Procedūra : 2012/2098(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0017/2013

Pateikti tekstai :

A7-0017/2013

Debatai :

PV 05/02/2013 - 14
CRE 05/02/2013 - 14

Balsavimas :

PV 06/02/2013 - 7.10
CRE 06/02/2013 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0049

PRANEŠIMAS     
PDF 289kWORD 313k
28.1.2013
PE 500.415v02-00 A7-0017/2013

Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas

(2012/2098(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Raffaele Baldassarre

Nuomonės referentas (*):

Richard Howitt, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas

(2012/2098(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“(1),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrovių teisės modernizavimas ir valdymo pagerinimas Europos Sąjungoje. Planas judėti į priekį“ (ES veiksmų planas dėl bendrovių valdymo) (COM(2003) 0284),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl paketo „Atsakingos įmonės“ (COM(2011) 0685),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011) 0682),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Europos įmonių socialinės atsakomybės modelio skatinimas“(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Komisijos komunikatas dėl įmonių socialinės atsakomybės. Verslo indėlis į tvarų vystymąsi“(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Naujoji partnerystė“(5),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“(6),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011) 0681),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7‑0017/2013),

Siekiant šiuolaikinio įmonių socialinės atsakomybės suvokimo: įvadinės pastabos

1.  pabrėžia, kad įmonės negali pakeisti valdžios institucijų funkcijų, susijusių su socialinių ir aplinkosaugos nuostatų skatinimu, įgyvendinimu ir kontrole;

2.  pabrėžia, kad dabartinė pasaulinė ekonominė krizė kilo dėl esminių klaidų, susijusių su skaidrumu, atskaitomybe, atsakomybe ir trumparegyste, ir kad ES pareiga užtikrinti, kad visi pasimokytų iš šios patirties; palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti Eurobarometro apklausas dėl pasitikėjimo verslu; ragina visas suinteresuotąsias šalis visapusiškai aptarti šių apklausų rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; tvirtai remia įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) ir mano, kad jei ją tinkamai įgyvendintų ir laikytųsi šios atsakomybės visos, o ne tik didžiosios įmonės, būtų galima padėti atkurti prarastą pasitikėjimą, nes tai reikalinga norint, kad atsigautų ekonomika, taip pat sušvelninti socialinius ekonominės krizės padarinius; pažymi, kad įmonei prisiėmus atsakomybę už visuomenę, aplinką ir darbuotojus sukuriama padėtis, kuri naudinga abiem pusėms ir yra reikalinga pasitikėjimo pagrindui plėsti, o tai būtina ekonominei sėkmei užtikrinti; mano, kad ĮSA įtraukimas į tvaraus verslo strategiją naudingas verslui ir visuomenei kaip visumai; pažymi, kad daug įmonių – ypač mažų ir vidutinių (MVĮ) – rodo puikų pavyzdį šioje srityje;

3   mano, kad įmonės galėtų prisidėti prie socialinės rinkos ekonomikos plėtros ir padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, užtikrindamos darbo vietas ir palengvindamos ekonomikos atgaivinimą;

4.  mano, kad diskusija apie ĮSA turėtų vykti atsižvelgiant į platesnes aplinkybes, kad laikantis savanoriškumu grindžiamos krypties būtų galimas ir dialogas dėl reglamentavimo priemonių;

5.  pritaria Komisijos pasiūlytai ĮSA apibrėžčiai, kurioje nebeliko savanoriškumo ir privalomumo priešpriešos;

6.  mano, kad įmonių valdymas yra esminis įmonių socialinės atsakomybės elementas, ypač ryšiai su valdžios institucijomis ir darbuotojais ir jų atstovaujamosiomis asociacijomis, taip pat įmonių premijų, išeitinių išmokų ir atlyginimų politika; mano, kad ypač tais atvejais, kai įmonė yra atsidūrusi sunkioje padėtyje, vadovams mokamos didžiulės premijos, išeitinės išmokos ir atlyginimai yra nesuderinami su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

7.  mano, kad įmonių mokesčių politika turi būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi bet kokia mokesčių vengimo strategija ar naudojimasis mokesčių rojais yra nesuderinami su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

8.  mano, kad vertinant įmonių socialinę atsakomybę reikia atsižvelgti į tiekimo grandinėje veikiančių įmonių ir galimų jų subrangovų elgesį;

ĮSA, piliečių, konkurencingumo ir inovacijų ryšio stiprinimas

9.  prašo Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų remti naujoviškus verslo modelius, kurie galėtų sustiprinti įmonių ir socialinės aplinkos, kurioje jos veikia, tarpusavio ryšį;

10. ragina Komisiją išnagrinėti dabartines diskusijas, susijusias su Skaidrumo direktyvos ir Apskaitos direktyvos persvarstymu, tam, kad nauja siūloma ĮSA strategija papildytų persvarstytą direktyvą;

11. pabrėžia, kad svarbu remti naujoviškus sprendimus, kurie galėtų padėti įmonėms spręsti socialinius ir aplinkosaugos uždavinius, tokius kaip pažangių transporto sistemų diegimas ir ekologiniu požiūriu veiksmingų ir visiems prieinamų bei visiems tinkamų produktų sukūrimas;

12. palaiko Komisijos iniciatyvas didinti ĮSA žinomumą ir gerosios patirties sklaidą bei tvirtai remia Europos apdovanojimų programą, skirtą įmonių ĮSA partnerystėms; todėl ragina Komisiją, be kitų priemonių, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu taikyti Europos socialinį ženklą;

13. palaiko daugiašalių ĮSA platformų kūrimą ir pritaria pasirinktam sektoriniam požiūriui;

14. pripažįsta Europos ĮSA tinklo iniciatyvos „Įmonė 2020“ svarbą ir potencialą, nes ji gali iš esmės padėti sustiprinti ĮSA ir konkurencingumo ryšį, palengvindama gerosios patirties sklaidą; ragina Komisiją ir valstybes nares vystyti didesnę sąveiką siekiant tikslo vykdyti politiką ir iniciatyvas, kuriomis skatinamos socialinės inovacijos ir darbo vietų kūrimas; todėl ragina Komisiją remti pastangas, dedamas Europos ĮSA tinklo, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti įmonių ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų skatinama rengti nacionalinius veiksmų planus ir skleisti geriausią praktiką;

15. remia Komisijos pasiūlymą periodiškai atlikti apklausas, siekiant įvertinti piliečių pasitikėjimą ir požiūrį į įmonių strategijas ĮSA srityje; rekomenduoja apklausų turinį susieti su tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų plano persvarstymu, siekiant nustatyti kliūtis, trukdančias atsakingiau vartoti;

ĮSA politikos skaidrumo ir veiksmingumo didinimas

16. ragina Komisiją sukurti specialių priemonių, kurios padėtų kovoti su klaidinančia ir neteisinga informacija apie įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus bei informacija, susijusia su produktų ir paslaugų poveikiu aplinkai bei socialiniu poveikiu, ir kurios papildytų ir viršytų pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą numatytas priemones, ypatingą dėmesį skiriant skundų teikimo ir nagrinėjimo pagal atvirą ir aiškią procedūrą ir tyrimų inicijavimo klausimams; mano, kad ekologinis manipuliavimas yra ne tik apgaulinga praktika ir vartotojų, valdžios institucijų ir investuotojų klaidinimo šaltinis, bet jis taip pat mažina pasitikėjimą ĮSA, kaip veiksminga tvaraus ir integracinio augimo skatinimo priemone;

17. pritaria siekiui geriau integruoti socialinius ir aplinkosaugos aspektus į viešojo pirkimo procedūras; pageidauja, kad, atsižvelgiant į tai, sudarant sutartis nebebūtų taikomas mažiausios kainos kriterijus ir būtų didinama subrangovų atsakomybė;

18. ragina Komisiją imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama atskleisti ir pagerinti įmonių socialinės atsakomybės galimybes kovoti su klimato kaita (susiejant ją su išteklių ir energijos vartojimo efektyvumu), pvz., per įmonių žaliavų pirkimo procesus;

19. pabrėžia, kad trečiųjų šalių vyriausybėms teikiama ES pagalba, siekiant padėti joms įgyvendinti socialines ir aplinkosaugos reguliavimo nuostatas ir taikyti veiksmingas kontrolės sistemas, yra būtina papildoma priemonė norint skatinti Europos ĮSA pasaulio mastu;

20. pabrėžia, kad socialiai atsakingos investicijos – ĮSA įgyvendinimo proceso priimant investicinius sprendimus dalis; pažymi, kad šiuo metu nėra bendros socialiai atsakingų investicijų apibrėžties, tačiau paprastai į šią apibrėžtį įtraukiami investuotojų finansiniai tikslai ir jiems rūpimi socialiniai, aplinkosaugos, etikos ir įmonių valdymo klausimai;

21. pripažįsta, jog svarbu, kad įmonės skleistų informaciją apie tvarumą, kaip antai socialinius ir aplinkosaugos veiksnius, siekdamos nustatyti tvarumui pavojingus dalykus bei sustiprinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą; šiuo atžvilgiu primena, kad pasiekta didelė pažanga, ir ragina Komisiją remti Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos (angl. (IIRC) tikslą užtikrinti, kad per kitą dešimtmetį integruotų ataskaitų teikimas taptų visuotine norma;

22. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ĮSA visoje tiekimo grandinėje, įvertinti Europos įmonių tvarumo rodiklį ir kovoti su mokesčių vengimu ir neteisėtais pinigų srautais ypač būtinas griežtas žmogaus teisių laikymasis, išsamus patikrinimas ir skaidrumas;

23. pabrėžia, kad įmonių atsakomybė negali būti susiaurinta iki rinkodaros priemonės ir kad vienintelis būdas visapusiškai vystyti ĮSA – įtraukti ją į bendrą įmonės strategiją ir ją įgyvendinti vykdant kasdienę įmonės veiklą ir finansinę strategiją; palankiai vertintų tai, jei tvirta įmonių atsakomybė ir geras įmonių valdymas būtų susieti; mano, kad Komisija turėtų skatinti įmones priimti sprendimus dėl ĮSA strategijos valdybos lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įmonių valdymo kodeksus, kuriuose būtų atspindėta visų su įmone susijusių asmenų atsakomybė ir kuriais remiantis būtų užtikrintas tvirtas įmonės veiklos aplinkos, socialinėje ir žmogaus teisių srityse ir jos finansinių rezultatų ryšys.

24. pabrėžia, kad investuotojai ir vartotojai turėtų galėti lengvai atpažinti įmones, kurios įsipareigojo laikytis ĮSA nuostatų, nes taip jos būtų paskatintos ir toliau dėti minėtas pastangas;

25. pabrėžia, kad socialiai atsakingas investavimas, kaip dalis ĮSA įgyvendinimo priimant sprendimus dėl investicijų, yra investuotojų finansinių ir ekonominių tikslų ir jų sprendžiamų socialinių, aplinkos, etikos, kultūros ir švietimo klausimų derinys;

26. atidžiai stebi vykstančias diskusijas apie pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrovių teikiamos socialinės ir aplinkosaugos informacijos skaidrumo; pritaria tam, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris padėtų išlaikyti didesnį veiksmų lankstumą siekiant atsižvelgti į daugiaaspektį ĮSA pobūdį ir įmonių įgyvendinamos ĮSA politikos įvairovę derinant su pakankamu palyginamumo lygiu siekiant patenkinti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius, taip pat poreikį vartotojams suteikti lengvą prieigą prie informacijos apie įmonių poveikį visuomenei, įskaitant valdysenos aspektus ir gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką; mano, kad informacija apie tvarumą atitinkamais atvejais taip pat turėtų apimti subrangos ir tiekimo grandinę ir kad ji turėtų remtis pasauliniu lygiu pripažinta metodika, pavyzdžiui Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyvos ir Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos taikoma metodika; be to, ragina, kad MVĮ būtų taikoma išimtis arba supaprastinta sistema;

27. ragina labiau, įtraukiau ir skaidriau stebėti ĮSA principus ES prekybos politikos srityje taikant aiškius pažangos vertinimo kriterijus, siekiant skatinti pasitikėjimą sistema;

28. ragina ES ir valstybes nares teikti konkrečią informaciją apie ĮSA ir užtikrinti švietimą ir lavinimą ĮSA srityje siekiant, kad įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti ĮSA ir ją diegti savo organizacinėje kultūroje;

29. ragina žiniasklaidos bendroves į savo ĮSA politiką įtraukti skaidrios žurnalistikos standartus, įskaitant šaltinio apsaugos garantijas ir informatorių teises.

30. ragina Komisiją papildomai įvertinti privalomas ir neprivalomas priemones, kuriomis siekiama pripažinti ir remti įmonių pastangas nefinansinės informacijos skaidrumo ir platinimo srityje;

31. griežtai nepritaria specifinių kriterijų, kaip antai ES lygmens veiklos rezultatų, taikymui, nes dėl to gali padidėti administravimo našta ir veiklos struktūros tapti neveiksmingos; priešingai, ragina Komisiją bendrovėms suteikti ir skatinti naudoti pasauliniu lygiu pripažintą metodiką, pavyzdžiui Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyvos ir Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos metodiką;

32. tačiau mano, kad itin svarbu, jog Komisija nedelsdama parengtų numatytą bendrą metodiką, skirtą aplinkosauginiam veiksmingumui remiantis gyvavimo ciklo sąnaudomis vertinti; mano, kad ši metodika taip pat būtų naudinga tiek įmonių informacijos skaidrumo požiūriu, tiek valdžios institucijoms vertinant įmonių aplinkosauginį veiksmingumą;

33. teigiamai vertina Komisijos ketinimą įsteigti ĮSA ir įmonių socialinės veiklos iniciatyvinę grupę; mano, kad ji turi papildyti bendro reguliavimo ir savireguliacijos gerosios praktikos kodeksą ir sudaryti galimybes visiems suinteresuotiesiems subjektams įsitraukti į bendrą mokymosi procesą siekiant pagerinti ir stiprinti įvairių daugiašalių suinteresuotųjų subjektų veiksmų efektyvumą ir atskaitomybę;

34. ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujamosiomis organizacijomis, įskaitant profesines sąjungas, ir jas įtraukti rengiant, vykdant ir stebint su ĮSA susijusius įmonių procesus ir sistemas, bendradarbiaujant su darbdaviais ir taikant tikros partnerystės metodą;

35. ragina Komisiją užtikrinti, kad pareiga nuolat teikti ataskaitas apie pagrindinę informaciją tvarumo klausimais nesudarytų pernelyg didelės naštos bendrovėms, nes bet kokią naują ĮSA strategiją jos turi priimti palankiai; ragina Komisiją leisti įmonėms taikyti pereinamąjį laikotarpį iki tol, kol įsigalios reikalavimas nuolat teikti nefinansines ataskaitas, nes tai joms sudarytų galimybes pirmiausia deramai įgyvendinti ĮSA jų viduje parengiant tikslią ir išsamią ĮSA politiką, kuri būtų jų vidaus valdymo sistemų dalis;

36. pritaria Komisijos pasiūlymui apsvarstyti, ar nereikėtų nustatyti reikalavimo, kad visi investiciniai fondai ir finansų įstaigos informuotų visus savo klientus (piliečius, įmones, valdžios institucijas ir pan.) apie visus taikomus etinius ar atsakingo investavimo kriterijus arba visus standartus ir kodeksus, kurių jie laikosi;

37. pritaria Komisijos direktyvai dėl minimalių aukoms taikomų standartų; ragina, kad į atitinkamų sektorių (pavyzdžiui, kelionių, draudimo, apgyvendinimo ir telekomunikacijų) įmonių ĮSA politiką būtų įtrauktos pozityvios ir praktiškos strategijos ir struktūros, skirtos krizės metu padėti nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms, ir parengta konkreti politika, skirta visiems darbuotojams, tampantiems nusikaltimo auka darbo vietoje arba kitur;

38. pripažįsta, kad savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemonės yra labai veiksmingos ir turi didelį potencialą kaip sektorių lygmens elgsenos kodeksai; todėl pritaria Komisijos norui gerinti esamas priemones priimant šios srities profesinės etikos kodeksą; vis dėlto prieštarauja bendram požiūriui, kuriuo nebūtų atsižvelgiama į atskirų sektorių ypatumus ir specifines įmonių reikmes;

ĮSA ir MVĮ: nuo teorijos prie praktikos

39. atkreipia dėmesį į MVĮ, daugiausia veikiančių vietos ir regionų lygmeniu konkrečiuose sektoriuose, ypatumus; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA;

40. atkreipia dėmesį į MVĮ įtraukimo į veiklą, susijusią su ĮSA, ir jų laimėjimų šioje srityje pripažinimo svarbą;

41. pripažįsta, kad nemažai Europos MVĮ jau įgyvendina ĮSA politiką, pavyzdžiui, vietos užimtumo, bendruomenės įsipareigojimų, tinkamos valdysenos politikos, taikomos tiekimo grandinei, ir kt. srityse; tačiau pažymi, kad dauguma MVĮ nežino, kad jos jau įgyvendina tvarumo, ĮSA ir gero įmonių valdymo praktiką; todėl ragina Komisiją prieš svarstant ĮSA strategijas, konkrečiai skirtas MVĮ, pirmiausia išnagrinėti dabartinę MVĮ praktiką;

42. atmeta bet kokias iniciatyvas, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti administracinė, biurokratinė arba finansinė našta; tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

43. prašo valstybes nares ir regionų valdžios institucijas sumaniai naudoti Sanglaudos fondo lėšas siekiant remti MVĮ tarpininkaujančių organizacijų darbą ĮSA skatinimo srityje, remiantis tokiais pavyzdžiais kaip bendrai Europos socialinio lėšomis finansuojama pagrindinė Vokietijos programa;

44. prašo Komisijos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, MVĮ tarpininkaujančiomis organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis parengti strategijas ir priemones, skirtas MVĮ skatinti dalytis geriausia praktika ĮSA srityje, pavyzdžiui, sukuriant duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie tai, kaip MVĮ diegia ĮSA, ir apie įvairiose šalyse įgyvendinamus projektus;

45. rekomenduoja parengti MVĮ skiriamus ĮSA plėtros vadovus ir vadovėlius;

todėl pabrėžia, kad būtina skubiai atlikti daugiau akademinių mokslinių tyrimų, kokiais metodais ĮSA būtų galima padaryti priimtinesnę MVĮ ir kokį poveikį ekonomikai, socialiniams reikalams ir aplinkosaugai ĮSA daro vietos bei regionų lygmeniu;

46. mano, kad, siekiant iš tiesų daryti poveikį mažinant skurdą, ĮSA darbotvarkėje taip pat turi būti skiriamas dėmesys MVĮ, nes jų bendras socialinis poveikis ir poveikis aplinkai yra svarbus;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti vystymosi ir paramos strategijas, skirtas ĮSA sklaidai MVĮ; ypač rekomenduoja plėtoti mažosioms įmonėms ir labai mažoms įmonėms skirtas specialias priemones;

48. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie tai, kaip susitarimų poveikio tvarumui vertinimų (PTV) išvados įtraukiamos į derybas prieš joms pasibaigiant ir jam turi būti pranešama, kurie šių susitarimų skyriai buvo pakeisti siekiant išvengti neigiamų PTV nustatytų padarinių;

49. pabrėžia, kad ES pasirašomais dvišaliais investicijų susitarimais ateityje būtina užtikrinti teisingą poreikio apsaugoti investuotojus ir poreikio sudaryti valstybinės intervencijos galimybę pusiausvyrą, ypač socialinių, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų srityse;

50. ragina populiarinti tarp darbdavių rėmimo idėją;

51. primena, kad sprendžiant komercinius ginčus ir (arba) prašant kompensacijos už neatsakingos ar neteisėtos verslo veiklos sukeltus neigiamus padarinius jau galima bylinėtis teisme arba naudotis kitomis bylinėjimosi teisme alternatyvomis; šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant didinti tiek įmonių bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės informuotumą; primena, kad Tarptautiniai prekybos rūmai teikia ginčų sprendimo paslaugas asmenims, įmonėms, valstybėms, valstybiniams subjektams ir tarptautinėms organizacijoms, siekiantiems pasinaudoti bylinėjimosi teisme alternatyvomis, galinčiomis padėti nukentėjusiesiems veiksmingiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą tuo atveju, kai pažeidžiamas atsakingos įmonių veiklos principas padarant ekonominės ir socialinės žalos bei žalos aplinkai ES ir (arba) už jos teritorijos ribų;

52. pabrėžia, kad informuotumo apie ĮSA svarbą ir reikalavimų nesilaikymo padarinius didinimas įmonės lygmeniu (Komisijos užduotis) turi būti vykdomas kartu garantuojant tinkamą informuotumą ir stiprinant gebėjimus priimančiųjų šalių vyriausybių lygmeniu, siekiant veiksmingai užtikrinti, kad būtų įgyvendintos su ĮSA susijusios teisės ir teisė kreiptis į teismą;

53. mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų raginti ES įmones imtis iniciatyvos ĮSA skatinti ir keistis geros praktikos pavyzdžiais su savo užsienio partneriais;

Išvados

54. pabrėžia, kad būtina tvirtoje teisės sistemoje plėtoti galimas reguliavimo priemones, kurios atitiktų teisės nuostatų raidą tarptautiniu mastu, siekiant išvengti skirtingų aiškinimų valstybėse narėse ir konkurencinių pranašumų ar nepalankios konkurencinės padėties regionų, nacionaliniu ir makroregioniniu lygmeniu;

55. remia Komisijos pastangas skatinti ĮSA palaikant ryšius su kitomis pasaulio šalimis ir regionais; todėl prašo dėti daugiau pastangų siekiant įtvirtinti abipusiškumo principą prekybos mainuose;

56. kartoja, kad postūmis ĮSA raidai turėtų būti suteikiamas taikant įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo požiūrį pagrindinį vaidmenį skiriant pačioms įmonėms, kurios turi turėti galimybę plėtoti savo padėtį atitinkantį požiūrį; primena, kad MVĮ socialinės atsakomybės plėtrai reikalingos specialios priemonės ir požiūris;

57. pažymi, kad dabartinė Komisijos strategija apima 2011–2014 m. laikotarpį; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku patvirtinta plataus užmojo strategija laikotarpiui po 2014 m.;

58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 86, 2002 4 10, p. 3.

(2)

OL C 39, 2003 2 18, p. 3.

(3)

OL C 187 E, 2003 8 7, p. 180.

(4)

OL C 67 E, 2004 3 17, p. 73.

(5)

OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.

(6)

OL C 229, 2012 7 31, p. 77.


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įvadas: procedūriniai aspektai

Teisės reikalų komitetas ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė glaudžiai bendradarbiauti siekdami užtikrinti darnų požiūrį į Europos Parlamento poziciją dėl Atnaujintos 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos(1). Siekdami pirmiau minėto tikslo ir griežtai paisydami atitinkamos kompetencijos ir atsakomybės, abu komitetai nusprendė parengti du pranešimus savo iniciatyva skirtingomis temomis pagal Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnį.

Kiekvieno komiteto išimtinė kompetencija buvo apibrėžta remiantis trim raktiniais žodžiais:

– žmonės (angl. people): socialiniai klausimai ir ilgalaikės darbo vietos;

– nauda (angl. profit): nespekuliatyvi elgsena ir tvarus augimas;

– Žemės planeta (angl. planet): veiksmai tausojant aplinką.

Pagal šiuos kriterijus žodis „žmonės“ laikomas pagrindu nustatant Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijos sritį, o Teisės reikalų komiteto išimtinė kompetencija nustatoma remiantis žodžiu „nauda“. Žodžiu „planeta“ ženklinamas sritis abu komitetai pasidalijo pagal jų artimumą „naudai“ arba „žmonėms“.

2. Įvadas: atnaujinta ES įmonių socialinės atsakomybės strategija

Naujojoje strategijoje Europos Komisija siūlo naują įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtį(2): tai „įmonių atsakomybė už jų poveikį visuomenei(3)“. Vadovaudamosi naująja apibrėžtimi, įmonės turi vykdyti tam tikrą procesą, kad įtrauktų socialinius, aplinkosaugos, etikos ir žmogaus teisių klausimus bei vartotojų reikalavimus į savo prekybos ir pagrindinės veiklos strategijas. Tokio proceso tikslas turi būti savininkų ir akcininkų, kitų suinteresuotųjų subjektų bei visos visuomenės bendros vertės kūrimas, siekiant nustatyti galimus neigiamus įmonės veiklos padarinius, jų išvengti ir juos sušvelninti.

Remdamasi naująja apibrėžtimi, Komisija siūlo specialių priemonių, kurios padėtų pasiekti didesnį ĮSA politikos poveikį aštuoniose veiksmų srityse:

– ĮSA žinomumo didinimo ir gerosios patirties sklaidos;

– piliečių pasitikėjimo verslu lygio didinimo ir stebėjimo;

– savireguliavimo ir bendro reguliavimo procesų tobulinimo;

– rinkų skatinimo atsilyginti už ĮSA;

– didesnių paskatų bendrovėms atskleisti socialinę ir aplinkosaugos informaciją;

– tolesnio ĮSA integravimo į švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus;

– nacionalinės ir subnacionalinės ĮSA politikos svarbos pabrėžimo;

– geresnio Europos ir pasaulinio požiūrio į ĮSA derinimo.

3. Pranešėjo požiūris į Teisės reikalų komiteto išimtinės kompetencijos aspektus

3.1. Įvadinės pastabos dėl naujos ĮSA apibrėžties ir ypatumų

Didėjantį įmonių atliekamo „socialiai atsakingo“ vaidmens pripažinimą galima aiškinti ir vertinti įvairiais požiūriais. Globalizacijos procesas ir pasaulinių rinkų kūrimasis skatina įmones plėtoti socialinius ir aplinkosaugos standartus(4); kartu vis dėmesingesnė ir vis geriau informuota pilietinė visuomenė reikalauja iš įmonių vis atsakingesnio elgesio(5). ĮSA pažangą tarptautinėje valdymo sistemoje skatinantis dvejopas postūmis, kai kur apibrėžiamas kaip postnacionalinis(6), atspindi įmonių ir visos visuomenės interesų tarpusavio papildomumą, todėl, siekiant iki galo išnaudoti ĮSA galimybes, reikalingas platesnis ir toliaregiškesnis požiūris į šią temą.

Turėdamas omenyje šias pastabas, pranešėjas pritaria Komisijos siūlomai naujai apibrėžčiai, kurioje nebeliko savanoriškumo ir privalomumo priešpriešos, iki šiol poliarizavusios diskusijas apie ĮSA. Iš tiesų taikymo sektorių daugialypiškumas, įmonių naudojamos gausios strategijos ir reguliavimo požiūrių įvairovė rodo, kad ĮSA raida grindžiama įvairiais procesais. Dėl tos priežasties pranešėjas mano, kad diskusija apie ĮSA turėtų vykti atsižvelgiant į platesnes aplinkybes, kad visų pirma laikantis savanoriškumo principo būtų galimas ir dialogas dėl reglamentavimo priemonių.

Turėdamas tai omenyje, pranešėjas atmeta bet kokį požiūrį į ĮSA, kuriuo remiantis įmonės turėtų prisiimti pirmines valdžios institucijų funkcijas, susijusias su socialinių ir aplinkosaugos normų įgyvendinimu ir laikymosi skatinimu bei kontrole. Dėl šios priežasties pranešėjas remia orientavimąsi į ĮSA visų pirma pačių įmonių iniciatyva, atsižvelgiant į savo galimybes ir poreikius ir, siekiant įmonių ir visuomenės interesų pusiausvyros, deramai remiamą valdžios institucijų.

3.2. ĮSA, konkurencingumo ir piliečių ryšio stiprinimas

Įmonės socialinė atsakomybė visų pirma reiškia ir konkurencingumą(7). Tai nereiškia, kad bet kokie veiksmai ĮSA srityje automatiškai stiprina įmonės konkurencinį pranašumą, nors tam tikri veiksmai gali sustiprinti įmonę, jeigu padeda sukurti vertę, kuria dalytųsi įmonė, jos suinteresuotosios šalys ir visa visuomenė(8).

Atsižvelgdamas į šiuos samprotavimus, pranešėjas mano, kad svarbiausia yra stiprinti ĮSA, konkurencingumo ir piliečių ryšį, įgyvendinant plačių užmojų veiksmus, kuriais būtų sustiprintas įmonių prekybos strategijų ir socialinės aplinkos, kurioje jos veikia, tarpusavio ryšys. Todėl pranešėjas skatina remti naujoviškus sprendimus, kurie galėtų padėti įmonėms spręsti socialinius ir aplinkosaugos uždavinius, tokius kaip intelektinė transporto sistema ir ekologiniu požiūriu veiksmingi produktai.

Tuo pačiu metu, pritardamas siekiui didinti ĮSA žinomumą ir skleisti gerąją patirtį, pranešėjas remia įmonių ir ĮSA partnerystės pripažinimą ES lygmeniu bei daugiašalių ĮSA platformų kūrimą. Todėl pranešėjas palankiai vertina Europos ĮSA tinklo iniciatyvą „Įmonė 2020“, nes ji gali iš esmės padėti sustiprinti ĮSA ir konkurencingumo ryšį.

3.3. ĮSA politikos skaidrumo ir veiksmingumo didinimas

Pranešėjas pritaria bendram tikslui didinti skaidrumą, gerinti savireguliavimą ir bendrą reguliavimą bei rinkų atsilyginimą už ĮSA. Iš tiesų tai esminė pažanga didinant piliečių pasitikėjimą įmonėmis, mažinant atotrūkį tarp piliečių lūkesčių ir to, ką jos laiko tikrąja įmonių elgsena.

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad labai svarbu nenuvertinti ĮSA daugiaaspektiškumo ir diferencijuoto įmonių požiūrio į ĮSA. Dėl to pranešėjas prašo nustatyti reguliavimo kriterijus, kurie padėtų išsaugoti kuo didesnę įmonių, kurios yra pagrindinės ĮSA pažangos valdytojos, veiksmų laisvę.

Pirmiau minėti samprotavimai ypač susiję su būsimuoju pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visų sektorių bendrovių teikiamos socialinės ir aplinkosaugos informacijos skaidrumo ir savireguliavimo ir bendro reguliavimo veiklos gerosios patirties kodekso, kuris turėtų padidinti ĮSA proceso veiksmingumą, parengimo. Abiem atvejais pranešėjas prieštarauja „universaliems“ sprendimams, kuriuos priimant neatsižvelgiama į rinkų ir sektorių, kuriuose įmonės dirba, specifiką, rizikuojant padidinti administravimo naštą ir veiklą padaryti neproduktyvią ir nelanksčią.

3.4. MVĮ dalyvavimo didinant ĮSA pripažinimas ir tobulinimas

MVĮ gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant ĮSA sklaidą. Jos sudaro daugiau kaip 90 proc. Europos įmonių ir, būdamos artimos regionui ar miestui, kuriame dirba, gali palengvinti ĮSA sklaidą(9). Be to, to paties sektoriaus MVĮ turi galimybę kolektyviniu būdu spręsti socialines problemas ir panašias aplinkos problemas, sumažindamos veiksmų sąnaudas ir pagerindamos padėtį tiek, kiek sunkiai pavyktų padaryti vienai MVĮ.

Nepaisant svarbaus MVĮ vaidmens diskusijose dėl ĮSA, deja, akivaizdu, kad labai mažoms įmonėms ĮSA koncepcija nėra artima ir daugeliu atvejų nepasiekiama, nes joms sunkiai pavyksta ją priimti prieš tai neišplėtojus tikro socialinio sąmoningumo(10).

Kita problema yra susijusi su ĮSA sąnaudų, o ne ekonominio potencialo suvokimu. Iš tiesų, kadangi ĮSA yra susijusi su ekonomine investicija, kurios rezultatų negalima apčiuopti iš karto, ji dažnai suvokiama kaip tam tikra našta nedidelius išteklius turinčioms įmonėms. Šie „proto spąstai“ grindžiami ir faktu, kad daugelis MVĮ nesuvokia teigiamų ĮSA padarinių jų ekonominiams rezultatams ir nėra informuotos apie gerąją patirtį, kuri galėtų padidinti jos teikiamą naudą(11).

Atsižvelgdamas į šiuos samprotavimus, pranešėjas laikosi nuomonės, kad tikslą paskatinti MVĮ labiau prisiimti ĮSA Europos Parlamentas turėtų padaryti vienu iš kelerių ateinančių metų politinių prioritetų. Dėl šios priežasties pranešėjas siūlo imtis veiksmų siekiant, kad MVĮ aktyviau prisiimtų ĮSA:

– visų svarbiausia, kad kiekviena privaloma ar savanoriška iniciatyva netaptų administracine ar finansine našta MVĮ ir atitiktų principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“;

– veiksmai, kurių reikėtų imtis, turėtų būti grindžiami tikslu skleisti žinias ir didinti ĮSA potencialą. Taigi ši tema turėtų būti reguliariai nagrinėjama tarpdalykiniu lygmeniu, siekiant aiškiai įvardytų strateginių tikslų;

– konkrečiai valstybės institucijos turėtų labiau skatinti ĮSA sklaidą MVĮ, remdamos tarpininkaujančių organizacijų vaidmenį siekiant sudaryti palankias sąlygas skleisti informaciją ir gerąją patirtį;

– ne tik nacionalinės vyriausybės, bet ir Komisija turėtų parodyti savo gebėjimą koordinuoti, tvarkingai kaupdama informaciją apie MVĮ socialinės atsakomybės atvejus, kad paskatintų keitimąsi gerąja patirtimi ir šios srities, ypač ĮSA poveikio ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkosaugai vietos bei regionų lygmeniu, akademinius mokslinius tyrimus;

– galiausiai, atsižvelgdamas į MVĮ ypatumus, pranešėjas ragina Komisiją pradėti plačias konsultacijas siekiant nustatyti ir apibrėžti ĮSA strategijas, kurios atitiktų MVĮ reikmes, įskaitant labai mažoms įmonėms skirtus ad hoc veiksmus.

(1)

COM(2011) 0681 final.

(2)

Anksčiau Europos Komisija ĮSA buvo apibūdinusi kaip „sąvoką, kurią pasitelkdami verslininkai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo įmonių strategiją ir į santykius su suinteresuotosiomis šalimis“. Žr. COM(2001) 0366.

(3)

COM (2011) 0681 final, p. 7.

(4)

Žr. Scherer, A., Palazzo, G. 2008. Globalisation and Corporate Social Responsibility (liet. Globalizacija ir įmonių socialinė atsakomybė). Crane, A. ir kiti (2008): „The Oxford Handbook of Corporate Social Responsibility“. Oksfordas, p. 413.

(5)

Žr. Di Pascale, Alessia. 2010. La responsabilità sociale dell'impresa nel diritto dell'Unione europea (liet. Įmonių socialinė atsakomybė Europos Sąjungos teisėje). Milanas: Giuffré editore, p. 33–39.

(6)

Žr. Habermas, J. 2002. La costellazione postnazionale (liet. Postnacionalinė konsteliacija). Milanas: Feltrinelli.

(7)

Žr. Martinuzzi, A. ir kiti. 2010. Does Corporate Responsibility Pay Off? Exploring the Links between CSR and Competitiveness in Europe's Industrial Sectors (liet. Ar įmonių socialinė atsakomybė naudinga? ĮSA ir konkurencingumo Europos pramonės sektoriuose nagrinėjimas). Tyrime nagrinėjamas ĮSA ir konkurencingumo ryšys trijuose pramonės sektoriuose: statybos, tekstilės ir chemijos.

(8)

Taip tarpusavyje susijusius verslo, piliečių ir konkurencingumo ryšius galima paaiškinti prisimenant prieš daugiau nei dešimtmetį Michaelio E. Porterio parašytus žodžius, kuriuos galima apibendrinti taip: „sėkmingoms įmonėms reikalinga sveika visuomenė ir tuo pačiu metu sveikai visuomenei reikalingos sėkmingos įmonės“. Michael Eugene Porter yra vienas iš daugiausia vadybos strategijos teorijos tema rašiusių autorių. Žr. Porter, M.E., Kramer, M.R. 2006. Strategy and Society: The Link Between Competitive Advantage and Corporate Social Responsibility (liet. Strategija ir visuomenė: konkurencinio pranašumo ir įmonių socialinės atsakomybės ryšys). „Harvard Business Review“, 2006 m. gruodžio mėn., p. 78–93.

(9)

Žr. Europos Komisija, Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas, 2007 m. Opportunity and Responsibility. How to help more small business to integrate social and environmental issues into what they do (liet. Galimybės ir atsakomybė. Kaip padėti mažosioms įmonėms įtraukti socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo veiklą?).

(10)

Žr. Perrini, F. 2006. SMEs and CSR Theory: Evidence and Implications from an Italian Perspective (liet. MVĮ ir ĮSA teorija: įrodymai ir poveikis Italijos požiūriu). „Journal of Business Ethics“, Vol. 67, 305–316. Straipsnyje, remiantis Italijos atveju, pabrėžiama, kad būtinas diferencijuotas požiūris į ĮSA, kuri MVĮ atveju turėtų būti grindžiama „socialinio kapitalo“ sąvoka, o ne klasikiniais „suinteresuotųjų subjektų teorijos“ principais. Ta pačia tema dar žr. Morsing, M. , Perrini, F. (2009): CSR in SMEs: do SMEs matter for the CSR agenda? (liet. ĮSA MVĮ: ar MVĮ svarbios ĮSA darbotvarkei?)„Business Ethics“, 18 tomas, Nr. 1.

(11)

Žr. MacGregor, S., Fontrodona, J. 2011. Strategic CSR for SMEs: paradox or possibility? (liet. Strateginė MVĮ skirta ĮSA: paradoksas ar galimybė?). „Universia Business Review“.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (15.1.2013)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus ekonomikos augimas

(2012/2098(INI))

Nuomonės referentas(*): Richard Howitt

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, jog dabartinė pasaulinė ekonominė krizė kilo dėl esminių klaidų, susijusių su skaidrumu, atskaitomybe, atsakomybe ir trumparegyste, ir jog ES turi pareigą užtikrinti, kad visi pasimokytų iš šios patirties; palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti Eurobarometro apklausas dėl pasitikėjimo verslu; ragina visas suinteresuotąsias šalis visapusiškai aptarti šių apklausų rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; tvirtai remia įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) ir mano, kad jei ją tinkamai įgyvendintų ir laikytųsi šios atsakomybės visos, o ne tik didžiosios įmonės, būtų galima padėti atkurti prarastą pasitikėjimą, nes tai reikalinga norint, kad atsigautų ekonomika, taip pat sušvelninti socialinius ekonominės krizės padarinius; pažymi, kad įmonei prisiėmus atsakomybę už visuomenę, aplinką ir darbuotojus sukuriama padėtis, kuri naudinga abiem pusėms ir yra reikalinga pasitikėjimo pagrindui plėsti, o tai būtina ekonominei sėkmei užtikrinti; mano, kad ĮSA įtraukimas į tvaraus verslo strategiją naudingas verslui ir visuomenei kaip visumai; pažymi, kad daug įmonių – ypač mažų ir vidutinių (MVĮ) – rodo puikų pavyzdį šioje srityje;

2.  mano, kad nors bendras reguliavimas ir savireguliacija negali pakeisti tinkamo sektorių reguliavimo, ten, kur jis reikalingas, pvz., kai tai susiję su socialiniais ir aplinkos apsaugos reikalavimais, darbo ir užimtumo praktika, žmogaus teisėmis arba bet kurioje iš ĮSA apimamų sričių, tačiau mano, kad reguliavimas galėtų paremti esamas privačias ir savanoriškas ĮSA iniciatyvas taip užtikrinant nuoseklumą, reikšmingumą, įvairių suinteresuotųjų subjektų indėlį ir skaidrumą ir skatinant ĮSR srityje specializuotų aplinkosaugos ir socialinių reitingų agentūrų steigimąsi; yra įsitikinęs, kad bet kokia savireguliacija ir savarankišku organizavimu grindžiama ĮSR forma turi apimti nuostatą dėl galimybės pasinaudoti teisinėmis gynimo priemonėmis vadovaujantis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų trečiuoju ramsčiu; kartu pažymi, kad viešasis administravimas turėtų teikti paramą sudarydamas atitinkamas sąlygas bendradarbiauti ĮSA srityje ir tam parengdamas atitinkamus mechanizmus ir priemones, pvz., paskatų sistemą; mano, kad įmonių vykdoma filantropinė ĮSA veikla iš principo turėtų būti savanoriška;

3.  mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamą paslaugų pirkimą ir sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi bendrojoje rinkoje; taigi siūlo kartu su TDO nuostatomis kaip esminę sąlygą įtraukti į sutarčių skyrimo procedūrą socialinius kriterijus, įskaitant kuo didesnį skaidrumą, taip užtikrinant naudingą su ĮSA susijusios veiklos socialinę vertę; pabrėžia, kad tai taip pat gali paskatinti vykdyti tinkamesnę ir veiksmingesnę su ĮSA susijusią veiklą pramonės sektoriuose;

4.  nepritaria nuomonei, kad mažos įmonės mažiau atsakingos negu didelės tik dėl to, kad neturi atskiros ĮSA infrastruktūros; yra įsitikinęs, jog turi būti nustatytos optimalios ribos siekiant, kad bet kuriame pateikiamame naujame su ĮSA susijusiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų atsižvelgta į mažų įmonių reikmes; nepaisydamas to ragina imtis Europos masto veiksmų, kad būtų pasinaudota Italijos regioninių prekybos rūmų ir Prancūzijos taupomųjų bankų patirtimi (Cordé iniciatyva) ir būtų skatinamas informavimas ir matomumas telkiant mažas įmones pagal vietovę arba sektorių;

5.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą pradėti ĮSA ir įmonių socialinės veiklos įgyvendinimo iniciatyvą; mano, kad ji turi papildyti bendro reguliavimo ir savireguliacijos gerosios praktikos kodeksą ir sudaryti galimybes visiems suinteresuotiesiems subjektams įsitraukti į bendrą mokymosi procesą siekiant pagerinti ir stiprinti įvairių daugiašalių suinteresuotųjų subjektų veiksmų efektyvumą ir atskaitomybę;

6.  laikosi nuomonės, kad nustačius minimalius standartus būtų galima užtikrinti su ĮSA susijusių veiksmų skaidrumą ir patikimumą; pažymi, kad minimalūs standartai šioje srityje turėtų bet kuriuo atveju apimti darbuotojų atstovų ir profesinių sąjungų bei kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą su turiniu, vykdymu ir stebėjimu susijusioje veikloje, vertės grandinės įtraukimą ir nepriklausomą nusistatytų įsipareigojimų laikymosi peržiūrą;

7.  pritaria Komisijos ketinimui pateikti pasiūlymą dėl įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo – taip ES galės skatinti Europos įmones taikyti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(1) ir JT pasaulinį susitarimą; palankiai vertina tai, kad šis pasiūlymas grindžiamas didelio masto viešosiomis konsultacijomis, taip pat įvairiais praktiniais seminarais, kuriuose dalyvauja atitinkamos suinteresuotosios šalys; pabrėžia, kad terminas „nefinansinis“ neturėtų slėpti tikrųjų finansinių verslo poveikio visuomenei, aplinkai ir žmogaus teisėms padarinių; pažymi, kad įmonių veiksmų ir socialinės veiklos poveikis taip pat gali būti vertinamas finansiniu požiūriu; ragina pateikti pasiūlymą, kuris padėtų ES užimti pagrindinę padėtį daugelyje kitų esamų tarptautinių iniciatyvų dėl privalomų įmonių tvarumo ataskaitų ir kuris visiškai atitiktų siekį, kad iki šio dešimtmečio pabaigos integruotų ataskaitų teikimas, kaip dabar numatyta Tarptautinio integruotų ataskaitų teikimo tarybos, taptų pasauliniu standartu; tačiau pabrėžia, kad joks pasirinktas sprendimas neturi uždėti pernelyg didelės administracinės naštos, ypač kai tai susiję su MVĮ; mano, kad savanoriška filantropinė įmonių veikla neturėtų kurti biurokratijos ir išlaidų, dėl ko kiltų rizika jų savanoriškiems įsipareigojimams; itin teigiamai vertina tikslą atskleisti žmogaus teisių pažeidimus ir baudžiamąsias schemas ir ragina valstybes kuo griežčiau bausti už šiuos nusižengimus;

8.  ragina Komisiją atsižvelgiant į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą spręsti klaidinančios rinkodaros klausimą, kiek tai susiję su įmonių veiklos poveikiu aplinkai ir socialiniu poveikiu;

9.  kuo griežčiausiai smerkia įmonių korupciją ir mokesčių slėpimą, tačiau mano, kad Komisija turėtų aiškiau skirti 1) filantropinę veiklą, 2) socialinę įmonių veiklą ir 3) prieš visuomenę nukreiptus įmonių veiksmus, vienas iš tokių pavyzdžių – priverstinis vaikų darbas; griežtai smerkia prieš visuomenę nukreiptą įmonių veiklą ir mano, kad būtina daryti didesnį spaudimą, kad šalys būtų priverstos perkelti tarptautinius standartus į nacionalinę teisę ir ją vykdyti; tačiau atmeta visa apimantį verslo pasmerkimą dėl kelių įmonių vykdomos nesąžiningos praktikos ir įstatymų pažeidimų; laikosi nuomonės, kad, nors įmonės turi pareigą viešai kalbėti apie visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus, įskaitant žmogaus teises, pati jų lobistinė veikla turi būti visapusiškai skaidri ir ją vykdant turi būti visapusiškai paisoma demokratinių principų; pabrėžia, jog svarbu, kad universitetuose, taip pat verslo ir vadybos mokyklose būtų siūlomi specialūs mokymai ĮSA tema;

10. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ĮSR visoje tiekimo grandinėje, įvertinti Europos įmonių tvarumo rodiklį ir kovoti su mokesčių vengimu ir neteisėtais pinigų srautais ypač būtinas griežtas žmogaus teisių laikymasis, išsamus patikrinimas ir skaidrumas; pabrėžia, kad šiuo metu vykstančios parlamentinės diskusijos dėl ES gavybos pramonės skaidrumo įstatymo, susijusio su gavybos ir miško ruošos pramone, projekto (2011/0307(COD)), Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir paskelbto teisės akto dėl nefinansinės atskaitomybės projekto – tai galimybė pagerinti įmonių skaidrumą siekiant minėtųjų tikslų;

11. pabrėžia, kad įmonių atsakomybė negali būti susiaurinta iki rinkodaros priemonės ir kad vienintelis būdas visapusiškai vystyti ĮSR – įtraukti ją į bendrą įmonės strategiją ir ją įgyvendinti vykdant kasdienę įmonės veiklą ir finansinę strategiją; palankiai vertintų tai, jei tvirta įmonių atsakomybė ir geras įmonių valdymas būtų susieti; mano, kad Komisija turėtų skatinti įmones priimti sprendimus dėl ĮSA strategijos valdybos lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įmonių valdymo kodeksus, kuriuose būtų atspindėta visų su įmone susijusių asmenų atsakomybė ir kuriais remiantis būtų užtikrintas tvirtas įmonės veiklos aplinkos apsaugos, socialinėje ir žmogaus teisių srityse ir jos finansinių rezultatų ryšys.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.1.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Emer Costello, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Veronica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Malika Benarab-Attou, Richard Howitt, Anthea McIntyre, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Evelyn Regner, Csaba Sógor

(1)

Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Johno Ruggie pranešimas žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų bei kitų verslo įmonių klausimu „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: Jungtinių Tautų programos „Saugok, gerbk ir gink“ įgyvendinimas“ (angl. Guiding Principles on Business and Human Rights: Implementing the United Nations “Protect, Respect and Remedy” Framework), 2011 m. kovo 21 d.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (5.12.2012)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Įmonių socialinė atsakomybė: atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus ekonomikos augimas

(2012/2098(INI))

Nuomonės referentas: Andrzej Grzyb

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikate dėl įmonių socialinės atsakomybės pateiktoje naujoje apibrėžtyje kaip atsakingo elgesio sąlyga pabrėžiamas reikalavimas laikytis galiojančių teisės aktų ir kolektyvinių sutarčių, o būtinas įmonių atsakomybės pagrindas patikslinamas reikalavimu įdiegti „aplinkosaugos, etinių, žmogaus teisių ir vartotojų aspektų integravimo į verslo veiklą ir pagrindinę strategiją, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, procedūras“; pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti ir jų veiksmus trečiosiose šalyse ir trečiųjų šalių atžvilgiu;

2.  teigiamai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pastangas derinti savo politiką su 2011 m. persvarstytomis EBPO gairėmis tarptautinėms įmonėms ir su JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais(1) ir pabrėžia, kad šios pastangos, ypač globalios ekonomikos srityje, dar nėra pasiekę visapusiško įsipareigojimo laikytis svarbių aplinkosaugos, socialinių ir žmogaus teisių standartų ir juos tikrinti lygmens;

3.  pabrėžia, kad vertinant, kaip įmonė laikosi socialinės atsakomybės reikalavimų, svarbu atsižvelgti į visą tiekimo grandinę; mano, kad labai svarbu turėti nustatytus veiksmingus ir skaidrius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima tiksliai ir vertinti įmonių veiklos poveikį sisteminiu požiūriu;

4.  primygtinai reikalauja, kad visos 27 valstybės narės greičiau atliktų įmonių socialinės atsakomybės srities nacionalinių veiksmų planų peržiūrą ir rengtų atitinkamų EBPO gairių ir JT pagrindinių principų įgyvendinimo nacionalinius planus – jie turėtų būti baigti vėliausiai 2013 m. gruodžio mėn.; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šie planai būtų rengiami dalyvaujant visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nevyriausybines organizacijas, pilietinę visuomenę, profsąjungas, darbdavių organizacijas ir nacionalines žmogaus teisių institucijas (angl. NHRI); ragina ES suteikti galimybes mokytis iš tų valstybių narių, kuriose šiuo metu vykdomas toks procesas, patirties; ragina valstybes nares semtis įkvėpimo iš gairių, pateikiamų standarte ISO 26000, naujausių Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative) gairių ir Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės (angl. NHRI) parengtų gairių;

5.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė ES ir trečiosiose šalyse turėtų būti taikoma ir tokiose srityse kaip darbo organizavimas, užimtumo kokybė, lygios galimybės, socialinis dalyvavimas, kova su diskriminacija ir nuolatinis tęstinis mokymas;

6.  ragina užtikrinti didesnę ES lygio politikos darną viešųjų pirkimų, eksporto kredito, gero valdymo, konkurencijos, vystymosi, prekybos, investicijų ir kitų sričių politiką bei susitarimus suderinant su atitinkamuose EBPO ir JT gairėse ir pagrindiniuose principuose nustatytais žmogaus teisių, socialiniais ir ekologiniais standartais; atsižvelgdamas į tai, ragina bendradarbiauti su institucijomis, atstovaujančiomis darbuotojams, darbdaviams ir vartotojams, ir parengti atitinkamą NHRI rekomendaciją, pavyzdžiui, „Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupės pasiūlymas Europos Komisijai dėl žmogaus teisių ir viešųjų pirkimų“; ragina atlikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išsamų ir tinkamą poveikio vertinimą, siekiant įvertinti, ar jie atitinka JT pagrindinius principus, ir primygtinai reikalauja derinti veiksmus su JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupe siekiant išvengti netinkamų ir nenuoseklių šių pagrindinių principų aiškinimų; pripažindamas JT žmogaus teisių sistemos svarbą įmonių socialinei atsakomybei, primena, kad svarbu, jog pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įskaitant jos 16 straipsnį, užtikrinama pagrindinė teisė užsiimti verslu, teisė, į kurią reikėtų tinkamai atsižvelgti ir kuria reikėtų remtis palaikant įmonių socialinės atsakomybės politikos priemones Europos Sąjungoje; pabrėžia, kaip svarbu suderinti laisvę užsiimti verslu ir kitas pagal šią chartiją užtikrinamas teises, taip pat tarptautiniu mastu pripažintus įmonių socialinės atsakomybės principus ir rekomendacijas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pastangas rinkti su laisvės užsiimti verslu buvimu ir aiškinimu susijusius įrodymus ir praktinės patirties pavyzdžius;

7.  įsipareigoja toliau nuolat priminti savo pageidavimą, kad ES institucijos ir pareigūnai, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir ES specialiuosius įgaliotinius konkrečiose šalyse ir regionuose, imtųsi veiksmų skatinti socialinius, ekologinius ir žmogaus teisių standartus įtraukti į visus ES išorės santykius ir veiksmus; ragina Komisiją ir valstybes nares prieš sudarant daugiašalius ir dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus ir juos vertinant bei skiriant paramą vystymuisi atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus ir užtikrinti, kad šios teisės būtų gerbiamos;

8.  pripažįsta, kad Paryžiaus principų besilaikančios NHRI yra gerai pasirengusios teikti paramą įgyvendinant JT pagrindinius principus, taip pat suteikiant galimybes naudotis teisminėmis gynimo priemonėmis, ar net užtikrinant, kad tokiomis priemonėmis būtų naudojamasi; ragina ES ir valstybes nares, be įmonių ir darbuotojų, darbdavių bei vartotojų atstovų, ir NHRI pripažinti svarbiu partneriu propaguojant žmogaus teises ir verslo darbotvarkę, plėtojant verslo, valstybės ir pilietinės visuomenės sąsajas ir skatinant laikytis tarptautiniu mastu pripažintų socialinių, ekologinių ir žmogaus teisių standartų ir gairių; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares padidinti NHRI įgaliojimus ir prireikus juos išplėsti, kad šios grupės taptų veiksmingesnės arba, jei vietoje nėra Paryžiaus principų besilaikančių NHRI, imtis veiksmų siekiant jas įkurti ir ragina ES formuoti atitinkamą strateginę paramą; įsipareigoja Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ir (arba) Žmogaus teisių pakomitetyje kasmet rengti reguliarius keitimusis nuomonėmis su NHRI, remiantis Žmogaus teisių pakomitetyje surengto keitimosi nuomonėmis „ES ir rytų partnerystės šalių ombudsmenų 2011 m. susitikimas“ patirtimi ir kartu su keitimaisis nuomonėmis rengti tikslinius praktinius seminarus žmogaus teisių ir verslo klausimais;

9.  palankiai vertina tai, kad 2012 m. birželio 14 d. Tarptautinė darbo organizacija priėmė Rekomendaciją Nr. 202 dėl nacionalinės minimalios socialinės apsaugos; įsipareigoja žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės klausimus įtraukti į būsimų ES susitikimų su trečiosiomis šalimis, ypač su tomis, su kuriomis ES palaiko ypatingus santykius, darbotvarkes; ragina įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į ES sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis ir reikalauja, kad prireikus būtų atlikti JT pagrindinių principų vertimai raštu, naudojant EP ar kitų ES institucijų pajėgumus;

10. ragina ES, visų pirma Komisiją, užtikrinti, kad įgyvendinant finansines priemones, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), Paryžiaus principų besilaikančios NHRI būtų laikomos pagrindinėmis partnerėmis, ir jas remti, kad, išnaudojant jų unikalią padėtį ir kompetenciją žmogaus teisių srityje, būtų galima veiksmingai kurti aplinką įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybės valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir verslą, dialogui ir to siekiant:

1)  užtikrinti, kad įmonių socialinės atsakomybės ir žmogaus teisių klausimai būtų vienas iš naujoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytų konkrečių prioritetinių finansinių priemonių, taip pat

2)  pagal EDŽTPR parengti konkrečias paramos priemones pilietinės visuomenės organizacijų, NHRI, žmogaus teisių gynėjų, profsąjungų ir kitų žmogaus teisių organizacijų mokymui ir bendram gebėjimų stiprinimui įmonių socialinės atsakomybės ir žmogaus teisių srityje;

11. siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant naują ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją būtų skatinami visi įvairūs visuomenės interesai, pagarba žmogaus teisėms ir tvaraus ir įtraukaus atgaivinimo ir vystymosi siekimas, primygtinai reikalauja, kad taikant ES gairės, pagal kurias įmonės atskleidžia nefinansinę informaciją (įskaitant aplinkos apsaugos, socialinę ir valdymo informaciją) būtų užtikrintas skaidrumas, nustatant aiškų, nedviprasmišką, bendrą ir iš anksto apibrėžtą pagrindą, pateikiant konkrečią nuorodą į žmogaus teises, kuri būtų visiškai suderinta su EBPO ir JT gairėmis ir principais ir pagrįsta objektyviais rodikliais, pagal kuriuos būtų nurodoma: vyrų ir moterų lygybės padėtis, pavyzdžiui, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir moterų, einančių vadovaujamas pareigas, dalis procentais, jaunimo darbo užmokestis, galimybė darbuotojams burtis į profesines sąjungas ir vykdyti kolektyvines derybas, veiksmingas darbo saugos sąlygų užtikrinimas, taip pat padėtis, susijusi su asmenų negalia;

12. ragina ES visose ES institucijose ir politikos srityse vykdyti išsamias mokymo programas žmogaus teisių ir verslo klausimais, kad būtų pašalinti vidaus gebėjimų ir kompetencijos trūkumai;

13. primena savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms gerinti galiojančių teisės aktų, kuriuose atsižvelgiama į įmonių socialinės atsakomybės ir žmogaus teisių klausimus, vykdymą ir ieškoti naujų sprendimų, pagal kuriuos būtų sudaromos vienodos sąlygos vidaus ir trečiųjų šalių verslo įmonėms, siekiant kovoti su socialiniu dempingu;

14. ragina žmogaus teisių srityje ir tiekimo grandinėse ES lygmeniu nustatyti deramo atidumo standartus, kurie atitiktų EBPO atsakingų tiekimo grandinių nuo konfliktų nukentėjusiose ir didelės rizikos teritorijose nuodugnaus tikrinimo rekomendacijose nustatytus reikalavimus ir kurie būtų taikomi, be kita ko, sektoriuose, galinčiuose turėti didelį poveikį žmogaus teisėms ar galinčiuose kelti joms didelį pavojų, pvz., pasaulinių ir vietos tiekimo grandinių, naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų ir užsakomųjų paslaugų sektoriuose, sektoriuose, kuriuose galimas žemės pasisavinimas, taip pat regionuose, kuriuose darbo teisė ir darbuotojų apsauga yra nepakankamos, ir sveikatai bei aplinkai pavojingų produktų gamybos regionuose; palankiai vertina ES jau parengtas programas, visų pirma miškininkystės srityje įgyvendinamas miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) programas, ir remia privačias iniciatyvas, pavyzdžiui, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI);

15. reikalauja, kad tuo atveju, kai ES ar valstybės narės yra verslo partnerės (pvz., atsižvelgiant į viešųjų pirkimų, valstybės valdomų įmonių, bendrųjų įmonių, eksporto kreditų garantijų ir didelės apimties projektų trečiosiose šalyse atvejus), EBPO ir JT gairių ir pagrindinių principų laikymuisi būtų teikiama pirmenybė, šios gairės ir principai būtų įtraukiami į konkrečias nuostatas, o socialinių, ekologinių ir žmogaus teisių standartų akivaizdžiai nesilaikančios įmonės – baudžiamos; rekomenduoja, kad numatyta „ES išorės bendradarbiavimo ir vystymosi platforma“ būtų svarbi nustatant sąlygas, kuriomis siekiama gerinti ES išorės bendradarbiavimo ir derinimo mechanizmų ir finansinių priemonių kokybę ir didinti jų veiksmingumą, tai pat, ji būtų svarbi skatinant ES, finansų įstaigų ir kitų šios srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir koordinavimą;

16. pabrėžia Jungtinių Tautų programos „Ginti, gerbti ir taisyti“ svarbą ir mano, kad dėl šių trijų pagrindinių aspektų – valstybės pareigos saugoti, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, įmonių pareigos gerbti žmogaus teises ir būtinybės sudaryti veiksmingesnes sąlygas gauti žalos atlyginimą – turėtų būti priimtos tinkamos priemonės, pagal kurias būtų galima šiuos aspektus įgyvendinti;

17. pabrėžia, kad Europos įmonės ir jų patronuojamosios įmonės ir subrangovai dėl savo įtakos tarptautinei prekybai atlieka labai svarbų vaidmenį remiant ir skleidžiant socialinius bei darbo standartus pasaulyje; pripažįsta, kad skundai dėl užsienyje veikiančių ES įmonių dažnai naudingiau sprendžiami vietoje; teigiamai vertina EBPO nacionalinius informacijos centrus – valstybėse įsteigtus neteisinius mechanizmus, kurie jie gali tarpininkauti sprendžiant įvairaus pobūdžio įmonių ir žmogaus teisių ginčus; vis dėlto ragina įmones dėti daugiau pastangų, kad būtų parengti skundų nagrinėjimo mechanizmai pagal JT pagrindiniuose principuose nustatytus veiksmingumo kriterijus, ir stengtis toliau remtis tarptautiniu mastu pripažintais patikimais principais ir gairėmis, visų pirma neseniai atnaujintomis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, dešimčia (10) Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų, Socialinės atsakomybės gairių standartu ISO 26000 ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišale deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika;

18. palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą iš dalies keisti tarptautinės privatinės teisės nuostatas, kurios įtrauktos į reglamentą „Briuselis I“, ir ypač ketinimą įtraukti „forum necessitatis“ principą; pabrėžia, kad reikia pakeisti reglamentus „Briuselis I“ ir „Roma II“ siekiant sudaryti dar geresnes sąlygas nukentėjusiems dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė už ES ribų veikiančios įmonės, veiksmingai naudotis teisės gynimo priemonėmis; ragina numatyti veiksmingas priemones, kad būtų pašalintos esamos kliūtys kreiptis į teismą, pvz., nepaprastai didelės bylinėjimosi išlaidos, numatant tokias iniciatyvas, kaip minimalių kolektyvinių ieškinių standartų nustatymas arba atskiro juridinio asmens statusą turinčių įmonių problemos sprendimas.

19. ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

20. palankiai vertina Komisijos siekį svarstyti įmonių socialinės atsakomybės klausimą vykdant plėtrą; vis dėlto apgailestauja, kad šis klausimas konkrečiai nesvarstomas vykdant stojimo derybas su šalimis kandidatėmis ir kad ši sąvoka neįtraukta į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM92012) 0600);

21. palankiai vertina Komisijos siekį rengti pasaulines kampanijas, tarptautines gaires ir papildomas teisėkūros priemones, siekiant užtikrinti, kad įmonės darytų teigiamą poveikį užsienio šalių visuomenėms; primena, kad įmonių teigiamas poveikis užsienio šalių visuomenėms gali būti vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į vietos gyventojų galimybes naudotis ištekliais, gyventojų savarankišką apsirūpinimą maistu ir šių visuomenių savaiminį vystymąsi;

22. ragina, siekiant užtikrinti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją gamybos ar rinkos srautų grandinėse, įgyvendinti principą „pažink galutinį vartotoją“.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Sir Robert Atkins, Arnaud Danjean, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Evgeni Kirilov, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Krzysztof Lisek, Mario Mauro, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Ria Oomen-Ruijten, Pier Antonio Panzeri, Alojz Peterle, Bernd Posselt, Cristian Dan Preda, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Werner Schulz, Marek Siwiec, Charles Tannock, Kristian Vigenin, Sir Graham Watson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Marije Cornelissen, Elisabeth Jeggle, Agnès Le Brun, Marietje Schaake, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Lara Comi, Danuta Jazłowiecka, Giovanni La Via

(1)

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, 17-oji sesija, 2011 m. kovo 21 d., Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo pranešimas žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų bei kitų verslo įmonių klausimu, John Ruggie „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: Jungtinių Tautų koncepcijos „Ginti, gerbti ir taisyti“ įgyvendinimas (A/HRC/17/31) (toliau – „JT pagrindiniai principai“).


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (6.12.2012)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus ekonomikos augimas

(2012/2098(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Grèze

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) koncepcijos įvairiapusiškumo, nes skirtingos įmonės parengė skirtingus apskaitos, audito ir ataskaitų teikimo standartus, sunku palyginti įmonių socialinės atsakomybės lygį; pabrėžia, kad tarptautiniu mastu sutartos įmonių socialinės atsakomybės taisyklės užtikrintų pasitikėjimą ir sąžiningumą palaikant verslo santykius ir neštų naudą siekiant tikrumo, laipsniško įvykdomumo, universalumo ir suinteresuotųjų šalių įgalinimo;

2.   pritaria Komisijai, kad įmonių socialinė atsakomybė turi apimti žmogaus teisių, darbo ir užimtumo praktikos aspektus, su aplinkos apsauga susijusius klausimus (pvz., biologinės įvairovės, klimato kaitos, efektyvaus išteklių naudojimo klausimus) ir kovą su kyšininkavimu bei korupcija, pvz., vykdant gerą mokesčių valdymą (ypač taikant skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje principus);

3.   primena, kad įmonių socialinė atsakomybė apima daug socialinių standartų, kuriems skiriama labai nedaug dėmesio, nes nenustatyti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima vertinti pažangą socialinėje srityje;

4.   pabrėžia, kad investuotojai ir vartotojai turėtų galėti lengvai atpažinti įmones, kurios įsipareigojo laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų, nes taip šios įmonės būtų paskatintos ir toliau dėti minėtas pastangas;

5.   pabrėžia, kad reikia, jog ES išnagrinėtų galimybę šalia įmonių, kurios įsipareigojo laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų, pavadinimo ar ant jų produktų pradėti dėti tam tikrą ženklą ar etiketę, kad jas būtų galima lengviau atpažinti;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad įmonių socialinė atsakomybė – geriausia priemonė įmonėms siekiant parodyti savo įsipareigojimą, solidarumą ir atsakomybę visuomenei ir kad ji taip pat būtina norint pasiekti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslą; pritaria Komisijos įsipareigojimui skatinti įmonių socialinę atsakomybę visapusiškai laikantis dabartinių tarptautinių gairių, be kita ko, neseniai atnaujintų EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, dešimties Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų, Socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalės deklaracijos dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; tačiau apgailestauja, kad įmonių socialinės atsakomybės nuostatos yra dažniausiai neprivalomojo pobūdžio;

7.   apgailestauja, kad MVĮ stokoja informacijos apie pasaulinį susitarimą, pagal kurį įmonės gali įsipareigoti suderinti savo veiksmus ir strategijas su dešimčia visuotinai priimtinų principų žmogaus teisių, darbo, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse;

8.   pabrėžia, kad JTO pasaulinis susitarimas ir standartai ISO 26000 nepakankamai pritaikyti prie MVĮ poreikių, todėl įmonių socialinė atsakomybė Europos Sąjungoje taikoma ne itin veiksmingai;

9.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia ES ir nacionaliniu lygmeniu išnagrinėti būdus, kaip mokesčių paskatos galėtų būti naudojamos siekiant skatinti daugiau įmonių laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų;

10. pabrėžia, kad, kaip visiškai savanoriško įsipareigojimo, įmonių socialinės atsakomybės gali nepakakti siekiant kovoti su daugiašalių įmonių veiklos daromu išorės poveikiu, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos būklės blogėjimą; dar kartą ragina, kad besivystančiose šalyse veiklą vykdantys užsienio investuotojai ir įmonės visiškai laikytųsi tarptautinių teisiškai privalomų įpareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, taip pat aplinkosaugos ir pagrindinių TDO darbo standartų bei JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; ragina į įmonių socialinės atsakomybės politiką įtraukti ir konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su neteisėta praktika, kai darbuotojai įrašomi į juodąjį sąrašą ir iš jų atimama galimybė įsidarbinti dažnai dėl to, kad jie priklauso profesinėms sąjungoms ir dalyvauja jų veikloje, arba todėl, kad atlieka atstovų sveikatos ir saugos klausimais vaidmenį;

11. pabrėžia, kad įmonės turėtų būti skatinamos įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės praktiką, o įmonės, kuriose minėta praktika jau taikoma, turėtų būti raginamos siekti įmonių socialinės atsakomybės tikslų; prašo Komisijos apsvarstyti galimybes taikyti paskatas, pvz., suteikti pirmenybę sudarant ES viešųjų pirkimų sutartis, kad įmonės suvoktų įmonių socialinę atsakomybę kaip galimybę, o ne kaip grėsmę;

12. pabrėžia, kad įgyvendinant įmonių socialinę atsakomybę turėtų būti prisiimti aiškūs įsipareigojimai gerbti darbuotojų teises, užtikrinti jų apsaugą ir gerovę remiantis veiklos rodikliais bei aiškiomis pokyčių vertinimo gairėmis ir kad norint kovoti su reikalavimų nesilaikymu turėtų būti nustatytos objektyvios, įtraukios ir skaidrios stebėsenos ir veiksmingos atskaitomybės bei vykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant atviresnę ir aiškesnę skundų teikimo bei svarstymo ir prireikus tyrimų inicijavimo procedūrą;

13. pakartoja, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visoms įmonėms siekiant sukurti sąžiningas ir vienodas sąlygas; pabrėžia, kad dėl gavybos pramonės įmonių veiklos pobūdžio besivystančiose šalyse reikia pereiti nuo savanoriškos prie privalomos tvarkos; pabrėžia, kad naftos pramonės investicijos Nigerijoje – geras šiuo metu taikomos įmonių socialinės atsakomybės apribojimo pavyzdys, kai įmonėms nepavyko imtis įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų siekiant kurti tvarią įmonių veiklos praktiką arba prisidėti prie priimančiųjų valstybių vystymosi; labai remia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo pagal Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) standartus, kuriose būtų pateiktos pardavimo ir pelno bei mokesčių ir pajamų ataskaitos, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir mokesčių vengimui; ragina besivystančiose šalyse veiklą vykdančias Europos gavybos pramonės įmones rodyti pavyzdį, kaip laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų ir propaguoti deramą darbą;

14. ragina Komisiją imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis siekiama atskleisti ir pagerinti įmonių socialinės atsakomybės galimybes kovoti su klimato kaita (susiejant ją su išteklių ir energijos vartojimo efektyvumu), pvz., per įmonių žaliavų pirkimo procesus;

15. pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma visai pasaulinei tiekimo grandinei, įskaitant visų lygių subrangos sutarčių sudarymą ir prekių tiekimą, aprūpinimą darbuotojais ar paslaugų teikimą, ji turėtų apimti nuostatas, pagal kurias turėtų būti užtikrinama migrantų, agentūrų ir komandiruojamų darbuotojų apsauga, ir būti pagrįsta teisingo darbo užmokesčio bei deramų darbo sąlygų principais ir užtikrinti profesinių sąjungų teises ir laisves; laikosi nuomonės, kad reikėtų patikslinti atsakingo tiekimo grandinių valdymo sąvoką kaip įmonių socialinės atsakomybės priemonę;

16. mano, kad, siekiant iš tiesų daryti poveikį mažinant skurdą, įmonių socialinės atsakomybės darbotvarkėje taip pat turi būti skiriamas dėmesys MVĮ, nes jų bendras socialinis poveikis ir poveikis aplinkai yra svarbus;

17. mano, kad ES įmonės turėtų būti traukiamos teisinėn atsakomybėn ir turėtų būti įgyvendinami šioms įmonėms ir jų patronuojamosioms įmonėms ir besivystančiose šalyse jų kontroliuojamiems subjektams taikytini įvairių rūšių atskaitomybės ir atsakomybės mechanizmai; be to, palankiai vertina ES pilietinės visuomenės, aktyviai siekiančios didinti informuotumą apie šių įmonių užsienyje padarytus pažeidimus, dedamas pastangas;

18. primygtinai pabrėžia valstybės pareigą apsaugoti nuo žmogaus ir darbo teisių pažeidimų, įskaitant įmonių daromus pažeidimus, patraukti įmones atsakomybėn, užtikrinti asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų teises ir suteikti nukentėjusiesiems galimybes kreiptis į teismą; ragina Komisiją parengti efektyvias priemones, reikalingas JT specialiojo įgaliotinio įmonių ir žmogaus teisėms Johno Ruggie pateiktai JT programai „Ginti, gerbti ir taisyti“ įgyvendinti;

19. pabrėžia, kad geriau įgyvendinus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus bus galima lengviau pasiekti ES tikslus, susijusius su konkrečiais žmogaus teisių klausimais ir pagrindiniais darbo standartais; taigi ragina ES siekti, kad būtų sukurta aiški tarptautinė teisinė sistema, pagal kurią būtų apibrėžta įmonių atsakomybė ir pareigos žmogaus teisių srityje;

20. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo įmonių, atskleidžiančių informaciją apie savo veiklos aplinkosaugos, socialinėje ir valdymo srityje rezultatus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitas teikia tik maža visų pasaulio įmonių dalis; pažymi, kad, nors ES sąskaitų modernizavimo direktyvoje 2003/51/EB(1) nustatytas būtinasis informacijos apie svarbiausius finansinės ir nefinansinės veiklos rodiklius atskleidimo reikalavimas, joje nenustatyti jokie reikalavimai, pagal kuriuos būtų nurodyta, kokius rodiklius įtraukti į metines ataskaitas; ragina Komisiją išnagrinėti daugiau galimų priemonių siekiant sugriežtinti informacijos apie veiklą aplinkosaugos, socialinėje ir valdymo srityje teikimo Europos lygmeniu reikalavimus;

21. pabrėžia, kad trečiųjų šalių vyriausybėms teikiama ES pagalba, siekiant padėti joms įgyvendinti socialines ir aplinkosaugos reguliavimo nuostatas ir taikyti veiksmingas kontrolės sistemas, yra būtina papildoma priemonė norint skatinti Europos įmonių socialinę atsakomybę pasaulio mastu;

22. pabrėžia, kad socialiai atsakingos investicijos – įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo proceso priimant investicinius sprendimus dalis; pažymi, kad šiuo metu nėra bendros socialiai atsakingų investicijų apibrėžties, tačiau paprastai į šią apibrėžtį įtraukiami investuotojų finansiniai tikslai ir jiems rūpimi socialiniai, aplinkosaugos, etikos ir įmonių valdymo klausimai;

23. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių politikos iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie socialiai atsakingas investicijas ir paskatinti jų plėtotę, pavyzdžiui, apsvarstant socialiai atsakingų investicijų būtiniausių standartų teisinę formuluotę, ypač atsižvelgiant į ES investicijų ir prekybos susitarimų su besivystančiomis šalimis taikymo sritį;

24. pažymi, kad įmonių socialinė atsakomybė – priemonė, kurią taikydami darbdaviai gali remti savo darbuotojus ir vietos bendruomenes besivystančiose šalyse, ir kad ją galima naudoti norint teisingai paskirstyti pelną ir taip kurti tvarią ekonominę ir socialinę gerovę ir padėti daugiau žmonių įveikti skurdą, ypač finansų krizės laikotarpiu; apgailestauja dėl to, kad socialinės intervencijos protokolai šiuo metu taikomi tik savanoriškai, ir primygtinai ragina Komisiją padaryti juos privalomus;

25. ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant profesines sąjungas, ir skatinti jas dalyvauti įmonių socialinės atsakomybės procesų ir struktūrų kūrimo, taikymo ir stebėsenos veikloje, be kita ko, nuolat tobulinti darbuotojų įgūdžius ir kelti jų kvalifikaciją skatinant mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, palaikant su darbdaviais tikros partnerystės santykius.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Thijs Berman, Michael Cashman, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Catherine Grèze, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Keith Taylor, Patrice Tirolien, Ivo Vajgl, Daniël van der Stoep, Anna Záborská, Iva Zanicchi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Enrique Guerrero Salom, Cristian Dan Preda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Ioan Enciu, Emilio Menéndez del Valle, Helmut Scholz

(1)

OL L 178. 2003 7 17. p. 16.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (15.01.2013)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl įmonių socialinės atsakomybės. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus ekonomikos augimas

(2012/2098(INI))

Nuomonės referentas: Bernd Lange

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Komisija į ES prekybos susitarimus pradėjo įtraukti aiškias nuorodas į įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA); mano, kad, atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kuris tarptautinėje prekyboje tenka didelėms bendrovėms, jų patronuojamosioms įmonėms ir tiekimo grandinėms, įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką turi būti įtraukta į ES prekybos susitarimų skyrių dėl tvaraus vystymosi; ragina Komisiją parengti konkrečius pasiūlymus dėl šių ĮSA principų įgyvendinimo ES prekybos politikoje;

2.  įsipareigoja nuolat stiprinti savo pastangas, kad ES institucijos ir pareigūnai, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, būtų įpareigoti siekti, jog visose ES išorės santykių ir veiksmų srityse būtų laikomasi socialinių, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartų;

3.  pabrėžia, kad ĮSA skatinimas – tai Europos Sąjungos remiamas tikslas, todėl Sąjunga turi užtikrinti, kad jos įgyvendinama išorės politika padėtų skatinti atitinkamų šalių tvarų vystymąsi ir socialinę plėtrą;

4.  ragina Komisiją, rengiant konkrečius pasiūlymus dėl ĮSA principų taikymo, remtis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, įskaitant EBPO skundų pateikimo procedūrą;

5.  teigiamai vertina visų EBPO narių vykdomą visapusišką veiklą, susijusią su 2011 m. gegužės 25 d. paskelbtomis EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms; pažymi, kad 44 prisijungusios vyriausybės, atstovaujančios visiems pasaulio regionams ir atliekančios 85 proc. tiesioginių užsienio investicijų, skatina savo įmones laikytis šių plataus užmojo rekomendacijų atsakingam įmonių elgesiui užtikrinti visais atvejais joms vykdant veiklą;

6.  pritaria požiūriui, kad dėl dabartinės aplinkos būklės ir klimato kaitos bei visuotinių gamybos grandinių plėtros būtina, kad ĮSA sąvoka apimtų daugiau aspektų nei buvo numatyta iš pradžių sugalvojus šią sąvoką; taigi mano, kad būtina aiškiai pateikti atnaujintą ĮSA sąvoką, ją susiejant su darbo ir žmogaus teisėmis bei užimtumo klausimais, taip pat su aplinkos apsauga, klimato kaitos klausimais ir korupcijos bei mokesčių slėpimo šalinimu;

7.  ragina, kad ne vėliau kaip nuo 2014 m. sausio 1 d. visos trečiosiose šalyse veikiančios Europos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų, pradėtų taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

8.  prašo Komisijos, remiantis tarptautiniu lygmeniu, ypač 2010 m. atnaujintose EBPO rekomendacijose, apibrėžtais įmonių socialinės atsakomybės principais, įtraukti privalomą ĮSA nuostatą į visus ES pasirašomus dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus, daugiausia dėmesio skiriant tvariam vystymuisi ir geram valdymui ir aiškiai sutelkiant dėmesį į žmogaus teises, deramą darbą, darbo standartus, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir kitus socialinius aspektus; siūlo, kad šia nuostata būtų suderinami taikomi standartai ir sąvokos, siekiant užtikrinti palyginamumą ir teisingumą, ir kad pagal ją būtų numatytos šių principų stebėsenos ES lygmeniu ir jos įgyvendinimo priemonės, taip pat siūlo, kad būtų įsteigti nacionaliniai informacijos centrai kaip forumas EBPO rekomendacijose iškeltais klausimais, pvz., reikalavimo stebėti įmonių, jų patronuojamųjų įmonių ir tiekimo grandinių veiklą ir reikalavimo laikytis deramo stropumo principo klausimais;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos bendrojoje rinkoje veikiančios įmonės, įskaitant daugiašales bendroves, kurių patronuojamosios įmonės ar tiekimo grandinės įsteigtos ES, laikytųsi visų savo teisinių įsipareigojimų nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir ES vartotojams teikti kuo daugiau naudos; ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą verslo elgesį, itin daug dėmesio skiriant užtikrinimui, kad būtų griežtai laikomasi visų šalies teisėje nustatytų teisinių įsipareigojimų arba visų dvišalių ar tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taikomų šių įmonių veiklai, visų pirma tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srityse; tuo tikslu siūlo Komisijai ir jos partneriams aktyviai imtis veiklos besivystančiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant keistis geriausia ir praktine patirtimi apie priemones ir būdus, kaip gerinti verslo aplinką ir didinti informuotumą apie atsakingą įmonių elgesį;

10. siūlo valstybių narių vyriausybėms raginti EIB į savo veiklą įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatą;

11. ragina Komisiją nustatyti atviresnę ir aiškesnę skundų dėl ĮSA principų nesilaikymo teikimo ir nagrinėjimo procedūrą, įskaitant įgyvendinimo užtikrinimo priemones, ir, jeigu reikia, inicijuoti tyrimus;

12. ragina Komisiją primygtinai raginti įmones taikyti ĮSA principus; pabrėžia, kad būtina remti ir skatinti šios praktikos sklaidą MVĮ, tuo pat metu užtikrinant, kad sąnaudos ir biurokratinė našta būtų kuo mažesnės;

13. prašo Komisijos į savo susitarimus su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) įtraukti ĮSA nuostatą, ypač veiksmų vystymosi srityje atžvilgiu;

14. ragina Komisiją veiksmingiau naudoti skatinamosiomis priemonėmis pagrįstas priemones ir būti budresnę vykdant stebėseną bei užtikrinant, kad tarptautinės bendrovės, kurių patronuojamosios įmonės arba tiekimo grandinės įsteigtos BLS ir BLS+ dalyvaujančiose šalyse (nepaisant to, ar jų registruota buveinė Europos Sąjungoje, ar ne), ir atitinkamos šalys a) laikytųsi savo nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių, socialinių bei darbo standartų ir aplinkos apsaugos taisyklių srityse, b) iš tiesų įsipareigotų gerbti savo darbuotojų ir apskritai piliečių teises, užtikrintų jų apsaugą ir gerovę, c) remtų asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų teises ir d) kiekvieną pažeidimą nagrinėtų greitai ir veiksmingai;

15. ragina Komisiją daugiašaliuose forumuose skatinti ĮSA remiant glaudesnį PPO ir kitų daugiašalių forumų, kuriuose nagrinėjamas ĮSA klausimas, pvz., TDO ir EBPO, bendradarbiavimą;

16. primena, kad sprendžiant komercinius ginčus ir (arba) prašant kompensacijos už neatsakingos ar neteisėtos verslo veiklos sukeltus neigiamus padarinius jau galima bylinėtis teisme arba naudotis kitomis bylinėjimosi teisme alternatyvomis; šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant didinti tiek įmonių bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės informuotumą; primena, kad Tarptautiniai prekybos rūmai teikia ginčų sprendimo paslaugas asmenims, įmonėms, valstybėms, valstybiniams subjektams ir tarptautinėms organizacijoms, siekiantiems pasinaudoti bylinėjimosi teisme alternatyvomis, galinčiomis padėti nukentėjusiesiems veiksmingiau pasinaudoti teise kreiptis į teismą tuo atveju, kai pažeidžiamas atsakingos įmonių veiklos principas padarant ekonominės ir socialinės žalos bei žalos aplinkai ES ir (arba) už jos teritorijos ribų;

17. ragina ES lygmeniu stebėti ribojamąsias priemones (sankcijas, boikotus, embargus) ir dvejopo naudojimo prekių licencijavimo sistemas;

18. ragina nustatyti priemones, kuriomis įmonių socialinės atsakomybės principų privalėtų laikytis ne tik pagrindinė įmonė ar prekybos susitarimo šalis, bet ir visi subrangovai ar tiekimo grandinės, kuriuos ši įmonė ar prekybos susitarimo šalis gali naudoti tiekdama prekes, aprūpindama darbuotojais ar teikdama paslaugas ir taip užtikrindama vienodas sąlygas, grindžiamas teisingu darbo užmokesčiu ir deramomis darbo sąlygomis, taip pat užtikrindama profesinių sąjungų teises ir laisves;

19. ragina Komisiją tobulinti savo poveikio tvarumui vertinimo modelį siekiant tinkamai atsižvelgti į prekybos derybų ekonominį, socialinį poveikį, poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, įskaitant klimato kaitos švelninimo tikslus; ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių, susijusių su prekybos susitarimais su ES šalimis partnerėmis, ir prieš pasirašant prekybos susitarimus ir po to atlikti poveikio tvarumui vertinimo tyrimus, visų pirma atsižvelgiant į ypač pažeidžiamus sektorius;

20. pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie tai, kaip susitarimų poveikio tvarumui vertinimų (PTV) išvados įtraukiamos į derybas prieš joms pasibaigiant ir kurie šių susitarimų skyriai buvo pakeisti siekiant išvengti neigiamų PTV nustatytų padarinių;

21. ragina nustatyti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo tarp ES ir trečiųjų šalių, pasirašiusių dvišalius prekybos susitarimus, sistemą, pagal kurią nukentėjusiems toje šalyje, kurioje daugiašalės įmonės ir jų tiesiogiai patronuojamos įmonės pažeidžia socialinės arba aplinkos apsaugos sričių teisės aktus arba nesilaiko ĮSA įsipareigojimų, būtų užtikrinama veiksminga prieiga prie teisingumo, ir teikti paramą siekiant nustatyti tarptautines teisines procedūras, skirtas prireikus baudoms už įmonių padarytus įstatymo pažeidimus skirti;

22. ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms skirtus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kurias galima panaudoti žmogaus teisėms arba ES saugumo interesui pažeisti, eksportu;

23. ragina EIVT užtikrinti, kad ES ambasadose dirbantiems už prekybos klausimus atsakingiems ES pareigūnams būtų nuolat rengiami mokymai ĮSA klausimais, visų pirma siekiant įgyvendinti JT sistemą „Ginti, gerbti ir taisyti“, taip pat kad ES ambasados veiktų kaip ES informacijos centrai, kuriuose būtų nagrinėjami su ES įmonėmis ir jų patronuojamosiomis įmonėmis susiję skundai, nes nacionaliniai EBPO informacijos centrai veikia tik EBPO priklausančiose šalyse, todėl jais praktiškai negali pasinaudoti tokių įmonių darbuotojai, nukentėję EBPO nepriklausančiose šalyse;

24. ragina naujų technologijų poveikio žmogaus teisėms vertinimus atlikti kuo ankstesniu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapu ir ragina, kad į minėtus vertinimus būtų įtraukta scenarijų analizė ir svarstymai dėl standartų nustatymo siekiant integruoti žmogaus teises projektavimo etapu (angl. Human Rights by Design);

25. pabrėžia, kad informuotumo apie ĮSA svarbą ir reikalavimų nesilaikymo padarinius didinimas įmonės lygmeniu (Komisijos užduotis) turi būti vykdomas kartu garantuojant tinkamą informuotumą ir stiprinant gebėjimus priimančiųjų šalių vyriausybių lygmeniu, siekiant veiksmingai užtikrinti, kad būtų įgyvendintos su ĮSA susijusios teisės ir teisė kreiptis į teismą;

26. ragina įgyvendinti principą „pažink galutinį vartotoją“, siekiant užtikrinti griežtesnį tikrinimą ir išvengti žmogaus teisių pažeidimų įvairiais tiekimo grandinės ir gamybos proceso ar rinkos srautų etapais;

27. pabrėžia, kad ES pasirašomais dvišaliais investicijų susitarimais ateityje būtina užtikrinti teisingą poreikio apsaugoti investuotojus ir poreikio sudaryti valstybinės intervencijos galimybę pusiausvyrą, ypač socialinių, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų srityse;

28. atkreipia dėmesį į teigiamus pokyčius įgyvendinant dabartinę Skaidrumo direktyvos (2004/109/EB) ir Apskaitos direktyvos (2003/51/EB) reformą ir sprendžiant ĮSA klausimą, nes vykdant šią reformą suderinamas teisėtas siekis užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę ir įmonėms tenkanti ataskaitų teikimo našta; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės, kurioms taikomos šios direktyvos, būtų įpareigotos nuolat pranešti apie savo veiklą ĮSA srityje, laikantis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, taip pat užtikrinti specialią MVĮ taikomą tvarką siekiant, kad ataskaitų teikimas būtų finansiniu ir administraciniu požiūriu įmanomas;

29. pabrėžia, kad ĮSA aspektą reikėtų įtraukti į daugiašalius prekybos susitarimus, todėl ragina Komisiją remti pasiūlymus šiuo klausimu tarptautiniuose forumuose, visų pirma EBPO ir TDO, taip pat PPO, atsižvelgiant į aplinkybes pasibaigus Dohos derybų raundui;

30. mano, kad ateityje taikant ĮSA priemones turėtų būti aprėpiama visa vertės grandinė – žaliavų gavybos, prekybos ir perdirbimo etapai;

31. prašo ĮSA politiką įtraukti visais prekybos susitarimų su ES lygmenimis, taip pat įtraukti nuostatas, kuriomis apsaugos sritis būtų išplečiama ir apsauga būtų taikoma darbuotojams migrantams, deleguotiems ir komandiruotiems darbuotojams;

32. mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų raginti ES įmones imtis iniciatyvos ĮSA skatinti ir keistis geros praktikos pavyzdžiais su savo užsienio partneriais;

33. ragina ES įmones, įsteigtas ES arba trečiosiose šalyse, vykdant bet kokią savo veiklą laikytis ĮSA politikos ir pagrindinių darbo ir profesinių sąjungų teisių, pvz., teisės į privatumą ir asociacijų laisvės;

34. ragina visapusiškai ir aktyviai konsultuotis su atstovaujamosiomis organizacijomis, įskaitant profesines sąjungas, ir jas įtraukti rengiant, taikant ir stebint įmonių su ĮSA susijusius procesus ir sistemas; ragina minėtas atstovaujamąsias organizacijas bendradarbiauti su darbdaviais įgyvendinant tikros partnerystės požiūrį;

35. ragina labiau, įtraukiau ir skaidriau stebėti ĮSA principus ES prekybos politikos srityje taikant aiškius pažangos vertinimo kriterijus, siekiant skatinti pasitikėjimą sistema;

36. pažymi, kad ĮSA – tai priemonė, kuria darbdaviai gali remti savo darbuotojus ir vietos bendruomenes besivystančiose šalyse, taip pat pažymi, kad laikantis ĮSA ir darbo standartų šioms šalims galima sudaryti sąlygas gauti naudos iš tolesnės tarptautinės prekybos ir kad, vadovaujantis ĮSA principais, galima užtikrinti, kad nauda būtų vienodai padalijama siekiant plėtoti tvarią ekonominę ir socialinę gerovę ir daugiau žmonių ištraukti iš skurdo, visų pirma finansų krizės sąlygomis; apgailestauja, kad protokolai dėl socialinės intervencijos šiuo metu yra tik savanoriško pobūdžio, ir primygtinai ragina Komisiją juos padaryti privalomus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Badia i Cutchet, Nora Berra, Daniel Caspary, María Auxiliadora Correa Zamora, George Sabin Cutaş, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Franziska Keller, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Gianluca Susta, Henri Weber, Iuliu Winkler, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Salvatore Iacolino, Silvana Koch-Mehrin, Maria Eleni Koppa, Katarína Neveďalová, Marietje Schaake

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Norbert Neuser, Birgit Schnieber-Jastram, Derek Vaughan


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (19.12.2012)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl įmonių socialinės atsakomybės: atskaitinga, skaidri ir atsakinga įmonių elgsena ir tvarus ekonomikos augimas

(2012/2098(INI))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį skatinant informavimą apie indėlį, kurį įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) pagrindu įmonės gali užtikrinti visuomenei kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų srityje;

2.  ragina ES ir valstybes nares teikti konkrečią informaciją apie ĮSA ir užtikrinti švietimą ir lavinimą ĮSA srityje siekiant, kad įmonės visapusiškai pasinaudotų ĮSA ir galėtų ją diegti savo organizacinėje kultūroje;

3.  ragina valstybes nares pradėti taikyti atleidimą nuo mokesčių įmonėms, kurios finansuoja savanorišką darbą ir ne pelno iniciatyvas;

4.  atkreipia dėmesį į būtinybę įtraukti ĮSA į visų lygmenų švietimo įstaigų, įskaitant verslo mokyklas, mokymo programas ir į mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vadovams ir darbuotojams skirtas mokymų programas;

5.  ragina valstybes nares integruoti ĮSA į susijusias švietimo programas;

6.  pabrėžia įmonių ir aukštesnio viduriniojo lavinimo – ypač aukštojo mokslo lygmens – mokyklų sąsajos svarbą ir atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį ĮSA gali atlikti studentams įgyjant praktinės patirties studijų metais – atlygintinai dirbant įmonėje ne visą darbo dieną arba atliekant ten mokamą praktiką;

7.  ragina įmones siūlyti kokybišką praktiką, įskaitant stiprų mokymosi komponentą, kurią atliekant būtų palengvintas perėjimas iš mokslo įstaigos į darbo rinką, skatinamas darbo rinkai aktualių įgūdžių vystymas ir remiamas jaunimo savarankiškumas;

8.  ragina įmones įgyvendinant savo ĮSA politiką skatinti kūrybiškumą ir kultūros projektus pilietinės veiklos kontekste ir skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą;

9.  atkreipia dėmesį į MVĮ įtraukimo į veiklą, susijusią su ĮSA, ir jų laimėjimų šioje srityje pripažinimo svarbą;

10. ragina įmones bendradarbiaujant su vadovybe ir darbo jėga informuoti darbuotojus apie didžiausius socialinius uždavinius, su kuriais susiduria Europa, ypač kai tai susiję su ekonomikos, visuomenės, aplinkos ir tarptautiniais klausimais, taip pat juos apie tai mokyti ir įtraukti į su tuo susijusią veiklą;

11. ragina populiarinti tarp darbdavių rėmimo idėją;

12. atkreipia dėmesį į svarbų indėlį, kurį ĮSA gali užtikrinti kuriant mokymosi ir augimo galimybes, formuojant ir skatinant socialinį požiūrį, pilietinę veiklą ir socialinę integraciją aktyvaus bendravimo su visuomene, taip pat kartų sąveikos pagrindu, pvz., vieniems mokantis iš kitų ir vyresnio amžiaus asmenims ir jaunimui keičiantis praktine patirtimi; ypač atkreipia dėmesį į galima ĮSA indėlį sudarant galimybes jaunuoliams ir plėtojant jų gabumus;

13. pabrėžia, kad palaikant santykius su ES nepriklausančiomis šalimis, svarbu paisyti žmogaus teisių;

14. teigiamai vertina Europos apdovanojimų programą, skirtą įmonių ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant švietimo institucijas ir sporto organizacijas, ĮSA partnerystėms, kaip svarbų žingsnį didinant ĮSA matomumą;

15. pabrėžia, kad socialiai atsakingas investavimas (SAI), kaip dalis ĮSA įgyvendinimo priimant sprendimus dėl investicijų, yra investuotojų finansinių ir ekonominių tikslų ir jų sprendžiamų socialinių, aplinkos apsaugos, etikos, kultūros ir švietimo klausimų derinys;

16. ragina valstybes nares ir Sąjungą savo ĮSA darbotvarkėje atsižvelgti į tai, kad kultūros ir kūrybinės MVĮ, įtraukdamos dėmesį socialiniams klausimams ir skatindamos ilgalaikius sprendimus, reikalingus kovoti su skurdu suteikiant naują postūmį darbo rinkai, gali daryti didelį poveikį socialiniams ir aplinkos pokyčiams;

17. ragina atlikti mokslinį įvairių įgyvendintų ĮSA strategijų veiksmingumo ar neveiksmingumo priežasčių tyrimą;

18. ragina valstybes nares remti ir stiprinti darbuotojų savanoriškos veiklos ir darbdavių remiamos savanoriškos veiklos statusą, taip pat ir ĮSA kontekste, kaip pažymėta 2012 m. birželio 12 d. rezoliucijoje dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES(1); pabrėžia, kad savanoriška veikla jokiu būdu neturėtų neigiamai paveikti darbuotojų atlyginimų ar darbo ir kad savanoriška veikla ir atlygintinas darbas turėtų vienas kitą papildyti.

19. laikosi nuomonės, jog už kultūros turinį atsakingos ir žiniasklaidos bendrovės prisiima įmonių socialinę atsakomybę už tai, kad būtų užtikrinama vartotojų pagrindinių teisių apsauga, ir tiki, jog dėl savireguliacijos ir išsamių duomenų paketų analizių rizikuojama politiką ir teisėsaugą atiduoti į privačiojo sektoriaus rankas;

20. ragina žiniasklaidos bendroves į savo ĮSA politiką įtraukti skaidrios žurnalistikos standartus, įskaitant šaltinio apsaugos garantijas ir informatorių teises.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, Helga Trüpel, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Iosif Matula, Raimon Obiols, Rui Tavares

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Leonardo Domenici

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0236.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Rebecca Taylor, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Sergio Gaetano Cofferati, Vytautas Landsbergis, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Axel Voss

Teisinė informacija - Privatumo politika