Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

(1) Sąjunga siekia sustiprinti savo mokslinę ir technologinę bazę, todėl kuria Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje gali laisvai judėti žinios, mokslo darbuotojai ir technologijos, taip pat skatina, kad Sąjunga taptų žinių visuomene ir pasaulyje pirmaujančia tvaria, konkurencinga ir atsparia ekonomika, įskaitant jos pramonę. Siekdama šių tikslų Europos Sąjunga turėtų imtis priemonių, kad būtų vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų, technologinės plėtros ir demonstracinė veikla, skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, platinami ir optimizuojami rezultatai, taip pat skatinamas mokymas bei judumas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad iki 2020 m. jos sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos “Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“ ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai. Siekiant su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai: ji gali padėti kurti pajėgumus ir sudaryti pažangumui būtinas sąlygas;

(3) Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurioje iškelti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios yra pagrindiniai socialinio ir ekonominio klestėjimo bei aplinkos tvarumo užtikrinimo veiksniai, svarba, be to, joje Sąjunga iškelia sau tikslą viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti, kad būtų pritrauktos privačios investicijos ir jos sudarytų iki dviejų trečdalių visų investicijų, ir kad iki 2020 m. bendra išlaidų suma sudarytų 3 % bendrojo vidaus produkto, ir parengti inovacijų intensyvumo rodiklį. Sąjungos biudžetas turėtų atitikti šį plataus užmojo tikslą – turėtų būti iš esmės pereita prie į ateitį orientuotų investicijų finansavimo, pavyzdžiui, MTTP ir inovacijų (MTTPI), ir tai turėtų būti aiškiai matoma gerokai padidinus Sąjungos MTTPI finansavimą, palyginti su 2013 m. finansavimo lygiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ išdėstoma strateginė ir integruota mokslinių tyrimų ir inovacijų koncepcija, nustatoma sistema bei tikslai, kurių siekiant turėtų būti prisidedama naudojant būsimą Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs kitų strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir politikos tikslų, visų pirma „Tausiai išteklius naudojančios Europos“, „Globalizacijos eros pramonės politikos“, klimato ir energetikos politikos ir „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, įgyvendinimo veiksniai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka;

(4) 2011 m. vasario 4 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendrų strateginių pagrindų koncepcijai, kurios paskirtis – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir paragino Sąjungą nedelsiant pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo pritraukti talentų ir investicijų, kad iki 2014 m. būtų baigta kurti Europos mokslinių tyrimų erdvė ir iš tiesų pradėtų veikti bendroji žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinka. Dėl to reikėtų gerokai padidinti kitam septynerių metų laikotarpiui skiriamas biudžeto lėšas, siekiant sustiprinti Sąjungos inovacinius pajėgumus, sykiu pritraukiant nemažas privačiojo sektoriaus lėšas Sąjungos veiklai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai;

(5) 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino iš esmės supaprastinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, 2011 m. gegužės 12 d. savo rezoliucijoje pabrėžė Inovacijų sąjungos svarbą Europai prisitaikant prie po krizės pasaulyje nusistovėsiančios tvarkos, 2011 m. birželio 8 d. savo rezoliucijoje atkreipė dėmesį į svarbias išvadas, kurias būtina padaryti po tarpinio Septintosios bendrosios programos įvertinimo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. savo rezoliucijoje pritarė bendros strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemos koncepcijai ir kartu paragino nuo 2014 m. dvigubai padidinti kito finansavimo laikotarpio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų biudžetą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“ Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Kovos su klimato kaita veiksmai ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais. Taigi prognozuojama, kad ne mažiau kaip 60 % viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti susiję su tvariu vystymusi. Be to, tikimasi, kad su klimatu susijusios išlaidos turėtų viršyti 35 % biudžeto, įskaitant tarpusavyje suderinamas priemones, skirtas išteklių naudojimo efektyvumui padidinti. Komisija turėtų teikti informaciją apie pagalbos, susijusios su klimato kaitos tikslų siekimu, mastą ir rezultatus. Su klimatu susijusios išlaidos pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti kontroliuojamos vadovaujantis tame komunikate nustatytais metodais;

(10) komunikate „Europos biudžetas 2020“ Komisija pasiūlė sritims, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu aprėpia Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos inovacijų dalis bei Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), taikyti Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginę programą ir taip padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – lėšas moksliniams tyrimams ir plėtrai padidinti tiek, kad jos iki 2020 m. sudarytų 3 % BVP. Tame komunikate Komisija taip pat įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į Europos Sąjungos išlaidų programas ir ne mažiau 20 % Europos Sąjungos biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams; Veiksmai klimato kaitos srityje ir išteklių naudojimo efektyvumas – tai vienas kitą papildantys tikslai siekiant tvaraus vystymosi. Konkretūs tikslai, susiję su šiais abiem bendraisiais tikslais, turėtų būti papildomi kitas programos „Horizontas 2020“ konkrečiais tikslais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10a) savo baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“1 Komisija pateikia nuomonę, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika transporto srityje turėtų užtikrinti vis didesnę ir nuolatinę paramą pagrindinių technologijų plėtrai, kad Europos transporto sistema taptų modernias, efektyvias, tvarias ir prieinamas paslaugas teikiančia sistema. Baltojoje knygoje nustatomas tikslas – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. šių išmetalų kiekiu;

__________________

1 COM(2011) 0144

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų remiami visi inovacijos grandinės etapai, visų pirma su rinka glaudžiai susijusi veikla (įskaitant naujoviškas finansavimo priemones) ir ne technologinės bei socialinės inovacijos, ir siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant bei skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

(11) Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – „Horizontas 2020“) iškelti trys pagrindiniai prioritetai, t. y. mokslo pažangumo užtikrinimas siekiant stiprinti pasaulinio lygio Sąjungos mokslo pažangumą, pramonės pirmavimo skatinimas, kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), ir inovacijos bei visuomenės uždavinių sprendimas siekiant tiesiogiai spręsti strategijoje „Europa 2020“ nurodytas užduotis ir šiuo tikslu remiant visą sritį – nuo mokslinių tyrimų iki rinkos – apimančią veiklą. Nors Sąjungos pridėtinė vertė daugiausia kuriama finansuojant dar ne konkurencinio etapo, tarpvalstybinius, bendrus mokslinius tyrimus, kuriems programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatyta skirti bent jau tokią pat sumą kaip Septintojoje bendrojoje programoje, taip pat reikia ypatingą dėmesį skirti inovacijų finansavimui pagal programą „Horizontas 2020“. Programa „Horizontas 2020“ taip pat siekiama patenkinti įvairiausių Sąjungos politikos sričių mokslinių tyrimų poreikius, šiuo tikslu kuo plačiau naudojant ir skleidžiant žinias, sukurtas vykdant veiklą, kuriai teikiama parama, dar prieš pradedant jas naudoti komerciniais tikslais. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinti visi mokslinių tyrimų ir inovacijų grandinės etapai, įskaitant mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, žinių perkėlimą ir priartinimą prie rinkos veiklos, novatoriškas finansavimo priemones, taip pat netechnologines ir socialines inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti taikoma diferencijuotoji skalė: kuo labiau remiama veikla priartėja prie rinkos, tuo mažesnė jos dalis turėtų būti finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, o didesnė dalis turėtų pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, struktūrinių fondų, nacionalinių ir (arba) regioninių lėšų arba privačiojo sektoriaus. Programos „Horizontas 2020“ prioritetai taip pat turėtų būti remiami pagal Euratomo sutarties branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12a) reikia pažymėti, kad visa veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti atvira naujiems dalyviams, kad būtų užtikrintas plataus masto partnerių bendradarbiavimas visoje Sąjungoje ir kuriama integruota Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos prie Europos inovacijos ir technologijos instituto turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas; Siekiant užtikrinti programos „Horizontas 2020“ papildomumą ir tinkamą lėšų panaudojimą, finansinis įnašas Europos inovacijos ir technologijos institutui turėtų būti skirtas dviem asignavimais; antrasis bus persvarstomas;

(13) atsižvelgdamos į būtinybę stiprinti mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų žinių trikampį, žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) prie EIT turėtų aktyviai dalyvauti siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų (įskaitant visuomenės uždavinius) – visų pirma integruoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas. Vykdant programą „Horizontas 2020“, EIT yra pagrindinė priemonė, siekiant daug dėmesio skirti žinių trikampio švietimo aspektui, ir jos tikslas – įveikti „Europos paradoksą“ ugdant verslumą, nes tai paskatins steigti inovatyvias, žiniomis pagrįstas naujas įmones ir atsiskyrusias įmones;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius; pagal šią programą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės mažinti finansines klaidas;

(15) supaprastinimas yra pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, į kurį turėtų būt visapusiškai atsižvelgta kuriant programą, nustatant taisykles, valdant jos lėšas požiūriu ir ją įgyvendinant. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama paskatinti universitetus, mokslinių tyrimų centrus, pramonę ir visų pirma mažąsias ir vidutines įmones – per mažai jų dalyvauja mokslinių tyrimų programose, nepaisant jau taikomų priemonių – aktyviai joje dalyvauti ir priimti naujus dalyvius, ypač iš pilietinės visuomenės. Pagal programą „Horizontas 2020“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta visų rūšių parama sujungiama į vieną bendrą strateginę programą, į kurią įtrauktos supaprastintos paramos formos ir kuri grindžiama dalyvavimo taisyklėmis, kurių principai taikomi visiems pagal šią programą vykdomiems veiksmams. Paprastesnės finansavimo taisyklės turėtų sumažinti administracinę dalyvavimo naštą ir padės išvengti finansinių klaidų ir jas mažinti.

Jei būtų imamasi veiksmų siekiant išorei perkelti dar daugiau Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo (pavyzdžiui, jungtinės technologijų iniciatyvos, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ar Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos), perkėlimo metodas ir mastas turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į nepriklausomo poveikio vertinimo rezultatus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a) siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) pagal SESV 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių tenkančios dalys;

(16) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 182 straipsnio 1 dalį bendrojoje programoje nustatomas didžiausia bendra paramos suma ir išsamios Sąjungos finansinio dalyvavimo bendrojoje programoje taisyklės bei atitinkamos kiekvienai iš veiklos krypčių pagal SESV 180 straipsnį tenkančios dalys;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17a) siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti politinės kontrolės funkciją ir užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę, kaip nustatyta Sutartyse, Komisija turėtų tinkamai ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie visus atitinkamus programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo aspektus, įskaitant darbo programų rengimą ir sudarymą, vykdymą ir galimą poreikį koreguoti biudžeto paskirstymą, veiklos rodiklių raidą pagal siekiamus tikslus ir numatomus rezultatus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

(18) tikslinga užtikrinti tinkamą programos „Horizontas 2020“ ir jos pirmtakių programų užbaigimą, visų pirma toliau vykdant daugiametes šių programų valdymo priemones, pvz., tik būtiniausios techninės ir administracinės pagalbos finansavimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės;

(19) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, konkrečiomis bei skaidriomis sąlygomis ir apsvarsčius kiekvieną atvejį atskirai, gali būti rengiamos papildomos programos, kurios gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, Sąjunga gali dalyvauti kelių valstybių narių įgyvendinamose programose, arba gali būti steigiamos bendros įmonės ar taikomos kitos SESV 184, 185 ir 187 straipsniuose apibrėžtos priemonės. Šios papildomos programos ar priemonės turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, būti pagrįstos tikromis partnerystėmis, papildyti kitą pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomą veiklą, turėtų būti įrodyta, kad jokios kitos rūšies finansavimo priemonėmis negalima pasiekti tokių pačių tikslų, ir jos turėtų įtraukti kuo daugiau dalyvių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius bei padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui sprendžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimus, t. y. turėtų būti populiarinamas mokslinis švietimas, sudaromos palankios sąlygos gauti mokslinių žinių, rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir sudaromos palankios sąlygos dalyvauti programos „Horizontas 2020“ veikloje;

(20) siekiant sustiprinti mokslo ir visuomenės ryšius, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti:

– skatinamas piliečių ir pilietinės visuomenės aktyvus dalyvavimas ir sąmoningas įsitraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą;

– užtikrinama, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į lyčių aspektą;

– skatinamas pažangus mokslinis švietimas;

– didinamas viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų, ypač mokslinių publikacijų ir duomenų, prieinamumas ir pakartotinis naudojimas, konkrečiai – sukurta mokslinių tyrimų rezultatų saugykla;

– sumažintas skaitmeninis, mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkis;

– rengiamos į piliečių ir pilietinės visuomenės problemas bei lūkesčius orientuotos atsakingos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir valdymo sistemos darbotvarkės ir stiprinamas piliečių dalyvavimas nustatant programos „Horizontas 2020“ veiklos mokslinių tyrimų prioritetus. Piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti susietas su visuomenės informavimo veikla siekiant paskatinti ir išlaikyti visuomenės paramą programai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20a) visi Komisijos skelbiami dokumentai, susiję su programa „Horizontas 2020“, gavus prašymą pateikiami prieinamu formatu, įskaitant stambų šriftą, Brailio raštą, lengvai įskaitomą tekstą, garso, vaizdo ir elektroninius formatus;

Pagrindimas

Neįgalieji turėtų turėti tokias pat galimybes susipažinti su informacija ir komunikacijos priemonėmis, susijusiomis su programa „Horizontas 2020“, įskaitant komunikaciją, susijusią su remiamais projektais ir rezultatais, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad programa yra susijusi su viešuoju finansavimu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20b) pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama ne tik mokslinių tyrimų įvairovė, bet ir lingvistinė akademinių ir mokslinių publikacijų įvairovė, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi nepriklausomų mokslinių tyrimų ir publikacijų patvirtinimo principų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Pavyzdžiui, darbotvarkės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su visų susijusių sektorių suinteresuotosiomis šalimis ir būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai Europos technologijų platformos, bendros programavimo iniciatyvos ir Europos inovacijų partnerystės;

(21) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ reikėtų reaguoti į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Todėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti proporcingai naudojamasi išorės konsultacijomis. Visų pirma, dėl tarpdalykinio ir transdisciplininio visuomenės uždavinių pobūdžio, taip pat dėl kompleksinių ryšių ir sąsajų programoje „Horizontas 2020“ poreikio, reikia įsteigti tikslines strategines mokslines grupes. Kai įmanoma, mokslinių tyrimų poreikių nustatymo procese turėtų būti atsižvelgta į atitinkamų struktūrų, kaip antai Europos technologijų platformų, bendrų programavimo iniciatyvų ir Europos inovacijų partnerysčių indėlį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21a) siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įgyvendinimo procesą, programavimo proceso pradžioje turėtų būti nustatyti kiekvieno konkretaus tikslo ir bendrosios temos daugiamečiai orientaciniai veiksmų planai ir turėtų būti siekiama, kad metinių darbo programų rengimo procesas būtų trumpas ir skaidrus. Komisija, rengdama ir sudarydama veiksmų planus ir darbo programas, turėtų laiku ir tinkamai įtraukti ir informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu nuolat turėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, naudojantis atitinkamomis struktūromis, kaip antai sektorių konsultacinėmis tarybomis, naujai įsteigtomis valdančiosiomis tarybomis, Europos technologijų platformomis, bendromis programavimo iniciatyvomis ir Europos inovacijų partnerystėmis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21b) kad būtų galima konkuruoti pasaulio mastu, veiksmingai spręsti svarbiausius visuomenės uždavinius ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti turimais žmogiškaisiais ištekliais. Programa „Horizontas 2020“ turėtų tapti postūmiu ir stipriu akstinu sukurti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, remiant mokslinių tyrimų ir inovacijų talentų pritraukimo, išlaikymo, mokymo ir ugdymo veiklą. Norint pasiekti šį tikslą ir pagerinti žinių perdavimą, tyrėjų žmogiškojo kapitalo kūrimo veiklos, įskaitant veiklą, kuri konkrečiai skirta jaunimui ir moterims, mastą ir kokybę, šis aspektas turėtų būti įprastas bet kokios Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos elementas;

Pagrindimas

Kitose pasaulio šalyse pasiekta geresnių rezultatų geriausių talentų pritraukimo ir išlaikymo srityje, nei Europoje. Jei Europa nori išlikti konkurencinga pasaulio mastu, ji turi padidinti savo patrauklumą. Dėl šios priežasties, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri remiama ES, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogiškiesiems ištekliams. Visų pirma programa „Horizontas 2020“ turi būti paskata sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir padidinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos žmogiškąjį kapitalą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21c) siekiant suteikti pakankamo lankstumo programos „Horizontas 2020“ gyvavimo laikotarpiu, kad būtų galima reaguoti į naujus poreikius ir pokyčius bei įvertinti ir galbūt pritaikyti prie jų sąveiką ir sąsajas tarp įvairių prioritetų ir pačiuose prioritetuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl konkretiems tikslams ir prioritetams skiriamų sumų peržiūros ir jiems skiriamų asignavimų perskirstymo remiantis programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pagrindimas

Svarbu, kad tekste būtų numatytas tam tikras biudžeto lankstumas paliekant pakankamai erdvės reaguoti į ateities poreikius ir pokyčius, įskaitant vadinamuosius kompleksinius veiksmus. Geriausia procedūra tai padaryti – priimti deleguotuosius aktus, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir greitą sprendimų priėmimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(22) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti didinamas mokslo darbuotojo profesijos patrauklumas Sąjungoje, skatinant deramas tyrėjų darbo sąlygas. Visapusiškas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos mokslininkų chartijai ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksui, taip pat kitoms svarbioms bazinėms programoms, kurios sukurtos Europos mokslinių tyrimų erdvės reikmėms patenkinti, siekiant įveikti nuolatinį protų nutekėjimo reiškinį ir jį paversti protų pritraukimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22a) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama įgyvendinant EMTE, ji turėtų padėti Europos tyrėjams likti Europoje, pritraukti tyrėjų iš viso pasaulio ir padaryti Europą patrauklesnę geriausiems iš jų. Siekiant sudaryti sąlygas judumui Europoje, reikėtų užtikrinti dotacijų kaip finansavimo priemonės migruojantiems tyrėjams suderinamumą. Turėtų būti išspręsti su mokesčiais susiję klausimai ir skatinama derama Europos mokslininkų socialinė apsauga;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22b) karjeros mokslo ir mokslinių tyrimų srityse norinčios siekti moterys vis dar susiduria su diskriminacinėmis kliūtimis, moterų gerokai mažiau kai kuriose srityse, pvz., inžinerijos ir technologijų, taip pat nemažėja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo tendencijos. Todėl programa „Horizontas 2020“ turėtų ištaisyti esamą nelygybę, susijusią su moterų mokslininkių dalyvavimu visuose mokslinių tyrimų karjeros etapuose ir įvairiose mokslinių tyrimų srityse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudoti visą mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialą bei įtraukti lyčių aspektą į projektų turinį, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje;

(23) pagal programą „Horizontas 2020“ plėtojant veiklą turėtų būti skatinama vyrų ir moterų lygybė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nustatant ir šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, kad būtų išnaudojamas visas mokslo srityje dirbančių vyrų ir moterų potencialas ir kvalifikacija. Be to, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos turinį visuose proceso etapuose, taip siekiant pagerinti mokslinių tyrimų kokybę ir paskatinti inovacijas. Šia veikla taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 ir 3 straipsniuose ir SESV 8 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23a) programa „Horizontas 2020“ turėtų paskatinti moterų dalyvavimą visuose Europos mokslinių tyrimų projektuose ir visose mokslo srityse, ne tik patariamosiose grupėse ir kaip vertintojas, bet ir jų veiklą visose su programa „Horizontas 2020“ susijusiuose organuose (EIT, Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT), JRC, iniciatyvinėse grupėse, aukšto lygio grupėse, ekspertų grupėse ir kt.), taip pat universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23b) moksliniai tyrimai ir inovacijos grindžiami mokslininkų, mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir piliečių pajėgumais gauti mokslinę informaciją, ja keistis ir naudotis. Siekiant didinti žinių srautus ir naudojimąsi jomis, turėtų būti privaloma atvira prieiga prie mokslinių publikacijų, jei priimamas sprendimas publikuoti mokslinius leidinius, kuriems skiriamas viešasis finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, programa „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų iš viešosiomis lėšomis pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų mokslinių tyrimų, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23c) programa „Horizontas 2020“ bus skatinama ir remiama veikla, siekiant išnaudoti Europos pirmavimo galimybes konkurencinėje kovoje dėl naujų procesų ir technologijų, kuriais propaguojamas tvarus vystymasis plačiąja prasme ir kovojama su klimato kaita, kūrimo. Toks horizontalus požiūris, visapusiškai integruotas į visas programos „Horizontas 2020“ prioritetines sritis, padės Sąjungai klestėti mažo anglies dioksido kiekio ir ribotų išteklių pasaulyje ir tuo pačiu kurti efektyviai išteklius naudojančią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23d) kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis turėtų dėti visas pastangas, kad panaudotų rezultatus tolesniems moksliniams tyrimams ar komercijai arba kad tiems tikslams rezultatus panaudotų kitas juridinis asmuo, visų pirma panaudojant rezultatų perdavimo ir licencijavimo priemones, pagal Reglamento (ES) Nr. xxxx/2012 [dalyvavimo taisyklės] 41 straipsnį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, ilgainiui siekiant atsisakyti gyvūnų naudojimo. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

(24) vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ remiamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą turėtų būti laikomasi pagrindinių etikos principų ir žmogaus teisių. Turėtų būti atsižvelgiama pagrįstas ir atnaujinamas į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat, prireikus, į ES pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojant mokslinių tyrimų veiklą turėtų būti paisoma valstybių narių įstatymų ir administracinių nuostatų. Mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma pagal SESV 13 straipsnį ir laikantis įsipareigojimo pakeisti arba sumažinti gyvūnų naudojimą mokslo reikmėms arba pagerinti sąlygas, kuriomis jis vykdomas. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą pagal SESV 168 straipsnį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – suaugusio žmogaus ar embriono – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturi būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embriono kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam valstybės narės nesuteikė reikalingų patvirtinimų. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

(25) Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Žmogaus kamieninių ląstelių – subrendusių ar embrioninių – naudojimas (jei naudojama) priklauso nuo mokslininkų sprendimo atsižvelgiant į tikslus, kuriuos jie nori pasiekti, ir jam taikomi griežti etikos principai. Neturėtų būti finansuojamas nė vienas su žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių naudojimu susijęs projektas, kuriam nesuteiktas pagal atitinkamos valstybės narės teisę reikalingas patvirtinimas. Neturėtų būti finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Jokia veikla neturėtų būti finansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos) ir su sanglaudos politikos fondais bei regioninės plėtros politika – tai gali ypač padėti stiprinti nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas;

(26) kad būtų pasiektas didžiausias poveikis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti užtikrinama glaudi sąveika su kitomis Sąjungos programomis (pavyzdžiui, švietimo, kosmoso, aplinkos, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės, konkurencingumo ir MVĮ, vidaus saugumo, kultūros ir žiniasklaidos);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26a) tiek programą „Horizontas 2020“, tiek sanglaudos politiką siekiama išsamiau suderinti su strategijoje „Europa 2020“ numatytais pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais – rengiamos atitinkamos bendrosios strateginės programos (BSP). Šiai naujai strateginei krypčiai reikalingas didesnis ir sistemiškesnis abiejų BSP bendradarbiavimas, siekiant visapusiškai sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Todėl atitinkamas programos „Horizontas 2020“ suderinimas su sanglaudos politika padėtų sumažinti tyrimų ir inovacijų atotrūkį Sąjungoje, sudarant geresnes pažangumui būtinas sąlygas ir atsižvelgiant į konkrečias regionų ypatybes, kaip nurodyta SESV 274, 349 ir 355 straipsniuose. Be to, reikėtų visapusiškai išnaudoti struktūrinius fondus, siekiant remti pajėgumų stiprinimą ir MTTP infrastruktūros kūrimą regionuose, remti tokias priemones kaip EMTT, programą „Marie Curie veiksmai“ ar bendrus veiksmus, kurie buvo teigiamai įvertinti, tačiau jiems neliko programos „Horizontas 2020“ lėšų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26b) Europos vietos ir regioninės valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant EMTE ir užtikrinant efektyvų Europos Sąjungos finansinių priemonių koordinavimą, ypač stiprinant programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąsajas, pagal regionines inovacijų strategijas, grindžiamas pažangiąja specializacija. Regionai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skleidžiant ir įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir siūlant papildomas finansavimo priemones, įskaitant viešuosius pirkimus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26c) programa „Horizontas 2020“ turėtų būti siekiama skleisti ir skatinti pažangius mokslinius tyrimus visuose Europos regionuose – tai turėtų būti išankstinė geografiniu požiūriu subalansuoto ES augimo ir inovacijų strategijos sąlyga. Programa taip pat turėtų būti skatinamas tyrėjų judumas kaip priemonė išvengti įvairaus protų nutekėjimo iš valstybių narių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) MVĮ suteikia gerų galimybių inovacijoms ir plėtrai Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų;

(27) MVĮ suteikia esminių galimybių inovacijoms, augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje. Todėl MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, turi aktyviai dalyvauti įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Taip būtų prisidedama siekiant Smulkiojo verslo akto tikslų; Nors MVĮ sudaro daugiau kaip 95 proc. visų ES įmonių, jos labai skiriasi ir todėl reikia lankstaus požiūrio. Todėl programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti numatytas įvairių priemonių rinkinys, siekiant remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir MVĮ pajėgumus įvairiais inovacijų ciklo etapais.

Bent 20 proc. programos „Horizontas 2020“ prioritetų Nr. 2.1 ir 3 biudžeto turėtų būti skiriama MVĮ. Visų pirma, bent 4,0 proc. programos „Horizontas 2020“ biudžeto turėtų būti skiriama panaudojant specialiąją MVĮ priemonę, kurią turėtų administruoti ir įgyvendinti viena tam skirta administracinė struktūra;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27a) dėl ekonominės Sąjungoje vykdomų viešųjų pirkimų svarbos (Komisija savo darbiniame dokumente „2009 m. viešųjų pirkimų rodikliai“ įvertino, kad viešieji pirkimai sudaro 19,4 proc. BVP) šie pirkimai tampa strategine ekonominės ir socialinės politikos, kurios dalis jie yra, priemone. Be to, tiesioginis viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti galimybes valdžios institucijoms rasti sprendimus, kad jos galėtų teikti geresnes paslaugas piliečiams, ir neabejotina, kad inovacijos yra priemonė tobulinti ir plėsti įprastinių produktų tiekimą, įprastines paslaugas ir darbus ir kad dėl inovacijų padidėja valdymo procesų efektyvumas. Tačiau inovatyviems produktams ir paslaugoms skiriama tik labai nedidelė bendros Sąjungos viešųjų pirkimų sumos dalis, todėl prarandamos didelės galimybės;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27b) siekiant kuo labiau padidinti programos „Horizontas 2020“ poveikį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas daugiadalykiui ir tarpdalykiui požiūriui, kuris reikalingas svariai mokslo pažangai užtikrinti. Mokslo proveržiai dažniausiai įvyksta dėl skirtingų mokslo sričių sandūros ir sąveikos. Be to, problemų ir uždavinių, kuriuos tenka spręsti Europai, sudėtingumas reikalauja sprendimų, kuriuos galima rasti tik sąveikaujant kelioms mokslo sritims;

Pagrindimas

Daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas yra itin svarbūs siekiant pažangos mokslo ir inovacijų srityje. Sudėtingų dabartinių problemų dažnai neįmanoma išspręsti remiantis tik viena mokslo sritimi. Todėl siekiant rasti ir priimti geriausius sprendimus reikia nuolat nustatyti bendrus mokslo sričių tikslus ar bendras kognityviąsias sistemas. Dėl šios priežasties programoje „Horizontas 2020“ ne tik turėtų būti numatytas, bet ir skatinamas daugiadalykiškumas ir tarpdalykiškumas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27c) įgyvendinat programą „Horizontas 2020“ turėtų būti visapusiškai pripažintas universitetų atliekamas pagrindinis Sąjungos mokslinės ir technologinės bazės vaidmuo, nes jie yra pagrindinės tiek mokymo, tiek mokslinių tyrimų pažangos įstaigos ir atlieka esminį vaidmenį susiedami Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimą. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijos suburia įvairius veikėjus visoje inovacijų grandinėje, nuo fundamentinių iki technologinių tyrimų, nuo produktų ir procesų plėtros iki prototipų gamybos ir demonstravimo, ir iki visokeriopo įgyvendinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

(28) siekiant didžiausio galimo Europos Sąjungos finansavimo poveikio, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi būti užtikrinama glaudesnė sąveika (ji gali būti viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių pavidalo) su tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis programomis, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Pagal programą „Horizontas 2020“ atliekami koordinavimas ir stebėsena turėtų užtikrinti, kad ištekliai būtų optimaliai naudojami ir kad būtų vengiama nereikalingo išlaidų dubliavimo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28a) Komisija turėtų skatinti regiono suinteresuotuosius subjektus rengti strategijas regiono lygmeniu, kuriose atsispindėtų specifiniai regionų poreikiai, kad Sąjungos lygmeniu būtų derinamos esamos viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimo formos. Veikla pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti pritaikyta prie šių strategijų, nes atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma tų pačių vystymosi strategijų taikyti visuose regionuose, itin svarbu, kad projektuojant ir panaudojant lėšas ir rengiant bei įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas kuo labiau dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos, pradėtos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007−2013 m.) , gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras;

(29) didesnis poveikis taip pat turėtų būti pasiektas derinant programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas, naudojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes svarbiausiose srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti bendrųjų Europos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių lėšų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tokios partnerystės turėtų būti grindžiamos tikromis partnerystėmis, įskaitant ir privačiojo sektoriaus įsipareigojimus ir indėlį, jose turėtų būti numatyti konkretūs įpareigojantys tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ir jos turėtų būti suderintos su likusia programos „Horizontas 2020“ dalimi – dalyvavimo taisyklėmis ir Sąjungos MPTTI strategine darbotvarke. Jų valdymas ir funkcionavimas turėtų užtikrinti atvirą, skaidrų, veiksmingą ir efektyvų veikimą ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje. Esamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kaip bendros technologijų iniciatyvos gali būti tęsiamos naudojant labiau pritaikytas struktūras ir laikantis paminėtų principų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipusės naudos principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

(30) įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti skatinamas bendrais interesais, abipusės naudos principu ir, jei tikslinga, abipusiškumo principu grindžiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, laikantis Sąjungos užsienio ir vystymosi politikos. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo, technologijų ir inovacijų srityje turėtų padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinti konkurencingumą, padėti spręsti visuomenės uždavinius ir remti Sąjungos išorės ir plėtros tarptautinius bendrų mokslinių tyrimų tinklus ir politiką, be kita ko, užtikrinant sąveiką su išorės programomis ir padedant vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, kaip antai siekti Tūkstantmečio vystymosi ir RIO+20 tikslų; Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą reikėtų atsižvelgti į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotųjų užjūrio šalių bei teritorijų pajėgumus ir galimą vaidmenį atitinkamuose pasaulio regionuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30a) ji turėtų būti sudaryta taip, kad skatintų mokslinių tyrimų grupių dalyvavimą įvairiuose projektuose, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybę ir padidinti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(31) siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti teikiamas pagal valstybės pagalbos taisykles, įskaitant Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą1 ir atsižvelgiant į dabartinę šios sistemos peržiūrą – taip siekiama viešųjų išlaidų veiksmingumo ir išvengti rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neefektyvių rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

__________________

1 OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

Pagrindimas

Per daug krypstant į trumpalaikės, glaudžiai su rinka susietos inovacijų veiklos finansavimą gali būti iškraipoma konkurencija ir gali sumažėti ilgalaikių, fundamentinių mokslinių tyrimų, kurie dažnai yra radikalių, permainas lemiančių inovacijų pagrindas, skaičius. Todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje taisyklių formuluotę, bet ir į jų esmę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31a) siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir žinomumą visuomenėje, taip pat geresnę sinergiją, reikėtų geriau koordinuoti ES ir valstybių narių išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente numatytą įvertinimo procesą, turėtų pateikti konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar pasiekta ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumo ir sinergijos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują kontrolės ir rizikos valdymo Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje koncepciją, ir paprašė iš naujo subalansuoti pasitikėjimą ir kontrolę bei rizikos ėmimąsi ir rizikos vengimą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu dalyviais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą paprastinimo srityje, reikia radikalesnės koncepcijos ir kad reikia atkurti rizikos ir pasitikėjimo pusiausvyrą;

(32) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina taikyti naują koncepciją siekiant parengti įrodymais grindžiamą rizikos valdymo strategiją, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo strategijos dalį. Tuo metu Taryba paprašė iš naujo nustatyti pasitikėjimo ir kontrolės, taip pat rizikos prisiėmimo ir rizikos vengimo pusiausvyrą. Savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo Europos Parlamentas paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinamo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu tyrėjais ir rizikos toleravimu. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (2007−2013 m.) tarpinio vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, norint padaryti pastebimą pažangą procedūrų paprastinimo srityje ir taip parodyti Sąjungos pasitikėjimą tyrėjais bei paskatinti juos imtis rizikos, kuri būtina siekiant spartesnės mokslo ir technologijų pažangos, reikia radikalesnės koncepcijos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32a) programa „Horizontas 2020“ turėtų užtikrinti kuo didesnį su Europos Sąjungos biudžetu susijusių inovatyvių finansinių priemonių ir mechanizmų skaidrumą, atskaitomybę ir demokratinę priežiūrą, ypač kalbant apie jų indėlį (tiek numatytą, tiek realų) siekiant Europos Sąjungos tikslų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos kokybės rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

(35) norint užtikrint veiksmingą veiklos kokybės valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius bendros Europos veiklos rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti laike; kurie būtų realistiški ir grindžiami loginiu intervencijos pagrindimu, taip pat būtų susiję su tinkama tikslų ir veiklos rūšių hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmai, taip pat atliekama Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, laimėjimų ir veikimo stebėsena;.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35a) iki 2017 m. Komisija turėtų atlikti išsamų visų rūšių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, sukurtų pagal jos įvairias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas (įskaitant ŽIB, JTI ir VPSP), įvertinimą, siekdama racionalizuoti ir supaprastinti sąlygas būsimoje bendrojoje programoje ir nustatyti veiksmingiausią, atviriausią ir skaidriausią valdymą, nes tai sudarys sąlygas dalyvauti kuo didesniam skaičiui suinteresuotųjų subjektų ir kartu padės išvengti interesų konfliktų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Dalykas

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, taip pat skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes pramonėje.

Šiuo reglamentu sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014−2020 m.) (toliau – programa „Horizontas 2020“) bei nustatoma sistema, kuria reglamentuojama Sąjungos parama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, stiprinama Europos mokslo ir technologijų bazė ir skatinama geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos galimybes visuomenėje, ekonomikoje ir pramonėje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Apibrėžtys

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslo darbuotojų mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

a) mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla – visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat tyrėjų aukštos kokybės, tikslinio mokymo ir judumo Sąjungoje skatinimą;

b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

b) tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo tarpininkaujant jos Jungtinių tyrimų centrui;

(c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

c) netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę pagalbą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – partnerystė, kai privačiojo sektoriaus partneriai, Sąjunga ir tam tikrais atvejais kiti partneriai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

d) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė – privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerių partnerystė, kaip antai universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų viešojo sektoriaus organizacijų, įskaitant Sąjungą, kuriuos, prireikus, bendrai remia Sąjunga ir jos partneriai, įsipareigoję bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą.

e) viešojo sektoriaus subjektų partnerystė – partnerystė, kai viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu veikiančios įstaigos Sąjungai įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar veiklos plėtrą ir įgyvendinimą;

ea) mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonės, ištekliai, organizacinės sistemos ir paslaugos, kuriuos mokslinių tyrimų bendruomenės naudoja moksliniams tyrimams ir inovacijoms savo veiklos srityje. Atitinkamais atvejais infrastruktūra gali būti naudojama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pvz., švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima: svarbiausią mokslinę įrangą (ar priemonių rinkinius), žiniomis grindžiamus išteklius, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinius duomenis, e. infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenis, kompiuterių ir programinės įrangos sistemas, ryšių tinklus ir sistemas, kuriais skatinamas atvirumas ir skaitmeninis pasitikėjimas, bet kokia kita unikalaus pobūdžio infrastruktūra, svarbi siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumo;

eb) pažangioji specializacija – Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų politikos plėtojimą pagrindžianti koncepcija, kuria siekiama skatinti veiksmingai ir efektyviai naudoti viešąsias investicijas pasinaudojant šalių ir regionų sąveika ir stiprinant jų inovacijų pajėgumus;

ec) pažangiosios specializacijos strategija – strategija, apimanti daugiametę strateginę programą, kurios tikslas –sukurti funkcinę nacionalinę ar regioninę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos pridėtinė vertė

Sąjungos pridėtinė vertė

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji padeda telkti privačiojo sektoriaus investicijas, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti Europos ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą.

Programa „Horizontas 2020“, kaip Sąjungos pažangiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo bendra strateginė programa, atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; taigi ji veikia kaip svertas, kad būtų pritraukiamos viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos, kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinamas Europos ilgalaikis tvarumas, ekonominis vystymasis, socialinė įtrauktis ir pramonės konkurencingumas. Parama pagal programą „Horizontas 2020“ skiriama veiklai, kurią vykdant intervencija Europos Sąjungos lygmeniu sukuria daugiau pridėtinės vertės nei intervencija nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

Bendrasis tikslas, prioritetai ir konkretūs tikslai

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE). Atitinkami veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje.

1. Programa „Horizontas 2020“ visoje Sąjungoje padeda kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, pritraukdama pakankamai papildomų lėšų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms ir taip padeda siekti tikslo, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje iki 2020 m. pasiektų 3 proc. BVP. Taip ji padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat užtikrinti, kad būtų baigta kurti ir imtų veikti Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) – imamasi konkrečių ir pavyzdinių veiksmų, kuriais skatinami struktūriniai pokyčiai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose.

2. Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

2. Šio bendrojo tikslo siekiama remiantis trimis vienas kitą papildančiais prioritetais, skirtais šioms temoms:

a) pažangus mokslas;

a) pažangus mokslas;

b) pramonės pirmavimas;

b) pramonės pirmavimas;

c) visuomenės uždaviniai.

c) visuomenės uždaviniai.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrais veiklos krypčių apmatais nurodyti I priedo I–III dalyse.

Konkretūs tikslai, atitinkantys kiekvieną iš tų trijų prioritetų, kartu su bendrosiomis veiklos kryptimis nurodyti I priedo I–III dalyse.

3. Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šių veiklos krypčių bendrieji apmatai nustatyti I priedo IV dalyje.

3. Jungtinis tyrimų centras teikia Sąjungos politikai įgyvendinti reikalingą mokslinę bei techninę paramą ir taip padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų. Šios bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo IV dalyje. Be to, Jungtinis tyrimų centras padeda nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms rengti pažangiosios specializacijos strategijas.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos kokybės rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o konkretaus tikslo ir veiklos bendrieji apmatai nustatyti I priedo V dalyje.

4. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 294/2008, padeda siekti 1 ir 2 dalyse nustatyto bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Atitinkami EIT veiklos rodikliai nustatyti I priedo įžangoje, o bendros to konkretaus tikslo ir bendrosios veiklos kryptys nustatytos I priedo V dalyje.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų apmatų, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius ir veiksmų, kuriuos numatyta finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

5. Laikantis prioritetų ir bendrųjų veiklos krypčių, nurodytų 2 dalyje, gali būti atsižvelgiama į naujus ir nenumatytus poreikius, atsirandančius programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu. Tai gali būti atsakas į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, naujų sričių Sąjungos politikos formavimo poreikius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Biudžetas

Biudžetas

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 87740 mln. EUR, iš kurių daugiausia 86198 mln. EUR skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

1. Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro xxx mln. EUR, iš kurių daugiausia 98,2 proc. skiriama veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį.

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

2. Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a) pažangus mokslas – 27818 mln. EUR;

a) pažangus mokslas – 32,6 proc. viso biudžeto;

b) pramonės pirmavimas – 20280 mln. EUR;

b) pramonės pirmavimas – 24,3 proc. viso biudžeto;

c) visuomenės uždaviniai – 35888 mln. EUR.

c) visuomenės uždaviniai – 37,5 proc. viso biudžeto.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams yra 2212 mln. EUR.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo suma iš programos „Horizontas 2020“ Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams moksliniams tyrimams yra 2,4 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto.

Preliminarus paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

Paskirstymas konkretiems prioritetų tikslams ir didžiausia bendra įnašo suma, skirta Jungtinio tyrimų centro nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, nustatyti II priede.

Komisija atideda atitinkamą pinigų sumą, skirtą kvietimams, kurie sulaukia daugiau pasiūlymų, įvertinamų kaip aukšto pažangumo lygio, nei buvo numatyta, kad prireikus būtų galima finansuoti daugiau nei vieną projektą.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3194 mln. EUR įnašą, kaip nustatyta II priede. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam pirmą 1542 mln. EUR asignavimų sumą, skirtą veiklai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinę dalį. Antras asignavimų suma, kuri yra iki 1652 mln. EUR, skiriama, atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą. Ši papildoma suma skiriama proporcingai, kaip nurodyta II priede, iš 2 dalies b punkte nurodyto prioriteto „Pramonės pirmavimas“ konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ numatytos sumos ir iš sumos, numatytos 2 dalies c punkte nurodytam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“.

3. Europos inovacijos ir technologijos institutas finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ didžiausią 3,3 proc. bendro biudžeto įnašą, kaip nustatyta II priede.

Toks dviejų daugiamečių asignavimų pavidalo finansavimas apima:

a) iš pirmosios asignavimų sumos: vykstančią esamų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti antra trijų naujų ŽIB grupė;

b) iš antrosios asignavimų sumos: vykstančią jau įsteigtų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB) plėtrą ir parengiamojo etapo investicijas, kad galėtų pradėti veikti trečia trijų naujų ŽIB grupė.

Antroji asignavimų suma skiriama atlikus 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgiant visų pirma į:

a) sutartą trečios ŽIB grupės sukūrimo grafiką;

b) numatytus finansinius jau esamų ŽIB poreikius, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes.

c) Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo ŽIB indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“ tikslų.

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

4. Iš programai „Horizontas 2020“ skirto finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, kiek jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais; išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir mainams, taip pat visos kitos techninės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama programą „Horizontas 2020“.

Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir būti skirti techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, kurie dar nebaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pagal šį reglamentą nefinansuojamos nei Komisijos patiriamos programos „Horizontas 2020“ vykdymo administracinės išlaidos, nei stambių Europos infrastruktūros projektų, pvz., Galileo, GMES ar ITER, objektų statyba ar eksploatacija.

5. Kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba iškilus naujiems netikėtumams ir poreikiams būtų galima imtis veiksmų, Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalies nuostatas ir po atlikto šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo, per kasmetę biudžeto sudarymo procedūrą gali peržiūrėti 2 dalyje prioritetams nustatytas sumas ir preliminarų paskirstymą pagal konkrečius šių prioritetų tikslus, nustatytus II priede, ir perskirstyti prioritetams ir konkretiems tikslams skirtus asignavimus iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam prioritetui paskirtos asignavimų sumos ir iki 10 % pradinės orientacinės kiekvienam konkrečiam tikslui paskirtos asignavimų sumos. Tai neapima Jungtinio tyrimų centro tiesioginiams veiksmams skirtos 2 dalyje nustatytos sumos arba 3 dalyje nustatyto Europos inovacijos ir technologijos institutui skirto įnašo.

5. Kad būtų galima reaguoti į kintančias mokslo, technologijų ir inovacijų aplinkybes ir prireikus prie naujų pokyčių ir poreikių pritaikyti programą „Horizontas 2020“, Komisija, nepažeisdama metinės biudžetinės procedūros, atsižvelgdama į atliktą 26 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, gali priimti deleguotuosius aktus pagal 26a straipsnį, kad pakeistų II priede nustatytą paskirstymą iki 15 proc. visos pradinės sumos kiekvienam prioritetui ir konkrečiam tikslui ir atitinkamai I priede nustatytiems konkretiems tikslams ir veikloms.

Keisdama I ir II priedus, Komisija turi ypač atsižvelgti į:

a) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių indėlį siekiant programos tikslų;

b) skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių rezultatams ir poveikiui vertinti naudojamų pagrindinių rodiklių sukūrimą, kaip nurodyta specialiosios programos, minimos šio reglamento 8 straipsnyje, II priede;

c) numatomus skirtingų programos „Horizontas 2020“ dalių ir priemonių finansinius poreikius ateityje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Trečiųjų šalių asocijavimas

Trečiųjų šalių asocijavimas

1. Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

1. Programoje „Horizontas 2020“ asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

b) atrinktos trečiosios šalys, kurios atitinka šiuos kriterijus:

i) turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

i) turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii) turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

ii) turi geros dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose patirties;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga;

iii) turi glaudžių ekonominių ir geografinių ryšių su Sąjunga arba palaiko ypatingus istorinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis narėmis;

iv) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ar teritorijos.

iv) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, priede išvardytos šalys ar teritorijos. ELPA valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, dalyvavimo sąlygos atitinka to susitarimo nuostatas.

Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti užjūrio šalys ir teritorijos, nurodytos 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)1, taikant sprendime nustatytas specifines sąlygas.

Konkrečios asocijuotų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotos šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

Konkrečios asocijuotųjų šalių dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotosios šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

______________

1 OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Užtikrinamas veiksmingas trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas.

Pagrindimas

Trijų pagrindinių programos „Horizontas 2020“ ramsčių veiklos koordinavimas būtinas norint pasiekti programoje nustatytus tikslus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas], visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones.

1. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami netiesioginiai veiksmai taikant vieną ar kelias finansavimo priemones, numatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones. Pastarosios turėtų būti vyraujanti rinkai artimos veiklos, remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, finansavimo forma.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11a straipsnis

Strateginis konsultavimas ir koordinavimas

Vykdomas mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriais siekiama bendrų tikslų ir kuriems reikalinga visų programos „Horizontas 2020“ sričių sinergija, strateginis konsultavimas ir koordinavimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

Išorės patarimai ir visuomenės dalyvavimas

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ atsižvelgiama į patarimus ir informaciją, kurių šaltiniai yra: Komisijos sudarytos nepriklausomų aukšto lygio įvairių sektorių, mokslo dalykų ir profesijų ekspertų patariamosios grupės, įtraukiant ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlį; pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros; prognozavimo veikla; tikslinės viešosios konsultacijos ir skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas taikant supaprastintus priemonių rinkinius, kurie padėtų išvengti besidubliuojančių ir sutampančių finansavimo struktūrų.

1a. Rengdama darbo programas pagal Tarybos sprendimo Nr. XX/XX/ES [specialioji programa H2020] 5 straipsnį, Komisija atsižvelgia į kuo platesnes suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių, Europos Parlamento ir Tarybos suteiktas konsultacijas ir indėlį. Atsakingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisijos atstovus pristatyti komitetui darbo programų projektus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus Europos technologijų platformų ir Europos inovacijų partnerysčių parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus.

2. Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamus EIT ir ŽIB, Europos technologijų platformų, Europos inovacijų partnerysčių ir Europos tarptautinių mokslinių tyrimų organizacijų parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių bei pagal bendro programavimo iniciatyvas parengtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių aspektus, su sąlyga, kad tos darbotvarkės parengtos konsultuojantis su labai įvairiais ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kompleksiniai veiksmai

Kompleksiniai veiksmai

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, kelias disciplinas aprėpiantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio mokslo darbuotojų judumo paprastinimui.

1. Užtikrinami programos „Horizontas 2020“ prioritetų tarpusavio ryšiai ir sąsajos, ir pagal kiekvieną prioritetą vykdomų veiksmų ryšiai ir sąsajos. Ypač daug dėmesio šiuo atžvilgiu skiriama didelio poveikio ir pramonės technologijų kūrimui bei taikymui, atradimo pavertimui rinkos produktu, daugiadalykiams, tarpdalykiams ir transdiscipliniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms, socialiniams ir ekonominiams mokslams bei humanitariniams mokslams, klimato kaitai ir tvariam vystymuisi, Europos mokslinių tyrimų erdvės veikimo ir laimėjimų skatinimui, dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje ir mokslinių tyrimų bei inovacijų atotrūkio panaikinimui, platesniam privačiojo sektoriaus dalyvavimui, MVĮ įtraukimui, bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, atsakingiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į kuriuos integruotas lyčių aspektas, įskaitant lyčių aspekto į projektus įtraukimą, įtraukesniam mokslinių tyrimų valdymui, mokslo darbuotojo profesijos patrauklumo didinimui ir tarpvalstybinio ir tarpsektorinio tyrėjų judumo paprastinimui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Kintantis mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdis

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, rinkų ir visuomenės pobūdį, kai inovacijos apima verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama užtikrinant, kad remiami prioritetai ir veiksmai būtų svarbūs kintantiems poreikiams, ir atsižvelgiant į kintantį mokslo, technologijos, inovacijų, ekonomikos ir visuomenės pobūdį globalizuotame pasaulyje, kai inovacijos apima verslo, organizacinius, technologinius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, ir perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į visus švietimo ir mokymo lygmenis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Lyčių lygybė

Lyčių lygybė

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinama lyčių lygybė, o formuojant mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį atsižvelgiama į lyčių aspektą. Ypatingas dėmesys skiriamas lyčių pusiausvyrai užtikrinti tokiuose organuose kaip atrankos tarybos, patariamosios grupės, komitetai ir ekspertų grupės.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal programą „Horizontas 2020“ užtikrinama, kad į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje būtų tinkamai atsižvelgta visuose proceso etapuose: nuo prioritetų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus rengimo, iki programų ir projektų vertinimo ir stebėsenos bei derybų ir susitarimų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant skatinti lyčių lygybę, įgyvendinamos specialiosios priemonės, kad būtų padedama karjeroje padariusiems pertrauką grįžti į darbą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15a straipsnis

Nediskriminavimas

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ veiksmingai skatinamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas; mokslinių tyrimų ir inovacijų srities turinyje į šį aspektą tinkamai atsižvelgiama visuose proceso etapuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15b straipsnis

Tyrėjų karjera

Mokslo, technologijų ir inovacijų srities žmogiškųjų išteklių puoselėjimas visoje Europoje yra programos „Horizontas 2020“ prioritetas. Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/2013 [Dalyvavimo taisyklės] ir prisideda prie bendrosios rinkos tyrėjams stiprinimo ir tyrėjų karjeros patrauklumo didinimo visoje Sąjungoje EMA srityje, atsižvelgiant į pagal programą remiamų veiksmų tarptautinį pobūdį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15 c straipsnis

Atviroji prieiga

1. Priėmus sprendimą skelbti publikaciją, privaloma suteikti atvirą prieigą prie publikacijų, parengtų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“.

2. Skatinama atvira prieiga prie mokslinių duomenų, gautų atlikus viešosiomis lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su duomenų apsauga, nacionaliniu saugumu ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

3. Prieš baigiantis programos „Horizontas 2020“ finansavimo laikotarpiui, Komisija įvertina atviros prieigos prie duomenų praktikos poveikį mokslo žinių srautams ir inovacijų plėtros spartai. Tai daroma siekiant apibrėžti tolimesnę atvirtos prieigos politiką ir jos įgyvendinimą kitoje Sąjungos mokslinių tyrimų bendrojoje programoje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

1. Visa pagal programa „Horizontas 2020“ vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus. Atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomones.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

3. Nefinansuojamos mokslinių tyrimų sritys yra šios:

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

a) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmonių klonavimui reprodukcijos tikslais;

b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

b) žmogaus genetiniam paveldui keisti skirta mokslinių tyrimų veikla, dėl kurios šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

c) mokslinių tyrimų veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

c) veikla, skirta žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

4. Žmonių (suaugusių ir embrionų) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

4. Žmonių (subrendusių ar embrioninių) kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į dalyvaujančių valstybių narių teisinę sistemą. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama. Jokia veikla nefinansuojama valstybėje narėje, kur tokia veikla yra uždrausta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Kitų Sąjungos programų papildymas

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas, įskaitant struktūrinius fondus.

Programa „Horizontas 2020“ įgyvendinama taip, kad papildytų kitas Sąjungos finansavimo programas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17a straipsnis

Programos ir struktūrinių fondų sinergija

Programa „Horizontas 2020“ padeda panaikinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį – sudaromos sąlygos sinergijai su struktūriniais fondais, iš kurių teikiama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, koordinuotai įgyvendinant viena kitą papildančias priemones. Kai įmanoma, skatinama programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sąveika ir raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir inovaciniam poveikiui. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

1. Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti didesnį mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ ir užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį MVĮ per visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. MVĮ dalyvavimo kiekybinis ir kokybinis vertinimas yra vertinimo ir stebėsenos priemonių dalis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Konkrečių veiksmų imamasi siekiant konkretaus tikslo „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatyto I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvieno iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodyto I priedo III dalies 1–6 punktuose. Šie konkretūs veiksmai – tai specialiai MVĮ sukurta priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, galinčioms diegti inovacijas; ji diegiama nuosekliai ir yra pritaikyta MVĮ poreikiams, kaip nurodyta konkrečiame tiksle „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ I priedo II dalies 3.3 punkto a papunktyje.

2. Konkrečių veiksmų dėl MVĮ imamasi siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų įtrauktos į visą vertės grandinę ir galėtų naudotis visomis galimybėmis pagal programą „Horizontas 2020“. Šie veiksmai apima veiksmus, nustatytus I priedo II dalies 3.3 punkte.

Sukuriama specialioji MVĮ priemonė, skirta visų rūšių MVĮ, turinčioms inovacijų potencialą, kurią administruoja viena administracinė institucija ir kuri įgyvendinama pirmiausia taikant metodą „iš apačios į viršų“ kaip nurodyta I priedo II dalies 3.3 punkto a papunkčio konkrečiame tiksle „Inovacijos MVĮ“. Ši priemonė teminiu požiūriu susijusi su konkrečiu tikslu „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, nustatytu I priedo II dalies 1 punkte, ir kiekvienu iš konkrečių tikslų pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“, nurodytų I priedo III dalies 1–7 punktuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tikimasi, kad taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją apie 15 % bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto teks MVĮ.

3. Taikant 1 ir 2 dalyse išdėstytą integruotą koncepciją ir supaprastinus paraiškų teikimo ir nagrinėjimo procedūras mažiausiai 20 proc. bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto turėtų tekti MVĮ.

3a. Remdamasi 1 ir 3 dalimis, Komisija atlieka vertinimus ir registruoja MVĮ dalyvavimo mokslinių tyrimų programose aktyvumą. Jei nepasiekiamas 20 proc. tikslas, Komisija išnagrinėja tokios padėties priežastis ir nedelsiant pasiūlo naujas priemones, kaip pasiekti tikslą.

3b. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas tinkamam MVĮ dalyvavimui ir atstovavimui EMTE valdymo struktūrose, ypač vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18a straipsnis

Spartus inovacijų diegimas

1. Siekiant paspartinti inovacijų komercializavimą ir sklaidą, didelė Sąjungos finansavimo suma pagal konkretų tikslą „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityse“ ir pagal visus „Visuomenės uždavinius“, numatytus I priedo III dalyje, atidedama spartaus inovacijų diegimo priemonei.

2. Spartus inovacijų diegimas – tai priemonė, pagrįsta metodu „iš apačios į viršų“, kuri paspartins idėjos pateikimo rinkai procesą ir, kaip tikimasi, padidins pramonės dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“, taip pat MVĮ ir pirmą kartą paraišką teikiančių viešųjų ir pelno nesiekiančių mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų dalyvavimą. Taigi, ji skatins privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, padės propaguoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, didžiausią dėmesį skiriant vertės kūrimui, ir paspartins naujų technologijų pavertimą paklausiais inovatyviais produktais – tai sudarys pagrindą būsimoms įmonėms, ekonominiam augimui ir užimtumui.

3. Veikla apima visą inovacijų ciklą, tačiau ją vykdant didžiausias dėmesys skiriamas su inovacijomis susijusiai veiklai, bandomajai ir ikikomercinei plėtrai, apimant plėtros etapus nuo technologijos pristatymo iki įsitvirtinimo rinkoje, įskaitant bandomuosius projektus, demonstravimą, bandymo įrenginius, mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus, standartų nustatymą ir inovacijų įsitvirtinimą rinkoje.

4. Spartus inovacijų diegimas įgyvendinamas kaip matoma finansavimo priemonė, kurią taikant paprastai ir greitai įsitraukiama į taikomuosius bendrus mokslinius tyrimus, laikantis specialios atrankos procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. xxxx/2012 [Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės].

5. Nors atsižvelgiama į spartaus inovacijų diegimo ir specialiosios MVĮ priemonės sinergiją, abi priemonės įgyvendinamos lygiagrečiai kaip dvi atskiros procedūros, deramai atsižvelgiant į atitinkamas tikslines dalyvių grupes ir nedarant poveikio biudžetui, kuris buvo skirtas MVĮ priemonei.

Pagrindimas

Tinkamai atsižvelgiant į numatomą programos perėjimą prie inovacijų, programoje „Horizontas 2020“ turi būti numatyta bent viena priemonė, kurią taikant nuolat būtų bet kuriuo metu vertinamos ir finansuojamos inovatyvios idėjos, laikantis greitos, standartizuotos ir patikimos procedūros. Atviro raginimo arba „iš apačios į viršų“ principu veikianti priemonė per užtikrinamą šešių mėnesių laikotarpį iki dotacijos gavimo užtikrins, kad inovatyvioms idėjoms nekiltų rizika tapti atgyvenusiomis iki to laiko, kai bus galiausiai galima pradėti įgyvendinti projektą. Taip padidės ir pramonės dalyvavimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, kai visi susiję privačiojo sektoriaus partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą arba imtis spręsti konkrečius visuomenės uždavinius.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ galima remtis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, jei visi susiję partneriai įsipareigoja remti Sąjungos konkurencingumui ir pramonės pirmavimui strategiškai svarbios pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos plėtrą ir įgyvendinimą arba spręsti konkrečius visuomenės uždavinius. Pažangumas yra pagrindinis dalyvių atrankos kriterijus.

2. Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

2. Sąjungos dalyvavimo forma sudarant tokias partnerystes gali būti viena iš pateiktųjų:

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. XX/2012 [Naujasis finansinis reglamentas] 55 straipsnio 1 dalies b punkte v arba vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis ir reikalingi ištekliai tai pateisina.

a) Sąjungos finansiniai įnašai bendroms įmonėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu pagal Septintąją bendrąją programą, jei atliekami jų pagrindinių aktų pakeitimai, visapusiškai atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizės, kuri turi būti atlikta vykdant numatytą šios priemonės poveikio vertinimą, rezultatus; naujoms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įsteigtoms remiantis SESV 187 straipsniu, ir kitoms finansavimo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 55 straipsnio 1 dalies b punkto v ar vii papunktyje. Ši partnerysčių forma įgyvendinama tik tada, kai siekiamų tikslų taikymo sritis, atitiktis esamiems Sąjungos politikos tikslams ir reikalingi ištekliai tai pateisina ir kai pasirinkus kitas partnerystės formas nebus pasiekti tikslai arba nebus sukuriamas reikiamas sverto poveikis;

b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

b) Sutartinio susitarimo tarp 1 dalyje nurodytų partnerių, kuriame nurodyti partnerystės tikslai, atitinkami partnerių įsipareigojimai, pagrindiniai veiklos kokybės rodikliai ir rezultatai, kurie turi būti pasiekti, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, kuriai reikalinga „Horizontas 2020“ parama, nustatymą, sudarymas.

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos viešai ir skaidriai remiantis šiais kriterijais:

3. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės nustatomos ir įgyvendinamos vadovaujantis atvirumo, skaidrumo, veiksmingumo ir efektyvumo kriterijais, taip pat laikantis Reglamento (ES) Nr. XXXX/2012 [Dalyvavimo taisyklės] X straipsnyje nustatytų kriterijų.

a) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

b) poveikio pramonės konkurencingumui, tvariai plėtrai ir (arba) socialiniams ekonominiams klausimams mastas;

c) ilgalaikiai visų partnerių įsipareigojimai atsižvelgiant į bendrą viziją ir aiškiai apibrėžtus tikslus;

d) naudojamų išteklių mastas ir gebėjimas gauti papildomų investicijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

e) aiškus kiekvieno partnerio vaidmens apibrėžimas ir susitarimas dėl pagrindinių veiklos kokybės rodiklių pasirinktu laikotarpiu.

3a. Mokslinių tyrimų prioritetai, kuriuos apima viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, taip pat finansuojami pagal darbo programas reguliariai skelbiant kvietimus teikti paraiškas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

Viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

1. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padedama stiprinti viešojo sektoriaus subjektų partnerystę, kai veiksmai regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu Sąjungoje įgyvendinami bendrai.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms.

Ypač daug dėmesio skiriama bendroms valstybių narių programavimo iniciatyvoms, o kai tikslinga, tokiose iniciatyvose gali dalyvauti regionai ir miestai. Sąjungos finansinė parama turi būti ribota ir visada teikiama atsižvelgiant į tai, ar užtikrinamas skaidrumas, plataus masto valstybių narių dalyvavimas, Sąjungos pridėtinė vertė ir išteklių papildomumas. Papildomas finansavimas bus teikiamas tik toms iniciatyvoms, kuriose nuolat gali dalyvauti visos valstybės narės.

2. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

2. Viešojo sektoriaus subjektų partnerystę galima remti pagal vieną ar kelis 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus, visų pirma:

a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės – jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas, taip pat pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

a) pasitelkus ERA–NET priemonę, naudojant dotacijas, kuriomis remiamos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės – jų vykdoma tinklo struktūrų rengimo ir kūrimo veikla, bendros veiklos planavimas, projektavimas, vykdymas ir koordinavimas, taip pat pavienių bendrų kvietimų teikti pasiūlymus ir tarptautinio pobūdžio veiksmų papildomas finansavimas;

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės.

b) Sąjungos dalyvavimas programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį įgyvendina kelios valstybės narės ir kuriose, kai tikslinga, dalyvauja regioninės valdžios institucijos.

Atsižvelgiant į a punkte numatytus tikslus, papildomas finansavimas skiriamas atsižvelgiant į ankstesnius didelius finansinius dalyvaujančių subjektų finansinius įsipareigojimus, susijusius su bendrais kvietimais teikti pasiūlymus ir bendrais veiksmais. Taikant ERA-NET priemonę gali būti siekiama suderinti su bendrai skelbiamais kvietimais pateikti pasiūlymus ir bendrų veiksmų vykdymu susijusias taisykles ir įgyvendinimo būdus. Šią priemonę taip pat galima naudoti norint pagal SESV 185 straipsnį parengti iniciatyvą.

Atsižvelgiant į b punkte numatytus tikslus, šios iniciatyvos siūlomos tik tais atvejais, kai būtina turėti specialią įgyvendinimo struktūrą ir kai dalyvaujančios šalys yra ryžtingai nusiteikusios užtikrinti integravimą mokslo, valdymo ir finansiniu lygiu. Be to, pasiūlymai dėl b punkte nurodytų iniciatyvų nustatomi remiantis visais šiais kriterijais:

a) aiškus siektino tikslo apibrėžimas ir jo aktualumas programos „Horizontas 2020“ ir bendriems Sąjungos politikos tikslams;

b) aiškūs dalyvaujančių šalių finansiniai įsipareigojimai, įskaitant išankstinius įsipareigojimus sujungti tarptautiniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas nacionalines ir (arba) regionines investicijas;

c) pridėtinė vertė veiksmų imantis Sąjungos lygiu;

d) su įgyvendinamų programų dydžiu ir jų skaičiumi susijusi kritinė masė, veiklos panašumas ir atitinkamų mokslinių tyrimų, kuriuos jie aprėpia, dalis;

e) SESV 185 straipsnio kaip tinkamiausios priemonės siekiant tikslų veiksmingumas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas įgyvendinant visą programą „Horizontas 2020“ arba jos dalis, visų pirma siekiant šių tikslų:

1. Trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose programos „Horizontas 2020“ veiksmuose pagal Reglamente (ES) XX/XX [Dalyvavimo taisyklės] nustatytas sąlygas. Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas ir įtraukiamas į programą „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant šių tikslų:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas.

c) remti Sąjungos išorės ir plėtros politikos tikslus, papildant išorės ir plėtros programas ir padedant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) remti visuotinai konkurencingų pažangumo centrų kūrimą, kad Sąjunga taptų pasauliniu pirmaujančiu pažangiausių mokslinių tyrimų ir inovacijų centru.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą, abipusę naudą, jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

2. Tikslinių veiksmų, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, visų pirma su strateginėmis Sąjungos partnerėmis, imamasi atsižvelgiant į bendrąjį interesą ir abipusę naudą. Tie veiksmai visų pirma apima mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimą besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimo projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tų šalių konkretiems poreikiams. Vykdant šią bendradarbiavimo veiklą atsižvelgiama į atokiausių Sąjungos regionų ir su Sąjunga asocijuotų užjūrio šalių bei teritorijų mokslinius ir technologinius pajėgumus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Turėtų būti skatinama abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Turėtų būti skatinama ir periodiškai stebima abipusė prieiga prie trečiosios šalies programų. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių iniciatyvų koordinavimas ir sąveika.

Pagrindimas

Reikia periodiškai stebėti trečiųjų šalių programas, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos garantuojama prieiga prie programos „Horizontas 2020“ būtų abipusė. Atliekant tokią stebėseną nustatomi trečiųjų šalių praktikos pokyčiai, kurie gali trukdyti užtikrinti šią norimą abipusę prieigą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius ir bendradarbiavimo galimybes su trečiosiomis šalimis, taip pat į galimus trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės sistemų trūkumus.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius, įskaitant išorės ir vystymosi politiką.

Pagrindimas

Vienintelis galimas tarptautinio bendradarbiavimo veiklos pagrindas – bendras interesas ir abipusė nauda. Tam tikrų ribojamųjų kriterijų įtraukimas į bendrąją programą gali duoti tik priešingų rezultatų. Todėl čia siūlomi tiksliniai veiksmai apibrėžiami taip, kaip Septintosios bendrosios programos I priede. Pakeitimas dera su sektorių, kuriems ES nusprendė skirti vystymosi pagalbą, pasirinkimu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdomas deramas koordinavimas su migracijos, prieglobsčio ir vystymosi politika, siekiant išvengti protų nutekėjimo iš besivystančių šalių.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

3. Be to, horizontalioji ir kompleksinė veikla, kuria skatinama strateginė tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, vykdoma pagal programą „Horizontas 2020“ ir siekiant jos konkretaus tikslo „Suprasti Europą kintančiame pasaulyje. Įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“, nustatyto I priedo III dalies 6.3.2 punkto d papunktyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Siekdama sumažinti administracinę naštą dalyviams, Komisija neprieštarauja dėl paramos gavėjų nacionalinių apskaitos metodų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3b. Paramos gavėjams, kurie trejus metus iš eilės patenkinamai atliko savo auditą, taikoma paprastesnė audito procedūra, siekiant skatinti didesniu pasitikėjimu pagrįstą požiūrį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.

Komisija vykdo su programa „Horizontas 2020“ susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, įskaitant komunikacijos priemones, susijusias su remiamais projektais ir rezultatais. Iš komunikacijai skirto biudžeto lėšų pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat remiamas institucinis informavimas apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento bendruoju tikslu. Visų pirma Komisija laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis.

Informacijos sklaida ir komunikacija yra neatskiriama visų veiksmų, kurie remiami pagal programą „Horizontas 2020“, užduotis. Visa su programa „Horizontas 2020“ susijusi informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant komunikacijos priemones apie remiamus projektus, yra prieinama visiems piliečiams ir viešai skelbiama skaitmenine forma.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant supaprastinti prieigą prie informacijos ir sukurti priemonę, kuri apimtų visą mokslo bendruomenei reikalingą informaciją, taip pat atsižvelgiant į skaidrumo poreikį, skaitmeninė priemonė CORDIS persvarstoma ir reformuojama, kad būtų aiškesnė ir lankstesnė. Nauja CORDIS versija turi būti parengta iki 2013 m. gegužės 31 d.

Pagrindimas

Šiuo metu CORDIS yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai taikomų programų. Norint užtikrinti geresnes visuomenės, tyrėjų ir įmonių galimybes naudotis informacija, reikia persvarstyti programą, išplėsti teikiamos informacijos apimtį ir užtikrinti paprastesnę prieigą prie visų pasiūlymų ir dotacijų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama;

a) iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir palengvinti prieigą prie finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma tiems regionams, su Sąjunga asocijuotoms užjūrio šalims bei teritorijoms ar tų tipų dalyviams, kuriems nėra tinkamai atstovaujama, įskaitant neįgalius tyrėjus ir dalyvius;

Pagrindimas

Didelis dėmesys turi būti skiriamas neįgaliems asmenims ir jų prieigos prie veiklos, susijusios su informacija, komunikacija ir informacijos apie programą „Horizontas 2020“ sklaida, poreikiams. Be to, reikia didinti pajėgumus, nes neįgalūs asmenys ir jiems atstovaujančios organizacijos yra per mažai atstovaujamos grupės mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, taip pat dialoge ir konsultacijose su visuomene.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

b) tikslinė parama projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems tinkamą galimybę naudotis būtinomis kvalifikacijomis, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją ir rezultatų sklaidą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

c) veiksmai, kuriais sujungiami kelių projektų ir vertinami rezultatai, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, siekiant sukurti vartotojams pritaikytas bei prieinamas skaitmenines duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis, taip pat prireikus informavimas apie juos ir informacijos sklaida mokslininkų bendruomenei, pramonei ir plačiajai visuomenei;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis naujoviškomis technologijomis bei metodikomis.

e) iniciatyvos, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas su visuomene, įtraukiant akademinę bendruomenę, ir diskusijos su mokslu, technologijomis ir inovacijomis susijusiais klausimais bei raginama naudotis socialine žiniasklaida ir kitomis inovacinėmis technologijomis bei metodikomis, ypač siekiant padėti gerinti visuomenės informavimą apie mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą sprendžiant visuomenės uždavinius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) iniciatyvos, kuriomis įtraukiama pilietinė visuomenė ir jos organizacijos ar institucijos bei skatinamas jų dalyvavimas, sprendžiant klausimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir inovacijų procesu, ir kuriomis skatinamos viešos, mokslu pagrįstos diskusijos pagrindiniais visuomenės klausimais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

1. Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pagrįstų garantijų dėl pakankamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir reguliarumu, sumažinimo ir tinkamo jos valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius mokslo darbuotojus bei novatoriškiausias įmones.

2. Taikant kontrolės sistemą užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, įskaitant gavėjų lygiu vykdomą kontrolę, kad programos „Horizontas 2020“ tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti pažangiausius tyrėjus bei novatoriškiausias įmones.

Pagrindimas

Administracinės išlaidos, kurias gali patirti gavėjai, kad įvykdytų kontrolės reikalavimus, turi būti pripažintos ir į jas turi būti atsižvelgta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Įsteigiama ad hoc tarpininko pareigybė ir nustatomos jo pareigos užtikrinti vienodą taisyklių aiškinimą. Įvykus konfliktui dėl taisyklių ar procedūrų aiškinimo, pagrįsto, pvz., nepriklausomu bet kokios suinteresuotos šalies atliktu pakartotiniu auditu, Komisija gali išspręsti konfliktą kompromiso būdu, patarus ad hoc tarpininkui.

Pagrindimas

Įgyvendinant Šeštąją ir Septintąją bendrąsias programas kilo daug konfliktų su paramos gavėjais dėl taisyklių aiškinimo ir iš Komisijos atlikto audito proceso ir rezultatų buvo matyti, kad būtų naudinga nustatyti tarpininkavimo procedūrą, kad būtų išvengta bylinėjimosi. Tuo pačiu tikslu reikia įgyvendinti kompromiso procedūrą, kad konfliktai būtų sprendžiami greitai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nepažeidžiant 3 dalies Komisija auditą gali atlikti per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo.

Nedarant poveikio 3 dalies nuostatų taikymui, Komisija auditą gali atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus po projekto pabaigos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją apie kompleksines temas, kaip antai tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą.

1. Komisija kiekvienais metais atlieka programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo, jos specialiosios programos, EIT veiklos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių įgyvendinimo ir finansavimo stebėseną. Tokia stebėsena apima informaciją ir rodiklius apie kompleksines temas, kaip antai lyčių lygybę, atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarumą ir klimato kaitą, įskaitant informaciją apie su klimatu susijusių išlaidų sumą, visų pirma privačiojo sektoriaus ir MVĮ dalyvavimą bei tikrąjį priemonių, skirtų dalyvavimui padidinti, poveikį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekiant ateityje sukurti tokią aplinką Sąjungoje, kurioje iš tikrųjų didėtų gerovė ir kiltų gyvenimo kokybė, reikės reguliariai ir veiksmingai stebėti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų palaikoma pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų. Šiuo tikslu Komisija iš anksto nustato aiškų ir skaidrų tokios stebėsenos mechanizmą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia šios stebėsenos rezultatus.

2. Komisija pateikia ataskaitą ir paskelbia 1 ir 1a dalyse nurodytos stebėsenos rezultatus, prireikus panaudodama bendrų pagrindinių rodiklių, kuriuos galima palyginti įvertinant įvairias priemones, rinkinį. Visų pirma, šie rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinimas

Laikotarpio vidurio peržiūra

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1. Peržiūros ir vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atlieka Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą. Po tokio vertinimo Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriama antroji asignavimų suma, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalyje. Atliekant vertinimą vertinama Europos inovacijos ir technologijos instituto padaryta pažanga, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

Išbraukta.

i) 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirmos asignavimų sumos panaudojimas, atskiriant sumą, panaudotą pirmos ŽIB grupės kūrimui, ir parengiamojo etapo investicijų antram etapui poveikį; Europos inovacijos ir technologijos instituto gebėjimas pritraukti lėšas iš partnerių žinių ir inovacijų bendrijose ir iš privačiojo sektoriaus, kaip nurodyta Reglamente XX/2012 [persvarstytas EIT reglamentas];

ii) suderintas trečios žinių ir inovacijų bendrijų grupės kūrimo grafikas ir numatyti esamų ŽIB finansiniai poreikiai, atsižvelgiant į konkrečias jų plėtros aplinkybes; ir

iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto bei žinių ir inovacijų bendrijų indėlis įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Pagrindimas

Naujos kartos žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) pradeda veikti 2014 m. Biudžetas bus palaipsniui pritaikomas pagal jų metinius veiklos rezultatus. Kadangi kiekviename sektoriuje vyrauja skirtingos sąlygos, priimant sprendimus dėl biudžeto valdymo būtų naudingiau remtis kiekvienos ŽIB pranašumais, o ne priimti sprendimus dėl naujų ŽIB remiantis kitų ŽIB veiklos rezultatais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex–post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, ir Europos inovacijos ir technologijos instituto vertinimą, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia tarpinį programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) vertinimą ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos vertinimą (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį), siekiant nustatyti, ar pavyko pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus, tolesnį visų priemonių aktualumą, efektyvumą ir išteklių naudojimą, būsimo paprastinimo mastą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant tą vertinimą taip pat atsižvelgiama į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant tą vertinimą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus.

b) Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje ir atsižvelgdama į Septintosios bendrosios programos ex post vertinimą, kuris turi būti užbaigtas iki 2015 m. pabaigos, Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, parengia programos „Horizontas 2020“, jos specialiosios programos (įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą) ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklos laikotarpio vidurio peržiūrą.

Kaip laikotarpio vidurio peržiūros dalis atliekamas tiek esamų, tiek naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, įskaitant JTI, išsamus vertinimas siekiant išanalizuoti jų Europos pridėtinę vertę, ir, jei reikia, Komisija pateikia pasiūlymus, kaip pagerinti jų valdymą ir veikimą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir efektyvesnis poveikis, atviras ir skaidrus veikimas ir kad būtų išvengta interesų konfliktų. Komisija pateikia šio vertinimo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jeigu atliekant išsamų vertinimą nustatoma, kad nepakankamai tenkinamas Europos pridėtinės vertės kriterijus, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti tokioms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms nebeteikti finansavimo.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiama į aspektus, susijusius su mokslinių tyrimų rezultatų sklaida ir panaudojimu. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą vertinama pažanga pagal įvairius programos „Horizontas 2020“ skyrius, atsižvelgiant į visus šiuos rodiklius:

i) programos „Horizontas 2020“ tikslų įvykdymas (vertinami rezultatai ir pažanga užtikrinant poveikį, remiantis specialiosios programos II priede nurodytais rodikliais) ir tolesnis visų priemonių aktualumas;

ii) efektyvumas ir išteklių naudojimas, ypač atkreipiant dėmesį į kompleksinius veiksmus ir kitus 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus; ir

iii) Europos pridėtinė vertė.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą taip pat atsižvelgiama į tolesnio paprastinimo mastą ir į aspektus, susijusius su visų regionų dalyvių, MVĮ ir lyčių pusiausvyros skatinimo finansavimo galimybėmis. Atliekant peržiūrą papildomai atsižvelgiama į priemonių indėlį užtikrinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų įgyvendinimą bei ankstesnių priemonių ilgalaikio poveikio rezultatus. Peržiūra atliekama kartu su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir vietos valdžios institucijų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos priemonės vienos kitas papildytų ir sukurtų Sąjungos pridėtinę vertę.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Komisija, kaip 1 dalies b punkte nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros dalį, pateikia konkrečių įrodymų, jei jų yra, ar buvo pasiektas Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų papildomumas ir sinergija, įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslą ir strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinį rodiklį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1b. Ne vėliau kaip 2016 m. ir vėliau kas dvejus metus Komisija atlieka Sąjungos organizacijų ir trečiųjų šalių organizacijų abipusių galimybių dalyvauti mokslinių tyrimų programose peržiūrą. Ši peržiūra atliekama kiekvienai šaliai atskirai ir apima trečiųjų šalių organizacijų finansavimo, gauto pagal programą „Horizontas 2020“, ir Sąjungos organizacijų finansavimo, gauto pagal trečiųjų šalių mokslinių tyrimų programas, palyginimą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti tikro abipusiškumo principą, kad trečiosios šalys galėtų dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, galimybės dalyvauti programoje turi būti nuolat peržiūrimos ir stebimas finansavimo skyrimas trečiųjų šalių organizacijoms pagal programą „Horizontas 2020“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

26 a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 6 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [XX]. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą ekonomiką, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Programos „Horizontas 2020“ bendrasis tikslas – visoje Sąjungoje kurti žiniomis ir inovacijomis pagrįstą pasaulyje pirmaujančią ekonomiką ir visuomenę, kartu siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. Ji padės įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitų sričių Sąjungos politiką, taip pat baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užtikrinti jos veikimą.

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos kokybės rodikliai:

Šio bendrojo tikslo įgyvendinimo pažangai vertinti naudojami tokie veiklos rodikliai:

- strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP)

– strategijos „Europa 2020“ mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas (3 % BVP);

- strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis.

– strategijos „Europa 2020“ inovacijų pagrindinis rodiklis;

– šie žmogiškųjų išteklių rodikliai: dirbančių asmenų dalies, kurią sudaro tyrėjai, pokyčiai; tyrėjų procentinės dalies, kurią sudaro moterys, pokyčiai; tyrėjų pritraukimo iš užsienio ir tyrėjų išvykimo pokyčiai.

Visi veiklos rodikliai naudojami siekiant atkreipti dėmesį į pokyčius, padaryti akivaizdžią pažangą šalinant Sąjungos dalyvavimo moksliniuose tyrimuose skirtumus ir sudaryti galimybę atlikti palyginimą tarptautiniu mastu.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

Šio bendrojo tikslo siekiama įgyvendinant tris skirtingus, tačiau vieną kitą papildančius prioritetus, kurių kiekvieną sudaro konkretūs tikslai. Jie bus įgyvendinami nenutrūkstamai, siekiant skatinti skirtingų konkrečių tikslų sąveiką, išvengti veiklos kartojimosi ir sustiprinti jų bendrą poveikį.

Visi trys prioritetai apima tarptautinį aspektą. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra itin svarbus Sąjungai ir yra ypač svarbus mažai tirtų sričių ir fundamentiniams moksliniams tyrimams, kad būtų galima pasinaudoti besiformuojančio mokslo ir technologijų teikiamomis galimybėmis. Todėl 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse aprašytai tarptautinio bendradarbiavimo veiklai skiriama dalis paliekama bent tokio lygio, koks buvo numatytas ankstesnėje bendrojoje programoje. Visų pirma, pagal programą „Horizontas 2020“ tarptautinis bendradarbiavimas bus remiamas trimis pagrindiniais aspektais:

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje su pažangiausiais žinių centrais pasaulyje skatinimas, siekiant užtikrinti pažangiausius kompetencijos standartus ir jais dalytis, taip pat konkuruoti aukščiausiu lygmeniu;

– tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas pajėgumų stiprinimo tikslais, padedant Sąjungos įstaigoms nuo pat pradžių prisidėti prie spartaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių didėjimo visame pasaulyje ir dalytis gaunama nauda;

– bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje skatinimas taikos ir stabilumo pasaulyje tikslais, pripažįstant, kad žmogiškosios ir visuomenės vertybės, susijusios su mokslu ir moksliniais tyrimais, atlieka esminį vaidmenį, kuris gali padėti konsoliduoti pažeidžiamų visuomenės grupių padėtį ir sušvelninti tarptautinius konfliktus.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką.

Jungtinis tyrimų centras padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo teikti į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir techninę paramą formuojant Sąjungos politiką. Jungtinio tyrimų centro kuriama Sąjungos pridėtinė vertė vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į šiuos rodiklius:

– Jungtinių tyrimų centro techninės ir mokslinės paramos suteiktos konkrečios ir apčiuopiamos naudos Europos politikos kryptims atvejų skaičius;

– recenzuojamų publikacijų skaičius.

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

Europos inovacijų ir technologijų institutas padeda siekti programos „Horizontas 2020“ bendrojo tikslo ir prioritetų bei konkretaus tikslo integruoti mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo žinių trikampį. Europos inovacijų ir technologijų instituto veiklos kokybės vertinimo rodikliai yra šie:

- į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

– į žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) integruotos universitetų organizacijos, verslas ir moksliniai tyrimai;

- bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti naujoviškus projektus ir procesus.

– bendradarbiavimas žinių trikampyje siekiant sukurti inovatyvius produktus, paslaugas ir procesus.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, apmatai.

Šiame priede nustatyti šių konkrečių tikslų ir veiklos, nurodytų 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, bendrosios kryptys.

Siekiant užtikrinti tinkamą konsensusu grindžiamų ir radikalesnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų pusiausvyrą, turėtų būti skatinama vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ rengti atviruosius konkursus ir taikyti paspartintas procedūras, kad būtų užtikrintas spartus inovatyvių projektų įgyvendinimas. Be to, reikėtų rasti tinkamą visuomenės uždavinių ir didelio poveikio bei pramonės technologijų pusiausvyrą tarp smulkesnių ir stambesnių projektų, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus struktūrą, veiklos rūšį, technologijas ir mokslinių tyrimų aplinką.

Siekiant padėti sumažinti ES vietovių, regionų ir valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį, bus tobulinamas papildomumas ir glaudi sinergija su struktūriniais fondais tiek prieš įgyvendinant programą (stiprinamas valstybių narių pajėgumas, kad jos geriau pasirengtų dalyvavimui programoje „Horizontas 2020“), tiek ją įgyvendinant (naudojami ir platinami su programa „Horizontas 2020“ susiję mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai). Kai tik įmanoma, bus skatinamas šių dviejų priemonių sąveikumas. Bus raginama teikti kaupiamąjį ar mišrų finansavimą. Visų pirma bus siekiama veiklos, numatytos pagal tikslą „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“, regionų partneryste grindžiamos infrastruktūros ir EIT bei ŽIB sąveikos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti keturi konkretūs tikslai:

Šia dalimi siekiama sustiprinti ir išplėsti Sąjungos mokslo bazės pažangumą bei konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir taip Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą padaryti konkurencingesnę pasaulyje. Į ją įraukti penki konkretūs tikslai:

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai mokslo darbuotojai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

a) Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC) užtikrina patrauklų ir lankstų finansavimą, kad talentingi ir kūrybingi pavieniai tyrėjai ir jų grupės galėtų tirti perspektyviausias mokslo sritis, konkuruodami visoje Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą Ateities ir kuriamos technologijos remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų atsiradimą bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

b) Įgyvendinant tikslą „Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos“ remiami bendrieji moksliniai tyrimai siekiant išplėsti Europos pajėgumus kurti pažangias inovacijas, kurios pakeistų tradicinę mokslo paradigmą. Tai turi paskatinti mokslo disciplinų bendradarbiavimą, susijusį su visiškai naujomis, su didele rizika susijusiomis idėjomis ir paspartinti perspektyviausių mokslo sričių ir technologijų formavimąsi bei atitinkamų mokslo bendruomenių susidarymą Sąjungoje.

c) Įgyvendinant tikslą Marie Curie veiksmai organizuojamas aukštos kokybės ir naujoviškas su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį mokslo darbuotojų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

c) Įgyvendinant programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ organizuojamas aukštos kokybės ir inovacinis su mokslo tyrimais susijęs mokymas, užtikrinamos viliojančios karjeros ir žinių mainų galimybės per tarpvalstybinį ir tarpsektorinį universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, įskaitant MVĮ, tyrėjų judumą, siekiant kuo geriau juos parengti spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius.

d) Įgyvendinant tikslą Mokslinių tyrimų infrastruktūra plėtojama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu, didinamas inovacijų potencialas ir žmogiškasis kapitalas, o visa tai papildoma susijusia Sąjungos politika ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

d) Įgyvendinant tikslą „Mokslinių tyrimų infrastruktūros“ plėtojamos ir remiamos pažangios esamos ir naujos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, joms padedama veikti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvėje, didinant jų inovacijų potencialą, pritraukiant pasaulinio masto tyrėjus, apmokant žmogiškąjį kapitalą ir visa tai papildant Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo politika.

da) Skleidžiant pažangą ir didinant dalyvių skaičių išnaudojamas Europos talentų potencialas – remiamos politikos mokymosi, tinklų kūrimo ir mokymo galimybės.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu ir regiono lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Įrodyta, kad visų šių rūšių veikla sukuria didelę Sąjungos pridedamąją vertę. Visos tos veiklos rūšys sudaro veiksmingą ir subalansuotą veiklos rinkinį, kuris kartu su nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu vykdoma veikla išplečia Europos poreikius, susijusius su pažangiu mokslu ir technologijomis. Sujungus tas veiklos rūšis į vieną programą, veiklą bus galima vykdyti nuosekliau, racionaliau, paprasčiau, tikslingiau, tačiau taip pat išlaikant tęstinumą, kuris svarbus tos veiklos veiksmingumui.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, mokslo darbuotojų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Ši veikla nukreipta į ateitį, ją vykdant užtikrinamas ilgalaikis įgūdžių ugdymas, daug dėmesio skiriama būsimai mokslo, technologijų, tyrėjų ir inovacijų kartai, garantuojama parama būsimiems talentams visoje Sąjungoje ir asocijuotosiose šalyse, taip pat pasaulyje. Atsižvelgiant į mokslinį veiklos pobūdį ir tai, kad jos finansavimas iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir orientuotas į tyrėjus, Europos mokslo bendruomenei teks svarbus vaidmuo pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis pagal programą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų novatoriškoms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis. Į ją įtraukti trys konkretūs tikslai:

Šia dalimi siekiama paspartinti technologijų ir inovacijų plėtrą, kuriomis turi būti grindžiamas ateities verslas ir kurios padėtų inovacinėms Europos MVĮ išsiplėsti ir tapti pasaulinėmis pirmaujančiomis bendrovėmis, taip pat kurios padėtų pasinaudoti naujoviškoms MVĮ teikiamomis plėtros galimybėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas „inovacijų vartojimui“, t. y. viešųjų tyrimų centrų žinių ir technologijų perdavimui įmonėms, taip pat jų perdavimui tarp įmonių. Šią dalį sudaro trys konkretūs tikslai:

a) Įgyvendinant tikslą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas užtikrinama speciali parama IRT moksliniams tyrimams, plėtrai ir demonstracinei veiklai, nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagos, biotechnologijai, pažangiajai gamybai ir apdirbimui bei kosmosui. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir jungimui.

a) Įgyvendinant tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ užtikrinama speciali parama moksliniams tyrimams, standartizavimui, sertifikavimui, plėtrai ir demonstracinei didelio poveikio technologijų veiklai, pvz., IRT, nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijų, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso technologijų srityse. Daugiausia dėmesio skiriama skirtingų technologijų sąveikai ir konvergencijai bei jų santykiui su visuomenės uždaviniais. Visose šiose srityse turi būti tinkamai atsižvelgiama į vartotojų poreikius.

b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens rizikos kapitalas.

b) Įgyvendinant tikslą Prieiga prie rizikos kapitalo siekiama pašalinti paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo priemonių trūkumą su moksliniais tyrimais ir plėtra bei inovacijomis susijusioms bendrovėms ir projektams visais plėtros etapais. Įgyvendinant šį tikslą, kartu taikant Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programoje numatytą nuosavo kapitalo priemonę, plėtojamas Sąjungos lygmens ankstyvosios stadijos finansavimas ir rizikos kapitalas.

c) Įgyvendinant tikslą Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinamas bet kokios formos inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, visų pirma tose įmonėse, kurios turi galimybių plėstis ir tapti tarptautinėmis bendrovėmis – veikti bendrojoje rinkoje ir kitose rinkose.

c) Įgyvendinant tikslą „Inovacijų diegimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ teikiama MVĮ specialiai pritaikyta parama bet kokios formos inovacijų diegimui MVĮ, pasitelkiant specializuotų ir pritaikytų programų ir priemonių rinkinį, įskaitant: galimybę gauti pradinį finansavimą, dotacijas, galimybę gauti nuosavo kapitalo ir paskolų finansavimą, kuravimo ir įgūdžių lavinimo paslaugas, prieigą prie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinklų ir grupių.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Formuojant konkrečių tikslų „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi paklausa, „iš apačios į viršų“ pagrįstos logikos ir atsisakoma iš anksto apibrėžtų prioritetų. Pastarieji papildomi naudojant finansines priemones ir specialią MVĮ priemonę bei laikantis su politika susijusios logikos ir atsižvelgiant į konkretų tikslą, kuris įtrauktas į dalį „Visuomenės uždaviniai“ ir konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Vykdant veiklą turi būti laikomasi verslo principais grindžiamos darbotvarkės. Įgyvendinant „Prieigos prie rizikos kapitalo“ ir „Inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse“ biudžetą bus laikomasi pirmiausia paklausa, „iš apačios į viršų“ principu pagrįstos logikos. MVĮ priemonė įgyvendinama teminių prioritetų srityse nustatytose prioritetuose „Visuomenės uždaviniai“ ir „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“. Pastaruosius papildyti pagal principą „iš viršaus į apačią“ galima naudojant MVĮ priemonę kaip dalį ikikomercinių viešųjų pirkimų ar inovatyvių viešųjų pirkimų veiklos, jei galima įrodyti, kad valstybėse narėse reikia sutelkti perkančiąsias organizacijas Sąjungos lygiu.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu laikomasi integruoto požiūrio, todėl iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, maždaug 15 % gali būti paskirta MVĮ.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ MVĮ dalyvavimo atžvilgiu bus laikomasi integruoto požiūrio, atsižvelgiant į MVĮ poreikius žinių ir technologijų perdavimo srityje. Iš bendrų sujungtų biudžetų, skirtų visiems konkretiems „Visuomenės uždavinių“ tikslams ir konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“, daugiau kaip 20 proc. paramos turėtų būti skiriama MVĮ.

Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

Įgyvendinant konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ laikomasi technologijomis grindžiamo požiūrio, kad būtų kuriamos didelio poveikio technologijos, pritaikytos naudoti įvairiose srityse, pramonės sektoriuose ir tinkamos teikiant paslaugas. Šių technologijų taikymas siekiant spręsti visuomenės uždavinius remiamas taip pat pagal dalį „Visuomenės uždaviniai“.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

Įgyvendinant šią dalį tiesiogiai diegiami strategijoje „Europa 2020“ nustatyti politikos prioritetai ir sprendžiami visuomenės uždaviniai, taip pat siekiama skatinti, kad būtų užtikrinta kritinė mokslinių tyrimų ir inovacijų masė, būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Finansavimas visų pirma skiriamas šiems konkretiems tikslams:

a) sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

a) Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė;

b) maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika;

b) maisto kokybės, saugos ir tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioprocesais pagrįsta pramonė;

c) saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

c) saugi, švari ir efektyviai naudojama energija;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos;

d) išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos ir judumas;

e) kova su klimato kaita, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavų tiekimas;

e) veiksmai klimato kaitos srityje, aplinka, efektyvus išteklių naudojimas ir tausus žaliavų naudojimas;

f) integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė.

f) Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė;

fa) saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės apsauga ir saugumas.

Finansavimas taip pat skiriamas ir kompleksiniam uždaviniui: Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas ir mokslo disciplinas, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, pirmenybę teikiant naujai su inovacija susijusiai veiklai, pvz., bandymui, demonstravimui, bandymo įrenginiams, paramai viešiesiems pirkimams, kūrimui, į galutinį vartotoją orientuotoms inovacijoms, socialinėms inovacijoms ir jų pateikimui rinkai.

Vykdant bet kokią veiklą laikomasi uždaviniais grindžiamo požiūrio, pagal kurį fundamentiniai mokslai, taikomieji moksliniai tyrimai, žinių perdavimas ir inovacijos yra vienodai svarbios ir tarpusavyje susijusios sudėtinės dalys, dėmesys kreipiamas į politikos prioritetus, iš anksto aiškiai nepasirenkamos plėtotinos technologijos ar sprendimai. Netechnologinėms, organizacinėms sistemų inovacijoms ir viešojo sektoriaus inovacijoms skiriama daugiau dėmesio, nei technologiniams sprendimams. Pirmiausiai dėmesys skiriamas siekiui skirtingose srityse sutelkti kritinę išteklių ir žinių masę, naudoti technologijas, mokslo disciplinas ir mokslinių tyrimų infrastruktūras, kad būtų sprendžiami uždaviniai. Veikla aprėpia visą fundamentinių mokslinių tyrimų ir pateikimo rinkai ciklą, įskaitant su inovacija susijusią veiklą, pvz., bandymą, demonstravimą, bandymo įrenginius, paramą viešiesiems pirkimams, kūrimą, į galutinį vartotoją orientuotas inovacijas, socialines inovacijas ir žinių perdavimą bei inovacijų pateikimą rinkai, įskaitant standartizavimą visais etapais. Tam, kad būtų pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslai, bus būtina į bendradarbiavimo projektus įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų – nuo mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių iki viešojo ir privačiojo sektorių naudotojų.

Siekiant nenukrypti nuo programos tikslų, reikia suderintomis pastangomis parengti strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planą. Koordinuotais veiksmais galima sumažinti veiklos susiskaidymą ir pagerinti visos mokslinių tyrimų bendruomenės, susijusios su kiekvienu uždaviniu, galimybes naudotis technologiniais ir infrastruktūros ištekliais.

Strateginiais veiksmais ir vykdant mokslinį valdymą galima užtikrinti išankstinį specialistų indėlį į politiką, padidinti inovacijų pažangą ir konkurencingumą, suvokiant inovacijų ciklo sudėtingumą, ir paskatinti, kad dalyvautų daugiau tyrėjų iš užsienio.

Remdamasi poreikiu ir paklausa, strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos koordinavimo principus pagal kiekvieną uždavinį gali nustatyti iš mokslo, pramonės, galutinių naudotojų, bendruomenių ir pilietinės visuomenės nepriklausomų aukšto lygio ekspertų, atrinktų taikant atvirą, skaidrią ir konkurencingą procedūrą, sudarytos strateginės mokslinės grupės, kurios padės parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, remiantis geriausia lyderystės praktika, ir suteiks paskatas ir priemones, reikalingas didesnio masto sinergijai paskatinti. Šių grupių vaidmuo turėtų būti teikti nuolatines strategines konsultacijas dėl vykdomų ir planuojamų programos „Horizontas 2020“ ir su ja susijusių Sąjungos politikos sričių veiksmų.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis. Be to, tarptautiniam bendradarbiavimui skirta kompleksinė parama teikiama pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“.

Socialiniai mokslai ir humanitariniai mokslai turi būti horizontalaus pobūdžio ir neatskiriama veiklos, kuria siekiama spręsti visus iškilusius uždavinius, dalis. Jiems turi būti atstovaujama programų komitetuose ir ekspertų grupėse, atsakinguose už visų sričių projektų ir programų vertinimą, ir rengiant į socialinius mokslus orientuotus kvietimus. Be to, šių disciplinų plėtra turi būti remiama pagal konkretų tikslą „Europos supratimas kintančiame pasaulyje – įtrauki, inovacijas diegianti ir mąstanti visuomenė“. Teikiant paramą daugiausia dėmesio taip pat bus skiriama siekiant parengti patikimą politikos vykdymo tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais faktinių duomenų bazę. Daugelis iškilusių uždavinių yra pasaulinio pobūdžio, todėl strateginis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turi būti neatskiriama pastangų sprendžiant kiekvieną uždavinį dalis, ypatingą dėmesį atkreipiant į paramą pasauliniams veiksmams, kuriems reikia svaraus Europos dalyvavimo ir kuriuose Europa galėtų užimti pirmaujančią padėtį.

Konkretus tikslas „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“ taip pat apima veiklą, kuria siekiama panaikinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskirtį, o šiuo tikslu taikomos specialios priemonės, kurias diegiant pažanga užtikrinama mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose.

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

Jungtinio tyrimų centro veikla glaudžiai susijusi su programa „Horizontas 2020“ siekiant užtikrinti veiksmingą, įrodymais grindžiamą paramą įvairių sričių Sąjungos politikai. Ši veikla vykdoma atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir ją papildo ateičiai skirta veikla.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi ne tik žinių ir inovacijų bendrijose, bet ir pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

EIT atlieka pagrindinį vaidmenį sutelkdamas pažangius mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas ir tokiu būdu integruodamas žinių trikampį. EIT pirmiausia tai daro per žinių ir inovacijų bendrijas. Be to, jis užtikrina, kad patirtimi būtų dalinamasi tarp žinių ir inovacijų bendrijų ir už jų ribų, pasitelkiant tikslingas sklaidos ir keitimosi žiniomis priemones, taip skatinant greitesnį inovacijų modelių panaudojimą Sąjungoje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

1. Europos mokslinių tyrimų taryba

1.1 Konkretus tikslas

1.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Konkretus tikslas yra padidinti Europos mokslinių tyrimų pažangumą, dinamiškumą ir kūrybingumą.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas. Tam reikės daug didesnių mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Europos lygmeniu nustatytas siekis pereiti prie naujo ekonomikos modelio, pagrįsto pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Tokiai transformacijai reikės ne tik patobulinti atskiras esamas technologijas ir pagerinti žinias. Tam reikės daug didesnių fundamentiniais mokslais ir mokslinėmis inovacijomis pagrįstų galimybių, kurias skatina visiškai naujos žinios. Jos leistų Europai pirmauti, inicijuojant mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčius, kurie nulemtų našumo augimą, konkurencingumą, turto ir socialinę pažangą. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai kyla viešojo sektoriaus pagrindu prieš padedant pamatus visiškai naujoms pramonės šakoms ir sektoriams.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Pasaulinio masto inovacijos yra glaudžiai susijusios su pažangiu mokslu. Europa, kažkada buvusi neginčijama lyderė, dabar atsilieka rungtynėse dėl geriausios kokybės mokslo ir, atsižvelgiant į didžiausius po karo įvykusius technologinius proveržius, atlieka antraeilį vaidmenį, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Nors Sąjungoje vis dar yra išleidžiama daugiausia mokslinių leidinių pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose publikuojama dvigubai daugiau įtakingų žurnalų (šie patenka į dažniausiai cituojamųjų 1 proc.). Be to, tarptautinis universitetų reitingas parodo, kad JAV universitetai užima pirmąsias vietas. 70 proc. pasaulio Nobelio prizo laimėtojų yra iš JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus mokslo darbuotojų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną mokslo darbuotoją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems mokslininkams tyrėjams. Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus mokslo darbuotojai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Vienas iš iššūkio aspektų yra tai, kad nors Europa ir JAV investuoja panašias pinigų sumas į savo viešojo sektoriaus mokslines bazes, Sąjungoje esama beveik tris kartus daugiau viešojo sektoriaus tyrėjų, o tai reiškia, kad daug mažiau investuojama į vieną tyrėją. Be to, JAV finansavimas siejamas su didesne atranka, skiriant išteklius geriausiems tyrėjams. Tai paaiškina, kodėl Sąjungos viešojo sektoriaus tyrėjai yra vidutiniškai mažiau našūs, ir kartu paėmus daro mažesnę mokslinę įtaką, nei jų daug mažesnis kolegų skaičius JAV.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo sektoriaus sąlygos geriausiems mokslo darbuotojams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems mokslo darbuotojams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos mokslo darbuotojų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur.

Kitas svarbus iššūkio apsektas yra tai, kad daugelio Europos valstybių viešojo ir privačiojo sektorių sąlygos geriausiems tyrėjams vis dar nėra pakankamai patrauklios. Jauniems talentingiems tyrėjams gali prireikti daugelio metų, kol jie tampa nepriklausomais mokslininkais. Todėl Europos mokslinių tyrimų potencialas labai švaistomas: atidedamas naujos tyrėjų kartos iškilimas – tokios, kuri galėtų pasiūlyti naujas idėjas ir energiją, o pažangiausi mokslo darbuotojai yra priversti ieškoti geresnių karjeros galimybių kitur. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokslininkėms, kurios sudaro tik 18 proc. A lygio tyrėjų, palyginti su 27  proc. JAV, nors 60 proc. Europos universitetų absolventų yra moterys.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam mokslo darbuotojui ir geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius mokslo darbuotojus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

Be to, dėl šių veiksnių Europa tampa palyginti nepatrauklia pasaulinėje konkurencijoje dėl mokslinių talentų. JAV sistemos gebėjimas pasiūlyti daugiau išteklių vienam tyrėjui, geresnis tarpsektorinis judumas ir ryšiai su privačiuoju sektoriumi bei geresnės karjeros perspektyvos paaiškina, kodėl JAV toliau pritraukia geriausius tyrėjus iš viso pasaulio, įskaitant dešimtis tūkstančių asmenų iš Sąjungos.

1.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems mokslo darbuotojams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

EMTT sukurta siekiant suteikti Europos geriausiems tyrėjams (tiek moterims, tiek vyrams) reikiamus išteklius, be kurių jie negalėtų konkuruoti pasauliniu lygmeniu – finansuoti individualias grupes, kurios konkuruoja visos Europos mastu. Ji veikia autonomiškai, kaip nepriklausoma mokslinių tyrimų taryba, kurią sudaro aukščiausios reputacijos bei kompetencijos mokslininkai, inžinieriai, ir mokslo specialistai, įvairių amžiaus grupių moterys ir vyrai. EMTT nustato bendrąją mokslinę strategiją ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuojamų mokslinių tyrimų rūšių. Tokios yra jos pagrindinės ypatybės, kurios užtikrina EMTT mokslinės programos veiksmingumą, jos veiklos ir tarpusavio peržiūros proceso kokybę, taip pat jos patikimumą mokslo bendruomenėje.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi mokslo darbuotojai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Kaip visoje Europoje veikianti konkurencinga įstaiga, EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, nei tai būtų įmanoma pagal nacionalinę sistemą. Geriausi tyrėjai ir puikiausios idėjos konkuruoja tarpusavyje. Pareiškėjai žino, kad jie turi pasiekti aukščiausių rezultatų, o atlygis yra lankstus finansavimas vienodomis konkurencijos sąlygomis, nepriklausomai nuo vietos lygmeniu egzistuojančių kliūčių ar nacionalinio finansavimo galimybių.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Šis puikių individualių mokslininkų ir naujoviškų idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Todėl tikimasi, kad EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai turės nemažą tiesioginį poveikį pažangos pažinimo ribose atveriant kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims, kurios galiausiai gali padėti atsirasti visiškai naujoms idėjoms, skatinančioms naujoves ir verslo išradingumą bei visuomenės uždavinių sprendimą. Skiriant EMTT dotacijas daugiausia dėmesio skiriama proveržio idėjoms. Šis puikių individualių mokslininkų ir inovacinių idėjų sutelkimas yra susijęs su kiekvienu inovacijų grandinės etapu.

Be tiesiogiai finansuojamų mokslo darbuotojų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir mokslo darbuotojų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems mokslo darbuotojams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

Be tiesiogiai finansuojamų tyrėjų ir projektų, EMTT turi reikšmingą struktūrinį poveikį, nes sukuriamas galingas postūmį siekti bendros Europos mokslinių tyrimų sistemos kaip visumos kokybės. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas aiškus ir įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, pagerinti jų padėtį ir padidinti patrauklumą pasauliniu mastu. EMTT dotacijų gavėjo prestižas ir atitinkamas „pažangumo antspaudas“ didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų siūlant patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams. Be to, nacionalinių sistemų ir individualių tyrimo institucijų gebėjimas patraukti ir išlaikyti sėkmingus EMTT dotacijų laimėtojus įtvirtina kriterijų, kuris leidžia joms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir atitinkamai pakeisti savo politiką ir praktiką. Taigi EMTT finansavimas yra pagalbinis ir papildo Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu dedamas pastangas, siekiant reformuoti, sukurti didesnes galimybes ir atskleisti visą Europos mokslinių tyrimų sistemos potencialą ir patrauklumą.

1.3 Veiklos apmatai

1.3 Bendrosios veiklos kryptys

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT pagrindinė veikla – teikti patrauklų ilgalaikį finansavimą, siekiant paremti pažangiausius tyrėjus ir jų mokslinių tyrimų grupes, kad šie galėtų vykdyti proveržį skatinančius, aukšto pelningumo ir aukšto rizikingumo mokslinius tyrimus.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies mokslininkų, dirbančių Europoje, grupėms. Galiausiai, EMTT turi siekti skatinti sveiką konkurenciją Europoje.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Pažangioji mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia „iš apačios į viršų“ principu be iš anksto nustatytų prioritetų. EMTT išmokas galima teikti individualioms bet kokio amžiaus ir bet kokios pasaulio šalies tyrėjų, dirbančių Europoje, grupėms. EMTT siekia skatinti sveiką konkurenciją Europoje ir sieks, kad vykdant vertinimo procedūras būtų tinkamai sprendžiama nesąmoningo lyčių diskriminavimo problema.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems mokslo darbuootjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą.

EMTT turi skirti ypatingą dėmesį paramai pažangiems pradedantiems tyrėjams, siekiant palengvinti perėjimą prie nepriklausomų mokslinių tyrimų, teikiant tinkamą paramą kritiniame etape, kai jie buria ir tvarko savo mokslinių tyrimų grupę ar programą. Taip pat gali būti remiamas tyrėjų grįžimas ir reintegracija pasibaigus EMTT finansavimo laikotarpiui, visų pirma taip pat vykdant programą „Europos mokslinių tyrimų katedros“.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

EMTT taip pat esant poreikiui teikia paramą naujiems darbo metodams akademinėje bendruomenėje – tokiems, kurie galėtų nulemti proveržio rezultatus ir palengvintų komercinių ir socialinių inovacijų potencialo tyrinėjimą jos finansuojamų mokslinių tyrimų srityse.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi mokslo darbuotojai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius ir naujoviškų technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti pastebimo jos finansuojamų pažangiausių mokslo darbuotojų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius mokslo darbuotojus, pagerėjimo.

Todėl iki 2020 m. EMTT turi siekti tokių rezultatų: geriausi tyrėjai dalyvaus EMTT konkursuose; EMTT finansavimas tiesiogiai paskatins aukščiausios kokybės mokslinius leidinius, tyrimų rezultatus, turinčius didelį visuomeninį ir ekonominį poveikį, ir inovacinių technologijų bei idėjų pateikimą rinkai ir pritaikymą; be to, EMTT labai prisidės prie to, kad Europoje būtų sukurta patrauklesnė erdvė geriausiems pasaulio mokslininkams. Visų pirma, EMTT turi siekti: juntamo Sąjungos dalies padidėjimo tarp pasaulio dažniausiai cituojamų 1 proc. leidinių. Be to, EMTT turi siekti jos finansuojamų pažangiausių tyrėjų ne iš Europos, kuriuos ji remia, skaičiaus išaugimo, taip pat pažangių tyrėjų moterų skaičiaus padidėjimo, ir konkretaus institucinės praktikos ir nacionalinės politikos, skirtų remti geriausius tyrėjus, pagerėjimo. EMTT dalijasi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis, kad paskatintų remti pažangius tyrėjus. Be to, siekiant pritraukti pažangiausius tyrėjus, EMTT turi toliau didinti savo programų matomumą.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, pagrįstą skaidriu, sąžiningu ir nešališku, pasiūlymų tvarkymu, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią mokslinę kompetenciją, ir atrasti talentus, nepaisant mokslo darbuotojo lyties, pilietybės ar amžiaus. Galiausiai, EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus.

EMTT mokslinė taryba toliau nuolat stebės EMTT veiklą ir vertinimo procedūras ir svarstys, kaip geriausia pasiekti šių tikslų per finansavimo schemas, kuriose pabrėžiamas efektyvumas, aiškumas, stabilumas ir paprastumas, tiek paraiškų gavėjams, tiek vykdant ir valdant šias schemas, ir jei to reikia, tenkinant iškylančius poreikius. Ji sieks išlaikyti ir toliau tobulinti EMTT pasaulinio lygmens tarpusavio peržiūros sistemą, užtikrinančią skaidrų, sąžiningą ir nešališką pasiūlymų vertinimą, kad galėtų nustatyti proveržį lemiančią pažangiąją mokslinę kompetenciją, proveržio idėjas ir atrasti talentus, nepaisant tyrėjo lyties, pilietybės, įstaigos, kurioje jis dirba, ar amžiaus. EMTT toliau sieks vykdyti savo strateginę analizę, kad galėtų pasiruošti paramai ir plėtoti savo veiklą, išlaikyti artimus santykius su akademine bendruomene, ir kitais suinteresuotais asmenimis, ir atrasti kaip jos veikla galėtų papildyti atliktus skirtingų lygmenų mokslinius tyrimus, vengiant dubliavimosi su kita mokslinių tyrimų veikla.

EMTT užtikrina, kad pranešimai apie jos veiklą ir rezultatus mokslo bendruomenei ir plačiajai visuomenei būtų skaidrūs, ir nuolatos atnaujina iš finansuojamų projektų gaunamus duomenis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ateities ir kuriamos technologijos (angl. FET, Future and Emerging technolgoies)

2. Ateities ir besiformuojančios mokslo šakos bei technologijos (angl. FEST, Future and Emerging Sciences and Technologies)

Konkretus tikslas yra skatinti visiškai naujas technologijas remiantis mokslo pamatais tyrinėjant naujas ir labai rizikingas idėjas. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir skirtingas disciplinas apimantiems moksliniams tyrimams ir priimant naujas mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes.

Konkretus tikslas yra skatinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, įskaitant visiškai naujas technologijas ir labai rizikingas idėjas, kurie gali Europos mokslui ir technologijoms atverti naujas erdves. Teikiant lanksčią paramą skirtingo masto į tikslus orientuotiems ir tarpdalykiams moksliniams tyrimams ir priimant inovacines mokslinių tyrimų praktikos kryptis siekiama nustatyti ir išnaudoti ilgalaikę naudą piliečiams, ekonomikai ir visuomenei teikiančias galimybes. Todėl pažangiosios specializacijos platformoms tenka pagrindinis vaidmuo, ypač kūrimo ir tinklų sudarymo, keitimosi informacija, partnerystės projektų ir paramos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai srityse.

Pagal programą FEST bus propaguojamas pažangumas – bus vykdomi bendri projektai, skirti mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, susijusiems su ateities ir besiformuojančių mokslo šakų bei technologijų galimybėmis. Programa FEST aprėpia visus bendrus mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus (nuo fundamentinių mažai tirtų mokslo sričių iki technologinių mažai tirtų sričių pokyčių) ir pagal ją skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas nuo labai ankstyvų mokslinio tyrimo etapų ir vėlesniuose etapuose – FEST sukurs Sąjungos pridėtinę vertę vykdant šiuolaikinius mokslinius tyrimus mažai tirtose srityse ir padės sukurti bendrą pažangių mokslinių tyrimų kritinę masę visoje Europoje.

Įgyvendinant FET tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadisciplininio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Įgyvendinant FEST tikslą remiami moksliniai tyrimai, kurie analizuoja daugiau nei tas, kas žinoma, priimtina ir plačiai pripažinta, ir skatina naujovišką, aiškia ateities vizija pasižymintį mąstymą, siekiant atverti pažangius kelius galingų naujų technologijų link, kurių dalis galėtų išsivystyti į ateinančių dešimtmečių pirmaujančias technologines ir intelektualines paradigmas. Be to, skatinamos pastangos ieškoti smulkių mokslinių tyrimų galimybių visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant naujas temas ir dideles mokslines ir technologines problemas, kurioms spręsti reikia bendradarbiavimo programų Europoje ir už jos ribų. Šio požiūrio pagrindas yra pažangumas, ir jis juo siekiama ištirti ateities technologijų idėjas prieš jų konkuravimą, sudaryti visuomenei sąlygas gauti naudos iš daugiadalykio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, kuris turi būti skatinamas Europos mastu kuriant ryšį tarp mokslu grindžiamų mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, pagrįstų visuomenės tikslais ir uždaviniais ar pramonės konkurencingumu.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Radikalūs transformacinio poveikio pasikeitimai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, chemija, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik kompetencijos mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Radikalūs transformacinio poveikio proveržiai vis dažniau yra susiję su intensyviu tarpdalykiniu bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje (pavyzdžiui, informacija ir komunikacija, biologija, bioinžinerija ir robotika, chemija, fizika, matematika, medicininis modeliavimas, žemės sistemų mokslai, medžiagų tyrimai, neurologija ir kognityvistika, socialiniai mokslai ar ekonomika), ir taip pat meno ir humanitarinių mokslų srityje. Tam reikia ne tik pažangumo mokslo ir technologijų srityje, bet ir naujo požiūrio ir naujų labai įvairių ryšių tarp suinteresuotų moksliniais tyrimais asmenų.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti atsirandančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sąveika ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

Nors kaip kurios idėjos gali būti vystomos smulkiu mastu, kitos gali kelti tiek problemų, kad joms spręsti reikia sujungtų ir ilgalaikių pastangų. Stipriausios ekonomikos pasaulio šalys tai pripažino, ir pasaulinė konkurencija didėja, siekiant nustatyti ir plėtoti besiformuojančias technologines galimybes dar netyrinėtose srityse, o tai gali padaryti didelį poveikį inovacijoms ir suteikti daug naudos visuomenei. Veiksmingumo tikslais šios veiklos rūšys turi būti profesionaliai valdomos ir greitai išplėtotos dideliu mastu, sujungiant programas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, siekiant bendrų tikslų tam, kad būtų sukurta kritinė masė, skatinama sinergija ir būtų pasiekti optimaliausi pelningumo rezultatai.

FET programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir tarpusavyje sąveikauja. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus mokslo darbuotojus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus mokslo darbuotojus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

FEST programa turi būti imtasi įvairių mokslinių inovacijų: „iš apačios į viršų“, nedidelių, ankstyvo etapo, vos užsimezgusių ir trapių idėjų tyrinėjimus, siekiant kurti naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenes transformatyvių besiformuojančių mokslinių tyrimų srityse ir didelių bei bendrų mokslinių tyrimų iniciatyvų, sukurtų pagal mokslinių tyrimų darbotvarkę, kuria siekiama didelių užmojų ir aiškia vizija pagrįstų tikslų. Kiekvienas iš šių trijų veiklos lygių turi savo konkrečią vertę ir kartu vienas kitą papildo ir kuria sinergiją. Pavyzdžiui, nedidelio masto tyrinėjimai gali atskleisti poreikius kurti naujas temas, o tai gali paskatinti didelio masto veiksmų planais pagrįstą veiklą. Jie apima daug įvairių moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų (įskaitant jaunus tyrėjus ir moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaujančias MVĮ ir suinteresuotųjų asmenų bendruomenes (pilietinę visuomenę, politikos formuotojus, pramonės atstovus ir viešojo sektoriaus tyrėjus)), kurie rengia, brandina ir įvairina mokslinių tyrimų darbotvarkes.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kadangi FET programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Kadangi FEST programa siekiama aiškios vizijos, transformacijos ir netradiciškumo, jos veikla pagrįsta skirtinga logika – nuo visiškai atviros iki įvairaus temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo.

Ši veikla turi suteikti aiškesnę formą įvairioms veiklos vykdymo priežastims, tinkamu mastu nustatant ilgalaikės naudos piliečiams, ekonomikai ir visuomenei galimybes ir jomis naudojantis:

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FET Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

a) Skatindama naujas idėjas (programa „FEST Open“), FET programa padeda remti mokslo ir technologijų tyrimus, kuriais siekiama ištirti naujus pagrindus visiškai naujoms būsimoms technologijoms, metant iššūkį dabartinėms paradigmoms ir nuklystant į nežinomas sritis. Principu „Iš apačios į viršų“ pagrįsta atrankos procedūra yra atvira visoms mokslinių tyrimų idėjoms ir apima įvairų tikslinių projektų portfelį. Bus labai svarbu iš anksto nustatyti naujas sritis, pokyčius ir tendencijas, taip pat pritraukti naujų asmenų, turinčių didelį potencialą tyrimų ir inovacijų srityje.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa „FET Proactive“) ABT apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

b) Padėdama plėtoti naujai besiformuojančias temas ir bendruomenes (programa „FEST Proactive“) FEST, glaudžiai tai siejant su visuomenės problemų ir pramonės technologijų temomis, apima nemažai daug žadančių bandomųjų mokslinių tyrimų temų ir gali sukurti kritinę susijusių projektų masę, kurie kartu sudaro plačią ir įvairią temų tyrimo bazę ir kuria Europos žinių fondą.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdisciplinines mokslo ir technologijų problemas (programa „FET Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos ir nacionalines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

c) Padėdama spręsti dideles tarpdalykines mokslo ir technologijų problemas (programa „FEST Flagships“) FET palaiko didelių užmojų mokslinius tyrimus, kuriais siekiama mokslinio ir technologinio proveržio. Tokia veikla bus vykdoma derinant Europos, nacionalines ir regionines darbotvarkes. Mokslinės konsultacijos turėtų tapti stipriu ir plačiu pagrindu ateities technologinėms inovacijoms ir ekonominiam jų panaudojimui daugelyje sričių, taip pat naujai naudai visuomenei.

Kiekvienai veiklai reikia apibrėžti atitinkamą atvirumo ir skirtingų temų, bendruomenių ir finansavimo struktūrizavimo lygmenų derinį, kad būtų galima optimaliai siekti nustatytų tikslų.

Daugiau kaip pusė FEST išteklių bus skirti bendriems pagal principą „iš apačios į viršų“ atliekamiems mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams visose srityse.

Atliekant FEST projektų vertinimą bus laikomasi itin griežtų kriterijų, taikytinų mokslinei ir technologinei pažangai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. „Marie Curie“ veiksmai

3. Programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“

3.1. Konkretus tikslas

3.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos intelektualinio kapitalo panaudojimą, siekiant sukurti naujus įgūdžius bei inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Konkretus tikslas yra užtikrinti optimalią plėtrą ir dinamišką Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, siekiant sukurti ir perduoti naujus įgūdžius bei sukurti naujas žinias ir inovacijas ir taip visiškai išnaudoti Europos potencialą visuose sektoriuose ir regionuose.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi mokslo darbuotojai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Aukštą kvalifikaciją turintys, dinamiški ir kūrybingi tyrėjai yra svarbiausi kuriant aukščiausios kokybės mokslą ir produktyviausias moksliniais tyrimais paremtas inovacijas.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius mokslo darbuotojų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Nors Europoje yra didelė ir įvairi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, veikiančių mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, bazė, ją nuolat reikia papildyti, gerinti ir pritaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos poreikių. Šiandien tik 46 proc. šių žmonių dirba verslo sektoriuje, t. y. daug mažiau palyginti su Europos pagrindiniais ekonominiais konkurentais, pvz. Kinija (69 proc.), Japonija (73 proc.) ir Jungtinės Valstijos (80 proc.). Be to, dėl demografinių veiksnių neproporcingas skaičius tyrėjų per artimiausius penkerius metus pasieks pensinį amžių. Kartu su aukštos kokybės mokslinių tyrimų darbo vietų poreikiu, kadangi Europos ekonomikos mokslinių tyrimų intensyvumas didėja, tai bus viena iš didžiausių problemų, su kuria susidurs mūsų Europos edukacinės, mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos ateityje.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais mokslo darbuotojų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Europa turi išplėtoti pažangias, naujoviškas mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti mokslo darbuotojams naujoviškus įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių mokslo darbuotojų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Būtina reforma turi prasidėti pirmaisiais tyrėjų karjerų etapais, jų doktorantūros studijų ar analogiškų antrosios pakopos studijų metu. Ypatingą dėmesį reikia skirti kuravimo sistemoms, kuriomis skatinamas žinių, patirties ir kontaktų perdavimas. Europa turi išplėtoti pažangias, inovacines mokymo schemas, kurios būtų suderintos su labai konkurencingais ir ateityje vis labiau tarpdalykiniais mokslinių tyrimų ir inovacijų reikalavimais. Verslo, įskaitant MVĮ ir kitus socialinių ekonominių veikėjų, stiprus įsitraukimas bus būtinas, siekiant suteikti tyrėjams kompleksinius inovacinius ir verslo įgūdžius, reikalingus ateities darbo vietose, ir juos skatinti apsvarstyti karjeros pramonėje ar inovatyviausiose įmonėse galimybes. Tai taip pat bus svarbu paskatinti šių tyrėjų judumą, nes kol kas jis išlieka kuklus: 2008 m. tik 7 proc. Europos doktorantų mokėsi kitoje valstybėje narėje, o tikslas yra pasiekti 20 proc. iki 2030 m.

Padidinus tyrėjų judumą ir tyrėjų iš kitų valstybių narių pritraukiančių įstaigų išteklius, pažangumo centrai bus skatinami visoje Sąjungoje.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam mokslo darbuotojo karjerų etapui. Labai svarbu padidinti mokslo darbuotojų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis novatoriškos ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Ši reforma turi būti taikoma kiekvienam tyrėjo karjeros etapui. Labai svarbu padidinti tyrėjų judumą visais lygiais, įskaitant karjeros vidurio judumą, ne tik tarp skirtingų valstybių, bet taip pat tarp privataus ir viešojo sektoriaus. Tai sukuria stiprų postūmį mokytis ir ugdyti naujus įgūdžius. Tai taip pat yra pagrindinis veiksnys bendradarbiaujant su mokslininkais, mokslinių tyrimų centrais ir šalių pramonės šakomis. Žmogiškasis veiksnys yra tvaraus bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinis inovacinės ir kūrybingos Europos, galinčios įveikti iškylančius sunkumus, veiksnys ir atlieka esminį vaidmenį, kovojant su nacionalinės politikos fragmentacija. Prieiga prie tyrimų rezultatų, bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis per individualų judumą visais karjeros etapais, ir keičiantis aukštos kvalifikacijos darbuotojais, yra esminis Europai siekiant sumažinti vidaus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų skirtumus, grįžti prie tvaraus augimo ir spręsti visuomenės uždavinius.

Atsižvelgiant į tai, pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat turėtų būti skatinamas Europos tyrėjų bendradarbiavimas, įdiegiant „mokslinių tyrimų talonų“ sistemą, pagal kurią būtų skiriama lėšų moksliniams tyrimams, kuriuos vykdo tyrėjai, keliaujantys iš vieno universiteto į kitą visose valstybėse narėse, padedant pažangumo centrams, nepriklausomiems universitetams ir padidinant tyrėjų judumą.

Vykdant judumo programas bus užtikrinamos veiksmingos vyrų ir moterų lygios galimybės ir į jas bus įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos moterų tyrėjų judumo kliūtims pašalinti.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti mokslo darbuotojų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Jei Europa siekia prilygti savo konkurentams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, reikia paskatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų pradėti tyrėjų karjerą ir sukurti labai palankias sąlygas ir aplinką moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Talentingiausi asmenys iš Europos ir kitur turėtų matyti Europą kaip žinomą vietą, kurioje galima dirbti. Lyčių lygybės, aukštos kokybės ir patikimo užimtumo ir darbo sąlygos bei pripažinimas yra esminiai aspektai, kurių turi būti nuosekliai siekiama visoje Europoje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

3.2 Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei mokslo darbuotojus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Vien tik Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansavimu šios problemos išspręsti negalima. Nors valstybės narės priėmė reformas, siekdamos patobulinti savo aukštojo mokslo institucijas ir modernizuoti savo mokymo sistemas, pažanga Europoje vis dar netolygi, esama didelių skirtumų tarp valstybių. Apskritai mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių Europoje iš esmės išlieka silpnokas. Tą patį galima pasakyti ir apie lyčių lygybę ir pastangas pritraukti studentus bei tyrėjus ne iš EMTE. Šiuo metu apie 20 proc. doktorantų Sąjungoje yra trečiųjų šalių piliečiai, o apie 35 proc. JAV doktorantų atvyksta iš užsienio. Norint paspartinti šį pokytį, Sąjungos lygmeniu būtina taikyti strategiją, kuri peržengia valstybių sienas. Europos Sąjungos finansavimas yra labai svarbus siekiant kurti iniciatyvas ir skatinant neišvengiamas struktūrines reformas.

Įgyvendinant Europos „Marie Curie“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti mokslo darbuotojus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti pavyzdinių centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta „Marie Curie“ veikla, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos mokslo darbuotojų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Įgyvendinant Europos programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ veiksmus padaryta didelė pažanga skatinant ne tik tarpvalstybinį, be ir tarpsektorinį judumą, atveriant kelią mokslinei karjerai Europos ir tarptautiniu mastu, suteikiant puikias užimtumo ir darbo sąlygas pagal Europos mokslininkų chartiją ir Kodeksą. Valstybės narės neturi nieko panašaus, kas galėtų prilygti pagal mastą, apimtį, finansavimą, tarptautiškumo pobūdį, kartą, ir žinių perdavimą. Buvo sustiprinti ištekliai tų institucijų, kurios pajėgios pritraukti tyrėjus tarptautiniu lygmeniu ir taip paskatinti kompetencijos centrų steigimą visoje Sąjungoje. Veiksmai buvo kaip pavyzdinis modelis su dideliu struktūriniu poveikiu, pasiektu skleidžiant gerąją patirtį nacionaliniu lygmeniu. Principas „Iš apačios į viršų“, kuriuo pagrįsta programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“, taip pat suteikė daugeliui minėtų institucijų naujos kartos tyrėjų, galinčių spręsti visuomenės uždavinius, galimybes mokytis ir tobulinti įgūdžius.

Tolesnė „Marie Curie“ veiksmų plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, „Marie Curie“ veiksmai paskatins naujų kūrybingų ir naujoviškų mokymų sukūrimą, kaip pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal novatoriškos doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

Tolesnė programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ plėtra labai paskatins Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtrą. Atsižvelgiant į visoje Europoje veikiančią konkurencingą finansavimo sistemą, programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ paskatins naujų kūrybingų ir inovacinių mokymų sukūrimą, pvz., jungtinė ar daugiakryptė doktorantūra, pramonės srities doktorantūra, įtraukiant švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių atstovus, kurie turės konkuruoti pasaulio mastu dėl aukštos kompetencijos reputacijos. Teikiant Sąjungos finansavimą geriausioms mokslinių tyrimų ir mokymo programoms pagal inovacinės doktorantūros principus Europoje, šie veiksmai taip pat skatins platesnio masto sklaidą ir susidomėjimą judant struktūriškesnio doktorantūros mokymo link.

„Marie Curie“ finansavimas taip pat bus suteikiamas patyrusių mokslo darbuotojų ir inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos pagalba „Marie Curie“ nustatys aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks mokslo darbuotojams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimas taip pat bus suteikiamas pradedančiųjų ir patyrusių tyrėjų, taip pat inžinierių laikinam judumui iš viešųjų institucijų į privatųjį sektorių ir atvirkščiai, taip skatinant ir remiant universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones bendradarbiauti Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Nusistovėjusios, skaidrios ir teisingos vertinimo sistemos padės pagal programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ nustatyti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų srities talentus tarptautiniame konkurse, kurio prestižas suteiks tyrėjams motyvaciją siekti karjeros Europoje.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi mokslo darbuotojai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. „Marie Curie“ veiksmai atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

Visuomenės uždaviniai, kuriuos nagrinės aukštos kvalifikacijos tyrėjai ir inovacijų darbuotojai, nėra tik Europos problemos. Tai yra tarptautiniai milžiniško sudėtingumo ir apimties iššūkiai. Geriausi tyrėjai Europoje ir pasaulyje turi dirbti kartu, įvairiose valstybėse, sektoriuose ir srityse. Programa „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ atliks šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį, nes bus remiami darbuotojų mainai, kurie skatins bendrą mąstymą, bus keičiamasi žiniomis tarptautiniu ir tarpsektoriniu mastu, o tai labai svarbu atviroms inovacijoms.

„Marie Curie“ veiksmų bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir privatų finansavimą, kuriant naujas programas ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ bendro finansavimo pratęsimas bus labai svarbus, siekiant padidinti Europos talentų skaičių. Kiekybinį ir struktūrinį Sąjungos veiksmų poveikį bus galima padidinti, panaudojant regioninį, nacionalinį, tarptautinį ir viešąjį bei privatųjį finansavimą, kuriant naujas programas su panašiais ir papildomais tikslais ir skatinant egzistuojančių programų tarptautinį ir tarpsektorinį mokymą, judumą ir karjeros plėtrą. Toks mechanizmas sukurs stipresnius ryšius tarp mokslinių tyrimų ir švietimo nacionaliniu lygmeniu, su tokia pat veikla Sąjungos lygmeniu.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. „Marie Curie“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins mokslo darbuotojų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Visa veikla siekiant išspręsti šią problemą prisidės diegiant Europoje visai naują požiūrį, kuris yra esminis kūrybingumui ir inovacijoms. Programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ finansavimo priemonės sustiprins išteklių telkimą Europoje ir taip pagerins tyrėjų mokymų, judumo ir karjeros plėtros koordinavimą ir valdymą. Jie prisidės siekiant politinių tikslų, nustatytų iniciatyvose „Inovacijų sąjunga,“ „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, ir bus gyvybiškai svarbūs, siekiant Europos mokslinių tyrimų erdvę paversti tikrove.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.3. Veiklos apmatai

3.3. Bendrosios veiklos kryptys

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį mokslo darbuotojų mokymą

a) Naujų įgūdžių skatinimas per aukšto lygio pirminį tyrėjų mokymą

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir novatoriškų mokslo darbuotojų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Tikslas yra išmokyti naują kartą kūrybingų ir inovacinių tyrėjų, kurie galėtų savo žinias ir idėjas paversti į produktus ir paslaugas, naudingus Sąjungai tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir novatorišką mokymą pradedantiems mokslo darbuotojams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, ar doktorantūros programas, kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems mokslo darbuotojams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Pagrindinė veikla yra teikti aukštos kokybės ir inovacinį mokymą pradedantiems tyrėjams, turintiems aukštesnį nei bakalauras laipsnio išsilavinimą, per tarpdalykinius projektus, kuravimo sistemas, skirtas žinioms ir patirčiai tarp tyrėjų perduoti, ar doktorantūros programas, kurios leidžia tyrėjams plėtoti savo mokslinių tyrimų programas ir kuriose dalyvauja universitetai, mokslinių tyrimų institucijos, verslas, MVĮ ir kiti socialiniai-ekonominiai veikėjai iš skirtingų valstybių. Tai plėtos ir pagerins karjeros galimybes jauniems aukštesnį nei bakalauro laipsnio išsilavinimą turintiems tyrėjams viešajame ir privačiajame sektoriuose.

b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

b) Pažangumo puoselėjimas, skatinant judumą tarp valstybių ir sektorių

Tikslas yra paskatinti patyrusių mokslo darbuotojų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Tikslas yra paskatinti patyrusių tyrėjų kūrybinį ir inovacijų potencialą visais karjeros lygiais kuriant judumo tarp valstybių ir tarp sektorių galimybes.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius mokslo darbuotojus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti mokslo darbuotojo karjerą po pertraukos.

Pagrindinė veikla yra skatinti patyrusius tyrėjus gerinti arba tobulinti savo įgūdžius per judumą, atveriant kelią patrauklioms karjeros galimybėms universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, MVĮ ir kitose socialinėse ekonominėse grupėse Europoje ir už jos ribų, suteikiant tyrėjams galimybę mokytis ir įgyti naujų žinių trečiosios šalies aukšto lygio mokslinių tyrimų įstaigoje ir juos priimti atgal Europoje, jei jie nuspręstų sugrįžti. Taip pat turėtų būti remiamos galimybės pratęsti tyrėjo karjerą po pertraukos. Todėl, siekiant paskatinti inovacijų kūrimą privačiajame sektoriuje, dėmesys taip pat skiriamas tarpsektoriniam judumui.

c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

c) Inovacijų skatinimas keičiantis žiniomis

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinio masto uždavinius.

Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių ir tarp sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, keičiantis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojais, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinio masto uždavinius.

Pagrindinė veikla yra skatinti trumpalaikius mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

Pagrindinė veikla yra skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbuotojų mainus, pagrįstus universitetų, mokslinių tyrimų institucijų, verslo įmonių, MVĮ ir kitų socialinių ekonominių grupių partnerystėmis Europoje ir pasaulyje. Tai apims skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

d) Struktūrinio poveikio didinimas per bendrą veiklos finansavimą

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį „Marie Curie“ veiksmų poveikį ir paskatinti aukšto lygio mokslo darbuotojų mokymą, judumą ir karjeros plėtrą nacionaliniu lygmeniu.

Siekiama panaudojant papildomas lėšas padidinti kiekybinį ir struktūrinį programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ poveikį ir skatinti mokslo pažangumą nacionaliniu lygiu rengiant tyrėjų mokymą, užtikrinant judumą ir karjeros plėtojimą.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir sudaryti sąlygas tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai egzistuojančiose programose. Tai padidins mokslo darbuotojų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pagrindinė veikla vykdoma pasitelkiant bendro finansavimo mechanizmą, siekiant skatinti regionines, nacionalines ir tarptautines organizacijas kurti naujas programas ir esamas programas pritaikyti tarptautiniam ir tarpsektoriniam mokymui, judumui ir karjerai. Tai padidins tyrėjų mokymų kokybę Europoje visais karjeros etapais, įskaitant doktorantūrą, paskatins laisvą mokslinių tyrimų darbuotojų ir mokslinių žinių judėjimą Europoje, sudarys sąlygas patrauklioms mokslinių tyrimų karjeroms: sudarys atviras įdarbinimo ir palankias darbo sąlygas, suteiks paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities bendradarbiavimui tarp universitetų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių, taip pat suteiks paramą bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Dėmesys turėtų būti skiriamas pažangumui ir lygybei.

e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

e) Konkretūs paramos ir politikos veiksmai

Tikslai yra stebėti pažangą; nustatyti „Marie Curie“ veiksmų trūkumus ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su mokslo darbuotojų judumu, įgūdžiais ir karjera, siekiant sąveikos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais mokslo darbuotojų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal konkretų tikslą „Integracinė, inovacijas diegianti ir saugi visuomenė“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti mokslo darbuotojų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su „Marie Curie“ veiksmais remiamu darbu.

Tikslai yra stebėti pažangą nustatant programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ trūkumus bei kliūtis ir padidinti jų poveikį. Šiuo atžvilgiu reikia sukurti rodiklius ir analizuoti duomenis, susijusius su tyrėjų judumu, įgūdžiais, karjera ir lyčių lygybe, siekiant sinergijos ir glaudaus bendradarbiavimo su politinės paramos veiksmais tyrėjų, jų darbdavių ir finansuotojų atžvilgiu pagal kompleksinį tikslą „Mokslas, dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas“. Šia veikla taip pat siekiama didinti informuotumą, padedant suvokti tyrėjų karjeros reikšmę ir patrauklumą, platinant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, susijusius su pagal programą „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ remiamu darbu. Į ją taip pat įtraukiamos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis karjeros perspektyvoms, įskaitant tyrėjus, padariusius karjeros pertrauką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4.1 Konkretus tikslas

4.1 Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems mokslo darbuotojams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Konkretus tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio infrastruktūra, kuri būtų prieinama visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visiškai panaudoti jų mokslinių konsultacijų ir inovacijų galimybes.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie kompiuterių, naujos medžiagos šaltinių, švarių kambarių nanotechnologijoms, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų žemės mokslams, plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra lemiamas Europos konkurencingumo veiksnys įvairiose mokslo srityse ir pagrindinis dalykas mokslu grįstoms inovacijoms. Moksliniai tyrimai daugelyje sričių yra neįmanomi, neturint prieigos prie superkompiuterių, analitinės įrangos, naujos medžiagos šaltinių, švariųjų patalpų ir pažangių matavimo prietaisų nanotechnologijoms, specialiai įrengtų biologijos ir medicinos tyrimų laboratorijų, genomikos ir socialinių mokslų duomenų bazių, observatorijų ir sensorių žemės mokslams ir aplinkai, sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų duomenų perdavimui, ir kt. Mokslinių tyrimų infrastruktūra būtina, vykdant mokslinius tyrimus, kuriais bandoma spręsti didelius visuomenės uždavinius – be kita ko, energijos, klimato kaitos, bioekonomikos ir sveikatos bei ilgalaikės gerovės visiems. Jais skatinamas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kuriama vientisa ir atvira Europos virtualiųjų mokslinių tyrimų erdvė. Jie skatina žmonių ir idėjų judumą, suburia geriausius mokslininkus iš Europos ir viso pasaulio, plečia mokslinio švietimo galimybes. Jos kūrimas skatina tyrėjus ir inovacines bendroves kurti moderniausias technologijas. Tuo būdu jos stiprina Europos aukštųjų technologijų inovacinę pramonę. Jie sudaro sąlygas pažangai Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėse ir gali pateikti ypatingų mokslo pavyzdžių plačiajai visuomenei.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir veikti, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sąveiką ir nuoseklų požiūrį.

Europa turi nustatyti atitinkamą ir stabilų pagrindą mokslinių tyrimų infrastruktūrai kurti, išlaikyti ir eksploatuoti, jas atrinkti ir nustatyti joms teikiamus prioritetus remiantis ES pridėtinės vertės, kokybės ir aktualumo kriterijais, jei nori, kad jos moksliniai tyrimai išliktų pasaulinio lygio. Tam reikia esminio ir veiksmingo Sąjungos, nacionalinių ir regioninių rėmėjų bendradarbiavimo, todėl stipriais ryšiais su sanglaudos politika bus siekiama užtikrinti sinergiją ir nuoseklų požiūrį.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

Šiuo konkrečiu tikslu atkreipiamas dėmesys į pagrindinį Inovacijų sąjungos pavyzdinės iniciatyvos įsipareigojimą, kuriuo pabrėžiama, kokią didelę reikšmę turi pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudarant sąlygas proveržį skatinantiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Šia iniciatyva pabrėžiama, kad reikia suburti visos Europos išteklius, ir, tam tikrais atvejais pasaulio lygmeniu, siekiant sukurti ir valdyti šią mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Taip pat pavyzdinėje iniciatyvoje Europos skaitmeninė darbotvarkė pabrėžiama būtinybė sustiprinti Europos elektroninę infrastruktūrą ir minima inovacijų diegimo grupių svarba, kuriant Europos inovacijų pranašumą.

4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

4.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip Europos skaitmeninių mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai mokslo darbuotojų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Šiuolaikinių mokslinių tyrimų infrastruktūra tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, dažnai reikalauja skirtingų įrengimų, paslaugų ir duomenų šaltinių integracijos ir didelio masto tarptautinio bendradarbiavimo. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių visai mokslinių tyrimų infrastruktūrai, kurios jai reikia, remti. Europos požiūris į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pastaraisiais metais labai pasikeitė į gerąją pusę, įgyvendinant EMTIS gaires infrastruktūrai, integruojant ar diegiant nacionalinę mokslinių tyrimų įrangą ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą kaip atviros ir skaitmeninėmis jungtimis sujungtos Europos mokslinių tyrimų erdvės pagrindą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai Europoje stiprina jos žmogiškąjį kapitalą teikdami naujai tyrėjų ir inžinierių kartai pasaulinio lygio mokymus ir skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Tolesnė plėtra ir platesnis mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Sąjungos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus, remiant Sąjungos lygmens infrastruktūrą, skatinant naujos įrangos atradimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Svarbu ne tik išvengti veiklos kartojimosi ir sutelkti bei racionaliai panaudoti įrangą, bet ir sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Tolesnė plėtra ir platesnis geriausios mokslinių tyrimų infrastruktūros naudojimas Europos lygmeniu labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo. Nors valstybės narės išlaiko pagrindinį vaidmenį plėtojant ir finansuojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Sąjungos vaidmuo labai svarbus remiant Europos lygmens infrastruktūrą, kaip antai skatinant decentralizuotos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros koordinavimą, skatinant naujos ir integruotos įrangos kūrimą, sudarant sąlygas naudotis nacionaliniais ir Europos infrastruktūros objektais ir juos remiant, ir užtikrinant, kad regioninė, nacionalinė, Europos ir tarptautinė politika būtų nuosekli ir veiksminga. Reikia išvengti pastangų dubliavimosi ir susiskaidymo, skatinti derinamą ir veiksmingą įrangos naudojimą ir prireikus sutelkti išteklius, kad Sąjunga taip pat galėtų įgyti ir valdyti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) mokslo srityje vyksta tam tikri pokyčiai – sudaromos sąlygos bendradarbiauti nuotoliniu būdu, apdoroti labai didelius duomenų kiekius, atlikti bandymus taikant „in silico“ metodą ir naudotis nuotoliniais ištekliais. Todėl moksliniai tyrimai vis dažniau vykdomi tarpvalstybiniu mastu, jie vis dažniau tampa tarpdalykiniai, o tam reikia naudotis IRT infrastruktūra, kuri neapsiriboja viena valstybe, kaip ir pats mokslas. Todėl tikslinga didelę dalį šiam konkrečiam tikslui numatyto biudžeto skirti e. infrastruktūrų moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros.

Pasiekus pelningumo pagal mastą ir apimtį dėl Europos požiūrio į mokslinių tyrimų infrastruktūros (įskaitant elektroninę infrastruktūrą) įdiegimą, naudojimą ir valdymą, tai labai prisidės prie Europos mokslinių tyrimų inovacijų galimybių plėtros ir padidins Sąjungos konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu.

4.3. Veiklos apmatai

4.3. Bendrosios veiklos kryptys

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškąjį kapitalą, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

Veikla siekiama plėtoti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą 2020 m. ir vėliau, skatinant inovacijų potencialą ir žmogiškuosius išteklius, ir stiprinant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politiką.

a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

a) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtra 2020 m. ir vėliau

Siekiama užtikrinti EMTIS įgyvendinimą ir veikimą bei kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą, įskaitant regioninių partnerių įrangos plėtrą; taip pat įdiegti ir suteikti prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros; kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninės infrastruktūros veiklą.

Siekiama užtikrinti EMTIS ir kitų pasaulinio lygmens mokslinių tyrimų infrastruktūros įgyvendinimą ir veikimą, užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie EMTIS, įskaitant pažangiosios regioninių partnerių įrangos, atitinkančios Europos interesus, plėtrą, taip pat tarpvalstybinę prieigą prie pasaulinio lygio standartus atitinkančios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros; įdiegti ir suteikti tarpvalstybinę prieigą prie nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros ir kurti, panaudoti ir plėtoti elektroninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti pirmavimą pasaulyje tinklų kūrimo, kompiuterinių išteklių ir mokslinių duomenų srityse.

b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

b) Mokslinių tyrimų infrastruktūros ir žmogiškojo kapitalo potencialo skatinimas inovacijų srityje

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šią veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančių ir administruojančių darbuotojų mokymas ir (arba) mainai.

Siekiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra anksti perimtų ar plėtotų pažangiąsias technologijas, skatinti tyrimų ir plėtros partnerystes, palengvinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pramoninį panaudojimą ir skatinti inovacijų diegimo grupių kūrimąsi. Šia veikla taip pat remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūra besinaudojančių, ją valdančių ir administruojančių darbuotojų švietimas ir mokymas ir (arba) mainai, įskaitant vyresniųjų darbuotojų ir projektų vadovų komandiruočių programą.

c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

c) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.

Siekiama remti partnerystes tarp atitinkamų politinių sprendimų priėmėjų ir finansavimo institucijų, orientacines ir stebėsenos priemones dėl sprendimų priėmimo ir taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklą. Remiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros tarptautinių ryšių veikla ir teikiamos konsultacijos rengiant Europos strategiją, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

Antroji ir trečioji veiklos kryptys vykdomos remiantis jų konkrečiais veiksmais ir, jei reikia, kaip pirmosios veiklos dalis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. PAŽANGOS SKLEIDIMAS IR DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS

4a.1. Konkretus tikslas

Konkretus tikslas yra visapusiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiamos ekonomikos nauda būtų kuo labiau padidinta ir tinkamai paskirstyta visoje Sąjungoje laikantis pažangumo principo.

Kalbant apie Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos tikslus, SESV 179 straipsnio 2 dalyje aiškiai teigiama, kad „Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitant mažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas“.

Iš tikrųjų jau seniai svarbus Sąjungos politikos tikslas buvo užtikrinti, kad su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla plačiai paplistų. Tačiau, nepaisant pastaruoju metu atsiradusios tendencijos susieti atskirų valstybių inovacijų veiklą, 27 ES valstybėse narėse vis dar esama didelių skirtumų, kaip nurodyta 2011 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje. Be to, dėl dabartinės finansų krizės sumažinus nacionalinius biudžetus, kyla grėsmė, kad atotrūkis tarp inovacijų srityje pirmaujančių šalių ir inovacijų srityje atsiliekančių šalių padidės.

4a.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Siekiant, kad Europoje būtų daroma pažanga kuriant tvarią, integracinę ir pažangią visuomenę, reikia kuo geriau pasinaudoti Sąjungoje turimomis žiniomis ir neatskleistomis mokslinių tyrimų ir inovacijų srities galimybėmis. Tai – tikras Europos uždavinys, lemiantis mūsų tarptautinį konkurencingumą, ir valstybės narės vienos negali jo išspręsti.

Siūloma veikla padės stiprinti EMTE puoselėjant ir sujungiant pažangumo centrus.

4a.3. Bendrosios veiklos kryptys

Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai skiriamo finansavimo veiksmingumą, reikia, kad programa „Horizontas 2020“ būtų atvira įvairiems subjektams, įskaitant naujus dalyvius, ir kad svarbiausia būtų pažangumas, nepaisant to, kur ji būtų vykdoma, suteikiant galimybę visos Europos tyrėjams ir novatoriams pasinaudoti „Horizontas 2020“ priemonėmis, tinklais ir finansavimu, įskaitant EIT ir ŽIB veiklą.

Atsižvelgiant į tai, priemonėmis bus siekiama visiškai išnaudoti Europos talentų banko potencialą ir taip optimizuoti ekonominį bei socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, taip pat jos bus skirtingos, tačiau viena kitą papildančios sanglaudos politikos fondų politikos krypčių ir veiksmų atžvilgiu.

Į šias priemones įeina:

Partnerystės projektai ir tinklų kūrimo priemonės

a) inovacijų srityje atsiliekančių valstybių narių ir regionų besikuriančių pažangumo centrų susiejimas su tarptautiniu lygiu pirmaujančiais tokiais centrais kitose Europos šalyse;

b) konkurso dėl tarptautiniu mastu konkurencingą veiklą vykdančių mokslinių tyrimų centrų inovacijų srityje atsiliekantiems regionuose steigimo paskelbimas, remiantis jų regioninėse pažangių specializacijų strategijose nustatytais prioritetais: konkurse turėtų dalyvauti komandos, kurias sudarytų inovaciniai, bet inovacijų srityje atsiliekančių regionų pažangumo centrai ir tarptautiniu mastu pripažinti pažangumo centrai iš kitų Europos šalių;

c) programos „Europos mokslinių tyrimų katedros“ parengimas, kad išskirtiniai mokslininkai būtų pritraukti į įstaigas, turinčias didelį potencialą pasiekti didelės pažangos, kad jie padėtų šioms įstaigoms visiškai atskleisti savo potencialą, ir taip sukurti vienodas sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

d) „grįžimo stipendijų“ skyrimas pažangiausiems tyrėjams, kurie šiuo metu dirba ne Europoje, bet nori joje dirbti, arba tiems tyrėjams, kurie jau dirba Europoje, bet nori persikelti į labiau atsiliekantį regioną;

e) parama papildomiems susitarimams, pasirašytiems organizacijų, kurios gauna bendrų mokslinių tyrimų projektų paramą, ir kitų subjektų ir organizacijų, daugiausia įsisteigusių kitose šalyse nei tos, kurios tiesiogiai dalyvauja projekte, kuriuo konkrečiai siekiama sudaryti geresnes mokymosi galimybes (ypač studijuojantiems doktorantūros studijose ar doktorantūros studijas baigusiems asmenims);

f) sėkmingų tinklų stiprinimas, siekiant sukurti aukštos kokybės institucinius tinklus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos bendradarbiavimui mokslo ir technologijos srityje (COST), siekiant skatinti veiklą, kuria nustatomi ir sujungiami pažangos „židiniai“ (aukštos kokybės mokslo bendruomenės ir pradedantieji tyrėjai) visoje Europoje;

g) konkrečių mokymo mechanizmų, kuriais naudojantis būtų galima sužinoti, kaip dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ sukūrimas visapusiškai išnaudojant esamus tinklus, pavyzdžiui, nacionalinius informacijos centrus;

h) internetinės rinkos, kurioje būtų galima reklamuoti intelektinę nuosavybę sukūrimas, siekiant suartinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) turėtojus ir naudotojus.

Sinergijos su struktūriniais fondais kūrimas

a) pažangumo ženklo suteikimas teigiamai įvertintiems Europos mokslinių tyrimų tarybos, programos „Marija Sklodovska-Kiuri veiksmai“ ar bendriems projektų pasiūlymams, kuriems dėl riboto biudžeto nebuvo skirtas finansavimas, taip pat ir baigtiems projektams, siekiant sudaryti palankias sąlygas tolesnėms priemonėms finansuoti iš nacionalinių, regioninių ar privačių šaltinių;

b) parama pažangios specializacijos strategijų plėtrai ir stebėsenai. Politikos rėmimo priemonė bus plėtojama, o politikos tobulinimas regioniniu lygmeniu bus palengvintas vykdant tarptautinį tarpusavio vertinimą ir dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

1. Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas

Konkretus tikslas – išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriomis didinamas įvairių esamų ir atsirandančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas, srityse.

Konkretus tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas išlaikyti ir vystyti pasaulinį pirmavimą didelio poveikio technologijų ir kosmoso srityse, nes taip didinamas įvairių esamų ir besiformuojančių pramonės šakų ir sektorių konkurencingumas.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinami ir gerinami esantys bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius ir socialinius aspektus.

Pasaulinė verslo aplinka sparčiai kinta, taigi dėl strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų Europos pramonei atsiranda iššūkių ir naujų galimybių. Europai reikia spartinti inovacijas, sukauptas žinias naudojant tam, kad būtų tobulinama ir gerinama esamų kokybė ir tvarumas bei kuriami nauji produktai, paslaugos ir rinkos. Inovacijos turėtų būti naudojamos plačiausia prasme, o jų naudojimas turėtų apimti ne vien tik verslo, organizacinius, socialinius ir saugumo aspektus.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Norint ir toliau pirmauti pasaulinėje konkurencijoje tvirta technologijų baze ir pramonės pajėgumais, reikia daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymą, patvirtinimą ir bandymus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijos, pažangiosios gamybos ir apdirbimo bei kosmoso srityse.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą.

Europos pramonės sėkmingas didelio poveikio technologijų įvaldymas ir panaudojimas yra esminis veiksnys didinant Europos produktyvumą ir inovacijų pajėgumus, užtikrinant Europos pažangią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką, pasaulinį pirmavimą aukštųjų technologijų taikymo sektoriuose ir galimybę ieškoti veiksmingų ir tvarių visuomenės uždavinių sprendimų. Dėl tokių veiksmų sklaidos per papildomus išradimus ir taikymą gali būti paskatinta tolesnė pažanga, taip iš šių technologijų, palyginti su bet kokia kita sritimi, gaunant didesnę investicinę grąžą. Mokslinių tyrimų pagrindu steigiamų naujų įmonių plėtra remiama naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Šie veiksmai padės siekti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, „Efektyviai išteklius naudojanti Europa“, „Globalizacijos eros pramonės politika“ ir „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ ir Sąjungos vidaus saugumo strategijos bei Europos Sąjungos kosmoso politikos tikslų.

Kitų programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Kitų programos „Horizontas 2020“ veiklos krypčių papildymas

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės ir verslo bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui.

Pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ vykdoma veikla pirmiausia bus grindžiama pramonės, verslo ir MVĮ bei mokslinių tyrimų bendruomenės nustatytomis mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis. Šia veikla bus siekiama ne tik tenkinti bendrus poreikius ir spręsti problemas konkrečiame sektoriuje, bet ir remti politikos tikslų įgyvendinimą tuose konkrečiuose sektoriuose. Veikla bus vykdoma daug dėmesio skiriant privačiojo sektoriaus investicijų veiksmingumo didinimui ir inovacijoms.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą. Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bus remiamas didelio poveikio technologijų įtraukimas į visuomenės uždavinių ir atitinkamų iššūkių sprendimą. Didelio poveikio technologijų taikymas, kurio negalima priskirti prioritetui „Visuomenės uždaviniai“, tačiau kuris svarbus Europos pramonės konkurencingumo didinimui, bus remiamas pagal tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“.

Bendras požiūris

Bendras požiūris

Šis metodas apims darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti naujoviškus projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, didelio masto bandomajai ir demonstracinei veiklai, bandomiesiems stendams ir „gyvosioms laboratorijoms“, prototipų gamybai ir produktų patvirtinimui bandomosiose linijose. Veikla bus siekiama padidinti pramonės konkurencingumą skatinant pramonę, visų pirma MVĮ, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Šis metodas apima darbotvarkėje nustatytas veiklos rūšis ir platesnes sritis, skirtas skatinti vykdyti inovacinius projektus ir revoliucinius sprendimus. Didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijų veiklai ikikomerciniais ir ikikonkurenciniais etapais, įskaitant demonstracinę veiklą, bandomuosius stendus ir „gyvąsias laboratorijas“, prototipų gamybą ir produktų patvirtinimą bandomosiose linijose. Veikla parengiama taip, kad būtų padidintas pramonės konkurencingumas, skatinant pramonę didinti investicijas į savo mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šia veikla visų pirma remiamos MVĮ galimybės investuoti ir gauti geresnę prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos. Dėmesys bus skiriamas mažo ir vidutinio masto projektams. Tiesioginė tolesnė projektų veikla, pvz., bandomoji, demonstracinė veikla ir pateikimas rinkai, remiamas naudojant lanksčias priemones, pvz., atvirus konkursus.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daug dalykų apimančios žinios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, jungimas ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms ir naujoviškam taikymui (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Pagrindinis „Pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ elementas yra didelio poveikio technologijos (DPT), kurios apibrėžiamos kaip mikro ir nanoelektronika, fotonika, nanotechnologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos ir pažangiosios gamybos sistemos. Šios daugiadalykės, daug žinių reikalaujančios ir investicijoms imlios technologijos apima daug skirtingų sektorių ir sudaro sąlygas Europos pramonei turėti žymų konkurencinį pranašumą ir kurti naujas darbo vietas. Integruotas požiūris, derinių skatinimas, konvergencija ir naudingas DPT bendradarbiavimo poveikis įvairiems inovacijų ciklams ir vertės grandinėms gali duoti daug žadančių mokslinių tyrimų rezultatų ir atverti kelią naujoms pramonės technologijoms, produktams, paslaugoms, taip pat naujoviškam taikymui ir tvariems metodams (pvz. kosmoso, transporto, aplinkos, sveikatos, žemės ūkio ir pan. srityse). Todėl dažna DPT ir daug galimybių teikiančių technologijų tarpusavio sąveika bus lanksčiai panaudota kaip svarbus inovacijų šaltinis. Tai papildys paramą DPT moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurią gali teikti nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos iš sanglaudos politikos fondų lėšų pagal pažangiosios specializacijos strategijas.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų skirtingus lūkesčius turinčios suinteresuotosios šalys. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

Visų didelio poveikio ir pramonės technologijų, įskaitant DPT, atžvilgiu pagrindinis tikslas bus skatinti technologijų tarpusavio sąveiką ir jas taikyti atsižvelgiant į visuomenės uždavinius. Į tai bus visapusiškai atsižvelgta rengiant ir įgyvendinant darbotvarkes ir prioritetus. Todėl reikia, kad nustatant ir įgyvendinant prioritetus visapusiškai dalyvautų visi skirtingus lūkesčius turintys suinteresuotieji subjektai. Tam tikrais atvejais reikės veiksmų, kurie bendrai finansuojami per didelio poveikio ir pramonės technologijas, ir sprendžiant atitinkamus visuomenės uždavinius. Tai apims bendrą finansavimą viešosioms ir privačioms partnerystėms, kuriomis siekiama sukurti technologijas bei inovacijas ir jas taikyti sprendžiant visuomenės uždavinius.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

IRT tenka svarbus vaidmuo, nes jos apima kai kurias DPT ir teikia pagrindinę bazinę infrastruktūrą, technologijas ir sistemas gyvybiškai svarbiems ekonominiams bei socialiniams procesams ir naujiems privačiojo bei viešojo sektoriaus produktams ir paslaugoms. Europos pramonė ir toliau turi būti IRT technologinio vystymosi priešakyje, kur daug technologijų pereina į naują proveržio etapą ir atveria naujas galimybes.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas, tačiau jie šiuo metu vykdomi pagal atskiras nacionalines programose kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. Be to, naujoviškos vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis.

Kosmoso sektorius sparčiai vystosi ir daugeliui šiuolaikinės visuomenės sektorių teikia gyvybiškai svarbią informaciją, tenkina visuomenės pagrindinius poreikius, sprendžia visuotinius mokslinius klausimus ir užtikrina Sąjungos kaip pagrindinio veikėjo poziciją tarptautinėje arenoje. Kosmoso moksliniai tyrimai yra visos kosmose vykdomos veiklos pagrindas. Reikia Europos lygmens koordinavimo ir investicijų į kosmoso mokslinius tyrimus, (žr. SESV 189 straipsnį) siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, apsaugoti Sąjungos kosmoso infrastruktūrą, kaip antai „Galileo“, ir išlaikyti būsimą Sąjungos vaidmenį kosmoso srityje. To siekiama Europos kosmoso agentūrai ir nacionalinėmis kosmoso agentūroms glaudžiai bendradarbiaujant. Be to, inovacinės vartotojų grandies paslaugos ir taikomosios programos, naudojančios iš kosmoso gautą informaciją, yra svarbus augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinis, o jų plėtojimas suteikia Sąjungai svarbią galimybę.

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas naujoms technologijoms ir revoliuciniams bei naujoviškiems sprendimams.

Europa gali pasiekti kritinę masę naudodama partnerystes, grupes ir tinklus, standartizavimą, skatindama bendradarbiavimą įvairiose mokslinėse ir technologinėse disciplinose bei sektoriuose, kurių mokslinių tyrimų ir vystymo poreikiai panašūs, taip sudarydama sąlygas proveržio, naujų technologijų sprendimams.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikiprekybinių pirkimų ir naujoviškų produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Visi šie aspektai labai svarbūs sprendžiant konkurencingumo klausimą: mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas naudojant Europos technologijų platformas ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, veiksmingų pramonės ir mokslo ryšių kūrimas, papildomų investicijų pritraukimas, galimybės naudoti rizikos kapitalą, ikikomercinių pirkimų ir inovacinių produktų bei paslaugų pirkimų standartizavimas ir rėmimas.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Dėl to taip pat reikia tvirtų ryšių su EIT, siekiant puoselėti didžiausius verslumo talentus ir paspartinti inovacijas, kartu suburiant asmenis iš įvairių valstybių, mokslo sričių ir organizacijų.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat galima padidinti prekybos galimybes rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Sąjungos lygmens bendradarbiavimu taip pat padidinamos prekybos galimybės rengiant naujiems atsirandantiems produktams ir paslaugoms bei technologijoms skirtus Europos ar tarptautinius standartus. Tokių standartų nustatymas, pasikonsultavus su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais iš mokslo ir pramonės srities, galėtų padaryti teigiamą poveikį. Bus skatinama standartizavimo rėmimo veikla ir sąveikos, saugos bei išankstinio reguliavimo veikla.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.1. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

1.1.1. Konkretus IRT srities tikslas

1.1.1. Konkretus IRT srities tikslas

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“ konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui.

Pagal „Europos skaitmeninę darbotvarkę“ konkretus IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – sudaryti sąlygas Europai kurti ir naudoti IRT pažangos teikiamas galimybes savo piliečių, verslo ir mokslo bendruomenės labui. IRT apima visas IRT sritis, įskaitant fiksuotojo ryšio, belaidžius, optinės skaidulos tinklus ir palydovinius tinklus, elektroninės žiniasklaidos tinklus, kompiuterines išmaniąsias sistemas ir įterptąją programinę įrangą, taip pat plačias fotonikos, molekulinės elektronikos, magnetinės elektronikos, robotikos, nanoelektronikos ir bioelektronikos sritis.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Turėdama didžiausią pasaulio ekonomiką ir užimdama didžiausią dalį pasaulinėje IRT rinkoje, šiuo metu viršijančioje 2 600 mlrd. eurų, Europa gali pelnytai tikėtis ir siekti, kad jos verslas, vyriausybės, mokslinių tyrimų ir plėtros centrai bei universitetai pirmautų plėtojant IRT, kad augtų nauji verslai ir būtų daugiau investuojama į IRT inovacijas.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti naujoviški IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT pavyzdinių centrų.

Iki 2020 m. Europos IRT sektorius turėtų bent jau išlaikyti šiuo metu turimą pasaulinės IRT rinkos dalį, t. y. maždaug trečdalį rinkos. Europoje taip pat turėtų augti inovaciniai IRT verslai, kad vieną trečdalį visų verslo išlaidų IRT moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, sudarančių daugiau nei 35 mlrd. eurų per metus, investuotų per paskutinius du dešimtmečius sukurtos bendrovės. Tam reikėtų gerokai padidinti viešąsias investicijas į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą taip, kad būtų pritraukta privačių investicijų ir pasiektas tikslas , per ateinantį dešimtmetį padvigubinti investicijas; be to, reikėtų žymiai daugiau sukurti Europos pasaulinio lygio IRT kompetencijos centrų.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairioms suinteresuotosioms šalims gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

Norint įvaldyti vis sudėtingesnę daug dalykų apimančią technologiją ir verslo grandines IRT srityje, reikia partnerysčių, rizikos pasidalinimo ir kritinės masės sutelkimo visoje Sąjungoje. Sąjungos lygmens veiksmais padedama pramonei plėtoti bendrosios rinkos perspektyvas ir pasiekti masto ekonomijos ir įvairovės. Bendradarbiaujant dėl bendrų atvirų technologijų platformų, turinčių sklaidos ir pritraukimo poveikį, sudaromos sąlygos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams gauti naudos iš naujų pokyčių ir taikyti tolesnes inovacijas. Sąjungos lygmens federacijos ir partnerystės taip pat padeda pasiekti bendrą sutarimą, o tarptautiniams partneriams jos yra matomas ryšių punktas; be to, jos padeda plėtoti Sąjungos ir pasaulinio lygmens standartus ir taikyti suderintus sprendimus.

1.1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

1.1.2. Pagrindimas ir Sąjungos pridėtinė vertė

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kiekvienas pasaulio pilietis turės galimybę naudotis neribotais kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliais. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį ir, pvz., socialinės žiniasklaidos pagalba kuriant viešąjį valdymą.

Daugelyje privačių ir viešųjų rinkų ir sektorių informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamos inovacijos ir konkurencingumas bei sudaromos sąlygos mokslo pažangai visose disciplinose. Per ateinantį dešimtmetį visose gyvenimo srityse bus vis labiau matomas pokyčius lemiantis skaitmeninių technologijų, IRT komponentų, infrastruktūros ir paslaugų poveikis. Kompiuterių, ryšių ir duomenų saugojimo ištekliai toliau plis per ateinančius metus. Davikliai, prietaisai ir informaciniai patobulinti prietaisai gamins milžiniškus ir realiu laiku teikiamos informacijos ir duomenų kiekius, nuotoliniai veiksmai taps įprastu dalyku ir bus sudarytos sąlygos pasauliniu lygiu išnaudoti verslo procesus bei tvarios gamybos vietas ir bus sukurta įvairių paslaugų ir taikymo sričių. Naudojant IRT bus teikiama daug svarbių komercinių bei viešųjų paslaugų ir bus kuriami visi svarbiausi žinių įgijimo procesai mokslo, mokymo, verslo ir viešajame sektoriuose, taigi bus lengvesnė prieiga prie šių žinių ir procesų. IRT taps svarbiausia gamybos ir verslo procesų, ryšių ir sandorių infrastruktūra. Be to, IRT bus neatskiriama pagrindinių visuomenės uždavinių sprendimo dalis, jos bus naudojamos kituose visuomenės procesuose, pvz., formuojant bendruomenes, vartotojų elgesį, dalyvavimą politikoje ir vykdant viešąjį valdymą, pvz., panaudojant socialinę žiniasklaidą ir visuomenės žinių platformas bei priemones. Siekiant parengti konkurencingus sprendimus ypač svarbu remti ir integruoti naudotojų požiūrio į standartus, technologijas ir sistemas mokslinius tyrimus.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami naujoviški sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei kompetenciją, didina sąveiką su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Sąjungos parama IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra svarbus elementas, siekiant sukurti naujos kartos technologijas ir taikomąsias programas, nes tai sudaro didelę visų bendriems vidutinės – aukštos rizikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms tenkančių išlaidų Europoje. Norint sutelkti kritinę masę, kad būtų padarytas proveržis ir plačiau bei geriau naudojami inovaciniai sprendimai, produktai ir paslaugos, viešosios investicijos Sąjungos lygiu į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas buvo ir yra labai svarbios. Joms ir toliau tenka pagrindinis vaidmuo kuriant atviras platformas ir visoje Sąjungoje taikomas technologijas, testuojant ir bandant inovacijas tikrose Europos lygmens aplinkose ir optimizuojant išteklius, kai sprendžiami Sąjungos konkurencingumo klausimai ir bendri visuomenės uždaviniai. Dėl Sąjungos paramos IRT moksliniams tyrimams ir inovacijoms taip pat sudaromos sąlygos aukštųjų technologijų MVĮ augti ir naudotis Sąjungos lygmens dydžio rinkomis. Tokia parama stiprina Sąjungos mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimą bei pažangumą, didina sinergiją su nacionaliniais biudžetais ir tarp jų, tampa pagrindu bendradarbiauti su partneriais už Europos ribų.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos mokslo darbuotojams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

Pakartotiniai IRT veiklos, vykdomos pagal Sąjungos bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, vertinimai rodo, kad tikslinės Sąjungos lygmens investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir inovacijas padėjo užtikrinti pramonės pirmavimą įvairiose srityse (pavyzdžiui, judriojo ryšio, saugai užtikrinti skirtų IRT sistemų) ir spręsti su energijos vartojimo efektyvumu ar demografiniais pokyčiais susijusius uždavinius, taip pat geriau teikti sveikatos priežiūros sistemų paslaugas. Sąjungos investicijomis į IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos tyrėjams buvo suteikta geriausia pasaulyje tinklų kūrimo ir kompiuterinė įranga.

1.1.3. Veiklos apmatai

1.1.3. Bendrosios veiklos kryptys

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

Su IRT pramoniniu ir technologiniu pirmavimu susiję uždaviniai sprendžiami vykdant kelių rūšių veiklą, kuri apima bendrąsias IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, visų pirma šiose srityse:

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų inžinerija;

a) Nauja komponentų ir sistemų karta: pažangiųjų, saugių ir išmaniųjų įterptųjų komponentų ir sistemų komponentų inžinerija;

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

b) Naujos kartos skaičiavimo sistemos: pažangiosios ir saugios skaičiavimo sistemos ir technologijos.

c) Ateities internetas: infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

c) Ateities internetas: programinė įranga, kompiuterinė įranga, infrastruktūra, technologijos ir paslaugos.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui ir kūrybiškumui skirtos IRT.

d) Turinio technologijos ir informacijos valdymas: skaitmeniniam turiniui, kultūros pramonės šakoms ir kūrybingumui skirtos IRT.

e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

e) Pažangiosios sąsajos ir robotai: robotai ir išmaniosios erdvės.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika: poveikio technologijos, susijusios su mikro ir nanoelektronika ir fotonika.

f) Mikro ir nanoelektronika ir fotonika:

fa) Kvantinės technologijos: kita IRT prietaisų karta, kuriama derinant kvantinę fiziką su informatikos mokslu.

Šios šešios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei taikymu pagrįstas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti.

Šios septynios pagrindinės veiklos kryptys turėtų patenkinti visus poreikius. Poreikiai apima pramonės pirmavimą bendrųjų IRT pagrįstų sprendimų, produktų ir paslaugų, kurių reikia norint išspręsti svarbiausius visuomenės uždavinius, srityje bei prietaika grindžiamas IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kurios bus remiamos kartu veikla, skirta atitinkamam visuomenės uždaviniui spręsti. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad būtų užtikrinta, jog naujausi IRT sprendimai būtų parinkti tuose projektuose, kurie finansuojami pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“. Ypač bus remiami atvirųjų sistemų ir paskirstomųjų sistemų moksliniai tyrimai ir plėtra. Siekiant visiškai išnaudoti IRT galimybes, IRT moksliniams tyrimams būdingų sričių ir ciklų įvairovė užtikrinama taikant dalyvavimo taisykles, kurios sudaro galimybę vykdyti ilgalaikius daug kainuojančius ir didelės apimties mokslinių tyrimų projektus ir rinkos padiktuotus greitų sprendimų reikalaujančius veiksmus.

Šios šešios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir naujoviškas išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai.

Šios septynios veiklos kryptys taip pat apima konkrečią IRT mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., didelio masto eksperimentams skirtas „gyvąsias laboratorijas“ ir pagrindinėms svarbiausioms didelio poveikio technologijoms skirtą infrastruktūrą bei tokių technologijų integravimą į pažangiuosius produktus ir inovacines išmaniąsias sistemas, įskaitant įrangą, įrankius, paramos paslaugas, švarias patalpas ir galimybę naudotis liejyklomis prototipų gamybai. Sąjungos finansavimas bus naudingas bendrai įrangai ir infrastruktūrai, kuriomis gali naudotis daug subjektų, ypač mažos ir vidutinės įmonės.

Fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, ypač jų teisė į privatumą, yra labai svarbios Sąjungoje. Programa „Horizontas 2020“ remia tokių sistemų, kurios gali užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų visiškai kontroliuoti savo ryšius, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.2. Nanotechnologijos

1.2. Nanotechnologijos

1.2.1. Konkretus nanotechnologijų srities tikslas