PRANEŠIMAS ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos

6.6.2013 - (2012/2319(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Marietta Giannakou

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos

(2012/2319(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl karinių pajėgumų plėtojimo,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2010 m. pagrindinį tikslą,

–   atsižvelgdamas į tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygą Lisabonos sutartyje, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų paramą ir pagalbą, jei viena iš valstybių narių patirtų nelaimę, teroro aktą arba ginkluotą išpuolį,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2011/871/BUSP, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA)[1],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP[2],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio diskusiją dėl pasirengimo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui gynybos klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos[3], į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspekta“i[4], į 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos[5] ir į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams[6],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0205/2013),

Bendrosios pastabos

1.  vis primygtiniau atkreipia dėmesį į nepakankamą ES pajėgumą, kilus tarptautinėms krizėms, laiku ir veiksmingai imtis atsakomųjų priemonių, nepaisant ilgalaikio Sąjungos įsipareigojimo, remiantis Jungtinių Tautų Chartijos principais, saugoti taiką, apsaugoti žmogaus teises, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės suinteresuotos nuosekliai veikti kaip saugumo užtikrintojos ne tik Europoje, bet ir likusioje pasaulio dalyje ir ypač kaimyninėse šalyse;

2.  primena savo tvirtą ryžtą laikytis visapusiško požiūrio į krizių valdymą, integruojant daugelį diplomatinių, ekonominių, vystymosi ir, kraštutiniu atveju, karinių priemonių, kaip nurodyta visų pirma EP rezoliucijose dėl metinių pranešimų dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP); pabrėžia, kad karinės struktūros ir jų pajėgumai yra neatsiejama šio visapusiško požiūrio dalis, jais stiprinamas ES gebėjimas imtis atsakomųjų priemonių kilus grėsmėms, konfliktams ir krizėms, įskaitant humanitarines krizes ir gaivalines nelaimes, jei visos kitos priemonės būtų nesėkmingos;

3.  apgailestaudamas pažymi, kad naujos karinės operacijos Libijoje ir Malyje parodė pažangos kuriant tikrai bendrą saugumo ir gynybos politiką trūkumą ir pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti Europos lygmeniu, jei ES nori būti laikoma veiksminga ir patikima pasauline veikėja;

4.  primena, kad Sutartyje Europos Sąjunga raginama laipsniškai kurti bendrą Sąjungos gynybos politiką, kuri sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos; be to, primena valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarpusavio gynybos nuostatą;

5.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolat ir nesuderintai mažinamų nacionalinių gynybos biudžetų – taip trukdoma šalinti karinio pajėgumo spragas ir mažinamas BSGP patikimumas; primygtinai ragina valstybes nares šią neatsakingą tendenciją sustabdyti ir pasukti priešinga kryptimi ir nacionaliniu bei ES lygmenimis dėti daugiau pastangų, didinant bendradarbiavimą, telkiant pajėgumus ir jais dalijantis, mažinti šios tendencijos padarinius;

6.  primena savo rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams ir dar kartą patvirtina savo rekomendacijas, kuriomis neigiamą krizės poveikį ES lygmens kariniams pajėgumams siekiama mažinti geriau koordinuojant gynybos planavimą, sutelkiant pajėgumus ir dalijantis jais, remiant gynybos sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kuriant labiau integruotą, tvaresnę, novatoriškesnę ir konkurencingesnę Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę, sukuriant Europos gynybos įrangos rinką ir surandant naujų ES lygmens finansavimo būdų;

7.  primygtinai ragina ES valstybes nares ir Komisiją imtis reikalingų priemonių ir paskatinti pertvarkyti ir sustiprinti gynybos pramonės pajėgumus siekiant sumažinti esamus perteklinius pajėgumus, kurie dažniausiai yra netvarūs;

8.  palankiai vertina Europos Komisijos Gynybos pramonės ir rinkų darbo grupės veiklą ir ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip, laikantis lankstaus požiūrio, būtų galima pasinaudoti platesnio masto ES politika ir priemonėmis remiant gynybos ir saugumo tikslus, visų pirma įvairialypio pobūdžio, pvz., dvejopo naudojimo technologijų, srityse;

9.  pabrėžia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje esančios Sąjungos, daugiašalio ir nacionalinio lygmenų karinės struktūros ir toliau turi būti pertvarkomos, siekiant sukurti modulines, sąveikias ir lengvai dislokuojamas ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pritaikytos daugiašalėms operacijoms;

10. palankiai vertina atnaujintą paskatą, kurią Europos Vadovų Taryba suteikė 2012 m. gruodžio mėn., didinti BSGP operacijų veiklos našumą ir veiksmingumą, Europos bendradarbiavimą daryti tvirtesnį siekiant užtikrinti perspektyvius pajėgumus ir šalinti svarbiausius jų trūkumus, taip pat stiprinti Europos gynybos pramonę;

11. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, turint mintyje 2013 m. gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, pateikti pasiūlymų, kuriuose atsispindėtų šios rezoliucijos rekomendacijos ir būtų pateikiama pasirinkčių, kaip, remiantis Sutarties nuostatomis dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, gerinti Europos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse tarp norinčių tai daryti valstybių narių, jei visos valstybės narės negali pasiekti susitarimo dėl plataus užmojo darbotvarkės;

12. nusprendžia parengti pasiūlymų dėl Sutarčių nuostatų stiprinimo atsižvelgiant į BSGP kūrimą, kurie būtų jo darbotvarkės kitame konvente dėl Konstitucijos dalis;

ES pajėgumo planuoti ir vykdyti karines operacijas didinimas

13. apgailestaudamas pažymi, kad, praėjus dešimčiai metų nuo pirmosios savarankiškos ES vadovaujamos karinės operacijos, ES vis dar neturi nuolatinio karinių operacijų planavimo bei vykdymo centro, taip pat apgailestauja, kad tai trukdo ES gebėjimui imtis atsakomųjų priemonių kilus rimtoms krizėms; primena, kad dabartinė tvarka, pagal kurią reikalaujama įsteigti ad hoc nacionalinius štabus, yra tik atsakomasis veiksmas ir pagal ją nenumatoma skirti būtino išankstinio planavimo išteklių;

14. mano, kad veiklą pradėjęs ES operacijų centras, nors ir palankiai vertinamas dėl savo vaidmens koordinuojant misijas Afrikos kyšulyje, daugeliu atvejų dėl savo nedidelių išteklių ir griežtai tik su parama susijusių funkcijų yra nepakankama priemonė siekiant išlaikyti nuolatinį karinį pajėgumą; apgailestauja, kad penkių šalių iniciatyva „Weimar Plus“ nedavė jokių reikšmingesnių rezultatų; primygtinai ragina valstybes nares visų pirma susitarti ES operacijų centrui skirti užduotį vykdyti ne vykdomųjų misijų, pvz., ES mokomųjų misijų Malyje ir Somalyje, operacinį planavimą;

15. dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigti visavertį ES operacijų štabą, jei reikia, pasitelkiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą; pabrėžia, kad tai turėtų būti civilinė ir karinė struktūra, atsakinga už ES civilinių misijų ir karinių operacijų planavimą bei vykdymą, o ją sudarytų atskiros civilinio ir karinio vadovavimo grandys;

16. atkreipia dėmesį, kad ES operacijų štabo sukūrimas labai pagerintų institucinę ES atmintį krizių valdymo srityje, prisidėtų kuriant bendrą strateginę kultūrą tuo tikslu komandiruojant nacionalinius darbuotojus, kiek įmanoma padidintų civilinio ir karinio koordinavimo teikiamą naudą, sudarytų sąlygas suvienyti tam tikras funkcijas, ilguoju laikotarpiu sumažintų sąnaudas ir palengvintų Parlamento bei Tarybos vykdomą politinę priežiūrą;

17. pabrėžia, kad nuolatinį karinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą būtina kurti atsižvelgiant ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygas, taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą pasirengimo imtis atsakomųjų veiksmų lygį ir šių veiksmų spartą, jei reikėtų taikyti nors vieną iš šių sąlygų; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasiūlyti praktinių priemonių, kaip, remiantis tarpusavio gynybos sąlyga, atsakomąsias priemones būtų galima apibrėžti ES lygmeniu;

ES kovinių grupių stiprinimas. Sąjungos greitojo reagavimo ir stabilizavimo priemonė

18. pripažįsta ES kovinių grupių indėlį pertvarkant valstybių narių ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, remiant karinių operacijų sąveikumą ir skatinant daugiašalį bendradarbiavimą; apgailestauja dėl to, kad ši koncepcija dar neįrodė savo, kaip greitojo reagavimo priemonės, naudingumo vykdant operacijas ir kad, nepadarius esminių pakeitimų, mažai tikėtina, jog bus priimtas koks nors susitarimas dėl dislokavimo; mano, kad Malyje nebuvo pasinaudota proga pirmą kartą panaudoti ES kovines grupes;

19. mano, kad siekiant didinti kovinių grupių veiksmingumą tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas jų sudėčiai, kadangi apskritai to paties regiono valstybės panašiai suvokia grėsmes, taigi būtų sudarytos palankesnės sąlygos į jas reaguoti;

20. mano, kad persvarstytame karinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizme ATHENA vis dar nepakankamai atsižvelgiama į kovinės grupės koncepcijos specifiškumą, ir ragina gerokai padidinti greitojo reagavimo operacijų bendrąsias sąnaudas, kad jos apimtų visas sąnaudas, atsirandančias naudojant kovines grupes; mano, jog principo „sąnaudos ten, kur jos patiriamos“ taikymas savanoriškai arba pagal rotacijos principą nuolatinės parengties kovinėms grupėms prieštarauja sąžiningo naštos pasidalijimo principui;

21. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų siekiant ATHENA mechanizmą pritaikyti prie kovinių grupių specifinių savybių, jei reikia, pasitelkiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kuris būtų kuriamas tuo pačiu metu, kaip ir nuolatinis ES operacijų štabas; drauge primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymą dėl ES karinių operacijų parengiamiesiems veiksmams skirto pradinio fondo įsteigimo ir finansavimo, kaip to reikalaujama Sutartyje;

22. atkreipia dėmesį į Tarybos ir EIVT pastangas siekiant padidinti kovinių grupių lankstumą ir galėjimą jas panaudoti; vis dėlto iki šiol šios pastangos davė mažai apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį, kad didelis sąveikumas būtinas ne tik techniniu, bet ir procedūrų bei koncepcijų nustatymo lygmenimis, visų pirma siekiant suderinti veiksmų pradžios taisykles ir vadovavimo perdavimą ir pašalinti galimas nacionalines kliūtis;

23. ragina Europos Vadovų Tarybą išnagrinėti politinių sprendimų priėmimo proceso supaprastinimo ES ir nacionaliniu lygmenimis būdus siekiant, kad greitasis reagavimas taptų tikrove; primygtinai tvirtina, kad turi būti pademonstruota politinė valia, būtina reaguoti į iššūkius; ragina apsvarstyti galimas supaprastintas procedūras, susijusias su kovinių grupių dislokavimu ribotam laikotarpiui, kai laikomasi tam tikrų aiškiai apibrėžtų ir sutartų išankstinių sąlygų, pvz., gautas specialus Jungtinių Tautų prašymas;

24. palankiai vertina atnaujintą valstybių narių plataus užmojo įsipareigojimą parengti kovinių grupių koncepciją ir pasižadėjimą planuoti įnašus, grindžiamus reguliariai prisiimamais įsipareigojimais, siekiant ateityje išvengti spragų kovinių grupių pratybų tvarkaraštyje; ragina kovines grupes kurti kaip ilgalaikes partnerystes, trunkančias ilgiau nei nuolatinės parengties laikotarpis, siekiant gauti kuo didesnę bendro įrangos ir paslaugų pirkimo bei pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais naudą kariniu ir ekonominiu požiūriais; pažymi, kad konkretus pavyzdys šia linkme – 2012 m. antrajame semestre Europos gynybos agentūros (EGA) sudaryta preliminarioji sutartis dėl nuolatinės parengties ES kovinei grupei skirtų pagrindinių logistikos paslaugų;

25. nurodo, kad visos su karinėmis operacijomis nesusijusios išlaidos, pvz., kovinių grupių mokymo ir parengties sąnaudos, galėtų būti padengiamos iš ES biudžeto;

26. pabrėžia, kad kovinės grupės yra specifinė nedidelė riboto tvarumo priemonė, pritaikyta tam tikram scenarijų skaičiui, todėl jos negalima laikyti universalia krizių valdymo priemone; primena, kad pagal pradinį 1999 m. Helsinkio pagrindinį tikslą, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m., Europos Sąjungai nustatomas tikslas svarbios operacijos vykdymo atveju gebėti per 60 dienų dislokuoti 60 000 karių; pažymi, kad nors šio tikslo oficialiai neatsisakyta, dėl nuolatinių pajėgumų trūkumų iš tikro jis niekada nebuvo pasiektas; atkreipia dėmesį, kad labiau nei nustatant savavališkus tikslus, kurie gali pažeisti ES patikimumą, būtina nedelsiant ir toliau dėti pastangas, kuriomis būtų siekiama apskritai pašalinti pajėgumų trūkumus ir geriau kurti bei planuoti ES karinių operacijų pajėgas;

Struktūrų ir pajėgumų kūrimas siekiant šalinti pagrindinius pajėgumų trūkumus

27. primena ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje nustatytą EGA misiją bei užduotis, visų pirma jos labai svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant ES karinių pajėgumų ir ginkluotės politiką, derinant operacijų vykdymo poreikius, siūlant daugiašalius projektus, koordinuojant valstybių narių programas, stiprinant Europos gynybos pramoninę bei technologinę bazę ir didinant karinių išlaidų efektyvumą; primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, jog EGA labai daug dėmesio skiria išlaidų efektyvumui, teikti jai tinkamą finansavimą, kad būtų galima panaudoti visą jos potencialą, ir dar kartą ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų, kaip iš Sąjungos biudžeto būtų galima finansuoti šios agentūros darbuotojams skirtas išlaidas ir einamąsias išlaidas;

28. apgailestauja, kad valstybės narės neprisiėmė tvirtų su kariniais pajėgumais susijusių įsipareigojimų, ir ragina Tarybą numatyti įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl susijusio vertinimo; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tuo tikslu pateikti tinkamų pasiūlymų; mano, kad Parlamentas turėtų būti nuolat informuojamas apie kuriant karinius pajėgumus, kurie tiesiogiai susiję su BSGP įgyvendinimu, daromą pažangą;

29. ragina toliau judėti į priekį įgyvendinant EGA parengtą pajėgumų plėtojimo planą, ir primygtinai ragina 2013 m. persvarstant šį planą jį geriau įtraukti į nacionalinės gynybos planavimą, kurį būtina toliau derinti; dar kartą ragina valstybes nares tarpusavyje ir ES kariniame komitete pradėti institucinį didesnio gynybos planavimo koordinavimo procesą, visų pirma remiantis EGA konsultacijomis; atkreipia dėmesį į bendrą poreikį stiprinti EGA ir ES karinio komiteto / ES karinio štabo bendradarbiavimą; tikisi, kad per 2013 m. gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai pradės Europos gynybos politikos persvarstymą;

30. ragina laikytis labiau struktūrinio požiūrio siekiant Europos mastu pašalinti esamus pagrindinius pajėgumų trūkumus, visų pirma svarbiausių pajėgų, pvz., žvalgybos, sekimo ir išžvalgymo išteklių, strateginio oro transporto, sraigtasparnių, medicininės pagalbos, degalų papildymo ore ir tikslaus taikymo ginkluotės, veiksnumo užtikrinimo ir didinimo srityse, glaudžiai bendradarbiaujant su NATO ir visapusiškai papildant NATO veiklą; palankiai vertina EGA valdomų bendrų ir pasidalijamų iniciatyvų pirminius rezultatus, tačiau pabrėžia, kad šiose ir kitose srityse būtina ir toliau daryti pažangą; apgailestauja, kad nors Europos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos BSGP ir kitas operacijas, ne kartą susidūrė su šių pajėgų veiksnumo užtikrinimo ir didinimo stoka, nė vienas iš nustatytų pajėgumų trūkumų dar nėra tinkamai pašalintas;

31. ragina įvertinti nuolatinės BSGP saugyklos (su funkcijomis, panašiomis į NATO paramos agentūros funkcijas) sukūrimą, kuri nevykdant sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų ES karinėms struktūroms ir valstybėms narėms teiktų integruotą daugianacionalinę paramą, įskaitant visoms misijoms būtiną įrangą;

32. pabrėžia, kad ES reikia sukurti būtinus, veiksmingus ir proporcingus pajėgumus ir strategijas, kad Sąjunga galėtų reaguoti į didėjančius elektroninės erdvės pavojus jos saugumui ir strateginiams interesams; pabrėžia, kad norint pasiekti rezultatų reikia bendradarbiauti su privačiais subjektais, visapusiškai gerbti skaitmenines laisves ir vadovautis tarptautinės teisės nuostatomis bei užtikrinti pakankamą demokratinę priežiūrą;

33. pabrėžia Europos oro transporto vadovavimo struktūros (angl. EATC), kuri pateisino savo funkciją ir įrodė teikiamą papildomą naudą vykdant operacijas, pavyzdį kaip itin naudingo pajėgumų sutelkimo ir dalijimosi jais modelį, kuris pagrįstas tam tikrų kompetencijos sričių perdavimu bendrai struktūrai neatsisakant nacionalinės nuosavybės; ragina EATC modelį pritaikyti kitose veiklos palaikymo srityse ir visų pirma tikisi, kad EGA darbo dėl galimos daugiašalės sraigtasparnių brigados sukūrimo rezultatais bus pašalinti kiti svarbūs pajėgumų trūkumai;

34. dar kartą ragina valstybes nares apsvarstyti tam tikrų brangių pajėgumų, visų pirma su kosmoso sritimi, nepilotuojamais orlaiviais (angl. UAV) ar strateginio transporto ištekliais susijusių pajėgumų, bendrosios nuosavybės galimybę; palankiai vertina Komisijos darbą nagrinėjant galimybes plėtoti ES priklausančius pajėgumus, panaudoti gynybos ir civilinio saugumo reikmių sąveikos potencialą, pvz., civilinės saugos ar sienų stebėjimo srityse;

35. pabrėžia, kad Europoje būtina sukurti bendrą požiūrį į vidutiniame aukštyje ilgą laiką nuotoliniu būdu valdomą oro sistemą (angl. MALE RPAS), ir ragina Komisiją bei valstybes nares parengti novatorišką požiūrį šiam plačiam užmojui įgyvendinti;

36. pabrėžia, kad palydoviniai ištekliai labai svarbūs šių dienų operacijoms, visų pirma žvalgybos, sekimo ir atpažinimo, ryšių bei navigacijos pajėgumų požiūriu, ir kad būtina kuo geriau panaudoti negausius išteklius, vadovaujantis bendru požiūriu ir kuo geriau išnaudojant visas galimas civilinės ir karinės sričių sąveikas, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo; šiuo požiūriu ragina Europos kosmoso agentūrą, EGA bei Komisiją toliau bendradarbiauti ir primygtinai reikalauja ES lėšomis toliau finansuoti programas „Copernicus“ (GMES) ir GALILEO;

37. ragina toliau daryti pažangą įgyvendinant daugiašalės palydovinės vaizdo sistemos (MUSIS) programą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos dalytis iš kitos kartos Žemės stebėjimo palydovų gautais palydoviniais vaizdais, taip pat ragina Europos Sąjungą ir ES palydovų centro asociaciją tiesiogiai finansiškai prisidėti įgyvendinant šią programą, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis ES poreikiams, visų pirma BSGP, pritaikytais vaizdais;

38. palankiai vertina tai, kad priimtas pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksas – svarbus žingsnis siekiant didesnio bendradarbiavimo Europoje, ir pabrėžia, kad iki metų pabaigos būtina atlikti pirmąjį strateginį šio kodekso įgyvendinimo vertinimą; tikisi, kad 2013 m. gruodžio mėn. posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba bus svarbus tarpinis etapas, kuriuo bus suteikta politinė paskata telkti pajėgumus, dalytis jais ir pateiktos aiškios įgyvendinimo gairės; atkreipia dėmesį į tai, jog ES būtina gerinti informavimo veiklą siekiant toliau didinti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais vaidmenį;

39. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms būtinos įrangos tiekimo saugumą, kad šios valstybės narės, kilus tarptautinėms krizėms, galėtų vykdyti savo įsipareigojimus; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios priklausomybės nuo ne Europoje sukurtų technologijų ir ne Europoje esančių tiekimo šaltinių, taip pat dėl šios priklausomybės poveikio Europos savarankiškumui; pabrėžia gynybos pramonės strateginę svarbą ir ragina EGA bei Komisiją daryti pažangą nustatant svarbiausius išsaugotinus ar plėtotinus Europos pramonės pajėgumus ir mažinant Europos priklausomybę nuo tiekimo;

40. apgailestauja dėl mažėjančių gynybos sektoriaus moksliniams tyrimams skirtų nacionalinių biudžetų ir dėl to, kad šie moksliniai tyrimai valstybėse narėse dažniausiai nenuoseklūs; atkreipia dėmesį į ES potencialą, pasitelkiant Europos bendradarbiavimo sistemą, taip pat labiau susiejant gynybos ir civilinio saugumo sričių mokslinius tyrimus, teikti didelę papildomą naudą; itin pabrėžia, kad daugiausia dėmesio būtina skirti investicijoms į didelio poveikio technologijas, pvz., robotų techniką, nanotechnologijas bei mikroelektroniką, ir užtikrinti, kad šiose srityse išleidžiamos ES lėšos būtų naudingos ir gynybos reikmėms;

ES valstybių narių nuolatinių daugiašalių struktūrų suderinamumo didinimas

41. atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje vykdoma tam tikrų dvišalių, regionų lygmens ir daugiašalių partnerystės iniciatyvų, kuriomis siekiama sutelkti išteklių, skatinti sąveikumą ir kurios gali padėti vykdyti ES, JT, NATO ar ad hoc koalicijų operacijas; palankiai vertina bendradarbiavimo naudą ir visiškai pritaria išteklių telkimo loginiam pagrindui, tačiau skatina tam tikra forma racionalizuoti ir geriau koordinuoti daugelį daugiašalio pobūdžio struktūrų, kurios išsiplėtė neturint bendro ir nuoseklaus plano;

42. ragina stiprinti Eurokorpuso ir ES karinio štabo ryšius ir daugiau valstybių narių prisijungti prie Eurokorpuso daugiašalės struktūros, kuri galėtų būti visiškai integruoto Europos ginkluotųjų pajėgų padalinio branduolys;

43. atkreipia dėmesį į Euroforo valstybių veiklos nutraukimą pripažindamas ankstesnį jų indėlį vykdant ES operacijas ir sudarant kovinių grupių pratybų tvarkaraštį; atkreipia dėmesį į konkretų Euromarforo, Europos žandarmerijos pajėgų (Eurogendforo), Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų jūrų desantininkų pajėgų, Ispanijos ir Italijos jūrų desantininkų pajėgų, Vokietijos ir Nyderlandų korpuso, Belgijos ir Nyderlandų laivynų bendradarbiavimo bei Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyvų indėlį kuriant bendrąsias ekspedicines pajėgas, integruotą lėktuvnešių smogiamąją grupę, bendrą bendrųjų pajėgų būstinę ir kitas esamas arba pradedamas kurti regionų lygmens ir daugiašales nuolatines struktūras;

44. pakartoja, kad būtina užtikrinti bendrą nuoseklumą ES lygmeniu, ir ragina valstybes nares savo iniciatyvas glaudžiau koordinuoti ES kariniame komitete pasinaudojant EGA įnašais;

Europos masto veiksmų stiprinimas švietimo, mokymo ir pratybų srityje

45. pakartoja, kad visapusiškai remia Europos švietimo ir mokymo sričių struktūras bei projektus, ir itin pabrėžia Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK) indėlį remiant bendrą saugumo kultūrą ir koledžo potencialą nustatant bei plėtojant ekonomiškus nacionalinių institucijų bendradarbiavimo projektus; pritaria 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimui stiprinti Koledžą suteikiant jam teisinį veiksnumą ir finansuojant koledžą Sąjungos biudžeto lėšomis; mano, kad parama Koledžui galėtų būti paramos iš ES biudžeto teikimo kitoms BSGP struktūroms, kaip antai EGA ir ES palydovų centrui, pavyzdys; ragina toliau plėtoti „Erasmus“ programos paskatintą Europos jaunųjų pareigūnų mainų iniciatyvą ir Europos karininkų rengimo bei mokymo įstaigų dalyvavimą „Erasmus“ programoje;

46. tvirtai pritaria pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvoms švietimo bei mokymo srityse tais atvejais, kai operatyvinio dislokavimo požiūriu galima sutaupyti nemažai lėšų nekenkiant nacionaliniam suverenitetui; pabrėžia EGA Sraigtasparnių pilotų mokymo programos sėkmę ir palankiai vertina tai, kad EGA pradėjo vykdyti taktinio oro transporto pratybas, kurios turėtų padėti parengti nuolatinius Europos oro transporto taktikos mokymo kursus; tikisi didesnės pažangos rengiant bendrą integruotą mokymo sistemą būsimiems naikintuvų pilotams mokyti; palankiai vertina EGA darbą, susijusį su labiau sutelktu ir bendru mokymu kibernetinės gynybos, kovos su savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamyba ir laivyno operacijų srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad EGA turi atsižvelgti į valstybių narių, kurių orlaiviai pagaminti ne ES įmonėse, mokymo poreikius;

47. pabrėžia galimybę, kad ES kovinės grupės galėtų rengti bendrus mokymus ir pratybas; ragina kovinę grupę sudarančias šalis suteikti galimybę kovinių grupių pratybose dalyvauti naujiems dalyviams, pvz., galimiems strateginiams ir (arba) operaciniams dalyviams, taip pat organizacijoms partnerėms, pvz., JT;

48. atkreipia dėmesį į būtinybę išvengti galimo dubliavimo su NATO, pvz., kibernetinio saugumo mokymų srityje;

ES ir NATO bendradarbiavimo teikiamos naudos didinimas

49. pabrėžia, kad Europos karinio pajėgumo stiprinimas kuriant tvirtesnes ES struktūras teikia naudą ir NATO, taip pat padeda sąžiningiau padalyti šiam aljansui tenkančią naštą; giria pragmatišką bendradarbiavimą, kuriuo siekiama išvengti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais bei pažangiosios gynybos iniciatyvų dubliavimo, visų pirma užtikrinant EGA ir NATO sąjungininkų pajėgų pertvarkos vadavietės sąveiką;

50 primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją dar glaudžiau ir reguliariau bendradarbiauti su NATO generaliniu sekretoriumi politiniu lygmeniu rizikos vertinimo, išteklių valdymo ir civilinių bei karinių operacijų politinio planavimo ir vykdymo tikslais; pabrėžia, kad būtina plėtosi esamas ES it NATO operatyvinio bendradarbiavimo sistemas, pradedant „Berlin Plus“ susitarimais, kurių įgyvendinimą vis dar stabdo Turkija;

51. atkreipia dėmesį, kad nacionaliniai pajėgumai, nesvarbu, ar jie plėtojami ES, ar NATO pagrindu, išlieka nacionalinės valdžios kompetencijos srityje, todėl juos galima naudoti visoms operacijoms, dėl kurių sprendimas priimamas nacionaliniu lygmeniu;

52. pabrėžia NATO standartų svarbą Europos bendradarbiavimui gynybos srityje ir tai, jog būtina, kad ES stiprinamais kariniais pajėgumais būtų užtikrinama visapusiška sąveika su NATO;

53. pažymi, kad NATO reagavimo pajėgos ir ES kovinės grupės yra vienos kitas papildančios ir tarpusavyje susijusios iniciatyvos, kurioms vis dėlto reikalingos panašios valstybių narių pastangos, taip pat ragina siekti kuo labiau didinti jų sąveiką;

BSGP perkėlimas į naują lygmenį

54. ragina valstybes nares, remiantis šia rezoliucija, Europos gynybos srityje imtis kokybinių pokyčių stiprinant ES karines struktūras; ragina tai daryti norinčias valstybes nares prireikus imtis veiksmų, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio nuostatų dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, taip pat ES sutarties 44 straipsnio nuostatų; laikosi požiūrio, kad jeigu šio pobūdžio bendradarbiavimas būtų pradėtas vykdyti, visų pirma jis turėtų būti grindžiamas dalyvaujančių valstybių narių noru prisiimti atsakomybę tarptautinėje bendruomenėje ir geriau parengti Sąjungą vykdyti krizės valdymo operacijas;

55. todėl mano, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas visų pirma turėtų apimti šiuos aspektus, kuriais siekiama didinti veiklos veiksmingumą:

•   nuolatinės ES operacijų štabo būstinės įsteigimą;

•   greitojo reagavimo operacijų, kurias vykdant naudojamos ES kovinės grupės, bendrą finansavimą;

•   įsipareigojimą prisidėti sudarant kovinių grupių pratybų tvarkaraštį, be kita ko, taikant suderintas veiksmų pradžios taisykles ir supaprastintas sprendimų priėmimo procedūras;

56. pažymi, kad valstybės narės taip pat turi didinti savo su pajėgumų kūrimu susijusius įsipareigojimus, ypač telkdamos pajėgumus ir dalindamosi jais, antra vertus, būtina išlaikyti kuo didesnį lankstumą ir įtrauktį, kad būtų galima kuo labiau pasinaudoti įvairiomis dvišalės, taip pat regionų lygmens ar daugiašalės sąveikos formomis; vis dėlto mano, kad susitarimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo turėtų apimti bent šiuos įsipareigojimus, skirtus:

•   struktūriniam gynybos planavimo koordinavimui;

•   bendram pajėgumų kūrimo vertinimui ir persvarstymui;

•   didesniam EGA finansavimui užtikrinti.

57. pažymi, jog Sutartyje aiškiai nurodyta, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turi būti kuriamas laikantis Sąjungos sistemos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ES sutarties 41 straipsniu, didžiajai daugumai pagal šią sistemą parengtų veiklos sričių galėtų būti suteikiama galimybė gauti ES biudžeto lėšų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos ES veiklos atvejais;

58. mano, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas didinti Europos bendradarbiavimo iniciatyvų suderinamumą įtraukties ir lankstumo požiūriu, be kita ko, stiprinant įvairių bendradarbiavimo aspektų, atsirandančių tvirčiau vykdant BSGP, sąsajas;

59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

• [1]  OL L 343, 2011 12 23, p. 35.
• [2]  OL L 183, 2011 7 13, p. 16.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0455.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0456.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0574.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl pranešimo „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“ projekto (2012/2319(INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėja Marietta Giannakou

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL nariai Sabine Lösing, Willy Meyer

Pranešime pritariama tam, kad būtų toliau formuojama karinė sąjunga ir pasaulinio lygmens saugumą užtikrinantis subjektas centralizavus ir sutelkus galias ir vadovavimą, pasitelkus Europos gynybos agentūrą (EGA) ir visavertį ES operacijų štabą; jame skatinamas karinis pramoninis kompleksas; reiškiamas pritarimas ir reikalavimas padidinti ATHENA mechanizmo finansavimą ir įsteigti fondą, kuriam nebūtų taikoma parlamentinė kontrolė.

Mes nesutinkame su pranešimu, nes jame:

- apgailestaujama dėl nacionalinių gynybos biudžetų lėšų sumažinimo, reikalaujama didinti investicijas į gynybos ir civilinius mokslinius tyrimus, skirtus kariniam naudojimui ir karinei įrangai (pavyzdžiui, nepilotuojamiems orlaiviams (radijo bangomis valdomiems orlaiviams);

- didžiausias dėmesys skiriamas tolesnei militarizacijai ir apsiginklavimui, ES gynybos ir karinio sektoriaus stiprinimui, skatinamas civilinės ir karinės sričių bendradarbiavimas;

- daromas spaudimas prisiimti įsipareigojimus pagal tarpusavio gynybos nuostatą (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį), kuri yra platesnės apimties nei NATO tarpusavio pagalbos nuostata;

- reikalaujama ES militarizavimo ir visapusiško bendradarbiavimo bei partnerystės su NATO;

- daromas spaudimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo ir kovinių grupių naudojimo.

Reikalaujame, kad:

- būtų panaikinta visa (branduolinė) ginkluotė ES ir pasaulyje;

- ES būtų civilinė, konfliktai būtų sprendžiami civiliniu būdu, karinė pagalba nebūtų privaloma tiek ES viduje, tiek išorėje,

- visa veikla būtų vykdoma tik laikantis JT chartijos ir tarptautinės teisės,

- ES būtų griežtai atskirta nuo NATO, o civiliniai pajėgumai nuo karinių,

- ES būtų civilinė, būtų ieškoma konfliktų sprendimų ir (arba) sprendimo metodų, kurie būtų vien tik taikūs civiliniai, būtų atskirti civiliniai ir kariniai veiksmai; karinės išlaidos vėl būtų naudojamos civiliniams tikslams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	30.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 11 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Elmar Brok, Jerzy Buzek, Arnaud Danjean, Susy De Martini, Mark Demesmaeker, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Takis Hadjigeorgiou, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Alexander Graf Lambsdorff, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Ulrike Lunacek, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Justas Vincas Paleckis, Mirosław Piotrowski, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Nikolaos Salavrakos, Werner Schulz, Laurence J.A.J. Stassen, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Inese Vaidere, Sir Graham Watson, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Marije Cornelissen, Andrew Duff, Elisabeth Jeggle, Miroslav Ouzký, Jean Roatta, Marietje Schaake