Procedūra : 2011/0300(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0036/2013

Pateikti tekstai :

A7-0036/2013

Debatai :

PV 11/03/2013 - 20
CRE 11/03/2013 - 20

Balsavimas :

PV 12/03/2013 - 8.1
CRE 12/03/2013 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0061

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1881kWORD 1661k
8.2.2013
PE 480.775v02-00 A7-0036/2013

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011) 0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: António Fernando Correia De Campos

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011)0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 658),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0371/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0036/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(4)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS

REGLAMENTAS (ES) Nr. .../ 2013

... m. ... ... d.

dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 713/2009, Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 715/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(6),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(7),

(1)  2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują strategiją „Europa 2020“. Vienas iš „Europa 2020“ prioritetų – tvarusis augimas turi būti užtikrinamas skatinant kur kas veiksmingiau išteklius naudojančią, tvaresnę ir gerokai konkurencingesnę ekonomiką. Strategijoje energetikos infrastruktūra išskirta kaip svarbiausia pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis ir šiuo tikslu pabrėžiama būtinybė nedelsiant atnaujinti Europos tinklus, sujungiant juos žemyno lygmeniu ir visų pirma siekiant integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

(1a)  dar nepasiektas valstybių narių tikslas, bendru sutarimu įtrauktas į 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kad tinklų jungčių lygis atitiktų bent 10 proc. valstybių narių įrengtųjų gamybos pajėgumų;

(2)    Komisijos komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ ir vėliau 2011 m. vasario 28 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos paskelbtose išvadose ir 2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje raginama parengti naują energetikos infrastruktūros politiką siekiant iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu optimizuoti tinklo plėtrą Europos lygmeniu, kad Sąjunga turėtų galimybę pasiekti savo pagrindinius energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą;

(3)  2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę modernizuoti ir plėsti Europos energetikos infrastruktūrą ir sujungti skirtingų valstybių tinklus siekiant užtikrinti tikrąjį valstybių narių solidarumą, numatyti alternatyvius tiekimo ar tranzito maršrutus ir energijos išteklius bei plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinant jų konkurenciją su įprastais ištekliais. Ji nurodė, kad po 2015 m. nė viena ▌valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų arba patirti grėsmę savo energijos tiekimo saugumui dėl to, kad trūksta tinkamų jungčių;

(4)    2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1364/2006/EB(8) nustatomos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) gairės. Tomis gairėmis siekiama paremti Sąjungos energijos vidaus rinkos užbaigimą ir sykiu skatinti racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir naudojimą, kad būtų sumažinta mažiau palankias sąlygas turinčių regionų ir salų atskirtis, užtikrintas Sąjungos energijos tiekimo saugumas, išteklių ir maršrutų įvairovė, taip pat plėtojant bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, ir prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos;

(5)  įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad šia sistema pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau sistemai trūksta vizijos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus. Todėl Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų siekdama spręsti būsimas šios srities problemas ir skirti pakankamai dėmesio, kad būtų nustatyti galimi būsimi energijos paklausos ir pasiūlos trūkumai;

(6)    esamos energetikos infrastruktūros atnaujinimo darbų ir naujos energetikos infrastruktūros plėtros spartinimas yra itin svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, ypač dujų ir naftos sektoriuose, iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (30 %, jei tam yra tinkamos sąlygos), padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kad ji siektų 20 % galutinio suvartojamo energijos kiekio(9), ir 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, nes padidinus energijos vartojimo efektyvumą gali sumažėti naujos infrastruktūros kūrimo poreikis. Tačiau Sąjunga taip pat turi ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. pritaikyti savo infrastruktūrą, kad galėtų toliau mažinti savo energetikos sistemos išmetamą anglies dioksido kiekį. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti suderintas su galimais būsimais Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslais;

(7)  nepaisant to, kad energijos vidaus rinka nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(10) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(11), ji lieka susiskaidžiusi dėl nepakankamų nacionalinių energetikos tinklų jungčių ir dėl neoptimalaus esamos energetikos infrastruktūros panaudojimo. Tačiau Sąjungos mastu integruoti tinklai ir pažangiųjų tinklų diegimas yra nepaprastai svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų optimaliai išnaudota energetikos infrastruktūra, padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir integruoti įvairūs atsinaujinantieji energijos ištekliai, taip pat skatinamas augimas, užimtumas ir tvarus vystymasis;

(8)    Sąjungos energetikos infrastruktūra turėtų būti atnaujinta siekiant išvengti techninių gedimų ir padidinti jos atsparumą tokiems gedimams, taip pat gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jos saugumui iškylančioms grėsmėms, ypač padidinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo(12)▌;

(8a)  naftos transportavimas antžeminiais naftotiekiais, o ne laivais, gali labai padėti mažinti pavojus aplinkai, susijusius su naftos transportavimu;

(9)    pažangiųjų tinklų svarba siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų pripažinta 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikate „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“;

(9a)  energijos kaupimo įrenginių ir suskystintųjų gamtinių dujų ir suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginių reikšmė Europos energetikos infrastruktūrai vis didėja. Tokių energetikos infrastruktūros įrenginių plėtra yra svarbi gerai veikiančio tinklo infrastruktūros dalis;

(10)  2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikate „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ pabrėžiama, kad Sąjunga, plėtodama išorės ryšius, turi skatinti ir energetikos infrastruktūros plėtrą, siekdama remti socialinį ir ekonominį vystymąsi už Sąjungos ribų. Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas infrastruktūros projektams, kuriais Sąjungos energetikos tinklai sujungiami su trečiųjų valstybių tinklais, visų pirma su kaimyninėmis valstybėmis ir tomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje;

(10a)  siekiant užtikrinti įtampos ir dažnio stabilumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos elektros energijos tinklo stabilumui kintant sąlygoms, nes į sistemą tiekiama vis daugiau energijos iš įvairių atsinaujinančiųjų šaltinių;

(11)  apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. reikia investuoti apie 200 mlrd. EUR. Dėl investicijų apimties padidėjimo, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir energetikos infrastruktūros prioritetų įgyvendinimo skubumo reikia taikyti naują energetikos infrastruktūros ir ypač tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą;

(12)  2011 m. birželio 10 d. posėdžiavusiai Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybai skirtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Investavimo į energetikos infrastruktūrą poreikis ir finansavimo reikalavimai“ pabrėžiama, kad maždaug pusė visų dešimtmečiui iki 2020 m. reikalingų investicijų gali būti išvis nepadaryta arba padaryta ne nustatytu laiku dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimu ir finansavimu;

(13)  šiame reglamente nustatomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros nustatytu laiku ir jų sąveikos taisyklės siekiant Sutartyje iškeltų energetikos politikos tikslų, t. y. užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą ir naujų formų bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir energetikos tinklų jungtis. Siekiant šių tikslų, šiuo reglamentu prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat teikiama nauda visai Sąjungai, t. y. užtikrinamas konkurencingumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

(13a) siekiant plėtoti transeuropinius tinklus ir užtikrinti jų efektyvią sąveiką būtina koordinuoti elektros perdavimo sistemos operatorių veiklą. Todėl, siekiant užtikrinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų(13) vienodas atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(14). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma Sąjungos lygmens elektros perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimo gairių priėmimui, atsižvelgiant į tai, kad tos gairės bus taikomos bendrai visiems perdavimo sistemos operatoriams;

(13b)  šiuo reglamentu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – agentūra), įsteigtai 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, priskiriamos svarbios papildomos užduotys; jai turėtų būti suteikta teisė įvesti rinkliavas už kai kurias iš šių papildomų užduočių;

(14)  Komisija, išsamiai pasikonsultavusi su visomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, nustatė 12 strateginių transeuropinių energetikos infrastruktūros prioritetų, kuriuos būtina įgyvendinti iki 2020 m. siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų. Šie prioritetai apima įvairius geografinius regionus ir temines elektros energijos perdavimo ir kaupimo, dujų perdavimo, saugojimo ir suskystintųjų ar suslėgtųjų gamtinių dujų infrastruktūros sritis, taip pat anglies dioksido transportavimą ir naftos infrastruktūrą;

(15)  bendro intereso projektaiturėtų atitikti bendrus, skaidrius ir objektyvius kriterijus atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. ▌ Elektros energijos ir dujų sektorių projektai, kad juos būtų galima įtraukti į Sąjungos antrąjį ir tolesnius sąrašus, turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas;

(16)  ▌regioninės grupės turėtų būti įsteigiamos tam, kad siūlytų ir persvarstytų bendro intereso projektus ir sudarytų regioninius bendro intereso projektų sąrašus. Siekiant užtikrinti platų susitarimą, šios regioninės grupės turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, projekto rengėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas turėtų būti kuo labiau grindžiamas esamomis nacionalinių reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemų operatorių regioninio bendradarbiavimo struktūromis ir kitomis valstybių narių ir Komisijos nustatytomis regioninio bendradarbiavimo struktūromis. Taip bendradarbiaudamos, nacionalinės reguliavimo institucijos, kai reikia, turėtų konsultuoti regionines grupes, inter alia, siūlomų projektų įgyvendinamumo klausimais reguliavimo aspektu ir siūlomo tvarkaraščio įgyvendinamumo klausimais, susijusiais su reguliavimo institucijos suteikiamu patvirtinimu;

(17)  siekiant užtikrinti, kad į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) būtų įtraukiami tik tie projektai, kuriais daugiausiai prisidedama įgyvendinant strateginius energetikos infrastruktūros prioritetus ir sritis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ir persvarstyti Sąjungos sąrašą, paisant valstybių narių teisės patvirtinti su jų teritorija susijusius bendro intereso projektus. Rengiant ▌poveikio vertinimą, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo, atlikta analizė rodo, kad tokių projektų būtų apie 100 elektros energijos sektoriuje ir 50 – dujų sektoriuje. Atsižvelgiant į šiuos apytikslius duomenis ir į poreikį užtikrinti šio Reglamento įgyvendinamumą, bendras bendro intereso projektų skaičius turėtų išlikti ne per didelis, taigi, neturėtų būti daug didesnis už 220. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17a)  naujas Sąjungos sąrašas turėtų būti sudaromas kas dveji metai. Jau įgyvendinti bendro intereso projektai arba projektai, nebeatitinkantys šiame reglamente nustatytų kriterijų ir reikalavimų, neturėtų būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą. Todėl įgyvendinamiems bendro intereso projektams, kurie turėtų būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą, turėtų būti taikoma tokia pat atrankos procedūra įtraukiant juos į siūlomų projektų regioninius sąrašus ir į Sąjungos sąrašą; tačiau reikėtų siekti kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pvz., kiek įmanoma pasinaudoti anksčiau pateikta informacija ir atsižvelgti į projekto rengėjų metines ataskaitas;

(18)  bendro intereso projektai turėtų būti įgyvendinami kuo greičiau ir turėtų būti nuodugniai stebimi ir vertinami, o projekto rengėjams turėtų būti užkraunama kuo mažesnė administracinė našta. Komisija projektams, kuriuos įgyvendinant iškyla sunkumų, turėtų skirti Europos koordinatorius;

(19)  leidimų išdavimo procedūra neturėtų sudaryti nei projekto apimčiai ar sudėtingumui neproporcingos administracinės naštos, nei kliūčių, trukdančių plėtoti transeuropinius tinklus ir patekti į rinką. 2009 m. vasario 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta būtinybė nustatyti ir pašalinti investavimo kliūtis, be kita ko, supaprastinant planavimo ir konsultacijų procedūras. Toms išvadoms dar kartą pritarė 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose, pabrėžusi leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo ir tobulinimo svarbą, paisant nacionalinės kompetencijos;

(19a) Sąjungos energetikos, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros sričių bendro intereso projektų planavimas ir įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas, siekiant sinergijos visais atvejais, kai tai prasminga ekonominiu, techniniu, aplinkos apsaugos ar teritorijų planavimo požiūriu, ir tinkamai atsižvelgiant į svarbius saugos aspektus. Tokiu būdu, planuojant įvairius europinius tinklus, pirmenybė galėtų būti teikiama transporto, ryšių ir energetikos tinklų integracijai, kad tinklai užimtų kuo mažesnę teritoriją, o siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą socialinį, ekonominį ir finansinį poveikį bei poveikį aplinkai reikia, kai įmanoma, užtikrinti, kad būtų pakartotinai panaudojamos esamos arba nenaudojamos tinklų atkarpos;

(20)  bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti sparčias administracines procedūras. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus turėtų laikyti viešojo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, remiantis viršesniu viešuoju interesu, jei tenkinamos visos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(15) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(16), numatytos sąlygos;

(21)  įsteigus ▌kompetentingą instituciją ar institucijas, integruojančias arba koordinuojančias visas leidimų išdavimo procedūras (vieno langelio principas), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo. Paskyrus kompetentingą instituciją, ji turėtų pradėti veikti kaip galima greičiau;

(22)  nors yra nustatyti visuomenės dalyvavimo priimant su aplinka susijusius sprendimus standartai, reikalingos papildomos priemonės siekiant užtikrinti kuo aukštesnius skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo visais su bendro intereso projektų leidimų išdavimo procesu susijusiais klausimais standartus;

(23)  tinkamas ir koordinuotas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo(17), 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(18), jei taikytina, ir 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(19) (toliau – Orhuso konvencija) bei Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija) įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti, kad būtų suderinti, taip pat tarpvalstybiniu lygmeniu, pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo principai. Valstybės narės turėtų koordinuoti bendro intereso projektų vertinimą ir, jeigu įmanoma, numatyti bendrą vertinimą. Valstybes nares reikėtų skatinti keistis geriausia leidimų išdavimo procedūrų praktika ir administracinio pajėgumo kūrimo patirtimi;

(24)  svarbu supaprastinti ir tobulinti leidimų išdavimo procedūras. Tai turėtų būti daroma kiek įmanoma paisant nacionalinės kompetencijos ir procedūrų, susijusių su naujos infrastruktūros statyba, ir tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Kadangi reikia skubiai plėtoti energetikos infrastruktūrą, turi būti ne tik supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, bet ir aiškiai nustatytas galutinis terminas, iki kurio atitinkamos ▌institucijos privalo priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo. Toks galutinis terminas turėtų paskatinti veiksmingiau apibrėžti ir valdyti procedūras ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti įgyvendinti aukštų aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartų. Atsižvelgdamos į šiame reglamente nustatytus ilgiausius terminus, valstybės narės vis tiek galėtų siekti dar labiau juos sutrumpinti, jei tai įmanoma. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų, o valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad apeliacijos, kuriomis ginčijamas materialinis ar procesinis bendrojo sprendimo teisėtumas, būtų nagrinėjamos kuo veiksmingesniu būdu;

(24a) jei valstybės narės mano, kad tai tikslinga, į bendrąjį sprendimą jos gali įtraukti sprendimus, priimtus vykdant: derybas su privačiais žemės savininkais dėl leidimo patekti į nuosavybės teise valdomą teritoriją, nuosavybės teisės perdavimo ar teisės naudotis nuosavybe; teritorijų planavimą, per kurį apibrėžiamas bendrasis tam tikro regiono žemės naudojimas, įskaitant kitų sričių plėtros projektus, pvz., magistralių, geležinkelių, pastatų, gamtos apsaugos zonų ir pan., ir kuris nėra vykdomas specialiai dėl planuojamo projekto; veiklos leidimų suteikimo procedūras. Vykdant leidimų išdavimo procedūras, bendro intereso projekte galėtų būti nurodyta tokia atitinkama infrastruktūra, kuri yra būtina, kad objektas būtų pastatytas ar galėtų veikti;

(25)  taikant šį reglamentą, visų pirma, leidimų išdavimo, visuomenės dalyvavimo ir bendro intereso projektų įgyvendinimo nuostatas, neturėtų būti pažeidžiama tarptautinė ir Sąjungos teisė, įskaitant aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos nuostatas ir vykdant bendrą žuvininkystės ir jūrų politiką priimtas nuostatas;

(25a)  visas bendro intereso projektų rengimo, objektų statybos, eksploatacijos ir priežiūros sąnaudas bendrai turėtų padengti infrastruktūros naudotojai. Bendro intereso projektams turėtų būti taikomas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo principas, jei rinkos paklausos įvertinimas arba numatomas poveikis tarifams parodo, kad negalima tikėtis, jog sąnaudas padengs infrastruktūros naudotojai, mokėdami mokesčius pagal nustatytus tarifus;

(26)  svarstant tinkamą sąnaudų paskirstymą turėtų būti remiamasi infrastruktūros projekto sąnaudų ir naudos įvertinimu, grindžiamu vienodu visos energetikos sistemos analizei taikomu metodu ir atliekamu remiantis Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(20) parengtais dešimties metų tinklo plėtros planais; šiuos planus turi būti ▌išnagrinėjusi agentūra. Atliekant tą vertinimą galima atsižvelgti į rodiklius ir atitinkamas pamatines vertes, naudojamus lyginant investicinio vieneto sąnaudas;

(27)  vis labiau integruotoje energijos vidaus rinkoje reikalingos aiškios ir skaidrios tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo taisyklės, siekiant paspartinti investicijas į tarpvalstybinę infrastruktūrą. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba priminė investicijoms į tinklus patrauklios reguliavimo sistemos kūrimo svarbą, nustatant tarpvalstybinių institucijų finansavimo reikmes atitinkančių lygių tarifus ir numatant atitinkamą sąnaudų paskirstymą, sykiu skatinant konkurenciją ir konkurencingumą ▌ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams. Priimdamos tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad poveikis nacionaliniams tarifams nesudarytų neproporcingos naštos vartotojams. Be to, atsižvelgdamos į realius ir numatomus mokesčius ir pajamas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vengti teikti dvigubą paramą projektams. Į šiuos mokesčius ir pajamas turėtų būti atsižvelgiama tik tiek, kiek jie pagal savo paskirtį turėtų padengti atitinkamas sąnaudas; jie turi būti kiek įmanoma susieti su projektais. Jei paraiškoje dėl investicijų atkreipiamas dėmesys į naudą, viršijančią patiriamą naudą atitinkamos valstybės narės mastu, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų konsultuotis su atitinkamais perdavimo sistemos operatoriais ir prašyti atlikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę;

(28)  pagal galiojančią energijos vidaus rinkos teisę reikalaujama, kad būtų nustatomi tokie prieigos prie dujų ir elektros energijos tinklų tarifai, kuriais būtų teikiamos atitinkamos investavimo paskatos. Taikydamos energijos vidaus rinkos teisę, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektams būtų taikoma pastovi ir nuspėjama reguliavimo sistema ir paskatos, įskaitant ilgalaikes paskatas, kurios būtų proporcingos su projektu susijusiai konkrečiai rizikai. Tai ypač taikoma elektros energijos sektoriaus inovacinėms perdavimo technologijoms, siekiant sudaryti sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijos, paskirstytų energijos išteklių ar reagavimo į paklausą mechanizmų didelio masto integracijai į tarpusavyje sujungtus tinklus, ir dujų perdavimo infrastruktūrai, kuri padėtų užtikrinti didesnius pajėgumus arba papildomą rinkos lankstumą, kad tiekimo pertrūkių atvejais būtų galima vykdyti trumpalaikę prekybą arba pasinaudoti atsarginiais tiekimo šaltiniais;

(28a) šis reglamentas taikomas tik su bendro intereso projektais, kaip jie apibrėžti pagal šį reglamentą, susijusiam leidimų išdavimui, visuomenės dalyvavimui ir reguliavimo veiksmams. Vis dėlto valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles kitiems projektams, kurie neturi bendro intereso projekto statuso pagal šį reglamentą. Dėl reguliavimo paskatų valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles bendro intereso projektams, patenkantiems į elektros kaupimo kategoriją;

(28b)  valstybės narės, kuriose vykdant leidimų išdavimo procedūras šiuo metu nėra numatytas aukščiausios nacionalinės svarbos teisinis statusas, kuris gali būti suteikiamas energetikos infrastruktūros projektams, turėtų svarstyti galimybę nustatyti tokį statusą, ypač įvertinusios, ar dėl to būtų greičiau vykdoma leidimo suteikimo procedūra;

(29)  įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR), sukurtą 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 663/2009(21), buvo įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti tam tikrų lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, kuri pritrauktų naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, sykiu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto. Nustatant atitinkamas priemones turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą per bandomąjį etapą įvedus infrastruktūros projektų finansavimo obligacijas;

(30)  elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal pasiūlytą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės ▌ vykdomiems darbams, kai tik atsiras tokio finansavimo galimybių, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinama, kad konkretiems poreikiams pritaikyta parama galėtų būti teikiama tiems bendro intereso projektams, kurie pagal esamą reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas laikomi neperspektyviais. Svarbu išvengti bet kokių konkurencijos iškraipymų, ypač tarp projektų, prisidedančių prie to paties Sąjungos prioritetinio koridoriaus kūrimo. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su struktūriniais fondais, iš kurių bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos paskirstymo tinklai. Investicijos į bendro intereso projektus turėtų būti vykdomos remiantis trijų pakopų logika. Pirma, rinkai turėtų būti suteikta investavimo pirmenybė. Antra, jei rinka neinvestuoja, reikėtų ieškoti reguliavimo sprendimų, jei reikia, pakoreguoti atitinkamas reguliavimo sistemas ir užtikrinti, kad atitinkama reguliavimo sistema būtų taikoma teisingai. Trečia, jei pirmųjų dviejų pakopų nepakanka ir bendro intereso projektams nesurenkama pakankamai investicijų, Sąjunga galėtų suteikti finansinę paramą, jei bendro intereso projektas atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus;

(32)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. transeuropinių energetikos tinklų plėtros, jų sąveikos ir prisijungimo prie tokių tinklų, valstybės narės negali tinkamai įgyvendinti ir todėl būtų geriau jo siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas reikalinga nurodytam tikslui pasiekti;

(32a) reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009;

(32b)   todėl Sprendimas Nr. 1364/2006/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnisDalykas ir taikymo sritis

1.      Šiame reglamente nustatomos I priede nurodytos transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių įgyvendinimo nustatytu laiku ir jų sąveikos gairės (energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir sritys).

2.        Šiuo reglamentu visų pirma:

a)      nustatomi ▌prioritetiniams koridoriams ir sritims įgyvendinti reikalingi bendro intereso projektai, priskiriami prie II priede apibrėžtų elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių energetikos infrastruktūros kategorijų (energetikos infrastruktūros kategorijos);

b)  palengvinamas bendro intereso projektų įgyvendinimas nustatytu laiku, supaprastinant, glaudžiau koordinuojant ir paspartinant leidimų išdavimą ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

c)      nustatomos bendro intereso projektų tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo ir su rizika susijusių paskatų nustatymo taisyklės ir gairės;

d)     apibrėžiamos sąlygos, kuriomis bendro intereso projektams gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba ▌.

2 straipsnisSąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente, be direktyvose 2009/28/EB, 2009/72/EB ir 2009/73/EB ir reglamentuose (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 pateiktų apibrėžčių, vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1.  energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė ▌įranga ar įrenginys, priskiriamas prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

2.      bendrasis sprendimas – valstybės narės valdžios institucijos ar institucijų, neskaitant teismų ir teisminių institucijų, priimtas sprendimas arba keletas sprendimų suteikti projekto rengėjui leidimą (arba jo nesuteikti) statyti projektui įgyvendinti reikalingus energetikos infrastruktūros objektus; šis sprendimas nedaro poveikio jokiam sprendimui, priimtam laikantis administracinės ▌apeliacinės procedūros;

3.      projektas – viena ar kelios linijos, vamzdynai, objektai, įranga ar įrenginiai, priskiriami prie energetikos infrastruktūros kategorijų ▌;

4.      bendro intereso projektas – projektas, reikalingas I priede apibrėžtiems energetikos infrastruktūros prioritetiniams koridoriams ir sritims sukurti ir įtrauktas į 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

4a.  energetikos infrastruktūros trūkumas – fizinių srautų ribotumas energetikos sistemoje dėl nepakankamo perdavimo pajėgumo, įskaitant, inter alia, infrastruktūros nebuvimą;

5.        projekto rengėjas:

a)      bendro intereso projektą plėtojantis perdavimo sistemos operatorius, paskirstymo sistemos operatorius ar kitas operatorius arba investuotojas; arba

b)     jeigu yra keli perdavimo sistemos operatoriai, paskirstymo sistemos operatoriai, kiti operatoriai, investuotojai ar bet kokia jų grupė – pagal nacionalinės teisės aktus juridinio asmens statusą turintis subjektas, paskirtas pagal jų sudarytą sutartį ir įgaliotas sutarties šalių vardu prisiimti teisinius įpareigojimus ir finansinę atsakomybę.

5b.  pažangusis tinklas – elektros energijos tinklas, kuris gali ekonominiu požiūriu veiksmingai padėti integruoti visų prie tinklo prisijungusių naudotojų – gamintojų, vartotojų ir abi šias veiklas vykdančių subjektų – elgesį ir veiksmus, siekiant užtikrinti ekonominiu požiūriu veiksmingą ir tvarią elektros energijos sistemą, kuriai būdingi nedideli nuostoliai, aukšta kokybė, didelis tiekimo saugumas ir sauga;

5c.    darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybų ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas;

5d.    tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai, įskaitant programinę įrangą, ir bet kokios kitos techninės pagalbinės priemonės, įskaitant išankstinius projekto koncepcijos apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

5e.  nacionalinė reguliavimo institucija – nacionalinė reguliavimo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalį;

5f.    perdavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu pastatytas objektas pradeda veikti.

II SKYRIUSBENDRO INTERESO PROJEKTAI

3 straipsnis

Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

2.      Šiuo reglamentu įsteigiama dvylika regioninių grupių (toliau – grupės), kaip apibrėžta III priedo 1 dalyje. Narystė kiekvienoje grupėje grindžiama kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi ▌. Įgaliojimai priimti sprendimus grupėse suteikiami tik valstybėms narėms ir Komisijai. Jos šiais tikslais vadinamos grupių sprendimus priimančiais organais.

2a.  Kiekviena grupė priima savo darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į III priedo nuostatas.

3.      Kiekvienos grupės sprendimus priimantis organas patvirtina regioninį siūlomų bendro intereso projektų sąrašą, parengtą taikant III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgiant į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams.

Kai grupė rengia savo regioninį sąrašą:

       kiekvieną atskirą bendro intereso projekto pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas; jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai grupei nurodo tokio sprendimo motyvus;

       ji atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, kuriomis remiantis siekiama išlaikyti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

6a.  Komisijai pagal 15b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Sąjungos bendro intereso projektų sąrašo (toliau – Sąjungos sąrašas) sudarymo, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 172 straipsnio antros pastraipos nuostatos. Sąjungos sąrašas pridedamas kaip priedas prie šio reglamento.

Naudodamasi savo įgaliojimais Komisija užtikrina, kad Sąjungos sąrašas būtų sudaromas kas dveji metai, remiantis grupių sprendimus priimančių organų patvirtintais regioniniais sąrašais, kaip nurodyta III priedo 1 dalies 1a punkte, ir laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

         Pirmas Sąjungos sąrašas patvirtinamas iki 2013 m. liepos 31 d.

6b.      Komisija tvirtindama regioninių sąrašų pagrindu parengtą Sąjungos sąrašą:

 užtikrina, kad būtų įtraukiami tik tie projektai, kurie atitinka 4 straipsnyje nurodytus kriterijus;

       užtikrina tarpregioninį nuoseklumą atsižvelgdama į agentūros nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 5f papunktyje;

  atsižvelgia į valstybių narių nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 5c papunktyje; taip pat

       siekia į Sąjungos sąrašą įtraukti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

7.      Bendro intereso projektai, įtraukti į Sąjungos sąrašą, sudarytą pagal šio straipsnio 6a dalį, pagal reglamentų (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį įtraukiami į atitinkamus regioninius investavimo planus ir tampa jų neatskiriama dalis, o pagal direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnį įtraukiami į atitinkamus nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir, jeigu reikia, į kitus atitinkamus nacionalinius infrastruktūros planus. Į visus šiuos planus įtrauktiems projektams suteikiamas didžiausias prioritetas.

4 straipsnisBendro intereso projektų kriterijai

1.      Bendro intereso projektai atitinka šiuos bendruosius kriterijus:

a)      projektas būtinas bent vienam iš energetikos infrastruktūros ▌prioritetinių koridorių ir sričių;

b)     galima bendra projekto nauda, įvertinta remiantis atitinkamais konkrečiais 2 dalyje nurodytais kriterijais, yra didesnė už jo sąnaudas, taip pat ilguoju laikotarpiu; taip pat

c)      projektas atitinka viena iš šių kriterijų:

i)      susijęs su bent dviem valstybėmis narėmis, nes tiesiogiai kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sieną;

ii)      projektas įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje ir daro didelį tarpvalstybinį poveikį, kaip nurodyta IV priedo 1 punkte;

iii)           kerta bent vienos valstybės narės ir vienos EEE šalies sieną.

2.  Konkrečioms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams taikomi šie kriterijai:

a)      II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

i)      rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; konkurencijos ir sistemos lankstumo;

ii)     tvarumo, inter alia, užtikrinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į tinklą ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus;

iii)   tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant sąveiką, tinkamas jungtis ir saugų bei patikimą sistemos eksploatavimą;

b)  II priedo 2 punkte nurodytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

i)      rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; sąveikos ir sistemos lankstumo;

ii)     tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant tinkamas jungtis ir tiekimo partnerių, tiekimo subjektų ir maršrutų įvairovę;

iii)   konkurencijos, inter alia užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo partnerių ir maršrutų įvairovę;

iv)    tvarumo, inter alia, mažinant išmetamų teršalų kiekius, remiant trūkiosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir didinant dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą;

c)  II priedo 1 punkto e papunktyje nustatytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant visus šiuos konkrečius kriterijus:

i)      integracijos ir tinklo naudotojų įtraukimo, jiems nustatant naujus, su elektros energijos tiekimu ir paklausa susijusius techninius reikalavimus;

ii)     elektros energijos perdavimo ir paskirstymo veiksmingumo ir sąveikos, vykdant kasdienę tinklo eksploatavimo veiklą;

iii)           tinklo saugumo, sistemos kontrolės ir tiekimo kokybės užtikrinimo;

iv) optimalaus ekonomiškai efektyvių būsimų investicijų į tinklą planavimo;

v) rinkos veikimo užtikrinimo ir vartotojų aptarnavimo;

vi) vartotojų įtraukimo į jų energijos vartojimo valdymą;

d)  II priedo 3 punkte nustatytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant visus šiuos ▌ konkrečius kriterijus:

i)  tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto;

ii)     veiksmingo ir tvaraus išteklių naudojimo, sumažinant pavojų aplinkai;

iii)           sąveikos;

e)      II priedo 4 punkte nustatytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant visus šiuos ▌ konkrečius kriterijus:

i)      anglies dioksido išmetimo išvengimo ▌kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą;

ii) anglies dioksido transportavimo patikimumo ir saugumo didinimo;

iii)   veiksmingo išteklių naudojimo užtikrinant įvairių anglies dioksido šaltinių ir saugyklų sujungimą, naudojant bendrą infrastruktūrą ir kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai ir riziką.

3.  II priedo 1–3 punktuose nurodytoms energetikos infrastruktūros kategorijoms priskiriamų projektų atitiktis šiame straipsnyje išvardytiems kriterijams vertinama pagal IV priedo 2–5 punktuose nustatytus rodiklius.

4.      Siekdama, kad būtų palengvintas visų projektų, kurie galėtų atitikti bendro intereso projektų kriterijus ir galėtų būti įtraukti į regioninį sąrašą, įvertinimas, kiekviena grupė skaidriai ir objektyviai įvertina kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant to paties prioriteto koridorių ar sritį. Kiekviena grupė nustato savo vertinimo metodą remdamasi bendru indėliu tenkinant kriterijus, nurodytus 2 dalyje; remdamasi šiuo vertinimu grupė klasifikuoja projektus pagal svarbą grupės vidaus darbo tikslais. Nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos sąraše klasifikacija pagal svarbą netaikoma. Ji taip pat nenaudojama siekiant tolesnių tikslų, išskyrus tikslus, apibrėžtus III priedo 2 punkto 5h papunktyje.

Vertindama projektus kiekviena grupė taip pat ▌ tinkamai atsižvelgia į:

a)  kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą;

b)     kiekvieną į projektą įtrauktų valstybių narių skaičių, tačiau užtikrinant vienodas galimybes įgyvendinti projektus, susijusius su periferinėmis valstybėmis narėmis;

ba)         kiekvieno projekto indėlį siekiant teritorinės sanglaudos tikslų ir

c)           projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus.

II priedo 1 punkto e papunktyje nurodytai energetikos infrastruktūros kategorijai priskiriamų pažangiųjų tinklų projektų atveju pagal svarbą klasifikuojami tie projektai, kurie daro poveikį dviem toms pačioms valstybėms narėms, taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

5 straipsnisĮgyvendinimas ir stebėjimas

1.      Projekto rengėjai parengia bendro intereso projektų įgyvendinimo planą, ▌įskaitant tvarkaraštį, pagal kurį:

a)           atliekami įgyvendinamumo ir projekto koncepcijos tyrimai;

b)          suteikiamas nacionalinės reguliavimo institucijos ar bet kurios kitos atitinkamos institucijos patvirtinimas;

c)           vykdoma statyba ir objektas perduodamas eksploatuoti;

d)          numatomas 11 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas leidimų išdavimo tvarkaraštis.

1a.    Perdavimo sistemos operatoriai, paskirstymo sistemos operatoriai ar kiti operatoriai vieni su kitais bendradarbiauja, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti jų srities bendro intereso projektus.

2.  Agentūra ir atitinkamos grupės stebi pasiektą bendro intereso projektų įgyvendinimo pažangą ir prireikus teikia rekomendacijas, kad palengvintų bendro intereso projektų įgyvendinimą. Grupės gali prašyti suteikti papildomos informacijos pagal 3, 4 ir 5 dalis, ▌sukviesti atitinkamų šalių posėdžius ir paprašyti Komisijos vietoje patikrinti pateiktą informaciją.

3.      Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 3 straipsnį bendro intereso projektas įtraukiamas į Sąjungos sąrašą, kovo 31 d. projekto rengėjai 9 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai ir agentūrai pateikia kiekvieno II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms, šią ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodoma:

a)      pasiekta projekto plėtros, objekto statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga, ypač susijusi su leidimų išdavimo ir konsultacijų procedūromis;

b)     jei taikoma, vėlavimas, palyginti su įgyvendinimo planu, tokio vėlavimo priežastys ir kiti iškilę nesklandumai;

ba)        jei taikoma, patikslintas planas, kuriuo siekiama panaikinti vėlavimą.

4.  Per tris mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų metinių ataskaitų gavimo dienos agentūra pateikia grupėms prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų bendro intereso projektų konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertina pasiektą pažangą ir, jeigu reikia, teikia rekomendacijas, kaip pašalinti vėlavimą ir iškilusius sunkumus. Toje konsoliduotoje ataskaitoje pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas taip pat įvertinamas Sąjungos tinklo plėtros planų, susijusių su energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

5.      9 straipsnyje nurodytos atitinkamos kompetentingos institucijos kiekvienais metais ▌tam tikrai grupei teikia jų teritorijoje įgyvendinamų bendro intereso projektų pažangos ataskaitas ir, jeigu taikoma, informaciją apie įgyvendinimo vėlavimą, susijusį su leidimų išdavimo procesu, ir tokio vėlavimo priežastis.

6.  Jeigu bendro intereso projekto objektą, palyginti su įgyvendinimo planu, vėluojama perduoti eksploatuoti ▌dėl kitų nei nuo projekto rengėjo priklausančių svarbių priežasčių:

a)      tais atvejais, kai remiantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais taikytinos Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnio 7 dalies a, b arba c punktuose nurodytos priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad investicijos būtų padarytos;

b)     tais atvejais, kai nacionalinių reguliavimo institucijų priemonės, nurodytos a punkte, netaikytinos, projekto rengėjas pasirenka trečiąją šalį, kuri finansuos visą projektą arba jo dalį, arba vykdys statybą pagal visą projektą arba jo dalį. Projekto rengėjas to imasi prieš vėlavimui užsitęsiant dvejus metus, palyginti su suplanuota objekto perdavimo eksploatuoti data;

ba)   jeigu trečioji šalis nepasirenkama pagal b punktą, valstybė narė arba tuo atveju, jei valstybė narė taip nustatė, nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius pasibaigus b punkte nurodytam laikotarpiui paskiria trečiąją šalį, kuri finansuos projektą arba vykdys statybą, o projekto rengėjas jai pritaria;

c)  tais atvejais, kai, palyginti su įgyvendinimo planu, objektą vėluojama perduoti eksploatuoti daugiau kaip dvejus metus ir du mėnesius, Komisija, gavusi susijusių valstybių narių pritarimą ir visapusiškai su jomis bendradarbiaudama, gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuos leidžiama teikti bet kuriai trečiajai šaliai, galinčiai tapti projektų rengėju ir įgyvendinti projektą pagal nustatytą tvarkaraštį;

ca)    taikant ba arba c punktus, sistemos operatorius, kurio teritorijoje daromos investicijos, įgyvendinimo operatoriams ar investuotojams arba trečiajai šaliai pateikia visą investicijai įdiegti reikalingą informaciją, susieja naują turtą su perdavimo tinklu ir apskritai deda visas pastangas siekdamas palengvinti investicijos įgyvendinimą ir užtikrinti saugią, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto objekto eksploataciją ir priežiūrą.

7.      Bendro intereso projektą iš Sąjungos ▌sąrašo galima pašalinti taikant 3 straipsnio 6a dalyje ▌nustatytą procedūrą, jeigu ▌jo įtraukimas į tą sąrašą pagrįstas neteisinga informacija, kuri buvo pagrindinis įtraukimo kriterijus, arba jeigu projektas neatitinka ▌Sąjungos teisės aktų.

7a.  Jeigu projektas išbraukiamas iš Sąjungos sąrašo, panaikinamos visos pagal šį reglamentą nustatytos su bendro intereso projekto statusu susijusios teisės ir prievolės.

Tačiau, jeigu kompetentinga institucija priima nagrinėti paraišką dėl iš Sąjungos sąrašo išbraukto projekto, III skyriuje numatytos teisės ir prievolės išlieka, išskyrus atvejus, kai projektas išbrauktas iš sąrašo dėl 7 dalyje nurodytų priežasčių.

7b.    Šis straipsnis neturi poveikio jokiai Sąjungos finansinei paramai, suteiktai projektui iki atšaukiant sprendimą.

6 straipsnisEuropos koordinatoriai

1.      Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui (jį leidžiama pratęsti du kartus) paskirti Europos koordinatorių.

2.  Europos koordinatorius ▌:

a)      remia projektus, kuriems jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų bendravimą;

b)     visoms šalims, jeigu reikia, padeda tartis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gauti projektams būtinus leidimus;

ba)        jei reikia, projekto rengėjams teikia rekomendacijas dėl projekto finansavimo;

c)      užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant projektus atitinkamos valstybės narės skirtų reikiamą paramą ir nustatytų strateginę kryptį;

d)     kiekvienais metais ir, jei tinkama, pasibaigus jam suteiktiems įgaliojimams, Komisijai teikia ataskaitą apie projektų pažangą ir visus sunkumus bei kliūtis, dėl kurių gali būti gerokai vėluojama perduoti eksploatuoti projektų objektus. Komisija ataskaitą perduoda atitinkamoms grupėms ir Europos Parlamentui.

3.  Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo ▌patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam ▌paskiriamos įgyvendinant tam tikrus projektus.

4.      Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma įgaliojimų apimtis ir nustatoma įgaliojimų taikymo trukmė, konkrečios užduotys, atitinkami galutiniai terminai ir naudotina metodika. Koordinavimo pastangos turi būti proporcingos projektų sudėtingumui ir apytiksliai įvertintoms sąnaudoms.

5.      Atitinkamos valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi, kai jis ▌vykdo 2 ir 4 dalyse nurodytas užduotis.

III SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS

8 straipsnis

Bendro intereso projektų prioritetinis statusas

2.      Priėmus Sąjungos ▌sąrašą, vykdant bet kokius per leidimų suteikimo procesą priimtus sprendimus, nustatomas šių projektų ▌reikalingumas energetikos politikos požiūriu, laikantis išankstinių nuostatų dėl tikslios vietos, maršruto ar projekte naudojamos technologijos.

3.      Siekiant užtikrinti veiksmingą su bendro intereso projektais susijusių paraiškų dokumentų administracinį tvarkymą, projekto rengėjai ir visos atitinkamos institucijos pasirūpina, kad šių dokumentų tvarkymas būtų atliktas per kuo trumpesnį teisiškai įmanomą laiką ▌.

3a.  Kai toks statusas numatytas pagal nacionalinę teisę, bendro intereso projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į šį jų statusą atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procedūras (ir, jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę – vykdant teritorinį planavimą), įskaitant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu šis statusas užtikrinamas pagal nacionalinę teisę, taikomą atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai.

3b.    Iki ...(22)* Komisija paskelbia neprivalomas gaires, siekdama padėti valstybėms narėms apibrėžti tinkamas teisėkūros ir neteisėkūros priemones, kad būtų racionalizuotos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir užtikrintas nuoseklus pagal Sąjungos teisę reikalaujamų bendro intereso projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymas.

3c.    Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į 3b dalyje nurodytas Komisijos gaires, įvertina, kurias priemones jos galėtų taikyti siekdamos padaryti racionalesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą, ir apie tai informuoja Komisiją.

3d.  Ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo 4a dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi pagal 3c dalį nustatytų praktinių neteisėkūros priemonių.

4.      Ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 3b dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi pagal 3c dalį nustatytų teisėkūros priemonių. Šios priemonės neturi poveikio Sąjungos teisės aktuose nustatytoms prievolėms.

5.      Atsižvelgiant į Direktyvos 92/43/EB 6 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl poveikio aplinkai, bendro intereso projektai laikomi viešojo intereso projektais energetikos politikos požiūriu ir gali būti laikomi viršesnio viešojo intereso projektais, jei tenkinamos visos tose direktyvose numatytos sąlygos.

Jei Komisija turėtų pateikti nuomonę pagal Direktyvą 92/43/EB, ji ir pagal reglamento 9 straipsnį nustatyta kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad sprendimas, ar projektas yra viršesnio viešojo intereso projektas, būtų priimtas per laikotarpį, nustatytą pagal 11 straipsnio 1 dalį.

9 straipsnisLeidimų išdavimo proceso organizavimas

1.      Ne vėliau kaip ...(23)* kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, atsakingą už bendro intereso projektų leidimų išdavimo proceso palengvinimą ir koordinavimą ▌.

1a.    1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos atsakomybė už bendro intereso projektą ir už konkrečią bendro intereso projektų kategoriją ir (arba) su juo (ja) susijusios užduotys gali būti deleguotos kitai institucijai arba kita institucija tas užduotis vykdo, jei:

a)     kompetentinga institucija praneša Komisijai apie delegavimą ir kompetentinga institucija arba projekto rengėjas paskelbia susijusią informaciją 10 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje;

b)  tik viena kompetentinga institucija yra atsakinga už vieną bendro intereso projektą; ji yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procesą, per kurį priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendro intereso projekto; ji taip pat koordinuoja susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

Kompetentinga institucija gali išlaikyti atsakomybę nustatyti galutiniu terminus, nepažeisdama terminų, nustatytų pagal 11 straipsnį.

2.      Kompetentinga institucija imasi veiksmų, nepažeisdama Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų, kad palengvintų bendrojo sprendimo priėmimą. Bendrasis sprendimas priimamas per 11 straipsnio 1 ir 1a dalyse nustatytą galutinį terminą ir pagal vieną iš toliau nurodytų schemų.

a)  Integruota schema: kompetentingos institucijos priimamas bendrasis sprendimas yra vienintelis privalomas sprendimas, kuris priimamas laikantis teisės aktų nustatytos leidimų išdavimo procedūros. Jeigu su projektu yra susijusios kitos institucijos, jos, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, gali pareikšti savo nuomonę; ta nuomonė naudojama vykdant procedūrą ir į ją atsižvelgia kompetentinga institucija.

b)  Koordinuota schema: bendrasis sprendimas apima įvairius pavienius teisiškai privalomus sprendimus, kuriuos priima keletas atitinkamų kompetentingų institucijų, kurių veiklą turi koordinuoti kompetentinga institucija ▌. Kompetentinga institucija gali sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų visos atitinkamos institucijos, kad būtų parengtas leidimų išdavimo tvarkaraštis pagal 11 straipsnio 2 dalies b punktą, stebima ir koordinuojama, kaip šio tvarkaraščio laikomasi. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 11 straipsnį nustatytų terminų, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Kompetentinga institucija gali priimti pavienį sprendimą kitos atitinkamos nacionalinės institucijos vardu, jeigu ši institucija sprendimo nepriima iki termino pabaigos ir jeigu vėlavimo negalima tinkamai pagrįsti; arba, jei tai numatyta pagal valstybės narės teisę ir tokiu mastu, kiek tai suderinama su Sąjungos teise, kompetentinga institucija gali laikyti, kad toji kita atitinkama nacionalinė institucija arba projektui suteikė savo patvirtinimą, arba jo nesuteikė, jei ta institucija per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo. Kai tai numatyta pagal valstybės narės teisę, kompetentinga institucija gali ignoruoti pavienį kitos atitinkamos nacionalinės institucijos sprendimą, jeigu ji laiko, kad šis sprendimas nepakankamai pagrįstas įrodymais, kuriuos pateikė atitinkama nacionalinė institucija; tokiu atveju kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi tarptautinės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų atitinkamų reikalavimų, ir tinkamai pagrindžia savo sprendimą.

ba)  Bendradarbiavimo schema: bendrąjį sprendimą koordinuoja kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 11 straipsnį nustatytų terminų, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Ji stebi, ar atitinkamos institucijos laikosi nustatytų terminų.

Jeigu atitinkama institucija mano, kad ji per nustatytą terminą pavienio sprendimo nepriims, ji apie tai nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir nurodo vėlavimo priežastis. Tada kompetentinga institucija nustato kitą terminą, per kurį turi būti priimtas tas pavienis sprendimas, tačiau laikosi pagal 11 straipsnį nustatytų bendrų terminų.

Atsižvelgiant į nacionalinius planavimo ir leidimų išdavimo procedūrų ypatumus, valstybės narės gali pasirinkti vieną iš trijų schemų, kad būtų lengviau vykdyti ir koordinuoti procedūras; jos pasirenka įgyvendinti efektyviausią schemą. Jei valstybė narė pasirenka bendradarbiavimo schemą, ji Komisijai nurodo savo pasirinkimo priežastis. Komisija atlieka tvarkų veiksmingumo vertinimą ir parengia ataskaitą, kaip numatyta 16 straipsnyje.

2a.  Vis dėlto valstybės narės gali taikyti skirtingas schemas, kaip nustatyta 2 dalyje, bendro intereso projektams sausumoje ir jūroje.

3.      Jeigu su bendro intereso projektu susijusius sprendimus reikia priimti dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų efektyviam ir našiam tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti, įskaitant 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų laikymąsi. Valstybės narės siekia numatyti bendras procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

10 straipsnisSkaidrumas ir visuomenės dalyvavimas

1.      Ne vėliau kaip ...(24)* valstybė narė arba kompetentinga institucija (jei taikoma, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis) paskelbia bendro intereso projektams taikomų leidimų išdavimo procedūrų vadovą. Jeigu reikia, vadovas atnaujinamas ir paskelbiamas viešai. Į vadovą įtraukiama bent VI priedo 1 punkte nurodyta informacija. Vadovas nėra teisiškai privalomas, tačiau jame gali būti nurodytos arba cituojamos atitinkamos teisinės nuostatos.

2.      Nepažeisdamos jokių Arhuso ir Espo konvencijose ir atitinkamų Sąjungos teisės reikalavimų, visos leidimų išdavimo procese dalyvaujančios šalys laikosi VI priedo 2 punkte nustatytų visuomenės dalyvavimo principų.

3.  Per preliminarų trijų mėnesių laikotarpį nuo leidimų išdavimo proceso pradžios, kaip nustatyta 11 straipsnio 1 dalies a punkte, projekto rengėjas, laikydamasis vadove nurodytos tvarkos ir VI priede pateiktų gairių, parengia ir kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją. Kompetentinga institucija per tris mėnesius prašo iš dalies pakeisti visuomenės dalyvavimo koncepciją arba ją patvirtina; taigi, kompetentinga institucija atsižvelgia į bet kokio pobūdžio visuomenės dalyvavimą ir į konsultacijas, kurios buvo vykdomos prieš pradedant leidimų išdavimo procesą, jei tas visuomenės dalyvavimas ir konsultacijos atitinka šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Jei projekto rengėjas planuoja daryti svarbių patvirtintos koncepcijos pakeitimų, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali prašyti pateikti pakeitimus.

4.  Prieš pateikiant pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą kompetentingai institucijai galutinius išsamius paraiškos dokumentus, projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija organizuoja bent vieną viešą konsultaciją. Tai neturi poveikio viešosioms konsultacijoms, kurios turi būti vykdomos pateikus prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą pagal Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 2 dalį. Organizuojant viešą konsultaciją VI priedo 2 punkto a papunktyje nurodyti suinteresuotieji subjektai ankstyvame etape informuojami apie projektą; vieša konsultacija padeda nustatyti tinkamiausią vietą ar maršrutą ir susijusius klausimus, kurie turi būti išnagrinėti paraiškos dokumentuose. Būtiniausios šios viešos konsultacijos ypatybės nurodytos VI priedo 4 punkte.

Prieš pateikdamas paraiškos dokumentus projekto rengėjas parengia ataskaitą, kurioje apibendrina su visuomenės dalyvavimu susijusios veiklos rezultatus, įskaitant veiklą, kuri buvo vykdoma prieš pradedant leidimo išdavimo procesą. Projekto rengėjas kartu su paraiškos dokumentais ataskaitą pateikia kompetentingai institucijai. Į šiuos rezultatus tinkamai atsižvelgiama bendrajame sprendime.

5.  Jei projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, viešos konsultacijos pagal 4 dalį kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje organizuojamos ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo pirmos viešos konsultacijos pradžios dienos.

6.      Jeigu projektai galėtų padaryti didelį žalingą poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių ir jeigu taikomas Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnis ir Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama kaimyninės valstybių narių kompetentingai institucijai. Kaimyninių valstybių narių kompetentinga institucija nurodo, jei tinkama, per pranešimo procesą, ar ji (arba bet kuri kita atitinkama institucija) pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

7.  Projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija sukuria ir reguliariai atnaujina svetainę, kurioje skelbia atitinkamą informaciją apie bendro intereso projektą ir kuri turi būti susieta su Komisijos svetaine ir atitikti VI priedo 5 punkte nustatytus reikalavimus. Slapta komercinė informacija neturi būti atskleidžiama.

Be to, projekto rengėjai atitinkamą informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė.

11 straipsnisLeidimų išdavimo proceso trukmė ir vykdymas

1.      Leidimų išdavimo procesą ▌sudaro du etapai:

a)  procedūra iki paraiškos pateikimo, t. y. laikotarpis nuo leidimų išdavimo proceso pradžios iki kompetentingai institucijai pateiktų paraiškos dokumentų priėmimo dienos, preliminariai trunka dvejus metus.

Ši procedūra apima bet kokių aplinkos apsaugos ataskaitų, kurias turi pateikti projekto rengėjai, rengimą.

Kad leidimų išdavimo procesas būtų pradėtas, projekto rengėjai apie projektą raštu praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingai institucijai ir pateikia pakankamai išsamius projekto metmenis. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos kompetentinga institucija jį patvirtina, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu, arba, jeigu nelaiko projekto tinkamai parengtu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procesą, raštu atmeta pranešimą. Jeigu pranešimas atmetamas, kompetentinga institucija pagrindžia savo sprendimą, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina priimanti pranešimą, laikoma leidimo išdavimo proceso pradžia. Jeigu projektas susijęs su dviem ar keliomis valstybėmis narėmis, leidimų išdavimo proceso pradžia laikoma ta data, kurią paskutinį pranešimą patvirtina kompetentinga institucija;

b)  teisės aktu nustatyta leidimų išdavimo procedūra, t. y. laikotarpis nuo pateiktų paraiškos dokumentų patvirtinimo dienos iki dienos, kurią ▌priimamas bendrasis sprendimas, neviršija vienų metų ir šešių mėnesių. Valstybės narės, jeigu laiko esant reikalinga, gali nustatyti ankstesnę galutinio termino datą.

1a.    Bendra šių dviejų 1 dalyje nurodytų procedūrų trukmė neviršija trejų metų ir šešių mėnesių. Tačiau, jei kompetentinga institucija mano, kad viena ar abi leidimų išdavimo procedūros nebus užbaigtos per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, ji kiekvienu konkrečiu atveju prieš pasibaigiant tam laikotarpiui gali nuspręsti pratęsti vieną ar abu terminus ne daugiau kaip devyniais mėnesiais iš viso abiem procedūroms kartu.

Tokiu atveju kompetentinga institucija informuoja atitinkamą grupę ir pateikia jai informaciją apie priemones, kurių imtasi ar kurių bus imtasi, kad leidimų išdavimo procesas būtų užbaigtas kiek įmanoma greičiau. Grupė gali prašyti kompetentingos institucijos reguliariai informuoti apie šioje srityje daromą pažangą.

1b.  Valstybėse narėse, kuriose maršruto ar vietovės nustatymas, vykdomas vien konkrečiais planuojamo projekto tikslais, įskaitant konkrečių tinklo koridorių planavimą, negali būti įtrauktas į procesą, kurį užbaigus priimamas bendrasis sprendimas, ir atitinkamas sprendimas priimamas per atskirą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tą dieną, kai projekto rengėjas pateikia galutinius ir išsamius paraiškos dokumentus.

Tokiu atveju 1a dalyje nurodytas pratęstas laikotarpis sutrumpinamas iki šešių mėnesių; jis taip pat apima šioje dalyje nurodytą procedūrą.

2.        Procedūrą iki paraiškos pateikimo sudaro šios dalys:

a)     patvirtinusi pranešimą pagal 1 dalies a punktą kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis ir, jei tinkama, remdamasi projekto rengėjo pasiūlymu, nustato informacijos, kurią teikdamas paraišką dėl bendrojo sprendimo turi pateikti projekto rengėjas, turinį ir išsamumo lygį. Nustatant šiuos duomenis remiamasi VI priedo 1 punkto e papunktyje nurodytu kontroliniu sąrašu;

b)  kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su projekto rengėju ir kitomis atitinkamomis institucijomis ir atsižvelgdama į veiklos, vykdomos pagal šio straipsnio 2 dalį, rezultatus, parengia išsamų leidimų išdavimo proceso tvarkaraštį pagal VI priedo 1a punkto nuostatas.

Jeigu projektai kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos parengia bendrą tvarkaraštį, siekdamos suderinti savo tvarkaraščius ▌;

c)      gavusi pirminius paraiškos dokumentus kompetentinga institucija, jeigu reikia, savo ir kitų atitinkamų institucijų vardu teikia projekto rengėjui tolesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją; šie prašymai gali būti susiję tik su a punkte nurodytais dalykais. Per tris mėnesius nuo trūkstamos informacijos pateikimo dienos kompetentinga institucija raštu patvirtina priėmusi nagrinėti paraišką. Prašymai pateikti papildomos informacijos gali būti teikiami tik tuo atveju, jeigu jie pateisinami naujomis aplinkybėmis.

4.  Projekto rengėjas užtikrina paraiškos dokumentų išsamumą ir reikiamą kokybę ir procedūros iki paraiškos pateikimo laikotarpiu kiek įmanoma anksčiau pasirūpina gauti kompetentingos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Projekto rengėjas visapusiškai bendradarbiauja su kompetentinga institucija siekdamas laikytis terminų ir šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto išsamaus tvarkaraščio.

7.      Šio straipsnio nuostatose nustatyti terminai neturi poveikio prievolėms pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę ir administracinėms apeliacinėms procedūroms bei skundams teismine tvarka.

IV SKYRIUSReguliavimo PRIEMONĖS

12 straipsnisEnergetikos sistemą apimanti sąnaudų ir naudos analizė

1.      Ne vėliau kaip ...(25)* Europos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklai (ENTSO-E ir ENTSO-G) paskelbia ir agentūrai, ▌Komisijai ir valstybėms narėms pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, siekiant suderintos II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų visą energetikos sistemą apimančios sąnaudų ir naudos analizės Sąjungos lygiu. Šios metodikos taikomos ruošiant visus tolesnius dešimties metų tinklo plėtros planus, kuriuos rengia ENTSO-E arba ENTSO-G pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį ir Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį. Metodikos parengiamos laikantis V priede nustatytų principų ir atitinka IV priede išdėstytas taisykles ir rodiklius.

Prieš pateikdami metodikas abu ENTSO tinklai rengia išsamias konsultacijas, į kurias įtraukiamos bent jau visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančios organizacijos (jeigu manoma, kad tai tikslinga, ir patys suinteresuotieji subjektai) nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos nacionalinės institucijos.

2.      ▌Agentūra per tris mėnesius nuo metodikų gavimo dienos dėl pateikia nuomonę Komisijai ir valstybėms narėms ir ją paskelbia.

3.      Per tris mėnesius nuo agentūros nuomonės gavimo dienos Komisija pareiškia ir valstybės narės gali pareikšti nuomonę dėl metodikų. Nuomonė perduodama ENTSO-E arba ENTSO-G.

4.      Per tris mėnesius nuo paskutinės pagal 3 dalį pateiktos nuomonės gavimo dienos ENTSO-E ir ENTSO-G pakoreguoja savo metodikas, tinkamai atsižvelgdami į gautas Komisijos, agentūros ir valstybių narių nuomones, ir jas pateikia Komisijai patvirtinti.

5.      Per dvi savaites nuo Komisijos suteikto patvirtinimo ENTSO-E ir ENTSO-G atitinkamas savo metodikas paskelbia savo svetainėse. Gavę prašymą, ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai pateikia atitinkamus V priedo 1 punkte nustatytus pakankamai tikslius įvesties duomenis ir kitus susijusius tinklo, apkrovos srautų ir rinkos duomenis, atsižvelgdami į nacionalinės teisės aktus ir atitinkamus konfidencialumo susitarimus. Prašymo gavimo dieną duomenys turi būti galiojantys. Komisija ir agentūra užtikrina, kad jų pareigūnai ar bet kuri kita Komisijos ar agentūros reikmėms analizę atliekanti ir jai šiuos duomenis naudojanti šalis užtikrintų gautų duomenų konfidencialumą.

6.      Metodika reguliariai atnaujinama ir tobulinama taikant šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytą procedūrą. Oficialiai pasitarusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir Komisija, agentūra savo iniciatyva arba remdamasi tinkamai pagrįstu nacionalinių reguliavimo institucijų ar suinteresuotųjų subjektų prašymu, tinkamai pagrįsdama prašymą ir pateikdama tvarkaraštį, gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus. Agentūra skelbia nacionalinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų prašymus ir visus atitinkamus neslaptus komercinės informacijos dokumentus, kuriais remdamasi agentūra pateikė prašymą dėl atnaujinimų ar patobulinimų.

7a.  Ne vėliau kaip ... (26)*nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su agentūra, nustato ir viešai paskelbia rodiklių ir atitinkamų pamatinių verčių rinkinį, kad būtų galima palyginti II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytoms infrastruktūros kategorijoms priskiriamų palyginamų projektų investicinio vieneto sąnaudas. Šiomis pamatinėmis vertėmis gali naudotis ENTSO-E ir ENTSO-G, atlikdami kitų dešimties metų tinklo plėtros planų sąnaudų ir naudos analizę.

8.      Iki 2016 m. gruodžio 31 d. ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai kartu pateikia suderintos ir tarpusavyje susijusios elektros energijos ir dujų rinkos ir tinklo modelį, kuris apimtų elektros energijos ir dujų infrastruktūrą, akumuliavimo, saugyklų ir SGD įrenginius, energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir būtų parengtas laikantis V priede nustatytų principų. Šį modelį Komisijai patvirtinus pagal šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytą procedūrą, jis įtraukiamas į metodiką.

13 straipsnisSąlygų sudarymas tarpvalstybinį poveikį turinčioms investicijoms

1.      Su II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamu bendro intereso projektu susijusias faktiškai patirtas investicines sąnaudas (neskaitant priežiūros išlaidų) prisiima valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-rios) patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai arba perdavimo infrastruktūros projekto rengėjai ir šias sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų nepadengia mokesčiai už perdavimą apkrauta linija ar kiti mokesčiai, padengia tinklo naudotojai mokėdami už tinklo prieigą toje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) pagal nustatytus tarifus.

1b.    II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei bent vienas projekto rengėjas prašo atitinkamų nacionalinių institucijų taikyti šį straipsnį visoms ar daliai projekto sąnaudų. Be to, II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei jau atliktas rinkos paklausos vertinimas ir iš jo matyti, kad negalima tikėtis, jog faktiškai patirtas investicines sąnaudas padengs gaunami tarifiniai mokesčiai.

Jeigu yra keli projekto rengėjai, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos pareikalauja visų rengėjų drauge pateikti paraišką dėl investicijų pagal šio straipsnio 4 dalį.

4.      Bendro intereso projekto, kuriam taikomos 1 dalies nuostatos, rengėjai visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas nuolat (bent kartą per metus, iki tol, kol objektas bus perduotas eksploatuoti) informuoja apie to projekto pažangą ir nustatytas su juo susijusias sąnaudas bei poveikį.

Kai ▌toks projektas yra pakankamai parengtas, projekto rengėjai, pasikonsultavę su tų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, perdavimo sistemos operatoriais, pateikia paraišką dėl investicijų. Į paraišką dėl investicijų jie įtraukia prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, jį pateikia visoms atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir prie jo prideda:

a)  konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, atitinkančią pagal 12 straipsnį parengtą metodiką ir parengtą atsižvelgiant į naudą, patiriamą didesniu nei atitinkamos valstybės narės mastu; taip pat

b)     verslo planą, kuriame įvertinamas finansinis projekto perspektyvumas, įskaitant pasirinktą finansavimo priemonę, o II priedo 2 punkte nurodytai kategorijai priskiriamo bendro intereso projekto atveju – rinkos tyrimų rezultatus;

ba)   jeigu projekto rengėjai susitaria, pagrįstą pasiūlymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

Jeigu projektą remia keli operatoriai ar investuotojai, jie savo paraišką pateikia kartu.

Dėl projektų, įtrauktų į pirmąjį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, projektų rengėjai savo paraišką dėl investicijų pateikia iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Nacionalinės reguliavimo institucijos kiekvienos gautos paraiškos dėl investicijų kopiją informavimo tikslais nedelsdamos perduoda agentūrai.

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir agentūra užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

5.      Per šešis mėnesius nuo vėliausios paraiškos, kuri pateikiama paskutinei iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, gavimo datos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasitarusios su atitinkamais projekto rengėjais, priima suderintus sprendimus dėl investicinių sąnaudų paskirstymo kiekvienam to projekto sistemos operatoriui ir tų sąnaudų įtraukimo į ▌tarifus. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nuspręsti paskirstyti tik dalį sąnaudų arba gali nuspręsti sąnaudas paskirstyti pagal kelių bendro intereso projektų rinkinį.

Paskirstydamos sąnaudas nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į faktinius ar numatomus:

 perdavimo apkrauta linija ir kitus mokesčius;

       pajamas, gaunamas pagal perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį.

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projektų sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Nusprendusios sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasikonsultavusios su atitinkamais perdavimo sistemų operatoriais, siekia bendro susitarimo, pagrįsto (bet neapsiribojant) 4 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija.

Jei bendro intereso projektas sumažina neigiamą išorės veiksnių poveikį, pavyzdžiui, tiekimą aplinkinėmis linijomis, ir šis bendro intereso projektas įgyvendinamas toje valstybėje narėje, kurioje yra tas neigiamas išorės veiksnys, šis sumažinimas nelaikomas tarpvalstybine nauda, todėl juo remiantis sąnaudos negali būti priskirtos šio neigiamo išorės veiksnio poveikį patiriančios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) perdavimo sistemos operatoriui.

5a.    Nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodytu tarpvalstybiniu sąnaudų paskirstymu, nustatydamos ar tvirtindamos tarifus pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 1 dalies a punktą, į sąnaudas, kurias perdavimo sistemos operatorius ar kitas projekto rengėjas iš tikrųjų patiria investuodamas, ▌atsižvelgia tiek, kiek šios sąnaudos atitinka veiksmingo ir panašios struktūros operatoriaus sąnaudas.

Apie sąnaudų paskirstymo sprendimą nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos praneša agentūrai ir pateikia visą su sprendimu susijusią informaciją. Visų pirma iš informacijos turi tinkamai paaiškėti priežastys, kuriomis remiantis sąnaudos paskirstytos valstybėms narėms, pvz., turi būti pateikta:

a)  nustatyto poveikio, įskaitant poveikį tinklo tarifams, kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių įvertinimas;

b)          4 dalies b punkte nurodyto verslo plano įvertinimas;

c)           informacija, susijusi su regioniniais ar Sąjungos masto teigiamais išoriniais veiksniais, kurie būtų sukurti įgyvendinus projektą;

d)          konsultacijų su atitinkamais projekto rengėjais rezultatai.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas.

6.      Jeigu atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kai paraišką gauna paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, nesusitaria dėl prašymo dėl investicijų, jos nedelsdamos informuoja agentūrą.

Šiuo atveju arba gavusi atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų bendrą paraišką, sprendimą dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąnaudų paskirstymą tarpvalstybiniu mastu, ir dėl investavimo sąnaudų numatymo nustatant tarifus būdo, agentūra priima per tris mėnesius nuo informacijos pateikimo agentūrai dienos.

Prieš priimdama tokį sprendimą agentūra konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir projekto rengėjais. Antroje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį galima pratęsti papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jeigu agentūra siekia gauti kitos informacijos. Papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po visos informacijos gavimo dienos.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas. Taikomi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 19 ir 20 straipsniai.

7.      Visų sprendimų dėl sąnaudų paskirstymo kopijas ir visą su kiekvienu sprendimu susijusią informaciją agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Šią informaciją galima perduoti suvestine forma. Komisija užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

8.      Šis sąnaudų paskirstymo sprendimas nepažeidžia perdavimo sistemos operatorių teisės pateikti paraišką ir nacionalinių reguliavimo institucijų teisės patvirtinti mokesčius už prieigą prie tinklo pagal Direktyvos 2009/72/EB ir Direktyvos 2009/73/EB 32 straipsnį, Reglamento (EB) 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) 715/2009 13 straipsnį.

8a.  Šio straipsnio nuostatos netaikomos bendro intereso projektams, kuriems suteikta:

       išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba

       išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, arba

 nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnį(27), arba

 nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį(28).

14 straipsnisPaskatos

1.      Jeigu II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas, plėtodamas projektą, statydamas, eksploatuodamas ar prižiūrėdamas objektą ▌patiria didesnę riziką, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį.

Pirmoji pastraipa netaikoma, jei bendro intereso projektui suteikta:

       išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba

  išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, arba

 nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnį, arba

 nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį.

2.      Nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimas suteikti tokias paskatas grindžiamas sąnaudų ir naudos analizės, atliktos taikant pagal 12 straipsnį parengtą metodiką, rezultatais ir visų pirma regioniniu ir Sąjungos lygiu projekto daromu teigiamu išoriniu poveikiu. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjų patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir šio rizikos pobūdžio pagrindimą atsižvelgiant į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Leidžiamai rizikai visų pirma priskiriama su naujomis perdavimo technologijomis jūroje ir sausumoje susijusi rizika, su nepakankamu sąnaudų padengimu susijusi rizika ir plėtros rizika.

3.  Nustatant sprendimu suteikiamą paskatą atsižvelgiama į specifinį patiriamos rizikos pobūdį. Paskatos priemonė gali apimti, inter alia:

a)           išankstinio investavimo taisykles; arba

b)     prieš perduodant eksploatuoti projekto objektą patirtų faktinių sąnaudų pripažinimo taisykles; arba

c)           į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo taisykles; arba

d)          bet kokią kitą reikalinga ir tinkama laikomą priemonę.

5.      Iki 2013 m. liepos 31 d., jei turi, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija pateikia agentūrai savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

5a.  Iki 2013 m. gruodžio 31 d. agentūra, tinkamai atsižvelgdama į pagal šio straipsnio 5 dalį gautą informaciją, sudaro palankesnes sąlygas dalytis gerąja patirtimi ir teikia rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 7 straipsnio 2 dalį dėl:

a)       šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų teikimo gairių, remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų gerąja patirtimi;

b)      bendros metodikos, naudojamos vertinant didesnę patiriamą riziką, susijusią su investicijomis į elektros ir dujų infrastruktūros projektus, taikymo.

5b.    Iki 2014 m. kovo 31 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

6.  Jei 5a ir 5b dalyse nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrintas bendro intereso projektų įgyvendinimas nustatytu laiku, Komisija gali paskelbti šiame straipsnyje ▌nustatytų paskatų teikimo gaires.

V SKYRIUSFINANSAVIMAS

15 straipsnisProjektų atitiktis Sąjungos finansinės pagalbos skyrimo kriterijams

1.      II priedo 1, 2 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis tyrimams ir finansinėmis priemonėmis ▌.

2.      II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, taip pat gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba dotacijomis darbams ▌, jeigu jie ▌atitinka šiuos kriterijus:

a)  pagal 13 straipsnio 4 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pvz., susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis; ir

b)     dėl projekto pagal 13 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas; arba, jeigu bendro intereso projektai priskiriami II priedo 1 punkto c papunktyje nurodytai kategorijai ir dėl šios priežasties nepriimamas tarpvalstybinis sąnaudų paskirstymo sprendimas, projektu turi būti siekiama teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, diegti technologines naujoves ir užtikrinti tarptautinio tinklo eksploatavimo saugą; ir

c)      projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba nacionalinė reguliavimo institucija. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jo pagrindimą.

2a.  Bendro intereso projektams, vykdomiems pagal 5 straipsnio 6 dalies c punkte nurodytą procedūrą, taip pat galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

3.      II priedo 1 punkto e papunktyje ir 4 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima taip pat skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams ▌, jeigu atitinkamo projekto rengėjai gali aiškiai įrodyti didelį teigiamą projekto išorės veiksnių poveikį ir jų komercinio perspektyvumo stoką, remdamiesi verslo planu ir kitais vertinimais, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba, jei taikoma, nacionalinė reguliavimo institucija.

15a straipsnisSąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijų gairės

Konkretūs 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti parametrai taip pat yra uždaviniai, kuriais remiamasi atitinkamame reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės nustatant Sąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijus.

15b straipsnisNaudojimasis įgaliojimais

1.      Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.      Įgaliojimai priimti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo .. (29)*. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.      Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.      Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

VI SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnisAtaskaitų teikimas ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija paskelbia bendro intereso projektų įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Šioje ataskaitoje įvertinama:

a)  pagal 3 straipsnį atrinktų bendro intereso projektų planavimo, parengimo, jų objektų statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga ir, jeigu taikoma, įgyvendinimo vėlavimas ir kiti iškilę sunkumai;

b)     Sąjungos ▌skirtos ir bendro intereso projektams panaudotos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

c)      elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių lygio didinimas, atitinkama energijos kainų raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir susijusios ekonominės sąnaudos;

d)     su leidimų išdavimu ir visuomenės dalyvavimu susiję klausimai:

–  vidutinė ir ilgiausia bendra leidimų išdavimo bendro intereso projektams procedūrų trukmė, įskaitant kiekvieno leidimų išdavimo procedūros etapo trukmę, palyginti su 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pradiniams svarbiausiems etapams numatytais terminais;

–       pasipriešinimo bendro intereso projektams lygis (visų pirma vykstant viešoms konsultacijoms raštu pateiktų prieštaravimų skaičius, teisinėmis priemonėmis grindžiamų veiksmų skaičius);

       gerosios ir naujoviškos praktikos, susijusios su suinteresuotųjų subjektų įtraukimu ir poveikio aplinkai mažinimu leidimų išdavimo proceso ir projekto įgyvendinimo metu apžvalga;

       9 straipsnio 2 dalyje nurodytų schemų veiksmingumas atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytų terminų laikymąsi;

e)  su reguliavimu susiję klausimai:

–       bendro intereso projektų, dėl kurių pagal 13 straipsnį priimtas sprendimas tarptautiniu mastu paskirstyti sąnaudas, skaičius;

–       bendro intereso projektų, kuriems pagal 14 straipsnį suteiktos konkrečios paskatos, skaičius ir tipas;

ea)    šio reglamento veiksmingumas prisidedant prie 2014 ir 2015 m. rinkos integracijos tikslų, 2020 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir perėjimo prie ilgalaikio mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. tikslo.

17 straipsnisInformavimas ir viešinimas

Komisija per šešis mėnesius nuo pirmojo Sąjungos sąrašo patvirtinimo dienos sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą, įskaitant internetinę platformą. Platformoje pateikiama ši informacija:

a)  kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio ▌atnaujinama informacija, įskaitant geografinę informaciją;

b)        kiekvieno bendro intereso projekto įgyvendinimo planas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c)      susijusių bendro intereso projektų sąnaudų ir naudos analizės, atliktos remiantis pagal 12 straipsnį parengta metodika, pagrindiniai rezultatai, išskyrus bet kokią slaptą komercinę informaciją;

ca)      Sąjungos sąrašas;

cb)      Sąjungos kiekvienam bendro intereso projektui skirtos ir panaudotos lėšos.

18 straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio Komisijos teikiamos finansinės pagalbos skyrimui, tęstinumui ar jos keitimui, kai ši pagalba remiantis pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse(30) paskelbtais kvietimais teikti paraiškas teikiama Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytiems projektams arba atsižvelgiant į užduotis, pagrįstas atitinkamomis TEN–E skirtų išlaidų kategorijomis, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(31).

Bendro intereso projektams, kurių leidimų išdavimo procesas yra pradėtas ir dėl kurių projekto rengėjas pateikė paraišką iki ...(32)*, III skyriaus nuostatos netaikomos.

18a straipsnisReglamento (EB) Nr. 713/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 713/2009 22 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„1.    Pateikus prašymą dėl išimties taikymo pagal 9 straipsnio 1 dalį ir dėl agentūros sprendimo dėl sąnaudų paskirstymo tarpvalstybiniu mastu pagal ... m. .. .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../....* (33)+dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių 13 straipsnį, agentūrai mokami mokesčiai.

_____________________

*       OL L …(34)++.".

18b straipsnisReglamento (EB) Nr. 714/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)        8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)          3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)   bendras tinklo eksploatavimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinklo eksploatacijos įprastomis ir avarinėmis sąlygomis koordinavimą, įskaitant bendrą incidentų klasifikavimo skalę, ir mokslinių tyrimų planus. Šiose priemonėse, inter alia, nurodoma:

i)      informacija, įskaitant tinkamą kitos dienos, tos dienos informaciją ir tikralaikę informaciją, naudingą siekiant pagerinti veiklos koordinavimą, taip pat optimalus informacijos rinkimo dažnumas ir dalijimasis tokia informacija;

ii)  technologinė keitimosi tikralaike informacija platforma ir, jei tinkama, technologinės kitos i papunktyje nurodytos informacijos rinkimo, tvarkymo ir perdavimo platformos, taip pat procedūrų, kurias taikant galima padidinti perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimą, įgyvendinimas, siekiant ateityje tokį koordinavimą taikyti Sąjungos lygiu;

iii)    kaip perdavimo sistemos operatoriai pateikia veiklos informaciją agentūrai ir kitiems perdavimo sistemos operatoriams ar bet kuriems subjektams, tinkamai įgaliotiems juos remti siekiant veiklos koordinavimo; taip pat

iv)    kad perdavimo operatoriai paskiria kontaktinį centrą, atsakingą už atsakymą į agentūros ar kitų perdavimo sistemos operatorių ar bet kurių kitų tinkamai įgaliotų subjektų, kaip nurodyta iii papunktyje, pateiktus tokios informacijos prašymus.

ENTSO-E iki ...(35)* agentūrai ir Komisijai pateikia su i–iv papunkčių nuostatomis susijusias priimtas specifikacijas.

Per 12 mėnesių nuo specifikacijų priėmimo dienos agentūra pateikia nuomonę, kurioje ji išnagrinėja, ar šios specifikacijos pakankamai prisideda prie tarpvalstybinės prekybos skatinimo ir optimalaus Europos elektros energijos perdavimo tinklo valdymo, koordinuoto eksploatavimo, veiksmingo naudojimo ir tinkamos techninės raidos užtikrinimo.“

b)          10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)   grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei reikia, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nurodyta ... m. .. .. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. .../...* (36)+ dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių; atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 12 straipsnyje nustatytą metodiką;

_________________

*       OJ L ... (37)++.".

2)  11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnisSąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. .../... 12 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-E, sąnaudas padengia perdavimo sistemos operatoriai ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“

3)        18 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a.  Komisija gali priimti perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimo įgyvendinimo gaires Sąjungos lygiu. Tos gairės turi atitikti šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus tinklo kodeksus ir būti jais pagrįstos, taip pat jos turi būti pagrįstos priimtomis specifikacijomis ir šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta agentūros nuomone. Priimdama gaires Komisija atsižvelgia į tai, kad esama regioninių ir nacionalinių veiklos reikalavimų skirtumų.

  Gairės priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

4)        23 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3.    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai*, 5 straipsnis.

__________________

* OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.

18c straipsnisReglamento (EB) Nr. 715/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)  8 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)   grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei reikia, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nurodyta ... m. .. .. d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. .../...*(38)+ dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių; atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 12 straipsnyje nustatytą metodiką.

__________________

*       OL L ...(39)++.“.

2)       11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnisSąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. .../...(40)* 12 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-G, sąnaudas padengia perdavimo sistemos operatoriai ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“

19 straipsnisPanaikinimas

Sprendimas Nr. 1364/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytų projektų atveju pagal šį reglamentą nesuteikiama jokių teisių.

20 straipsnisĮsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ...(41)*, išskyrus 15 ir 15a straipsnius. Tie straipsniai taikomi nuo tos dienos, kurią įsigalioja atitinkamas reglamentas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu                                               Tarybos vardu

Pirmininkas                                                                                  Pirmininkas

________________________

I PRIEDAS

ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS PRIORITETINIAI KORIDORIAI IR SRITYS

Šis reglamentas taikomas šiems transeuropinės energetikos infrastruktūros koridoriams ir sritims:

1.        PRIORITETINIAI ELEKTROS ENERGIJOS KORIDORIAI

1)     Jėgainių Šiaurės jūrose tinklas (angl. NSOG): integruoto elektros tinklo jūroje plėtra ir atitinkamos jungtys Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir gretimuose vandenyse, kad iš atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių pagaminta elektros energija būtų transportuojama į vartojimo ir akumuliavimo centrus ir būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

2)  Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity): jungtys tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono, įskaitant Iberijos pusiasalį, trečiosiomis valstybėmis, visų pirma siekiant integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją ir sustiprinti vidaus tinklo infrastruktūrą, kad būtų paskatinta regiono rinkos integracija.

Susijusios valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

3)          Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija(42), Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

4)  Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planas (angl. BEMIP Electricity): jungtys tarp Baltijos regiono valstybių narių ir atitinkamas vidaus tinklų infrastruktūros stiprinimas, siekiant išspręsti Baltijos valstybių atskyrimo klausimą ir paskatinti regiono rinkos integraciją, inter alia, siekiant integruoti regione iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

2.        PRIORITETINIAI DUJŲ KORIDORIAI

5)     Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas): dujų srautams šiaurės–pietų kryptimis skirta dujų infrastruktūra Vakarų Europoje, siekiant dar labiau įvairinti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija ir Vokietija.

6)  Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): ▌tarpregioninių ir regioninių jungčių dujų infrastruktūra Baltijos jūros regione, Adrijos ir Egėjo jūrose, rytiniame Viduržemio jūros baseine ir Juodojoje jūroje, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija(43), Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

7)     Pietinis dujų koridorius (angl. SGC): dujų perdavimo iš Kaspijos jūros baseino, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies į Sąjungą infrastruktūra, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija(44), Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

8)  Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių planas (angl. BEMIP Gas): dujų infrastruktūra, kuria siekiama išspręsti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos atskyrimo ir jų priklausomumo nuo vieno tiekėjo klausimą, atitinkamai labiau įvairinti tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą Baltijos jūros regione.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

3.        PRIORITETINIAI NAFTOS KORIDORIAI

9)     Naftos tiekimo jungtys Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC): Vidurio ir Rytų Europos naftos vamzdynų tinklo sąveika, siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti pavojų aplinkai.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Čekija, Kroatija(45), Lenkija, Slovakija, Vengrija, Vokietija.

4.  PRIORITETINĖS TEMINĖS SRITYS

10)   Pažangiųjų tinklų plėtra: pažangiųjų tinklų technologijų taikymas visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros energijos tinklo prisijungusių naudotojų elgseną ir veiksmus, visų pirma didelių atsinaujinančiųjų išteklių ar decentralizuotųjų energijos išteklių elektros energijos kiekių gamybą ir atsaką į vartotojų poreikius.

Susijusios valstybės narės: visos.

11)   Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, kuri būtų pajėgi:

a)     priimti vis daugiau perteklinės energijos, pagaminamos Šiaurės ir Baltijos jūrose ir jų pakrantėse veikiančių vėjo jėgainių, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurios vis daugiau pagaminama Rytų bei Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje;

b)     sujungti šiuos naujus elektros energijos gamybos centrus su pagrindiniais akumuliavimo centrais Šiaurės valstybėse, Alpėse ir kituose regionuose, kuriuose yra pagrindiniai elektros energijos vartotojų centrai; taip pat

c)  spręsti vis įvairesnio ir decentralizuoto elektros energijos tiekimo ir lanksčios elektros energijos paklausos klausimus;

Susijusios valstybės narės: visos;

12)   Tarpvalstybinis anglies dioksido tinklas: anglies dioksido transportavimo infrastruktūros tarp valstybių narių ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis sukūrimas, siekiant sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemą.

Susijusios valstybės narės: visos.

________________________

II PRIEDASENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS KATEGORIJOS

Siekiant įgyvendinti I priede išvardytus energetikos infrastruktūros prioritetus plėtotina šių kategorijų energetikos infrastruktūra:

1)        elektros energijos sektoriuje:

a)      aukštos įtampos oro elektros energijos perdavimo linijos, jeigu jos suprojektuotos 220 kV ar aukštesnei įtampai, ir požeminiai ir povandeniniai perdavimo kabeliai, jeigu jie suprojektuoti 150 kV ar aukštesnei įtampai;

b)     visų pirma elektros energijos magistralių atveju: bet kokia fizinė įranga, skirta elektros energijai transportuoti aukštos ir labai aukštos įtampos linijomis, siekiant didelius vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų valstybių elektros energijos gamybos ar akumuliavimo pajėgumus sujungti su plataus masto elektros energijos vartojimo vienoje ar keliose valstybėse narėse pajėgumais;

c)  elektros energijos akumuliavimo įrenginiai, naudojami elektrai nuolat arba laikinai akumuliuoti antžeminiuose arba požeminiuose įrenginiuose arba geologiniuose objektuose, jeigu jie yra tiesiogiai sujungti su aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, skirtomis 110 kV ar aukštesnei įtampai;

d)     bet kokia įranga ar įrenginiai, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam a–c punktuose apibrėžtų sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant visų lygių įtampos ir pastočių apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas;

e)      bet kokia įranga ar įrenginys, tiek perdavimo, tiek vidutinės įtampos paskirstymo lygmens, kuriuo siekiama užtikrinti dvikryptį skaitmeninį ryšį ir elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo elektros tinkle tikralaikį ar beveik tikralaikį interaktyvųjį ir išmanųjį stebėjimą ir valdymą, kad plėtojant tinklą būtų veiksmingai integruojama visų prie tinklo prisijungusių naudotojų – elektros energijos gamintojų, vartotojų ir abi šias veiklas vykdančių subjektų – elgsena ir veiksmai ir taip būtų sukurta ekonomiškai veiksminga, tvari elektros energijos sistema, kuri pasižymėtų mažais nuostoliais, aukšta kokybe, tiekimo saugumu ir sauga;

2)  dujų sektoriuje:

a)      gamtinių dujų ir biodujų perdavimo vamzdynai, kurie sudaro daugiausia aukšto slėgio vamzdynus jungiantį tinklą, išskyrus aukšto slėgio vamzdynus, naudojamus gavybai ir vietiniam gamtinių dujų paskirstymui,

b)     su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujų vamzdynais sujungti požeminiai akumuliavimo objektai,

c)      suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) arba suslėgtųjų gamtinių dujų (CNG) priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginiai;

d)     bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam sistemos eksploatavimui arba siekiant užtikrinti galimybę naudoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus, įskaitant kompresorines stotis;

3)  naftos sektoriuje:

a)           žalios naftos transportavimo vamzdynai;

b)          siurblinės ir saugojimo įrenginiai, reikalingi eksploatuojant žalios naftos vamzdynus;

c)      bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas ir reversinių srautų įtaisus;

4)        anglies dioksido sektoriuje:

a)      specialūs vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą, naudojami antropogeninės kilmės anglies dioksidui transportuoti daugiau nei iš vieno šaltinio (t. y. iš pramoninių įrenginių (įskaitant elektrines), kuriuose vykstant degimo procesui ar kitoms cheminėms reakcijoms, kurioms naudojami iškastiniai arba neiškastiniai junginiai, kurių sudėtyje yra anglies, susidaro anglies dioksido dujos), skirti nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Direktyvą 2009/31/EB;

b)  anglies dioksido suskystinimo ir tarpinio saugojimo įrenginiai, kai ketinama jį transportuoti toliau. Šiai infrastruktūrai nepriskiriama geologinėse formacijose įrengta infrastruktūra, naudojama nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir susiję paviršiaus bei įleidimo įrenginiai;

c)      bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas.

________________________

III PRIEDAS

REGIONINIAI BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAI

1.        REGIONINIŲ GRUPIŲ TAISYKLĖS

1)     II priedo 1 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių, ▌taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-E atstovai.

II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių, ▌taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-G atstovai.

II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių atstovai, projekto rengėjai, susiję su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu, ir Komisija.

1a)  Grupių sprendimus priimantys organai gali jungtis. Visos grupės arba sprendimus priimantys organai prireikus susitinka aptarti visoms grupėms bendrus klausimus; tai gali būti su tarpregioniniu nuoseklumu susiję klausimai arba į preliminarius regioninius sąrašus įtrauktų pasiūlytų projektų skaičius, kuris gali tapti pernelyg didelis.

2)     Kiekviena grupė savo darbą organizuoja atsižvelgdama į regioninio bendradarbiavimo pastangas pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį, Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį ir Reglamento EB (Nr.) 715/2009 12 straipsnį, taip pat kitas esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras.

3)  Atsižvelgdama į tai, kas būtina I priede nurodytam atitinkamam prioritetui įgyvendinti, kiekviena grupė kviečia projektų, kurie gali būti pripažinti bendro intereso projektais, rengėjus, taip pat ES kandidačių ir galimų kandidačių šalių nacionalinių administracijų ir reguliavimo institucijų atstovus ▌ir perdavimo sistemos operatorius, Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares, Energijos bendrijos institucijas ir įstaigas, Europos kaimynystės politikos valstybes ir valstybes, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje. Spendimas pakviesti trečiųjų šalių atstovus grindžiamas konsensusu.

4)     Kiekviena grupė konsultuojasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus, vartotojus ir ▌aplinkos apsaugos organizacijas, ir, jei laiko tinkama, tiesiogiai su suinteresuotaisiais subjektais. Jeigu to reikia, kad įvykdytų savo užduotis, grupė gali organizuoti svarstymus ar konsultacijas.

4a)  17 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje Komisija skelbia vidaus taisykles, atnaujintą organizacijų narių sąrašą, reguliariai atnaujinamą informaciją apie darbo pažangą, posėdžių darbotvarkes ir galutines kiekvienos grupės išvadas ir sprendimus.

4b)   Komisija, agentūra ir grupės siekia suderinti įvairių grupių veiklą. Šiuo tikslu Komisija ir agentūra užtikrina, jei tinkama, kad atitinkamos grupės keistųsi informacija apie visus tarpregioninio intereso darbus.

Nacionalinių reguliavimo institucijų ir agentūros dalyvavimas grupėse netrukdo siekti jų tikslų ir vykdyti pareigų pagal šį reglamentą arba pagal Direktyvos 2009/72/EB 36 ir 37 straipsnius ir Direktyvos 2009/73/EB 40 ir 41 straipsnius, arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

2.  REGIONINIŲ SĄRAŠŲ SUDARYMO PROCESAS

1)     Projekto, kuris gali būti pripažintas bendro intereso projektu, rengėjai, pageidaujantys, kad projektui būtų suteiktas bendro intereso projekto statusas, ▌grupei pateikia prašymą projektą atrinkti kaip bendro intereso projektą , prie kurio prideda:

       projekto (-ų) indėlio įgyvendinant I priede nurodytus prioritetus įvertinimą;

– projekto atitikties 4 straipsnyje apibrėžtiems atitinkamiems kriterijams analizę;

       konkrečią projektų, kurie pakankamai parengti, sąnaudų ir naudos analizę laikantis 18a straipsnio nuostatų ir remiantis pagal 12 straipsnį ENTSO parengta metodika; taip pat

 bet kokią kitą vertinant projektą svarbią informaciją.

2)        Visi gavėjai užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

3)  Priėmus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus sąrašus įtraukti II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytoms kategorijoms priskiriami siūlomi elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektai turi būti įtraukiami į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 14/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-E.

4)     Priėmus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus Sąjungos sąrašus įtraukti II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriami siūlomi dujų infrastruktūros projektai turi būti ▌įtraukiami į naujausią turimą dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-G.

4a)  Projektų pasiūlymus, kurie pateikti siekiant juos įtraukti į pirmąjį Sąjungos sąrašą ir kurie anksčiau nebuvo įvertinti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnį, visos Sąjungos sistemos lygmeniu vertina:

 ENTSO-E pagal metodiką, kuri naujausiame turimame elektros sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plane taikyta II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytoms kategorijoms priskiriamiems projektams;

 ENTSO-G arba trečioji šalis, nuosekliai taikydami objektyvią metodiką, skirtą II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamiems projektams;

 siekiant, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir proceso skaidrumas, ne vėliau kaip iki...(46)* Komisija parengia gaires dėl kriterijų, kuriuos turi taikyti ENTSO-E ir ENTSO-G rengiant atitinkamus dešimties metų tinklo plėtros planus, nurodytus 3 ir 4 punktuose.

5)  II priedo 4 punkte nurodytai kategorijai priskiriami siūlomi anglies dioksido transportavimo projektai pateikiami kaip bent dviejų valstybių narių parengto tarpvalstybinės anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūros sukūrimo plano, kurį atitinkamos valstybės narės ar šių valstybių narių paskirti subjektai pateikia Komisijai, dalis.

5a)   II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų projektų atveju nacionalinės reguliavimo institucijos ir prireikus agentūra, jei įmanoma, vykdydamos regioninį bendradarbiavimą (Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnis ir Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnis), tikrina, ar nuosekliai taikomi kriterijai ir (arba) sąnaudų ir naudos analizės metodika, ir vertina šių projektų tarpvalstybinę svarbą. Savo vertinimą jos pateikia grupei.

5b)  II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų siūlomų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija vertina 4 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymą. II priedo 4 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų siūlomų anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija taip pat atsižvelgia į plėtros ateityje galimybes siekiant įtraukti kitas valstybes nares. Komisija savo vertinimą pateikia grupei.

5c)    Kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje siūlomas projektas nėra vykdomas, tačiau kuriai jis gali daryti teigiamą grynąjį poveikį ar potencialų didelį poveikį, pvz., aplinkos apsaugai ar jos teritorijoje esančios energetikos infrastruktūros veikimui, gali pateikti nuomonę grupei ir joje išdėstyti rūpimus klausimus.

5d)   Grupės sprendimus priimantis organas grupės valstybės narės prašymu išnagrinėja valstybei narei pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktus pagrįstus sprendimo netvirtinti su jos teritorija susijusio bendro intereso projekto motyvus.

5e)  Grupė surengia posėdį, kuriame siūlomus projektus išnagrinėja ir suklasifikuoja pagal svarbą, atsižvelgdama į reguliavimo institucijų vertinimą arba Komisijos pateiktą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų vertinimą.

5f)    II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų siūlomų projektų preliminarūs regioniniai sąrašai kartu su nuomonėmis, kaip nurodyta 5c punkte, pateikiami agentūrai ne vėliau kaip šeši mėnesiai iki Sąjungos sąrašo priėmimo dienos. Preliminarius regioninius sąrašus ir kartu pridedamas nuomones agentūra įvertina per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Agentūra pateikia nuomonę dėl preliminarių regioninių sąrašų, ypač dėl nuoseklaus kriterijų taikymo ir sąnaudų ir naudos analizės visuose regionuose. Agentūra priima savo nuomonę laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros.

5g)  Per vieną mėnesį nuo agentūros nuomonės gavimo dienos kiekvienos grupės sprendimą priimantis organas patvirtina savo galutinį regioninį sąrašą, laikydamasis 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, remdamasis grupės pasiūlymu ir atsižvelgdamas į agentūros nuomonę ir pagal 5a punktą pateiktą nacionalinių reguliavimo institucijų vertinimą arba pagal 5b punktą Komisijos pateiktą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų vertinimą. Galutinius regioninius sąrašus kartu su 5c punkte nurodytomis nuomonėmis grupės pateikia Komisijai.

5h)   Jei, įvertinus gautus regioninius sąrašus ir atsižvelgus į agentūros nuomonę, bendras į Sąjungos sąrašą įtraukti siūlomų bendro intereso projektų skaičius yra pernelyg didelis, Komisija, pasitarusi su kiekviena atitinkama grupe, nusprendžia neįtraukti į Sąjungos sąrašą projektų, kuriuos atitinkama grupė įvertino kaip mažiausiai svarbius pagal 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą klasifikavimą pagal svarbą.

IV PRIEDAS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ KRITERIJAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS IR RODIKLIAI

1)     Didelį tarpvalstybinį poveikį turintis projektas – valstybės narės teritorijoje įgyvendinamas projektas, atitinkantis šias sąlygas:

a)      elektros perdavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą, bent 500 megavatų, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti, padidėja tinklo perdavimo pajėgumas arba tinklo komercinių srautų pajėgumas tos valstybės narės pasienyje su viena ar keliomis valstybėmis narėmis arba to tarpvalstybinio tinklo perdavimo pajėgumas bet kurioje kitoje atitinkamoje to paties perdavimo koridoriaus atrankinėje vietoje;

b)     elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami bent 225 MW įrengtieji pajėgumai ir akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant galima per metus pagaminti ne mažesnį kaip 250 gigavatvalandžių grynąjį elektros energijos kiekį;

c)  dujų perdavimo sektoriuje – įgyvendinant projektą, investuojama į reversinių srautų pajėgumus arba dujų perdavimo per atitinkamų valstybių narių sienas gebėjimas pakinta bent 10 %, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti;

d)     dujų saugojimo ar suskystintųjų gamtinių dujų ir (arba) suslėgtųjų gamtinių dujų sektoriuje – įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviems valstybėms narėms ar atitiktį infrastruktūros standartui (N–1) regiono lygiu pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

e)      pažangiųjų tinklų sektoriuje – projektas skirtas aukštojo ir vidutinio lygio įtampos įrangai bei įrenginiams, kurie pritaikyti 10 kV ar aukštesnei įtampai. Jis apima bent dviejų valstybių narių perdavimo ir paskirstymo sistemų operatorius, kurie aptarnauja bent 50 000 naudotojų, gaminančių arba vartojančių elektros energiją arba vykdančių abi šias veiklas ne mažesniame nei 300 gigavatvalandžių per metus, iš kurių bent 20 % yra pagaminama naudojant įvairius elektros energijos šaltinius, naudojimo rajone.

2)  II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)      rinkos integracija, konkurencija ir sistemos lankstumas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą Sąjungos elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

–      tarpvalstybinių projektų atveju apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams abiem elektros energijos srauto kryptimis, matuojamą energijos kiekiu (megavatais), ir jų indėlį siekiant minimalaus jungčių tikslo (10 proc. įrengtųjų gamybos pajėgumų), arba, jei projektas turi didelį tarpvalstybinį poveikį, apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams pasienyje tarp atitinkamų valstybių narių, tarp atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių arba atitinkamose valstybėse narėse ir poveikį paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai ir tinklo veikimui atitinkamose valstybėse narėse;

–      įvertinant poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtam analizės rajonui, atsižvelgiant į visos energetikos sistemos gamybos ir perdavimo sąnaudas ir rinkos kainų kitimą bei konvergenciją, susijusius su projekto įgyvendinimu pagal skirtingus scenarijus, visų pirma atsižvelgiant į pokyčius, kuriuos lemia elektros energijos šaltinių gamybos sąnaudų skirtumai;

b)  iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos perdavimas į vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus matuojamas atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

–      elektros energijos perdavimo sektoriuje – įvertinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, kurių prijungimas ir perdavimas yra susiję su projekto įgyvendinimu (pagal technologijas; išreikštus megavatais), palyginti su bendrais gamybos pajėgumais, kuriuos, naudojant šių rūšių atsinaujinančiuosius išteklius atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnyje, planuojama pasiekti 2020 m.

–      elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – projekte numatytus naujus pajėgumus lyginant su esamais bendrais tų pačių akumuliavimo technologijų pajėgumais analizės rajone, apibrėžtame V priedo 10 punkte;

c)  tiekimo saugumas, sąveika ir patikimas sistemos eksploatavimas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma įvertinant projekto poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtame analizės rajone numatomam apkrovos sumažėjimui, atsižvelgiant į gamybos ir perdavimo atitiktį apkrovai tipiškais apkrovos laikotarpiais ir į galimas su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui. Kai reikia, matuojamas projekto poveikis nepriklausomai ir patikimai sistemos veikimo kontrolei ir paslaugoms.

3)     II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)      rinkos integracija ir sąveika vertinamos apskaičiuojant projekto sukuriamą pridėtinę vertę integruojant rinkos sritis, siekiant kainų konvergencijos ir bendro sistemos lankstumo, įskaitant pajėgumų lygį, kuris, taikant įvairius scenarijus, užtikrinamas srautams priešinga kryptimi.

b)  konkurencija vertinama atsižvelgiant į įvairinimą, įskaitant prieigos prie vietinių tiekimo išteklių palengvinimą, ▌iš eilės atsižvelgiant į: išteklių įvairinimą; tiekimo subjektų įvairinimą; maršrutų įvairinimą; naujų pajėgumų poveikį Herfindalio ir Hiršmano indeksui (HHI), apskaičiuojamam remiantis V priedo 10 punkte apibrėžto analizės rajono pajėgumų lygiu;

c)      dujų tiekimo saugumas vertinamas apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę, kurią jis suteikia ilgalaikiam ir trumpalaikiam Sąjungos dujų sistemos atsparumui ir didesniam likutiniam sistemos lankstumui, kad būtų pašalinti pagal įvairius scenarijus numatyti tiekimo valstybėms narėms pertrūkiai, ir apskaičiuojant papildomus, įgyvendinant projektą sukuriamus pajėgumus, kurie matuojami regioniniu lygiu naudojant infrastruktūros standartą (N–1) pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

d)     tvarumas vertinamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamųjų teršalų kiekius, prisidedant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ar elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti ir biodujoms transportuoti, atsižvelgiant į numatomus klimato sąlygų pokyčius.

4)  II priedo 1 punkto e papunktyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų projektų atveju vertinant kiekvieną 4 straipsnyje nurodytą funkciją taikomi šie kriterijai:

a)      tvarumo lygis. Šis kriterijus nustatomas įvertinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir elektros energijos tinklo infrastruktūros poveikį aplinkai;

b)     perdavimo ir paskirstymo sistemų prijungimo ir elektros priėmimo iš naudotojų ir perdavimo jiems pajėgumas. Šis kriterijus nustatomas įvertinant įrengtuosius paskirstytųjų elektros išteklių pajėgumus paskirstymo tinkluose, didžiausią leidžiamą priimti elektros energijos kiekį perdavimo tinkluose nesukeliant perkrovos rizikos ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energijos kiekį, kuris nebuvo priimtas dėl perkrovos ar saugumo rizikos priežasčių;

c)      tinklo junglumas ir prieiga visų kategorijų tinklo naudotojams. Šis kriterijus nustatomas įvertinant priimtus metodus, taikomus elektros gamintojų, vartotojų ir abi veiklas vykdančių subjektų mokesčiams, tarifams apskaičiuoti ir jų struktūrai nustatyti, ir įvertinant eksploatavimo lankstumo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti siekiant dinamiškai subalansuoti elektros energijos srautus elektros tinkle;

d)  tiekimo saugumas ir kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant turimų patikimų elektros energijos gamybos pajėgumų ir didžiausios paklausos santykį, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energijos dalį, elektros energijos sistemos stabilumą, tiekimo pertrūkių trukmę ir dažnumą vienam vartotojui, įskaitant su klimatu susijusius pertrūkius, ir įtampos kokybės parametrus;

e)      elektros energijos tiekimo ir tinklo eksploatavimo veiksmingumas ir techninės priežiūros kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant nuostolių lygį perdavimo ir paskirstymo tinkluose, elektros energijos mažiausios ir didžiausios paklausos santykį tam tikru laikotarpiu, vartotojų dalyvavimą elektros energijos rinkose ir taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones, elektros energijos tinklo komponentų naudojimo procentinę dalį (t. y. vidutinę apkrovą), tinklo komponentų prieinamumą (susijusį su numatyta ir nenumatyta technine priežiūra) ir jo poveikį tinklo eksploatavimui bei tikruosius turimus tinklo pajėgumus, atsižvelgiant į jo įprastą vertę;

f)      indėlis į tarpvalstybines elektros energijos rinkas kontroliuojant apkrovos srautą, kad būtų sumažinta perdavimo aplinkinėmis linijomis atvejų ir padidinti jungčių pajėgumai. Šis kriterijus nustatomas įvertinant valstybės narės jungčių pajėgumų ir jos elektros energijos paklausos santykį, jungčių pajėgumų naudojimą ir mokesčius už elektros perdavimą perkrauta linija visose jungtyse.

5)  II priedo 3 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)      naftos tiekimo saugumas nustatomas įvertinant pagal projektą numatytais naujais pajėgumais sukuriamą pridėtinę vertę užtikrinant trumpalaikį ir ilgalaikį sistemos atsparumą ir likutinį sistemos lankstumą, pagal įvairius scenarijus sprendžiant tiekimo pertrūkių problemas;

b)     sąveika nustatoma įvertinant, kokiu mastu būtų pagerintas naftos tinklo veikimas, visų pirma užtikrinant srautų priešinga kryptimi galimybę;

c)      veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas nustatomas įvertinant, kokiu mastu būtų naudojama jau esama infrastruktūra ir prisidedama mažinant poveikį aplinkai ir klimato kaitai bei pavojus.

V PRIEDASVISOS ENERGETIKOS SISTEMOS SĄNAUDŲ IR NAUDOS ANALIZĖ

Bendro intereso projektams taikoma suderinta visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizės metodika atitinka šiame priede nustatytus principus.

1)     Metodika grindžiama Sąjungos elektros energijos ir dujų sistemų n+5, n+10, n+15, ir n+20 metais (n – analizės atlikimo metai) bendrų įvesties duomenų rinkiniu. Šį duomenų rinkinį turi sudaryti bent:

a)      elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, anglis, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

b)  dujų sektoriuje: paklausos scenarijai, importas, kuro kainos (įskaitant anglių, dujų ir naftos), anglies dioksido kainos, perdavimo tinklo sudėtis ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

2)     Duomenys turi atitikti atliekant analizę galiojančius Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Elektros energijos ir dujų sektoriuose naudojami duomenų rinkiniai turi būti suderinami, t. y. turi atitikti prielaidas dėl kiekvienos rinkos kainų ir kiekių. Duomenų rinkinys parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis. Kai tinkama, Komisija ir agentūra užtikrina prieigą prie trečiųjų šalių būtinų komercinių duomenų.

3)     Į metodiką įtraukiamos tinklo plėtros, jo naudojimo ir rinkos modeliavimo gairės, reikalingos sąnaudų ir naudos analizei atlikti.

4)     Sąnaudų ir naudos analizė grindžiama skirtingų kategorijų analizuojamų projektų suderintu sąnaudų ir naudos įvertinimu ir apima bent 1 punkte nurodytą laikotarpį.

5)  Atliekant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, eksploatacijos ir techninės priežiūros išlaidas objekto techninio panaudojimo laikotarpiu ir, jei reikia, eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

6)     Atliekant elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į poveikį ir kompensacijas, kurie susiję su Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnio taikymu, poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į toliau išvardytą poveikį ▌:

b)     išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir perdavimo nuostoliams objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

c)      būsimoms investavimo į naujus elektros energijos gamybos ir perdavimo pajėgumus sąnaudoms objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

d)  eksploatavimo lankstumo galimybėms, įskaitant reguliavimo įgaliojimų ir pagalbinių paslaugų optimizavimą;

e)      sistemos atsparumui, įskaitant atsparumą katastrofoms ir klimato poveikiui, ir sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtų Europos ypatingos svarbos infrastruktūrų saugumui.

7)     Atliekant dujų sektoriaus sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama bent į rinkos tyrimo rezultatus, ▌poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į šį poveikį:

b)     ▌atsparumui katastrofoms ir klimato poveikiui, taip pat poveikį sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtų Europos ypatingos svarbos infrastruktūrų saugumui;

e)      dujų tinklo ▌perkrovai.

8)     Atliekant pažangiųjų tinklų sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama į IV priede apibrėžtiems rodikliams daromą poveikį.

9)     Išsamus metodas, taikomas siekiant atsižvelgti į 6–8 punktuose nurodytus rodiklius, parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis.

10)   Metodikoje apibrėžiama ▌analizė, kuri turi būti atlikta remiantis atitinkamais įvesties duomenimis, nustatant poveikį įgyvendinus kiekvieną projektą ir jo neįgyvendinus. Konkretaus projekto analizės rajonas apima visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kurių teritorijoje įgyvendinamas projektas, visas tiesiogiai besiribojančias valstybes nares ir visas kitas valstybes nares, kurioms projektas padarytų didelį poveikį.

11)   ▌Atliekant analizę nustatomos valstybės narės, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį (naudos gavėjos), ir valstybės narės, kurios patiria grynąjį neigiamą projekto poveikį (sąnaudų padengėjos). Į kiekvieną sąnaudų ir naudos analizę įtraukiama įvesties duomenų rinkinio slaptumo analizė, skirtingų projektų objektų perdavimo eksploatuoti tame pačiame analizės rajone, data ir kiti svarbūs parametrai.

12)  Perdavimo, saugojimo sistemų ir suslėgtų bei suskystintų gamtinių dujų terminalų operatoriai ir paskirstymo sistemų operatoriai keičiasi metodikai, įskaitant atitinkamo tinklo ir rinkos modeliavimą, parengti reikalinga informacija. Bet kuris perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius, renkantis informaciją kitų perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorių vardu, dalyvaujantiems perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriams perduoda surinktų duomenų rezultatus.

13)   12 straipsnio 8 dalyje nustatytam bendros elektros energijos bei dujų rinkos ir tinklo modeliui naudojamas 1 punkte nurodytas įvesties duomenų rinkinys apima n+10, n+20 ir n+30 metus ir taikant šį modelį galima visapusiškai įvertinti ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, visų pirma įtraukiant išorės sąnaudas, pvz., susijusias su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir įprastiniais į orą išmetamais teršalais arba tiekimo saugumu.

VI PRIEDASSKAIDRUMO IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO GAIRĖS

1)        10 straipsnio 1 dalyje nurodytame procedūrų vadove nurodoma bent:

a)      atitinkami teisės aktai, kuriais grindžiami dėl skirtingų rūšių atitinkamų bendro intereso projektų priimami sprendimai ir nuomonės, įskaitant aplinkos teisės aktus;

b)     atitinkami sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

c)      kompetentingų institucijų, kitų institucijų ir atitinkamų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys;

d)     darbų eiga, nustatant kiekvieną proceso etapą, įskaitant orientacinę trukmę, ir glausta sprendimų priėmimo proceso apžvalga;

e)      informacija apie dokumentų, kurie įtraukiami į paraišką sprendimams gauti, turinio apimtį, struktūrą ir išsamumo lygį, įskaitant kontrolinį sąrašą;

f)           visuomenės dalyvavimo procese etapai ir priemonės.

1a)  11 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytame išsamiame tvarkaraštyje pateikiama bent:

a)          sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

b)          institucijos, suinteresuotieji subjektai ir visuomenė, kuriems gali rūpėti šis klausimas;

c)           pavieniai procedūrų etapai ir jų trukmė;

d)     pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti, ir jų terminai, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

e)           planuojami institucijų ištekliai ir galimi papildomų išteklių poreikiai.

2)     Siekiant paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti leidimų išdavimo procese ir iš anksto užtikrinti visuomenės informavimą bei dialogą su ja, taikomi šie principai:

a)  bendro intereso projekto poveikį patirsiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant atitinkamas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, žemės savininkus ir greta objekto gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, išsamiai informuojami ir su jais atvirai ir skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais, kai vis dar galima atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

b)     kompetentingos institucijos užtikrina, kad viešos konsultacijos dėl bendro intereso projektų procedūros, jeigu įmanoma, būtų sugrupuotos. Kiekvienose viešose konsultacijose aptariami visi su konkrečiu procedūros etapu susiję klausimai ir vienas su konkrečiu procedūros etapu susijęs klausimas neturi būti nagrinėjamas daugiau kaip vienos viešos konsultacijos metu; tačiau viena vieša konsultacija gali vykti keliose geografinėse vietovėse. Viešoje konsultacijoje aptariami klausimai aiškiai nurodomi pranešime apie viešą konsultaciją.

c)  pastabos ir prieštaravimai priimami nuo viešos konsultacijos pradžios iki nustatyto termino pabaigos.

3)        Į visuomenės dalyvavimo koncepciją įtraukiama bent informacija apie:

a)           kviestinus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

b)     numatomas priemones, įskaitant siūlomas bendras specialių susitikimų vietas ir datas;

c)           tvarkaraštį;

d)          atitinkamoms užduotims skiriamus žmogiškuosius išteklius.

4)     Organizuodamos viešas konsultacijas, kurios turi įvykti prieš pateikiant paraiškos dokumentus, atitinkamos šalys turi bent:

a)  išleisti ne didesnį kaip 15 puslapių informacinį lankstinuką, kuriame glaustai ir aiškiai būtų išdėstomas projekto tikslas ir preliminarus projekto tvarkaraštis, į nacionalinį tinklo plėtros planą įtraukti alternatyvūs nagrinėjami maršrutai, numatomas poveikis, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio poveikį, ir galimos poveikio mažinimo priemonės; šis lankstinukas išleidžiamas prieš konsultacijų pradžią; Be to, lankstinuke pateikiamas 17 straipsnyje nurodytos skaidrumo platformos ir 1 dalyje nurodyto procedūrų vadovo interneto svetainių adresų sąrašas;

b)     informuoti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie projektą, paskelbdamos informaciją 10 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje ir kitomis atitinkamos informavimo priemonėmis;

c)      raštu informuoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie specialius susitikimus, kuriuose bus aptariami rūpimi klausimai.

5)  Projekto interneto svetainėje pateikiama bent:

-a)         4 punkte nurodytas informacinis lankstinukas;

a)      ne techninio pobūdžio, reguliariai atnaujinama ne ilgesnė kaip 50 puslapių santrauka, kurioje pateikiama dabartinė projekto būklė, jeigu buvo atlikta pakeitimų, aiškiai nurodomi ankstesnės versijos pakeitimai;

b)     projekto ir viešų konsultacijų planavimas, aiškiai nurodant viešų konsultacijų ir susitikimų datas ir vietas, taip pat per šiuos susitikimus numatomi svarstyti klausimai;

c)           kontaktiniai duomenys, jeigu būtų pageidaujama gauti visus paraiškos dokumentus;

d)     kontaktiniai duomenys, jeigu vykstant viešoms konsultacijoms būtų pageidaujama pareikšti pastabų ir prieštaravimų.

________________________

(1)

OL C 0000, 2012 0 0, p. 0.

(2)

OL C 0000, 2012 0 0, p. 0.

(3)

OL C 277, 2012 9 13, p. 138.

(4)

*          Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(5)

             OL C 143, 2012 5 22, p. 125.

(6)

            OL C 277, 2012 9 13, p. 143.

(7)

         ... Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir ... Tarybos sprendimas

(8)

             OL L 262, 2006 9 22, p. 1.

(9)

         2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(10)

             OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

(11)

            OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

(12)

         OL L 345, 2008 12 23, p. 75.

(13)

        OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(14)

        OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(15)

            OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(16)

            OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(17)

            OL L 26, 2012 1 28, p. 1.

(18)

            OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(19)

            Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL 2005 L 124, 2005 5 17, p. 1).

(20)

            OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(21)

           OL L 200, 2009 7 31, p. 31.

(22)

* OL: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(23)

*             OL: įrašyti datą – šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(24)

*              OL: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(25)

*             OL: įrašyti datą – šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(26)

*             OL: įrašyti datą – dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(27)

            2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 176, 2003 7 15, p. 57).

(28)

            2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 176, 2003 7 15, p. 1).

(29)

* OL: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą.

(30)

           OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

(31)

           OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(32)

*              OL: įrašyti datą – šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(33)

+              OL: įrašyti šio reglamento numerį ir paskelbimo datą.

(34)

++ .          OL: įrašyti šio reglamento paskelbimo nuorodas.

(35)

*              OL: įrašyti datą – 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(36)

+              OL: įrašyti šio reglamento numerį ir paskelbimo datą.

(37)

++ .          OJ: Please insert publication references of this Regulation

(38)

+             OL: įrašyti šio reglamento numerį ir paskelbimo datą.

(39)

++            OL: įrašyti šio reglamento paskelbimo nuorodas.

(40)

*              OL: įrašyti šio reglamento numerį.

(41)

*          OL: įrašyti datą – pirmoji diena mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(42)

         Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

(43)

            Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

(44)

            Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

(45)

            Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

(46)

*         OL: įrašyti datą – aštuoni mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.


AIŠKINAMOJI DALIS

Dabartinės aplinkybės

Tvari, saugi, patikima ir prieinama energetika yra vienas iš didžiųjų iššūkių, vienijančių europiečius, pradedant pilietine visuomene, baigiant sprendimų priėmėjais, pramone ir aplinkosaugininkais. Nepaisant to, Europos energetikos politika į priekį judėjo lėtai – buvo skiriama mažai išteklių Europos lygiu ir tik neseniai Lisabonos sutartyje ji įgijo didesnę svarbą. Nors Komisija apibrėžė plataus užmojo energetikos politikos tikslus, susijusius su konkurencingumu, tiekimo saugumu, tvarumu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, mes vis dar susiduriame su nepakankama vidaus energijos rinkos integracija, didele tam tikrų geografinių rajonų energetikos izoliacija, nepakankama prieiga prie įvairių energijos šaltinių, kuri didina energetinį saugumą, ir apčiuopiamos naudos vartotojams ir verslui, susijusios su kainomis ir tvarumu, stoka. Tokia bendra panorama ir aukštas valstybių narių tarpusavio priklausomybės lygis skatina taikyti Europos lygmens požiūrį. Reikia spartesnių, ryžtingesnių ir labiau suderintų veiksmų ir būtinas stipresnis Europos vaidmuo koordinuojant ir integruojant nacionalines pastangas.

Politinės aplinkybės

Europos energetikos politikos tiksluose nustatyti aiškūs 2020 m. uždaviniai: 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasiekti, kad 20 proc. galutinio suvartojamos energijos kiekio sudarytų energija iš atsinaujinančiųjų šaltinių, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Įgyvendinimo teisės aktai, be kita ko, yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyva(1), atsinaujinančių išteklių energijos direktyva(2), anglies dioksido surinkimo ir saugojimo direktyva(3), reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo(4), trečiasis energetikos paketas(5) ir energijos vartojimo efektyvumo direktyva, dėl kurios šiuo metu vyksta Parlamento ir Tarybos derybos. Trečiasis energetikos paketas buvo svarbus pirmasis žingsnis labiau integruotos Europos energetikos sistemos linkme. Neseniai priimtas Parlamento iniciatyva parengtas pranešimas dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau (2011/2031(INI))(6) – taip pat skatinantis diskutuoti dokumentas apie visapusiškos energetikos tinklo politikos pasiūlymą.

Kliūtys tarpvalstybinei energijos rinkai

Nepaisant tam tikros neseniai pasiektos pažangos, vis dar yra didelių kliūčių konkurencingai rinkai: elektros energijos perdavimo tinklai Vidurio Europoje turi svarbių trūkumų. Nepaisant minimalių jungčių tikslų, kuriuos Taryba nustatė atskiroms valstybėms narėms, iki 2005 m. pasiekti, kad 10 proc. įdiegtos gamybos pajėgumo būtų sujungta elektros energijos perdavimo tinklais, 2010 m. devynios valstybės narės nepasiekė šio lygio. Elektros perdavimas padidėjo mažiau nei perpus palyginti su padidėjimu praėjusį dešimtmetį. Vidutinių dujų kainų skirtumai labai išaugo. 2011 m. pradžioje vyko daugiau kaip 60 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl vien tik antrojo vidaus energetikos politikos paketo. Kalbant apie trečiojo energetikos paketo perkėlimą į nacionalinę teisę, terminas (2011 m. kovo 3 d.) susvyravo – Europos Komisija ką tik pateikė aštuonias pagrįstas nuomones, primygtinai ragindama aštuonias valstybes nares vykdyti perkėlimo įpareigojimus.

Kliūtys tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros plėtrai

Naujos energetikos politikos aplinkybės kelia esminius naujos infrastruktūros poreikius. Manoma, kad 2020 m. investicijų poreikis sieks 200milijardų eurų vien tik tarpvalstybiniu požiūriu svarbiai energetikos infrastruktūrai. Vis dėlto labai ilgi (vidutiniškai trunkantys 12 metų ) nacionaliniai energetikos infrastruktūros leidimų išdavimo procesai dažnai stabdo projektus ir neskatina investicinių sprendimų, atsižvelgiant į didesnį visuomenės pasipriešinimą ir vėlavimus; tinkamų finansavimo priemonių stoka trukdo investuoti įpusėjus gilios finansų krizės laikotarpiui.

Pasiūlymo dėl energetikos infrastruktūros reglamento klausimai

Naujasis reglamentas yra teigiama ir svarbi iniciatyva, nes ja siekiama paspartinti vidaus energijos rinkos užbaigimą ir pasiekti ES energetikos politikos ir klimato tikslus. Jis gali padėti, sutelkus labai reikšmingas investicijas, iš naujo paskatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą ES.

Pasiūlyme numatoma modernizuoti ir tarpusavyje sujungti energetikos tinklus. Elektros sektoriuje siekiama stiprinti rinkos integraciją ir konkurencingumą, sistemos saugumą ir atsinaujinančių išteklių energijos integraciją, sprendžiant decentralizuotos ir neperduodamos energijos gamybos problemą kuriant pažangiuosius tinklus, prijungiant įrenginius prie saugojimo įrenginių ir elektros linijų. Dujų sektoriuje energijos tiekimo saugumą galima pasiekti įvairinant dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus, diegiant suskystintų gamtinių dujų saugojimą ir reversinius vamzdynus. Pasiūlyme taip pat remiamas naftos žaliavos tiekimas prieigos prie jūros neturinčioms šalims ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo vamzdynų įdiegimas, siekiant sujungti gamybos ir saugojimo įrenginius.

Pasiūlyme apibrėžti devyni prioritetiniai geografiniai koridoriai ir trys teminės prioritetinės sritys, nustatytos projektų priskyrimo bendro intereso projektams (BIP) taisyklės ir nustatoma, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų viena institucija (vieno langelio principas), kuri prižiūrėtų ir paspartintų BIP leidimų išdavimo procesus; jame siūloma naudoti sąnaudų ir naudos analizę BIP klasifikuoti ir paskirstyti investicijų sąnaudas pagal tarpvalstybinę vietovę, kurioje patiriama nauda, teikiant paskatas didesnės rizikos projektams ir nustatant kriterijų atitikimo sąlygas Sąjungos finansinei pagalbai gauti pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP).

Kelios sritys, kuriose šį projektų reglamentavimą būtų galima pagerinti:

a) BIP atrankos procese turi būti siekiama tinklų sujungimo į Europos tinklą.

Jei pasiūlymus teikia perdavimo sistemų operatoriai (PSO) ir juos analizuoja regioninės grupės (RG), laikomasi principo „iš apačios į viršų“. Iš naujo apibrėžta projekto rengėjo sąvoka ir paaiškintas jų ataskaitų regioninėms grupėms (RG) teikimas. Nustatant regioninių grupių, atsakingų už BIP atranką, valdymą, praleistos suinteresuotųjų subjektų įgaliojimų pusiausvyros, sprendimų procesų ir konfliktų sprendimo mechanizmų detalės; neseniai Taryboje vykusiose diskusijose dėl RG valdymo pabrėžti valstybių narių interesai apsaugoti nacionalinius „strateginius interesus“. Tai labai svarbus susirūpinimas dėl bet kokios Europos infrastruktūros plėtros.

Europos bendrojo intereso apsauga projektų atrankoje turėtų viršyti individualius interesus. BIP atrankos procesas turėtų vykti pagal 3-iąjį teisės aktų paketą ir Bendrijos dešimties metų tinklo plėtros plano (TYNDP) procesą, laikantis Europos rinkos perspektyvos „iš viršaus į apačią“, kuri turėtų papildyti įsigalėjusį stiprų nacionalinį požiūrį „iš apačios į viršų“. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) turėtų tekti svarbus vaidmuo užtikrinant tinklo plėtros, ekonomiškai naudingų investicijų koordinavimą ir derėjimą ir apsaugą žvelgiant iš vartotojų perspektyvos. Projektų apsauga ir sugrupavimas į grupes, pirmiausia regioniniu, po to visos Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į daug kriterijų ir sąnaudų ir naudos analizę, sudarys sąlygas objektyvumui ir konsensusui BIP sąrašo sudarymo procedūroje.

b) pasiūlyme turi būti numatytos veiksmingos infrastruktūros diegimo priemonės

Tarpvalstybinės energetikos tinklo infrastruktūros plėtra ir įgyvendinimas istoriškai yra patyręs daug kliūčių ir tikėtina, kad taip bus ir toliau, kadangi ir toliau reikės palaikyti subtilią subsidiarumo principo ir Europos bendro intereso pusiausvyrą.

Pasiūlyme siekiama tam nutiesti kelią: prioritetinių koridorių aprašymas paaiškins, kokio indėlio tikimasi iš įvairių regionų siekiant energetikos politikos tikslų; konsensusas regioninių grupių sprendimo procesuose padės išvengti vienašalių veto; svarbiausi procedūros elementai – veiksminga leidimų išdavimo tvarka, trejų metų terminas ir vieno langelio principas, kurių nacionalinės institucijos turi laikytis išduodamos leidimą projektui; be to, dalį problemų gali išspręsti specialų įgaliojimų Europos koordinatoriams prižiūrėti įgyvendinimo sunkumus patiriančius projektus suteikimas, atsižvelgiant į sėkmingus ir nesėkmingus atvejus praeityje. Be to, kai projektų rengėjai nebegali įgyvendinti projektų per suplanuotą terminą dėl kitų priežasčių, nei tos, kurių jie negali kontroliuoti, ir projekto vykdymas labai vėluoja, nustatomi aiškūs terminai ir procedūros, siekiant sudaryti galimybę naujiems projektų rengėjams prisidėti prie tokių projektų ar juos perimti.

Reikia veiksmingų priemonių, kad įveiktume didėjančius geografinius netolygumus ir izoliaciją, siekiant užtikrinti visos Sąjungos teritorinę sanglaudą. Siekiant užtikrinti siūlomų priemonių veiksmingumą ir įveikti kliūtis, reikia nustatyti priemones, kad būtų galima suderinti suinteresuotųjų subjektų interesus su bendrais sanglaudos tikslais ir sumažinti dirbtines kliūtis tarpvalstybiniams tinklams.

c) pasiūlyme turi būti toliau skatinamas tinklų operatorių bendradarbiavimas ir koordinavimas, kad būtų gauta nauda, kurios tikimasi

Įvairios valstybės narės yra padariusios skirtingą pažangą siekiant Europos politikos tikslų, susijusių su geresnėmis jungtimis ir atsinaujinančių išteklių energijos gamyba. ES finansavimas, nukreiptas į tas valstybes nares, kurios yra padariusios menką pažangą, daro joms moralinę žalą, o vėluojantys, laukdami, kol bus imta taikyti investicijų paskatas, atitinkamai gaus daugiau naudos nei pirmieji. Siūloma galimybė įtraukti daug operatorių (3+) Europos finansuojamiems projektams įgyvendinti sustiprintų labai reikalingą perdavimo tinklų operatorių bendradarbiavimą, leistų panaudoti įgytas technologines žinias, padėtų kurti rinkos veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir paskatintų rinkos integraciją.

Bendradarbiavimo ir geresnio sistemos valdymo reikia siekiant užtikrinti optimalų perdavimo tinklų operatorių energetikos tinklų naudojimą ir eksploatavimą. Dėl atsinaujinančių išteklių indėlio vis didėjantis naujos energijos rūšių derinio technologinis sudėtingumas padidino nuo daugelio veiksnių priklausančių tinklų koordinavimo stokos ir netgi tiekimo pertrūkių riziką. Informacijos apie realiojo laiko tarpvalstybinius srautus rinkimas ir stebėjimas gali tapti svarbia saugaus ir veiksmingo energetikos tinklo infrastruktūros eksploatavimo ir infrastruktūros tinklų planavimo ateityje priemone. Taip pat labai svarbu infrastruktūros panaudojimo optimizavimas, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos. ENTSO-E ir ENTSO-G turi pateikti Komisijai pasiūlymų dėl tinkamo tikralaikio Europos energetikos infrastruktūros veiklos koordinavimo formos ir įgyvendinimo.

d) investicijų didinimas

Privačių investicijų mobilizavimas yra svarbiausias veiksnys. Pasiūlyme numatomas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo pagal dalyvaujančių valstybių narių patiriamą naudą mechanizmas. Reglamento nuostatos nustato nacionalinių reguliuotojų vaidmenį nustatant investicijų paskatas, proporcingas projektų rengėjų patiriamai rizikai. Siekiant didinti investicijas, gali prireikti aiškesnių Europos gairių ar Europoje taikomų geriausių praktikų palyginimo.

Komercinis neperspektyvumas išlaikytas kaip pagrindinis tinkamumo finansuoti kriterijus, siekiant ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Ypač svarbu išvengti rinkos iškraipymų ir teikti viešąją paramą tik tiems projektams, kurie duos naudingų išorinių rezultatų, kurių negalima gauti pasikliaujant rinkos mechanizmais. Glaudus ryšys su Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama mobilizuoti finansavimą BIP investicijoms, bus svarbiausia priemonė, o struktūriniai fondai finansuos vietos ar regioninės svarbos pažangiuosius energijos paskirstymo tinklus. Todėl šie finansavimo šaltiniai papildys vienas kitą. Kita vertus, valstybės narės, norėdamos turėti prieigą prie ES finansavimo priemonių pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, turės laikytis Europos energijos rinkos taisyklių.

(1)

Direktyva 2009/29/EB

(2)

Direktyva 2009/28/EB

(3)

Direktyva 2009/31/EB

(4)

Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

(5)

Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB ir reglamentai (EB) 713/2009, 714/2009 ir 715/2009

(6)

Pranešėjas Francisco Sosa Wagner


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (11.6.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011)0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

Nuomonės referentas: Philippe Lamberts

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pranešėjas teigiamai vertina Europos Komisijos siūlomas transeuropinės energetikos infrastruktūros gaires.

Komisija tvirtina, jog šioje iniciatyvoje laikotarpiui iki 2020 m. ir vėlesniam laikotarpiui nustatomas tam tikras skaičius transeuropinių prioritetinių koridorių ir sričių, apimančių elektros energijos ir dujų tinklus, taip pat naftos ir anglies dioksido transportavimo infrastruktūrą, kurių atžvilgiu Europos Sąjungos veiksmai yra labiausiai pagrįsti. Iniciatyva siekiama įgyvendinti šiuos prioritetus, imantis šių veiksmų:

1.  supaprastinant leidimų išdavimo procedūras, kad būtų gerokai sutrumpinta jų trukmė, jeigu leidimai išduodami bendros svarbos projektams, ir užtikrintas platesnis visuomenės dalyvavimas įgyvendinant šiuos projektus ir padidintas projektų priimtinumas;

2.  palengvinant su dujų ir elektros energijos sektoriais susijusių bendros svarbos projektų reguliavimą ir šiuo tikslu sąnaudas paskirstant taip, kad būtų atsižvelgta į suteikiamą naudą, bei užtikrinant, kad leidžiamas pelnas atitiktų prisiimamą riziką;

3.  užtikrinant bendros svarbos projektų įgyvendinimą ir šiuo tikslu numatant rinka grindžiamą būtiną tiesioginę ES finansinę paramą. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu galima remtis nustatant bendros svarbos projektų atitiktį ES finansinės pagalbos teikimo pagal „Europos infrastruktūros tinklų priemonę“ reikalavimams, tačiau šiuo klausimu privaloma pateikti atskirą teisės akto pasiūlymą.

Pakeitimais siekiama patikslinti kai kurias reglamento sąvokas ir užtikrinti geresnį suderinimą su kitais ES teisės aktais, ypač tuos, kurie susiję su poveikio aplinkai įvertinimu ir struktūriniais fondais, taip pat geresnį suderinimą su strategija „Europa 2020“ (kadangi įgyvendinant pastarąją siekiama tarpusavyje susijusių klimato kaitos ir energijos naudojimo tikslų) ir kitais susijusiais plėtros veiksmų planais, pvz., tais, kurių raginama imtis 2050 m. veiksmų plane.

Kadangi turimų ES lėšų nepakanka siekiant remti didžiules finansines pastangas, kurių reikia norint įgyvendinti bendros svarbos projektus, pakeitimais siekiama užtikrinti, kad privatus sektorius įneštų savo teisingą dalį į jų finansavimą.

Reglamentas priklauso nuo sąnaudų ir naudos analizės. Pranešėjas siūlo sukonkretinti priede nustatytas nuostatas, kuriose apibrėžiama metodika išsamiau apibrėžiant sąnaudų ir naudos rodiklius. Kadangi projektų įgyvendinimo ir numatomas jų gyvavimo terminas yra labai ilgas, atliekant šių parametrų apskaičiavimus taikytinos diskonto normos turi lemiamos reikšmės. Todėl siūloma, kad Komisija reguliariai skelbtų diskonto normas, į kurias turėtų būti atsižvelgiama. Be to, kad būtų atsižvelgiama į konkretų kiekvieno projekto išorinį poveikį, prie diskonto normų bus pridedamas rizikos priedas, kurį nustatys projekto rengėjai, konsultuodamiesi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Taikant tokį veikimo būdą susiję suinteresuotieji subjektai, ypač projektų aplinkoje esantys piliečiai, bus skatinami dalyvauti diskusijoje.

Prieš pateikdami savo atitinkamas metodikas, skirtas darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti, elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT turės atsižvelgti į Europos aplinkos agentūros ir Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo indėlį. Tokiu būdu, be metodikos, su aplinkos ir teritorijų planavimu susiję parametrai bus įtraukti į vidaus sąnaudas.

Projektų rengėjų pateikiamos ataskaitos turinys išplečiamas ir į jį įtraukiama informacija apie struktūrinių fondų indėlį į projekto įgyvendinimą ir jiems atliekant pradinį įvertinimą patirtų sąnaudų duomenys.

Jei faktinės sąnaudos 20 proc. viršija apytiksliai įvertintas sąnaudas, Komisija turės galimybę pašalinti susijusį projektą iš reikalavimus atitinkančių projektų sąrašo.

Pranešėjas mano, jog įtraukimas į dešimties metų tinklo plėtros planą neturėtų būti sąlyga projektą vertinti kaip bendro intereso projektą.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui ir per tą patį laiką parengti šią infrastruktūrą tam, kad būtų sujungti regionai, kurių pajėgumai gaminti atsinaujinančiąją energiją ir galimybės kaupti elektros energiją dideli;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. būtina investuoti apie 200 mlrd. EUR. Pastebimas investicijų apimties padidėjimas, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir skubumas įgyvendinti energetikos infrastruktūros prioritetus skatina taikyti naują energetikos infrastruktūros ir visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą;

(11) apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. būtina investuoti apie 200 mlrd. EUR. Pastebimas investicijų apimties padidėjimas, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, vykstantis dėl spartesnės ir platesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių raidos ir dėl pastangų iki 2020 m. pasiekti Sąjungos tikslus: 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti, kad energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis sudarytų 20 % galutinio energijos suvartojimo, ir skubumas įgyvendinti energetikos infrastruktūros prioritetus skatina taikyti naują energetikos infrastruktūros ir visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) energijos saugyklos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) bei suslėgtųjų gamtinių dujų įrenginiai, kaip transeuropinės energetikos infrastruktūros dalis, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tiekimą, t. y. paskirstant sukauptą energiją. Taigi sparti energijos kaupimo įrenginių raida yra svarbus veikiančio tinklo infrastruktūros komponentas.

 

Konkurencijai elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektų statybos ir veiklos srityse neturėtų būti trukdoma apmokestinant šias elektrines tokiais tinklo tarifus, kokie taikomi galutiniams vartotojams;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas „prioritetinis statusas“, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu ir jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos;

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas „prioritetinis statusas“, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Regioniniams ir nacionaliniams projektams taip pat galima suteikti prioritetinį statusą, jei jis padeda užtikrinti, kad būtų integruoti atsinaujinantieji energijos ištekliai ir išsaugota konkurencija. Tai taip pat apima projektus, kuriuose dalyvauja trečiosios šalys (pvz., Šveicarija). Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu ir jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) nacionaliniu lygiu nustačius vieną kompetentingą instituciją, kuri sujungtų arba koordinuotų visas leidimų išdavimo procedūras („vieno langelio principas“), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo;

(21) nacionaliniu lygiu nustačius vieną kompetentingą instituciją, kuri sujungtų arba koordinuotų visas leidimų išdavimo procedūras („vieno langelio principas“), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo; Tačiau dėl šios institucijos steigimo neturėtų padidėti mokesčių mokėtojų išlaidos ir ji turėtų būti įsteigta perskirsčius turimus išteklius;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR) buvo įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti šiek tiek lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, taip įtraukiant naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir kartu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto;

(29) įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR) buvo įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti šiek tiek lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, taip įtraukiant naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir kartu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto; Nustatant atitinkamas priemones turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą per bandomąjį etapą pradėjus taikyti infrastruktūros projektų finansavimo obligacijas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) elektros energijos, dujų ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal pasiūlytą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP reglamentas) vykdomiems darbams, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinamas konkretiems poreikiams pritaikytos paramos teikimas pagal galiojančią reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas neperspektyviems bendro intereso projektams. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su finansavimu, skiriamu pasinaudojant priemonėmis pagal kitas Sąjungos politikos sritis. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus finansuojama europinės svarbos energetikos infrastruktūra, o struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos paskirstymo tinklai. Todėl šie su finansavimo šaltiniai papildys vienas kitą;

(30) elektros energijos, dujų ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal pasiūlytą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP reglamentas) vykdomiems darbams, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinamas konkretiems poreikiams pritaikytos paramos teikimas pagal galiojančią reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas neperspektyviems bendro intereso projektams. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad nebūtų jokių konkurencijos, ypač tarp projektų, kurie padeda kurti tą patį Sąjungos prioritetinį koridorių, iškraipymų. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su finansavimu, skiriamu pasinaudojant priemonėmis pagal kitas Sąjungos politikos sritis. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus finansuojama europinės svarbos energetikos infrastruktūra, o struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos paskirstymo tinklai. Todėl šie su finansavimo šaltiniai papildys vienas kitą;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(30α) dabartinėmis ekonominės krizės aplinkybėmis dideli valstybių narių ir investuotojų kreditų reitingo skirtumai galėtų suardyti pusiausvyrą ir tapti didelėmis projektų finansavimo kliūtimis. ES finansavimo dalis siekiant pašalinti tokius pusiausvyros sutrikimus yra itin svarbi norint užtikrinti, kad infrastruktūros projektų, kurie padeda pasiekti šio reglamento tikslus, įgyvendinimui nekiltų pavojus, ypač turint mintyje tai, kad didžiausią reikalingo energetikos infrastruktūros finansavimo dalį per artimiausią dešimtmetį teiks privatusis sektorius;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32a) kai Taryba ir Komisija vertina, ar padaryta pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ir taip patikrina valstybės išlaidų augimo kreivę, į agreguotas išlaidas neturėtų būti įtraukiamos palūkanų išlaidos, išlaidos Sąjungos programoms, kurios visiškai finansuojamos iš Sąjungos fondų įplaukų, ir ne savo nuožiūra padarytiems išlaidų bedarbio pašalpoms pakeitimai, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo1;

 

____________________

 

1OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Šiuo reglamentu nepažeidžiama:

 

– 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo1;

 

– 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo2;

 

– 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus3;

 

– 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos4;

 

– 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos5;

 

– Orhuso konvencija; ir

 

– ESPOO konvencija.

 

____________________

 

1 OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

 

2 OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

 

3 OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

 

4 OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

 

5 OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

Pagrindimas

Šiame pakeitime patikslinama, kad taip pat bus taikomi kiti ES teisės aktai.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

1. Komisija nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

1. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

Pagrindimas

Tai turėtų būti konsultavimosi procedūra visais etapais.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Taikydama III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgdama į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams, kiekviena grupė parengia savo siūlomą bendro intereso projektų sąrašą. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

3. Taikydama III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgdama į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams, kiekviena grupė parengia savo siūlomą bendro intereso projektų sąrašą. Grupės priima siūlomą sąrašą paprasta savo narių dauguma. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) projektas perspektyvus ekonominiu, socialiniu ir aplinkos atžvilgiais; ir

(b) projektas perspektyvus atsižvelgiant į ekonominį, socialinį ir aplinkos kriterijus;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) projektas apima ir atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo tikslus, ypač 170 ir 171 straipsnius;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

rinkos integracijos, konkurencijos ir sistemos lankstumo;

rinkos integracijos, inter alia mažinant Sąjungos regionų atskirties poveikį, konkurencijos ir sistemos lankstumo;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto trečia įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

sąveikos ir saugaus sistemos eksploatavimo;

tiekimo saugumo, inter alia naudojantis sąveika ir saugiai eksploatuojant sistemą;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto trečia a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– didelių atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų ir kaupimo galimybių;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

rinkos integracijos, sąveikos ir sistemos lankstumo;

rinkos integracijos, inter alia mažinant Sąjungos regionų atskirties poveikį, sąveikos ir sistemos lankstumo;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Klasifikuojant projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto įgyvendinimo, taip pat turi būti tinkamai atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą, atsižvelgti į kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių ir projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus. II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų projektų atveju taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

4. Klasifikuojant projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto įgyvendinimo, taip pat turi būti tinkamai atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą, sistemos lankstumą ir atsparumą, ekonomiškai efektyvią projekto pridėtinę vertę kalbant apie darbo vietas, atsižvelgti į valstybių narių, įtrauktų į kiekvieną projektą, skaičių ir projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus, taip pat į jo galimybes skatinti inovacijas. Atsižvelgiama į V priedo 5 punkte nurodytus rodiklius, pagal kuriuos galima atlikti projekto sąnaudų ir naudos analizę. Todėl šie rodikliai gali būti nustatyti suderintoje sistemoje, kurią nustato Komisija. II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų projektų atveju taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a. Projektams, į kuriuos įtraukta bent viena valstybė narė, kuri turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kuriai tokie sunkumai gresia ir kuri paprašė finansinės paramos ir (arba) ją gauna pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2012, klasifikuojant bendro intereso projektus suteikiamas didžiausio prioriteto statusas.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Agentūra ir grupės stebi įgyvendinant bendro intereso projektus užtikrintą pažangą. Grupės gali prašyti papildomos, pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikiamos informacijos, vietoje patikrinti pateiktą informaciją ir sukviesti atitinkamų šalių posėdžius. Grupės taip pat gali prašyti agentūros imtis priemonių, kad būtų palengvintas bendro intereso projektų įgyvendinimas.

2. Agentūra ir grupės stebi įgyvendinant bendro intereso projektus užtikrintą pažangą. Grupės gali prašyti papildomos, pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikiamos informacijos, vietoje patikrinti pateiktą informaciją ir sukviesti atitinkamų šalių posėdžius. Grupės taip pat gali prašyti agentūros imtis priemonių, kad būtų palengvintas bendro intereso projektų įgyvendinimas. Bet koks grupių sprendimas, ar siųsti prašymą, priimamas paprasta jos narių dauguma.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) iki šiol patirtų išlaidų išklotinė ir dabartinės prognozės, kiek apytikriai ateityje bus išleista šiam projektui, prie jų pridedama analizė bei aprašas, kaip šias išlaidas galima palyginti su išlaidomis, pateiktomis pradinio įgyvendinimo plano sąmatoje;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) struktūrinių ir kitų Sąjungos fondų įnašas į projektą, įskaitant Europos investicijų banko investicijas ar garantijas;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas nebėra įtrauktas į dešimties metų tinklo plėtros planą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Įtraukimas į dešimties metų tinklo plėtros planą neturėtų būti sąlyga projektą vertinti kaip bendro intereso projektą. Priešingu atveju galimi projektai, duodantys Europai didelės pridėtinės vertės, tačiau nedominantys susijusių valstybių narių (bent vienos iš jų), niekada nebūtų įgyvendinti.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) patirtos išlaidos, kurios 30 % viršija įgyvendinimo plane tuo pačiu laikotarpiu numatytas išlaidas, nebent toks išlaidų viršijimas gali būti tinkamai pagrindžiamas priežastimis, kurios pagrįstai nepriklauso nuo projekto vadovų kontrolės.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7a. Komisija kasmet pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ataskaitą, grindžiamą 2−7 dalyse nurodyta informacija.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Siekdamos laikytis 11 straipsnyje nustatytų galutinių terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendro intereso projektų užbaigimu, valstybės narės per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos imasi priemonių, kad būtų racionalizuotos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Taikant šias priemones turi būti nepažeidžiami Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

4. Siekdamos laikytis 11 straipsnyje nustatytų galutinių terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendro intereso projektų užbaigimu, valstybės narės per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos imasi privalomų priemonių, kad būtų racionalizuotos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Taikant šias priemones turi būti nepažeidžiami Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti tinkamas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą.

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti tinkamas privalomas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT, pasikonsultavę su Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklu (ESPON), agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei pagal susijusius plėtros veiksmų planus Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Metodika taikoma sąnaudų ir naudos analizei, atliekamai pagal visus vėlesnius elektros energijos arba dujų sektorių dešimties metų tinklo plėtros planus, kuriuos elektros energijos sektoriaus EPSOT ar dujų sektoriaus EPSOT parengė pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį ir Reglamentą (EB) 715/2009.

7. Metodika taikoma sąnaudų ir naudos analizei, atliekamai pagal visus vėlesnius elektros energijos arba dujų sektorių dešimties metų tinklo plėtros planus, kuriuos elektros energijos sektoriaus EPSOT ar dujų sektoriaus EPSOT parengė pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį ir Reglamentą (EB) 715/2009, ir pagrindiniai sąnaudų ir naudos analizės pagal susijusius veiksmų planus rezultatai turi būti naudojami konsultacijų procese ir teikiant galutines dešimties metų tinklo plėtros planų ataskaitas.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Su II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamu bendro intereso projektu susijusias investicines sąnaudas prisiima valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, perdavimo sistemos operatorius (-iai), o šias sąnaudas padengia tinklo naudotojai mokėdami už tinklo prieigą nustatytus tarifus.

1. Su II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamu bendro intereso projektu susijusias investicines sąnaudas prisiima valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, perdavimo sistemos operatorius (-iai), o šias sąnaudas padengia tinklo naudotojai mokėdami už tinklo prieigą nustatytus tarifus.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas (-ai) visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas nuolat informuoja apie to projekto pažangą ir su juo susijusių sąnaudų bei naudos nustatymą. Kai pagal 3 straipsnį pasirinktas ir II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamas bendro intereso projektas yra pakankamai parengtas, projekto rengėjas atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikia prašymą skirti investicijų, įskaitant tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymą, ir prie jo prideda:

II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas (-ai) visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas nuolat informuoja apie to projekto pažangą ir su juo susijusių sąnaudų bei naudos nustatymą. Kai pagal 3 straipsnį pasirinktas ir II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamas bendro intereso projektas yra pakankamai parengtas, projekto rengėjas atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms pateikia prašymą skirti investicijų, įskaitant tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymą, ir prie jo prideda:

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projekto (-ų) sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio pobūdžio projekto (-ų) sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 dalies antra a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jei į tinklo tarifus yra įtrauktos projekto sąnaudos, iš tinklo tarifų atimamos pajamos, gautos imant mokesčius už perdavimo linijų, įtrauktų į projektą, perkrovą. Paskirstant pajamas, gautas imant mokesčius už perkrovą, skirtingiems perdavimo tarifams, tai daroma tokiais pat santykiais kaip ir paskirstant sąnaudas.

Pagrindimas

Tokiu būdu galima supaprastinti projekto siūlytojų diskusijas dėl sąnaudų paskirstymo susitarimo, nes taip užtikrinama, jog didelė dalis pajamų būtų paskirstoma proporcingai sąnaudoms. Tokiu būdu sprendžiamas nacionalinėms reguliavimo institucijoms susirūpinimą keliantis klausimas dėl to, kad jų vartotojai gali patirti išlaidų, kurios gali būti naudingos užsienio vartotojai.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjui plėtojant projektą, statant ar eksploatuojant objektus, ar atliekant jų techninę priežiūrą, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, patiriama didesnė rizika, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, ir jeigu šiai rizikai netaikoma išimtis pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad taikant Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos.

1. Jeigu II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjui plėtojant projektą, statant ar eksploatuojant objektus, ar atliekant jų techninę priežiūrą, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, dujų saugyklas ir SGD įrenginius, patiriama didesnė rizika, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, ir jeigu šiai rizikai netaikoma išimtis pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad taikant Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos.

 

Kai mokami tinklo mokesčiai, elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektai, dujų saugojimo įrenginiai ir SGD įrenginiai neturi būti traktuojami kaip galutiniai vartotojai, kad nebūtų pakenkta jų konkurencingumui.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimas suteikti šias paskatas grindžiamas sąnaudų ir naudos analizės, atliktos taikant pagal 12 straipsnį parengtą metodiką, rezultatais ir visų pirma regioniniu ir Sąjungos lygiu projekto daromu teigiamu poveikiu. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjo (-ų) patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir šio rizikos pobūdžio pagrindimą atsižvelgiant į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Leidžiamai rizikai visų pirma priskiriama su naujomis perdavimo technologijomis jūroje ir sausumoje susijusi rizika, su daliniu sąnaudų padengimu susijusi rizika ir plėtros rizika.

2. Nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimas suteikti šias paskatas grindžiamas sąnaudų ir naudos analizės, atliktos taikant pagal 12 straipsnį parengtą metodiką, rezultatais ir visų pirma regioniniu ir Sąjungos lygiu projekto daromu teigiamu poveikiu. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjo (-ų) patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir šio rizikos pobūdžio pagrindimą atsižvelgiant į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Leidžiamai rizikai visų pirma priskiriama su naujomis perdavimo technologijomis jūroje ir sausumoje susijusi rizika ir plėtros rizika.

Pagrindimas

Perdavimo projektams, sudarantiems reguliuojamos turto bazės dalį, nacionalinės reguliavimo institucijos ir ES sistemos užtikrina tinkamą kompensaciją ir tokiu būdu išvengiama su daliniu sąnaudų padengimu susijusios rizikos. Priešingu atveju galėtų būti suteikiama brangi garantija trečiųjų šalių kontroliuojamo perdavimo linijoms. Kai tai nelaikoma patikimu variantu, politikos formuotojai turėtų siekti spręsti tokias susirūpinimą keliančias problemas ne siūlydami didesnes pajamas, o stiprindami patikimumą, kad būtų apribotos vartotojų išlaidos.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo taisykles; arba

c) į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo arba to kapitalo rizikos mažinimo taisykles; arba

Pagrindimas

Jei būtų dalijamasi geriausia reguliavimo praktika ir ji būtų toliau plėtojama, ir būtų mažinami investuotojų nekontroliuojami rizikos veiksniai, investavimas į perdavimo infrastruktūrą galėtų tapti patrauklesniu platesniam veikėjų ratui, o grąža, kuri turi būti pasiūlyta siekiant pritraukti tokias investicijas, būtų mažesnė.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) gaires, grindžiamas geriausia patirtimi, įgyta vertinant riziką, susijusią su kapitalu, investuotu į projektą; or

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisija gali paskelbti šiame straipsnyje pagal Reglamento (EB) 714/2009 18 straipsnio 1–3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnio 1 dalį nustatytų paskatų teikimo gaires.

6. Komisija paskelbia šiame straipsnyje pagal Reglamento (EB) 714/2009 18 straipsnio 1–3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnio 1 dalį nustatytų paskatų teikimo gaires. Taigi turi būti ypač atsižvelgiama į taisykles, kuriomis reglamentuojama šio straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta papildoma kapitalo grąža.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. II priedo 1, 2 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas.

1. II priedo 1, 2 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../..., kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, atsižvelgiant į:

 

- poreikį išvengti konkurencijos tarp projektų, prisidedančių prie tų pačių Sąjungos prioritetinių koridorių įgyvendinimo, iškraipymų;

 

- tai, kad pagrindinis finansavimo šaltinis bus privatus finansavimas arba atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų finansavimas.

 

Finansinės priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į projektų pobūdį. Nebūtina taikyti visų formų finansavimo kiekvienam projektui.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu jie įgyvendinami pagal 5 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą procedūrą ar atitinka šiuos kriterijus:

2. II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu jie įgyvendinami pagal 5 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą procedūrą ar atitinka šiuos kriterijus:

Pagrindimas

Suprantama, kad visi energijos (šiuo atveju elektros energijos) infrastruktūros prioritetiniai projektai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei paramai gauti, todėl įtraukiami ir projektai, susiję su pažangiųjų elektros energijos tinklų įrengimu.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jų pagrindimo; ir

b) projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jų pagrindimo; arba projekto rengėjas gali aiškiai įrodyti, kad finansavimo sąnaudos neproporcingai didelės arba neįmanoma gauti rinkos finansavimo dėl išskirtinių finansinių ir ekonominių sunkumų, kurių kyla valstybei narei ar valstybėms narėms, kuriose turi būti įgyvendintas visas bendro intereso projektas ar dalis jo; ir

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

V a skyrius (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Va skyrius. Valstybėms narėms, kurios turi didelių sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, taikoma skubos tvarka

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a straipsnis

 

Energetikos infrastruktūra kaip makroekonominio koregavimo programų dalis

 

1. Valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios paprašė finansinės paramos arba ją gauna pagal Reglamentą (ES) Nr. .../2012, Komisijos teikiama finansinė pagalba apima konsultacijas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir projektų rengėjais, siekiant:

 

a) paspartinti 3 straipsnyje nurodytame sąraše pagal 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus skubos kriterijus išvardytų bendro intereso projektų įgyvendinimą;

 

b) išnagrinėti visas turimas priemones siekiant palengvinti finansavimo sąlygas įvairiems susijusiems subjektams.

 

2. Siekiant taikyti 1 dalies a punktą, laikotarpiai, nustatyti 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnyje, 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse, gali būti sutrumpinti.

 

3. Atitinkamų subjektų viešas dalyvavimas neribojamas nustatant trumpesnį terminą.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) bendro intereso projektų indėlis įgyvendinant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Sąjungos panaudotos ir pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuos nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas bendro intereso projektams skirtos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

b) pirma, pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../..., kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas ir, antra, iš struktūrinių fondų bendro intereso projektams Sąjungos panaudotos ir skirtos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 3 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką, panaikinti salų elektros sistemų atskirtį ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 2 dalies 2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): regioniniai dujų jungiamieji vamzdynai tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos ir Egėjo jūrų ir Juodosios jūros, visų pirma siekiant įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

2) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): regioniniai dujų jungiamieji vamzdynai tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos ir Egėjo jūrų, Juodosios jūros ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies, visų pirma siekiant įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 4 dalies 11 punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11) Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą;

11) Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, ypač tokią, kuri sujungtų didelius atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir kaupimo galimybes turinčius regionus;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 skirsnio 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a) Kiekvienas galimo projekto vadovas atitinkamai grupei gali pateikti savo projekto (-ų) vertinimą, kuriame įvertinamas indėlis įgyvendinant I priede nustatytus prioritetus, atitikimas 6 straipsnyje apibrėžtiems svarbiems kriterijams ir pateikiama bet kokia kita aktuali informacija projektui (-ams) įvertinti, ir, jei projektas (-ai) atitinka II priedo 4 straipsnyje ir III priede nustatytus kriterijus, atitinkama grupė turi per 6 mėnesių laikotarpį pateikti pagrįstą nuomonę apie projekto (-ų) galimą vertinimą kaip bendro intereso projektą (-us).

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 skirsnio 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a) Atitinkamoms grupėms turi būti leidžiama susijusiems suinteresuotiesiems subjektams pasiūlius tikrinti ir svarstyti II priedo 1 dalies a ir b punktuose nustatytoms kategorijoms priskiriamus siūlomus elektros energijos perdavimo projektus, jei jie bent atitinka 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte ir II priedo 1 punkte išvardytus kriterijus.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 skirsnio 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertindama II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamus siūlomus elektros energijos ir dujų projektus kiekviena grupė, nepažeisdama 4 dalies nuostatų, atsižvelgia į, II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų siūlomų elektros energijos ir dujų projektų, įtrauktų į naujausią turimą dujų ir elektros energijos sektorių dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) 714/2009 ir Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė elektros energijos ir dujų sektorių EPSOT, pagal 12 straipsnio 7 dalies nuostatas atliktą analizę.

Vertindama II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamus siūlomus elektros energijos ir dujų projektus kiekviena grupė, nepažeisdama 4 dalies nuostatų, atsižvelgia į, II priedo 1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų siūlomų elektros energijos ir dujų projektų, įtrauktų į naujausią turimą dujų ir elektros energijos sektorių dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) 714/2009 ir Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė elektros energijos ir dujų sektorių EPSOT, pagal 12 straipsnio 7 dalies nuostatas atliktą analizę.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti pažangiuosius tinklus.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

4 priedo 1 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant suteikiama galimybė per metus pagaminti ne mažesnį nei 500 gigavatvalandžių elektros energijos kiekį;

b) elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant suteikiama galimybė per metus pagaminti ne mažesnį nei 500 gigavatvalandžių elektros energijos kiekį arba, jei jis mažesnis, [x]% metinio valstybės narės pagaminamo elektros energijos kiekio;

Pagrindimas

500 gigavatvalandžių kai kurioms valstybėms yra itin daug, todėl taip pat galėtų būti naudinga susitarti dėl procentinės per metus pagaminamo elektros energijos kiekio dalies.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

4 priedo 1 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) dujų saugojimo ar suskystintųjų gamtinių dujų ir (arba) suslėgtųjų gamtinių dujų sektoriuje – įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviems valstybėms narėms ar atitiktį infrastruktūros standartui (N–1) regiono lygiu pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

d) dujų saugojimo ar suskystintųjų gamtinių dujų ir (arba) suslėgtųjų gamtinių dujų sektoriuje – įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti tiesioginį tiekimą arba netiesioginio tiekimo galimybę bent dviems valstybėms narėms ar atitiktį infrastruktūros standartui (N–1) regiono lygiu pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

5 priedo 1 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai (ir valstybėse narėse, ir kaimyninėse trečiosiose šalyse), gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), kaupimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

5 priedo 1 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), kaupimo galimybes ir kaupimo bei perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 5 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5b) Atlikdamas 13 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sąnaudų ir naudos analizę projekto vadovas diskonto normoms taikys rizikos priedą. Rizikos priedą nustato projekto vadovas, pasikonsultavęs su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais remdamasis VI priedo 4 punkte nustatyta informacija.

Pagrindimas

Projekto vadovas prie suderintų diskonto normų pridės rizikos priedą, kuris bus nustatytas atsižvelgiant į projektų patrauklumą susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač piliečiams.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

15.11.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Philippe Lamberts

29.11.2011

Svarstymas komitete

20.3.2012

30.5.2012

 

 

Priėmimo data

31.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Elena Băsescu, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Arlene McCarthy, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Olle Schmidt, Edward Scicluna, Peter Simon, Ivo Strejček, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sophie Auconie, Thijs Berman, Philippe De Backer, Roberto Gualtieri, Danuta Maria Hübner, Olle Ludvigsson

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Margrete Auken


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (9.5.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011) 0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

Nuomonės referentas: Pavel Poc

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

2011 m. spalio 19 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad strateginiai energetikos tinklai ir kaupimo įrenginiai būtų užbaigti iki 2020 m. Kalbant konkrečiau, šiuo reglamentu siekiama visiškai integruoti energijos vidaus rinką, taip pat užtikrinti, kad nė viena valstybė narė nebūtų atskirta nuo europinio tinklo.

Juo prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos suteikiant Sąjungai galimybæ pasiekti savo 2020 m. strategijoje numatytus tikslus ir kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir valstybių narių solidarumą.

Kai prašyta Komisijos komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai“, dabartinė transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) politika turėtų būti perstvarstyta, papildyta naujos energetikos infrastruktūros politikos priemonėmis, paspartinta ir deramai finansuojama.

Finansavimas

Per ateinančius dešimt metų dujotiekių ir elektros tinklų statybai reikės apie 200 mlrd. eurų, t. y. 140 mlrd. eurų aukštos įtampos elektros perdavimo sistemoms, akumuliavimui ir pažangiems elektros energijos tinklams, 70 mlrd. eurų – dujotiekiams, kaupimo įrangai, suskystintų gamtinių dujų terminalams ir srautų priešinga kryptimi infrastruktūrai ir 2,5 mlrd. eurų – anglies dioksido transportavimo infrastruktūrai.

Tai reiškia, kad reikės smarkiai padidinti investicijų apimtį. Lyginant su 2000–2010 m. laikotarpiu, tai reikštų 30 proc. didesnes investicijas į dujų sektorių ir 100 proc. didesnes investicijas į elektros energijos sektorių.

Problemų nustatymas

Su leidimų išdavimo procedūromis ir visuomenės pasipriešinimu susijusios problemos yra pagrindiniai kliuviniai, trukdantys laiku įgyvendinti energetikos infrastruktūros projektus, visų pirma nutiesti oro elektros linijas.

Administracinės procedūros yra sudėtingos ir neveiksmingos, visų pirma turint omenyje jų organizavimą ir dalyvaujančiųjų šalių kompetenciją, jos toliau lieka suskaidytos, be aiškiai apibrėþto galutinio termino, išankstinio planavimo ir ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo koordinavimo.

Susijusių gyventojų pasipriešinimas kyla trūkstant aiškumo apie įgyvendinant projektą sukursimą pridėtinę vertę, tikrąją ar tariamą poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiui, iškilus su sveikata ir sauga susijusiam nerimui, per vėlai ir nepakankamai dalyvaujant visuomenei ir suinteresuotosioms šalims.

Kai kuriose valstybėse narėse dėl leidimo investuoti į infrastruktūrą suteikimo procedūromis kyla ir politinių ir (arba) su nuosavybe susijusių spėlionių.

Poveikis aplinkai

Šiandien planuojamos energetikos infrastruktūros turi atitikti ilgalaikius ES su klimatu ir energetika susijusius tikslus ir būti suderinamos su jų įgyvendinimu vykdant įvairių sričių nacionalinæ energetikos politiką. Rengiant energijos infrastruktūros projektus turėtų būti besąlygiškai laikomasi atsargumo principo.

Šiuo pasiūlymu esami aplinkosaugos reikalavimai turėtų būti integruoti į energetikos infrastruktūros kontekstą. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiems energijos šaltiniams, kurie nereikalauja su visuomene ir aplinkos apsauga susijusių išlaidų.

Be kapitalo ir veiklos išlaidų, statant energetikos infrastruktūras, jas eksploatuojant ir nutraukiant jų eksploatavimą atsiranda daug su aplinkos apsauga susijusių išlaidų. Šios aplinkos apsaugai skirtos išlaidos turi būti įtrauktos į išlaidų ir gautos naudos analizæ, naudojant gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo principą. Reikia atlikti išsamų energetikos infrastruktūros poveikio aplinkai vertinimą kiekvienu atskiru atveju, kad būtų įvertinta didelė rizika, atsižvelgiant į vietos ir regiono aplinkos sąlygas.

Skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas

Naujosios taisyklės suteikia piliečiams daugiau galimybių dalyvauti projekte ir išsakyti savo nuomonæ. Reglamente teigiama, kad piliečiai turi dalyvauti labai ankstyvame leidimo išdavimo procedūros etape. Jame teigiama, kad tai turi būti padaryta prieš projekto rengėjui pateikiant oficialų prašymą dėl leidimo. Tokiu būdu į piliečiams rūpimus klausimus dar galima atsižvelgti projekto planavimo etapu. Šiuo metu daugelyje valstybių narių viešosios konsultacijos vyksta po dokumentų pateikimo atsakingai institucijai.

Bendro intereso projektai

Šiuo tikslu Komisija nustatė 12 energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir vietovių, apimančių elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido transportavimo tinklus. Projektams, kuriais padedama įgyvendinti šiuos prioritetus ir kurie buvo įvardyti kaip bendro intereso projektai, siūloma bendro intereso tvarka. Bendro intereso projektams turėtų būti taikoma spartesnė leidimų išdavimo procedūra, t. y. ji netūrėtų trukti ilgiau kaip trejus metus.

Nuomonės referento rekomendacijos

Nuomonės referentas palankiai vertina pasiūlymus pagreitinti sprendimų dėl infrastruktūros leidimų priėmimo procesą ir naująsias taisykles, kuriomis siekiama suteikti piliečiams daugiau galimybių dalyvauti projekte ir išsakyti savo nuomonæ.

Tačiau neįmanoma infrastruktūros projektų neįtraukti į aplinkos apsaugos teisės aktus ir, pagal SESV 11 straipsnį, pasiūlymu esami aplinkos apsaugos reikalavimai privalo būti integruoti į energetikos infrastruktūros kontekstą.

Turi būti užtikrintos rezultatyvios viešos diskusijos ir turi būti tinkamai atsižvelgta į Europos aplinkos apsaugos teisės aktus.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui ir tuo pat laikotarpiu ją parengti regionų, turinčių didelių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų ir elektros energijos saugojimo galimybių, sujungimui. Šie energetikos ir klimato apsaugos tikslai turėtų būti pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) aplinkos, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu geriausia infrastruktūra – turima infrastruktūra, kurios nereikia kurti. Todėl gyvybiškai svarbus energijos vartojimo efektyvumas; reikėtų visapusiškai atsižvelgti į tikėtiną Komisijos pasiūlytos Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (procedūra dar vykdoma) poveikį mažinant infrastruktūros poreikį ateityje;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas, užimtumas ir tvari plėtra;

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai ir pažangių tinklų infrastruktūros plėtra sudarant sąlygas pasiekti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir integruoti plačiai išsidėsčiusius atsinaujinančius energijos išteklius yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas efektyviai naudojant išteklius, užimtumas ir tvari plėtra;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Sąjungos energetikos infrastruktūra turėtų būti modernizuota siekiant padidinti jos atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jos saugumui, visų pirma Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai, kylančioms grėsmėms, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo, ir užkirsti jiems kelią;

(8) Sąjungos energetikos infrastruktūra turėtų būti modernizuota siekiant padidinti jos atsparumą stichinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jos saugumui, visų pirma Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai, kylančioms grėsmėms, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo, ir užkirsti jiems kelią – minėtoji infrastruktūra turėtų būti decentralizuota, o jos sandara turėtų būti laipsniškai pritaikoma vietos teritorijų energetinei nepriklausomybei įtvirtinti;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. būtina investuoti apie 200 mlrd. EUR. Pastebimas investicijų apimties padidėjimas, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir skubumas įgyvendinti energetikos infrastruktūros prioritetus skatina taikyti naują energetikos infrastruktūros ir visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą;

(11) apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. būtina investuoti apie 200 mlrd. EUR. Pastebimas investicijų apimties padidėjimas, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir skubumas įgyvendinti energetikos infrastruktūros prioritetus skatina taikyti naują energetikos infrastruktūros ir visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą. Nepaisant to, taikant šį metodą reikėtų atsižvelgti į visoje ES įgyvendinamas fiskalinio konsolidavimo priemones, pirmenybę teikti bendro intereso projektams, sukuriantiems tikrą Europos pridėtinę vertę, ir pripažinti, kokius veiksmus geriau palikti valstybių narių institucijoms ir rinkai;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) bendro intereso projektų nustatymas turi būti grindžiamas bendrais, skaidriais ir objektyviais kriterijais atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Siūlomi elektros energijos ir dujų sektorių projektai turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas.

(15) bendro intereso projektų nustatymas turi atitikti bendrus, skaidrius ir objektyvius kriterijus atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Elektros energijos ir dujų sektorių projektai turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas ir plėtoti pažangiųjų tinklų infrastruktūrą;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių, norinčių investuoti šioje srityje, neturėtų būti atimta galimybė prašyti bendro intereso projektų finansavimo ir jį gauti. Be to, turėtų būti skatinama trečiųjų suinteresuotųjų šalių ir vyriausybinių įstaigų partnerystė vykdant bendro intereso projektus;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas „prioritetinis statusas“, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu ir jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos;

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas „prioritetinis statusas“, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu, ir tik tuo atveju, jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos. Atsižvelgiant į svarbos hierarchiją ir siekiant sąnaudų efektyvumo reikėtų nustatyti, kur infrastruktūrą būtų galima sumažinti energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, kur būtų galima atnaujinti ar modernizuoti esamą nacionalinę ir tarpvalstybinę infrastruktūrą ir kur reikia naujos infrastruktūros, kurią galima sukurti papildant esamą energetikos ar transporto infrastruktūrą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) nors yra nustatyti visuomenės dalyvavimo priimant su aplinka susijusius sprendimus standartai, reikalingos papildomos priemonės siekiant užtikrinti aukščiausius galimus skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo visais su, leidimų išdavimo bendro intereso projektams procesu susijusiais klausimais standartus;

(22) nors yra nustatyti visuomenės dalyvavimo priimant su aplinka susijusius sprendimus standartai, reikalingos papildomos priemonės siekiant užtikrinti aukščiausius galimus skaidrumo ir tinkamo visuomenės dalyvavimo visais su, leidimų išdavimo bendro intereso projektams procesu susijusiais klausimais standartus;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) palengvinamas bendro intereso projektų įgyvendinamas nustatytu laiku, paspartinant leidimų išdavimą ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

b) palengvinamas bendro intereso projektų įgyvendinimas nustatytu laiku, paspartinant leidimų išdavimą ir nustatant minimalius visuomenės dalyvavimo reikalavimus;

Amendment  11

Proposal for a regulation

Article 3 – paragraph 1

Text proposed by the Commission

Amendment

1. Komisija nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, juos klasifikuodama pagal svarbą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. Nustatydama bendrą Sąjungos sąrašą Komisija taip pat atsižvelgia į konkrečius mažose salose esančių valstybių narių ypatumus ir parengia projektus siekdama užtikrinti, kad po 2015 m. nė viena ES valstybė narė neliktų atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų ir nepatirtų grėsmės energijos tiekimo saugumui todėl, kad trūksta reikiamų jungčių. Šie projektai įtraukiami ir į ES sąrašą.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Siekdama nustatyti bendro intereso projektus ir remdamasi kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi, Komisija įsteigia regioninę grupę (toliau – „grupė“), kaip apibrėžta III priedo 1 dalyje.

2. Siekdama nustatyti bendro intereso projektus ir remdamasi kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi, Komisija įsteigia dvylika regioninių grupių (toliau – „grupės“). Kiekvienos grupės sudėtis grindžiama taisyklėmis, apibrėžtomis III priedo 1 dalyje. Kiekviena grupė savo darbą atlieka pagal iš anksto suderintus standartus arba darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į Komisijos pateiktas gaires šiuo klausimu.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Taikydama III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgdama į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams, kiekviena grupė parengia savo siūlomą bendro intereso projektų sąrašą. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

3. Kiekviena grupė patvirtina regioninį bendro intereso projektų sąrašą, parengtą taikant III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgiant į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų atveju agentūra per du mėnesius nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų siūlomų bendro intereso projektų sąrašų gavimo datos pateikia Komisijai nuomonę apie siūlomus bendro intereso projektų sąrašus, visų pirma atsižvelgdama į 4 straipsnyje išdėstytų kriterijų taikymo grupėse nuoseklumą ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – EPSOT) pagal III priedo 2.6 dalį elektros ir dujų sektoriuose atliktos analizės rezultatus.

5. II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų atveju agentūra per du mėnesius nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų siūlomų bendro intereso projektų sąrašų gavimo datos pateikia Komisijai nuomonę apie siūlomus bendro intereso projektų sąrašus, visų pirma atsižvelgdama į 4 straipsnyje išdėstytų kriterijų taikymo grupėse nuoseklumą ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO) pagal III priedo 2.6 dalį elektros ir dujų sektoriuose atliktos analizės rezultatus. Komisija užbaigia bendro intereso projektų sąrašą, pateikdama išsamią analizę, kuria rėmėsi priimdama sprendimą dėl kiekvieno projekto.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) projektas atitinka Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslus;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) projektas susijęs bent su dviem valstybėmis narėmis, t. y. tiesiogiai kerta vienos ar kelių valstybių narių sieną, arba įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje, tačiau daro didelį IV priedo 1 dalyje nustatytą tarpvalstybinį poveikį;

c) projektas susijęs bent su dviem valstybėmis narėmis, t. y. tiesiogiai kerta vienos ar kelių valstybių narių sausumos ar jūrų sieną arba įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje, tačiau daro didelį tarpvalstybinį poveikį, arba vidaus infrastruktūros įtvirtinimo atveju yra susijęs su tarpvalstybine jungtimi, kaip išdėstyta IV priedo 1 dalyje, arba juo siekiama salas ir atokius regionus sujungti su centriniais ES regionais;

Pagrindimas

Laikantis atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymo krypties reikia remti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos integravimą į vidaus perdavimo infrastruktūros įtvirtinimo projektus, jeigu jais prisidedama prie tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pagal IV priede apibrėžtus kriterijus.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) II priedo 1 dalies a–d punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

a) II priedo 1 dalies a–d punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant tvarumą ir bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– rinkos integracijos, konkurencijos ir sistemos lankstumo;

– rinkos integracijos, inter alia, Europos Sąjungoje panaikinant tam tikrų regionų izoliaciją, taip pat konkurencijos ir sistemos lankstumo;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tvarumo, inter alia užtikrinant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo vietas;

atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo į tinklą ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimo į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo vietas;

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto trečia įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– sąveikos ir saugaus sistemos eksploatavimo;

tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant sąveiką ir saugų sistemos eksploatavimą, ypač stiprinant dabartinį energijos perdavimo stabilumą, didinant atsparumą energijos tiekimo pertrūkiams ir saugiai integruojant su pertrūkiais tiekiamą energiją;

Pagrindimas

Nurodomi pagrindiniai tikslai, kurie turėtų būti pasiekti užtikrinus tiekimo saugumą. Konkretesnė tiekimo saugumo apibrėžtis – tinkamas žingsnis siekiant geriau suprasti problemą.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– didelių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų ir akumuliavimo galimybių;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

b) II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant tvarumą ir bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– rinkos integracijos, sąveikos ir sistemos lankstumo;

– rinkos integracijos, inter alia, Europos Sąjungoje panaikinant tam tikrų regionų izoliaciją, taip pat sąveikos ir sistemos lankstumo;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto trečia įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– konkurencijos, inter alia užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo subjektų ir maršrutų įvairinimą;

– konkurencijos, inter alia užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo maršrutų ir subjektų įvairinimą;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto ketvirta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– tvarumo;

Išbraukta.

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) II priedo 1 dalies e punkte nustatytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant šias konkrečias funkcijas:

c) II priedo 1 dalies e punkte nustatytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas padeda siekti tvarumo ir gerokai prisideda užtikrinant šias konkrečias funkcijas:

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) II priedo 3 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

d) II priedo 3 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas padeda siekti tvarumo ir gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies e punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) II priedo 4 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

e) II priedo 4 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas padeda siekti tvarumo ir gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

Pagrindimas

Tvarumo kriterijai neturėtų būti laisvai pasirenkami. Tvarus požiūris padės ES pasiekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus ir kartu užkirsti kelią aplinkos blogėjimui, biologinės įvairovės nykimui ir netausiam išteklių naudojimui.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 4 straipsnį atrenkamas bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai agentūrai pateikia kiekvieno II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodoma:

3. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 4 straipsnį atrenkamas bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai Komisijai ir agentūrai pateikia kiekvieno II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodoma:

Pagrindimas

Siekiant skaidrumo Komisija turėtų būti informuojama apie aspektus, nurodytus agentūros pateiktoje konsoliduotoje ataskaitoje, parengtoje pagal 4 dalį.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija, susitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo arba jos patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam arba jai paskiriamos įgyvendinant tam tikrą (-us) projektą (-us).

3. Europos koordinatorius pasirenkamas susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į jo arba jos patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam arba jai paskiriamos įgyvendinant tam tikrą (-us) projektą (-us).

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bendro intereso projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į šį jų statusą atsižvelgiama taikant leidimų išdavimo procedūras, jeigu ir taip, kaip šis statusas užtikrinamas nacionalinės teisės aktais, kurie taikomi atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai.

1. Bendro intereso projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į šį jų statusą atsižvelgiama taikant regioninio planavimo, leidimų išdavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu šis statusas tokia pat forma užtikrinamas nacionalinės teisės aktais, kurie taikomi atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai.

 

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti tinkamas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą.

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą, ir stebi, kaip šios gairės taikomos.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b punktas

Text proposed by the Commission

Amendment

b) taikydama koordinuotą tvarką: bendrasis sprendimas gali apimti įvairius pavienius privalomus sprendimus, kuriuos priima kompetentinga institucija ir kitos susijusios institucijos. Kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą galutinį terminą, per kurį turi būti priimami pavieniai sprendimai. Kompetentinga institucija gali priimti pavienį sprendimą kitos atitinkamos nacionalinės institucijos vardu, jeigu ši institucija sprendimo nepriima iki galutinio termino ir jeigu vėlavimo negalima tinkamai pagrįsti. Kompetentinga institucija gali panaikinti pavienį kitos nacionalinės institucijos sprendimą, jeigu ji laiko, kad šis sprendimas nepakankamai pagrįstas įrodymais, kuriuos pateikė atitinkama institucija. Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi tarptautiniuose ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų susijusių reikalavimų ir turi tinkamai pagrįsti savo sprendimą.

b) taikydama koordinuotą tvarką: bendrasis sprendimas gali apimti įvairius pavienius privalomus sprendimus, kuriuos priima kompetentinga institucija ir kitos susijusios institucijos. Kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą galutinį terminą, per kurį turi būti priimami pavieniai sprendimai. Kompetentinga institucija gali priimti pavienį sprendimą kitos atitinkamos nacionalinės institucijos vardu, jeigu ši institucija sprendimo nepriima iki galutinio termino ir jeigu vėlavimo negalima tinkamai pagrįsti. Kompetentinga institucija gali panaikinti pavienį kitos nacionalinės institucijos sprendimą, jeigu ji laiko, kad šis sprendimas nepakankamai pagrįstas įrodymais, kuriuos pateikė atitinkama institucija. Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi tarptautiniuose ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų susijusių reikalavimų, be to, ji turi tinkamai pagrįsti savo sprendimą ir šį sprendimą bei jo pagrindimą, įskaitant atitinkamus įrodymus, paskelbti viešai.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) taikydama bendradarbiavimo tvarką: bendrasis sprendimas gali apimti įvairius pavienius privalomus sprendimus, kuriuos priima kompetentinga institucija ir kitos susijusios institucijos. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą galutinį terminą, per kurį gali būti priimami pavieniai sprendimai, ir atitinkamai gautą bendrą laikotarpį leidimams išduoti. Kompetentinga institucija stebi, kaip atitinkamos institucijos laikosi galutinių terminų. Jeigu atitinkama institucija mano, kad ji iki galutinio termino sprendimo nepriims, ta institucija apie tai informuoja kompetentingą instituciją ir nurodo vėlavimo priežastis.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Jeigu projektai galėtų padaryti didelį žalingą poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių ir jeigu taikomas Direktyvos 85/337/EEB 7 straipsnis ir Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama kaimyninės valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai. Kaimyninės (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentinga institucija nurodo, ar ji pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

6. Jeigu projektai galėtų padaryti didelį žalingą poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių ir jeigu taikomas Direktyvos 2001/42/EB 7 straipsnis, Direktyvos 85/337/EEB 7 straipsnis arba Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama kaimyninės valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai. Kaimyninės (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentinga institucija nurodo, ar ji pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a. Valstybės narės nustato kompensacijų mokėjimo savivaldybėms, kurios nukenčia nuo bendro intereso ir kitų nacionalinių projektų energetikos infrastruktūros srityje, sistemas.

Pagrindimas

Šia paprasta priemone galima gerokai sutrumpinti leidimų išdavimo procedūrų trukmę nesikėsinant į ES subsidiarumo principą ir vietos savivaldybių galias, nes ši priemonė turės netiesioginį poveikį erdvės planavimo etapui, kuriuo dažniausiai vilkinamos leidimų išdavimo procedūros. Finansinės kompensacijos – galinga priemonė, kuria vietos savivaldybės (bendruomenės) bus motyvuojamos neprieštarauti, kad infrastruktūra būtų numatyta nacionalinio, regioninio ir vietos žemėnaudos planavimo dokumentacijoje.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a. Valstybėse narėse, kuriose kai kurios leidimo išdavimo proceso dalys, įskaitant erdvių projektavimą ir poveikio aplinkai vertinimą, yra nesusijusios su teisiškai įpareigojančio leidimo išdavimu, kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad jų trukmė derėtų su bendrai nustatytais terminais.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

1. Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo ENTSO–E ir ENTSO–G agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų ir atitinka IV priede išdėstytas taisykles bei rodiklius. ENTSO vykdo plačias konsultacijas, į kurias įtraukiamos bent jau visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančios organizacijos ir, jeigu manoma, kad tai tikslinga – patys suinteresuotieji subjektai, nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos nacionalinės institucijos.

Pagrindimas

Šiai metodikai parengti ne tik prireiks daugiau nei mėnesio dėl ENTSO–E ir ENTSO–G vidaus sprendimų priėmimo procesų (žr. ENTSO–E ir ENTSO–G įstatus), bet ir visos perdavimo sistemos operatorių išlaidos, patirtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui, nebūtų tinkamos kompensuoti nacionalinių reguliavimo institucijų nustatomais tarifais. Be to, jei norima atlikti plačias konsultacijas, vieno mėnesio nepakanka.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Metodika reguliariai atnaujinama ir tobulinama taikant šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytą procedūrą. Oficialiai pasitarusi su visoms suinteresuotosioms šalims atstovaujančiomis organizacijomis ir Komisija, agentūra, tinkamai pagrįsdama prašymą ir pateikdama tvarkaraštį, gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus.

6. Metodika kas dvejus metus atnaujinama ir tobulinama taikant šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytą procedūrą.

Pagrindimas

Tai turi būti aiškus ir iš anksto apibrėžtas procesas, aiškus turi būti ir jo terminas, t. y. jis negali būti grindžiamas atsitiktiniu prašymu.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Visų sprendimų kopijas ir visą su kiekvienu sprendimu susijusią informaciją agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Šią informaciją galima perduoti suvestine forma. Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos slaptumą.

7. Visų pagal 6 dalį priimtų sprendimų kopijas ir visą su kiekvienu sprendimu susijusią informaciją agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Šią informaciją galima perduoti suvestine forma. Komisija užtikrina neskelbtinos komercinės informacijos slaptumą.

Pagrindimas

Aiškiai nurodoma, apie kokius sprendimus kalbama.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) pagal 13 straipsnio 4 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pvz., susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis; ir

a) pagal 13 straipsnio 4 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pvz., susijusį su nauda aplinkai ir socialine nauda, tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis; ir

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a) informacija apie einamąjį prioritetinių projektų sąrašą, sprendimų priėmimo proceso etapų apžvalga, regioninių grupių posėdžių datos ir darbotvarkės, o vėliau – jų protokolai ir priimti sprendimai;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio reguliariai atnaujinama informacija, įskaitant geografinę informaciją;

a) kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio reguliariai atnaujinama informacija, įskaitant reikiamą geografinę informaciją;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 3 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją; izoliuotų salų elektros energijos sistemų jungtis su žemynu, siekiant suteikti galimybes naudotis integruota elektros energijos rinka, padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtį ir sudaryti galimybę atsinaujinančiųjų išteklių energiją perduoti į žemyną.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 dalies 11 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11) Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą;

11) Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, ypač sujungiant regionus, turinčius didelių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų ir akumuliavimo galimybių;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto pirma pastraipa

Text proposed by the Commission

Amendment

1) II priedo 1 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir elektros energijos sektoriaus EPSOT.

1) II priedo 1 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus, aplinkos apsaugos organizacijas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas, taip pat Komisija, agentūra ir ENTSO–E.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir dujų sektoriaus EPSOT.

II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių kompetentingų institucijų, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir ENTSO–G.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4) Kiekviena grupė konsultuojasi su atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus ir vartotojus, atstovaujančiomis organizacijomis ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių atveju – aplinkos apsaugos organizacijomis. Jeigu siekiant įvykdyti jos užduotis būtina, grupė gali organizuoti svarstymą ar konsultacijas.

4) Kiekviena grupė konsultuojasi su atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus ir vartotojus, atstovaujančiomis organizacijomis ir aplinkos apsaugos organizacijomis. Jeigu siekiant įvykdyti jos užduotis būtina, grupė organizuoja svarstymą ar konsultacijas. Grupė reguliariai ir išsamiai informuoja visuomenę apie savo svarstymų etapą ir rezultatus ir prieš teikdama savo siūlomą sąrašą, kaip nurodyta 3 straipsnio 4 dalyje, surengia svarstymą arba konsultacijas.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) II priedo 1 dalies a–d punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriami siūlomi elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektai turi būti įtraukti į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį parengė elektros energijos sektoriaus EPSOT.

3) Visi po 2013 m. rugpjūčio 1 d. į Sąjungos sąrašą įtraukti II priedo 1 dalies a–d punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriami elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo bendro intereso projektai turi būti įtraukti į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį parengė ENTSO–E.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4) Visi II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriami dujų perdavimo ir saugojimo projektai, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašus, tvirtinamus po 2013 m. rugpjūčio 1 d., turi būti naujausio turimo dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plano, kurį pagal Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė dujų sektoriaus EPSOT, dalis.

4) Visi II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriami dujų perdavimo ir saugojimo projektai, įtraukti į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą po 2013 m. rugpjūčio 1 d., turi būti naujausio turimo dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plano, kurį pagal Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė ENTSO–G, dalis.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 1 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant suteikiama galimybė per metus pagaminti ne mažesnį nei 500 gigavatvalandžių elektros energijos kiekį;

b) elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant suteikiama galimybė per metus pagaminti ne mažesnį nei 250 MW galios ir 250 gigavatvalandžių per metus elektros energijos kiekį;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 1 punkto a papunktis

Text proposed by the Commission

Amendment

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

a) elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai (ir valstybėse narėse, ir kaimyninėse trečiosiose šalyse), gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, kuro kainos (įskaitant biomasę, akmens anglį, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius elektros energijos gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo galimybes, akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 1 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) dujų sektorius: paklausos scenarijai, importas, kuro kainos (įskaitant akmens anglies, dujų ir naftos), anglies dioksido kainos, perdavimo tinklo sudėtis ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti atiduotas eksploatuoti iki n+5 metų pabaigos;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pagrindimas

(Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) Taikant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, veiklos ir techninės priežiūros išlaidas projekto techninio įgyvendinimo laikotarpiu ir, jei taikoma, eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

5) Taikant sąnaudų ir naudos analizę, grindžiamą sąnaudomis visu projekto techninio įgyvendinimo laikotarpiu, atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, veiklos ir techninės priežiūros išlaidas, energetikos infrastruktūros projektų statybos, eksploatavimo ir eksploatacijos nutraukimo etapų ir, jei taikoma, atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 7 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) sistemos atsparumui, įskaitant atsparumą katastrofoms ir klimato poveikiui, ir sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai;

b) sistemos atsparumui, įskaitant tiekimo saugumą, atsparumą katastrofoms ir klimato poveikiui, ir sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai;

Pagrindimas

Tiekimo saugumas šiomis aplinkybėmis yra vienas iš svarbiausių aspektų.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

15.11.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Pavel Poc

20.12.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

20.3.2012

 

 

 

Priėmimo data

8.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

3

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Lajos Bokros, Martin Callanan, Nessa Childers, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Kartika Tamara Liotard, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Antonyia Parvanova, Andres Perello Rodriguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Anja Weisgerber, Åsa Westlund, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Nikos Chrysogelos, João Ferreira, Filip Kaczmarek, Toine Manders, Judith A. Merkies, James Nicholson, Justas Vincas Paleckis, Alojz Peterle, Michčle Rivasi, Christel Schaldemose, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Andrea Zanoni


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (31.5.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011) 0658 – C7‑0371/11 – 2011/0300(COD))

Nuomonės referentė: Sandra Kalniete

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referentė sveikina Komisiją, pasiūliusią tinkamas transeuropinių energetikos tinklų plėtros gaires, ir mano, kad tai yra esminis žingsnis, kurį žengus Europos Sąjunga dar labiau sustiprės. Šiame pasiūlyme nustatomos tinkamu laiku vykdomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros ir sąveikos taisyklės norint pasiekti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo iškeltus energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, skatinti energijos vartojimo veiksmingumą, naujų bei atsinaujinančių energijos rūšių plėtrą ir energetikos tinklų sąveiką. Nuomonės referentė mano, kad tai yra labai svarbus Europos Sąjungos saugumo klausimas.

Keletas ES valstybių narių tebėra priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo, nors tai neatitinka gero valdymo principų. Tokiomis aplinkybėmis labai padidėja incidentų grėsmė tais atvejais, kai, pvz., tiekėjas susiduria su techninėmis problemomis. Tokia padėtis nėra tvari, todėl nuomonės referentė taip pat teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, kuriame siūloma, inter alia, sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Pasinaudojant bendru 40 mlrd. EUR dydžio fondu būtų įgyvendinti energetikos, transporto ir skaitmeninės infrastruktūros prioritetai. Iš šio fondo 9,1 mlrd. EUR skirta energetikai.

Pateiktame pasiūlyme Komisija siūlo nustatyti ribotą skaičių prioritetinių projektų, apimančių elektros energijos ir dujų tinklus bei naftos ir anglies dioksido transportavimo infrastruktūrą. Iš viso Komisija nustatė 12 prioritetinių infrastruktūros projektų ir sričių, susijusių su energetika.

Nuomonės referentė norėtų pabrėžti, kad pasiūlyme neapsiribota neatsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Remdamasi šiuo reglamentu ES galės įgyvendinti savo klimato ir energetikos tikslus: iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 20 proc. padidinti galutinio energijos suvartojimo dalį energija iš atsinaujinančiųjų išteklių. Nuomonės referentė teigiamai vertina tai, kad šiame pasiūlyme dėmesys sutelkiamas į labai svarbų tvarios ir palankios aplinkai energetikos politikos klausimą. Nuomonės referentė yra susirūpinusi, bet mano, kad Komisijos pasiūlymas yra parengtas gerai. Taip pat nuomonės referentė pabrėžia, kad žalą aplinkai darantys projektai neturėtų būti remiami. Vienas bendro intereso projektų vertinimo kriterijų yra tokių darbų tvarumo lygis. Šis kriterijus nustatomas įvertinant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir elektros energijos tinklo infrastruktūros poveikį aplinkai. Nuomonės referentė mano, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas savo nuomonėje neturėtų daugiausia dėmesio skirti aplinkos klausimams, nes už šiuos klausimus atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas rengia savo nuomonę.

Nuomonės referentė mano, kad šiuos projektus įgyvendinti yra būtina norint pasiekti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintus energetikos politikos tikslus. Vis dėlto, ji taip pat mano, kad įgyvendinus tokius projektus energijos vartojimo kainos neturėtų didėti. Europos piliečiams reikalingas saugus energijos tiekimas, bet tai neturėtų turėti didelės įtakos energijos kainai. Nuomonės referentė apgailestauja, kad nebuvo atliktas išsamus tokių projektų įgyvendinimo poveikio energijos kainoms tyrimas. Vis dėlto, įvertinus tokių projektų būtinybę ir teigiamą poveikį konkurencijai, galima tikėtis, kad energijos kainos mažės.

Apskritai prioritetinėms sritims ir projektams, apimantiems elektros energijos ir dujų tinklus bei naftos ir anglies dioksido transportavimo infrastruktūrą, reikėtų skirti 200 mlrd. EUR. Komisija mano, kad daugelį šių projektų finansuos privatūs investuotojai, nes finansiniu požiūriu jie pelningi. Vis dėlto kai kurie projektai skirti mažesnėms valstybėms narėms, todėl tokiais atvejais privatūs investuotojai gali būti nesuinteresuoti jų įgyvendinti, nes jų atsiperkamumo laikotarpis būtų per ilgas. Todėl Komisija numatė skirti 9,1 mlrd. EUR projektams, kurie nėra patrauklūs privatiems investuotojams, bet yra labai svarbūs Europos Sąjungos saugumui.

Apskritai nuomonės referentė palankiai vertina pasiūlytą reglamentą ir tikisi, kad jis įsigalios laikantis pasiūlytų terminų. Nuomonės referentė ragina EP narius, Komisiją ir Tarybą veikti atsakingai ir reglamento priėmimo proceso nepaversti politiniu klausimu, nes tokiu atveju gali kilti grėsmė Europos Sąjungos saugumui.

Keliais toliau pateiktais pakeitimais siekiama pabrėžti energetikos infrastruktūros plėtros svarbą visai vidaus rinkai, ypač Europos įmonėms ir vartotojams. Du pakeitimai susiję su komunikacijos klausimu, t. y. su kalbomis, kuriomis turi būti pateikta infrastruktūros skaidrumo platforma, ir su projektų vykdytojų skelbiama reikalinga informacija.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iki 20 % padidinti galutinio energijos suvartojimo dalį energija, pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių (sujungiant regionus, kuriuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos apimtys yra didelės ir kurie turi galimybių saugoti elektros energiją) ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas, užimtumas ir tvari plėtra;

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai, nuo tinklo eksploatavimo veiklos veiksmingai atskyrus tiekimo ir gamybos veiklą, yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas, užimtumas ir tvari plėtra;

Pagrindimas

Trečiasis energijos rinkos liberalizavimo teisės aktų rinkinys – konkurencingos energijos rinkos ES pagrindas. Siekiant palengvinti trečiojo energijos rinkos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir siekiant tikrai liberalizuotos energijos rinkos visoje ES, būtina pasinaudojant transeuropinėmis energetikos infrastruktūros gairėmis užtikrinti veiksmingą energijos gamybos ir tiekimo veiklos nuosavybės atskyrimą.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) vis labiau integruotoje energijos vidaus rinkoje būtinos aiškios ir skaidrios tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo taisyklės, siekiant paspartinti investicijas į tarpvalstybinę infrastruktūrą. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba priminė investicijoms į tinklus patrauklios reguliavimo sistemos kūrimo svarbą, nustatant finansavimo reikmes atitinkančių lygių tarifus, numatant atitinkamą su tarpvalstybinėmis institucijomis susijusių sąnaudų paskirstymą, kartu skatinant konkurenciją ir konkurencingumą, visų pirma Europos pramonės, ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams;

(27) vis labiau integruotoje energijos vidaus rinkoje būtinos aiškios ir skaidrios tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo taisyklės, siekiant paspartinti investicijas į tarpvalstybinę infrastruktūrą, kad tai būtų naudinga ir Sąjungos įmonėms (ne tik MVĮ, kurioms aukštos energijos kainos gali sudaryti didelių kliūčių), ir vartotojams. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba priminė investicijoms į tinklus patrauklios reguliavimo sistemos kūrimo svarbą, nustatant finansavimo reikmes atitinkančių lygių tarifus, numatant atitinkamą su tarpvalstybinėmis institucijomis susijusių sąnaudų paskirstymą, kartu skatinant konkurenciją ir konkurencingumą, visų pirma Europos pramonės ir MVĮ, ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams;

Pagrindimas

Taip pat žr. atitinkamą 16 straipsnio c punkto pakeitimą.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas perspektyvus ekonominiu, socialiniu ir aplinkos atžvilgiais; ir

b) projektas perspektyvus ekonominiu, socialiniu ir aplinkos atžvilgiais ir neturės neigiamo poveikio galutinių vartotojų galimybėms naudotis energija, taip pat neiškraipys rinkos dalyvių sąžiningos konkurencijos, kaip numatyta vidaus rinkos veikimo taisyklėse; ir

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) projektas susijęs bent su dviem valstybėmis narėmis, t. y. tiesiogiai kerta vienos ar kelių valstybių narių sieną, arba įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje, tačiau daro didelį IV priedo 1 dalyje nustatytą tarpvalstybinį poveikį;

c) projektas susijęs bent su dviem valstybėmis narėmis, t. y. tiesiogiai kerta vienos ar kelių valstybių narių sieną, arba įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje, tačiau daro didelį IV priedo 1 dalyje nustatytą tarpvalstybinį poveikį, arba juo siekiama su centriniais Sąjungos regionais sujungti salas arba atokius regionus;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

Article 4 – paragraph 2 – point a – indent 3

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– sąveikos ir saugaus sistemos eksploatavimo;

– sąveikos, saugaus sistemos eksploatavimo ir energijos tiekimo saugumo;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto penkta įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– rinkos veikimo užtikrinimo ir vartotojų aptarnavimo;

– rinkos veikimo užtikrinimo ir vartotojų aptarnavimo, ypač namų ūkių ir MVĮ srityje;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Klasifikuojant projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto įgyvendinimo, taip pat turi būti tinkamai atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą, atsižvelgti į kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių ir projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus. II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų projektų atveju taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

4. Klasifikuojant projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto įgyvendinimo, taip pat turi būti tinkamai atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą, atsižvelgti į kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių ir projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus. II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų projektų atveju taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių ir padėtį, ypač į namų ūkius, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali, susitarusi su susijusiomis valstybėmis narėmis, ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, projekto rengėjai susijusią informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė.

Be to, projekto rengėjai susijusią informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis lengvai ir nemokamai gali naudotis visuomenė.

Pagrindimas

Sąvoka „laisvai naudotis“ gali būti klaidinanti, nes yra vartojama autorių teisių srityje.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projekto (-ų) sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projekto (-ų) sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse, ypač vidaus rinkos veikimo požiūriu, ir galimą finansinės paramos poreikį.

Pagrindimas

Svarbu pabrėžti gero energijos tiekimo svarbą vidaus rinkos veikimui ir Europos ekonomikai.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. II priedo 1, 2 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas.

1. II priedo 1 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas.

 

II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams skiriama Sąjungos finansinė parama ir šiuo tikslu numatytos dotacijos tyrimams ir darbams, ir finansinės priemonės pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė] nuostatas, jei šie projektai įgyvendinami tose dujų infrastruktūros sektorių dalyse, kuriose įgyvendinamos Direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nustatytos veiklos atskyrimo nuostatos, įskaitant projektus tose valstybėse narėse, kuriose tuo atžvilgiu taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

Pagrindimas

Būtina įgyvendinti trečiąjį energijos rinkos liberalizavimo teisės aktų rinkinį, ypač nuostatas dėl dujų rinkos, ir užtikrinti dujų gavybos ir tiekimo atsiejimą bei veikiančių monopolį turinčių tinklų atskyrimą. Tai padaryti gali būti paprasčiau nustačius išankstinę sąlygą, kad Sąjungos finansinę paramą galima skirti tik tiems su dujų sektoriumi susijusiems bendro intereso projektams, kurie įgyvendinami dujų infrastruktūros sektoriuose tose valstybėse narėse, kuriose veiksmingai atskirtos veiklos rūšys.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių lygio didinimas, atitinkama energijos kainų raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir susijusios ekonominės sąnaudos;

c) elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių lygio didinimas, atitinkama energijos kainų vartotojams ir Europos įmonėms, ypač MVĮ, raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir susijusios ekonominės sąnaudos;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą. Platformoje pateikiama ši informacija:

Komisija sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą visomis oficialiomis ES kalbomis. Platformoje pateikiama ši informacija:

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 3 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

 

Nuošaliose salose esančių energijos šaltinių sujungimas su žemynu siekiant užbaigti elektros energijos vidaus rinkos kūrimą, didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių našumas ir paprastesnis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos perdavimas žemyne.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 6 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) konkurencijai, t. y. skirtingų operatorių įtakai rinkoje ir skirtingų valstybių narių kainų vienodinimui;

a) konkurencijai, t. y. skirtingų operatorių įtakai rinkoje ir skirtingų valstybių narių kainų, ypač tų, kurios turi įtakos namų ūkiams, vienodinimui;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 7 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) konkurencijai, t. y. skirtingų operatorių įtakai rinkoje ir skirtingų valstybių narių kainų vienodinimui;

a) konkurencijai, t. y. skirtingų operatorių įtakai rinkoje ir skirtingų valstybių narių kainų, ypač tų, kurios turi įtakos namų ūkiams, vienodinimui;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12) Perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai keičiasi metodikai parengti būtina informacija, įskaitant susijusio tinklo ir rinkos modeliavimo atveju. Bet kuris perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius, informaciją renkantis kitos perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorių vardu, dalyvaujantiems perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriams perduoda surinktų duomenų rezultatus. 12 straipsnio 8 dalyje nustatytam bendros elektros energijos bei dujų rinkos ir tinklo modeliui naudojami 1 dalyje nurodyti įvesties duomenys apima n+10, n+20 ir n+30 metus ir taikant šį modelį galima visapusiškai įvertinti ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, visų pirma įtraukiant išorės sąnaudas, pvz., susijusias su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir įprastiniais į orą išmetamais teršalais arba tiekimo saugumu.

12) Perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai keičiasi metodikai parengti būtina informacija, įskaitant susijusio tinklo ir rinkos modeliavimo atveju. Bet kuris perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius, informaciją renkantis kitos perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorių vardu, dalyvaujantiems perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriams perduoda surinktų duomenų rezultatus. 12 straipsnio 8 dalyje nustatytam bendros elektros energijos bei dujų rinkos ir tinklo modeliui naudojami 1 dalyje nurodyti įvesties duomenys apima n+10, n+20 ir n+30 metus ir taikant šį modelį galima visapusiškai įvertinti ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, visų pirma vidaus rinkos veikimui ir įtraukiant išorės sąnaudas, pvz., susijusias su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir įprastiniais į orą išmetamais teršalais arba tiekimo saugumu.

Pagrindimas

Svarbu pabrėžti gero energijos tiekimo svarbą vidaus rinkos veikimui ir Europos ekonomikai.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

15.11.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Sandra Kalniete

24.1.2012

Svarstymas komitete

19.3.2012

25.4.2012

30.5.2012

 

Priėmimo data

31.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Adam Bielan, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Evelyne Gebhardt, Louis Grech, Mikael Gustafsson, Małgorzata Handzlik, Malcolm Harbour, Iliana Ivanova, Sandra Kalniete, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Mitro Repo, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Emilie Turunen, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Raffaele Baldassarre, Anna Hedh, María Irigoyen Pérez, Constance Le Grip, Morten Løkkegaard, Antonyia Parvanova, Wim van de Camp, Sabine Verheyen


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (4.6.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011) 0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

Nuomonės referentas: Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

Siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų dėl konkurencingumo, tvarumo ir tiekimo saugumo(1), reikia dėti daug pastangų, kad būtų modernizuota ir išplėsta ne tik Europos transporto, bet ir energetikos infrastruktūra, ir užbaigta kurti vidaus energijos rinka, kuri duos naudos ES transporto sektoriui. Komisijos pasiūlymu visų pirma siekiama įdiegti tinkamas procedūras ir nustatyti taisykles šiuo tikslu.

Dar 2010 m.(2) Komisija paragino kurti naują ES energetikos infrastruktūros politiką, kad būtų koordinuojama ir optimizuojama tinklo plėtra, pabrėždama, kad reikia pakeisti esamą transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) politiką veiksmingesne reguliavimo sistema, turint mintyje valstybių narių solidarumą.

2011 m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl būsimos daugiametės finansinės programos (2020–2020 m.)(3), kuriame siūloma sukurti Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuri padėtų užbaigti kurti energetikos, transporto ir skaitmeninio tinklo prioritetines infrastruktūras, ir šiai priemonei skirti bendrą 40 mlrd. EUR fondą, iš kurių 9,1 mlrd. EUR būtų skirta energetikai.

Remdamasis, kiek tai susiję su šiuo pasiūlymu, savo kompetencijos sritimi, TRAN komitetas norėtų pabrėžti, jog labai naudinga kurti sinergiją, kai įgyvendinami ES transporto infrastruktūros (TEN-T) ir energetikos infrastruktūros projektai, siekiant koordinuoti, kai įmanoma, transporto ir energetikos infrastruktūros projektus ir supaprastinti bendriems energetikos ir transporto koridoriams taikomas administracines, leidimų ir aplinkos apsaugos procedūras.

Kiti su transportu susiję pasiūlymo aspektai susiję su tuo, kaip nafta, dujos ir elektra yra tiekiami į ES ir jos viduje: labai svarbu, kad nafta ir dujos būtų gabenamos ir laivais, keliais ir geležinkeliais – šioje srityje transporto politikos pokyčiai gali būti labai svarbūs.

80 proc. importuojamos neapdorotos naftos į ES gabenama tanklaiviais. Labai svarbus ES vidaus naftos transportavimo tinklo aspektas yra tai, kad vakarų Europa naftotiekiu sujungta su svarbiausiais Europos uostais, o daugumai naftos perdirbimo gamyklų centrinėje ir rytų Europoje (ES 12) nafta tiekiama per naftotiekių sistemą „Družba“ iš Rusijos (apie 60 mln. tonų per metus). Vakarų ir rytų Europos tinklai menkai sujungti. Taip yra todėl, kad rytų Europos naftotiekių infrastruktūra suprojektuota ir pastatyta šaltojo karo metu. Be to, tikimasi, kad tose šalyse, priešingai nei ES 15, naftos paklausa nuo 2010 iki 2020 m. išaugs 7,8 proc. ir apskritai nafta ir toliau sudarys labai svarbią įvairių ES energijos šaltinių dalį ir po tos datos. Tai primygtinai skatina plėtoti naftotiekių infrastruktūrą, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą centrinėje ir rytų Europoje.

Naftos transportavimas kelia didelę grėsmę aplinkai. Nutrūkus tiekimui sistemoje „Družba“, nedidelės alternatyvios tiekimo galimybės Baltijos jūros regione, Juodojoje jūroje ir Turkijos sąsiauriuose, kurių aplinka labai jautri, nulemtų didelį tanklaivių eismo suintensyvėjimą, kuris keltų didelį susirūpinimą dėl galimo avarijų ir naftos išsiliejimo pavojaus. Kiekvieną mėnesį Baltijos jūros vandenis perplaukia 3500–5000 laivų. Iki 25 % šių laivų yra tanklaiviai, gabenantys maždaug 170 mln. tonų naftos per metus. Be to, kad būtų sumažinta naftos išsiliejimo grėsmė, dėl tanklaivių eismo sumažėjimo taip pat sumažėtų ir išmetamųjų CO2 ir NOx teršalų kiekis.

Gamtinėms dujoms taip pat tenka svarbus vaidmuo ES su transportavimu susijusioje energetikos srityje, nes tai tvarus ir mažai teršalų išmetantis energijos šaltinis, kuris teikia švarią energiją elektros gamybai (ypač bendrajai šilumos ir elektros energijos gamybai), kurią galima lengvai panaudoti ir transporto poreikiams. Tiesiogiai dujas galima panaudoti švaraus transporto tikslais – jas galima naudoti kaip kurą (LNG arba CNG). Sykiu ES labai priklausoma nuo gamtinių dujų importo, o šis labai priklausomas nuo infrastruktūros.

Augantį energijos poreikį gali padėti tenkinti didesnis LNG ir CNG vartojimas. Atitinkamai turėtume geriau ir veiksmingiau naudoti esamus ir planuojamus energetikos infrastruktūros tinklus.

Siekiant užbaigti kurti vidaus dujų rinką, ES turėtų apsirūpinti tinkama gamtinių dujų infrastruktūra. Reikia sukurti naujus tiekiamų dujų transportavimo pajėgumus, valstybių narių infrastruktūros jungtis, taip pat naujus saugojimo ir pakartotinio dujinimo įrengimus. Reikia imtis veiksmų, kad būtų pašalinti esami investicijų trūkumai, sykiu stiprinant ir plėtojant nacionalinius transportavimo tinklus. Naujose gairėse taip pat turėtų būti aptariamas energetinių salų ir trūkstamų jungčių tarp nacionalinių gamtinių dujų rinkų klausimas, kuris aiškiai iškyla tokiuose regionuose kaip Baltijos regionas ir centrinė bei rytų Europa.

Pasiūlymai

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūloma:

(1) skatinti ES transporto ir energetikos sričių infrastruktūros projektų sinergiją, be kita ko, skatinant kompetentingas institucijas išduoti bendrus leidimus, įskaitant aplinkosaugos sritį;

(2) toliau plėtoti esamą naftotiekių tinklą ES, siekiant gerinti ES 12 ir ES 15 infrastruktūros jungtis ir užtikrinti naftos tiekimo saugumą ES 12 regione;

(3) sumažinti tanklaivių keliamą galimą aplinkosauginių nelaimių pavojų;

(4) propaguoti regioninių LNG terminalų vaidmenį, ypatingą dėmesį skiriant laivų krovai, geležinkelių ir sunkvežimių transportui;

(5) skatinti gamtinių dujų, kaip tvaraus energijos šaltinio, vaidmenį;

(6) siekti rinkos integracijos ir nutraukti energijos rinkų izoliaciją;

(7) remti ES tikslus, susijusius su patikimais ir lanksčiais nacionaliniais transportavimo tinklais.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų energetinę autonomiją ir energijos tiekimą, nes dėl jų geomorfologinių ypatybių ir padėties tai yra iššūkis, visų pirma nustatant bendro intereso projektus, nes šie regionai ypač gera vieta energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių išgauti, o tai yra esminė sąlyga siekiant ES energetikos ir kovos su klimato kaita politikos tikslų;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią politiką buvo pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta perspektyvos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus;

(5) įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią politiką buvo pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta perspektyvos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu nustatyti galimus būsimus energijos paklausos ir pasiūlos trūkumus;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) siekiant didinti tiekimo saugumą visoje Sąjungoje, reikia, kad Sąjungos vidaus naftotiekių tinklas būtų labiau integruotas, sujungiant vakarinius ir rytinius regionus;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7b) siekiant užtikrinti tiekimo saugumą visoje ES, turi būti toliau plečiamos jungtys tarp vakarinių, rytinių ir pietrytinių ES perdavimo tinklo ruožų;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) rizikingų naftos transportavimo priemonių, tokių kaip tanklaiviai, naudojimo mažinimas yra labai svarbus mažinant pavojų aplinkai, susijusį su naftos transportavimu;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) siekiant užtikrinti įtampos ir dažnio palaikymo stabilumą, ypatingą dėmesį reikia skirti Europos elektros energijos tinklo stabilumui, nes keičiantis sąlygoms į sistemą patenka vis daugiau nepastovios atsinaujinančiosios energijos. Reikia papildomų mokslinių tyrimų, kad būtų galima naudojant pažangiuosius tinklus, kaupimo pajėgumus ir sumaniai derinant įvairias energijos rūšis sumažinti svyravimus, atsirandančius gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a) labai svarbu sukurti Sąjungai naudingas jungtis tarp jos turimų pajėgumų jūrose. Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje esančių pajėgumų integracija yra labai svarbi kuriant Sąjungos energijos vidaus rinką;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a) kad būtų atsižvelgta į didėjančią elektros energijos paklausą iki 2020 m., kuri bus dvigubai didesnė nei dujų paklausa, Sąjunga, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos projektų finansavimą ir laikydamasi Sąjungos ilgalaikės energetikos politikos, turėtų skirti finansavimą šiems projektams, visų pirma transporto elektrifikavimo srities projektams;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a) siekiant kurti sąveiką su didele Sąjungos pridėtine verte, turėtų būti skatinama bendradarbiauti įgyvendinant horizontaliuosius projektus energetikos ir transporto srityje;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a) Sąjungos energetikos ir transporto infrastruktūros srities projektų planavimas ir įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas, siekiant sukurti sinergiją, kai tai prasminga ekonominiu, techniniu ir aplinkosaugos požiūriu, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamus saugumo aspektus;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20a) svarbu, kad kuriant energetikos infrastruktūros tinklus nebūtų padaryta jokios žalos Europos paveldui (meniniam, kultūriniam, turistiniam, aplinkos), kaip nurodyta Europos Parlamento 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)1, kurioje Parlamentas „ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų priemonių, reikalingų Europos paveldui ir turtui išsaugoti ateities kartoms“;

 

_____________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0407.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti, ar išduoti bendrus leidimus bendros svarbos projektams, kuriais būtų kuriama Sąjungos energetikos ir transporto srities projektų sinergija;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

21 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21b) planuojant įvairius transeuropinius tinklus, pirmenybė turėtų būti teikiama transporto, ryšių ir energetikos tinklų integracijai, kad jie užimtų kuo mažiau vietos, o siekiant sumažinti socialinį ekonominį ir finansinį poveikį bei poveikį aplinkai, reikia visuomet skatinti vėl naudoti esamus ir (arba) nenaudojamus tinklų ruožus;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(24a) dėl projektų tarpvalstybinio pobūdžio reikia užtikrinti griežtus viešųjų konsultacijų terminus visose susijusiose valstybėse narėse, atsižvelgiant į, inter alia, poreikį turėti visą atitinkamą informaciją susijusių valstybių narių kalbomis ir žinoti įvairias procedūras kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų (piliečių, savivaldybių, regionų ir kt.) visapusišką dalyvavimą;

Pagrindimas

Kaip ir transporto, didžiosios energetikos infrastruktūros dalies tarpvalstybinis pobūdis yra papildomas uždavinys viešųjų konsultacijų procedūrų srityje. Siekiant pašalinti šiuos sunkumus ir užtikrinti didesnį projektų pripažinimą nepakenkiant skubiems veiksmams, patariama griežtai nustatyti konsultacijų terminus dėl akivaizdžių poreikių, kylančių dėl skirtingų kalbų ir procedūrų kiekvienoje valstybėje narėje.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(25a) planuojant ir kuriant energetikos infrastruktūrą, ypač kai tai susiję su transporto tinklais, neturėtų būti numatoma gabenti angliavandenilio produktų per gyvenvietes arba netoli jų, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus gyventojų saugumui;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR) buvo įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti šiek tiek lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, taip įtraukiant naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir kartu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto;

(29) įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR) buvo įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti šiek tiek lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas, finansines priemones ir viešąsias garantijas, taip įtraukiant naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir kartu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) elektros energijos, dujų ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal pasiūlytą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP reglamentas) vykdomiems darbams, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinamas konkretiems poreikiams pritaikytos paramos teikimas pagal galiojančią reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas neperspektyviems bendro intereso projektams. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su finansavimu, skiriamu pasinaudojant priemonėmis pagal kitas Sąjungos politikos sritis. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus finansuojama europinės svarbos energetikos infrastruktūra, o struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos paskirstymo tinklai. Todėl šie su finansavimo šaltiniai papildys vienas kitą;

(30) elektros energijos, dujų, anglies dioksido, taip pat energetikos infrastruktūros, siekiant sumažinti transporto išmetamą anglies dioksidą, plėtros ir steigimo sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal pasiūlytą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP reglamentas) vykdomiems darbams, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinamas konkretiems poreikiams pritaikytos paramos teikimas pagal galiojančią reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas neperspektyviems bendro intereso projektams. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su finansavimu, skiriamu pasinaudojant priemonėmis pagal kitas Sąjungos politikos sritis. Visų pirma Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis bus finansuojama europinės svarbos energetikos infrastruktūra, o struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos paskirstymo tinklai. Todėl šie du finansavimo šaltiniai papildys vienas kitą;

Pagrindimas

Kaip numatyta Europos transporto politikos baltojoje knygoje, ES tikslas – sumažinti transporto išmetamą anglies dioksidą Europos Sąjungoje. Norint pasiekti šį tikslą būtina finansinė parama elektros energijos, vandenilio ir kitų šaltinių, padedančių mažinti išmetamų teršalų kiekį, infrastruktūros plėtrai ir jai kurti tiek miestų mazguose, tiek tolimiesiems reisams.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto 6 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– daug intensyvesnio aprūpinimo mažą anglies dioksido kiekį išmetančiais elektros energijos įrenginiais, pvz., elektros energija varomos transporto priemonės, taikant pažangiąją technikos ir rinkos intervenciją;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(d) II priedo 3 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

(d) II priedo 3 dalyje nustatytoms kategorijoms priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant šiuos tris konkrečius kriterijus:

– tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto;

– tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto ir siekiant vis geresnio tinklų sujungimo;

– veiksmingo ir tvaraus išteklių naudojimo, sumažinant aplinkai kylančią riziką;

 

– veiksmingo ir tvaraus išteklių naudojimo, sumažinant aplinkai kylančią riziką, konkrečiai, sumažinant rizikingų naftos transportavimo priemonių, tokių kaip tanklaiviai, naudojimą;

– sąveikos;

– sąveikos;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, kai nacionalinės, vietos arba regionų valdžios institucijos yra nepajėgios laiku pasiekti susitarimo, Komisija gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo arba jos patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam arba jai paskiriamos įgyvendinant tam tikrą (-us) projektą (-us).

3. Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo arba jos patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam arba jai paskiriamos įgyvendinant tam tikrą (-us) projektą (-us). Prieš paskyrimą Europos koordinatorius ar kandidatai į šias pareigas turi atsakyti į kompetentingo Europos Parlamento komiteto klausimus.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekdamos laikytis 11 straipsnyje nustatytų galutinių terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendro intereso projektų užbaigimu, valstybės narės per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos imasi priemonių, kad būtų racionalizuotos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Taikant šias priemones turi būti nepažeidžiami Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

Siekdamos laikytis 11 straipsnyje nustatytų galutinių terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendro intereso projektų užbaigimu, valstybės narės per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos imasi priemonių, kad būtų racionalizuotos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Taikant šias priemones turi būti nepažeidžiami Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Jei projektas kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, viešos konsultacijos pagal šio straipsnio 4 dalį kiekvienoje susijusioje valstybėje narėje organizuojamos ne vėliau nei po dviejų mėnesių nuo pirmos viešos konsultacijos pradžios dienos vienoje iš šių valstybių narių.

5. Jei projektas kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, viešos konsultacijos pagal šio straipsnio 4 dalį kiekvienoje susijusioje valstybėje narėje organizuojamos ne vėliau nei po keturių mėnesių nuo pirmos viešos konsultacijos pradžios dienos vienoje iš šių valstybių narių ir užtikrinama, kad jos vyktų šių valstybių oficialiomis kalbomis.

Pagrindimas

Kaip ir transporto, didžiosios energijos infrastruktūros dalies tarpvalstybinis pobūdis yra papildomas uždavinys pateikimo viešai konsultacijai požiūriu. Nepakenkiant veiksmų skubumui ir siekiant didesnio projektų pripažinimo patariama sugriežtinti konsultacijų terminus, jei projektai vykdomi kitose valstybėse.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą. Platformoje pateikiama ši informacija:

Komisija sukuria plačiajai visuomenei ES oficialiomis kalbomis internete lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą. Platformoje pateikiama ši informacija:

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) informacija apie atnaujintą bendro intereso projektų sąrašą;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb) informacija apie regioninių grupių darbą, įskaitant informaciją apie sąsajas su regioninių grupių darbu.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 dalies -10 punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-10) Energijos šaltinius teikiančios infrastruktūros tinklas siekiant sumažinti transporto išmetamą anglies dioksidą:

 

Energiją teikiančios infrastruktūros tinklų, padedančių mažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje (vandenilis, elektra varomos transporto priemonės, baterijų pakeitimas), plėtra ir įgyvendinimas tiek miestų mazguose, tiek transporto koridoriuose.

 

Susijusios valstybės narės: visos.

Pagrindimas

Svarbu, kad į TEN-E gairių temines sritis būtų įtraukta energijos, padedančios sumažinti transporto išmetamą CO2, tiekimo infrastruktūros kūrimo ir įgyvendinimo sritis. Aiškus pavyzdys yra vandenilio įkrovimo stotys ar elektros baterijų pakeitimo sistema, kuri neseniai sulaukė paramos iš TEN-E fondų kaip novatoriškas projektas. (angl. Greening European Transportation Infraestructure for Electic Vehicles).

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 punkto e a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) infrastruktūra, reikalinga energijai elektriniams ir hibridiniams varikliams tiekti;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 1 punkto e b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

eb) uosto įrenginiai, reikalingi laivams uostuose tiekti sausumoje pagamintą elektrą vietoj naudojant variklius laivuose pagamintos elektros energijos;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a) Kiekviena grupė internete skelbia savo posėdžių darbotvarkes ir protokolus.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 4 punkto f a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) intensyvus aprūpinimas mažą anglies dioksido kiekį išmetančiais elektros energijos įrenginiais, pvz., elektros energija varomos transporto priemonės, taikant pažangiąją technikos ir rinkos intervenciją.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 5 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas nustatomas įvertinant, kokiu mastu būtų naudojama jau esanti infrastruktūra ir prisidedama mažinant naštą aplinkai ir įtaką klimato kaitai ir su jomis susijusią riziką.

c) Veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas nustatomas įvertinant, kokiu mastu būtų naudojama jau esanti infrastruktūra ir prisidedama mažinant naštą aplinkai ir įtaką klimato kaitai ir su jomis susijusią riziką, pavyzdžiui, pakeičiant rizikingas transportavimo priemones, tokias kaip tanklaiviai, mažiau rizikingų rūšių transportu.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 3 punkto d a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) galimybes teikti pretenzijas atitinkamoms institucijoms ir tam tinkamas priemones.

Pagrindimas

Siekiant didesnio teisėtumo ir projektų pripažinimo svarbu patikslinti galimas kreipimosi į atitinkamas institucijas procedūras.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

15.11.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz

24.1.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

27.3.2012

 

 

 

Priėmimo data

8.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdi Cristiano Allam, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Philippe De Backer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Gesine Meissner, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Thomas Ulmer, Peter van Dalen, Artur Zasada

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Spyros Danellis, Michel Dantin, Eider Gardiazábal Rubial, Sabine Wils, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Janusz Wojciechowski

(1)

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(2)

Žr. COM (2010) 677.

(3)

Žr. COM(2011) 500/I final ir COM(2011) 500/II final (Politikos dokumentai).


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (1.6.2012)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB

(COM(2011) 0658 – C7‑0371/2011 – 2011/0300(COD))

Nuomonės referentas: Wojciech Michał Olejniczak

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonė referentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir jame esantį išsamų transeuropinių energetikos infrastruktūros projektų ir ypač bendros svarbos projektų reglamentavimą. Ypač palankiai nuomonės referentas vertina priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ir paspartinti leidimų išdavimo procesą, ir ragina jį patvirtinti bei taikyti ne tik tarpvalstybinių energetikos infrastruktūros projektų vystymo tikslu.

Pranešime pabrėžiamas regioninis energetikos infrastruktūros aspektas, ypač atsižvelgiant į jos tiesioginį poveikį piliečiams, kurio dažnai pakankamai neatsveria projekto teigiami rezultatai, susiję su energetiniu saugumu, tvarumu ar infrastruktūros veiksmingumu. Todėl turėtų būti pripažintas regioninių valdžios institucijų vaidmuo tam tikruose leidimų išdavimo procedūros etapuose, kad labiausiai susijusios institucijos turėtų galimybę daryti įtaką priimant sprendimus. Be to, reikėtų ES lygmeniu suvienodinti atitinkamų viešųjų konsultacijų procesą.

Taip pat pasiūlyme reikėtų nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp sąnaudų veiksmingumo kriterijų, kurie labai svarbūs privatiems verslininkams, galiausiai finansuosiantiems, rengsiantiems ir valdysiantiems energetikos infrastruktūrą, ir finansinės paramos teikimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtinų sąlygų. Dėl to pateikti atitinkami pakeitimai, siekiant apibrėžti sąlygas, kurioms esant papildomą finansavimą galima pagrįsti bendru interesu ir nauda vartotojams nepažeidžiant konkurencingumo principo.

Be to, nuomonės referentas siūlo išplėsti dujų infrastruktūros projektų sąvoką ir į tinkamų elementų sąrašą įtraukti visus tokiems projektams reikalingus elementus, siekiant techninio nuoseklumo ir paprasto bei sklandaus gyvybiškai svarbių visos Europos dujų koridorių veikimo.

Nuomonės referento nuomone, suinteresuotųjų subjektų įtraukimas ir procedūrinis paprastumas turėtų būti svarbiausi transeuropinės energetikos infrastruktūros plėtros principai.

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) numatydama savo energetikos infrastruktūros prioritetus Komisija turėtų atsižvelgti į ypatingą salų energetikos sistemos padėtį;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią politiką buvo pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta perspektyvos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus;

(5) įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią politiką buvo pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta perspektyvos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus, o Sąjunga toli gražu nepasiruošusi kovoti su būsimais sunkumais šioje srityje;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir naujos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

(6) turimos energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir užbaigimo darbų ir naujos energetikos infrastruktūros plėtros spartinimas yra svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, visų pirma dujų ir naftos sektoriuose, 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsinaujinančių išteklių energijos dalį galutiniame energijos naudojime padidinti iki 20 % ir iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo veiksmingumą. Tačiau Sąjunga ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. savo infrastruktūrą turi taip pat pritaikyti tolesniam savo energetikos sistemoje išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) dabartinėmis ekonomikos sąlygomis pabrėžiamas poreikis taikyti kompleksinį metodą energetikos klausimams spręsti, atsižvelgiant į jų ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį aspektus. Būtina atkreipti dėmesį į naudą ir nepageidaujamą šalutinį poveikį atliekant darbą, kurį reikia atlikti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai galėtų naudotis saugia, tvaria ir įperkama energija;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas, užimtumas ir tvari plėtra;

(7) nors vidaus rinka sukurta teisinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, ji lieka susiskaidžiusi dėl nacionalinių energetikos tinklų jungčių nepakankamumo. Tačiau Sąjungos masto integruoti tinklai ir pažangiųjų technologijų tinklų infrastruktūros diegimas, leisiantis didinti energijos vartojimo veiksmingumą, ir paskirstytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimas yra svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų skatinamas augimas tausiai vartojant išteklius, užimtumas ir tvari plėtra;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a) tai, kad atokiausi regionai yra labai priklausomi nuo importuojamo iškastinio kuro, lemia dideles papildomas išlaidas, susijusias su augimu ir ekonomine plėtra. Šiems regionams tenka atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir elektros energijos bei gamtinių dujų perdavimo gamtinių laboratorijų vaidmuo, ir jį reikėtų didinti vykdant bendro intereso projektus, kuriais siekiama įvairinti regioninės energijos bazę ir didinti tvarumą bei energijos vartojimo veiksmingumą, taip padedant pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) šiame reglamente nustatomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros nustatytu laiku ir jų sąveikos taisyklės siekiant užtikrinti Sutartyje iškeltus energetikos politikos tikslus, t. y. energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą ir naujų energijos formų ir atsinaujinančios energijos formų plėtrą ir skatinti energetikos tinklų jungtis. Siekiant šių tikslų šiuo pasiūlymu prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat teikiama nauda visai Sąjungai, t. y. užtikrinamas konkurencingumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

(13) šiame reglamente nustatomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros nustatytu laiku ir jų sąveikos taisyklės siekiant užtikrinti Sutartyje iškeltus energetikos politikos tikslus, t. y. energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą ir naujų energijos formų ir atsinaujinančios energijos formų plėtrą ir skatinti energetikos tinklų jungtis. Siekiant šių tikslų šiuo pasiūlymu prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat teikiama nauda visai Sąjungai, t. y. užtikrinamas konkurencingumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Siekiant šių tikslų, šiame reglamente skatinama atitinkamų leidimų išdavimo procedūros etapu rengti konsultacijas su procese dalyvaujančiomis regioninės valdžios institucijomis;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) bendro intereso projektų nustatymas turi būti grindžiamas bendrais, skaidriais ir objektyviais kriterijais atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Siūlomi elektros energijos ir dujų sektorių projektai turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas.

(15) bendro intereso projektų nustatymas turi būti grindžiamas bendrais, skaidriais ir objektyviais kriterijais atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Siūlomi elektros energijos ir dujų sektorių projektai turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas ir diegti pažangiųjų tinklų technologijų infrastruktūrą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) bendro intereso projektai turėtų būti įgyvendinami kuo greičiau ir turėtų būti nuodugniai stebimi ir vertinami, tačiau kartu siekiant užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą projektų rengėjams. Komisija projektams, kuriuos įgyvendinant iškyla sunkumų, turėtų skirti Europos koordinatorius;

(18) bendro intereso projektai turėtų būti įgyvendinami kuo greičiau ir turėtų būti nuodugniai stebimi ir vertinami, tačiau kartu siekiant užtikrinti kuo mažesnę administracinę naštą projektų rengėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kad nekiltų pavojus projektams, kuriuos įgyvendinant iškyla sunkumų, Komisija turėtų skirti Europos koordinatorius, kurie padėtų įgyvendinti šiuos projektus;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu ir jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos;

(20) bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti spartų administracinių procedūrų taikymą. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus laiko viešo intereso projektais. Leidimai turėtų būti išduodami neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams, jeigu nustatomos priežastys, susijusios su viršesniu viešuoju interesu ir jei tenkinamos visos Direktyvose 92/43/EB ir 2000/60/EB numatytos sąlygos. Pagal svarbumą ir siekiant ekonominio veiksmingumo reikia nustatyti atvejus, kada infrastruktūra galėtų būti sumažinta vykdant energijos veiksmingumo politiką, kada esama valstybių narių ir tarpvalstybinė infrastruktūra galėtų būti patobulinta arba modernizuota, kada reikia naujos infrastruktūros ir kada ją galima būtų kurti šalia esamos energetikos arba transporto infrastruktūros;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) nacionaliniu lygiu nustačius vieną kompetentingą instituciją, kuri sujungtų arba koordinuotų visas leidimų išdavimo procedūras (vieno langelio principas), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo;

(21) nacionaliniu lygiu nustačius vieną kompetentingą instituciją, kuri sujungtų arba koordinuotų visas leidimų išdavimo procedūras (vieno langelio principas), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo suburiant bendras šių kompetentingų institucijų darbo grupes;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) be to, skatina valstybes nares bendro intereso projektams taikomas leidimų išdavimo procedūrų nuostatas taikyti ir kitiems energetikos infrastruktūros projektams, jei jos tinkamos;

Pagrindimas

Reikėtų skatinti valstybes nares Europos geriausios patirties pavyzdžius naudoti ir kitiems projektams, kad būtų padidintas būtinos infrastruktūros veiksmingumas ir užkirstas kelias perkrovoms ir išvengta dviejų lygių sistemos atsiradimo.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) planuojant įvairius transeuropinius tinklus pirmenybė turėtų būti teikiama transporto, ryšių ir energetikos tinklų integracijai, kad jie užimtų kuo mažiau vietos, o siekiant kuo labiau sumažinti socialinį, ekonominį ir finansinį poveikį bei poveikį aplinkai ir užimti kuo mažesnę teritoriją, reikia visuomet skatinti kuo dažniau naudoti esamas ir (arba) nenaudojamas tinklų atkarpas;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) kadangi reikia neatidėliotinai plėtoti energetikos infrastruktūrą, turi būti ne tik paprastinamos leidimų išdavimo procedūros, bet ir aiškiai nustatomas galutinis terminas, iki kurio atitinkamos kompetentingos institucijos privalo priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo. Nustačius šį galutinį terminą, turėtų būtų veiksmingiau apibrėžtos ir valdomos procedūros ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti daroma įtaka griežtiems standartams, nustatytiems siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir skatinti piliečių dalyvavimą;

(24) investicijos į transeuropinių energetikos tinklų infrastruktūrą yra labai svarbios vystymuisi ir darbo vietų kūrimo potencialui. Todėl, kadangi reikia neatidėliotinai plėtoti energetikos infrastruktūrą, turi būti ne tik paprastinamos leidimų išdavimo procedūros, bet ir aiškiai nustatomas galutinis terminas, iki kurio atitinkamos kompetentingos institucijos privalo priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo. Nustačius šį galutinį terminą, turėtų būtų veiksmingiau apibrėžtos ir valdomos procedūros ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti daroma įtaka griežtiems standartams, nustatytiems siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir skatinti piliečių dalyvavimą;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) palengvinamas bendro intereso projektų įgyvendinamas nustatytu laiku, paspartinant leidimų išdavimą ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

b) palengvinamas bendro intereso projektų įgyvendinamas nustatytu laiku, paspartinant leidimų išdavimą ir nustatant būtinuosius visuomenės dalyvavimo reikalavimus;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė elektros energijos ar dujų perdavimo ir paskirstymo, naftos ir anglies dioksido transportavimo arba elektros energijos akumuliavimo ar dujų kaupimo įranga;

1. energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė elektros energijos ar dujų perdavimo ir paskirstymo, naftos ir anglies dioksido transportavimo arba elektros energijos akumuliavimo ar dujų kaupimo ar suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) priėmimo, saugojimo ir pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įranga;

Pagrindimas

Dujų energetikos infrastruktūra apima SGD terminalus; siekiant nuoseklumo su II priedo 1 dalyje nurodytomis kategorijomis, suderinama apibrėžtis, kad būtų į tai atsižvelgta.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizė – bendras Sąjungos lygmeniu atliekamas vertinimas, kurio pagrindu atrenkami bendro intereso projektai pagal dešimties metų tinklo plėtros plano tikslus, kaip nurodyta Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnyje.

Pagrindimas

Reglamente daromos nuorodos į įvairias sąnaudų ir naudos analizes, tyrimus ir vertinimus. Reikia paaiškinimo ir atrodo, kad reikia pateikti apibrėžtį. Sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti daroma bendru lygmeniu, o ne kiekvienam projektui atskirai.

Dujų infrastruktūros projektai grindžiami tvirtais įsipareigojimais, kuriuos prisiima rinkos šalys, atlikusios rinkos bandymus, arba nacionalinės reguliavimo institucijos. Tokių tvirtais įsipareigojimais jau grindžiamų projektų atžvilgiu kiekvienam projektui atskirai daroma sąnaudų ir naudos analizė iš esmės būtų dvigubas darbas.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija nustato Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

Išbraukta.

Pagrindimas

Tekstas perkeltas į straipsnio pabaigą, kad straipsnis derėtų su realiu sprendimų priėmimo tvarkaraščiu.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Siekdama nustatyti bendro intereso projektus ir remdamasi kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi, Komisija įsteigia regioninę grupę (toliau – grupė), kaip apibrėžta III priedo 1 dalyje.

2. Siekdama nustatyti bendro intereso projektus ir remdamasi kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi, Komisija įsteigia regioninę grupę (toliau – grupė), kaip apibrėžta III priedo 1 dalyje. Kiekviena grupė atlieka savo darbą laikydamasi įgaliojimų, dėl kurių susitarta iš anksto.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Jeigu prieš įsigaliojant šiam reglamentui esamos grupės arba kitos institucijos dirbo siekdamos parinkti Sąjungos energetikos sistemoms svarbius projektus, kiekviena 2 dalyje minėta grupė tinkamai atsižvelgia į šių grupių ar institucijų jau atliktą darbą. Jeigu jau esamos grupės arba kitos institucijos anksčiau susitarė dėl projektų arba Sąjungai svarbių projektų sąrašų, informacija apie šiuos projektus arba jų sąrašus bus perkeliama kiekvienai 2 dalyje nurodytai grupei ir sudarys bendro intereso projekto atrankos proceso pagrindą.

 

2 straipsnio 5 dalies a punkto nuostatomis nepažeidžiamos nė vieno projekto rengėjo teisės pateikti atitinkamos grupės nariams paraišką dėl projekto išrinkimo bendro intereso projektu.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Taikydama III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgdama į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams, kiekviena grupė parengia savo siūlomą bendro intereso projektų sąrašą. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

3. Taikydama III priedo 2 dalyje nustatytą procesą ir atsižvelgdama į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant I priede nurodytus energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams, kiekviena grupė parengia savo siūlomą bendro intereso projektų sąrašą. Kiekvieną atskirą projekto pasiūlymą prieš įtraukiant jį į galutinį pasiūlytą sąrašą, kuris pateikiamas pagal 4 dalį, laikinai tvirtina valstybė (-ės) narė (-ės), su kurios (-ių) teritorija yra susijęs projektas.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Vienai iš valstybių narių nepatvirtinus atskiro pasiūlymo dėl projekto, minėta valstybė narė pateikia rašytinį paaiškinimą dėl savo prieštaravimo grupei. Projekto rengėjams suteikus leidimą spręsti nepritarimo klausimą, grupė vienbalsiai (minus vienas balsas) gali įtraukti minėtą projektą į pasiūlytą sąrašą su pastaba apie prieštaravimą;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų atveju agentūra per du mėnesius nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų siūlomų bendro intereso projektų sąrašų gavimo datos pateikia Komisijai nuomonę apie siūlomus bendro intereso projektų sąrašus, visų pirma atsižvelgdama į 4 straipsnyje išdėstytų kriterijų taikymo grupėse nuoseklumą ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – EPSOT) pagal III priedo 2.6 dalį elektros ir dujų sektoriuose atliktos analizės rezultatus.

5. II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų atveju agentūra per keturis mėnesius nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje išvardytų siūlomų bendro intereso projektų sąrašų gavimo datos pateikia Komisijai nuomonę apie siūlomus bendro intereso projektų sąrašus, visų pirma atsižvelgdama į 4 straipsnyje išdėstytų kriterijų taikymo grupėse nuoseklumą ir Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – EPSOT) pagal dešimties metų tinklų kūrimo planus elektros ir dujų sektoriuose atliktos analizės rezultatus.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a. remdamasi grupės priimtais regioniniais sąrašais, Komisija sudaro Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas ir atnaujinamas kas dvejus metus. Pirmas sąrašas priimamas ne vėliau kaip 2013 m. liepos 31 d.

(Žr. 1 pakeitimą)

Pagrindimas

Perkelta iš 1 dalies dėl tvarkaraščio

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Komisijai priėmus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą bendro intereso projektai pagal reglamentų (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį įtraukiami į atitinkamus regioninius investavimo planus ir tampa jų neatskiriama dalis, o pagal direktyvų 72/2009/EB ir 73/2009/EB 22 straipsnį įtraukiami į atitinkamus nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir, jeigu reikia, į kitus susijusius nacionalinius infrastruktūros planus. Į visus šiuos planus įtrauktiems projektams suteikiamas didžiausias prioritetas.

7. Komisijai priėmus sprendimą bendro intereso projektai pagal reglamentų (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį įtraukiami į atitinkamus regioninius investavimo planus ir tampa jų neatskiriama dalis, o pagal direktyvų 72/2009/EB ir 73/2009/EB 22 straipsnį įtraukiami į atitinkamus nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir, jeigu reikia, į kitus susijusius nacionalinius infrastruktūros planus. Į visus šiuos planus įtrauktiems projektams suteikiamas didžiausias prioritetas.

(Atkreipiame dėmesį, kad 1 dalis perkeliama po 6 dalies)

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas perspektyvus ekonominiu, socialiniu ir aplinkos atžvilgiais; ir

b) pagal atitinkamus specialius 2 dalies kriterijus įvertinto projekto galima nauda didesnė nei jo išlaidos; ir

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tvarumo, inter alia užtikrinant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo vietas;

tvarumo, be kita ko, užtikrinant iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo vietas;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto trečia įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

sąveikos ir saugaus sistemos eksploatavimo;

tiekimo saugumo, be kita ko, siekiant sąveikos ir saugaus bei patikimo sistemos eksploatavimo;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto 3 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

– planuojamų energijos, įskaitant energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gaminimo vienetų prijungimas prie tinklo, suteikiant galimybę pakeisti energijos šaltinį;

Pagrindimas

ES tenka sunkus uždavinys pakeisti senus neveiksmingus ir žalingus aplinkai galios įrenginius, pvz., tuos, kurie naudojami dirbant su iškastiniu kuru. ES iškils naujos jėgainės, taip pat teritorijose, kuriose tinklas nepakankamai sukurtas arba kur jį reikia atnaujinti. Todėl minėtu reglamentu turėtų būti skatinama investuoti į naują jėgainę skatinant kurti būtiną tinklą, kad būtų galima prie tinklo prijungti naują energijos šaltinį.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto antra įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tiekimo saugumo, inter alia užtikrinant tiekimo šaltinių, teikimo subjektų ir maršrutų įvairinimą;

tiekimo saugumo, be kita ko, užtikrinant tiekimo šaltinių, teikimo subjektų ir maršrutų įvairinimą;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto trečia įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

konkurencijos, inter alia užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo subjektų ir maršrutų įvairinimą;

konkurencijos, be kita ko, užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo subjektų ir maršrutų įvairinimą;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto;

tiekimo saugumo, be kita ko, užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo subjektų ar maršrutų įvairinimą;

Pagrindimas

Neaišku, kodėl naftos ir dujų sektoriui taikomi kitokie tiekimo saugumo kriterijai.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Klasifikuojant projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto įgyvendinimo, taip pat turi būti tinkamai atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą, atsižvelgti į kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių ir projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus. II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų projektų atveju taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

4. Kiekviena grupė klasifikuoja projektus, kuriais būtų prisidedama prie to paties prioriteto koridorių arba teritorijų įgyvendinimo. Kiekviena grupė savo standartuose nustato vertinimo metodą ir antroje pastraipoje ir 2 dalyje nustatytų kriterijų santykinę svarbą; todėl pagal klasifikaciją projektai gali būti bendrai grupuojami.

 

Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti vienodą projektų, susijusių su pakraščio valstybėmis narėmis, įgyvendinimą turi būti tinkamai atsižvelgiama į:

 

a) kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą;

 

b) į kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių ir

 

c) projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus.

 

II priedo 1 dalies e punkte nurodytai kategorijai priskiriamų pažangiųjų tinklų projektų atveju klasifikavimas atliekamas projektams, kurie daro poveikį toms pačioms dviem valstybėms narėms, taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių vartotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį tame rajone, kuriame yra šie vartotojai.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Agentūra ir grupės stebi įgyvendinant bendro intereso projektus užtikrintą pažangą. Grupės gali prašyti papildomos, pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikiamos informacijos, vietoje patikrinti pateiktą informaciją ir sukviesti atitinkamų šalių posėdžius. Grupės taip pat gali prašyti agentūros imtis priemonių, kad būtų palengvintas bendro intereso projektų įgyvendinimas.

2. Agentūra ir grupės stebi įgyvendinant bendro intereso projektus užtikrintą pažangą. Grupės gali prašyti papildomos, pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikiamos informacijos, vietoje patikrinti pateiktą informaciją ir sukviesti atitinkamų šalių posėdžius. Grupės taip pat gali prašyti agentūros imtis priemonių, kad būtų palengvintas bendro intereso projektų įgyvendinimas. Šių priemonių turėtų būti imamasi glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir perdavimo sistemų operatoriais.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 4 straipsnį atrenkamas bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai agentūrai pateikia kiekvieno II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodoma:

3. Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 4 straipsnį atrenkamas bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai agentūrai pateikia kiekvieno II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Ši ataskaita taip pat pateikiama 9 straipsnyje nurodytoms susijusioms kompetentingoms institucijoms. Šioje ataskaitoje nurodoma:

Pagrindimas

Ši informacija taip pat turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms, nes jos, o ne Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, teikia leidimus įgyvendinti šiuos projektus.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Agentūra arba atitinkama grupė gali paprašyti, kad ataskaitą prieš pateikiant nurodytoms institucijoms pateiktų arba peržiūrėtų nepriklausomas ekspertas.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Per tris mėnesius nuo metinių ataskaitų gavimo dienos agentūra pateikia grupėms II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertina padarytą pažangą ir, jeigu reikia, siūlo priemones vėlavimui ir iškilusiems nesklandumams pašalinti. Pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas vertinime taip pat aptariamas Sąjungos tinklo plėtros planų, susijusių su I priede nustatytais energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

4. Per tris mėnesius nuo metinių ataskaitų gavimo dienos agentūra pateikia grupėms II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertina padarytą pažangą ir, jeigu reikia, siūlo priemones vėlavimui ir iškilusiems nesklandumams pašalinti. Šios priemonės gali apimti sankcijas dėl nereikalingo vėlavimo, kai vėluojama dėl projekto rengėjų kaltės. Pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas vertinime taip pat aptariamas Sąjungos tinklo plėtros planų, susijusių su I priede nustatytais energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

Pagrindimas

Taip pat turėtų būti galima taikyti sankcijas projektų rengėjams, jeigu vėluojama dėl jų kaltės.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Jeigu bendro intereso projekto objektas palyginti su įgyvendinimo planu, be pamatuoto pagrindimo vėluojamas atiduoti eksploatuoti daugiau nei dvejus metus:

6. Jeigu vėluojama pateikti bendro intereso projekto vertinimą ir objektas, palyginti su įgyvendinimo planu, vėluojamas atiduoti eksploatuoti dėl kitų svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo projekto rengėjo valios:

(Žr. įtraukų pakeitimus; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu)

Pagrindimas

Paimta iš Tarybos pozicijos. Šio pakeitimo reikia norint paaiškinti konkurso tvarką, jeigu projektą vėluojama įgyvendinti. Pirmajame teksto variante neišdėstoma, kaip Komisija vykdytų šį procesą. Be to, kompetentinga institucija, o ne Komisija turi reikiamų žinių ir gali surasti tinkamą naują projekto rengėją.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) To projekto rengėjas priima investicijas iš vieno ar kelių kitų operatorių ar investuotojų tam, kad projektas būtų įgyvendintas. Sistemos operatorius, kurio teritorijoje naudojamos investicijos, įgyvendinimo operatoriui (-iams) ar investuotojui (-ams) pateikia investicijai įdiegti visą būtiną informaciją, prijungia naują turtą prie perdavimo tinklo ir apskritai imasi visų veiksmų siekdamas palengvinti investicijos įdiegimą ir užtikrina saugų, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto taikymą ir jo techninės priežiūros atlikimą.

a) Jeigu Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnio 7 dalies a, b arba c punktuose nurodytos priemonės taikomos remiantis atitinkamais nacionaliniais teisės aktais, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad investicijos būtų padarytos.

(Žr. šios dalies įžanginės dalies pakeitimą; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu.)

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuos leidžiama teikti bet kuriam projekto rengėjui, įgyvendinti projektą atsižvelgiant į nustatytą tvarkaraštį.

b) Jeigu nacionalinių reguliavimo institucijų priemonių, kurios nurodytos 6 dalies a punkte, nepakanka užtikrinti, kad investicijos būtų įvykdytos, arba jos netaikomos, to projekto rengėjas pasirenka trečiąją šalį, kuri finansuotų projektą arba vykdytų statybą. Projekto rengėjas tai daro, kol vėlavimas atsižvelgiant į suplanuotą objekto atidavimo eksploatuoti datą neviršija dvejų metų.

(Žr. šios dalies įžanginės dalies pakeitimą; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu.)

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) Jeigu trečioji šalis nepasirenkama pagal b punktą, nacionalinė reguliavimo institucija arba valstybė narė per du mėnesius paskiria trečiąją šalį, kuri finansuotų projektą arba vykdytų statybą, o projekto rengėjas jai pritaria.

(Žr. šios dalies įžanginės dalies pakeitimą; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu.)

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) Jeigu, palyginti su įgyvendinimo planu, bendro intereso projekto objektą vėluojama atiduoti eksploatuoti daugiau nei dvejus metus ir du mėnesius, 9 straipsnyje nurodyta susijusi kompetentinga institucija gali paskelbti kvietimą teikti paraiškas, kuriame galėtų dalyvauti visi projektų rengėjai, siekiant vykdyti statybas pagal suderintą tvarkaraštį. Pirmenybė teikiama projekto rengėjams ir investuotojams iš regioninei grupei priklausančių valstybių narių, kur vystomas atitinkamas projektas. Komisijai pritarus ir prireikus nacionalinės reguliavimo institucijos gali patvirtinti papildomas paskatas be tų, kurios pagal 14 straipsnį priimtos kaip paraiškų dalys.

(Žr. šios dalies įžanginės dalies pakeitimą; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu.)

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalies b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bc) taikant ba arba bb punktus, sistemos operatorius, kurio teritorijoje naudojamos investicijos, įgyvendinimo operatoriui (-iams) ar investuotojui (-ams), arba trečiajai šaliai pateikia visą investicijai įdiegti būtiną informaciją, prijungia naują turtą prie perdavimo tinklo ir apskritai imasi visų veiksmų siekdamas palengvinti investicijos įdiegimą ir užtikrina saugų, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto vykdymą ir jo techninės priežiūros atlikimą.

(Žr. šios dalies įžanginės dalies pakeitimą; dėl visų šios dalies pakeitimų turėtų būti balsuojama vienu metu.)

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendro intereso projektą iš Sąjungos bendro intereso projektų sąrašo galima pašalinti taikant 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytą procedūrą, jeigu:

Bendro intereso projektą iš Sąjungos bendro intereso projektų sąrašo galima pašalinti taikant 3 straipsnio 6a dalies antrame sakinyje nustatytą procedūrą, jeigu:

(Žr. pakeitimą [n+X], kuriame perkeliama 3 straipsnio pirma dalis.)

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) pagal III priedo 6 dalį EPSOT pateiktos visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizės rezultatai projektui neužtikrina teigiamo rezultato;

Išbraukta.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas nebėra įtrauktas į dešimties metų tinklo plėtros planą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Kad projektas galėtų būti laikomas bendro intereso projektu, neturėtų būti taikoma sąlyga, kad jis turėtų būti įtrauktas į dešimties metų tinklo plėtros planą. Bendro intereso projektų pasirinkimo pagrindas turėtų būti tai, ar projektai atitinka visus susijusius šio reglamento kriterijus ir ar jie teiktų pakankamai didelę socialinę ir ekonominę naudą visai ES, o ne tai, ar jie priklauso EPSOT-E planui.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iš Sąjungos sąrašo pašalintų projektų atžvilgiu negalioja jokios teisės ir jiems netaikomi jokie šiame reglamente bendro intereso projektams nustatyti įpareigojimai. Šis straipsnis nepažeidžia jokio Sąjungos finansavimo, kuris projektui mokėtas iki atšaukiant sprendimą.

Iš Sąjungos sąrašo pašalintų projektų atžvilgiu negalioja jokios teisės ir jiems netaikomi jokie šiame reglamente bendro intereso projektams nustatyti įpareigojimai. Šis straipsnis nepažeidžia jokio Sąjungos finansavimo, kuris projektui mokėtas iki atšaukiant sprendimą, išskyrus atvejus, kai sprendimas buvo pagrįstas tyčine apgaule, kaip apibrėžta pirmos pastraipos c punkte.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

1. Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali, pritarus susijusioms valstybėms narėms, ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, kurį leidžiama du kartus pratęsti, paskirti Europos koordinatorių.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) remia projektą (-us), kuriam (-iems) jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų bei visų suinteresuotųjų šalių bendravimą;

a) remia projektą (-us), kuriam (-iems) jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų bei visų suinteresuotųjų šalių, prie kurių aiškiai priskirtinos regiono ir vietos ar autonominės valdžios institucijos, bendravimą;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) projekto rengėjus konsultuoja dėl projekto finansinio paketo;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Priėmus Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą atitinkamose valstybėse narėse nustatomas šių projektų viešasis interesas ir jų reikalingumas ir šį nustatymą pripažįsta visos atitinkamos šalys.

2. Priėmus Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą atitinkamose valstybėse narėse nustatomas šių projektų viešasis interesas ir jų reikalingumas ir šį nustatymą pripažįsta visos atitinkamos šalys, prie kurių aiškiai priskirtinos regiono ir vietos valdžios institucijos, atstovaujančios piliečiams, kuriems tos priemonės daro įtaką.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti tinkamas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą.

Per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija paskelbia gaires, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir užtikrinti nuoseklų pagal ES teisės aktus bendro intereso projektams numatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymą, ir kontroliuoja, kaip jos taikomos.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės siekia užtikrinti, kad apeliacijos užginčyti materialinį ar procesinį bendrojo sprendimo teisėtumą būtų nagrinėjamos veiksmingiausiu būdu.

4. Valstybės narės siekia užtikrinti, kad apeliacijos užginčyti materialinį ar procesinį bendrojo sprendimo teisėtumą būtų nagrinėjamos veiksmingiausiu būdu, ir kad joms būtų teikiama pirmenybė administracinių procedūrų atvejais arba nagrinėjant teisme.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Per tris mėnesius nuo leidimų išdavimo proceso pradžios, kaip nustatyta 11 straipsnio 1 dalies a punkte, projekto rengėjas parengia ir kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją. Kompetentinga institucija per vieną mėnesį prašo iš dalies pakeisti visuomenės dalyvavimo koncepciją arba ją patvirtina. Į koncepciją įtraukiama bent VI priedo 3 dalyje nurodyta informacija.

3. Per tris mėnesius nuo leidimų išdavimo proceso pradžios, kaip nustatyta 11 straipsnio 1 dalies a punkte, projekto rengėjas parengia ir kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją. Kompetentinga institucija per vieną mėnesį prašo iš dalies pakeisti visuomenės dalyvavimo koncepciją arba ją patvirtina. Į koncepciją įtraukiama bent VI priedo 3 dalyje nurodyta informacija. Projekto rengėjas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius svarbius patvirtinto sumanymo pakeitimus. Kompetentinga institucija gali paprašyti padaryti pakeitimų.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be to, projekto rengėjai susijusią informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė.

Be to, projekto rengėjai susijusią informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė. Tai apima ir publikavimą laikantis susijusios valstybės narės teisės aktų didžiausiuose pagal tiražą regionų ir miestų laikraščiuose, kuriuose nurodomi galimi projekto maršrutai, kaip nustatyta VI priedo 4 dalies a punkte.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) institucijas, suinteresuotąsias šalis ir visuomenę, kuri gali būti susijusi;

(b) atitinkamas nacionalines ir regionines institucijas, suinteresuotąsias šalis ir visuomenę, kuri gali būti susijusi;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Projekto rengėjas užtikrina paraiškos dokumentų išsamumą ir reikiamą kokybę ir procedūros iki paraiškos pateikimo laikotarpiu kiek įmanoma anksčiau pasirūpina gauti kompetentingos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Projekto rengėjas bendradarbiauja su kompetentinga institucija siekdamas laikytis galutinių terminų ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyto išsamaus tvarkaraščio.

4. Projekto rengėjas užtikrina paraiškos dokumentų išsamumą ir reikiamą kokybę ir procedūros iki paraiškos pateikimo laikotarpiu kiek įmanoma anksčiau pasirūpina gauti kompetentingos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Projekto rengėjas visapusiškai bendradarbiauja su kompetentinga institucija siekdamas laikytis galutinių terminų ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyto išsamaus tvarkaraščio.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų.

1. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo elektros energijos sektoriaus EPSOT ir dujų sektoriaus EPSOT agentūrai ir Komisijai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, skirtas II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų darniajai visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizei Sąjungos lygiu atlikti. Metodika parengiama laikantis V priede nustatytų principų ir joje būtinai nurodomos konsultacijos su atitinkamomis regioninėmis institucijomis, kitais infrastruktūros operatoriais ir atitinkamomis jiems atstovaujančiomis organizacijomis.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 4 dalies pirma a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Priėmus pirmųjų dešimties metų tinklų kūrimo planus remiantis 12 straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika, į a punktą bus įtraukiama atnaujinta EPSOT ekonominės naudos analizės rezultatų versija, pagrįsta nuo jos paskelbimo įvykusiais pokyčiais. Projekto rengėjas (-ai) į EPSOT ekonominės naudos analizės rezultatus taip pat gali įtraukti savo pastabas arba papildomus duomenis, kurie nepateikti EPSOT tyrime.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjui plėtojant projektą, statant ar eksploatuojant objektus, ar atliekant jų techninę priežiūrą, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, patiriama didesnė rizika, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, ir jeigu šiai rizikai netaikoma išimtis pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad taikant Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos.

1. Jeigu II priedo 1 ir 2 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamo bendro intereso projekto rengėjui plėtojant projektą, statant ar eksploatuojant objektus, ar atliekant jų techninę priežiūrą, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, patiriama didesnė rizika, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, ir jeigu šiai rizikai netaikoma išimtis pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį, ir, atsižvelgdamos į tikėtinas būsimas energijos vartotojų išlaidas, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad taikant Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nustatant paskatą, dėl kurios priimamas sprendimas, atsižvelgiama į konkretų patiriamos rizikos pobūdį ir paskatos priemonė apima:

3. Nustatant paskatą, dėl kurios priimamas sprendimas, atsižvelgiama į konkretų patiriamos rizikos pobūdį ir paskatos priemonė, be kita ko, apima:

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) bet kokią kitą būtiną ir tinkama laikomą priemonę.

d) bet kokią kitą būtiną ir tinkama laikomą priemonę, įskaitant rizikos dėl įgyvendintų energetikos infrastruktūros projektų didesnių veiklos išlaidų sumažinimą.

Pagrindimas

Siekiant palengvinti investavimo procesą privatiems verslininkams, dalyvaujantiems rengiant energetikos infrastruktūros projektus, reikėtų neapriboti galimų paskatų 14 straipsnio 3 dalyje nurodytomis paskatomis. Reikėtų atsižvelgti ir į riziką, kad įgyvendinus infrastruktūros projektus gali padidėti veiklos išlaidos.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Iki 2013 m. liepos 31 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros energijos ir dujų perdavimo projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

5. Iki 2013 m. liepos 31 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija, kuri priėmė sprendimą teikti papildomas paskatas, paskelbia savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros energijos ir dujų perdavimo projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. II priedo 1, 2 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas.

1. Bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas tyrimams ir finansines priemones pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. II priedo 1 dalies a–d punktuose ir 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu jie įgyvendinami pagal 5 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą procedūrą ar atitinka šiuos kriterijus:

2. II priedo 1 dalies a–d punktuose, 2 ir 3 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu jie įgyvendinami pagal 5 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą procedūrą ar atitinka šiuos kriterijus:

Pagrindimas

Nelogiška į finansinę paramą neįtraukti naftos vamzdynų.

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) pagal 13 straipsnio 4 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pvz., susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis; ir

a) pagal 13 straipsnio 4 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pvz., susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu, naujovėmis ir nauda aplinkos apsaugos bei socialinei sritims; taip pat

Pagrindimas

15 straipsnio 2 dalyje nurodytiems bendro intereso projektams skirti pirmieji du kriterijai yra pakankamai sudėtingi, kad būtų galima atlikti teisingą ir protingą atranką. Todėl sprendimo dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo priėmimas neturėtų būti privalomas kriterijus.

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jų pagrindimo; ir

b) projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jų pagrindimo;

Pagrindimas

15 straipsnio 2 dalyje nurodytiems bendro intereso projektams skirti pirmieji du kriterijai yra pakankamai sudėtingi, kad būtų galima atlikti teisingą ir protingą atranką. Todėl sprendimo dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo priėmimas neturėtų būti privalomas kriterijus.

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) dėl projekto pagal 13 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas, arba, jei tai projektai, kuriems pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį suteikta išimtis, kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos ir agentūra pareiškė nuomonę dėl projekto komercinio perspektyvumo.

c) pasirinktinai, dėl projekto pagal 13 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas, arba, jei tai projektai, kuriems pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį suteikta išimtis, kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos ir agentūra pareiškė nuomonę dėl projekto komercinio perspektyvumo.

Pagrindimas

15 straipsnio 2 dalyje nurodytiems bendro intereso projektams skirti pirmieji du kriterijai yra pakankamai sudėtingi, kad būtų galima atlikti teisingą ir protingą atranką. Todėl sprendimo dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo priėmimas neturėtų būti privalomas kriterijus.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. II priedo 1 dalies e punkte ir 4 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu atitinkamo projekto rengėjai gali aiškiai įrodyti didelį teigiamą išorės veiksnių poveikį ir jų komercinio perspektyvumo stoką.

3. II priedo 1 dalies e punkte ir 4 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamiems bendro intereso projektams galima taip pat skirti Sąjungos finansinę paramą ir šiuo tikslu numatyti dotacijas darbams pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė,] nuostatas, jeigu atitinkamo projekto rengėjai gali aiškiai įrodyti didelį teigiamą išorės veiksnių poveikį ir jų komercinio perspektyvumo stoką, arba padidėjusią veiklos riziką.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) kaip regioninės valdžios institucijos dalyvauja įgyvendinant projektus, labiausiai pabrėžiant jų aktyvų dalyvavimą etapuose, kai susijusiuose regionuose daromos investicijos.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) nuorodos į projektų rengėjų sukurtus projektų tinklalapius.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) Europos Sąjungos kiekvienam bendro intereso projektui skirtos ir išmokėtos lėšos;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb) tai, kaip regioninės valdžios institucijos dalyvauja įgyvendinant projektus, daugiausia dėmesio skiriant jų aktyviam dalyvavimui etapuose, kai susijusiuose regionuose daromos investicijos.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cc) su padarytomis investicijomis susiję pokyčiai ir galimos bendro intereso projektų įgyvendinimo kliūtys, kurios gali trukdyti įgyvendinti projektą per terminą, dėl kurio susitarta su kompetentingomis valdžios institucijomis.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 1 dalies 3 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

3) Šiaurės–Pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų kryptimis bei su trečiosiomis šalimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją.

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 dalies 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas): dujų srautams Šiaurės–Pietų kryptimis skirti jungčių pajėgumai Vakarų Europoje, siekiant dar labiau įvairinti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą.

5) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas): dujų srautams Šiaurės–Pietų kryptimis skirta dujų infrastruktūra Vakarų Europoje, siekiant dar labiau įvairinti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Vokietija;

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Vokietija;

Pagrindimas

Reikėtų performuluoti kai kurių dujų koridorių apibrėžtis, kad į jas būtų įtraukta visų rūšių infrastruktūra (šis reglamentas taip pat apima požeminį saugojimą ir SGD terminalus) ir kad jos būtų neutralios. Žvelgiant bendriau, labai svarbu, kad neliktų neįtrauktos investicijos, kurių gali reikėti tarpvalstybinių pajėgumų didinimui, pvz., siekiant didesnio sistemos lankstumo.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 dalies 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): regioniniai dujų jungiamieji vamzdynai tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos ir Egėjo jūrų ir Juodosios jūros, visų pirma siekiant įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

6) Šiaurės–Pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): regioninė dujų infrastruktūra tarp Baltijos jūros regiono, Adrijos ir Egėjo jūrų ir Juodosios jūros, visų pirma siekiant įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija;

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija;

Pagrindimas

Reikėtų performuluoti kai kurių dujų koridorių apibrėžtis, kad į jas būtų įtraukta visų rūšių infrastruktūra (šis reglamentas taip pat apima požeminį saugojimą ir SGD terminalus) ir kad jos būtų neutralios. Žvelgiant bendriau, labai svarbu, kad neliktų neįtrauktos investicijos, kurių gali reikėti tarpvalstybinių pajėgumų didinimui, pvz., siekiant didesnio sistemos lankstumo.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 dalies 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7) Pietų dujų koridorius (angl. SGC): dujų perdavimas iš Kaspijos jūros baseino, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies į Sąjungą, siekiant įvairinti dujų tiekimo šaltinius.

7) Pietų dujų koridorius (angl. SGC): dujų infrastruktūra, skirta įvairinti dujų tiekimo šaltinius iš Kaspijos jūros baseino, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies į Sąjungą.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija;

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija;

Pagrindimas

Reikėtų performuluoti kai kurių dujų koridorių apibrėžtis, kad į jas būtų įtraukta visų rūšių infrastruktūra (šis reglamentas taip pat apima požeminį saugojimą ir SGD terminalus) ir kad jos būtų neutralios. Žvelgiant bendriau, labai svarbu, kad neliktų neįtrauktos investicijos, kurių gali reikėti tarpvalstybinių pajėgumų didinimui, pvz., siekiant didesnio sistemos lankstumo.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 3 dalies 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) Naftos tiekimo jungtys Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC): Vidurio ir Rytų Europos naftos vamzdynų tinklo sąveika, siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti pavojų aplinkai.

1) Naftos tiekimo įvairinimą užtikrinantys koridoriai Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC): Vidurio ir Rytų Europos naftos vamzdynų tinklo sąveika, siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti pavojų aplinkai.

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 1 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir elektros energijos sektoriaus EPSOT.

II priedo 1 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, visų susijusių valstybių narių atitinkamų vietos, regioninių ir autonominių institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir elektros energijos sektoriaus EPSOT.

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir dujų sektoriaus EPSOT.

1) II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, visų susijusių valstybių narių atitinkamų vietos, regioninių ar autonominių institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, įsipareigoję bendradarbiauti regioniniu lygiu pagal Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat visi susiję infrastruktūros operatoriai ir atitinkamos jiems atstovaujančios organizacijos ir su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir dujų sektoriaus EPSOT.

Pagrindimas

Siūlomame reglamente turėtų būti pripažintas SGD terminalų ir požeminio saugojimo vaidmuo didinant vidaus energetikos rinkos lankstumą. Todėl saugojimo ir SGD operatoriams turėtų būti suteiktas oficialus BIP atrankos proceso ir sąnaudų ir naudos analizės suinteresuotųjų subjektų statusas. Todėl šie infrastruktūros operatoriai ir jiems atstovaujančios organizacijos turėtų turėti oficialų suinteresuotųjų subjektų statusą sudarant grupes, nes jie atstovauja saugojimo ir SGD operatoriams, kurie kartu yra ir projektų rengėjai.

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto trečia pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

II priedo 3 ir 4 dalyse nurodytoms kategorijoms priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, visų susijusių valstybių narių atitinkamų vietos, regioninių ar autonominių institucijų atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1 dalies 1 punkto trečia a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Projekto rengėjai ir agentūra, būdami grupės nariai ir naudodamiesi kitomis teisėmis, neturi teisės balsuoti, ir galutinio pasiūlyto sąrašo pateikimo procedūroje gali dalyvauti tik stebėtojų teisėmis, kaip nustatyta 3 straipsnio 4 dalyje.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) Kiekvienas projekto rengėjas atitinkamos grupės nariams pateikia prašymą projektą atrinkti kaip bendro intereso projektą, prie kurio prideda projekto (-ų) indėlio įgyvendinant I priede nurodytus prioritetus įvertinimą, informaciją, iš kurios matyti, kad projektas atitinka 6 straipsnyje apibrėžtus atitinkamus kriterijus ir bet kokią kitą su projekto vertinimu susijusią informaciją.

1) Kiekvienas projekto rengėjas atitinkamos grupės nariams pateikia prašymą projektą atrinkti kaip bendro intereso projektą, prie kurio prideda projekto (-ų) indėlio įgyvendinant I priede nurodytus prioritetus įvertinimą, informaciją, iš kurios matyti, kad projektas atitinka 4 straipsnyje apibrėžtus atitinkamus kriterijus ir bet kokią kitą su projekto vertinimu susijusią informaciją.

Pagrindimas

Klaida tekste

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 dalies 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) II priedo 1 dalies a–d punktuose nurodytoms kategorijoms priskiriami siūlomi elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektai turi būti įtraukti į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) 714/2009 8 straipsnį parengė elektros energijos sektoriaus EPSOT.

Išbraukta.

Pagrindimas

Kad projektas galėtų būti laikomas bendro intereso projektu, neturėtų būti taikoma sąlyga, kad jis turėtų būti įtrauktas į dešimties metų tinklo plėtros planą. Bendro intereso projektų pasirinkimo pagrindas turėtų būti tai, ar projektai atitinka visus susijusius šio reglamento kriterijus ir ar jie teiktų pakankamai didelę socialinę ir ekonominę naudą visai ES, o ne tai, ar jie priklauso EPSOT-E planui.

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2 dalies 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4) Visi II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriami dujų perdavimo ir saugojimo projektai, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašus, tvirtinamus po 2013 m. rugpjūčio 1 d., turi būti naujausio turimo dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plano, kurį pagal Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė dujų sektoriaus EPSOT, dalis.

4) Visi II priedo 2 dalyje nurodytoms kategorijoms priskiriami dujų perdavimo, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrangos ir saugojimo projektai, kuriuos siūloma įtraukti į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašus, tvirtinamus po 2013 m. rugpjūčio 1 d., turi būti naujausio turimo dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plano, kurį pagal Reglamento (EB) 715/2009 8 straipsnį parengė dujų sektoriaus EPSOT, dalis.

Pagrindimas

Siekiant nuoseklumo reikėtų įtraukti SGD terminalus, nes jie taip pat paminėti II priedo 2 punkte.

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 2 punkto 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) Sąveika ir patikimas sistemos eksploatavimas matuojami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma įvertinant projekto poveikį V priedo 10 dalyje apibrėžtame analizės rajone numatomam apkrovos sumažėjimui, išreikštam gamybos ir perdavimo atitiktimi apkrovai tipiškais apkrovos laikotarpiais, ir atsižvelgiant į galimas su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui.

c) Sąveika ir patikimas sistemos eksploatavimas matuojami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma įvertinant projekto poveikį V priedo 10 dalyje apibrėžtame analizės rajone numatomam apkrovos sumažėjimui, išreikštam gamybos ir perdavimo atitiktimi apkrovai tipiškais apkrovos laikotarpiais, ir atsižvelgiant į galimas ekstremalias oro sąlygas ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui.

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 3 punkto d papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) tvarumas matuojamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamųjų teršalų, prisidedant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ar elektros energijos naudojimo dujoms gaminti ir biodujoms transportuoti, atsižvelgiant į numatomus klimato sąlygų pokyčius.

d) tvarumas matuojamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamųjų teršalų, prisidedant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ar elektros energijos naudojimo dujoms gaminti ir biodujoms transportuoti, atsižvelgiant į numatomus ekstremalių oro sąlygų pokyčius.

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) Duomenys turi atitikti atliekant analizę galiojančius Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. Elektros energijos ir dujų sektoriuose taikomi duomenys visų pirma turi atitikti prielaidas dėl kiekvienos rinkos kainų ir kiekių. Duomenų rinkinys parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims atstovaujančiomis organizacijomis. Jei taikoma, Komisija ir agentūra užtikrina prieigą prie trečiųjų šalių būtinų komercinių duomenų.

2) Duomenys turi atitikti atliekant analizę galiojančius Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. Elektros energijos ir dujų sektoriuose taikomi duomenys visų pirma turi atitikti prielaidas dėl kiekvienos rinkos kainų ir kiekių. Duomenų rinkinys parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visoms atitinkamoms suinteresuotosioms šalims atstovaujančiomis organizacijomis, įskaitant akademinę bendruomenę ir aplinkos apsaugos organizacijas, be to, jis skelbiamas viešai. Jei taikoma, Komisija ir agentūra užtikrina prieigą prie trečiųjų šalių būtinų komercinių duomenų.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) Taikant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, veiklos ir techninės priežiūros išlaidas projekto techninio įgyvendinimo laikotarpiu ir, jei taikoma, eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

5) Taikant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, veiklos ir techninės priežiūros išlaidas projekto techninio įgyvendinimo laikotarpiu ir eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas bei kitokio pobūdžio išorinį poveikį aplinkai. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 6 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6) Atliekant elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į III priede apibrėžtų rodiklių poveikį. Vadovaujantis metodais, taikytais rengiant naujausią elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, taip pat privaloma atsižvelgti į poveikį, kurį projektas daro:

6) Atliekant elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į IV priede apibrėžtų rodiklių poveikį. Vadovaujantis metodais, taikytais rengiant naujausią elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, taip pat privaloma atsižvelgti į poveikį, kurį projektas daro:

Pagrindimas

Klaida tekste

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 2 punkto a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant atitinkamas institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant susijusias nacionalines, regionines ir vietos institucijas, įskaitant atitinkamas institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 2 punkto a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant atitinkamas institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant atitinkamas institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais (ne vėliau kaip prasidedant leidimų išdavimo procesui). Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 2 punkto a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant atitinkamas institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

a) Bendro intereso projekto poveikį patirsiančios suinteresuotosios šalys, įskaitant atitinkamas vietos, regionines ir nacionalines institucijas, žemės savininkus ir greta teritorijos, kurioje įgyvendinamas projektas, gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, nuolat informuojamos ir su jomis atvirai bei skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 3 punkto b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(b) numatomas priemones;

b) numatomas priemones, įskaitant siūlomas bendrąsias numatytų susitikimų vietas ir datas;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) Šio priedo 4 dalies c punkte nurodyti posėdžiai vyksta tokioje vietoje ir tokiu laiku, kad galėtų dalyvauti daugiausia suinteresuotųjų šalių. Kompetentinga institucija gali reikalauti projektų rengėjų sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotųjų šalių, negalinčių dalyvauti dėl finansinių ar kitų priežasčių, dalyvavimui.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011) 0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

REGI

15.11.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Wojciech Michał Olejniczak

23.11.2011

Svarstymas komitete

26.4.2012

 

 

 

Priėmimo data

29.5.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Jean-Paul Besset, Alain Cadec, Nikos Chrysogelos, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Vincenzo Iovine, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Riikka Manner, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Ewald Stadler, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivars Godmanis, Lena Kolarska-Bobińska, Ivari Padar, László Surján, Giommaria Uggias


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Transeuropinė energetikos infrastruktūra ir Sprendimo Nr. 1364/2006/EB panaikinimas

Nuorodos

COM(2011)0658 – C7-0371/2011 – 2011/0300(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

19.10.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

15.11.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

15.11.2011

ENVI

15.11.2011

IMCO

15.11.2011

TRAN

15.11.2011

 

REGI

15.11.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

António Fernando Correia de Campos

14.12.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

20.10.2011

24.4.2012

30.5.2012

 

Priėmimo data

18.12.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

0

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Albertini, Amelia Andersdotter, Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Dimitrios Droutsas, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, András Gyürk, Fiona Hall, Jacky Hénin, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Herbert Reul, Michèle Rivasi, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

António Fernando Correia de Campos, Andrzej Grzyb, Roger Helmer, Vladimír Remek, Peter Skinner

Pateikimo data

8.2.2013

Teisinė informacija - Privatumo politika