PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
19.4.2013 - (COM(2011)0290 – C7‑0135/2011 – 2011/0138(COD)) - ***I
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
(COM(2011)0290 – C7‑0135/2011 – 2011/0138(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0290),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0135/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0139/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[1]*
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[2],
kadangi:
▌
(3a) visiškas vizos reikalavimo abipusiškumas yra tikslas, kurio Sąjunga turėtų aktyviai siekti plėtodama savo santykius su trečiosiomis šalimis, tokiu būdu prisidėdama prie Sąjungos išorės politikos patikimumo ir nuoseklumo gerinimo tarptautiniu lygiu;
(3b) gavus pranešimą iš valstybės narės, kad į Reglamento (EB) Nr. 539/2011 II priedo sąrašą įtraukta trečioji šalis nusprendė taikyti vizos reikalavimą tos valstybės narės piliečiams, visos valstybės narės turėtų reaguoti bendrai, tokiu būdu pateikdamos Sąjungos atsaką situacijoje, kuri daro poveikį visai Sąjungai ir sudaro galimybę jos piliečiams taikyti skirtingas sąlygas;
(3c) šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas mechanizmas, kurį taikant būtų galima laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą į Reglamento (EB) Nr. 539/2011 II priede pateiktą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai ekstremaliosios situacijos atveju, kai reikia skubiai reaguoti siekiant išspręsti vienos ar kelių valstybių narių patiriamus sunkumus, ir atsižvelgiant į bendrą ekstremaliosios situacijos poveikį visai Sąjungai;
(3d) smarkus ir staigus padaugėjimas reiškia, kad viršijama 50 procentų riba. Gali būti taikoma ir žemesnė riba, jeigu Komisija ją laiko taikytina konkrečiu atveju, apie kurį praneša spaudimą patirianti valstybė narė;
(3e) mažas patenkinimo procentas reiškia, kad patenkinama mažiau nei 3 procentai prašymų suteikti prieglobstį. Gali būti taikoma ir aukštesnė riba, jeigu Komisija ją laiko taikytina konkrečiu atveju, apie kurį praneša spaudimą patirianti valstybė narė;
(3f) būtina išvengti piktnaudžiavimo, kylančio dėl bevizio režimo taikymo tam tikros trečiosios šalies piliečių trumpalaikio buvimo atvejais, kai tai kelia grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, ir su tuo piktnaudžiavimu kovoti;
(3g) siekiant nustatyti skaidrų ir veiksmingą mechanizmą, kurį taikant būtų galima laikinai sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą į Reglamento (EB) Nr. 539/2011 II priede pateiktą sąrašą įtrauktos trečiosios šalies piliečiams abipusiškumo pagrindu arba ekstremaliosios situacijos atveju, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 539/2011 II priedo nuostatas, susijusias su trečiąja šalimi, kuriai laikinai atnaujinamas vizos reikalavimo taikymas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Išimtiniais atvejais, susijusiais su ekstremaliąja situacija, kai reikia skubiai reaguoti siekiant išspręsti vienos ar kelių valstybių narių patiriamus sunkumus, Komisija, taikydama skubos procedūrą, priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 539/2011 II priedo nuostatos, susijusios su trečiąja šalimi, kuriai laikinai atnaujintas vizos reikalavimo taikymas;
▌
(6) ▌2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatytos pabėgėliams ir asmenims be pilietybės taikytinos vizų taisyklės tokiems asmenims netaikomos, jeigu jie gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje, taigi būtina išaiškinti padėtį, susijusią su vizos reikalavimo taikymu tam tikriems Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje gyvenantiems pabėgėliams ir asmenims be pilietybės. Šis reglamentas turėtų valstybėms narėms suteikti galimybę savo nuožiūra priimti sprendimą dėl vizos reikalavimo netaikymo arba taikymo šiai asmenų kategorijai, laikantis jų tarptautinių įsipareigojimų. Apie tokius nacionalinius sprendimus turėtų būti pranešama Komisijai;
▌
(8) šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis vizos reikalavimas būtų taikomas arba netaikomas tam tikrų tarptautinės teisės subjektų, kurie nėra tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos, išduotų kelionės dokumentų turėtojams;
(8a) Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nedaromas poveikis iki šio reglamento įsigaliojimo dienos Europos bendrijos sudarytų tarptautinių susitarimų, dėl kurių reikia nukrypti nuo bendrų vizų taisyklių, taikymui, tuo pat metu atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;
(9) šiuo reglamentu plėtojamas Šengeno acquis, laikantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/435/EB[3] dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba acquis priklausančio sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas, A priede;
(10) Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[4], kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą[5] 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;
(11) Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[6], kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB[7] 3 straipsniu;
(12) Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[8], kurios patenka į ▌Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo ▌ 2011/350/ES[9] 3 straipsniu;
(13) šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[10]. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikomas;
(14) šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[11]. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikomas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:
1. 1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
▌
aa) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Jeigu trečioji šalis, įtraukta į II priede pateiktą sąrašą, nustato, atnaujina arba toliau taiko vizos reikalavimą vienos ar daugiau valstybių narių piliečiams, taikomos šios nuostatos:
a) per (30) dienų laikotarpį nuo dienos, kai trečioji šalis pradeda taikyti vizos reikalavimą, arba tai atvejais, kai reikalavimas toliau taikomas, per (30) dienų laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos atitinkama (-os) valstybė (-s) narė (-s) apie tai raštu informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.
Tokiame pranešime:
i) nurodoma priemonės įgyvendinimo data ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipas (-ai);
ii) išsamiai paaiškinamos preliminarios priemonės, kurių atitinkama (-os) valstybė (-s) narė (-s) ėmėsi siekdama (-os) užtikrinti bevizį režimą su atitinkama trečiąja šalimi, ir pateikiama visa susijusi informacija.
Informacija apie šį pranešimą Komisija nedelsdama paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje, įskaitant informaciją apie vizos reikalavimo taikymo pradžios datą ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų tipą (-us).
Jei trečioji šalis nusprendžia panaikinti vizos reikalavimą, pranešimas neteikiamas arba atšaukiamas;
b) Komisija, iš karto po to pranešimo paskelbimo dienos ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, imasi veiksmų, kad trečiosios šalies valdžios institucijos vėl taikytų arba nustatytų bevizį režimą, ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šiuos veiksmus;
c) jei per (90) dienų laikotarpį po pranešimo (-ų) paskelbimo dienos ir nepaisant visų pagal b punktą atliktų veiksmų, visų pirma politikos, ekonomikos ir prekybos srityse, trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, atitinkama (-os) valstybė (-s) narė (-s) gali prašyti Komisijos pasiūlyti sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams.
Kai valstybė narė pateikia tokį prašymą, ji praneša apie tai Europos Parlamentui ir Tarybai;
d) Komisija, svarstydama, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis, atsižvelgia į priemonių, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė, rezultatus, į veiksmus, kurių imtasi laikantis b punkto siekiant vėl taikyti arba nustatyti bevizį režimą, ir vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi;
e) jei per 6 mėnesių laikotarpį po pranešimo paskelbimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva imasi šių veiksmų:
i) pagal 4a ir 4b straipsnius gali priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų iš dalies keičiamas II priedas ir (12) mėnesių laikotarpiui laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams arba
ii) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama padėtis ir nurodomos priežastys, dėl kurių ji nesiūlo sustabdyti vizos reikalavimo netaikymo. Šioje ataskaitoje atsižvelgiama į visus susijusius veiksnius, kaip antai priemonių, kurių ėmėsi atitinkama valstybė narė, rezultatai, veiksmai, kurių imtasi laikantis b punkto siekiant vėl taikyti arba nustatyti bevizį režimą, ir vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmės Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi;
f) jei per 24 mėnesių laikotarpį nuo pranešimo paskelbimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija pagal 4a ir 4b straipsnius priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas II priedas ir laikinai 12 mėnesių laikotarpiui sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams;
g) jei per 6 mėnesius nuo e punkto i papunktyje arba f punkte minimo deleguotojo akto įsigaliojimo dienos atitinkama trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris turi būti priimtas vadovaujantis įprasta teisėkūros procedūra, kad nuoroda į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo būtų perkelta į I priedą;
h) procedūros, nurodytos e, f ir g punktuose, neužkerta kelio Komisijai bet kuriuo metu pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą siekiant nurodą į atitinkamą trečiąją šalį iš II priedo perkelti į I priedą;
i) kai atitinkama trečioji šalis panaikina vizos reikalavimą, atitinkama (-os) valstybė (-s) narė (-s) nedelsdama (-os) apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šį pranešimą Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Visi pagal e punkto i papunktį arba f punktą priimti deleguotieji aktai nustoja galioti praėjus septynioms dienoms po šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Jei atitinkama trečioji šalis yra nustačiusi vizos reikalavimą dviejų ar daugiau valstybių narių piliečiams, tai taikoma tik po paskutinio pranešimo paskelbimo dienos.
j) Komisija pagal 4b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais atitinkamai patikslinamas II priedas atsižvelgiant į nustojusius galioti deleguotuosius aktus, kaip nurodyta i punkte.“
▌
bb) 5 dalis išbraukiama.
2. Įterpiami šie straipsniai:
„1a straipsnis
1. Nukrypstant nuo 1 straipsnio 2 dalies, 1 straipsnio 1 dalis laikinai taikoma kaip kraštutinė priemonė susidarius ekstremaliajai situacijai į II priede pateiktą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, kai dėl to priimamas sprendimas pagal šį straipsnį.
2. Valstybė narė, susidūrusi su viena ar daugiau toliau nurodytų aplinkybių, dėl kurių susidaro ekstremalioji situacija, kurios ji pati negali ištaisyti, gali apie tai pranešti Komisijai:
a) kai per šešių mėnesių laikotarpį smarkiai ir staiga ▌padaugėja į II priede pateiktą sąrašą įtrauktos trečiosios šalies piliečių, neteisėtai esančių valstybės narės teritorijoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;
b) kai per šešių mėnesių laikotarpį smarkiai ir staiga ▌padaugėja į II priede pateiktą sąrašą įtrauktos trečiosios šalies piliečių prašymų suteikti prieglobstį, kurių patenkinimo procentas yra mažas, ir dėl to prieglobsčio sistema patiria ypatingus sunkumus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu;
c) kai per šešių mėnesių laikotarpį smarkiai ir staiga ▌padaugėja į II priede pateiktą sąrašą įtrauktos trečiosios šalies atmestų readmisijos prašymų dėl jos piliečių, kuriuos jai pateikė valstybė narė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Šis pranešimas turi būti tinkamai pagrįstas, jame pateikiami atitinkami bei statistiniai duomenys ir išsamiai paaiškinama, kokių preliminarių priemonių atitinkama valstybė narė ėmėsi situacijai ištaisyti. Komisija, gavusi tokį pranešimą iš atitinkamos valstybės narės, nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.
3. Komisija vienos ar kelių valstybių narių pagal 2 dalį pateiktus pranešimus išnagrinėja atsižvelgdama į:
a) valstybių narių, kuriose susidarė viena iš 2 dalyje aprašytų padėčių, skaičių;
b) tai, ar padaugėjimas atitinka 2 dalies a, b ar c punktą;
c) bendrą padaugėjimo poveikį migracijos padėčiai Sąjungoje, kaip matyti iš valstybių narių pateiktų duomenų ▌;
d) FRONTEX ▌, Europos prieglobsčio paramos biuro ar Europolo parengtas ataskaitas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiu pranešamu atveju;
e) apskritai viešosios tvarkos ir vidaus saugumo klausimą, pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).
Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šio nagrinėjimo rezultatus.
3a. Komisija atsižvelgia į vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama šalimi ir glaudžiai bendradarbiauja su ta trečiąja šalimi siekdama rasti alternatyvius ilgalaikius sprendimus.
3b. Jeigu Komisija, remdamasi 3a dalyje nurodyto nagrinėjimo rezultatais, nustato, kad reikia imtis veiksmų, ji per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pagal 4a ir 4b straipsnius priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas II priedas ir (12) mėnesių laikotarpiui laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas atitinkamos trečiosios šalies piliečiams.
Jeigu su sprendimu dėl vizų reikalavimo netaikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams laikino sustabdymo susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 4c straipsnyje numatyta procedūra.
4. Iki deleguotojo akto, priimto pagal 3b dalį, galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kartu su ataskaita gali būti teikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą siekiant nuorodą į atitinkamą trečiąją šalį perkelti į I priedą.
1b straipsnis
Ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas abipusiškumo ir vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmų veiksmingumas, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant pakeisti 1 ir 1a straipsniuose nurodytus mechanizmus. Dėl šio pasiūlymo Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.“
4. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Valstybė narė gali numatyti 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto vizos reikalavimo išimtis arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto vizos reikalavimo netaikymo išimtis šiems asmenims:
a) diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių ar specialių pasų turėtojams;
aa) civiliams orlaivių ir laivų įgulų nariams, atliekantiems savo pareigas;
ab) į krantą išlipantiems civiliams laivų įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis (1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185) arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija);
ac) nelaimės arba avarijos atveju – įgulos nariams ir pagalbos ar gelbėjimo misijų nariams;
b) laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vidaus vandenyse, civiliams įgulos nariams;
c) ▌tarpvyriausybinių tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių, ar kitų subjektų, kuriuos atitinkama valstybė narė pripažįsta tarptautinės teisės subjektais, šių organizacijų ar subjektų pareigūnams išduotų kelionės dokumentų turėtojams.“
b) 2 dalis papildoma šiuo punktu:
„d) nedarant poveikio 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytame Europos susitarime dėl vizų panaikinimo pabėgėliams nustatytiems reikalavimams, asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje ir turi Jungtinės Karalystės arba Airijos išduotus kelionės dokumentus, kuriuos pripažįsta atitinkama valstybė narė.“
▌
5. Įterpiami šie straipsniai:
„4a straipsnis
1.1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktyje, 1 straipsnio 4 dalies f punkte ir 1a straipsnio 3b dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais iš dalies keičiamas II priedas prie nuorodos į atitinkamą trečiąją šalį įrašant informaciją apie vizos reikalavimo netaikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams sustabdymo pradžios ir pabaigos datą.
2.1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktyje, 1 straipsnio 4 dalies f punkte ir 1a straipsnio 3b dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatoma data, kurią įsigalioja vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas, atsižvelgiant į valstybių narių konsulatų turimus išteklius. Ši data nustatoma tarp šešių ir devynių mėnesių nuo pranešimo apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos pagal 4b straipsnio 4 dalį.
3.Nukrypstant nuo 2 dalies, 1a straipsnio 3b dalies antroje pastraipoje nurodytas deleguotasis aktas taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, kaip numatyta 4c straipsnyje.
4.Komisija gali pratęsti 1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktyje, 1 straipsnio 4 dalies f punkte ir 1a straipsnio 3b dalyje nurodytų deleguotųjų aktų galiojimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Pasiūliusi iš dalies pakeisti šį reglamentą, kad pagal 1 straipsnio 4 dalies g punktą, 1 straipsnio 4 dalies h punktą arba 1a straipsnio 4 dalį nuoroda į atitinkamą trečiąją šalį būtų perkelta į I priedą, Komisija pratęsia galiojančio deleguotojo akto galiojimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Sprendimas pratęsti deleguotojo akto galiojimą priimamas laikantis 4b straipsnio ir pagal 1 dalį šiuo sprendimu iš dalies keičiamas II priedas.
4b straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktyje, 1 straipsnio 4 dalies f punkte, 1 straipsnio 4 dalies j punkte ir 1a straipsnio 3b dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktyje, 1 straipsnio 4 dalies f punkte ir 1a straipsnio 3b dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 1 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktį, 1 straipsnio 4 dalies f punktą ir 1a straipsnio 3b dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per (du) mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
4c straipsnis
1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 4b straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje […]
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
- [1] * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
- [2] ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija.
- [3] OL L 176, 1999 7 10, p. 1.
- [4] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
- [5] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
- [6] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
- [7] OL L 53, 2008 2 27, p. 1.
- [8] OL L 160, 2011 5 18, p. 21.
- [9] OL L 160, 2011 5 18, p. 19.
- [10] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
- [11] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
AIŠKINAMOJI DALIS
Reglamente (EB) Nr. 539/2001 nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines Sąjungos sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai. Šiame reglamente nustatomos sąlygos, kuriomis trečiosios šalies piliečiai galės be vizos būti Europos Sąjungos teritorijoje trumpą laikotarpį.
Sprendimas nereikalauti vizų priimamas atlikus atitinkamos šalies vertinimą atsižvelgiant į neteisėtą imigraciją, viešąją tvarką ir saugumą, Europos Sąjungos išorės santykius, teritorinį vientisumą ir abipusiškumo principą.
Pasiūlymu iš dalies keisti persvarstomą Reglamentą (EB) Nr. 539/2011 siekiama nustatyti apsaugos sąlygą, kurią taikant būtų galima greitai ir laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą susidarius ekstremaliajai situacijai; iš dalies pakeisti abipusiškumo mechanizmą; nustatyti apibrėžtis laikantis Bendrijos vizų kodekso; taip pat nustatyti vizų reikalavimo netaikymo trečiosios šalies piliečiams, pabėgėliams, asmenims be pilietybės, tam tikrų kategorijų Bendrijai nepriklausančios šalies asmenims ir laissez-passer bei subjektų, kuriems taikoma tarptautinė teisė, išduotų pasų turėtojams sąlygas; ir, galiausiai, nurodyti valstybių narių įsipareigojimus, kurių radosi pagal tarptautinius susitarimus.
PRANEŠĖJO PASTABOS
Šiame pranešime, nors ir vien tik apžvalgai, turėtų būti atspindimas objektyvus požiūris į visus jame nagrinėjamus punktus ir vertinama ne tik Bendrijos perspektyva, bet ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių pozicija.
Būtų prieštaringa, kad Sąjungoje viza būtų laikoma priemone, kurios reikia norint kontroliuoti neteisėtą imigraciją, tačiau tuo pačiu stebimasi, kaip šalys, nepriklausančios Bendrijai, gali nustatyti atitinkamą reikalavimą tuo pačiu tikslu.
Bendra vizų politika yra pagrindinis su imigracija susijęs dalykas ir pagal ją viza laikoma esmine teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios imigracijos kontrolės priemone.
Šis pasiūlymas iš dalies keisti reglamentą yra Komisijos reakcija į tai, kad pastaruoju metu buvo piktnaudžiaujama Bendrijos vizų sistema. Nustatyta, kad nemažai trečiųjų šalių piliečių, pasinaudodami vizų reikalavimo netaikymu, vykdavo į Sąjungos teritoriją, kad nepagrįstai paprašytų tarptautinės apsaugos.
Komisijos pasiūlyme neapsiribojama vien tik techninėmis nuostatomis, čia pateikiamos ir svarbios politinės priemonės. Nustatoma vadinamoji apsaugos sąlyga ir abipusiškumo mechanizmas, t. y. priemonės, kuriomis pasinaudojus gali būti daromas poveikis Europos Sąjungos tarptautinių santykių sričiai.
Kalbant apie terminus, Europos Parlamentas įvairiomis progomis teigė, kad imigracija, kai ji vyksta ne taip, kaip nustatyta valstybių narių teisės aktuose, neturėtų būti siejama su apibūdinimu „neteisėta“, o su terminais „vykstanti ne pagal teisės aktų reikalavimus“, „pažeidžianti teisės aktų reikalavimus“.
Apsaugos sąlyga. Ši priemonė turėtų būti pavadinta tiksliau, nes jos tikslas – sustabdyti bevizį režimą susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, taigi, ko gera, labiau tiktų vartoti formuluotę „sustabdymo sąlyga arba mechanizmas“ arba išbraukti šiuo metu vartojamą terminą.
Dėl to, kaip ši sąlyga suformuluota, taip pat kyla įvairių klausimų. Pirma, reikėtų konkrečiau apibrėžti, ar ji taikoma laikantis griežtų reikalavimų, kaip siūlo Komisija, ar, priešingai, ji galėtų būti taikoma lanksčiau, kaip siūlo kai kurios valstybės narės.
Atrodo logiška, kad mechanizmas būtų pradedamas taikyti tik susidarius labai konkrečioms ekstremaliosioms situacijoms, kai nustatomas smarkus ir staigus ne pagal teisės aktų reikalavimus imigravusių asmenų skaičiaus ar nepagristų prašymų suteikti tarptautinę apsaugą skaičiaus padidėjimas.
Sprendimas dėl to, kada padaugėjimas pasiekia pakankamą mastą ir kada leidžiama sustabdyti vizų reikalavimo netaikymą, priimamas ne tik dėl to, kad pasiekiamos pasiūlyme dėl Reglamento Nr. 539/2001 dalinio keitimo numatytos procentinės dalys, bet tada, kai vertinant konkretų pavienį atvejį tai pasirodo tikslinga. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama į konkrečias to atvejo aplinkybes ir bendrą imigrantų skaičiaus padidėjimo poveikį Europos Sąjungai, turi išnagrinėti atitinkamos valstybės narės pranešimą, pateiktus duomenis ir statistiką, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuro ar Europolo ataskaitas.
Taigi tada, kai pradedamas vertinimo procesas, remtis procentinėmis dalimis kaip objektyviu elementu nėra taip jau netinkama. Vis dėlto procentinės dalys gali būti naudojamos tik šiuo tikslu, t. y. tam, kad būtų galima pradėti vertinimo procedūrą. Tik visapusiškai įvertinusi kiekvieną atvejį, Komisija gali konkrečiai nustatyti, ar ištirtų aplinkybių užtenka, kad būtų leista sustabdyti bevizio režimo taikymą. Šios aplinkybės turi atitikti smarkų ne pagal teisės aktų reikalavimus imigravusių asmenų skaičiaus arba nepagrįstų prašymų suteikti tarptautinę apsaugą padidėjimą.
Kalbant apie komitologijos procedūrą būtų pageidautina, kad Europos Parlamentas galėtų dalyvauti joje nuo pat pradžių, t. y. nuo tada, kai Europos Komisija nusprendžia nagrinėti valstybės narės prašymą, kuris, be to, turėtų būti perduodamas Parlamentui. Tai reiškia, kad apie tai, jog valstybė narė pateikė prašymą sustabdyti vizų reikalavimo netaikymą, Europos Parlamentas turi būti informuojamas tuo pačiu metu kaip ir Komisija, o ne tik tada, kaip pradedama taikyti komitologijos procedūra.
Abipusiškumo principas. Tai vienas iš pagrindinių principų, į kuriuos atsižvelgiama vykdant bendrą vizų politiką, t. y. trečioji šalis, kuriai netaikomas vizų režimas, turi taikyti tokias pačias priemones Europos Sąjungos piliečiams.
Vis dėlto, nors aptariamoje politikos srityje tikrai vadovaujamasi šiuo principu, jis negali būti naudojamas kaip argumentas, kai abejojama, ar trečioji šalis teisėtai reikalauja vizų iš tam tikros valstybės narės piliečių, jei ta šalis mano, kad minėtoji valstybė narė tapo ne pagal teisės aktų reikalavimus vykstančios imigracijos kilmės šalimi.
Šiuo atveju reikėtų pasvarstyti, dėl kokių priežasčių Bendrijos piliečiai prašo suteikti tarptautinę apsaugą už Europos Sąjungos ribų. Visai nesvarbu, ar dauguma šių prašymų pateikiama dėl išimtinai ekonominių priežasčių, susijusių su lūkesčiais, kurių atsiranda dėl itin dosnių prieglobsčio sistemų, tačiau tai neturėtų būti kliūtis pripažinti, kad būtina stiprinti Europos mažumų integracijos sistemas, net jei tai priklauso valstybių narių kompetencijai, ir kad, galbūt, Europos Sąjunga čia turėtų inicijuoti bendrus veiksmus ir pasirūpinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio.
Kalbant apie abipusiškumą apskritai, akivaizdu, kad dabartinė sistema, kuri buvo iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 851/2005, neveiksminga, nors Komisija teigia kitaip. Net jeigu nereikia vėl pradėti taikyti Reglamente Nr. 539/2001 numatyto automatizmo principo, reikia iš esmės persvarstyti dabartinį mechanizmą siekiant užtikrinti, kad valstybės narės veiktų vienodai ir būtų solidarios. Pagrindiniams bendros vizų politikos ramsčiams neturėtų kilti pavojus dėl kitų sumetimų, pvz., Europos Sąjungos prekybos santykių.
Atsižvelgiant į tai, būtina pasiekti 2011 m. kovo mėn. priimtos rašytinės deklaracijos Nr. 2011/2053 tikslus. Joje Parlamentas ragino Komisiją ir Tarybą daryti spaudimą trečiosioms šalims, kurios nesilaiko abipusiškumo principo, ir pabrėžė, kad tuo atveju, kai negaunama teigiamo atsako iš atitinkamos šalies, reikia vėl pradėti taikyti vizų reikalavimą. Šiuo tikslu Parlamentas ragino Europos Komisiją „numatyti naują mechanizmą, kurį taikant būtų garantuojamas visapusiškas vizų režimo abipusiškumo principo taikymas visoms valstybėms narėms ir užtikrinama, kad tuo atveju, jei ES nepriklausanti šalis pažeistų abipusiškumo principą, visos valstybės narės nedelsiant pradėtų taikyti vizų reikalavimą tos šalies piliečiams“.
2009 m. liepos 14 d. Kanada vėl pradėjo taikyti vizų reikalavimą Čekijos piliečiams. Nuo to laiko praėjo dveji su puse metų, o Kanada taip ir neatšaukė savo sprendimo, neatsižvelgdama į spaudimą, kurį darė Europos Komisija.
Tai, kad nesugebėta rasti naudingo šio atvejo sprendimo, yra precedentas, kuris konkrečiai pakenkė Europos Sąjungos bendrai vizų politikai ir akivaizdžiai parodė taikomo mechanizmo silpnąsias vietas. Dėl to reikia pasirūpinti mechanizmu, kurį taikydama Europos Sąjunga galėtų reaguoti, nors ir ne automatiškai, tačiau greitai tuo atveju, jei trečioji šalis pažeidžia abipusiškumo principą.
Užtektų vėl nustatyti vizų reikalavimą, kuris būtų taikomas laikinai tam tikrą pagrįstą laikotarpį, kuris vis dėlto turėtų pakankamos trukmės, kad trečioji šalis galėtų persvarstyti savo sprendimą, o Europos Sąjunga galėtų pasiūlyti garantijų, susijusių su ne pagal teisės aktų reikalavimus vykstančia migracija. Praėjus nurodytam terminui, Komisija galės siūlyti įtraukti atitinkamą šalį į Reglamento Nr. 539/2001 I priedą.
Trečiųjų šalių paslaugų teikėjų padėties klausimas. Logiška kalbėti apie konkrečios šalies, šiuo atveju Turkijos, piliečius, jei turėsime mintyje, kad šiuo metu tai vienintelis atvejis. Vis dėlto nebūtų tinkama priimti sprendimą, susijusį vien tik su šia padėtimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką galėtų būti reikalaujama vėl iš dalies keisti reglamentą tuo atveju, jei ateityje reikėtų nagrinėti panašią padėtį. Todėl būtų tinkama iš dalies pakeisti pasiūlymą ir nurodyti, kad atsižvelgiama į Teisingumo Teismo praktiką nepateikiant jokios nuorodos į asmenų, kurie nėra Bendrijos piliečiai, pilietybę.
Kiti klausimai. Kiti klausimai, kuriuos apima peržiūra, yra daugiau techninio pobūdžio ir dėl jų nekyla problemų, susijusių su aptariamu dalyku.
Naujos sąvokų apibrėžtys. Apibrėžtys turi būti atnaujintos atsižvelgiant į Vizų kodekse pateikiamas apibrėžtis, taip pat atsižvelgiama į Europos Teisingumo Teismo trumpalaikio buvimo šalyje aiškinimą.
Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje gyvenantys pabėgėliai ir asmenys be pilietybės. Kadangi šios valstybės narės netaiko abipusio vizų pripažinimo principo, o kitos priemonės ar leidimai gyventi nelygiaverčiai, reglamentu valstybėms narėms paliekama laisvė spręsti dėl vizų reikalavimo taikymo ar netaikymo šios kategorijos asmenims.
Taisyklių, taikomų tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams, suderinimas. Reglamente teigiama, kad valstybės narės gali netaikyti vizų reikalavimo tam tikrų kategorijų asmenims, kurie nėra Bendrijos piliečiai, būtent civilinių lėktuvų ir laivų įgulų nariams, diplomatinių, specialių, pareiginių pasų arba pasų, kuriuos išdavė tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos arba organizacijos, kurioms taikoma tarptautinė teisė, turėtojams.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (24.11.2011)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
(COM(2011)0290 – C7‑0135/2011 – 2011/0138(COD))
Nuomonės referentas: Andrey Kovatchev
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Užsienio reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001.
Komisijos pasiūlyme išsamiai paaiškinta, kad norint visapusiškai vykdyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatas būtina atnaujinti abipusiškumo mechanizmą.
Užsienio reikalų komitetas sutinka, jog pasitvirtino, kad dabartinis abipusiškumo mechanizmas yra veiksmingas, taigi jis neturi būti keičiamas labiau negu tai būtina jam kodifikuoti. Komitetas taip pat laikosi nuomonės, kad prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl laikino vizų reikalavimo atkūrimo susijusių trečiųjų šalių atžvilgiu šį klausimą turi apsvarstyti Taryba ir Europos Parlamentas.
Kai tai susiję su pasiūlymu dėl apsaugos sąlygos, komitetas pripažįsta, jog vien tai, kad sąlyga, pagal kurią numatytas bendras ateities pagrindas, egzistuoja gali padėti įveikti kai kurių valstybių narių nenorą atverti kelią vizų liberalizavimo procesams ir užtikrinti didesnį ES politikos ir sprendimų priėmimo jos partnerių atžvilgiu mechanizmų skaidrumą.
Nors ir supranta, kad naujajame 1a straipsnyje nurodyti santykiniai rodikliai būtini, laikosi nuomonės, kad norint taikyti apsaugos sąlygą turės būti iš esmės padidinti realūs skaičiai. Palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nesiimti veiksmų automatiškai ir įvertinti, ar tinkama sustabdyti bevizio režimo taikymą trečiajai šaliai atsižvelgiant į valstybių narių, kurioms daroma įtaka, skaičių ir į bendrą atitinkamos nepaprastosios padėties poveikį migracijos padėčiai ES.
Be to, primygtiniai ragina užtikrinti, kad, atlikdama bet kokį nepaprastosios padėties vertinimą, Europos Komisija atsižvelgtų į platesnį ES užsienio politikos kontekstą ir ypač į tai, kokį poveikį bevizio režimo taikymo sustabdymas turės ES politikai ir pozicijai susijusios trečiosios šalies ir jos kaimyninio regiono atžvilgiu. Bevizio režimo užtikrinimas visuomet yra platesnių ES ir trečiosios šalies ar regiono santykių elementas. Todėl vizų reikalavimo sugrąžinimas negali būti atskirtas nuo šio platesnio proceso ir, pirmiausia, neturėtų kelti grėsmės ES išorės politikos nuoseklumui.
Taigi komitetas siūlo Komisijai tikrinti valstybės narės pranešimą atsižvelgiant ne tik į valstybių narių pateiktus duomenis ir agentūros FRONTEX ir (arba) Europos prieglobsčio paramos biuro parengtas ataskaitas, bet ir į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtą vertinimo pagrindą. Todėl susijusios Komisijos tarnybos, taip pat agentūra FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras turėtų kuo anksčiau į procesą įtraukti EIVT.
PAKEITIMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis | ||||||||||||||||||||||
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(1) Šiuo reglamentu nustatoma vizų apsaugos sąlyga, kuria remiantis galima greitai, laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą į teigiamą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, susidarius nepaprastajai padėčiai, kai reikia kuo greičiau reaguoti siekiant padėti vienai ar daugiau valstybių narių įveikti patiriamus sunkumus, ir atsižvelgiama į bendrą nepaprastosios padėties poveikį visai Europos Sąjungai; |
(1) Šiuo reglamentu nustatoma vizų apsaugos sąlyga, kuria remiantis galima greitai, laikinai sustabdyti bevizio režimo taikymą į teigiamą sąrašą įtrauktai trečiajai šaliai, susidarius nepaprastajai padėčiai, kai reikia kuo greičiau reaguoti siekiant padėti vienai ar daugiau valstybių narių įveikti patiriamus sunkumus, ir atsižvelgiama į bendrą nepaprastosios padėties poveikį visai Europos Sąjungai ir į poveikį jos užsienio santykių su trečiosiomis šalimis politikai tais atvejais, kai sustabdomas bevizio režimo taikymas; | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Svarbu pabrėžti, kad būtina atkreipti dėmesį ir į tai, koks poveikis atnaujinus reikalavimą taikyti vizas bus daromas ES užsienio politikai ir santykiams su trečiosiomis šalimis. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas EB Nr. 539/2001 1 a straipsnio 1 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 1 a straipsnio 3 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas EB Nr. 539/2001 1 a straipsnio 3 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Tarybos reglamento Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dalinis pakeitimas |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0290 – C7-0135/2011 – 2011/0138(COD) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 9.6.2011 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 9.6.2011 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Andrey Kovatchev 21.6.2011 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
22.11.2011 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
40 1 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Frieda Brepoels, Elmar Brok, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Anna Ibrisagic, Othmar Karas, Ioannis Kasoulides, Evgeni Kirilov, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Barry Madlener, Francisco José Millán Mon, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Justas Vincas Paleckis, Ioan Mircea Paşcu, Cristian Dan Preda, Libor Rouček, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, Werner Schulz, Marek Siwiec, Charles Tannock, Inese Vaidere, Kristian Vigenin |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Laima Liucija Andrikienė, Elena Băsescu, Tanja Fajon, Diogo Feio, Monica Luisa Macovei, Emilio Menéndez del Valle, György Schöpflin, Traian Ungureanu, Ivo Vajgl, Renate Weber, Janusz Władysław Zemke |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Luís Paulo Alves, Sylvie Guillaume, Vladimir Urutchev |
||||
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Tarybos reglamento Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, dalinis pakeitimas |
||||
|
Nuorodos |
COM(2011)0290 – C7-0135/2011 – 2011/0138(COD) |
||||
|
Pateikimo Europos Parlamentui data |
24.5.2011 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 9.6.2011 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 9.6.2011 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Agustín Díaz de Mera García Consuegra 12.7.2011 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
31.8.2011 |
29.11.2011 |
8.4.2013 |
|
|
|
Priėmimo data |
8.4.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
33 7 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jan Philipp Albrecht, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Philip Claeys, Carlos Coelho, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Monica Luisa Macovei, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Claude Moraes, Georgios Papanikolaou, Jacek Protasiewicz, Carmen Romero López, Birgit Sippel, Rui Tavares, Nils Torvalds, Wim van de Camp, Josef Weidenholzer, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jan Mulder, Salvador Sedó i Alabart, Marie-Christine Vergiat |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Preslav Borissov, Verónica Lope Fontagné, Gabriel Mato Adrover, Vittorio Prodi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra |
||||
|
Pateikimo data |
23.4.2013 |
||||