PRANEŠIMAS dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos
25.1.2013 - (2012/2286(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Mario Mauro
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2011 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2010 m. metinės ataskaitos[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose konkrečiai numatyta padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,
– atsižvelgdamas į pranešimą dėl rizikos pasidalijimo priemonių (praėjusiais metais bendro sprendimo procedūra priimtas dokumentas) ir ypač į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į ERPB kapitalo padidinimą, ypač į EIB ir ERPB ryšių klausimą ir galimą veiksmų dubliavimąsi,
– atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiksmų sritį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 2 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)[2] ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse[3] (COM(2011) 0659), kuriame nustatomas bandomasis strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos etapas,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../..., kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM/2012/0511)[4],
– atsižvelgdamas į dokumentą „Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika“ ir į keičiamas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatas, susijusias su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../..., kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM/2012/0511), kuriais siekiama įsteigti Europos bankų sąjungą[5],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES[6] dėl EIB išorės veiksmų įgaliojimų 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7–0016/2013),
A. kadangi dėl sumažintų viešųjų biudžetų, per didelės valstybių skolos ir susijusių taisomųjų priemonių, dėl kurių dažnai nukenčia bendroji paklausa, bei netinkamo finansų įstaigų reguliavimo derinio kai kuriais atvejais ES lygmeniu spartėja ekonomikos nuosmukis, susidaro spaudimas mažinti investicijas, ypač į mažas ir vidutines įmones (MVĮ), ir daromas neigiamas poveikis augimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;
B. kadangi EIB įsteigtas pagal Romos sutartį ir jis privalo būti „Europos Sąjungos banku“, kurio tikslas – padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus atrenkant ekonominiu požiūriu racionalius ES investicijų projektus; kadangi jis, kaip pelno nesiekiantis bankas, papildo komercinių bankų veiklą ir bendrą finansų sistemą, spręsdamas prasto rinkos veikimo problemas;
C. kadangi dabartinė skolų, ekonomikos ir finansų krizė labai pakenkė daugelio valstybių narių ekonominei plėtrai ir pablogino socialines sąlygas, tačiau taip pat paskatino valstybes nares deramai reaguoti taikant priemones, kurių paskirtis – atgaivinti ekonomiką ir padėti tvirtus pagrindus ateities augimui ir užimtumui; kadangi EIB, didindamas skolinimą ir dalyvaudamas ekonominiu požiūriu patikimuose investicijų projektuose (taip pat atsižvelgiant į viešųjų išteklių stygių), gali prisidėti prie socialinės sanglaudos ir ekonomikos augimo valstybėse narėse, kurios patiria finansinių problemų;
D. kadangi EIB operacijos už ES ribų vykdomos siekiant remti ekonomiškai perspektyvius projektus, atitinkančius Sąjungos išorės veiksmų politiką;
E. kadangi EIB vykdo veiksmus menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų atžvilgiu, be kita ko: i) atlikdamas finansų tarpininkų, naudojamų teikiant EIB paskolas, skiriamas pasitelkiant tarpininkus, kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu (KPP ir KTF) pajėgumų įvertinimą, kad jie deramai nustatytų galutinius EIB lėšų gavėjus atitinkamai pagal taikytinas ES KPP ir KTF direktyvas arba pagal Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) standartus, taip pat ii) stebėdamas EIB finansavimą per šias jurisdikcijas;
F. kadangi ES, visų pirma euro zonoje, nustatytas naujų ekonominės, fiskalinės ir biudžeto priežiūros ir drausmės taisyklių rinkinys, siekiant užtikrinti viešosios skolos tvarumą;
G. kadangi šį taisyklių rinkinį reikia skubiai paremti priemonėmis, skirtomis ekonomikai, pramonei, augimui, konkurencingumui, inovacijoms ir užimtumui skatinti, o tam reikia panaudoti ES biudžetą ir EIB skolinimo pajėgumus ir žinias;
H. kadangi ypač reikia užtikrinti, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą tam, kad išsaugotų savo galimybes skolintis pasaulinėse kapitalo rinkose patraukliomis finansavimo sąlygomis, kurias galima taikyti taip pat ir galutiniams projektų rengėjams; kadangi EIB investicijos taip pat turi atitikti ES politiką, ypač augimo ir užimtumo srityse;
I. kadangi EIB skolinimas nuo 72 mlrd. EUR 2010 m. sumažėjo iki 61 mlrd. EUR 2011 m., nes dėl 2009 ir 2010 m. labai padidintų sumų, skirtų reaguojant į pirmąją krizės bangą, išseko banko nuosavas kapitalas;
1. primygtinai ragina EIB valdytojus patvirtinti sprendimą dėl banko kapitalo padidinimo 10 mlrd. EUR, nes tai bankui sudarytų sąlygas didinti skolinimą iki 60 mlrd. EUR 2013–2015 m. laikotarpiu ir remiantis šiomis paskolomis pritraukti apie 180 mlrd. eurų apimties bendras investicijas; tačiau pažymi, kad šios investicijos, netgi jei jos sudarytų nurodytą sumą, kasmet sudarytų 0,5 proc. ES BVP; taigi mano, kad dar didesnis šio kapitalo padidinimas būtų labai naudingas Sąjungai, atsižvelgiant į jos ekonomikos augimo poreikį;
2. ragina EIB atlikti 2009 ir 2010 m. krizės įveikimo priemonių veiksmingumo ir tvarumo vertinimą, kurio išvadomis turėtų būti grindžiami būsimi sprendimai dėl kapitalui didinti skirtų investicijų planų prioritetų;
3. rekomenduoja, kad naujieji skolinimo pajėgumai būtų suderinti su ES prioritetais užtikrinant augimą ir darbo vietų kūrimą ir nukreipti visų pirma į keturias sritis (ES MVĮ prieigos prie finansų iniciatyva, ES inovacijų ir gebėjimų iniciatyva, ES išteklių naudojimo efektyvumo iniciatyva ir ES strateginės infrastruktūros iniciatyva), kurios apima visas valstybes nares, vis dėlto daugiau dėmesio skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams, kartu išsaugant investicijų portfelio įvairovę;
4. ragina iš finansinių priemonių grįžtančias lėšas ir rizikos kapitalą panaudoti naujoms investicijoms, laikantis EIB skolinimo įgaliojimų;
5. primena, kad organizuotas ES institucijų (Komisijos ir EIB) bendradarbiavimas, taip pat įtraukiant kitas institucijas, tikriausiai būtų naudingesnis nei konkurencija;
6. prašo strategiškai nukreipti EIB išteklius, kad būtų patenkinami konkretūs kiekvienos valstybės narės poreikiai, kartu atsižvelgiant į EIB įgaliojimus;
7. pabrėžia, kad būtina labiau pasinaudoti dabartinėmis bendromis Komisijos bei Europos investicijų fondo (EIF) ir EIB grupės iniciatyvomis, pvz., Jungtiniais Europos ištekliais mažoms ir vidutinėms įmonėms (JEREMIE), pagal kurias mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) finansuojamos kartu teikiant struktūrinių fondų (taip pat Europos pagalbos vietinei energetikai priemonės (ELENA) ir Europos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ekspertizės centro (EPEC)) lėšų siekiant teikti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas, taip pat būtina labiau pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa (PROGRESS) ir Bendrasis veiksmų planas mikrofinansų institucijoms Europoje remti (JASMINE), skirtomis mikrofinansavimo projektams finansuoti visų pirma tuose ES regionuose, kuriuose bedarbiams itin sunku susirasti darbą; kartu ragina Komisiją šiuo tikslu EIF ir EIB suteikti tinkamus biudžeto išteklius, kad daugiau projektų būtų finansuojama pagal šias programas;
8. dar kartą tvirtina, jog svarbu, kad EIB savanoriškai laikytųsi dabartinių susitarimo „Bazelis II“ reikalavimų dėl kapitalo, ir siūlo, kad EIB laikytųsi būsimų susitarimo „Bazelis III“ prievolių, kartu atsižvelgdamas į savo veiklos ypatumus;
9. mano, kad EIB, kaip AAA reitingą privalantis išlaikyti bankas, neturi būti įtrauktas į finansines intervencijas, kurios paprastai vykdomos pagal viešojo biudžeto investicijų skirsnį, kurio nėra ES biudžete;
10. primena savo prašymą, kurį kartojo daugelį metų, kad būtina vykdyti rizikos ribojimu pagrįstą EIB, kaip banko, priežiūrą;
11. siūlo, kad minėtoji reguliavimo priežiūra:
i) būtų vykdoma Europos Centrinio Banko (ECB), remiantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi; arba
ii) būtų vykdoma sukūrus būsimą bankų sąjungą, numatytą 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikate[7]; arba
iii) jei nepavyktų įgyvendinti prieš tai minėtų galimybių, EIB sutikus, būtų vykdoma Europos bankininkystės institucijos, dalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų (arba joms nedalyvaujant), arba nepriklausomo auditoriaus;
apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių veiksmų šioje srityje, nepaisant Parlamento jau 2007 m. išsakytų prašymų;
12. prašo Komisijos užtikrinti Parlamentui, kad EBI, vykdydamas veiklą, laikysis konkurencijos taisyklių, visų pirma kitų kredito įstaigų atžvilgiu;
13. dar kartą pakartoja savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;
14. mano, kad dabartiniu laikotarpiu ir iki tol, kol palūkanų normos įmonėms euro zonos valstybėse narėse išliks labai skirtingos, EIB veiksmai tampa vis svarbesni ES dedant pastangas šiai problemai spręsti;
15. mano, kad siekiant kurti bendras EIB ir ES finansines priemones, reikėtų laiku nustatyti atitinkamą sistemą EIB veiklai stebėti ir padidinti EIB demokratinę atskaitomybę įtraukiant į šią veiklą Parlamentą ir Tarybą; ši sistema turėtų sudaryti sąlygas EIB ir toliau vertinti projektus pagal jų privalumus, siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų EIB kapitalo išteklių naudojimą, ir atsižvelgti į poreikį išvengti pernelyg didelės administracinės naštos valdymo subjektams, finansų tarpininkams ir galutiniams paramos gavėjams;
16. rekomenduoja, kad EIB ir ES finansinių priemonių įgyvendinimas būtų grindžiamas ex ante politikos uždaviniais ir kriterijais, taip pat skaidria ir veiksminga ex post ataskaitų sistema, kuri padėtų išsaugoti EIB nepriklausomumą projektų atrankos ir deramo stropumo srityse;
17. palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvą, ragina greičiau patobulinti bandomojo etapo veiksmus ir sparčiai įvertinti jos rezultatus, siekiant pradėti antrąjį projektų obligacijų etapą; mano, kad ši iniciatyva neturėtų didinti pažangesnių ir mažiau pažangių ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir projektų finansavimo rinkų skirtumų, bet turėtų prisidėti prie subalansuoto pramonės ir infrastruktūros vystymo visose valstybėse narėse;
18. mano, kad EIB turėtų prisidėti prie kovos su korupcija ir skaidrumo stoka ES valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse, kuriose EIB vykdo veiklą, ypač rinkdamas atitinkamą informaciją apie paramos gavėjus ir finansų tarpininkus, ypatingą dėmesį skirdamas MVĮ prieigai prie paskolų ir paskolų poveikiui vietos ekonomikai, taip pat skelbdamas informaciją apie bendras išmokėtų lėšų sumas, atitinkamų lėšų gavėjų, ypač MVĮ, skaičių ir pavadinimus (vardus ir pavardes), taip pat regionus ir sektorius, kuriems šios lėšos buvo skirtos; be to, ragina EIB vykdyti veiklą laikantis ES sutarties 3 straipsnio 5 dalies, pagal kurią, kaip 2011 m. gruodžio 21 d. patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime dėl ATTA bylos, Sąjunga privalo griežtai laikytis tarptautinės teisės, ypač JT chartijos principų;
19. ragina EIB vykdant savo finansavimo operacijas ir toliau dėti pastangas siekiant užkirsti kelią naudojimuisi lengvatinių mokesčių finansų centrais ar nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis; todėl teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją dėl kriterijų, kurie turi būti naudojami nustatant trečiąsias valstybes, kurios nesilaiko minimalių geros valdysenos standartų mokesčių srityje; mano, kad Komisija turėtų dalyvauti dialoge su EIB siekdama užtikrinti, kad šie kriterijai būtų deramai taikomi atrenkant projektus, paramos gavėjus ir tarpininkus; ragina EIB, atsižvelgiant į neseną atvejį kasybos sektoriuje, nurodyti, kokios procedūros ir standartai galėtų būti nustatyti tokiems atvejams ateityje;
20. primena, kad finansavimo stoka yra tik viena iš galimų investicijų kliūčių ir kad dėl menkų administracinių ir projektų valdymo pajėgumų neretai gali vėluoti investicijų įgyvendinimas; todėl ragina EIB toliau plėsti teikiamas technines ir finansines konsultacijas, skatinti bankų sektoriaus partnerius ir kitus finansų tarpininkus savarankiškai plėtoti techninių ir finansinių konsultacijų paslaugas, taip pat apsvarstyti galimybę parengti geriausia praktika grindžiamą gairių rinkinį;
21. primena, kad finansavimo trūkumas, visų pirma MVĮ, keliose valstybėse narėse yra pagrindinė problema; ragina stiprinti EIB veiklą, kuria remiamas MVĮ finansavimas, verslumas ir eksportas – pagrindiniai ekonomikos atgaivinimo veiksniai; mano, kad kiekviena priemonė, skirta MVĮ finansavimo sąlygoms gerinti, turėtų atitikti tris pagrindines ypatybes: i) užtikrinti pakankamą tinklo kapiliarumą; ii) kuo daugiau EIB lengvatinio finansavimo sąnaudų perkelti MVĮ; iii) būti suderinta su konkrečios šalies poreikiais ir ES politikos tikslais;
22. ragina EIB bendradarbiaujant su Komisija toliau vystyti rizikos pasidalijimo priemones, siekiant optimizuoti ES atsparumą rizikai ir EIB skolinimo pajėgumus;
23. mano, kad nacionalinės viešosios finansų įstaigos yra pajėgios perkelti EIB lengvatinio finansavimo sąnaudas MVĮ; todėl siūlo EB toliau įgyvendinti MVĮ skirtas finansines priemones naudojantis nacionalinėmis viešosiomis įstaigomis, kurios atitinka skolinimo reikalavimus; teigiamai vertina Ilgalaikių investuotojų klubo (angl. Long Term Investors Club) veiklą, kuria siekiama stiprinti EIB ir pagrindinių nacionalinių viešųjų įstaigų bendradarbiavimą;
24. be to, ragina Komisiją ir EIB sukurti EIB skolinimo MVĮ „langelį“, skirtą šiems partneriams, kad EIB paskolos MVĮ pasiektų ir mažesnius finansinius tarpininkus (ir mažesnes MVĮ), kurie šiuo metu per mažai gali jomis naudotis pirmiausia dėl ribotos informacijos apie jų kreditingumą;
25. siekiant išlaikyti dabartinį gerovės lygį, kol valstybės narės pertvarko viešuosius finansus, ragina EIB grupę ir Komisiją toliau remti socialinės ekonomikos sektorių ir jaunus verslininkus įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pvz., teikti atitinkamai pritaikytas paskolas ir vykdyti garantijų programas; ypač palankiai vertina tai, kad pradėta nauja investicijų platforma, kuri socialinėms įmonėms, aktyviai sprendžiančioms dabar svarbius socialinius klausimus pagal savo verslo modelį, suteikia galimybę gauti finansavimą, ir ragina EIB glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir sektoriaus atstovais įgyvendinant socialinio verslo iniciatyvą;
26. ragina EIB, be kita ko, remti valstybes nares, kurias krizė paveikė labiausiai, finansuojant perspektyvią veiklą, skirtą užimtumui ir ekonomikos augimo atgaivinimui skatinti; primena, kad EIB ir struktūrinių fondų bendradarbiavimas sunkumų patiriančiose valstybėse narėse būtinas siekiant atlikti patikimas ir našias viešąsias ir privačias investicijas ir įgyvendinti patikimus ir našius infrastruktūros projektus;
27. palankiai vertina EIB struktūrinių programų paskolų sistemą, kuria labai prisidedama užtikrinant bendrą finansavimą iš nacionalinių biudžetų, kai teikiama parama iš ES struktūrinių fondų; ragina EIB plėsti šią paramą, kad nuo ekonominės krizės smarkiai nukentėjusiose valstybėse narėse atsirastų reikalingų investicijų; vis dėlto nurodo, kad ši priemonė ir toliau turėtų būti atskirta nuo struktūrinių fondų programų ir pasibaigus krizei turėtų būti palaipsniui nutraukta;
28. palankiai vertina EIB pagalbą kuriant tikslinę kultūros, švietimo ir kūrybos sektoriaus finansinę priemonę, taip pat mano, kad jis turėtų ir toliau rengti kultūros ir švietimo srities veiksmų rėmimo iniciatyvas;
29. atsižvelgdamas į menkus viešuosius išteklius, ragina EIB ir toliau teikti finansavimo paramą sveikatos sektoriui ir ypač padėti kurti, pakeisti ir modernizuoti ligoninių infrastruktūras;
30. remia EIB pastangas toliau investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, ypač panaudojant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir atsižvelgiant į programą „Horizontas 2020“, daugiausia dėmesio skiriant naujų technologų, įskaitant ekologiškas technologijas, diegimui rinkoje; ragina EIB imtis veiksmų siekiant panaikinti įvairių ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų masto skirtumus, nes tai trukdo ilgalaikiam deramam bendrosios rinkos veikimui;
31. ragina EIB kartu su Komisija toliau dėti pastangas plėtojant naujoviškas finansines priemones, siekiant panaudoti ribotus ES biudžeto išteklius kaip svertą pačiu efektyviausiu būdu, mobilizuoti privataus finansavimo šaltinius ir skatinti rizikos pasidalijimo priemonių naudojimą pagrindinių ES investicijų finansavimui, be kita ko, žemės ūkio, klimato politikos, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tvarių transporto priemonių, inovacijų, transeuropinių tinklų, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, taip palengvinant perėjimą prie žiniomis pagrįsto augimo ir tvaraus vystymosi Sąjungoje, kurios pagrindas būtų tvarus konkurencingumas;
32. konkrečiai atsižvelgdamas į energijos vartojimo efektyvumo klausimą, palankiai vertina tai, kad per pastaruosius kelerius metus EIB šiame sektoriuje vykdė daugiau veiklos, ir ragina Komisiją ir EIB dirbti kartu ir išnaudoti teigiamas sąveikas bei pradėti vykdyti naujas bendras iniciatyvas, visų pirma atsižvelgiant į neseniai patvirtintos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos teikiamas galimybes ir investicijų poreikius; ragina EIB nustatant naują bendrą energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvą, be kita ko, apsvarstyti ypatingą energetinių paslaugų bendrovių vaidmenį;
33. palankiai vertina EIB įgaliojimų, susijusių su operacijomis už Sąjungos ribų, peržiūrą; pritaria tam, kad EIB daugiausia dėmesio skiria investicijoms į ilgalaikę ES kaimyninių šalių gerovę ir stabilumą, visų pirma, Viduržemio jūros regione ir šalyse, kurios rengiasi stojimui į ES, ir finansuoja paramą jungčių, augimo, klimato kaitos, Europos tiesioginių užsienio investicijų ir MVĮ srityse;
34. rekomenduoja užtikrinti, kad ES bankui būtų suteiktos geresnės galimybės naudotis ES dotacijomis, ir stiprinti teigiamą sąveiką su ES priemonėmis, atsižvelgiant į naujuosius įgaliojimus, taip pat ragina skatinti labiau naudoti novatoriškas finansines priemones už ES ribų, įskaitant MVĮ skirtas nuosavo kapitalo ir rizikos pasidalijimo priemones, ir numatyti galimybių mikrokreditams finansuoti;
35. palankiai vertina EBI regionines iniciatyvas, ypač įgyvendinamas Baltijos jūros ir Dunojaus regionuose, siekiant didinti bendrą šių regionų tvarumą ir konkurencingumą; mano, kad šios iniciatyvos yra geriausios praktikos, susijusios su galimybe išplėsti paramą, kad ji būtų teikiama kituose ES regionuose, pavyzdžiai;
36. palankiai vertina tai, kad EIB dalyvauja įgyvendinant Europos bankų veiksmų koordinavimo Vienos iniciatyvą (angl. EBCI), kuria siekiama užkirsti kelią didelio masto ir nekoordinuojamam tarpvalstybinių bankų grupių pasitraukimui iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos regionų, taip pat būsimą bendrą tarptautinių finansų įstaigų veiksmų planą, skirtą Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių ir šalių kandidačių ekonomikai atgaivinti ir augimui skatinti;
37. ragina EIB toliau tobulinti savo veiklą siekiant vykdyti skolinimo operacijas už ES ribų ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais pasaulio ir regioninės plėtros bankais bei valstybių narių vystymosi finansavimo agentūromis, kad būtų sumažintos sąnaudos ir užtikrintas efektyvesnis išteklių naudojimas;
38. atsižvelgdamas į būsimą ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformą, kurią, kaip tikimasi, pasiūlys Komisija, mano, kad EIB turėtų atlikti ypatingą vaidmenį kaip vadinamasis ES bankas ir, savaime suprantama, Europos Komisijos ir EIVT partneris, remdamas ES išorės politikos tikslus, numatytus pagal nurodytą platformą, ir pasiūlydamas savo technines ir finansines žinias;
39. primena, kad įgyvendinant derinimo priemones svarbu kuo labiau sutelkti negausius ES biudžeto išteklius ne tik iš ES biudžeto, bet ir iš kitų šaltinių, taip pat užtikrinti atitiktį ES politikai ir standartams;
40. ragina EIB, kai įmanoma, visapusiškai pasinaudoti galimomis teigiamomis sąveikomis glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB;
41. atsižvelgdamas į dabartinę ekologiškai ekonomikai skiriamo kapitalo krizę, palankiai vertina EIB veiklą, kuria siekiama remti Europos perėjimą prie pažangesnės, ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos;
42. ragina EIB laikytis Orhuso konvencijos ir Reglamentų (EB) Nr. 1367/2006 ir (EB) Nr. 1049/2001 nuostatų ir parengti viešąjį dokumentų registrą, nes tai būtina teisei susipažinti su dokumentais užtikrinti, įskaitant su galutiniais EIB bendrųjų paskolų gavėjais susijusius dokumentus;
43. primena, kad EIB pareiga yra, be kita ko, užtikrinti Europos acquis taikymą aplinkos, darbo ir socialinių teisių, skaidrumo, viešųjų pirkimų ir žmogaus teisių srityse;
°
° °
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
EIB vaidmuo tampa nepaprastai svarbus ES ateičiai, siekiant Europos Sąjungos tikslų, tokių kaip augimas ir užimtumas. Europos Sąjunga jau ėmėsi griežtų priemonių siekdama gerinti valstybių skolų ir nacionalinių biudžetų drausmę ir priežiūrą. Nepaisant to, pranešėjas mano, kad Europos projektui, o visų pirma Europos piliečiams, reikia tam tikrų priemonių, kurios pagerintų tvirtą ir pastovų ekonomikos augimą.
Europai reikia imtis aktyvių veiksmų siekiant padidinti įtraukųjį augimą ir galimybes, stiprinti savo inovacinį pajėgumą ir žiniomis pagrįstą pramonę, plėsti infrastruktūros investicijas ir tinklus, taip pat stiprinti socialinę, gerovės ir aplinkosaugos politiką. Europai reikia didelių darbo vietų galimybių, didesnio užimtumo rodiklių ir geresnio produktyvumo. Jeigu nesiimsime jokių veiksmų, Europa susidurs su didesniu mūsų prekybos partnerių konkurencingumu.
Siekiant šių tikslų, pranešėjas rekomenduoja, kad EIB ir Europos Komisija tvirčiau ir geriau bendradarbiautų, taip pat kad būtų nagrinėjama galimybė ES tapti EIB akcininke.
Europai taip pat reikia imtis suderintų veiksmų pasauliniu mastu, kurie apimtų politinius, finansinius ir prekybinius aspektus. EIB, glaudžiai bendradarbiaudamas su EIVT, Europos Komisija ir kitomis institucijomis, turėtų prisidėti prie išorės veiksmų savo projektų finansavimo pajėgumais ir žiniomis.
Pranešėjas mano, kad šioje srityje EIB yra daug nuveikęs per kelerius pastaruosius metus, kaip rodo 2011 m. metinė ataskaita, tačiau taip pat mano, kad EIB galėtų ir turėtų nuveikti daugiau.
Pranešime daugiausia dėmesio skiriama tam, kas nuveikta ir kas turėtų būti nuveikta, pagrindiniams rezultatams, kilusioms problemoms ir, svarbiausia, ateities tikslams, siekiant, kad EIB padėtų Europai rasti išeitį iš dabartinės krizės, nes šiuo metu pavojus gresia ne tik Europos ekonomikai, bet ir taikai visame žemyne.
Visų pirma, pranešime pabrėžiami trys pagrindiniai klausimai:
1. finansiniai ir ekonominiai aspektai,
2. intervencijų prioritetai,
3. skaidrumas.
1. Finansiniai aspektai
Šiuo metu nepaprastai svarbu padidinti EIB kapitalą, kad jis išlaikytų AAA reitingą, kurio reikalauja dauguma EIB investuotojų.
EIB pajėgumui panaudoti nedidelius ES biudžeto išteklius kaip svertą reikia naujų finansinių priemonių, kuriomis būtų siekiama mobilizuoti privačias lėšas ir įtraukti jas į veiksmingą lėšų derinį, kad būtų gerinama socialinė ekonomika, kūrybinė pramonė, pažangioji specializacija ir klasteriai, ir kad būtų pasiekti vystymosi, gerovės ir užimtumo tikslai.
Pranešėjas palankiai vertina ypač vadinamąją ES projektų obligacijų iniciatyvą ir ragina EIB kuo greičiau parengti bandomąjį etapą, siekiant įvertinti priemonės veiksmingumą.
Kad finansinės priemonės efektyviai veiktų, reikia tinkamos sistemos: priemonės turi būti paprastos (būtina skaidrumo, kontrolės ir ekonomiškumo sumetimais), atnaujinamos (kad padidintų sverto poveikį, per ilgesnį laiką pritrauktų privačių investuotojų), lanksčios (kad būtų pritaikomos prie kintančių rinkos sąlygų ar paklausos) ir skatinamosios (kad pritrauktų viešojo ar privačiojo kapitalo išteklių).
2. Vidaus ir išorės veiksmų prioritetai
EIB prioritetai yra padalyti į ES vidaus veiksmus ir veiksmus už ES ribų.
Pranešėjas palankiai vertina tai, kad 2011 m. EIB skyrė 18 proc. savo skolinamų lėšų MVĮ, ir pritaria naujai Europos pažangos mikrofinansų priemonei, ES projektų obligacijų iniciatyvos bandomajam etapui ir susitarimui nustatyti naują rizikos pasidalijimo priemonę siekiant remti novatoriškas ir veiklą pradedančias MVĮ. Be to, pranešėjas ragina Komisiją ir EIB sukurti tokiems subjektams skirtą EIB skolinimo MVĮ „langelį“, kad EIB paskolos MVĮ pasiektų ir mažesnius finansinius tarpininkus (ir mažesnes MVĮ), kurie šiuo metu per mažai gali juo naudotis pirmiausia dėl ribotos informacijos apie jų kreditingumą.
Pranešėjas visų pirma palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti nauja investicijų platforma, sudaranti finansavimo galimybes socialinėms įmonėms, aktyviai sprendžiančioms svarbius socialinius klausimus pagal savo verslo modelį, ir ragina EIB glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija ir sektoriaus atstovais įgyvendinant socialinio verslo iniciatyvą, siekiant parengti veiksmingas finansines priemones, išvengti dubliavimosi ir dvigubų pastangų.
Pranešėjas ragina EIB ir toliau plėtoti kultūros ir švietimo srities iniciatyvų, kurios neproporcingai nukentėjo dėl finansų krizės, rėmimo iniciatyvą. Visų pirma pranešėjas palankiai vertina EIB vaidmenį padedant projektuoti paskolų garantijų programą studentams, studijuojantiems pagal magistro programą ne savo šalyje. Jis taip pat mano, kad EIB turėtų ir toliau rengti švietimo ir profesinio mokymo sistemų rėmimo iniciatyvas.
Pranešėjas palankiai vertina tai, kad EIB skolinimas už ES ribų 2011 m. siekė apie 7 mlrd. EUR. Svarbu užtikrinti tvarų augimą skatinančias investicijas į infrastruktūras, MVĮ ir klimato kaitos veiksmus, atsižvelgiant į aplinkos, socialinius aspektus ir žmogaus teises.
Pranešėjas pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, kurioms siekiant užtikrinti ilgalaikę gerovę ir stabilumą reikia tvirtos paramos vykstantiems reformų procesams.
Pranešėjas ragina, kad EIB ir kitos dalyvaujančios Europos institucijos, pvz., EK, EIVT, taip pat kitos TFI, tokios kaip ERPB, geriau bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiksmus, ir ragina užtikrinti, kad EIB kaip „ES bankui“ tektų tinkamas vaidmuo būsimoje ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platformoje.
3. Skaidrumas
Pranešėjas palankiai vertina EIB nustatytas atskaitomybės priemones, tačiau sykiu ragina EIB didinti skaidrumą. Visų pirma EIB turėtų dalytis duomenimis apie finansuojamus projektus, ypač apie finansinių tarpininkų veiklą trečiosiose šalyse.
Pranešime pateikiama nuomonė, kad turi būti įdiegta tinkama reguliavimo ir institucinė sistema, skirta EIB veiklai stebėti; ši sistema turėtų būti paprasta ir neužkrauti pernelyg didelės administravimo naštos valdymo subjektams, finansiniams tarpininkams ir galutiniams paramos gavėjams. Sistema turėtų sudaryti sąlygas EIB ir toliau vertinti projektus remiantis jų privalumais, siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų esamų išteklių naudojimą.
Atsižvelgiant į naują bankininkystės priežiūros vaidmenį, kuris ateityje galėtų tekti ECB, reikėtų išnagrinėti EIB ir ECB ryšių pokyčius.
Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (10.1.2013)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos
(2012/2286(INI))
Nuomonės referentas: Jean-Pierre Audy
PASIŪLYMAI
Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pritaria EIB akcininkų sprendimui padidinti 10 mlrd. EUR visiškai apmokėtąjį ir pasirašytąjį kapitalą taip EIB sudarant galimybę suteikti 60 mlrd. EUR vertės papildomų ilgalaikių paskolų; prašo pateikti paaiškinimą dėl to, ar šios papildomos intervencijos galimybė atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo Nr. 5 dėl EIB statuto 16 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad bendra suteiktų paskolų ir garantijų suma neturi būti daugiau nei 2,5 karto didesnė už pasirašytąjį kapitalą;
2. dar kartą tvirtina, jog svarbu, kad EIB savanoriškai laikytųsi dabartinių susitarimo „Bazelis II“ kapitalo reikalavimų, ir siūlo, kad jis laikytųsi būsimų susitarimo „Bazelis III“ prievolių atsižvelgdamas į savo veiklos ypatumus; mano, kad labai svarbu, jog EIB išlaikytų savo AAA reitingą;
3. pabrėžia, kad bendras banko paskolų portfelio kredito rizikos lygis padidėjo, viena vertus, dėl esamų sandorio šalių kreditingumui daromo vis didesnio spaudimo, susijusio su vis dar juntamu ekonomikos krizės poveikiu, ir, kita vertus, dėl padidėjusios su naujais sandoriais susijusios kredito rizikos; rekomenduoja EIB imtis atitinkamų priemonių, kad jis išvengtų savo paskolų portfelio blogėjimo;
4. pažymi, kad projektų obligacijas bendrai rems Sąjunga ir EIB; pritaria ES valstybių narių raginimui, kad bankas sukurtų tokias projektų obligacijas, kad būtų galima pagerinti ilgalaikį didelių infrastruktūros projektų finansavimą;
5. visgi pabrėžia, kad tuo atveju, jei EIB finansuoja infrastruktūros projektą, grindžiamą viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, turėtų būti viešai skelbiami sukaupti viešojo sektoriaus mokėjimai ir aiškiai atskirta viešojo sektoriaus partnerių patiriama rizika nuo rizikos, kurią patiria privačiojo sektoriaus partneriai;
6. siūlo, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB ir atsižvelgdama į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį didelių infrastruktūros projektų finansavimo srityje, vykdytų strateginę investicijų planavimo analizę, neatmetant jokių galimų sprendimų: subsidijų, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimo, Europos Sąjungos įmokų į EIB kapitalą, paskolų, inovacinių priemonių, ilgalaikiams ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikytos finansinės inžinerijos, garantijų sistemų kūrimo, investicijų skirsnio įrašymo į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansinių konsorciumų, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir kt.;
7. mano, kad EIB, kaip AAA reitingą privalantis išlaikyti bankas, neturi būti įtrauktas į finansines intervencijas, kurios paprastai vykdomos pagal viešojo biudžeto investicijų skirsnį, o jo nėra ES biudžete;
8. primena savo prašymą, kurį ne kartą kartojo daugelį metų, kad būtina vykdyti rizikos ribojimu pagrįstą bankinę EIB priežiūrą;
9. siūlo, kad minėtoji reguliavimo priežiūra:
i) būtų vykdoma Europos Centrinio Banko, remiantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi, arba
ii) būtų vykdoma sukūrus būsimą bankų sąjungą, numatytą 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisijos komunikate[1];
iii) EIB sutikus, būtų vykdoma Europos bankininkystės institucijos, dalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų (arba joms nedalyvaujant), arba nepriklausomo auditoriaus, jei nepavyktų įgyvendinti prieš tai minėtų galimybių;
apgailestauja, kad Komisija nepateikė jokių pasiūlymų dėl veiksmų šioje srityje, nepaisant Parlamento jau 2007 m. išsakytų prašymų;
10. prašo, kad Komisija garantuotų Parlamentui, jog vykdydamas veiklą EIB laikosi konkurencijos taisyklių, visų pirma kitų kredito įstaigų atžvilgiu;
11. dar kartą pakartoja savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;
12. palankiai vertina EIB struktūrinių programų paskolų sistemą, kuria labai prisidedama užtikrinant bendrą finansavimą iš nacionalinių biudžetų, kai teikiama parama iš ES struktūrinių fondų; ragina banką plėsti šią paramą, kad nuo ekonominės krizės smarkiai nukentėjusiose valstybėse narėse atsirastų reikalingų investicijų; vis dėlto nurodo, kad ši priemonė ir toliau turėtų būti atskirta nuo struktūrinių fondų programų ir baigiantis krizei palaipsniui nutraukta;
13. palankiai vertina šio banko regionines iniciatyvas, ypač įgyvendinamas Baltijos jūros ir Dunojaus regionuose, siekiant didinti bendrą šių regionų tvarumą ir konkurencingumą; mano, kad šios iniciatyvos yra geriausios patirties, susijusios su galimybe išplėsti paramą, kad ji būtų teikiama kituose ES regionuose, pavyzdžiai;
14. palankiai vertina tai, kad bankas dalyvauja įgyvendinant Europos bankų veiksmų koordinavimo Vienos iniciatyvą (angl. EBCI), kuria siekiama užkirsti kelią didelio masto ir nekoordinuojamam tarpvalstybinių bankų grupių pasitraukimui iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos regiono, taip pat paskelbtą bendrą tarptautinių finansų įstaigų veiksmų planą, skirtą Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių ir šalių kandidačių ekonomikai atgaivinti ir augimui skatinti;
15. ragina EIB toliau intensyvinti pastangas siekiant vykdyti skolinimo operacijas už ES ribų ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais pasaulio ir regioninės plėtros bankais bei valstybių narių vystymosi finansavimo institucijomis, kad būtų sumažintos išlaidos ir užtikrintas veiksmingesnis išteklių naudojimas;
16. atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 15 d. paskelbtą EIB politiką, skirtą menkai reguliuojamoms, neskaidrioms ir nebendradarbiaujančioms teritorijoms, primena bankui jo įsipareigojimą nuolat persvarstyti šią politiką ir siūlyti atitinkamus atnaujinimus atsižvelgiant į kitų tarptautinių finansų įstaigų praktikos ir reguliavimo sistemų pokyčius; ragina EIB informuoti Parlamentą apie visus sprendimus, kurių imtasi arba numatyta imtis šiuo klausimu.
- [1] COM(2012) 0510.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
10.1.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
14 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jean-Pierre Audy, Zuzana Brzobohatá, Ryszard Czarnecki, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Monika Panayotova, Paul Rübig, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Bart Staes, Georgios Stavrakakis |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ivailo Kalfin, Derek Vaughan |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Czesław Adam Siekierski |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
22.1.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 0 5 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Elena Băsescu, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Syed Kamall, Othmar Karas, Wolf Klinz, Philippe Lamberts, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Sławomir Nitras, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Vicky Ford, Robert Goebbels, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Marisa Matias, Mario Mauro, Nils Torvalds, Emilie Turunen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Dominique Riquet |
||||