiant didinti pažangiąją mokslinę kompetenciją ir ekonominį konkurencingumą;

 

f) plėtoti atsakingai vykdomų mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą, kuriame galėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai (mokslininkai tyrėjai, valdžios institucijos, pramonė ir pilietinės visuomenės organizacijos) ir kuris priklausytų nuo visuomenės poreikių ir reikalavimų; skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų etikos sistemą;

 

g) gilinti žinias apie su mokslu susijusios informacijos perdavimą siekiant padaryti mokslininkų, žiniasklaidos priemonių ir visuomenės bendravimą kokybiškesnį ir veiksmingesnį.

Pakeitimas  138

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

1. Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

1.1. Konkretus tikslas

1.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra pagerinti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir padidinti visuotinę gerovę.

Konkretus tikslas – siekti užtikrinti geresnę sveikatą visą gyvenimą ir visuotinę gerovę.

Viso gyvenimo trukmės sveikata ir visuotinė gerovė, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvari sveikatos ir priežiūros sistema bei naujų darbo vietų galimybės ir augimas yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Geresnė sveikata visą gyvenimą ir visuotinė gerovė, aukštos kokybės ir ekonomiškai tvarios saugios ir patikimos sveikatos ir priežiūros sistemos, užtikrinančios socialinę gerovę, taip pat senstančių gyventojų grupės savarankiškumo išsaugojimo sprendimai ir naujų darbo vietų galimybės ir augimas yra paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tikslai, kurių siekiama sprendžiant aptariamą uždavinį ir kuriuos įgyvendinant labai palengvės strategijos „Europa 2020“ vykdymas.

Su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Šias išlaidas sumažinti ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti užtikrinant visos gyvenimo trukmės sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. veiksmingai užkertant kelią ligoms, gydant ligonius ir kontroliuojant ligas bei negalią.

Didelį susirūpinimą Europoje kelia skirtumai sveikatos srityje, nes jų vis daugėja, o su Sąjungos sveikatos ir socialinės rūpybos sistemomis susijusios išlaidos didėja, todėl norint teikti visoms amžiaus grupėms skirtas priežiūros ir prevencijos paslaugas tenka skirti vis daugiau lėšų; numatoma, kad vyresnių nei 65 m. Europos gyventojų skaičius nuo 85 mln. (2008 m.) beveik padvigubės ir 2060 m. tokių gyventojų bus 151 mln., o vyresnių nei 80 m. gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidės nuo 22 iki 61 milijono. Taip pat patiriamos išlaidos dėl žmonių su negalia diskriminacijos ir dėl žmonėms su negalia fiziškai arba socialiai nepritaikytos aplinkos. Šias išlaidas sumažinti ar apriboti jų didėjimą, kad jos nepasidarytų pernelyg didelės, iš dalies gali pavykti geriau informuojant piliečius ir skatinant juos atsakingai rinktis sveikatą lemiančius veiksmus, siekiant optimizuoti visos gyvenimo trukmės sveikatą ir visuotinę gerovę, t. y. veiksmingai užkertant kelią ligoms, gydant ligonius ir kontroliuojant ligas bei negalią. Nepaspartinus dabartinėmis žiniomis pagrįstos lėtos pažangos, šių poreikių nepavyks patenkinti; būtina ieškoti radikalių naujų idėjų ir žinių ir jas įgyvendinti. Siekiant įveikti šiuos sunkumus, akademinei bendruomenei, pramonės atstovams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir reguliavimo institucijoms reikės glaudžiai bendradarbiauti.

Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, t. y. širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, viršsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai.

Negalią, prastą sveikatą ir ankstyvą mirtį bei dabartines dideles socialines ir ekonomines išlaidas dažniausiai sukelia chroniškos ligos, kaip antai širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL), vėžys, diabetas, kvėpavimo sistemos ligos, reumatas, raumenų ir kaulų sistemos ligos, neurodegeneracinės ir autoimuninės ligos, neurologiniai ir psichiniai sveikatos sutrikimai, antsvoris ir nutukimas bei įvairūs funkciniai sutrikimai. Kitais atvejais, ypač neurodegeneracinių ligų atvejais, norint, kad prevencijos strategijos būtų veiksmingos, reikės labai paskatinti etiologijos mokslinius tyrimus ir išplėsti ankstyvų diagnozių ir gydymo galimybes.

Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir kenčia nuo smegenų veiklos sutrikimų (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet ir kitus sutrikimus), o su šiais sutrikimais susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos.

Sąjungoje nuo ŠKL kasmet miršta daugiau nei 2 mln. žmonių, o ekonomika dėl šių mirčių patiria daugiau nei 192 mlrd. EUR nuostolių; vėžys sukelia ketvirtadalį visų mirčių ir yra pagrindinė 45–64 m. amžiaus žmonių mirties priežastis. Daugiau nei 27 mln. Sąjungos piliečių serga diabetu ir daugiau nei 120 mln. – reumatu, raumenų ir kaulų sistemos ligomis. Su smegenų veiklos sutrikimais (įskaitant turinčius įtakos psichinei sveikatai, bet jais neapsiribojant) susijusios bendros išlaidos yra 800 mlrd. EUR. Šis skaičius ir toliau sparčiai augs visų pirma dėl senstančių Europos gyventojų ir dėl šios priežasties daugėjančių neurodegeneracinių ligų. Kelias šių ligų lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai; apytiksliai įvertinta, kad su šiais veiksniais galima sieti iki vieno trečdalio pasauliui tenkančios ligų naštos. Nustatyta, kad Sąjungoje vien depresija serga 165 mln. asmenų ir jai gydyti išleidžiama 118 000 mln. EUR. Rengiant veiksmingas neurodegeneracinių ligų, taip pat ir kitų ligų, prevencijos strategijas visų pirma reikės gerokai padidinti mokslinių tyrimų, tiriančių šių ligų priežastis, apimtį ir sukurti geresnes ankstyvosios diagnozės ir gydymo galimybes, įskaitant, prireikus, tikslines pažangiąsias terapijas.

 

Retosios ligos išlieka pagrindinis spręstinas uždavinys, jomis serga maždaug 30 mln. žmonių visoje Europoje. Veiksmingą gydymą bus galima sukurti tik tuo atveju, jei valstybės narės bendradarbiaus, nes ligos atvejų pavienėje valstybėje narėje skaičius yra nepakankamas, kad būtų atlikti veiksmingi tyrimai.

 

Vaikų, įskaitant gimusius neišnešiotus vaikus, ligos.

 

Vaikų sveikata – svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas. Kaip ir retųjų ligų atveju, veiksmingi moksliniai tyrimai ir gydymas gali būtų vykdomi tik pagal bendrą Europos strategiją.

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms.

Visuotinį susirūpinimą kelia infekcinės ligos (pvz., ŽIV, tuberkuliozė, maliarija ir apleistos ligos), kurios pasaulio mastu atitinka 41 proc. 1,5 mlrd. dėl neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų (Europoje – 8 proc.). Taip pat turi būti rengiamasi kylančioms epidemijoms, pasikartojančioms infekcinėms ligoms ir didėjančiam atsparumui antimikrobinėms medžiagoms. Vis didesnį susirūpinimą kelia ligos, susijusios su vandeniu.

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas. Būtina imtis spręsti nuolatinį nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą ir visiems europiečiams užtikrinti teisę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

Tuo tarpu vaistų ir vakcinų kūrimas vis labiau brangsta ir tampa vis mažiau veiksmingas, o svarbiausių bandymų su gyvūnais patikimumas žmonėms kelia vis daugiau abejonių. Būtina spręsti nuolat juntamos nelygybės sveikatos priežiūros srityje klausimą (pvz., labai trūksta retų, apleistų ir autoimuninių ligų gydymo priemonių) ir visiems Europos gyventojams, nepaisant jų amžiaus ar kilmės, užtikrinti galimybę naudotis veiksminga ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema.

 

Moksliniai tyrimai turėtų sudaryti galimybę tobulinti pažangiąsias terapijas ir ląstelių terapiją, kurios daugiausia dėmesio skirtų lėtinių ir degeneracinių ligų gydymo gerinimui.

1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos uždavinius, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Nacionalinės sienos neužkerta kelio ligoms ir negaliai. Reikiamo Europos lygio moksliniais tyrimais ir inovacijomis, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, gali ir turėtų būti tinkamai prisidedama sprendžiant šiuos pasaulinio masto uždavinius, taip siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, užtikrinant geresnę sveikatą ir aukštesnio lygio visuotinę gerovę, išvengiant pasaulinių pandemijų bei suteikiant Europai galimybę pirmauti sparčiai kintančiose pasaulinėse sveikatos ir gerovės inovacijų rinkose.

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie sveikatą, ligas, negalią, augimą ir senėjimą (įskaitant gyvenimo trukmę) bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovacijomis, tinkamais ir veiksmingais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir darnioji parama aukštos kvalifikacijos ir įvairių sektorių grupių bendradarbiavimui.

Norint spręsti minėtus uždavinius, būtina užtikrinti mokslinių tyrimų pažangumą, siekiant pagilinti mūsų pagrindines žinias apie lemiamus sveikatos, ligų, negalios, augimo ir senėjimo (įskaitant gyvenimo trukmę) veiksnius bei plataus masto ir nenutrūkstamą įgytų ir turimų žinių pavertimą inovaciniais, tinkamais, veiksmingais ir prieinamais, saugiais produktais, strategijomis, intervencijos priemonėmis ir paslaugomis. Be to, šių uždavinių aktualumas Europoje ir daugeliu atvejų visame pasaulyje verčia imtis pastangų, kuriomis būtų užtikrinama ilgalaikė ir koordinuojama parama keliose srityse ir sektoriuose veiklą vykdančių aukštos kvalifikacijos specialistų grupių bendradarbiavimui pasauliniu mastu, įskaitant paramą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumams didinti endeminėse vietovėse. Taip pat būtina, kad problema būtų sprendžiama socialinių ir ekonomikos, taip pat humanitarinių mokslų aspektu.

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis susijusių metodų, priemonių ir technologijų taikomos mokslinius tyrimus atliekant ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą, klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti retas ligas ir suteikiant nepriklausomas bei su užtikrinta priežiūra gyvenimo sąlygas.

Taip pat uždavinių sudėtingumas ir jų sudedamųjų dalių saitai verčia imtis veiksmų Europos lygiu. Daugelis metodų, priemonių ir technologijų taikomos atliekant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas daugelyje sričių, kurios susijusios su minėtu uždaviniu, todėl metodus, priemones ir technologijas tinkamiausia būtų remti Sąjungos lygiu. Jie aprėpia ligos molekulinio pagrindo supratimą, inovacinių gydymo strategijų ir naujų modelių sistemų nustatymą, fizikos, chemijos ir sistemų biologijos žinių taikymą keliose sveikatos kontrolės srityse, ilgalaikių kohortinių tyrimų ir klinikinių bandymų atlikimą (kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas vaistų kūrimui ir jų poveikiui visose amžiaus grupėse), klinikinį „-omikos“ technologijų naudojimą arba IRT kūrimą ir jų taikymą sveikatos priežiūros praktikoje, visų pirma e. sveikatos sistemoje. Konkrečių gyventojų grupių poreikius taip pat geriausiai įmanoma patenkinti taikant integravimo metodą, pvz., kuriant grupinę ir (arba) tikslinę mediciną, kad būtų galima gydyti su skurdu susijusias, apleistas ir retas ligas, ir pateikiant priežiūrą ir nepriklausomas gyvenimo sąlygas užtikrinančius sprendimus.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie žinių pritaikymo atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas ir atliekant ikiprekybinius naujų produktų bei paslaugų viešuosius pirkimus ir priimtino masto būtinų, sąveikių sprendimų įgyvendinimo juos remiant apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis būtų prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo.

Kad Sąjungos lygiu taikomų veiksmų poveikis būtų didžiausias, įvairialypė parama bus teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklai. Nuo bazinių mokslinių tyrimų turi būti pereinama prie svarbiausių žinių apie ligą pritaikymo kuriant naujas gydymo priemones, atliekant plačius tyrimus ir vykdant demonstravimo veiklą, sutelkiant privačias investicijas; turi būti pereinama prie ikiprekybinių naujų produktų bei paslaugų viešųjų pirkimų ir įvairaus masto sprendimų, kurie, prireikus, būtų sąveikūs ir pagrįsti apibrėžtais standartais ir (arba) bendromis gairėmis. Siekiant strategiškai koordinuoti sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiklą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir skatinti tarptautinius mokslinius tyrimus, bus įsteigtos atitinkamos mokslinės valdančiosios grupės sveikatos klausimams spręsti. Į šią koordinavimo veiklą gali būti įtrauktos ir kitos su šiuo spręstinu uždaviniu susijusios programos ir priemonės. Šiomis suderintomis Europos lygio pastangomis bus didinami moksliniai ir žmogiškieji pajėgumai atliekant sveikatos mokslinius tyrimus ir prisidedama toliau plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Prireikus tai taip pat bus siejama su veikla, vykdoma atsižvelgiant į programą „Sveikata augimui skatinti“ ir Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu.

1.3. Veiklos apmatai

1.3. Bendros veiklos kryptys

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų prevencija taip pat susijusi su sveikatos sudedamųjų išmanymu, veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, pvz., vakcinomis, veiksminga sveikatos ir ligų kontrole bei pasirengimu bei efektyviomis diagnostikos programomis.

Veiksmingas rūpinimosi sveikata skatinimas, pagrįstas patikima faktinių duomenų baze, užkerta kelią ligoms, pagerina savijautą ir yra ekonomiškai veiksmingas. Rūpinimosi sveikata skatinimas ir ligų, įskaitant profesines ligas, prevencija taip pat susijusi su sveikatą lemiančių veiksnių, įskaitant socialinį bei ekonominį statusą ir lytį, išmanymu, veiksmingomis profilaktikos priemonėmis (pvz., vakcinos ir politikos priemonės, skirtos socialiniams veiksniams ir rizikos grupėms), veiksminga sveikatos ir ligų kontrole, pasirengimu jas gydyti ir efektyviomis diagnostikos programomis.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir priežiūros pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai ir jų susiejimas su dideliais kohortiniais tyrimais yra tiek pat svarbus kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, visų pirma atliekant klinikinius tyrimus.

Sėkmingos ligų, negalių ir sutrikusių funkcijų prevencijos, valdymo, gydymo ir apsisaugojimo pastangos turi būti grindžiamos giliu ligas, negalias ir funkcijų sutrikimą sukeliančių priežasčių ir jų sudedamųjų, procesų ir poveikių bei veiksnių, kurie lemia gerą sveikatą ir gerovę, išmanymu. Veiksmingi duomenų mainai, standartizuotas duomenų tvarkymas ir jų susiejimas su didelio masto kohortiniais tyrimais yra taip pat svarbūs, kaip ir mokslinių tyrimų rezultatų taikymas klinikinėje praktikoje, taip pat ir atliekant klinikinius tyrimus, kurie turėtų būti vykdomi visose amžiaus grupėse siekiant užtikrinti, kad vaistai būtų pritaikyti jų vartotojams.

 

Su skurdu susijusios ir apleistos ligos kelią visuotinį rūpestį, todėl būtina užpildyti šią mokslinių tyrimų spragą kuriant pacientų poreikiais grindžiamas inovacijas. Europos regione suaktyvėjusios senosios infekcinės ligos, įskaitant tuberkuliozę, išsivysčiusiose šalyse padidėjęs sergamumas ligomis, kurių galima išvengti skiepijantis, ir didėjanti atsparumo antimikrobiniams vaistams problema dar kartą patvirtina, kad būtina vadovautis kompleksiniu požiūriu ir kad ligų, kurios kasmet nusineša milijonų žmonių gyvybę, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai reikalinga didesnė visuotinė parama.

 

Siekiant sukurti naujas prevencijos ir gydymo strategijas, kurios gali būti pritaikomos pagal pacientų poreikius, ir sustiprinti ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką, būtina plėtoti tikslinę mediciną. Gydymo sprendimų priėmimą lemiantys veiksniai privalo būti nustatomi, detaliau paaiškinami ir nustatyti vykdant mokslinius tyrimus.

Didėjantis senėjančios visuomenės sergamumas ir neįgalumas kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Imantis šių veiksmų būtų prisidedama didinant šių žmonių fizinę, socialinę gerovę ir gerinant psichinę savijautą bei pailginant tokios gerovės trukmę.

Didėjantis visuomenės sergamumas ir neįgalumas kartu su judumo ir prieinamumo problemomis kelia naujus reikalavimus sveikatos ir rūpybos sektoriams. Norint veiksmingą sveikatos ir rūpybos sistemą išlaikyti visoms amžiaus grupėms, būtina imtis pastangų pagerinti sprendimų, kuriais užtikrinama prevencija ir gydymas, priėmimą, kad būtų nustatoma ir skleidžiama geriausia sveikatos ir rūpybos sektorių patirtis, teikiama paramai integruotajai rūpybai ir plačiai diegiamos technologijos, organizacinės ir socialinės inovacijos, suteikiančios galimybę visų pirmą vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei neįgaliesiems likti aktyviems ir nepriklausomiems. Šiais veiksmais būtų prisidedama prie to, kad padidėtų jų fizinė, socialinė ir psichinė gerovė ir pailgėtų šios gerovės trukmė.

Šio visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama visam mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklui, didinamas Europos pramonės sektorių konkurencingumas ir kuriamos naujos rinkos galimybės.

Šios visos veiklos reikia imtis taip, kad būtų užtikrinama parama ilgalaikėms mokslinių tyrimų programoms, kurios apima visą mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklą, didinantį Europos pramonės sektorių konkurencingumą ir kuriantį naujos rinkos galimybes. Daug dėmesio bus skiriama taip pat ir visų sveikatos priežiūra suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pacientus ir pacientų organizacijas, dalyvavimo skatinimui, siekiant parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kurioje numatomas aktyvus piliečių dalyvavimas ir atspindimi jų poreikiai ir lūkesčiai.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymas (įskaitant su aplinka ir klimatu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimas ir ligų prevencija, ligų supratimas ir diagnozės gerinimas; veiksmingų diagnostikos programų kūrimas ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimas; priežiūros ir pasirengimo gerinimas; kokybiškesnių prevencijos vakcinų kūrimas; in–silico medicinos naudojimas siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų nustatymą; ligų gydymas; žinių taikymas klinikinėje praktikoke ir nepastovi inovacijų veikla; tinkamesnis sveikatos duomenų naudojimas; aktyvaus, nepriklausomo gyvenimo ir paramą užtikrinančių priemonių kūrimas; teisės suteikimas asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę; integruotosios rūpybos skatinimas; mokslinių priemonių ir metodų gerinimas siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimas bei skirtumų mažinimas remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat gerosios patirties, naujoviškų technologijų ir metodų sklaida.

Konkreti veikla aprėpia: sveikatos lemiamų veiksnių išmanymą (įskaitant mitybos, genetinius, su ligų sukėlėjais susijusius, aplinkos, klimato, socialinius, su lytimi ir skurdu susijusius veiksnius), sveikos gyvensenos skatinimą ir ligų prevenciją; esminės informacijos apie ligą išmanymą ir diagnozavimo gerinimą skirtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis; veiksmingų diagnostikos programų kūrimą ir polinkio susirgti tam tikromis ligomis vertinimo tobulinimą; infekcinių ligų priežiūros Sąjungoje, kaimyninėse ir besivystančiose šalyse bei pasirengimo kovoti su epidemijomis ir naujomis ligomis gerinimą; naujų ir veiksmingesnių prevencinių vakcinų ir vaistų kūrimą; in–silico medicinos naudojimą siekiant pagerinti ligų kontrolę ir jų numatymą; pritaikytų gydymo priemonių kūrimą ir ligų gydymą; žinių taikymą klinikinėje praktikoje ir įvairaus masto inovacijų veiklą; tinkamesnį sveikatos, kohortinių ir administracinių duomenų rinkimą ir naudojimą; standartizuotus duomenų analizės metodus; sveiką ir aktyvų senėjimą, nepriklausomą gyvenimą ir gyvenimą specialiai pritaikytomis sąlygomis; paliatyviosios medicinos tobulinimą, teisės asmenims patiems tvarkytis savo sveikatos būklę suteikimą; integruotosios rūpybos skatinimą, įskaitant psichologinius ir socialinius aspektus; mokslinių priemonių ir metodų gerinimą siekiant remti politikos formavimą ir reguliavimo poreikius; sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumo ir efektyvumo optimizavimą bei sveikatos priežiūros skirtumų ir nelygybės šioje srityje mažinimą remiantis faktinių duomenų baze pagrįstu sprendimų priėmimu, taip pat geriausios patirties, inovacinių technologijų ir metodų sklaidą. Visa ši veikla vykdoma tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspekto analizės rezultatus. Vykdant šią veiklą visiškai išnaudojamos galimybės, kurias suteikia iš tiesų tarpdalykinis požiūris, derinantis žinias, sukauptas įgyvendinant visus septynis uždavinius ir veiklą kitose srityse, siekiant užtikrinti konkrečioje srityje priimamų sprendimų tvarumą. Siekiant užtikrinti, kad rezultatais būtų galima kuo greičiau naudotis ir pritaikyti praktikoje, būtina skatinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus aktyviai dalyvauti.

Pakeitimas  139

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika

2. Maisto kokybės, saugumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystės, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir biotechnologijomis pagrįsta pramonė

2.1 Konkretus tikslas

2.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios ir tausiai išteklius naudojančios pirminės gamybos sistemos bei saugomos susijusios ekosistemų funkcijos. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.

Konkretus tikslas yra užtikrinti, kad konkurencingomis ir mažai anglies dioksido išskiriančiomis tiekimo grandinėmis būtų tiekiama pakankamai saugių ir aukštos kokybės sveiko maisto produktų bei kitų biologinių produktų, o šiuo tikslu kuriamos našios, tvarios ir efektyviai išteklius naudojančios pirminės gamybos ir maisto perdirbimo sistemos, skatinančios susijusios ekosistemos funkcijas, ir taip pat konkurencingos ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios tiekimo grandinės. Taip būtų spartinamas perėjimas prie Europos tvarios bioekonomikos.

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtinių išteklių, klimato kaita, visų pirma paveiksiančia pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą); be to, Europa privalės užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir nors šis kiekis Europoje mažėja, tačiau numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. turėtų sumažėti apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. išsivysčiusiose šalyse viso pagaminamo maisto produktų kiekio yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint šį kiekį iki 2030 m. Sąjungoje sumažinti 50 proc.. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, paveiksiantis daugelį susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Artimiausiais dešimtmečiais Europai teks susidurti su padidėjusia konkurencija dėl riboto kiekio baigtinių gamtos išteklių, su klimato kaita, paveiksiančia visų pirma pirminės gamybos sistemas (žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą), ir su būtinybe užtikrinti tvarų, saugų ir patikimą maisto tiekimą Europos gyventojams ir gausėjantiems pasaulio gyventojams. Norint iki 2050 m. išmaitinti 9 mlrd. Žemės gyventojų maisto tiekimą teks padidinti 70 proc. Žemės ūkis į aplinką išmeta apie 10 proc. Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir, nors šis kiekis Europoje mažėja, numatoma, kad bendras pasaulyje žemės ūkio sektoriaus išmetamų šių dujų kiekis iki 2030 m. padidės iki 20 proc. Be to, mažėjant iškastinės anglies ištekliams (numatoma, kad naftos ir suskystintųjų dujų gavyba iki 2050 m. sumažės apie 60 proc.), Europa privalo užtikrinti reikiamą žaliavų, švaraus vandens išteklių, energijos ir pramonės produktų tiekimą, tačiau taip pat išlaikyti savo konkurencingumą. Sunkiai sprendžiamas ir daug kainuojantis biologinių atliekų klausimas (apskaičiuota, kad Sąjungoje per metus susidaro iki 138 mln. tonų šių atliekų, iš kurių 40 % yra išvežamos į sąvartynus), nors joms būdinga didelė pridedamoji vertė. Pvz., apskaičiuota, kad 30 proc. visų išsivysčiusiose šalyse pagaminamų maisto produktų yra išmetama. Reikia imtis esminių priemonių norint iki 2030 m. Sąjungoje šį kiekį sumažinti 50 proc.. Be to, valstybinės sienos negali sustabdyti plintančių gyvūnų ir augalų kenkėjų bei ligų (įskaitant zoonotines ligas) ir maisto patogenų. Nors reikia imtis veiksmingų nacionalinių prevencijos priemonių, Sąjungos lygmens veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos veikimą ir didžiausią kontrolę. Uždavinys sudėtingas, darantis poveikį daugeliui susijusių sektorių, o jį sprendžiant reikia taikyti įvairius metodus.

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemų funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Kaskart reikia vis daugiau biologinių išteklių norint patenkinti rinkos poreikius gauti saugaus ir sveiko maisto, biologinių medžiagų, biodegalų ir biologinių produktų; ši paklausa aprėpia vartotojams skirtus produktus ir nesupakuotas chemines medžiagas. Tačiau gamybai tinkami sausumos ir jūros ekologinių sistemų pajėgumai yra riboti ir dažnai valdomi netinkamai (kaip galima spręsti iš to, kad, pvz., smarkiai sumažėjo anglies kiekis dirvoje ir derlingumas, ir išeikvoti žuvies ištekliai), nors ir skelbiama prieštaringų teiginių dėl jų panaudojimo. Dar iki galo neišnaudojama galimybė saugoti dirbamosios žemės, miškų, jūrų ir gėlų vandenų ekosistemos funkcijas, integruojant agronomijos ir aplinkos politikos tikslus į tvarią gamybą.

Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.

Biologinių išteklių ir ekologinių sistemų galimybės galėtų būti naudojamos kur kas tvariau, efektyviau ir integruotai. Pavyzdžiui, būtų galima geriau išnaudoti iš žemės ūkio, miškų gaunamą biomasę ir žemės ūkio, akvakultūros bei pramonės veiklos atliekas, taip pat komunalinės kilmės atliekos galėtų būti panaudotos geriau.

Iš esmės būtina užtikrinti perėjimą prie tinkamiausio ir atsinaujinančio biologinių išteklių naudojimo ir tvarios pirminės gamybos bei perdirbimo ir (arba) pramonės sistemų, tinkamų pagaminti daugiau maisto produktų ir kitų biologinių produktų, naudojant būtiniausią žaliavų kiekį, nesukuriant jokių atliekų ir užtikrinant tinkamą visuomeninę vertę. Pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų Europoje ir už jos ribų – mokslinių tyrimų ir inovacijų susiejimas.

Iš esmės būtina užtikrinti perėjimą prie tinkamiausio ir atsinaujinančio biologinių išteklių naudojimo ir tvarios pirminės gamybos bei perdirbimo ir (arba) pramonės sistemų, tinkamų pagaminti daugiau maisto produktų, ląstelienos ir kitų biologinių produktų, naudojant kuo mažesnį žaliavų kiekį, mažinant poveikį aplinkai ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gerinant ekosistemos funkcijas ir nesukuriant jokių atliekų bei užtikrinant tinkamą visuomeninę vertę. Tikslas – sukurti gamybos sistemas, kurios, užuot bloginusios gamtos išteklių, nuo kurių jos priklausomos, būklę, stiprintų, gerintų ir puoselėtų išteklių bazę, kuri galėtų užtikrinti tvarios gerovės kūrimą. Reikia geriau suvokti ir plėtoti priemones, kurias pasitelkdami gaminame, skirstome, parduodame, vartojame ir reguliuojame maisto produktus. Pagrindinė priemonė siekiant šių tikslų Europoje ir už jos ribų – mokslinių tyrimų ir inovacijų susiejimas.

2.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

2.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos, atliekamos į mokslinius tyrimus ir inovacijas sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir tasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei biopramonės sektoriai yra pagrindiniai sektoriais, kuriais grindžiama bioekonomika. Bioekonomika yra didelė ir besiplečianti rinka, kurios vertė įvertinta 2 trilijonais EUR, joje sukurta 20 mln. darbo vietų, o 2009 m. dirbo 9 % Sąjungos darbuotojų. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sprendžiant šį visuomenės uždavinį, padės Europai užsitikrinti pirmavimą atitinkamose rinkose ir pasiekti strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga ir taupiai išteklius naudojanti Europa“ iškeltų tikslų.

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant sausumos ir vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, biologiniais produktais ir bioenergija bei susijusiomis viešosiomis gėrybėmis – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su maisto produktų tiekimo užtikrinimu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslo darbuotojų, verslo, ūkininkų ar gamintojų ir patarėjų bei galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą imantis spręsti šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Tinkamai veikianti Europos bioekonomika – aprėpianti tvarią atsinaujinančių išteklių gamybą naudojant žemės, jūrų ir gėlo vandens aplinką ir jų pavertimą maisto produktais, pašarais, ląstelieną, biologiniais produktais ir bioenergija – sukurs didelę pridedamąją Europos vertę. Greta į rinką orientuotos funkcijos bioekonomika palaiko taip pat ir platų viešųjų gėrybių ir ekosistemos funkcijų, kurios turėtų būti išsaugotos, spektrą: žemės ūkio ir miškų kraštovaizdį, žemės ūkio naudmenų ir miškų biologinę įvairovę, vandens kokybę ir prieinamumą, dirvožemio funkcionalumą, klimato stabilumą, oro kokybę, atsparumą potvyniams ir gaisrams. Darniai valdoma ji gali sumažinti pirminės gamybos ir visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai. Ji gali padidinti jų konkurencingumą, padidinti Europos pasikliovimą savimi ir suteikti įsidarbinimo ir verslo galimybių kaimo ir pakrančių regionams. Su apsirūpinimo maistu saugumu, tvariu žemės ūkiu ir bioekonomika susiję uždaviniai yra europinio ir pasaulinio masto. Sąjungos lygmens veiksmai būtini siekiant sukurti grupes, galinčias užtikrinti reikiamo masto ir intensyvumo pastangas, kad būtų įmanoma užbaigti vienos valstybės narės ar jų grupės veiklą. Laikantis požiūrio, kad turi būti aprėpiama daug dalyvių, būtų užtikrinama reikiama abipusiai naudinga mokslininkų tyrėjų, verslo, ūkininkų ar gamintojų, patarėjų, vartotojų ir galutinių vartotojų sąveika. Sąjungos lygmuo taip pat būtinas siekiant užtikrinti nuoseklumą sprendžiant šį uždavinį visuose sektoriuose ir užtikrinant glaudžius ryšius su atitinkamų sričių Sąjungos politika. Mokslinius tyrimus ir inovacijas koordinuojant Sąjungos lygiu būtų skatinamos reikiamos permainos Sąjungoje ir didinama jų sparta.

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Mokslinius tyrimus ir inovacijas geriau integravus į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba ir būtų padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Bioekonomikoje atliekami moksliniai tyrimai ir diegiamos inovacijos yra susiję su įvairių sričių Sąjungos politika ir atitinkamais tikslais, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką (visų pirma, kaimo plėtros politiką) ir Europos inovacijų partnerystę „Žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas“, Europos inovacijų partnerystę vandens srityje, bendrą žuvininkystės politiką, integruotą jūrų politiką, Europos klimato kaitos programą, vandens pagrindų direktyvą, jūrų strategijos pagrindų direktyvą, miškininkystės veiksmų planą, dirvos teminę strategiją, „ES 2020“ biologinės įvairovės strategiją, strateginį energetikos technologijų planą, Sąjungos inovacijų ir pramonės politiką, išorės ir pagalbos plėtrai politiką, augalų sveikatos strategiją, gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją ir reguliavimo sistemas, siekiant apsaugoti aplinką, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir klimato politikos vykdymą, taip pat sumažinti atliekų kiekį. Į susijusias Europos Sąjungos politikos sritis geriau integravus visą ciklą – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki inovacijų – būtų gerokai padidinta Europos pridėtinė vertė, užtikrintas daugiklio poveikis, padidėtų visuomeninė svarba, būtų teikiami sveiko maisto produktai ir padedama toliau plėtoti tvarų žemės, jūrų ir vandenynų valdymą ir bioekonomikos rinkas.

Siekiant remti Sąjungos politikos kryptis, susijusias su bioekonomika, ir palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą ir stebėseną, bus vykdomi socialiniai ekonominiai moksliniai tyrimai ir perspektyvi veikla, susiję su bioekonomikos strategija, įskaitant veiksnių, duomenų bazių, modelių, prognozių, iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkai, visuomenei ir aplinkai plėtojimą.

Siekiant remti Sąjungos politikos kryptis, susijusias su bioekonomika, ir palengvinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymą ir stebėseną, bus vykdomi socialiniai ekonominiai moksliniai tyrimai ir perspektyvi veikla, susiję su bioekonomikos strategija, įskaitant veiksnių, duomenų bazių, modelių, prognozių, iniciatyvų poveikio vertinimą aplinkai, visuomenei ir aplinkai plėtojimą.

Uždavinių sprendimo veiksmai, visų pirma susiję su socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių ir rinkų modernizavimu, remiami įvairioms disciplinoms skirtais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms.

Uždavinių sprendimu grindžiami veiksmai, visų pirma susiję su ekologine, socialine ir ekonomine nauda bei bioekonomikos sektorių, dalyvaujančių subjektų ir rinkų modernizavimu, remiami daugiadalykiais moksliniais tyrimais, skatinamomis inovacijomis ir kuriant naują praktiką, tvarius produktus ir procesus. Tuo siekiama diegti platesnį požiūrį į su technologijomis, ne su technologijomis, organizaciniais ir socialiniais klausimais susijusias inovacijas, skirtas, pvz., naujoviškiems verslo modeliams, prekių ženklams ir paslaugoms. Reikia visapusiškai pripažinti ūkininkų ir MVĮ pajėgumą prisidėti prie inovacijų šioje srityje. Požiūris į bioekonomiką grindžiamas vietos žinių, didinančių vietos pajėgumus ir suderinančių įvairovę bei sudėtingumą, svarba.

2.3 Veiklos apmatai

2.3 Bendros veiklos kryptys

a) Tvarus žemės ūkis ir miškininkystė

a) Tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvulininkystė ir miškininkystė

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu užtikrinant gamtinių išteklių išsaugojimą ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio ir miškininkystės sistemomis, kurios taupiai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido) bei yra atsparios ir pagal kurias plėtojamos kaimo gyventojų pajamas užtikrinančios paslaugos, koncepcijos ir politika.

Siekiama užtikrinti pakankamą maisto produktų, pašarų, biomasės ir kitų žaliavų tiekimą, kartu Europoje ir visame pasaulyje užtikrinant gamtos išteklių bazę ir biologinę įvairovę ir stiprinant ekosistemų funkcijas, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas ir ją mažinančias priemones. Pirmenybė teikiama veiklai, susijusiai su tvaresnėmis ir našesnėmis žemės ūkio, gyvulininkystės ir miškininkystės sistemomis, kurios efektyviai naudoja išteklius (taip pat išmeta mažai anglies dioksido, reikalauja mažai išorinių sąnaudų ir taiko ekologinio ūkininkavimo metodus), saugo gamtos išteklius, yra įvairios, sukuria mažiau atliekų, gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir yra atsparios, kurios padeda gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir didina jų vertę ir tuo pat metu plėtoja paslaugas, koncepcijas ir politiką, skirtą įvairioms maisto sistemoms ir kaimo gyventojų pajamoms užtikrinti.

 

Miškininkystės srityje visų pirma siekiama tvariai gaminti biologinius produktus, užtikrinti ekosistemų funkcijas, tinkamai atsižvelgiant į ekonominius, ekologinius ir socialinius miškininkystės aspektus. Vykdant veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų toliau plėtojamas efektyviai išteklius naudojančių miškininkystės sistemų produktyvumas ir tvarumas, nes šios sistemos yra svarbios stiprinant miškų atsparumą bei biologinės įvairovės apsaugą.

b) Saugių ir sveikų maisto produktų tiekimui užtikrinti reikalingas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius

b) Saugių, įperkamų ir sveikų maisto produktų tiekimui užtikrinti reikalingas tvarus ir konkurencingas žemės ūkio maisto produktų sektorius

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų bei pageidavimą, kad maisto produktų bei pašarų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su visiems prieinamais sveikais ir saugiais maisto produktais, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų apdirbimo metodais, kuriems reikia mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Siekiama patenkinti piliečių poreikį gauti saugių, sveikų ir įperkamų maisto produktų ir pageidavimą, kad maisto produktų ir pašarų apdirbimas bei jų paskirstymas, taip pat maisto produktų vartojimas, būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius – konkurencingesnis. Veikla turi būti visų pirma susijusi su didele visiems prieinamų, sveikų, kokybiškų ir saugių maisto produktų įvairove, pagrįsto pasirinkimo galimybių suteikimu vartotojams ir konkurencingais maisto produktų, kuriems reikia mažiau išteklių ir priedų ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apdirbimo metodais.

c) Gyvųjų vandens išteklių galimybių išnaudojimas

c) Žuvininkystės, akvakultūros ir jūros biotechnologijų galimybių išnaudojimas

Siekiama tvariai naudoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas.

Siekiama tvariai naudoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius, kad būtų užtikrinama kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda ir (arba) pelnas naudojantis Europos vandenynų ir jūrų teikiamais ištekliais, tuo pat metu užtikrinant biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų apsaugą. Veikla turi būti visų pirma susijusi su tinkamiausiu indėliu į maisto produktų tiekimo užtikrinimą, pasaulio ekonomikos sąlygomis plėtojant tvarią ir aplinkai nekenksmingą žuvininkystę bei konkurencingą Europos akvakultūrą ir skatinant su jūra susijusių inovacijų diegimą naudojant biotechnologijas, kad būtų skatinamas pažangus „mėlynasis“ augimas ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama ir į jūros aplinkos ribotumus, ir į galimybes.

d) Tvarūs ir konkurencingi bioekonomikos sektoriai

d) Tvarūs ir konkurencingi bioekonomikos sektoriai

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, taupiai išteklius naudojančius, tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas biologinio atliekų perdirbimo įmones, naudojant pirminės gamybos biomasę, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, atveriant naujas rinkas ir šiuo tikslu remiant standartizavimą, reguliavimą, demonstravimą ir (arba) naudojant lauko bandymų bei kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius.

Siekiama kurti mažai anglies dioksido išmetančius, efektyviai išteklius naudojančius (įskaitant naudojimo veiksmingumą maistinių medžiagų, energijos, anglies, vandens ir dirvožemio aspektais), tvarius ir konkurencingus Europos bioekonomikos sektorius, tuo pat metu siekiant gauti kiek įmanoma daugiau naudos iš biologinių atliekų, o tam būtina sukurti uždarą maistingų medžiagų grandinę tarp miesto ir kaimo vietovių. Vykdant veiklą pirmenybė teiktina bioekonomikos skatinimui, šiuo tikslu įprastus pramonės procesus ir produktus keičiant į biologiniais ištekliais bei efektyviu energijos naudojimu pagrįstus pramonės procesus ir produktus, kuriant integruotas antros ir trečios kartos biologinio atliekų perdirbimo įmones, gaminančias ir naudojančias pirminės žemės ūkio ir miškininkystės gamybos biomasę ir kitas liekanas, biologines atliekas ir bioekonomikos sektorių šalutinius produktus, ir biologinių atliekų miesto vietovėse transformavimui į žemės ūkio žaliavas, panaudojant veiksmingą valymą, prireikus, remiant standartizavimą ir atestacijos sistemas, tačiau taip pat vykdant reguliavimo, demonstravimo ir (arba) bandymų vietoje ir kitą veiklą, tačiau kartu atsižvelgiant į bioekonomikos daromą aplinkosauginį ir socialinį bei ekonominį poveikį žemės naudojimui ir žemės naudojimo pokyčius, taip pat į pilietinės visuomenės nuomonę ir susirūpinimą.

 

da) Kompleksiniai jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai

 

Siekiant tinkamai išnaudoti gyvuosius ir negyvuosius jūrų išteklius, naudoti įvairius jūros energijos išteklius ir kitais įvairiais būdais naudoti jūrų išteklius, iškyla kompleksinių mokslinių ir technologinių spręstinų uždavinių.

 

Jūros ir vandenynai taip pat daro itin didelę įtaką klimato reguliavimui, tačiau jiems didelį poveikį daro žmonių veikla sausumoje, pakrantėse ir jūroje, taip pat klimato kaita. Bendras tikslas yra sukaupti kompleksinių jūrų ir jūrininkystės sričių technologinių ir mokslinių žinių (įskaitant pelaginių jūros paukščių tyrimus), siekiant įvairiuose jūrų ir jūrininkystės pramonės sektoriuose atverti iniciatyvoje „Mėlynasis augimas“ numatytas galimybes, kartu apsaugant jūrų aplinką ir prisitaikant prie klimato kaitos. Jeigu sprendžiant visus su programa „Horizontas 2020“ susijusius uždavinius ir visose jos įgyvendinimo pakopose bus vadovaujamasi šiuo suderintu strateginiu požiūriu į jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus, bus lengviau įgyvendinti atitinkamas Sąjungos politikos strategijas, kurios padės pasiekti svarbiausius iniciatyvos „Mėlynasis augimas“ tikslus.

Pakeitimas  140

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

3. Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

3.1. Konkretus tikslas

3.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti perėjimą prie patikimos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos, atsižvelgiant į mažėjantį išteklių kiekį, didėjančius energijos poreikius ir klimato kaitą.

Konkretus tikslas yra užtikrinti perėjimą prie patikimos, prieinamos, tvarios ir konkurencingos energetikos sistemos, atsižvelgiant į mažėjantį išteklių kiekį, didėjančius energijos poreikius ir klimato kaitą.

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 poc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, t. y. užtikrinti mažą išmetamo anglies dioksido kiekį, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Kol kas Europai teks nuveikti daug darbų, kad būtų pasistūmėta šio bendrojo tikslo link. 80 proc.. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Sąjunga išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m. ketina sumažinti 20 proc., kad jis būtų mažesnis nei buvo išmetama 1990 m., ir toliau mažinti 80–95 proc. iki 2050 m. Be to, iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos kiekis 2020 m. turėtų sudaryti 20 proc. galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o tikslinis energijos vartojimo efektyvumo rodiklis turėtų būti 20 proc. Pagal visus Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. numatytus į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo scenarijus atsinaujinančių išteklių energijos technologijos sudarys didžiausią visų energijos tiekimo technologijų dalį. Tai turi būti derinama su ambicinga energijos vartojimo efektyvumo politika, nes tai ekonomiškiausias būdas pasiekti ilgalaikius išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo tikslus. Todėl 75 proc. šiam uždaviniui išspręsti numatytų lėšų reikėtų skirti atsinaujinančios energijos ir galutinės energijos vartojimo efektyvumo, išmaniųjų tinklų ir energijos ir energijos kaupimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Papildomi 15 % bus skiriami programai „Pažangi energetika Europai“ finansuoti. Norint pasiekti šiuos tikslus privaloma iš esmės pertvarkyti visą energetikos sistemą, derinant iškastiniam kurui alternatyvių rūšių kurą, energetinį saugumą ir energijos prieinamumą, kartu didinant Europos ekonomikos konkurencingumą. Europai teks nemaža nuveikti siekiant šio bendrojo tikslo. 80 proc. Europos energetikos sistemos kol kas tebėra priklausoma nuo iškastinio kuro, o šis sektorius išmeta 80 proc. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kiekvienais metais 2,5 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) išleidžiama energijos importui, ir šis kiekis, atrodo, turėtų didėti. Jeigu ši tendencija nebus pakeista, iki 2050 m. susiformuos visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų importo. Dėl kintančių energijos kainų pasaulio rinkoje ir susirūpinimo tiekimo saugumu Europos pramonės sektoriai ir vartotojai kaskart vis didesnę savo pajamų dalį išleidžia energijai.

Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nurodyta, kad tikslingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinys iš esmės turės būti sprendžiamas Sąjungos teritorijoje. Todėl iki 2050 m. elektros energijos gamybos sektoriuje tektų daugiau nei 90 proc. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, pramonėje – daugiau kaip 80 proc., ne mažiau kaip 60 proc. transporto sektoriuje, o gyvenamųjų namų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje – apie 90 proc.

Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nurodyta, kad tikslingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo uždavinys iš esmės turėtų būti sprendžiamas Sąjungos teritorijoje. Todėl iki 2050 m. elektros energijos gamybos sektoriuje reikėtų daugiau nei 90 proc. sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, pramonėje – daugiau kaip 80 proc., ne mažiau kaip 60 proc. transporto sektoriuje, o gyvenamųjų namų sektoriuje ir paslaugų sektoriuje – apie 90 proc. Pagal šį planą taip pat matyti, kad, be kita ko, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gamtinės dujos gali prisidėti prie energetikos sektoriaus pertvarkymo, kartu taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologiją.

Siekiant taip sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų pateikimą rinkai privaloma investuoti dideles lėšas. Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.

Siekiant sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, į mokslinius tyrimus, plėtrą, demonstravimą ir veiksmingų, saugių, užtikrintų ir patikimų bei mažą anglies dioksido kiekį išmetančių energijos technologijų ir paslaugų, įskaitant elektros energijos saugojimą ir mažų ir labai mažų energijos sistemų diegimą, pateikimą rinkai prieinamomis kainomis privaloma investuoti daug lėšų; Šios lėšos turi būti naudojamos kartu su netechnologinėmis priemonėmis, susijusiomis su tiekimu ir paklausa. Visos šios priemonės turi būti įtrauktos į tvarią mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politiką, įskaitant pagrindinių didelio poveikio technologijų diegimą, visų pirma IRT priemonių ir pažangios gamybos, apdirbimo ir medžiagų naudojimą. Siekiama sukurti veiksmingas energijos gamybos technologijas ir paslaugas, kurios padėtų spręsti energetikos problemas, ypač susijusias su atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos integravimu, ir kurias būtų galima plačiai paskleisti Europos ir tarptautinėse rinkose, bei užtikrinti pažangų paklausa grindžiamą valdymą atviroje ir skaidrioje prekybos energija rinkoje ir sukurti patikimas pažangias veiksmingai energiją naudojančias valdymo sistemas.

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

3.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Naujos technologijos ir taikmenys turi konkuruoti savo kaina ir patikimumu su visiškai optimizuotomis, jau seniai naudojamomis energetikos sistemomis ir technologijomis. Siekiant šiuos naujus, mažiau aplinkai kenksmingus, mažą anglies dioksido kiekį išmetančius, efektyvesnius energijos šaltinius reikiamu mastu paversti komerciškai priimtinais neįmanoma išsiversti be mokslinių tyrimų ir inovacijų. Nei pavienis sektorius, nei atskiros valstybės narės nėra pajėgios prisiimti išlaidas ir riziką, kurių pagrindiniai veiksniai (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, energijos už įperkamą kainą tiekimas ir jos tiekimo saugumas) nėra susiję su rinka.

Naujos technologijos ir taikmenys turi konkuruoti su istorinėmis specialiai sukurtomis energetikos sistemomis ir technologijomis, kurioms iki šiol buvo skiriama didžioji dalis pasaulio ir Europos mokslinių tyrimų finansavimui ir subsidijoms numatytų lėšų. Siekiant naujus, mažiau aplinkai kenksmingus, atsinaujinančiuosius ir efektyvesnius energijos šaltinius reikiamu mastu paversti komerciškai priimtinais neįmanoma išsiversti be mokslinių tyrimų ir inovacijų. Nei pavienis sektorius, nei atskiros valstybės narės nėra pajėgios prisiimti išlaidas ir riziką, kurių pagrindiniai veiksniai (perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, energijos už įperkamą kainą tiekimas ir jos tiekimo saugumas) nėra susiję su rinka.

Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.

Siekiant paspartinti šių veiksmų diegimą, Sąjungos lygiu teks laikytis strateginio požiūrio, aprėpti energijos tiekimą, energijos paklausą ir naudojimą pastatuose, paslaugas, transportą ir pramoninės vertės grandines. Todėl bus privaloma derinti išteklius visoje Sąjungoje, įskaitant sanglaudos politikos fondus, visų pirma priimant nacionalines ir regionines strategijas, kad būtų užtikrinta pažangi specializacija, prekybos leidimais išmesti teršalus sistemas, viešuosius pirkimus ir kitus finansinius mechanizmus. Taip pat reikės parengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, veiksmingo energijos naudojimo reguliavimo ir plėtros politiką, specialią techninę pagalbą ir pajėgumų kūrimo programą, kad būtų pašalintos netechnologinės kliūtys.

Strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) numatytas šis strateginis požiūris. Jame nustatyta ilgalaikė darbotvarkė, kurią taikant būtų šalinamos pagrindinės inovacijų kliūtys, trukdančios pažangiausiems moksliniams tyrimams ir mokslinių tyrimų bei plėtros ir (arba) koncepcijos tikrinimo etapais bei demonstravimo etapu, kai bendrovės ieško kapitalo, kad galėtų finansuoti didelius, išskirtinius projektus ir pradėti pateikimo rinkai procesą.

Strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) numatytas šis strateginis požiūris. Jame nustatyta ilgalaikė darbotvarkė, kurią taikant būtų šalinamos pagrindinės inovacijų kliūtys, trukdančios pažangiausiems moksliniams tyrimams ir mokslinių tyrimų bei plėtros ir (arba) koncepcijos tikrinimo etapais bei demonstravimo etapu, kai bendrovės ieško kapitalo, kad galėtų finansuoti didelius, išskirtinius projektus ir pradėti pateikimo rinkai procesą. Bus atsižvelgiama ne tik į SET plane pateiktas technologijas, bet ir į naujas besiformuojančias proveržį skatinančias technologijas.

Apskaičiuota, kad SET planui įgyvendinti per ateinančius 10 metų reikės 8 mlrd. EUR per metus. Tai gerokai viršija pavienių valstybių narių ar mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių suinteresuotųjų šalių galimybes. Reikia Sąjungos lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas bei kartu telkti visos Europos pastangas: užtikrinti bendrą įgyvendinimą ir dalytis rizika bei pajėgumais. Todėl Sąjungos skiriamas energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas papildo valstybių narių veiklą, pirmenybę teikiant tai veiklai, kurią vykdant neabejotinai sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, visų pirma veiklai, kuri gali iš tikrųjų pagausinti nacionalinius išteklius. Sąjungos lygiu vykdoma veikla taip pat būtų remiamos susijusios su didele rizika, ilgalaikės programos, kurių nepajėgtų įgyvendinti pavienės valstybės, jungiamos pastangos sumažinti investavimo riziką vykdant didelio masto veiklą, pvz., pramoninį demonstravimą ir plėtojant Europą aprėpiančius sąveikius energetikos projektus.

Apskaičiuota, kad SET planui įgyvendinti per ateinančius 10 metų reikės 8 mlrd. EUR per metus. Tai gerokai viršija pavienių valstybių narių ar mokslinių tyrimų ir pramonės sektorių suinteresuotųjų subjektų galimybes. Reikia Sąjungos lygiu investuoti į mokslinius tyrimus ir investicijas bei kartu telkti visos Europos pastangas: užtikrinti bendrą įgyvendinimą ir dalytis rizika bei pajėgumais. Todėl Sąjungos skiriamas energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas papildo ir padidina valstybių narių veiklą, pirmenybę teikiant tai veiklai, kurią vykdant neabejotinai sukuriama Sąjungos pridėtinė vertė, visų pirma, veiklai, kuri gali iš tiesų pagausinti nacionalinius išteklius ir sukurti Europoje darbo vietų. Sąjungos lygiu vykdoma veikla taip pat būtų remiamos su didele rizika susijusios ilgalaikės programos, kurių nepajėgtų įgyvendinti pavienės valstybės, jungiamos pastangos sumažinti investavimo riziką vykdant didelio masto veiklą, pvz., pramoninį demonstravimą ir plėtojant Europą aprėpiančius sąveikius energetikos projektus. Europos Sąjungos finansavimas naudojamas tik tvarioms technologijoms, kurios atitinka Europos Sąjungos ilgalaikius klimato ir energetikos tikslus.

Įgyvendinant SET planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų elementų, būtų padidintas tiekimo Sąjungai saugumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų padedama mokslinių tyrimų ir inovacijų programas susieti su transeuropinėmis ir regioninėmis investicijomis į energetikos infrastruktūrą bei padidintas investuotojų ryžtas skirti kapitalą ilgalaikiams projektams ir su didele technologine ir rinkos rizika susijusiems projektams. Taip būtų sukuriamos galimybės diegti inovacijas į mažas ir dideles bendroves bei padėti joms tapti ir išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose, kuriose galimybės siūlyti energetikos technologijas labai didelės ir dar plėsis.

Įgyvendinant SET planą, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų elementų, būtų padidintas tiekimo Sąjungai saugumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų padedama mokslinių tyrimų ir inovacijų programas susieti su transeuropinėmis ir regioninėmis investicijomis į energetikos infrastruktūrą bei padidintas investuotojų ryžtas skirti kapitalą ilgalaikiams projektams ir su didele technologine ir rinkos rizika susijusiems projektams. Taip būtų sukuriamos galimybės diegti inovacijas į mažas ir dideles bendroves bei padėti joms tapti ir išlikti konkurencingoms pasaulio rinkose, kuriose energetikos technologijų galimybių yra labai daug ir vis daugėja. SET plane numatytos technologijos bus finansuojamos pagal atskiras biudžeto eilutes.

Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai.

Tarptautinėje arenoje Sąjungos lygmens veiksmais sukuriama kritinė masė, reikalinga norint patraukti kitų technologijų srities lyderių dėmesį, paskatinti tarptautinę partnerystę ir taip siekti Sąjungos tikslų. Tarptautiniams partneriams bus lengviau bendrauti su Sąjunga imantis bendrų veiksmų, jeigu jais užtikrinama abipusė nauda ir interesai.

Todėl veiksmai, kurių imamasi sprendžiant šį uždavinį, yra technologinis pagrindas, kuriuo grindžiama Sąjungos energetikos ir klimato politika. Juos vykdant taip pat būtų prisidedama kuriant Inovacijų Sąjungą energetikos srityje ir siekiant tos politikos tikslų, kurie apibrėžti programose „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Todėl veiksmai, kurių imamasi sprendžiant šį uždavinį, yra technologinis pagrindas, kuriuo grindžiama Sąjungos energetikos ir klimato politika. Juos vykdant taip pat būtų prisidedama kuriant Inovacijų Sąjungą energetikos srityje ir siekiant tos politikos tikslų, kurie apibrėžti programose „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Su branduolių dalijimusi ir sintezės energija susiję moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla vykdoma pagal programos „Horizontas 2020“ dalį „EURATOMAS“.

Su branduolių sinteze ir branduolių dalijimosi energijos saugos ir saugumo aspektais susiję moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla vykdoma pagal programos „Horizontas 2020“ dalį „EURATOMAS“. Turi būti numatyta galima sąveika tarp „saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos“ uždavinio ir programos „Horizontas 2020“ dalies „EURATOM“.

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendros veiklos kryptys

a) Sunaudojamos energijos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas taikant išmanius ir tvarius vartojimo modelius

a) Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos vartojimo ir anglies pėdsako mažinimas taikant išmanius, tausius ir patikimus vartojimo modelius

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams ir plataus masto naujų koncepcijų bandymui, netechnologiniams sprendimams, efektyvesniems, socialiai priimtiniems ir įperkamiems technologijų komponentams ir sistemoms su įmontuotais pažangiaisiais elementais – taip siekiama užtikrinti energijos valdymą realiuoju laiku beveik anglies dioksido neišskiriančiuose pastatuose, šildymo ir vėsinimo reikmėms naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti itin efektyvų išteklių naudojimą pramonėje ir paskatinti bendroves, namų ūkius, bendrijas ir miestus masiškai diegti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams ir plataus masto naujų koncepcijų bandymui, netechnologiniams sprendimams, efektyvesniems, socialiai priimtiniems ir įperkamiems technologijų komponentams ir sistemoms su įmontuotais pažangiaisiais elementais, siekiant miestams ir teritorijoms užtikrinti energijos valdymą realiuoju laiku beveik energijos nenaudojančiuose pastatuose ir teigiamos energijos pastatuose, modifikuotuose pastatuose, siekiant šildymo ir vėsinimo reikmėms naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti itin efektyvų išteklių naudojimą pramonėje ir paskatinti bendroves, namų ūkius, bendrijas ir miestus masiškai taikyti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo sprendimus ir paslaugas.

b) Pigios elektros energijos, kurią gaminant išmetama mažai anglies dioksido, tiekimas

b) Tvarios pigios mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos tiekimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstravimui – naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, suteikiančių galimybę rinktis platesnio masto, mažesnės kainos ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kurių konversijos efektyvumas didesnis ir kurios yra labiau prieinamos skirtingoms rinkos ir naudojimo aplinkoms.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstravimui – naujoviškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir anglies dioksido surinkimo, saugojimo technologijų, suteikiančių galimybę rinktis platesnio masto, mažesnės kainos ir aplinkai nekenksmingas technologijas, kurios užtikrina alternatyvą iškastiniam kurui arba iš esmės prisideda prie iškastinio kuro anglies pėdsako mažinimo, kurių konversijos ir saugojimo efektyvumas didesnis ir kurios yra labiau prieinamos skirtingoms rinkos ir naudojimo aplinkoms.

c) Pakaitiniai degalai ir mobilieji energijos šaltiniai

c) Pakaitiniai degalai ir mobilieji energijos šaltiniai

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto technologijų demonstravimui bei vertės grandinėms, siekiant bioenergiją paversti konkurencingesne ir tvaresne, sutrumpinti vandenilio ir kuro elementų pateikimo rinkai trukmę ir pasiūlyti naujų priemonių, turinčių ilgalaikį brandos potencialą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto technologijų demonstravimui bei vertės grandinėms, siekiant bioenergiją, vandenilio ir kitų rūšių alternatyvaus skystojo ar dujinio kuro, turinčio efektyvesnio energijos keitimo potencialą, energiją paversti konkurencingesne ir tvaresne.

 

Vykdant veiklą taip pat daug dėmesio skiriama atsargų užtikrinimo ir balansavimo technologijų plėtrai ir diegimui, įskaitant įprastas jėgaines, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir efektyvumą, kad tada, kai reikia, būtų galima naudoti atsarginę energiją, jei su pertrūkiais gaunamos į sistemą tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos nepakanka tinklo stabilumui užtikrinti.

d) Bendra išmanioji Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema

d) Bendras išmanus, lankstus Europos energijos tinklas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstracinei veiklai naujų elektros energijos perdavimo ir paskirstymo technologijų (įskaitant saugojimo technologijų) srityje, sistemoms ir rinkos schemoms, kurias taikant įprastomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis būtų galima planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai eksploatuoti sąveikius tinklus atviroje, anglies dioksido neišmetančioje, atsparioje klimato poveikiui ir konkurencingoje rinkoje.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama moksliniams tyrimams, plėtrai ir plataus masto demonstracinei veiklai naujų elektros energijos perdavimo ir paskirstymo technologijų, įskaitant lanksčias energijos saugojimo sistemas visoje elektros grandinėje ir rinkos schemas, kurias taikant įprastomis ir nepaprastosios padėties sąlygomis būtų galima planuoti, stebėti, kontroliuoti ir saugiai eksploatuoti sąveikius ir lanksčius tinklus ir užtikrinti didesnę energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalį atviroje, anglies dioksido neišmetančioje, aplinką tausojančioje, klimato poveikiui atsparioje ir konkurencingoje rinkoje, ir taip remti visišką kintamų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimą ir panaudojimą.

 

Reikėtų skirti dėmesio pažangiesiems tinklams kaimo vietovėse, nes juos kuriant reikia įveikti specifinius uždavinius ir taikyti inovacinius technologinius pasiekimus.

e) Naujos žinios ir technologijos

e) Naujos žinios ir technologijos

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su energetikos technologijomis susijusių įvairių disciplinų moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendrą Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimą ir tarptautinio lygio įrenginių eksploatavimą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama su tvariomis energetikos technologijomis susijusiems daugiadalykiams moksliniams tyrimams (įskaitant modeliavimą) ir bendram Europos mokslinių tyrimų programų įgyvendinimui ir pasaulinio lygio įrenginių eksploatavimui. Technologinės naujovės bus diegiamos kartu su politika ir iniciatyvomis, kuriomis remiamos netechnologinės naujovės.

f) Patikimas sprendimų priėmimas ir visuomenės dalyvavimas

f) Patikimas sprendimų priėmimas ir visuomenės dalyvavimas

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama priemonių, metodų ir modelių, kurie būtini norint užtikrinti tvirtą ir skaidrų politikos formavimo rėmimą, rengimui, įskaitant priimtinumo visuomenei veiklą ir visuomenės dalyvavimą, vartotojų dalyvavimą ir tvarumą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama priemonių, metodų ir modelių, kaip antai ilgalaikių scenarijų, skirtų tvirtos ir skaidrios politikos formavimo rėmimui užtikrinti, rengimui, įskaitant priimtinumo visuomenei veiklą ir visuomenės dalyvavimą, vartotojų dalyvavimą, poveikio aplinkai vertinimą ir tvarumą.

g) Energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje

g) Energetikos inovacijų įsitvirtinimas rinkoje, galių suteikimas rinkoms ir vartotojams įgyvendinant programą „Pažangi energetika Europai III“

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama taikomosioms inovacijoms, kuriomis siekiama palengvinti naujų energetikos technologijų ir paslaugų įsitvirtinimą rinkoje, pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis bei paspartinti ekonomiškai efektyvų Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimą.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama taikomosioms inovacijoms, kuriomis siekiama palengvinti tvarių energetikos technologijų ir paslaugų įsitvirtinimą rinkoje, pašalinti su technologijomis nesusijusias kliūtis bei paspartinti ekonomiškai efektyvų Sąjungos energetikos politikos įgyvendinimą. Todėl programa „Pažangi energetika Europai“, kuri sėkmingai įgyvendinta vykdant Konkurencingumo ir inovacijų programą, tęsiama, numatant daug biudžeto lėšų pagal dabartinę programą „Horizontas 2020“.

Pakeitimas  141

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo III dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

4. Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas

4.1. Konkretus tikslas

4.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, aplinkai nekenksmingą, saugią ir nenutrūkstamą Europos transporto sistemą, kuri tenkintų piliečių, ekonomikos ir visuomenės poreikius.

Konkretus tikslas yra sukurti taupiai išteklius naudojančią, prieinamą, klimatui ir aplinkai nekenksmingą, saugią ir sąveikią Europos transporto sistemą (įskaitant jos infrastruktūros tinklus), kuri tenkintų piliečių, Sąjungos ekonomikos ir visuomenės poreikius. Tokioje transporto sistemoje taikomas „sveiko senėjimo“ požiūris, kad ji būtų naudinga visiems, nepaisant amžiaus, lyties ir negalios, ir atsižvelgtų į visuotinius šios sistemos kūrimo aspektus.

Europa didėjančius savo piliečių judumo poreikius turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos, kartu išlaikant didelį efektyvumą ir judumą.

Europa kintančius savo piliečių judumo poreikius, kuriuos suformavo nauji demografiniai bei socialiniai iššūkiai ir teritorinė sanglauda, turi derinti su būtinais ekonominės veiklos rezultatais ir būtinybe sukurti efektyvią energijos vartojimo požiūriu ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę bei klimato kaitai atsparią ekonomiką. Nepaisant transporto sektoriaus plėtros jame turi būti gerokai sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir apribotas kitas neigiamas šio sektoriaus poveikis aplinkai, be to, turi būti nutraukta šio sektoriaus priklausomybė nuo naftos ir kito iškastinio kuro, kartu išlaikant didelį efektyvumą, prieinamumą ir judumą, nedidinant jau izoliuotų regionų, visų pirma atokiausių regionų, nutolimo. Masinio transporto sistemos yra susijusios su saugumo problemomis, kurios turi būti sprendžiamos jau mokslinių tyrimų etapu.

Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto sistemą, diegiant naujausius transporto mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, saugesnes ir išmanesnes transporto sistemas.

Tvarų judumą galima užtikrinti tik iš esmės pertvarkius transporto ir mobilumo sistemą, diegiant naujausius šios srities mokslinių tyrimų laimėjimus, plataus masto inovacijas bei visoje Europoje diegiant ekologiškesnes, sveikesnes, saugesnes, patikimesnes ir išmanesnes transporto ir mobilumo sistemas.

Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.

Atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas turi būti tinkamu laiku užtikrinama kiekvienos rūšies transporto pažanga, leisianti pasiekti pagrindinių Sąjungos politikos tikslų, kartu skatinant ekonominę konkurenciją, remiant perėjimą prie klimatui atsparios ir atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais bei energijos vartojimo efektyvumu grindžiamos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, didinant judumą visoje Europoje ir išlaikant pirmavimą pasaulinėje rinkoje.

Nors moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų diegimui reikia skirti daug lėšų, nepadidinus transporto tvarumo, ilgainiui patiriamos su visuomene, ekologija ir ekonomika susijusios sąnaudos bus pernelyg didelės.

Nors moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų diegimui reikia skirti daug lėšų, nepadidinus visos transporto ir judumo sistemos tvarumo, ilgainiui patiriamos su visuomene, ekologija ir ekonomika susijusios sąnaudos bus pernelyg didelės. Taip pat, jei bus prarastas Europos technologinis pirmavimas transporto srityje, bus sunku pasiekti minėtąjį tikslą, o tai turės rimtų ir žalingų pasekmių Europos užimtumui ir ilgalaikiam ekonomikos augimui.

4.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

4.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Integruotoje Europos bendrojoje rinkoje jis užtikrina žmonių ir prekių judumą bei atvirą ir integracinę visuomenę. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba kartu sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.

Transporto sektorius yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo ir plėtros veiksnys. Jis užtikrina teritorinę sanglaudą, taip pat žmonių ir prekių judumą, būtiną siekiant Europos bendros rinkos integracijos ir atviros bei įtraukios visuomenės. Transporto sektorius gamybinių pajėgumų ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu yra vienas iš vertingiausių Europos turto segmentų, o jo vaidmuo daugelyje pasaulio rinkų yra pagrindinis. Vien tik transporto pramonė ir transporto įrangos gamyba sudaro 6,3 proc. Sąjungos BVP ir maždaug 13 mln. darbo vietų. Vis dėlto bendras transporto sektoriaus įnašas į Sąjungos ekonomiką kur kas didesnis, kadangi prekyba prekėmis, kuri sudaro beveik 30 proc. Sąjungos BVP, taip pat daug paslaugų ir darbuotojų, kurie keliauja darbo tikslais, visiškai priklausomi nuo veiksmingo transporto. Transportas taip pat svarbus visuomenei, nes jis jungia žmones ir yra judėjimo laisvės Europoje pagrindas, bet šį jo įnašą sunku įvertinti. Pabrėžtina, kad Europos transporto pramonė turi aršiai konkuruoti su kitų pasaulio regionų transporto pramone. Siekiant ateityje išlaikyti Europos gebėjimą konkuruoti ir pašalinti dabartinės transporto sistemos trūkumus bus reikalingos pažangios technologijos.

Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės vieną transporto rūšį keisti kita jo rūšimi ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja saugios ir patikimos transporto sistemos. Transporto tvarumas mieste yra susijęs su konkrečiais uždaviniais.

Transporto sektorius išmeta daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dėl šio sektoriaus veiklos susidaro apie ketvirtadalis bendro tokių išmetamųjų dujų kiekio. Transporto sektorius savo veiklai užtikrinti naudoja 96 proc. iškastinio kurio. Vis didesnį susirūpinimą kelia transporto spūstys; sistemos dar nėra pakankamai išmanios; galimybės pereiti prie tvaresnių rūšių transporto ne visuomet yra patrauklios; žūčių keliuose skaičius (34 000 per metus) Sąjungoje tebėra labai didelis; piliečiai ir verslas pageidauja visiems prieinamos, saugios ir patikimos transporto sistemos. Miestuose kyla konkrečių uždavinių siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir transporto tvarumo bei judumo pusiausvyros.

Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelius dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje pateks į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei pasidarys nebepakeliami. Numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO2 kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.

Jeigu numatoma Europos eismo plėtra kelis dešimtmečius nesikeis, eismas Europoje gali patekti į aklavietę, o jo ekonominės sąnaudos bei poveikis visuomenei gali pasidaryti nebepakeliami ir turėti pražūtingų pasekmių ekonomikai ir visuomenei. Jei ir ateityje išsilaikys ankstesnės tendencijos, numatoma, kad per kitus 40 metų keleivio nuvažiuojamų kilometrų ir tonkilometrių skaičius padvigubės, o oro transporto sektoriuje šis skaičius didės du kartus greičiau. Išmetamas CO2 kiekis iki 2050 m. padidės 35 proc. Su transporto spūstimis susijusios išlaidos padidės maždaug 50 proc. (iki beveik 200 mlrd. EUR per metus). Su avarijomis susijusios išorės išlaidos, palyginti su 2005 m., padidės maždaug 60 mlrd. EUR.

Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, susijusias su politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. beveik pasiekti, kad keliuose nebežūtų žmonės.

Todėl įprastinio veiklos scenarijaus negalima rinktis. Vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, grindžiamus politikos tikslais ir pagrindiniais uždaviniais, bus gerokai prisidedama siekiant Sąjungos tikslų, t. y. užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, 60 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamų CO2 dujų kiekį, gerokai sumažinti transporto spūstis ir su avarijomis susijusias išlaidas, o iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose beveik nežūtų žmonės.

Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms, infrastruktūrai ir eismo valdymui skirtų naujų technologijų kūrimo ir bei inovacinių sprendimų diegimo spartinimas yra pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.

Taršos, transporto spūsčių, saugos ir saugumo problemos būdingos visoms Sąjungos šalims, todėl joms spręsti reikia imtis Europos lygmens bendradarbiavimo priemonių. Transporto priemonėms skirtų ir darnų infrastruktūros vystymą ir eismo valdymą užtikrinančių naujų technologijų bei inovacinių sprendimų kūrimo ir jų diegimo spartinimas bus pagrindinė priemonė siekiant Sąjungoje sukurti mažiau aplinką teršiančią, saugią, prieinamą ir efektyvesnę transporto sistemą; pasiekti rezultatų, kurie būtini siekiant sumažinti klimato kaitą ir padidinti išteklių naudojimo efektyvumą; išlaikyti Europos pirmavimą su transportu susijusių produktų ir paslaugų pasaulio rinkose. Šių tikslų neįmanoma pasiekti pavieniais nacionaliniais veiksmais.

 

Taip pat būtina paremti jau rastus sprendimus, kuriant veiksmingas, išmanias, sąveikias ir tarpusavyje susietas sistemas, susijusias su programomis SESAR, Galileo, EGNOS, GMES, ERTMS, RIS, SafeSeaNet, LRIT ir TSI. Taip pat būtina tęsti e. saugumo, e. skambučio ir panašias iniciatyvas.

Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus, kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę, , kuriose būtina taikyti europines sąveikias transporto sistemas arba kuriose pastangas telkiant tarptautiniu lygiu galima sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.

Sąjungos lygiu vykdomas su transportu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pirmenybę teikiant veiklai, kuria sukuriama neabejotina Europos pridėtinė vertė, papildytų valstybių narių veiksmus. Tai reiškia, kad pirmenybė būtų teikiama toms sritims, kurios atitinka Europos politikos tikslus; kuriose būtina užtikrinti kritinę veiksmų masę; kuriose būtina taikyti visos Europos transporto sistemas, modernius varomosios jėgos ir galios šaltinius, sąveikias transporto sistemas arba daugiarūšio integruoto transporto sistemas ir infrastruktūrą; arba kuriose pastangas sutelkus tarptautiniu lygiu galima pašalinti silpnas transporto sistemos vietas ir sumažinti investavimo į mokslinius tyrimus riziką, sukurti pradinius bendruosius standartus, taip pat atlikti sunorminimą, ir sutrumpinti mokslinių rezultatų pateikimo rinkai trukmę.

Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, aprėpiančias visą inovacijų grandinę. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demnstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir naujoviškas pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotąsias šalis ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.

Moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo veikla apima įvairias iniciatyvas, kurios aprėpia visą inovacijų grandinę ir laikosi integruoto inovacinių sprendimų požiūrio: nuo transporto priemonių inovacijų iki infrastruktūrų, taip pat iki transporto sistemų inovacijų. Panaudoti rezultatus rinkoje ypač padėtų šių rūšių veikla: moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas programinis metodas, demonstraciniai projektai, pateikimo rinkai veikla ir pagalba įgyvendinant standartizavimo, reguliavimo ir inovacines pirkimo strategijas. Be to, pasitelkiant suinteresuotuosius subjektus ir specialias žinias būtų padedama pašalinti trūkumus, atsirandančius mokslinių tyrimų rezultatus diegiant transporto sektoriuje.

Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir geriau integruota transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Taupiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

Investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su mažiau aplinką teršiančia, išmanesne ir visiškai integruota patikima transporto sistema, būtų svariai prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslų. Šia veikla būtų padedama įgyvendinti baltąją transporto knygą, kuria siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę. Vykdant šią veiklą taip pat būtų prisidedama siekiant tikslų, iškeltų pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“.

4.3. Veiklos apmatai

4.3. Bendros veiklos kryptys

a) Aplinką tausojantis ir taupiai išteklius naudojantis transportas

a) Aplinką tausojantis, efektyviai išteklius naudojantis ir visuomenės sveikatai nekenkiantis transportas

Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, didinant gamtinių išteklių naudojimo transporto sektoriuje efektyvumą ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Siekiama kuo labiau apriboti transporto poveikį klimatui ir aplinkai, taip pat visuomenės sveikatai, didinant gamtos išteklių naudojimo transporto sektoriuje kokybę, našumą ir efektyvumą, įvairinant kuro tiekimo šaltinius ir mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Norint padidinti išlaidų veiksmingumą, reikia skirti dėmesio visų rūšių transporto priemonių priežiūrai, taisymui, modifikavimui ir antriniam perdirbimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, transporto priemonių efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos elektra varomų automobilių ir mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių kūrimą ir pateikimą rinkai, šiam tikslui kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą; pakaitinių degalų bei inovacinių ir gerokai efektyvesnių traukos sistemų galimybių ištyrimui ir išnaudojimui, įskaitant degalų infrastruktūrą; infrastruktūros naudojimo optimizavimui, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą; ir paklausos valdymo naudojimo bei viešojo ir nevariklinio transporto naudojimo, visų pirma miestuose, didinimui.

Visų pirma vykdant veiklą pirmenybė teikiama išteklių naudojimo, triukšmo lygių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, visų rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumo didinimui, siekiant paspartinti naujos kartos mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių ir susijusios infrastruktūros kūrimą ir pateikimą rinkai, šiuo tikslu kuriant pažangius variklius, akumuliatorius ir infrastruktūrą ir geležinkelio, vandens ir oro transporto priemonėse naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, reikia skatinti visas naujoves, kuriomis siekiama, kad visų rūšių transportas išmestų labai mažai teršalų arba jų visai neišmestų, įskaitant didžiulio pakaitinių ir tvarių degalų potencialo kūrimą, inovacinių ir kur kas efektyvesnių traukos sistemų kūrimą, kuro sistemų, transporto priemonių svorio ir aerodinamikos optimizavimo darbą ir kūrimą, ir infrastruktūrą, ir infrastruktūros naudojimo optimizavimą, šiuo tikslu taikant intelektines transporto sistemas ir išmaniąją įrangą. Svarbu didinti viešojo ir nevariklinio transporto ir įvairiarūšio transporto judumo grandinės naudojimą, visų pirma miestuose.

b) Didesnis judumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

b) Didesnis judumas ir prieinamumas, mažesnės transporto spūstys, daugiau saugos ir saugumo

Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu diegiant naujoviškas, nenurūkstamas, integracines, saugias, patikimas ir atsparias transporto sistemas.

Siekiama didėjančius judumo poreikius suderinti su geresniu transporto judėjimo sklandumu, šiuo tikslu taikant inovacinius sprendimus, skirtus vientisoms, įvairiarūšėms, integracinėms, prieinamoms, saugioms, sveikatai palankioms ir patikimoms transporto sistemoms įdiegti, nepamirštant kokybiškos, novatoriškos ir įvairiarūšės infrastruktūros.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, prieigos gerinimui ir vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant transporto nuo durų iki durų ir logistikos integravimą, transporto intermodalumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama transporto spūsčių mažinimui, gyvenimo kokybės, prieigos ir sąveikumo gerinimui, taip pat vartotojų poreikių tenkinimui, šiuo tikslu skatinant integruotą transporto nuo durų iki durų logistikos ir judumo valdymą; su įvairiomis transporto rūšimis susijusių keleiviams skirtų sprendimų (skirtingų transporto rūšių bilietų sistemos) priėmimo spartinimui; transporto įvairiarūšiškumo ir daugiarūšiškumo didinimui ir išmanaus planavimo bei valdymo sistemų diegimui, taip pat radikaliam eismo nelaimių mažinimui ir saugumui kylančių grėsmių poveikio mažinimui.

c) Pasaulinis Europos transporto pramonės pirmavimas

c) Pasaulinis Europos transporto pramonės pirmavimas

Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius.

Siekiama padidinti Europos transporto pramonės ir susijusių paslaugų konkurencingumą bei pagerinti jos veiklos rodiklius atsižvelgiant į perspektyvią, bet labai konkurencingą ateities pasaulio rinką. Reikia skirti deramą dėmesį logistikos procesams, priežiūrai, taisymui, modifikavimui ir antriniam perdirbimui.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos naujoviškų transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama kitos kartos inovacinių transporto priemonių kūrimui ir pagrindo būsimosioms transporto priemonėms ruošimui, šiuo tikslu kuriant naujas konfigūracijas ir technologijas, koncepcijas bei konstrukcijas, išmanias kontrolės sistemas ir sąveikius standartus, efektyvius gamybos procesus, naudojant pažangias medžiagas ir tvaresnius šalutinius biologinius produktus, naujoviškas sertifikavimo procedūras, trumpinant kūrimo trukmę ir mažinant su gyvavimo ciklu susijusias išlaidas arba kuriant naujas tvaresnes medžiagas arba dangas.

 

ca) Pažangioji logistika

 

Šios logistikos tikslas – suderinti naujus augančio vartojimo modelius su veiksminga išteklių tiekimo grandinės ir optimalaus paskutinio krovinio pristatymo etapo sistema.

 

Vykdant veiklą siekiama geriau suvokti naujų ir būsimų vartojimo modelių ir miesto krovinių pristatymo logistikos, eismo ir spūsčių poveikį; kurti naujas IT ir logistikos valdymo priemones gerinant realiojo laiko informacines sistemas, skirtas krovinių buvimo vietai nustatyti ir juos stebėti, taip pat krovinių srautams valdyti, integraciją ir komunikaciją transporto priemonėje ir su infrastruktūra; plėtoti netradicines prekių paskirstymo sistemas; priimti konkurencingus įvairiarūšio vežimo sprendimus dėl tiekimo grandinės ir logistikos platformų siekiant pagerinti krovinių srautus.

d) Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai moksliniai tyrimai bei prognozavimo veikla

d) Politikos formavimo reikmėms skirti socialiniai ir ekonominiai ir elgsenos moksliniai tyrimai bei prognozavimo veikla

Siekiama padėti geriau formuoti politiką – tai būtina norint paskatinti inovacijas ir norint spręsti su transportu susijusius uždavinius bei patenkinti visuomenės poreikius dėl transporto.

Siekiama padėti geriau formuoti politiką – tai būtina norint paskatinti inovacijas ir spręsti su transportu ir judumu susijusius uždavinius bei patenkinti su jais susijusius visuomenės ir individualius poreikius.

Vykdant veiklą pirmenybė teikiama siekiui suprasti su transportu susijusias socialines ir ekonomines tendencijas ir prognozes