PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento sudėties rengiantis 2014 m. Europos Parlamento rinkimams

25.2.2013 - (2012/2309(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Roberto Gualtieri ir Rafał Trzaskowski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Parlamento sudėties rengiantis 2014 m. Europos Parlamento rinkimams

(2012/2309(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų,

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 41, 48 ir 74f straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties[1],

–   atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0041/2013),

A. kadangi iki 2009–2014 m. parlamentinės kadencijos pabaigos nustos galioti Protokolo Nr. 36 2 straipsnio pirmos ir antros pastraipos nuostatos;

B.  kadangi tikimasi, kad Kroatijos Respublika įstos į Sąjungą iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuos ketinama rengti 2014 m. pavasarį, ir kadangi 2009–2014 m. Parlamento kadencijos pabaigoje nustos galioti Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 19 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomosios pataisos;

C. kadangi turėtų būti atsižvelgta į demokratinius pokyčius, įvykusius po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų;

D. kadangi peržiūrint balsavimo Taryboje sistemą turėtų būti svarstoma ir galimybė nustatyti ilgalaikę vietų paskirstymo Europos Parlamente sistemą – tai būtų dalis Sąjungos institucijų bendros reformos, kuri bus apibrėžta konvente, sušauktame remiantis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalimi, ir kadangi imantis tokios reformos turėtų būti pripažinta, kad, remiantis Sutartimis, Sąjungos demokratijos pagrindas yra ir piliečių, ir valstybių narių atstovavimas;

E. kadangi kitai Parlamento kadencijai numatomos vietos turėtų būti paskirstytos ne pasirinktinai, o remiantis pragmatiškai taikytinais objektyviais kriterijais ir kadangi taip skirstant gautos ir prarastos vietos turėtų būti subalansuotos tokiu būdu, kad kiekviena valstybė narė prarastų ne daugiau negu po vieną vietą;

1.  remdamasis savo iniciatyvos teise, apibrėžta pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį, pateikia Europos Vadovų Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento sudėtis;

2.  pabrėžia, kad šį sprendimą, kuriam jis turi pritarti, būtina priimti skubiai – kai tik įsigalios Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą – kad valstybės narės galėtų tinkamu metu priimti nacionalines nuostatas, būtinas 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento rinkimams organizuoti;

3.  įsipareigoja netrukus pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama pagerinti praktines 2014 m. rinkimų rengimo procedūras;

4.  įsipareigoja iki 2015 m. pabaigos pateikti naują pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kad gerokai iki 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžios būtų parengta sistema, kurią taikant ateityje – prieš kiekvienus Europos Parlamento rinkimus – būtų galima objektyviai paskirstyti vietas valstybėms narėms pagal mažėjančio proporcingumo principą, kaip nustatyta pridėto pasiūlymo dėl sprendimo 1 straipsnyje, atsižvelgiant į bet kokį tinkamai paaiškintą jų gyventojų skaičiaus padidėjimą ir į demografines tendencijas, susijusias su jų gyventojais, ir neatmetant galimybės rezervuoti tam tikro skaičiaus vietų pagal tarptautinius sąrašus išrinktiems Parlamento nariams;

5.  pažymi, kad nauja vietų Europos Parlamente paskirstymo sistema turėtų būti apibrėžta tuo pat metu, kai peržiūrima balsavimo Taryboje sistema – tai būtų dalis būtino Sutarčių persvarstymo; reiškia pasiryžimą pateikti su tuo susijusius pasiūlymus kitam konventui, kuris bus sušauktas remiantis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalimi;

6.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridėtą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo kartu su minėtuoju Konstitucinių reikalų komiteto pranešimu Europos Vadovų Tarybai ir Kroatijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat – susipažinti – Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 227 E, 2008 9 4, p. 132 (A. Lamassoure‘o ir A. Severino pranešimas).

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Pasiūlymas dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 2 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1) 2009–2014 m. parlamentinės kadencijos pabaigoje nustos galioti Protokolo Nr. 36 2 straipsnio pirmos ir antros pastraipos nuostatos;

(2) 2009–2014 m. Parlamento kadencijos pabaigoje nustos galioti Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 19 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomosios pataisos;

(3) būtina nedelsiant laikytis Protokolo Nr. 36 2 straipsnio trečios pastraipos nuostatų ir atsižvelgiant į tai priimti sprendimą, kuris numatytas pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, kad valstybės narės galėtų tinkamu metu priimti būtinas vidaus priemones, reikalingas 2014–2019 m. kadencijos Europos Parlamento rinkimams surengti;

(4) šis sprendimas atitinka Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus kriterijus, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties neskaitant pirmininko, kad atstovaujama mažėjančio proporcingumo tvarka – minimali Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičiaus riba yra šeši – ir kad nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau negu devyniasdešimt šešių vietų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikant Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies primoje pastraipoje nurodytą mažėjančio proporcingumo principą vadovaujamasi šiomis sąlygomis:

–    paskirstant vietas Europos Parlamente visapusiškai išnaudojamas pagal Sutartį nustatytas minimalus ir maksimalus skaičius, kad būtų kuo atidžiau atsižvelgta į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių,

–   kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės narės vietų skaičiaus – prieš juos suapvalinant iki pilnų skaičių – santykis kinta atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas Europos Parlamento narys iš daugiau gyventojų turinčios valstybės narės atstovautų didesniam skaičiui piliečių negu Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčios valstybės narės, kitaip tariant, kuo didesnis valstybės narės gyventojų skaičius, tuo daugiau vietų jai gali būti skirta;

2 straipsnis

      Bendrą valstybių narių gyventojų skaičių apskaičiuoja Komisija (Eurostatas); šiuo tikslu remiamasi valstybių narių pateiktais duomenimis ir taikomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą apibrėžtas metodas.

3 straipsnis

Remiantis 1 straipsniu nustatomas ir nuo 2014–2019 m. parlamentinės kadencijos pradžios įsigalioja toks kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų atstovų į Europos Parlamentą skaičius:

Belgija	21
Bulgarija	17
Čekijos Respublika	21
Danija	13
Vokietija	96
Estija	6
Airija	11
Graikija	21
Ispanija	54
Prancūzija	74
Kroatija	11
Italija	73
Kipras	6
Latvija	8
Lietuva	11
Liuksemburgas	6
Vengrija	21
Мalta	6
Nyderlandai	26
Austrija	18
Lenkija	51
Portugalija	21
Rumunija	32
Slovėnija	8
Slovakija	13
Suomija	13
Švedija	20
Jungtinė Karalystė	73

4 straipsnis

Šis sprendimas peržiūrimas gerokai iki 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos pradžios, siekiant, kad būtų parengta sistema, kurią taikant ateityje – prieš kiekvienus naujus Europos Parlamento rinkimus – būtų galima objektyviai, teisingai, ilgam laikui ir skaidriai paskirstyti vietas valstybėms narėms pagal 1 straipsnyje nustatytą mažėjančio proporcingumo principą, atsižvelgiant į tinkamai paaiškintą bet kokį jų gyventojų skaičiaus ir su jais susijusių demografinių tendencijų pasikeitimą, taip pat atsižvelgiant į balsavimo sistemą Taryboje.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Priimta …

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

.

AIŠKINAMOJI DALIS

2014 m. prasidėjus kitai parlamentinei kadencijai nustos galioti Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 daliai šiuo metu taikoma išimtis ir Europos Parlamentą (EP) turės sudaryti 751 narys (750 narių ir pirmininkas). Šiuo metu vietų skaičius yra 754: 736 nariai, išrinkti pagal Nicos sutarties, kuri galiojo tuo metu, kai buvo rengiami 2009 m. rinkimai, nuostatas, ir 18 narių, paskirtų pagal Lisabonos sutartį, iš dalies pakeitus Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 2 straipsnį – taip apibrėžta laikina Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 daliai pritaikyta išimtis (pagal ją nustatyta, kad nė vienai valstybei narei negali būti skirta daugiau negu 96 vietos), kuria remiantis Vokietijai iki 2014 m. sudaryta galimybė išsaugoti 99 vietas, jai skirtas pagal Nicos sutartį.

Įsigaliojus Kroatijos stojimo sutarčiai, remiantis Akto dėl stojimo 19 straipsnio 1 dalimi, kuriuo taip pat iš dalies keičiamas Protokolo Nr. 36 2 straipsnis, Kroatijai Parlamente bus skirta 12 vietų (šiuo metu ji turi 12 stebėtojų) – dėl to visas vietų skaičius laikinai padidės iki 766.

Taigi, kad skaičius atitiktų Sutarties nuostatas (751), bendras vietų skaičius turės būti sumažintas 15. 3 iš 15 vietų bus privaloma tvarka išbrauktos iš Vokietijos kvotos, kuri sumažės nuo 99 iki 96 vietų – tai pagal Sutartį nustatyta riba. Kitos 12 vietų turės būti išbrauktos viena ar keliomis vietomis (iš viso 12) sumažinant 24 valstybių narių (įskaitant Kroatiją), kurių vietų skaičius viršija pagal Sutartį nustatytą minimalią 6 vietų ribą, kvotą (šiuo metu po 6 vietas turi Malta, Liuksemburgas, Kipras ir Estija). Pagal sprendimą, kuriuo nustatoma naujojo Parlamento sudėtis, taip pat gali prireikti numatyti išsamesnę vietų perskirstymo tvarką siekiant atsižvelgti į bet kokius su valstybių narių gyventojais susijusius pokyčius ir (arba) gerinti pagal Sutartį nustatyto mažėjančio proporcingumo principo aiškinimą ir įgyvendinimą.

Remiantis Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalimi, naujojo Parlamento sudėtis nustatoma Europos Parlamento iniciatyva, vieningu Europos Vadovų Tarybos sprendimu ir gavus Parlamento pritarimą. Taigi Parlamentas atsakingas už pasiūlymo pateikimą Europos Vadovų tarybai.

Pranešėjų pateiktas pasiūlymas grindžiamas toliau pateiktais svarstymais.

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad piliečiams EP atstovaujama mažėjančio proporcingumo tvarka. Remiantis A. Lamassoure'o ir A. Severino pranešimu, mažėjantis proporcingumas reiškia, kad: 1) turi būti visiškai išnaudotas minimalus ir maksimalus pagal Sutartį nustatytas vietų skaičius siekiant užtikrinti, kad paskirstant vietas Europos Parlamente būtų kuo tiksliau atspindėtas valstybių narių gyventojų skaičius, 2) kuo daugiau gyventojų šalyje, tuo didesnė jos teisė gauti daug vietų, ir 3) kuo daugiau gyventojų šalyje, tuo didesniam skaičiui gyventojų atstovauja kiekvienas joje išrinktas Europos Parlamento narys. Šia apibrėžtimi nustatomas bendrasis principas, o ne matematinis kriterijus. Kai tai susiję su pagal jį nustatyta antrąja sąlyga, šio principo visapusiškai laikytis neįmanoma (jei jis būtų aiškinamas pažodžiui, dvi skirtingą gyventojų skaičių turinčios valstybės negalėtų turėti vienodo skaičiaus vietų). Tačiau šis principas gali būti įgyvendinamas įvairiai ir tada gaunamas ne tas pats rezultatas. Bet kuriuo atveju, šiuo metu paskirstant vietas kai kurioms valstybėms narėms nesivadovaujama trečiąja sąlyga – tai matyti pasižiūrėjus į I priedo 1 lentelę. Todėl mūsų pirmasis kriterijus bus kuo labiau laikytis mažėjančio proporcingumo principo. Klausimas, kurį iš skirtingų būdų reikėtų rinktis šiam tikslui pasiekti.

Anksčiau perskirstant vietas buvo iki ribos išnaudojama galimybė skirti vietas pagal mažėjančio proporcingumo principą, todėl, palyginti su vidutinio dydžio valstybėmis narėmis, didžiųjų valstybių narių naudai gerokai padidėjo vieno jų EP nario atstovaujamų gyventojų skaičius (žr. II priedą) – tai rodo, kad šią disproporciją būtina išlyginti. Be to, laikantis pirmosios A. Lamassoure'o ir A. Severino pranešime pateiktos sąlygos (visiškas pagal Sutartį nustatytų ribų išnaudojimas), būtų neįmanoma toliau mažinti Vokietijos vietų skaičiaus žemiau 96 vietų ribos, o tai – atsižvelgiant į gerai žinomą kritišką Vokietijos konstitucinio teismo poziciją mažėjančio proporcingumo klausimu – būtų politiškai nenaudinga visam Europos Parlamentui. Taip automatiškai atmetama galimybė mažinti didžiųjų valstybių narių vietų skaičių; priešingai, logiškai mąstant taip padidėtų bent kai kurių iš jų turimų vietų skaičius.

Pastarąjį kartą posėdžiaujant konventui Parlamentas pasiūlė vadinamąjį fiksuoto proporcingumo metodą, neseniai sukurtą Kembridžo kompromiso pavadinimu: visoms valstybėms narėms būtų suteikta po šešias vietas, o kitos būtų paskirstytos proporcingai (žr. I priedo 4 lentelę). Naudojant fiksuoto proporcingumo metodą – labiausiai subalansuotą priemonę, pagal kurią paisoma mažėjančio proporcingumo principo – būtų gerokai sušvelnintas kritiškas Vokietijos konstitucinio teismo požiūris (ypač jei tai būtų suderinta su Sutarties persvarstymu siekiant panaikinti maksimalią 96 vietų ribą). Tačiau jį įgyvendinant vietų perskirstymas būtų skausmingas: labai daug vietų prarastų vidutinio dydžio ir mažosios valstybės narės, o didžiųjų valstybių narių vietų skaičius labai padidėtų. Be to, nepanaikinus maksimalios 96 vietų ribos Vokietija būtų diskriminuojama tarp didžiųjų valstybių narių, nes labai padidėtų skirtumas tarp gyventojų skaičiaus, kuriam atstovautų vienas Parlamento narys iš Prancūzijos ir iš Vokietijos.

Kalbant apie įvairias galimas matematines formules mažėjančio proporcingumo principui įgyvendinti[1], vienas iš mažėjančio proporcingumo požiūriu tinkamiausių yra vadinamasis parabolės metodas (žr. I priedo 3 lentelę). Nepakeitus Sutarties, ilgainiui tai galėtų būti orientacinis kriterijus, tačiau pagal šį modelį numatyta perskirstymo tvarka būtų pernelyg radikali, kad būtų iš karto politiškai tvari.

Todėl pranešėjai siūlo pragmatišką sprendimą, pagrįstą kitokiu kriterijumi, t. y. minimaliai apriboti valstybių narių prarastų vietų skaičių ir kartu kaip galima labiau atsižvelgti į mažėjančio proporcingumo principą vadovaujantis principu „niekas negauna daugiau ir niekas nepraranda daugiau negu vienos vietos“ (žr. I priedo 1 lentelę). Šis pragmatiškas sprendimas gali būti įgyvendintas dviem etapais. Pirmuoju etapu (žr. I priedo 2 lentelę) vietos perskirstomos visapusiškai laikantis trijų mažėjančio proporcingumo sąlygų kartu siekiant, kad vietų skaičius pakistų kuo mažiau. Tai atlikus vietų netektų 13 valstybių narių, iš jų 2 valstybės narės prarastų po 3 vietas (Vengrija ir Lietuva), 6 valstybės narės prarastų po 2 vietas (Rumunija, Graikija, Belgija, Portugalija, Čekijos Respublika, Latvija) ir 5 valstybės narės prarastų po 1 vietą (Švedija, Bulgarija, Airija, Kroatija, Slovėnija). Antra vertus, Prancūzija gautų 4-iomis, Jungtinė Karalystė ir Ispanija – 3 vietomis, o Italija – 1 vieta daugiau. Antrąjį etapą sudarytų politinis gautų vietų (11) ir prarastų vietų (10) kompensavimas, kai gaunama ir prarandama daugiau negu viena vieta. Papildoma sutaupyta vieta būtų skirta Slovėnijai (kuri taip išsaugotų 8 vietas), nes tai mažiausia iš pirmuoju etapu vietas praradusių valstybių. Rezultatas – minėtasis praradimų minimizavimas, pagal kurį po 1 vietą prarastų 12 valstybių narių, o daugiau vietų negautų nė viena valstybė narė. Žinoma, ši vadinamoji gautos vietos atsisakymo nuostata reiškia, kad ne visiškai laikomasi mažėjančio proporcingumo principo, tačiau rezultatas pagrįstas aiškia politine logika. Be to, šiuo sprendimu gerokai labiau laikomasi mažėjančio proporcingumo taisyklės negu bet kuriuo kitu, pagrįstu principu „niekas negauna daugiau ir niekas nepraranda daugiau negu vienos vietos“ (pvz., atimant 12 vietų – po 1 iš kiekvienos valstybės, paskutinio vietų paskirstymo etapu gavusios papildomų vietų).

Pranešėjų nuomone, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir į esamą sprendimų priėmimo procedūrą šioje srityje, siūlomas sprendimas greičiausiai pelnytų daugumos pritarimą Parlamente ir jam būtų vieningai pritarta Taryboje ir kartu būtų maksimaliai paisoma mažėjančio proporcingumo principo.

Naujo mėginimo sukurti ilgalaikiškesnę sistemą, kuri būtų grindžiama objektyviais, visoms suinteresuotosioms šalims priimtinais kriterijais, galėtų būti imtasi pagal naują Parlamento iniciatyvą likus pakankamai laiko iki kitų 2019 m. rengsimų rinkimų. Be to, kartu galėtų būti svarstoma galimybė specialiame reglamente, kuris būtų priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, taikyti tinkamesnį kiekvienos valstybės narės elektorato dydžio apskaičiavimo metodą.

Priedai:

I.    Lentelės, kuriose aprašomas skirtingų skaičiavimo metodų poveikis.

II.   Istorinės aplinkybės.

• [1]  Informacijos apie skirtingų matematinių formulių analizę ir aprašymą galima rasti specialiame žurnalo „Mathematic social sciences“ leidinyje, 63 (2012), p. 65-191, ypač 2 lentelėje, p. 100.

I PRIEDAS

1 LENTELĖ: PRAGMATIŠKAS SPRENDIMAS
Valstybės narės	Gyventojų skaičius*	Vietų skaičius (paskirstytas šiuo metu)	Gyventojų skaičius vienam EP nariui	Vietų skaičius (paskirstytas iš naujo)	Skirtumas	Gyventojų skaičius vienam EP nariui (paskirsčius iš naujo)
Vokietija	81843743	99	826704	96	3 mažiau	852539
Prancūzija	65397912	74	883756	74		883756
Jungtinė Karalystė	62989550	73	862871	73		862871
Italija	60820764	73	833161	73		833161
Ispanija	46196276	54	855487	54		855487
Lenkija	38538447	51	755656	51		755656
Rumunija	21355849	33	647147	32	1 mažiau	667370
Nyderlandai	16730348	26	643475	26		643475
Graikija	11290935	22	513224	21	1 mažiau	537664
Belgija	11041266	22	501876	21	1 mažiau	525775
Portugalija	10541840	22	479175	21	1 mažiau	501992
Čekijos Respublika	10505445	22	477520	21	1 mažiau	500259
Vengrija	9957731	22	452624	21	1 mažiau	474178
Švedija	9482855	20	474143	19	1 mažiau	499098
Austrija	8443018	19	444369	19		444369
Bulgarija	7327224	18	407068	17	1 mažiau	431013
Danija	5580516	13	429270	13		429270
Slovakija	5404322	13	415717	13		415717
Suomija	5401267	13	415482	13		415482
Airija	4582769	12	381897	11	1 mažiau	416615
Kroatija	4398150	12	366513	11	1 mažiau	399832
Lietuva	3007758	12	250647	11	1 mažiau	273433
Slovėnija	2055496	8	256937	8		256937
Latvija	2041763	9	226863	8	1 mažiau	255220
Estija	1339662	6	223277	6		223277
Kipras	862011	6	143669	6		143669
Liuksemburgas	524853	6	87476	6		87476
Мalta	416110	6	69352	6		69352
IŠ VISO		766		751

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

2 LENTELĖ: PRAGMATIŠKAS SPRENDIMAS – du etapai
Valstybės narės	Gyventojų skaičius*	Vietų skaičius (1 etapas)	Skirtumas	Gyventojų skaičius vienam EP nariui (1 etapas)	Vietų skaičius (2 etapas)	Skirtumas	Gyventojų skaičius vienam EP nariui (2 etapas)
Vokietija	81843743	96	3 mažiau	852539	96	3 mažiau	852539
Prancūzija	65397912	78	4 daugiau	838435	74		883756
Jungtinė Karalystė	62989550	76	3 daugiau	828810	73		862871
Italija	60820764	74	1 daugiau	821902	73		833161
Ispanija	46196276	57	3 daugiau	810461	54		855487
Lenkija	38538447	51		755656	51		755656
Rumunija	21355849	31	2 mažiau	688898	32	1 mažiau	667370
Nyderlandai	16730348	26		643475	26		643475
Graikija	11290935	20	2 mažiau	564547	21	1 mažiau	537664
Belgija	11041266	20	2 mažiau	552063	21	1 mažiau	525775
Portugalija	10541840	20	2 mažiau	527092	21	1 mažiau	501992
Čekijos Respublika	10505445	20	2 mažiau	525272	21	1 mažiau	500259
Vengrija	9957731	19	3 mažiau	524091	21	1 mažiau	474178
Švedija	9482855	19	1 mažiau	499098	19	1 mažiau	499098
Austrija	8443018	19		444369	19		444369
Bulgarija	7327224	17	1 mažiau	431013	17	1 mažiau	431013
Danija	5580516	13		429270	13		429270
Slovakija	5404322	13		415717	13		415717
Suomija	5401267	13		415482	13		415482
Airija	4582769	11	1 mažiau	416615	11	1 mažiau	416615
Kroatija	4398150	11	1 mažiau	399832	11	1 mažiau	399832
Lietuva	3007758	9	3 mažiau	334195	11	1 mažiau	273433
Slovėnija	2055496	7	1 mažiau	293642	8		256937
Latvija	2041763	7	2 mažiau	291680	8	1 mažiau	255220
Estija	1339662	6		223277	6		223277
Kipras	862011	6		143669	6		143669
Liuksemburgas	524853	6		87476	6		87476
Мalta	416110	6		69352	6		69352
IŠ VISO		751			751

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

3 LENTELĖ: PARABOLĖS FORMULĖ
Valstybės narės	Gyventojų skaičius*	Vietų skaičius	Skirtumas	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	81 843 743	96	3 mažiau	852539
Prancūzija	65397912	80	6 daugiau	817474
Jungtinė Karalystė	62989550	78	5 daugiau	807558
Italija	60820764	75	2 daugiau	810944
Ispanija	46196276	60	6 daugiau	769938
Lenkija	38538447	51		755656
Rumunija	21355849	32	1 mažiau	667370
Nyderlandai	16730348	26		643475
Graikija	11290935	20	2 mažiau	564547
Belgija	11041266	19	3 mažiau	581119
Portugalija	10541840	19	3 mažiau	554834
Čekijos Respublika	10505445	19	3 mažiau	552918
Vengrija	9957731	18	4 mažiau	553207
Švedija	9482855	17	3 mažiau	557815
Austrija	8443018	16	3 mažiau	527689
Bulgarija	7327224	15	3 mažiau	488482
Danija	5580516	13		429270
Slovakija	5404322	12	1 mažiau	450360
Suomija	5401267	12	1 mažiau	450106
Airija	4582769	11	1 mažiau	416615
Kroatija	4398150	11	1 mažiau	399832
Lietuva	3007758	9	3 mažiau	334195
Slovėnija	2055496	8		256937
Latvija	2041763	8	1 mažiau	255220
Estija	1339662	7	1 daugiau	191380
Kipras	862011	7	1 daugiau	123144
Liuksemburgas	524853	6		87476
Мalta	416110	6		69352
IŠ VISO		751

* Nuo 2012 m. sausio 1 d.

4 LENTELĖ: FIKSUOTO PROPORCINGMO PRINCIPAS – KEMBRIDŽO KOMPROMISAS
Valstybės narės	Gyventojų skaičius*	Vietų skaičius	Skirtumas	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	81751602	96	3 mažiau	851579
Prancūzija	65048412	83	9 daugiau	783716
Jungtinė Karalystė	62435709	80	7 daugiau	780446
Italija	60626442	78	5 daugiau	777262
Ispanija	46152926	61	7 daugiau	756605
Lenkija	38200037	51		749020
Rumunija	21413815	31	2 mažiau	690768
Nyderlandai	16655799	25	1 mažiau	666232
Graikija	11309885	19	3 mažiau	595257
Belgija	10951665	18	4 mažiau	608426
Portugalija	10636979	18	4 mažiau	590943
Čekijos Respublika	10532770	18	4 mažiau	585154
Vengrija	9985722	17	5 mažiau	587395
Švedija	9415570	17	3 mažiau	553857
Austrija	8404252	16	3 mažiau	525266
Bulgarija	7504868	15	3 mažiau	500325
Danija	5560628	12	1 mažiau	463386
Slovakija	5435273	12	1 mažiau	452939
Suomija	5375276	12	1 mažiau	447940
Airija	4480858	11	1 mažiau	407351
Kroatija	4412137	11	1 mažiau	401103
Lietuva	3244601	9	3 mažiau	360511
Slovėnija	2229641	8	1 mažiau	278705
Latvija	2050189	8		256274
Estija	1340194	7	1 daugiau	191456
Kipras	804435	6		134073
Liuksemburgas	511840	6		85307
Мalta	417617	6		69603
IŠ VISO		751
* Apskaičiavimai pagrįsti 2011 m. duomenimis apie gyventojus

II PRIEDAS

1 LENTELĖ: 1979 M.
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	61 321 663	81	757058
Prancūzija	53 481 073	81	660260
Jungtinė Karalystė	56 209 039	81	693939
Italija	56 247 017	81	694408
Nyderlandai	13 985 526	25	559421
Belgija	9 841 654	24	410069
Danija	5 111 537	16	319471
Airija	3354 700	15	223647
Liuksemburgas	362 261	6	60377
IŠ VISO		410

2 LENTELĖ: 1986 M.
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	61 020 474	81	753339
Prancūzija	55 411 238	81	684089
Jungtinė Karalystė	56 618 895	81	698999
Italija	56 597 823	81	698739
Ispanija	38 484 642	60	641411
Nyderlandai	14 529 430	25	581177
Portugalija	10 030 621	24	417943
Graikija	9 949 100	24	414546
Belgija	9 858 895	24	410787
Danija	5 116 273	16	319767
Airija	3 534 117	15	235608
Liuksemburgas	367 210	6	61202
IŠ VISO		518

3 LENTELĖ: 1995 M.
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	81538603	99	823622
Prancūzija	59315139	87	681783
Jungtinė Karalystė	57943472	87	666017
Italija	56844408	87	653384
Ispanija	39343100	64	614736
Nyderlandai	15424122	31	497552
Graikija	10595074	25	423803
Belgija	10130574	25	405223
Portugalija	10017571	25	400703
Švedija	8816381	22	400745
Austrija	7943489	21	378261
Danija	5215718	16	325982
Suomija	5098754	16	318672
Airija	3597617	15	239841
Liuksemburgas	405650	6	67608
IŠ VISO		626

4 LENTELĖ: 2004 M.
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	81751602	99	825774
Prancūzija	65048412	78	833954
Jungtinė Karalystė	62435709	78	800458
Italija	60626442	78	777262
Ispanija	46152926	54	854684
Lenkija	38200037	54	707408
Nyderlandai	16655799	27	616881
Graikija	11309885	24	471245
Belgija	10951665	24	456319
Portugalija	10636979	24	443207
Čekijos Respublika	10532770	24	438865
Vengrija	9985722	24	416072
Švedija	9415570	19	495556
Austrija	8404252	18	466903
Danija	5560628	14	397188
Slovakija	5435273	14	388234
Suomija	5375276	14	383948
Airija	4480858	13	344681
Lietuva	3244601	13	249585
Latvija	2229641	9	247738
Slovėnija	2050189	7	292884
Estija	1340194	6	223366
Kipras	804435	6	134073
Liuksemburgas	511840	6	85307
Мalta	417617	5	83523
IŠ VISO		732

5 LENTELĖ: 2009 M.
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius	Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	82002356	99	828307
Prancūzija	64350226	72	893753
Jungtinė Karalystė	60045068	72	833959
Italija	61595091	72	855487
Ispanija	45828172	50	916563
Lenkija	38135876	50	762718
Rumunija	21498616	33	651473
Nyderlandai	16485787	25	659431
Graikija	10753080	22	488776
Belgija	11260402	22	511836
Portugalija	10627250	22	483057
Čekijos Respublika	10467542	22	475797
Vengrija	10030975	22	455953
Švedija	9256347	18	514242
Austrija	8355260	17	491486
Bulgarija	7606551	17	447444
Danija	5511451	13	423958
Slovakija	5326314	13	409716
Suomija	5412254	13	416327
Airija	4450030	12	370836
Lietuva	3349872	12	279156
Latvija	2261294	8	282662
Slovėnija	2032362	7	290337
Estija	493500	6	82250
Kipras	1340415	6	223403
Liuksemburgas	796875	6	132813
Мalta	413609	5	82722
IŠ VISO		736

6 LENTELĖ: 2009 M. + 18 PAPILDOMŲ EP NARIŲ
Valstybės narės	Gyventojų skaičius	Vietų skaičius			Skirtumas		Gyventojų skaičius vienam EP nariui
Vokietija	82002356	99					828307
Prancūzija	64350226	74			2 daugiau		869598
Jungtinė Karalystė	60045068	73			1 daugiau		822535
Italija	61595091	73			1 daugiau		843768
Ispanija	45828172	54			4 daugiau		848670
Lenkija	38135876	51			1 daugiau		747762
Rumunija	21498616	33					651473
Nyderlandai	16485787	26					634069
Graikija	10753080	22			1 daugiau		488776
Belgija	11260402	22					511836
Portugalija	10627250	22					483057
Čekijos Respublika	10467542	22					475797
Vengrija	10030975	22					455953
Švedija	9256347	20			2 daugiau		462817
Austrija	8355260	19			2 daugiau		439751
Bulgarija	7606551	18			1 daugiau		422586
Danija	5511451	13					423958
Slovakija	5326314	13					409716
Suomija	5412254	13					416327
Airija	4450030	12					370836
Lietuva	3349872	12					279156
Latvija	2261294	9			1 daugiau		251255
Slovėnija	2032362	8			1 daugiau		254045
Estija	493500	6					82250
Kipras	1340415	6					223403
Liuksemburgas	796875	6					132813
Мalta	413609	6			1 daugiau		68935
IŠ VISO		754

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.2.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfredo Antoniozzi, Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Ashley Fox, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Constance Le Grip, Morten Messerschmidt, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Luis Yáñez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elmar Brok, Zuzana Brzobohatá, Andrea Češková, Sylvie Guillaume, Anneli Jäätteenmäki, Vital Moreira, Evelyn Regner, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alexandra Thein
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Csaba Őry