Pranešimas - A7-0166/2013Pranešimas
A7-0166/2013

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

    6.5.2013 - (COM(2012) 0710 – C7‑0392/2012 – 2012/0337(COD)) - ***I

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
    Pranešėjas: Gaston Franco


    Procedūra : 2012/0337(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0166/2013
    Pateikti tekstai :
    A7-0166/2013
    Priimti tekstai :

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

    (COM(2012) 0710 – C7‑0392/2012 – 2012/0337(COD))

    (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0710),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0392/2012),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1] ,

    –   atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę[2] ,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0166/2013),

    1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

    2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

    3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    Pakeitimas  1

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (5a) 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“1 prioritetų nustatymo nurodomi trys prioritetai, kuriais turi būti grindžiama nauja programa: įgyvendinimas ir stiprinimas, integravimas ir tarptautinis mastas;

     

     

    ________________

     

    1Priimti tekstai, P7_TA(2012)0147.

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (5b) Europos aplinkos agentūros (EAA) 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje (SOER 2010) nurodoma, kad yra didelių su aplinka susijusių problemų, kurios turėtų didelį poveikį, jeigu nebūtų imtasi jokių veiksmų joms spręsti;

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (6a) veiksmingai įgyvendinama dabartinė ir būsima aplinkosaugos politika yra itin svarbi užtikrinant aukštą užimtumo lygį, ekonomikos konkurencingumą, socialinį stabilumą ir įvairią bei sveiką aplinką;

    Pagrindimas

    Kaip pabrėžiama įvairiose šio dokumento dalyse, aplinkosaugos politika yra itin svarbi užtikrinant, kad ateities ES būtų stabili visuomenė, konkurencinga ekonomika, sukurianti aukštą užimtumo lygį, ir įvairi bei sveika aplinka. Šiame pakeitime apibendrinami ir aiškiau išdėstomi minėti aplinkosaugos politikos privalumai.

    Pakeitimas  4

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    7 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (7) labai svarbu, kad 2020 m. Sąjungos prioritetiniai tikslai būtų nustatyti atsižvelgiant į ilgalaikę viziją iki 2050 m. Naujoji programa turėtų būti grindžiama strategijos „Europa 2020“ politikos iniciatyvomis, įskaitant ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą, ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą ir pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“;

    (7) labai svarbu, kad 2020 m. Sąjungos prioritetiniai tikslai būtų nustatyti atsižvelgiant į ilgalaikę aiškią viziją iki 2050 m., siekiant parengti stabilią sistemą, pagal kurią būtų skatinamos tvarios investicijos ir augimas. Naujoji programa turėtų būti grindžiama strategijos „Europa 2020“ politikos iniciatyvomis, įskaitant ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą, ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą ir pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“;

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    8 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (8) programa turėtų padėti pasiekti aplinkos tikslus, dėl kurių Sąjunga jau susitarė;

    (8) programa turėtų padėti pasiekti aplinkos tikslus, dėl kurių Sąjunga jau susitarė, be to, joje turėtų būti nustatytos politikos sritys, kuriose būtina nustatyti papildomus tikslus;

    Pakeitimas  6

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    9 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (9) Sąjunga susitarė iki 2020 m. ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 20 % (30 %, jeigu kitos išsivysčiusios šalys prisiims panašius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus ir jei besivystančios šalys tinkamai prisidės pagal savo įsipareigojimus ir atitinkamus pajėgumus); užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija; ir 20 % sumažinti pirminės energijos suvartojimą, palyginti su prognozuojamais lygiais, didinant energijos vartojimo efektyvumą;

    (9) Sąjunga susitarė iki 2020 m. ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 20 % (30 %, jeigu kitos išsivysčiusios šalys prisiims panašius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus ir jei besivystančios šalys tinkamai prisidės pagal savo įsipareigojimus ir atitinkamus pajėgumus); užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 % suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija; ir 20 % sumažinti pirminės energijos suvartojimą, palyginti su prognozuojamais lygiais, didinant energijos vartojimo efektyvumą; Šie įsipareigojimai turėtų būti toliau įgyvendinami pagal galiojančią klimato ir energetikos politikos sistemą, kurioje numatyti 2030 m. privalomi tiksliniai rodikliai, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų ilgalaikių klimato politikos tikslų įgyvendinimą;

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    10 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (10) Sąjunga susitarė iki 2020 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant ES veiksmus, kad būtų užkirstas kelias visuotiniam biologinės įvairovės nykimui;

    (10) Sąjunga susitarė iki 2020 m. ES sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant ES veiksmus, kad būtų užkirstas kelias visuotiniam biologinės įvairovės nykimui ir sutarė dėl ilgalaikės vizijos iki 2050 m., pagal kurią būtų saugoma, vertinama ir deramai atkuriama Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir jos vykdomos funkcijos ekosistemose (jos gamtinis kapitalas) tokiu būdu, kuriuo būtų atspindėtos biologinės įvairovės ir jos funkcijų vidinės vertybės ir jų esminis poveikis žmonių ir ekonominei gerovei;

    Pagrindimas

    Atsižvelgiama į Komisijos komunikatą (COM(2011) 244), 2010 m. gegužės 25 bei 26 d. ir 2011 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas, taip pat į Europos Parlamento poziciją, patvirtintą jo plenarinio posėdžio metu EP pranešime „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“.

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (10a) Sąjunga nustatė tikslą iki 2030 m. užkirsti kelią visuotiniam miškų ploto mažinimui ir iki 2020 m. bent 50 % pristabdyti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su 2008 m. padėtimi1;

     

     

    _______________

     

    1 2912-asis Aplinkos tarybos posėdis, 2008 m. gruodžio 4 d.

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    19 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (19) veiksmų prioritetiniams tikslams pasiekti reikėtų imtis įvairiais valdymo lygmenimis, laikantis subsidiarumo principo;

    (19) veiksmų prioritetiniams tikslams pasiekti reikėtų imtis įvairiais valdymo lygmenimis, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į naujausią mokslinę informaciją;

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    20 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (20) siekiant užtikrinti programos sėkmę ir pasiekti jos prioritetinius tikslus, svarbu bendradarbiauti su nevyriausybiniais subjektais;

    (20) siekiant užtikrinti programos sėkmę ir pasiekti jos prioritetinius tikslus, svarbu laikantis skaidrumo principo bendradarbiauti su nevyriausybiniais subjektais;

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    21 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (21) biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas Sąjungoje turi svarbių pasekmių aplinkai ir brangiai kainuoja visai visuomenei, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojams tuose sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo ekosistemų funkcijų;

    (21) biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas Sąjungoje turi svarbių pasekmių ne tik aplinkai ir žmonių gerovei, bet taip pat ateities kartoms, nes tai labai brangiai kainuoja visai visuomenei, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojams tuose sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo ekosistemų funkcijų. Biologinei įvairovei kylančios grėsmės taip pat yra problemos, dėl kurių Sąjunga prisiima atsakomybę atsižvelgdama į atokiausius regionus ir užjūrio šalis ir teritorijas, kurie biologinės įvairovės požiūriu yra „karštieji“ regionai1, ir atsižvelgdama į likusią pasaulio dalį, nes Sąjunga palieka savo ekologinį pėdsaką už savo sienų;

     

    _______________

     

    1 „Karštieji“ regionai – tai geografinės zonos, kuriose kyla grėsmė biologinei įvairovei. Atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose yra 70 % Europos biologinės įvairovės rūšių ir daugiau endeminių rūšių nei visame Europos žemyne.

    Pakeitimas  12

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    22 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (22) Sąjungoje dar galima labai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius. Dėl to sumažės spaudimas aplinkai, padidės konkurencingumas, rasis naujų augimo šaltinių ir bus kuriama daugiau darbo vietų, nes padidinus efektyvumą bus sutaupyta lėšų, inovacijos pasieks rinką, o ištekliai bus geriau valdomi per visą jų gyvavimo ciklą;

    (22) Sąjungoje dar galima labai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir efektyviau naudoti energiją ir išteklius. Dėl to sumažės spaudimas aplinkai, padidės konkurencingumas, rasis naujų augimo šaltinių ir bus kuriama daugiau darbo vietų, nes padidinus efektyvumą bus sutaupyta lėšų, inovacijos pasieks rinką, o ištekliai bus geriau valdomi per visą jų gyvavimo ciklą;

    Pakeitimas  13

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (22a) jūrų aplinkos blogėjimas, įskaitant vandenynų rūgštėjimą, jūrų taršą šiukšlėmis ir vandenynų akustinę taršą, kelia didelį pavojų Sąjungos jūrų aplinkai;

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    23 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (23) su aplinka susijusios problemos ir poveikis aplinkai toliau kelia didelę riziką žmonių sveikatai ir gerovei; priemonės aplinkos būklei gerinti gali būti naudingos sprendžiant šias problemas;

    (23) su aplinka susijusios problemos ir poveikis aplinkai vis labiau kelia didelę riziką žmonių sveikatai ir gerovei, o priemonės aplinkos būklei gerinti gali būti naudingos sprendžiant šias problemas ir jų taikymas turėtų būti skatinamas visų sričių Europos Sąjungos politikoje;

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (23a) Sąjungos politika klimato kaitos klausimu turėtų vadovautis išsamia strategija pripažįstant, kad visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo iki 2050 metų. Neskaitant veiklos sektoriuose, kuriems taikomas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, reikia papildomų veiksmų, kurių paskirtis – užtikrinti ekonomiškai efektyvų taršos, kuriai taikomas Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, mažinimą tokiu būdu, kad būtų galima skatinti investicijas į ekologiškas priemones ir vartotojų ir kitų subjektų elgesio pokyčius;

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    24 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (24) visapusiškas ir vienodas aplinkos acquis įgyvendinimas visoje Sąjungoje – patikima investicija, naudinga aplinkai, žmonių sveikatai ir visai ekonomikai;

    (24) visapusiškas ir vienodas aplinkos acquis įgyvendinimas visoje Sąjungoje – ne tik Sutartyje nustatyta prievolė, bet taip pat patikima investicija, naudinga aplinkai, žmonių sveikatai ir visai ekonomikai;

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    25 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (25) Sąjungos aplinkos politika ir toliau turėtų būti formuojama remiantis patikimais faktiniais duomenimis;

    (25) Sąjungos aplinkos politika ir toliau turėtų būti formuojama remiantis patikimomis žiniomis bei patikimais faktiniais duomenimis ir atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją;

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    26 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (26) kad būtų pasiekti aplinkos tikslai, reikėtų pakankamai investicijų;

    (26) kad būtų pasiekti aplinkos tikslai, reikėtų pakankamai investicijų ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą, ypač atliekų tvarkymo sektoriuje, naudojantis Sąjungos struktūrinių fondų parama pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų. Taigi Sąjungos finansavimas turėtų prioriteto tvarka būti skiriamas veiklai, kuri užima aukštesnę poziciją atliekų hierarchijoje (pvz., perdirbimo įmonėms turėtų būti teikiama pirmenybė, palyginti su atliekų šalinimu);

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    27 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (27) aplinkos aspektų integravimas būtinas, siekiant sumažinti spaudimą aplinkai, kurį kelia kitų sektorių politika ir veikla, ir įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus;

    (27) aplinkos aspektų integravimas į visas politikos sritis būtinas, siekiant sumažinti spaudimą aplinkai, kurį kelia kitų sektorių politika ir veikla, ir įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus;

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    30 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (30) įgyvendinant 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos tvaraus vystymosi klausimais (aukščiausiojo lygio susitikimo Rio+20) įsipareigojimus, naujoje bendrojoje veiksmų programoje reikėtų remti tarptautinius ir regioninius procesus, kurių tikslas – pasauliniu mastu pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo tikslus;

    (30) naujoje bendrojoje Sąjungos aplinkos veiksmų programoje reikėtų remti 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (aukščiausiojo lygio susitikime Rio+20) prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant pasauliniu mastu pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo tikslus;

    Pakeitimas  21

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    33 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (33a) vadovaujantis Komisijos komunikatu (COM(2012)0095) ir 2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimo: pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant1 daugiau dėmesio derėtų skirti Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimui,

     

     

    ___________

     

    1 Priimti tekstai, P7_TA(2013)0077.

    Pakeitimas  22

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    2 straipsnio 1 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų ekologiška ir konkurencinga efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika;

    b) pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų ekologiška, novatoriška ir konkurencinga efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika;

    Pakeitimas  23

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    2 straipsnio 1 dalies e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę;

    e) tobulinti aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę;

    Pakeitimas  24

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    2 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Programa užtikrina aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gyvenimo kokybę siekiant teisingos ir tvarios piliečių gerovės.

    Pakeitimas  25

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    2 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Visos priemonės, veiksmai ir tikslai, nustatyti programoje, įgyvendinami pagal pažangaus reglamentavimo principus, o prireikus atliekamas išsamus jų poveikio vertinimas.

    3. Visos priemonės, veiksmai ir tikslai, nustatyti programoje, įgyvendinami pagal pažangaus reglamentavimo principus ir remiantis patikimais moksliniais duomenimis, o prireikus atliekamas išsamus jų poveikio vertinimas.

    Pakeitimas  26

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    3 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Sąjunga ir jos valstybės narės atsako už tai, kad būtų įgyvendinti šioje programoje nustatyti prioritetiniai tikslai. Nustatytoms problemoms spręsti jos taiko nuoseklų metodą. Veiksmų imamasi deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir tokiu lygmeniu, koks geriausiai tinka, kad būtų pasiekti šioje programoje nustatyti prioritetiniai tikslai ir susiję rezultatai.

    1. Sąjunga ir jos valstybės narės atsako už tai, kad būtų įgyvendinti šioje programoje nustatyti prioritetiniai tikslai. Nustatytoms problemoms spręsti jos taiko nuoseklų metodą. Veiksmų imamasi deramai atsižvelgiant į suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus ir tokiu lygmeniu, koks geriausiai tinka, kad būtų pasiekti šioje programoje nustatyti prioritetiniai tikslai ir susiję rezultatai.`

    Pakeitimas  27

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 4 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4. Didelė pažanga taip pat padaryta integruojant aplinkos tikslus į kitas Sąjungos politikos ir veiklos sritis. Pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) nuo 2003 m. tiesioginės išmokos yra susietos su reikalavimais žemdirbiams išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir laikytis atitinkamų aplinkos teisės aktų. Kova su klimato kaita tapo sudėtine energetikos politikos dalimi, taip pat daroma pažanga integruojant efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo klausimus į kitus pagrindinius sektorius, kaip antai transporto ir statybos.

    4. Didelė pažanga taip pat padaryta integruojant aplinkos tikslus į kitas Sąjungos politikos ir veiklos sritis. Pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) nuo 2003 m. tiesioginės išmokos yra susietos su reikalavimais žemdirbiams išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir laikytis atitinkamų aplinkos teisės aktų. Kova su klimato kaita tapo sudėtine energetikos politikos dalimi, taip pat daroma pažanga integruojant efektyvaus išteklių naudojimo, klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumo klausimus į kitus pagrindinius sektorius, kaip antai transporto ir statybos. Tačiau ateityje daugiau dėmesio turi būti skiriama veiksmingesniam kompleksinės paramos įgyvendinimui.

    Pakeitimas  28

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 5 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5. Tačiau daug ES aplinkos tendencijų dar kelia nerimą, ypač dėl nepakankamo galiojančių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo. Tik 17 % pagal Buveinių direktyvą vertinamų rūšių ir buveinių yra geros būklės, o dėl gamtinio kapitalo būklės blogėjimo ir praradimo kyla pavojus, kad pastangos pasiekti ES biologinės įvairovės ir klimato kaitos tikslus gali būti neveiksmingos. Dėl to atsiranda didelių susijusių sąnaudų, kurios mūsų ekonominėje ar socialinėje sistemoje dar tinkamai neįvertinamos. Trisdešimt procentų ES teritorijos labai suskaidyta, tai turi įtakos ekosistemų ryšiams ir gerai būklei, taip pat jų gebėjimui atlikti funkcijas ir užtikrinti rūšims gyvybingas buveines. Nors ES padaryta tam tikra pažanga atsiejant ekonomikos augimą nuo išmetamųjų ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai, ištekliai vis dar naudojami labai netvariai ir neveiksmingai, o atliekos vis dar tvarkomos netinkamai. Todėl ES įmonės neišnaudoja didžiulių efektyvaus išteklių naudojimo teikiamų galimybių padidinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ir tiekimo saugumą. Vandens kokybė ir oro taršos lygiai vis dar kelia problemų daugelyje Europos dalių, o ES piliečiai ir toliau yra veikiami pavojingų medžiagų, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir gerovei. Netvariai naudojant žemę alinami derlingi dirvožemiai, ir tai turi įtakos aprūpinimui maistu ir galimybei pasiekti biologinės įvairovės tikslus. Dirvožemio būklė toliau iš esmės nestabdomai blogėja.

    5. Tačiau daug ES aplinkos tendencijų dar kelia nerimą, ypač dėl nepakankamo galiojančių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo. Tik 17 % pagal Buveinių direktyvą vertinamų rūšių ir buveinių yra geros būklės, o dėl gamtinio kapitalo būklės blogėjimo ir praradimo kyla pavojus, kad pastangos pasiekti ES biologinės įvairovės ir klimato kaitos tikslus gali būti neveiksmingos. Iš 395 Europos vietinių rūšių, kurios įtrauktos į Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Raudonąją nykstančių rūšių knygą kaip sparčiai nykstančios rūšys, 110 rūšių kyla grėsmė dėl invazinių nevietinių rūšių plėtros. Dėl to atsiranda didelių susijusių sąnaudų, kurios mūsų ekonominėje ar socialinėje sistemoje dar tinkamai neįvertinamos. Trisdešimt procentų ES teritorijos labai suskaidyta, tai turi įtakos ekosistemų ryšiams ir gerai būklei, taip pat jų gebėjimui atlikti funkcijas ir užtikrinti rūšims gyvybingas buveines. Jūrų buveinėms ir rūšims vis dar gresia mažėjimas ir išnykimas dėl įvairių žmogaus sukeltų grėsmių Sąjungos vandenyse. Nors ES padaryta tam tikra pažanga atsiejant ekonomikos augimą nuo išmetamųjų ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai, ištekliai vis dar naudojami labai netvariai ir neveiksmingai, o atliekos vis dar tvarkomos netinkamai. Todėl ES įmonės neišnaudoja didžiulių efektyvaus išteklių naudojimo teikiamų galimybių padidinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ir tiekimo saugumą. Vandens kokybė ir oro taršos lygiai vis dar kelia problemų daugelyje Europos dalių, o ES piliečiai ir toliau yra veikiami pavojingų medžiagų, kurios kenkia jų sveikatai ir gerovei. Netvariai naudojant žemę alinami derlingi dirvožemiai, ir tai turi įtakos pasauliniam aprūpinimui maistu ir galimybei pasiekti biologinės įvairovės tikslus. Dirvožemio būklė toliau iš esmės nestabdomai blogėja.

    Pagrindimas

    The ecological and economic justifications for action are compelling. Biological invasions are one of the main drivers of biodiversity loss. Invasive alien species may have far-reaching and harmful effects on the environment and natural resources for generations. Invasive alien species can also affect human life and health and cause serious economic damage to agriculture, forestry and fisheries, which is estimated to be at least EUR 12 billion per year in Europe alone. Postponing effective action further will prevent the EU from achieving its own biodiversity conservation objectives and its global biodiversity commitments.

    Pakeitimas  29

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 7 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    7. Dėl dabartinių pasaulio ekonomikoje vyraujančių netausios gamybos ir vartojimo sistemų, taip pat didėjančios visuotinės prekių ir paslaugų paklausos ir išteklių eikvojimo auga svarbiausių žaliavų, mineralų ir energijos kaina, dėl to taip pat didėja tarša ir atliekų kiekis, pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis, blogėja žemės būklė, mažėja miškų ir nyksta biologinė įvairovė. Beveik du trečdaliai pasaulio ekosistemų laikomos nykstančiomis, taip pat yra įrodymų, kad planetos biologinės įvairovės, klimato kaitos ir azoto ciklo ribos jau peržengtos. Jei nebus užtikrinta didelė pažanga didinant išteklių naudojimo efektyvumą, tikėtina, kad iki 2030 m. pasaulio vandens ištekliai sumažės 40 %. Taip pat kyla rizika, kad dėl klimato kaitos šios problemos taps dar aštresnės, o jų sprendimo kaina didės. 2011 m. dėl nelaimių, kurias iš dalies sukėlė klimato kaita, pasaulyje patirta daugiau nei 300 mlrd. EUR ekonominių nuostolių. EBPO įspėjo, kad dėl nuolatinio gamtinio kapitalo eikvojimo ir nykimo galimi negrįžtami pokyčiai, kurie keltų pavojų du šimtmečius trukusiam gyvenimo lygio gerinimo procesui ir lemtų dideles išlaidas.

    7. Dėl dabartinių pasaulio ekonomikoje vyraujančių netausios gamybos ir vartojimo sistemų, taip pat didėjančios visuotinės prekių ir paslaugų paklausos, trūkstant nuostatų dėl tvaraus išteklių valdymo pasauliniu lygmeniu ir išteklių eikvojimo auga svarbiausių žaliavų, mineralų ir energijos kaina, dėl to taip pat didėja tarša ir atliekų kiekis, pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis, blogėja žemės būklė, mažėja miškų ir nyksta biologinė įvairovė. Beveik du trečdaliai pasaulio ekosistemų laikomos nykstančiomis, taip pat yra įrodymų, kad planetos biologinės įvairovės, klimato kaitos ir azoto ciklo ribos jau peržengtos. Jei nebus užtikrinta didelė pažanga didinant išteklių naudojimo efektyvumą, tikėtina, kad iki 2030 m. pasaulio vandens ištekliai sumažės 40 %. Taip pat kyla rizika, kad dėl klimato kaitos šios problemos taps dar aštresnės, o jų sprendimo kaina didės¹. 2011 m. dėl nelaimių, kurias iš dalies sukėlė klimato kaita, pasaulyje patirta daugiau nei 300 mlrd. EUR ekonominių nuostolių. EBPO įspėjo, kad dėl nuolatinio gamtinio kapitalo eikvojimo ir nykimo galimi negrįžtami pokyčiai, kurie keltų pavojų du šimtmečius trukusiam gyvenimo lygio gerinimo procesui ir lemtų dideles išlaidas.

     

    __________________

     

    1 N. Sterno parengtoje klimato kaitos ekonomikos apžvalgoje (angl. Stern Review on the Economics of Climate Change) teigiama, kad bendra klimato kaitos kaina tolygi kasmetiniam 5 proc. pasaulinio bendro vidaus produkto (BVP) netekimui. Įskaitant platesnes grėsmes ir pasekmes šis skaičius galėtų padidėti iki 20 proc. BVP.

    Pakeitimas  30

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 9 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    9. Jei norime gerai gyventi ateityje, dabar būtina skubiai imtis bendrų veiksmų, kurių tikslas – padidinti ekologinį atsparumą ir užtikrinti, kad aplinkos politikos nauda ekonomikai ir visuomenei būtų kuo didesnė, neperžengiant planetos ekologinių ribų. Ši programa atspindi ES įsipareigojimą keistis ir pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos, kurioje užtikrinamas ekonomikos augimas ir plėtra, apsaugoma žmonių sveikata ir gerovė, suteikiamas deramas darbas, mažinama nelygybė ir saugomas gamtinis kapitalas bei į jį investuojama.

    9. Jei norime gerai gyventi ateityje, dabar būtina skubiai imtis bendrų veiksmų, kurių tikslas – padidinti ekologinį atsparumą ir užtikrinti, kad aplinkos politikos nauda ekonomikai ir visuomenei būtų kuo didesnė, neperžengiant planetos ekologinių ribų. Ši programa atspindi ES įsipareigojimą keistis ir pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos, kurioje užtikrinamas ekonomikos augimas ir plėtra, apsaugoma žmonių sveikata ir gerovė, suteikiamas deramas darbas, mažinama nelygybė ir saugoma biologinė įvairovė ir jos funkcijos ekosistemose (gamtinis kapitalas), taip pat į jas investuojama, nes biologinė įvairovė vertinga savaime ir turi esminį poveikį žmonių ir ekonominei gerovei.

    Pakeitimas  31

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 10 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    10. Numatoma tokia 2050 m. vizija, kuria siekiama nurodyti veiksmų kryptį iki ir po 2020 m.: 2050 m. gyvensime gerai, paisydami planetos ekologinių ribų. Mūsų klestėjimo ir sveikos aplinkos pagrindas – inovacinė žiedinė ekonomika, kurioje niekas nešvaistoma veltui, o gamtos ištekliai valdomi taip, kad didėtų mūsų visuomenės atsparumas. Ekonomikos augimas, grindžiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, yra atsietas nuo išteklių naudojimo, parodant tvarios ekonomikos pavyzdį visam pasauliui.

    10. Numatoma tokia 2050 m. vizija, kuria siekiama nurodyti veiksmų kryptį iki ir po 2020 m.: 2050 m. gyvensime gerai, paisydami planetos ekologinių ribų. Mūsų gerovės ir sveikos aplinkos pagrindas – inovacinė žiedinė ekonomika, kurioje niekas nešvaistoma veltui, o gamtos ištekliai valdomi taip, kad didėtų mūsų visuomenės atsparumas. Biologinė įvairovė ir ekosistemos funkcijos saugomos, vertinamos ir deramai atkuriamos. Ekonomikos augimas, grindžiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, yra atsietas nuo išteklių naudojimo, parodant tvarios ekonomikos pavyzdį visam pasauliui. Teisingumas aplinkosaugos srityje vykdomas tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Visi turi vienodą prieigą prie aplinkos teikiamos naudos. Su aplinkos būklės blogėjimu susijusia našta dalijamasi sąžiningai.

    Pakeitimas  32

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 11 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    11. Kad ši permaina būtų sėkminga, reikia visapusiškai integruoti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, ekonomika ir pramonė, moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo ir socialinė politika, siekiant sukurti nuoseklų suderintą metodą. ES veiksmus taip pat turėtų papildyti aktyvesni pasauliniai veiksmai ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant bendras problemas.

    11. Kad ši permaina būtų sėkminga, reikia visapusiškai integruoti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, tarptautinė prekyba, ekonomika ir pramonė, moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo prekybos, vystymosi, užsienio reikalų ir saugumo, taip pat socialinė politika ir švietimas ir mokymas, siekiant sukurti nuoseklų suderintą metodą. ES veiksmus taip pat turėtų papildyti aktyvesni pasauliniai veiksmai ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant bendras problemas.

    Pakeitimas  33

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 12 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    12. ES pradėjo šias permainas remdamasi ilgalaikėmis integruotomis strategijomis, kurių tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, efektyviau naudoti išteklius ir sparčiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Komisija, remdamasi iki šiol pasiektais laimėjimais, toliau integravo aplinkos klausimus ir tikslus į naujausias iniciatyvas, kurių imtasi kitose pagrindinėse politikos srityse, įskaitant energetiką ir transportą, ir siekė padidinti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų teigiamą poveikį aplinkai.

    12. ES pradėjo šias permainas remdamasi ilgalaikėmis integruotomis strategijomis, kurių tikslas – sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, efektyviau naudoti išteklius ir sparčiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Komisija, remdamasi iki šiol pasiektais laimėjimais, toliau integravo aplinkos klausimus ir tikslus į naujausias iniciatyvas, kurių imtasi kitose pagrindinėse politikos srityse, įskaitant energetiką ir transportą, ir siekė padidinti ES žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų teigiamą poveikį aplinkai. Tačiau daugiau dėmesio turi būti skiriama kompleksinės paramos nuostatų įgyvendinimui.

    Pakeitimas  34

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 13 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    13. ES prisiėmė daug tarptautiniu mastu sutartų aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20), kur ji pabrėžė remianti integracinę ekologišką ekonomiką, kuri yra pagrindinė platesnės tvaraus vystymosi strategijos dalis.

    13. ES prisiėmė daug teisiškai privalomų įsipareigojimų pagal daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, taip pat politiškai privalomų aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių sutarta Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais (Rio+20). Rio+20 išvadose pripažįstama, kad integracinė ekologiška ekonomika yra svarbi priemonė siekti tvaraus vystymosi, ir nustatoma veiksmų programa, kuri apima visus tris tvaraus vystymosi aspektus, o šie veiksmai nurodyti programos prioritetiniuose tiksluose. Šiame dokumente taip pat buvo sutarta išsamiai išdėstyti tvaraus vystymosi tikslus (TVT), stiprinti institucinę sistemą ir parengti tvaraus vystymosi finansavimo strategiją. Sąjunga ir jos valstybės narės savo ruožtu privalo užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinti tiek Sąjungos viduje (vykdant savo vidaus politiką), tiek pasauliniu mastu (prisidedant prie tarptautinių veiksmų).

    Pakeitimas  35

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 14 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    14. Šias pastangas papildo šioje programoje apibrėžti prioritetiniai tikslai, kuriuos ES turi pasiekti iki 2020 m.

    14. Šias pastangas papildo šioje programoje apibrėžti prioritetiniai tikslai, kuriuos ES turi pasiekti iki 2020 m., taip pat orientacinės 2050 m. perspektyvos. Ją taikant užtikrinamas įgyvendinimas, skatinama vidaus veikla ir padedama įvairiems subjektams priimti ekonomiškai efektyvius investavimo sprendimus.

    Pakeitimas  36

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 15 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    15. Daugeliu atvejų veiksmų šiems tikslams pasiekti reikės imtis pirmiausia nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo. Kitais atvejais reikės papildomų ES lygio priemonių. Kadangi aplinkos politika priklauso ES pasidalijamosios kompetencijos sričiai, vienas iš šios programos tikslų – užtikrinti bendrą atsakomybę už bendrus siekius ir tikslus ir vienodas sąlygas įmonėms ir valdžios institucijoms. Aiškūs siekiai ir tikslai taip pat suteikia politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus, įmones ir socialinius partnerius ir atskirus piliečius, veiksmų kryptį ir iš anksto apibrėžtą veiksmų sistemą.

    15. Daugeliu atvejų veiksmų šiems tikslams pasiekti reikės imtis pirmiausia nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, laikantis subsidiarumo principo, bet tuo pačiu užtikrinant tinkamą piliečių įtraukimą į klausimų, susijusių su aplinka, svarstymą. Kitais atvejais reikės papildomų ES lygio priemonių. Kadangi aplinkos politika priklauso ES pasidalijamosios kompetencijos sričiai, vienas iš šios programos tikslų – užtikrinti bendrą atsakomybę už bendrus siekius ir tikslus ir vienodas sąlygas įmonėms ir valdžios institucijoms. Aiškūs siekiai bei tikslai ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais taip pat suteikia politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionus ir miestus, įmones ir socialinius partnerius ir atskirus piliečius, veiksmų kryptį ir iš anksto apibrėžtą veiksmų sistemą.

    Pakeitimas  37

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 16 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    16. ES ekonominio klestėjimo ir gerovės pagrindas – jos gamtinis kapitalas, apimantis ekosistemas, kurių gėrybėmis ir funkcijomis naudojamės: nuo derlingo dirvožemio ir daugiafunkcinių miškų iki dirbamos žemės ir jūrų, nuo gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo, potvynių kontrolės, klimato reguliavimo ir apsaugos nuo gaivalinių nelaimių. Saugoti, tausoti ir puoselėti gamtinį kapitalą siekiama daugeliu ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą (VPD), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD), Oro kokybės ir susijusias direktyvas, taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvas. Teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir spręsti cheminių medžiagų, pramoninių teršalų ir atliekų problemas, taip pat padeda sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, įskaitant ekosistemas, rūšis ir buveines.

    16. ES ekonominio klestėjimo ir gerovės pagrindas – jos gamtinis kapitalas, t. y. jos biologinė įvairovė, įskaitant ekosistemas, kurių gėrybėmis ir funkcijomis naudojamės: nuo derlingo dirvožemio ir daugiafunkcinių miškų iki dirbamos žemės ir jūrų, nuo gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo, potvynių kontrolės, klimato reguliavimo ir apsaugos nuo gaivalinių nelaimių. Saugoti, tausoti ir puoselėti gamtinį kapitalą siekiama daugeliu ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą (VPD), Miesto nuotekų direktyvą¹, Nitratų direktyvą², Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD), Oro kokybės ir susijusias direktyvas, taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvas. Teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir spręsti cheminių medžiagų, pramoninių teršalų ir atliekų problemas, taip pat padeda sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, įskaitant ekosistemas, dirvožemį, rūšis ir buveines.

     

    __________________

     

    1 Direktyva 91/271/EEB.

     

    2 Direktyva 91/676/EEB.

    Pakeitimas  38

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 17 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    17. Tačiau naujausi vertinimai rodo, kad ES biologinė įvairovė toliau nyksta ir kad daugelio ekosistemų būklė gerokai pablogėjusi. ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nustatyti tikslai ir veiksmai, būtini tam, kad būtų galima pakeisti šias neigiamas tendencijas ir pagerinti ekosistemų funkcijas. Ją būtina visiškai įgyvendinti, kad ES galėtų pasiekti savo 2020 m. pagrindinį biologinės įvairovės tikslą. Nors strategijoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Buveinių ir Paukščių direktyvas, įskaitant tinklą „Natura 2000“, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas, reikės visiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti gamtinį kapitalą.

    17. Tačiau naujausi vertinimai rodo, kad ES biologinė įvairovė toliau nyksta ir kad daugelio ekosistemų būklė gerokai pablogėjusi. Invazinės nevietinės rūšys kelia didesnę nei anksčiau manyta grėsmę biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir ekonomikai. ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nustatyti tikslai ir veiksmai, būtini tam, kad būtų galima sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir išsaugoti, atkurti ir pagerinti ekosistemas ir jų funkcijas. Ją būtina visiškai įgyvendinti, kad ES galėtų pasiekti savo 2020 m. pagrindinį biologinės įvairovės tikslą. Nors strategijoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Buveinių ir Paukščių direktyvas, įskaitant tinklą „Natura 2000“, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas, reikės visiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti gamtinį kapitalą.

    Pagrindimas

    The ecological and economic justifications for action are compelling. Biological invasions are one of the main drivers of biodiversity loss. Invasive alien species may have far-reaching and harmful effects on the environment and natural resources for generations. Invasive alien species can also affect human life and health and cause serious economic damage to agriculture, forestry and fisheries, which is estimated to be at least EUR 12 billion per year in Europe alone. Postponing effective action further will prevent the EU from achieving its own biodiversity conservation objectives and its global biodiversity commitments.

    Pakeitimas  39

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 18 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    18. Nors iki šiol įdėta daug pastangų, tikėtina, kad VPD nustatytą reikalavimą – iki 2015 m. pasiekti „gerą ekologinę būklę“ – atitiks tik maždaug 53 % ES paviršinio vandens telkinių39. Be to, kyla rizika, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – iki 2020 m. pasiekti „gerą aplinkos būklę“ – taip pat gali būti nepasiektas, inter alia, dėl nuolatinio peržvejojimo ir Europos jūrų taršos šiukšlėmis. Nors ES oro ir pramoninių išmetamųjų teršalų politika padėjo sumažinti daugumos formų taršą, ekosistemoms ir toliau kenkia perviršinės azoto iškritos ir ozono tarša, susijusi su išmetamaisiais teršalais transporto, intensyvios žemdirbystės ir elektros energijos gamybos srityse.

    18. Nors iki šiol įdėta daug pastangų, tikėtina, kad VPD nustatytą tikslą – iki 2015 m. pasiekti gerą ekologinę būklę – atitiks tik maždaug 53 % ES paviršinio vandens telkinių. Taigi kompleksinės paramos nuostatos turėtų apimti ir VPD. Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslui – iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę – taip pat daromas labai neigiamas poveikis, inter alia, dėl nuolatinių antropogeninių grėsmių, pavyzdžiui, peržvejojimo, taršos (įskaitant povandeninę akustinę taršą) ir jūrų taršos šiukšlėmis, kartu patiriant klimato atšilimo poveikį (rūgštėja vandenynai). Nors ES oro ir pramoninių išmetamųjų teršalų politika padėjo sumažinti daugumos formų taršą, ekosistemoms ir toliau kenkia perviršinės azoto ir sieros iškritos ir ozono tarša, susijusi su išmetamaisiais teršalais transporto, netvarios žemdirbystės metodų ir elektros energijos gamybos srityse.

    Pakeitimas  40

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 18 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    18a. Žemės ūkis ir miškininkystė kartu sudaro 78 proc. Sąjungos žemės dangos ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį saugant gamtinius išteklius, biologinę įvairovę ir įvairius kultūrinius kraštovaizdžius – tai kitos žmonių veiklos, vykdomos kaimo vietovėse, prielaida. Miško įveisimui tenka labai svarbus vaidmuo sutvirtinant dirvožemį ir prisitaikant prie klimato kaitos ir ją sušvelninant, tuo tarpu kai vykdant žemės ūkio veiklą prisidedama prie geresnės dirvožemio apsaugos ir vandens kokybės. Riekėtų skatinti ekstensyvią ir tradicinę praktiką, suteikiančią didelę ekologinę ir saugojimo vertę, ir taip pat vietinę gamybą ir vartojimą, nes tai irgi yra būdas išvengti išmetamo ŠESD kiekio; be to, deramas dėmesys turėtų būti sutelktas į integruotą ir naujovišką žemės ūkio praktiką, pvz., į tikslias technologijas ir ekologinius principus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dirvožemio derlingumo didinimui naudojant ne chemines trąšas bei tausiam derliaus didinimui, įtraukiant ankštinius augalus. Naudojant tinkamą praktiką, ypač išsamiai restruktūrizuotą BŽŪP, galima padidinti žemės ūkio paskirties žemės pajėgumą saugoti anglies dioksidą. Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius yra iš tikrųjų vienintelis sektorius , kuris dėl savo anglies dioksido saugojimo pajėgumų yra anglies dioksido absorbentas.

    Pakeitimas  41

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 19 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    19. Taigi siekiant saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą taip pat reikia naikinti problemų priežastis, pavyzdžiui, geriau integruoti gamtinio kapitalo tikslus į kitas politikos sritis ir užtikrinti politikos sričių darną bei papildomą naudą. Aplinkos tausojimo elementai, išdėstyti Komisijos reformų pasiūlymuose, visų pirma ES žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų pasiūlymuose, kurių parama numatyta aplinkai palankesnio ES biudžeto pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) pasiūlymuose, yra skirti padėti siekti šių tikslų. Pavyzdžiui, vandens ekosistemoms kaimo vietovėse turėtų būti naudingas ūkiams skirtų išmokų susiejimas su atitinkamų VPD reikalavimų laikymusi, kaip nustatyta Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos40. Siekiant aplinkai palankesnės BŽŪP taip pat bus skatinama aplinką tausojanti žemės ūkio veikla, tokia kaip pasėlių įvairinimas, daugiamečių ganyklų apsauga ir ekologiškai vertingų dirbamos žemės ir miško plotų nustatymas ir priežiūra.

    19. Taigi siekiant saugoti, tausoti, puoselėti ES gamtinį kapitalą ir didinti jo vertę taip pat reikia naikinti problemų priežastis, pavyzdžiui, geriau integruoti gamtinio kapitalo tikslus į kitų politikos sričių kūrimą ir įgyvendinimą ir užtikrinti politikos sričių darną bei papildomą naudą. Aplinkos tausojimo elementai, išdėstyti Komisijos reformų pasiūlymuose, visų pirma ES žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų pasiūlymuose, kurių parama numatyta aplinkai palankesnio ES biudžeto pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) pasiūlymuose, yra skirti padėti siekti šių tikslų. Vandens ekosistemoms kaimo vietovėse turėtų būti naudingas ūkiams skirtų išmokų susiejimas su VPD nustatytais objektyviems ir išmatuojamiems kriterijais, nes žemės ūkį paruošus griežtų aplinkosaugos reikalavimų vykdymui galima ne tik apsaugoti dirvožemio kokybę, ilgam ją pagerinti ir apsaugoti biologinę įvairovę kaimo vietovėse, bet ir gerokai pagerinti oro ir vandens kokybę. Siekiant aplinkai palankesnės BŽŪP taip pat bus skatinama aplinką tausojanti žemės ūkio veikla, tokia kaip pasėlių įvairinimas, daugiamečių ganyklų bei pievų apsauga, tvari žemės ūkio ir miškininkystės veikla ir ekologiškai vertingų dirbamos žemės ir miško plotų nustatymas ir priežiūra. Pagrindinė sudėtinė tvaraus žemės ūkio dalis yra valdymas prisiimant atsakomybę už ateities kartas, kartu tausojant išteklius ir veikiant produktyviai.

    Pakeitimas  42

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 20 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    20. Kalbant apie jūros aplinką, jūrų sektorius teikia tam tikrų ekonominių galimybių (nuo žuvininkystės, laivybos ir akvakultūros iki žaliavų, jūrų energijos ir jūrų biotechnologijos), tačiau reikia pasirūpinti, kad jomis būtų naudojamasi laikantis jūrų ir pakrantės ekosistemų išsaugojimo ir tvaraus valdymo tikslų.

    20. Sąjunga labiausiai atsako už jūros aplinką, visų pirma dėl Europai priklausančių užjūrio šalių ir teritorijų, kurios yra didžiausia pasaulyje jūrų sritis. Jūrų sektorius teikia tam tikrų ekonominių galimybių (nuo žuvininkystės, laivybos ir akvakultūros iki žaliavų, jūrų energijos ir jūrų biotechnologijos), tačiau reikia pasirūpinti, kad jomis būtų naudojamasi laikantis jūrų ir pakrantės ekosistemų išsaugojimo ir tvaraus valdymo tikslų. Vykdant tvaraus jūrų teritorijų planavimo veiklą integruotas Europos pakrančių valdymas gali būti naudingas derinant jūrų ir pakrančių veiksmus ir sukuriant pusiausvyrą tarp įvairių funkcijų, kurias atlieka jūros ir vandenynai.

     

    Jūros aplinkai taip pat daroma žala dėl nuolatinio vėlavimo užtikrinti jos apsaugą, nes ekologinis jūrų tinklas „Natura 2000“, kuris turėjo būti baigtas kurti 2012 m.1, vis dar ekologiškai nesuderintas ir neveikia. Valstybių narių pastangos remiantis turimomis mokslinėmis žiniomis išplėsti tinklą „Natura 2000“, įtraukiant į jį jūras, ir mokslinių žinių įgijimo programų įgyvendinimas atviroje jūroje, siekiant baigti kurti tinklą, yra nuoseklūs, tačiau šiose srityse turi būti vykdomi tolesni veiksmai. Reikia didinti saugomų jūrų teritorijų valdymo veiksmingumą, ypač Viduržemio jūros regione.

     

    _______________

     

    1 COM(2006) 0216, 2006 05 22.

    Pakeitimas  43

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 21 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    21. Įgyvendinant ES klimato kaitos politiką reikėtų plačiau taikyti ekosistema grindžiamus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo metodus, kurie taip pat turi teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir kitoms ekosistemų funkcijoms, o priimant su atsinaujinančiąja energija susijusius sprendimus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į kitus aplinkos tikslus, tokius kaip biologinės įvairovės išsaugojimas ir vandens apsauga. Galiausiai, reikės įgyvendinti priemones, skirtas su transportu susijusios oro taršos ir išmetamo CO2 kiekio problemoms spręsti.

    21. Įgyvendinant ES klimato kaitos politiką reikėtų plačiau taikyti ekosistema grindžiamus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo metodus, kurie taip pat turi teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir kitoms ekosistemų funkcijoms, o priimant su atsinaujinančiąja energija susijusius sprendimus reikėtų visapusiškai atsižvelgti į kitus aplinkos tikslus, tokius kaip biologinės įvairovės išsaugojimas ir dirvožemio ir vandens apsauga. Galiausiai, reikės įgyvendinti priemones, skirtas su transportu susijusios oro taršos ir išmetamo CO2 kiekio problemoms spręsti.

    Pakeitimas  44

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 22 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    22. Žemės blogėjimas, fragmentacija ir netvarus naudojimas Europos Sąjungoje kelia pavojų tam tikroms pagrindinėms ekosistemų funkcijoms, biologinei įvairovei ir didina Europos pažeidžiamumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių atžvilgiu. Dėl to taip pat blogėja dirvožemio būklė. Vandens sukeliama dirvožemio erozija veikia daugiau nei 25 % ES teritorijos: tai kenkia dirvožemio funkcijoms ir turi įtakos gėlo vandens kokybei. Dirvožemio užterštumas ir sandarinimas taip pat nuolat kelia problemų. Manoma, kad daugiau nei pusė milijono vietovių visoje ES yra užterštos; kol nebus nustatytos ir įvertintos, jos ir toliau gali kelti didelę riziką aplinkai ir sveikatai. Kiekvienais metais daugiau nei 1 000 km² žemės užimama būsto statybos, pramonės, transporto ar poilsio reikmėms. Šiuos ilgalaikius pokyčius sunku arba brangu sustabdyti, ir jie beveik visada susiję su kompromisais tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos reikmių. Valstybių narių planavimo sprendimai, susiję su žemės naudojimu, turėtų būti tvaresni.

    22. Žemės blogėjimas, fragmentacija ir netvarus naudojimas Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir už jos ribų kelia pavojų tam tikroms pagrindinėms ekosistemų funkcijoms, biologinei įvairovei ir didina Europos pažeidžiamumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių atžvilgiu. Dėl to taip pat blogėja dirvožemio būklė ir vyksta dykumėjimas. Vandens sukeliama dirvožemio erozija veikia daugiau nei 25 % ES teritorijos: tai kenkia dirvožemio funkcijoms ir turi įtakos gėlo vandens kokybei. Dirvožemio užterštumas ir sandarinimas taip pat nuolat kelia problemų. Manoma, kad daugiau nei pusė milijono vietovių visoje ES yra užterštos; kol nebus nustatytos ir įvertintos, jos ir toliau gali kelti didelę riziką aplinkai, ekonomikai ir visuomenei, įskaitant riziką sveikatai. Kiekvienais metais daugiau nei 1 000 km² žemės užimama būsto statybos, pramonės, transporto ar poilsio reikmėms. Šis dirbtinis dirvožemio sandarinimas turi neigiamą poveikį natūraliam vandens apytakos ratui, nes paviršiaus vanduo nebegali prasiskverbti į dirvožemį ir papildyti požeminio vandens. Kadangi dirvožemis nebegali sugerti ir išlaikyti lietaus vandens, padidėjęs vandens nutekėjimas sukelia potvynius ir geriamojo vandens trūkumą. Šiuos ilgalaikius pokyčius sunku arba brangu sustabdyti, ir jie beveik visada susiję su kompromisais tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos reikmių. Taigi valstybių narių planavimo sprendimuose, susijusiuose su žemės naudojimu, turėtų būti konkrečiai nustatyta, kurias teritorijas leidžiama užstatyti, ir turėtų būti taikomi šių teritorijų dydžio suvaržymai. Turėtų būti numatyti pakankamai dideli žalieji plotai, kad būtų kompensuojamas neišvengiamas didelio masto sandarinimo poveikis, ypač atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimą ir vandens apsaugą, siekiant tikslo, kad iki 2050 m. nepadidėtų užstatytos žemės dalis.

     

    Siekiant spręsti didelę dirvožemio sandarinimo problemą, derėtų įpareigoti valstybes nares imtis veiksmų sumažinti užstatytos žemės plotus ir išsaugoti žemės ūkio paskirties žemę, naudojamą maisto, pašarų ir atsinaujinančiųjų žaliavų gamybai.

    Pakeitimas  45

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 23 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    23. Siekiant sumažinti svarbiausią žmogaus daromą poveikį žemei, dirvožemiui ir kitoms ekosistemoms Europoje, reikės imtis veiksmų užtikrinti, kad visais atitinkamais lygmenimis priimant su žemės naudojimu susijusius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai, taip pat į socialinį ir ekonominį poveikį. Aukščiausiojo lygio susitikimo Rio+20 išvadose raginta sukurti pasaulį, kuriame žemė neblogėtų. ES ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip geriausia įgyvendinti tokį įsipareigojimą atitinkamos savo kompetencijos srityse ir kaip spręsti dirvožemio kokybės problemas taikant privalomą teisinę sistemą. Taip pat bus nustatyti su tvariu žemės naudojimu ir dirvožemiu susiję tikslai.

    23. Siekiant sumažinti svarbiausią žmogaus daromą poveikį žemei, dirvožemiui ir kitoms ekosistemoms Europoje, reikės imtis veiksmų užtikrinti, kad visais atitinkamais lygmenimis priimant su žemės naudojimu susijusius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai, taip pat į socialinį ir ekonominį poveikį. Aukščiausiojo lygio susitikimo Rio+20 išvadose pripažįstant gero žemės valdymo ekonominę ir socialinę reikšmę raginta sukurti pasaulį, kuriame žemė neblogėtų. ES ir valstybės narės turėtų nedelsiant apsvarstyti, kaip geriausia įgyvendinti tokį įsipareigojimą atitinkamos savo kompetencijos srityse ir kaip spręsti dirvožemio kokybės problemas naudojant metodą, kuris grindžiamas rizika, bei taikant privalomą teisinę sistemą ir atsižvelgiant į atitinkamus Komisijos pasiūlymo dėl Direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB, aspektus¹. Be to, valstybės narės turi būti skatinamos keistis žiniomis ir patirtimi. Taip pat turėtų būti nustatyti su tvariu žemės naudojimu ir dirvožemiu susiję tikslai.

     

    ________________

     

    1 COM(2006) 0232, 2006 9 22.

    Pakeitimas  46

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 24 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    24. Taip pat reikia daugiau pastangų siekiant ekonomiškai efektyvesniu būdu ir efektyviau naudojant išteklius valdyti maistinių medžiagų ciklą ir didinti trąšų naudojimo efektyvumą. Siekiant spręsti šias problemas, būtina geriau įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus.

    24. Taip pat reikia daugiau pastangų siekiant ekonomiškai efektyvesniu būdu ir efektyviau naudojant išteklius valdyti maistinių medžiagų ciklą ir didinti trąšų naudojimo efektyvumą bei kurti tvarų maistinių medžiagų ciklą tarp miesto ir kaimo vietovių. Siekiant spręsti šias problemas, būtina investuoti į mokslinius tyrimus, geriau įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus.

    Pakeitimas  47

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 24 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    24a. Įgyvendinant keletą programos tikslų būtų naudinga taikyti mažiau intensyvios gyvulininkystės produkcijos metodą, nes tokiu būdu būtų sumažintas išmetamo azoto ir fosforo kiekis, sumažintas pavojus biologinei įvairovei ir pagerinta dirvožemio, oro ir vandens kokybė.

    Pakeitimas  48

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 25 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    25. Veiksmai pagal Biologinės įvairovės strategiją, kuriais siekiama atkurti 15 % ES nualintų ekosistemų ir plačiau naudoti žaliąją infrastruktūrą, padės įveikti žemės fragmentaciją. Dėl to bus toliau puoselėjamas gamtinis kapitalas ir didinamas ekosistemos atsparumas, taip pat gali atsirasti ekonomiškai efektyvių galimybių švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir valdyti nelaimių riziką. Kartu valstybių narių pastangos sudaryti ekosistemų ir jų funkcijų žemėlapius ir jas įvertinti, taip pat 2015 m. planuojama „jokių grynųjų nuostolių“ iniciatyva padės išsaugoti gamtinio kapitalo atsargas įvairiu mastu. Iki 2020 m. ES ir nacionaliniu lygmeniu įtraukus ekosistemos funkcijų ekonominę vertę į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas, ES gamtinis kapitalas bus geriau valdomas.

    25. Veiksmai pagal Biologinės įvairovės strategiją, kuriais siekiama iki 2020 m. atkurti 15 % ES nualintų ekosistemų ir plačiau naudoti žaliąją infrastruktūrą, padės įveikti žemės fragmentaciją. Tačiau šis tikslas turėtų būti laikomas minimaliu ir Sąjunga turėtų nustatyti gerokai platesnio užmojo atkūrimo tikslą, kuris atitiktų gerokai platesnio užmojo pagrindinį jos tikslą ir jos 2050 m. viziją. Be to, kad veiksmai, vykdomi pagal biologinės įvairovės strategiją, papildo visapusišką Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimą, jie padės sukurti ir išlaikyti sveikas ir atsparias ekosistemas ir skatinti jų funkcijas. Dėl to bus toliau puoselėjamas gamtinis kapitalas ir didinamas ekosistemos atsparumas, taip pat gali atsirasti ekonomiškai efektyvių galimybių švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir valdyti nelaimių riziką. Kartu valstybių narių pastangos sudaryti ekosistemų ir jų funkcijų žemėlapius ir jas įvertinti, taip pat 2015 m. planuojama „jokių grynųjų nuostolių“ iniciatyva padės išsaugoti gamtinio kapitalo atsargas. Iki 2020 m. ES ir nacionaliniu lygmeniu įtraukus ekosistemos funkcijų ekonominę vertę į apskaitos ir ataskaitų teikimo sistemas, ES gamtinis kapitalas bus geriau valdomas.

    Pakeitimas  49

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas bei ekosistemų funkcijų blogėjimas ir kad būtų išlaikyta bei pagerinta ekosistemų bei jų funkcijų būklė;

    a) būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas bei ekosistemų funkcijų blogėjimas ir kad būtų išlaikyta, atkurta bei pagerinta ekosistemų bei jų funkcijų būklė, visų pirma visapusiškai įgyvendinant ir veiksmingai išsaugant tinklą „Natura 2000“ pagal prioritetinių veiksmų programas, taip pat įgyvendinant „jokių grynųjų nuostolių“ principą;

    Pakeitimas  50

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) būtų gerokai sumažintas neigiamas poveikis gėlo vandens, tarpinių ir priekrantės vandenų ištekliams ir taip būtų pasiekta, išlaikyta ar dar pagerinta jų gera būklė, kaip apibrėžta Vandens pagrindų direktyvoje;

    b) būtų gerokai sumažintas neigiamas poveikis gėlo vandens, tarpinių ir priekrantės vandenų ištekliams, be kita ko, taikant kompleksines priemones, ir taip būtų pasiekta, išlaikyta ar dar pagerinta jų gera būklė, kaip apibrėžta Vandens pagrindų direktyvoje;

    Pakeitimas  51

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) būtų toliau mažinamas oro taršos poveikis ekosistemoms ir biologinei įvairovei;

    d) būtų gerokai sumažintas oro taršos poveikis ekosistemoms ir biologinei įvairovei siekiant ilgalaikio tikslo neviršyti kritinių apkrovų ir lygių;

    Pakeitimas  52

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos g punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    g) būtų apsaugoti miškai ir jų užtikrinamos funkcijos, taip pat būtų padidintas jų atsparumas klimato kaitai ir gaisrams.

    g) būtų apsaugoti ir tvariai valdomi miškai ir jų užtikrinamos funkcijos, taip pat būtų padidintas jų atsparumas klimato kaitai, gaisrams, audroms ir kenkėjams;

    Pakeitimas  53

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos g a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) Sąjungos piliečiai aktyviai dalyvauja saugant, tausojant, puoselėjant gamtinį kapitalą ir užtikrinant, kad jam bus suteikta tinkama vertė.

    Pakeitimas  54

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos g b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    gb) būtų išlaikytas aukštas žiedų apdulkinimo lygis ir imamasi priemonių saugoti ir gerinti bičių sveikatą, taip pat prireikus imamasi priemonių naudojamas augalų apsaugos priemones, kurios, remiantis moksliniu rizikos įvertinimu, neigiamai veikia bičių šeimas, papildyti įgyvendinant rizikos mažinimo priemones.

    Pakeitimas  55

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) visiškai įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją;

    a) daugiau nedelsiant visiškai įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją;

    Pakeitimas  56

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos a a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) reikia imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti, skatinti ir remti žemės ūkio sektorius, kurie prisideda prie biologinės įvairovės saugojimo, ypač bitininkystės sektoriuje;

    Pakeitimas  57

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) visiškai įgyvendinti Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenis;

    b) visiškai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą ir Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenis, be kita ko, taikant kompleksinės paramos priemones;

    Pakeitimas  58

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, inter alia, kad ne vėliau kaip 2020 m. būtų įgyvendintas sveikų žuvų išteklių tikslas, pirmiausia nustatant reikalavimą nuo 2015 m. žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio visose žuvininkystės srityse, ir nustatyti visoje ES taikomą kiekybinį jūrų taršos šiukšlėmis mažinimo tikslą;

    c) dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, inter alia, kad ne vėliau kaip 2020 m. būtų įgyvendintas sveikų žuvų išteklių tikslas, pirmiausia nustatant reikalavimą nuo 2015 m. žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio visose žuvininkystės srityse, kovoti su tarša, nustatyti visoje ES taikomą kiekybinį jūrų taršos šiukšlėmis mažinimo tikslą ir baigti kurti Sąjungos saugomų jūrų teritorijų tinklą; be to, imtis integruoto ir nuoseklaus pakrančių valdymo siekiant užtikrinti ilgalaikę aplinkos apsaugos ir tvaraus jūrų ir pakrančių zonų naudojimo pusiausvyrą;

    Pakeitimas  59

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) stiprinti pastangas, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis ES oro kokybės teisės aktams, ir apibrėžti strateginius tikslus ir veiksmus po 2020 m.;

    d) užtikrinti visišką atitiktį ES oro kokybės teisės aktams, ir apibrėžti strateginius tikslus ir veiksmus po 2020 m.;

    Pakeitimas  60

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti dirvožemio eroziją ir padidinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį, atkurti užterštas teritorijas ir labiau integruoti žemės naudojimo aspektus į koordinuotą sprendimų priėmimo procesą visais atitinkamais valdžios lygmenimis, o tas pastangas papildyti nustatant dirvožemio ir žemės, kaip ištekliaus, naudojimo tikslus ir žemės planavimo tikslus;

    e) dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti dirvožemio eroziją ir padidinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį, atkurti užterštas teritorijas ir labiau integruoti žemės naudojimo aspektus į koordinuotą sprendimų priėmimo procesą visais atitinkamais valdžios lygmenimis, o tas pastangas papildyti nustatant dirvožemio ir žemės, kaip ištekliaus, naudojimo tikslus ir žemės planavimo tikslus;

     

     

    dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti žemės naudojimą ir naudoti žemės ūkio paskirties žemę pašarų ir maisto bei atsinaujinančiųjų žaliavų gamybai;

    Pakeitimas  61

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti išmetamą azoto ir fosforo kiekį, įskaitant dėl miestų ir pramonės nuotekų ir dėl trąšų naudojimo išmetamą kiekį;

    f) imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti išmetamą azoto ir fosforo kiekį, įskaitant dėl miestų ir pramonės nuotekų ir dėl trąšų naudojimo išmetamą kiekį, ir regeneruoti išmetamą fosforą;

    Pagrindimas

    Reikėtų skatinti regeneruoti fosforą, kuris yra svarbi žemės ūkyje naudojama medžiaga, nes gamtiniai jo telkiniai nyksta, o miestų nuotekose galima rasti didžiulius jo kiekius.

    Pakeitimas  62

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos g a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) gerinti Sąjungoje vykdomą piliečių informavimą apie aplinkos politiką, stiprinti švietimą aplinkosaugos klausimais valstybių narių švietimo sistemose ir remti pilietinę veiklą.

    Pakeitimas  63

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo -27 dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    - 27. Strategija „Europa 2020“ siekiama skatinti tvarų augimą, pirmenybę teikiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, kuri yra efektyvesnė išteklių naudojimo požiūriu ir konkurencingesnė, įgyvendinant dvi pavyzdines iniciatyvas, kuriomis derinami aplinkos ir pramonės politikos tikslai: „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir „Globalizacijos eros pramonės politika“1.

     

    _______________

     

    1 COM(2010) 0614, 2010 10 28.

    Pakeitimas  64

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 27 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    27. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslas – remti perėjimą prie ūkio, kuriame tausiai naudojami visi ištekliai, ekonomikos augimas visiškai atsietas nuo išteklių ir energijos naudojimo ir jo poveikio aplinkai, mažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis, didinama efektyvumu ir inovacijomis grindžiama konkurencija ir skatinamas didesnis energetinis saugumas. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo planas yra iniciatyvos pagrindinės sudedamosios dalys ir juose nustatoma būsimų veiksmų šiems tikslams pasiekti sistema.

    27. Pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslas – remti perėjimą prie ūkio, kuriame tausiai naudojami visi ištekliai, mažinamas bendras išteklių išgavimas ir naudojimas, ekonomikos augimas visiškai atsietas nuo išteklių ir energijos naudojimo ir jo poveikio aplinkai, mažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis, didinama efektyvumu ir inovacijomis grindžiama konkurencija ir skatinamas didesnis energetinis ir išteklių saugumas. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas, Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo planas ir valstybių keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais yra iniciatyvos pagrindinės sudedamosios dalys ir juose nustatoma būsimų veiksmų šiems tikslams pasiekti sistema.

    Pakeitimas  65

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 27 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    27a. Europos bioekonomika yra itin svarbi siekiant užtikrinti protingą ir ekologišką augimą Europoje. Bioekonomika daro itin didelį poveikį Sąjungos regionų ekonomikai ir ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui. Plėtojant bioekonomiką reikia investuoti į žaliavų tiekimo grandines, kad būtų užtikrintas žaliavų prieinamumas.

    Pakeitimas  66

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 28 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    28. Siekiant padidinti konkurencingumą augant išteklių kainoms, esant stygiui ir tiekimo apribojimams, visuose ekonomikos sektoriuose būtinos inovacijos, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius. Pagrindinė inovacijų (įskaitant ekologines inovacijas) varomoji jėga – verslo sektorius. Tačiau pačios rinkos reikiamų rezultatų nepasieks. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos turi imtis veiksmų, kad sudarytų tinkamas bendrąsias sąlygas imtis ekologinių inovacijų ir taip paskatintų kurti tvarius verslo ar technologinius aplinkos problemų sprendimus.

    28. Siekiant padidinti konkurencingumą augant išteklių kainoms, esant priklausomybei nuo importuojamų išteklių, išteklių stygiui ir tiekimo apribojimams, visuose ekonomikos sektoriuose būtinos inovacijos, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti jų bendrą naudojimą. Kaip priemonė, kuria būtų prisidėta užtikrinant žaliavų tiekimą, reikia stiprinti pramonės subjektų ir atliekų tvarkymo sektoriaus partnerystę inovacijų srityje ir mokslinius tyrimus svarbių technologijoms naudojamų žaliavų perdirbimo srityje. Pagrindinė inovacijų (įskaitant ekologines inovacijas) varomoji jėga – verslo sektorius. Tačiau pačios rinkos reikiamų rezultatų nepasieks. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos turi imtis veiksmų, kad sudarytų tinkamas teisines bendrąsias sąlygas investuoti ir imtis ekologinių inovacijų ir taip paskatintų kurti tvarius verslo ar technologinius aplinkos problemų sprendimus ir tvarius išteklių naudojimo modelius.

    Pakeitimas  67

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 29 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    29. Šis pagrindinis reikalavimas spręsti aplinkos problemas taip pat turi svarbių socialinių bei ekonominių privalumų. Perėjus prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos gali būti sukurta daugiau darbo vietų, o tai būtina strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslų įgyvendinimo sąlyga. Kelerius pastaruosius metus užimtumas ES aplinkos technologijų ir paslaugų sektoriuose augo maždaug 3 % kasmet. Apskaičiuota, kad pasaulinės ekologinės pramonės rinkos vertė – bent trilijonas eurų, ir prognozuojama, kad per kitus 10 metų ši suma beveik padvigubės. Europos bendrovės jau dabar pirmauja pasaulyje perdirbimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; jas reikėtų skatinti pasinaudoti pasaulinės paklausos augimu, remiantis Ekologinių inovacijų veiksmų planu. Pavyzdžiui, numatoma, kad vien Europos atsinaujinančiosios energijos sektoriuje iki 2020 m. bus sukurta daugiau nei 400 000 naujų darbo vietų.

    29. Šis pagrindinis reikalavimas spręsti aplinkos problemas taip pat turi svarbių socialinių bei ekonominių privalumų. Aplinkos politika turi būti pasitelkta atsverti įmonių konkurencingumą, siekiant Sąjungos tvariai pramonei suteikti paskatinimą. Perėjus prie saugios ir tvarios efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos gali būti sukurta daugiau darbo vietų, o tai būtina strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslų įgyvendinimo sąlyga. Kelerius pastaruosius metus užimtumas ES aplinkos technologijų ir paslaugų sektoriuose augo maždaug 3 % kasmet. Apskaičiuota, kad pasaulinės ekologinės pramonės rinkos vertė – bent trilijonas eurų, ir prognozuojama, kad per kitus 10 metų ši suma beveik padvigubės. Europos bendrovės jau dabar pirmauja pasaulyje perdirbimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; jas reikėtų skatinti pasinaudoti pasaulinės paklausos augimu, remiantis Ekologinių inovacijų veiksmų planu. Pavyzdžiui, numatoma, kad vien Europos atsinaujinančiosios energijos sektoriuje iki 2020 m. bus sukurta daugiau nei 400 000 naujų darbo vietų.

    Pakeitimas  68

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 29 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    29a. Kad būtų pasiektas šis tikslas, Sąjunga turės sudaryti ir išlaikyti sąlygas, būtinas siekiant plėtoti biologinės pramonės sektorius, taip pat užtikrinti šiems sektoriams tvarų žaliavos tiekimą¹.

     

    _______________

     

    1 COM(2011) 0025, 2011 2 2, „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“.

    Pakeitimas  69

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 29 b dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    29b. Be to, „stipresnės Europos pramonės partnerystė“ padės pagreitinti investicijas ir inovacijas šešiose pirmaujančiose rinkose, susijusiose su ekologiška ekonomika: pažangiųjų netaršios gamybos technologijų, pagrindinių didelio poveikio technologijų, ekologiškų produktų, tvarios statybos ir tvarių žaliavų, netaršių transporto priemonių bei laivų ir pažangių tinklų1.

     

    _______________

     

    1 COM(2012) 0582, 2012 10 10 „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas".

    Pakeitimas  70

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 30 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    30. Siekiant įgyvendinti suplanuotus 2020 m. tikslus ir iki 2050 m. sukurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, būtina visiškai įgyvendinti ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. ES šiuo metu sėkmingai mažina išmetamųjų ŠESD kiekį, kad iki 2020 m. jis būtų 20 % mažesnis, palyginti su 1990 m. kiekiu, tačiau norint pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą efektyvumą reikės didinti gerokai sparčiau. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į vis didėjančią energijos paklausą ir besitęsiančias diskusijas dėl prieštaravimų, susijusių su žemės naudojimu maisto reikmėms ir bioenergijos reikmėms. Tikimasi, kad naujoji Energijos vartojimo efektyvumo direktyva bus labai naudinga šiuo atžvilgiu.

    30. Siekiant įgyvendinti suplanuotus 2020 m. tikslus ir iki 2050 m. sukurti konkurencingą, tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, pagrįstą didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimu, būtina visiškai įgyvendinti ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. Sąjunga šiuo metu sėkmingai mažina išmetamųjų ŠESD kiekį, kad iki 2020 m. jis būtų 20 % mažesnis, palyginti su 1990 m. kiekiu, ir galėtų padaryti dar didesnę pažangą, tačiau norint pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą efektyvumą reikės didinti gerokai sparčiau visais lygmenimis. Kadangi tikimasi, kad naujoji Energijos vartojimo efektyvumo direktyva bus labai naudinga šiuo atžvilgiu, ją reikėtų papildyti visiems į Sąjungos rinką patenkantiems su energija susijusiems produktams nustačius energijos naudojimo reikalavimus. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į vis didėjančią energijos paklausą. Užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą kartu taip pat turi būti efektyviai naudojami ištekliai. Visų pirma svarbu atsižvelgti į didėjančią konkurenciją dėl žemės naudojimo maisto ir energijos reikmėms. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad medienos ištekliai, įskaitant energetikos tikslais naudojamą biomasę, būtų tvariai valdomi ir naudojami kuo efektyviau, kartu atsižvelgiant į pakopų naudojimo principą ir į ekonominį įvairaus pobūdžio medžio išteklių galimo naudojimo kontekstą. Tai padės sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.

    Pakeitimas  71

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 31 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    31. Kad ES įgyvendintų įsipareigojimą tinkamai prisidėti prie pasaulinių pastangų, išmetamųjų ŠESD kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose. ES turi susitarti dėl tolesnių veiksmų, kurių reikės imtis klimato ir energetikos srityse po 2020 m., kad pasirengtų tarptautinėms deryboms dėl naujo teisiškai privalomo susitarimo, taip pat kad pateiktų valstybėms narėms ir pramonei aiškius principus dėl vidutinės trukmės laikotarpio investicijų. Taigi ES turi apsvarstyti politikos galimybes, kaip pasiekti Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo plane nustatytus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus po 2020 m. 2050 m. Energetikos veiksmų planą ir Transporto baltąją knygą būtina paremti tvirtomis politikos programomis. Be to, valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti ilgalaikes, ekonomiškai efektyvias mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtros strategijas, kuriomis būtų siekiama ES tikslo iki amžiaus vidurio 80–95 % sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, taip prisidedant prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 2ºC. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir toliau bus pagrindinis ES klimato kaitos politikos po 2020 m. ramstis.

    31. Kad ES įgyvendintų savo įsipareigojimus ir pasiektų tikslą iki 2050 m. 80−95 % sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, išmetamųjų ŠESD kiekį būtina mažinti visuose ekonomikos sektoriuose. ES turi skubiai susitarti dėl tolesnių veiksmų, kurių reikės imtis siekiant sukurti naują klimato ir energetikos sistemą po 2020 m. ir nustatyti tris teisiškai privalomus išmetamų teršalų, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, kad pasirengtų aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose dėl naujo teisiškai privalomo susitarimo iki 2015 m., taip pat kad pateiktų valstybėms narėms ir pramonei aiškius teisinius principus dėl vidutinės trukmės ir ilgo laikotarpio investicijų. Taigi ES turi apsvarstyti politikos galimybes, kaip pasiekti Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo plane nustatytus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus po 2020 m. vadovaujantis pasiūlytomis gairėmis ir naujausiomis mokslo žiniomis. Energetikos veiksmų planą ir Transporto baltąją knygą būtina paremti tvirtomis politikos programomis, 2030, 2040 ir 2050 m. gairėmis ir tikslais. Be to, valstybės narės turi parengti ir įgyvendinti ilgalaikes, ekonomiškai efektyvias mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtros strategijas, kuriomis būtų siekiama ES tikslo iki amžiaus vidurio sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, palyginti su 1990 m., taip prisidedant prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 2ºC. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir toliau bus pagrindinis ES klimato kaitos politikos po 2020 m. ramstis ir jį reikia struktūriškai reformuoti, kad būtų paskatintos investicijos į mažo anglies dioksido kiekio ir tvarias technologijas. Kad įvykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga turi smarkiai remti besivystančias šalis joms siekiant sušvelninti klimato kaitos padarinius, padėti joms kurti pajėgumus, teikti joms finansinę pagalbą ir perduoti technologijas.

    Pakeitimas  72

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 33 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    33. Taip pat bus imtasi priemonių toliau gerinti ES rinkoje esančių prekių ir paslaugų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, didinant ekologiškai tvarių produktų pasiūlą ir skatinant vartotojus rinktis šiuos produktus, kad jų paklausa gerokai padidėtų. Tai ketinama pasiekti naudojant įvairias suderintas paskatas vartotojams ir įmonėms, įskaitant MVĮ, rinkos priemones ir taisykles, skirtas jų veiklos ir produktų poveikiui aplinkai mažinti. Bus peržiūrėti galiojantys produktus reglamentuojantys teisės aktai, tokie kaip Ekologinio projektavimo ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvos ir Ekologinio ženklo reglamentas, siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą gyvavimo ciklą, taip užtikrinant nuoseklesnį tvarios gamybos ir vartojimo ES pagrindą.

    33. Kad būtų skatinamas efektyvus išteklių naudojimas ir perėjimas prie atkuriamosios žiedinės ekonomika, būtina sukurti teisinę sistemą, kurią taikant gamintojams ir vartotojams būtų siunčiami atitinkami signalai. Bus imtasi priemonių, kad būtų gerinamas ES rinkoje esančių prekių ir paslaugų aplinkosauginis veiksmingumas per visą jų gyvavimo ciklą, didinant ekologiškai tvarių produktų pasiūlą ir skatinant vartotojus rinktis šiuos produktus, kad jų paklausa gerokai padidėtų. Siekiant spręsti tvaraus vartojimo ir gamybos acquis fragmentacijos ir apimties trūkumo problemas, reikės konsoliduoti galiojančius produktus reglamentuojančius teisės aktus, tokius kaip Ekologinio projektavimo ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvas ir Ekologinio ženklo reglamentą, norint pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą gyvavimo ciklą. Šį nuoseklesnį teisinį tvarios gamybos ir vartojimo pagrindą sustiprins tikslai ir gyvavimo ciklo rodikliai, siekiant paskatinti įmones bei piliečius veikti atsakingiau. Pakavimas bus optimizuotas, efektyviai išteklius naudojančio verslo modeliai bus paremti ir gamintojo atsakomybė bus sustiprinta. Siekiant vartotojams ir naudotojams suteikti palyginamąją ir patikimą informaciją bus siekiama parengti suderintą Europos metodą, siekiant nustatyti produktų poveikį aplinkai ir sukurti supaprastintą ir racionalizuotą aplinkosauginio ženklinimo sistemą.

     

    ES rinkoje esančių prekių ir paslaugų aplinkosauginio veiksmingumo pagrindimą ketinama pasiekti naudojant įvairias suderintas paskatas vartotojams ir įmonėms, įskaitant MVĮ, rinkos priemones ir taisykles, skirtas jų veiklos ir produktų poveikiui aplinkai mažinti. Todėl Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis būtinos turi būti sukurta tinkama sistema, skirta padėti MVĮ pagerinti jų aplinkosauginį veiksmingumą¹, ypač rengiant informavimo kampanijas ir vykdant techninės ir (arba) finansinės pagalbos programas, konkrečiai skirtas MVĮ.

     

    _______________

     

    1Pagal Smulkiojo verslo akto Europai IX principą „Sudaryti MVĮ sąlygas paversti aplinkos problemas galimybėmis“, 2008 m. birželio 25 d. COM(2008) 0394.

    Pakeitimas  73

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 34 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    34. Kadangi 80 % viso su produktais susijusio poveikio aplinkai įtvirtinama produktų projektavimo etape, ES politikos sistema turėtų užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami prioritetiniai produktai būtų suprojektuoti ekologiškai, siekiant užtikrinti optimalų išteklių ir medžiagų naudojimo efektyvumą, be kita ko, sprendžiant perdirbimo galimybių, perdirbto turinio ir patvarumo klausimus. Būtina įgyvendinti šiuos reikalavimus ir užtikrinti jų vykdymą. ES ir nacionaliniu lygmeniu bus dedama daugiau pastangų šalinti kliūtis ekologinėms inovacijoms ir atverti visą Europos ekologinės pramonės potencialą – tai padės kurti ekologiškas darbo vietas ir užtikrinti ekologišką ekonomikos augimą.

    34. Kadangi 80 % viso su produktais susijusio poveikio aplinkai įtvirtinama produktų projektavimo etape, ES politikos sistema turėtų užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami prioritetiniai produktai būtų suprojektuoti ekologiškai, siekiant užtikrinti optimalų išteklių ir medžiagų naudojimo efektyvumą, be kita ko, sprendžiant patvarumo, pataisomumo, pakartotinio panaudojimo, perdirbimo galimybių, perdirbto turinio panaudojimo ir išmontavimo klausimus. Ilguoju laikotarpiu produktai ir jų sudėtines dalys turi būti tvariai išgaunami ir suprojektuoti taip, kad galėtų būti pakartotinai panaudoti arba visiškai perdirbti. Būtina įgyvendinti šiuos reikalavimus ir užtikrinti jų vykdymą. ES ir nacionaliniu lygmeniu bus dedama daugiau pastangų šalinti kliūtis ekologinėms inovacijoms, didinti vartotojų informuotumą ir sąmoningumą ir atverti visą Europos ekologinės pramonės potencialą – tai padės kurti ekologiškas darbo vietas ir užtikrinti ekologišką ekonomikos augimą.

    Pakeitimas  74

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 35 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    35. Siekiant nustatyti veiksmų, kuriais būtų ne tik įgyvendinami išmetamųjų ŠESD kiekio ir energijos tikslai, bet ir tobulinami kiti išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, pagrindą, bus nustatyti bendro vartojimo poveikio aplinkai mažinimo tikslai, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose. Bendras šių sektorių poveikis sudaro beveik 80 % viso vartojimo poveikio aplinkai. Rio+20 išvadose pripažintas poreikis gerokai sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus ir kitus maisto nuostolius bei maisto atliekas visoje maisto tiekimo grandinėje.

    35. Siekiant nustatyti veiksmų, kuriais būtų ne tik įgyvendinami išmetamųjų ŠESD kiekio ir energijos tikslai, bet ir tobulinami kiti išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, pagrindą, iki 2015 m. turi būti patvirtinti žemės, vandens ir žaliavų naudojimo rodiklių bei anglies dioksido išmetimo rodiklių matmenys ir tikslai. Bent vienas iš šių rodiklių iki 2015 m. turi tapti Europos semestro dalimi. Be to, bus nustatyti bendro vartojimo poveikio aplinkai mažinimo tikslai, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose. Bendras šių sektorių poveikis sudaro beveik 80 % viso vartojimo poveikio aplinkai. Rio+20 išvadose pripažintas poreikis gerokai sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus ir kitus maisto nuostolius bei maisto atliekas visoje maisto tiekimo grandinėje. Be to, būtina įvertinti ir sumažinti poveikį, kurį aplinkai daro produktų ir žaliavų, galinčių prisidėti prie miškų naikinimo ir miškų alinimo už Sąjungos ribų, vartojimas Sąjungoje, kad būtų pasiekti klimato tikslai1.

     

    Todėl Komisija turėtų pristatyti išsamią kovos su bereikalingu maisto švaistymu strategiją ir turėtų teikti aktyvią pagalbą valstybėms narėms kovojant su pernelyg dideliu atliekų susidarymu.

     

    _______________

     

    1 Tiksliau importuojamų maisto ir ne maisto produktų, tokių kaip mėsa, soja, palmių aliejus ar metalo mineralai, neatitinkantys tvarumo reikalavimų, vartojimas. Žr. 2008 m. spalio 17 d. komunikatą COM(2008) 0645 „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“.

    Pakeitimas  75

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 35 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    35a. Žmonėms tinkamų vartoti grūdų šėrimas gyvuliams yra neefektyvus išteklių naudojimas, nes didelė dalis jų maistinės vertės prarandama augalinę medžiagą perdirbant į gyvūninę. Tai yra tiek grūdų (javų), tiek žemės, vandens ir energijos, naudojamos jiems auginti, švaistymas.

    Pakeitimas  76

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 36 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    36. Be privalomų žaliojo viešojo pirkimo reikalavimų, taikomų tam tikroms produktų kategorijoms, daugelis valstybių narių patvirtino savanoriškus veiksmų planus ir nemažai valstybių narių taip pat nustatė tikslus konkrečioms produktų grupėms. Tačiau administracijos visais lygmenimis dar turi daug galimybių toliau mažinti poveikį aplinkai, priimdamos sprendimus dėl pirkimo. Valstybės narės ir regionai turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad pasiektų nustatytą tikslą – taikyti žaliojo pirkimo kriterijus bent 50 % viešųjų konkursų. Komisija įvertins galimybę priimti papildomus konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, kuriais būtų nustatytos papildomoms produktų kategorijoms taikomos privalomos žaliojo viešojo pirkimo taisyklės.

    36. Be privalomų žaliojo viešojo pirkimo reikalavimų, taikomų tam tikroms produktų kategorijoms, daugelis valstybių narių patvirtino savanoriškus veiksmų planus ir nemažai valstybių narių taip pat nustatė tikslus konkrečioms produktų grupėms. Tačiau administracijos visais lygmenimis dar turi daug galimybių toliau mažinti poveikį aplinkai, priimdamos sprendimus dėl pirkimo. Valstybės narės ir regionai turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad pasiektų nustatytą tikslą – taikyti žaliojo pirkimo kriterijus bent 50 % viešųjų konkursų. Komisija siūlys papildomus konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, kuriais būtų nustatytos papildomoms produktų kategorijoms taikomos privalomos žaliojo viešojo pirkimo taisyklės.

    Pakeitimas  77

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 37 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    37. Taip pat yra nemažai galimybių gerinti atliekų tvarkymą ES, siekiant geriau naudoti išteklius, atverti naujas rinkas, kurti naujas darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo žaliavų importo, kartu mažinant poveikį aplinkai. Kiekvienais metais ES susidaro 2,7 mlrd. tonų atliekų, iš jų 98 mln. tonų atliekų yra pavojingos. Vidutiniškai tik 40 % kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama. Visa kita vežama į sąvartynus arba deginama. Kai kuriose valstybėse narėse perdirbama daugiau nei 70 % atliekų – tai rodo, kad atliekos galėtų būti naudojamos kaip vienas iš pagrindinių ES išteklių. Tačiau daug valstybių narių daugiau kaip 75 % savo komunalinių atliekų šalina sąvartynuose.

    37. Taip pat yra nemažai galimybių gerinti atliekų tvarkymą ES, siekiant geriau naudoti išteklius ir antrines žaliavas, atverti naujas rinkas, kurti naujas darbo vietas ir mažinti priklausomybę nuo žaliavų importo, kartu mažinant poveikį aplinkai. Kiekvienais metais ES susidaro 2,7 mlrd. tonų atliekų, iš jų 98 mln. tonų atliekų yra pavojingos. Vidutiniškai tik 40 % kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama. Visa kita vežama į sąvartynus arba deginama. Pagal atliekų hierarchiją deginimas ir šalinimas sąvartynuose turėtų būti rečiausiai naudojami atliekų tvarkymo metodai. Visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui. Kai kuriose valstybėse narėse perdirbama daugiau nei 70 % atliekų – tai rodo, kad atliekos galėtų būti naudojamos kaip vienas iš pagrindinių ES išteklių. Tačiau daug valstybių narių daugiau kaip 75 % savo komunalinių atliekų šalina sąvartynuose.

    Pakeitimas  78

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 38 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    38. Kad atliekos taptų ištekliais, kaip raginama Efektyvaus išteklių naudojimo plane, visoje ES būtina visiškai įgyvendinti ES atliekų tvarkymo teisės aktus, griežtai laikantis atliekų hierarchijos ir įtraukiant įvairių tipų atliekas55. Reikia papildomų pastangų siekiant: sumažinti absoliutų vienam gyventojui tenkantį atliekų kiekį, energijos gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas medžiagas, laipsniškai atsisakyti atliekų šalinimo sąvartynuose, užtikrinti aukštos kokybės perdirbimą ir plėtoti antrinių žaliavų rinkas. Pavojingos atliekos turės būti valdomos taip, kad reikšmingas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, kaip susitarta aukščiausiojo lygio susitikime Rio+20. Kad šis tikslas būtų pasiektas, visoje ES reikėtų sistemiškiau taikyti rinkos priemones, pagal kurias pirmenybė teikiama prevencijai, perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui. Reikėtų pašalinti perdirbimo veiklos kliūtis ES vidaus rinkoje ir peržiūrėti esamus prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, atliekų panaudojimo ir nešalinimo į sąvartynus tikslus, kad būtų pereinama prie žiedinės ekonomikos, kurioje būtų laikomasi pakopinio atliekų naudojimo principo ir beveik nebeliktų atliekų.

    38. Kad atliekos taptų ištekliais, kaip raginama Efektyvaus išteklių naudojimo plane, visoje ES būtina visiškai įgyvendinti ES atliekų tvarkymo teisės aktus, laikantis atliekų hierarchijos ir atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą, taikomą bendram atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui, ir įtraukiant įvairių tipų atliekas. Reikia papildomų pastangų siekiant labai sumažinti absoliutų vienam gyventojui tenkantį atliekų kiekį, įskaitant prevenciją (pvz., maisto atliekų mažinimą), energijos gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas ir nekompostuojamas medžiagas, laipsniškai atsisakyti perdirbamų, kompostuojamų ir degių atliekų šalinimo sąvartynuose, išskyrus tam tikras pavojingas atliekas, kurioms sąvartynai būtu saugiausias šalinimo metodas, skatinti pakartotinį naudojimą, užtikrinti aukštos kokybės perdirbimą ir medžiagų ciklus nenaudojant toksinių medžiagų bei plėtoti antrinių žaliavų rinkas. Pavojingos atliekos turės būti valdomos taip, kad reikšmingas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, kaip susitarta aukščiausiojo lygio susitikime Rio+20. Kad šis tikslas būtų pasiektas, visoje ES reikėtų sistemiškiau tinkamai derinti priemones ir taikyti rinkos priemones, kurios atitiktų penkių pakopų atliekų hierarchiją ir atliekų valdymo infrastruktūros planavimą. Reikėtų pašalinti perdirbimo veiklos kliūtis ES vidaus rinkoje ir peržiūrėti esamus prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, atliekų panaudojimo ir nešalinimo į sąvartynus tikslus, kad būtų pereinama prie žiedinės ekonomikos, kurioje būtų laikomasi pakopinio atliekų naudojimo principo ir beveik nebeliktų atliekų.

    Pakeitimas  79

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 39 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    39. Pirmenybė taip pat bus teikiama efektyviam išteklių naudojimui vandens sektoriuje, siekiant padėti užtikrinti gerą vandens būklę. Nors sausros ir vandens trūkumo problemos tampa aktualios vis didesnei Europos daliai, apie 20–40 % Europos vandens išteklių vis dar išeikvojama be reikalo, pavyzdžiui, dėl nuotėkio vandens tiekimo sistemoje. Pagal turimus modeliavimo rezultatus vis dar esama daug galimybių ES didinti vandens naudojimo efektyvumą. Be to, numatoma, kad dėl didėjančios paklausos ir klimato kaitos poveikio gerokai padidės apkrova Europos vandens ištekliams. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad iki 2020 m. vandens gavyba neviršytų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių ribų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainos nustatymas pagal tikrąją vandens vertę. Pažangą bus lengviau užtikrinti sparčiau vykdant demonstravimo veiklą ir diegiant inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, remiantis Vandens srities Europos inovacijų partnerystės strateginiu įgyvendinimo planu.

    39. Pirmenybė taip pat bus teikiama efektyviam išteklių naudojimui vandens sektoriuje, siekiant padėti užtikrinti gerą vandens būklę. Nors sausros ir vandens trūkumo problemos tampa aktualios vis didesnei Europos daliai, apie 20–40 % Europos vandens išteklių vis dar išeikvojama be reikalo, pavyzdžiui, dėl nuotėkio vandens tiekimo sistemoje. Pagal turimus modeliavimo rezultatus vis dar esama daug galimybių ES didinti vandens naudojimo efektyvumą. Be to, numatoma, kad dėl didėjančios paklausos ir klimato kaitos poveikio gerokai padidės apkrova Europos vandens ištekliams. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad iki 2020 m. vandens gavyba neviršytų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių ribų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainos nustatymas pagal tikrąją vandens vertę, kartu užtikrinant, kad kiekvienas pilietis turėtų prieigą prie šio gyvybiškai svarbaus ištekliaus. Visų pirma žemės ūkio ir energijos gamybos sektoriai, kaip didžiausi vandens atsargų naudotojai, turėtų būti raginami efektyviau naudoti šias atsargas. Pažangą bus lengviau užtikrinti sparčiau vykdant demonstravimo veiklą ir diegiant inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, remiantis Vandens srities Europos inovacijų partnerystės strateginiu įgyvendinimo planu. Vandens valymo prioritetu turi tapti panaudotų riebalų atskyrimas vietoje, prieš jiems patenkant į kanalizaciją, ir vėliau jų surinkimas ir perdirbimas.

    Pakeitimas  80

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 40 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    40. Ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema visose šiose srityse padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai sukurti ekologiškesnių technologijų rinkas ir skatinti tvarius verslo sprendimus. Efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai yra būtini viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo. Tie rodikliai ir tikslai taps sudėtine šios programos dalimi, kai tik dėl jų bus susitarta Sąjungos lygmeniu.

    40. Ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema visose šiose srityse padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai sukurti ekologiškesnių technologijų rinkas ir skatinti tvarius verslo sprendimus. Efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai (vandens, žemės, žaliavų naudojimo rodikliai ir anglies dioksido išmetimo rodiklis) iki 2015 m. yra būtini viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo. Tie rodikliai ir tikslai taps sudėtine šios programos dalimi, kai tik dėl jų bus susitarta Sąjungos lygmeniu.

    Pakeitimas  81

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) ES įgyvendintų užsibrėžtus 2020 m. klimato ir energetikos tikslus ir toliau darytų pažangą siekdama iki 2050 m. išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, ir taip prisidėtų prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2ºC;

    a) ES įgyvendintų užsibrėžtus 2020 m. klimato ir energetikos tikslus ir toliau darytų pažangą siekdama iki 2050 m. išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, ir taip prisidėtų prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2ºC; Buvo sutarta dėl klimato ir energetikos tikslų 2030 metams;

    Pakeitimas  82

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies pirmos pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) būtų gerokai sumažintas bendras ES pramonės poveikis aplinkai visuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose, o išteklių naudojimo efektyvumas padidintas;

    b) būtų gerokai sumažintas bendras ES pramonės poveikis aplinkai visuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose, o išteklių naudojimo efektyvumas padidintas rinkos ir politinėmis paskatomis, kurias taikant atlyginama už verslo subjektų naudojamą geriausią praktiką. Išteklių naudojimo efektyvumas gamybos grandinėje ir gaminio gyvavimo ciklo metu gali būti išmatuotas ir palygintas;

    Pakeitimas  83

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies pirmos pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) būtų sumažintas bendras gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose;

    c) dėl struktūrinių gamybos, technologijų ir inovacijų bei vartojimo tendencijų ir gyvenimo būdo pokyčių sumažėjo bendras gamybos poveikis aplinkai ir vartojimas, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose;

    Pakeitimas  84

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies pirmos pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) būtų užkirstas kelias miškų nykimui, o prekės ir gaminiai, susiję su miškų naikinimu, būtų pašalinti iš Sąjungos rinkos;

    Pakeitimas  85

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies pirmos pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) atliekos būtų saugiai tvarkomos kaip išteklius, absoliutus vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis mažėtų, energijos gavybai būtų naudojamos tik perdirbti netinkamos medžiagos ir būtų veiksmingai atsisakyta perdirbamų ir kompostuojamų medžiagų šalinimo sąvartynuose;

    d) Atliekų turi saugiai išvengiama ar jos tvarkomos kaip išteklius, stengiantis tai atlikti tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta aplinkai ir sveikatai, absoliutus vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis mažėtų, energijos gavybai būtų naudojamos tik perdirbti netinkamos ir nekompostuojamos medžiagos ir būtų veiksmingai atsisakyta perdirbamų, degių ir kompostuojamų medžiagų šalinimo sąvartynuose, išskyrus tam tikras pavojingas atliekas, kurioms sąvartynai būtu saugiausias šalinimo metodas;

    Pakeitimas  86

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) visiškai įgyvendinti Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį ir susitarti dėl ES klimato ir energetikos politikos pagrindų po 2020 m.;

    a) visiškai įgyvendinti Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį ir susitarti dėl ES klimato ir energetikos politikos pagrindų po 2020 m., parengiant energetikos ir klimato politikos iki 2030 m. sistemą, pagrįstą tris teisiškai privalomais išmetamų ŠESD kiekio, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais, suderintais su Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo 2050 m. plane nustatytais uždaviniais;

    Pakeitimas  87

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) plačiau naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus ir labiau stengtis skatinti naujų inovacinių technologijų, procesų ir paslaugų įsisavinimą;

    b) plačiau naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą ir labiau stengtis skatinti naujų inovacinių technologijų, procesų ir paslaugų įsisavinimą;

    Pakeitimas  88

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos b a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) sumažinti pakuočių ir transporto naudojimą gaminių gyvavimo ciklo metu;

    Pakeitimas  89

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) suteikti impulsą viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, būtiniems norint diegti inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, kuriuos naudojant būtų sparčiau pereinama prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažėtų tokio perėjimo išlaidos;

    c) suteikti impulsą viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, būtiniems norint diegti inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, kuriuos naudojant būtų sparčiau pereinama prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažėtų tokio perėjimo išlaidos, taip pat padedama reikšmingai sumažinti maisto atliekų visoje grandinėje;

    Pakeitimas  90

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) nustatyti išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius ir tikslus iki 2015 m. remiantis Efektyvaus išteklių naudojimo planu. Europos semestre pradėti taikyti pagrindinius rodiklius ir tikslus, kuriuos papildytų žemės, anglies dioksido, vandens ir žaliavų naudojimo rodiklių suvestinė;

    Pakeitimas  91

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) nustatyti nuoseklesnį tvarios gamybos ir vartojimo pagrindą. Peržiūrėti produktus reglamentuojančius teisės aktus, siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą jų gyvavimo ciklą. Nustatyti bendrojo vartojimo poveikio mažinimo tikslus;

    d) nustatyti nuoseklesnį tvarios gamybos ir vartojimo pagrindą, taip pat, prireikus, sujungti esamas priemones į nuoseklią teisinę sistemą. Peržiūrėti produktus reglamentuojančius teisės aktus, siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą jų gyvavimo ciklą. Skatinti tarp vartotojų ekologiškai tvarių produktų ir paslaugų paklausą didinant šių produktų prieinamumą, įperkamumą, funkcionalumą ir patrauklumą. Skatinti pakopų medžiagų naudojimo principą. Nustatyti bendrojo vartojimo poveikio mažinimo rodiklius ir tikslus; Kovoti su maisto švaistymu. Racionalizuoti ir visuotinai taikyti aplinkosauginį produktų ženklinimą;

    Pakeitimas  92

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos d a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    da) atsižvelgti į darbo rinkos pokyčius ir plėtoti su ekologiška ekonomika susijusių profesijų mokymo programas;

    Pakeitimas  93

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos d b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    db) aktyviau siekti, kad žaliojo pirkimo kriterijai būtų taikomi bent 50 % viešųjų konkursų, ir sukurti Sąjungos įmonių savanorišką žaliųjų vartotojų tinklą;

    Pakeitimas  94

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) visiškai įgyvendinti ES atliekų tvarkymo teisės aktus. Tam reikės laikytis atliekų hierarchijos ir veiksmingai naudoti rinkos priemones bei priemones, skirtas užtikrinti, kad pamažu būtų veiksmingai atsisakyta atliekų šalinimo sąvartynuose, energijos gavybai būtų naudojamos tik perdirbti netinkamos medžiagos, perdirbtos atliekos būtų naudojamos kaip svarbus ir patikimas ES žaliavų šaltinis, pavojingos atliekos būtų saugiai tvarkomos ir jų susidarytų mažiau, būtų užkirstas kelias neteisėtam atliekų pervežimui ir ES vidaus rinkoje būtų pašalintos kliūtys užsiimti aplinkai nekenksminga perdirbimo veikla;

    e) visiškai įgyvendinti ir stiprinti ES atliekų tvarkymo teisės aktus, taip pat užtikrinti, kad beveik neliktų atliekų. Tam reikės laikytis atliekų hierarchijos pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų ir veiksmingai naudoti rinkos priemones bei priemones, skirtas sumažinti atliekų susidarymą, skatinti pakartotinį naudojimą, užtikrinti kokybišką perdirbimą ir medžiagų ciklus, kuriuose nenaudojamos toksinės medžiagos, kad atliekos galėtų būti naudojamos kaip svarbus ir patikimas ES žaliavų šaltinis; ir užtikrinti kokybiška šaltinių atskyrimo sistema, energijos gamybai būtų naudojamos tik perdirbti ir kompostuoti netinkamos medžiagos ir biologiškai neskaidžios medžiagos; palaipsniui atsisakyta perdirbamų, degių ir kompostuoti tinkamų atliekų šalinimo sąvartynuose, išskyrus tam tikras pavojingas atliekas, kaip šalinimas sąvartynuose būtų saugiausias tvarkymo metodas, ir pavojingų atliekų susidarymas būtų gerokai sumažintas ir kitaip saugiai valdomas. Būtų sunaikintas neteisėtas atliekų pervežimas (įskaitant griežtesnės kontrolės naudojimą) ir ES vidaus rinkoje būtų pašalintos kliūtys užsiimti aplinkai nekenksminga perdirbimo veikla. Tuo tikslu reikės atlikti sisteminę Sąjungos atliekų tvarkymo politikos peržiūrą atsižvelgiant į tikslą siekti žiedinės ekonomikos ir nustatyti plataus užmojo perdirbimo ir prevencijos tikslus; Konkrečiai informuojant piliečius siekiama ugdyti jų sąmoningumą ir atsakomybę, kad būtų sumažinta tarša ir kovojama su nepilietiškumu aplinkos srityje. Šios konkretaus piliečių informavimo pastangos turi taip pat padėti piliečiams suprasti buitinių atliekų rūšiavimo ir rinkimo taisykles, kurios turėtų būti geriau pritaikytos prie vartotojų poreikių ir kad vartotojai būtų skatinami rūšiuoti atliekas;

    Pakeitimas  95

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos e a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ea) parengti naują teisinę priemonę, kurią taikant būtų efektyviau naudojami riboti biomasės ištekliai remiantis visų turimų išteklių įvertinimu, nustatytas pakopinio naudojimo principas ir paramos priemonės ir kuri užtikrins, kad bet kuriame sektoriuje būtų naudojami tik tokie biomasės kiekiai, kuriuos gali tvariai užtikrinti ekosistemos;

    Pakeitimas  96

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) didinti vandens naudojimo efektyvumą nustatant tikslus upių baseinų lygmeniu ir naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainų nustatymas.

    f) didinti vandens naudojimo efektyvumą nustatant ir kontroliuojant tikslus upių baseinų lygmeniu, nustatant išvalytų nuotekų naudojimo taisykles ir naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainų nustatymas, kaip numatyta Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnyje, taip pat tobulinant žinias, valdymą ir investavimą ir užtikrinant vandens problemų įtraukimą į kitas politikos sritis;

    Pakeitimas  97

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos f a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    fa) parengti ir įgyvendinti Sąjungos veiksmų planą, siekiant įvertinti ir sumažinti poveikį, kurį daro produktų ir žaliavų, galinčių prisidėti prie miškų naikinimo ir miškų alinimo už Sąjungos ribų, vartojimas Sąjungoje.

    Pakeitimas  98

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 42 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    42. ES aplinkos teisės aktai turėjo didelį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir gerovei. Tačiau vandens bei oro tarša ir cheminės medžiagos ir toliau minimos tarp aplinkos problemų, keliančių didžiausią ES plačiosios visuomenės susirūpinimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, aplinkos stresoriai sukelia 15–20 % visų mirties atvejų 53 Europos šalyse. EBPO duomenimis, iki 2050 m. miestų oro tarša veikiausiai bus pagrindinis mirtį sukeliantis aplinkos veiksnys pasaulyje.

    42. ES aplinkos teisės aktai turėjo didelį teigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir gerovei. Tačiau vandens bei oro tarša, cheminės medžiagos ir akustinė tarša ir toliau minimos tarp aplinkos problemų, keliančių didžiausią ES plačiosios visuomenės susirūpinimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, aplinkos stresoriai sukelia 15–20 % visų mirties atvejų 53 Europos šalyse. EBPO duomenimis, iki 2050 m. miestų oro tarša veikiausiai bus pagrindinis mirtį sukeliantis aplinkos veiksnys pasaulyje.

    Pakeitimas  99

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 44 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    44. Galimybės naudotis pakankamai geros kokybės vandeniu vis dar nepakankamos tam tikrose ES kaimo vietovėse; gera Europos maudyklų vandens kokybė būtų naudinga tiek žmonių sveikatai, tiek ES turizmo sektoriui. Iš dalies dėl hidrologinio ciklo pokyčių ir žemės naudojimo paskirties keitimo žmonių sveikatą ir ekonominę veiklą vis dažniau neigiamai veikia potvyniai.

    44. Galimybės naudotis pakankamai geros kokybės vandeniu vis dar nepakankamos tam tikrose ES kaimo vietovėse; gera Europos maudyklų vandens kokybė būtų naudinga tiek žmonių sveikatai, tiek ES turizmo sektoriui. Iš dalies dėl hidrologinio ciklo pokyčių ir žemės naudojimo paskirties keitimo žmonių sveikatą ir ekonominę veiklą vis dažniau neigiamai veikia potvyniai. Siekiant padėti užtikrinti Sąjungos vandens teisės aktų laikymąsi, reikia imtis priemonių natūraliems upių krantams atkurti ir miškui šalia jų atsodinti.

    Pakeitimas  100

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 48 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    48. Horizontaliaisiais cheminių medžiagų teisės aktais (REACH ir Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentais) numatoma pagrindinė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga ir skatinama taikyti naujai kuriamus bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus. Tačiau vis dar yra neaiškumų dėl skirtingų cheminių medžiagų (mišinių) sudėtinio poveikio, taip pat nanomedžiagų, cheminių medžiagų, kurios gali trikdyti endokrininę (hormonų) sistemą (endokrininę sistemą ardančių medžiagų) ir produktuose esančių cheminių medžiagų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Pastaraisiais metais gauta daugiau informacijos apie poreikį imtis veiksmų ir spręsti šias problemas, ypač jei ES nori pasiekti 2002 m. aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais sutartą ir aukščiausiojo lygio susitikime Rio+20 patvirtintą tikslą – iki 2020 m. užtikrinti, kad reikšmingas neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, ir veiksmingai, produktyviai, nuosekliai ir koordinuotai reaguoti į naujas ir naujai kylančias problemas ir iššūkius. ES toliau kurs ir taikys metodus, kuriais siekiama spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, ir nustatys visapusišką metodą, kurio tikslas – kuo labiau sumažinti neigiamą pavojingų medžiagų, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas, poveikį ir kuris bus pagrįstas išsamia cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių baze. Nanomedžiagų sauga ir tvarus valdymas bus užtikrinti taikant išsamų metodą, apimantį rizikos vertinimą ir valdymą, informacijos teikimą ir stebėjimą. Taikant visus šiuos metodus bus sukaupta daugiau informacijos apie chemines medžiagas ir bus užtikrinama nuspėjama sistema, kuri skatins kurti tvaresnius sprendimus.

    48. Horizontaliaisiais cheminių medžiagų teisės aktais (REACH ir Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentais) numatoma pagrindinė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga ir skatinama taikyti naujai kuriamus bandymų, kuriuose nenaudojami gyvūnai, metodus. Tačiau vis dar yra neaiškumų dėl skirtingų cheminių medžiagų (mišinių) sudėtinio poveikio, taip pat nanomedžiagų, cheminių medžiagų, kurios gali trikdyti endokrininę (hormonų) sistemą (endokrininę sistemą ardančių medžiagų) ir produktuose esančių cheminių medžiagų bendro poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Pastaraisiais metais gauta daugiau informacijos apie poreikį imtis veiksmų ir spręsti šias problemas, ypač jei ES nori pasiekti 2002 m. aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais sutartą ir aukščiausiojo lygio susitikime Rio+20 patvirtintą tikslą – iki 2020 m. užtikrinti, kad cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai būtų kuo mažesnis, ir veiksmingai, produktyviai, nuosekliai ir koordinuotai reaguoti į naujas ir naujai kylančias problemas ir iššūkius. ES toliau kurs ir taikys metodus, įskaitant nuostatas dėl pramonės, kuriais siekiama spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos problemas, susijusias su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, ir visuose susijusiuose Sąjungos teisės aktuose nustatys visapusišką metodą, kurio tikslas – kuo labiau sumažinti neigiamą pavojingų medžiagų, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas, poveikį ir kuris bus pagrįstas išsamia cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių baze atsižvelgiant į atsargumo principą visų pirma apsaugoti nuo poveikio pažeidžiamas grupes. Nanomedžiagų sauga ir tvarus valdymas bus užtikrinti taikant išsamų metodą, apimantį rizikos vertinimą ir valdymą, informacijos teikimą ir stebėjimą. Taikant visus šiuos metodus bus sukaupta daugiau informacijos apie chemines medžiagas ir bus užtikrinama nuspėjama sistema, kuri skatins kurti tvaresnius sprendimus.

    Pakeitimas  101

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 49 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    49. Auganti biologinių produktų, biologinių cheminių medžiagų ir biologinių medžiagų rinka gali pasiūlyti tam tikrų privalumų, kaip antai mažesnis išmetamųjų ŠESD kiekis ir naujos rinkos galimybės, tačiau reikia pasirūpinti, kad visas šių produktų gyvavimo ciklas būtų tvarus ir nebūtų skatinama konkurencija dėl žemės arba didinamas išmetamųjų teršalų kiekis.

    49. Auganti biologinių produktų, biologinių cheminių medžiagų ir biologinių medžiagų rinka gali pasiūlyti tam tikrų privalumų, kaip antai mažesnis išmetamųjų ŠESD kiekis ir naujos rinkos galimybės, tačiau reikia pasirūpinti, kad visas šių produktų gyvavimo ciklas būtų tvarus ir nebūtų skatinama konkurencija dėl žemės ir vandens arba didinamas išmetamųjų teršalų kiekis.

    Pakeitimas  102

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 51 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    51. Be to, ekologinio atsparumo ir atsparumo klimato kaitai stiprinimo priemonės, kaip antai ekosistemų atkūrimas ir žalioji infrastruktūra, gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos, įskaitant naudą visuomenės sveikatai. Sinergiją ir galimus kompromisus tarp klimato ir kitų aplinkos tikslų, tokių kaip oro kokybė, būtina tinkamai valdyti. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ar tiekimo saugumo sumetimų pakeitus naudojamo kuro rūšį, gali labai padidėti išmetamų kietųjų dalelių ir pavojingų medžiagų kiekis.

    51. Be to, ekologinio atsparumo ir atsparumo klimato kaitai stiprinimo priemonės, kaip antai ekosistemų atkūrimas ir žalioji bei mėlynoji infrastruktūra, gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos, įskaitant naudą visuomenės sveikatai. Sinergiją ir galimus kompromisus tarp klimato ir kitų aplinkos tikslų, tokių kaip oro kokybė, būtina tinkamai valdyti. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ar tiekimo saugumo sumetimų pakeitus naudojamo kuro rūšį, gali labai padidėti išmetamų kietųjų dalelių ir pavojingų medžiagų kiekis.

    Pagrindimas

    Žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros sąvoka apibūdinamas tinklas, kurį sudaro tęstiniai ekologiniai žemės ir vandens plotai. Ši sąvoka – tai priemonė tvariai planuoti teritoriją, ji padeda išsaugoti tinkamą natūralių buveinių bei rūšių būklę ir tinkamą ekologinę vandens telkinių būklę. Ši ekologinio tinklo sąvoka įtraukta į Aičio 2011–2020 m. biologinės įvairovės tikslus (11 tikslas).

    Pakeitimas  103

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) labai pagerėtų ES oro kokybė;

    a) ES patalpų ir lauko oro kokybė labai pagerėtų ir pasiektų PSO rekomenduojamus lygius pagal PSO gaires;

    Pakeitimas  104

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies pirmos pastraipos a a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) įgyvendinti Transporto baltojoje knygoje nurodytas iniciatyvas, visų pirma toliau internalizuojant išorės sąnaudas;

    Pagrindimas

    Pastaroji formuluotė yra tiesioginė citata iš Efektyvaus išteklių naudojimo plano COM(2011) 571 final, 19 psl.

    Pakeitimas  105

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies pirmos pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) ES būtų gerokai sumažinta akustinė tarša;

    b) ES būtų gerokai, iki PSO rekomenduojamo lygio sumažinta akustinė tarša;

    Pakeitimas  106

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies pirmos pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) būtų veiksmingai sprendžiamos cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos, susijusios su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, problemos ir būtų vertinama bei kuo labiau mažinama rizika aplinkai ir sveikatai, susijusi su pavojingų medžiagų, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas, naudojimu;

    d) atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose būtų veiksmingai sprendžiamos cheminių medžiagų sudėtinio poveikio ir saugos, susijusios su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, problemos ir būtų vertinama bei kuo labiau mažinama rizika aplinkai ir sveikatai, susijusi su pavojingų medžiagų, įskaitant produktuose esančias chemines medžiagas, naudojimu; Nustatomi ilgalaikiai veiksmai siekiant netoksiškos aplinkos tikslo;

    Pakeitimas  107

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies pirmos pastraipos f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) būtų daroma aiški pažanga prisitaikant prie klimato kaitos poveikio.

    f) būtų daroma aiški pažanga užkertant kelią klimato kaitos poveikiui ir prisitaikant prie jo;

    Pakeitimas  108

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies antros pastraipos -a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    -a) įgyvendinti Transporto baltojoje knygoje nurodytas iniciatyvas, visų pirma toliau internalizuojant išorės sąnaudas;

    Pakeitimas  109

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) įgyvendinti atnaujintą ES oro kokybės politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, ir kovos su oro tarša jos susidarymo šaltinyje priemones;

    a) įgyvendinti atnaujintą ES oro kokybės politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, ir parengti Sąjungos patalpų oro kokybės strategiją ir kovos su oro tarša jos susidarymo šaltinyje priemones;

    Pakeitimas  110

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies antros pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) toliau įgyvendinti REACH, siekiant stabilumo bei nuspėjamumo ir mažinant MVĮ patiriamą administracinę bei finansinę naštą, kad būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, laisvas cheminių medžiagų judėjimas vidaus rinkoje ir Sąjungos įmonių konkurencingumo didinimas bei inovacijų diegimo gerinimas1;

     

    _____________

     

    1 2013 m. vasario 5 d. bendroji REACH ataskaita pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamento) 117 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (CLP reglamento) 46 straipsnio 2 dalį, taip pat tam tikrų REACH reglamento nuostatų persvarstymas pagal šio reglamento 75 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2, 3 bei 6 dalis.

    Pakeitimas  111

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies antros pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) parengti ES netoksiškos aplinkos strategiją, kuri būtų pagrįsta išsamia cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių baze ir skatintų kurti tvarius pakaitalus;

    d) iki 2018 m. parengti ES netoksiškos aplinkos strategiją, grindžiamą horizontaliomis priemonėmis, kurių turi būti imtasi siekiant užtikrinti: 1) nanomedžiagų ir panašių pažangiųjų medžiagų saugą; 2) endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikio sumažinimą; 3) tinkamus reguliavimo metodus siekiant spręsti cheminių medžiagų sudėtinio poveikio problemą ir 4) cheminių medžiagų, esančių produktuose, įskaitant, be kita ko, importuojamus produktus, poveikio sumažinimą siekiant skatinti medžiagų ciklus, kuriuose nenaudojamos toksinės medžiagos, ir sumažinti sąlytį su kenksmingomis medžiagomis patalpose. Ši strategija turėtų būti pagrįsta išsamia cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių baze, kurią pageidautina, kai įmanoma, gauti naudojantis metodais, alternatyviais bandymams su gyvūnais ir kuri pagreitintų veiksmingą sprendimų priėmimą ir skatintų inovacijas saugių ir tvarių pakaitalų kūrimą;

    Pakeitimas  112

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 52 dalies antros pastraipos d a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    da) Sąjungos lygmeniu standartizuoti mokslinių tyrimų protokolus ir vertinimo kriterijus, susijusius su aplinkos ir žmogaus biologiniu stebėjimu, kad ši priemonė būtų kuo geriau naudojama atliekant bendrą aplinkos kokybės ir Sąjungos piliečių sveikatos būklės vertinimą;

    Pakeitimas  113

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 54 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    54. Užtikrinus, kad ES aplinkos teisės aktai iš tikrųjų būtų įgyvendinti, nauda būtų trejopa: sukurtos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams bendrojoje rinkoje, skatinamos inovacijos ir Europos bendrovės daugelyje sektorių įgytų pradininkų pranašumą. Priešingu atveju išlaidos, susijusios su teisės aktų nevykdymu, būtų didelės – pagal apytikslius skaičiavimus jos sudarytų maždaug 50 mlrd. EUR per metus, įskaitant su pažeidimų bylomis susijusias išlaidas. Vien 2009 m. buvo nagrinėjama 451 pažeidimų byla dėl ES aplinkos teisės aktų pažeidimų. Komisija taip pat gauna daug skundų tiesiogiai iš ES piliečių; daugelį iš jų būtų galima geriau išnagrinėti valstybių narių ar vietos lygmeniu.

    54. Užtikrinus, kad ES aplinkos teisės aktai iš tikrųjų būtų įgyvendinti, nauda būtų trejopa: sukurtos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams bendrojoje rinkoje, skatinamos inovacijos ir Europos bendrovės daugelyje sektorių įgytų pradininkų pranašumą. Priešingu atveju išlaidos, susijusios su teisės aktų nevykdymu, būtų didelės – pagal apytikslius skaičiavimus jos sudarytų maždaug 50 mlrd. EUR per metus, įskaitant su pažeidimų bylomis susijusias išlaidas. 2011 m. Sąjungoje daugiausia Sąjungos teisės pažeidimų (299) buvo nustatyta aplinkos srityje, t. y. 17 proc. visų pažeidimų, ir buvo pradėta 114 naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Komisija taip pat gauna daug skundų tiesiogiai iš ES piliečių; daugelį iš jų būtų galima geriau išnagrinėti valstybių narių ar vietos lygmeniu.

    Pagrindimas

    Skaičiai paimti iš 29-osios metinės ES teisės taikymo kontrolės ataskaitos (2011 m.) (COM(2012) 714),

    Pakeitimas  114

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 55 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    55. Todėl geresnis ES aplinkos acquis įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu bus vienas iš pagrindinių prioritetų kelerius ateinančius metus. Valstybėse narėse yra didelių teisės aktų įgyvendinimo skirtumų. Reikia pasirūpinti, kad aplinkos teisės aktų įgyvendinimo proceso dalyviai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis turėtų žinių ir gebėjimą užtikrinti, kad šie teisės aktai duotų daugiau naudos.

    55. Todėl geresnis ES aplinkos acquis įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu bus vienas iš pagrindinių prioritetų kelerius ateinančius metus. Valstybėse narėse yra didelių teisės aktų įgyvendinimo skirtumų. Reikia pasirūpinti, kad aplinkos teisės aktų įgyvendinimo proceso dalyviai Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis turėtų žinių, priemonių ir gebėjimą užtikrinti, kad šie teisės aktai duotų daugiau naudos.

    Pakeitimas  115

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 57 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    57. Pirma, bus tobulinamas žinių apie įgyvendinimą surinkimo ir sklaidos būdas, siekiant padėti plačiajai visuomenei ir aplinkos srities profesionalams gerai suprasti, kaip nacionalinės ir vietos administracijos įgyvendina Sąjungos įpareigojimus. Atskirų valstybių narių įgyvendinimo problemoms spręsti bus numatyta tikslinė parama – panašus konkretiems poreikiams pritaikytas metodas naudojamas Europos semestro procese. Pavyzdžiui, bus parengti Komisijos ir atskirų valstybių narių partnerystės įgyvendinimo susitarimai, kuriais bus siekiama spręsti tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, kur galima gauti finansinę paramą teisės aktams įgyvendinti ir geresnes informacines sistemas pažangai stebėti.

    57. Pirma, bus tobulinamas žinių apie įgyvendinimą surinkimo ir sklaidos būdas, siekiant padėti plačiajai visuomenei ir aplinkos srities profesionalams gerai suprasti, kaip nacionalinės ir vietos administracijos įgyvendina Sąjungos įpareigojimus. Atskirų valstybių narių įgyvendinimo problemoms spręsti bus numatyta tikslinė parama – panašus konkretiems poreikiams pritaikytas metodas naudojamas Europos semestro procese. Pavyzdžiui, bus parengti Komisijos ir atskirų valstybių narių partnerystės įgyvendinimo susitarimai, kuriais bus siekiama spręsti tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, kur galima gauti finansinę paramą teisės aktams įgyvendinti ir geresnes informacines sistemas pažangai stebėti. Siekiant didinti šių veiksmų efektyvumą, į juos galima įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, pavyzdžiui, pagal trišalius partnerystės susitarimus, laikantis kiekvienos valstybės narės administracinės sistemos. Regionų komiteto ir Europos Komisijos įdiegta techninė bendradarbiavimo aplinkos srityje platforma padės palaikyti dialogą ir keistis informacija, siekiant geriau įgyvendinti teisės aktus vietos lygmenyje.

    Pakeitimas  116

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 59 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    59. Trečia, bus gerinami skundų dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo nagrinėjimo ir padėties ištaisymo nacionaliniu lygmeniu būdai.

    59. Trečia, bus gerinami skundų dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo nagrinėjimo ir padėties ištaisymo nacionaliniu lygmeniu būdai ir užtikrintas didesnis jų skaidrumas bei galimybės jais naudotis.

    Pakeitimas  117

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 60 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    60. Ketvirta, ES piliečiai turės geresnes galimybes kreiptis į teismą dėl aplinkos klausimų ir gauti veiksmingą teisinę apsaugą, laikantis tarptautinių sutarčių ir atsižvelgiant į pokyčius dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir naujausios Europos Teisingumo Teismo praktikos. Kaip alternatyva bylinėjimuisi taip pat bus skatinamas neteisminis konfliktų sprendimas.

    60. Ketvirta, ES piliečiai turės galimybes kreiptis į teismą dėl aplinkos klausimų ir gauti veiksmingą teisinę apsaugą, laikantis Orchuso konvencijos ir kitų tarptautinių sutarčių ir atsižvelgiant į pokyčius dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir naujausios Europos Teisingumo Teismo praktikos. Kaip alternatyva bylinėjimuisi taip pat bus skatinamas neteisminis konfliktų sprendimas.

    Pagrindimas

    Kad būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą, visi Orchuso konvencijos ramsčiai turi būti įtraukti į Sąjungos aplinkos politikos acquis. Tai atitinka 2012 m. birželio 11 d. Tarybos išvadas.

    Pakeitimas  118

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) ES piliečiai turėtų galimybę naudotis aiškia informacija, iš kurios būtų matyti, kaip įgyvendinami ES aplinkos teisės aktai;

    a) būtų visapusiškai įgyvendinta Orchuso konvencija ir užtikrinta, kad ES piliečiai turėtų galimybę naudotis aiškia informacija, iš kurios būtų matyti, kaip įgyvendinami ES aplinkos teisės aktai, galėtų dalyvauti priimant tam tikrus sprendimus aplinkos apsaugos klausimais ir turėtų teisę kreiptis į teismą;

    Pagrindimas

    Pagal 2012 m. birželio 11 d. Tarybos išvadas Orchuso konvencija turėtų būti visapusiškai įgyvendinta, kad piliečiai turėtų teisę kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais.

    Pakeitimas  119

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies pirmos pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) būtų įgyvendintas reikalavimas dėl nacionalinio lygmens reguliavimo institucijų nepriklausomumo siekiant užtikrinti Sąjungos aplinkos apsaugos teisės vykdymą;

    Pagrindimas

    Įvairiuose ES direktyvose dėl vidaus rinkos ir pagal Europos Teisingumo Teismo Teismo praktiką buvo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir užtikrintų, kad jos vykdytų savo įgaliojimus nešališkai ir skaidriai. Pvz., žiūrėti Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalį. Tokie pat reikalavimai dėl reguliavimo institucijų turėtų būti taikomi nacionaliniu lygmeniu užtikrinant ES aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą.

    Pakeitimas  120

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies pirmos pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) būtų stiprinamas piliečių pasitikėjimas ES aplinkos teisės aktais;

    d) būtų stiprinamas piliečių pasitikėjimas ES aplinkos teisės aktais ir jų vykdymu bei glaudesnis piliečių įtraukimas į su aplinka susijusių klausimų sprendimą;

    Pakeitimas  121

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies antros pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) sudaryti valstybių narių ir Komisijos partnerystės įgyvendinimo susitarimus;

    b) sudaryti savanoriškus ir skaidrius valstybių narių ir Komisijos partnerystės įgyvendinimo susitarimus ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas siekiant padėti valstybėms narėms užkirsti kelią problemoms arba spręsti kilusias problemas;

    Pakeitimas  122

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies antros pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) privalomus veiksmingos valstybių narių patikros ir priežiūros kriterijus taikyti didesnei daliai ES aplinkos teisės aktų ir numatyti papildomą pajėgumą ES lygmeniu imtis veiksmų tokiose situacijose, kai yra pagrįstų priežasčių nerimauti, numatant paramą profesionalų tinklams;

    c) skatinti valstybes nares racionalizuoti esamus patikros pajėgumus ir stiprinti IMPEL tinklą; užtikrinti, kad privalomi veiksmingos valstybių narių patikros ir priežiūros kriterijai būtų taikomi didesnei daliai ES aplinkos teisės aktų, ir numatyti papildomą pajėgumą ES lygmeniu imtis veiksmų tokiose situacijose, kai yra pagrįstų priežasčių nerimauti;

    Pakeitimas  123

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) užtikrinti, kad nacionalinės nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir skatintų konfliktus spręsti neteismine tvarka, siekiant rasti taikius konfliktų sprendimus aplinkos srityje.

    e) užtikrinti, kad nacionalinės nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir skatintų konfliktus spręsti neteismine tvarka, siekiant rasti veiksmingus konfliktų sprendimus aplinkos srityje.

    Pakeitimas  124

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 5 prioritetinis tikslas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5 prioritetinis tikslas: tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę

    5 prioritetinis tikslas: tobulinti aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę

    Pakeitimas  125

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 64 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    64. ES aplinkos politikos faktiniai duomenys grindžiami aplinkos stebėsena, duomenimis, rodikliais ir vertinimais, susijusiais su ES teisės aktų įgyvendinimu, taip pat oficialiais moksliniais tyrimais ir piliečių mokslinėmis iniciatyvomis. Padaryta didelė pažanga tobulinant šią faktinių duomenų bazę, didinant informuotumą ir politikos formuotojų ir visuomenės pasitikėjimą faktiniais duomenimis pagrįstu požiūriu į politikos formavimą, padedant jiems geriau suprasti sudėtingus aplinkos ir socialinius uždavinius.

    64. ES aplinkos politikos faktiniai duomenys grindžiami aplinkos stebėsena, duomenimis, rodikliais ir vertinimais, susijusiais su ES teisės aktų įgyvendinimu, taip pat oficialiais moksliniais tyrimais ir piliečių mokslinėmis iniciatyvomis. Padaryta didelė pažanga tobulinant šią žinių ir faktinių duomenų bazę, didinant informuotumą ir politikos formuotojų ir visuomenės pasitikėjimą faktiniais duomenimis pagrįstu požiūriu į politikos formavimą, padedant jiems geriau suprasti sudėtingus aplinkos ir socialinius uždavinius.

    Pakeitimas  126

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 65 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    65. ES ir tarptautiniu mastu reikėtų imtis veiksmų siekiant toliau stiprinti ir tobulinti mokslo ir politikos sąveiką aplinkos srityje, pavyzdžiui, paskiriant vyriausiuosius mokslinius patarėjus, kaip jau padarė Komisija ir kai kurios valstybės narės.

    65. ES ir tarptautiniu mastu reikėtų imtis veiksmų siekiant toliau stiprinti ir tobulinti mokslo ir politikos sąveiką aplinkos srityje, pavyzdžiui, tobulinant nacionalinių aplinkos agentūrų, Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (EIONET) šiuo metu vykdomus darbus, taip pat paskiriant vyriausiuosius mokslinius patarėjus, kaip jau padarė Komisija ir kai kurios valstybės narės. Be to, svarbu, kad Sąjunga aktyviai prisidėtų prie tarpvyriausybinės mokslinės biologinės įvairovės ir ekosistemų platformos (IPBES) veiklos, kai taps jos visateise nare, kad valdant biologinę įvairovę būtų palaikomi ryšiai vietos, regionų ir tarptautiniu mastu.

    Pakeitimas  127

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 66 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    66. Tačiau atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčių tempą ir netikrumą dėl tikėtinų ateities tendencijų būtina imtis tolesnių veiksmų šiai faktinių duomenų bazei prižiūrėti ir stiprinti, siekiant užtikrinti, kad ES politika ir toliau būtų formuojama remiantis patikimais duomenimis apie aplinkos būklę, galimybes imtis priemonių ir jų pasekmes.

    66. Tačiau atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčių tempą ir netikrumą dėl tikėtinų ateities tendencijų būtina imtis tolesnių veiksmų šiai žinių ir faktinių duomenų bazei prižiūrėti ir stiprinti, siekiant užtikrinti, kad ES politika ir toliau būtų formuojama remiantis patikimais duomenimis apie aplinkos būklę, galimybes imtis priemonių ir jų pasekmes.

    Pakeitimas  128

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 68 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    68. Toliau įgyvendinant Bendros informacijos apie aplinką sistemos principą „gamink kartą, naudok dažnai“ ir bendrus erdvinės informacijos gavimo ir lyginimo metodus bei standartus pagal INSPIRE ir GMES65 sistemas, bus lengviau išvengti pastangų dubliavimo ir nereikalingos administracinės naštos valdžios institucijoms, to padės siekti ir pastangos racionalizuoti skirtinguose teisės aktuose nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad planų, programų ir projektų poveikio aplinkai vertinimo tikslais surinkta informacija (pvz., atliekant poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį aplinkos vertinimą) būtų geriau prieinama visuomenei.

    68. Toliau įgyvendinant Bendros informacijos apie aplinką sistemos principą „gamink kartą, naudok dažnai“ ir bendrus erdvinės informacijos gavimo ir lyginimo metodus bei standartus pagal INSPIRE ir Copernicus (anksčiau žinomą kaip GMES) sistemas, taip pat kitas Europos informacijos apie aplinką sistemas (pvz., BISE ir WISE) ir bus lengviau išvengti pastangų dubliavimo ir nereikalingos administracinės naštos valdžios institucijoms, to padės siekti ir pastangos racionalizuoti skirtinguose teisės aktuose nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad planų, programų ir projektų poveikio aplinkai vertinimo tikslais surinkta informacija (pvz., atliekant poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį aplinkos vertinimą) būtų geriau prieinama visuomenei.

    Pakeitimas  129

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 69 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    69. Žinių spragos vis dar didelės, kai kurios iš jų yra svarbios šios programos prioritetiniams tikslams. Todėl norint užpildyti šias spragas būtina investuoti į mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos ir įmonės turėtų tvirtą pagrindą priimti sprendimus, kurie aiškiai atspindėtų realią socialinę, ekonominę ir aplinkos naudą ir sąnaudas. Akivaizdžios keturios spragos:

    69. Žinių spragos vis dar didelės, kai kurios iš jų yra svarbios šios programos prioritetiniams tikslams. Todėl norint užpildyti šias spragas būtina investuoti į mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos ir įmonės turėtų tvirtų naujausių mokslinių žinių, kurios aiškiai atspindėtų realią socialinę, ekonominę ir aplinkos naudą ir sąnaudas. Akivaizdžios keturios spragos:

    Pakeitimas  130

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 69 dalies antra įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    – Pereinant prie integracinės ekologiškos ekonomikos, būtina gerai apsvarstyti socialinių ekonominių ir aplinkos veiksnių sąveiką. Jei daugiau žinotume apie tvaraus vartojimo ir gamybos modelius ir geriau suprastume, kaip tiksliau įvertinti veiksmų ar neveikimo kainą, kaip atskirų asmenų ir visos visuomenės elgsenos pokyčiai padeda siekti užsibrėžtų aplinkos rezultatų ir kaip Europos aplinką veikia pasaulinės tendencijos, tai gali padėti tiksliau nukreipti politikos iniciatyvas tokia linkme, kad būtų didinamas išteklių naudojimo efektyvumas ir mažinama apkrova aplinkai.

    – Pereinant prie integracinės ekologiškos ekonomikos, būtina gerai apsvarstyti socialinių ekonominių ir aplinkos veiksnių sąveiką. Jei daugiau žinotume apie tvaraus vartojimo ir gamybos modelius ir geriau suprastume, kaip tiksliau įvertinti veiksmų ar neveikimo kainą ir naudą, kaip atskirų asmenų ir visos visuomenės elgsenos pokyčiai padeda siekti užsibrėžtų aplinkos rezultatų ir kaip Europos aplinką veikia pasaulinės tendencijos, tai gali padėti tiksliau nukreipti politikos iniciatyvas tokia linkme, kad būtų didinamas išteklių naudojimo efektyvumas ir mažinama apkrova aplinkai.

    Pagrindimas

    Gerinant mūsų supratimą apie tvarų vartojimą ir gamybos modelius turėtų būti atsižvelgiama ir veiksmų ar neveikimo kainą, ir į naudą.

    Pakeitimas  131

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 69 dalies trečia įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Dar yra neaiškumų, susijusių su endokrininę sistemą ardančių medžiagų, mišinių, produktuose esančių cheminių medžiagų ir nanomedžiagų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai. Užpildžius šias spragas, būtų galima sparčiau priimti sprendimus ir sudaryti sąlygas tobulinti cheminių medžiagų acquis, siekiant nukreipti pastangas į susirūpinimą keliančias sritis, kartu skatinant chemines medžiagas naudoti tvariau. Turint geresnį supratimą apie žmogaus sveikatai įtakos turinčius aplinkos veiksnius, būtų galima imtis prevencinių politikos veiksmų.

    Kol dar yra neaiškumų, susijusių su endokrininę sistemą ardančių medžiagų, mišinių, produktuose esančių cheminių medžiagų ir nanomedžiagų išsamiu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos daro neigiamą poveikį sveikatai, ypač vaikų vystymuisi. Be to, iki šiol kelia susirūpinimą galimi sudėtinio produktuose esančių cheminių medžiagų, nanomedžiagų ir kitų panašių pažangiųjų medžiagų poveikio padariniai. Įgyvendinus turimas žinias nuolat stengiantis užpildyti likusias žinių spragas, be kita ko, vykdant biologinę stebėseną ir aplinkos stebėseną, valstybėms narėms dalinantis patirtimi ir keičiantis suderintomis žinių priemonėmis, būtų galima sparčiau priimti sprendimus ir sudaryti sąlygas tobulinti cheminių medžiagų acquis, siekiant nukreipti pastangas į susirūpinimą keliančias sritis, kartu padedant skatinti tvaresnį požiūrį į cheminių medžiagų naudojimą. Turint geresnį supratimą apie žmogaus sveikatai ir aplinkai įtakos turinčius aplinkos veiksnius ir poveikio lygį, būtų galima imtis prevencinių politikos veiksmų. Siekiant sumažinti naudojamų gyvūnų skaičių tai turėtų būti daroma kiek galima plačiau naudojant alternatyvius bandymų metodus.

    Pakeitimas  132

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 70 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    70. Naujos ir naujai kylančios problemos, susijusios su sparčia technologijų pažanga, kuri pralenkia politikos pažangą, tokiose srityse kaip nanomedžiagos, netradiciniai energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas ir elektromagnetinės bangos, kelia rizikos valdymo iššūkių ir gali sukelti interesų, poreikių ir lūkesčių konfliktą. Dėl to gali atitinkamai padidėti visuomenės susirūpinimas ir galbūt priešiškumas naujoms technologijoms. Todėl reikia užtikrinti platesnio pobūdžio atviras visuomenės diskusijas apie riziką aplinkai ir galimus kompromisus, su kuriais būtume pasirengę sutikti, atsižvelgiant į kartais neišsamią ar abejotiną informaciją apie kylančią riziką ir apie tai, kaip ją reikėtų valdyti. Sisteminis požiūris į rizikos aplinkai valdymą sustiprins ES gebėjimą laiku gauti informacijos apie technologijų pažangą, atitinkamai imtis veiksmų ir kartu išsklaidyti visuomenės susirūpinimą.

    70. Naujos ir naujai kylančios problemos, susijusios su sparčia technologijų pažanga, kuri pralenkia politikos pažangą, tokiose srityse kaip nanomedžiagos ir panašios pažangiosios medžiagos, netradiciniai energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas ir elektromagnetinės bangos, kelia rizikos valdymo iššūkių ir gali sukelti interesų, poreikių ir lūkesčių konfliktą. Dėl to gali atitinkamai padidėti visuomenės susirūpinimas ir galbūt priešiškumas naujoms technologijoms. Todėl reikia užtikrinti platesnio pobūdžio atviras visuomenės diskusijas apie riziką aplinkai ir galimus kompromisus, su kuriais būtume pasirengę sutikti, atsižvelgiant į kartais neišsamią ar abejotiną informaciją apie kylančią riziką ir apie tai, kaip ją reikėtų valdyti. Sisteminis požiūris į rizikos aplinkai valdymą sustiprins ES gebėjimą laiku gauti informacijos apie technologijų pažangą, atitinkamai imtis veiksmų ir kartu išsklaidyti visuomenės susirūpinimą.

     

     

    Pagrindimas

    Nežinomos ir kitos medžiagos gali būti pradėtos naudoti ateityje, todėl svarbu užtikrinti, kad tokios medžiagos galėtų būti traktuojamos taip pat kaip ir kitos medžiagos, pvz., nanomedžiagos.

    Pakeitimas     133

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    71. Siekiant tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę, programa užtikrinama, kad iki 2020 m.:

    71. Siekiant tobulinti aplinkos politikos žinių ir faktinių duomenų bazę, programa užtikrinama, kad iki 2020 m.:

    Pakeitimas  134

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) politikos formuotojai ir įmonės turėtų geresnį pagrindą formuoti ir įgyvendinti aplinkos ir klimato politiką, įskaitant galimybę įvertinti naudą ir sąnaudas;

    a) politikos formuotojai ir įmonės turėtų geresnį pagrindą formuoti ir įgyvendinti aplinkos ir klimato politiką, įskaitant galimybę įvertinti veiksmų ar neveikimo naudą ir sąnaudas;

    Pakeitimas  135

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies pirmos pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) padidinama Sąjungos moksliniams tyrimams numatytų lėšų, skiriamų naujų produktų, procesų ir technologijų pavojų vertinimui, dalis.

    Pakeitimas  136

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) koordinuoti ir sutelkti mokslinių tyrimų pastangas ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant užpildyti pagrindines aplinkos žinių spragas, įskaitant žinių apie riziką, susijusią su aplinkos kritinėmis ribomis, spragas;

    a) vengti mažinti moksliniams tyrimas skirtą biudžetą ir kartu koordinuoti, skatinti bei sutelkti mokslinių tyrimų pastangas ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant užpildyti pagrindines aplinkos žinių spragas, įskaitant žinių apie riziką, susijusią su aplinkos kritinėmis ribomis, spragas, kaip nurodyta planetos galimybių ribų koncepcijoje;

    Pakeitimas  137

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies antros pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) laikytis sisteminio požiūrio į rizikos valdymą;

    b) laikytis sisteminio ir integruoto požiūrio į rizikos valdymą remiantis atsargumo ir prevencinių veiksmų principu, principu „teršėjas moka“, principu, pagal kurį žala aplinkai turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, taip pat proporcingumu;

    Pakeitimas  138

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies antros pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) supaprastinti, racionalizuoti ir modernizuoti aplinkos ir klimato kaitos duomenų ir informacijos rinkimą, valdymą ir dalijimąsi tokiais duomenimis ir informacija.

    c) supaprastinti, racionalizuoti ir modernizuoti aplinkos ir klimato kaitos duomenų ir informacijos rinkimą, valdymą ir dalijimąsi tokiais duomenimis ir informacija, įskaitant bendros informacijos apie aplinką sistemos plėtojimą ir įdiegimą.

    Pakeitimas  139

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies antros pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) užbaigti išsamų tvaraus biomasės tiekimo galimybių, konkuruojančių naudojimo būdų ir poreikių vertinimą.

    Pakeitimas  140

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    1 priedo 71 dalies antros pastraipos c b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    cb) sukurti išsamią cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių bazę siekiant paremti netoksiškos aplinkos strategiją.

    (Pakeitimas susijęs su tų pačių autorių 52 dalies 2 pastraipos d punkto pakeitimu.)

    Pagrindimas

    Reikalavimai tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę turėtų būti papildyti nuostata, kad būtina sukurti išsamią cheminių medžiagų poveikio ir toksiškumo žinių bazę siekiant paremti netoksiškos aplinkos strategiją.

    Pakeitimas  141

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 74 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    74. Sąjunga ir valstybės narės turės sudaryti tinkamas sąlygas užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinamos išorinės su aplinka susijusios sąnaudos, o privačiajam sektoriui būtų siunčiami teisingi rinkos signalai, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį. Tuo tikslu reikės sistemiškiau taikyti principą „teršėjas moka“, laipsniškai panaikinant aplinkai kenksmingas subsidijas ir pereinant nuo darbo jėgos apmokestinimo prie taršos šaltinių apmokestinimo. Gamtiniai ištekliai vis labiau senka, todėl su nuosavybės teise ar išskirtine naudojimo teise susijusi ekonominė renta ir pelnas gali padidėti. Valstybės intervencija siekiant užtikrinti, kad tokia renta nebūtų per didelė ir kad būtų atsižvelgta į išorinį poveikį, sudarys sąlygas efektyviau naudoti šiuos išteklius ir padės išvengti rinkos iškraipymų ir gauti valstybės pajamų. Aplinkos ir klimato prioritetų bus siekiama įgyvendinant Europos semestrą, kai jie svarbūs atskirų valstybių narių, kurioms teikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, tvaraus augimo perspektyvoms. Reikėtų plačiau naudoti kitas rinkos priemones, tokias kaip mokėjimai už ekosistemų funkcijas ES ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir tvarų gamtinio kapitalo valdymą.

    74. Sąjunga ir valstybės narės turės sudaryti tinkamas sąlygas užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertinamos išorinės su aplinka susijusios sąnaudos, o privačiajam sektoriui būtų siunčiami teisingi rinkos signalai, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį. Tuo tikslu reikės sistemiškiau taikyti principą „teršėjas moka“, laipsniškai panaikinant aplinkai kenksmingas subsidijas ir pereinant nuo darbo jėgos apmokestinimo prie taršos šaltinių ir išteklių naudojimo apmokestinimo. Gamtiniai ištekliai vis labiau senka, todėl su nuosavybės teise ar išskirtine naudojimo teise susijusi ekonominė renta ir pelnas gali padidėti. Valstybės intervencija siekiant užtikrinti, kad tokia renta nebūtų per didelė ir kad būtų atsižvelgta į išorinį poveikį, sudarys sąlygas efektyviau naudoti šiuos išteklius ir padės išvengti rinkos iškraipymų ir gauti valstybės pajamų. Aplinkos ir klimato prioritetų bus siekiama įgyvendinant Europos semestrą ir nustačius pagrindinius rodiklius, kai šie prioritetai svarbūs atskirų valstybių narių, kurioms teikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, tvaraus augimo perspektyvoms. Reikėtų plačiau naudoti kitas rinkos priemones, tokias kaip mokėjimai už ekosistemų funkcijas ES ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir tvarų gamtinio kapitalo valdymą.

    Pakeitimas  142

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 77 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    77a. Iki 2020 m. turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos Sanglaudos ir struktūrinių fondų finansavimas apsiribotų projektais, kurie nekenkia aplinkai.

    Pagrindimas

    Atsižvelgiama į tikslą išlaikyti, saugoti ir gerinti Sąjungos aplinką, taigi ES lėšomis neturėtų būti finansiškai remiami projektai, kurie prieštarauja šiam tikslui. Jei atitinkamame ES lėšomis finansuojamo projekto vertinime nurodoma, kad aplinkos būklė suprastėjo, lėšos turi būti grąžintos Sąjungai.

    Pakeitimas  143

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 78 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    78. Pagal 2012 m. Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo buvo padidintas Europos investicijų banko (EIB) kapitalas – tai papildomas investicijų finansavimo šaltinis.

    78. Pagal 2012 m. Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo buvo padidintas Europos investicijų banko (EIB) kapitalas – tai papildomas investicijų finansavimo šaltinis ir juo naudojamasi atsižvelgiant į Sąjungos su aplinka ir klimatu susijusius tikslus.

    Pakeitimas  144

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 79 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    79. Nors aplinkos reikmėms numatyta daug lėšų, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyta patirtis rodo, kad pirmaisiais metais nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu lėšos buvo naudojamos labai nevienodai, todėl galėjo kilti pavojus, kad sutartų tikslų ir uždavinių pasiekti nepavyks. Kad tai nepasikartotų, valstybės narės turėtų integruoti aplinkos ir klimato kaitos tikslus į savo ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaimo plėtros ir jūrų politikos finansavimo strategijas ir programas, teikti pirmenybę ankstesniam lėšų, skirtų aplinkos ir klimato kaitos reikmėms, panaudojimui ir stiprinti vykdomųjų įstaigų gebėjimą ekonomiškai efektyviai ir tvariai investuoti, kad būtų užtikrinta pakankama būtina finansinė parama investicijoms šiose srityse.

    79. Nors aplinkos reikmėms numatyta daug lėšų, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyta patirtis rodo, kad pirmaisiais metais nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu lėšos buvo naudojamos labai nevienodai, todėl galėjo kilti pavojus, kad sutartų tikslų ir uždavinių pasiekti nepavyks. Kad tai nepasikartotų, valstybės narės turėtų integruoti aplinkos ir klimato kaitos tikslus į savo ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaimo plėtros ir jūrų politikos finansavimo strategijas ir programas, teikti pirmenybę ankstesniam lėšų, skirtų aplinkos ir klimato kaitos reikmėms, panaudojimui ir stiprinti vykdomųjų įstaigų gebėjimą ekonomiškai efektyviai ir tvariai investuoti, kad būtų užtikrinta pakankama būtina finansinė parama investicijoms šiose srityse. Pavyzdžiui, rekomenduojama nacionaliniu lygmeniu sistemingai naudoti prioritetinių veiksmų programas, numatytas Buveinių ir faunos bei floros apsaugos direktyvoje, kad būtų suderinti tinklo „Natura 2000“ finansavimo poreikiai.

    Pakeitimas  145

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 79 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    79a. Apskritai turės būti pasiūlyta priemonių, skirtų užtikrinti, kad Sąjungos struktūrinių priemonių lėšos būtų panaudojamos veiksmingai, visų pirma vandens, transporto, energijos vartojimo efektyvumo ir atliekų srityse. Pavyzdžiui, teikiant Sąjungos finansavimą komunalinių atliekų infrastruktūrai, nekeliama sąlyga nei dėl papildomų priemonių, nei dėl Sąjungos atliekų politikos tikslų įgyvendinimo, todėl Sąjungos finansavimo veiksmingumas mažėja1.

     

    _______________

     

    Šiuo klausimu žr. Audito Rūmų rekomendacijas, pateiktas Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 20/2012 „Ar komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skirtas struktūrinių priemonių finansavimas veiksmingai padeda valstybėms narėms siekti ES atliekų politikos tikslų?“ (OL C 28, 2013 1 30, p. 2).

    Pagrindimas

    Per daug ES lėšų, skirtų aplinkosaugos priemonėms, vis dar panaudojama nepakankamai arba neoptimaliai.

    Pakeitimas  146

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) palaipsniui panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, daugiau naudoti rinkos priemones, įskaitant apmokestinimą, kainų ir mokesčių nustatymą, ir plėsti ekologiškų prekių ir paslaugų rinkas, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį;

    a) Komisija ir valstybės narės nedelsdamos ir iki 2014 m. patvirtintų konkrečius planus, pagrįstus šios pastraipos ab punkte pateikta apibrėžtimi. Tam pirmiausia būtina: laipsniškai iki 2020 m. nutraukti visas aplinkai kenksmingos subsidijos ir pateiktų pažangos ataskaitas pasinaudodamos nacionalinėmis reformų programomis; daugiau naudoti rinkos priemones, įskaitant darbo jėgos mokesčių pakeitimą aplinkos mokesčiais, kainų ir mokesčių nustatymą, ir plėsti ekologiškų prekių ir paslaugų rinkas, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį;

    Pakeitimas  147

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos a a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) palaipsniui iki 2020 m. nutraukti aplinkai kenksmingų projektų finansavimą iš Sanglaudos ir struktūrinių fondų.

    Pagrindimas

    Atsižvelgiama į tikslą išlaikyti, saugoti ir gerinti Sąjungos aplinką, taigi ES lėšomis neturėtų būti finansiškai remiami projektai, kurie prieštarauja šiam tikslui. Jei atitinkamame ES lėšomis finansuojamo projekto vertinime nurodoma, kad aplinkos būklė suprastėjo, lėšos turi būti grąžintos Sąjungai.

    Pakeitimas  148

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos a b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ab) būtina, kad Komisija apibrėžtų aplinkai kenksmingas subsidijas kaip „vyriausybės veiksmų, kuriais vartotojams ar gamintojams sudaroma palanki padėtis siekiant papildyti jų pajamas arba sumažinti išlaidas, tačiau kurie yra nesuderinami su gera aplinkos apsaugos praktika, rezultatą“¹;

     

    __________________

     

    1 Adaptuota pagal EBPO (1998 m. ir 2005 m.), Europos aplinkos politikos institutas (IEEP) et al., 2007 m., žr.: http://ec.europa.eu/environment/enveco/taxation/index.htm.

    Pakeitimas  149

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos b a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) numatyti didesnę nacionalinę ir Sąjungos pagalbą siekiant paremti pastangas, dedamas, kad būtų užtikrintas efektyvus energijos naudojimas, taip pat namuose (šiluminė izoliacija, energiją taupantys prietaisai, nedidelių atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių instaliavimas ir t. t.);

    Pakeitimas  150

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos g a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) plėtoti kompensacijų už teikiamas aplinkosaugos paslaugas sistemą, kai dėl šių paslaugų vykdomi su investicijomis ir valdymu susiję reikalavimai ar patiriama papildomų investicinių bei valdymo išlaidų; visų pirma skatinti mokėjimo už aplinkosaugos paslaugas sistemų kūrimą ir diegimą, kad būtų suderinta ekonominės plėtros ir išsaugojimo uždavinių pusiausvyra.

    Pagrindimas

    Les PSE sont des outils économiques incitatifs dont les expériences pilotes se multiplient. Les propriétaires ou gestionnaires sont payés par les usagers ou les bénéficaires pour la fourniture du service ou pour l'application d'une méthode de gestion spécifique assurant la réalisation du service environnemental désiré. Ils peuvent notamment financer le maintien et le rétablissement des services écosystémiques fournis par les forêts multifonctionnelles, qui entraînent pour les propriétaires privés et les communes des contraintes ainsi que des surcoûts d'investissement et de gestion.

    Pakeitimas  151

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 86 dalies antros pastraipos b a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) visapusiškai įgyvendinti Strateginio aplinkos apsaugos įvertinimo direktyvą1 ir Poveikio aplinkai įvertinimo direktyvą2;

     

    __________________

     

    1 Direktyva 2001/42/EB.

     

    2 Direktyva 85/337/EB.

    Pakeitimas  152

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 88 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    88. Daugeliui miestų kyla tos pačios pagrindinės aplinkos problemos, įskaitant blogą oro kokybę, didelį triukšmo lygį, išmetamąsias ŠESD, vandens trūkumą, potvynius ir audras, užterštas teritorijas, apleistas pramonines teritorijas ir atliekas. Nepaisant to, ES miestai – miestų tvarumo pavyzdys, jie dažnai pirmauja kuriant inovacinius aplinkos problemų sprendimus. Vis daugiau Europos miestų savo plėtros strategijose daug dėmesio skiria aplinkos tvarumui.

    88. Daugeliui miestų kyla tos pačios pagrindinės aplinkos problemos, įskaitant blogą oro kokybę, didelį triukšmo lygį, išmetamąsias ŠESD, miestų ir priemiesčių biologinės įvairovės pokyčius, vandens trūkumą, potvynius ir audras, užterštas teritorijas, apleistas pramonines teritorijas ir atliekas, taip pat energijos valdymo problemą. Nepaisant to, ES miestai – miestų tvarumo pavyzdys, jie dažnai pirmauja kuriant inovacinius aplinkos problemų sprendimus. Vis daugiau Europos miestų savo plėtros strategijose daug dėmesio skiria aplinkos tvarumui.

    Pagrindimas

    Kalbant apie miestų fauną, tam tikros rūšys gali išnykti, o kitos rūšys gali tapti invazinėmis. Todėl svarbu patvirtinti tikrą miestų biologinės įvairovės valdymą.

    Pakeitimas  153

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 88 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    88a. Dėl urbanizacijos Sąjungos miestų gyventojams tampa artimos ekologiškos pažiūros ir jie jaučia poreikį vėl grįžti prie gamtos, esančios šalia miestų. Taigi miestas tampa vieta, kurioje reikia išsaugoti biologinę įvairovę. Šiuo požiūriu yra nemažai iniciatyvų: pakartotinis gamtos aspekto įtraukimas į miestų aplinką, visų pirma formuojant naujas kraštovaizdžio erdves, tam tikrų sienų ir stogų apželdinimas ir žaliosios bei mėlynosios miestų infrastruktūros plėtojimas. Europos miestų pasiekimai biologinės įvairovės srityje turi būti vertinami ir gerinami remiantis miestams būdingos biologinės įvairovės rodikliu, kaip antai Singapūro rodikliu, pristatytu pasaulinėje Nagojos biologinės įvairovės konferencijoje (2010 m.).

    Pagrindimas

    Kadangi trūksta mokslinių žinių, susijusių su biologine įvairove miestuose, stringa biologinės įvairovės apsaugai skirtų projektų rengimas.

    Pakeitimas  154

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 88 b dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    88b. Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Sąjunga turi plėtoti visapusišką strategiją, kaip ekologiška ir integracinė ekonomika gali padėti gerinti miestų aplinką, daugiausia dėmesio skiriant miestų planavimo susiejimui su tikslais, susijusiais su efektyviu išteklių naudojimu, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, prisitaikymu prie klimato kaitos, tvariu miestų žemės naudojimu, atliekų tvarkymu, ekosistemų atsparumu, vandentvarka, žmonių sveikata, visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus ir švietimu bei informavimu aplinkosaugos klausimais.

    Pakeitimas  155

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) dauguma ES miestų įgyvendintų tvaraus miestų planavimo ir projektavimo politiką.

    a) dauguma ES miestų įgyvendintų tvaraus miestų planavimo ir projektavimo ir mobilumo politiką atsižvelgdami į išsamią ir ilgalaikę tvarių miestų strategiją.

    Pakeitimas  156

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) apibrėžti miestų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo kriterijų rinkinį ir dėl jo susitarti, atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį poveikį;

    a) apibrėžti miestų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo bendrų kriterijų ir rodiklių rinkinį ir dėl jo susitarti, atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį poveikį, istorinius bei geografinius miestų modelių ypatumus;

    Pakeitimas  157

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos a a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) gerinti biologinės įvairovės miestuose valdymą ir informuoti piliečius apie faunos ir floros vietą miestuose;

    Pakeitimas  158

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos a b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ab) labiau taupyti energiją skatinant energiją taupančius pastatus ir naudojant IRT; skatinti tvarią renovaciją ir statybą; Europos lygmeniu plėtoti mokslines ir technines statybos sektoriaus žinias ir kurti jų tinklą, remiantis integruotu statybos metodu, susijusiu su aplinkosauginiu veiksmingumu, energiniu efektyvumu, saugumu, sveikata, prisitaikymu prie naudotojų poreikių, inovacijomis ir ekonominiu konkurencingumu;

    Pakeitimas  159

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos b a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) remti sveiką ir tvarų judumą miestuose ir sumažinti oro ir triukšmo taršą; plėtoti ir modernizuoti miestų viešojo transporto tinklus; į vietos transporto schemas įtraukti elektra varomas transporto priemones ir parengti elektrinių transporto priemonių planus Sąjungos miestuose; plėtoti pėstiesiems ir dviratininkams saugią infrastruktūrą siekiant užtikrinti, kad šių aktyvaus judumo, kaip antai vaikščiojimo ir važiavimo dviračiu, būdų naudotojų skaičius padvigubėtų.

    Pagrindimas

    Parlamentas savo 2011 m. gruodžio mėn. rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (2011/2096(INI)) ragino dėti pastangas, kad padvigubėtų aktyvaus transporto priemonių, kaip antai dviračių, naudojimas.

    Pakeitimas  160

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos b b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    bb) daryti pažangą kuriant visapusišką strategiją, kaip ekologiška ir integracinė ekonomika gali padėti gerinti miestų aplinką.

    Pakeitimas  161

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 91 dalies antros pastraipos b c papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    bc) Sąjunga ir tarptautinių lygmeniu tarp miestų dalytis geriausia praktika, susijusia su inovacijų kūrimu ir tvariu gyvenimo būdu miestuose.

    Pakeitimas  162

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 92 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    92. Aplinkos tvarumas – svarbi skurdo mažinimo ir gyvenimo kokybės bei ekonomikos augimo užtikrinimo sąlyga. Konferencijoje Rio+20 pasaulio lyderiai atnaujino įsipareigojimą siekti tvaraus vystymosi ir pripažino, kad integracinė ekologiška ekonomika yra svarbi priemonė siekti tvaraus vystymosi, taip pat pripažino lemiamą sveikos aplinkos vaidmenį užtikrinant aprūpinimą maistu ir mažinant skurdą. Atsižvelgiant į didėjantį gyventojų skaičių vis labiau urbanizuotame pasaulyje, sprendžiant šiuos uždavinius taip pat reikės imtis veiksmų dėl vandens, jūrų, tvaraus žemės ir ekosistemų naudojimo, efektyvaus išteklių naudojimo (visų pirma atliekų), tvarios energijos ir klimato kaitos, be kita ko, laipsniškai atsisakant iškastinio kuro subsidijų. Šiems uždaviniams įgyvendinti vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu reikės konkretiems tikslams pritaikytų metodų, taip pat tvirto įsipareigojimo prisidėti prie tarptautinių pastangų kuriant sprendimus, kurie padėtų užtikrinti tvarų vystymąsi pasaulyje.

    92. Tvarumo užtikrinimas – tai vienas svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje kylančių uždavinių ir pagrindinis būdas, kaip galima panaikinti skurdą ir garantuoti klestėjimą ir gerovę visiems. Konferencijoje Rio+20 pasaulio lyderiai atnaujino įsipareigojimą siekti tvaraus vystymosi ir užtikrinti, kad dabartinės ir būsimų kartų labui bus skatinama ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvari planetos ateitis. Jie taip pat pripažino, kad integracinė ekologiška ekonomika yra svarbi priemonė siekti tvaraus vystymosi ir kad lemiamas vaidmuo tenka sveikai aplinkai užtikrinant aprūpinimą maistu ir mažinant skurdą. Atsižvelgiant į didėjantį gyventojų skaičių vis labiau urbanizuotame pasaulyje, sprendžiant šiuos uždavinius taip pat reikės imtis tarptautinio lygmens veiksmų daugybėje sričių, kaip antai: vandens, jūrų, tvaraus žemės ir ekosistemų naudojimo, efektyvaus išteklių naudojimo (visų pirma atliekų), tvarios energijos ir klimato kaitos, be kita ko, laipsniškai atsisakant aplinkai kenksmingų subsidijų, taip pat iškastinio kuro subsidijų. Sąjunga ne tik sieks, kad šiems įsipareigojimams įgyvendinti būtų imamasi veiksmų vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, bet ji taip pat aktyviai prisidės prie tarptautinių pastangų kuriant sprendimus, kurie padėtų užtikrinti tvarų vystymąsi pasaulyje.

    Pakeitimas  163

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 93 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    93. Į Rio+20 išvadas reikės atsižvelgti nustatant Sąjungos ir jos valstybių narių vidaus ir išorės politikos prioritetus. Sąjunga taip pat turėtų padėti kurti aukšto lygio politinį forumą, kuris palaipsniui pakeis Tvaraus vystymosi komisiją ir kuris stebės, kaip įgyvendinami Rio+20 rezultatai.

    93. Į Rio+20 išvadas reikia atsižvelgti nustatant Sąjungos ir jos valstybių narių vidaus ir išorės politikos prioritetus. Sąjunga taip pat turėtų paremti aukšto lygio politinio forumo, kuris pakeis Tvaraus vystymosi komisiją ir kuris stebės, kaip įgyvendinami Rio+20 rezultatai, veiklą.

    Pakeitimas  164

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 94 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    94. Daugelį iš šioje programoje nustatytų prioritetinių tikslų galima visiškai pasiekti tik laikantis visuotinio požiūrio ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose procesuose, o jų veiksmai tūrėtų būti ryžtingi, sutelkti, vieningi ir nuoseklūs. Jos ir toliau turėtų remti veiksmingą, taisyklėmis pagrįstą pasaulinės aplinkos politikos sistemą, kurią papildytų veiksmingesnis strateginis požiūris, pagal kurį dvišalis ir regioninis politinis dialogas ir bendradarbiavimas būtų orientuojamas į Sąjungos strateginius partnerius, šalis kandidates ir kaimynines šalis, taip pat atitinkamas besivystančias šalis, numatant pakankamą finansavimą.

    94. Daugelį iš šioje programoje nustatytų prioritetinių tikslų galima visiškai pasiekti tik laikantis visuotinio požiūrio ir bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis ir šalimis bei teritorijomis, kurios su Sąjunga yra sudariusios asociacijos susitarimą. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose procesuose, pvz., sudarant dvišalių prekybos susitarimus, o jų veiksmai turėtų būti ryžtingi, sutelkti, vieningi ir nuoseklūs. Jos ir toliau turėtų remti veiksmingą, taisyklėmis pagrįstą pasaulinės aplinkos politikos sistemą, kurią papildytų veiksmingesnis strateginis požiūris, pagal kurį dvišalis ir regioninis politinis dialogas ir bendradarbiavimas būtų orientuojamas į Sąjungos strateginius partnerius, šalis kandidates ir kaimynines šalis, taip pat atitinkamas besivystančias šalis, numatant pakankamą finansavimą. Sąjungos politika, susijusi su pasauliniu lygmeniu vykdomu informavimu apie ES veiksmus aplinkos srityje, turės būti stiprinama.

    Pagrindimas

    Pastangos kovoti su regioninėmis ir pasaulinėmis aplinkosaugos problemomis turėtų apimti visą ES teritoriją, ypač jos atokiausius regionus ir taip pat Sąjungos asocijuotas užjūrio šalis ir teritorijas, kadangi šiose teritorijose yra daugiau kaip 70 proc. visos Europos biologinės įvairovės. Šios teritorijos savo regionuose gali tapti pavyzdiniais ryšių centrais, tarnaujančiais šioje programoje numatytų tikslų įgyvendinimui. Užjūrio šalys ir teritorijos dalyvaus šioje programoje, vadovaujantis sąlygomis, numatytomis Užjūrio asociacijos sprendime.

    Pakeitimas  165

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 95 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    95. Programos apimamas laikotarpis atitinka pagrindinius tarptautinės klimato, biologinės įvairovės ir cheminių medžiagų politikos etapus. Kad 2 °C riba nebūtų viršyta, iki 2050 m. išmetamųjų ŠESD kiekį visame pasaulyje reikia sumažinti bent 50 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Tačiau Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių iki 2020 m. įsipareigotas sumažinti ŠESD kiekis per pusę mažesnis, nei būtina. Jei nebus imtasi ryžtingesnių visuotinių veiksmų, klimato kaitos pažaboti greičiausiai nepavyks. Net pagal geriausią įmanomą scenarijų neišvengiamas klimato kaitos poveikis šalims vis didės dėl ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekio ir jos turės parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Remiantis Durbano efektyvesnių veiksmų platforma, iki 2015 m. turi būti parengtas išsamus ir tvirtas visiems privalomas susitarimas, kurį numatoma taikyti nuo 2020 m. ES ir toliau aktyviai dalyvaus šiame procese, taip pat diskusijose apie tai, kaip sumažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių dabar prisiimtų įsipareigojimų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir būtinų veiksmų, kad išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva atitiktų 2oC tikslą. Tolesni veiksmai, susiję su Rio+20 įsipareigojimais, turėtų padėti sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir taip padėti kovoti su klimato kaita. Kartu ES turėtų tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais klimato kaitos srityje ir imtis tolesnių veiksmų, kad integruotų aplinkos ir klimato klausimus į savo vystymosi politiką.

    95. Programos apimamas laikotarpis atitinka pagrindinius tarptautinės klimato, biologinės įvairovės ir cheminių medžiagų politikos etapus. Kad 2 °C riba nebūtų viršyta, iki 2050 m. išmetamųjų ŠESD kiekį visame pasaulyje reikia sumažinti bent 50 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Tačiau Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių iki 2020 m. įsipareigotas sumažinti ŠESD kiekis per pusę mažesnis, nei būtina. Jei nebus imtasi ryžtingesnių visuotinių veiksmų, klimato kaitos pažaboti greičiausiai nepavyks. Net pagal geriausią įmanomą scenarijų neišvengiamas klimato kaitos poveikis šalims vis didės dėl ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekio ir jos turės parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Remiantis Durbano efektyvesnių veiksmų platforma, iki 2015 m. turi būti parengtas išsamus ir tvirtas visiems privalomas susitarimas, kurį numatoma taikyti nuo 2020 m. ES ir toliau aktyviai dalyvaus šiame procese, taip pat diskusijose apie tai, kaip sumažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių dabar prisiimtų įsipareigojimų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir būtinų veiksmų, kad išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva atitiktų 2oC tikslą, atsižvelgdama į mokslinius įrodymus, kad būtina įvykdyti 1,5oC tikslą siekiant sumažinti rimtus padarinius labiausiai pažeidžiamoms šalims. Tolesni veiksmai, susiję su Rio+20 įsipareigojimais, turėtų padėti sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir taip padėti kovoti su klimato kaita. Kartu ES turėtų tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais klimato kaitos srityje vykdydama pažadus, susijusius su pajėgumų stiprinimu, finansavimu klimato srityje ir technine pagalba, ir imtis tolesnių veiksmų, kad integruotų aplinkos ir klimato klausimus į savo išorės politiką, įskaitant prekybos ir vystymosi politiką, laikydamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principų. Sąjunga taip pat turėtų nustatyti savo šaltinius ir deramą indėlį, kad prisididėtų prie Ekologinio klimato fondo, atsižvelgdama į įsipareigojimus, susijusius su JT bendrosios klimato kaitos konvencija.

    Pakeitimas  166

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 96 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    96. Visuotinius biologinės įvairovės tikslus pagal Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) būtina įgyvendinti iki 2020 m. – tai leis sustabdyti ir galiausiai pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją visame pasaulyje. ES tinkamai prisidės prie šių pastangų, visų pirma įvykdys įsipareigojimą iki 2015 m. dvigubai padidinti su biologine įvairove susijusį finansavimą besivystančioms šalims ir šį finansavimo lygį išlaikyti iki 2020 m.. Jau nustatytas pasaulinis cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymo tikslas, kurį reikia pasiekti iki 2020 m. ES ir toliau aktyviai ir konstruktyviai dalyvaus šiuose procesuose ir padės pasiekti nustatytus tikslus.

    96. Visuotinius biologinės įvairovės tikslus pagal Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) būtina įgyvendinti iki 2020 m. – tai leis sustabdyti ir galiausiai pakeisti biologinės įvairovės nykimo tendenciją visame pasaulyje. ES tinkamai prisidės prie šių pastangų, visų pirma įvykdys įsipareigojimą iki 2015 m. dvigubai padidinti su biologine įvairove susijusį finansavimą besivystančioms šalims ir šį finansavimo lygį išlaikyti iki 2020 m.. Sąjunga ir toliau rems JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu įgyvendinimą, visų pirma imdamasi veiksmų, kad būtų sukurtas pasaulis, kuriame žemė neblogėtų, kaip sutarta susitikime Rio+20. Be to, ES dės daugiau pastangų, kad būtų pasiektas pasaulinis patikimo cheminių medžiagų valdymo per jų gyvavimo ciklą ir pavojingų atliekų tvarkymo tikslas, kurį reikia pasiekti iki 2020 m., kaip buvo patvirtinta susitikime Rio+20, ir dės daugiau pastangų, kad paremtų susijusias konvencijas. ES ir toliau aktyviai ir konstruktyviai dalyvaus šiuose procesuose ir padės pasiekti nustatytus tikslus.

    Pakeitimas  167

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 96 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    96a. Sąjunga turėtų aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose naujais ir aktuliais klausimais, visų pirma dėl naujų konvencijų, susitarimų ir vertinimų, pavyzdžiui, derybose dėl JT jūrų teisės konvencijos įgyvendinimo susitarimo dėl teritorijų, esančių už nacionalinės jurisdikcijos ribų, ir dėl pasaulio vandenynų vertinimo.

    Pakeitimas  168

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 97 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    97a. Sąjunga, suderindama su savo vidaus politiką, turėtų dar padidinti savo indėlį prisidėdama prie iniciatyvų, kurias vykdant palengvinamas perėjimas prie integracinės ekologiškos ekonomikos tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, skatinama sudaryti deramas sąlygas, plėtojamos rinka pagrįstos priemonės ir rodikliai, neapsiribojantys BVP.

    Pakeitimas  169

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 98 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    98. ES, kurios rinka – viena iš didžiausių pasaulyje, turėtų pasinaudoti savo įtaka, kad paskatintų viso pasaulio gamtos išteklių tausojimo politiką ir metodus. Tai galima padaryti keičiant vartojimo ir gamybos modelius, taip pat užtikrinant, kad prekybos ir vidaus rinkos politika padėtų siekti aplinkos ir klimato tikslų ir skatintų kitas šalis tobulinti savo aplinkos apsaugos reguliavimo sistemas ir standartus ir užtikrinti jų vykdymą. ES ir toliau rems tvarų vystymąsi, derėdamasi dėl specialių nuostatų tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir tas nuostatas įgyvendindama, ir turėtų apsvarstyti kitas politikos galimybes mažinti ES vartojimo poveikį ES nepriklausančių šalių aplinkai. Tokios politikos galimybės pavyzdys – dvišalės Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) partnerystės, sudarančios pagrindą užtikrinti, kad iš šalių partnerių į ES rinką patektų tik teisėtai paruošta mediena.

    98. ES, kurios rinka – viena iš didžiausių pasaulyje, turėtų pasinaudoti savo įtaka, kad paskatintų viso pasaulio gamtos išteklių tausojimo politiką ir metodus. Tai galima padaryti keičiant vartojimo ir gamybos modelius, taip pat užtikrinant, kad prekybos ir vidaus rinkos politika padėtų siekti aplinkos ir klimato tikslų ir skatintų kitas šalis tobulinti savo aplinkos apsaugos reguliavimo sistemas ir standartus ir užtikrinti jų vykdymą ir kovoti su aplinkosauginiu dempingu. Siekiant užtikrinti Europos priemonių aplinkosauginį naudingumą bei sąžiningą konkurenciją ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir Europos įmonių perkėlimo, turės būti toliau svarstomas anglies dioksido įtraukimo mechanizmo rengimas laikantis PPO taisyklių. ES ir toliau rems tvarų vystymąsi, derėdamasi dėl specialių nuostatų tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir tas nuostatas įgyvendindama, ir turėtų apsvarstyti kitas politikos galimybes mažinti ES vartojimo poveikį ES nepriklausančių šalių aplinkai ir išteklių naudojimui šiose šalyse. Tokios politikos galimybės pavyzdys – dvišalės Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) partnerystės, sudarančios pagrindą užtikrinti, kad iš šalių partnerių į ES rinką patektų tik teisėtai paruošta mediena. Taip pat bus tiriamos kitos politinės galimybės, kaip sumažinti vartojimo Sąjungos poveikį pasaulinei aplinkai. Apskritai Sąjunga sieks tobulinti aspektus, susijusius su pareiga rūpestingai atlikti veiksmus visose tiekimo grandinėse.

    Pagrindimas

    Vis dažniau iškraipoma konkurencija ir patiriama aplinkosauginio dempingo rizika, darant žalą Europos Sąjungoje įsikūrusioms įmonėms ir darbuotojams, kurie turi laikytis griežtesnių standartų. Anglies dioksido įtraukimo mechanizmas leistų kovoti su anglies dioksido išlakų perkėlimo į trečiąsias šalis rizika.

    Pakeitimas  170

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) Rio+20 išvados būtų visiškai integruotos į ES išorės politikos sritis, o ES veiksmingai prisidėtų prie pasaulinių pastangų įgyvendinti sutartus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal Rio de Žaneiro konvencijas;

    a) Rio+20 išvados būtų visiškai integruotos į ES vidaus ir išorės politikos sritis, o ES veiksmingai prisidėtų prie pasaulinių pastangų įgyvendinti sutartus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal Rio de Žaneiro konvencijas;

    Pakeitimas  171

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies pirmos pastraipos c a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) Sąjunga toliau stiprina savo iniciatyvas, kad palengvintų visuotinį perėjimą prie integracinės ekologiškos ekonomikos, kai tuo pat metu siekiama užtikrinti tvarų vystymąsi ir panaikinti skurdą, ir atlieka pagrindinį vaidmenį skatindama tarptautinio lygmens užmojus siekiant šio tikslo.

    Pakeitimas  172

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) dirbti siekiant priimti tvaraus vystymosi tikslus, kurie: a) apima integracinės ekologiškos ekonomikos prioritetines sritis ir platesnius tvaraus vystymosi uždavinius, kaip antai energija, vanduo, aprūpinimas maistu, vandenynai ir tvarus vartojimas bei gamyba, taip pat visiems sektoriams svarbūs klausimai, pavyzdžiui, lygybė, socialinė įtrauktis, deramas darbas, teisinės valstybės principai ir geras valdymas; b) yra visuotinai taikomi ir apima visas tris tvaraus vystymosi sritis; c) yra papildyti konkrečiais tikslais ir rodikliais ir pagal juos vertinami; ir d) yra suderinti su vystymosi po 2015 m. principais bei į juos integruoti, taip pat jais remiami veiksmai klimato kaitos srityje;

    a) dirbti siekiant priimti tvaraus vystymosi tikslus, kurie: a) apima integracinės ekologiškos ekonomikos prioritetines sritis ir platesnius tvaraus vystymosi uždavinius, kaip antai energija, vanduo, aprūpinimas maistu, vandenynai ir tvarus vartojimas bei gamyba, įskaitant gyvūnų gerovę, taip pat visiems sektoriams svarbūs klausimai, pavyzdžiui, lygybė, socialinė įtrauktis, deramas darbas, teisinės valstybės principai ir geras valdymas; b) yra visuotinai taikomi ir apima visas tris tvaraus vystymosi sritis; c) yra papildyti konkrečiais tikslais ir rodikliais ir pagal juos vertinami; ir d) yra suderinti su vystymosi po 2015 m. principais bei į juos integruoti, taip pat yra suderinti su kitais tarptautiniais įsipareigojimais, pvz., klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse;

    Pakeitimas  173

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) dirbti siekiant sukurti veiksmingesnę JT tvaraus vystymosi struktūrą, tuo tikslu stiprinti Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), atsižvelgiant į Rio+20 išvadas, ir kartu toliau dėti pastangas, kad UNEP būtų suteiktas JT agentūros statusas, taip pat remti nuolatines pastangas didinti daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sinergiją;

    b) dirbti siekiant sukurti veiksmingesnę JT tvaraus vystymosi struktūrą, visų pirma turint mintyje su aplinka susijusį aspektą, ir tuo tikslu: a) toliau stiprinti Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), atsižvelgiant į Rio+20 išvadas ir remiantis JT aplinkos programos valdančiosios tarybos sprendimu įsteigti JT aplinkos asamblėją, ir kartu toliau dėti pastangas, kad UNEP būtų suteiktas specializuotos agentūros statusas; b) remti pastangas didinti daugiašalių aplinkosaugos susitarimų sinergiją, visų pirma kalbant apie cheminių medžiagų, atliekų ir biologinės įvairovės grupes; ir c) prisidėti, kad būtų užtikrinta svari ir autoritetinga nuomonė aplinkos klausimu aukšto lygio politiniam tvaraus vystymosi forumui vykdant veiklą;

    Pakeitimas  174

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) strategiškiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis. Daugiausia dėmesio bendradarbiaujant reikėtų skirti: su strateginiais partneriais – geriausios praktikos įgyvendinant vidaus aplinkos politiką ir teisės aktus skatinimui ir konvergencijai daugiašalėse aplinkosaugos derybose; su Europos kaimynystės politikos šalimis – laipsniškai konvergencijai su pagrindine ES aplinkos ir klimato politika ir teisės aktais ir pastangoms stiprinti bendradarbiavimą siekiant spręsti regioninius aplinkos ir klimato uždavinius; su besivystančiomis šalimis – paramai jų pastangoms saugoti aplinką, kovoti su klimato kaita ir mažinti gaivalines nelaimes, taip pat įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje, prisidedant prie skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi;

    d) strategiškiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, tai reiškia ir laiku prieš tarptautines konferencijas informuoti apie Sąjungos poziciją ir tikslus. Daugiausia dėmesio bendradarbiaujant reikėtų skirti: i) su strateginiais partneriais – geriausios praktikos įgyvendinant vidaus aplinkos politiką ir teisės aktus skatinimui ir konvergencijai daugiašalėse aplinkosaugos derybose; ii) su Europos kaimynystės politikos šalimis – laipsniškai konvergencijai su pagrindine ES aplinkos ir klimato politika ir teisės aktais ir pastangoms stiprinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija bei gebėjimais siekiant spręsti regioninius aplinkos ir klimato uždavinius; iii) su besivystančiomis šalimis – paramai jų pastangoms saugoti aplinką, kovoti su klimato kaita ir mažinti gaivalines nelaimes, taip pat įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje, prisidedant prie skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi; iv) konferencijoje Rio +20 patvirtintos dešimties metų programavimo sistemos, susijusios su tvaraus vartojimo ir tvarios gamybos būdais, įgyvendinimui;

    Pakeitimas  175

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) nuosekliau, aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti daugiašaliuose aplinkosaugos procesuose, įskaitant JTBKKK, BĮK ir su cheminėmis medžiagomis susijusias konvencijas, taip pat kituose svarbiuose forumuose, tokiuose kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ir Tarptautinė jūrų organizacija, siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti 2020 m. ES ir pasaulinio lygmens įsipareigojimai, ir susitarti dėl tarptautinių veiksmų po 2020 m.;

    e) nuosekliau, aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti daugiašaliuose aplinkosaugos procesuose, įskaitant JTBKKK, BĮK, CITES, Tarptautinę konvenciją dėl banginių medžioklės reguliavimo, įvairias tarptautines konvencijas dėl laukinės faunos ir buveinių apsaugos pasauliniu mastu ir su cheminėmis medžiagomis susijusias konvencijas, taip pat kituose svarbiuose forumuose, tokiuose kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija ir Tarptautinė jūrų organizacija, siekiant užtikrinti, kad būtų įvykdyti 2020 m. ES ir pasaulinio lygmens įsipareigojimai, ir susitarti dėl tarptautinių veiksmų po 2020 m., taip pat skatinti gerokai anksčiau nei 2020 m. įgyvendinti visus pagrindinius daugiašalius susitarimus aplinkos klausimais;

    Pakeitimas  176

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos g punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    g) pasauliniame kontekste įvertinti ES maisto ir ne maisto prekių vartojimo poveikį aplinkai ir galimą atsaką.

    g) pasauliniame kontekste įvertinti ES maisto ir ne maisto prekių vartojimo poveikį aplinkai ir galimą atsaką ir imtis būtinų politinių priemonių atsižvelgiant į šių vertinimų išvadas.

    Pakeitimas  177

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos g a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) užtikrinti aktyvų piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą siekiant skatinti tvarų vystymąsi pasauliniu lygmeniu pagal Rio +20 deklaraciją1 ir tobulinti aplinkos valdymą skatinant plėtoti regionines ir nacionalines iniciatyvas;

     

    _______________

     

    1 Pagal Rio+20 deklaracijos 88 dalies h punktą.

    Pakeitimas  178

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 100 dalies antros pastraipos g b papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    gb) remti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų taikymą ir tolesnį plėtojimą visame pasaulyje ir sudaryti galimybes šių sistemų tarpregioniniam susiejimui;

    Pagrindimas

    Plėtojant ir susiejant regionines apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas bus padedama sušvelninti klimato kaitą, skatinamos ekologinės inovacijos ir kartu bus užtikrinta stabilesnė anglies dioksido kaina, vienodos sąlygos tarptautiniu lygmeniu ir remiamas visuotinis bendradarbiavimas klimato kaitos srityje.

    Pakeitimas  179

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 101 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    101. Komisija užtikrins, kad programos įgyvendinimo pažanga būtų stebima vykdant nuolatinę strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo stebėseną. Iki 2020 m. bus atliktas programos vertinimas, visų pirma remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) Europos aplinkos padėties ataskaita.

    101. Turėtų būti nustatytas bendras stebėsenos metodas, kad būtų galima stebėti pažangą, daromą siekiant devynių prioritetinių tikslų, įskaitant uždavinius, ir vykdyti nuolatinę stebėseną programos įgyvendinimo metu. Be to, Komisija užtikrins, kad programos įgyvendinimo pažanga taip pat būtų stebima vykdant nuolatinę strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo stebėseną. Iki 2020 m. bus atliktas programos vertinimas, visų pirma remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) Europos aplinkos padėties ataskaita. Komisija Europos Parlamentui kas dvejus metus teikia aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

    Pakeitimas  180

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 102 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    102. Rodikliai, naudojami prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangai stebėti, apima rodiklius, kuriuos EAA naudoja aplinkos būklei stebėti ir esamų su aplinka ir klimatu susijusių tikslų ir teisės aktų, įskaitant klimato ir energijos tikslus, biologinės įvairovės tikslus ir efektyvaus išteklių naudojimo pagrindinius etapus, įgyvendinimui stebėti. Bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ir įgyvendinant Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą, bus parengti papildomi rodikliai, kurie padės įvertinti bendrą pažangą pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir visuomenės ir jos indėlį užtikrinant klestėjimą ir gerovę.

    102. Rodikliai, naudojami prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangai stebėti, apima rodiklius, kuriuos EAA naudoja aplinkos būklei stebėti ir esamų su aplinka ir klimatu susijusių tikslų ir teisės aktų, įskaitant klimato ir energijos tikslus, biologinės įvairovės tikslus ir efektyvaus išteklių naudojimo pagrindinius etapus, įgyvendinimui stebėti. Atliekų susidarymo ir tvarkymo srityje turės būti padaryta pažanga, susijusi su prieiga prie duomenų ir su jų derinimu, atsižvelgiant į esamus ES statistikos teisės aktus. Bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis ir įgyvendinant Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą, taip pat bendrai įgyvendinant 2020 m. biologinės įvairovės strategiją, bus parengti papildomi rodikliai, kurie padės įvertinti bendrą pažangą pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir visuomenės ir jos indėlį užtikrinant klestėjimą ir gerovę.

    • [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
    • [2]  (bus patvirtinta 2013 m. gegužės 30 d. vyksiančioje Regionų komiteto plenerinėje sesijoje).

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Ankstesnės ES aplinkos veiksmų programos galiojimas baigėsi 2012 m. liepos pabaigoje. Todėl iš tikrųjų atėjo laikas susitarti dėl naujos bendros sistemos iki 2020 m. ir pasiūlyti plataus užmojo ir tikrovišką 2050 m. viziją, prisidedant prie aktyvių veiksmų, pradėtų vykdyti per konferenciją Rio+20.

    Pats programos pavadinimas „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ skatina filosofiškai apmąstyti žmogaus ir gamtos ryšį ir poreikį taikant tvaraus vystymosi sąvoką derinti ekonominę veiklą su aplinkos apsauga. Taigi reikėtų įveikti norą gyventi nekreipiant dėmesio į problemą ir prisiimti atsakomybę, kurią būtų galima apibendrinti tokiu priežodžiu: „Mes nepaveldėjome Žemės iš savo tėvų, mes ją skolinamės iš savo vaikų“.

    Visa tai jau aptarta 1982 m. Pasaulinėje gamtos chartijoje, tačiau pažymėtina, kad praėjus trisdešimčiai metų tebėra daug problemų, susijusių su pernelyg dideliu gamtos išteklių eikvojimu, ekosistemų būklės blogėjimu, energijos vartojimu, tarša, atliekomis, sveikatai keliama rizika ar klimato kaita. Tačiau kartu didžiausia kylanti problema – išlaikyti arba pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas Europoje ir pasaulyje. Kaip tuomet saugoti planetą ir kartu kurti gerovę?

    Šiuo ekonomikos krizės ir griežto taupymo laikotarpiu galėtų būti rizikinga akcentuoti aplinkos politiką, nes ji būtų suprantama kaip antraeilis prioritetas arba suvaržymas ir ekonomikos augimo bei užimtumo stabdis. Tačiau atrodo, kad protingiau šią viziją, kuri yra trumpalaikė ir kelia nesutarimus, pakeisti veiksmingu informacijos apie aplinkosaugą ir ekonominių bei pramoninių problemų derinimu, suburiant visus veikėjus novatoriškai veiklai, kuria skatinama pažanga.

    Dėl aplinkosaugos veiksmų patiriama labai didelių išlaidų (beje, taip pat kaip ir dėl veiksmų nevykdymo šioje srityje), bet ir naudos, į kurią dabartiniu laikotarpiu negali neatsižvelgti nei viešųjų finansų įstaigos, nei privatūs investuotojai. Tai priežastis, dėl kurios aplinkos problemos nebeturi būti koreguojamas kintamasis, bet labai iš anksto turi būti įtrauktos į įvairias sektorių politikos sritis.

    7-oji aplinkosaugos veiksmų programa, kurioje pateikiama bendra schema, gali būti svarbus Europos Sąjungos manifestas aplinkos klausimu, skirtas jos piliečiams ir likusiai pasaulio daliai, bet ir naujo ES ekologijos plano iki 2020 m. pagrindas, kuriuo būtų skatinamas ekologiškai tvaresnis augimas ir darbo vietų kūrimas.

    Ekologiškai tvaraus augimo idėja, skatinama 2009 m. EBPO deklaracijoje, nepriklauso kuriai nors politinei srovei, dėl jos gali būti priimtas platus sutarimas. Ji grindžiama ekonomika, kurioje naudojama mažiau energijos ir žaliavų arba jos naudojamos geriau, kurioje gaminama ir vartojama pažangiai, vengiant švaistymo, ir kontroliuojamas teršalų išmetimas bei atliekos, kartu mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Ši idėja nėra lėtėjimo sinonimas, bet, priešingai, ja pasisakoma už veiksmingą išteklių naudojimą, inovacijas ir įmonių konkurencingumą.

    Kad būtų užtikrintas šis ekologiškai tvarus augimas, reikia daug pastangų siekiant įgyvendinti 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą. Šias pastangas reikia suprasti. Tačiau dėl nuolat keičiamų ir vis sudėtingesniais tampančių ES aplinkos teisės aktų, standartų painiavos ir net dubliavimosi kyla teisinis nestabilumas, atsiranda sunkumų suprasti, o įmonės, visų lygmenų valdžios institucijos bei privatūs asmenys ima nuogąstauti. Dėl to taip pat atsiranda didelių teisės aktų įgyvendinimo skirtumų valstybėse narėse ir tarp valstybių narių, patiriama administracinė našta, kyla aiškinimo nesutarimų ir nesutarimų dėl teismų praktikos. Prie to kartais prisideda politinės valios trūkumas, prisiėmus įsipareigojimus ES ir tarptautiniu lygmenimis.

    Antai 2011 m. daugiausia Bendrijos teisės pažeidimų (299) ES buvo nustatyta aplinkos srityje, t. y. 17 proc. visų pažeidimų; pradėta 114 naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Šie pažeidimai brangiai kainuoja finansiniu ir žmogiškuoju požiūriu.

    Todėl tam, kad ES aplinkos teisės aktai sulauktų didesnio pritarimo ir būtų geriau įgyvendinami, jie turi būti grindžiami tvirtu mokslinių žinių pagrindu, būti nuoseklesni ir supaprastinti, tačiau jais taip pat turi būti laikomasi pažangaus reglamentavimo principų remiantis poveikio vertinimu, dabartinės politikos vertinimu (kokybės patikra) ir poveikio konkurencingumui vertinimu.

    Be to, visoje ES ryžtingai turi būti stiprinama šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė, stiprinant nacionalines aplinkosauginių patikrų sistemas, labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir numatant Bendrijos paramą, jeigu reikia. Taip pat reikės gerinti ES finansavimo panaudojimą aplinkos srityje ir didinti jo veiksmingumą, kad būtų užtikrinti apčiuopiami rezultatai šioje srityje.

    Be to, verta skirti didesnį dėmesį informavimui apie Sąjungos aplinkos politiką. Reikia vykdyti intensyvesnį švietimą, kad visų lygmenų valdžios institucijos, verslininkai, investuotojai ir piliečiai geriau suprastų ir nuspėtų ES pasirinkimus aplinkos srityje (tai yra būtina). Dėl to ES teisės aktų įgyvendinimas tik pagerės. Be to, tai sustiprins atsakomybės jausmą: europiečiai didžiuosis saugodami gamtinį kapitalą ir gerindami aplinkos būklę žemyne bei pasaulyje.

    Be to, 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa taip pat turėtų būti siunčiama svarbi politinė ES žinia likusiai pasaulio daliai ir padedama kurti tarptautinį aplinkos valdymą, apimantį daugiau nei finansinį solidarumą. Iš tiesų ES turi pasiekti, kad trečiosios šalys aplinkos ir klimato srityse prisiimtų tokius pat įsipareigojimus kaip ES.

    ES negali viena stengtis tarptautiniu lygmeniu, ji turi turėti galimybę pasitikėti patikimais partneriais. Todėl vykdydama diplomatinę veiklą aplinkos srityje ji turi vengti dėl naivumo atsirandančių prekybos kliūčių ir kartu laikytis PPO principų. Taigi ES turi geriau apibrėžti patekimo į jos rinką sąlygas ir atverti rinką tik tuomet, jeigu trečiosios šalys tausoja aplinką, mažina jose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ES įmonės neatsiduria nepalankioje padėtyje vykdant nesąžiningą konkurenciją. Todėl ES turi dvigubai daugiau stengtis siekdama kovoti su aplinkosauginiu dempingu ir anglies dioksido nutekėjimu. Pasitenkinimo vienašališkais įsipareigojimais ES verslininkai nelaikytų teisingu, tai paskatintų juos atsisakyti savo veiklos Sąjungos teritorijoje.

    Pagaliau atsakomybė už aplinkosaugos problemas tenka ES, trečiosioms šalims, bet visų pirma kiekvienam asmeniui. 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje svarbiausia vieta sprendžiant problemą vėl turi būti skirta ES piliečiui. Šviesti, informuoti, mokyti piliečius, stiprinti jų indėlį į aplinkosaugą kasdieniame gyvenime, skatinti pilietinę veiklą, taip pat teisę kreiptis į teismą aplinkos klausimais – tai tikslai, kurių naująja ES programa taip pat turi būti siekiama. Taigi ar bus geresnė proga plėtoti Sąjungoje pilietiškumą aplinkosaugos srityje nei 2013 m. paskelbimas Europos pilietybės metais?

    Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (26.3.2013)

    pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“
    (COM(2012) 0710 – C7‑0392/2012 – 2012/0337(COD))

    Nuomonės referentė: Daciana Octavia Sârbu

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales

    Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Komisija ketina 2013–2020 m. laikotarpiu nustatyti septintąją aplinkosaugos veiksmų programą; pirmoji tokia programa priimta 1973 m. Kadangi šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa turėjo nustoti galioti 2012 m. liepos mėn., Europos Parlamentas savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje[1] paragino Europos Komisiją kuo greičiau pristatyti tolesnę programą, kad būtų sudarytos sąlygos eiti tvarios ateities link, užtikrintas tęstinumas ir išvengta bet kokių spragų. Savo rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją savo būsimąjį pasiūlymą pagrįsti šiais trimis prioritetais: aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimu ir stiprinimu, aplinkos apsaugos tikslų įtraukimu į visų sektorių politiką ir tarptautiniu aplinkos apsaugos aspektu.

    2012 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė savo sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ projektą. Kaip ir pagal ankstesnes programas, remiantis pasiūlyta septintąja aplinkosaugos veiksmų programa siekiama sukurti visa apimančią įvairių Komisijos neseniai paskelbtų aplinkos apsaugos priemonių, gairių ir teisės aktų sistemą. Pagal ją siekiama, kad būtų įtraukti ir kartu peržiūrėti visi esami skirtingų politikos sričių 2020 m. tikslai, susiję su aplinkos apsauga. Be to, šiame pasiūlyme dėl aplinkosaugos veiksmų programos pristatoma ilgalaikė perspektyva ir pateikiama vizija 2050 m. Remiantis naująja aplinkosaugos veiksmų programa siekiama didinti aplinkos apsaugos politikos indėlį siekiant pereiti prie išteklių požiūriu efektyvios, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurios sąlygomis būtų saugomas ir didinamas gamtinis kapitalas ir rūpinamasi piliečių sveikata ir gerove.

    Europos Komisija projekto priede pateikia devynių prioritetinių tikslų, kuriuos turi pasiekti ES ir jos valstybės narės, rinkinį:

    1.  saugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą;

    2.  pasiekti, kad Sąjungos ekonomika taptų ekologiška ir konkurencinga efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika;

    3.  apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei;

    4.  maksimaliai padidinti Sąjungos aplinkos teisės aktų naudingumą;

    5.  tobulinti aplinkos politikos faktinių duomenų bazę;

    6.  užtikrinti investicijas į aplinkos ir klimato politiką ir teisingas kainas;

    7.  didinti aplinkos aspektų integraciją ir politikos nuoseklumą;

    8.  didinti Sąjungos miestų tvarumą;

    9.  didinti Sąjungos veiksmų efektyvumą sprendžiant regionines ir pasaulines aplinkos problemas.

    Aplinkos apsaugos iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius

    Žemės ūkio sektorius patiria didelį spaudimą, kadangi pasaulyje didėja maisto paklausa, ištekliai riboti, būtina taikyti aplinkos apsaugos priemones ir dėl klimato kaitos patiriama su maisto gamyba susijusių sunkumų.

    Žemės ūkis labai prisideda prie taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, tačiau kartu su miškais turi ir didelį klimato kaitos švelninimo potencialą, nes absorbuoja ir saugo anglies dioksidą. Švelninant klimato kaitą ir prie jos taikantis, pvz., mažinant žemės ūkio sukeliamą taršą ir gerinant pasėlių atsparumą klimato kaitos poveikiui, labai svarbų vaidmenį taip pat gali atlikti moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tausus išteklių naudojimas maisto gamybai bus itin svarbus atremiant esamus ir būsimus iššūkius, susijusius su ribotais gamtiniais ištekliais. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, gyventojų skaičius pasaulyje iki 2050 m. padidės trečdaliu. Dėl to ir dėl pakitusių vartojimo modelių maisto paklausa padidės 70 proc. Todėl nepaprastai svarbu, kad Europos žemės ūkis pasiektų kuo geresnį tausumo ir veiksmingo išteklių naudojimo lygį.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad nuo 1974 m. maisto atliekų lygis pasaulyje padidėjo 50 proc. ir kad reikia imtis skubių veiksmų siekiant spręsti problemą dėl maisto eikvojimo maisto grandinėje.

    Pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP reformos siekiama susieti tiesiogines išmokas ir viešųjų gėrybių užtikrinimą ir skirti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansavimą agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Taip siekiama skatinti aplinkai naudingą praktiką, pvz., pasėlių įvairinimą, daugiamečių ganyklų apsaugą, taip pat ekologiškai vertingų dirbamos žemės ir miško plotų nustatymą ir priežiūrą.

    Sąjunga turi parengti visapusišką atsaką į klimato kaitą, kad išsaugotų Europos žemės ūkio atsparumą ir konkurencingumą ir kad jis toliau atliktų savo – aukštos kokybės maisto tiekėjo ir aplinkos apsaugos paslaugų teikėjo – vaidmenį bei prisidėtų prie tausaus ES kaimo vietovių vystymosi.

    PAKEITIMAI

    Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

    Pakeitimas     1

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Per pastaruosius dešimtmečius pavyko gerokai sumažinti į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamų teršalų kiekį; pastaraisiais metais labai sumažintas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Modernizuoti ES cheminių medžiagų teisės aktai ir apribotas daugelio toksiškų ar pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, kadmis ir gyvsidabris, naudojimas produktuose, kurie naudojami daugelyje namų ūkių. ES piliečių naudojamo vandens kokybė – viena iš geriausių pasaulyje; daugiau nei 18 % ES teritorijos ir 4 % jos jūrų teritorijos suteiktas saugomų gamtos teritorijų statusas.

    2. Per pastaruosius dešimtmečius pavyko sumažinti į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamų teršalų kiekį; pastaraisiais metais labai sumažintas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Modernizuoti ES cheminių medžiagų teisės aktai ir apribotas daugelio toksiškų ar pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, kadmis ir gyvsidabris, naudojimas produktuose, kurie naudojami daugelyje namų ūkių. ES piliečių naudojamo vandens kokybė – viena iš geriausių pasaulyje; daugiau nei 18 % ES teritorijos ir 4 % jos jūrų teritorijos suteiktas saugomų gamtos teritorijų statusas.

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 5 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5. Tačiau daug ES aplinkos tendencijų dar kelia nerimą, ypač dėl nepakankamo galiojančių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo. Tik 17 % pagal Buveinių direktyvą vertinamų rūšių ir buveinių yra geros būklės, o dėl gamtinio kapitalo būklės blogėjimo ir praradimo kyla pavojus, kad pastangos pasiekti ES biologinės įvairovės ir klimato kaitos tikslus gali būti neveiksmingos. Dėl to atsiranda didelių susijusių sąnaudų, kurios mūsų ekonominėje ar socialinėje sistemoje dar tinkamai neįvertinamos. Trisdešimt procentų ES teritorijos labai suskaidyta, tai turi įtakos ekosistemų ryšiams ir gerai būklei, taip pat jų gebėjimui atlikti funkcijas ir užtikrinti rūšims gyvybingas buveines. Nors ES padaryta tam tikra pažanga atsiejant ekonomikos augimą nuo išmetamųjų ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai, ištekliai vis dar naudojami labai netvariai ir neveiksmingai, o atliekos vis dar tvarkomos netinkamai. Todėl ES įmonės neišnaudoja didžiulių efektyvaus išteklių naudojimo teikiamų galimybių padidinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ir tiekimo saugumą. Vandens kokybė ir oro taršos lygiai vis dar kelia problemų daugelyje Europos dalių, o ES piliečiai ir toliau yra veikiami pavojingų medžiagų, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir gerovei. Netvariai naudojant žemę alinami derlingi dirvožemiai, ir tai turi įtakos aprūpinimui maistu ir galimybei pasiekti biologinės įvairovės tikslus. Dirvožemio būklė toliau iš esmės nestabdomai blogėja.

    5. Tačiau daug ES aplinkos tendencijų dar kelia nerimą, ypač dėl nepakankamo galiojančių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo. Tik 17 % pagal Buveinių direktyvą vertinamų rūšių ir buveinių yra geros būklės. Trisdešimt procentų ES teritorijos labai suskaidyta, tai turi įtakos ekosistemų ryšiams ir gerai būklei, taip pat jų gebėjimui atlikti funkcijas ir užtikrinti rūšims gyvybingas buveines. Nors ES padaryta tam tikra pažanga atsiejant ekonomikos augimą nuo išmetamųjų ŠESD kiekio, išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai, ištekliai vis dar naudojami labai netvariai ir neveiksmingai, o atliekos vis dar tvarkomos netinkamai. Todėl ES įmonės neišnaudoja didžiulių efektyvaus išteklių naudojimo teikiamų galimybių padidinti konkurencingumą, sumažinti sąnaudas, padidinti produktyvumą ir tiekimo saugumą. Vandens kokybė ir oro taršos lygiai vis dar kelia problemų daugelyje Europos dalių, o ES piliečiai ir toliau yra veikiami pavojingų medžiagų, kurios gali pakenkti jų sveikatai ir gerovei. Netvariai naudojant žemę alinami derlingi dirvožemiai, ir tai turi įtakos aprūpinimui maistu ir galimybei pasiekti biologinės įvairovės tikslus. Dirvožemio būklė toliau iš esmės nestabdomai blogėja.

     

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 9 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    9. Jei norime gerai gyventi ateityje, dabar būtina skubiai imtis bendrų veiksmų, kurių tikslas – padidinti ekologinį atsparumą ir užtikrinti, kad aplinkos politikos nauda ekonomikai ir visuomenei būtų kuo didesnė, neperžengiant planetos ekologinių ribų. Ši programa atspindi ES įsipareigojimą keistis ir pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos, kurioje užtikrinamas ekonomikos augimas ir plėtra, apsaugoma žmonių sveikata ir gerovė, suteikiamas deramas darbas, mažinama nelygybė ir saugomas gamtinis kapitalas bei į jį investuojama.

    9. Jei norime gerai gyventi ateityje, dabar būtina skubiai imtis bendrų veiksmų, kurių tikslas – padidinti ekologinį atsparumą ir užtikrinti, kad aplinkos politikos nauda ekonomikai ir visuomenei būtų kuo didesnė, neperžengiant planetos ekologinių ribų. Ši programa atspindi ES, kaip bloko, kurio veiksmai daro poveikį visame pasaulyje, įsipareigojimą veikti tarptautiniu mastu siekiant skatinti perėjimą prie integracinės ekologiškos ekonomikos, kurios sąlygomis būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir plėtra, apsaugota žmonių sveikata ir gerovė, taip pat maisto kokybė (higienos, maistinės vertės ir juslinių savybių požiūriais), užtikrintas deramas darbas, mažinama nelygybė ir saugomas gamtinis kapitalas bei į jį investuojama.

    Pakeitimas  4

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 11 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    11. Kad ši permaina būtų sėkminga, reikia visapusiškai integruoti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, ekonomika ir pramonė, moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo ir socialinė politika, siekiant sukurti nuoseklų suderintą metodą. ES veiksmus taip pat turėtų papildyti aktyvesni pasauliniai veiksmai ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant bendras problemas.

    11. Kad ši permaina būtų sėkminga, reikia visapusiškai integruoti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis, tokias kaip energetika, transportas, žemės ūkis, žuvininkystė, tarptautinė prekyba, ekonomika ir pramonė, moksliniai tyrimai ir inovacijos, užimtumo ir socialinė politika, taip pat mokesčių politika (pajamos, susijusios su aplinka), siekiant sukurti nuoseklų suderintą metodą. ES veiksmus taip pat turėtų papildyti aktyvesni pasauliniai veiksmai ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant bendras problemas.

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 16 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    16. ES ekonominio klestėjimo ir gerovės pagrindas – jos gamtinis kapitalas, apimantis ekosistemas, kurių gėrybėmis ir funkcijomis naudojamės: nuo derlingo dirvožemio ir daugiafunkcinių miškų iki dirbamos žemės ir jūrų, nuo gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo, potvynių kontrolės, klimato reguliavimo ir apsaugos nuo gaivalinių nelaimių. Saugoti, tausoti ir puoselėti gamtinį kapitalą siekiama daugeliu ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą (VPD), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD), Oro kokybės ir susijusias direktyvas, taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvas. Teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir spręsti cheminių medžiagų, pramoninių teršalų ir atliekų problemas, taip pat padeda sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, įskaitant ekosistemas, rūšis ir buveines.

    16. ES ekonominio klestėjimo ir gerovės pagrindas – jos gamtinis kapitalas, apimantis natūralias ir ūkinės veiklos ekosistemas, kurių gėrybėmis ir funkcijomis naudojamės: nuo derlingo dirvožemio ir daugiafunkcinių miškų iki daugiafunkcinės dirbamos žemės visuose regionuose ir jūrų, nuo gėlo vandens ir švaraus oro iki žiedų apdulkinimo, potvynių kontrolės, klimato reguliavimo ir apsaugos nuo gaivalinių nelaimių. Saugoti, tausoti ir puoselėti gamtinį kapitalą siekiama daugeliu ES teisės aktų, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą (VPD), Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD), Oro kokybės ir susijusias direktyvas, taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvas. Teisės aktai, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir spręsti cheminių medžiagų, pramoninių teršalų ir atliekų problemas, taip pat padeda sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, įskaitant ekosistemas, rūšis ir buveines.

    Pakeitimas  6

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 18 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    18. Nors iki šiol įdėta daug pastangų, tikėtina, kad VPD nustatytą reikalavimą – iki 2015 m. pasiekti „gerą ekologinę būklę“ – atitiks tik maždaug 53 % ES paviršinio vandens telkinių. Be to, kyla rizika, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – iki 2020 m. pasiekti „gerą aplinkos būklę“ – taip pat gali būti nepasiektas, inter alia, dėl nuolatinio peržvejojimo ir Europos jūrų taršos šiukšlėmis. Nors ES oro ir pramoninių išmetamųjų teršalų politika padėjo sumažinti daugumos formų taršą, ekosistemoms ir toliau kenkia perviršinės azoto iškritos ir ozono tarša, susijusi su išmetamaisiais teršalais transporto, intensyvios žemdirbystės ir elektros energijos gamybos srityse.

    18. Nors iki šiol įdėta daug pastangų, tikėtina, kad VPD nustatytą reikalavimą – iki 2015 m. pasiekti „gerą ekologinę būklę“ – atitiks tik maždaug 53 % ES paviršinio vandens telkinių. Be to, kyla rizika, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – iki 2020 m. pasiekti „gerą aplinkos būklę“ – taip pat gali būti nepasiektas, inter alia, dėl nuolatinio peržvejojimo ir Europos jūrų taršos šiukšlėmis. Nors ES oro ir pramoninių išmetamųjų teršalų politika padėjo sumažinti daugumos formų taršą, ekosistemoms ir toliau kenkia perviršinės azoto iškritos ir ozono tarša, susijusi su išmetamaisiais teršalais transporto, netausios žemdirbystės praktikos ir elektros energijos gamybos srityse.

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 19 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    19. Taigi siekiant saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą taip pat reikia naikinti problemų priežastis, pavyzdžiui, geriau integruoti gamtinio kapitalo tikslus į kitas politikos sritis ir užtikrinti politikos sričių darną bei papildomą naudą. Aplinkos tausojimo elementai, išdėstyti Komisijos reformų pasiūlymuose, visų pirma ES žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų pasiūlymuose, kurių parama numatyta aplinkai palankesnio ES biudžeto pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) pasiūlymuose, yra skirti padėti siekti šių tikslų. Pavyzdžiui, vandens ekosistemoms kaimo vietovėse turėtų būti naudingas ūkiams skirtų išmokų susiejimas su atitinkamų VPD reikalavimų laikymusi, kaip nustatyta Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos. Siekiant aplinkai palankesnės BŽŪP taip pat bus skatinama aplinką tausojanti žemės ūkio veikla, tokia kaip pasėlių įvairinimas, daugiamečių ganyklų apsauga ir ekologiškai vertingų dirbamos žemės ir miško plotų nustatymas ir priežiūra.

    19. Taigi siekiant saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą taip pat reikia naikinti problemų priežastis, pavyzdžiui, geriau integruoti gamtinio kapitalo tikslus į kitas politikos sritis ir užtikrinti politikos sričių darną bei papildomą naudą. Aplinkos tausojimo elementai, išdėstyti reformų pasiūlymuose, visų pirma ES žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos reformų pasiūlymuose, remiami aplinkai palankesnio ES biudžeto pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) pasiūlymais, todėl pagal ją turės būti numatytas biudžetas, kuris būtų pakankamas jiems remti. Vandens ekosistemoms kaimo vietovėse turėtų būti naudingas galutinis VPD perkėlimas į nacionalinę teisę šią direktyvą tinkamai įgyvendinus visose valstybėse narėse, kaip nustatyta Komisijos pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos. Toliau siekiant aplinkai palankesnės BŽŪP taip pat bus skatinama aplinką tausojanti žemės ūkio veikla, susijusi su tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros programomis. Esminis šio tausaus žemės ūkio elementas – ūkininkavimas prisiimant atsakomybę už ateities kartas; taip vienu metu tausiai naudojami ištekliai ir užtikrinamas produktyvumas.

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 19 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    19a. Ūkininkavimu Sąjungoje ne vieną dešimtmetį prisidedama prie buveinių ir įvairių kultūrinių kraštovaizdžių išsaugojimo. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos žemės ūkio ir miškininkystės srityje atlikta didelių patobulinimų – tai pasakytina apie visus aplinkos elementus ir visus su žemės ūkiu susijusius taršos atvejus – kai kuriais atvejais veiksmingai organizuojant gamybą.

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 22 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    22. Žemės blogėjimas, fragmentacija ir netvarus naudojimas Europos Sąjungoje kelia pavojų tam tikroms pagrindinėms ekosistemų funkcijoms, biologinei įvairovei ir didina Europos pažeidžiamumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių atžvilgiu. Dėl to taip pat blogėja dirvožemio būklė. Vandens sukeliama dirvožemio erozija veikia daugiau nei 25 % ES teritorijos: tai kenkia dirvožemio funkcijoms ir turi įtakos gėlo vandens kokybei. Dirvožemio užterštumas ir sandarinimas taip pat nuolat kelia problemų. Manoma, kad daugiau nei pusė milijono vietovių visoje ES yra užterštos; kol nebus nustatytos ir įvertintos, jos ir toliau gali kelti didelę riziką aplinkai ir sveikatai. Kiekvienais metais daugiau nei 1 000 km² žemės užimama būsto statybos, pramonės, transporto ar poilsio reikmėms. Šiuos ilgalaikius pokyčius sunku arba brangu sustabdyti, ir jie beveik visada susiję su kompromisais tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos reikmių. Valstybių narių planavimo sprendimai, susiję su žemės naudojimu, turėtų būti tvaresni.

    22. Žemės blogėjimas, fragmentacija ir netvarus naudojimas Europos Sąjungoje kelia pavojų tam tikroms pagrindinėms ekosistemų funkcijoms, biologinei įvairovei ir didina Europos pažeidžiamumą klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių atžvilgiu. Dėl to taip pat blogėja dirvožemio būklė. Vandens sukeliama dirvožemio erozija veikia daugiau nei 25 % ES teritorijos: tai kenkia dirvožemio funkcijoms ir turi įtakos gėlo vandens kokybei. Dirvožemio užterštumas ir sandarinimas taip pat nuolat kelia problemų. Manoma, kad daugiau nei pusė milijono vietovių visoje ES yra užterštos; kol nebus nustatytos ir įvertintos, jos ir toliau gali kelti didelę riziką aplinkai ir sveikatai. Kiekvienais metais daugiau nei 1 000 km² žemės užimama būsto statybos, pramonės, transporto ar poilsio reikmėms. Šiuos ilgalaikius pokyčius sunku arba brangu sustabdyti, ir jie beveik visada susiję su kompromisais tarp įvairių socialinių, ekonominių ir aplinkos reikmių. Valstybių narių planavimo sprendimai, susiję su žemės naudojimu, turėtų būti tvaresni. Siekiant išspręsti didelę dirvožemio sandarinimo problemą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi veiksmų siekiant mažinti naudojamos žemės plotą ir žemės ūkio paskirties plotus saugoti maisto, pašarų ir atsinaujinančiųjų žaliavų gamybai.

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 22 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    22a. Žemės ūkis ir miškininkystė kartu sudaro 78 proc. Sąjungos žemės dangos. Todėl žemės ūkis ir miškininkystė toliau atlieka itin svarbų vaidmenį saugant gamtinius išteklius ir kultūrinius kraštovaizdžius – tai kitos žmonių veiklos, vykdomos kaimo vietovėse, prielaida. Miško įveisimas atlieka esminį vaidmenį sutvirtinant dirvožemį, taip pat prisitaikant prie klimato kaitos ir ją švelninant, o tausus žemės ūkis gali prisidėti prie geresnio dirvožemio išsaugojimo. Kartu ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į integruotą ir naujovišką žemės ūkio praktiką, pvz., į tikslias technologijas ir ekologinius principus, ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dirvožemio derlingumo didinimui naudojant ne chemines trąšas bei tausiam derliaus didinimui.

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 23 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    23. Siekiant sumažinti svarbiausią žmogaus daromą poveikį žemei, dirvožemiui ir kitoms ekosistemoms Europoje, reikės imtis veiksmų užtikrinti, kad visais atitinkamais lygmenimis priimant su žemės naudojimu susijusius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai, taip pat į socialinį ir ekonominį poveikį. Aukščiausiojo lygio susitikimo Rio+20 išvadose raginta sukurti pasaulį, kuriame žemė neblogėtų. ES ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip geriausia įgyvendinti tokį įsipareigojimą atitinkamos savo kompetencijos srityse ir kaip spręsti dirvožemio kokybės problemas taikant privalomą teisinę sistemą. Taip pat bus nustatyti su tvariu žemės naudojimu ir dirvožemiu susiję tikslai.

    23. Siekiant sumažinti svarbiausią žmogaus daromą poveikį žemei, dirvožemiui ir kitoms ekosistemoms Europoje, reikės imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad visais atitinkamais lygmenimis priimant su žemės naudojimu susijusius sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama į poveikį aplinkai, taip pat į socialinį ir ekonominį poveikį. Aukščiausiojo lygio susitikimo Rio+20 išvadose raginta sukurti pasaulį, kuriame žemė neblogėtų. Toks įsipareigojimas galėtų būti geriausiai vykdomas valstybėse narėse.

     

    Atsižvelgiant į subsidiarumo principą, dirvožemio kokybės problemas geriausia spręsti valstybių narių lygmeniu taikant privalomas teisines sistemas. Taip pat bus nustatyti su tvariu žemės naudojimu ir dirvožemiu susiję tikslai.

    Pakeitimas  12

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 24 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    24. Nors per pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje į aplinką išskiriama gerokai mažiau azoto ir fosforo, per didelis į aplinką patenkantis maistinių medžiagų kiekis ir toliau veikia oro ir vandens kokybę ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, o dėl to žmonėms kyla didelių sveikatos problemų. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad į aplinką patektų gerokai mažiau maistinių medžiagų, būtina skubiai spręsti amoniako patekimo į aplinką problemą, kylančią dėl neveiksmingo trąšų valdymo ir netinkamo nuotekų valymo. Taip pat reikia daugiau pastangų siekiant ekonomiškai efektyvesniu būdu ir efektyviau naudojant išteklius valdyti maistinių medžiagų ciklą ir didinti trąšų naudojimo efektyvumą. Siekiant spręsti šias problemas, būtina geriau įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, prireikus griežtinti standartus ir valdyti maistinių medžiagų ciklą taikant labiau holistinį metodą, pagal kurį būtų susietos ir integruotos esamos ES politikos sritys, turinčios įtakos sprendžiant per didelio į aplinką patenkančių maistinių medžiagų kiekio ir eutrofikacijos problemas.

    24. Nors per pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje į aplinką išskiriama gerokai mažiau azoto ir fosforo, didelis į aplinką patenkantis maistinių medžiagų kiekis ir toliau veikia oro ir vandens kokybę ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, o dėl to žmonėms kyla didelių sveikatos problemų. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad į aplinką patektų gerokai mažiau maistinių medžiagų, būtina spręsti amoniako patekimo į aplinką vykstant gamtiniams procesams problemą (trąšų valdymas ir nuotekų valymas). Taip pat reikia daugiau pastangų siekiant ekonomiškai efektyvesniu būdu ir efektyviau naudojant išteklius valdyti maistinių medžiagų ciklą ir didinti trąšų naudojimo efektyvumą bei kurti tvarų maistinių medžiagų ciklą tarp miesto ir kaimo vietovių. Siekiant spręsti šias problemas, būtina investuoti į mokslinius tyrimus, geriau įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, prireikus derinti standartus ir valdyti maistinių medžiagų ciklą taikant labiau holistinį metodą, pagal kurį būtų susietos ir integruotos esamos ES politikos sritys, pvz., strategija „Horizontas 2020“, turinčios įtakos sprendžiant per didelio į aplinką patenkančių maistinių medžiagų kiekio ir eutrofikacijos problemas.

    Pakeitimas     13

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) žemė Europos Sąjungoje būtų valdoma tvariai, dirvožemis būtų tinkamai apsaugotas, o užterštos teritorijos būtų sėkmingai atkuriamos;

    e) žemė Europos Sąjungoje būtų valdoma tvariai, dirvožemis valstybėse narėse būtų tinkamai apsaugotas ir valstybės narės sėkmingai atkurtų užterštas teritorijas;

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos g punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    g) būtų apsaugoti miškai ir jų užtikrinamos funkcijos, taip pat būtų padidintas jų atsparumas klimato kaitai ir gaisrams.

    g) būtų apsaugoti ir tvariai administruojami miškai ir jų užtikrinamos įvairios funkcijos, taip pat būtų padidintas jų atsparumas klimato kaitai ir gaisrams, nes miškai yra svarbus atsinaujinantis žaliavų išteklis.

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies pirmos pastraipos g a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) būtų išsaugotas aukštas apdulkinimo lygis ir imtasi priemonių siekiant saugoti ir puoselėti bičių sveikatą ir prireikus imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad naudojant augalų apsaugos produktus, kurie, kaip matyti atlikus mokslinį rizikos vertinimą, neigiamai veikia bičių populiacijas, kartu būtų įgyvendinamos ir rizikos mažinimo priemonės.

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 punkto antros pastraipos a a papunktis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) imtis tolesnių veiksmų siekiant apsaugoti, skatinti ir remti žemės ūkio sektorius, kurie, kaip įrodyta, teigiamai prisideda prie biologinės įvairovės ir ypač prie bitininkystės sektoriaus veiklos;

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti dirvožemio eroziją ir padidinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį, atkurti užterštas teritorijas ir labiau integruoti žemės naudojimo aspektus į koordinuotą sprendimų priėmimo procesą visais atitinkamais valdžios lygmenimis, o tas pastangas papildyti nustatant dirvožemio ir žemės, kaip ištekliaus, naudojimo tikslus ir žemės planavimo tikslus;

    e) dėti daugiau pastangų nacionaliniu lygmeniu siekiant sumažinti dirvožemio eroziją ir padidinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį inter alia, išsaugant ir plečiant išbandytas ir patikrintas BŽŪP žemės ūkio ir aplinkos apsaugos kaimo plėtros srityje programas – atkurti užterštas teritorijas ir labiau integruoti žemės naudojimo aspektus į koordinuotą sprendimų priėmimo procesą visais atitinkamais valdžios lygmenimis, o tas pastangas papildyti nustatant dirvožemio ir žemės, kaip ištekliaus, naudojimo tikslus ir žemės planavimo tikslus; dėti daugiau pastangų nacionaliniu lygmeniu siekiant mažinti naudojamos žemės plotą ir išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės plotus maisto, pašarų ir atsinaujinančiųjų žaliavų gamybai;

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 26 dalies antros pastraipos g punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    g) parengti ir įgyvendinti naują ES miškų strategiją, kurioje sprendžiami įvairūs miškams keliamų reikalavimų ir jų teikiamos naudos klausimai ir kuria padedama laikytis strategiškesnio požiūrio į miškų apsaugą ir puoselėjimą.

    Išbraukta.

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 28 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    28. Siekiant padidinti konkurencingumą augant išteklių kainoms, esant jų stygiui ir tiekimo apribojimams, visuose ekonomikos sektoriuose būtinos inovacijos, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius. Pagrindinė inovacijų (įskaitant ekologines inovacijas) varomoji jėga – verslo sektorius. Tačiau pačios rinkos reikiamų rezultatų nepasieks. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos turi imtis veiksmų, kad sudarytų tinkamas bendrąsias sąlygas imtis ekologinių inovacijų ir taip paskatintų kurti tvarius verslo ar technologinius aplinkos problemų sprendimus.

    28. Siekiant padidinti konkurencingumą augant išteklių kainoms, esant jų stygiui ir tiekimo apribojimams, visuose ekonomikos sektoriuose būtini moksliniai tyrimai ir inovacijos, kurių tikslas – efektyviau naudoti išteklius. Būtinos naujovės žemės ūkio mašinų energijos suvartojimo srityje siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį, taip pat būtina skatinti ūkių modernizavimą siekiant taikyti naujoviškus metodus ir technologijas. Pagrindinė inovacijų (įskaitant ekologines inovacijas) varomoji jėga – verslo sektorius. Tačiau pačios rinkos reikiamų rezultatų nepasieks. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos turi imtis veiksmų, kad sudarytų tinkamas bendrąsias sąlygas imtis ekologinių inovacijų ir taip paskatintų kurti tvarius verslo ar technologinius aplinkos problemų sprendimus.

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 30 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    30. Siekiant įgyvendinti suplanuotus 2020 m. tikslus ir iki 2050 m. sukurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, būtina visiškai įgyvendinti ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. ES šiuo metu sėkmingai mažina išmetamųjų ŠESD kiekį, kad iki 2020 m. jis būtų 20 % mažesnis, palyginti su 1990 m. kiekiu, tačiau norint pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą efektyvumą reikės didinti gerokai sparčiau. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į vis didėjančią energijos paklausą ir besitęsiančias diskusijas dėl prieštaravimų, susijusių su žemės naudojimu maisto reikmėms ir bioenergijos reikmėms. Tikimasi, kad naujoji Energijos vartojimo efektyvumo direktyva bus labai naudinga šiuo atžvilgiu.

    30. Siekiant įgyvendinti suplanuotus 2020 m. tikslus ir iki 2050 m. sukurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, būtina visiškai įgyvendinti ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį.ES šiuo metu sėkmingai mažina išmetamųjų ŠESD kiekį, kad iki 2020 m. jis būtų 20 % mažesnis, palyginti su 1990 m. kiekiu, tačiau norint pasiekti 20 % energijos vartojimo efektyvumo tikslą efektyvumą reikės didinti gerokai sparčiau. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į vis didėjančią energijos paklausą. Tikimasi, kad naujoji Energijos vartojimo efektyvumo direktyva bus labai naudinga šiuo atžvilgiu.

    Pakeitimas  21

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 32 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    32. Kai pramonė įsisavins geriausius prieinamus gamybos būdus pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą, bus sukurti geresni išteklių naudojimo modeliai ir sumažintas daugiau nei 50 000 pagrindinių ES įrenginių išmetamųjų teršalų kiekis, todėl bus daug prisidedama prie pastangų skatinti inovacinių technologijų raidą, kurti ekologiškesnę ekonomiką ir ilgainiui mažinti pramonės išlaidas.

    32. Kai pramonė įsisavins geriausius prieinamus gamybos būdus pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą, bus sukurti geresni išteklių naudojimo modeliai ir sumažintas daugiau nei 50 000 pagrindinių ES įrenginių išmetamųjų teršalų kiekis, todėl bus daug prisidedama prie pastangų skatinti inovacinių technologijų raidą, kurti ekologiškesnę ekonomiką ir ilgainiui mažinti pramonės išlaidas. Tuo pat metu padarius pažangą mokslinių tyrimų srityje ir sukūrus trumpąsias tiekimo grandines ir žemės ūkio produktų vietos rinkas gali būti smarkiai sumažintas CO2 kiekis, išmetamas vežant maisto produktus. Naudojant trumpus tiekimo maršrutus užtikrinamas šviežesnis ir sveikesnis maistas.

    Pakeitimas  22

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 35 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    35. Siekiant nustatyti veiksmų, kuriais būtų ne tik įgyvendinami išmetamųjų ŠESD kiekio ir energijos tikslai, bet ir tobulinami kiti išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, pagrindą, bus nustatyti bendro vartojimo poveikio aplinkai mažinimo tikslai, visų pirma maisto, būsto ir judumo sektoriuose. Bendras šių sektorių poveikis sudaro beveik 80 % viso vartojimo poveikio aplinkai. Rio+20 išvadose pripažintas poreikis gerokai sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus ir kitus maisto nuostolius bei maisto atliekas visoje maisto tiekimo grandinėje.

    35. Siekiant nustatyti veiksmų, kuriais būtų ne tik įgyvendinami išmetamųjų ŠESD kiekio ir energijos tikslai, bet ir tobulinami kiti išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, pagrindą, bus nustatyti bendro vartojimo poveikio aplinkai mažinimo tikslai, visų pirma maisto sektoriuje – mažinant eikvojimą – taip pat būsto ir judumo sektoriuose. Bendras šių sektorių poveikis sudaro beveik 80 % viso vartojimo poveikio aplinkai. Rio+20 išvadose pripažintas poreikis gerokai sumažinti po derliaus nuėmimo patiriamus ir kitus maisto nuostolius bei maisto atliekas visoje maisto tiekimo grandinėje. Tai gali būti pasiekta gerinant maisto vertę, taip pat naudojantis regionine prekyba ir gerinant logistiką, transportą, saugojimą ir pakavimą. Tam tikrą vaidmenį turi atlikti visos maisto grandinėje dalyvaujančios šalys, pirmiausia prekybininkai ir vartotojai. Tai taip pat apima tikslinį vartotojų švietimą ir informavimą.

    Pakeitimas  23

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 39 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    39. Pirmenybė taip pat bus teikiama efektyviam išteklių naudojimui vandens sektoriuje, siekiant padėti užtikrinti gerą vandens būklę. Nors sausros ir vandens trūkumo problemos tampa aktualios vis didesnei Europos daliai, apie 20–40 % Europos vandens išteklių vis dar išeikvojama be reikalo, pavyzdžiui, dėl nuotėkio vandens tiekimo sistemoje. Pagal turimus modeliavimo rezultatus vis dar esama daug galimybių ES didinti vandens naudojimo efektyvumą. Be to, numatoma, kad dėl didėjančios paklausos ir klimato kaitos poveikio gerokai padidės apkrova Europos vandens ištekliams. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad iki 2020 m. vandens gavyba neviršytų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių ribų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainos nustatymas pagal tikrąją vandens vertę. Pažangą bus lengviau užtikrinti sparčiau vykdant demonstravimo veiklą ir diegiant inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, remiantis Vandens srities Europos inovacijų partnerystės strateginiu įgyvendinimo planu.

    39. Pirmenybė taip pat bus teikiama efektyviam išteklių naudojimui vandens sektoriuje, siekiant padėti užtikrinti gerą vandens būklę. Nors sausros ir vandens trūkumo problemos tampa aktualios vis didesnei Europos daliai, apie 20–40 % Europos vandens išteklių vis dar išeikvojama be reikalo, pavyzdžiui, dėl nuotėkio vandens tiekimo sistemoje. Pagal turimus modeliavimo rezultatus vis dar esama daug galimybių ES didinti vandens naudojimo efektyvumą. Be to, numatoma, kad dėl didėjančios paklausos ir klimato kaitos poveikio gerokai padidės apkrova Europos vandens ištekliams. Šiomis aplinkybėmis Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad iki 2020 m. vandens gavyba neviršytų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių ribų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą naudojant rinkos mechanizmus, tokius kaip vandens kainos nustatymas pagal tikrąją vandens vertę. Pažangą bus lengviau užtikrinti sparčiau vykdant demonstravimo veiklą ir diegiant inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, remiantis Vandens srities Europos inovacijų partnerystės strateginiu įgyvendinimo planu ir Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, kuri numatyta pagal pasiūlymus dėl BŽŪP antrojo ramsčio reformos.

    Pakeitimas  24

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 41 dalies antros pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) suteikti impulsą viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, būtiniems norint diegti inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, kuriuos naudojant būtų sparčiau pereinama prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažėtų tokio perėjimo išlaidos;

    c) suteikti impulsą viešiesiems ir privatiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, būtiniems norint diegti inovacines technologijas, sistemas ir verslo modelius, kuriuos naudojant būtų sparčiau pereinama prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir sumažėtų tokio perėjimo išlaidos ir kurie iki 2025 m. padėtų 50 proc. sumažinti maisto eikvojimą maisto grandinėje;

    Pakeitimas  25

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 50 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    50. Klimato kaita dar paaštrins aplinkos problemas, nes ji sukelia ilgalaikes sausras ir karščio bangas, potvynius, audras ir miškų gaisrus, taip pat atsiranda naujų ar labiau užkrečiamų žmonių, gyvūnų ar augalų ligų. Būtina imtis tikslinių veiksmų užtikrinti, kad ES būtų tinkamai pasirengusi atlaikyti klimato kaitos poveikį ir pokyčius, stiprinant jos aplinkos, ekonominį ir socialinį atsparumą. Kadangi klimato kaitos poveikį patiria daugelis sektorių ir tas poveikis laikui bėgant didės, į ES politikos sritis būtina įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo klausimus.

    50. Klimato kaita dar paaštrins aplinkos problemas, nes ji sukelia ilgalaikes sausras ir karščio bangas, potvynius, audras ir miškų gaisrus, taip pat atsiranda naujų ar labiau užkrečiamų žmonių, gyvūnų ar augalų ligų. Būtina imtis tikslinių veiksmų užtikrinti, kad ES būtų tinkamai pasirengusi atlaikyti klimato kaitos poveikį ir pokyčius, stiprinant jos aplinkos, ekonominį ir socialinį atsparumą. Kadangi klimato kaitos poveikį patiria daugelis sektorių ir tas poveikis laikui bėgant didės, į ES politikos sritis būtina įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo klausimus. Tuo pat metu svarbu, kad kartu su veiksmingais prisitaikymo sprendimais labiausiai nukentėjusių sektorių ūkio subjektams, pvz., ūkininkams, būtų teikiama daugiau tikslios informacijos apie pavojų klimatui, kurį kelia netinkama praktika.

    Pakeitimas  26

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 62 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    62. Komisija ne tik padės valstybėms narėms geriau laikytis reikalavimų, bet ir toliau stengsis užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų savo paskirtį ir atspindėtų naujausius mokslo laimėjimus. Paprastai pakankamai aiškūs ir tikslūs teisiniai įpareigojimai įtvirtinami reglamentais, kurie turi tiesioginį ir išmatuojamą poveikį ir sukelia mažiau įgyvendinimo nenuoseklumo problemų. Komisija daugiau naudosis rezultatų suvestinėmis ir kitomis viešai prieinamomis priemonėmis, skirtomis valstybių narių pažangai įgyvendinant konkrečius teisės aktus stebėti.

    62. Komisija ne tik padės valstybėms narėms geriau laikytis reikalavimų, bet ir toliau stengsis užtikrinti, kad teisės aktai būtų proporcingi, atitiktų savo paskirtį ir atspindėtų naujausius mokslo laimėjimus. Paprastai pakankamai aiškūs ir tikslūs teisiniai įpareigojimai įtvirtinami reglamentais, kurie turi tiesioginį ir išmatuojamą poveikį ir sukelia mažiau įgyvendinimo nenuoseklumo problemų. Komisija daugiau naudosis komunikacija, rezultatų suvestinėmis ir kitomis priemonėmis, skirtomis valstybių narių pažangai įgyvendinant konkrečius teisės aktus viešai stebėti ir užtikrinti, kad visuomenė būtų informuojama apie teigiamas aplinkos apsaugos tendencijas.

    Pakeitimas  27

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 priedo 2 pastraipos e a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ea) būtų rengiamos įvairių aplinkos apsaugos ir gamtos išsaugojimo srities veikėjų bendradarbiavimo strategijos ir aktyviau komunikuojama išbandytos ir patikrintos praktikos klausimais;

    Pakeitimas  28

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 63 dalies 2 pastraipos e b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    eb) būtų atliekami reguliarūs galiojančios teisės vertinimai siekiant užtikrinti, kad aplinkos apsaugos teisės aktų priemonės būtų proporcingos, įgyvendinamos ir tinkamai nukreiptos.

    Pakeitimas  29

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 71 dalies antros pastraipos c a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) būtų pranešama ir platinama informacija apie teigiamus aplinkos apsaugos pokyčius ir tendencijas.

    Pakeitimas  30

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 75 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    75. Privatųjį sektorių taip pat reikėtų skatinti pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiranda pagal naują ES finansinę programą, kad jis galėtų aktyviau prisidėti siekiant aplinkos ir klimato tikslų, visų pirma susijusių su ekologinių inovacijų veikla ir naujų technologijų diegimu, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Įgyvendinant Europos inovacijų partnerystes, pavyzdžiui, Vandens srities Europos inovacijų partnerystę, reikėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas ekologinių inovacijų srityje. Pagal naują inovacinių finansinių priemonių sistemą turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos privačiajam sektoriui gauti finansavimą aplinkos srities investicijoms, visų pirma biologinės įvairovės ir klimato kaitos srityse. Europos įmones reikėtų toliau skatinti aplinkos informaciją savo finansinėse ataskaitose atskleisti plačiau, nei reikalaujama pagal esamus ES teisės aktus.

    75. Privatųjį sektorių taip pat reikėtų skatinti pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiranda pagal naują ES finansinę programą, kad jis galėtų aktyviau prisidėti siekiant aplinkos ir klimato tikslų, visų pirma susijusių su ekologinių inovacijų veikla ir naujų technologijų diegimu, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Įgyvendinant Europos inovacijų partnerystes, pavyzdžiui, Vandens srities Europos inovacijų partnerystę, reikėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas ekologinių inovacijų srityje ir Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, kuri numatyta pasiūlymuose dėl BŽŪP reformos. Pagal naują inovacinių finansinių priemonių sistemą turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos privačiajam sektoriui gauti finansavimą aplinkos srities investicijoms, visų pirma biologinės įvairovės, klimato kaitos ir dirvožemio apsaugos srityse. Europos įmones reikėtų toliau skatinti aplinkos informaciją savo finansinėse ataskaitose atskleisti plačiau, nei reikalaujama pagal esamus ES teisės aktus.

    Pakeitimas  31

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) palaipsniui panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, daugiau naudoti rinkos priemones, įskaitant apmokestinimą, kainų ir mokesčių nustatymą, ir plėsti ekologiškų prekių ir paslaugų rinkas, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį;

    a) geriau susieti žemės ūkio subsidijas ir viešųjų gėrybių tiekimą, daugiau naudoti rinkos priemones, įskaitant apmokestinimą, kainų ir mokesčių nustatymą, ir plėsti ekologiškų prekių ir paslaugų rinkas, tinkamai atsižvelgiant į bet kokį neigiamą socialinį poveikį;

    Pakeitimas  32

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 82 dalies antros pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) iki 2014 m. parengti ir taikyti su aplinka susijusių ES biudžeto išlaidų stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą, visų pirma klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse;

    e) iki 2014 m. parengti ir taikyti su aplinka susijusių ES biudžeto išlaidų vertinimo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą, visų pirma klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse;

    Pakeitimas  33

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 83 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    83. Nors integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas ES politikos ir veiklos sritis Sutartyje reikalaujama nuo 1997 m., bendra dabartinė Europos aplinkos būklė rodo, kad iki šios padaryta pažanga (nors kai kuriose srityse pagirtina) nepakankama, kad būtų galima pakeisti visas neigiamas tendencijas. Daugeliui iš prioritetinių šios programos tikslų pasiekti reikės dar veiksmingiau integruoti aplinkos ir klimato klausimus į kitas politikos sritis, taip pat taikyti nuoseklesnius suderintus politikos metodus, teikiančius įvairialypę naudą. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad sudėtingi kompromisai būtų sprendžiami kuo anksčiau, o ne įgyvendinimo etape, ir kad būtų galima veiksmingiau mažinti neišvengiamą poveikį. Strateginio aplinkos vertinimo direktyva ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, jei taikomos teisingai, yra veiksmingos priemonės užtikrinti, kad į planus, programas ir projektus būtų įtraukiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kurios paprastai atsako už sprendimus dėl žemės ir jūrų teritorijų naudojimo, tenka labai svarbus vaidmuo vertinant poveikį aplinkai ir saugant, tausojant ir puoselėjant gamtinį kapitalą, taip pat siekiant užtikrinti didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui ir gaivalinėms nelaimėms.

    83. Nors integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas ES politikos ir veiklos sritis Sutartyje reikalaujama nuo 1997 m., bendra dabartinė Europos aplinkos būklė rodo, kad iki šios padaryta pažanga (nors kai kuriose srityse pagirtina) nepakankama, kad būtų galima pakeisti visas neigiamas tendencijas. Daugeliui iš prioritetinių šios programos tikslų pasiekti reikės dar veiksmingiau integruoti aplinkos ir klimato klausimus į kitas politikos sritis, taip pat taikyti nuoseklesnius suderintus sisteminius politikos metodus, teikiančius įvairialypę naudą. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad sudėtingi kompromisai būtų sprendžiami kuo anksčiau, o ne įgyvendinimo etape, ir kad būtų galima veiksmingiau mažinti neišvengiamą poveikį. Strateginio aplinkos vertinimo direktyva ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, jei taikomos teisingai, yra veiksmingos priemonės užtikrinti, kad į planus, programas ir projektus būtų įtraukiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, kurios paprastai atsako už sprendimus dėl žemės ir jūrų teritorijų naudojimo, tenka labai svarbus vaidmuo vertinant poveikį aplinkai ir saugant, tausojant ir puoselėjant gamtinį kapitalą, taip pat siekiant užtikrinti didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui ir gaivalinėms nelaimėms.

    Pakeitimas  34

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 85 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    85. Šioje programoje numatyti tam tikri prioritetiniai integracijos skatinimo tikslai. Į savo pasiūlymus dėl BŽŪP, BŽP, transeuropinių tinklų (TEN) ir sanglaudos politikos reformų Komisija įtraukė priemones, kuriomis siekiama toliau remti aplinkos aspektų integraciją ir aplinkos tvarumą. Kad ši programa būtų sėkminga, veikla šiose politikos srityse ir toliau turėtų padėti pasiekti su aplinka susijusius tikslus ir uždavinius. Panašiai pastangos, kurių pirminė paskirtis – gerinti aplinką, turėtų būti planuojamos taip, kad teiktų naudą ir kitoms politikos sritims, kai tai įmanoma. Pavyzdžiui, pastangos atkurti ekosistemas gali būti nukreiptos į naudos buveinėms ir rūšims siekimą ir anglies dioksido sekvestraciją, tačiau kartu jomis gali būti geriau užtikrinamos ekosistemų funkcijos, būtinos daugeliui ekonomikos sektorių, kaip antai apdulkinimas ar vandens valymas žemės ūkyje, taip pat darbo vietų kūrimas.

    85. Šioje programoje numatyti tam tikri prioritetiniai tolesnio integracijos skatinimo tikslai. Į savo pasiūlymus dėl BŽŪP, BŽP, transeuropinių tinklų (TEN) ir sanglaudos politikos reformų Komisija įtraukė priemones, kuriomis siekiama toliau remti aplinkos aspektų integraciją ir aplinkos tvarumą. Kad ši programa būtų sėkminga, veikla šiose politikos srityse turėtų dar labiau padėti pasiekti su aplinka susijusius tikslus ir uždavinius. Panašiai pastangos, kurių pirminė paskirtis – gerinti aplinką, turėtų būti planuojamos taip, kad teiktų naudą ir kitoms politikos sritims, kai tai įmanoma. Pavyzdžiui, pastangos atkurti ekosistemas gali būti nukreiptos į naudos buveinėms ir rūšims siekimą ir anglies dioksido sekvestraciją, tačiau kartu jomis gali būti geriau užtikrinamos ekosistemų funkcijos, būtinos daugeliui ekonomikos sektorių, kaip antai apdulkinimas ar vandens valymas žemės ūkyje, taip pat darbo vietų kūrimas.

    Pakeitimas  35

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 86 dalies antros pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) įtraukti su aplinka ir klimatu susijusias sąlygas ir paskatas į ES ir valstybių narių politikos iniciatyvas, įskaitant esamos politikos peržiūras ir reformas, taip pat naujas iniciatyvas;

    a) dar labiau įtraukti su aplinka ir klimatu susijusias sąlygas ir paskatas į ES ir valstybių narių politikos iniciatyvas, įskaitant esamos politikos peržiūras ir reformas, taip pat naujas iniciatyvas;

    Pakeitimas  36

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 87 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    87. ES teritorija tankiai apgyvendinta ir tikėtina, kad 2020 m. 80 % ES gyventojų gyvens miestuose arba priemiesčiuose. Miesto aplinkos būklė darys tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei. Miestų poveikis aplinkai taip pat peržengia fizines miestų ribas, nes galimybės patenkinti miesto gyventojų maisto, energijos, vietos, išteklių ir atliekų tvarkymo poreikius labai priklauso nuo priemiesčių ir kaimo regionų.

    87. ES teritorija tankiai apgyvendinta ir tikėtina, kad 2020 m. 80 % ES gyventojų gyvens miestuose arba priemiesčiuose. Miesto aplinkos būklė darys tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei. Miestų poveikis aplinkai taip pat peržengia fizines miestų ribas, nes galimybės patenkinti miesto gyventojų maisto, energijos, vietos, išteklių ir atliekų tvarkymo poreikius labai priklauso nuo priemiesčių ir kaimo regionų. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas kaimo vietovių skatinimui ir naujų darbo vietų kaimo sektoriuje kūrimui.

    Pakeitimas  37

    Pasiūlymas dėl sprendimo

    Priedo 89 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    89a. Sąjungos apsirūpinimo maistu politika turėtų būti pagrįsta tvariu žemės ūkiu ir sąžininga prekyba. Dėl klimato kaitos atsiranda spaudimas naudoti gamtinius išteklius, ypač todėl, kad pakankamu kiekiu maisto būtina aprūpinti vis daugiau pasaulio gyventojų, kurių vartojimo įpročiai pakitę. Baltymų importas iš trečiųjų šalių, kur aplinkos apsaugos standartai nepakankamai aukšti, galėtų būti sumažintas skatinant auginti baltyminguosius augalus Sąjungoje. Be to, Sąjunga dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu įsipareigojusi reikalauti, kad susijusiuose regionuose, kuriuose kyla rizika, būtų imamasi tinkamų aplinkos apsaugos reglamentavimo priemonių.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

    Nuorodos

    COM(2012)0710 – C7-0392/2012 – 2012/0337(COD)

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    10.12.2012

     

     

     

    Nuomonę pateikė

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    AGRI

    10.12.2012

    Nuomonės referentas (-ė)

           Paskyrimo data

    Daciana Octavia Sârbu

    6.2.2013

    Svarstymas komitete

    4.3.2013

     

     

     

    Priėmimo data

    25.3.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    32

    0

    4

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Eric Andrieu, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Mariya Gabriel, Iratxe García Pérez, Julie Girling, Martin Häusling, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, George Lyon, Rareş-Lucian Niculescu, Wojciech Michał Olejniczak, Marit Paulsen, Britta Reimers, Ulrike Rodust, Alfreds Rubiks, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Csaba Sándor Tabajdi, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    María Auxiliadora Correa Zamora, Spyros Danellis, Jean-Paul Gauzès, Christa Klaß, Astrid Lulling, Jacek Włosowicz, Milan Zver

    • [1]  P7_TA-PROV(2012)0147: 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo (2011/2194(INI)).

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

    Nuorodos

    COM(2012)0710 – C7-0392/2012 – 2012/0337(COD)

    Pateikimo Europos Parlamentui data

    29.11.2012

     

     

     

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    10.12.2012

     

     

     

    Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    EMPL

    10.12.2012

    ITRE

    10.12.2012

    REGI

    10.12.2012

    AGRI

    10.12.2012

     

    PECH

    10.12.2012

     

     

     

    Nuomonė nepareikšta

           Nutarimo data

    EMPL

    12.12.2012

    ITRE

    17.12.2012

    REGI

    18.12.2012

    PECH

    17.12.2012

    Pranešėjas(-ai)

           Paskyrimo data

    Gaston Franco

    17.12.2012

     

     

     

    Svarstymas komitete

    20.3.2013

     

     

     

    Priėmimo data

    24.4.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    46

    5

    4

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Martina Anderson, Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Milan Cabrnoch, Martin Callanan, Nessa Childers, Yves Cochet, Chris Davies, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Holger Krahmer, Jo Leinen, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Andrés Perelló Rodríguez, Mario Pirillo, Frédérique Ries, Oreste Rossi, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Thomas Ulmer, Åsa Westlund, Glenis Willmott

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Minodora Cliveti, Gaston Franco, Christel Schaldemose, Sophocles Sophocleous, Alda Sousa, Csaba Sándor Tabajdi, Kathleen Van Brempt, Anna Záborská, Andrea Zanoni

    Pateikimo data

    6.5.2013