PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos savidraudos draugijos statuto

14.2.2013 - (2012/2039(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Luigi Berlinguer
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnis)
Nuomonės referentė (*):
           Regina Bastos, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos savidraudos draugijos statuto

(2012/2039(INI))

The European Parliament,

–    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos savidraudos draugijų statuto (COM(1991) 0273) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(1993) 0252),

–    atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatai“ (COM(2005) 0462),

–    atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–    atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011) 0682),

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų atrankos rezultatų[1],

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl naujausios informacijos apie bendrovių teisės kūrimo eigą ir perspektyvas[2],

–    atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos[3],

–    atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano civilinės, komercinės, šeimos ir tarptautinės privatinės teisės aspektų[4],

–    atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo[5],

–    atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Europos bendrovių teisės ateities[6],

–    atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto Europos pridėtinės vertės skyriaus 2013 m. sausio 21 d. pateiktą Europos savidraudos draugijų Europos pridėtinės vertės vertinimą,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–    atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0018/2013),

A.  kadangi 2006 m. kovo mėn. Komisija atsiėmė savo pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos savidraudos draugijos statuto projektą;

B.   kadangi 2003 m. priimtas reglamentas dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE)[7] ir kadangi Komisija 2012 m. vasario 8 d. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo statuto;

C.  kadangi 2011 m. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto užsakytame tyrime aiškiai atskleistos Sąjungos intervencijos savidraudos draugijų srityje socialinės, politinės ir ekonominės pasekmės;

D.  kadangi Parlamentas pastaraisiais metais priėmė keletą rezoliucijų, kuriose buvo raginama priimti reglamentą dėl Europos savidraudos draugijos statuto; kadangi tenka apgailestauti, kad Komisija, 2006 m. atsiėmusi pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų statuto, nepateikė jokių naujų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų apibrėžta savidraudos draugijoms skirta tinkama teisinė priemonė jų tarpvalstybinei veiklai palengvinti;

E.   kadangi Komisija įsipareigojo peržiūrėti kai kuriuos ankstesnius pasiūlymus dėl Europos savidraudos draugijos statuto ir iš naujo apsvarstyti teisėkūros intervencijos būtinybę siekiant atlikti išsamų poveikio vertinimą; kadangi Parlamentas palankiai vertina tyrimą, kurį atsižvelgdama į dabartinę savidraudos draugijų padėtį ir perspektyvas Sąjungoje užsakė Komisija: jame nagrinėjami sunkumai, kuriuos savidraudos draugijos patiria dėl to, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse nesama teisinių sistemų, ir dėl to, kad dėl kapitalo reikalavimų ir grupavimosi sprendimų nebuvimo susiduriama su naujų savidraudos draugijų kūrimo problemomis; kadangi Komisiją turėtų siūlyti tinkamus šių problemų sprendimus, kad būtų labiau pripažįstamas savidraudos draugijų indėlis į socialinę ekonomiką, įskaitant dėl statuto;

F.   kadangi pagirtina tai, jog Komisija yra pripažinusi, kad statutas būtinas, ir yra įsipareigojusi parengti geresnį socialinės ekonomikos organizacijoms (įskaitant savidraudos draugijas) skirtą teisės aktą, ir kartu pabrėžtina, jog savidraudos draugijos turėtų turėti galimybę vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir taip prisidėti prie Europos pastangų „skatinti augimą ir stiprinti pasitikėjimą“ Europos ekonominėje erdvėje[8];

G.  kadangi reikia tikėtis, kad Europos statutas bus plataus užmojo ir novatoriškas ir kad pagal jį bus siekiama apsaugoti darbuotojus ir jų šeimas jiems judant Sąjungoje;

H.  kadangi savidraudos draugijos yra savanoriškos fizinių arba juridinių asmenų grupės, kurių tikslas – patenkinti jų narių poreikius, o ne užtikrinti investicijų grąžą; kadangi jos veikia pagal savanoriškos ir atviros narystės ir narių solidarumo principus ir yra valdomos pagal demokratinius principus (pvz., individualių asmenų sudaromų savidraudos draugijų atveju vadovaujamasi principu „vienas narys – vienas balsas“) ir taip prisidedama prie atsakingo ir tvaraus valdymo;

I.    kadangi dėl savo įvairovės Europos savidraudos draugijos veikia pagal labai nevienalytę sistemą – tai pasakytina apie jų teikiamas paslaugas, mastą, paskirtį arba jų daromą geografinį poveikį;

J.    kadangi Europoje yra du pagrindiniai savidraudos draugijų tipai – abipusės naudos (arba taupymo ir savidraudos) draugijos ir savišalpos draugijos; kadangi abipusės naudos draugijos teikia aprūpinimo išmokas, kuriomis išplečiamos, papildomos pagal statutines socialinės apsaugos sistemas teikiamos išmokos arba kurios į jas integruojamos; kadangi savišalpos draugijos gali apimti su visų tipų nuosavybe ir gyvybe susijusią riziką ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse savidraudos draugijos netgi gali teikti kitų sričių, pvz., būsto arba kredito, paslaugas;

K. kadangi, nepaisydamos savo įvairovės, savidraudos draugijos organizuoja paslaugas ir jų teikimą savo narių naudai remdamosi solidarumo ir kolektyvinio finansavimo principais; kadangi jų sąranga grindžiama demokratiškumu ir iš jų veiklos gautas perviršis naudojamas jų narių labui;

L.   kadangi Sąjunga, siekdama tikslo užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir prisidėti prie savo ekonominės plėtros, turėtų sudaryti sąlygas veikti savidraudos draugijoms – šio pobūdžio organizacijos pripažįstamos daugelyje valstybių narių – ir parengti tinkamas teisines priemones, kuriomis būtų galima palengvinti jų tarpvalstybinę veiklą ir joms būtų leista pasinaudoti vidaus rinka;

M.  kadangi savidraudos draugijos, teikdamos sveikatos priežiūros, socialines paslaugas ir draudimo už prieinamą kainą paslaugas daugiau negu 160 mln. Europos Sąjungos piliečių, atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos ekonomikoje; kadangi jų draudimo įmokos viršija 180 mlrd. EUR ir jose dirba per 350 000 žmonių;

N.  kadangi savidraudos draugijos užtikrina lengvesnę prieigą prie priežiūros paslaugų ir skatina socialinę įtrauktį bei visapusiškai dalyvauja teikiant visuotinės svarbos paslaugas Sąjungoje;

O.  kadangi 2010 m. maždaug 12,3 mln. Europos Sąjungos piliečių (2,5 proc. darbingų Sąjungos gyventojų) dirbo kitoje valstybėje narėje;

P.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse draudžiama statutinių sveikatos draudimo fondų, kaip privačiojo sektoriaus bendrovių, veikla;

Q.  kadangi savidraudos draugijos sudaro 25 proc. draudimo rinkos ir 70 proc. viso sektoriaus įmonių skaičiaus; kadangi savidraudos draugijos negali būti toliau pamirštamos bendroje rinkoje[9] ir joms turėtų būti suteiktas Europos statutas, kad jos galėtų veikti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitų tipų Sąjungos įmonės; kadangi verslo formų įvairovė yra privalumas, kuris turėtų būti visapusiškai pripažintas ir skatinamas;

R.   kadangi savidraudos draugijos atlieka arba turėtų atlikti svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje, nes jos padeda siekti Sąjungos strateginių tikslų – tai patvirtina demografinės tendencijos – užtikrinti integracinį augimą visiems sudarant galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, socialinėmis teisėmis ir paslaugomis, taip pat tinkamomis sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis remiantis solidarumo, prieinamumo, nediskriminavimo ir atskirties prevencijos principais, taip pat užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jiems būtinos papildomos priežiūros nebūtų įstumti į skurdą ir netaptų finansiškai priklausomi;

S.   kadangi savidraudos draugijos ypač aktyvios sveikatos, ilgalaikės priežiūros, pensijų ir socialinių paslaugų, įskaitant senėjančių gyventojų reikmes, srityse; kadangi savidraudos draugijų, kaip pagrindinių suinteresuotųjų šalių, dalyvavimas nepaprastai svarbus ilgalaikei socialinės apsaugos ateičiai, nes gyventojų senėjimas yra didžiulis iššūkis Europai ir dėl to ypatingas spaudimas daromas nacionalinių biudžetų balansui ir rizikuojama, kad bus ribojamos socialinei apsaugai skirtos viešosios išlaidos; pabrėžia, kad, nors savidraudos draugijos gali atlikti svarbų vaidmenį siūlant socialiai atsakingas privačiojo sektoriaus pensijų schemas, jos negali pakeisti tvirto pirmojo pensijų sistemos ramsčio;

T.   kadangi privatusis sektorius raginamas prisidėti ieškant sprendimų, kaip įveikti Sąjungos gerovės sistemų reformos ir socialinės ekonomikos iššūkius; kadangi, kalbant konkrečiau, savidraudos draugijos, kaip suinteresuotosios šalys siekiant šio tikslo, atliktų natūralų vaidmenį;

U.  kadangi savidraudos draugijos, kurių pagrindinės vertybės – solidarumas, demokratinis valdymas ir suinteresuotųjų šalių nebuvimas, veikia savo narių labui, taigi savo pobūdžiu vykdo socialiai atsakingą veiklą;

V.  kadangi savidraudos draugijų vertybės atitinka pagrindinius Europos socialinio modelio principus; kadangi savidraudos draugijos ne tik remiasi solidarumo vertybėmis, bet ir yra svarbios Sąjungos socialinės rinkos ekonomikai veikėjos ir turėtų būti labiau pripažįstamos, ypač sukuriant Europos statutą;

W. kadangi sveikatos priežiūros ir pensijų išlaidų padidinimas galėtų turėti didžiulių pasekmių dabartinių socialinės apsaugos sistemų tęstinumui ir finansavimui; kadangi savidraudos draugijos skatina pagrindines gerovės valstybės vertybes, pvz., solidarumą, nediskriminavimą, vienodą prieigą ir aukštos kokybės socialines paslaugas privačiajame sektoriuje; kadangi savidraudos draugijų indėlis į Europos socialinės rinkos ekonomiką neturėtų būti stiprinamas valstybių narių veiksmų socialinės apsaugos srityje sąskaita; kadangi ši savanoriška socialinė apsauga vis dėlto neturi pakeisti statutinės socialinės apsaugos; kadangi turėtų būti paisoma socialinės apsaugos sistemų įvairovės: kai kurias iš jų visapusiškai remia valstybė, kai kurias – savidraudos draugijos, o kai kurias – bendrai valstybė ir savidraudos draugijos; mano, kad Europos savidraudos draugijos statutas labai svarbus, tačiau neturėtų būti naudojamas valstybių narių trūkumams socialinės apsaugos srityje kompensuoti;

X.  kadangi tikimasi, kad visiems, ypač mažų įmonių, darbuotojams bus lengviau naudotis savidraudos draugijų paslaugomis ir kad jie bus skatinami tai daryti;

Y.  kadangi tikimasi, kad tokiu atveju darbuotojo narystė savidraudos draugijų sistemoje bus skatinama atleidžiant jį nuo socialinio draudimo įmokų arba numatant mokesčių lengvatas;

Z.   kadangi – atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais spręsdamos socialinės apsaugos klausimus susiduria vyriausybės – savidraudos draugijos galėtų padėti užtikrinti prieinamą apsauginį tinklą tiems, kuriems gresia rizika; kadangi savidraudos draugijos siūlo papildomas prieinamas galimybes Sąjungos piliečiams;

Aa. kadangi kai kurioms savidraudos draugijoms būdingas labai stiprus savanoriškas komponentas ir kadangi šis savanorystės kultūra turi būti išsaugota ir skatinama;

Ab. kadangi kai kuriose valstybėse narėse šalia draudimo paslaugų savidraudos draugijos savo nariams teikia paskolas už mažas palūkanas arba be palūkanų;

Ac. kadangi savidraudos draugijų pridėtinė vertė, palyginti su analogiškų komercinių draugijų pridėtine verte, Sąjungos lygmeniu bus dar tvirtesnė, atsižvelgiant į jų ekonominę svarbą ir teigiamą Sąjungos masto sąlygų poveikį;

Ad. kadangi socialinė ekonomika, ypač savidraudos draugijos, atlieka esminį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje derindamos pelningumą ir solidarumą, kurdamos itin kokybiškas darbo vietas ir darbo vietas vietos lygmeniu, stiprindamos socialinę, ekonominę ir regioninę sanglaudą, kurdamos socialinį kapitalą ir skatindamos aktyvų pilietiškumą, solidarumu pagrįstą socialinę gerovę ir demokratijos vertybėmis pagrįstos ekonomikos, kurios sąlygomis prioritetas teikiamas žmonėms ir remiamas tvarus vystymasis bei socialinės, aplinkosauginės ir technologijų naujovės, tipą;

Ae. kadangi savidraudos draugijos turi atlikti vaidmenį kartu su privačiuoju sektoriumi atremdamos šiuos iššūkius ir, kad tai padarytų, jos turi pajėgti vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų formų įmonėmis Sąjungoje; pabrėžia, kad esami Europos statutai, pvz., Europos kooperatinės bendrovės arba Europos bendrovės, savidraudos draugijoms netinka dėl jų valdymo modelių skirtumų;

Af. kadangi apgailestautina tai, kad Sąjungos teisės aktuose esama spragų: savidraudos draugijos konkrečiai neminimos Sutartyse ir į jų verslo modelius neatsižvelgiama jokiais antrinės teisės aktais – juose minimos tik viešojo ir privačiojo sektoriaus įmonės, o tai kenkia savidraudos draugijų statusui, jų vystymuisi ir tarpvalstybinių grupių steigimui;

Ag. kadangi Europos savidraudos draugijų statutas itin svarbus siekiant užtikrinti geresnę integraciją bendrojoje rinkoje, stiprinti informavimą apie specifines savidraudos draugijų ypatybes ir leisti joms labiau prisidėti prie 2020 m. strategijoje išdėstytų augimo ir užimtumo tikslų siekio; kadangi patvirtinus Europos statutą taip pat būtų palengvintas Europos Sąjungos piliečių judumas sudarant savidraudos draugijoms galimybę teikti paslaugas keliose valstybėse narėse ir taip sukuriant didesnį tęstinumą ir nuoseklumą bendrojoje rinkoje;

Ah. kadangi Europos savidraudos draugijų statute būtų nurodyta, kaip skatinti savidraudos modelį visoje išsiplėtusioje Europoje, ypač naujosiose valstybėse narėse – čia jis į kai kurias teisines sistemas neįtrauktas; kadangi Sąjungos reglamentas, kuris būtų natūraliai taikytinas visoje Sąjungoje, turėtų dvigubą pranašumą: šioms valstybėms būtų užtikrintas orientacinis Europos statutas ir prisidėta prie šio pobūdžio įmonės statuso rėmimo ir visuomenės informavimo apie ją;

Ai.  kadangi statutas galėtų sudaryti savidraudos draugijoms galimybes kurti masto ekonomiją, siekiant išsaugoti konkurencingumą ateityje, ir būtų labiau pripažįstama savidraudos draugijų vertė kuriant Europos politiką;

Aj. kadangi savidraudos draugijos yra tvirtos tvarios organizacijos, kurios visose šalyse puikiai atsilaikė per finansų krizę ir prisidėjo prie atsparesnės, įvairesnės rinkos vystymo, ypač draudimo ir socialinės apsaugos srityse; kadangi savidraudos draugijos ypač aktyviai veikia gyventojų senėjimo ir socialinių reikmių srityje; kadangi dėl savidraudos draugijų dalyvavimo sprendžiant su pensijomis susijusius klausimus Sąjungos piliečiai įgyja papildomų galimybių ir kadangi jos atlieka vaidmenį išsaugant Europos socialinį modelį;

Ak. kadangi savidraudos draugijos neturi akcijų ir yra bendrai valdomos, jų pelno perviršis iš naujo investuojamas, o ne paskirstomas nariams; kadangi tai padėjo savidraudos draugijoms atsilaikyti per krizę geriau negu kitiems privačiojo sektoriaus subjektams;

Al.  kadangi Europos statutas būtų savanoriška priemonė šalia esamų savidraudos draugijoms taikomų nacionalinių teisinių nuostatų ir todėl nedarytų poveikio jau galiojantiems statutams, o būtų „dvidešimt aštuntoji sistema“, kurią taikant savidraudos draugijoms būtų lengviau vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

Am. kadangi Komisija turėtų atsižvelgti į specifinius savidraudos draugijų bruožus, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir kad būtų išvengta papildomos diskriminacijos bei užtikrinta, kad bet kurie nauji teisės aktai būtų proporcingi ir kad pagal juos būtų garantuota teisinga, konkurencinga ir tvari rinka;

An. kadangi gausėja prašymų įvairinti draudimo sektorių – taip ypatingas dėmesys atkreipiamas į vaidmenį, kurį palyginti su analogiškomis akcinėmis bendrovėmis gali atlikti savidraudos draugijos, siekdamos, kad visas sektorius taptų konkurencingesnis, ne toks rizikingas ir atsparesnis kintančioms finansinėms ir ekonominėms aplinkybėms;

Ao. kadangi savidraudos draugijos susiduria su intensyvia ir vis didėjančia konkurencija, ypač draudimo sektoriuje, ir kadangi kai kurios iš jų gręžiasi į padalijimą ir finansinės veiklos svarbos didinimą;

Ap. kadangi mažiausiai šešiose Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teisiškai neįmanoma kurti savidraudos tipo organizacijų; kadangi dėl to iškraipoma rinka; kadangi patvirtinus Europos statutą būtų galima ištaisyti šią padėtį ir tai galėtų būti įkvėpimas kurti savidraudos draugijas šiose valstybėse narėse;

Aq. kadangi savidraudos draugijoms stinga būtinų teisinių priemonių savo vystymuisi ir savo tarpvalstybinei veiklai bendrojoje rinkoje palengvinti; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinti kitų formų įmonių Europos statutai, savidraudos draugijos tebėra nepalankioje padėtyje; kadangi dėl to, kad nesama Europos statuto, savidraudos draugijos, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, dažnai priverstos naudotis netinkamomis teisinėmis priemonėmis, o tai lemia jų padalijimą;

Ar. kadangi su savidraudos draugijomis susiję nacionaliniai teisės aktai Sąjungoje labai skiriasi ir kadangi patvirtinus Europos statutą būtų galima kurti tarptautines savidraudos draugijas ir taip stiprinti Europos socialinės apsaugos modelį;

As. kadangi pačios savidraudos draugijos turėtų skleisti savitarpiškumo, kaip savo esminės vertybės, idėją ir įtikinti būsimus narius, kad tai ekonomiškai efektyvi ir tvari komercinių paslaugų teikėjų alternatyva;

At. kadangi turėtų būti užtikrinta, jog savidraudos draugijos, siekdamos likti konkurencingos, nesiims veiksmų, dėl kurių supanašėtų su analogiškomis komercinėmis bendrovėmis; šie veiksmai apimtų rizikos atrankos ar griežtesnių narystės kriterijų nustatymą ar netgi akcijų išleidimą savo mokumo atsargai padidinti;

Au. kadangi savidraudos draugijos, ypač vidutinio dydžio savidraudos draugijos, gali būti priverstos tapti didesnių organizacijų – netgi akcinių bendrovių – dalimi (jas padalijant), taip didinant atstumą tarp atitinkamos organizacijos ir draudėjų;

Av. kadangi dėl to, kad nėra statuto, toliau trikdomas savidraudos draugijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir jungimasis;

1.   atsižvelgdamas į neseniai atlikto savidraudos draugijų padėties Sąjungoje tyrimo rezultatus ir į tai, kad Parlamentas yra ne kartą pareiškęs, jog Europos savidraudos draugijų statutui turi būti teikiamas aiškus prioritetas, ragina Komisiją vadovaujantis išsamiomis prie šio dokumento pridėtame priede išdėstytomis rekomendacijomis nedelsiant pateikti vieną ar kelis pasiūlymus, kurie būtų grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsniu arba, jei įmanoma, 114 straipsniu ir pagal kuriuos savidraudos draugijos galėtų veikti Europos ir tarpvalstybiniu mastu;

2.   patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.   mano, kad finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengtos naudojant atitinkamus biudžeto asignavimus;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

• [1]  OL C 297 E, 2006 12 7, p. 140.
• [2]  OL C 303 E, 2006 12 13, p. 114.
• [3] OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
• [4]  OL C 99 E, 2012 4 3, p. 19.
• [5]  OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0259.
• [7]  2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).
• [8]  2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatas „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206).
• [9]  Žr. pirmiau minėtą COM(2011) 0206.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDASIŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Rekomendacijos dėl Europos savidraudos draugijos statuto

1 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijos statuto tikslų)

Europos Parlamento nuomone, įmonių įvairovė turėtų būti aiškiai įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir siūlo į jos 54 straipsnį įtraukti savidraudos draugijas.

Europos Parlamento įsitikinimu, būtina derinti strategijas ir priemones siekiant savidraudos draugijoms užtikrinti vienodas sąlygas, įskaitant Europos statutą, kuriuo joms būtų suteikta tokia pat galimybė organizuotis ir vykdyti veiklą Europos mastu ir nustatytos tinkamos teisinės priemonės, skirtos jų tarpvalstybinei ir tarptautinei veiklai palengvinti. Šiuo požiūriu savidraudos draugijos pagal savo specifinį valdymo modelį galėtų veikti visoje Sąjungoje.

Europos Parlamentas mano, kad patvirtinus Europos savidraudos draugijos statutą būtų sukurta savanoriška sistema – neprivaloma priemonė, kurią taikant savidraudos draugijos galėtų vykdyti veiklą įvairiose valstybėse narėse ir kuri įsigaliotų net ir tose šalyse, kur šiuo metu savidraudos draugijų nėra, ir todėl primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos savidraudos draugijų statusas būtų laikomas specifinio Sąjungos pobūdžio Europos juridiniu statusu.

Kartu Europos Parlamentas primena: kad ir kokios teisėkūros iniciatyvos būtų imtasi, dėl to nepasikeis įvairūs jau galiojantys nacionaliniai įstatymai ir negali būti laikoma, kad šia iniciatyva siekiama suderinti savidraudos draugijoms taikomus valstybių narių įstatymus.

Europos Parlamentas patvirtina, kad esminiai reglamento dėl Europos savidraudos draugijos statuto tikslai yra šie:

– panaikinti visas savidraudos draugijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis ir kartu atsižvelgti į jų specifines ypatybes, kurios tvirtai susijusios su atitinkamomis nacionalinėmis teisės sistemomis, taip pat sudaryti savidraudos draugijoms galimybę laisvai veikti Europos bendrojoje rinkoje ir taip sustiprinti pačios bendrosios rinkos principus;

– leisti skirtingose valstybėse narėse gyvenantiems fiziniams asmenims arba pagal skirtingų valstybių narių įstatymus įsisteigusiems juridiniams subjektams steigti Europos savidraudos draugijas;

– sudaryti galimybę steigti Europos savidraudos draugijas vykdant tarpvalstybinius dviejų arba daugiau veikiančių savidraudos draugijų sujungimus atsižvelgiant į tai, kad savidraudos draugijoms netaikoma Tarpvalstybinių susijungimų direktyva[1];

– leisti kurti Europos savidraudos draugijas pakeičiant ar pertvarkant nacionalines savidraudos draugijas į naujos formos subjektus iš pradžių jų nelikviduojant, jeigu atitinkama draugija turi registruotąją būstinę ir pagrindinę būstinę vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje;

– leisti kurti Europos savidraudos draugijų grupes ir suteikti savidraudos draugijoms galimybę naudotis Europos savidraudos draugijų grupės teikiamais pranašumais, ypač atsižvelgiant į direktyvą „Mokumas II“[2] – tai taikytina draudimo paslaugas teikiančioms savidraudos draugijomis.

2 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų statuto aspektų)

Europos Parlamentas ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad į valstybių narių teisės aktus įtrauktas šis neprivalomas reglamentas turėtų apimti savidraudos draugijų valdymo ypatumus ir principus.

Europos Parlamentas primena, kad pasiūlyme dėl Europos savidraudos draugijos statuto turi būti atsižvelgta į ypatingas savidraudos draugijų veiklos taisykles, kurios skiriasi nuo kitų ekonominės veiklos vykdytojų taisyklių:

– savidraudos draugijos siūlo plataus spektro draudimo, paskolų ir kitas paslaugas savo narių labui, remdamosi solidarumo principu ir kolektyvinio finansavimo nuostatomis;

– už tai nariai moka įnašą arba ekvivalentą, kurio suma gali būti kintama;

– nariai negali naudotis jokiomis individualiomis teisėmis į savidraudos draugijos turtą.

Europos Parlamento nuomone, pagal statutą turės būti nustatytos tikslios ir aiškios sąlygos tikrai ir veiksmingai naujai Europos savidraudos draugijų kategorijai sukurti ir jis mano, kad šiuo atžvilgiu itin svarbu atsižvelgti į ankstesnį Europos subjektų statutų modelį, pagal kuriuos valstybėms narėms suteikus daug lankstumo ir neužtikrinus pridėtinės vertės nepavyko sukurti sąlygų šiai Europos priemonei sėkmingai naudoti.

Europos Parlamentas ragina Komisiją remiantis SESV 352 straipsniu įtraukti į siūlomą reglamentą pagrindines savidraudos draugijų – draugijų, kurios prioritetą teikia žmogui –ypatybes, t. y. nediskriminavimo principą rizikos kriterijų parinkimo atveju ir jų narių orientavimąsi į demokratiją, siekiant pagerinti vietos bendruomenių ir didesnės dalies visuomenės socialines sąlygas remiantis savitarpiškumo principu.

Europos Parlamentas pabrėžia solidarumo principo svarbą savidraudos draugijoms, kurių klientai yra ir jų nariai, taigi jų interesai bendri. Primena bendros kapitalo nuosavybės ir jos nedalumo principą. Pabrėžia nesuinteresuoto paskirstymo principo svarbą likvidavimo atveju: pagal šį principą turtas turėtų būti paskirstytas kitoms savidraudos draugijoms arba įstaigai, kurios tikslas – remti ir skatinti savidraudos draugijas.

3 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų statuto taikymo srities ir aprėpties)

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į šiuos aspektus, susijusius su būsimo reglamento dėl Europos statuto taikymo srities ir aprėpties:

– reglamentu neturėtų būti daroma poveikio privalomoms ir (arba) statutinėms socialinės apsaugos sistemoms, kai kuriose valstybėse narėse valdomoms savidraudos draugijų, ir valstybių narių laisvei spręsti, ar šių sistemų valdymas turėtų būti patikėtas savidraudos draugijoms, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis tai turėtų būti daroma;

– atsižvelgiant į specifinį Europos savidraudos draugijų sąjunginį pobūdį, pagal statutu patvirtintą valdymo tvarką neturėtų būti pažeidžiami valstybių narių įstatymai ir iš anksto užkirstas kelias priimti sprendimus, susijusius su kitais Sąjungos dokumentais dėl bendrovių teisės;

– reglamentas neturėtų apimti kitų teisės sričių, pvz., darbuotojų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese taisyklių, darbo teisės, mokesčių teisės, konkurencijos teisės, intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisės arba nemokumą ir mokėjimų sustabdymą reglamentuojančių taisyklių;

– kadangi sistema, pagal kurią veikia savidraudos draugijos, įvairiose valstybėse narėse skiriasi, pagal reglamentą turėtų būti užtikrinta, kad Europos savidraudos draugijos galėtų laisvai apibrėžti savo tikslus ir savo nariams teikti plataus spektro paslaugas, įskaitant socialinį ir sveikatos draudimą ir paskolų teikimą.

4 rekomendacija (dėl Europos savidraudos draugijų valdymo)

– Europos savidraudos draugija turėtų būti valdoma demokratiškai ir kolektyviai finansuojama savo narių labui. Statute turėtų būti pažymėta, kad nariai yra savidraudos organizacijos bendrasavininkiai.

– Europos savidraudos draugijos statute turėtų būti nustatytos valdymo ir administravimo taisyklės, pagal kurias būtų apibrėžta: visuotinis susirinkimas (tai gali būti visų narių arba narių atstovų susirinkimas), priežiūros organas ir valdymo arba administracinis organas – nelygu, kokia forma patvirtinta statute.

– Kiekvienas narys (fizinis arba juridinis asmuo) arba atstovas visuotiniame susirinkime iš principo turėtų turėti vienodą skaičių balsų.

– Valdymo organo narį arba narius turėtų skirti ir atleisti priežiūros organas. Tačiau valstybė narė gali reikalauti arba leisti, kad statute būtų nurodyta, jog valdymo organo narį ar narius skirtų visuotinis susirinkimas.

– Nė vienas asmuo neturėtų tuo pat metu būti valdymo organo ir priežiūros organo narys.

– Turėtų būti atidžiai stebimas Direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo („Mokumas II“) poveikis.

• [1]  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1).
• [2]  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (7.12.2012)

Teisės reikalų komitetui

dėl Europos savidraudos draugijos statuto
(2012/2039(INI))

Nuomonės referentė (*): Regina Bastos

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnis)

(*)       Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą

–   į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad savidraudos draugijų vertybės atitinka pagrindinius Europos socialinio modelio principus; pabrėžia, kad savidraudos draugijos, paremtos solidarumo vertybėmis, yra svarbios veikėjos Europos Sąjungos socialinės rinkos ekonomikai ir turėtų sulaukti didesnio pripažinimo, ypač kuriant Europos savidraudos draugijos statutą;

2.  pažymi, kad savidraudos draugijos yra savanorių fizinių ir juridinių asmenų grupės, kurių tikslas – patenkinti narių poreikius, o ne siekti investicijų grąžos; jos veikia vadovaudamosi savanoriškos ir atviros narystės ir solidarumo tarp narių principais ir yra valdomos vadovaujantis demokratiniais principais (pvz., vienas narys – vienas balsas), kuriais prisidedama prie atsakingo ir tausaus valdymo;

3.  pabrėžia, kad Europoje yra dviejų pagrindinių rūšių savidraudos draugijos, t. y. abipusės naudos (arba sveikatos priežiūros) draugijos ir savidraudos draugijos. Abipusės naudos draugijos teikia papildomą arba į teisės aktais nustatytas socialinės apsaugos sistemas integruotą gerovės apsaugą. Savidraudos draugijos gali padengti visų rūšių nuosavybės ir gyvybės riziką. Kai kuriose valstybėse narėse savidraudos draugijos netgi gali teikti kitų sričių paslaugas, pvz., būsto arba kredito;

4.  primena, kad savidraudos draugijos yra labai svarbios Sąjungos ekonomikai, nes teikia sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas daugiau negu 160 mln. ES piliečių, kad jos gauna daugiau negu 180 mlrd. EUR draudimo įmokų ir kad jose dirba daugiau negu 350 000 asmenų Sąjungoje; pabrėžia, kad savidraudos draugijos palengvina naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, skatina socialinę įtrauktį ir aktyviai dalyvauja teikiant visuotinės svarbos paslaugas Europos Sąjungoje;

5.  pažymi, kad 2010 m. 12,3 mln. Europos piliečių (2,5 proc. darbingų Sąjungos gyventojų) dirbo kitoje valstybėje narėje;

6.  pabrėžia, kad savidraudos draugijoms tenka 25 proc. draudimo rinkos ir jos sudaro 70 proc. visų šio sektoriaus įmonių, todėl į jas bendrojoje rinkoje negalima ir toliau nekreipti dėmesio[1]; jos turi sukurti Europos savidraudos draugijos statutą, kad Sąjungoje būtų lygiavertės su kitų formų įstaigomis; primena, kad reikia aktyviai skatinti ir pripažinti kuo įvairesnių formų verslą ir turtą;

7.  nurodo, kad savidraudos draugijos yra itin aktyvios sveikatos, ilgalaikės priežiūros, pensijų ir socialinių paslaugų, įskaitant paslaugas senėjančiai visuomenei, srityje ir kad savidraudos draugijų, kaip pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, dalyvavimas svarbus ilgalaikei socialinės apsaugos ateičiai, atsižvelgiant į tai, kad dėl senėjančios visuomenės Europoje kyla didelių problemų, kurios sukelia sunkumų valstybių narių nacionalinio biudžeto pusiausvyrai ir gali kilti sunkumų finansuoti viešąsias išlaidas socialinei apsaugai; pabrėžia, kad savidraudos draugijoms gali tekti svarbus vaidmuo siūlant socialiai atsakingą privačiojo sektoriaus pensijų sistemą, tačiau jos negali pakeisti tvirtos pensijų sistemos pirmosios pakopos;

8.  pabrėžia, kad savidraudos draugijos siūlo ES piliečiams papildomas palankias galimybes;

9.  pabrėžia, kad kai kurios savidraudos draugijos turi labai daug savanorių ir šią savanorių veiklą reikia išsaugoti bei sudaryti jai palankesnes sąlygas;

10.  pabrėžia, kad sveikatos priežiūros ir pensijų išlaidų padidinimas galėtų padaryti didelį poveikį dabartinių socialinės apsaugos sistemų ilgalaikiškumui ir aprūpinimui lėšomis; pabrėžia, kad savidraudos draugijos skatina pagrindines gerovės valstybės vertybes, pvz., solidarumą, nediskriminavimą, vienodas galimybes ir aukštą socialinių paslaugų privačiajame sektoriuje kokybę; mano, kad savidraudos draugijų didesnių įmokų skyrimas Europos socialinės rinkos ekonomikai neturi daryti žalos valstybių narių veiksmams socialinės apsaugos srityje; vis dėlto pabrėžia, kad privati socialinė apsauga neturi pakeisti teisės aktais nustatytos socialinės apsaugos; primena, kad reikia atsižvelgti į įvairias socialinės apsaugos sistemas, kartais apimančias valstybę, savidraudos draugijas arba jas abi; mano, kad Europos savidraudos draugijos statutas yra esminis veiksnys, tačiau juo nebus pašalinti trūkumai valstybių narių socialinės apsaugos srityje;

11.  tikisi, kad visiems darbuotojams, ypač tiems, kurie dirba mažose įmonėse, bus sudarytos geresnės galimybės naudotis savidraudos draugijų paslaugomis;

12.  todėl tikisi, kad naudotis savidraudos draugijų sistema darbuotojai bus skatinami juos atleidžiant nuo socialinių ar kitų mokesčių;

13.  pažymi, kad savidraudos draugijos neturi būtinų teisinių priemonių, leidžiančių palengvinti jų plėtrą ir tarptautinę veiklą vidaus rinkoje ir, atsižvelgiant į tai, kad kitų formų įmonės turi Europos statutus, savidraudos draugijos tebėra nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad neturėdamos Europos statuto savidraudos draugijos, vykdydamos tarptautinę veiklą, dažnai turi naudotis netinkamomis teisinėmis priemonėmis, dėl kurių jos praranda savo statusą;

14.  mano, kad su savidraudos draugijomis susiję nacionaliniai teisės aktai Sąjungoje labai skiriasi ir kad Europos statutu galėtų būti suteikta galimybė kurti tarptautines savidraudos draugijas ir taip stiprinti ES socialinės apsaugos modelį;

15.  pabrėžia, kad savidraudos draugijos yra ne visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad tai iškraipo rinką; nurodo, kad Europos statutu tai galėtų būti ištaisyta ir paskatinta steigti savidraudos draugijas minėtose valstybėse narėse;

16.  apgailestauja, kad Komisija, 2006 m. atsiėmusi pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų statuto, nepateikė naujo pasiūlymo, kuris būtų tinkama teisinė priemonė siekiant palengvinti savidraudos draugijų tarptautinę veiklą;

17.  ragina Europos Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų statuto;

18.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog statutas yra būtinas, ir įsipareigojo pateikti geresnės kokybės teisės aktą, skirtą socialinės ekonomikos organizacijoms (įskaitant savidraudos draugijas), ir pabrėžia, kad savidraudos draugijos turėtų turėti galimybę vykdyti tarptautinę veiklą ir taip prisidėti prie Europos pastangų „augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Europos ekonominėje erdvėje[2];

19.  taigi tikisi, kad Europos savidraudos draugijos statutas bus plačių užmojų ir novatoriškas darbuotojų ir jų šeimos narių apsaugos srityje jiems dirbant bet kurioje Sąjungos šalyje;

20.  palankiai vertina Europos Komisijos užsakytą dabartinės savidraudos draugijų padėties ir perspektyvų Europos Sąjungoje tyrimą, kuriame nagrinėjami savidraudos draugijų sunkumai dėl teisinių sistemų kai kuriose valstybėse trūkumo, dėl naujų savidraudos draugijų kūrimo ir su kapitalu susijusių reikalavimų, taip pat dėl to, kad neišspręstas grupių klausimas; ragina Komisiją siūlyti tinkamus sprendimus šioms problemoms spręsti, kad būtų labiau pripažintas savidraudos draugijų įnašas į socialinę ekonomiką, taip pat sukurti statutą;

21.  pažymi, kad savidraudos draugijos atlieka svarbų vaidmenį arba turėtų atlikti svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje, kadangi jos padeda įgyvendinti strateginius Sąjungos tikslus – užtikrinti integracinį augimą visiems suteikiant galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais, socialinėmis teisėmis ir paslaugomis, taip pat kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis remiantis solidarumo, naudojimosi galimybės, nediskriminavimo ir neatskirties principais;

22.  primena, kad Reglamentas dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto (SCE)[3] priimtas 2003 m. ir kad 2012 m. vasario 8 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos fondo statuto;

23.  pabrėžia, kad socialinei ekonomikai, kurioje pelningumas derinamas su solidarumu, ir ypač savidraudos draugijoms tenka itin svarbus vaidmuo Europos ekonomikoje, kadangi socialinė ekonomika sudaro sąlygas kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti užimtumą vietos lygmeniu, didinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, kurti socialinį kapitalą, skatinti piliečių aktyvumą, solidarumą, paremtą socialine gerove, ir demokratijos vertybėmis grindžiamą tokio tipo ekonomiką, kurioje didžiausia svarba teikiama žmonėms, remiamas tvarus vystymasis ir skatinamos socialinės, aplinkos apsaugos ir technologijų naujovės;

24.  pažymi, kad savidraudos draugijos kartu su privačiuoju sektoriumi turi atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant šiuos uždavinius, todėl jos turi turėti galimybę veikti Sąjungoje tokiomis pat konkurencinėmis sąlygomis kaip ir kitų formų įmonės; pabrėžia, kad esami Europos statutai, kaip antai Europos kooperatinės bendrovės arba Europos bendrovės, savidraudos draugijoms netinka dėl jų valdymo modelių skirtumų;

25.  apgailestauja, kad Sąjungos teisės aktuose yra spragų, nes savidraudos draugijos konkrečiai nenurodomos Sutartyse, ir kad šių draugijų verslo modeliai neapibūdinami jokiame antrinės teisės akte – antrinėje teisėje minimos tik valstybinės ir privačios įmonės, todėl trukdoma įgyvendinti savidraudos draugijų statutą, vykdyti jų plėtrą ir kurti tarptautines grupes;

26.  primena, kad Europos savidraudos draugijų statutas labai svarbus siekiant užtikrinti geresnę integraciją į bendrąją rinką, siekiant geresnio jų ypatybių pripažinimo ir siekiant, kad jos galėtų labiau prisidėti įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, kuriais siekiama augimo ir užimtumo; pabrėžia, kad Europos statutu taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos Europos piliečių judumui, suteikiant galimybę savidraudos draugijoms teikti paslaugas keliose valstybėse narėse ir taip sukuriant daugiau tęstinumo ir darnos bendrojoje rinkoje;

27.  nurodo, kad Europos savidraudos draugijų statute turėtų būti nurodytas būdas skatinti savidraudos modelį visoje išsiplėtusioje Europoje, ypač naujosiose valstybėse narėse, kur jam nėra taikomos kai kurios teisinės sistemos. Europos reglamentas, kuris, savaime suprantama, būtų taikomas visoje Europos Sąjungoje, turėtų du pranašumus – teiktų šioms šalims Europos pavyzdinį statutą ir prisidėtų prie tokio pobūdžio įmonės statuso įtvirtinimo bei geresnio informavimo apie ją;

28.  pabrėžia, kad statutas galėtų suteikti savidraudos draugijoms galimybes kurti masto ekonomiją, siekiant ateityje išlaikyti konkurencingumą, ir būtų labiau pripažinta savidraudos draugijų vertė kuriant Europos politiką;

29.  pabrėžia, kad savidraudos draugijos yra stabilios ir ilgalaikės organizacijos ir kad jos gerai atlaikė finansų krizę visų valstybių ekonomikose ir prisidėjo prie atsparesnės diversifikuotos rinkos, ypač draudimo ir socialinės apsaugos srityse; primena, kad savidraudos draugijos ypač aktyviai veikia sprendžiant senėjančios visuomenės ir socialinių poreikių klausimą ir kad joms dalyvaujant pensijų sektoriuje Sąjungos piliečiams suteikiama papildomų galimybių, taip pat savidraudos draugijos atlieka pagrindinį vaidmenį išsaugant ES socialinį modelį;

30.  pabrėžia, kad savidraudos draugijos neturi akcijų, bet bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems nariams, ir kad perviršiai vėl investuojami, o ne paskirstomi nariams; pabrėžia, kad tai padėjo savidraudos draugijoms atsilaikyti per krizę geriau negu kitiems privačiojo sektoriaus subjektams;

31.  pažymi, kad Europos statutas būtų savanoriška priemonė šalia esamų nacionalinių teisinių nuostatų, taikomų savidraudos draugijoms, ir tokiu būdu nedarytų poveikio jau esantiems statutams, bet būtų dvidešimt aštuntoji sistema, padedanti savidraudos draugijoms vykdyti tarptautinę veiklą;

32.  ragina Komisiją atsižvelgti į konkrečius savidraudos draugijų ypatumus siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, kad būtų išvengta papildomos diskriminacijos ir užtikrinta, kad visi nauji teisės aktai būtų proporcingi, ir užtikrintų sąžiningą, konkurencingą ir subalansuotą rinką.

‘– į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

33.  mano, kad įmonių įvairovė turėtų būti aiškiai įtvirtinta ES sutartyje, ir siūlo įtraukti savidraudos draugijas į ES sutarties 54 straipsnį;

34.  mano, kad teisės akto pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos savidraudos draugijų turėtų apimti teisės nuostatas, siekiant:

– Europos savidraudos draugijoms suteikti galimybę veikti fizinių arba juridinių asmenų pagrindu;

– suteikti savidraudos draugijoms galimybę laisvai veikti Europos bendrojoje rinkoje, taip stiprinant pačios bendrosios rinkos principus;

– suteikti savidraudos draugijoms galimybę naudotis pranašumais, kuriuos teikia savidraudos draugijų Europos grupė, visų pirma atsižvelgiant į direktyvą „Mokumas II“, susijusią su savidraudos draugijomis, teikiančiomis draudimo paslaugas;

35.  mano, jog reikia derinti strategijas ir priemones, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos savidraudos draugijoms, įskaitant Europos statutą, kuriuo joms būtų suteiktos vienodos galimybės kurtis ir vykdyti veiklą Europos lygmeniu, taip pat būtų suteiktos tinkamos teisinės priemonės savidraudos draugijoms, siekiant paskatinti jų tarpvalstybinę ir tarptautinę veiklą. Šiuo atžvilgiu savidraudos draugijos galėtų veikti visoje ES pagal jų konkretų valdymo modelį;

36.  ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad tokio neprivalomo reglamento įtraukimas į valstybių narių teisės aktus turėtų apimti savidraudos draugijų valdymo ypatumus ir principus;

37.  ragina Europos Sąjungos Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsniu įtraukti į siūlomą reglamentą pagrindinius savidraudos draugijų – asmenų draugijų ypatumus, t. y. atsižvelgiant į rizikos rūšių pasirinkimą, jos yra nediskriminuojančios ir narių orientuotos į demokratiją, kad būtų pagerintos vietos bendruomenių ir platesnės visuomenės socialinės sąlygos remiantis savitarpio paramos principu;

38.  pabrėžia solidarumo principo, taikomo savidraudos draugijose, svarbą, kai klientai kartu yra ir nariai, taigi turi tuos pačius interesus; primena kapitalo bendros nuosavybės ir jo nedalumo principą; pabrėžia nesavanaudiško paskirstymo principo svarbą likvidavimo atveju, t. y. turtą reikėtų paskirstyti kitoms savidraudos draugijoms arba institucijai, kurios tikslas yra remti ir skatinti savidraudos draugijas;

39.  pabrėžia, kad Europos savidraudos draugijų statutas neturėtų daryti poveikio teisės aktais numatytoms nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, kurias tvarko savidraudos draugijos;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.12.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Pervenche Berès, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Emer Costello, Frédéric Daerden, Karima Delli, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Veronica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Siiri Oviir, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Nicole Sinclaire, Jutta Steinruck, Andrea Zanoni, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Françoise Castex, Edite Estrela, Sven Giegold, Jan Kozłowski, Svetoslav Hristov Malinov, Anthea McIntyre, Evelyn Regner, Birgit Sippel, Csaba Sógor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jens Nilsson

• [1]  COM(2011) 0206.
• [2]  2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatas „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 206).
• [3]  2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.1.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Dimitar Stoyanov, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Piotr Borys, Vytautas Landsbergis, Eva Lichtenberger, Dagmar Roth-Behrendt, József Szájer, Axel Voss