PRANEŠIMAS dėl ES ir Kinijos santykių

20.12.2012 - (2012/2137(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Bastiaan Belder

Errata/Addenda

• ERR01 (PDF - 182 KB)
• ERR01 (DOC - 44 KB)

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 85 KB)
• 001-001 (DOC - 151 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir Kinijos santykių

(2012/2137(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos diplomatinių santykių užmezgimą 1975 m. gegužės mėn.,

–   atsižvelgdamas į svarbiausią santykių su Kinija teisinį pagrindą, t. y. 1985 m. gegužės mėn. pasirašytą EB ir Kinijos prekybos ir ekonomikos bendradarbiavimo susitarimą[1], kuris aprėpia ekonominius ir prekybinius santykius bei ES ir Kinijos bendradarbiavimo programą,

–   atsižvelgdamas į nuo 2007 m. besitęsiančias derybas dėl naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo;

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos strateginę partnerystę, prasidėjusią 2003 m.,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos 1994 m. pradėtą struktūrinį politinį dialogą ir 2010 m. pradėtą aukšto lygio strateginį dialogą strateginiais ir užsienio politikos klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė“ (COM(2006) 0631),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Tarybos patvirtintą Komisijos politikos dokumentą „Bręstanti partnerystė – bendri interesai ir iššūkiai ES ir Kinijos santykiuose“ (COM(2003) 0533),

–   atsižvelgdamas į Tarybos Rytų Azijos politikos gaires,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 11–12 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas „ES ir Kinijos strateginė partnerystė“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos strateginį dokumentą dėl Kinijos 2007–2013 m., daugiametę orientacinę programą 2011–2013 m. ir strateginio dokumento vidurio laikotarpio peržiūrą ir daugiametės orientacinės programos 2011–2013 m. peržiūrą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. paskelbtą pirmąjį Kinijos politikos dokumentą dėl ES,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į paskutinius du dialogo etapus – 30–ąjį etapą, 2011 m. birželio 16 d. surengtą Pekine, ir 31–ąjį etapą, 2012 m. gegužės 29 d. surengtą Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į vykstančius beveik 60 sektorių Kinijos ir Sąjungos dialogus, inter alia, aplinkos apsaugos, regioninės politikos, užimtumo, socialinių reikalų ir pilietinės visuomenės klausimais,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. vasario mėn. pradėtas ES ir Kinijos tiesioginis žmonių tarpusavio aukšto lygio dialogas, apimsiantis visas ES ir Kinijos bendras iniciatyvas šioje srityje,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio mėn. pasirašytą EB ir Kinijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą, įsigaliojusį 2000 m.[2] ir atnaujintą 2004 m. ir 2009 m., į 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytą mokslo ir technologijų partnerystės susitarimą ir į 2010 m. gruodžio 8 d. ES ir Kinijos bendrą pareiškimą dėl energetinio bendradarbiavimo,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 30 d. su Kinija pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo ES GALILEO palydovinės navigacijos programoje,

–   atsižvelgdamas į 15–ąjį ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimą, vykusį 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje, ir paskelbtą to susitikimo bendrą pranešimą spaudai,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos partnerystę klimato kaitos srityje ir bendrą deklaraciją dėl klimato kaitos, pasirašytus 8–ajame ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime 2005 m. rugsėjo mėn.;

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos bendrą deklaraciją dėl energetinio saugumo, pasirašytą Briuselyje 2012 m. gegužės 3 d., ir 2011 m. lapkričio mėn. surengtą 5–ąjį susitikimą dėl EK ir Kinijos dialogo energetikos klausimais;

–   atsižvelgdamas į Kinijos ir ES apskritojo stalo diskusijas,

–   atsižvelgdamas į 18–ąjį Kinijos komunistų partijos nacionalinį kongresą, vykusį 2012 m. lapkričio 8–14 d., ir politbiuro nuolatinio komiteto vadovybės pasikeitimus, dėl kurių nuspręsta to kongreso metu,

–   atsižvelgdamas į naujausią tarpparlamentinį susitikimą su Kinija, vykusį 2012 m. liepos 11 ir 12 d. Briuselyje,

–   atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2012 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „ES ir Kinijos prekybos pusiausvyros trūkumas“[3], į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją „ES užsienio politika dėl BRICS ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių[4], ir į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP)[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių[6] ir į 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija[7],

–   atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, visų pirma dėl Liu Xiaobo bylos[8], į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija)[9], į 2011 m balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Ai Weiwei bylos[10], į 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje[11], į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“[12], į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[13],

–   atsižvelgdamas į ES ginklų embargą, paskelbtą po 1989 m. birželio mėn. Tiananmenio represijų ir Parlamento paremtą 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų[14],

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES, Kinijos ir Taivanio santykių ir saugumo Tolimuosiuose Rytuose[15];

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto ir dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje ir ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Tibetas. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba“[16], 2011 m. spalio27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų[17], ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete[18],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį;

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0434/2012),

A. kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė yra labai svarbi ES ir Kinijos santykiams ir šie santykiai svarbūs ieškant atsakymų į pasaulinius iššūkius, tokius kaip visuotinis ir regioninis saugumas, ekonomikos krizė, pasaulio finansų ir rinkų reguliavimas, energetinis saugumas, masinio naikinimo ir branduolinių ginklų neplatinimas, klimato kaita, socialinis ir ekonominis rinkos ekonomikos vystymas, demokratijos ir žmogaus teisių rėmimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir piratavimu, taip pat sistemos dvišalėms ES ir Kinijos problemoms spręsti sukūrimas;

B.  kadangi strateginei partnerystei būtinas tvirtas abiejų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas prisiimti atsakomybę ir pasitikėti viena kita ir ši partnerystė turi būti pagrįsta visuotinėmis vertybėmis;

C. kadangi 1985 m. ES ir Kinijai pasirašius bendradarbiavimo susitarimą ES ir Kinijos santykiai sparčiai vystosi; kadangi Komisija 2006 m. priėmė savo pagrindinę politikos strategiją dėl Kinijos ir ja remdamasi 2007 m. sausio mėn. pradėjo derybas dėl visuotinio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo siekiant toliau gerinti ES ir Kinijos santykius prekybos ir investicijų srityje;

D. kadangi Kinijoje vyksta socialinis ir ekonominis perėjimas iš plačia valstybės kontrole grįsto ekonomikos modelio į gausesnėmis ekonominėmis laisvėmis grindžiamą modelį, kurį taikant savo ruožtu pavyko pakelti didelės dalies Kinijos gyventojų vidutinį gyvenimo lygį;

E.  kadangi, nepaisant to, nepadaryta panašios pažangos politinių laisvių srityje;

F.  kadangi žmogaus teisės yra viena kitą papildančios, visuotinės, neatimamos, nedalomos ir tarpusavyje priklausomos; kadangi Kinija demonstruoja susirūpinimą ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis (pvz., maistas, drabužiai, ekonominė plėtra), o ES žmogaus teises supranta plačiau, į jas įtraukdama ir itin pabrėždama pilietines ir politines teises (pvz., žodžio, religijos ir asociacijų laisvė);

G. kadangi aktyvūs Kinijos pilietinių teisių gynėjai pranešė, kad iš jų buvo atimta laisvė, kai jie kelis mėnesius buvo dingę policijos areštinėse ir jiems nebuvo pateikta jokio suėmimo orderio, jokio kaltinimo, nebuvo leidžiama susitikti su šeimomis ar gauti teisinę pagalbą;

H. kadangi prezidentas Hu Jintao 2007 m. jau buvo nurodęs aukščiausio lygio teismams, kad teisėjai turėtų vadovautis trimis „viršenybėmis“: partija, žmonėmis ir įstatymais, šia tvarka, ir kadangi Kinijos teisingumo ministerija 2012 m. kovo mėn. priėmė sprendimą, kad visi advokatai, norėdami gauti arba atnaujinti savo licenciją, turi duoti ištikimybės priesaiką Kinijos komunistų partijai (KKP);

I.   kadangi 2012 m. birželio vidurio šokiruojančios naujienos dėl labai žiauraus priverstinio aborto, atlikto dukters besilaukusiai Feng Jianmei 7-tą nėštumo mėnesį, sukurstė diskusijas dėl oficialios vieno vaiko politikos panaikinimo;

J.   kadangi, nepaisant Kinijos vyriausybės pažangos skatinant kai kurias ekonomines ir socialines teises, nuolat taikomos represijos už naudojimąsi išraiškos, asociacijų ir susirinkimų, spaudos ir jungimosi į profesines sąjungas laisvėmis; kadangi žmogaus teisių organizacijos toliau praneša apie Kinijos valdžios institucijų vykdomus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus – nuteisiami gerai žinomi disidentai, pvz., įkalintas Nobelio taikos premijos laureatas Liu Xiaobo, plečiami žiniasklaidos ir interneto laisvės apribojimai, griežčiau stebimi ir bauginami teisininkai, žmogaus teisių gynėjai ir nevyriausybinės organizacijos, plečiama kontrolė ir represijos uigūrų, tibetiečių atžvilgiu ir jiems neleidžiama naudotis savo laisvėmis, vis daugiau žmonių dingsta dėl teisėsaugos institucijų veiksmų ir savavališkai sulaikomi, taip pat slaptai, neteisėtose įstaigose, žinomose kaip „juodieji kalėjimai“; kadangi tibetiečių pagrindinių laisvių atžvilgiu taikomos represinės politikos priemonės pastaraisiais metais privertė nerimą keliantį skaičių žmonių susideginti;

K. kadangi Kinija yra pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė; kadangi turėdama tokį statusą Kinija turi ypatingų pareigų – privalo laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų chartiją;

L.  kadangi 2008 m. A. Sacharovo premijos laureatas Hu Jia tebėra laikomas namų arešto sąlygomis ir yra atidžiai stebimas ir ribojamas jo bendravimas;

M.  kadangi Kinijos valstybė pripažįsta tik penkias religijas, t. y. budizmą, daoizmą, islamą ir krikščionybę (katalikybę ir protestantizmą); kadangi visos šios religijos turi centralizuotus valdymo organus, kurių pagrindinės būstinės yra Pekine ir juose dirba ištikimi KKP pareigūnai; kadangi KKP skiria aukščiausius religinius vadovus ir nuo 1999 m. uždraudė nepatvirtintas sektas, pavyzdžiui, Falun Gong, siekdama panaikinti minėtąją praktiką; kadangi žmogaus teisių organizacijos pranešė, kad galiojant šiam draudimui imamasi neteisinių prievartos priemonių – asmenys savavališkai suimami, verčiami dirbti ir fiziškai kankinami, o kartais nuo to net miršta;

N. kadangi Tibeto autonominis regionas ir kitos autonominės Tibeto teritorijos, taip pat Sindziango uigūrų autonominis regionas tapo didėjančios svarbos Kinijos strateginių, regioninių, karinių ir ekonominių užmojų teritorijomis, todėl Kinijos vyriausybė jas laiko labai svarbiomis Kinijos teritoriniam vientisumui; kadangi nuo 2009 m. Kinijos Liaudies Respublikos tibetiečių teritorijose, įskaitant Tibeto autonominį regioną ir Tibeto autonomines teritorijas Gansu, Sičuano ir Činghai provincijose, susidegino 90 tibetiečių;

O. kadangi Kinijos ekonomikos atvėrimas davė daug naudos, pvz., tapo geriau prieinama darbo rinka ir sumažėjo nedarbo lygis kaimo vietovėse, tačiau ekonomikos augimas turėjo nevienodos įtakos įvairių Kinijos gyventojų grupių gerovei ir vis dar esama didelių miesto ir kaimo teritorijų skirtumų;

P.  kadangi dėl miesto ir kaimo gyventojų pajamų nelygybės, nevienodų jų galimybių įsidarbinti, pasiekti socialinę gerovę, gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas Kinija susiduria su dideliu iššūkiu sanglaudos politikos srityje;

Q. kadangi ES ir Kinijos bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje suinteresuotos abi šalys; kadangi Kinijoje vyksta interneto plėtra – joje yra daugiau nei 500 milijonų interneto vartotojų, formuojantys bendrą viešąją nuomonę internete; kadangi vis dėlto šalies interneto aplinka tebėra labai ribojama;

R.  kadangi ES yra populiariausia turizmo kryptis pasaulyje, kadangi iki 2020 m. po pasaulį turėtų keliauti 100 mln. kinų turistų ir kadangi reikia remti iniciatyvas, kuriomis siekiama pritraukti šiuos naujus turistų srautus;

S.  kadangi Kinija yra daugiausiai anglies dioksido pasaulyje išmetanti valstybė ir išmetamų teršalų kiekis vis dar greitai didėja; kadangi Kinijos išmetamas CO₂ kiekis vienam gyventojui 2010 m. pasiekė 6,8 tonos ir manoma, kad 2017 m. ji pagal teršalų išmetimą vienam gyventojui pralenks JAV;

T.  kadangi Kinija labiau stengiasi artėti prie apyvartinių taršos leidimų prekybos rinkoje sistemų; kadangi Kinija šioje srityje vykdo septynis bandomuosius projektus siekdama 2015 m. sukurti nacionalinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

U. kadangi 21–ajame amžiuje sparčiai augant Kinijos ekonominei galiai ir neskaidriai didėjant kariniams pajėgumams stebimas Kinijos, kaip didelius ekonominius ir komercinius pajėgumus turinčios valstybės, sugrįžimas į pasaulinę areną;

V. kadangi ES laikosi KLR nustatytos vadinamosios vienos Kinijos politikos KLR ir Taivano valstybių tarpusavio santykiuose;

W. kadangi KLR ekonomikos regionalizacijos ir dinamikos teigiamą vaidmenį Pietryčių Azijoje vis labiau nustelbia teritoriniai ginčai Pietų Kinijos jūroje su Vietnamu, Malaizija, Indonezija, Brunėjumi, Filipinais ir Taivanu ir Rytų Kinijos jūroje – su Japonija ir Taivaniu dėl teritorijų, kurių visose yra gausu žuvų, taip pat naftos ir dujų atsargų;

X. kadangi Kinija palaiko glaudžius ryšius su Šiaurės Korėja, pastaroji labai ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos, o Kinijos lėšų ir turistų srautas gyvybiškai svarbus, kad dabartinės būklės Pchenjano režimas išgyventų;

Y  kadangi Kinija Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje bendradarbiauja su Rusija, keturiomis Vidurinės Azijos šalimis (Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu ir Uzbekistanu) ir keturiomis šalimis stebėtojomis (Indija, Iranu, Mongolija ir Pakistanu); kadangi, kaip paskelbta 2012 m. birželio 6 d. Pekine vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime, Kinijos investicijos Vidurinėje Azijoje ateinantį dešimtmetį nuo 20 mlrd. JAV dolerių padidės iki 100 mlrd. JAV dolerių;

Z.  kadangi gerėjantys Pekino ir Vašingtono santykiai ir tuo pat metu stiprėjantys šių dviejų šalių finansiniai ir ekonominiai ryšiai yra vieni iš svarbiausių pasaulio dvišalių santykių; kadangi Europa yra pirmoji Kinijos prekybos partnerė;

Aa. kadangi niekur pasaulyje Kinijos staigus augimas nėra ryškiau matomas nei Afrikoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi tai rodo įspūdingos Kinijos ir Afrikos dvišalės prekybos apimtys, kurios, remiantis Kinijos prekybos ministerijos pateiktais duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. išaugo 80 % ir iki 166,3 mlrd. JAV dolerių; kadangi Kinijos tiesioginių užsienio investicijų Afrikoje apimtys 2011 m. išaugo 58,9 proc. ir iki 1,7 mlrd. JAV dolerių; kadangi Kinijos interesai Afrikoje žinomi iš didelių plėtros projektų, pvz., geležinkelių, kelių ir socialinės gerovės projektų;

ES ir Kinijos strateginė partnerystė ir bendradarbiavimas

1.  pritaria viešiesiems įsipareigojimams, prisiimtiems 2012 m. liepos 9–10 d. Pekine vykusio ES ir Kinijos aukšto lygio strateginio dialogo metu, kuriais būtų nustatytas gero tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys 21–ajame amžiuje įgyvendinant jų bendrais interesais ir abipusiu supratimu grindžiamas strategines partnerystes; remia ir skatina beveik 60 ES ir Kinijos sektorių dialogus, įsitikinęs, kad tvirtesnė ir gerai išvystyta partnerystė bus abipusiai naudinga tiek ES, tiek Kinijai; tačiau tikisi, kad bus stiprinamas dialogas žmogaus teisių, aplinkosaugos, saugumo, energijos ir ypač kovos su klastojimu srityse, atsižvelgiant į šių sričių padarinius sveikatai ir visuomenės saugumui; ragina aktyviai siekti pasinaudoti Kinijos 12-ojo penkerių metų plano ir strategijos „Europa 2020“ sąveika, kad įvairiose srityse būtų glaudžiau pragmatiškai bendradarbiaujama; be to, mano, kad būtina geriau apibrėžti strateginės partnerystės sąvoką; primygtinai ragina, kad prekybos ir ekonominiai ryšiai su Kinija būtų plėtojami kartu siekiant didelės pažangos politinio dialogo žmogaus teisių ir teisinės valstybės klausimais srityje;

2.   tikisi, kad ES valstybės narės suteiks Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), ypač jos delegacijai Pekine, aiškius įgaliojimus stiprinti ES ir Kinijos strateginę partnerystę su Kinijos vyriausybe kalbant vienu balsu ir nesiims dvišalių užsienio politikos iniciatyvų, kurios gali niekais paversti Europos išorės veiksmų tarnybos pastangas; ragina Sąjungą įgyvendinti ilgalaikę strategiją dėl Kinijos, kuria būtų užtikrintas Sąjungos institucijų veiksmų ir Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmų derinimas; tikisi, kad Kinijos valdžios institucijos visais politiniais lygmenimis stiprins ES ir Kinijos strateginę partnerystę nuosekliai ir skaidriai taikydamos abipusius ir tarptautinius susitarimus bei taisykles;

3.  teigiamai vertina 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje surengtame 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektus susitarimus; primygtinai ragina juos greitai perkelti į veiklos lygmenį ir įgyvendinti – taip bus sustiprinti Sąjungos ir Kinijos santykiai;

4.  taip pat palankiai vertina įsipareigojimus, prisiimtus per 2012 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje vykusį 15-ąjį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, ypač susijusius su derybomis dėl investavimo susitarimo ir dėl nustatomo reguliariai palaikomo dialogo gynybos ir saugumo klausimais;

5.  mano, kad ES ir Kinijos santykiai tiek ekonominiu ir prekybos lygmenimis, tiek kultūros ir socialiniais lygmenimis, galėtų būti vienas iš pagrindinių abiejų visuomenių vystymosi ir tobulėjimo veiksnių, todėl mano, kad šis bendradarbiavimas gyvybiškai svarbus abiejų suinteresuotųjų šalių interesams;

6.  teigiamai vertina, kad pradėtas ir sėkmingai pirmuoju etapu įgyvendinamas ES ir Kinijos tiesioginis žmonių tarpusavio aukšto lygio dialogas; reiškia pasitenkinimą ES ir Kinijos kultūrų dialogo metų pažanga ir laimėjimais ir pažymi 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą susitarimą dėl daugelio tolesnių veiksmų įvairiose srityse, susijusiose su švietimu, kultūra, daugiakalbyste ir jaunimu;

7.  ragina Komisiją, Tarybą ir kompetentingas Kinijos valdžios institucijas bendradarbiaujant su Europos Parlamentu sudaryti geresnes sąlygas turistų srautams iš Kinijos į ES suderinant ir pagreitinant vizų išdavimo procedūras Kinijos piliečiams, ypač su verslu ir konferencijomis susijusių kelionių reikmėms;

8.  teigiamai vertina 15-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą abiejų suinteresuotųjų šalių raginimą atitinkamu lygmeniu pradėti visapusišką ES ir Kinijos dialogą judumo ir migracijos klausimais ir teigiamai vertina abipuses pastangas toliau ieškoti būdų, kaip supaprastinti Kinijos ir ES piliečių mainus, įskaitant abipuses reikalavimo turėti vizą išimtis diplomatinių pasų turėtojams;

9.  pabrėžia, kad Kinija yra ne tik antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos šalis ir didžiausia eksportuotoja pasaulio ekonomikoje, bet ir turi vis didesnę politinę įtaką;

Vidaus padėtis

10. pabrėžia, kad Kinija pastaraisiais dešimtmečiais pasiekė svarbią socialinę pažangą; pabrėžia, kad toks gyvenimo kokybės pagerėjimas milžiniškoje šalyje per tokį trumpą laiką yra vienintelis istorijoje; pažymi, kad Kinijos ekonomikos augimas nuo 1990 m. padėjo iš skurdo išsivaduoti daugiau negu pusei milijardo žmonių;

11. atkreipia dėmesį į 12–ąjį penkerių metų planą (2011–2015 m.), patvirtintą 2012 m. kovo mėn. vykusio Nacionalinio liaudies kongreso metu, kuriame išdėstytomis priemonėmis ketinama spręsti problemas, susijusias su precedento neturinčio ekonomikos augimo laikotarpio neigiamu šalutiniu poveikiu, pvz., dėl opių aplinkosaugos grėsmių, regionų skirtumų, didėjančios pajamų nelygybės ir besitęsiančių kolektyvinių protestų dėl socialinių, ekonominių ir teisinių skundų;

12. pabrėžia, kad svarbu nustatyti bendrus strategijos „Europa 2020“ ir Kinijos 12-ojo penkerių metų plano pagrindus;

13. džiaugiasi Kinijos sėkminga ekonomine politika, tačiau pritaria nepriklausomų Kinijos mokslininkų ir stebėtojų kritikai, kad šios tendencijos išlaikymui yra iškilusi rimta grėsmė dėl korupcijos skandalų, neskaidrumo ir „raudonosios aristokratijos“, t. y. buvusių ir esamų partijos lyderių artimų šeimos narių, turinčių didžiulius turtus ir turinčių politinių ir ekonominių ryšių; apie padėties rimtumą galima spręsti iš neseniai paskelbtos Bo Xilai bylos;

14. laukia, kad naujieji partijos vadovai greičiau įgyvendintų pakartotinius demokratizacijos raginimus ir politines reformas KKP viduje; mano, kad tik veiksmingos politinės reformos, kuriomis būtų siekiama formuoti įtraukias, demokratines ir atskaitingas institucijas, atspindinčias Kinijos etninę, religinę, politinę ir socialinę įvairovę, padės kurti tvarų augimą, stabilumą ir suvaldyti pusiau nepriklausomus, despotiškus provincijų, rajonų ir vietinius partijų bosus, kurių piktnaudžiavimas valdžia, ypač turint minty labai nuostolingus ir būdingus korupcijos atvejus, kenkia Kinijos nacionalinės vadovybės reputacijai tiek viduje, tiek išorėje; mano, kad tokias problemas reikėtų spręsti taikant atskaitomybės mechanizmus, kaip pareiškė pirmininkas Hu Jintao per 18-ąjį KKP suvažiavimą, vykusį 2010 m. lapkričio mėn.;

15. pritaria Kinijos teisininkų privalomos ištikimybės priesaikos KKP ryžtingam atmetimui ir šį atmetimą remia, nes tai yra teisinės sistemos pažeidimas, kuriuo įžūliai nepaisoma tarptautinių teisinių standartų, kadangi teisininkai turėtų prisiekti atsidavimą Konstitucijai, o ne politinei partijai ar organizacijai;

16. pabrėžia, kad nors priverstiniai abortai yra griežtai neteisėti Kinijoje, šeimos planavimo pareigūnai nuolat priverčia moteris taikyti nehumanišką praktiką, pvz., atlikti abortus ar sterilizaciją; smerkia vadinamąjį „socialinės priežiūros mokestį“, kuris dažnai yra pernelyg didelė bauda, kurią turi mokėti tėvai papildomo vaiko gimimo atveju, kaip buvo Feng Jianmei tragedijos atveju; pažymi, kad oficialiais 2011 m. statistikos duomenimis, pateikta apie 8 400 nuo šeimos planavimo institucijų netinkamo elgesio nukentėjusių asmenų skundų; visapusiškai remia Kinijos gyventojus, reikalaujančius nutraukti daug spragų turinčią vieno vaiko politiką, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas Kinijoje, kartu pabrėždamas šios politikos sunkius neigiamus socialinius ir psichologinius padarinius, pvz., socialinius skirtumus, blogėjančią padėtį lyčių lygybės srityje, plačiai paplitusį neigiamą požiūrį į moteriškos lyties kūdikio gimimą, vis dar didėjantį naujagimių berniukų ir mergaičių disbalansą, dėl kurio kuriami „mažieji imperatoriai“, tradicinės šeimos struktūros suardymą ir, be to, blogesnes jaunimo galimybes įsidarbinti; ragina Kinijos vadovybę prioritetine tvarka apvarstyti, kaip išspręsti šią problemą;

17. rimtai atsižvelgia į atkaklius „Foxconn“ gamyklos darbuotojų protestus ir reikalavimus laikytis darbuotojų teisių; remia siekį gauti deramą atlyginimą ir deramas darbo sąlygas;

18. teigiamai vertina Kinijos pastangas iki 2015 m. sukurti visos šalies apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kurią ateityje būtų galima integruoti į kitas anglies junginių prekybos sistemas, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; tačiau atkreipia dėmesį, kad Kinija dar neturi visapusiškai veikiančios, išvystytos rinkos ekonomikos, kuri akivaizdžiai yra būtina gerai veikiančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sąlyga;

19. primygtinai ragina Kinijos vyriausybę griežčiau matuoti taršą ir išmetamuosius teršalus, kad būtų panaikintas patikimų išmetamų anglies junginių duomenų trūkumas, sukurta geresnė teisinė infrastruktūra ir sparčiau ugdomi administracinio lygmens gebėjimai; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2012 m. rugsėjo 20 d. ES ir Kinijos susitarimą dėl finansavimo, kuriuo skatinama tausoti aplinką, pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Kinijoje;

20. atkreipia dėmesį į po masinių demonstracijų ir plataus pasipriešinimo Honkongo vyriausybės vadovo priimtą sprendimą neversti įgyvendinti ginčytinos „nacionalinio švietimo“ mokymo programos; ragina Pekino valdžios institucijas visapusiškai laikytis „vienos šalies – dviejų sistemų“ principo, kaip numatyta susitarime, pasirašytame prieš buvusią Jungtinės Karalystės koloniją perduodant KLR; teigiamai vertina didelį rinkėjų aktyvumą pastaruosiuose teisėkūros tarybos rinkimuose ir tikisi, kad per kuo trumpesnį laiką bus pradėtas taikyti visuotinis balsavimas visiems šios asamblėjos nariams rinkti;

Žmogaus teisės ir demokratija

21.  žavisi drąsiais ir aktyviais Kinijos piliečiais, socialiai atsakingais būdais skatinančiais ir ginančiais visuotinai pripažintas socialines ir žmogaus teises ir siekiančiais kovoti su gerai žinomais socialiniais pavojais ir Kinijos pareigūnų nusikalstamomis veikomis, pvz., korupcija, piktnaudžiavimu tarnyba, žala aplinkai, AIDS plitimu, maisto apnuodijimu, statybų tvarkos pažeidimais mokyklose, taip pat neteisėtu žemės ir nekilnojamojo turto nusavinimu, kurį dažnai vykdo vietos partiniai vadovai, ir šioms veikoms pasipriešinti, bei šiems piliečiams pritaria; smerkia visus valdžios keršto šiems Kinijos piliečiams atvejus; ragina Kinijos vadovybę skatinti piliečių iniciatyvą stebėti socialines žmogaus teises ir reabilituoti oficialiai persekiojamus ir nubaustus šių teisių gynėjus; primena Kinijos vadovybei, kad ji privalo griežtai laikysis vidaus ir tarptautinės žmogaus teisių teisės;

22. tvirtai pritaria kritinėms Kinijos advokatų ir teisininkų pastaboms, kad žeminantis įtariamųjų sulaikymas daugiau kaip penkiolikai dienų prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, kurį Kinija pasirašė 1998 m. spalio mėn.; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos vyriausybės nenoro ratifikuoti dar neratifikuotą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; yra sukrėstas, kad pagal naująjį 2013 m. Baudžiamojo proceso įstatymą policija ir valstybės saugumo institucijos gali įtariamąjį sulaikyti daugiau kaip keturiolikai mėnesių, nesuteikdamos jam galimybės gauti advokato pagalbą; visiškai pritaria Kinijos teisininkų kritikai, kad policijai palikta galimybė ne tik laikyti įtariamuosius namų arešto sąlygomis, bet ir juos sulaikyti „nustatytoje vietoje“; remia visas Kinijos teisininkų iniciatyvas iš tiesų reformuoti KLR Baudžiamojo proceso įstatymą;

23. ragina Kiniją laikytis būtinųjų socialinių standartų; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant įgyvendinti visas Tarptautinės darbo organizacijos taisykles ir jų laikytis, įskaitant teisę laisvai steigti nepriklausomas profsąjungas; teigiamai vertina Darbo sutarčių įstatymo įgyvendinimą ir ragina papildyti teisės aktų sistemą priimant kolektyvinių derybų įstatymą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas ir Kinijoje veiklą vykdančius Europos investuotojus ir įmones laikytis tarptautinių darbo standartų ir Kinijoje užtikrinti deramą darbo užmokestį, deramas darbo sąlygas ir žmogaus teisių laikymąsi; mano, kad ES neturėtų leisti į rinką patekti prekėms, pagamintoms naudojantis vaikų darbu arba fabrikuose, kuriuose šiurkščiai pažeidžiami tarptautiniai darbo standartai ir žmogaus teisės, pvz., kalėjimų darbo stovyklose;

24. mano, kad ES ir Kinijos prekybos disbalansas atspindi jų socialinio, ekonominio ir demokratinio modelių skirtumus; mano, jog įtakos turi ir tai, kad Kinijoje ribotai laikomasi arba apskritai nesilaikoma tam tikrų teisių; pabrėžia, kad svarbu nustatyti dialogo su Kinija strategiją, pradedant nuo darbo rinkos klausimų;

25. nuogąstauja, kad kalinių, kuriems pagal Kinijos mirties bausmės teisės aktus įvykdoma mirties bausmė, skaičius, jų teismo procesų ir mirties bausmės įvykdymo skubumas prieštarauja žmogaus teisės į laisvą ir sąžiningą teismo procesą principui ir kad Kinijos valdžios institucijoms taip skubant galima nepastebėti neteisingų teismo procesų ir kitų klaidų, o tada mirties bausmė įvykdoma nekaltiems žmonėms; mano, kad mirties bausmės taikymas neaiškioje teismų sistemoje, kurioje nepakankamai skaidrumo ir kurioje dar nėra gerai išvystytos kalinio teisės, yra didelė klaida; ragina Kinijos valdžios institucijas persvarstyti savo mirties bausmės politiką;

26. pabrėžia, kad ES ir Kinijos strateginė partnerystė apima abipusę žiniasklaidos laisvę, o tai reiškia spaudos laisvę, taikomą Kinijos žiniasklaidai Europoje, ir spaudos laisvę, taikomą Europos žiniasklaidai Kinijoje; tikisi, kad visos Europos Sąjungos institucijos tvirtai gins šį pagrindinį žmogaus teisių principą bendraudamos su savo atitinkamais partneriais Kinijoje;

27. apgailestauja dėl to, kad Kinijos institucijos kontroliuoja ir cenzūruoja internetą; susirūpinęs pažymi, kad Kinijos vyriausybė griežtina interneto priežiūrą naujais įstatymais, draudžiančiais valstybės paslapčių išdavystę, kenkimą nacionaliniam pasididžiavimui, kelti grėsmę šalies etninei vienybei arba raginti rengti „neteisėtus protestus“ arba „neteisėtus mitingus“; todėl pažymi, kad vis labiau atveriamas kelias nepamatuojamai cenzūrai arba persekiojimui; yra susirūpinęs, kad naujajame įstatyme trūksta apsaugos nuostatų ir todėl atsiranda galimybė juo piktnaudžiauti; pabrėžia, kad sąvokos „neteisėti protestai“ ir „neteisėti mitingai“ turėtų būti vartojamos tik tais atvejais, kai galioja ir veiksmingai taikomas įstatymas, kuriuo reglamentuojami taikūs ir teisėti protestai; ragina Kinijos vyriausybę leisti internete, žiniasklaidoje ir apskritai viešojoje erdvėje reikšti įvairias nuomones; primena, kad JTO Žmogaus teisių taryba neseniai pripažino teisę į žodžio laisvę internete;

28. nerimauja dėl nuostatų, susijusių su interneto kontrole, pagal kurias galima teisėtai uždrausti tinklaraščius ir nustatytos griežtos sankcijos tinklaraštininkams, žurnalistams ir juos ginantiems advokatams, įsigaliojimo;

29. pabrėžia, kad šalyje, kurioje yra daugiau kaip 500 milijonų interneto naudotojų, skaitmeninės laisvės yra vienintelis būdas turėti klestinčią ir išvystytą kibernetinę erdvę; ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti ir apsaugoti savo šalyje išvystytą milžinišką kibernetinę erdvę, o savo pastangas orientuoti į jos plėtrą, o ne į cenzūrą ir kontrolę;

30. atkreipia dėmesį į dideles Kinijos vyriausybės pastangas plėtoti Tibeto ir Šindžiango regionų ekonomiką ir šių pastangų poveikį klajoklių bendruomenėms ir tradiciniams pragyvenimo būdams; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę veikti politiškai atsakingai, prasmingai įtraukiant Tibeto ir uigūrų tautas į valdymo klausimus, apimančius išteklių valdymą ir ekonomikos vystymosi prioritetus, o kultūros elementus, pvz., kalbą ir religiją – gerbti, o ne menkinti; tvirtai teigia, kad Kinijos vyriausybė nepasieks ilgalaikio stabilumo Tibete ar Šindžiange ar kinų, tibetiečių ir uigūrų tarpusavio pagarbos, jėga asimiliuodama, sistemingai mažindama kultūrinę autonomiją ar taikydama represinius teisėtvarkos ir saugumo metodus, o tai gali padaryti tik rimtai nagrinėdamas visų vietinių gyventojų skundus siekdamas suformuoti tikrai bendrą atsakomybę už abiejų autonominių provincijų gerovę; primygtinai ragina Kinijos vyriausybę panaikinti draudimą į šiuos regionus vykti nepriklausomiems stebėtojams;

31. pabrėžia, kad, nepaisant šiurkščių represijų politikos, Kinijoje vyksta religinis atgimimas, kurio metu iš naujo atidaroma ar rekonstruojama daugybė šventovių; ragina Kinijos valdžios institucijas nebetaikyti politikos priemonių ir praktikos, kuriomis ribojama bet kurio piliečio pagrindinė teisė į religijos ir įsitikinimų laisvę;

32. ragina Kinijos valdžios institucijas klestinčioms protestantų bažnyčioms ir slaptai veikiančioms katalikų, taip pat kitų religijų bažnyčioms suteikti Kinijos valstybės oficialų pripažinimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje religijos ar tikėjimo laisvė pripažįstama neatsižvelgiant į registracijos pobūdį, taigi registracija neturėtų būti privaloma išankstinė sąlyga religijai išpažinti; griežtai smerkia visas valdžios institucijų pastangas iš šių neregistruotų bažnyčių atimti jų pagrindinę religijos laisvės teisę taikant reikalavimą veikti valdomoms vyriausybinių valdymo tarybų ir konfiskuojant jų turtą, netgi naudojant sulaikymus ir įkalinimą siekiant jų atstovus nutildyti, ir taip trukdant jų religijos autonomijai ir šiurkščiai ribojant jų veiklą;

33. pritaria Kinijos teisininkų kritikai, kad esminiai Kinijos teisinio religijos kodekso trūkumai glūdi konstitucijoje, nes 36 straipsnio 1 ir 2 nuostatose įtvirtinti „religijos laisvės“ principai prieštarauja 3 ir 4 nuostatose įtvirtintam „religijos ribojimų“ principui, ir nepaaiškinama, kurios nuostatos yra viršesnės; prisijungia prie Kinijos teisininkų raginimo konstitucijoje įtvirtinti religijos laisvės viršenybės principą;

34. pripažįsta pastangas kontroliuoti mirties bausmės taikymą Kinijoje ir ją taikyti apdairiai, tačiau tebėra susirūpinęs, kad Kinijos vyriausybė vis dar laikosi politikos neatskleisti informacijos, kokiam skaičiui kalinių per metus įvykdoma mirties bausmė, informaciją apie mirties bausmę laikydama valstybės paslaptimi; be to, primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti politizuotą mirties bausmės taikymą ir šalies teisės sistemoje užtikrinti procedūrines apsaugos nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta mirties bausme nuteistų asmenų apsauga, be kita ko, suteikiant jiems teisę į sąžiningą teismo procesą, atitinkantį tarptautinius standartus;

35. apgailestauja, kad trūksta esminės pažangos ES ir Kinijos dialoge žmogaus teisių klausimais ir nepasiekta konkrečių ir matomų rezultatų; primena, kad priimdami naują ES žmogaus teisių strategiją ES užsienio reikalų ministrai 2012 m. birželio mėn. įsipareigojo „energingai kelti žmogaus teisių klausimus visų tinkamų formų dvišaliuose dialoguose, įskaitant dialogus aukščiausiu lygmeniu“; ragina naująjį ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Tarybą ir Komisiją aktyviau stengtis, kad šis dialogas taptų veiksmingas ir orientuotas į rezultatus – be kita ko, rengti parengiamuosius posėdžius su tarptautinėmis ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), kuriuose dalyvautų abiejų suinteresuotųjų šalių valdžios institucijos; mano, kad tokie dialogai turėtų būti visų ryšių su Kinijos ir kitų strateginių šalių partnerių pareigūnais dalis; pabrėžia, kaip svarbu nuodugniai spręsti visas žmogaus teisių ir teisinės valstybės problemas Kinijoje ir ES; mano, kad ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimuose ir pokalbiuose žmogaus teisių klausimais turėtų būti aptariami skaidrūs klausimai ir nustatomos konkrečios gairės; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton išdėstyti nerimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir viešai nurodyti konkrečias bylas ir klausimus, kuriuos kiekviena pasitaikančia proga reikia aptarti su Kinijos pareigūnais; ragina valstybių narių pareigūnus nuosekliai ir koordinuotai laikytis tų pačių pozicijų; ragina Kinijoje veiklą vykdančias ES įmones laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai kontroliuoti, kaip tų principų laikomasi;

Santykiai abipus sąsiaurio

36. pakartoja ES vienos Kinijos politiką; palankiai vertina stiprėjančius KLR ir Taivano kontaktus; pabrėžia, kad santykių abipus sąsiaurio pagerėjimui vis dar labai kenkia į Taivaną nukreiptos KLR raketos ir Kinijos vykdoma Taivano tarptautinė izoliacija; pritaria Taivano tikslingam dalyvavimui tarptautinių organizacijų veikloje, kaip patvirtinta 2009 m. gegužės 8 d. Tarybos deklaracijoje Nr. 9486/09;

37. džiaugiasi, kad milijonai Kinijos piliečių labai domėjosi 2012 m. sausio 14 d. Taivano prezidento ir parlamento rinkimais, kuriuos pirmą kartą buvo galima realiu laiku stebėti internete;

38. reiškia pagarbą dėl to, kad klesti tvirti ekonominiai ryšiai abipus sąsiaurio, o Taivanas vėl atveriamas Kinijos turistams ir kultūriniam bendradarbiavimui; mano, kad stiprėjantis prekybos ir investicijų tarptautinis pobūdis yra geriausias Taivano stabilumo garantas; todėl primygtinai ragina Taivano vyriausybę investuoti ne tik į KLR, bet ir kitur;

Padėtis užsienio reikalų srityje

39. ragina KLR atsakingai panaudoti savo padėtį pasaulyje, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kurioje ji yra nuolatinė narė ir turi veto teisę; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Kinija turi atsisakyti savo veto pozicijos dėl bet kokios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuria leidžiama atlikti intervenciją į Siriją siekiant sustabdyti pilietinį karą ir sudaryti Sirijos gyventojams sąlygas vykdant demokratinį ir laisvą procesą savo šalies ateitį paimti į savo rinkas; pabrėžia, kad Kinija, tinkamai atsižvelgdama į savo pasaulinį įnašą, taip pat turėtų atsakingai elgtis Didžiajame dvidešimtuke (G20) sprendžiant pasaulio finansų krizės klausimus, prisitaikant prie PPO taisyklių ir laikantis visų tarptautinių konvencijų ir sutarčių, kurių šalis yra Kinija;

40. ragina KLR nedviprasmiškai įsipareigoti siekiant savo tikslų užsienyje laikytis JT chartijos ir tarptautinės teisės;

41. teigiamai vertina tai, kad Kinija daugiausiai prisideda prie JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių taikos palaikymo pajėgų, o už šį įnašą daugiausiai atsakingos jos sparčiai modernizuojamos karinės jūrų pajėgos; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi didesnių Kinijos bendradarbiavimu su ES kovojant su piratais Adeno įlankoje; ragina Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos nuolatinę narę, atsakingai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene svarbiais pasaulinio saugumo klausimais, pavyzdžiui, dėl padėties Sirijoje ir Irane;

42. pripažįsta Kinijos atsakomybę užtikrinant savo piliečių saugumą ir prisiimant pasaulio taikos ir stabilumo skatintojos vaidmenį ir teigiamai vertina jos aktyvesnį dalyvavimą JT veikloje; tačiau ragina Kiniją šiais klausimais daugiau ir skaidriau bendradarbiauti su ES ir JT ir savo užsienio politikos neformuoti izoliuotai;

43. ragina Kiniją persvarstyti šiurkščių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų atvejais taikomą savo „nesikišimo į šalių vidaus reikalus“ politiką;

44. palankiai vertina 2012 m. liepos mėn. užmegztą ES ir Kinijos dialogą dėl bendros gynybos ir saugumo politikos; siūlo šį dialogą plėtoti visame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių regione;

45. prašo Kinijos išsklaidyti augantį tarptautinį susirūpinimą dėl jos neskaidraus karinio biudžeto;

46. pabrėžia Pietų Kinijos jūros, per kurią vežama apie trečdalis pasaulio prekių, pasaulinę svarbą yra susirūpinęs dėl augančios įtampos ir todėl skubiai kreipiasi į visas susijusias šalis ir prašo susilaikyti nuo vienašališkų politinių ir karinių veiksmų, kreiptis į tarptautinį arbitražą ir išspręsti savo prieštaringas teritorines pretenzijas dėl Pietų Kinijos jūros, kaip numatyta tarptautinėje teisėje, ypač JT jūrų teisės konvencijoje, siekiant užtikrinti regiono stabilumą;

47. rimtai nerimauja dėl didėjančios Kinijos ir Japonijos tarpusavio įtampos; griežtai ragina Kiniją ir Japoniją kovoti su abipusėmis priešiškomis nuostatomis ir apgailestauja, kad šios šalys nepajėgia pasinaudoti keturiasdešimtąja jų diplomatinių santykių sukaktimi konstruktyvioms deryboms;

48. dėl didelio Europos Sąjungos suinteresuotumo Rytų Azijos saugumu ir stabilumu ragina visas suinteresuotąsias šalis (Kiniją, Japoniją ir Taivaną) susitvardyti ir imtis veiksmų padėčiai sušvelninti ginčijamų salų klausimu; primygtinai ragina visas suinteresuotąsias šalis ginčus spręsti taikiai, bendradarbiaujant ir laikantis tarptautinės teisės, ypač JT jūrų teisės konvencijos, ir susitarti dėl priemonių, kurių būtų galima imtis nenumatytiems incidentams numalšinti;

49. atkreipia dėmesį į Taivano prezidento pastarojo laikotarpio iniciatyvą pasiekti sutarimą dėl elgesio Rytų Kinijos jūroje kodekso ir sukurti mechanizmą, kad abi suinteresuotosios šalys galėtų bendradarbiauti kartu naudodamos regiono gamtos išteklius, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus;

50. atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį abiejų suinteresuotųjų Korėjos pusiasalio šalių bendradarbiavimo srityje, ir ragina KLR aktyviau siekti glaudesnio Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimo;

51. pažymi ir apgailestauja, kad diktatoriško ir represinio Šiaurės Korėjos režimo išlikimas iš esmės priklauso nuo Kinijos; teigiamai vertina atsakingą Kinijos poelgį balsuojant už 2012 m. balandžio 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje išdėstytą griežtą Šiaurės Korėjos nesėkmingo raketos paleidimo, plačiai laikomo nepavykusiu balistinės raketos bandymu, pasmerkimą; tikisi, kad Kinija ir toliau prisiims atsakomybę užtikrinant stabilumą Korėjos pusiasalyje, greitai atnaujins šešiašales derybas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės ir, visų pirma, įvairiomis paskatomis sieks smarkiai pagerinti Šiaurės Korėjos piliečių kasdienio gyvenimo sąlygas, kurios labai priklauso nuo Kinijos iniciatyvų;

52. atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos vaidmenį Vidurio Azijos regione – jos įgyvendinamus projektus prekybos, ekonomikos ir energetikos srityje; mano, kad Kinija gali daryti svarbią įtaką Vidurio Azijos šalių vystymuisi, ir ragina ją skatinti geresnius ten esančių valstybių santykius – tai būtų pavyzdinis žingsnis regioninio bendradarbiavimo linkme; pastebi, kad pagrindiniai Kinijos tikslai Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje – pasiekti taiką ir stabilumą Vidurio Azijoje kartu su kitomis valstybėmis kovojant su vadinamuoju trejopu blogiu – ekstremizmu, separatizmu ir terorizmu; pažymi didžiulius Kinijos strateginius ir ekonominius interesus šiame regione – naudotis jo milžiniškais naftos bei dujų ištekliais ir geležinkeliais bei greitkeliais Vidurio Aziją susieti su Kinijos pakrante;

53. teigiamai vertina plėtojamus Kinijos ir Afganistano ryšius – pirmą kartą istorijoje derybos vyksta aukščiausios vadovybės lygmeniu; mano, kad Kinija gali atlikti pavyzdinį vaidmenį stabilizuojant Afganistaną diplomatinėmis priemonėmis, ir primygtinai ragina ES ir Kiniją glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu;

54. pažymi, kad naują Amerikos strategiją, kurioje didžiausias dėmesys vėl skiriamas Azijai, Kinijos vadovybė supranta kaip JAV bandymą sulaikyti greitą ekonominį ir politinį Kinijos iškilimą; skatina Kinija ir JAV vengti įtampos ir ginklavimosi lenktynių Ramiajame vandenyne; ragina Kiniją užtikrinti laisvą judėjimą jūrose;

55. mano, kad reikėtų labai rimtai apsvarstyti vis gausesnių Kinijos investicijų besivystančiose šalyse ekonominį poveikį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

56. pažymi, kad aktyvesnė kinų veikla Afrikoje prisidėjo prie ekonomikos vystymosi, ypač infrastruktūros projektų; vertina Kinijos vadovybės rimtos kritikos pripažinimą dėl savo nesuderintos, į žaliavas ir medžiagas Afrikoje orientuotos politikos per Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą (angl. FOCAC), vykusį 2012 m. liepos 20 d. Pekine, kurio metu buvo parodytas dabartinis atviras veiklos žemyne diversifikacijos skatinimas; teigiamai vertina šiame FOCAC posėdyje valstybės ir partijos vadovo Hu Jintao išdėstytą įsipareigojimą per ateinančius trejus metus Afrikos šalims suteikti rekordinį 20 mlrd. JAV dolerių kreditą infrastruktūrai, žemės ūkiui, gamybai ir MVĮ plėtoti; teigiamai vertina Kinijos išreikštą paramą Kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvai (angl. EITI) ir ragina Kinijos valdžios institucijas vadovautis pasauline tendencija siekti daugiau skaidrumo ir padidinti savo konkrečius įsipareigojimus šioje srityje; ragina Europos Sąjungą budriai stebėti augančių Kinijos investicijų Afrikoje politinį, ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį;

57. yra susirūpinęs, kad didėjantis Kinijos dalyvavimas Afrikoje sukėlė rimtų socialinių įtampų, tačiau palankiai vertina tai, kad Kinijos bendrovės išreiškė norą skirti daugiau dėmesio socialinės atsakomybės klausimams jų veiklos Afrikoje atžvilgiu; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas Afrikoje taikomas politikos priemones grįsti žmogaus teisių ir jų laikymosi principais, taip pat tvaraus vystymosi ir žmonių saugumo skatinimu;

58. pažymi, kad Kinija išnaudoja vis daugiau Lotynų Amerikos gamtos išteklių, kurių eksportas į Kiniją padidėjo daugiau negu 50 proc.;

59. ragina Kiniją, kurioje anglies dioksido išmetama daugiausia pasaulyje, stiprinti savo aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį skatinant pasaulio bendruomenės bendradarbiavimą, kad būtų kovojama su klimato kaita; palankiai vertina tai, kad 2011 m. lapkričio mėn. Kinijos valdžios institucijos pateikė baltąją knygą dėl politikos krypčių ir veiksmų, patvirtintų siekiant kovoti su klimato kaita, ir tikisi, kad tai, kas išdėstyta šioje knygoje, bus greitai įgyvendinta;

60. pažymi, kad tiesioginiai žmonių tarpusavio ryšiai gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant geresnio abipusio Kinijos ir ES, taip pat kai kurių kitų jos partnerių, pvz., JAV, supratimo; šiuo požiūriu teigiamai vertina programas, kuriomis siekiama sudaryti geresnes sąlygas judėjimui tarp Kinijos ir ES;

61. ragina Kiniją absoliučią pirmenybę teikti teisinio tikrumo didinimui užsienio įmonėms, remiantis lygybės, abipusiškumo ir įmonių socialinės atsakomybės principais;

62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, EIVT, Komisijai, valstybių narių, stojančių šalių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Respublikos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Taivano vyriausybei ir Taivano parlamentui.

• [1]  OL L 250, 1985 9 19, p. 2.
• [2]  OL L 6, 2000 1 11, p. 40.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0218.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0017.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
• [6]  OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.
• [7]  OL C 67 E, 2010 3 18, p. 132.
• [8]  OL C 305 E, 2010 11 11, p. 9.
• [9]  OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.
• [10]  OL C 296 E, 2012 10 2, p. 137.
• [11]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0301.
• [12]  OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.
• [13]  OL C 169 E, 2012 6 15, p. 81.
• [14]  OL C 288 E, 2006 11 2, p. 59.
• [15]  OL C 157 E, 2006 7 6, p. 471.
• [16]  OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118.
• [17]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0474.
• [18]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0257.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.12.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 1 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pino Arlacchi, Sir Robert Atkins, Bastiaan Belder, Elmar Brok, Tarja Cronberg, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Richard Howitt, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Ioannis Kasoulides, Tunne Kelam, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Krzysztof Lisek, Ulrike Lunacek, Mario Mauro, Jean-Luc Mélenchon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Ria Oomen-Ruijten, Ioan Mircea Paşcu, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Nikolaos Salavrakos, György Schöpflin, Charles Tannock, Sir Graham Watson
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Laima Liucija Andrikienė, Reinhard Bütikofer, Anne Delvaux, Emilio Menéndez del Valle, Doris Pack, Jean Roatta, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Philippe Boulland