REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo dvejiems metams nustatomos Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto

31.5.2013 - (15777/2012 – C7‑0419/2012 – 2012/0258(NLE)) - ***

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Gabriel Mato Adrover

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo dvejiems metams nustatomos Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto

(15777/2012– C7‑0419/2012 – 2012/0258(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15777/2012),

–   atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo dvejiems metams nustatomos Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (15781/2012),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0419/2012),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0184/2013),

1.  nepritaria šio protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui pranešti Tarybai, kad protokolas negali būti sudarytas;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Mauritanijos Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Mauritanija – tai klajoklių šalis, kurioje nėra žvejybos tradicijų, nors ji turi vieną turtingiausių pasaulyje žvejybos plotų. 80 proc. Mauritanijos pramoninio laivyno sudaro Kinijos laivai, o didžioji dalis nepramoninio laivyno yra Senegalo laivai. Nacionalinio žvejybos laivyno nėra galbūt dėl to, kad įsitvirtinęs klajokliškas gyvenimo būdas ir trūksta ekonominių išteklių bei politinės valios. Dėl šių veiksnių galimybę eksploatuoti savo išteklius Mauritanija nusprendė perleisti užsienio laivynams, tarp kurių yra ir ES laivynas.

Vertinant ekonominiu požiūriu, žvejyba sudaro 50 proc. eksporto pajamų ir 29 proc. BNP. Eksporto ir perdirbimo įmonės daugiausia yra bendros įmonės. Žvejybos sektoriuje taip pat sukurta daug darbo vietų, kurios sudaro 36 proc. šiuolaikinio sektoriaus darbo vietų.

Palaikydama santykius su Mauritanija, ES turi padėti šaliai užtikrinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kuriomis būtų skatinamos užsienio investicijos. Be to, ES turėtų teikti sektorinę paramą, kad Mauritanija tvariai valdytų savo išteklių žvejybos veiklą ir galėtų kovoti su neteisėta žvejyba, taikydama gero valdymo principus ir laikydamasi tarptautinių jūrų teisės taisyklių.

Didelė dalis šios paramos gali būti teikiama tiesiogiai, taikant tinkamą žvejybos susitarimą ir tinkamą protokolą, pagal kuriuos Europos Sąjungai suteikiama teisė žvejoti tik perteklinius išteklius, kurių neketina naudoti šalis, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu saugumas[1]. Žuvų ištekliai turėtų būti naudojami tiek, kad būtų galima laikytis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo ir nustatyti technines priemones, kuriomis užtikrinama ilgalaikė žvejyba, taip pat veiksmingas kontrolės priemones, kad nebūtų vykdoma neteisėta žvejyba.

Laikytis šių sąlygų turėtų būti reikalaujama iš visų laivynų, veikiančių Mauritanijos žvejybos plote, kad būtų užtikrinta vienoda veiklos nediskriminacinėmis vienodomis sąlygomis sistema ir Europos Sąjungai būtų nustatytas lengvatinis režimas, taikomas išteklių pertekliaus srityje. Pagal šią sistemą reikalaujama, kad Mauritanija užtikrintų skaidrius santykius, laikydamasi su trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių žvejybos susitarimų.

Įgyvendindama savo politikos kryptis ES vykdo suderintus veiksmus, kad būtų nuosekli ir galėtų teikti didžiausią svarbą savo vertybėms bei principams vykdydama išorės veiksmus. Šiuo požiūriu Europos Sąjungos (ir jos valstybių narių per bendradarbiavimo biurus) teikiama parama Mauritanijai yra didelė ir įgyvendinama pagal įvairias skirtingo pobūdžio paramos programas[2]. Svarbu paaiškinti, kad pagal žvejybos susitarimą teikiama sektorinė parama nėra vienintelė bendradarbiavimo parama, kurią Mauritanija gauna iš ES.

Naujas žvejybos protokolas turi būti vertinamas atkreipiant dėmesį į šiuos aspektus:

–   dėl išteklių pertekliaus suteikiamas žvejybos galimybes ir ES laivyno pirmumo teisę jomis naudotis;

–   techninės protokolo sąlygos turi būti taikomos visiems užsienio laivynams, kad būtų išvengta diskriminacijos; taikant šias sąlygas turi būti vykdoma pelninga žvejybos veikla laikantis tvarumo principo. Atliekant bet kokį šių sąlygų pakeitimą, palyginti su ankstesniu protokolu, bus vykdomas poveikio vertinimas (pvz., galimybė iškrauti žuvis Kanarų salose);

–   finansinis įnašas bus tikslinamas pagal žvejybos galimybes ir bus derinami privatūs laivų savininkų įnašai.

Naujo žvejybos protokolo analizė

Šis žvejybos susitarimas neabejotinai yra svarbesnis Europos Sąjungai, atsižvelgiant į žuvininkystės produktų kiekį bei įvairovę ir finansinį įnašą. 2012 m. liepos 26 d. Europos Komisija po penkiolika mėnesių trukusių derybų pasirašė žvejybos protokolą su Mauritanija pradiniam dvejų metų laikotarpiui. 2012 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos Taryba Komisijos prašymu privalėjo pasirašyti dokumentą dėl laikino šio protokolo taikymo, Komisijai besirūpinant, kad nebūtų prarasta dalis numatyto biudžeto. Mauritanija šį protokolą pasirašė 2012 m. gruodžio 16 d.; šią dieną jis įsigaliojo ir galioja laikinai, kol jam pritars Europos Parlamentas.

Pagal šį naują protokolą susitarta dėl 110 mln. EUR per metus, iš kurių 70 mln. EUR per metus turi sumokėti ES (67 mln. EUR per metus – už teisę naudotis ištekliais ir 3 mln. EUR per metus – kaip sektorinę paramą). Likusius 40 mln. EUR per metus sumokės pramonės atstovai kaip mokestį už žvejybos licencijas.

Teisė žvejoti suteikta šimtui laivų iš dvylikos valstybių narių: Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Graikijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Maltos, Nyderlandų, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Iš tikrųjų svarbu ne laivų skaičius, o žvejybos laimikio kiekis[3].

Yra aštuonios kategorijos: pelaginių rūšių žuvų, priedugnio rūšių žuvų, paprastųjų jūrinių lydekų, kiautuotųjų vėžiagyvių (giliavandenių krevečių, krevečių, langustų bei krabų) ir tunų žvejyba. Nustatyta galvakojų moliuskų žvejybos kategorija, kurioje žvejybos galimybių nesuteikta.

Pripažįstami nediskriminavimo bei žmogaus teisių laikymosi Mauritanijoje principai ir ES laivyno pirmumo teisė.

Žvejybos galimybės ir techninės sąlygos

Svarbiausias ypatumas yra bendros kvotų sistemos nustatymas vietoj žvejybos pastangų, grindžiamų laivų talpa. Dėl tokio nustatymo kiltų nuolatinių konfliktų su vietos institucijomis dėl žvejybos laimikio svėrimo.

Galvakojai moliuskai: teisė žvejoti galvakojus moliuskus nesuteikiama, nors numatyta, kad praėjus metams nuo protokolo įsigaliojimo padėtį galima persvarstyti. Tai mažai tikėtina, nes Europos Komisija pranešė, kad šis protokolas yra geriausias rezultatas, kurį ji galėjo pasiekti. Sunku įsivaizduoti, kad padėtis pagerės atlikus faktinį mokėjimą. Komisija nepagrįstai įnašo sumos nepatikslino pagal tai, kad žvejybos galimybės labai sumažintos, ir tai brangiai kainuoja (taip ji paliko galimybę vėliau persvarstyti ir padidinti sumą, šioje kategorijoje įvedus kvotas).

Ispanijos okeanografijos institutas (isp. Instituto Español de Oceanografía, IEO), kuris yra protokole pripažinta įstaiga, neseniai parengė su aštuonkojų padėtimi susijusią ataskaitą, kurioje įrodyta, kad šios rūšies apsaugos būklė nėra bloga, bet praktiškai atitinka didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio biomasės dydžius (32 000 metrinių tonų), nes pastaraisiais metais žvejybos pastangos sumažėjo maždaug 30 proc. Vis dėlto Europos Komisija į šį tyrimą neatsižvelgė; ji remiasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis, kurios grindžiamos 2008 m. duomenimis.

Remiantis IEO ataskaita informacija, pateikiama 2011 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucijos[4] H konstatuojamojoje dalyje, kurioje reiškiama nuomonė, kad žvejybos susitarimas su Mauritanija prisidėjo prie aštuonkojų išteklių pereikvojimo ir dėl šio susitarimo sumažėjo Mauritanijos žvejų žvejybos galimybės, o ES pramonei buvo suteiktas nesąžiningas konkurencinis pranašumas, yra pasenusi. Iš duomenų, susijusių su pastarųjų mėnesių žvejybos laimikiu, matyti, kad yra labai didelis aštuonkojų ir kitų rūšių išteklių perteklius, todėl jų kaina rinkoje sumažėjo.

ŽMTEK savo ataskaitoje nurodo, kad 200 Mauritanijos tralerių-šaldiklių, kurių dauguma plaukioja su kitos šalies vėliava, ir 900 pagrindinio nepramoninio laivyno pirogų Mauritanijoje toliau žvejoja galvakojus moliuskus. Apžvelgiant šiuos duomenis reikia atsižvelgti į tai, kad 200 laivų, kuriais atstovaujama ne nacionaliniam kapitalui ir Mauritanijos vietos bendruomenėms, o užsienio šalių ekonominiams interesams, turi pirmumo teisę žvejoti šiuos išteklius, kurios neturi ES laivynas. Dėl šios padėties diskriminuojamas ES laivynas, kuriam turi būti suteiktas pirmumas žvejoti perteklinius išteklius.

Reikia pabrėžti, kad ankstesniame protokole buvo numatyti 32 galvakojus moliuskus žvejojantys laivai, iš kurių 24 – Ispanijos laivai, kurių bazė buvo Gran Kanarijos las Palmase. Šiuo metu šie laivai neteko žvejybos plotų ir alternatyvų, nes šis laivynas jau perkeltas iš Maroko žvejybos ploto.

Pelaginių rūšių žuvys: pelaginių rūšių žuvų žvejybos zona perkelta nuo 13 iki 20 mylių nuo pakrantės ir joje gali žvejoti traleriai-šaldikliai bei traleriai be šaldytuvų. Žvejybos galimybės padidintos nuo 250 000 t iki 300 000 t (Europos Komisija siūlė 125 000 t). Nebuvo patvirtintas Europos Komisijos reikalavimas parengti šios rūšies, kurios būklė kelia nerimą, kaip nurodoma 2011 m. lapkričio mėn. Jungtinio mokslinio komiteto ataskaitoje, valdymo planą.

Labai svarbus klausimas, kuris turi būti paaiškintas, – pertekliaus nustatymas. Atrodo, kad skirstant perteklių Europos Komisijai tenka paskutinė vieta, nes perteklius pirmiausia skirstomas kitiems žvejybos galimybes šalyje turintiems subjektams. Tai prieštarauja protokolui, pagal kurį Europos Sąjungai taikomas lengvatinis režimas, be to, kenkia ES laivyno interesams.

Žvejojant pelaginių rūšių žuvis laivais be šaldytuvų, į krantą Mauritanijoje turi būti iškraunama ir nemokamai vietos rinkai tiekiama 2 proc. į krantą iškrautų žuvų, siekiant padėti užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą. Šį klausimą kritikavo Mauritanijos pilietinė visuomenė, reikalaujanti, kad būtinai būtų ištirtas šių iškrautų žuvų poveikis vietos žvejų sugautų žuvų kainai.

Prievolė Mauritanijoje iškrauti į krantą žuvis yra kritikuotina, nes ji į protokolą įtraukta neatlikus išankstinės nuostolių, kurie dėl šios naujos priemonės bus patirti Kanarų atokiausiame regione, kuriame iki šiol ši žuvis buvo iškraunama, socialinio ir ekonominio poveikio analizės[5].

Užšaldytų pelaginių rūšių žuvų žvejybos srityje taikomas įpareigojimas perkrauti žuvis į kitą laivą, siekiant gerinti žvejybos laimikio kontrolę. Vis dėlto ši prievolė nelogiška, nes dėl perkrovimo skatinama neteisėta, be to, perteklinė žvejyba, atsižvelgiant į galimą patikrinimą ties išplaukimo iš žvejybos zonos plūdurais. Akivaizdu, kad ši taisyklė susijusi vien su mokesčių rinkimu ir dėl jos padidėja finansinis įnašas.

Šios techninės sąlygos nenaudingos pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivynams, kurie nesinaudoja šiomis žvejybos galimybėmis ir jau pareiškė savo bendrą ketinimą to nedaryti.

Priedugnio rūšių žuvys (įskaitant senegalines jūrines lydekas): palyginti su ankstesniu protokolu, žvejybos zona nuo pakrantės yra 6 myliomis toliau; priegaudos kiekis nuo 25 proc. padidintas iki 30 proc. Nustatytas bendras įpareigojimas į krantą iškrauti visą žvejybos laimikį.

Kitoms priedugnio rūšių žuvims toliau taikoma nuostata dėl 10 proc. priegaudos; panaikintas kiautuotųjų vėžiagyvių, kalmarų bei sepijų priegaudos apribojimas (5 proc. pagal ankstesnį protokolą). Be to, nebedraudžiama aštuonkojų ir paprastųjų jūrinių lydekų priegauda (tai prieštarauja kiautuotiesiems vėžiagyviams taikomiems apribojimams ir tam, kad nėra galvakojų moliuskų kvotų).

Priedugnio rūšių žuvims nustatytas 105 EUR/t mokestis, 2 500 t didžiausias BLSK ir apribojimas, pagal kurį leidžiami devyni laivai. Senegalinių jūrinių lydekų atveju licencijų kaina, palyginti su praėjusiais metais, padidinta iki 400 proc., atsižvelgiant į laivą. Šioms lydekoms nustatytas 90 EUR/t mokestis, 4 000 t didžiausias BLSK ir apribojimas, pagal kurį iš viso leidžiama vienuolika laivų. Vieta žvejoti skirta tik dviem laivams, kurie vykdo veiklą žvejybos plote.

Dėl privalomo žuvų iškrovimo į krantą Mauritanijoje padidėja privačios išlaidos, skirtos uostų paslaugoms ir mokesčiams. Be to, taikomas įpareigojimas samdyti 60 proc. Mauritanijos jūrininkų, kurių didžioji dauguma neturi pakankamo išsilavinimo, ir tai daro poveikį saugumui laive bei žvejybos veiklos veiksmingumui. Be to, žvejyba yra ne vietos gyventojams būdinga veikla, o būdas išbristi iš skurdo ir kontroliuoti migraciją. Kad ši priemonė būtų veiksminga, nereikėtų taikyti apribojimo, susijusio su pilietybės kriterijumi.

Kitos papildomos išlaidos susijusios su įpareigojimu laive turėti palydovinę laivų stebėjimo sistemą (papildomą sistemą kartu su ES reikalaujama sistema), veikiančią naudojant dvigubą perdavimą ir taikomą kaip eksperimentas.

Kiautuotieji vėžiagyviai (giliavandenės krevetės ir krevetės): ne žvejybos zona nuo 6 mylių padidėjo iki 8 mylių nuo kranto, nors šiaurėje nustatant liniją laikytasi šiek tiek kitokio batimetrinio kriterijaus. Pusė laivyno, esančio žvejybos ploto pietinėje zonoje, bet kada galėtų priartėti iki 6 mylių (mažiausiai 10 esamų laivų).

Perkėlus žvejybos zoną, padaryta didelė žala sektoriaus pelningumui, nes pakrančių zonose telkiasi didžioji dalis krevečių, be to, nėra jokios priežasties keisti šią žvejybos zoną, patvirtiną mokslinėmis ataskaitomis, kuriose nurodoma, kad tikslinių rūšių ištekliai pereikvoti. Šiaurinėje žvejybos ploto dalyje taip pat pakeista apsaugos zona, sumažinant leidžiamą zoną. Dėl šios priemonės būtų prarasta apie 21,6 proc. krevečių žvejybos laimikio.

Be to, yra priegaudos apribojimų, nes negalima žvejoti galvakojų moliuskų ir žuvų žvejybos laimikis sumažinamas nuo 20 proc. iki 10 proc., o krabų – nuo 7,5 proc. iki 5 proc. Taip 30 proc. sumažinus apyvartą, žvejyba negali būti pelninga laikotarpiu, kuriuo skatinama didinti tam tikrų rūšių išteklių, kuriuos žvejoti šiuo metu draudžiama, tačiau jie neišvengiamai sugaunami, išmetamą kiekį.

Dėl mechanizmo, pagal kurį pietinėje dalyje tarp 6 ir 8 mylių vienu metu vykdoma veikla, patiriama daug administracinių sunkumų siekiant nustatyti, kokie laivai kaskart gali naudotis šia teise.

Krabai: draudžiama žvejoti žvejybos zonoje į pietus nuo 17º 50 platumos (ankstesniame protokole tai buvo leidžiama) ir krabų bei omarų gaudyklių skaičius nuo 250 padidintas iki 500 vienam laivui, t. y. žvejybos pastangos sutelktos mažesnėje zonoje. Dėl BLSK žvejoti galėtų tik vienas laivas.

Tunai ir ilgosios dreifinės ūdos: esminių pakeitimų nėra. Dėl šios priežasties beveik visos licencijos, kurių prašyta nuo rugpjūčio 1 d. iki šiol, atitinka šias kategorijas, kurioms vienintelėms naujas protokolas neturi įtakos.

Be to, reikia pridurti, kad protokolu nacionalinė monopolinė įmonė įpareigojama kurą tiekti didesne negu rinkos kaina (pavyzdžiui, kiautuotųjų vėžiagyvių atveju laivas dėl to per metus sumokės 45 000 EUR daugiau).

Finansinis įnašas ir sektorinė parama

Finansinis įnašas yra daug didesnis negu pagal ankstesnį protokolą, o žvejybos galimybės mažesnės atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra galvakojų moliuskų kategorijos. Protokolas brangus ir neproporcingas. Be to, nėra pagrindo persvarstyti laivų savininkų privatų įnašą, jei žvejybos galimybės mažinamos ir techninėmis sąlygomis nustatoma daugiau apribojimų.

Ankstesniame protokole siūloma sektorinės paramos suma buvo 11 mln. EUR per metus, ją Mauritanijos vyriausybė investavo netinkamai, todėl šiame naujame protokole numatytą sumą ES nusprendė sumažinti iki 3 mln. EUR per metus (nors privatūs įnašai, mokami kaip mokesčiai, yra daug didesni (300–400 proc.) negu pagal ankstesnį protokolą). Šios sektorinės paramos tikslas grindžiamas trimis intervencijos kryptimis: mokslinis bendradarbiavimas ir mokymas, priežiūra ir aplinka.

Papildomi pranešėjo komentarai

Atsižvelgiant į tausios žvejybos susitarimus, reikėtų išlaikyti pavadinimą „Žvejybos partnerystės susitarimai“, kuriuo daroma aiški nuoroda į pasirašančias šalis ir jų palaikomus santykius, pagrįstus lygybe. Šiais susitarimais turėtų būti skatinama trečiosiose šalyse žvejybos veiklą vystyti tvariai ir laikantis abiem pusėms tinkamų taisyklių, be to, turėtų būti užtikrinamas ES žuvininkystės sektoriaus privačių investicijų saugumas.

Taip pat reikėtų apsvarstyti Europos Sąjungos privačių investuotojų dalyvavimą per bendras įmones, siekiant padėti vykdyti atsakingą žvejybos veiklą, užtikrinti socialinį ir ekonominį vystymąsi ir perduoti technologijas.

Tačiau visų pirma negalima pamiršti, kad žvejybos partnerystės susitarimai yra labai komerciniai – tuo siekiama ES laivynams sudaryti sąlygas aprūpinti Bendrijos rinką ir tai turi lemiamą įtaką bendradarbiavimui, kurį ES vykdo teikdama sektorinę paramą, skirtą žvejybos valdymui stiprinti pakrantės valstybėje.

Kitaip tariant, teisinis pagrindas, pagal kurį Taryba priima sprendimą dėl ES ir Mauritanijos protokolo sudarymo, turi būti SESV 43 straipsnio 2 dalis, siejant ją su SESV 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu, o ne 43 straipsnis, neminint jo 2 dalies, kaip neseniai nustatė Taryba, padariusi pakeitimą.

Pagal šį teisinį pagrindą Taryba įgalioja Europos Komisiją ES vardu derėtis dėl žvejybos protokolo, į kurį įtraukiamos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, žvejybos galimybės, techninės bei kontrolės priemonės ir finansinis įnašas, nuosekliai laikantis bendros žuvininkystės politikos tikslų; galiausiai teisinis pagrindas, pagal kurį galima derėtis dėl visų šių priemonių rinkinio, yra 43 straipsnio 2 dalis.

Išvada

Nacionalinės valdžios institucijos ir žvejybos pramonės atstovai išreiškė bendrą nuomonę, kad šis protokolas brangiai kainuoja, atsižvelgiant į jame nustatytas žvejybos galimybes ir technines sąlygas, pagal kurias neužtikrinamas pelnas, todėl, išskyrus tunų žvejybos seinerius (kuriems techninės sąlygos nepakito) ir įvairius jūrines lydekas žvejojančius laivus (kurie žvejoja tik trumpus laikotarpius), likusi laivyno dalis neprašė laikinų licencijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1006/2008.

Protokolas netinkamas dėl įvairių priežasčių:

–   teisė žvejoti nesuteikiama galvakojus moliuskus žvejojantiems laivams, kurių yra 32 ir kurie neturi žvejybos ploto ir alternatyvų žvejoti kitoje zonoje; tokiam nesuteikimui nėra biologinės priežasties, kuria jis būtų pagrindžiamas;

–   visiems laivynams, įskaitant žvejojantiems pelaginių rūšių žuvis, sumažinamos žvejybos zonos, todėl labai sumažėja žvejybos laimikio kiekis;

–   pelaginių rūšių žuvų, kiautuotųjų vėžiagyvių ir paprastųjų jūrinių lydekų žvejybos srityje pereinama nuo valdymo taikant žvejybos pastangas, grindžiamas laivo talpa, sistemos prie kvotų valdymo sistemos, papildytos laivų skaičiaus ribojimu;

–   Europos Sąjungai ir laivų savininkams protokolas kainuoja brangiau – tam tikrais atvejais laivų savininkų išlaidos padidėja 300–400 proc. ir dėl tokio padidėjimo įnašas nėra teisingas;

–   be to, patiriama netiesioginių išlaidų, dėl kurių susitarimo kaina padidėja, susijusių su šiais įpareigojimais: Mauritanijoje žuvis iškrauti į krantą ir perkrauti į kitą laivą, viename laive samdyti 60 proc. Mauritanijos jūreivių, papildyti kuro atsargas Mauritanijoje ir įdiegti antrą laivų stebėjimo sistemą (LSS).

Galiausiai šis žvejybos protokolas:

–   nenaudingas Europos Sąjungai, nes dėl naudojimosi gautomis žvejybos galimybėmis sąlygų žvejyba nėra pelninga – tai įrodo faktas, kad žvejybos plote nežvejoja laivai;

–   taip pat nenaudingas Mauritanijai, nes nesant ES laivyno ji negaus didelės dalies finansinio įnašo, neskaitant vietos pakrantės gyventojams teikiamų galimybių užsidirbti iš laivų veiklos, jūreivių darbo užmokesčių ir pan.

Galutinė išvada – dabartiniam žvejybos protokolui nepritarti. Žvejybos sąlygos turėtų būti persvarstytos neratifikavus susitarimo, siekiant derėtis dėl naujo susitarimo, nes yra nepakankamai žvejybos galimybių ir neteisingos techninės sąlygos, o ne persvarstytos jungtiniame komitete protokolui įsigaliojus ir atlikus faktinį mokėjimą. Sumokėjus finansinį įnašą, Mauritanija neturės jokių paskatų gerinti technines sąlygas, nes tai jai visiškai nenaudinga.

• [1]  Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnį.
• [2]  Pagal 2008–2013 m. Mauritanijos strategiją Mauritanija gavo 156 mln. EUR pagalbą investicijoms į valdymą, infrastruktūrą ir regioninę integraciją ir 3,2 mln. EUR pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju. Pagal Sahelio saugumo ir vystymosi strategiją ES Mauritanijai skyrė 52,8 mln. EUR kovai su terorizmu (2011 m. – 25 mln. EUR). Pagal ES programą, kuria siekiama palengvinti maisto krizę Sahelyje, 2012 m. buvo skirti 337 mln. EUR; 19 mln. EUR humanitarinės pagalbos ES taip pat skyrė migrantų srautui iš Malio mažinti.
• [3]  Žvejybos laimikio kiekis – 307 400 t pelaginių rūšių žuvų, vėžiagyvių ir paprastųjų jūrinių lydekų.
• [4]  Rezoliucija 2012/C 377 E/11.
• [5]  Kalbant tiesiogiai apie ekonomiką, iš žvejybos veiklos Kanaruose gaunama 40 mln. EUR tiesioginių pajamų per metus. Kalbant apie užimtumą, su sektoriumi tiesiogiai susiję 2 750 darbuotojų, tarp kurių yra įgulų nariai ir darbuotojai, susiję su uosto veikla žvejybos srityje. Be to, žuvininkystės produktai įeina į pagrindinius produktus, skirtus eksportuoti iš salų, – 2011 finansiniais metais jų vertė buvo 115,3 mln. EUR. Būtina atsižvelgti į tai, kad Kanarai yra atokiausias regionas, kuriam taikoma Sutartimi pripažįstama speciali tvarka. Pati Europos Komisija skatino įgyvendinti tam tikrus veiksmus, kurių tikslas – palengvinti atokiausių regionų vystymąsi, ir įsipareigojo atsižvelgti į atokiausių regionų interesus derėdamasi dėl prekybos ir (arba) žvejybos susitarimų su kaimyninėmis šalimis.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (20.2.2013)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo dvejiems metams nustatomos Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo
(15777/2012 – C7-0419/2012 – 2012/0258(NLE))

Nuomonės referentė: Gesine Meissner

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Mauritanija – viena iš skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, pagal 2011 m. žmogaus socialinės raidos indeksą užimanti 156 vietą iš 187. Šalis finansiniu požiūriu priklausoma nuo užsienio pagalbos ir labai įsiskolinusi.

Šalies politinė padėtis gali būti traktuojama kaip nestabili. Dabartinis prezidentas Mohamed Ould Abdel Aziz per 2008 m. rugpjūčio mėn. įvykdytą valstybės perversmą nuvertė buvusią vyriausybę ir 2009 m. liepos mėn. pradėjo eiti pareigas kaip išrinktas prezidentas. 2012 m. spalio 14 d., karinei sargybai pradėjus šaudyti į jo automobilių koloną, jis buvo sužeistas.

Be to, šalis jau daugelį metų kenčia nuo teroristinės veiklos. Visų pirma grupuotė „Al Quaeda“ veikia šalies dykumos teritorijoje. Padėtis pasidarė dar rimtesnė po to, kai 2012 m. kovo mėn. Malyje islamistai kovotojai įvykdė valstybės perversmą.

Šalies ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio ir didžioji darbo jėgos dalis dirba šiame sektoriuje. Tačiau pagrindinį eksportą sudaro geležies rūda ir žuvis. Nors didžioji šalies dalis – dykuma, šalies 753 kilometrų ilgio pakrančių vandenys yra viena iš gausiausius žuvų išteklius turinčių teritorijų pasaulyje.

2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarytas Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas ir jis buvo įgyvendinamas dviem vėlesniais protokolais. Paskutinis iš jų baigė galioti 2012 m. liepos 31 d. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Komisija perduoda valstybių narių paraiškas dėl žvejybos tiesiogiai Mauritanijai. Šis laikinas susitarimas nustos galioti 2013 m. sausio mėn.

Remdamasi Tarybos suteiktais įgaliojimais Europos Komisija vedė derybas su Mauritanijos Islamo Respublika dėl naujo protokolo. Jis buvo parafuotas 2012 m. liepos 26 d. Naujasis protokolas apima dvejų metų laikotarpį nuo jo pasirašymo dienos.

Naujuoju protokolu užtikrinama ES laivų pirmumo teisė žvejoti perteklinius išteklius, esančius Mauritanijos žvejybos zonose. Juo taip pat siekiama šiose žvejybos zonose nustatyti tausios žvejybos politiką.

Naujajame protokole numatytas toks ES finansinis įnašas:

a) metinė 67 mln. EUR suma už ES laivams suteikiamą prieigą prie Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ);

b) speciali 3 mln. EUR suma per metus siekiant įgyvendinti nacionalinę atsakingos ir tausios žvejybos politiką.

Finansinis įnašas už prieigą prie Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos, palyginti su pasibaigusiame protokole numatytu įnašu, bus daug didesnis. Tačiau sektorinei paramai skiriama suma bus sumažinta nuo praėjusiais metais skirtų 20 mln. EUR iki 3 mln. EUR per metus. Taigi bendras finansinis įnašas išliks toks pats, kaip susitarta 2011–2012 m. laikotarpiu.

ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas finansiniu požiūriu yra svarbiausias susitarimas su trečiąją šalimi, kiti beveik tokie pat pagal svarbą – žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas su Grenlandija ir žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas su Maroku, kuris iki šiol neatnaujintas. Jis apima beveik pusę viso ES biudžeto, skiriamo žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimams su trečiosiomis šalimis įgyvendinti.

Palyginti su ankstesnio protokolo nuostatomis, žvejybos galimybių sumažėjo. Šios mažesnės galimybės – tai išvadų, kad Mauritanijos žuvų ištekliai yra arba visiškai išnaudoti, arba pereikvoti, pasekmė. Nauji kiekiai nustatyti remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir Mauritanijos reikalavimu stiprinti vietos pakrančių bendruomenes ir smulkiąją žvejybą.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į protokolą neįtraukti galvakojai moliuskai. Buvo teigiama, kad užsienio laivynas pereikvojo šią rūšį, taip pat, kad Mauritanijos vietos smulkiosios ir pakrančių žvejybos laivai turi pakankamai pajėgumų žvejoti šiuos išteklius. Siekiant stiprinti vietos žvejybos sektorių taip pat buvo susitarta padidinti pelaginių žuvų žvejybos zonos atstumą: pelagines žuvis žvejojantys traleriai turės laikytis 20 mylių nuo kranto atstumo. Apskaičiuota, kad tokiu būdu bus žymiai sumažinta priegauda.

Nuomonės referentė ypač palankiai vertina įsipareigojimą iškrauti 2 proc. Mauritanijoje sugautų smulkių pelaginių žuvų vietos gyventojams naudoti. Tačiau reikėtų atidžiai išnagrinėti šios priemonės poveikį vietos žvejų sugautų žuvų kainai.

Galiausiai nuomonės referentė reiškia susirūpinimą dėl problemų, kurios dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo gali iškilti Europos laivynui ir žuvininkystės pramonei, taip pat Mauritanijos jūrininkams, kurie plaukiodavo minėtuose laivuose. Ji reiškia susirūpinimą dėl pasekmių, kurios atsiras dėl žymiai padidėjusių laivų savininkų mokesčių pagal sugautų žuvų kiekį.

Nepaisant to, nuomonės referentė palankiai vertina žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą, nes dėl jo sąlygų susitarta pagal politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir pagal 2002 m. nustatytą integruotą žuvininkystės partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis programą, taip pat atsižvelgiant į būsimos bendros žuvininkystės politikos išorės aspektą. ES ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimais ne tik užtikrinama ES laivų prieiga prie besivystančių šalių išskirtinių ekonominių zonų, bet ir sukuriamas partnerystės, vystymosi politikos ir tausios žuvininkystės pagrindas. Taigi pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus būtų naudojami tik pertekliniai ištekliai ir būtų atsižvelgiama į žuvies, kaip besivystančių šalių mitybos dalies, svarbą.

Galiausiai nuomonės referentė norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atlikus baigiamąjį buvusio žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo vertinimą pripažįstama, jog įgyvendinant šį susitarimą ES išlaidos buvo vos teigiamos, nes ekonominės naudos santykis buvo tik 1,4–1,5. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujojo protokolo sąlygos iš esmės pakeistos, naujas ekonominės naudos santykis bus kitoks.

******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti Parlamentui pritarti.

Vystymosi komitetas mano, kad Komisija, įgyvendindama šį protokolą, turėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos punktus:

a) Komisija turėtų raginti, kad Mauritanijos Islamo Respublika naudotų metinę sumą nacionalinei atsakingos ir tausios žvejybos politikai įgyvendinti, siekdama gerinti šalies iškrovimo įrenginius, kad ES laivai taip pat galėtų iškrauti savo sužvejotas žuvis kituose Mauritanijos uostuose, ne tik Nuakšote, skatinti moterų verslumą žuvininkystės sektoriuje ir vykdyti stebėsenos ir priežiūros veiklą, taip pat išteklių vertinimą;

b) ypač turėtų būti tikrinama, ar neįtraukus galvakojų moliuskų į žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo taikymo sritį daromas didelis poveikis siekiant atkurti išteklius ir ar dėl to Mauritanijos laivyno žvejybos pajėgumai netaps pertekliniai;

c) ragina Komisiją su Mauritanija svarstyti galimybę parengti ilgalaikius žuvininkystės valdymo planus, į kuriuos būtų įtraukti visi Mauritanijos valdžios institucijų nacionaliniam laivynui ir trečiųjų šalių laivynams suteikti žvejybos leidimai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.2.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 10 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Michael Cashman, Ricardo Cortés Lastra, Véronique De Keyser, Nirj Deva, Leonidas Donskis, Charles Goerens, Mikael Gustafsson, Filip Kaczmarek, Michał Tomasz Kamiński, Miguel Angel Martínez Martínez, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Jean Roatta, Birgit Schnieber-Jastram, Michèle Striffler, Alf Svensson, Keith Taylor, Eleni Theocharous, Patrice Tirolien, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Philippe Boulland, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Gesine Meissner

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (5.3.2013)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo dvejiems metams nustatomos Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto
(15777/2012 – C7‑0419/2012 – 2012/0258(NLE))

Nuomonės referentas: François Alfonsi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija, remdamasi Tarybos jai suteiktais įgaliojimais, vykdė derybas su Mauritanijos Islamo Respublika dėl Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Šioms deryboms pasibaigus, 2012 m. liepos 26 d. parafuotas naujasis protokolas. Naujas protokolas apima dvejų metų laikotarpį nuo jo pasirašymo dienos.

Pagrindinis susitarimo protokolo tikslas – atsižvelgiant į esamą perviršį, sudaryti Europos Sąjungos laivams žvejybos galimybes Mauritanijos vandenyse. Komisija, be kita to, atsižvelgė į mokslinio komiteto, įsteigto pagal šį susitarimą, nuomonę.

Bendras protokolo tikslas – stiprinti Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos bendradarbiavimą siekiant apibrėžti tvarią žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti žuvininkystės išteklius Mauritanijos žvejybos zonose atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Bendrą 140 mln. EUR finansinį įnašą, pagal protokolą numatytą visam laikotarpiui, sudaro: a) 67 mln. EUR dydžio finansinis įnašas už prieigą prie žvejybos išteklių ir b) 3 mln. EUR dydžio parama vystymuisi, skirta Mauritanijos Islamo Respublikos žuvininkystės sektorių politikai vystyti. Ši parama atitinka nacionalinės žuvininkystės politikos tikslus.

Išlaidų rūšis	2012 m.	2013 m.	IŠ VISO
Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	70 000 000 EUR	70 000 000 EUR	140 000 000 EUR
IŠ VISO	70 000 000 EUR	70 000 000 EUR	140 000 000 EUR

Biudžeto komitetas laikosi nuomonės, kad įgyvendinant susitarimą turėtų būti atsižvelgta į šiuos klausimus:

· kasmet turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant nustatyti, ar valstybės narės, kurių laivai vykdo veiklą pagal šio susitarimo protokolą, laikosi informavimo apie sugautas žuvis reikalavimų; jei šių nuostatų nesilaikoma, Komisija turėtų atmesti šių šalių pateiktus prašymus suteikti žvejybos leidimą kitiems metams;

· Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų būti teikiama protokolo 6 straipsnyje apibūdintos daugiametės sektorių programos rezultatų, įskaitant tai, ar valstybės narės laikosi reikalavimo deklaruoti sugautas žuvis, ataskaita. Prieš nustojant galioti protokolui arba prieš prasidedant deryboms dėl galimo jo pakeitimo, Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateiktas protokolo ex post vertinimas, įskaitant ekonominės naudos analizę.

******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti Parlamentui pritarti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	4.3.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 10 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Richard Ashworth, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Jan Kozłowski, Giovanni La Via, Claudio Morganti, Vojtěch Mynář, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, László Surján, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Edit Herczog, Jürgen Klute, María Muñiz De Urquiza, Georgios Stavrakakis, Nils Torvalds

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 6 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Alain Cadec, Chris Davies, Carmen Fraga Estévez, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Besset, Izaskun Bilbao Barandica, Jean Louis Cottigny, Gesine Meissner, Ana Miranda, Antolín Sánchez Presedo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Pablo Arias Echeverría, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Carlos José Iturgaiz Angulo, Teresa Jiménez-Becerril Barrio