PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje
24.6.2013 - (COM(2013) 0071 – C7‑0049/2013 – 2013/0045(CNS)) - *
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Anni Podimata
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje
(COM(2013) 0071 – C7‑00049/2013 – 2013/0045(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013) 0071),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-00049/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0230/2013),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją išsamiame poveikio vertinime bei sąnaudų ir naudos analizėje įrodyti, kad tvirtesniu bendradarbiavimu nebus pažeidžiama nedalyvaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir įsipareigojimai;
3. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
4. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
5. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(1) 2011 m. Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis pernelyg rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių, ir gauti papildomų pajamų bendriesiems biudžetams arba specialioms politikos priemonėms finansuoti; |
(1) 2011 m. Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis pernelyg rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių ir mažinti spekuliacijas ir gauti papildomų pajamų bendriesiems biudžetams, kurios, inter alia, padėtų vykdyti fiskalinį konsolidavimą arba būtų skirtos specialioms politikos priemonėms finansuoti siekiant augimo, švietimo ir užimtumo tvarumo ir skatinimo, ypatingą dėmesį kreipiant jaunimo užimtumui; Taigi finansinių sandorių mokesčio (FSM) nustatymas rodo teigiamą pasiskirstymą ir pajėgumą valdyti tinkamai papildant dabartines reguliavimo reformų iniciatyvas; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(1a) pagal 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos dalis iš FSM gaunamų pajamų turėtų būti skiriama Sąjungos biudžetui kaip tikri nuosavi ištekliai. Naudotis iš finansinių sandorių mokesčio gaunamomis pajamomis kaip Sąjungos nuosavais ištekliais pagal padidintą bendradarbiavimo procedūrą yra įmanoma tik tada, jei dalyvaujančių valstybių narių nacionalinis įnašas į Sąjungos biudžetą būtų sumažintas tokia pačia suma ir dalyvaujančios valstybės narės vengtų neproporcingų įnašų, palyginus su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Kai tik FSM bus įgyvendintas Sąjungos lygmeniu, nuosavų išteklių, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio pajamų, suma visa arba iš dalies turėtų būti pridedama prie valstybių narių nacionalinių įnašų siekiant ES investicijoms skirti naujų finansavimo išteklių nesumažinant valstybių narių nacionalinių įnašų į Sąjungos biudžetą. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(1b) prieš nustatant FSM, Komisija turėtų įrodyti, kad tvirtesnis bendradarbiavimas nepakenks vidaus rinkai ar ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Ji taip pat turėtų įrodyti, kad nebus daroma kliūčių valstybių narių prekybai, nevyks su prekyba susijusi diskriminacija ir nebus iškraipoma valstybių narių konkurencija. Komisija dalyvaujančioms ir nedalyvaujančioms valstybėms, taip pat visai bendrajai rinkai turėtų pateikti naują išsamią pasiūlymo dėl bendro FSM analizę ir poveikio vertinimą; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(2a) FSM tikslai bus iš tiesų pasiekti, jei tik mokestis bus pradėtas taikyti pasauliniu mastu. Todėl 11 valstybių narių vykdomas tvirtesnis bendradarbiavimas – tai pirmas žingsnis siekiant FSM pradėti taikyti Sąjungos, o galiausiai ir pasauliniu mastu. Sąjunga nuolat skatins FSM pradėti taikyti pasauliniu mastu ir primygtinai ragins FSM įtraukti į Didžiojo dvidešimtuko (G20) ir Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimų darbotvarkę. |
Pagrindimas | |
Europos Parlamentas savo 2012 m. gegužės 23 d. pozicijoje ir 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje nurodė, kad FSM tikslai bus iš tiesų pasiekti, jei šis mokestis bus pradėtas taikyti pasauliniu mastu. Todėl Sąjunga turi siekti, kad šis klausimas būtų aptartas ir išspręstas G20 susitikimuose. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(3) siekiant užkirsti kelią iškraipymams dėl priemonių, kurių vienašališkai imasi dalyvaujančios valstybės narės, atsižvelgiant į itin didelį daugumos susijusių finansinių sandorių mobilumą, ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad pagrindiniai FSM požymiai dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų suderinti Sąjungos lygmeniu. Todėl reikėtų vengti paskatų pasinaudoti dalyvaujančių valstybių narių mokesčių skirtumais ir lėšų paskirstymo iškraipymų tų valstybių finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių; |
(3) keletas iš vienuolikos dalyvaujančių valstybių narių jau nustatė arba šiuo metu nustato FSM. siekiant užkirsti kelią iškraipymams dėl priemonių, kurių vienašališkai imasi dalyvaujančios valstybės narės, atsižvelgiant į itin didelį daugumos susijusių finansinių sandorių mobilumą, ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad pagrindiniai FSM požymiai dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų suderinti Sąjungos lygmeniu. Todėl reikėtų vengti paskatų pasinaudoti dalyvaujančių valstybių narių mokesčių skirtumais ir lėšų paskirstymo iškraipymų tų valstybių finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių; |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(3a) atsižvelgiant į didelę pažangą, susijusią su Europos finansų rinkos teisės aktais, pvz., Reglamentu (ES) Nr. .../2013 [CRR], Direktyva 2013/36/ES ir šiuo reglamentu, dalyvaujančios valstybės narės, kurios bankams nustatė mokesčius, atsižvelgdamos į pastarojo meto finansų krizę, turėtų persvarstyti šių mokesčių būtinumą ir jų suderinamumą su Sąjungos teisės normomis ir tikslais bei vidaus rinka. |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(3b) suderinus dalyvaujančių valstybių narių FSM, neturėtų atsirasti apmokestinimo už teritorijos, kuriuo būtų pažeidžiama potenciali nedalyvaujančių ES valstybių narių mokesčių bazė. |
Pagrindimas | |
Apmokestinimas už teritorijos – tai mokestinių pasekmių išplėtimas už mokestį taikančių šalių nacionalinių sienų. Tokia agresyvi konkurencija mokesčių srityje paprastai laikoma neteisėta ir kenksminga. Šalys turėtų nepažeisti kitų šalių apmokestinimo teisių. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(4) siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma išvengti iškraipymų tarp dalyvaujančių valstybių narių, reikia, kad FSM būtų taikomas palčiai apibrėžtai finansų įstaigų ir sandorių grupei, prekybai įvairiausiomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant struktūrizuotuosius produktus, tiek organizuotose rinkose, tiek nebiržinėje rinkoje, taip pat visų išvestinių sutarčių sudarymui ir susijusių operacijų esminiams pakeitimams; |
(4) siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma išvengti iškraipymų tarp dalyvaujančių valstybių narių, sumažinti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo, rizikos perkėlimo ir reguliuojamojo arbitražo galimybes, reikia, kad FSM būtų taikomas palčiai apibrėžtai finansų įstaigų ir sandorių grupei, prekybai įvairiausiomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant susitarimus dėl skirtumų, neatidėliotinų valiutos keitimų rinkas ir spekuliacinius išankstinius sandorius, struktūrizuotuosius produktus, tiek organizuotose rinkose, tiek nebiržinėje rinkoje, taip pat visų išvestinių sutarčių sudarymui, įskaitant ir susijusių operacijų esminiams pakeitimams; |
Pagrindimas | |
Neatidėliotiniems valiutos sandoriams taikytina išimtis ekonominiu požiūriu tebekelia abejonių, nes 2010 m. neatidėliotinų užsienio valiutos sandorių dienos apyvarta sudarė 1,5 trln. JAV dolerių. Tai sudaro trečdalį visos 4 mlrd. JAV dolerių užsienio valiutų keitimo dienos apyvartos. Didėjanti didelio dažnio prekybos svarba, visų pirma neatidėliotinų sandorių rinkoje, nuo krizės pradžios yra viena iš padidėjusios sandorių apyvartos priežasčių. | |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) išskyrus išvestinių sutarčių sudarymą arba esminį pakeitimą, prekybos pirminėse rinkose sandoriams ir piliečiams bei įmonėms svarbiems sandoriams, pvz., draudimo sutarčių sudarymui, būsto paskoloms, vartojimo kreditams arba mokėjimo paslaugoms FSM neturėtų būti taikomas, siekiant nepakenkti bendrovių ir vyriausybių vykdomoms kapitalo pritraukimo operacijoms, taip pat siekiant išvengti poveikio namų ūkiams; |
(8) išskyrus išvestinių sutarčių sudarymą arba esminį pakeitimą, prekybos pirminėse rinkose sandoriams ir piliečiams bei įmonėms svarbiems sandoriams, pvz., draudimo sutarčių sudarymui, būsto paskoloms, vartojimo kreditams arba mokėjimo paslaugoms FSM neturėtų būti taikomas, siekiant nepakenkti bendrovių ir vyriausybių vykdomoms kapitalo pritraukimo operacijoms, taip pat siekiant išvengti neigiamo poveikio namų ūkiams ir realiajai ekonomikai; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(13a) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas reguliuojamoms rinkoms, ir visų pirma griežtai reguliuojamai, kontroliuojamai ir skaidriai biržinei prekybai, palyginti su nereguliuojama, mažiau kontroliuojama ir ne tokia skaidria nebiržine prekyba, valstybės narės turėtų taikyti didesnius mokesčio tarifus nebiržinės prekybos sandoriams. Taip bus galima pasiekti, kad prekyba iš beveik ar visai nereguliuojamų rinkų būtų perkelta į reguliuojamas rinkas. Didesni tarifai neturėtų būti taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių finansiniams sandoriams, kai jie objektyviai sumažina riziką, todėl yra naudingi realiajai ekonomikai; |
Pagrindimas | |
Europos Parlamentas savo 2012 m. gegužės 23 d. pozicijoje jau nurodė, kad biržinei prekybai reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas, palyginti su nereguliuojama, nekontroliuojama ir ne tokia skaidria nebiržine prekyba. Todėl nebiržinės prekybos sandoriams turėtų būti taikomas didesnis mokesčio tarifas. Šio didesnio tarifo nereikėtų taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios naudingos realiajai ekonomikai. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15a) nefinansinės įmonės finansų rinkose vykdo svarbius sandorius, siekdamos sumažinti riziką, tiesiogiai susijusią su jų komercine veikla. FSM šioms institucijoms neturi būti taikomas, jei šios vykdo tokius sandorius. Tačiau, jei nefinansinės įmonės vykdo spekuliacinius sandorius, kurie nėra susiję su jų komercinės veiklos rizikos mažinimu, jos turi būti laikomos finansų įstaigomis ir joms turi būti taikomas FSM. |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15b) siekiant, kad mokesčio vengimas būtų brangi ir nepelninga veikla, taip pat siekiant užtikrinti geresnį vykdymą, įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principą reikėtų papildyti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principu. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 c konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(15c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinkti FSM, Komisija prireikus turėtų pradėti derybas su trečiosiomis šalimis. Komisija taip pat turėtų peržiūrėti savo nustatytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų apibrėžtį ir atitinkamai atnaujinti savo kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu veiksmų planą. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(16) kad būtų galima pasiekti suderinimo tikslą – nustatyti bendrą FSM – reikėtų nustatyti pakankamai didelius minimalius mokesčio tarifus. Kartu jie turi būti pakankamai žemi, kad būtų sumažintas veiklos perkėlimo pavojus; |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Siekiant išvengti bendros FSM sistemos iškraipymo vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, taikomų tarifų dydis turėtų būti vienodas. | |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(19) kad galėtų vykdyti mokestinio sukčiavimo ir mokesčio slėpimo prevenciją, dalyvaujančios valstybės narės turėtų būti įpareigotos priimti reikiamas priemones; |
(19) kad galėtų vykdyti mokestinio sukčiavimo, mokesčio slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, pvz., jo pakeitimo, prevenciją, dalyvaujančios valstybės narės turėtų būti įpareigotos priimti reikiamas priemones; |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(19a) Komisija turi įsteigti ekspertų darbo grupę (FSM komitetą), sudarytą iš dalyvaujančių valstybių narių, Komisijos, Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA)) atstovų, kad būtų įvertintas veiksmingas šios direktyvos įgyvendinimas ir užkirstas kelias mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui ir kad būtų apsaugotas vidaus rinkos vientisumas. FSM komitetas turėtų prižiūrėti finansinius sandorius, siekdamas aptikti piktnaudžiavimu paremtus susitarimus, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, tinkamu laiku pasiūlyti atsakomąsias priemones ir prireikus koordinuoti jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Komitetas turėtų visapusiškai naudotis Sąjungos apmokestinimo ir finansinių paslaugų reguliavimo srities teisės aktais ir tarptautinių organizacijų, įskaitant EBPO ir Europos Tarybą, nustatytomis bendradarbiavimo mokesčių klausimais priemonėmis. Prireikus dalyvaujančių valstybių narių atstovai galėtų sudaryti pogrupius siekiant, kad būtų išspręsti su FSM įgyvendinimu susiję klausimai, kurie nedaro poveikio nedalyvaujančioms šalims. |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(19b) valstybės narės pagal Direktyvą 2011/16/ES turi įsipareigojimų administraciniu lygmeniu bendradarbiauti apmokestinimo srityje, o pagal Direktyvą 2010/24/ES – viena kitai suteikti savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(21) kad tam tikrose techninėse srityse būtų galima priimti išsamesnes taisykles, susijusias su registravimo, apskaitos, atskaitomybės ir kitais įpareigojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriui mokėtinas FSM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat prireikus jas laiku pritaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, siekiant nustatyti šiuo tikslu reikalingas konkrečias priemones. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tinkamai ir laiku persiųsti Tarybai; |
(21) kad tam tikrose techninėse srityse būtų galima priimti išsamesnes taisykles, susijusias su registravimo, apskaitos, atskaitomybės ir kitais įpareigojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriui mokėtinas FSM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat prireikus jas laiku pritaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, siekiant nustatyti šiuo tikslu reikalingas konkrečias priemones. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu, laikantis SESV 290 straipsnio ir bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų standartinės konstatuojamosios dalies nuostatų, vėl įtraukiamos Parlamento išimtinės teisės. | |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) išvestinių sutarčių sudarymas iki užskaitos ar atsiskaitymo; |
c) išvestinių sutarčių, įskaitant susitarimus dėl skirtumų ir spekuliacinius išankstinis sandorius, sudarymas iki užskaitos ar atsiskaitymo; |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto c a papunktis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) sandoriai konvertuojamomis užsienio valiutomis užsienio valiutų rinkoje; |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) atpirkimo sandoris, atvirkštinis atpirkimo sandoris, vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandoris; |
e) atpirkimo sandoris, atvirkštinis atpirkimo sandoris, vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandoris, įskaitant atšauktus pavedimus, kai vykdoma didelio dažnio prekyba; |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a) valstybės skolos vertybinių popierių emitentas – valstybės skolos vertybinių popierių emitentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies d punkte; |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3b) valstybės skolos vertybinis popierius – valstybės skolos vertybinis popierius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies f punkte; |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
7a) MVĮ augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema, užregistruota kaip MVĮ augimo rinka pagal Direktyvos [FPRD] 35 straipsnį; |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
12a) sparčioji prekyba – algoritminė prekyba finansinėmis priemonėmis tokiu greičiu, kai fizinis priemonės persiuntimo, atšaukimo ar keitimo pavedimų periodas yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis laiką, kurio reikia nurodymui prekybos vietai perduoti ar sandoriui vykdyti; |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
12b) sparčiosios prekybos strategija – finansinių priemonių sandorių vykdymo savo sąskaita prekybos strategija, apimanti sparčiąją prekybą ir pasižyminti bent dviem iš žemiau išvardytų ypatybių: |
|
i) naudojamasi bendra vieta arba arti įrengta sistema; |
|
ii) sudaro bent 50 proc. dienos portfelio apyvartos; |
|
iii) atšauktų pavedimų skaičius (įskaitant dalinius atšaukimus) viršija 20 proc.; |
|
iv) dauguma prisiimtų pozicijų panaikinamos tą pačią dieną; |
|
v) daugiau kaip 50 proc. pavedimų arba sandorių, sudarytų prekybos vietose, siūlančiose nuolaidas pavedimams, užtikrinantiems likvidumą, taikytinos tokios nuolaidos; |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Laikoma, kad kiekvieną iš 1 dalies 2 punkto a, b, c ir e papunkčiuose nurodytų operacijų sudaro vienas finansinis sandoris. Laikoma, kad kiekvieną d papunktyje nurodytą apsikeitimą sudaro du finansiniai sandoriai. Kiekvienas esminis 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytų operacijų pakeitimas laikomas nauja to paties tipo, kaip ir pirminė, operacija. Pakeitimas laikomas esminiu, visų pirma jeigu jis yra susijęs su bent vienos šalies pakeitimu, kai keičiamas operacijos objektas arba aprėptis, įsikaitant laiko aprėptį, arba sutartas atlygis, arba jeigu atlikus pirminę operaciją pagal pakeistas sąlygas būtų reikėję mokėti didesnį mokestį. |
2. Laikoma, kad kiekvieną iš 1 dalies 2 punkto a, b, c ir e papunkčiuose nurodytų operacijų sudaro vienas finansinis sandoris. Laikoma, kad kiekvieną d papunktyje nurodytą apsikeitimą sudaro du finansiniai sandoriai. Kiekvienas esminis 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytų operacijų pakeitimas laikomas nauja to paties tipo, kaip ir pirminė, operacija. Pakeitimas laikomas esminiu, visų pirma jeigu jis yra susijęs su bent vienos šalies pakeitimu, kai keičiamas operacijos objektas arba aprėptis, įsikaitant laiko aprėptį, arba sutartas atlygis, arba jeigu atlikus pirminę operaciją pagal pakeistas sąlygas būtų reikėję mokėti didesnį mokestį. Esminiu pakeitimu, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, nelaikoma jokia sandorių, kuriuos tarpuskaitos ar atsiskaitymo tikslais atlieka pagrindinė sandorio šalis, kiti tarpuskaitos namai, atsiskaitymo sistemos operatorius ar sąveikaujančios sistemos, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, novacija. |
Pagrindimas | |
Paaiškinama pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos namų tarpuskaitos funkcija. | |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalies d punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) jeigu per dvejus vienas po kito einančius kalendorinius metus finansinių sandorių vidutinė metinė vertė neviršija penkiasdešimt procentų bendrųjų grynųjų vidutinių metinių pajamų, nurodytų Direktyvos 78/660/EEB 28 straipsnyje, atitinkamas subjektas, įstaiga, organas ar asmuo, pateikęs prašymą, turi teisę būti nelaikomas arba nebelaikomas finansų įstaiga. |
d) jeigu per dvejus vienas po kito einančius kalendorinius metus finansinių sandorių vidutinė metinė vertė neviršija 20 proc. bendrųjų grynųjų vidutinių metinių pajamų, nurodytų Direktyvos 78/660/EEB 28 straipsnyje, atitinkamas subjektas, įstaiga, organas ar asmuo, pateikęs prašymą, turi teisę būti nelaikomas arba nebelaikomas finansų įstaiga. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
da) apskaičiuojant šiame punkte nurodytą finansinių sandorių vidutinę metinę vertę neatsižvelgiama į finansinius sandorius, kaip nurodyta 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų*, 10 straipsnyje. Tai ribojama išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis nevykdoma prekyba ne biržoje. |
|
____________ |
|
OL L 52, 2013 2 23, p. 11. |
Pagrindimas | |
Remiantis Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) pavyzdžiu, apskaičiuojant vidutinę vertę neatsižvelgiama į finansinius sandorius, kurie skirti tiesiogiai su ne finansų institucijos komercine veikla susijusios rizikos apsaugai. | |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a. Kai FSM taikomas valstybėse narėse, kitose nei 11 dalyvaujančių valstybių narių, jo taikymo sritis bus išplečiama tose valstybėse narėse bendromis šalių sutartomis sąlygomis. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) pagrindinėms sandorio šalims, kurios vykdo pagrindinės sandorio šalies funkciją; |
a) pagrindinėms sandorio šalims, kurios vykdo pagrindinės sandorio šalies funkciją, arba kitiems tarpuskaitos namams, atsiskaitymo sistemos operatoriams ar sąveikaujančioms sistemoms, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, kurie atlieka tarpuskaitos funkcijas, įskaitant bet kokią galimą novaciją ar atsiskaitymą; |
Pagrindimas | |
Paaiškinama pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos namų tarpuskaitos funkcija. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) MVĮ augimo rinkoms; |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
cb) asmeniui, nuolat išsilaikančiam finansinėse rinkose, savo sąskaita ir už savo nuosavą turtą perkančiam ir parduodančiam finansines priemones (rikos formuotojui), atliekančiam pagrindines funkcijas, susijusias su nelikvidžiomis obligacijomis ir akcijomis, ir kuriam tenka likvidumą palaikančio subjekto vaidmuo, kaip apibrėžta teisiniame rinkos formuotojo ir organizuotos prekybos vietos, kur buvo vykdomas finansinis sandoris, susitarime, kai šis sandoris nepriklauso sparčiosios prekybos strategijai. |
|
|
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos sąlygos, pagal kurias finansinė priemonė taikant šią direktyvą bus laikoma nelikvidžia. |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalies g a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ga) su teise disponuoti finansine priemone kaip savininkui susijusiam perleidimui ir bet kuriai lygiavertei operacijai, susijusiai su rizikos, sietinos su finansine priemone, perleidimui tarp grupei priklausančių subjektų arba decentralizuotų bankų tinklui priklausančių subjektų, kai šie perleidimai vykdomi siekiant laikytis nacionalinėje ar Sąjungos teisėje nustatytų teisinių arba rizikos ribojimo reikalavimų. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ea) ji yra dalyvaujančioje valstybėje narėje pagal c punktą įsteigtos įstaigos filialas; |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies g punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
g) ji yra finansinio sandorio dėl struktūrizuotojo produkto arba vienos iš Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytų finansinių priemonių, išleistų tos valstybės narės teritorijoje, išskyrus to skirsnio 4–10 punktuose nurodytas priemones, kuriomis neprekiaujama organizuotoje platformoje, šalis, veikianti savo arba kito subjekto sąskaita arba sandorio šalies vardu. |
g) ji yra finansinio sandorio dėl struktūrizuotojo produkto arba vienos iš Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytų finansinių priemonių, išleistų tos valstybės narės teritorijoje, šalis, veikianti savo arba kito subjekto sąskaita arba sandorio šalies vardu. |
Pagrindimas | |
Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad visoms išvestinėms finansinėms priemonėms būtų taikomas išleidimo šalies principas, įskaitant Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 4–10 punktuose nurodytas priemones. | |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Šioje direktyvoje finansų priemone laikoma išleista dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų: |
|
a) ji yra vertybinis popierius arba su šiuo vertybiniu popieriumi susijusi išvestinė finansinė priemonė ir šio vertybinio popieriaus emitento registruotoji būstinė yra toje valstybėje narėje; |
|
b) ji yra kita nei a punkte nurodyta išvestinė finansinė priemonė ir yra įtraukta į prekybą organizuotoje platformoje, ir viešoji teisė, kuria reglamentuojama prekyba pagal šios platformos sistemas, yra tos valstybės narės teisė; |
|
c) ji yra kita nei a ir b punktuose nurodyta finansinė priemonė, kuriai taikoma pagrindinės sandorio šalies ar kitos tarpuskaitos ar atsiskaitymų sistemos, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, tarpuskaita, jeigu pagrindinei sandorio šaliai ar atitinkamai sistemai taikoma tos valstybės narės teisė; |
|
d) ji yra kita nei a, b ir c punktuose nurodyta finansinė priemonė ir taikytina teisė, kuria reglamentuojamas susitarimas, pagal kurį atliktas atitinkamos finansinės priemonės sandoris, yra tos valstybės narės teisė; |
|
e) ji yra struktūrizuota finansinė priemonė ir ne mažiau kaip 50 proc. turto vertės, kuria užtikrinama struktūrizuota priemonė, yra susiję su dalyvaujančioje valstybėje narėje registruoto juridinio asmens išleistomis finansinėmis priemonėmis. |
Pagrindimas | |
Kad būtų apimti visi emisijos atvejai, susiję su atitinkamomis finansinėmis priemonėmis, reikėtų apibrėžti ir visų pirma išplėsti finansinių priemonių, išvestinių finansinių priemonių ir struktūrizuotų finansinių priemonių emisijos sąvoką. | |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4a straipsnis |
|
Juridinės nuosavybės teisės perdavimas |
|
1. Finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, laikomas teisiškai nevykdytinu, todėl pagrindinės finansinės priemonės juridinė nuosavybės teisė neperduodama. |
|
2. Finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, nelaikomas atitinkančiu pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos reikalavimus pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų [ERIR], nei tinkamu įvykdyti nuosavų išteklių reikalavimus pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms [RKP]. |
|
3. Automatinio elektroninio mokėjimo sistemų, kuriose dalyvauja arba nedalyvauja mokėjimo atsiskaitymų tarpininkai, atveju valstybės narės mokesčių institucijos gali įdiegti FSM automatinio elektroninio rinkimo sistemą ir juridinės nuosavybės teisės perdavimo sertifikatus. |
Pagrindimas | |
Siekiant sumažinti mokesčio vengimo riziką, FSM turėtų būti siejamas su sistema, pagal kurią būtų užtikrinama, kad, jei mokestis nemokamas, sutartys priemonei pirki arba parduoti būtų paskelbtos nevykdytinomis. Pagal šią sistemą neapmokestinta priemonė būtų netinkama pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitai, o tai vengiančiam subjektui kainuotų keletą kartų daugiau nei pats mokestis. | |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šie tarifai negali būti mažesni nei: |
Šie tarifai: |
a) 0,1 % 6 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju; |
a) 0,1 % 6 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju, išskyrus atvejus, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Terminas iki trijų mėnesių; |
b) 0,01 % 7 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju. |
b) 0,01 % 7 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju. |
|
ba) 0,01 % 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų finansinių sandorių, kurių terminas iki trijų mėnesių, atveju; |
Pagrindimas | |
Siekiant išvengti bendros FSM sistemos iškraipymo vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, taikomų tarifų dydis turėtų būti vienodas. | |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a. Nepaisydamos 3 dalies nuostatų, dalyvaujančios valstybes nares 6 ir 7 straipsniuose nurodytiems ne biržos finansiniams sandoriams taiko aukštesnį nei 2 dalyje nurodytą tarifą. Šis aukštesnis tarifas netaikomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, pagal kurių požymius galima objektyviai spręsti, kad jais sumažinama Reglamento (ES) Nr. 149/2013 10 straipsnyje nustatyta rizika. |
Pagrindimas | |
Siekiant didinti reguliuojamų prekybos vietų naudojimą, palyginti su nebiržinės prekybos sandoriais, nebiržinės prekybos sandoriams reikėtų taikyti aukštesnius mokesčio tarifus. Tai papildytų Sąjungos pastangas, kuriomis siekiama prekybos srautus nukreipti į reguliuojamas, kontroliuojamas ir skaidresnes rinkas, kaip tai savo pozicijoje jau nurodė Europos Parlamentas (2012 m. gegužės 23 d.). Ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos kaip su realiąja ekonomika susiję rizikos draudimo sandoriai, padeda sumažinti riziką, todėl joms neturėtų būti taikomas šis aukštesnis tarifas. | |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Pagal 16 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurių turi imtis dalyvaujančios valstybės narės pagal 1 dalį. |
2. Pagal 16 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurių turi imtis dalyvaujančios valstybės narės pagal 1 dalį. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti, kad FSM būtų veiksmingai mokamas mokesčių administratoriui, pageidautina suderinti registravimo, apskaitos ir atskaitomybės įpareigojimus. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad bet koks mokėtinas FSM būtų sumokėtas į dalyvaujančių valstybių narių nustatytas sąskaitas per šį laiką: |
5. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad bet koks mokėtinas FSM būtų sumokėtas į dalyvaujančių valstybių narių nustatytas sąskaitas per šį laiką: |
a) tada, kai mokestis tampa mokėtinas, jeigu sandoris vykdomas elektroniniu būdu; |
a) tada, kai mokestis tampa mokėtinas, jeigu sandoris vykdomas elektroniniu būdu; |
b) per tris darbo dienas nuo tada, kai mokestis tampa mokėtinas, visais kitais atvejais. |
b) per tris darbo dienas nuo tada, kai mokestis tampa mokėtinas, visais kitais atvejais. |
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatyti vienodi mokėtino FSM surinkimo metodai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatyti vienodi mokėtino FSM surinkimo ir mokestinio sukčiavimo, mokesčio slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo prevencijos metodai. Valstybės narės galėtų priimti papildomas priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Pagrindimas | |
Siekiant užtikrinti FSM patikimumą, reikėtų nustatyti vienodus mokėtino FSM surinkimo metodus. | |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 6 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6a. Įvedus FSM, administracinė mokesčių institucijų našta išlaikoma kuo mažesnė. Šiuo tikslu Komisija skatina nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimą. |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 6 b dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
6b. Valstybės narės kasmet Komisijai ir Eurostatui pateikia sandorių apyvartą, kuria remiantis surinktos įplaukos pagal institucijos tipą. Jos šią informaciją pateikia viešai. |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio pirma pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Dalyvaujančios valstybės narės priima priemones, siekdamos užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui ir mokesčio slėpimui. |
Dalyvaujančios valstybės narės priima priemones, siekdamos užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčio slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui. |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a straipsnis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1. Komisija įsteigia ekspertų darbo grupę (FSM komitetą), sudarytą iš visų valstybių narių, Komisijos, ECB ir ESMA atstovų, kuri padėtų dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir užkirsti kelią mokesčio slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui ir išsaugoti vidaus rinkos vientisumą. |
|
2. FSM komitetas įvertina veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą, įvertina poveikį vidaus rinkai ir nustato mokesčio vengimo schemas, įskaitant piktnaudžiavimo atvejus, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, kad pasiūlytų atsakomąsias priemones, prireikus, visapusiškai pasinaudodamas Sąjungos apmokestinimo ir finansinių paslaugų reguliavimo srities teisės aktais ir tarptautinių organizacijų nustatytomis bendradarbiavimo mokesčių klausimais priemonėmis. |
|
3. Siekdamos įvertinti klausimus, susijusius su veiksmingu FSM taikymu, valstybės narės gali sudaryti FSM komiteto pakomitetį, sudarytą iš dalyvaujančių valstybių narių atstovų. Pakomitetis turi būti atsakingas tik už klausimus, kurie nedaro poveikio nedalyvaujančioms valstybėms narėms ir kurie yra susiję su veiksmingu FSM taikymu. |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo 19 straipsnyje nurodytos dienos. |
2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo 21 straipsnyje nurodytos dienos. |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Taryba gali bet kada panaikinti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį praneša Tarybai. |
4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. |
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 straipsnio 5 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5. Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Tarybai dienos Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
5. Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
Pagrindimas | |
Šiuo pakeitimu, laikantis SESV 290 straipsnio ir bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų standartinio straipsnio a nuostatų, vėl įtraukiamos Parlamento išimtinės teisės. Taip pat pataisyta 2 dalyje pateikta nuoroda apie įsigaliojimo datą. | |
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio pirma pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą. |
Kas trejus metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą. |
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio antra pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Toje ataskaitoje Komisija bent jau išnagrinėja FSM poveikį tinkamam vidaus rinkos, finansų rinkų ir realiosios ekonomikos veikimui, taip pat atsižvelgia į tarptautiniu mastu padarytą pažangą, susijusią su finansų sektoriaus apmokestinimu. |
Toje ataskaitoje Komisija bent jau išnagrinėja FSM poveikį tinkamam vidaus rinkos, finansų rinkų ir realiosios ekonomikos veikimui, taip pat atsižvelgia į tarptautiniu mastu padarytą pažangą, susijusią su finansų sektoriaus apmokestinimu. Remiantis šio nagrinėjimo rezultatais, atliekami reikalingi patikslinimai. |
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio 2 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Komisija taip pat įvertina kai kurių nuostatų, pvz., atitinkamos FSM taikymo srities ir pensijų fondams taikomo mokesčio tarifo, poveikį, tinkamai atsižvelgdama į įvairius rizikos lygius ir verslo modelius. |
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2 straipsnio 1 dalies 3a punkte nurodytoms priemonėms taikomas 9 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas tarifas iki 2017 m. sausio pirmos siekia 0,05%. |
|
2 straipsnio 1 dalies 8 punkto f papunktyje nurodytoms institucijoms taikomas tarifas, nurodytas 9 straipsnio 2 dalies a punkte, siekia 0,05%, o 9 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytas tarifas iki 2017 m. sausio 1 d. sieks 0,005%. |
AIŠKINAMOJI DALIS
2008 m. prasidėjus pasaulinei finansų krizei ilgalaikio nepakankamo finansinių paslaugų reguliavimo trūkumai atsidūrė dėmesio centre. Krizė greitai apėmė realiąją ekonomiką ir turėjo rimtų pasekmių ekonomikos augimui, užimtumui ir viešiesiems finansams. Siekiant apsaugoti sistemos stabilumą, mokesčių mokėtojų buvo prašoma gelbėti sunkumų patiriančias finansų įstaigas.
Tuo pat metu buvo bendrai sutarta, kad finansų sektorius, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, nepakankamai apmokestinamas, nes jam netaikomas PVM, ir kad jis turėtų padėti tinkamiau padengti krizės padarinių šalinimo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas 2010 m. P. Beres pranešime dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės (laikotarpio vidurio ataskaita) pirmą kartą paragino įvesti finansinių sandorių mokestį. FSM yra socialiniu požiūriu teisingas ir progresinis mokestis, taip pat priimtiniausias mokesčių mokėtojams tenkančios naštos perkėlimo finansų sektoriui būdas. Taip yra dėl įvairių jo funkcijų:
– vykdant aktyvią fiskalinio konsolidavimo veiklą jis gali padėti gauti nemažai naujų pajamų[1], nes panaikinama darbo jėgai ir produktyviai ekonomikai tenkanti našta;
– jis gali padėti užkirsti kelią itin didelį finansinio sverto poveikį turintiems ir kenksmingiems spekuliaciniams sandoriams ir taip kartu su atitinkamu reguliavimo ir priežiūros režimu stabilizuoti rinkas bei perorientuoti sektorių siekti naudingų ilgalaikių investicijų;
– jis yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti vidaus rinkos susiskaidymą netiesioginio apmokestinimo požiūriu. Kelios valstybės narės jau taiko skirtingų rūšių FSM, o tai gali iškreipti konkurenciją visoje ES.
Todėl Europos Parlamentas savo 2013 m. kovo mėn. rezoliucijoje dėl novatoriško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis (P7_TA-PROV(2011)0080) pabrėžė, kad „ES turėtų skatinti įvesti FSM pasaulio mastu, jeigu nepavyktų pasiekti šio tikslo, ES turėtų visų pirma pradėti taikyti FSM Europos lygiu“.
2011 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija į tai sureagavo ir pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES mastu taikytino FSM įvedimo. Po kelis mėnesius trukusių valstybių narių derybų tapo aišku, kad dėl apmokestinimo srityje taikomos vienbalsiškumo taisyklės artimiausioje ateityje FSM patvirtinti neįmanoma. Europos Parlamentas savo pranešime dėl pradinio Komisijos pasiūlymo pažymėjo, kad yra pasirengęs palaikyti sumanymą keliose valstybėse narėse įvesti FSM taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. 2012 m. spalio mėn. vienuolika valstybių narių nusprendė toliau siekti nustatyti FSM, pirmą kartą apmokestinimo srityje taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. 2012 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas oficialiai patvirtino vienuolikos valstybių narių prašymą, o 2013 m. sausio mėn. Ekonomikos ir finansų reikalų taryba taip pat pritarė šiam pasiūlymui. 2013 m. vasario mėn. Europos Komisija patvirtino persvarstytą pasiūlymą dėl FSM nustatymo vienuolikoje valstybių narių.
Persvarstytas Komisijos pasiūlymas
Dalyvaujančios valstybės narės savo ketinimų protokoluose dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pradžios reikalavo, kad persvarstytas Komisijos pasiūlymas būtų grindžiamas pradiniu pasiūlymu ir kad būtų vengiama mokesčių slėpimo, konkurencijos iškraipymo ir veiklos perkėlimo į kitas jurisdikcijas.
Europos Parlamentas visiškai pritaria šiems tikslams. Savo pradiniame pranešime dėl 27 ES valstybėse narėse taikytino FSM jis palaikė:
• plačios aprėpties FSM, kuris apimtų visus finansų sektoriaus veikėjus, visus finansinius produktus ir visas finansų rinkas, kad būtų išvengta spragų ir finansinių priemonių pakeitimo;
• mokesčio vengimo ir slėpimo rizikos mažinimą, pakeičiant nepageidaujamos veiklos pobūdį iš pelningos ir nerizikingos į nepelningą ir rizikingą.
Persvarstytame Komisijos pasiūlyme šiems tikslams skiriama daug dėmesio. Europos Parlamentas palankiai vertina tai, kad į persvarstytą pasiūlymą įtrauktas vienas iš pagrindinių jo pasiūlymų – nustatyti išleidimo šalies principą, kad mokestis būtų taikomas kiekvienam dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje registruoto subjekto išleistos finansinės priemonės sandoriui.
Siekiant užtikrinti atitiktį Europos Parlamento pozicijai ir svarbiausiems FSM įvedimo tikslams, šiuo pranešimo projektu, stengiantis panaikinti kai kurias spragas ir sustiprinti mokesčio slėpimo ir vengimo prevencijos priemones, bus sutvirtinamas Komisijos pasiūlymas.
– Spragos, susijusios su išleidimo šalies principu, panaikinimas
Nors Komisijos pasiūlymas įtraukti išleidimo šalies principą yra palankiai vertintinas dalykas, dėl ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos išimties atsiranda spraga, kuri gali turėti neigiamos įtakos veiksmingam šio mokesčio taikymui. Ši išimtis prieštarauja principui „Visi finansų sektoriaus veikėjai, visi finansiniai produktai ir visos finansų rinkos“ ir skatina perkelti prekybą iš skaidrių rinkų į nebiržinę prekybą, taigi taip daro neigiamą įtaką pastarosioms reguliavimo iniciatyvoms, kuriomis siekiama tobulinti išvestinių finansinių priemonių rinkas. Siekiant ir toliau užtikrinti vienodas sąlygas, FSM taikymo sritis turėtų būti plati, o išleidimo šalies principas turėtų apimti ir ne biržos išvestines finansines priemones.
– Iš naujo nustatomas nuosavybės principas
Komisija neįtraukė Europos Parlamento pasiūlymo dėl nuosavybės principo, kurio idėja kilo iš Jungtinėje Karalystėje sėkmingai taikomo žyminio mokesčio. Pagal nuosavybės principą finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, yra teisiškai nevykdytinas, todėl pagrindinės finansinės priemonės juridinė nuosavybės teisė neperduodama.
Komisija teigia, kad į šią direktyvą negalima įtraukti nuosavybės principo, nes ne kiekvienoje valstybėje narėje yra administracinių priemonių, reikalingų jo įgyvendinimui užtikrinti. Tačiau šis principas yra svarbiausias veiksmingo FSM taikymo veiksnys, o valstybės narės atsakingos už jo veikimui reikalingų priemonių įdiegimą. Šis mokestis nėra nacionalinis; tai – pirmasis regioninis FSM, ir valstybės narės, prisiėmusios politinius įsipareigojimus užtikrinti jo įgyvendinimą, turėtų užtikrinti jo veikimą. Nuosavybės principas labai svarbus didinant su mokesčio vengimu susijusias sąnaudas tiek, kad nuo jo būtų veiksmingai atgrasoma.
– Įsisteigimo šalies principo stiprinimas
Taip pat būtų galima stiprinti įsisteigimo šalies principą paaiškinant, kad FSM jurisdikcijoje registruotų ES institucijų filialai priskiriami FSM taikymo sričiai. Tai svarbu siekiant paaiškinti, kad už FSM jurisdikcijos ribų esančiais filialais negalima naudotis mokesčio vengimo tikslais.
– FSM komitetas
Tai, kad FSM nebus taikomas vienodai visose 27 valstybėse narėse, o tik vienuolikoje valstybių narių, reiškia, kad itin daug dėmesio reikia skirti galimam mokesčio vengimui ir slėpimui. Labai svarbu užtikrinti didžiausią mokesčio rinkimo priemonės suderinimą ir veiksmingumą, nes vienoje valstybėje narėje esantys trūkumai pakenktų veiksmingam šio mokesčio taikymui ir teritorijoje, kurioje taikomas FSM, galėtų atsirasti net naudojimosi mokesčio skirtumais atvejų.
Pranešėja siūlo pasiekti šį tikslą pasitelkiant ne Komisijos nuožiūra tvirtinamus, o privalomus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taip pat įsteigiant ekspertų darbo grupę (FSM komitetą), kuris būtų sudarytas iš dalyvaujančių valstybių narių, Komisijos, ESMA ir ECB atstovų. Šis komitetas bus įgaliotas stebėti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, nustatyti mokesčio vengimo schemas ir siūlyti atsakomąsias priemones. FSM komitetas taip pat ieškos būdų, kaip būtų galima geriausiai pasinaudoti galiojančiais ES finansinių paslaugų srities teisės aktais (Europos rinkos infrastruktūros reglamentu, Finansinių priemonių rinkų direktyva ir reglamentu) ir bendradarbiavimu mokesčių klausimais, kad būtų supaprastintas šio mokesčio rinkimas.
Išteklių valdymas
Komisijos pasiūlyme nėra tiesioginių nuorodų į pajamų valdymą. Vis dėlto per derybas dėl kitos ES daugiametės finansinės programos Komisija pasiūlė dalį iš FSM gaunamų pajamų naudoti kaip tikruosius Sąjungos nuosavus išteklius. Dabar atsirado galimybė įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą padaryti pažangą Sąjungos nuosavų išteklių srityje ir sumažinti nacionaliniams biudžetams daromą spaudimą tuomet, kai to labiausiai reikia. Be to, pastarojo meto ES lyderių derybos rengiantis 2013 m. vasario 7–8 d. vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui yra aiškus ženklas, jog, siekiant užtikrinti, kad ES biudžete būtų veiksmingai atsižvelgiama į ES prioritetus, būtina sukurti iš tikrųjų nuosavų išteklių sistemą.
Naudoti iš FSM gaunamas pajamas kaip nuosavus išteklius galima net ir tvirtesnio bendradarbiavimo atveju. Kiekvienos iš vienuolikos valstybių narių BNP grindžiami nacionaliniai įnašai būtų sumažinami atitinkama iš FSM gaunamų pajamų suma. Taip būtų atlaisvinama daug nacionalinių biudžetų lėšų, taigi ir palengvinamas fiskalinis konsolidavimas ar kitų prioritetų finansavimas.
- [1] Komisijos duomenimis, FSM galima padidinti iki 57 EUR, jeigu jį taiko 27 valstybės narės, ir iki 31 EUR, jeigu tvirčiau bendradarbiaudamos jį taiko 11 valstybių narių.
Biudžeto komiteto NUOMONĖ (16.5.2013)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje
(COM(2013)0071 – C7‑0049/2013 – 2013/0045(CNS))
Nuomonės referentė: Anne E. Jensen
TRUMPAS PAGRINDIMAS
2011 m. birželio mėn. Komisija pristatė pasiūlymų dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos paketą. Viena iš pagrindinių idėjų buvo teisės aktų, susijusių su finansinių sandorių ES valstybėse narėse apmokestinimu įvedant finansinių sandorių mokestį (FSM), suderinimas. Komisija pasiūlė, kad du trečdaliai taikant šį mokestį surinktų pajamų būtų pervedama į ES biudžetą kaip nuosavi ištekliai.
Europos Parlamentas 2012 m. gegužės 23 d. pateikė teigiamą nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įvedamas FSM. Vis dėlto 2012 m. birželio 22 d. ir liepos 10 d. Tarybos posėdžiuose nustatyta, kad vis dar yra esminių nuomonių skirtumų dėl poreikio nustatyti ES lygmens bendrą FSM sistemą ir kad artimiausioje ateityje vieningos paramos suderinto finansinių sandorių mokesčio principui Taryboje nebus.
11 valstybių narių sutarė įvesti suderintą FSM ir Komisija pradėjo tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą dėl šio mokesčio įgyvendinimo tose valstybėse narėse. Šis pasiūlymas dėl direktyvos yra susijęs su tvirtesnio bendradarbiavimo FSM srityje įgyvendinimu vadovaujantis 2013 m. sausio 22 d. Tarybos leidimu, suteiktu Europos Parlamentui davus pritarimą 2012 m. gruodžio 12 d. Iš esmės jis labai panašus į pradinį Komisijos pasiūlymą dėl FSM įvedimo, su būtinais pritaikymais siekiant atsižvelgti į sumažėjusį dalyvaujančių valstybių narių skaičių.
Nuosavų išteklių aspektai
Parlamentas kelis kartus pakartojo, kad dabartinės nuosavų išteklių sistemos reforma yra priimtina. Priešingai Sutarties[1] esmei ir turiniui, apie 85 proc. Sąjungos pajamų šiandien sudaro nacionaliniai įnašai, o ne tikri nuosavi ištekliai. Dėl to visų sprendimų dėl ES biudžeto priėmimas tapo paremtas pagrįstos grąžos logika ir atsirado daug permokų grąžinimų ir nepagrįstų išimčių.
Savo paskutinėje rezoliucijoje (2013 m. kovo mėn.) Parlamentas dar kartą priminė, kad svarbu vėl vadovautis Sutarties turiniu, ir paragino taikyti nuosavų išteklių sistemą, kuri finansuojama iš mažiausiai 60 proc. nuosavų išteklių. Parlamentas taip pat primygtinai ragina derėtis dėl privalomo veiksmų plano dėl nuosavų išteklių reformos, apibrėžiant kitus proceso etapus. Tikrų nuosavų išteklių įvedimas užtikrins pakankamus išteklius ES, kad ji galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir įgyvendinti tikslus bereikalingai nedidindama ES biudžeto.
Nors šiuo etapu FSM nebus taikomas visose valstybėse narėse, pajamos iš jo surinkimo dalyvaujančiose šalyse (numatoma apie 31 mlrd. EUR per metus) galėtų būti visiškai arba iš dalies panaudotos Sąjungos biudžeto finansavimui, o atitinkami tų šalių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįsti įnašai sumažėtų ir būtų prisidedama siekiant, kad Sąjungos biudžetas būtų finansuojamas iš nuosavų išteklių. Komisijos pasiūlymas dėl FSM atitinka daugumą tikrų nuosavų išteklių kriterijų, paminėtų Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities[2], konkrečiai: pakankamumą, stabilumą, matomumą ir paprastumą, nedideles veiklos sąnaudas, veiksmingą išteklių paskirstymą, vertikalųjį ir horizontalųjį teisingą apmokestinimą ir teisingai nustatytus įnašus.
PAKEITIMAI
Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(24a) siekiant Sąjungai užtikrinti nuosavus nepriklausomus finansavimo šaltinius, kad būtų geriau suderinti Sąjungos politikos tikslai ir ES biudžetas, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnyje, visas įplaukas iš finansinių sandorių mokesčio ar bent jų dalį reikėtų pervesti į Sąjungos biudžetą kaip tikrus nuosavus išteklius; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(24b) šioje direktyvoje nenagrinėjamas iš FSM gautų pajamų valdymas. Vis dėlto, atsižvelgiant į 2011 m. Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, tai pat į 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją1 dėl Europos Vadovų Tarybos vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos, bent dalis įplaukų iš FSM turėtų būti pervesta į ES biudžetą kaip tikri nuosavi ištekliai. Naudojant iš FSM gautas įplaukas kaip ES nuosavus išteklius, nepaisant dalyvaujančių valstybių narių individualių FSM įnašų į ES biudžetą, proporcingai sumažėtų jų visų nacionaliniai BNP pagrįsti įnašai į Sąjungos biudžetą, taigi būtų sumažinta nacionaliniams iždams tenkanti našta; |
|
____________ |
|
1 Priimti tekstai, P7_TA-PROV(2013)0078. |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4a. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad FSM dalis, naudojama kaip ES nuosavi ištekliai, būtų pervesta į ES biudžetą pagal Tarybos reglamentą [.../...] dėl nuosavų išteklių, pagrįstų finansinių sandorių mokesčiu, teikimo metodų ir tvarkos1. |
|
_____________ |
|
1 COM(2011) 0738. |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 straipsnio pirma pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą. |
1. Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d., Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas dėl finansinių sandorių mokesčio |
||||
Nuorodos |
COM(2013) 0071 – C7-0049/2013 – 2013/0045(CNS) |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 12.3.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
BUDG 12.3.2013 |
||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Anne E. Jensen 28.2.2013 |
||||
Priėmimo data |
7.5.2013 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 2 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marta Andreasen, Richard Ashworth, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, Vojtěch Mynář, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Alda Sousa, László Surján, Derek Vaughan, Angelika Werthmann |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Edit Herczog, Georgios Stavrakakis |
||||
- [1] SESV 311.1 straipsnis: „Neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais.“
- [2] P7_TA(2012)0217.
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pradedamas tvirtesnis bendradarbiavimas dėl finansinių sandorių mokesčio |
||||
Nuorodos |
COM(2013) 0071 – C7-0049/2013 – 2013/0045(CNS) |
||||
Konsultacijos su EP data |
28.2.2013 |
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 12.3.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
BUDG 12.3.2013 |
EMPL 12.3.2013 |
JURI 12.3.2013 |
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
EMPL 13.3.2013 |
JURI 20.2.2013 |
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Anni Podimata 14.1.2013 |
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
11.4.2013 |
27.5.2013 |
|
|
|
Priėmimo data |
18.6.2013 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 12 3 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, Udo Bullmann, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Syed Kamall, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Hans-Peter Martin, Arlene McCarthy, Sławomir Nitras, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Herbert Dorfmann, Sari Essayah, Vicky Ford, Robert Goebbels, Krišjānis Kariņš, Mojca Kleva Kekuš, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Marisa Matias, Claudio Morganti, Nils Torvalds |
||||
Pateikimo data |
24.6.2013 |
||||