Pranešimas - A7-0131/2013Pranešimas
A7-0131/2013

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai

    27.3.2013 - (COM(2012) 0136 – C7‑0087/2012 – 2012/0066(COD)) - ***I

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
    Pranešėjas: Vladko Todorov Panayotov


    Procedūra : 2012/0066(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0131/2013
    Pateikti tekstai :
    A7-0131/2013
    Priimti tekstai :

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai

    (COM(2012) 0136 – C7‑0087/2012 – 2012/0066(COD))

    (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0136),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0087/2012),

    –   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl naudojimosi deleguotaisiais aktais,

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

    –   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37a straipsnius,

    –   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0131/2013),

    1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

    2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

    3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    Pakeitimas  1

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    Antraštinė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai

    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, ir sagos formos elementų, kuriuose yra nedidelis kiekis gyvsidabrio, pateikimo rinkai

    Pagrindimas

    Nors tai ir nepatenka į Komisijos pasiūlymo sritį, Direktyvos 2006/66/EB persvarstymas suteikia galimybę panaikinti akivaizdžiai pasenusią išimtį − galimybę sagos formos elementuose vis dar naudoti gyvsidabrį. Europos Komisijos užsakytoje ataskaitoje (BIOIS 2012)[2] pasiūlyta, kad aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu geriausias politinis žingsnis yra uždrausti ES teikti rinkai sagos formos baterijas, kuriose yra gyvsidabrio, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl gyvsidabrio naudojimo šiuose gaminiuose.

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (4) dabar taikoma tokio naudojimo išimtis turėtų būti toliau taikoma iki 2015 m. gruodžio 31 d., kad sektorius turėtų galimybę geriau įsisavinti atitinkamas technologijas;

    (4) dabar taikoma tokio naudojimo išimtis turėtų būti toliau taikoma iki 2015 m. gruodžio 31 d., kad gamintojai, perdirbimo sektorius ir vartotojai visoje vertės grandinėje turėtų galimybę geriau ir vienodai visuose Sąjungos regionuose įsisavinti atitinkamas pakaitines technologijas;

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (4a) pagal Direktyvą 2006/66/EB draudžiama pateikti rinkai visas į prietaisus įmontuotas arba neįmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,0005 % svorio sudaro gyvsidabris. Vis dėlto šis draudimas netaikomas sagos formos elementams, kuriuose gyvsidabrio kiekis sudaro ne daugiau kaip 2 % svorio. Svarbu sumažinti gyvsidabrio patekimo į aplinką riziką, nes sagos formos elementai dažnai atskirai nesurenkami. Sąjungos sagos formos elementų rinkoje šiuo metu jau pereinama prie sagos formos elementų, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio. Elementų be gyvsidabrio šiuo metu galima įsigyti visiems prietaisams ir jų veikimo savybės, kaip patvirtino dauguma pramonės subjektų, yra beveik tokios pat kaip ir elementų su gyvsidabriu. Taigi derėtų uždrausti pateikti rinkai sagos formos elementus, kuriuose gyvsidabrio kiekis sudaro daugiau kaip 0,0005 % svorio. Tikimasi, kad priėmus šį draudimą į Sąjungos rinką didelius kiekius sagos formos elementų eksportuojančios šalys bus paskatintos skubiau pereiti prie sagos formos elementų, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio, gamybos, o toks pokytis gali turėti visuotinį poveikį gyvsidabrio naudojimui šiame pramonės sektoriuje;

    Pakeitimas  4

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (6) Direktyvos 2006/66/EB papildymo arba dalinio pakeitimo tikslais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, susijusius su III priedu, dėl apdorojimo ir perdirbimo reikalavimų, dėl apdorojimo ir perdirbimo ne Europos Sąjungoje atitinkančių sąlygų įvertinimo kriterijų, dėl gamintojų registravimo, dėl nešiojamų ir automobilių baterijų ir akumuliatorių talpos ženklinimo ir dėl ženklinimo reikalavimų išimčių. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

    (6) Direktyvos 2006/66/EB papildymo arba dalinio pakeitimo tikslais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl bendros galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodikos, III priedo dėl apdorojimo ir perdirbimo reikalavimų, apdorojimo ir perdirbimo ne Europos Sąjungoje atitinkančių sąlygų įvertinimo kriterijų, gamintojų registravimo, nešiojamų ir automobilių baterijų ir akumuliatorių talpos ženklinimo ir ženklinimo reikalavimų išimčių. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

    Pagrindimas

    Svarbu visiems dalyviams užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6a) gamintojo registravimo reikalavimai ir forma turėtų atitikti 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų1 16 straipsnio 3 dalyje ir X priedo A dalyje nustatytus registravimo reikalavimus ir formą.

     

    Gamintojo registravimo reikalavimai ir forma turėtų atitikti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendime, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB nustatomi baterijų ir akumuliatorių gamintojų registravimo reikalavimai (2009/603/EB), nustatytus registravimo reikalavimus ir formą.

     

    ____________

     

    1 OL L 197, 2012 7 24, p. 38.

    Pagrindimas

    Kadangi baterijos ir akumuliatoriai yra įmontuoti į EEĮ, savaime suprantama, kad gamintojo registracija turi būti atliekama pagal tą pačią procedūrą. Tokiu būdu bus sutaupyta gamintojo laiko, kurį bus galima panaudoti organizuojant gamybą. Baterijų registravimo reikalavimai buvo nustatyti 2009 m. rugpjūčio mėn. Komisijos sprendimu (2009/603/EB). Europos Sąjungoje esama tokių registravimo sistemų, pagal kurias registruojamos ne tik įrangoje naudojamos, bet ir atskirai parduodamos baterijos. Komisijos sprendimo 2009/603/EB reikalavimai turėtų būti taikomi ir toliau.

    Pakeitimas  6

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (7) siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/66/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su minimaliu surinkimo procentu, dėl bendros galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodikos ir dėl nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos anketos arba plano. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

    (7) siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2006/66/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su minimaliu surinkimo procentu, ir dėl nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos anketos arba plano. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

    Pagrindimas

    Plg. 6 konstatuojamosios dalies pagrindimą.

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio -1 punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    3 straipsnio 13 a punktas (naujas)

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    -1. 3 straipsnyje įrašomas (13a) punktas:

     

    „13a)tiekimas rinkai – baterijų ar akumuliatorių tiekimas paskirstymo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais, vykdomas kaip komercinė veikla už atlygį arba nemokamai;“

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio -1 a punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    3 straipsnio 14 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    -1a. 3 straipsnio 14 punktas keičiamas taip:

     

    „14. pateikimas į rinką – baterijos ar akumuliatoriaus tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;“

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio -1 b punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    4 straipsnio 2 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    -1b. 4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

     

    „2. 1 dalies a punkte nustatytas draudimas iki 2014 m. gruodžio 31 d. netaikomas sagos formos elementams, kuriuose gyvsidabrio kiekis sudaro ne daugiau kaip 2 % svorio.“

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 1 a punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    4 straipsnio 4 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1a. 4 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

    Pagrindimas

    Įsigaliojus kadmio draudimui ateityje nereikėtų peržiūrėti belaidžiams elektroniniams įrankiams taikomų išimčių.

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 1 b punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    6 straipsnio 2 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

     

    „2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimų neatitinkančios baterijos arba akumuliatoriai nebūtų pateikti į rinką [...].

     

    Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šios direktyvos reikalavimų neatitinkančios baterijos arba akumuliatoriai nebebūtų tiekiami rinkai praėjus trejiems metams po atitinkamos laipsniško nutraukimo datos.

     

    Baterijos ir akumuliatoriai, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų ir kurie pateikiami į rinką po atitinkamos laipsniško nutraukimo datos, pašalinami iš rinkos.“

    Pakeitimas  12

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 2 punktas

    Direktyva 2006/66/EB

    10 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Komisija įgyvendinimo aktais iki 2007 m. rugsėjo 26 d. nustato bendrą galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodiką. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

    Komisijai pagal 23a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendros galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodikos nustatymo arba jos pakeitimo.

    Pagrindimas

    Komisijos sprendime 2008/763/EB nustatyta bendra galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodika. Bendrosios metodikos pakeitimai, remiantis SESV 290 straipsniu, turėtų būti atliekami priimant deleguotuosius aktus.

    Pakeitimas  13

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 2 a punktas (naujas)

    Direktyva 2006/66/EB

    11 straipsnis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. 11 straipsnis pakeičiamas taip:

     

    „Baterijų ir akumuliatorių išėmimas

     

    Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai projektuotų prietaisus taip, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų galima lengvai išimti. Jei galutinis vartotojas negali jų išimti, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai pagamintų prietaisus taip, kad išeikvotas baterijas ir akumuliatorius lengvai galėtų išimti specialistai, nepriklausantys nuo gamintojo. Prie prietaisų, į kuriuos įmontuotos baterijos ir akumuliatoriai, pridedamos instrukcijos, kuriose nurodoma, kaip galutinis vartotojas ar nepriklausomas specialistas gali jas saugiai išimti Esant reikalui, instrukcijose taip pat galutiniam vartotojui pateikiama informacija apie įmontuotų baterijų ir akumuliatorių tipą. Šios nuostatos netaikomos, kai dėl su saugumu, veikimu, medicina ar duomenų integralumu susijusių priežasčių yra būtinas pastovus energijos tiekimas, kuriam reikalingas nuolatinis prietaiso ir baterijos ar akumuliatoriaus sujungimas.“

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 4 punktas

    Direktyva 2006/66/EB

    12 straipsnio 7 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4. 12 straipsnio 7 dalis išbraukiama;

    4. 12 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

     

    „Prieš pakeisdama ar papildydama III priedą Komisija konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotais subjektais, visų pirma su gamintojais, surinkėjais, perdirbėjais, apdorojimą atliekančiais ūkio subjektais, aplinkosaugos organizacijomis, vartotojų organizacijomis ir darbuotojų asociacijomis [...]“;

    Pagrindimas

    Dabartinėje direktyvoje išlaikomas reikalavimas konsultuotis. Jei bus atsižvelgiama į šios srities veikėjų nuomonę, bus užtikrinta, kad praktiškai bus dirbama su geriausiomis turimomis technologijomis.

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 10 punktas

    Direktyva 2006/66/EB

    23 a straipsnio 2 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. 12 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

    2. 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas savaime pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo.

    Pagrindimas

    Kitos ES teisėkūros institucijos turi būti informuotos apie deleguotųjų aktų priėmimą Sąjungoje ir apie šių aktų padarinius.

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 10 punktas

    Direktyva 2006/66/EB

    23 a straipsnio 3 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 12 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 7 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

    3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnio 7 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 10 punktas

    Direktyva 2006/66/EB

    23 a straipsnio 5 dalis

     

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5. Pagal 12 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

    5. Pagal 10 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

    1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies ir 1 straipsnio -1b dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio antraštinė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Įsigaliojimas

    Įsigaliojimas ir suvestinė redakcija

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Direktyvos 2006/66/EB suvestinė redakcija parengiama per tris mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Įvadas:

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB[1] draudžiama pateikti rinkai į prietaisus įmontuotas arba neįmontuotas nešiojamas baterijas ir akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,002 % svorio sudaro kadmis. Vis dėlto taikoma išimtis avarinėms ir signalizacijos sistemoms, įskaitant avarinį apšvietimą, medicinos įrangą ir belaidžius elektrinius įrankius.

    Pagal Direktyvos 2006/66/EB 4 straipsnį reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų belaidžiams elektriniams įrankiams taikomą išimtį. Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti minėtąją direktyvą nustačius, kad naudoti kadmį nešiojamose baterijose ir akumuliatoriuose, skirtuose belaidžiams elektriniams įrankiams, galima tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į kadmio poveikį aplinkai, Komisijos pasiūlymas vertinamas teigiamai.

    Galutinę datą parinko Europos Komisija, gavusi poveikio įvertinimą, kuriame atsižvelgta ir į socialinį ir ekonominį uždraudimo nikelio-kadmio baterijas naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose aspektą, ir į šio uždraudimo aplinkosauginį aspektą ir kuriame palyginamas bendras kadmiui taikomos išimties panaikinimo poveikis laikui bėgant. Reikėtų pažymėti, kad Komisijos poveikio įvertinimo išvadose dėl trijų rūšių baterijų (nikelio-kadmio, nikelio-metalo hidrido ir ličio jonų) poveikio aplinkai nepateikiami lyginamojo įvairių baterijų kroviklių gyvavimo ciklo vertinimo rezultatai, nes šiame įvertinime dėmesys skiriamas tik pačių sudėtinių baterijų poveikiui aplinkai. Iš trijų rūšių baterijų poveikio aplinkai (įskaitant jų kroviklių poveikį aplinkai), kaip informaciniais tikslais nurodyta poveikio aplinkai įvertinimo 13 priedo 2 dalyje, matyti, kad gali reikėti papildomų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, kad būtų pagerinti specialių ličio jonų baterijų kroviklių energinis veiksmingumas, medžiagos ir poveikis aplinkai, palyginti su jau išplėtotomis naudojamoms nikelio-kadmio ir nikelio-metalo hidrido baterijoms taikomomis technologijomis.

    Pranešėjas siūlo išimtį nikelio-kadmio baterijoms taikyti vienais metais ilgiau, iki 2016 m. gruodžio 31 d., kad būtų daugiau laiko visiems ekonominiams subjektams visoje vertės grandinėje toliau vienodžiau ir atsižvelgiant į natūralų belaidžių elektrinių įrankių verslo ciklą visuose Sąjungos regionuose įsisavinti atitinkamas pakaitines technologijas.

    1. Baterijų ir jų užimamos rinkos dalies statistika:

    Belaidžiuose elektriniuose įrankiuose naudojamos trijų rūšių įkraunamos baterijos: nikelio-kadmio, nikelio-metalo hidrido ir ličio jonų baterijos.

    Nikelio-metalo hidrido baterijoms ES belaidžių elektrinių įrankių rinkoje tenka santykinai nedidelė dalis palyginti su nikelio-kadmio ir ličio jonų baterijomis ir jos daugiausia naudojamos Šiaurės Europos šalyse. Štai kodėl pranešime dėmesys skiriamas nikelio-kadmio ir ličio jonų baterijų palyginimui siekiant įvertinti tinkamą išimties panaikinimo datą.

    Europos elektrinių įrankių asociacijos (EPTA) duomenimis, 2011 m. 40 proc. visų elektrinių įrankių buvo belaidžiai elektriniai įrankiai. Iš jų 70 proc. buvo naudojami su ličio jonų baterijomis, o 27 proc. − su nikelio-kadmio baterijomis (ir tik 3 proc. su nikelio-metalo hidrido baterijomis). Naudojamų ličio jonų baterijų dalis didėja mažėjant nikelio-kadmio baterijų, kurios natūraliai dingsta iš rinkos, daliai.

    Vis dėlto dabartiniai užimamos rinkos dalies duomenys yra priešingi Rytų Europos valstybėse narėse, todėl pagal įprastinį verslo scenarijų kadmio rinkai išnykti šiame regione reikės daugiau laiko. Pramonė per metus rinkoje, kurioje iš viso parduodama 16 milijonų belaidžių elektrinių įrankių, tebeparduoda 4 milijonus nikelio-kadmio baterijas naudojančių belaidžių elektrinių įrankių, daugiausia Rytų Europoje. Tiesa, ličio jonų baterijos tebėra gerokai brangesnės už nikelio-kadmio baterijas, todėl pažanga lėtesnė rytinėje ES dalyje, kur gyventojų perkamoji galia yra mažesnė nei perkamoji galia Vakarų Europos šalyse. Papildomi vieni metai bus patogūs vartotojams palaipsniui imti vienodžiau teikti pirmenybę atitinkamoms visuose ES regionuose turimoms pakaitinėms technologijoms.

    2. Kadmio palyginimas su ličiu

    Visuose teisės aktuose dėl pavojingų medžiagų ir cheminių preparatų (REACH, Pavojingų medžiagų ribojimo direktyvoje, ENTP direktyvoje) kadmis yra įtrauktas į galutinius neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai turinčių medžiagų sąrašus. Susikaupęs aplinkoje ir žmogaus organizme kadmis yra toksiškas, išlieka nežinomą laiko tarpą ir gali padaryti dažnai nepataisomą žalą.

    Kadmis gali patekti į aplinką netinkamai tvarkant nešiojamų baterijų atliekas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad nikelio-kadmio baterijoms tenka labai nedidelė į atmosferą ir vandenį patenkančio kadmio dalis. Iš kietųjų komunalinių atliekų deginimo įrenginių ir į sąvartyną šalinamų atliekų į orą patenka tik 2,6 proc. visų į orą patenkančių kadmio išmetalų, o į vandenį tik 2,3 proc. į jį patenkančių kadmio išmetalų, tuo tarpu deginant naftos produktus ir anglį į orą patenka 43,5 proc. visų kadmio išmetalų, geležies ir plieno pramonei tenka 40 proc. į vandenį patenkančio kadmio, daug kadmio patenka į aplinką per trąšas ir nuotėkų dumblą. [2] Pagaliau santykinis kadmio išmetalų kiekis vandenyje ir ore iš kietųjų komunalinių atliekų deginimo įrenginių dėl nikelio-kadmio baterijų tėra tik 1 proc.

    Ir Trąšų reglamentas, ir Nuotėkų dumblo direktyva yra pasenę ir turėtų būti greitai persvarstyti, tačiau kadmis šiaip ar taip randamas įvairių formų ir daugelyje kitų medžiagų, su kurių poveikiu žmonės šiuo metu susiduria (pvz., pigmentuose, galvanotechnikoje, puslaidininkiuose ir fotovoltinėse plokštėse, trąšose ir farmacijos produktuose), o ne tik belaidžių elektrinių įrankių baterijose.

    Pagaliau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 100 proc. belaidžiuose elektriniuose įrankiuose esančio kadmio gali būti perdirbta, jei bus sukurtos tinkamos surinkimo ir perdirbimo sistemos, ir į tai, kad pramonė jau padarė didelę pažangą, kad galima būtų nutraukti kadmio naudojimą baterijose. Tokiu būdu būtų labai sumažintas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Turėdamas mintyje galimybę perdirbti 100 proc. surinktų nikelio-kadmio baterijų, pranešėjas siūlo užtikrinti, kad pavojus aplinkai ir sveikatai būtų kiek galima mažesnis ir jį būtų galima valdyti.

    Ličio baterijos turi daugybę technologinių pranašumų, palyginti su nikelio-kadmio baterijomis, todėl jos sparčiai plinta rinkoje ir užima joje vis didesnę dalį. Ličio jonų baterijos lengvesnės ir jų energijos vartojimo efektyvumas didesnis. Jų teikiama galia yra didesnė, nenaudojamos lėtai pačios išsikrauna ir tuo pat metu joms nebūdingas atminties reiškinys. Vis dėlto ličio jonų baterijos perkaitintos arba kraunamos naudojant per didelę įtampą gali sprogti ir iškrautos žemiau tam tikros įtampos gali būti nepataisomai sugadintos. Be to, palyginti su nikelio-kadmio, joms reikalingas gerokai sudėtingesnis kroviklis ir jų veikimo laikas dukart trumpesnis nei nikelio-kadmio baterijų (atitinkamai 4 metai ir 8 metai). Ličio jonų baterijos šiuo metu gerokai brangesnės už nikelio-kadmio baterijas, jos neveikia labai žemoje temperatūroje ir šiuo metu nėra pakankamai ekonominių paskatų plataus masto jų perdirbimo sistemoms kurti: žaliavos gana pigios ir prieinamos, o ličio jonų baterijų atliekų nėra tiek daug, kad pateisintų plataus masto perdirbimo sistemos sukūrimą. Tokia pusiausvyra gal pasikeisti didėjant ličio jonų baterijų daliai rinkoje ir ateityje uždraudus baterijose naudoti kadmį. Taip pat gali padidėti ličio jonų baterijų perdirbimo pelningumas. Ličio jonų baterijų perdirbimas dar tebeplėtojamas, palyginti su jau išplėtotomis nikelio-kadmio ir nikelio-metalo hidridų baterijų perdirbimo technologijomis ES, tačiau technologijų plėtra ir inovacijos šioje srityje greitai gali pakeisti šią padėtį ir užtikrinti, kad bus perspektyvu plėtoti ličio jonų baterijų perdirbimą, turint mintyje, kad ličio jonų baterijų atliekų kiekis didės.

    Taigi išimties taikymo laikotarpį padidinus vienais metais iki 2016 m. gruodžio 31 d. būtų rastas pagrįstas kompromisas, apginti ir vartotojų, ir verslo subjektų visoje vertės grandinėje interesai, užtikrinta aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga ir kartu duota papildomo laiko technologijų plėtrai, keitimuisi geriausiąja praktika ir inovacijoms šioje srityje.

    3. Mažėjančios atsargos ir atsarginės dalys

    Dažnai kyla klausimas dėl uždraudimui įsigaliojus jau rinkai pateiktų produktų eksploatacijos ir ypač dėl atsarginių dalių, kurių dar gali prireikti.

    Visų pirma, pranešėjas mano, kad gamintojai jau bus numatę nikelio-kadmio baterijų uždraudimą, taigi tik nedidelė šių baterijų dalis, jei išvis tokių bus, turėtų likti lentynose išimties panaikinimo metu. Tokios priemonės, kaip antai galimybė po išimties panaikinimo tam tikrą ribotą laiką gauti atsarginių dalių, galėtų šiek tiek sumažinti neigiamą socialinį poveikį galutiniams vartotojams, ypač neprofesionalų sektoriuje, kurie gali būti nepasirengę patirti perėjimo iš vienos technologijos prie kitos sąnaudas. Vis dėlto belaidžiai elektriniai įrankiai su nikelio-kadmio baterijomis galėtų būti nesunkiai per trumpą laikotarpį pakeisti, nors ir patiriant didesnes sąnaudas, belaidžiais elektriniais įrankiais su nikelio-metalo hidridų baterijomis, nes nikelio-metalo hidridų baterijų krovikliai gali būti naudojami abiejų rūšių įrankiams su atitinkama baterija pakrauti. Tokiu būdu dėl jau turimų technologijų tiesioginį uždraudimo poveikį galutiniams vartotojams galima valdyti. Turint šią pakaitinę galimybę galima toliau mažinti galimo elektros įrangos atliekų kiekio padidėjimo uždraudus nikelio-kadmio baterijas poveikį.

    Technologinės ir aplinkosauginės problemos, kurių galima tikėtis galimai padidėjus elektros įrangos atliekų kiekiui dėl būtinybės staigiai atsikratyti įrangos, kurių atsarginių dalių nebus galima gauti, gali būti techniškai valdomos turint nikelio-metalo hidridų technologiją. Kalbant apie baterijų atliekų perdirbimą, pramonės subjektams papildomas laikas gali būti naudingas, nes jie galėtų valdyti galimo elektros įrangos atliekų kiekio padidėjimo uždraudus nikelio-kadmio baterijas poveikį. Perdirbimo įmonės jau imasi veiksmų šiuo klausimu didindamos savo pajėgumus perdirbti vis didėjančius ličio jonų ir nikelio-metalo hidridų baterijų kiekius, kurių tikimasi įsigaliojus nikelio-kadmio baterijų uždraudimui. Bet kuriuo atveju Sąjungos teisės aktų leidėjas turi duoti tvirtą ir aiškią žinią, kada galutinai tiekėjai susidurs su faktiniu uždraudimu. Žinodami, kad galutinai draudimas įsigalios nuo 2016 m. gruodžio 31 d., gamintojai nebus paskatinti užversti rinką pernelyg dideliu produkcijos kiekiu prieš pat išimties panaikinimą.

    4. Taikymo srities išplėtimas. Gyvsidabris sagos formos elementuose

    Nors tai ir nepatenka į Komisijos pasiūlymo sritį, kadmiui taikomos išimties persvarstymas sudaro galimybę panaikinti kitą dabar akivaizdžiai pasenusią išimtį − galimybę sagos formos elementuose tebenaudoti gyvsidabrį. Iš Komisijos užsakytos ataskaitos BIOIS 2012 matyti, kad reikia sumažinti gyvsidabrio pateikimo į aplinką pavojų, nes sagos formos elementai dažnai atskirai nesurenkami, todėl didėja aplinkos taršos pavojus.

    Kadangi dauguma sagos formos elementų gamintojų pakeitė savo technologijas, ši išimtis tampa atgyvenusia ir ES sagos formos elementų rinkoje šiuo metu jau pereinama prie sagos formos elementų, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio. Šiuo metu sagos formos elementai be gyvsidabrio užima maždaug 39 proc. ES sagos formos elementų rinkos. Elementų be gyvsidabrio šiuo metu galima įsigyti visiems prietaisams ir jų veikimo savybės, kaip patvirtino dauguma pramonės subjektų, yra beveik tokios pat kaip ir elementų su gyvsidabriu[3].

    Toks sprendimas paskatintų į Sąjungos rinką didelius kiekius sagos formos elementų eksportuojančias šalis, pvz., Kiniją, skubiau pereiti prie sagos formos elementų, kurių sudėtyje nėra gyvsidabrio, gamybos, o toks pokytis galėtų turėti visuotinį poveikį gyvsidabrio naudojimui šiame pramonės sektoriuje. Jei šios išimties nepanaikinsime dabar, permainų sulauksime, tik kai 2016 m. bus persvarstoma Baterijų direktyva, ir per metus toliau nebus atskirai surenkama maždaug 2,4−3,9 tonos sagos formos elementuose esančio gyvsidabrio, kuris gali teršti aplinką. Kelios JAV valstijos jau uždraudė naudoti sagos formos elementus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio.

    Todėl, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai, kuris atsiranda naudojant gyvsidabrį šiuose gaminiuose, ir sumažintas šių gaminių indėlis į šią bendrą gyvsidabrio problemą, taip pat atsižvelgdamas į ekonominę perspektyvą, pranešėjas mano, kad sagos formos elementų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, pateikimas rinkai turėtų būti uždraustas nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

    Užbaigdamas pranešėjas siūlo išimtį nikelio-kadmio baterijoms taikyti vienais metais ilgiau, iki 2016 m. gruodžio 31 d. Turėdamas mintyje galimybę perdirbti 100 proc. surinktų nikelio-kadmio baterijų, pranešėjas siūlo užtikrinti, kad pavojus būtų kiek galima mažesnis ir jį būtų galima valdyti. Taigi išimties taikymo laikotarpį padidinus vienais metais būtų rastas pagrįstas kompromisas, apginti ir vartotojų, ir verslo subjektų visoje vertės grandinėje interesai, užtikrinta aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga ir kartu duota papildomo laiko technologijų plėtrai, keitimuisi geriausiąja praktika, mokymuisi ir inovacijoms šioje srityje.

    • [1]  OL L 266, 2006 9 26, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/103/EB (OL L 327, 2008 12 5, p. 7–8).
    • [2]  EURAS Final Report Contribution of Spent Batteries to the Metal Flows of Municipal Solid Waste, October 2005
    • [3]  Catherine Galligan, Gregory Morose An Investigation of Alternatives to Miniature Batteries Containing Mercury December 17, 2004, Prepared for The Maine Department of Environmental Protection Lowell Center for Sustainable Production, University of Massachusetts Lowell

    TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL NAUDOJIMOSI DELEGUOTAISIAIS AKTAIS

    Matthiasui Groote

    Aplinkos, visuomenės sveikatos

    ir maisto saugos komiteto

    Pirmininkui

    BRIUSELIS

    Tema:              Nuomonė, pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 37a straipsnį dėl naudojimosi deleguotaisiais aktais ir susijusi su svarstomu Direktyvos 2006/66/EB (dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai) daliniu keitimu (COM(2012) 0136 – C7‑0087/2012 – 2012/0066(COD))

    Gerb. Pirmininke,

    2012 m. gruodžio 3 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37a straipsnį prašydamas pateikti nuomonę dėl minėtojo pasiūlymo nuostatų, kuriomis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai suteikiami teisėkūros įgaliojimai, ir dėl nuostatų, kuriomis pagal SESV 291 straipsnį Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai.

    Atsižvelgdamas į tai, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete rengiamas pranešimo projektas, ir į požiūrį, kuriuo vadovautasi nagrinėjant pasiūlymą Taryboje ir kuriuo siūloma pasiūlymo nuostatas dėl deleguotųjų aktų priėmimo pakeisti nuostatomis dėl įgyvendinimo aktų priėmimo, prašote Teisės reikalų komiteto išnagrinėti Komisijos pasiūlymą, ypatingą dėmesį atkreipiant į įgaliojimų delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį, trukmę ir sąlygas.

    I. Bendrosios aplinkybės

    Pagrindinis pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/66/EB (toliau – „Baterijų direktyva“) siekiant, kad joje numatytas draudimas pateikti rinkai baterijas ir akumuliatorius, kurių sudėtyje yra kadmio, būtų taikomas ir belaidžiams elektriniams įrankiams, tačiau pasiūlyme taip pat ketinama su SESV 290 ir 291 straipsniais[1] suderinti Baterijų direktyvos nuostatas, kuriose numatytos procedūros, taikomos pagal dabar panaikintą Sprendimą dėl komiteto procedūros[2] ir nustatytos Direktyvoje 2008/12/EB[3].

    Komisija pasiūlė nuostatas dėl deleguotųjų aktų – jomis penkiais atvejais būtų pakeistos nuostatos dėl reguliavimo procedūros su tikrinimu. Be to, ji pasiūlė vieną ankstesnę nuostatą dėl reguliavimo procedūros su tikrinimu ir dvi nuostatas dėl reguliavimo procedūros pakeisti nuostatomis dėl įgyvendinimo aktų.

    Tarybai pateiktame pirmininkaujančios valstybės kompromisiniame tekste teigiama, kad tik viena nuostata, kurioje anksčiau buvo numatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu, turėtų būti pakeista priimant nuostatą dėl deleguotųjų aktų, o kitose pirmiau minėtose septyniose nuostatose turėtų būti numatyti įgyvendinimo aktai.

    II. Su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais susijusios bendrosios aplinkybės

    Europos konvento dėl Europos ateities teisės nuostatų paprastinimo darbo grupė savo galutinėje ataskaitoje rekomendavo aiškiau išdėstyti Bendrijos teisės aktų hierarchiją kuo labiau atskiriant teisėkūros sričiai priklausančius klausimus ir papildomai įtraukiant naują teisės aktų kategoriją[4]:

    „Šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį teisės aktų leidėjas galėtų deleguoti techninius ar smulkius teisės aktų aspektus, kartu išlaikydamas šių teisės aktų kontrolę. Dabartinėmis aplinkybėmis teisės aktų leidėjas privalo arba iki smulkmenų tiksliai suformuluoti savo priimamas nuostatas, arba patikėti Komisijai labiau techninius ar smulkesnius teisės aktų aspektus, tarsi jie būtų įgyvendinimo priemonės, kontroliuojamos valstybių narių pagal EB sutarties 202 straipsnio nuostatas.

    Todėl darbo grupė pasiūlė sukurti „deleguotuosius aktus“, kuriuose vadovaujantis tam tikrais teisės aktų leidėjo apibrėžtais įgaliojimais būtų išdėstyti smulkūs aspektai arba iš dalies pakeisti tam tikri teisėkūros procedūra priimamo akto aspektai, ir „įgyvendinimo aktus“, kuriais būtų įgyvendinami teisėkūros procedūra priimami aktai. Deleguotųjų aktų atveju teisės aktų leidėjas privalėtų nuspręsti, ar Sąjungos lygmeniu reikia priimti teisėkūros procedūra priimamų aktų įgyvendinimo aktus ir (arba) deleguotuosius aktus ir kokia turėtų būti šių aktų kompetencijos sritis, taip pat teisės aktų leidėjas privalėtų nuspręsti ir dėl komiteto procedūros mechanizmo (EB sutarties 202 straipsnis), kuris turėtų būti taikomas priimant šiuos aktus. Todėl darbo grupė teisėkūros procedūra priimamus aktus apibrėžė kaip priimamus tiesiogiai, remiantis Sutartimi, ir jau apimančius esmines nuostatas ir pagrindines politikos galimybes tam tikroje srityje. Deleguotini įgaliojimai būtų įvairūs – nuo techninių ir smulkių aspektų, kuriais teisėkūros procedūra priimamas aktas būtų išplėtojamas, reglamentavimo taisyklių iki paties teisėkūros procedūra priimamo akto tam tikrų aspektų vėlesnio dalinio keitimo. Vis dėlto darbo grupė laikėsi požiūrio, kad jeigu būtų nuspręsta sukurti naują deleguotųjų aktų kategoriją, būtų įmanoma supaprastinti tam tikras komiteto procedūras, tačiau pažymėjo, kad bet koks pakeitimas būtų atliekamas ne tiesiogiai pagal Sutartį, o pagal antrinės teisės aktus.

    Pagal šiuos teiginius buvo parengti pasiūlymai dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto nuostatų, kuriomis buvo reglamentuojami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai. Beveik nepakeistos šios nuostatos buvo perkeltos į Lisabonos sutartį ir tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsniais.

    SESV 290 straipsnyje numatyta, kad (papildomai pabraukta):

    1. Teisėkūros procedūra priimtas aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas.

    Įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami teisėkūros procedūra priimtuose aktuose. Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik teisėkūros procedūra priimtu aktu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu.

    2. Teisėkūros procedūra priimtuose aktuose aiškiai nustatomos delegavimo sąlygos, kurios gali būti tokios:

    a) Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą;

    b) deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per teisėkūros procedūra priimto teisės akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo.

    Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendimą priima jį sudarančių narių balsų dauguma, o Taryba – kvalifikuota balsų dauguma.

    3. Deleguotų teisės aktų pavadinime įrašomas būdvardis „deleguotasis“ ar „deleguotoji“.

    SESV 291 straipsnyje numatyta, kad (papildomai pabraukta):

    1. Valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus.

    2. Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai.

    3. 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, iš anksto nustato valstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.

    4. Įgyvendinimo aktų pavadinimuose įrašomas žodis „įgyvendinimo“.

    Pažymėtina, kad, priešingai SESV 291 straipsnyje įtvirtintam įgyvendinimo priemonių modeliui, SESV 290 straipsnyje nenumatytas horizontaliojo akto (SESV 291 straipsniui įgyvendinti skirto Reglamento dėl įgyvendinimo aktų), kuriuo būtų išdėstomos įgaliojimų delegavimui taikytinos taisyklės ir bendrieji principai, priėmimo teisinis pagrindas. Dėl šios priežasties šias sąlygas reikia išdėstyti kiekviename pagrindiniame teisės akte.

    SESV deklaracijoje Nr. 39 dėl finansinių paslaugų įtvirtinta tokia formuluotė:

    Deklaracija dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio

    Konferencija atsižvelgia į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais, rengiant deleguotųjų teisės aktų finansinių paslaugų srityje projektus, pagal jos nusistovėjusią praktiką.

    Rengdamasis praktiškai įgyvendinti SESV 290 straipsnį, Teisės reikalų komitetas 2010 m. kovo 23 d. priėmė su teisėkūra nesusijusį pranešimą savo iniciatyva dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo (pranešėjas József Szájer)[5]. Toliau pateiktas tekstas yra pranešimo aiškinamosios dalies ištraukos, kuriose išdėstomas deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo pagrindas:

    „Remiantis bet kokia logika, teisės akto leidėjo deleguotų įgaliojimų kontrolė turėtų likti teisės aktų leidėjo kompetencija. Be to, bet kokia kieno nors kito, ne teisės akto leidėjo, kontrolės forma prieštarautų per se SESV 290 straipsniui. Visų pirma, šioje srityje jokio vaidmens neturi valstybės narės, nei iš valstybių narių ekspertų sudaryti a fortiori komitetai.“

    [...]

    „Neginčytina, kad didžiausia atsakomybė už Sąjungos teisės įgyvendinimą tenka valstybėms narėms. Tai aiškiai nustatoma ES sutarties 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje (ankstesnis EB sutarties 10 straipsnis – „kad užtikrintų šios Sutarties [...] nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių“) ir pačios SESV 291 straipsnyje („valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus“). Taip nustatyta ir prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

    Tačiau, jei teisės akto leidėjas mano, kad teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinami vienodomis sąlygomis, privalomu antrinės teisės aktu (turinčiu įstatymo galią arba ne) Komisijai turi būti sudaromos sąlygos priimti įgyvendinimo priemones. SESV 291 straipsnyje, kuris kyla tiesiogiai iš EB sutarties 202 straipsniu pagrįstų komitologijos mechanizmų, pateikiamas pagrindas Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, kuriems taikoma tam tikra valstybių narių vykdoma Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų kontrolė[6]. Turint mintyje, kad valstybių narių atsakomybė už įgyvendinimą didžiausia, savaime suprantama, kad SESV 291 straipsnyje jos minimos išskiriant teisės aktų leidėją. Esminio ankstesnės EB sutarties 202 straipsniu pagrįstos sistemos ir būsimosios SESV 291 straipsniu pagrįstos sistemos koncepcijos skirtumo nėra.

    Aišku, kad būtent teisės aktų leidėjas nustato tokių įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo sąlygas. Naujas įgyvendinimo aktų teisinis pagrindas yra skubus klausimas, kadangi šiuo metu taikomas sprendimas naudoti komitologijos procedūrą yra iš dalies nesuderinamas su naująja pagal SESV 291 straipsnį nustatyta tvarka.“

    2010 m. gegužės 5 d. plenarinėje sesijoje galiausiai patvirtinta rezoliucija apima šias tris paskutines dalis[7]:

    18.  ragina Komisiją skubos tvarka pateikti teisės aktų pasiūlymų, kurių reikia norint suderinti Sąjungos acquis su SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatomis; atsižvelgdamas į SESV 290 straipsnį mano, kad šis derinimas neturėtų apsiriboti tik tomis priemonėmis, kurios svarstytos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, bet turėtų būti taikomas ir visoms atitinkamoms bendrojo pobūdžio priemonėms, neatsižvelgiant į tai, kokios joms buvo taikytinos sprendimo priėmimo procedūros ar komitologijos procedūros prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;

    19.   primygtinai ragina, kad pirmiausia ES acquis būtų suderintas tose politikos srityse, kuriose prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo taikoma bendro sprendimo procedūra; ragina apsvarstyti kiekvieną atvejį atskirai, kad būtų užtikrinta, jog visų pirma visos atitinkamos bendro pobūdžio priemonės, kurios iki šiol buvo priimtos remiantis [Sprendimo dėl komiteto procedūros] 4 ir 5 straipsniais, būtų apibrėžtos kaip deleguoti teisės aktai;

    20.   mano, kad, siekiant visiškai išsaugoti teisės akto leidėjo prerogatyvas, reikėtų ypatingą dėmesį skirti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymui ir rėmimosi vienu ar kitu straipsniu praktinėms pasekmėms atliekant pirmiau minėtą derinimą ir svarstant pasiūlymus pagal įprastą teisėkūros procedūrą; teigia, kad įstatymų leidėjai turi teisę nuspręsti, ar anksčiau pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtas taisykles galima priimti arba pagal SESV 290 straipsnį, arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

    SESV 290 straipsnio praktinio taikymo klausimais 2011 m. balandžio mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė Bendrą susitarimą[8]. Jame išdėstoma praktinė tvarka ir suderinti paaiškinimai bei prioritetai, taikytini teisėkūros įgaliojimų delegavimui. Susitarime pateiktos gairės ir pavyzdinės formuluotės, kaip apibrėžti delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, tačiau deleguotųjų aktų atskyrimo nuo įgyvendinimo aktų klausimas jame nepaminėtas.

    Be to, iš dalies pakeitus Parlamento Darbo tvarkos taisykles į jas įtrauktas naujas 37a straipsnis, formuluojamas taip:

    Teisėkūros įgaliojimų delegavimas

    1. Kai nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo Komisijai deleguojami įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, taip pat į delegavimo sąlygas.

    2. Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas bet kuriuo metu gali prašyti komiteto, atsakingo už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikti savo nuomonę.

    3. Už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti klausimus, susijusius su teisėkūros įgaliojimų delegavimu. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą sritį atsakingą komitetą.

    III. Parlamento pozicija teisėkūros įgaliojimų delegavimo klausimu

    Deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo klausimu buvo nesutariama vykdant ne vieną teisėkūros procedūrą nuo pat Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Taryba primygtinai reikalavo naudoti įgyvendinimo aktus, kad, pasitelkdama Reglamente dėl įgyvendinimo aktų numatytuose atitinkamuose komitetuose posėdžiaujančius valstybių narių ekspertus, galėtų daryti didesnę įtaką šių aktų rengimo etapu. Rengiant deleguotuosius aktus nacionaliniai ekspertai oficialių funkcijų neatlieka. Be to, deleguotųjų aktų atveju Parlamento vaidmuo, įtaka ir prerogatyvos daug didesni – stipriausios jo priemonės yra galimybė nepritarti siūlomam deleguotajam aktui ir atšaukti delegavimą. Įgyvendinimo aktų atveju Parlamento įgaliojimai apima tik tikrinimo teisę ir Komisija gali priimti siūlomą įgyvendinimo aktą nepaisydama Parlamento prieštaravimo.

    Tinkamos priemonės pasirinkimas turi svarbių padarinių ne tik Parlamento galimybei naudotis savo kontrolės ar tikrinimo teise, bet ir paties teisės akto galiojimui. Komisijos pirmininkas Parlamento pirmininkui skirtame laiške pabrėžė, kad įgyvendinimo aktų ir deleguotųjų aktų taikymo ribų nustatymas yra ne politinio pasirinkimo klausimas, todėl bet kokią analizę reikia pradėti nuo SESV 290 ir 291 straipsniuose nustatytų teisinių kriterijų[9]. Todėl Komisija paprašė Teisingumo Teismo aiškiau išdėstyti ribų nustatymo klausimą byloje, kurioje, jos nuomone, buvo pasirinktas netinkamas aktas[10].

    Siekiant parengti horizontaliąją politinę poziciją deleguotųjų aktų klausimu, kad būtų apsaugotos Parlamento prerogatyvos ir išvengta papildomos teisinių problemų rizikos bei teisėkūros procedūra priimamų aktų panaikinimo pasirinkus netinkamus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus rizikos, Pirmininkų sueiga 2012 m. patvirtino toliau išdėstytą keturių etapų modelį siekdama užtikrinti, kad Parlamentas galėtų naudotis visais jam Lisabonos sutartimi suteiktais įgaliojimais[11]:

    1. tinkamos priemonės pasirinkimas;

    2. valstybių narių vaidmens stiprinimas deleguotųjų aktų rengimo etapu;

    3. pagrindinio akto įtraukimas („bendras sprendimas“);

    4. Parlamento pozicijos priėmimas be susitarimo per pirmąjį svarstymą.

    Galiausiai, tais atvejais, kai deleguotųjų aktų nepavyksta įtraukti į tam tikrą dokumentų rinkinį, nors buvo nustatyta, kad jie turėtų būti įtraukti, šis požiūris verčia atsisakyti pateikti plenarinėje sesijoje visą dokumentų rinkinį, ir tada reikalingos tolesnės horizontaliosios derybos su Taryba.

    IV. Analizė

    Nesant Teisingumo Teismo praktikos deleguotųjų aktų atskyrimo nuo įgyvendinimo aktų klausimu, analizė turi būti pradedama nuo pačios Sutarties formuluotės. SESV 290 straipsnyje teisėkūros įgaliojimus leidžiama deleguoti tik siekiant priimti „visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas“ (papildomai pabraukta).

    Siekiant išsiaiškinti, ar šiuo atveju tie kriterijai įvykdyti, reikia kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti atitinkamų įgaliojimų pobūdį.

    1 straipsnio 2 dalis dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su minimaliu atliekų surinkimo procentu

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 10 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su baterijų ir akumuliatorių atliekų minimaliu surinkimo procentu ir tvirtintinos pagal Sprendimo dėl komiteto procedūros 5 straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

    Remiantis Reglamento dėl įgyvendinimo aktų 13 straipsnio 1 dalies c punktu, kai pagrindiniame akte, priimtame prieš įsigaliojant tam reglamentui, daroma nuoroda į Sprendimo dėl komiteto procedūros 5 straipsnį, taikoma reglamente numatyta nagrinėjimo procedūra.

    Todėl šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti įgyvendinimo aktai.

    1 straipsnio 2 dalis dėl bendros metodikos per metus parduotam kiekiui apskaičiuoti

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 10 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatyta naudojant reguliavimo procedūrą su tikrinimu nustatyti bendrą metodiką galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metiniam kiekiui apskaičiuoti, kad būtų galima kontroliuoti atliekų surinkimo procentinę dalį. Be to, numatyta, kad ta priemonė skirta „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant“.

    Ši nuostata yra visuotinai taikoma, nes parduoto kiekio apskaičiavimas „taikomas objektyviai nustatytais atvejais“[12]. Tai, kad prieš žodžius „apskaičiavimo metodiką“ įterpiamas būdvardis „bendrą“, yra papildomas motyvas šiai išvadai pagrįsti.

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad priemonė, kurią reikėtų taikyti, skirta neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Taigi, šiuo atveju siūlymas atlikti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti įgyvendinimo aktai, yra netinkamas, nuostatai turi būti taikomas delegavimas pagal SESV 290 straipsnį.

    1 straipsnio 3 dalis dėl III priedo pritaikymo ar papildymo siekiant atsižvelgti į technikos ar mokslo pažangą

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 12 straipsnio 6 dalimi, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatyta taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu pritaikyti ar papildyti Baterijų direktyvos III priedą (dėl išsamių apdorojimo ir perdirbimo reikalavimų), kad būtų atsižvelgta į technikos ar mokslo pažangą. Be to, numatyta, kad tos priemonės skirtos „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, ją papildant“.

    Ši nuostata taikoma visuotinai, nes technikos ir mokslo pažanga, susijusi su baterijų ir akumuliatorių apdorojimo ir perdirbimo reikalavimais, „reglamentuojama abstrakčiomis sąvokomis ir taikoma neapibrėžtų kategorijų asmenims objektyviai nustatytais atvejais[13]

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad priemonės, kurias reikėtų taikyti, skirtos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Taigi, šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti deleguotieji aktai.

    1 straipsnio 5 dalis dėl išsamių taisyklių, kuriomis papildomi už Sąjungos ribų taikomų lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijai

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 15 straipsnio 3 dalimi, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatytos išsamios lygiaverčių sąlygų už Sąjungos ribų atliekamoms perdirbimo operacijoms vykdyti vertinimo taisyklės eksporto srityje, kurios turi būti nustatytos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Be to, numatyta, kad tos priemonės skirtos „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant“.

    Ši nuostata taikoma visuotinai, nes lygiaverčių sąlygų baterijų ir akumuliatorių perdirbimo operacijoms vykdyti vertinimo taisyklės „reglamentuojamos abstrakčiomis sąvokomis ir taikomos neapibrėžtų kategorijų asmenims objektyviai nustatytais atvejais.

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad priemonės, kurių imtasi, skirtos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Be to, būtų galima pažymėti, kad Parlamentas vykdomose procedūrose dėl Apskaitos direktyvos ir Duomenų apsaugos reglamento bei direktyvos nusprendė laikytis pozicijos, kad lygiavertiškumas trečiosiose šalyse galėtų būti nustatomas tik deleguojant teisėkūros įgaliojimus ir su vienodomis įgyvendinimo sąlygomis neturi nieko bendra.

    Taigi šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti deleguotieji aktai.

    1 straipsnio 6 dalis dėl gamintojų registravimo reikalavimų

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 17 straipsniu, kuriame, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatyta pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtinti procedūrinius gamintojų registravimo reikalavimus. Be to, numatyta, kad tie reikalavimai skirti „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant“.

    Ši nuostata yra visuotinai taikoma, nes „išdėstyta abstrakčiomis sąvokomis ir taikoma neapibrėžtų kategorijų asmenims objektyviai nustatytais atvejais“.

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad atitinkami reikalavimai skirti neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Taigi, šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti deleguotieji aktai.

    1 straipsnio 8 dalies a punktas dėl išsamių talpos ženklinimo reikalavimo papildymo taisyklių

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 21 straipsnio 2 dalimi, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatyta pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtinti išsamias taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad talpa ant baterijų ir akumuliatorių būtų pažymėta matomai, įskaitomai ir neištrinamai. Be to, numatyta, kad tos priemonės skirtos „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant“.

    Ši nuostata yra visuotinai taikoma, nes „išdėstyta abstrakčiomis sąvokomis ir taikoma neapibrėžtų kategorijų asmenims objektyviai nustatytais atvejais“.

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad priemonės, kurių imtasi, skirtos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Taigi, šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti deleguotieji aktai.

    1 straipsnio 8 dalies b punktas dėl ženklinimo reikalavimų išimčių

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 21 straipsnio 7 dalimi, kurioje, remiantis Direktyva 2008/12/EB, numatyta pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtinti 21 straipsnio ženklinimo reikalavimų išimtis. Be to, numatyta, kad tos priemonės skirtos „neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant“.

    Ši nuostata yra visuotinai taikoma, nes „išdėstyta abstrakčiomis sąvokomis ir taikoma neapibrėžtų kategorijų asmenims objektyviai nustatytais atvejais“.

    Be to, pradinėje nuostatoje teigiama, kad priemonės, kurių imtasi, skirtos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti papildant direktyvą. Todėl ši nuostata gali būti suderinta tik numačius priimti deleguotuosius aktus.

    Taigi, šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti deleguotieji aktai.

    1 straipsnio 9 dalis dėl valstybėms narėms skirtos anketos ataskaitoms rengti

    Ši nuostata susijusi su Baterijų direktyvos 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta pagal Sprendimo dėl komiteto procedūros 5 straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą parengti anketą arba planą, o jais remdamosi valstybės narės rengtų direktyvos įgyvendinimo ataskaitas, kurias privalo pateikti kas trejus metus.

    Remiantis Reglamento dėl įgyvendinimo aktų 13 straipsnio 1 dalies c punktu, kai pagrindiniame akte, priimtame prieš įsigaliojant tam reglamentui, daroma nuoroda į Sprendimo dėl komiteto procedūros 5 straipsnį, taikoma reglamente numatyta nagrinėjimo procedūra.

    Todėl šiuo atveju tinka siūlyti pakeitimą, pagal kurį būtų priimti įgyvendinimo aktai.

    Siūlomo įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė

    Nei siūlomo įgaliojimų delegavimo tikslas, nei jo turinys, nei taikymo sritis, palyginti su Baterijų direktyva, nebuvo pakeisti, kai buvo padaryta nuoroda į Sprendimą dėl komiteto procedūros, atsižvelgiant į tai, kad siūlomais pakeitimais ketinama direktyvą suderinti su SESV 290–291 straipsniais. Todėl siūlomi pakeitimai yra ne materialiniai, o procedūriniai, ir tikslui, turiniui bei taikymo sričiai įtakos neturi.

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimo projekte išdėstytu 12 pakeitimu siekiama pakeisti pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalį (dėl bendros metodikos per metus parduotam kiekiui apskaičiuoti), kad joje būtų numatyti deleguotieji aktai, o ne įgyvendinimo aktai. Tai – procedūrinis pakeitimas, kuris, palyginti su ankstesniu atveju, kai buvo numatyta komiteto procedūra, siūlomo įgaliojimų delegavimo tikslui, turiniui bei taikymo sričiai įtakos neturi.

    Kalbant apie siūlomo įgaliojimų delegavimo trukmę, Komisijos pasiūlyme pateikiamas naujas 23a straipsnis „Naudojimasis įgaliojimais“, atitinkantis Bendro susitarimo „a straipsnio“ ir „1 varianto“ modelį. Taip numatoma neapibrėžta delegavimo trukmė ir 2+2 mėnesių laikotarpis, per kurį Parlamentas ar Taryba gali pareikšti prieštaravimą.

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimo projekte išdėstytu 14 pakeitimu siekiama Bendro susitarimo „1 variantą“ pakeisti „2 variantu“ ir numatyti 5 metų delegavimo laikotarpius, o Komisiją įpareigoti pranešti apie įgaliojimų delegavimą ne vėliau kaip likus devyniems mėnesiams iki 5 metų laikotarpio pabaigos – šis laikotarpis bus savaime pratęstas, jeigu Parlamentas arba Taryba likus trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos dar nebus pareiškę prieštaravimo dėl šio pratęsimo.

    Šis siūlomas pakeitimas visiškai priklauso teisės aktų leidėjo prerogatyvoms ir teikia papildomą naudą, nes jame numatyta reguliariai tikrinti įgaliojimų delegavimą.

    Tarybos kompromisinis tekstas

    2012 m. rugsėjo 14 d. Tarybai pirmininkaujantis Kipras pateikė kompromisinį pasiūlymo tekstą[14]. Šio teksto 1 straipsnio 8 dalies b punkte (dėl ženklinimo reikalavimų išimčių) išlaikomi deleguotieji aktai, tačiau visų kitų atitinkamų pirmiau aptartų nuostatų atveju numatomi įgyvendinimo aktai.

    V. Išvada ir rekomendacijos

    2013 m. vasario 21 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai patvirtino šią nuomonę[15]:

    Atsižvelgdamas į minėtuosius motyvus, Teisės reikalų komitetas mano, kad, išskyrus pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalį, susijusią su bendra metodika per metus parduotam kiekiui apskaičiuoti, kurioje turi būti numatyti deleguotieji aktai, o ne įgyvendinimo aktai, Komisijos pasiūlymu Baterijų direktyvoje išdėstytos komiteto procedūros nuostatos tinkamai suderintos su SESV 290 ir 291 straipsniais. Įgaliojimų delegavimo trukmės klausimu teisės aktų leidėjas turi teisę pasirinkti Bendro susitarimo „2 variantą“.

    Atsižvelgiant į Pirmininkų sueigos patvirtintas politines gaires ir todėl, kad pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalis (bendra metodika) aiškiai atitinka SESV 290 straipsnyje išdėstytus kriterijus, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas turėtų primygtinai reikalauti šiai nuostatai taikyti deleguotuosius aktus, o kitų atitinkamų nuostatų atveju turėtų pritarti Komisijos siūlomam derinimui. Jeigu Taryba išlaikys savo kompromisinį tekstą ir poziciją, kad įgyvendinimo aktai turėtų būti naudojami gausiau, komitetas turėtų informuoti Tarybą, kad plenarinėje sesijoje nebus pateiktas visas dokumentų rinkinys, o jeigu Taryba vis tiek laikysis savo pozicijos, komitetas turėtų rekomenduoti patvirtinti Parlamento poziciją be susitarimo per pirmąjį svarstymą.

    Pagarbiai

    Klaus-Heiner Lehne

    • [1]  SESV 290 straipsnis taikomas savarankiškai, tačiau SESV 291 straipsnio nuostatų taisyklės ir bendrieji principai nustatyti 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
    • [2]  Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23), su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
    • [3]  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/12/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/66/EB nuostatas (OL L 76, 2008 3 19, p. 39).
    • [4]  IX teisės nuostatų paprastinimo darbo grupė, 2002 m. lapkričio 29 d. galutinė ataskaita, p. 8–12.
    • [5]  Pranešimas dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo (A7–0110/2010).
    • [6]             Tačiau valstybių narių vykdomos kontrolės taisyklės ir bendrieji principai turi būti nustatyti reglamentais, kuriuos priima teisės aktų leidėjas, veikdamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą – SESV 291 straipsnio 3 dalis.
    • [7]             2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo, P7_TA(2010)0127.
    • [8]  2011 m. kovo 3 d. Pirmininkų sueigos patvirtintas Bendras susitarimas dėl deleguotųjų aktų.
    • [9]  Pirmininko J. M. Barroso 2012 m. vasario 3 d. laiškas Pirmininkui M. Schulzui.
    • [10]  2012 m. rugsėjo 19 d. Komisija Teisingumo Teisme iškėlė bylą Parlamentui ir Tarybai siekdama panaikinti Biocidinių produktų reglamento straipsnį, kuriame numatyta priemones dėl Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) mokėtinų rinkliavų tvirtinti įgyvendinimo aktu, o ne deleguotuoju aktu. Komisijos teigimu, kadangi atitinkamu straipsniu siekiama papildyti tam tikras neesmines teisėkūros procedūra priimamo akto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į delegavimo pobūdį ir į akto, planuojamo priimti pagal tuos įgaliojimus, tikslą, toks aktas turėtų būti priimamas SESV 290 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne pagal SESV straipsnyje nustatytas procedūras. Byla C-427/12 Komisija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą.
    • [11]  Horizontaliosios Parlamento pozicijos deleguotųjų aktų klausimais politinės gairės (2012 m. balandžio 19 d. Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko raštas Parlamento pirmininkui).
    • [12]  Žr. bylą C-263/02, Komisija prieš Jégo-Quéré [2004] Rink. I-3425, 43 dalį.
    • [13]  Ten pat.
    • [14]  Tarybos dokumentas Nr. 13763/12.
    • [15]  Dalyvavo: Evelyn Regner (einanti pirmininko pareigas), Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Françoise Castex (pirmininko pavaduotoja), Francesco Enrico Speroni (pranešėjas), Luigi Berlinguer, Piotr Borys, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Eva Lichtenberger, Antonio López-Istúriz White, Bernhard Rapkay, József Szájer, Alexandra Thein, Rainer Wieland, Tadeusz Zwiefka.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Direktyvos 2006/66/EB nuostatų dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai pakeitimas

    Nuorodos

    COM(2012)0136 – C7-0087/2012 – 2012/0066(COD)

    Pateikimo Europos Parlamentui data

    26.3.2012

     

     

     

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    18.4.2012

     

     

     

    Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ITRE

    18.4.2012

    IMCO

    13.12.2012

    JURI

    18.4.2012

     

    Nuomonė nepareikšta

           Nutarimo data

    ITRE

    23.4.2012

    IMCO

    25.4.2012

    JURI

    25.4.2012

     

    Pranešėjas(-ai)

           Paskyrimo data

    Vladko Todorov Panayotov

    25.5.2012

     

     

     

    Svarstymas komitete

    28.11.2012

    19.2.2013

     

     

    Priėmimo data

    20.3.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    48

    0

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Kriton Arsenis, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Milan Cabrnoch, Yves Cochet, Chris Davies, Esther de Lange, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Edite Estrela, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Eija-Riitta Korhola, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Antonyia Parvanova, Andrés Perelló Rodríguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Salvatore Tatarella, Thomas Ulmer, Glenis Willmott, Sabine Wils

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Minodora Cliveti, Julie Girling, Philippe Juvin, Jiří Maštálka, James Nicholson, Britta Reimers, Michèle Rivasi, Rebecca Taylor, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Ioan Enciu

    Pateikimo data

    28.3.2013