Procedūra : 2012/2299(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0172/2013

Pateikti tekstai :

A7-0172/2013

Debatai :

PV 01/07/2013 - 20
CRE 01/07/2013 - 20

Balsavimas :

PV 02/07/2013 - 9.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0290

PRANEŠIMAS     
PDF 192kWORD 165k
14.5.2013
PE 506.143v02-00 A7-0172/2013

dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius

(2012/2299(INI))

Transporto ir turizmo komitetas

Pranešėjas: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius

(2012/2299(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasirengimas spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius“ (COM(2012) 0556),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros (pagrindų susitarimas)(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV oro susisiekimo susitarimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo(5),

–   atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į 90 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7–0172/2013),

A. kadangi aviacija yra sparčiai auganti ekonomikos sritis ir Sąjungoje, ir už Sąjungos ribų, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose,

B.  kadangi aviacijai tenka svarbus vaidmuo suteikiant žmonėms ir įmonėms susisiekimo Sąjungoje ir visame pasaulyje, ypač su besivystančiomis rinkomis, galimybę,

C. kadangi Europos oro transporto bendrovės nuo 2012 m. sumažino ir planuoja sumažinti darbo vietų skaičių daugiau kaip 20 000;

D. kadangi Europos Sąjungos socialiniai partneriai oro transporto sektoriuje 2013 m. sausio 29 d. vykstant dialogui dėl pasaulinės krizės poveikio civilinei aviacijai susitarė, kad tarptautiniu lygmeniu reikia imtis koordinuotų visapusiškų veiksmų;

E.  kadangi Komisijos 2005 m. komunikatas atliko svarbų vaidmenį vystant Sąjungos išorės politiką aviacijos srityje,

F.  kadangi – atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų pokyčius – tinkama atlikti tolesnę peržiūrą,

Bendrosios pastabos

1.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kuriant bendrą atvirą Sąjungos regioninę rinką ir kartu vystant bendrą Sąjungos požiūrį į savo išorės politiką aviacijos srityje;

2.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame pateikiama savalaikė dabartinės padėties, nuo 2005 m. išorės politikos aviacijos srityje pasiektos pažangos, taip pat Sąjungos aviacijos sektoriaus patiriamų iššūkių pasaulinėje aviacijos rinkoje, kurioje konkurencija ypač didelė, analizė;

3.  pabrėžia svarbų aviacijos sektoriaus vaidmenį ES ekonomikoje, pirmiausia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu, nes šioje pramonės srityje sukuriama daugiau kaip 5 mln. darbo vietų Europoje ir 2,4 proc. Sąjungos BVP, taip pat ši pramonės sritis prisideda prie Sąjungos susisiekimo su likusiu pasauliu; pabrėžia, kad reikia išlaikyti tvirtą ir konkurencingą ES aviacijos sektorių;

4.  mano, kad siekiant gerinti saugą ir atsižvelgti į keleivių poreikius, padaryta didelė pažanga apibrėžiant ir įgyvendinant tokias Sąjungos priemones ir sistemas, kaip Bendras Europos dangus (BED), BED oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir globali navigacijos palydovinė sistema (GNSS); mano, kad šiose srityse reikia siekti tolimesnės pažangos;

5.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo įgyvendinti BED ir SESAR programas, kadangi dėl to oro transporto bendrovės ir jų klientai patiria nereikalingų išlaidų; remia Komisiją jai taikant sankcijas toms valstybėms narėms, kurios nesilaikė 2012 m. gruodžio mėn. termino ir nepadarė jokios pažangos funkcinių oro erdvės blokų srityje;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Bendro Europos dangus koncepcijos ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) įgyvendinimą; pažymi, kad kuriant iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ ir visiškai pabaigus ją įgyvendinti bus sudaryta daug tiesioginių ir netiesioginių užimtumo galimybių;

7.  pabrėžia, kad šios Sąjungos programos svarbios ne tik vidaus rinkai, bet ir išorės politikai; mano, kad baigus rengti ir įgyvendinus šias priemones Sąjungos pramonė galėtų sutvirtinti savo poziciją konkurencingoje pasaulinėje rinkoje;

8.  pabrėžia dabartinio reglamento dėl oro transporto keleivių teisių persvarstymo svarbą ir pritaria, kad būtų priimti griežti ir vartotojams įvairiapusiškai palankūs Europos teisės aktai;

9.  žino, kad finansų krizė skirtingai paveikė pasaulio regionus; mano, kad dėl to Sąjungos oro transporto bendrovės patiria su konkurencija susijusių sunkumų ir kad dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai ne visada yra tinkamiausias sprendimas kovojant su rinkos apribojimais ar nesąžiningomis subsidijomis;

10. mano, kad, nepaisant per pastaruosius septynerius metus įdėtų pastangų, visapusiška išorės politika aviacijos srityje neparengta, todėl, siekiant užtikrinti sąžiningą ir atvirą konkurenciją, reikėtų kuo greičiau pradėti vadovautis labiau suderintu ir platesnio užmojo Sąjungos požiūriu;

11. mano, kad Europos reguliavimo sistemų vienodinimas – labai svarbus elementas siekiant tvirtos Europos pozicijos pasaulinėje rinkoje ir palaikant sąveiką su trečiosiomis šalimis;

2005 m. komunikatas ir Parlamento rezoliucija

12. palankiai vertina pažangą, padaryta trijų 2005 m. politikos ramsčių srityje; Sąjungos paskyrimo principą šiuo metu pripažįsta per 100 trečiųjų šalių; beveik 1 000 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų suderinta atsižvelgiant į Sąjungos teisės nuostatas, taigi užtikrintas teisinis tikrumas; apgailestauja, kad svarbūs partneriai, įskaitant Kiniją, Indiją ir Pietų Afrikos Respubliką, dar tik turi priimti šiuos principus;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus Sąjungos išorės politiką aviacijos srityje buvo galima pasiekti didelės pažangos suderinant nacionalinius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su ES teise ir kad tai padėjo padidinti bendrosios rinkos galimybes, kuriomis konsoliduojama Sąjungos aviacijos pramonė, kai dėl globalizacijos reikia stipresnių ekonomikos veikėjų, kad jie galėtų atlaikyti užsienio konkurenciją;

14. pabrėžia, kad didėjanti bendroji aviacijos erdvė vystoma drauge su kaimyninėmis šalimis; mano, kad šie susitarimai atnešė didelės ekonominės naudos; palankiai vertina dideles pastangas, įdėtas siekiant suderinti skirtingas reguliavimo sistemas atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus tokiose srityse, kaip sauga, saugumas, oro eismo valdymas, aplinkos apsauga, keleivių teisės, ekonomikos reglamentavimas ir socialiniai aspektai;

15. džiaugiasi visapusišku ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimu aviacijos srityje ir jo teigiamu poveikiu abiejų teritorijų ekonomikai, taip pat tuo, kad per pirmuosius penkerius metus buvo sukurta apie 80 000 naujų darbo vietų;

16. mano, kad stipri aviacijos srities Sąjungos išorės politika, kurioje dėmesys sutelkiamas svarbiausioms augančioms rinkoms tolimojo susisiekimo maršrutų srityje, suteiktų naujų ekonominių galimybių Sąjungos oro transporto bendrovėms, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

17. pabrėžia, kad derybos su kai kuriais svarbiais partneriais, įskaitant Braziliją, dar turi būti baigtos ir kad sudarius plačius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su šiomis šalimis būtų galima užsitikrinti didelę ekonominę naudą;

18. pabrėžia, kad dar neįvykdyti kai kurie Parlamento 2006 m. rezoliucijoje pateikti reikalavimai; be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti vienodą požiūrį į Sąjungos ir ne Sąjungos oro vežėjus ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

19. pabrėžia, kad siekiant nustatyti bendrą su aviacija susijusių konkrečių klausimų sprendimo strategiją yra svarbios tokios priemonės, kaip jungtinių komitetų sistema;

20. teigiamai vertina tai, kad išspręsti kiti 2006 m. rezoliucijoje iškelti klausimai, pvz., papildyta EASA atsakomybės sritis;

Rinka

21. pažymi, kad labai padidėjo eismas į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, iš jo ir jame – tai atspindi ekonomikos augimo tendencijas; reiškia susirūpinimą, kad jei nebus imtasi veiksmų, Sąjungos oro transporto bendrovės ir verslo subjektai gali tiek praleisti dideles galimybes šioje pasaulio dalyje, tiek ir prarasti gebėjimus generuoti pelną;

22. taip pat pažymi, kad ne Sąjungos vežėjų padėtis pasaulyje sustiprėjo dėl subsidijų ir didžiulių valstybinių investicijų į orlaivius ir infrastruktūrą, kurios buvo įgyvendintos įvairiose Artimųjų Rytų, Tolimųjų Rytų ir Pietų Amerikos dalyse;

23. atkreipia dėmesį į didelius Sąjungos vidaus rinkos pokyčius padidėjus pigių skrydžių bendrovių daliai; mano, kad nepaisant konkurencijos būtų galima rasti būdų, kaip šie du verslo modeliai galėtų papildyti vienas kitą siekiant atremti išorės rinkos iššūkius;

24. atkreipia dėmesį, kad kai kurių Europos pigių skrydžių bendrovių siūlomas itin mažas bilietų kainas bendrovės kompensuoja sudarydamos nesąžiningas darbo sąlygas, pvz., darbuotojams taikydamos menkus socialinius ir darbo teisės standartus; taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje bilietų kainodaroje tam tikrą vaidmenį veikiausiai atlieka minimalios investicijos į saugos standartus ir nepagrįstos regioninės subsidijos;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad pigius skrydžius siūlančios bendrovės lemia didelę konkurenciją tarp oro transporto bendrovių, o pigių skrydžių segmentas sudaro 40 proc. visos ES oro transporto rinkos; pabrėžia, kad visos oro transporto bendrovės privalo laikytis reikalavimų užtikrinti pagrindines teises pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 87 ir 98, jei valstybė narė jas yra ratifikavusi, dėl susirinkimų laisvės ir darbuotojų atstovų ir darbo užmokesčio sutarčių pripažinimo, taip pat pabrėžia, kad reikia tikrinti kaip laikomasi šių reikalavimų ir skirti sankcijas už pažeidimus;

26. pabrėžia didžiųjų oro uostų svarbą, įskaitant antrinių susisiekimo mazgų, specializuotų susisiekimo mazgų ir keleto susisiekimo mazgų sąsajų kūrimo svarbą ir būtinybę vykdyti viešąsias ir privačias ilgalaikes investicijas į oro uostų infrastruktūrą, siekiant padidinti jos pajėgumus, pvz. nutiesiant naujus kilimo ir tūpimo takus, taip pat būtinybę veiksmingiau naudoti turimą infrastruktūrą, įskaitant regioninius oro uostus, pvz. Viduržemio jūros regione ir prie Sąjungos rytinių sienų, geriau panaudojant laiko tarpsnius oro uostuose;

27. pabrėžia, kad Sąjungos vežėjų pasaulinį konkurencingumą trikdo tokie veiksniai, kaip nevienodos sąlygos – pavyzdžiui, skirtingi nacionaliniai mokesčiai, perpildyti oro uostai, dideli oro eismo valdymo ir oro uostų mokesčiai, konkurentų gaunama valstybės pagalba ir su išmetamu anglies dioksidu susijusios išlaidos, žemesni socialiniai standartai ir skirtingos valstybės pagalbos taisyklės už ES ribų;

28. mano, kad dėl šių faktorių gali būti sudaromos kliūtys augimui ir užimtumui;

29. ragina Komisiją atlikti skirtingų kelionės oro transportu kainų, muitų, rinkliavų ir mokesčių valstybėse narėse ir jų poveikio bilietų kainoms ir oro vežėjų pelnui tyrimą, taip pat pasaulinio lygmens konkurentų galimai gaunamos valstybės pagalbos ir jos poveikio Sąjungos oro vežėjams tyrimą;

30. palankiai vertina naująsias su mobiliųjų darbuotojų socialine apsauga susijusias Sąjungos taisykles;

Veiksmai ateityje

31. mano, kad išorės politika aviacijos srityje turėtų būti visapusiškai grindžiama abipusiškumo, įskaitant prieigą prie rinkos, atvirumo ir sąžiningos konkurencijos principais, užtikrinant vienodas sąlygas, o šia politika turėtų būti siekiama dviejų pagrindinių tikslų – užtikrinti naudą vartotojams ir verslui bei remti Sąjungos oro transporto bendroves ir oro uostus, besistengiančius išsaugoti savo, kaip lyderių pasaulyje, poziciją;

32. todėl pabrėžia, kad į su kaimyninėmis valstybėmis ir panašiai mąstančiais partneriais sudaromus susitarimus aviacijos srityje turi būti įtraukta sąžiningą konkurenciją reglamentuojanti sistema;

33. derantis dėl išsamių Sąjungos lygmens aviacijos susitarimų ragina toliau taikyti procedūras, kurios būtų pagrįstos Europos vienybe ir kurias taikyti yra leidusi Taryba;

34. ragina Komisiją remiantis susitarimais skatinti ir ginti Sąjungos interesus, taip pat teikti ir bendrai diegti ES standartus, vertybes ir geriausią praktiką;

35. ragina stiprinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą derybose su pagrindinėmis partnerėmis dėl oro transporto paslaugų susitarimų, siekiant padidinti ES įtaką ir jos galimybes patekti į naujas rinkas;

36. ragina Komisiją į išsamius susitarimus įtraukti reguliavimo sąlygas, susijusias su sauga, saugumu, keleivių teisėmis, personalo mokymu ir sertifikavimu;

37. ragina Komisiją užbaigti vykstančias derybas su kaimyninėmis šalimis, pvz., su Ukraina, Libanu, Tunisu, Azerbaidžanu ir Alžyru; nurodo, kad dėl šių šalių ir jų rinkų geografinio artumo ir kai kuriose jų neseniai vykusio ekonomikos augimo būtų galima plėtoti regioninius ar antraeilius Europos oro uostus; laikosi nuomonės, kad regioninių oro uostų pajėgumai yra dideli, todėl jie gali padėti spręsti pagrindinių ES oro uostų perpildymo problemą ir padidinti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

38. ragina Tarybą kiekvienu konkrečiu atveju suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis su kitomis kaimyninėmis šalimis, visų pirma Turkija, Armėnija ir Libija;

39. mano, kad Sąjunga savo santykiuose su pagrindiniais partneriais turėtų išnagrinėti kiekvieną atvejį bei ragina Komisiją kaip galima greičiau baigti derybas dėl išsamių susitarimų, įskaitant susitarimus su Australija ir Brazilija, o Tarybą ragina suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl tokių susitarimų su sparčiai augančios ekonomikos šalimis, tokiomis kaip Kinija, Indija bei Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalys ir Persijos įlankos regiono šalys;

40. mano, kad ES ir JAV prekybos ir investicijų susitarimas, kuris gali būti pasirašytas ateityje, turėtų poveikio ir aviacijos sektoriui; todėl mano, kad Komisijai turėtų suteikti pakankamai informacijos, kuri leistų Europos Parlamentui atidžiai stebėti būsimas derybas;

41. pabrėžia, kad reikia visiškai įgyvendinti oro susisiekimo susitarimuose su pagrindinėmis partnerėmis, ypač su JAV ir Kanada, nustatytus tikslus, įskaitant galimybių užsienio piliečiams įsigyti oro transporto bendrovių ir jas kontroliuoti apribojimų panaikinimą; ragina imtis veiksmų siekiant įveikti nuolatinį pusiausvyros tarp ES oro transporto bendrovių galimybių atlikti kabotažinius vežimus JAV rinkoje ir JAV oro transporto bendrovių galimybių tai daryti Europoje, nebuvimą; pabrėžia, kad tarptautinėmis tarpusavio investicijomis prisidedama prie aviacijos sektoriaus ekonomikos dinamiškumo ir primygtinai ragina Komisiją gerinti tarptautinę teisinę aplinką, palankią tokių investicijų plėtrai ir paramai bei skatinančią aktyvią politiką, kurios tikslas – nustatyti tarptautinių investicijų standartus ir geriausią praktiką;

42. laikosi nuomonės, jog dvišaliais susitarimais galima svariai prisidėti prie išorės politikos aviacijos srityje vystymo, tačiau kartu pabrėžia, kad svarbu vadovautis bendru Sąjungos požiūriu;

43. atkreipia ypatingą dėmesį į sąžiningos ir atviros konkurencijos svarbą visoje su oro susisiekimo paslaugomis susijusioje veikloje; ragina į dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus įtraukti standartines sąžiningos konkurencijos sąlygas;

44. ragina Komisiją apibrėžti, o valstybes nares taikyti minimalius standartinius Sąjungos teisinus reikalavimus, ypač susijusius su bendradarbiavimu siekiant reguliavimo, darbo bei aplinkos apsaugos standartais ir keleivių teisėmis, kuriuos būtina įtraukti į dvišalius susitarimus, turint aiškų tikslą sukurti galimybes ir panaikinti kliūtis ES oro vežėjams;

45. ragina Komisiją pasiūlyti skubiai persvarstyti arba pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams;

46. pritaria Komisijos pasiūlymams ginti laisvą ir sąžiningą konkurenciją palaikant santykius ir sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tobulinti naujas ir veiksmingesnes prekybos apsaugos priemones, kuriomis būtų galima spręsti tokias problemas kaip nesąžininga veikla, pvz., diskriminacija, nenuoseklus reguliavimo nuostatų taikymas, bendrovių finansinių ataskaitų skaidrumo stoka, nes jos gali lemti rinkos iškraipymus;

47. ragina Komisiją įsitraukti į dialogą su Persijos įlankos regiono šalimis, siekiant padidinti skaidrumą ir išsaugoti sąžiningą konkurenciją;

48. atkreipia dėmesį, kad Rusijos Federacija atsisako laikytis susitarimo dėl laipsniško skrydžių virš Sibiro mokesčių panaikinimo, pasiekto Rusijos Federacijai 2011 m. stojant į PPO; mano, kad šiais neteisėtais tranzito mokesčiais ES oro vežėjams sudaromos ilgalaikės diskriminacinės sąlygos, todėl ES turėtų turėti galimybę imtis atsakomųjų priemonių – uždrausti arba apriboti tranzitą virš savo teritorijos arba apskritai imtis kokios nors priemonės dėl Rusijos Federacijos oro vežėjų naudojamos ES oro erdvės, kuria Rusijos Federacija būtų motyvuojama panaikinti minėtuosius mokesčius, nes jie yra neteisėti – jais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai (Čikagos konvencija); todėl ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti galimas priemones, kuriomis Rusijos Federacijos ir Sąjungos oro erdvės naudojimo klausimais būtų užtikrintas abipusiškumas;

49. pabrėžia, kad ambicinga ES politika dėl keleivių teisių apsaugos gali būti ES oro vežėjų kokybės pranašumas pasaulinės konkurencijos aplinkoje; ragina Komisiją imtis tolimesnių žingsnių remiant aukštus ES oro transporto keleivių teisių standartus bei kontroliuoti jų įgyvendinimą ir taikymą;

50. ragina Komisiją kuo greičiau parengti naują reguliavimo sistemą, susijusią su Bendro Europos dangaus įgyvendinimu, kuri būtų pagrįsta principu „iš viršaus į apačią“ ir apimtų geresnio Europos oro navigacijos paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmą, ir sudaryti būtinas sąlygas programai SESAR įgyvendinti;

51. ragina Tarybą pagaliau priimti poziciją dėl 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų(6), kuri nors ir buvo priimta Parlamente didele 96 proc. balsų dauguma, Taryboje vis dar yra blokuojama;

52. mano, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) turi atlikti svarbų vaidmenį rengiant pasaulinio aviacijos sektoriaus reguliavimo sistemas, pvz., liberalizuojant oro transporto bendrovių valdymą ir kontrolę bei užtikrinant pasaulinę oro eismo valdymo tarpusavio sąveiką; ragina ICAO toliau rengti visuotines rinkos principais pagrįstas triukšmo oro uostuose mažinimo priemones ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo priemones; mano, kad ICAO būtina kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl visuotinio požiūrio;

53. ragina pasinaudojant Komisijai suteiktais derybiniai įgaliojimais išsiaiškinti ir sustiprinti atstovavimą Sąjungai Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO);

54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0251.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0366.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0239.

(4)

OL C 74E, 2008 3 20, p. 506.

(5)

OL C 287E, 2006 11 24, p. 18.

(6)

COM(2009) 0217 – C7–0038/2009 – 2009/0063(COD)


AIŠKINAMOJI DALIS

Šiandien aviacija yra esminis Europos ekonomikos sektorius. Jis 365 mlrd. EUR prisideda prie Europos BVP ir užtikrina 5,1 mln. darbo vietų, tačiau praėjus septyneriems metams po Komisijos komunikato „Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimas“ paskelbimo savo tikslų dar nesame pasiekę.

Dabar kaip niekad metas daryti sparčią pažangą Europos aviacijos srityje. Nauji ekonominiai iššūkiai siejami su pasaulio regionais, kur remdamosi gerokai liberalesniais teisės aktais įmonės gali statyti didžiulius naujus oro uostus, perviliojančius nemažai keleivių iš Europos oro susisiekimo mazgų. Europos Sąjunga turi skubiai didinti savo oro uostų pajėgumą, kad išvengtų konkurencingumo praradimo spartų eksponentinį augimą patiriančių regionų atžvilgiu rizikos (didžiausią susirūpinimą mums kelia Azijos ir Ramiojo vandenyno, Artimųjų Rytų ir Pietų Amerikos regionai).

Investicijos į oro uostų infrastruktūrą turi būti vertinamos rimtai – net jei paklausa dar neviršija pasiūlos. Kartu būtina kuo veiksmingiau išnaudoti esamus pajėgumus (įskaitant geresnį laiko tarpsnių administravimą ir nepagrindinių oro uostų naudojimą siekiant spręsti perpildymo problemą).

Remiantis ta pačia papildomumo koncepcija, pigių skrydžių bendrovių skaičiaus ES vidaus rinkoje didėjimas galėtų būti naudojamas kaip naujas stiprinimo modelis užuot jį laikius grėsme konkurencijai. Tradicinės ir pigių skrydžių bendrovės galėtų rasti būdą harmonizuoti ES rinką ir taip vienos kitas papildyti, kad stabilumas būtų jų atsakas į išorės rinkos iššūkius.

Kalbant strategiškai, Europos Sąjungai būtina išsaugoti konkurencingą aviacijos pramonę. Šiuo metu svarbiausios aviacijos rinkos yra už Europos ribų, taigi ES pramonė turi būti plėtojama ir šiose rinkose.

Nuo 2005 m. suderėta nemažai susitarimų su svarbiausiomis šalimis partnerėmis. Vis dėlto su svarbiausiomis partnerėmis (be kita ko, su Australija ir Naująja Zelandija) vis dar turi būti sudaryti lemiami susitarimai.

Pranešėjas pabrėžia, kad, norint paremti šių būsimų pokyčių įgyvendinimą, svarbu kurti ir įgyvendinti tokias ES priemones kaip BED, SESAR, EASA ir GNSS. Šios priemonės sukurtos vidaus rinkai paremti, todėl jas taikant ES bus padedama įgyvendinti savo išorės politiką aviacijos srityje. Baigus rengti šias priemones sustiprės Europos pramonės padėtis, todėl jai bus lengviau atremti naujus su konkurencija susijusius iššūkius.

Norint įgyvendinti šias priemones, reikia nustatyti tam tikras būtinas procedūras. Pavyzdžiui, norint įgyvendinti Bendrą Europos dangaus programą, itin svarbu kuo greičiau sukurti funkcinius oro erdvės blokus.

Nors ir būtinas liberalizavimas, ES turi toliau ginti Europos interesus ir standartus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas darbo ir aplinkos standartams, keleivių teisėms ir Europos reglamentų laikymuisi.

Kalbant apie Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) – ES valstybės narės yra ICAO narės, o Europos Komisija kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis – pageidautinas didesnis koordinavimas. Taip Europa, užuot kalbėjusi 27 balsais, galėtų kalbėti vienu balsu ir užsitikrinti didesnę įtaką per svarstymus ICAO. Komisija ir valstybės narės bendrai atsakingos už glaudesnį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas toks koordinuotas atstovavimas.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (21.3.2013)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius

(2012/2299(INI))

Nuomonės referentas: Robert Sturdy

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame pateikiama savalaikė dabartinės padėties, nuo 2005 m. išorės politikos aviacijos srityje pasiektos pažangos, taip pat ES aviacijos sektoriaus patiriamų iššūkių pasaulinėje aviacijos rinkoje, kurioje konkurencija ypač didelė, analizė;

2.  pabrėžia svarbų aviacijos sektoriaus vaidmenį ES ekonomikoje, pirmiausia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu, nes šioje pramonės srityje kuriama daugiau kaip 5 mln. darbo vietų Europoje ir sukuriama 2,4 proc. ES BVP, taip pat ši pramonės sritis prisideda prie Sąjungos susisiekimo su likusiu pasauliu; pabrėžia, kad reikia išlaikyti tvirtą ir konkurencingą ES aviacijos sektorių;

3.  pritaria Komisijos pasiūlymams ginti laisvą ir sąžiningą konkurenciją palaikant santykius ir sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tobulinti naujas ir veiksmingesnes prekybos apsaugos priemones, kuriomis būtų galima spręsti tokias problemas kaip nesąžininga veikla, pvz., diskriminacija, nenuoseklus reguliavimo nuostatų taikymas, bendrovių finansinių ataskaitų skaidrumo stoka, nes jos gali lemti rinkos iškraipymus;

4.  ragina valstybes nares, Komisiją ir oro transporto bendroves sustiprinti regioninių oro uostų vaidmenį visoje ES, pvz., Viduržemio jūros regione ir prie rytinių Sąjungos sienų, kuriant oro uostų infrastruktūrą, kuri padėtų suteikti keleiviams ir prekėms geresnių galimybių judėti, taip stiprinant ekonominius ir prekybos santykius su trečiosiomis šalimis, ir suteikti daugiau galimybių įsidarbinti;

5.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti taikyti sąžiningos konkurencijos nuostatą valstybių narių su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose susitarimuose oro paslaugų srityje ir ragina tokias nuostatas įtraukti į visus aviacijos srities susitarimus, sudarytus tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių ES šalių ar strateginių partnerių;

6.  ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), kad būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl pasaulinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuria būtų nustatytos tarptautinės aviacijos išmetamo ŠESD kiekio normos, tai taikytina ne tik JAV, bet ir Kinijai, Indijai ir kitoms besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims; taip pat ragina ES sustiprinti tarptautinį civilinės aviacijos teisinį pagrindą oro transporto saugumo ir tvarumo srityje;

7.  apgailestauja, kad Rusijos Federacija nesilaiko ir neįgyvendina savo tarptautinių įsipareigojimų, ir ragina ją nutraukti nesąžiningą veiklą, susijusią su virš Rusijos teritorijos skraidančių Europos oro transporto bendrovių lėktuvų apmokestinimu;

8.  ragina stiprinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą derybose su pagrindinėmis partnerėmis dėl oro transporto paslaugų susitarimų, kad padidėtų ES įtaka ir jos galimybės patekti į naujas rinkas;

9.  pabrėžia, kad reikia visiškai įgyvendinti oro susisiekimo susitarimuose su pagrindinėmis partnerėmis, ypač su JAV ir Kanada, nustatytus tikslus, įskaitant galimybių užsienio piliečiams įsigyti oro transporto bendrovių ir jas kontroliuoti apribojimų panaikinimą; ragina imtis veiksmų siekiant įveikti nuolatinį pusiausvyros tarp ES oro transporto bendrovių galimybių atlikti kabotažinius vežimus JAV rinkoje ir JAV oro transporto bendrovių galimybių tai daryti Europoje nebuvimą; pabrėžia, kad tarptautinėmis tarpusavio investicijomis prisidedama prie aviacijos sektoriaus ekonomikos dinamiškumo, ir primygtinai ragina Komisiją gerinti tarptautinę teisinę aplinką, palankią tokių investicijų plėtrai ir paramai, taip pat skatinti aktyvią politiką, kurios tikslas – nustatyti tarptautinių investicijų standartus ir geriausią praktiką;

10. pritaria Komisijos pasiūlymams užbaigti vykstančias derybas su šalimis partnerėmis, ypač su Brazilija, Australija ir Naująja Zelandija, iki 2015 m. užbaigti derybas dėl ES lygmens aviacijos susitarimų su visomis kaimyninėmis šalimis ir pradėti ES lygmens derybas su tam tikromis pagrindinėmis partnerėmis, t. y. Rusija, Kinija, Japonija, kai kuriomis Persijos įlankos šalimis, Turkija, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalimis ir Indija; taip pat remia glaudesnį koordinavimą Europos Sąjungoje stiprinant Europos oro transporto bendroves ir Europos oro uostus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.3.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Laima Liucija Andrikienė, Maria Badia i Cutchet, Nora Berra, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, María Auxiliadora Correa Zamora, Marielle de Sarnez, Yannick Jadot, Metin Kazak, Franziska Keller, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Paul Murphy, Cristiana Muscardini, Franck Proust, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Henri Weber, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Paweł Zalewski, Dan Dumitru Zamfirescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Josefa Andrés Barea, Silvana Koch-Mehrin, Elisabeth Köstinger, Katarína Neveďalová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Petri Sarvamaa, Patrice Tirolien


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (03.05.2013)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius

(2012/2299(INI))

Nuomonės referentas: Georges Bach

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Europos oro transporto bendrovės nuo 2012 m. sumažino ir planuoja sumažinti darbo vietų skaičių daugiau kaip 20 000;

B.  kadangi Europos Sąjungos socialiniai partneriai oro transporto sektoriuje 2013 m. sausio 29 d. vykstant dialogui dėl pasaulinės krizės poveikio civilinei aviacijai susitarė, kad tarptautiniu lygmeniu reikia imtis koordinuotų visapusiškų veiksmų;

1.  pabrėžia, kad Europos oro transporto sektoriuje šiuo metu dirba 5,1 mln. darbuotojų ir šis sektorius svariai prisideda prie ekonomikos augimo ir regioninės bei socialinės sanglaudos skatinimo;

2.  pažymi, kad oro transportas yra labai svarbus ekonomikai ir užimtumui, nes 2012 m. Europos oro transporto bendrovės aptarnavo 790 mln. keleivių, o apskaičiuota metinė dalis, kuria oro transportas prisideda prie Europos Sąjungos BVP, sudaro 365 mlrd. EUR;

3.  džiaugiasi pažanga, pasiekta kuriant bendrą Sąjungos strategiją savo išorės politikos aviacijos srityje; mano, kad ateityje reikės stiprinti šią bendrą strategiją, kad būtų galima atlaikyti tarptautinę konkurenciją;

4.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti bendrą su aviacija susijusių konkrečių klausimų sprendimo strategiją yra svarbios tokios priemonės, kaip jungtinių komitetų sistema;

5.  džiaugiasi kuriant didesnę Europos bendrosios aviacijos erdvę pasiekta pažanga, sudarant svarbius susitarimus aviacijos srityje su kaimyninėmis šalimis, taip pat tuo, kad šie susitarimai padėjo suderinti teisines sistemas su ES teisės aktais tokiose svarbiose srityse, kaip aviacijos sauga, visuomenės saugumo apsauga nuo grėsmių, oro eismo valdymas, aplinka, keleivių teisės, ekonominis reguliavimas ir socialiniai aspektai;

6.  džiaugiasi visapusišku ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimu aviacijos srityje ir jo teigiamu poveikiu abiejų teritorijų ekonomikai, taip pat tuo, kad per pirmuosius penkerius metus buvo sukurta apie 80 000 naujų darbo vietų; ragina Komisiją kuo skubiau sudaryti visapusiškus susitarimus aviacijos srityje ir su kitomis svarbiomis partnerėmis, pvz., Brazilija, Australija ir Naująja Zelandija;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus Bendrijos išorės politiką aviacijos srityje buvo galima pasiekti didelę pažangą derinant nacionalinius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su ES teise ir kad tai padėjo padidinti bendrosios rinkos galimybes, kuriomis konsoliduojam ES aviacijos pramonė, kai dėl globalizacijos reikia stipresnių ekonomikos veikėjų, kad jie galėtų atlaikyti užsienio konkurenciją;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Bendro Europos dangus koncepcijos ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) įgyvendinimą; pažymi, kad kuriant iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ ir visiškai pabaigus ją įgyvendinti bus sudaryta daug tiesioginių ir netiesioginių užimtumo galimybių;

9.  pažymi, kad Europos aviacijos pramonė turėtų didelį augimo potencialą, jei būtų užtikrinta sąžininga ir atvira visų šalių konkurencija, kuri padėtų oro transportui atskleisti visas galimybes, kurias išnaudodamas jis galėtų prisidėti prie Europos ekonomikos;

10. todėl pabrėžia, kad į su kaimyninėmis valstybėmis ir panašiai mąstančiais partneriais sudaromus susitarimus aviacijos srityje turi būti įtraukta sąžiningą konkurenciją reglamentuojanti sistema;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos oro susisiekimo mazgus būtina sustiprinti atitinkamais susitarimais aviacijos srityje ir investicijomis, kuriomis skatinamos geresnės infrastruktūros jungtys tarp pagrindinių oro uostų, šalia esančių regioninių oro uostų ir aplinkinių teritorijų, siekiant augimo ir didinamojo poveikio ekonomikai, pritraukiant kitas tiesiogines užsienio investicijas ir kuriant papildomas darbo vietas ir jas išsaugant Europos oro transporto bendrovėse, oro uostose ir trečiųjų šalių paslaugas teikiančiuose subjektuose;

12. mano, kad dėl oro transporto sektoriuje taikomų skirtingų nacionalinių mokesčių, perpildytų ES oro uostų ir oro erdvės, dėl įvairaus dydžio oro navigacijos mokesčių ir oro uostų rinkliavų, taip pat dėl žemesnių socialinių standartų ir skirtingų valstybės pagalbos taisyklių už ES ribų taikymo gali būti sudaromos kliūtys augimui ir užimtumui;

13. ragina valstybes nares apsvarstyti, ar oro transporto bendrovių išlaidoms poveikį turintys mokesčiai, kainos ir rinkliavos nekenkia pasaulinei konkurencijai;

14. ragina Komisiją, kad ji siekdama padidinti konkurencingumą ir plačiau atverti oro transporto rinką sukurtų teisines sąlygas, saugumo, darbo ir socialinius standartus, darbo vietų ir darbo sąlygų apsaugą, aviacijos saugą, įskaitant darbo laiką ir tarnybinį skrydžio laiką reglamentuojančias taisykles, siekiant išvengti pervargimo, aplinkos apsaugos standartus ir kokybės standartų gerinimą, siekdama, kad konkurencija netaptų lenktynėmis dėl žemiausių standartų;

15. pabrėžia, kad planai liberalizuoti oro transporto sektorių, pvz., antžeminių paslaugų ir tarnybinio skrydžio laiko srityje, būtų vykdomi nekenkiant darbuotojams arba visuomenei; pabrėžia, kad planai liberalizuoti sektorių turi būti rengiami atlikus socialinio poveikio vertinimą;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad pigius skrydžius siūlančios bendrovės lemia didelę konkurenciją tarp oro transporto bendrovių, o pigių skrydžių segmentas sudaro 40 proc. visos ES oro transporto rinkos; pabrėžia, kad visos oro transporto bendrovės privalo laikytis reikalavimų užtikrinti pagrindines teises pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 87 ir 98, jei valstybė narė jas yra ratifikavusi, dėl susirinkimų laisvės ir darbuotojų atstovų ir darbo užmokesčio sutarčių pripažinimo, taip pat pabrėžia, kad reikia tikrinti, kaip laikomasi šių reikalavimų, ir skirti sankcijas už pažeidimus;

17. pabrėžia, kad Komisijos inicijuotą reformą dėl oro transporto bendrovių nuosavybės ir kontrolės galima įgyvendinti tik laikantis aiškių taisyklių, atlikus socialinio poveikio vertinimą ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir jiems aktyviai dalyvaujant, jei iš viso būtinai reikia šios reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia reforma turi būti nustatytos vienodos konkurencinės sąlygos ES ir trečiosioms šalims;

18. ragina Komisiją derybose dėl santykių plėtojimo aviacijos srityje užtikrinti, kad Parlamentas ir visos svarbios susijusios šalys, įskaitant socialinius partnerius, dalyvautų siekiant kurti priemones, padėsiančias siekti geriausių užimtumo potencialo ir augimo rezultatų šiame sektoriuje; mano, kad privalu atlikti socialinio poveikio vertinimą ir į jį atsižvelgti;

19. pabrėžia, kad oro transporto bendrovės iš trečiųjų šalių privalo užtikrinti Tarptautinės darbo organizacijos nustatytas pagrindines teises, pvz., susirinkimų laisvę, teisę sušaukti darbuotojų atstovavimo organus, taip pat pripažinti darbo užmokesčio sutartis, ypač laikytis Konvencijos Nr. 87 5 straipsnio; ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniuose susitarimuose aviacijos srityje nustatyti privalomas socialines išlygas ir Tarptautinės darbo organizacijos standartus, taip pat skirti sankcijas už jų pažeidimus;

20. pažymi, kad vis didėjanti pigius skrydžius siūlančių oro transporto bendrovių dalis rinkoje daro didelę įtaką konkurencijai Europoje, keičia trumpų ir vidutinio nuotolio skrydžių rinką, taip pat turi neigiamą poveikį darbuotojų socialinei apsaugai;

21. mano, kad tinklams priklausančios oro transporto bendrovės nors ir stipriai konkuruoja su pigius skrydžius siūlančiomis bendrovėmis, tačiau jos gali viena kitą papildyti iškilus naujų iššūkių tolimojo susisiekimo transporto rinkoje už Europos ribų;

22. mano, kad stipri aviacijos srities Bendrijos išorės politika, kurioje dėmesys sutelkiamas svarbiausioms augančioms rinkoms tolimojo susisiekimo maršrutų srityje, suteiktų naujų ekonominių galimybių ES oro transporto bendrovėms, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

23. ragina Komisiją persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 868/2004 dėl kainodaros labiau atsižvelgti į socialinės apsaugos sistemų lygį ir darbuotojų darbo standartus;

24. mano, kad su mobiliųjų darbuotojų socialine apsauga susijęs sprendimas yra tinkamas būdas sutrukdyti kai kurių bendrovių ketinimams išnaudoti nacionalines socialinio draudimo sistemas darbuotojų nenaudai;

25. tikisi, kad Komisija stebės, jog oro transporto bendrovės laikytųsi šių taisyklių ir imsis tinkamų priemonių, jei taisyklių nebus laikomasi.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.4.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Phil Bennion, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Emer Costello, Frédéric Daerden, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Edite Estrela, Jelko Kacin, Svetoslav Hristov Malinov, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou, Csaba Sógor, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Anna Hedh, Anna Záborská


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.5.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdi Cristiano Allam, Georges Bach, Erik Bánki, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Antonio Cancian, Michael Cramer, Joseph Cuschieri, Philippe De Backer, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Carlo Fidanza, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Bogusław Liberadzki, Eva Lichtenberger, Marian-Jean Marinescu, Hubert Pirker, Dominique Riquet, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Silvia-Adriana Ţicău, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Patricia van der Kammen, Dominique Vlasto, Artur Zasada, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Phil Bennion, Spyros Danellis, Alfreds Rubiks, Janusz Władysław Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso

Teisinė informacija - Privatumo politika