Pranešimas - A7-0041/2013Pranešimas
A7-0041/2013

PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento sudėties rengiantis 2014 m. Europos Parlamento rinkimams

25.2.2013 - (2012/2309(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Roberto Gualtieri ir Rafał Trzaskowski


Procedūra : 2012/2309(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0041/2013

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Parlamento sudėties rengiantis 2014 m. Europos Parlamento rinkimams

(2012/2309(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 41, 48 ir 74f straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties[1],

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0041/2013),

A. kadangi iki 2009–2014 m. parlamentinės kadencijos pabaigos nustos galioti Protokolo Nr. 36 2 straipsnio pirmos ir antros pastraipos nuostatos;

B.  kadangi tikimasi, kad Kroatijos Respublika įstos į Sąjungą iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuos ketinama rengti 2014 m. pavasarį, ir kadangi 2009–2014 m. Parlamento kadencijos pabaigoje nustos galioti Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 19 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomosios pataisos;

C. kadangi turėtų būti atsižvelgta į demokratinius pokyčius, įvykusius po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų;

D. kadangi peržiūrint balsavimo Taryboje sistemą turėtų būti svarstoma ir galimybė nustatyti ilgalaikę vietų paskirstymo Europos Parlamente sistemą – tai būtų dalis Sąjungos institucijų bendros reformos, kuri bus apibrėžta konvente, sušauktame remiantis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalimi, ir kadangi imantis tokios reformos turėtų būti pripažinta, kad, remiantis Sutartimis, Sąjungos demokratijos pagrindas yra ir piliečių, ir valstybių narių atstovavimas;

E. kadangi kitai Parlamento kadencijai numatomos vietos turėtų būti paskirstytos ne pasirinktinai, o remiantis pragmatiškai taikytinais objektyviais kriterijais ir kadangi taip skirstant gautos ir prarastos vietos turėtų būti subalansuotos tokiu būdu, kad kiekviena valstybė narė prarastų ne daugiau negu po vieną vietą;

1.  remdamasis savo iniciatyvos teise, apibrėžta pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį, pateikia Europos Vadovų Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento sudėtis;

2.  pabrėžia, kad šį sprendimą, kuriam jis turi pritarti, būtina priimti skubiai – kai tik įsigalios Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą – kad valstybės narės galėtų tinkamu metu priimti nacionalines nuostatas, būtinas 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento rinkimams organizuoti;

3.  įsipareigoja netrukus pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama pagerinti praktines 2014 m. rinkimų rengimo procedūras;

4.  įsipareigoja iki 2015 m. pabaigos pateikti naują pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kad gerokai iki 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžios būtų parengta sistema, kurią taikant ateityje – prieš kiekvienus Europos Parlamento rinkimus – būtų galima objektyviai paskirstyti vietas valstybėms narėms pagal mažėjančio proporcingumo principą, kaip nustatyta pridėto pasiūlymo dėl sprendimo 1 straipsnyje, atsižvelgiant į bet kokį tinkamai paaiškintą jų gyventojų skaičiaus padidėjimą ir į demografines tendencijas, susijusias su jų gyventojais, ir neatmetant galimybės rezervuoti tam tikro skaičiaus vietų pagal tarptautinius sąrašus išrinktiems Parlamento nariams;

5.  pažymi, kad nauja vietų Europos Parlamente paskirstymo sistema turėtų būti apibrėžta tuo pat metu, kai peržiūrima balsavimo Taryboje sistema – tai būtų dalis būtino Sutarčių persvarstymo; reiškia pasiryžimą pateikti su tuo susijusius pasiūlymus kitam konventui, kuris bus sušauktas remiantis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalimi;

6.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridėtą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo kartu su minėtuoju Konstitucinių reikalų komiteto pranešimu Europos Vadovų Tarybai ir Kroatijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat – susipažinti – Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 132 (A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimas).

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 2 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1) 2009–2014 m. parlamentinės kadencijos pabaigoje nustos galioti Protokolo Nr. 36 2 straipsnio pirmos ir antros pastraipos nuostatos;

(2) 2009–2014 m. Parlamento kadencijos pabaigoje nustos galioti Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 19 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomosios pataisos;

(3) būtina nedelsiant laikytis Protokolo Nr. 36 2 straipsnio trečios pastraipos nuostatų ir atsižvelgiant į tai priimti sprendimą, kuris numatytas pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kad valstybės narės galėtų tinkamu metu priimti būtinas vidaus priemones, reikalingas 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento rinkimams surengti;

(4) šis sprendimas atitinka Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus kriterijus, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties neskaitant pirmininko, kad atstovaujama mažėjančio proporcingumo tvarka – minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši – ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešių vietų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies primoje pastraipoje nurodytą mažėjančio proporcingumo principą vadovaujamasi šiomis sąlygomis:

–    paskirstant vietas Europos Parlamente visapusiškai išnaudojamas pagal Sutartį nustatytas minimalus ir maksimalus skaičius, kad būtų kuo atidžiau atsižvelgta į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių,

–   kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės narės vietų skaičiaus – prieš juos suapvalinant iki pilnų skaičių – santykis kinta atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas Europos Parlamento narys iš daugiau gyventojų turinčios valstybės narės atstovautų didesniam skaičiui piliečių negu Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčios valstybės narės, kitaip tariant, kuo didesnis valstybės narės gyventojų skaičius, tuo daugiau vietų jai gali būti skirta;

2 straipsnis

      Bendrą valstybių narių gyventojų skaičių apskaičiuoja Komisija (Eurostatas); šiuo tikslu remiamasi valstybių narių pateiktais duomenimis ir taikomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą apibrėžtas metodas.

3 straipsnis

Remiantis 1 straipsniu nustatomas ir nuo 2014–2019 m. parlamentinės kadencijos pradžios įsigalioja toks kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į Europos Parlamentą skaičius:

Belgija

21

Bulgarija

17

Čekijos Respublika

21

Danija

13

Vokietija

96

Estija

6

Airija

11

Graikija

21

Ispanija

54

Prancūzija

74

Kroatija

11

Italija

73

Kipras

6

Latvija

8

Lietuva

11

Liuksemburgas

6

Vengrija

21

Мalta

6

Nyderlandai

26

Austrija

18

Lenkija

51

Portugalija

21

Rumunija

32

Slovėnija

8

Slovakija

13

Suomija

13

Švedija

20

Jungtinė Karalystė

73

4 straipsnis

Šis sprendimas peržiūrimas gerokai iki 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžios, siekiant, kad būtų parengta sistema, kurią taikant ateityje – prieš kiekvienus naujus Europos Parlamento rinkimus – būtų galima objektyviai, teisingai, ilgam laikui ir skaidriai paskirstyti vietas valstybėms narėms pagal 1 straipsnyje nustatytą mažėjančio proporcingumo principą, atsižvelgiant į tinkamai paaiškintą bet kokį jų gyventojų skaičiaus ir su jais susijusių demografinių tendencijų pasikeitimą, taip pat atsižvelgiant į balsavimo sistemą Taryboje.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Priimta …

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

.

AIŠKINAMOJI DALIS

2014 m. prasidėjus kitai parlamentinei kadencijai nustos galioti Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 daliai šiuo metu taikoma išimtis ir Europos Parlamentą (EP) turės sudaryti 751 narys (750 narių ir pirmininkas). Šiuo metu vietų skaičius yra 754: 736 nariai, išrinkti pagal Nicos sutarties, kuri galiojo tuo metu, kai buvo rengiami 2009 m. rinkimai, nuostatas, ir 18 narių, paskirtų pagal Lisabonos sutartį, iš dalies pakeitus Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 2 straipsnį – taip apibrėžta laikina Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 daliai pritaikyta išimtis (pagal ją nustatyta, kad nė vienai valstybei narei negali būti skirta daugiau negu 96 vietos), kuria remiantis Vokietijai iki 2014 m. sudaryta galimybė išsaugoti 99 vietas, jai skirtas pagal Nicos sutartį.

Įsigaliojus Kroatijos stojimo sutarčiai, remiantis Akto dėl stojimo 19 straipsnio 1 dalimi, kuriuo taip pat iš dalies keičiamas Protokolo Nr. 36 2 straipsnis, Kroatijai Parlamente bus skirta 12 vietų (šiuo metu ji turi 12 stebėtojų) – dėl to visas vietų skaičius laikinai padidės iki 766.

Taigi, kad skaičius atitiktų Sutarties nuostatas (751), bendras vietų skaičius turės būti sumažintas 15. 3 iš 15 vietų bus privaloma tvarka išbrauktos iš Vokietijos kvotos, kuri sumažės nuo 99 iki 96 vietų – tai pagal Sutartį nustatyta riba. Kitos 12 vietų turės būti išbrauktos viena ar keliomis vietomis (iš viso 12) sumažinant 24 valstybių narių (įskaitant Kroatiją), kurių vietų skaičius viršija pagal Sutartį nustatytą minimalią 6 vietų ribą, kvotą (šiuo metu po 6 vietas turi Malta, Liuksemburgas, Kipras ir Estija). Pagal sprendimą, kuriuo nustatoma naujojo Parlamento sudėtis, taip pat gali prireikti numatyti išsamesnę vietų perskirstymo tvarką siekiant atsižvelgti į bet kokius su valstybių narių gyventojais susijusius pokyčius ir (arba) gerinti pagal Sutartį nustatyto mažėjančio proporcingumo principo aiškinimą ir įgyvendinimą.

Remiantis Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalimi, naujojo Parlamento sudėtis nustatoma Europos Parlamento iniciatyva, vieningu Europos Vadovų Tarybos sprendimu ir gavus Parlamento pritarimą. Taigi Parlamentas atsakingas už pasiūlymo pateikimą Europos Vadovų tarybai.

Pranešėjų pateiktas pasiūlymas grindžiamas toliau pateiktais svarstymais.

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad piliečiams EP atstovaujama mažėjančio proporcingumo tvarka. Remiantis A. Lamassoure'o ir A. Severino pranešimu, mažėjantis proporcingumas reiškia, kad: 1) turi būti visiškai išnaudotas minimalus ir maksimalus pagal Sutartį nustatytas vietų skaičius siekiant užtikrinti, kad paskirstant vietas Europos Parlamente būtų kuo tiksliau atspindėtas valstybių narių gyventojų skaičius, 2) kuo daugiau gyventojų šalyje, tuo didesnė jos teisė gauti daug vietų, ir 3) kuo daugiau gyventojų šalyje, tuo didesniam skaičiui gyventojų atstovauja kiekvienas joje išrinktas Europos Parlamento narys. Šia apibrėžtimi nustatomas bendrasis principas, o ne matematinis kriterijus. Kai tai susiję su pagal jį nustatyta antrąja sąlyga, šio principo visapusiškai laikytis neįmanoma (jei jis būtų aiškinamas pažodžiui, dvi skirtingą gyventojų skaičių turinčios valstybės negalėtų turėti vienodo skaičiaus vietų). Tačiau šis principas gali būti įgyvendinamas įvairiai ir tada gaunamas ne tas pats rezultatas. Bet kuriuo atveju, šiuo metu paskirstant vietas kai kurioms valstybėms narėms nesivadovaujama trečiąja sąlyga – tai matyti pasižiūrėjus į I priedo 1 lentelę. Todėl mūsų pirmasis kriterijus bus kuo labiau laikytis mažėjančio proporcingumo principo. Klausimas, kurį iš skirtingų būdų reikėtų rinktis šiam tikslui pasiekti.

Anksčiau perskirstant vietas buvo iki ribos išnaudojama galimybė skirti vietas pagal mažėjančio proporcingumo principą, todėl, palyginti su vidutinio dydžio valstybėmis narėmis, didžiųjų valstybių narių naudai gerokai padidėjo vieno jų EP nario atstovaujamų gyventojų skaičius (žr. II priedą) – tai rodo, kad šią disproporciją būtina išlyginti. Be to, laikantis pirmosios A. Lamassoure'o ir A. Severino pranešime pateiktos sąlygos (visiškas pagal Sutartį nustatytų ribų išnaudojimas), būtų neįmanoma toliau mažinti Vokietijos vietų skaičiaus žemiau 96 vietų ribos, o tai – atsižvelgiant į gerai žinomą kritišką Vokietijos konstitucinio teismo poziciją mažėjančio proporcingumo klausimu – būtų politiškai nenaudinga visam Europos Parlamentui. Taip automatiškai atmetama galimybė mažinti didžiųjų valstybių narių vietų skaičių; priešingai, logiškai mąstant taip padidėtų bent kai kurių iš jų turimų vietų skaičius.

Pastarąjį kartą posėdžiaujant konventui Parlamentas pasiūlė vadinamąjį fiksuoto proporcingumo metodą, neseniai sukurtą Kembridžo kompromiso pavadinimu: visoms valstybėms narėms būtų suteikta po šešias vietas, o kitos būtų paskirstytos proporcingai (žr. I priedo 4 lentelę). Naudojant fiksuoto proporcingumo metodą – labiausiai subalansuotą priemonę, pagal kurią paisoma mažėjančio proporcingumo principo – būtų gerokai sušvelnintas kritiškas Vokietijos konstitucinio teismo požiūris (ypač jei tai būtų suderinta su Sutarties persvarstymu siekiant panaikinti maksimalią 96 vietų ribą). Tačiau jį įgyvendinant vietų perskirstymas būtų skausmingas: labai daug vietų prarastų vidutinio dydžio ir mažosios valstybės narės, o didžiųjų valstybių narių vietų skaičius labai padidėtų. Be to, nepanaikinus maksimalios 96 vietų ribos Vokietija būtų diskriminuojama tarp didžiųjų valstybių narių, nes labai padidėtų skirtumas tarp gyventojų skaičiaus, kuriam atstovautų vienas Parlamento narys iš Prancūzijos ir iš Vokietijos.

Kalbant apie įvairias galimas matematines formules mažėjančio proporcingumo principui įgyvendinti[1], vienas iš mažėjančio proporcingumo požiūriu tinkamiausių yra vadinamasis parabolės metodas (žr. I priedo 3 lentelę). Nepakeitus Sutarties, ilgainiui tai galėtų būti orientacinis kriterijus, tačiau pagal šį modelį numatyta perskirstymo tvarka būtų pernelyg radikali, kad būtų iš karto politiškai tvari.

Todėl pranešėjai siūlo pragmatišką sprendimą, pagrįstą kitokiu kriterijumi, t. y. minimaliai apriboti valstybių narių prarastų vietų skaičių ir kartu kaip galima labiau atsižvelgti į mažėjančio proporcingumo principą vadovaujantis principu „niekas negauna daugiau ir niekas nepraranda daugiau negu vienos vietos“ (žr. I priedo 1 lentelę). Šis pragmatiškas sprendimas gali būti įgyvendintas dviem etapais. Pirmuoju etapu (žr. I priedo 2 lentelę) vietos perskirstomos visapusiškai laikantis trijų mažėjančio proporcingumo sąlygų kartu siekiant, kad vietų skaičius pakistų kuo mažiau. Tai atlikus vietų netektų 13 valstybių narių, iš jų 2 valstybės narės prarastų po 3 vietas (Vengrija ir Lietuva), 6 valstybės narės prarastų po 2 vietas (Rumunija, Graikija, Belgija, Portugalija, Čekijos Respublika, Latvija) ir 5 valstybės narės prarastų po 1 vietą (Švedija, Bulgarija, Airija, Kroatija, Slovėnija). Antra vertus, Prancūzija gautų 4-iomis, Jungtinė Karalystė ir Ispanija – 3 vietomis, o Italija – 1 vieta daugiau. Antrąjį etapą sudarytų politinis gautų vietų (11) ir prarastų vietų (10) kompensavimas, kai gaunama ir prarandama daugiau negu viena vieta. Papildoma sutaupyta vieta būtų skirta Slovėnijai (kuri taip išsaugotų 8 vietas), nes tai mažiausia iš pirmuoju etapu vietas praradusių valstybių. Rezultatas – minėtasis praradimų minimizavimas, pagal kurį po 1 vietą prarastų 12 valstybių narių, o daugiau vietų negautų nė viena valstybė narė. Žinoma, ši vadinamoji gautos vietos atsisakymo nuostata reiškia, kad ne visiškai laikomasi mažėjančio proporcingumo principo, tačiau rezultatas pagrįstas aiškia politine logika. Be to, šiuo sprendimu gerokai labiau laikomasi mažėjančio proporcingumo taisyklės negu bet kuriuo kitu, pagrįstu principu „niekas negauna daugiau ir niekas nepraranda daugiau negu vienos vietos“ (pvz., atimant 12 vietų – po 1 iš kiekvienos valstybės, paskutinio vietų paskirstymo etapu gavusios papildomų vietų).

Pranešėjų nuomone, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir į esamą sprendimų priėmimo procedūrą šioje srityje, siūlomas sprendimas greičiausiai pelnytų daugumos pritarimą Parlamente ir jam būtų vieningai pritarta Taryboje ir kartu būtų maksimaliai paisoma mažėjančio proporcingumo principo.

Naujo mėginimo sukurti ilgalaikiškesnę sistemą, kuri būtų grindžiama objektyviais, visoms suinteresuotosioms šalims priimtinais kriterijais, galėtų būti imtasi pagal naują Parlamento iniciatyvą likus pakankamai laiko iki kitų 2019 m. rengsimų rinkimų. Be to, kartu galėtų būti svarstoma galimybė specialiame reglamente, kuris būtų priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taikyti tinkamesnį kiekvienos valstybės narės elektorato dydžio apskaičiavimo metodą.

Priedai:

I.    Lentelės, kuriose aprašomas skirtingų skaičiavimo metodų poveikis.

II.   Istorinės aplinkybės.

  • [1]  Informacijos apie skirtingų matematinių formulių analizę ir aprašymą galima rasti specialiame žurnalo „Mathematic social sciences“ leidinyje, 63 (2012), p. 65-191, ypač 2 lentelėje, p. 100.

I PRIEDAS

1 LENTELĖ: PRAGMATIŠKAS SPRENDIMAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius*

Vietų skaičius (paskirstytas šiuo metu)

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vietų skaičius (paskirstytas iš naujo)

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui (paskirsčius iš naujo)

Vokietija

81843743

99

826704

96

3 mažiau

852539

Prancūzija

65397912

74

883756

74

 

883756

Jungtinė Karalystė

62989550

73

862871

73

 

862871

Italija

60820764

73

833161

73

 

833161

Ispanija

46196276

54

855487

54

 

855487

Lenkija

38538447

51

755656

51

 

755656

Rumunija

21355849

33

647147

32

1 mažiau

667370

Nyderlandai

16730348

26

643475

26

 

643475

Graikija

11290935

22

513224

21

1 mažiau

537664

Belgija

11041266

22

501876

21

1 mažiau

525775

Portugalija

10541840

22

479175

21

1 mažiau

501992

Čekijos Respublika

10505445

22

477520

21

1 mažiau

500259

Vengrija

9957731

22

452624

21

1 mažiau

474178

Švedija

9482855

20

474143

19

1 mažiau

499098

Austrija

8443018

19

444369

19

 

444369

Bulgarija

7327224

18

407068

17

1 mažiau

431013

Danija

5580516

13

429270

13

 

429270

Slovakija

5404322

13

415717

13

 

415717

Suomija

5401267

13

415482

13

 

415482

Airija

4582769

12

381897

11

1 mažiau

416615

Kroatija

4398150

12

366513

11

1 mažiau

399832

Lietuva

3007758

12

250647

11

1 mažiau

273433

Slovėnija

2055496

8

256937

8

 

256937

Latvija

2041763

9

226863

8

1 mažiau

255220

Estija

1339662

6

223277

6

 

223277

Kipras

862011

6

143669

6

 

143669

Liuksemburgas

524853

6

87476

6

 

87476

Мalta

416110

6

69352

6

 

69352

IŠ VISO

 

766

 

751

 

 

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

2 LENTELĖ: PRAGMATIŠKAS SPRENDIMAS – du etapai

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius*

Vietų skaičius (1 etapas)

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui (1 etapas)

Vietų skaičius (2 etapas)

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui (2 etapas)

Vokietija

81843743

96

3 mažiau

852539

96

3 mažiau

852539

Prancūzija

65397912

78

4 daugiau

838435

74

 

883756

Jungtinė Karalystė

62989550

76

3 daugiau

828810

73

 

862871

Italija

60820764

74

1 daugiau

821902

73

 

833161

Ispanija

46196276

57

3 daugiau

810461

54

 

855487

Lenkija

38538447

51

 

755656

51

 

755656

Rumunija

21355849

31

2 mažiau

688898

32

1 mažiau

667370

Nyderlandai

16730348

26

 

643475

26

 

643475

Graikija

11290935

20

2 mažiau

564547

21

1 mažiau

537664

Belgija

11041266

20

2 mažiau

552063

21

1 mažiau

525775

Portugalija

10541840

20

2 mažiau

527092

21

1 mažiau

501992

Čekijos Respublika

10505445

20

2 mažiau

525272

21

1 mažiau

500259

Vengrija

9957731

19

3 mažiau

524091

21

1 mažiau

474178

Švedija

9482855

19

1 mažiau

499098

19

1 mažiau

499098

Austrija

8443018

19

 

444369

19

 

444369

Bulgarija

7327224

17

1 mažiau

431013

17

1 mažiau

431013

Danija

5580516

13

 

429270

13

 

429270

Slovakija

5404322

13

 

415717

13

 

415717

Suomija

5401267

13

 

415482

13

 

415482

Airija

4582769

11

1 mažiau

416615

11

1 mažiau

416615

Kroatija

4398150

11

1 mažiau

399832

11

1 mažiau

399832

Lietuva

3007758

9

3 mažiau

334195

11

1 mažiau

273433

Slovėnija

2055496

7

1 mažiau

293642

8

 

256937

Latvija

2041763

7

2 mažiau

291680

8

1 mažiau

255220

Estija

1339662

6

 

223277

6

 

223277

Kipras

862011

6

 

143669

6

 

143669

Liuksemburgas

524853

6

 

87476

6

 

87476

Мalta

416110

6

 

69352

6

 

69352

IŠ VISO

 

751

 

 

751

 

 

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

3 LENTELĖ: PARABOLĖS FORMULĖ

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius*

Vietų skaičius

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

81 843 743

96

3 mažiau

852539

Prancūzija

65397912

80

6 daugiau

817474

Jungtinė Karalystė

62989550

78

5 daugiau

807558

Italija

60820764

75

2 daugiau

810944

Ispanija

46196276

60

6 daugiau

769938

Lenkija

38538447

51

 

755656

Rumunija

21355849

32

1 mažiau

667370

Nyderlandai

16730348

26

 

643475

Graikija

11290935

20

2 mažiau

564547

Belgija

11041266

19

3 mažiau

581119

Portugalija

10541840

19

3 mažiau

554834

Čekijos Respublika

10505445

19

3 mažiau

552918

Vengrija

9957731

18

4 mažiau

553207

Švedija

9482855

17

3 mažiau

557815

Austrija

8443018

16

3 mažiau

527689

Bulgarija

7327224

15

3 mažiau

488482

Danija

5580516

13

 

429270

Slovakija

5404322

12

1 mažiau

450360

Suomija

5401267

12

1 mažiau

450106

Airija

4582769

11

1 mažiau

416615

Kroatija

4398150

11

1 mažiau

399832

Lietuva

3007758

9

3 mažiau

334195

Slovėnija

2055496

8

 

256937

Latvija

2041763

8

1 mažiau

255220

Estija

1339662

7

1 daugiau

191380

Kipras

862011

7

1 daugiau

123144

Liuksemburgas

524853

6

 

87476

Мalta

416110

6

 

69352

IŠ VISO

 

751

 

 

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

4 LENTELĖ: FIKSUOTO PROPORCINGMO PRINCIPAS – KEMBRIDŽO KOMPROMISAS

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius*

Vietų skaičius

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

81751602

96

3 mažiau

851579

Prancūzija

65048412

83

9 daugiau

783716

Jungtinė Karalystė

62435709

80

7 daugiau

780446

Italija

60626442

78

5 daugiau

777262

Ispanija

46152926

61

7 daugiau

756605

Lenkija

38200037

51

 

749020

Rumunija

21413815

31

2 mažiau

690768

Nyderlandai

16655799

25

1 mažiau

666232

Graikija

11309885

19

3 mažiau

595257

Belgija

10951665

18

4 mažiau

608426

Portugalija

10636979

18

4 mažiau

590943

Čekijos Respublika

10532770

18

4 mažiau

585154

Vengrija

9985722

17

5 mažiau

587395

Švedija

9415570

17

3 mažiau

553857

Austrija

8404252

16

3 mažiau

525266

Bulgarija

7504868

15

3 mažiau

500325

Danija

5560628

12

1 mažiau

463386

Slovakija

5435273

12

1 mažiau

452939

Suomija

5375276

12

1 mažiau

447940

Airija

4480858

11

1 mažiau

407351

Kroatija

4412137

11

1 mažiau

401103

Lietuva

3244601

9

3 mažiau

360511

Slovėnija

2229641

8

1 mažiau

278705

Latvija

2050189

8

 

256274

Estija

1340194

7

1 daugiau

191456

Kipras

804435

6

 

134073

Liuksemburgas

511840

6

 

85307

Мalta

417617

6

 

69603

IŠ VISO

 

751

 

 

 

 

 

 

 

* Apskaičiavimai pagrįsti 2011 m. duomenimis apie gyventojus

II PRIEDAS

1 LENTELĖ: 1979 M.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

61 321 663

81

757058

Prancūzija

53 481 073

81

660260

Jungtinė Karalystė

56 209 039

81

693939

Italija

56 247 017

81

694408

Nyderlandai

13 985 526

25

559421

Belgija

9 841 654

24

410069

Danija

5 111 537

16

319471

Airija

3354 700

15

223647

Liuksemburgas

362 261

6

60377

IŠ VISO

 

410

 

2 LENTELĖ: 1986 M.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

61 020 474

81

753339

Prancūzija

55 411 238

81

684089

Jungtinė Karalystė

56 618 895

81

698999

Italija

56 597 823

81

698739

Ispanija

38 484 642

60

641411

Nyderlandai

14 529 430

25

581177

Portugalija

10 030 621

24

417943

Graikija

9 949 100

24

414546

Belgija

9 858 895

24

410787

Danija

5 116 273

16

319767

Airija

3 534 117

15

235608

Liuksemburgas

367 210

6

61202

IŠ VISO

 

518

 

3 LENTELĖ: 1995 M.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

81538603

99

823622

Prancūzija

59315139

87

681783

Jungtinė Karalystė

57943472

87

666017

Italija

56844408

87

653384

Ispanija

39343100

64

614736

Nyderlandai

15424122

31

497552

Graikija

10595074

25

423803

Belgija

10130574

25

405223

Portugalija

10017571

25

400703

Švedija

8816381

22

400745

Austrija

7943489

21

378261

Danija

5215718

16

325982

Suomija

5098754

16

318672

Airija

3597617

15

239841

Liuksemburgas

405650

6

67608

IŠ VISO

 

626

 

4 LENTELĖ: 2004 M.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

81751602

99

825774

Prancūzija

65048412

78

833954

Jungtinė Karalystė

62435709

78

800458

Italija

60626442

78

777262

Ispanija

46152926

54

854684

Lenkija

38200037

54

707408

Nyderlandai

16655799

27

616881

Graikija

11309885

24

471245

Belgija

10951665

24

456319

Portugalija

10636979

24

443207

Čekijos Respublika

10532770

24

438865

Vengrija

9985722

24

416072

Švedija

9415570

19

495556

Austrija

8404252

18

466903

Danija

5560628

14

397188

Slovakija

5435273

14

388234

Suomija

5375276

14

383948

Airija

4480858

13

344681

Lietuva

3244601

13

249585

Latvija

2229641

9

247738

Slovėnija

2050189

7

292884

Estija

1340194

6

223366

Kipras

804435

6

134073

Liuksemburgas

511840

6

85307

Мalta

417617

5

83523

IŠ VISO

 

732

 

5 LENTELĖ: 2009 M.

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

82002356

99

828307

Prancūzija

64350226

72

893753

Jungtinė Karalystė

60045068

72

833959

Italija

61595091

72

855487

Ispanija

45828172

50

916563

Lenkija

38135876

50

762718

Rumunija

21498616

33

651473

Nyderlandai

16485787

25

659431

Graikija

10753080

22

488776

Belgija

11260402

22

511836

Portugalija

10627250

22

483057

Čekijos Respublika

10467542

22

475797

Vengrija

10030975

22

455953

Švedija

9256347

18

514242

Austrija

8355260

17

491486

Bulgarija

7606551

17

447444

Danija

5511451

13

423958

Slovakija

5326314

13

409716

Suomija

5412254

13

416327

Airija

4450030

12

370836

Lietuva

3349872

12

279156

Latvija

2261294

8

282662

Slovėnija

2032362

7

290337

Estija

493500

6

82250

Kipras

1340415

6

223403

Liuksemburgas

796875

6

132813

Мalta

413609

5

82722

IŠ VISO

 

736

 

6 LENTELĖ: 2009 M. + 18 PAPILDOMŲ EP NARIŲ

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės narės

Gyventojų skaičius

Vietų skaičius

Skirtumas

Gyventojų skaičius vienam EP nariui

Vokietija

82002356

99

 

828307

Prancūzija

64350226

74

2 daugiau

869598

Jungtinė Karalystė

60045068

73

1 daugiau

822535

Italija

61595091

73

1 daugiau

843768

Ispanija

45828172

54

4 daugiau

848670

Lenkija

38135876

51

1 daugiau

747762

Rumunija

21498616

33

 

651473

Nyderlandai

16485787

26

 

634069

Graikija

10753080

22

1 daugiau

488776

Belgija

11260402

22

 

511836

Portugalija

10627250

22

 

483057

Čekijos Respublika

10467542

22

 

475797

Vengrija

10030975

22

 

455953

Švedija

9256347

20

2 daugiau

462817

Austrija

8355260

19

2 daugiau

439751

Bulgarija

7606551

18

1 daugiau

422586

Danija

5511451

13

 

423958

Slovakija

5326314

13

 

409716

Suomija

5412254

13

 

416327

Airija

4450030

12

 

370836

Lietuva

3349872

12

 

279156

Latvija

2261294

9

1 daugiau

251255

Slovėnija

2032362

8

1 daugiau

254045

Estija

493500

6

 

82250

Kipras

1340415

6

 

223403

Liuksemburgas

796875

6

 

132813

Мalta

413609

6

1 daugiau

68935

IŠ VISO

 

754

 

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.2.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alfredo Antoniozzi, Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Constance Le Grip, Morten Messerschmidt, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elmar Brok, Zuzana Brzobohatá, Andrea Češková, Sylvie Guillaume, Anneli Jäätteenmäki, Vital Moreira, Evelyn Regner, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alexandra Thein

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Csaba Őry