Pranešimas - A7-0228/2013Pranešimas
A7-0228/2013

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo

24.6.2013 - (COM(2011)0326 – C7‑0157/2011 – 2011/0154(COD)) - ***I

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Elena Oana Antonescu


Procedūra : 2011/0154(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0228/2013
Pateikti tekstai :
A7-0228/2013
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo

(COM(2011)0326 – C7‑0157/2011 – 2011/0154(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0326),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0157/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Bulgarijos parlamento, Italijos Senato ir Portugalijos parlamento pateiktas pastabas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–   pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–   atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. birželio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7‑0228/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[2]*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

... m. ... ... d.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir

Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės po laisvės atėmimo susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

pasikonsultavę su Regionų komitetu ▌,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)         teisė į teisingą bylos nagrinėjimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) 14 straipsnyje. Chartijos 48 straipsnyje garantuojamas teisių į gynybą laikymasis;

(2)         Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pagal 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas, ypač jų 33 punktą, teisminių institucijų nuosprendžių ir kitų sprendimų tarpusavio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje pagrindu, nes pagerinus tarpusavio pripažinimą ir užtikrinus būtiną teisės aktų derinimą būtų sudarytos palankesnės sąlygos valdžios institucijoms bendradarbiauti ir teisminei asmens teisių apsaugai užtikrinti;

(2a)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnį teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu;

(2b)       tam, kad būtų laikomasi sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo, būtina išankstinė sąlyga, kad valstybės narės pasitikėtų viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Tarpusavio pripažinimo mastas labai priklauso nuo įvairių parametrų, be kita ko, įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių apsaugos mechanizmų ir bendrų būtiniausių standartų, reikalingų siekiant sudaryti palankesnes tarpusavio pripažinimo principo taikymo sąlygas;

(3)         tarpusavio pripažinimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jeigu yra tarpusavio pasitikėjimas, kuriam būtinos išsamios procesinių teisių ir garantijų, kylančių iš Chartijos, EŽTK ir TPPTP, apsaugos normos. Bendros būtiniausios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui ir pagrindinių teisių kultūros sklaidai Sąjungoje. Be to, jos turėtų padėti pašalinti laisvo piliečių judėjimo valstybių narių teritorijoje kliūtis. Tokios bendros būtiniausios taisyklės turėtų būti taikomos teisei turėti advokatą ir teisei reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis;

(4)         nors valstybės narės yra EŽTK ir TPPTP šalys, patirtis rodo, kad tai ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemomis;

(4a)       tarpusavio pasitikėjimui stiprinti būtinos išsamios procesinių teisių ir garantijų, kylančių iš Chartijos ir EŽTK, apsaugos taisyklės. Be to, taikant šią direktyvą ir kitas priemones, Sąjungoje būtina toliau plėtoti būtiniausius EŽTK ir Chartijoje nustatytus standartus;

(4b)       SESV 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nustatyti tokias valstybėse narėse taikytinas būtiniausias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šio straipsnio b punkte nurodytos „asmenų teisės baudžiamajame procese“ yra viena iš sričių, kuriose gali būti nustatytos tos būtiniausios taisyklės;

(4c)       bendros būtiniausios taisyklės turėtų padidinti pasitikėjimą visų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis, o tai savo ruožtu turėtų sudaryti sąlygas veiksmingesniam teisminiam bendradarbiavimui esant tarpusavio pasitikėjimui. Tokios būtiniausios taisyklės turėtų būti nustatytos teisei turėti advokatą baudžiamajame procese;

(5)         2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė veiksmų planą, skirtą įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (toliau – veiksmų planas)[4]. Veiksmų plane numatoma taikyti laipsnišką metodą ir raginama priimti priemones, susijusias su teise gauti vertimo raštu ir žodžiu paslaugas ▌, teise gauti informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus ▌, teise gauti teisines konsultacijas ir teisinę pagalbą, teise į giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą; tose priemonėse būtų nustatytos specialios pažeidžiamų įtariamųjų arba kaltinamųjų apsaugos priemonės. Veiksmų plane pabrėžiama, kad tvarka, kuria jame nurodytos teisės, yra orientacinė, o tai reiškia, kad atsižvelgiant į prioritetus ji gali būti keičiama. Veiksmų planas turėtų veikti kaip visuma, jo visiška nauda bus juntama tik įgyvendinus visus jo elementus;

(5a)       2009 m. gruodžio 10 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir įtraukė jį į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (2.4 punktas). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas yra nebaigtinio pobūdžio, ir paragino Komisiją analizuoti papildomus įtariamųjų arba kaltinamųjų būtiniausių procesinių teisių elementus ir įvertinti, ar siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą toje srityje būtina spręsti kitus klausimus, pavyzdžiui, klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos;

(5b)       iki šios dienos priimtos dvi veiksmų plane numatytos priemonės: 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese[5] ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese[6];

(6)         šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, susijusios su teise turėti advokatą ir teise reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis vykstant baudžiamajam procesui ▌ir Europos arešto orderio vykdymo procedūrose. Tokiu būdu šia direktyva skatinama taikyti Chartiją, ypač jos 4, 6, 7, 47 ir 48 straipsnius, remiantis EŽTK 3, 5, 6 ir 8 straipsniais, kaip juos išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris savo praktikoje nuolat nustato standartus dėl teisės turėti advokatą. Šioje teismo praktikoje nustatyta, inter alia, kad siekiant užtikrinti proceso teisingumą įtariamasis arba kaltinamasis turi galėti gauti įvairių paslaugų, konkrečiai susijusių su teisine pagalba. Šiuo požiūriu advokatas turėtų galėti be apribojimų užtikrinti pagrindinius to asmens gynybos aspektus;

(6a)       nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal EŽTK užtikrinti teises į teisingą bylos nagrinėjimą, šioje direktyvoje baudžiamaisiais procesais neturėtų būti laikomi procesai, susiję su nedideliais pažeidimais, kurie padaromi kalėjime, ir procesai, susiję su pažeidimais, kurie padaromi vykdant karinę veiklą ir kuriuos nagrinėja vadovaujantis karininkas;

(6b)       ši direktyva turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatas, kuriomis nustatoma, kad įtariamieji arba kaltinamieji nedelsiant informuojami apie teisę turėti advokatą, o įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie yra suimami arba sulaikomi, nedelsiant įteikiamas raštiškas pranešimas apie teises, kuriame turėtų būti pateikta informacija apie teisę turėti advokatą;

(6c)       terminas „advokatas“ šioje direktyvoje nurodo asmenį, kuris pagal nacionalinę teisę yra kvalifikuotas ir įgaliotas, be kita ko, įgaliotosios įstaigos akreditavimo būdu, teikti teisines konsultacijas ir pagalbą įtariamiesiems arba kaltinamiesiems;

(6d)       kai kuriose valstybėse narėse kita institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas gali būti kompetentinga taikyti kitas nei laisvės atėmimas sankcijas už palyginti nedidelius pažeidimus. Tai gali būti, pavyzdžiui, eismo pažeidimai, kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę. Tokiais atvejais būtų neproporcinga reikalauti, kad kompetentingos institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankcijas už nedidelius pažeidimus nustato tokia institucija, ir yra numatyta teisė apeliacine tvarka kreiptis į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą arba perduoti bylą tokiam teismui, ši direktyva tuomet turėtų būti taikoma tik procesams tame teisme po tokio apeliacinio skundo arba bylos perdavimo;

(6e)       kai kuriose valstybėse narėse tam tikri nedideli pažeidimai, visų pirma nedideli eismo taisyklių pažeidimai, nedideli savivaldybių nustatytų bendrų taisyklių pažeidimai ir nedideli viešosios tvarkos pažeidimai, laikomi nusikalstama veika. Tokių nedidelių pažeidimų atveju būtų neproporcinga reikalauti, kad kompetentingos valdžios institucijos užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje nustatyta, kad nedidelių pažeidimų atveju laisvės atėmimas negali būti skiriamas kaip sankcija, ši direktyva turėtų būti taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme vykstančiam procesui;

(6f)        dėl šios direktyvos taikymo tam tikriems nedideliems pažeidimams neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių prievolėms pagal EŽTK užtikrinti teises į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, gauti advokato teisinę pagalbą;

(6g)       valstybės narės turėtų užtikrinti įtariamųjų arba kaltinamųjų teisę turėti advokatą nepagrįstai nedelsiant. Bet kuriuo atveju įtariamiesiems arba kaltinamiesiems turėtų būti suteikta teisė turėti advokatą prieš atitinkamą asmenį apklausiant policijoje arba kitose teisėsaugos institucijose, taip pat tokios apklausos metu, tyrimo arba kitai kompetentingai valdžios institucijai atliekant tyrimo ar kitus įrodymų rinkimo veiksmus ir nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento. Bet kokiu atveju įtariamiesiems arba kaltinamiesiems turėtų būti suteikta teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui teisme, jei jie šios teisės nėra atsisakę;

(6h)       šioje direktyvoje apklausa neapima policijoje arba kitose teisėsaugos institucijose atliekamo preliminaraus apklausimo siekiant vieno ar visų toliau išvardytų tikslų: nustatyti atitinkamo asmens tapatybę; patikrinti, ar neturima ginklų, arba išspręsti kitus panašius saugumo klausimus; arba nustatyti, ar tyrimas turėtų būti pradėtas, pavyzdžiui, vykdant patikrinimą kelyje ar reguliarius atsitiktinius patikrinimus / tikrinimus, kai įtariamojo arba kaltinamojo tapatybė dar nėra nustatyta;

(6i)        jei asmuo, kuris nėra įtariamasis arba kaltinamasis, pavyzdžiui, liudininkas, tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, jis turėtų būti apsaugotas nuo parodymų prieš save davimo ir turėtų turėti teisę neduoti parodymų, kaip patvirtinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Todėl tikslinga pateikti aiškią nuorodą į praktinį atvejį, kai asmuo, kuris nėra įtariamasis arba kaltinamasis, policijoje arba kitose teisėsaugos institucijose atliekamos apklausos metu vykdant baudžiamąjį procesą tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju įvykdžius nusikalstamą veiką. Jei tokios apklausos metu asmuo, kuris nėra įtariamasis arba kaltinamasis, tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, apklausa turėtų būti nedelsiant sustabdoma; tačiau apklausa gali būti tęsiama, jei tas asmuo buvo informuotas, kad jis yra įtariamasis arba kaltinamasis ir gali visapusiškai naudotis šioje direktyvoje numatytomis teisėmis;

(11)       įtariamieji arba kaltinamieji turėtų turėti teisę be pašalinių susitikti su jiems atstovaujančiu advokatu, be kita ko, prieš apklausą policijoje ar kitose teisėsaugos ar teisminėse institucijose. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato susitikimų trukme ir dažnumu atsižvelgiant į kiekvieno proceso aplinkybes, visų pirma ▌bylos sudėtingumą ir taikytinus procesinius etapus. Valstybės narės taip pat gali nustatyti praktines priemones, skirtas visų pirma advokato ir įtariamojo arba kaltinamojo saugai ir saugumui vietoje, kurioje vyksta advokato ir įtariamojo arba kaltinamojo susitikimas, užtikrinti. Visomis šiomis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis įtariamojo arba kaltinamojo veiksmingam naudojimuisi teise susitikti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(11a)     įtariamieji arba kaltinamieji turėtų turėti teisę bendrauti su jiems atstovaujančiu advokatu. Toks bendravimas gali vykti bet kuriame etape, be kita ko, prieš pradedant naudotis teise susitikti su advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato bendravimo trukme, dažnumu ir būdais, be kita ko, susijusias su vaizdo konferencijų ir kitų ryšių technologijų naudojimu siekiant sudaryt sąlygas tokiam bendravimui, jei tokiomis priemonėmis nedaromas poveikis veiksmingam įtariamojo arba kaltinamojo naudojimuisi teise bendrauti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(11b)     tam tikrų nedidelių pažeidimų atvejais šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms sudaryti sąlygas tam, kad įtariamasis arba kaltinamasis teise gauti teisinę pagalbą pasinaudotų telefonu. Tačiau toks šios teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai asmuo nebus apklausiamas policijoje arba kitose teisėsaugos institucijose;

(11c)     valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įtariamieji arba kaltinamieji turėtų teisę, kad jų advokatas atvyktų į tyrimo institucijų vykdomas apklausas, taip pat teismo posėdžius, ir veiksmingai juose dalyvautų. Toks dalyvavimas turėtų atitikti nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras, kuriomis gali būti reguliuojamas advokato dalyvavimas tyrimo institucijų vykdomose įtariamojo arba kaltinamojo apklausose, taip pat teismo posėdžiuose, jei tomis taisyklėmis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkama teise ir tos teisės esmei. Tyrimo institucijų vykdomoje įtariamojo arba kaltinamojo apklausoje ar teismo posėdyje advokatas gali, inter alia, laikydamasis tokių taisyklių, užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus, kurie turėtų būti dokumentuojami laikantis nacionalinės teisės;

(11d)     įtariamasis arba kaltinamasis turi teisę, kad jo advokatas dalyvautų bent jau atliekant toliau nurodytus tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, jeigu jie numatyti atitinkamoje nacionalinėje teisėje ir jei įtariamasis arba kaltinamasis privalo ar jam leista juose dalyvauti: asmens atpažinimuose, kurių metu įtariamasis arba kaltinamasis pasirodo tarp kitų asmenų, kad jį galėtų atpažinti nukentėjusysis arba liudytojas; akistatose, kurių metu įtariamasis arba kaltinamasis suvedamas su vienu ar daugiau liudytojų arba nukentėjusiųjų, kai tarp jų esama nesutarimų dėl svarbių veiksnių arba aspektų; eksperimentiniuose nusikaltimo eigos atkūrimuose, kuriuose įtariamasis arba kaltinamasis dalyvauja ir kuriuose atkuriamos nusikaltimo aplinkybės siekiant geriau suprasti būdą ir aplinkybes, kuriomis nusikaltimas buvo įvykdytas, ir sugebėti užduoti konkrečius klausimus įtariamajam arba kaltinamajam. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su advokato dalyvavimu atliekant tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, jei tokiomis priemonėmis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkamomis teisėmis ir tų teisių esmei. Jei advokatas dalyvauja atliekant tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, tai turėtų būti dokumentuojama laikantis atitinkamos valstybės narės teisėje nustatytos dokumentavimo tvarkos;

(11e)     valstybės narės turėtų būti skatinamos teikti bendro pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, interneto svetainėje ar parengiant bukletą, kuris būtų prieinamas policijos nuovadose, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems gauti advokatą. Tačiau valstybės narės neturėtų aktyviai siekti, kad įtariamasis arba kaltinamasis, iš kurio neatimta laisvė, gautų advokato pagalbą, jei atitinkamas asmuo pats nepasirūpino, kad gautų advokato pagalbą. Toks atitinkamas įtariamasis arba kaltinamasis turėtų galėti laisvai susisiekti, konsultuotis su advokatu arba gauti to advokato pagalbą;

(11f)      tais atvejais, kai atimama įtariamojo arba kaltinamojo laisvė, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamas asmuo galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, be kita ko, pasirūpina, kad atitinkamas asmuo gautų advokato pagalbą tada, kai atitinkamas asmuo advokato neturi, nebent jis šios teisės atsisakė. Praktinės priemonės galėtų apimti, inter alia, tai, kad kompetentingos valdžios institucijos pasirūpina, kad įtariamasis arba kaltinamasis gautų advokato pagalbą remiantis turimų advokatų sąrašu, iš kurio jis galėtų pasirinkti. Praktinės priemonės galėtų apimti ir teisinės pagalbos priemones, jei taikytina;

(11g)     kardomojo kalinimo ir sulaikymo sąlygos turėtų visapusiškai atitikti EŽTK, Chartijos ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką nustatytus standartus. Teikdamas pagalbą pagal šią direktyvą įtariamajam arba kaltinamajam, kuris yra sulaikytas, atitinkamas advokatas turėtų galėti kompetentingoms valdžios institucijoms iškelti klausimą dėl sąlygų, kuriomis tas asmuo yra sulaikytas;

(11h)     tais atvejais, kai įtariamasis arba kaltinamasis yra nuošalioje geografinėje vietovėje, pavyzdžiui, užjūrio teritorijose, arba kai valstybė narė pradeda karines operacijas už savo teritorijos ribų arba dalyvauja tokiose operacijose, valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo įtariamojo arba kaltinamojo teisės turėti advokatą nepagrįstai nedelsiant po laisvės atėmimo. Šiuo pagrindu laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingoms valdžios institucijoms neleidžiama apklausti atitinkamo asmens arba atlikti šioje direktyvoje numatytų tyrimo arba kitų įrodymų rinkimo veiksmų. Jei galimybė nedelsiant turėti advokatą yra neįmanoma dėl to, kad įtariamasis arba kaltinamasis yra nuošalioje geografinėje vietovėje, valstybės narės turėtų pasirūpinti tuo, kad būtų bendraujama telefonu arba vaizdo konferencija, nebent tai visiškai neįmanoma;

(11i)      valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo teisės turėti advokatą ikiteisminiu etapu, kai skubos atvejais reikia išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei. Šiuo pagrindu laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingos valdžios institucijos gali apklausti įtariamąjį arba kaltinamąjį nedalyvaujant advokatui, susitariant, kad įtariamajam arba kaltinamajam pranešta apie jo teisę neduoti parodymų ir jis gali naudotis šia teise, o vykdant apklausą nepažeidžiamos teisės į gynybą, įskaitant teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Apklausa gali būti vykdoma vieninteliu tikslu ir tiek, kiek tai reikalinga siekiant gauti informacijos, kuri yra itin svarbi siekiant išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei. Pažeidus šią laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą iš esmės būtų nepataisomai pažeistos teisės į gynybą;

(11j)      valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama laikinai nukrypti nuo teisės turėti advokatą ikiteisminiu etapu, kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui, visų pirma pagrindinių įrodymų sunaikinimui arba pakeitimui arba susitikimui su liudininkais. Šiuo pagrindu laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo metu kompetentingos valdžios institucijos gali apklausti įtariamąjį arba kaltinamąjį nedalyvaujant advokatui, susitariant, kad įtariamajam arba kaltinamajam pranešta apie jo teisę neduoti parodymų ir jis gali naudotis šia teise, o vykdant apklausą nepažeidžiamos teisės į gynybą, įskaitant teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Apklausa gali būti vykdoma vieninteliu tikslu ir tiek, kiek tai reikalinga siekiant gauti informacijos, kuri yra itin svarbi siekiant užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui. Pažeidus šią laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą iš esmės būtų nepataisomai pažeistos teisės į gynybą;

(11k)     įtariamojo arba kaltinamojo bendravimo su savo advokatu konfidencialumas yra itin svarbus veiksnys siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teisėmis į gynybą ir yra viena iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagrindinių dalių. Todėl valstybės narės turėtų gerbti advokato ir įtariamojo arba kaltinamojo susitikimų ir kitų formų bendravimo konfidencialumą be nukrypimų užtikrindamos naudojimąsi šioje direktyvoje numatyta teise turėti advokatą. Šia direktyva nedaromas poveikis procedūroms, taikomoms tais atvejais, kai esama objektyvių ir faktinių aplinkybių įtarti advokatą dalyvaujant nusikalstamoje veikoje kartu su įtariamuoju arba kaltinamuoju. Pagal šią direktyvą advokato nusikalstama veika neturėtų būti laikoma teisėta pagalba įtariamiesiems arba kaltinamiesiems. Pareiga gerbti konfidencialumą reiškia ne tik tai, kad valstybės narės turėtų susilaikyti nuo kišimosi į tokį bendravimą ar dalyvavimo jame, bet ir tai, kad jei iš įtariamojo arba kaltinamojo yra atimta laisvė arba jis atsiduria valstybės kontroliuojamoje vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bendravimo reguliavimo priemonėmis būtų užtikrinamas ir saugomas konfidencialumas. Tuo nedaromas poveikis sulaikymo įstaigose įdiegtiems mechanizmams, kuriais užkertamas kelias neteisėtam siuntinių perdavimui sulaikytiesiems, pavyzdžiui, korespondencijos skanavimui, jei tokiais mechanizmais kompetentingoms valdžios institucijoms nesudaromos sąlygos skaityti įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato susirašinėjimo. Šia direktyva taip pat nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms procedūroms, pagal kurias gali būti atsisakyta leisti išsiųsti korespondenciją, jei siuntėjas nesutinka, kad korespondencija pirmiausia būtų pateikta kompetentingam teismui;

(11l)      šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis konfidencialumo pažeidimui, kuris yra būdingas kompetentingų valdžios institucijų atliekamai teisėto sekimo operacijai. Be to, šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis, pavyzdžiui, nacionalinių žvalgybos tarnybų vykdomam darbui siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį, arba kuriam taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 72 straipsnis, kuriame nustatyta, kad V antraštinė dalis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą;

(12)       įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų turėti teisę savo nuožiūra pasirinkti bent vieną asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį arba darbdavį, kuris nepagrįstai nedelsiant būtų informuotas apie jų laisvės atėmimą, susitariant, kad tai neturėtų daryti poveikio su tuo asmeniu susijusio baudžiamojo proceso arba kitų baudžiamųjų procesų tinkamai eigai. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su šios teisės taikymu, jei šiomis priemonėmis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi šia teise ir šios teisės esmei. Vis dėlto, ribotomis išimtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima laikinai nukrypti nuo šios teisės, kai tai pateisinama dėl šioje direktyvoje nurodytos įtikinamos priežasties atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kai kompetentingos valdžios institucijos numato taikyti tokią laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą konkretaus trečiojo asmens atžvilgiu, jos pirma turėtų apsvarstyti, ar apie įtariamojo arba kaltinamojo laisvės atėmimą būtų galima informuoti kitą trečiąjį asmenį, kurį nurodė atitinkamas įtariamasis arba kaltinamasis;

(13)       įtariamieji arba kaltinamieji po laisvės atėmimo turėti teisę nepagrįstai nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, giminaičiu. Valstybės narės gali apriboti arba atidėti naudojimąsi šia teise, atsižvelgdamos į būtiniausius reikalavimus arba proporcingus veiklos reikalavimus. Šie reikalavimai gali būti, pavyzdžiui, poreikis išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei, poreikis užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam pavojui, poreikis užkirsti kelią nusikalstamai veikai, poreikis laukti teismo posėdžio ir poreikis apsaugoti nusikaltimų aukas. Kai kompetentingos valdžios institucijos numato apriboti arba atidėti naudojimąsi teise susisiekti su nurodytu trečiuoju asmeniu, jos pirma turėtų apsvarstyti, ar įtariamasis arba kaltinamasis galėtų susisiekti su kitu jo nurodytu trečiuoju asmeniu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su bendravimo su trečiaisiais asmenimis laiku, būdais, trukme ir dažnumu, atsižvelgdamos į poreikį palaikyti tinkamą tvarką, saugą ir saugumą vietoje, kurioje yra asmuo, kurio laisvė yra atimta;

(13a)    įtariamųjų arba kaltinamųjų, kurių laisvė atimta, teisės į konsulinę pagalbą yra įtvirtintos 1963 m. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 36 straipsnyje, kuriame nustatyta valstybių teisė susisiekti su savo piliečiais. Šia direktyva suteikiama atitinkama teisė įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė atimta, jei jie to pageidauja. Konsulinę apsaugą gali teikti diplomatinės įstaigos, jei jos veikia kaip konsulinės įstaigos;

(13b)    valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje aiškiai nustatyti visų laikinai nukrypti nuo pagal šią direktyvą suteiktų teisių leidžiančių nuostatų taikymo priežastis bei kriterijus ir šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis jos turėtų naudotis ribotai. Visos pagal šią direktyvą leidžiamos laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti proporcingos, griežtai ribotos trukmės, grindžiamos ne tik įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu, ir jomis neturėtų būti daromas poveikis bendram proceso teisingumui. Valstybės narės turėtų savo nacionalinėje teisėje aiškiai nustatyti visų laikinai nukrypti nuo pagal šią direktyvą suteiktų teisių leidžiančių nuostatų taikymo priežastis bei kriterijus ir šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis jos turėtų naudotis ribotai. Visos pagal šią direktyvą leidžiamos laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti proporcingos, griežtai ribotos trukmės, grindžiamos ne tik įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi ar sunkumu, ir jomis neturėtų būti daromas poveikis bendram proceso teisingumui. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kai nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šią direktyvą leidžia taikyti teisminė institucija, kuri nėra teisėjas arba teismas, teismas galėtų įvertinti sprendimą dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą bent bylos nagrinėjimo etape;

(13c)     nedarant poveikio nacionalinei teisei, pagal kurią reikalaujama, kad advokatas privaloma tvarka dalyvautų ar padėtų, įtariamajam arba kaltinamajam turėtų būti leidžiama atsisakyti pagal šią direktyvą suteiktos teisės, jei jam žodžiu arba raštu buvo suteikta pakankamai aiškios informacijos paprasta ir lengvai suprantama kalba apie atitinkamos teisės turinį ir galimas jos atsisakymo pasekmes. Teikiant šią informaciją turėtų būti atsižvelgta į konkrečias atitinkamo asmens sąlygas, be kita ko, į asmens amžių, psichinę ir fizinę būklę;

(13d)     teisės atsisakymas ir aplinkybės, kuriomis leista tos teisės atsisakyti, turėtų būti dokumentuojami laikantis atitinkamos valstybės narės teisės nustatytos dokumentavimo tvarkos. Dėl to valstybėms narėms neturėtų būti nustatyta jokių papildomų prievolių sukurti naujų mechanizmų ar jokios papildomos administracinės naštos;

(13e)     įtariamasis arba kaltinamasis turėtų galėti atšaukti teisės atsisakymą bet kuriuo baudžiamojo proceso metu; atitinkamas asmuo turėtų būti informuotas apie šią galimybę. Teisės atsisakymo atšaukimas turėtų įsigalioti nuo to momento, kai atsisakymas buvo atšauktas. Todėl neturėtų reikėti vėl atlikti apklausą ir procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai atitinkamos teisės buvo atsisakyta;

(21)  asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, turėtų turėti teisę turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje, kad galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos[7]. Kai advokatas dalyvauja vykdančiosios teisminės institucijos atliekamoje perduoti prašomo asmens apklausoje, jis gali, inter alia, laikydamasis nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus. Dalyvavimo faktas turėtų būti dokumentuojamas laikantis nacionalinės teisės;

(21a)     perduoti prašomi asmenys turėtų turėti teisę be pašalinių susitikti su vykdančiojoje valstybėje narėje jiems atstovaujančiu advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su tokių susitikimų trukme ir dažnumu, atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes. Valstybės narės taip pat gali nustatyti praktines priemones, skirtas visų pirma advokato ir perduoti prašomo asmens saugai ir saugumui vietoje, kurioje vyksta advokato ir perduoti prašomo asmens susitikimas, užtikrinti. Visomis šiomis priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis perduoti prašomo asmens veiksmingam naudojimuisi teise susitikti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(21b)     perduoti prašomi asmenys turėtų turėti teisę bendrauti su vykdančiojoje valstybėje narėje jiems atstovaujančiu advokatu. Toks bendravimas gali vykti bet kuriame etape, be kita ko, prieš pradedant naudotis teise susitikti su advokatu. Valstybės narės gali nustatyti praktines priemones, susijusias su perduoti prašomo asmens ir jo advokato bendravimo trukme, dažnumu ir būdais, be kita ko, susijusias su vaizdo konferencijų ir kitų ryšių technologijų naudojimu siekiant sudaryti sąlygas tokiam bendravimui, jei tokiomis priemonėmis nedaromas poveikis veiksmingam perduoti prašomo asmens naudojimuisi teise bendrauti su savo advokatu ir šios teisės esmei;

(21c)     vykdančiosios valstybės narės turėtų nustatyti priemones, būtinas užtikrinti, kad perduoti prašomas asmuo vykdančiojoje valstybėje narėje galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, be kita ko, pasirūpindamos, kad atitinkamas asmuo gautų advokato pagalbą tada, kai atitinkamas asmuo advokato neturi, nebent jis šios teisės atsisakė. Šios priemonės, įskaitant, jei taikoma, priemones dėl teisinės pagalbos, turėtų būti reglamentuojamos nacionaline teise. Tokios priemonės galėtų apimti, inter alia, tai, kad kompetentingos valdžios institucijos pasirūpina, kad perduoti prašomas asmuo gautų advokato pagalbą remiantis turimų advokatų sąrašu, iš kurio jis galėtų pasirinkti;

(21d)     gavusi informacijos apie tai, kad perduoti prašomas asmuo nori, kad būtų paskirtas advokatas išduodančioje valstybėje narėje, nepagrįstai nedelsdama tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija suteikia informacijos perduoti prašomam asmeniui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos toje valstybėje jam paskirti advokatą. Tokia informacija galėtų, pavyzdžiui, apimti turimą advokatų sąrašą arba išduodančiojoje valstybėje dirbančio advokato pavardę, kurie gali teikti informaciją ir konsultuoti Europos arešto orderio bylose. Valstybės narės galėtų prašyti, kad atitinkama advokatų asociacija sudarytų tokį sąrašą;

(21e)     perdavimo tvarka yra itin svarbus valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose elementas. Vykdant tokį bendradarbiavimą labai svarbu laikytis Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytų terminų. Todėl siekiant užtikrinti, kad perduoti prašomi asmenys galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis pagal šią direktyvą vykdant Europos arešto orderio vykdymo procedūras, turėtų būti laikomasis šių terminų;

(24)       jei nėra Sąjungos teisėkūros procedūra priimto akto dėl teisinės pagalbos, valstybės narės turėtų ▌taikyti nacionalinės teisės nuostatas dėl teisinės pagalbos, kurios turėtų atitikti Chartiją, EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką; ▌

(25)       pagal Sąjungos teisės veiksmingumo principą ▌valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones, kad būtų apsaugotos asmenims šia direktyva suteiktos teisės;

(27)       valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vertinant įtariamojo arba kaltinamojo padarytus pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant jų teisę turėti advokatą, arba tais atvejais, kai šios teisės atžvilgiu buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal šią direktyvą, būtų atsižvelgta į teisę į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą; šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kurioje nustatyta, kad ▌teisės į gynybą būtų iš esmės nepataisomai pažeistos, jeigu asmeniui nuteisti būtų naudojamasi inkriminuojamaisiais pareiškimais, padarytais policijos tardymo metu, tam asmeniui neturint advokato. Tai neturėtų daryti poveikio pareiškimų naudojimui kitiems tikslams, leidžiamiems pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, dėl poreikio vykdyti neatidėliotinus tyrimų veiksmus ▌, kad būtų išvengta kitų nusikalstamų veikų vykdymo arba rimtų neigiamų pasekmių kitiems asmenims, arba susijusius su neatidėliotinu poreikiu užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui, kai turint advokatą arba vilkinant tyrimą būtų nepataisomai pakenkta vykdomam tyrimui, susijusiam su sunkiu nusikaltimu. Be to, tai neturėtų daryti poveikio nacionalinėms įrodymų priimtinumo taisyklėms ar sistemoms, ir neturėtų būti užkirsta galimybė valstybėms narėms išlaikyti sistemą, kurioje visi esami įrodymai gali būti pateikti teismui ar teisėjui, netaikant atskiro ar išankstinio tokių įrodymų priimtinumo vertinimo;

(27a)     tinkamo teisingumo vykdymo prielaida – pareiga rūpintis įtariamaisiais arba kaltinamaisiais, esančiais potencialiai nepalankioje padėtyje. Todėl prokuratūra, teisėsaugos ir teisminės institucijos turėtų sudaryti tokiems asmenims palankesnes sąlygas veiksmingai pasinaudoti šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į visus galimus pažeidžiamumo veiksnius, kurie daro poveikį asmenų naudojimuisi teise turėti advokatą ir teise reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, taip pat imdamosi tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad tos teisės būtų garantuojamos;

(29)       šia direktyva puoselėjamos Chartijoje ▌pripažįstamos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant draudimą kankinti ir kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į asmens fizinę neliečiamybę, vaiko teises, neįgaliųjų integraciją, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą. Ši direktyva turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į šias teises ir principus;

(29a)     valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos, kai jos atitinka EŽTK garantuojamas teises, būtų įgyvendinamos derinant jas su EŽTK nuostatomis, išaiškintomis Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;

(29b)     šioje direktyvoje nustatomos būtiniausios taisyklės. Valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų didesnio lygio apsaugą. Tokia didesnio lygio apsauga negali tapti kliūtimi teismo sprendimų, kurių vykdymo palengvinimui yra skirtos šios būtiniausios taisyklės, tarpusavio pripažinimui. Apsaugos lygis niekada neturėtų būti žemesnis už Chartijoje ir EŽTK nustatytus standartus, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;

(30)       šia direktyva propaguojamos vaikų teisės ir atsižvelgiama į Europos Tarybos gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, ypač į nuostatas dėl informacijos ir konsultacijų, kurios turi būti teikiamos vaikams. Direktyva užtikrinama, kad įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, įskaitant vaikus, turėtų būti teikiama tinkama informacija, kad jie suprastų teisės atsisakymo pagal šią direktyvą pasekmes ir kad teisės būtų atsisakoma savanoriškai ir nedviprasmiškai. Įtariamo arba kaltinamo vaiko tėvų pareigų turėtojui visada turėtų būti ▌kuo greičiau pranešama apie to vaiko laisvės atėmimą ir nurodomos jo priežastys. Jeigu tokios informacijos suteikimas vaiko tėvų pareigų turėtojui prieštarauja vaiko interesams, apie tai turėtų būti informuojamas kitas tinkamas suaugęs asmuo, pvz., giminaitis. Tuo neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apie vaiko laisvės atėmimą visų pirma turėtų būti informuotos už vaikų apsaugą arba gerovę atsakingos nurodytos valdžios institucijos, įstaigos ar asmenys. Valstybės narės neturėtų riboti ar atidėti naudojimosi teise susisiekti su trečiąja šalimi dėl įtariamo arba kaltinamo vaiko, kurio laisvė atimta, išskyrus itin išimtines aplinkybes. Net kai naudojimasis šia teise atidedamas, vaikas neturėtų būti atskirtas nuo išorinio pasaulio, jam turėtų būti leidžiama susisiekti, pavyzdžiui, su įstaiga ar asmeniu, atsakingu už vaikų apsaugą arba gerovę;

(30a)     pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškintos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo dokumentų atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(32)       kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendras būtiniausias taisykles, reglamentuojančias teisę turėti advokatą ir teisę reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuotas trečiasis asmuo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonės masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti;

(33)       nedarant poveikio prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsniui Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šią direktyvą ir ji nebus joms privaloma ar taikoma ;

(34)       pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvaus priimant šią direktyvą, todėl ji jai neprivaloma ir netaikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUSTikslas ir taikymo sritis

1 straipsnisTikslas

Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, reglamentuojančios įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamajame procese ir asmenų, dėl kurių vyksta procesas pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR[8] (Europos arešto orderio vykdymo procedūros), teises turėti advokatą ir reikalauti, kad apie jų laisvės atėmimą būtų informuotas trečiasis asmuo.

2 straipsnisTaikymo sritis

1.          Ši direktyva taikoma įtariamiesiems arba kaltinamiesiems baudžiamajame procese nuo to momento, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos oficialiu pranešimu arba kitu būdu tam asmeniui buvo pranešta, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, ar jo laisvė atimta. Ji taikoma iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, atitinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio skundo.

2.          Direktyva taikoma asmenims, kuriems taikomos Europos arešto orderio vykdymo procedūros ▌, nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje narėje momento pagal 11 straipsnį.

3.          Ši direktyva tomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos 1 dalyje, taip pat taikoma kitiems asmenims nei įtariamieji arba kaltinamieji, kurie per apklausą policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje tampa įtariamaisiais arba kaltinamaisiais.

4.          Nedarant poveikio teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, nedidelių pažeidimų atveju,

a)     kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankciją nustato kita valdžios institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas, o tokia sankcija gali būti apeliacine tvarka apskųsta ar perduota tokiam teismui; arba

b)     kai kaip sankcija negali būti skirtas laisvės atėmimas,

ši direktyva taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme vykstančiam procesui.

Tačiau bet kuriuo atveju visos šios direktyvos nuostatos taikomos tada, kai atimama įtariamojo arba kaltinamojo laisvė, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso etapą.

2 SKYRIUSTeisė turėti advokatą

3 straipsnisTeisė turėti advokatą baudžiamajame procese

1.          Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę turėti advokatą tokiu laiku ir taip, kad atitinkamas asmuo galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

2.          Įtariamasis arba kaltinamasis turi teisę nepagrįstai nedelsiant turėti advokatą. Bet kuriuo atveju įtariamasis arba kaltinamasis turi teisę turėti advokatą nuo toliau išvardytų momentų, atsižvelgiant į tą, kuris yra anksčiausias:

a)     prieš jį apklausiant policijoje arba kitose teisėsaugos ar teisminėse institucijose;

b)     tyrimo arba kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms atliekant tyrimo ar kitus įrodymų rinkimo veiksmus pagal 3 dalies c punktą;

c)      nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento;

d)     deramu laiku prieš įtariamajam arba kaltinamajam, kuris šaukiamas atvykti į jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintį teismą, atvykstant į teismą.

2a.        Teisę turėti advokatą sudaro šie elementai:

a)     valstybės narės užtikrina, kad įtariamasis arba kaltinamasis turėtų teisę be pašalinių susitikti ir bendrauti su jam atstovaujančiu advokatu, be kita ko, prieš apklausą policijoje ar kitose teisėsaugos arba teisminėse institucijose;

b)     valstybės narės užtikrina, kad įtariamasis arba kaltinamasis turėtų teisę, kad į jo apklausą atvyktų ir joje veiksmingai dalyvautų jo advokatas. Toks dalyvavimas atitinka nacionalinės teisės procedūras, jei šiomis procedūromis nedaromas poveikis veiksmingam naudojimuisi atitinkama teise ir tos teisės esmei. Kai advokatas dalyvauja apklausoje, tai dokumentuojama laikantis nacionalinės teisės;

c)      valstybės narės užtikrina, kad įtariamasis arba kaltinamasis mažiausiai turėtų teisę reikalauti, kad jo advokatas dalyvautų tokiuose tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmuose, jei šie veiksmai yra numatyti atitinkamoje nacionalinėje teisėje ir jei įtariamasis arba kaltinamasis privalo arba jei jam leidžiama dalyvauti atitinkamame veiksme:

i)      asmens atpažinimuose;

ii)     akistatose;

iii)   eksperimentiniuose nusikaltimo eigos atkūrimuose.

2b.        Valstybės narės stengiasi suteikti bendro pobūdžio informacijos, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti advokatą.

Nedarydamos poveikio nacionalinės teisės nuostatoms dėl privalomo advokato dalyvavimo, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė yra atimta, galėtų veiksmingai naudotis savo teise turėti advokatą, nebent jie šios teisės atsisakė pagal 9 straipsnį.

2c.         Išimtinėmis aplinkybėmis ir tik ikiteisminiame etape valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 2 dalies c punkto taikymo, kai dėl nuošalioje geografinėje vietovėje esančio įtariamojo arba kaltinamojo nepagrįstai nedelsiant po jo laisvės atėmimo neįmanoma užtikrinti jo teisės turėti advokatą.

2d.        Išimtinėmis aplinkybėmis ir tik ikiteisminiame etape valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 3 dalyje numatytų teisių taikymo, kai ir jei, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tai pateisinama dėl vienos ar daugiau iš šių įtikinamų priežasčių:

a)     dėl neatidėliotino poreikio išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b)     kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui.

4 straipsnisKonfidencialumas

Valstybės narės gerbia įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato bendravimo pagal šią direktyvą naudojantis teise turėti advokatą konfidencialumą. Tai apima susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ir kitų, pagal nacionalinę teisę leidžiamų, formų bendravimą.

3 SKYRIUSTrečiojo asmens informavimas apie laisvės atėmimą ir bendravimas su trečiaisiais asmenimis bei konsulinėmis įstaigomis

5 straipsnis

Teisė reikalauti, kad apie laisvės atėmimą būtų informuotas trečiasis asmuo

1.          Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvė atimta, turėtų teisę reikalauti, kad nepagrįstai nedelsiant apie jų laisvės atėmimą būtų informuotas bent vienas jų nurodytas asmuo, pvz., giminaitis ar darbdavys, jei jie to pageidauja.

2.          Jei įtariamasis arba kaltinamasis yra vaikas, valstybės narės užtikrina, kad vaiko tėvų pareigų turėtojas būtų kuo greičiau informuotas apie laisvės atėmimą ir jo priežastis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams; tokiais atvejais informuojamas kitas tinkamas suaugęs asmuo. Šioje dalyje vaiku laikomas jaunesnis nei 18 metų asmuo.

2a.        Valstybės narės gali laikinai nukrypti nuo 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių taikymo, kai tai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pateisinama dėl vienos iš šių įtikinamų priežasčių:

a)     dėl neatidėliotino poreikio išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei, laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b)     dėl neatidėliotino poreikio užkirsti kelią padėčiai, kai galėtų kilti rimtas pavojus baudžiamajam procesui.

2b.  Kai valstybės narės laikinai nukrypsta nuo 2 dalyje nustatytos teisės taikymo, jos užtikrina, kad už vaikų apsaugą arba gerovę atsakinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsiant būtų informuota apie vaiko laisvės atėmimą.

5a straipsnis

Teisė po laisvės atėmimo susisiekti su trečiaisiais asmenimis

1.          Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji, kurių laisvės atimta, turėtų teisę nepagrįstai nedelsiant susisiekti su bent vienu jų nurodytu trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, giminaičiu.

2.          Valstybės narės gali apriboti arba atidėti naudojimąsi šia teise, atsižvelgdamos į būtiniausius reikalavimus arba proporcingus veiklos reikalavimus.

6 straipsnisTeisė susisiekti su konsulinėmis

įstaigomis

1.          Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji ▌, kurių laisvė atimta ir kurie nėra tų valstybių narių piliečiai, turėtų teisę reikalauti, kad nepagrįstai nedelsiant apie jų laisvės atėmimą būtų informuotos jų pilietybės valstybės konsulinės ▌įstaigos, ir teisę susisiekti su šiomis įstaigomis, jei įtariamieji arba kaltinamieji to pageidauja. Tačiau tais atvejais, kai įtariamieji arba kaltinamieji turi dvi ar daugiau pilietybių, jie gali pasirinkti, kurios konsulinės įstaigos, jei tokių yra, turi būti informuotos apie jų laisvės atėmimą ir su kuriomis jie pageidauja susisiekti.

1a.        Įtariamieji arba kaltinamieji taip pat turi teisę būti lankomi jų konsulinių įstaigų atstovų, teisę su jais bendrauti žodžiu bei susirašinėti ir teisę, kad jų konsulinės įstaigos pasirūpintų jų teisiniu atstovavimu, šioms įstaigoms sutinkant ir atitinkamiems įtariamiesiems arba kaltinamiesiems to pageidaujant.

1b.        Naudojimasis šiame straipsnyje nustatytomis teisėmis gali būti reglamentuojamas nacionaline teise arba procedūromis su sąlyga, kad pagal tokią teisę ir procedūras būtų visapusiškai užtikrinami tikslai, dėl kurių šios teisės yra numatytos.

4 SKYRIUSNukrypti leidžiančios nuostatos ir teisės atsisakymas

8 straipsnis

Bendrosios nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos

1.          Visos laikinai nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 3 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 3 dalį

a)     yra proporcingos ir neviršija to, kas būtina;

aa)    yra griežtai ribotos trukmės;

b)     nėra pagrįstos vien įtariamos nusikalstamos veikos rūšimi arba sunkumu; ir

e)      nedaro poveikio bendram proceso teisingumui.

2.  Laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 3 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 6 dalį leidžiama taikyti tik tinkamai pagrįstu sprendimu, kurį kiekvienu konkrečiu atveju priima ▌teisminė institucija arba kita kompetentinga valdžios institucija su sąlyga, kad tam sprendimui gali būti taikoma teisminė peržiūra. Tinkamai pagrįstas sprendimas dokumentuojamas laikantis atitinkamos valstybės narės teisės.

3.          Taikyti laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 5 straipsnio 3 dalį kiekvienu konkrečiu atveju gali leisti tik teisminė institucija arba kita kompetentinga valdžios institucija su sąlyga, kad jų sprendimui gali būti taikoma teisminė peržiūra.

9 straipsnis

Teisės atsisakymas

1.          Nedarant poveikio nacionalinei teisei, pagal kurią advokato dalyvavimas arba jo pagalba yra privalomi, valstybės narės užtikrina, kad atsisakant bet kurios teisės ▌, nurodytos šios direktyvos 3 ir 11 straipsniuose ▌:

a)      įtariamajam arba kaltinamajam būtų raštu arba žodžiu suteikta pakankamai aiškios informacijos paprasta ir lengvai suprantama kalba apie atitinkamos teisės turinį ir galimas jos atsisakymo pasekmes; ir

c)       teisės būtų atsisakoma savanoriškai ir nedviprasmiškai.

2.          Teisės atsisakymas, kuris gali būti atliekamas raštu ar žodžiu, taip pat aplinkybės, kuriomis leista tos teisės atsisakyti, dokumentuojami laikantis atitinkamos valstybės narės teisėje nustatytos dokumentavimo tvarkos.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad vėliau bet kuriame baudžiamojo proceso etape teisės atsisakymą būtų galima atšaukti ir kad įtariamasis arba kaltinamasis būtų informuotas apie tokią galimybę. Teisės atsisakymo atšaukimas įsigalioja nuo to momento, kai atsisakymas buvo atšauktas.

5 SKYRIUSEuropos arešto orderio vykdymo procedūros

11 straipsnisTeisė turėti advokatą vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms

1.          Valstybės narės užtikrina, kad asmuo, kurį paprašyta perduoti pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR, turėtų teisę turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje po suėmimo pagal Europos arešto orderį ▌.

2.          Kalbant apie teisės turėti advokatą vykdančiojoje valstybėje narėje turinį, perduoti prašomas asmuo toje valstybėje narėje turi tokias teises:

a)     teisę turėti advokatą tokiu laiku ir taip, kad jis galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis, ir bet kokiu atveju nepagrįstai nedelsiant nuo laisvės atėmimo momento;

b)     teisę susitikti ir bendrauti su jam atstovaujančiu advokatu;

c)      teisę reikalauti, kad jo advokatas atvyktų į vykdančiosios teisminės institucijos atliekamą perduoti prašomo asmens apklausą, ir pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras joje dalyvautų. Kai advokatas dalyvauja apklausoje, tai dokumentuojama laikantis nacionalinės teisės.

2a.        Vykdančiojoje valstybėje narėje vykdomose Europos arešto orderio procedūrose mutatis mutandis taikomos šios direktyvos 4, 5, 5a, 6 ir 9 straipsniuose, o kai taikoma laikinai nukrypti leidžianti nuostata pagal 5 straipsnio 3 dalį – 8 straipsnyje numatytos teisės.

2b.  Vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama po perduoti prašomo asmens laisvės atėmimo šį asmenį informuoja apie tai, kad jis turi teisę reikalauti, kad išduodančiojoje valstybėje narėje jam būtų paskirtas advokatas. To išduodančiojoje valstybėje narėje paskirto advokato užduotis – padėti advokatui vykdančiojoje valstybėje narėje jam suteikiant informacijos ir jį konsultuojant, kad asmeniui, kurį prašoma perduoti, būtų sudaryta galimybė veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR.

2c.         Kai perduoti prašomas asmuo pageidauja pasinaudoti šia teise ir dar neturi advokato išduodančiojoje valstybėje narėje, vykdančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nedelsdama apie tai informuoja išduodančiosios valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją. Tos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama suteikia informacijos perduoti prašomam asmeniui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jam paskirti advokatą toje valstybėje narėje.

2d.        Perduoti prašomo asmens teisė reikalauti, kad būtų paskirtas advokatas išduodančiojoje valstybėje narėje, kuris padėtų jo advokatui vykdančiojoje valstybėje narėje, nedaro poveikio Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytiems terminams ar vykdančiajai teisminei institucijai nustatytai prievolei laikantis tame Pagrindų sprendime nustatytų terminų ir sąlygų priimti sprendimą dėl to, ar atitinkamas asmuo turi būti perduotas.

6 SKYRIUSBendrosios ir baigiamosios nuostatos

12 straipsnisTeisinė pagalba

Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms dėl teisinės pagalbos, kurios taikomos pagal Chartiją ir EŽTK.

13 straipsnisTeisių gynimo priemonės

1.          Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji vykstant baudžiamajam procesui ir asmenys, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderio vykdymo procedūras, turėtų veiksmingų teisių gynimo priemonių pagal nacionalinę teisę, kuriomis galėtų pasinaudoti tais atvejais, kai pažeidžiamos šioje direktyvoje numatytos jų teisės.

3.          Nedarant poveikio nacionalinėms įrodymų priimtinumo taisyklėms ir sistemoms, valstybės narės užtikrina, kad vykstant baudžiamajam procesui vertinant įtariamojo arba kaltinamojo padarytus pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant jų teisę turėti advokatą, arba tais atvejais, kai šios teisės atžvilgiu buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 3 straipsnio 6 dalį, būtų atsižvelgta į teises į gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą.

13a straipsnisPažeidžiami asmenys

Valstybės narės užtikrina, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į specialiuosius pažeidžiamų įtariamųjų ir kaltinamųjų poreikius.

14 straipsnisRegreso draudimo sąlyga

Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas, kurios užtikrinamos pagal Chartiją, EŽTK ir kitas susijusias tarptautinės teisės nuostatas arba valstybių narių teisę, kuria numatoma aukštesnio lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.          Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos ne vėliau kaip iki [36 mėnesiai po šios direktyvos paskelbimo Oficialiajame leidinyje]▌. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

3.          Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3a.        Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

15a straipsnisAtaskaita

Komisija ne vėliau kaip [36 mėnesiai nuo 15 straipsnio 1 dalyje paminėto šios direktyvos įgyvendinimo termino dienos] pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiai direktyvai įgyvendinti, įskaitant 3 straipsnio 6 dalies kartu su 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis taikymo įvertinimą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

16 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17 straipsnisAdresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                          Tarybos vardu

Pirmininkas                                                  Pirmininkas

_______________

  • [1]               OL C 43, 2012 12 15, p.51.
  • [2] * Amendments: new or amended text is highlighted in bold italics; deletions are indicated by the symbol ▌.
  • [3]               OL C […], […], p. […]. [2011 m. gruodžio 7 d. pateikta nuomonė, SOC/424].
  • [4]               OL C 295, 2009 12 4, p. 1.
  • [5]               OL L 280, 2010 10 26, p. 1.
  • [6]               OL L 142, 2012 6 1, p. 1.
  • [7]               OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
  • [8]               OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Jau seniai Europos Parlamentas ragina sustiprinti, viena, nusikaltimų aukų teisių apsaugą ir, antra, įtariamųjų bei kaltinamųjų teisių apsaugą. Po to, kai nepavyko priimti pamatinio sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose, kurį Komisija parengė 2004 m., Parlamentas M. G. Pagano pranešime, priimtame 2007 m. gegužės 7 d., primygtinai ragino parengti plataus užmojo teisės aktą, kuriuo būtų reglamentuojamos procesinės garantijos baudžiamuosiuose procesuose.

Į Europos Parlamento raginimą sureaguota – pirmininkaujančios Švedijos iniciatyva 2009 m. lapkričio mėn. Taryba patvirtino veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, kuriuo pradinė Europos Komisijos koncepcija, kurios tikslas buvo priimti horizontalią ir išsamią priemonę, keičiama į ne tokio plataus užmojo, bet galbūt realistiškesnę palaipsniui įgyvendinamą koncepciją, apimančią šias priemones:

A. vertimą raštu ir žodžiu;

B. informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus;

C. teisinę konsultaciją ir teisinę pagalbą;

D. giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą;

E. specialias pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemones;

F. žaliąją knygą dėl kardomojo kalinimo.

Šis veiksmų planas tapo neatskiriama Stokholmo programos dalimi. Jame aiškiai įtvirtinta, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis.

Veiksmų plane numatytos priemonės jau iš dalies įdiegtos. 2010 m. spalio 20 d. priimta direktyva dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, o direktyva dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese yra baigta ir netrukus bus paskelbta Oficialiajame leidinyje.

Pasiūlymą dėl direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo Europos Komisija priėmė 2011 m. liepos 12 d. Tai trečiasis etapas įgyvendinant veiksmų planą. Jis apima C priemonę dėl teisės į teisinę konsultaciją ir D priemonę dėl teisės informuoti gimines, darbdavius ir konsulines tarnybas.

Pasiūlyme nustatytas pagrindinis principas, pagal kurį visiems įtariamiesiems ir kaltinamiesiems turėtų būti suteikta teisė turėti advokatą kuo greičiau ir taip, kad jie galėtų faktiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. Taip pat jame įtvirtinta, kad bet kokiu atveju šios teisės turėtų būti suteiktos prieš prasidedant apklausoms, prieš atliekant bet kokius procesinius arba įrodymų rinkimo veiksmus ir apribojus laisvę. Be to, pasiūlyme apibrėžiamas teisės turinys, pabrėžiama, kad įtariamųjų ar kaltinamųjų ir advokato susitikimai turi būti konfidencialūs, išvardijamos nuo bendrųjų principų nukrypti leidžiančios nuostatos ir nustatomos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi, kai atsisakoma teisės turėti advokatą.

Teisių gynymo priemonių klausimu pasiūlyme siekiama užtikrinti, kad būtų įdiegtos veiksmingos teisių gynymo priemonės, ypač, kad tais atvejais, kai pažeidžiama teisė turėti advokatą, įtariamasis ir kaltinamasis atsidurtų tokioje padėtyje, tarsi ji nebūtų pažeista, ir ypač, kad bet kokie pareiškimai, padaryti pažeidžiant teisę turėti advokatą, ar įrodymai, surinkti pažeidžiant teisę turėti advokatą, negalėtų būti panaudojami, išskyrus tuos atvejus, jei tai nekenkia teisėms į gynybą.

Tas pats principas taikomas kitiems asmenims nei įtariamasis ar kaltinamasis, jeigu per policijos ar teisėsaugos institucijų atliekamą apklausą šie asmenys tampa įtariamaisiais arba kaltinamaisiais.

Komisijos pasiūlyme nenustatomos konkrečios taisyklės, reglamentuojančios teisinę pagalbą. Jame tik numatyta bendra nuoroda į teisinę pagalbą ir įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybės narės netaiko mažiau palankių teisinės pagalbos nuostatų nei jau galiojančios, kiek tai susiję su teise turėti advokatą pagal šią direktyvą.

Dviejose nuostatuose reglamentuojama teisė susisiekti po sulaikymo ir teisė susisiekti su konsulinėmis arba diplomatinėmis įstaigomis.

PRANEŠĖJOS POZICIJA

Nors esama bendrų principų ir būtiniausių standartų, numatytų EŽTK ir ES chartijoje, tačiau nuostatos, kuriomis reglamentuojama teisė turėti advokatą, įvairiose valstybėse gerokai skiriasi.

Įvairiose valstybėse narėse teisė į gynybą baudžiamajame procese yra skirtingo masto, kuris priklauso nuo konkrečios teisinės sistemos ir nuo jos praktinio taikymo; tai turi netiesioginį, bet didelį poveikį ES tarpusavio pasitikėjimo ir abipusio pripažinimo politikai.

Valstybės narės nevienodai įgyvendina Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir vienodai jų laikosi, o dėl to Europos Sąjungoje randasi skirtingų standartų.

Parlamentas ne kartą ragino sustiprinti įtariamųjų ir kaltinamųjų procesines teises, pabrėždamas, kad būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp laisvės, teisingumo ir saugumo.

Padidinti tarpusavio pasitikėjimą tampa dar labiau būtina įgyvendinus abipusio teismo sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo programą. Per pastaruosius kelerius metus ES lygmeniu priimti teisės aktai padėjo pagerinti baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų vykdymo veiksmingumą Europos Sąjungoje, tačiau pripažįstama, kad nesant ES priimtų priemonių, skirtų piliečių ir įtariamųjų ar kaltinamųjų teisėms baudžiamuosiuose procesuose kitoje valstybėje narėje skatinti, nėra pusiausvyros tarp įvairių ES teisingumo politikos krypčių.

Mano nuomone, tokios priemonės turėjo būti priimtos prieš įdiegiant abipusio pripažinimo principą ir su juo susijusias priemones.

Piliečiai turėtų būti įtikinti, kad jų teisių visiškai paisoma ir kad jiems garantuojamas saugumas, kai jie keliauja. Jiems taip pat turėtų būti užtikrinta, kad jie turi tokias pačias garantijas visose valstybėse narėse.

Šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti pakankamai plati, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir kad taip pat būtų galima užtikrinti, jog nebūtų kenkiama faktiniam ir veiksmingam teisingumo vykdymui.

Įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė turėti advokatą turėtų būti svarbiausias principas nuo pat baudžiamojo proceso pradžios.

Būtinybė įtariamajam ir kaltinamajam turėti teisę į advokatą ir galimybė veiksmingai pasinaudoti šia teise – tai pagrindiniai elementai, suteikiantys įtariamiems ir kaltinamiems piliečiams galimybę tinkamai gintis patiems tyrimą atliekančiose institucijose ir teisme.

Neturint teisės į advokatą, gali būti neįmanoma faktiškai pasinaudoti kitomis teisėmis į gynybą.

Ši direktyva bus įgyvendinama visose valstybėse narėse, nesvarbu, kokia jų teisinė sistema, kad būtų užtikrinti vienodi standartai visoje Europoje.

Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės jokiu būdu neturėtų taikyti žemesnių standartų, nei nustatytieji EŽTK ir Chartijoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Mano parengtas pranešimo projektas grindžiamas tokiomis mintimis:

– reikėtų išlaikyti tam tikrą nuoseklumą tarp jau priimtų A ir B priemonių; todėl pateikiau 2 straipsnio 3 dalies pakeitimą;

– teisė turėti advokatą turėtų būti plati ir turėtų būti suteikiama proceso pradžioje nepakenkiant tyrimui. Kaip pabrėžiama siūlomuose 3 straipsnio pakeitimuose, ji turėtų būti suteikiama, nesvarbu, ar laisvė apribota, ar ne, tais atvejais, kai asmenį apklausia teisėsaugos ar kitos komeptentingos institucijos, ir bet kokiu atveju nuo to momento, kai asmuo šaukiamas atvykti į į baudžiamosiose bylose jurisdikciją turintį teismą. Be to, įtariamasis ar kaltinamasis turėtų turėti teisę susitikti ir susisiekti su jam atstovaujančiu advokatu (4 straipsnio 1 dalies pakeitimas);

– apie advokato dalyvavimą atliekant tyrimo ar įrodymų rinkimo veiksmus, kai asmuo privalo arba jam leidžiama dalyvauti (tai teisė, numatyta nacionalinės teisės aktuose), pasakytina, kad, kai paskiriamas advokatas, jis turėtų turėti galimybę paprašyti pranešti jam apie tokius veiksmus, o tas pranešimas dokumentuojamas pagal valstybės narės teisės aktuose numatytą tvarką. Tačiau advokato nedalyvavimas neturėtų sutrukdyti kompetentingoms institucijoms atlikti tokius veiksmus, jei buvo tinkamai apie juos pranešta;

– kad įtariamasis arba kaltinamasis galėtų faktiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, neturėtų būti ribojama nei šio asmens ir jo advokato susitikimų trukmė ir dažnumas (4 straipsnio 5 dalies pakeitimas), nei jų konfidencialumas (7 straipsnio pakeitimas). Tas pats principas turėtų būti taikomas 8 straipsniui, suteikiant kitai kompetentingai institucijai nei teismas taikyti išimtis dėl teisės turėti advokatą, jeigu jos sprendimą galima apskųsti teismine tvarka Teisei informuoti konsulines tarnybas neturėtų būti taikomos išimtys;

– kalbant apie nuostatų, kuriomis reglamentuojamas atsisakymas, pasakytina, kad pranešimo projekte siekiama panaikinti išankstinę teisinę konsultaciją dėl tokio atsisakymo pasekmių, kuri gali būti pernelyg didelis reikalavimas ir dėl kurios gali būti vilkinamas procesas;

– pareigą patikrinti laikymo sąlygas turėtų vykdyti valdžios institucijos, o ne advokatas, kaip pabrėžiama 4 straipsnio 4 dalies pakeitime;

– siekiant aiškumo, pagal šią direktyvą vaiku turėtų būti laikomas jaunesnis nei 18 metų asmuo (5 straipsnio pakeitimas). Labai svarbu pasiūlyme nustatyti pažeidžiamų įtariamųjų arba kaltinamųjų teises, todėl teisės, taikomos vaikams, pagal šią direktyvą turėtų būti taikomos ir šios kategorijos asmenims;

– siekiant užtikrinti nuoseklumą su atitinkamomis direktyvos dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatomis, teisė susisiekti po sulaikymo buvo pakeista teise informuoti trečiąjį asmenį. Būtent todėl įtariamasis arba kaltinamasis, kurio laisvė apribota, turi teisę informuoti mažiausiai vieną jo nurodytą asmenį, pvz., giminaitį ar darbdavį, apie laisvės apribojimą;

– atsižvelgiant į tai, kad 12 straipsnio 2 dalis, susijusi su teisine pagalba, gali turėti didelį poveikį kai kurių valstybių narių teisinėms sistemoms, atrodo, kad būtų tikslingiau šį klausimą spręsti priimant naują priemonę dėl teisinės pagalbos.

Kadangi šioje direktyvoje nesama esminių taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojama teisinė pagalba, nereikėtų nustatyti principų, kurie galėtų pakenkti šioms esminėms taisyklėms, kurios turėtų būti įtvirtintos būsimoje priemonėje. Komisija nurodė, kad teisinės pagalbos klausimas yra itin sudėtingas, o dabartinė informacija labai fragmentiška. Todėl, jeigu į pasiūlymą būtų buvusi įtraukta teisinė pagalba, būtų reikėję gerokai daugiau laiko norint jį pateikti, o tai nebūtų tikslinga, nes reikalingas atskiras aktas šios esminės teisės klausimu.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETo NUOMONĖ (20.12.2011)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo
(COM(2011)0326 – C7‑0157/2011 – 2011/0154(COD))

Nuomonės referentas: Jan Philipp Albrecht

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Įvadas

Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės į gynybą: teisė kreiptis į advokatą, teisė į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, teisė būti informuotam apie kaltinimus, teisė į nuolatinę sprendimo dėl sulaikymo peržiūrą ir teisė būti teisiamam teisme, tačiau pateikiama mažai informacijos, kaip šios teisės turėtų būti ginamos praktiškai.

Komisijos pasiūlyme, kuris šiuo metu pateiktas komitetui, siekiama pagerinti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises, susijusias su teise vykstant baudžiamajam procesui turėti advokatą (3 ir 4 straipsniai) ir teise po suėmimo susiekti su trečiuoju asmeniu, pvz., giminaičiu, darbdaviu ar konsuline įstaiga (5 ir 6 straipsniai). Leidžiančių nukrypti nuo šių teisių suteikimo nuostatų skaičius ribotas, šiuos nuostatos surašytos 8 straipsnyje. Be to, direktyvos projekte įrašyta teisė turėti advokatą vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (11 straipsnis).

Šis pasiūlymas – tai veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, trečioji priemonė[1], kuri taip pat apima teisę į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas[2], informavimą apie teises baudžiamuosiuose procesuose[3] ir teisinę pagalbą, taip pat specialias įtariamųjų ar kaltinamųjų, kurie yra pažeidžiami, apsaugos priemones bei žaliąją knygą dėl kardomojo kalinimo[4].

Bendri minimalūs standartai, susiję su teise turėti advokatą ir teise po suėmimo susisiekti su trečiuoju asmeniu turėtų suteikti tinkamą teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo pagrindą, užkirstų kelią tyrimą atliekančių institucijų prievartai, užtikrintų kaltinimo ir gynybos šalių naudojamų priemonių lygybę ir būtų išvengta teismo klaidų.

Nuomonės referento pozicija

Nuomonės referentas pritaria Komisijos pasiūlymui. Galimybė skubiai kreiptis į advokatą yra būtina, kad įtariamasis arba kaltinamasis galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis į gynybą ir būtų užtikrintas pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, laikymasis.

Teisė turėti advokatą, dalyvaujantį asmeniškai, turėtų būti suteikta prieš pradedant bet kokias apklausas policijoje ar kitose teisėsaugos institucijose, nes apklausos yra momentas, nuo kurio gali būti daroma neigiama įtaka įtariamojo ar kaltinamojo teisei į gynybą[5]. Nuomonės referentas taip pat pabrėžia, kad svarbu leisti pasinaudoti teise į advokatą prieš įrodymų rinkimo veiksmus, pvz., kraujo ar DNR mėginių ėmimą arba kūno ertmių apžiūrą.

Referentas negali sutikti su nuomone, pagal kurią advokato dalyvavimas ir suteikimas jam (arba jai) teisės susitikti su įtariamaisiais, teikti prašymus ir skundus bei tikrinti, kaip užtikrinama jų gerovė, suvokiamas kaip trukdymas tyrimui. Nuomonės referentas pabrėžia, kad bet kokių leidžiančių nukrypti nuo šių teisių nuostatų taikymą reikėtų pagrįsti įtikinamomis priežastimis, ne tik remiantis įtariamo nusikaltimo rimtumu, šių nuostatų taikymas turėtų būti proporcingas, ribotas laiko požiūriu ir nedaryti neigiamo poveikio proceso teisingumui. Be to, nukrypti leidžiančias nuostatas turėtų būti leidžiama taikyti tik tinkamai pagrįstu teisminės institucijos sprendimu, priimamu atskirai kiekvienu konkrečiu atveju. Pažeidžiant teisę turėti advokatą arba atvejais, kai šiai teisei leista pritaikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, įtariamojo arba kaltinamojo duoti parodymai arba surinkti įrodymai negali būti naudojami kaip įrodymai prieš jį patį jokiu proceso etapu.

Teisė susisiekti po sulaikymo reiškia, kad trečioji šalis gali pasirūpinti įtariamo ar kaltinamo asmens reikalais, kol tas asmuo suimtas. Vaikai turi turėti teisę į vieno iš jų tėvų, globėjo ar atitinkamo suaugusio asmens dalyvavimą, kad dalyvaujantis suaugęs asmuo padėtų jiems suprasti, kas vyksta. Prireikus, ši teisė turėtų būti išplečiama kitiems pažeidžiamiems įtariamiesiems. Visas įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato bendravimas turėtų būti konfidencialus; išimtys netaikomos.

Pastaraisiais metais Parlamentas yra dažnai išreiškęs nepasitenkinimą dėl Europos arešto orderio, išduodamo dėl nereikšmingų nusikaltimų ar posėdžių, o ne dėl tyrimų, ir dėl iš to išplaukusio nereikalingo ilgalaikio kardomojo kalinimo kitose valstybėse narėse.[6] Nuomonės referentas labai pritaria vadinamajai dvigubos gynybos sistemai, numatytai 11 straipsnyje, kuria siekiama, kad smulkios bylos būtų išaiškintos ar išspręstos kuo ankstesniu etapu.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo

Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti sulaikymo atveju

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ši direktyva taikoma nuo momento, kai valstybės narės kompetentingos institucijos oficialiu pranešimu arba kitaip praneša asmeniui, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, tinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio skundo.

1. Ši direktyva taikoma tais atvejais, kai valstybės narės kompetentingos institucijos oficialiu pranešimu arba kitaip praneša asmeniui, kad jis įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, tinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio skundo.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a straipsnis

 

Apibrėžtys

 

1a. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

 

a) vaikas – jaunesnis nei 18 metų įtariamas arba kaltinamas asmuo arba, kai nėra aiškaus jo amžiaus įrodymų, įtariamas ar kaltinamas asmuo, kuris atrodo jaunesnis nei 18 metų;

 

b) advokatas – asmuo, kuriam suteiktas leidimas verstis profesine veikla pagal vieną iš toliau išvardytų profesinių vardų:

 

Belgija – Avocat/Advocaat/Rechtsanwalt

 

Bulgarija – Aдвокат

 

Danija – Advokat

Vokietija – Rechtsanwalt

 

Airija – Barrister/Solicitor

 

Graikija – Dikigoros

 

Ispanija – Abogado/Advocat/Avogado/ Abokatu

 

Prancūzija – Avocat

 

Italija – Avvocato/praticante avvocato abilitato

 

Liuksemburgas – Avocat

 

Nyderlandai – Advocaat

 

Austrija – Rechtsanwalt

 

Portugalija – Advogado

 

Rumunija – Avocat

 

Suomija – Asianajaja/Advokat

 

Švedija – Advokat

 

Jungtinė Karalystė – Advocate/Barrister/Solicitor

 

c) apklausa – oficiali atitinkamų teisėsaugos institucijų policijos nuovadoje arba kitoje tinkamoje vietoje vykdoma asmens apklausa apie jo dalyvavimą arba įtariamą dalyvavimą baudžiamojoje (-siose) veikoje (-ose).

 

Ši direktyva netaikoma pirminei iš karto po įtariamojo sulaikymo policijos arba kitų teisėsaugos pareigūnų vykdomai apklausai, kurios tikslas – nustatyti, ar reikia pradėti tyrimą ir ar kyla saugumo klausimų.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems ir kaltinamiesiems būtų kuo greičiau ir bet kokiu atveju suteikiama teisė turėti advokatą:

1. Kai ir jei įtariamasis ir kaltinamasis reikalauja advokato, valstybės narės užtikrina, kad tokia galimybė būtų suteikta kuo greičiau ir bet kokiu atveju:

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) prieš pradedant bet kokią apklausą policijoje arba kitoje teisėsaugos institucijoje;

a) prieš pradedant bet kokią apklausą, nesvarbu, ar asmuo sulaikytas ar ne;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) atliekant bet kokius procesinius arba įrodymų rinkimo veiksmus, kuriuose asmuo privalo arba turi teisę dalyvauti pagal nacionalinę teisę, nebent tai darytų neigiamą poveikį įrodymų rinkimui;

b) atliekant bet kokius procesinius arba įrodymų rinkimo veiksmus, išskyrus tuos atvejus ir tik tada, kai asmuo, atliekantis atitinkamą procesinį ar įrodymų rinkimo veiksmą, pagrįstai mano, kad belaukiant atvykstančio advokato įrodymai bus pakeisti, pašalinti arba sunaikinti;

Pagrindimas

Kai kurie įrodymų rinkimo veiksmai, pvz., kraujo ar DNR mėginių ėmimas ar kūno ertmių apžiūra, labai pažeidžia privatumą; šiais atvejais teisė į advokatą negali būti reglamentuojama pagal nacionalinę teisę.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Labai retais atvejais, susijusiais su veikomis, už kurias negresia įkalinimas, ir kai nėra parodymų prieš save davimo ar policijos prievartos pavojaus; ši direktyva neturi poveikio teisinių konsultacijų teikimui telefonu.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Advokatas turi teisę dalyvauti visose apklausose ir posėdžiuose. Jis turi teisę užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus, kurie dokumentuojami laikantis nacionalinės teisės.

2. Advokatas turi teisę dalyvauti visose apklausose ir posėdžiuose, nesvarbu, ar asmuo sulaikytas, ar ne. Jis turi teisę užduoti klausimus, prašyti paaiškinimų ir daryti pareiškimus, kurie dokumentuojami laikantis nacionalinės teisės.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Advokatas turi teisę dalyvauti atliekant bet kokius tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, kuriuose įtariamasis arba kaltinamasis privalo arba turi teisę dalyvauti pagal nacionalinę teisę, nebent tai darytų neigiamą poveikį įrodymų rinkimui.

3. Advokatas turi teisę dalyvauti atliekant bet kokius tyrimo arba įrodymų rinkimo veiksmus, išskyrus tuos atvejus ir tik tada, kai asmuo, atliekantis atitinkamą procesinį ar įrodymų rinkimo veiksmą, pagrįstai mano, kad belaukiant atvykstančio advokato įrodymai bus pakeisti, pašalinti arba sunaikinti;

Pagrindimas

Kai kurie įrodymų rinkimo veiksmai, pvz., kraujo ar DNR mėginių ėmimas ar kūno ertmių apžiūra, labai pažeidžia privatumą; šiais atvejais teisė į advokatą negali būti reglamentuojama pagal nacionalinę teisę.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Advokatas turi teisę tikrinti sąlygas, kuriomis laikomas suimtas įtariamasis arba kaltinamasis, ir todėl gali patekti į vietą, kurioje laikomas suimtas asmuo.

4. Jei advokatui užsimenama apie netinkamą elgesį, jis turi teisę tikrinti konkrečias sąlygas, kuriomis laikomas suimtas įtariamasis arba kaltinamasis, ir tuo tikslu gali patekti į vietą, kurioje laikomas suimtas asmuo.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jeigu asmuo yra vaikas, valstybės narės užtikrina, kad vaiko atstovui pagal įstatymą arba, priklausomai nuo vaiko interesų, kitam suaugusiam asmeniui kuo greičiau būtų pranešta apie laisvės apribojimą ir jo priežastis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tokiais atvejais pranešama kitam tinkamam suaugusiam asmeniui.

2. Jeigu įtariamasis arba kaltinamasis yra vaikas, valstybės narės užtikrina, kad vaiko atstovui pagal įstatymą arba, priklausomai nuo vaiko interesų, kitam suaugusiam asmeniui kuo greičiau būtų pranešta apie bet kokį laisvės apribojimą ir jo priežastis, kad minėtas suaugęs asmuo galėtų lankyti vaiką, dalyvauti visose vaiko apklausose ir atliekant visus procesinius veiksmus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tokiais atvejais pranešama kitam tinkamam suaugusiam asmeniui ir jam suteikiama teisė lankyti vaiką bei dalyvauti apklausose ir atliekant procesinius veiksmus;

Pagrindimas

Šioje dalyje reikėtų apibrėžti atitinkamo suaugusiojo teisę teikti pagalbą, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje dėl vaiko teisių.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Prireikus 2 dalyje nustatytos vaiko teisės taikomos ir kitiems pažeidžiamiems įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kuriems reikia panašios pagalbos, pavyzdžiui, asmenims su fizine ar psichine negalia.

 

Jeigu policijos pareigūnui sąžiningai pranešama arba jeigu jis įtaria, kad įtariamas arba kaltinamas asmuo turi fizinę arba protinę negalią, dėl kurios su juo negalima elgtis kaip su suaugusiu, policijos pareigūnas šiam asmeniui taiko šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jei nėra aiškių tam prieštaraujančių įrodymų.

Pagrindimas

Pritariama pranešėjo pasiūlytam 5 straipsnio 2a dalies pakeitimui. Vis dėlto būtų galima jį papildyti sustiprinant apsaugą tų asmenų, kurių atveju įtariama, kad jie turi fizinę arba protinę negalią, tačiau negali nedelsiant to įrodyti, ir todėl su jais elgiamasi kaip su suaugusiais.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybė narė užtikrina 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurių laisvė apribota ir kurie nėra tos valstybės narės piliečiai, teisę, kad apie jų suėmimą kuo greičiau būtų pranešta jų pilietybės valstybės konsulinėms arba diplomatinėms įstaigoms ir susisiekti su jomis.

Valstybė narė užtikrina įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurių laisvė apribota ir kurie nėra tos valstybės narės piliečiai, teisę, kad apie jų suėmimą kuo greičiau būtų pranešta jų pilietybės valstybės konsulinėms arba diplomatinėms įstaigoms, ir teisę susitikti su jomis.

Pagrindimas

Pagal Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 36 straipsnio c punktą, konsulinis darbuotojas turi teisę lankyti įtariamuosius arba kaltinamuosius, kad galėtų patikrinti jų fizines ir kalinimo sąlygas.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a straipsnis

 

Informavimas

 

1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaltinamieji būtų nedelsiant ir aiškiai informuojami apie savo teisę turėti advokatą ir tai, kad tokia teisė jiems suteikiama ir bet kuriuo vėlesniu proceso etapu, jeigu jie anksčiau atsisakė pasinaudoti šia galimybe.

 

Nepažeidžiant nacionalinės teisės, kuria nustatytas privalomas advokato dalyvavimas arba pagalba, atsisakyti teisės turėti advokatą, nurodytos šioje direktyvoje, įmanoma įvykdžius šias sąlygas:

 

a) įtariamasis arba kaltinamasis gavo išankstinę teisinę konsultaciją dėl tokio atsisakymo pasekmių arba kitu būdu išsamiai susipažino su šiomis pasekmėmis;

 

b) jis sugeba suvokti šias pasekmes; ir

 

c) teisės atsisakoma savanoriškai ir nedviprasmiškai.

 

2. Informacijos apie teisę turėti advokatą perdavimas įtariamajam arba kaltinamajam dokumentuojamas laikantis susijusios valstybės narės teisės. Teisės atsisakymas ir aplinkybės, kuriomis šis sprendimas buvo priimtas, dokumentuojami laikantis susijusios valstybės narės teisės.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad vėliau bet kuriame proceso etape teisės atsisakymą būtų galima atšaukti.

Pagrindimas

Dėl galimybės pasinaudoti atsisakymo teise kyla nenumatytų sunkumų ir atsiranda poreikis reglamentuoti tuos atvejus, kai įtariamasis arba kaltinamasis vėlesniame proceso etape pakeičia savo ketinimus. Taigi šis straipsnis – su nauja antrašte ir šiek tiek pakeistas – turėtų būti perkeltas į kitą vietą.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato susitikimų konfidencialumą. Jos taip pat užtikrina korespondencijos, pokalbių telefonu ir kitų įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato ryšio formų, leidžiamų pagal nacionalinę teisę, konfidencialumą.

Valstybės narės užtikrina įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato susitikimų konfidencialumą be išimčių. Jos taip pat be išimčių užtikrina korespondencijos, pokalbių telefonu ir kitų įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato ryšio formų, leidžiamų pagal nacionalinę teisę, konfidencialumą.

Pagrindimas

Visas įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato bendravimas turėtų būti konfidencialus; išimtys netaikomos.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės nenukrypsta nuo jokių šios direktyvos nuostatų, išskyrus, išimtiniais atvejais, nuo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1–3 dalių, 5 ir 6 straipsnių. Visos šios leidžiančios nukrypti nuostatos:

Valstybės narės nenukrypsta nuo jokių šios direktyvos nuostatų, išskyrus, išimtiniais atvejais, nuo 3 straipsnio, 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, ir 5 straipsnio. Visos šios leidžiančios nukrypti nuostatos:

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) yra kiek įmanoma ribotos trukmės ir bet negalioja teismo proceso etapu;

d) yra kiek įmanoma ribotos trukmės ir bet negalioja teismo proceso etapu; ir

Pagrindimas

Šie reikalavimai turėtų būti suvestiniai.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Nepažeidžiant nacionalinės teisės, kuria nustatytas privalomas advokato dalyvavimas arba pagalba, atsisakyti teisės turėti advokatą, nurodytos šioje direktyvoje, įmanoma įvykdžius šias sąlygas:

Išbraukta.

a) įtariamasis arba kaltinamasis gavo išankstinę teisinę konsultaciją dėl tokio atsisakymo pasekmių arba kitaip visiškai susipažino su šiomis pasekmėmis;

 

b) jis sugeba suvokti šias pasekmes ir

 

c) teisės atsisakoma savanoriškai ir nedviprasmiškai.

 

2. Teisės atsisakymas ir aplinkybės, kuriomis šis sprendimas buvo priimtas, dokumentuojami laikantis susijusios valstybės narės teisės.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad vėliau bet kuriame proceso etape teisės atsisakymą būtų galima atšaukti.

 

Pagrindimas

Šis straipsnis su tam tikrais pakeitimais turėtų būti perkeltas prieš 7 straipsnį.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie tokio asmens parodymai, duoti prieš tai, kai jam pranešta, kad jis yra įtariamasis arba kaltinamasis, negali būti naudojami prieš jį patį.

2. Nedarant poveikio nacionalinių nuostatų dėl įrodymų leistinumo taikymui, valstybės narės užtikrina, kad bet kokie tokio asmens parodymai, duoti prieš tai, kai jam pranešta, kad jis yra įtariamasis arba kaltinamasis, negali būti naudojami prieš jį patį.

Pagrindimas

Šia direktyva neturėtų būti siekiama versti pasirinkti tarp skrupulingo galiojančių teisės normų laikymosi (legalizmo) sistemos, taikomos įrodymų leistinumui, ir lankstesnės sistemos, kai teismai turi teisę vertinti įrodymus, atsižvelgdami į tai, kaip jie buvo surinkti, ir atitinkamai juos įvertinti.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Prireikus teisė turėti advokatą pagal 1 dalį išplečiama kitų rūšių teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuris daro neigiamą poveikį įtariamųjų arba kaltinamųjų teisėms.

Pagrindimas

Tokio pat dvigubo atstovavimo poreikio bus esama, kai bus įgyvendinti Europos teisminės priežiūros orderis ir nuteistų asmenų perdavimas, taip pat būsimos priemonės, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderis.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad pažeidžiant teisę turėti advokatą arba atvejais, kai šiai teisei leista pritaikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal 8 straipsnį, įtariamojo arba kaltinamojo duoti parodymai arba surinkti įrodymai negali būti naudojami jokiame proceso etape kaip įrodymai prieš jį patį, išskyrus atvejus, kai tokių įrodymų naudojimas nepažeistų teisės į gynybą.

3. Nedarant poveikio nacionalinių nuostatų dėl įrodymų leistinumo taikymui, valstybės narės užtikrina, kad pažeidžiant teisę turėti advokatą arba atvejais, kai šiai teisei leista pritaikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal 8 straipsnį, surinkti įrodymai negali būti naudojami jokiame proceso etape kaip įrodymai prieš jį patį.

Pagrindimas

Šia direktyva neturėtų būti siekiama versti pasirinkti tarp skrupulingo galiojančių teisės normų laikymosi (legalizmo) sistemos, taikomos įrodymų leistinumui, ir lankstesnės sistemos, kai teismai turi teisę vertinti įrodymus, atsižvelgdami į tai, kaip jie buvo surinkti, ir atitinkamai juos įvertinti.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisė susisiekti po sulaikymo

Nuorodos

COM(2011)0326 – C7-0157/2011 – 2011/0154(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

5.7.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

15.9.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Jan Philipp Albrecht

11.7.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

10.10.2011

 

 

 

Priėmimo data

20.12.2011

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Diana Wallis, Rainer Wieland, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jan Philipp Albrecht, Jean-Marie Cavada, Luis de Grandes Pascual, Vytautas Landsbergis, Kurt Lechner, Eva Lichtenberger, Arlene McCarthy

  • [1]  2009 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados; 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (2009/C 295/01, OL C 295, 2009 12 4, p. 1).
  • [2]  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, OL 280/1, 2010 10 26.
  • [3]  COM(2010) 392.
  • [4]  2011 6 14, KOM(2011) 327 galutinis, žalioji knyga „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“.
  • [5]  Žr. bylą Salduz prieš Turkiją [2008] EˇTT 1542.
  • [6]  Su 2011 m. birželio 8 d. plenarinio posėdžio diskusija dėl Europos arešto orderio galite susipažinti čia.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisė susisiekti po sulaikymo

Nuorodos

COM(2011)0326 – C7-0157/2011 – 2011/0154(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

8.6.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

5.7.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

15.9.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Elena Oana Antonescu

12.7.2011

 

 

 

Svarstymas komitete

11.10.2011

28.2.2012

26.4.2012

10.7.2012

 

27.11.2012

19.6.2013

 

 

Priėmimo data

19.6.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Roberta Metsola, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Nils Torvalds, Kyriacos Triantaphyllides, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Elena Oana Antonescu, Anna Maria Corazza Bildt, Dimitrios Droutsas, Monika Hohlmeier, Jan Mulder, Marco Scurria

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jürgen Creutzmann, Jelko Kacin

Pateikimo data

24.6.2013