REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl institucijų istorinių archyvų deponavimo Europos universitetiniame institute Florencijoje iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83
30.4.2013 - (06867/2013 – C7‑0081/2013 – 2012/0221(APP)) - ***
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Doris Pack
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl institucijų istorinių archyvų deponavimo Europos universitetiniame institute Florencijoje iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83
(06867/2013 – C7‑0081/2013 – 2012/0221(APP))
(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (06867/2013),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C7-0081/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0156/2013),
1. pritaria Tarybos reglamento projektui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
ES institucijų istoriniai archyvai yra svarbus informacijos apie Europos Sąjungos istoriją ir palikimą šaltinis. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas naudotis archyvais, siekiant supažindinti visuomenę su jų dokumentais, išsaugoti informaciją apie ES institucijas ir padėti atlikti mokslinius tyrimus apie Europos integracijos istoriją.
1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 354/83[1] reikalaujama, kad ES institucijos steigtų istorinius archyvus ir, praėjus 30 metų nuo dokumentų suarchyvavimo, juos atvertų visuomenei. Šiame reglamente nenurodyta konkreti ES archyvų deponavimo vieta.
1984 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė savo istorinius archyvus deponuoti Europos universitetiniame institute (EUI) Florencijoje, o 1984 m. gruodžio mėn. Europos Bendrijos, atstovaujamos Komisijos, ir EUI sudarė specialią sutartį dėl deponavimo sąlygų. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad Italijos vyriausybė visam laikui ir nemokamai suteikia EUI patalpas archyvams saugoti.
Pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, kurį Europos Parlamentas pagal savo Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalį šiuo metu nagrinėja pagal pritarimo procedūrą, nustatytas tvirtesnis teisinis ir finansinis ES ir EUI bendradarbiavimo pagrindas. Kartu šiame pasiūlyme taip pat sustiprinamas Europos universitetinio instituto, kuris, kaip numatyta, turi tvarkyti ES institucijų istorinius archyvus, vaidmuo.
Kiek tai sietina su turiniu, šiame pasiūlyme nekeičiami pagrindiniai Reglamento Nr. 354/83 aspektai, pvz., istorinių archyvų apibrėžtis, taip pat tai, kada ir su kokiais dokumentais leisti susipažinti visuomenei. Iš tikrųjų šiame pasiūlyme pateikta nedaug galiojančio reglamento pakeitimų, pvz., kiekvienai ES institucijai (išskyrus Teisingumo Teismą ir Europos Centrinį Banką) taikytinas įpareigojimas savo archyvus deponuoti EUI, principas, kad kiekviena institucija turi išsaugoti savo archyvų nuosavybės teises, archyvų finansavimo sistema, archyvuose saugomų asmens duomenų apsauga ir, jei įmanoma, galimybė susipažinti su archyvų dokumentais elektroninėmis priemonėmis.
Pranešėja norėtų pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti gerą institucijų bendradarbiavimą šioje srityje.
Visų pirma pranešėja norėtų atkreipti dėmesį į kelis šiame pasiūlyme pateiktus pakeitimus dėl finansavimo, duomenų apsaugos ir skaitmeninimo, kuriuos ji vertina gana palankiai.
Pasiūlyme aiškiai išdėstytas įpareigojimas Europos universitetiniam institutui skirti finansavimą iš Sąjungos bendrojo biudžeto deponuojančių institucijų įnašais ir nurodyta, kad finansinių įnašų lėšomis bus padengiamos archyvų tvarkymo sąnaudos, tačiau ne pastatų ir saugyklų aprūpinimo išlaidos, kurias turi padengti Italijos vyriausybė.
Siūlomas išlaidų pasidalijimo metodas grindžiamas kriterijumi, kad finansinio įnašo dydis bus proporcingas „atitinkamų deponuojančių institucijų personalo etatų planų dydžiui“ (8 straipsnio 10 dalis). Šis kriterijus, atrodo, gana naudingas Europos Parlamentui, nes, turint omenyje jo dydį, didelio finansinio įnašo neprireiks, net jeigu jis, kaip tikėtina, deponuos daug istorinių archyvų.
Pranešėja džiaugiasi, jog pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad „jei tik įmanoma, institucijos savo archyvus visuomenei atveria elektroninėmis priemonėmis, įskaitant suskaitmenintus ir tik skaitmeniniu formatu sukurtus archyvus, ir sudaro palankias sąlygas jais naudotis internete“ (9 straipsnio 1 dalis). Taip atsižvelgiama į dabartines skaitmeninio archyvavimo proceso, kuris įvairiose ES institucijose nevienodas, realijas. Be to, kadangi šiuo metu Europoje archyvų srityje kyla skaitmeninės eros iššūkių, šiame pasiūlyme ES institucijos skatinamos siekti suskaitmeninti daugiau dokumentų.
Kiek tai sietina su opiu duomenų apsaugos klausimu, šiame pasiūlyme aiškiau išdėstomos archyvams taikomos taisyklės. Šiame pasiūlyme pabrėžiama, kad, jei bet kokie asmens duomenys lieka archyve, EUI yra asmens duomenų tvarkytojas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001[2] nuostatas ir veikia vadovaudamasis deponuojančių ES institucijų nurodymais.
Šio pasiūlymo tekste taip pat pripažįstama, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) institucijai suteikti ES institucijų priežiūros įgaliojimai, kaip tai numatyta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, pranešėja rekomenduoja per plenarinį posėdį pritarti siūlomam teisės aktui.
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (16.4.2013)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl institucijų istorinių archyvų deponavimo Europos universitetiniame institute Florencijoje iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83
(06867/2013 – C7‑0081/2013 – 2012/0221(APP))
Nuomonės referentas: Carlo Casini
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Nuo senų laikų istoriniai archyvai buvo palyginti svarbūs vakarų valstybėms, kurių tinkamas veikimas ypač priklauso nuo rašytinės kultūros. Tai, kad senovės Romoje vadinamasis Tabuliarium pastatas (oficialus archyvų biuras) buvo Romos Forume, kuriame virė romėnų viešasis gyvenimas, rodo jo svarbą.
Europos Sąjungos institucijų istoriniai archyvai yra Europos kultūros paveldo dalis, todėl juos atveriant visuomenei siekiama akademinių, švietimo ir kultūros tikslų. Šie tikslai užtikrinami pirminės teisės nuostatomis, kurių paisydama Sąjunga „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“[1]. Pagrindinių teisių chartijoje teigiama, kad „[m]enai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi. Akademinė laisvė turi būti gerbiama“[2].
Taip pat atsižvelgiant į Tarybos reglamento Nr. 354/83 ketvirtą konstatuojamąją dalį „Bendrijos archyvų tvarkymas ir kritiška analizė [...] gali palengvinti su Bendrijos reikalais susijusių institucijų darbą ir tokiu būdu prisidėti prie spartesnio visų Bendrijų tikslų įgyvendinimo“.
Komisijos pasiūlymo tikslas – sutvirtinti Europos universitetinio instituto Florencijoje (EUI) vaidmenį institucijų istorinių archyvų tvarkymo srityje ir sukurti patikimą teisinį ir finansinį ES ir EUI partnerystės pagrindą.[3] Todėl, jeigu priėmus šį teisės aktą EUI atsidurtų mažiau palankioje teisinėje arba finansinėje padėtyje negu dabar, tai prieštarautų pasiūlymo tikslams.[4]
Komisijos pasiūlyme (COM(2012) 0456) su Tarybos pakeitimais siekiant pagerinti dabartinę padėtį siūloma imtis toliau nurodytų institucinių priemonių.
– Pagal ES antrinę teisę bus reikalaujama, kad institucijos, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, istorinius archyvus deponuotų EUI.
– Įpareigojimas pagal reglamentą deponuoti savo istorinius archyvus EUI dėl specifinio veiklos pobūdžio netaikomas ES Teisingumo Teismui ir Europos Centriniam Bankui. Vis dėlto šios dvi institucijos gali savanoriškai savo archyvus laikyti EUI.
– Institucijų istorinių archyvų deponavimas EUI neturi įtakos archyvų nuosavybės teisėms ar apsaugai, kaip nustatyta prie Sutarties pridėto Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje.
– Kiekviena deponuojanti institucija turi teisę prašyti informacijos apie tai, kaip jos archyvai tvarkomi, ir atlikti archyvų, kuriuos ji ten deponavo, patikrinimus.
– Archyvų tvarkymo sąnaudos bus finansuojamos iš ES biudžeto įnašų. Sąnaudų padalijimas institucijoms bus pagrįstas objektyviais kriterijais.
– Kiekviena institucija priims būsimojo reglamento taikymo vidaus taisykles.
– Komisija deponuojančių institucijų vardu turės sudaryti su EUI partnerystės pagrindų susitarimą, kuriame bus nustatytos detalios nuostatos, susijusios su atitinkama ES institucijų ir EUI atsakomybe ir vaidmenimis. Šis susitarimas turės būti suderintas su rengiamo reglamento ir Sutarčių nuostatomis.
Dėl šių priežasčių nuomonės referentas siūlo Konstitucinių reikalų komitetui paraginti atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą siūlyti Parlamentui pritarti šiam projektui.
******
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą siūlyti Parlamentui pritarti šiam projektui.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
15.4.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
18 1 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Andrew Henry William Brons, Carlo Casini, Andrew Duff, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Daniel Hannan, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, Paulo Rangel, Rafał Trzaskowski, Manfred Weber, Luis Yáñez-Barnuevo García |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
John Stuart Agnew, Sandrine Bélier, Zuzana Brzobohatá, Dimitrios Droutsas, Marietta Giannakou, Helmut Scholz, György Schöpflin, Alexandra Thein |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
François Alfonsi, Syed Kamall, Georgios Koumoutsakos, Ioannis A. Tsoukalas |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
23.4.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Zoltán Bagó, Lothar Bisky, Jean-Marie Cavada, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emilio Menéndez del Valle, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Monika Panayotova, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Sabine Verheyen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Ivo Belet, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Seán Kelly |
||||