PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

24.6.2013 - (COM(2011) 0873 – C7‑0506/2011 – 2011/0427(COD)) - ***I

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Jan Mulder

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

(COM(2011) 0873 – C7‑0506/2011 – 2011/0427(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0873),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0506/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0232/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI^[1]*

Komisijos pasiūlymas

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

---------------------------------------------------------

... m. ... ... d.

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS,

kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)         siekiant stiprinti valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir operatyvinį bendradarbiavimą tarpusavyje, taip pat su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 ▌^[2]1 įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR suteikia šioms valdžios institucijoms ir Agentūrai infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia, kad būtų pagerintas jų informuotumas apie padėtį ir reagavimo pajėgumai prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti ir prisidėti prie migrantų apsaugos užtikrinimo ir jų gyvybių išsaugojimo ▌;

(1a)       dėl mažų ir netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo prie pietinių išorės jūrų sienų paskendusių migrantų skaičius. EUROSUR turėtų gerokai pagerinti Agentūros ir valstybių narių operatyvines ir technines galimybes aptikti šiuos mažus laivus, taip pat pagerinti valstybių narių reagavimo pajėgumus ir taip prisidėti siekiant, kad žūtų kuo mažiau migrantų;

(2)         valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus ▌, kad pagerintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija sienų stebėjimo srityje tarpusavyje ir su Agentūra. Tam, kad EUROSUR tinkamai veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus;

(3)         šis reglamentas neturėtų trukdyti valstybėms narėms savo nacionaliniams koordinavimo centrams taip pat pavesti atsakomybę už keitimosi informacija ir bendradarbiavimo oro sienų stebėjimo ir patikrinimų sienos perėjimo punktuose srityse koordinavimą;

(3a)       šiuo reglamentu reikalaujama, kad Agentūra pagerintų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, pavyzdžiui, Europos jūrų saugumo agentūra, ES palydovų centru, kad būtų kuo geriau naudojamasi esama informacija, gebėjimais ir sistemomis, jau veikiančiomis Europos lygiu, pavyzdžiui, Europos Žemės stebėsenos programa;

(4)         šis reglamentas yra sudėtinė Europos išorės sienų integruoto sienų valdymo modelio ir Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos dalis. EUROSUR taip pat prisideda prie ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (CISE) plėtojimo, ir taip sukuriama platesnio masto informuotumo apie padėtį jūroje sistema, kuri užtikrinama valdžios institucijoms, veikiančioms visuose Sąjungos sektoriuose, tarpusavyje keičiantis informacija;

(4a)       siekiant užtikrinti, kad EUROSUR sukaupta informacija būtų kuo išsamesnė ir aktualesnė, ypač informacija, susijusi su padėtimi trečiosiose šalyse, Agentūra turėtų bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba. Šiais tikslais Europos Sąjungos delegacijos ir tarnybos turėtų teikti visą informaciją, kuri gali būti svarbi EUROSUR;

(5)         Agentūra turėtų teikti EUROSUR kūrimui ir naudojimui ir, atitinkamais atvejais, CISE kūrimui, įskaitant sistemų sąveikumą, reikalingą paramą, visų pirma sukurdama, prižiūrėdama ir koordinuodama EUROSUR sistemą;

(5a)       Agentūrai turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ji tinkamai vykdytų papildomas užduotis, jai patikėtas pagal šį reglamentą;

(6)         šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 2 ir 6 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į gyvybę, žmogaus orumo, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio arba baudimo uždraudimo, prekybos žmonėmis uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės susipažinti su dokumentais, teisės į prieglobstį, perkėlimo ir išsiuntimo atveju teikiamos apsaugos, negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių. Šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra turėtų taikyti laikydamosi šių teisių ir principų;

(6a)       pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 26a straipsnio 4 dalį pagrindinių teisių pareigūnas ir Konsultacinis forumas turėtų turėti galimybę gauti visą informaciją, susijusią su pagrindinių teisių laikymusi vykdant visą su EUROSUR susijusią Agentūros veiklą;

(6b)       šiuo reglamentu pripažįstama, kad migracijos maršrutais taip pat keliauja asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga;

(7)         keitimasis asmens duomenimis Europos padėties vaizdo sistemoje ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje turėtų tebebūti išimtis. Tai turėtų būti atliekama remiantis galiojančiomis nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatomis ir turėtų būti laikomasi jose nurodytų konkrečių duomenų apsaugos reikalavimų. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ▌, 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[3] ir ▌ 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos[4] yra taikomi tuomet, kai konkretesnėmis priemonėmis, pvz., Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, neužtikrinamas visapusiškas duomenų apsaugos režimas;

(8)         kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti EUROSUR, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;

(9)         siekiant laipsniškai užtikrinti EUROSUR geografinę aprėptį, pareiga paskirti ir naudoti nacionalinius koordinavimo centrus turėtų būti taikoma dviem vienas po kito einančiais etapais, pirmiausia valstybėse narėse, esančiose prie pietinių ▌ ir rytinių ▌ valstybių narių išorės sienų, o antrojo etapo metu – likusiose valstybėse narėse ▌;

(9a)       šis reglamentas apima bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis nuostatas, nes geros struktūros ir nuolatinis bendradarbiavimas bei keitimasis informacija su šiomis šalimis, ypač Viduržemio jūros regione, yra itin svarbus veiksnys siekiant EUROSUR tikslų. Itin svarbu, kad valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija būtų vykdomas visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, visų pirma negrąžinimo principo;

(9b)       į šį reglamentą įtrauktos nuostatos dėl galimybės glaudžiai bendradarbiauti su Airija ir Jungtine Karalyste; tai gali padėti geriau pasiekti EUROSUR tikslus;

(9c)       įgyvendindamos šį reglamentą, Agentūra ir valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti esamais pajėgumais žmogiškųjų išteklių ir techninės įrangos požiūriu tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu;

(9d)       Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento įgyvendinimo rezultatus, kad būtų nustatyta, kokiu mastu pasiekti EUROSUR tikslai;

(10)       pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, ▌ pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir ▌ jis nėra jai privalomas ar taikomas ▌. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, ▌ remdamasi to protokolo 4 straipsniu, Tarybai priėmus sprendimą dėl šio reglamento, Danija per šešis mėnesius turi nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje;

(11)       šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, ▌ kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė ▌ nedalyvauja, kaip nustatyta pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[5] ▌, todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant ▌ šį reglamentą, jis jai nėra privalomas ar taikomas ▌;

(12)       šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, ▌ kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja, kaip nustatyta pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[6] ▌, todėl Airija nedalyvauja priimant ▌ šį reglamentą, jis jai nėra privalomas ar taikomas ▌;

(13)       Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos ▌ įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[7], patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį. Norvegijos atžvilgiu 5 straipsnio 1 dalis turėtų būti taikoma nuo 2013 m. gruodžio 2 d.;

(14)       Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[8], patenkančios į sritį, nurodytą Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB[9] 3 straipsniu;

(15)       Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[10], patenkančios į sritį, nurodytą Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/EB[11] 3 straipsniu;

(16)       šio reglamento įgyvendinimu nedaroma poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ir valstybių narių įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

(17)       šio reglamento įgyvendinimu nedaroma poveikio Šengeno sienų kodeksui ir išorės jūrų sienų stebėjimo taisyklėms vykdant operatyvinį bendradarbiavimą, kurį koordinuoja Agentūra ▌,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALISBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnisDalykas

Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema, skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų gerinamas informuotumas apie padėtį ir didinami reagavimo pajėgumai prie Europos Sąjungos valstybių narių ▌ išorės sienų, toliau – ▌ EUROSUR, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų apsaugos užtikrinimo ir jų gyvybių išsaugojimo.

2 straipsnisTaikymo sritis

1.          Šis reglamentas taikomas valstybių narių išorės sausumos ir jūrų sienų stebėjimui, įskaitant neleistino sienos perėjimo atvejų ▌ stebėseną, nustatymą, identifikavimą, sekimą, prevenciją ir sulaikymą siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užkirsti jiems kelią ir kovoti su jais ir prisidėti prie migrantų apsaugos užtikrinimo ir jų gyvybių išsaugojimo.

1a.        Šis reglamentas gali būti taikomas ir oro sienų stebėjimui, taip pat patikrinimams sienos perėjimo punktuose, jei valstybės narės savanoriškai pateikia EUROSUR tokią informaciją.

2.          Šis reglamentas netaikomas jokioms teisinėms ar administracinėms priemonėms, kurių imtasi po to, kai atsakingos valstybių narių institucijos nustato tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos atvejus arba asmenis, neleistinai pereinančius išorės sienas.

3.          Taikydamos šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra laikosi pagrindinių teisių, įskaitant negrąžinimo ir žmogaus orumo principus, ir duomenų apsaugos reikalavimų. Jos teikia pirmenybę vaikų, nelydimų nepilnamečių, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, asmenų, atsidūrusių nelaimėje jūroje, ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami, specialiesiems poreikiams.

3 straipsnisApibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

-a)         Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu 2007/2004;

a)          informuotumas apie padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti, identifikuoti, sekti ir suprasti neteisėtą tarpvalstybinę veiklą, kad būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis reagavimo priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze ir turėti geresnes galimybes užtikrinti, kad prie išorės sienų, šalia ir netoli jų žūtų kuo mažiau migrantų;

b)          reagavimo pajėgumai – sugebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neteisėta tarpvalstybine veikla prie valstybių narių išorės sienų, šalia arba netoli jų, įskaitant adekvataus reagavimo ▌ priemones ir terminus;

c)          padėties vaizdo sistema – grafinė sąsaja, skirta beveik realiuoju laiku pateikti iš įvairių valdžios institucijų, jutiklių, platformų ir kitų šaltinių gautus duomenis ir informaciją ▌, kuria visais ryšių ir informacijos kanalais dalijamasi su kitomis valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie padėtį ir parama reagavimo pajėgumams prie valstybių narių išorės sienų ir pasienio srities;

d)          tarpvalstybinis nusikalstamumas – bet kuri sunki ▌ nusikalstama veikla, kuriai būdingas tarpvalstybinis aspektas, įvykdyta prie valstybių narių išorės sienų, šalia arba netoli jų ▌;

e)          išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose arba kaip nustatyta nacionalinio koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės valdžios institucijos;

f)           pasienio sritis – geografinė teritorija, esanti už valstybių narių išorės sienų ▌;

fa)         krizinės padėtys – visos gamtos arba žmogaus sukeltos nelaimės, nelaimingi atsitikimai, humanitarinės ar politinės krizės arba kitos rimtos padėtys, kurios susidaro prie valstybių narių išorės sienų, šalia arba netoli jų ir dėl kurių gali būti daromas didelis poveikis išorės sienų kontrolei;

fb)         incidentas – padėtis, susijusi su neteisėta imigracija, tarpvalstybiniu nusikalstamumu arba pavojumi migrantų gyvybėms, prie valstybių narių išorės sienų, šalia arba netoli jų.

II ANTRAŠTINĖ DALISSISTEMA

I SKYRIUSKomponentai

4 straipsnisEUROSUR sistema

1.          Keisdamosi informacija ir bendradarbiaudamos sienų stebėjimo srityje, atsižvelgdamos į esamus keitimosi informacija bei bendradarbiavimo mechanizmus, valstybės narės ir Agentūra naudoja EUROSUR sistemą ▌, kurią sudaro šie komponentai:

a)      nacionaliniai koordinavimo centrai ▌;

b)     nacionalinės padėties vaizdo sistemos;

c)      ryšių tinklas;

d)     Europos padėties vaizdo sistema;

e)      bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema;

f)      bendras stebėjimo priemonių naudojimas.

2.          Nacionaliniai koordinavimo centrai per ryšių tinklą suteikia Agentūrai ▌ nacionalinėse padėties vaizdo sistemose turimą informaciją, kuri reikalinga Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos sukūrimui ir priežiūrai.

3.          Agentūra per ryšių tinklą suteikia nacionaliniams koordinavimo centrams neribotą galimybę naudotis Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema.

4.          1 dalyje nurodyti komponentai sukuriami ir prižiūrimi remiantis priede išdėstytais principais.

5 straipsnisNacionalinis koordinavimo centras

1.          Kiekviena valstybė narė ▌ paskiria, naudoja ir prižiūri ▌ nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su visomis už išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygiu atsakingomis valdžios institucijomis, taip pat kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Valstybė narė apie centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

2.          Nedarant poveikio 16 straipsniui, EUROSUR sistemoje nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis ryšių palaikymo centras keičiantis informacija ir bendradarbiaujant su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra ▌.

3.          Nacionalinis koordinavimo centras:

a)      užtikrina, kad visos už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos laiku keistųsi informacija ir bendradarbiautų tarpusavyje, ▌ taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra;

aa)   užtikrina, kad būtų laiku keičiamasi informacija su nacionalinio lygio valdžios institucijomis, atsakingomis už paiešką ir gelbėjimą, teisėsaugą, prieglobstį ir imigraciją.

b)     padeda efektyviai ir veiksmingai valdyti išteklius ir personalą;

c)      sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 9 straipsnį;

d)     teikia paramą planuojant ir įgyvendinant ▌ nacionaliniu lygiu vykdomą sienų stebėjimo veiklą;

e)      koordinuoja nacionalinę sienų stebėjimo sistemą ▌ pagal nacionalinę teisę;

f)      prisideda reguliariai vertinant nacionaliniu lygiu vykdomos sienų stebėjimo veiklos šio reglamento tikslais poveikį;

g)      koordinuoja operatyvines priemones su kitomis valstybėmis narėmis, nedarant poveikio Agentūros ir valstybių narių kompetencijai.

4.          Nacionalinis koordinavimo centras dirba visą parą be išeiginių dienų.

6 straipsnisAgentūra

1.          Agentūra:

a)      sukuria ir prižiūri EUROSUR ryšių tinklą pagal 7 straipsnį;

b)     sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą pagal 10 straipsnį;

c)      sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą pagal 11 straipsnį;

d)     koordinuoja bendrą stebėjimo priemonių naudojimą pagal 12 straipsnį.

2.          Siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų Agentūra dirba visą parą be išeiginių dienų.

7 straipsnisRyšių tinklas

1.          Agentūra sukuria ir prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšio ir analizės priemones ir sudarytų sąlygas ▌ beveik realiuoju laiku saugiai keistis neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais ir sudarytų sąlygas jiems tai daryti tarpusavyje. Tinklas veikia visą parą be išeiginių dienų ir sudaro sąlygas:

a)      dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku;

b)     garso ir vaizdo konferencijoms;

c)      saugiam neįslaptintos neskelbtinos informacijos tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui;

d)     saugiam ES įslaptintos informacijos, pažymėtos ne aukštesnio laipsnio kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ žyma, arba atitinkamu nacionaliniu slaptumo žymos laipsniu, tvarkymui, saugojimui, perdavimui ir apdorojimui, užtikrinant, kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma naudojant atskirą ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį.

2.          Agentūra teikia techninę paramą ir užtikrina, kad ryšių tinklas būtų sąveikus su bet kuria kita atitinkama Agentūros valdoma ryšių ir informacijos sistema.

3.          Agentūra keičiasi neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją apdoroja ir saugo pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11d straipsnį.

3a.        Nacionaliniai koordinavimo centrai keičiasi neįslaptinta neskelbtina ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją apdoroja ir saugo laikydamiesi taisyklių ir standartų, kurie ▌ yra lygiaverčiai Komisijos sprendimui 2001/844/EB, iš dalies keičiančiam jos darbo tvarkos taisykles ^▌.

4.          Valstybių narių valdžios institucijos, agentūros ir kitos įstaigos, kurios naudojasi ryšių tinklu, užtikrina, kad tvarkant įslaptintą informaciją būtų laikomasi Agentūros taikomiems lygiaverčių saugumo taisyklių ir standartų.

II SKYRIUSInformuotumas apie padėtį

8 straipsnisPadėties vaizdo sistemos

1.          Nacionalinės padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema sukuriamos renkant, vertinant, lyginant, analizuojant, aiškinant, gaunant, vaizduojant ir skleidžiant informaciją.

2.          1 dalyje nurodytas vaizdo sistemas sudaro šie lygmenys:

a)      įvykių lygmuo ▌;

b)     operatyvinis lygmuo ▌;

c)      analizės lygmuo ▌ .

9 straipsnisNacionalinė padėties vaizdo sistema

1.          Nacionalinis koordinavimo centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo sistemą, kad veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų svarbią informaciją visoms už išorės sienų kontrolę ir visų pirma už jų stebėjimą nacionaliniu lygiu atsakingoms valdžios institucijoms ▌.

2.          Nacionalinę padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)      nacionalinių sienų stebėjimo sistemų ▌ pagal nacionalinę teisę;

b)     už išorės sienų stebėjimą atsakingų nacionalinių valdžios institucijų naudojamų stacionarių ir kilnojamųjų daviklių;

c)      sienų stebėjimo patrulių ir kitų stebėsenos misijų;

d)     vietos, regioninių ir kitų koordinavimo centrų;

e)      kitų susijusių nacionalinių valdžios institucijų ir sistemų, įskaitant ryšių palaikymo pareigūnus, operatyvinius centrus ir ryšių palaikymo centrus;

f)      Agentūros;

g)      nacionalinių koordinavimo centrų kitose valstybėse narėse ▌;

ga)   trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 18 straipsnyje;

▌

i)      pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

j)      kitų susijusių Europos ir tarptautinių organizacijų;

k)     kitų šaltinių.

3.          Nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)      neleistino sienos perėjimo atvejų polygmenis, įskaitant nacionalinio koordinavimo centro turimą informaciją apie incidentus, susijusius su pavojumi migrantų gyvybėms;

b)     tarpvalstybinio nusikalstamumo polygmenis ▌;

c)      krizinių padėčių polygmenis ▌;

d)     kitų įvykių polygmenis, kurį sudaro informacija apie neidentifikuotas ir įtariamas transporto priemones, laivus ir kitas plaukiojančias transporto priemones ir juose esančius asmenis, esančius prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų, šalia arba netoli jų, taip pat visi kiti įvykiai, kurie galėtų padaryti didelį poveikį išorės sienų kontrolei.

4.          Nacionalinis koordinavimo centras nustato kiekvieno nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį: nuo mažo ir vidutinio iki didelio poveikio. Apie visus incidentus pranešama Agentūrai.

5.          Nacionalinės padėties sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)      nuosavų išteklių, įskaitant teisėsaugos misijai padedančius karinius išteklius, ir operacijos vykdymo teritorijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie nuosavų išteklių vietą, ▌ statusą bei rūšį ▌ ir apie dalyvaujančias valdžios institucijas. Teisėsaugos misijai padedančių karinių išteklių atžvilgiu nacionalinis koordinavimo centras nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už tokius išteklius, prašymu gali nuspręsti apriboti prieigą prie tokios informacijos remiantis principu „būtina žinoti“ ▌;

▌

c)      su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro sąlygas prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų arba kuriuo suteikiama prieiga prie tokios informacijos.

5a.        Operatyvinio lygmens informacija apie nuosavus išteklius žymima slaptumo žyma „EU RESTRICTED“.

6.          Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)      informacijos polygmenis, kurį sudaro šio reglamento tikslais svarbūs pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai;

b)     analizės polygmenis, kurį sudaro analizės ataskaitos, rizikos vertinimo tendencijos, regioniniai pranešimai ir informaciniai pranešimai šio reglamento tikslais;

c)      žvalgybos polygmenis, kurį sudaro išanalizuota informacija, svarbi šio reglamento tikslais, visų pirma ▌ išorės sienų ruožų poveikio ▌ lygių ▌ nustatymui;

d)     vaizdų ir geografinių duomenų polygmenis, į kurį įtraukiami vaizdai su nuorodomis, foniniai žemėlapiai, ▌ išanalizuotos informacijos patvirtinimas ir pokyčių analizė (žemės stebėjimo vaizdai), taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys ir išorės sienų pralaidumo žemėlapiai.

7.          Nacionalinės padėties vaizdo sistemos analizės lygmens informacija ir operatyvinio lygmens su aplinka susijusi informacija gali būti pagrįsta Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos informacija.

▌

9.          Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku dalijasi tarpusavyje padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis apie:

a)      ▌ incidentus ▌ ir kitus svarbius įvykius, užfiksuotus įvykių lygmenyje;

▌

d)     analizės lygmens taktinės rizikos analizės ataskaitas.

9a.        Kaimyninių valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir beveik realiuoju laiku gali tarpusavyje dalytis padėties vaizdo sistemos kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis, kurie saugomi operatyviniame lygmenyje, apie nuosavus išteklius, esančio kaimyniniuose išorės sienų ruožuose vietą, statusą bei rūšį.

10 straipsnisEuropos padėties vaizdo sistema

1.          Agentūra sukuria ir prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams būtų veiksmingai, tiksliai ir laiku pateikta informacija ir analizė ▌.

2.          Europos padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)      nacionalinių padėties vaizdo sistemų, kiek to reikalaujama šiuo straipsniu ▌;

b)     Agentūros;

ba)   Europos Komisijos, teikiančios strateginę informaciją apie sienų kontrolę, be kita ko, apie trūkumus vykdant išorės sienų kontrolę;

bb)   Europos Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

c)      kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 17 straipsnyje;

d)     kitų šaltinių.

3.          Europos padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie:

a)      nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens ▌ incidentus ▌;

b)     incidentus ▌ ir kitus bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykius ▌;

c)      incidentus ▌ Agentūros koordinuojamos jungtinės operacijos, bandomojo projekto ar skubios pagalbos intervencijos vykdymo teritorijoje.

4.          Europos padėties vaizdo sistemoje Agentūra atsižvelgia į nacionalinio koordinavimo centro nustatytą konkretaus incidento nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje poveikio lygį.

5.          Europos padėties vaizdo sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai:

a)      nuosavų išteklių polygmenis, kurį sudaro informacija apie jungtinėse Agentūros operacijose, bandomuosiuose projektuose ar skubiose pagalbos intervencijose dalyvaujančių arba Agentūros turimų išteklių vietą, laiką, ▌ statusą ir rūšį ir dislokavimo planą, įskaitant operacijos vykdymo teritoriją, patruliavimo tvarkaraščius ir ryšio kodus;

b)     operacijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas jungtines operacijas, bandomuosius projektus ir skubios pagalbos intervencijas, įskaitant misijos apibūdinimą, vietą, statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams;

c)      su aplinka susijusios informacijos polygmenis, kuris apima informaciją apie žemės ir oro sąlygas prie valstybių narių išorės sienų.

5a.        Europos padėties vaizdo sistemos operatyvinio lygmens informacija apie nuosavus išteklius žymima slaptumo žyma „EU RESTRICTED“.

6.          Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmens struktūra yra tokia pati kaip ir nacionalinės padėties vaizdo sistemos.

▌

1.          Agentūra sukuria ir prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, kad nacionaliniams koordinavimo centrams veiksmingai, tiksliai ir laiku būtų pateikta informacija ir analizė ▌, susijusi su pasienio sritimi.

2.          Bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija:

a)      nacionalinių koordinavimo centrų, įskaitant valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų per kompetentingas nacionalines valdžios institucijas pateiktą informaciją ir ataskaitas;

           ▌

ba)   Europos Sąjungos delegacijų ir tarnybų;

c)      Agentūros, įskaitant jos ryšių palaikymo pareigūnų pateiktą informaciją ir ataskaitas;

d)     kitų susijusių Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų, kaip nurodyta 17 straipsnyje;

e)      trečiųjų šalių valdžios institucijų, remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais ir regioniniais tinklais, kaip nurodyta 18 straipsnyje, per nacionalinius koordinavimo centrus;

f)      kitų šaltinių.

3.          Bendroje pasienio žvalgybos vaizdo sistemoje gali būti pateikiama oro sienų stebėjimui ▌ ir patikrinimams išorės sienos perėjimo punktuose svarbi informacija.

4.          Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių, operatyvinio ir analizės lygmenų struktūra yra tokia pati kaip ir Europos padėties vaizdo sistemoje.

5.          Agentūra nustato kiekvieno bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių lygmens incidento bendrą orientacinį poveikio lygį. Agentūra informuoja nacionalinius koordinavimo centrus apie visus incidentus pasienio srityje ▌.

▌

12 straipsnisBendras stebėjimo priemonių naudojimas

1.          Agentūra koordinuoja bendrą stebėjimo priemonių naudojimą, ▌ kad aprūpintų nacionalinius koordinavimo centrus ir save reguliariai teikiama, patikima ir ekonomiškai efektyvia stebėjimo informacija apie išorės sienas ir pasienio sritį.

2.          Nacionalinio koordinavimo centro prašymu Agentūra suteikia jam informaciją apie prašančiosios valstybės narės išorės sienas ir pasienio sritį; tokia informacija gali būti gaunama:

a)      vykdant trečiosios šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurie, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatyti kaip pakrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai, kuriais naudojasi neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais naudojami laivai ir kitos plaukiojančios transporto priemonės, atrankinę stebėseną;

b)     atviroje jūroje sekant laivą ar kitą plaukiojančią transporto priemonę, kuri, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojama neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

c)      vykdant nurodytų teritorijų jūroje stebėseną siekiant aptikti, nustatyti ir sekti laivus ir kitas plaukiojančias transporto priemones, kurios, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojamos neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais;

d)     vykdant nurodytų teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos sienų aplinkos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali stebėsenos ir patruliavimo veikla;

e)      vykdant nurodytų pasienio sričių prie išorės sienų, kurios, remiantis rizikos analize ir informacija, buvo nustatytos kaip galimos išvykimo arba tranzito sritys neteisėtos imigracijos ar tarpvalstybinio nusikalstamumo tikslais, atrankinę stebėseną.

3.          Agentūra teikia 1 dalyje nurodytą informaciją derindama ir analizuodama duomenis, kurie gali būti surinkti iš šių sistemų, jutiklių ir platformų:

a)      pranešimo apie laivus sistemų, laikantis jų atitinkamų teisinių pagrindų;

b)     palydovinių vaizdų;

c)      ▌ transporto priemonėse, laivuose ar kitose plaukiojančiose transporto priemonėse įtvirtintų jutiklių.

4.          Agentūra gali atsisakyti patenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą dėl techninių, finansinių arba operatyvinių priežasčių. Agentūra apie tai tinkamu laiku informuoja nacionalinį koordinavimo centrą ir nurodo tokio atsisakymo priežastis.

5.          Agentūra gali savo iniciatyva naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones rinkdama bendrai pasienio žvalgybos vaizdo sistemai svarbią informaciją.

12a straipsnisAsmens duomenų tvarkymas

1.          Kai asmens duomenų tvarkymui yra naudojama nacionalinė padėties vaizdo sistema, duomenys tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB[12], Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR ir atitinkamas nacionalines nuostatas dėl duomenų apsaugos.

2.          Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema gali būti naudojamos tik tvarkant su laivų registracijos numeriais susijusius asmens duomenis.

Tokios rūšies asmens duomenys tvarkomi pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11ca straipsnį. Šie duomenys tvarkomi tik laivų aptikimo, nustatymo ir sekimo tikslais ir Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11c straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais. Jie automatiškai ištrinami praėjus septynioms dienoms arba, prireikus daugiau laiko laivui sekti, per du mėnesius po to, kai Agentūra gauna atitinkamus duomenis.

III SKYRIUSReagavimo pajėgumai

13 straipsnisIšorės sienų ruožų nustatymas

Šio reglamento tikslais kiekviena valstybė narė padalija savo išorės sausumos ir jūrų sienas į sienų ruožus ir apie juos praneša Agentūrai.

14 straipsnisIšorės sienų ruožų poveikio lygių nustatymas

1.          Remdamasi Agentūros rizikos analize ir susitarus su atitinkama valstybe nare, Agentūra nustato šiuos valstybių narių visų išorės sausumos ir jūrų sienos ruožų poveikio lygius arba juos pakeičia:

a)      mažo poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi nedidelį poveikį sienų saugumui;

b)     vidutinio poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi vidutinį poveikį sienų saugumui;

c)      didelio poveikio lygis, jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su neteisėta imigracija ar tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi reikšmingą poveikį sienų saugumui.

2.          Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai vertina poreikį pakeisti sienos ruožų poveikio lygį atsižvelgdamas į nacionalinės padėties vaizdo sistemos informaciją.

3.          Agentūra Europos padėties vaizdo sistemoje pateikia vaizdinę medžiagą ▌, atspindinčią nustatytus išorės sienų poveikio lygius.

15 straipsnisPoveikio lygius atitinkantis reagavimas

1.          Valstybės narės užtikrina, kad prie išorės sienų ruožų vykdoma stebėjimo ▌ veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta tvarka:

a)      jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas mažo poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos organizuoja reguliarų stebėjimą remdamosi rizikos analize ir užtikrina, kad sienos srityje būtų pakankamai personalo ir išteklių, parengtų sekti, nustatyti ir sulaikyti;

b)     jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas vidutinio poveikio lygis, už išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, be a punkte nurodytų priemonių, užtikrina, kad šiuose sienų ruožuose būtų imtasi tinkamų stebėjimo priemonių. Kai imamasi tų priemonių, atitinkamai informuojamas nacionalinis koordinavimo centras. Nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja suteiktą paramą pagal 5 straipsnio 3 dalį;

c)      jeigu išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas didelio poveikio lygis, atitinkama valstybė narė, be b punkte nurodytų priemonių, pasitelkdama nacionalinius koordinavimo centrus užtikrina, kad nacionalinėms valdžios institucijoms, veikiančioms šiame išorės sienų ruože, būtų suteikta būtina parama ir imamasi sustiprintų stebėjimo priemonių. Ta valstybė narė gali prašyti Agentūros paramos laikantis jungtinių operacijų arba skubios pagalbos intervencijos inicijavimo sąlygų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2007/2004.

2.          Nacionalinis koordinavimo centras reguliariai informuoja Agentūrą apie priemones, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygiu pagal 1 dalies ▌ c punktą.

3.          Jeigu greta kitos valstybės narės arba šalies, su kuria sudaryti susitarimai arba sukurti regioniniai tinklai, minimi 17a ir 18 straipsniuose, sienos ruožo esančio išorės sienos ruožo atžvilgiu nustatomas vidutinio arba didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras susisiekia su kaimyninės valstybės narės nacionaliniu koordinavimo centru arba su kaimyninės šalies kompetentinga valdžios institucija ir stengiasi koordinuoti būtinas tarpvalstybines priemones.

4.          Jeigu valstybė narė teikia prašymą pagal 1 dalies c punktą, Agentūra, reaguodama į tą prašymą, gali padėti tai valstybei narei, visų pirma:

a)      teikdama pirmenybę bendro stebėjimo priemonių naudojimo atžvilgiu;

b)     koordinuodama Europos sienos apsaugos tarnybų pareigūnų būrių dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

c)      užtikrindama Agentūros turimos techninės įrangos dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

d)     koordinuodama visą kitų valstybių narių siūlomą papildomą pagalbą.

5.          Savo rizikos analizės ataskaitose Agentūra kartu su valstybėmis narėmis įvertina poveikio lygių nustatymą ir atitinkamas priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygiu.

IV ANTRAŠTINĖ DALISSPECIALIOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnisUžduočių paskyrimas kitoms

valdžioms institucijoms valstybėse narėse

1.          Regioninėms, vietos, tam tikras funkcijas vykdančioms ar kitoms valdžios institucijoms, kurios gali priimti sprendimus dėl veiksmų, valstybės narės gali patikėti užtikrinti informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumus atitinkamoje jų kompetencijos srityje, įskaitant 5 straipsnio 3 dalies b, d ir e punktuose nurodytas užduotis ir kompetencijas ▌.

2.          1 dalyje nurodytas valstybės narės sprendimas nedaro poveikio nacionalinio koordinavimo centro galimybėms bendradarbiauti ir keistis informacija su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra.

3.          Iš anksto nustatytais atvejais, kaip apibrėžta nacionaliniu lygiu, nacionalinis koordinavimo centras gali 1 dalyje nurodytą valdžios instituciją įgalioti palaikyti ryšį ir keistis informacija su kitos valstybės narės regioninėmis valdžios institucijomis ar nacionaliniu koordinavimo centru arba su trečiosios šalies kompetentingomis valdžios institucijomis, su sąlyga, kad ji reguliariai informuos savo nacionalinį koordinavimo centrą apie tokio pobūdžio ryšio palaikymą ir keitimąsi informacija.

17 straipsnisAgentūros bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1.          Agentūra, laikydamasi atitinkamų teisinių sistemų, naudojasi kitų Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų turima informacija, pajėgumais ir sistemomis.

2.          Pagal 1 dalį Agentūra bendradarbiauja visų pirma su šiomis Sąjungos įstaigomis, organais bei agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis:

a)      Europos policijos biuru (Europolu) ▌, siekiant keistis į Europos padėties vaizdo sistemą įtrauktina informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą;

b)     ES palydovų centru, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, teikiant stebėjimo priemonių bendro naudojimo paslaugą;

c)      Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biurą, kurios gali teikti Agentūrai svarbią informaciją siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą;

d)     tarptautinėmis organizacijomis, kurios gali suteikti Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrai svarbios informacijos.

2a.        Pagal 1 dalį Agentūra gali bendradarbiauti su Jūrų analizės ir operacijos centru kovai su narkotikais (MAOC-N) ir Kovos su prekyba narkotikais Viduržemio jūros regione koordinavimo centru (CeCLAD-M) siekiant keistis į Europos padėties vaizdo sistemą įtrauktina informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą.

3.          Agentūra ir 2 bei 2a dalyse nurodytos Sąjungos įstaigos, organai bei agentūros ir tarptautinės organizacijos informacija keičiasi per 7 straipsnyje nurodytą ryšių tinklą arba kitus ryšių tinklus, kurie atitinka prieinamumo, konfidencialumo ir vientisumo kriterijus.

4.          Agentūros ir 2 ir 2a dalyse nurodytų Sąjungos įstaigų, organų bei agentūrų ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą reglamentuoja darbo tvarkos taisyklės pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 ir atitinkamos Sąjungos įstaigos, organo bei agentūros ar tarptautinės organizacijos atitinkamas teisinis pagrindas. Kalbant apie įslaptintos informacijos tvarkymą, šiose taisyklėse nustatoma, kad atitinkama Sąjungos įstaiga, organas bei agentūra ir tarptautinė organizacija laikosi saugumo taisyklių ir standartų, lygiaverčių Agentūros taikomoms saugumo taisyklėms ir standartams.

5.          2 ir 2a dalyse nurodytos Sąjungos įstaigos, organai bei agentūros naudojasi per EUROSUR gauta informacija tik su sąlyga, kad neviršija jų teisinėse sistemose nustatytų ribų ir laikosi pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus.

17a straipsnisBendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste

1.          Šio reglamento tikslais keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su Airija ir Jungtine Karalyste gali būti vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais Airijos ir Jungtinės Karalystės ir vienos ar kelių kaimyninių valstybių narių susitarimais arba per šiais susitarimais grindžiamus regioninius tinklus. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija su atitinkama Airijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucija EUROSUR. Sudarius tuos susitarimus apie juos pranešama Komisijai.

2.          Pagal 1 dalyje nurodytus susitarimus valstybės narės nacionalinis koordinavimo centras ir Airija ir Jungtinė Karalystė keičiasi tik tokio pobūdžio informacija:

a)     valstybės narės nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje esančia informacija tiek, kiek jos perduodama Agentūrai Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

b)     Airijos ir Jungtinės Karalystės gauta informacija, kuri svarbi Europos padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos tikslais;

c)      informacija, kaip nustatyta 9 straipsnio 9 dalyje.

3.          Prieš dalijantis ta informacija su Airija ir Jungtine Karalyste pagal tokį susitarimą, būtina gauti išankstinį bet kurios kitos valstybės narės arba Agentūros, kuri suteikė informaciją EUROSUR ir kuri nėra kurio nors iš 1 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis, sutikimą.

4.          Draudžiama informaciją, kuria buvo pasidalyta pagal šį straipsnį, perduoti ar kitaip suteikti trečiosioms šalims ar kitiems tretiesiems subjektams.

5.          Į 1 dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl finansinių išlaidų, susijusių su Airijos ir Jungtinės Karalystės dalyvavimu įgyvendinant minėtus susitarimus.

18 straipsnisBendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis

1.        Šio reglamento tikslais valstybės narės gali keistis informacija ir bendradarbiauti su viena ar keliomis kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Tas keitimasis informacija ir bendradarbiavimas vykdomas remiantis dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais arba naudojantis tų susitarimų pagrindu sukurtais regioniniais tinklais. Valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo centrai keičiantis informacija ▌ su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

1aa.    Prieš sudarydamos šio straipsnio 1 dalyje minimus susitarimus, valstybės narės apie juos praneša Komisijai; pastaroji patikrina, ar šių susitarimų dalys, susijusios su EUROSUR, atitinka šį reglamentą. Susitarimus sudarius, apie juos pranešama Komisijai, o ji apie juos informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Agentūrą.

1a.        Tais susitarimais laikomasi atitinkamų Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų pagrindinių teisių bei tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, ypač negrąžinimo principo.

1b.        Bet koks keitimasis asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis EUROSUR sistemoje vykdomas išimtinai tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslais. Jis vykdomas laikantis Direktyvos 95/46/EB[13], Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR ir atitinkamų nacionalinių nuostatų dėl duomenų apsaugos.

2.          Bet koks keitimasis informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalies ga punktą draudžiamas, jei trečiosios šalies gauta informacija galėtų būti panaudota siekiant nustatyti asmenis, kurių prašymas dėl teisės į tarptautinę apsaugą yra nagrinėjamas arba kuriems gresia didelis pavojus patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį arba baudimą arba kurių pagrindinės teisės gali būti kitaip pažeidžiamos, arba tokių asmenų grupes.

3.          Bet koks keitimasis informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalies ▌ ga punktą ▌ vyksta laikantis su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudarytų dvišalių ir daugiašalių susitarimų sąlygų.

4.          Prieš dalijantis ta informacija su bet kuria kita trečiąja šalimi pagal tokį susitarimą arba tokiame tinkle, reikia gauti išankstinį bet kurios kitos valstybės narės arba Agentūros, kuri suteikė informaciją EUROSUR ir kuri nėra kurio nors iš 1 dalyje nurodytų susitarimų susitariančioji šalis ir nedalyvauja 9 straipsnio 2 dalies ▌ ga punkte nurodytuose tinkluose, sutikimas. Valstybės narės ir Agentūra privalo vykdyti prašymą nesikeisti ta informacija su atitinkama trečiąja šalimi.

4b.        Draudžiama informaciją, kuria buvo pasidalyta pagal šį straipsnį, perduoti ar kitaip suteikti trečiosioms šalims ar kitiems tretiesiems subjektams.

5.          Bet koks keitimasis informacija, gauta bendrai naudojant stebėjimo priemones, su trečiosiomis šalimis vykdomas laikantis šias priemones ir sistemas reglamentuojančių teisės aktų ir taisyklių, taip pat atitinkamų Direktyvos 95/46/EB, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Tarybos pamatinio sprendimo 9008/977/TVR nuostatų.

19 straipsnisVadovas

1.          Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Agentūra bei su bet kuria kita susijusia Sąjungos įstaiga, organu ar agentūra, pateikia EUROSUR įgyvendinimo ir valdymo praktinį vadovą (toliau –vadovas), kuriame pateikiamos techninės ir veiklos gairės, rekomendacijos ir geriausios praktikos pavyzdžiai, be kita ko, ir dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Europos Komisija priima vadovą kaip rekomendaciją.

2.          Europos Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Agentūra, gali nuspręsti vadovo dalis pažymėti slaptumo žyma „EU RESTRICTED“ pagal taisykles, nustatytas Komisijos sprendime 2001/844/EB, iš dalies keičiančiame jos darbo tvarkos taisykles.

20 straipsnisStebėsena ir vertinimas

1.          Šio reglamento tikslais Agentūra ir valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos procedūros EUROSUR techniniam ir operatyviniam veikimui stebėti – kaip vykdomi tikslai užtikrinti tinkamą informuotumą apie padėtį ir reagavimo pajėgumus prie išorės sienų ir kaip gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant negrąžinimo principą.

2.          2015 m. gruodžio 1 d. ir vėliau kas dvejus metus Agentūra teikia Europos Parlamentui ir Tarybai EUROSUR veikimo ataskaitą.

3.          Komisija 2016 m. gruodžio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą EUROSUR įvertinimą ir vėliau teikia tokį įvertinimą kas ketverius metus. Šiame įvertinime pateikiamas tikslų įgyvendinimo rezultatų, ▌ loginio pagrindo tolesnio galiojimo, šio reglamento taikymo valstybėse narėse ir to, kaip jį taiko Agentūra, taip pat atitikties ir poveikio pagrindinėms teisėms ir ekonominės naudos vertinimas. Prireikus prie to įvertinimo pridedami atitinkami pasiūlymai keisti šį reglamentą.

4.          Valstybės narės teikia Agentūrai informaciją, reikalingą 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti. Agentūra teikia Komisijai informaciją, reikalingą 3 dalyje nurodytam įvertinimui parengti.

20a straipsnisReglamento (EB) Nr. 2007/2004 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 iš dalies keičiamas taip:

1.          2 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

„i)    teikia reikiamą pagalbą Europos sienų stebėjimo sistemos kūrimui ir naudojimui ir prireikus bendros keitimosi informacija aplinkos kūrimui, įskaitant sistemų sąveikumą, visų pirma sukuriant, prižiūrint ir koordinuojant EUROSUR sistemą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXX, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR).“

2.          Įrašomas šis naujas 11ca straipsnis:

„11ca straipsnisAsmens duomenų EUROSUR sistemoje tvarkymas

Agentūra gali tvarkyti asmens duomenis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), 12a straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma vadovaujantis 11a straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Visų pirma tvarkant tokius duomenis laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir draudžiama tokius Agentūros tvarkomus asmens duomenis toliau perduoti arba kitaip pateikti trečiosioms šalims.“

21 straipsnisĮsigaliojimas ir taikymas

1.          Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.          Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

3.          Prie ▌ pietinių ▌ ir rytinių išorės sienų ▌ esančioms valstybėms narėms (Bulgarijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai, Suomijai ir Vengrijai) 5 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

4.          Likusioms valstybėms narėms ▌ 5 straipsnio 1 dalis taikoma nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                              Tarybos vardu

Pirmininkas                                                     Pirmininkas

PRIEDAS

Kuriant, naudojant ir prižiūrint atskirus EUROSUR sistemos komponentus atsižvelgiama į šiuos principus:

a)          Interesų bendruomenių principą: nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra sudaro specialias dalijimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR sistemoje interesų bendruomenes. Interesų bendruomenės naudojamos suburiant atskirus nacionalinius koordinavimo centrus ir Agentūrą, kad jie, įgyvendindami bendrus tikslus, reikalavimus ir interesus, keistųsi informacija.

b)          Suderinto valdymo ir turimų struktūrų naudojimo principus: Agentūra užtikrina atskirų EUROSUR sistemos komponentų suderinamumą, be kita ko, teikia rekomendacijas ir paramą nacionaliniams koordinavimo centrams ir skatina informacijos ir technologijos sąveikumą. Kiek įmanoma, EUROSUR sistemoje naudojamasi turimomis sistemomis ir pajėgumais, siekiant optimaliai naudoti Sąjungos biudžetą ir vengti dubliavimosi. Todėl sukurta EUROSUR turi visiškai atitikti ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (CISE) iniciatyvą ir taip prisidėti prie koordinuoto ir ekonomiško požiūrio, susijusio su keitimusi informacija tarp sektorių Sąjungoje, ir gauti iš to naudos.

c)          Dalijimosi informacija ir informacijos saugumo užtikrinimo principus: EUROSUR sistemoje prieinama informacija gali pasinaudoti visi nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra, išskyrus atvejus, kai nustatomi konkretūs apribojimai arba dėl jų susitariama. Nacionaliniai koordinavimo centrai užtikrina informacijos, kuria turi būti keičiamasi nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą. Agentūra užtikrina informacijos, kuria turi būti keičiamasi Europos ir tarptautiniu lygiu, prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą.

d)          Orientavimo į paslaugas ir standartizavimo principus: atskiri EUROSUR pajėgumai įgyvendinami laikantis į paslaugas orientuoto požiūrio. Agentūra užtikrina, kad, kiek įmanoma, EUROSUR sistema būtų pagrįsta tarptautiniu lygiu suderintais standartais.

e)          Lankstumo principą: organizacinė struktūra, informacija ir technologija turi būti parengtos taip, kad leistų EUROSUR suinteresuotiesiems subjektams lanksčiai ir struktūriškai reaguoti į besikeičiančią padėtį.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTO PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentas pabrėžia, kad sprendžiant trečiųjų šalių piliečių, kuriems valstybių narių valdžios institucijos nesuteikė arba nepratęsė leidimo būti valstybių narių teritorijoje, klausimą ES institucijos teisėkūros aktuose turėtų stengtis naudoti tinkamus ir neutralius terminus. Tokiais atvejais ES institucijos tuomet, kai įmanoma rasti kitokią formuluotę, turėtų vengti vartoti žodį „nelegalus“, o visais atvejais kalbant apie asmenis reikėtų vartoti žodžius „neteisėti mingrantai“.

• [1] ^*   Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
• [2] ¹   2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).
• [3]           OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
• [4]           OL L 350, 2008 12 30, p. 60.
• [5]           OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
• [6]           OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
• [7]           OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
• [8]           OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
• [9]           OL L 53, 2008 2 7, p. 1.
• [10]           OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
• [11]           OL L 160, 2011 6 18, p. 19.
• [12]          OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
• [13]          OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

AIŠKINAMOJI DALIS

Laisvas judėjimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos principų ir galimybė judėti Europos Sąjungos teritorijoje be patikrinimų kertant vidaus sienas yra vienas didžiausių laimėjimų. Daugelis žmonių naudojasi šia laisve ir, remiantis visuomenės nuomone, laisvė keliauti vertinama kaip vienas didžiausių Sąjungos teikiamų privalumų. Ekonomikos aspektu laisvas judėjimas yra itin svarbi bendrosios rinkos sėkmės sąlyga. Šengeno sutartis negali būti atšaukta. Priešingai, ją reikia sustiprinti užtikrinant geresnį ES išorės sienų valdymą, nes tai garantuotų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą.

Dėl šios priežasties pranešėjas iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymui. Keitimasis informacija ir valstybių narių bei susijusių agentūrų bendradarbiavimo gerinimas yra pagrindiniai veiksniai siekiant geriau pasidalyti ES išorės sienų valdymo naštą. Jie taip pat labai svarbūs siekiant padėti valstybėms narėms laikytis tarptautinės jūros teisės ir apsaugoti migrantų gyvybes.

Pranešėjas ketina stiprinti šiuos punktus:

1) Direktyvos taikymo sritis

Pranešėjas pritaria tam, kad pasienio sritys būtų įtrauktos į EUROSUR, įskaitant sienos perėjimo punktus / oro uostus, tačiau laikosi nuomonės, kad tai reikėtų padaryti vėliau. Kol kas ši tvarka turėtų likti neprivaloma valstybėms narėms. Jis taip pat pritaria tam, kad būtų įtraukta nuostata dėl peržiūros, taip pat kad būtų pateikta šio įtraukimo poveikio ataskaita ir galimi reglamento pakeitimai.

2) Bendradarbiavimas su kitomis agentūromis

Pranešėjas palankiai vertina bendradarbiavimą su kitomis agentūromis, ypač Europolu, Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos Palydovų centru.

3) Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis siekdamos apsaugoti migrantų gyvybes, užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu. Apie tuos susitarimus pranešama Komisijai.

4) JK ir Airijos dalyvavimas

Pranešėjas pritaria JK ir Airijos galimybei dalyvauti EUROSUR. Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas dvišaliais arba daugiašaliais Airijos ir JK ir vienos ar kelių kaimyninių valstybių narių susitarimais.

5) Asmens duomenys

Pranešėjas pabrėžia, kad keitimasis asmens duomenimis ir jų tvarkymas per EUROSUR būtų vykdomas tik būtinais ir tinkamai pagrįstais atvejais taikant atitinkamas apsaugos priemones. Jis taip pat mano, kad nereikėtų keistis asmens duomenimis su trečiosiomis šalimis.

6) Apibrėžtys

Pranešėjas pateikė keletą pakeitimų siekdamas geriau apibrėžti kai kurias sąvokas, kaip antai incidentas ar perėmimas. Pranešėjas taip pat primygtinai prašo pateikti geresnę ypatingų sunkumų apibrėžtį ir pabrėžia, kad žemo, vidutinio ir didelio poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas FRONTEX lygmeniu.

7) Koordinavimas

Pranešėjas pritaria tam, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų pasirinktas vienas nacionalinis koordinavimo centras, kuriam būtų patikėta bendradarbiauti su EUROSUR, tuo tarpu valstybės narės galėtų kiek lanksčiau spręsti dėl vidaus regioninių organizacijų.

8) Pagrindinės teisės

Pranešėjas pateikia keletą nuorodų į su prieglobsčiu ir grąžinimu susijusius atitinkamus ES teisės aktus (įskaitant dėl negrąžinimo principo taikymo), kurie turėtų būti taikomi po perėmimo.

9) Atskaitomybė

Pranešėjas remia tai, kad įtraukta nuostata dėl peržiūros kas ketveri metai ir dėl ataskaitos Europos Parlamentui.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (17.10.2012)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)
(COM(2011) 0873 – C7‑0506/2011 – 2011/0427(COD))

Nuomonės referentas: Dominique Riquet

TRUMPAS PAGRINDIMAS

1. Pasiūlymo taikymo sritis

Pasiūlymas dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) – tai dalis Sąjungos veiksmų, kuriais siekiama padidinti valstybių narių sienų kontrolės institucijų gebėjimus reaguoti į įvykius prie (Šengeno) išorės sienų. Ši sistema turėtų padėti valstybėms narėms gauti išsamią informaciją apie padėtį prie savo išorės sienų ir sustiprinti informacijos srautų judėjimą ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir Agentūros, kad tai vyktų nuosekliau ir sistemingiau. Kalbant apie išorės sienų valdymą, EUROSUR turėtų padėti sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir padidinti jų sienų stebėjimo ir valdymo gebėjimus tose srityse, kurios turi tiesioginį poveikį Europos Sąjungai (pvz., susieti trečiųjų šalių sistemas ir infrastruktūrą su ES sistemomis ir infrastruktūra, kad būtų galima nuolat keistis informacija).

2. Įgyvendinimas

Skirtingus EUROSUR komponentus daugiausia įgyvendins Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra[1] (FRONTEX) ir valstybės narės, kaip nurodyta 2008 m. komunikate dėl EUROSUR[2].

Priešingai nei dvi paralelinės programos – Vidaus saugumo fondas ir Prieglobsčio ir migracijos fondas, EUROSUR bus sukurta ne kaip ES fondas, bet tai bus bendra techninė sistema, leisianti parengti standartus, kurių reikia institucijų (tiek ES, tiek valstybių narių) bendradarbiavimui ir ryšių palaikymui ištisą parą septynias dienas per savaitę racionalizuoti. Siūlomas EUROSUR reglamentas turėtų įsigalioti 2013 m. pabaigoje. Prie pasiūlymo pridėtoje finansinėje pažymoje[3] aptariamas tik 2014–2020 m. laikotarpis, nors reglamento aiškinamojoje dalyje taip pat numatomas finansavimas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, kadangi EUROSUR buvo pradėta taikyti kaip bandomasis projektas 2011 m. 2014–2020 m. laikotarpiui numatomas finansavimas ne pagal atskirą biudžeto eilutę, bet iš dviejų ES biudžeto šaltinių (jau esamų arba tų, kurie bus sukurti):

· šiuo metu valstybėms narėms skiriami asignavimai iš ES Išorės sienų fondo (biudžeto eilutė – 18 02 06) iki dabartinės daugiametės finansinės programos galiojimo pabaigos (2013 m. pabaiga). Nuo 2014 m. biudžeto struktūroje pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą bus sukurta nauja eilutė (18 02 XX XX – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos) ir dalis šių lėšų bus skiriama įvairiems EUROSUR komponentams (pvz., nacionaliniams koordinavimo centrams kurti);

· be to, agentūra FRONTEX (eilutė – 18 02 03 02) turėtų naudoti savo nuosavas lėšas kurdama EUROSUR ryšių tinklą ir kitus horizontaliuosius komponentus, pvz., Europos padėties vaizdo sistemą ir bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, ir prireikus ši jos veikla bus remiama Vidaus saugumo fondo lėšomis (tiesioginis arba netiesioginis centralizuotas finansų valdymas).

Numatomas bendras poveikis ES išlaidoms per septynerius metus (2014–2020 m.) bus apie 244,021 mln. EUR. Apie 112 mln. EUR bus skiriama iš naujos eilutės „Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos“ asignavimų ir 132 mln. EUR – iš agentūrai FRONTEX (eilutė – 18 02 03 02) skirtų asignavimų, o tai bus gana didelė dalis septyneriems metams numatyto bendro FRONTEX biudžeto, kuris siekia 614 mln. EUR.

Galima palyginti: daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė bendrą 10 911 mln. EUR biudžetą dabartinei 3A išlaidų kategorijai 2014–2020 m. laikotarpiu.

Ši suma apima finansinių programų ir ES agentūrų, veikiančių vidaus reikalų srityje, išlaidas. Agentūroms skirta suma – 1 572 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai sistemai įgyvendinti (EUROSUR kasdieninio valdymo stebėsena ir parama šiam valdymui) būtų tik 2 AD kategorijos Komisijos būstinėje dirbantys darbuotojai iš Vidaus reikalų generalinio direktorato. Pagal pasiūlymą jie jau paskirti valdyti priemonę ir (arba) buvo perskirstyti generaliniame direktorate. Nuomonės referentas pabrėžia, kad, jei prireiks papildomų lėšų, jos turi būti skiriamos tik atsakingam generaliniam direktoratui pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3. Nuomonės referento pozicija

Nuomonės referentas pritaria idėjai tęsti ir kurti EUROSUR, nes sienų stebėjimas – tai sritis, kurioje Sąjungos veiksmai, palyginti vien tik su nacionalinėmis priemonėmis, tikrai duoda papildomą naudai Europai. Iš tiesų, neteisėta migracija ir tarpvalstybinis nusikalstamumas – tai reiškiniai, pagal savo pobūdį išeinantys iš valstybių narių teritorijų ribų.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad EUROSUR pasiūlytas finansavimo planas yra labai sudėtingas. Taip yra dėl trijų galimų valdymo lygių (tiesioginis centralizuotas valdymas, netiesioginis centralizuotas valdymas ir pasidalijamasis valdymas) ir dėl finansavimo laikotarpio (dabartinė daugiametė finansinė programa ir 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa), nes finansuojama iš skirtingų paketų pagal šias dvi programas.

Kol 2013 m. biudžetas nepatvirtintas, bus sunku analizuoti skirtingas sumas, kurios turi būti paimamos iš atitinkamų biudžeto eilučių pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (Išorės sienų fondo, FRONTEX, Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos ir Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės). Išlaidų paskirstymas pateiktas poveikio vertinime, pateikiamame kartu su Komisijos pasiūlymu dėl EUROSUR[4], tačiau ne pačiame pasiūlyme.

Kalbėdami apie išlaidas 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu (tai neturi poveikio derybų dėl būsimos daugiametės finansinės programos rezultatams), galime apgailestauti, kad Komisija nepateikia jokios biudžetinės informacijos teisiškai privalomoje pasiūlymo dėl EUROSUR dalyje.

Be to, nuomonės referentas pabrėžia, kad nenurodomi išteklių skyrimo kriterijai, turint mintyje su nacionaliniais koordinavimo centrais ir priemonėmis kaimyninėse trečiosiose šalyse susijusias išlaidas.

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 a dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1a. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1; primena, kad pagal naująją DFP reikalingi pakankami papildomi ištekliai, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo dabartinius politinius prioritetus ir naujas užduotis, numatytas Lisabonos sutartyje, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius; atkreipia dėmesį į tai, kad, net padidinus kitos DFP išteklius bent 5 proc., palyginti su 2013 m. lygiu, būtų galima tik ribotai prisidėti siekiant patvirtintų Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų bei įgyvendinant solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nesutinka su šiuo požiūriu, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų galėtų būti visiškai atsisakyta, nepaisant įrodytos jų pridėtinės vertės Europai;
	_______________
	1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.
Pakeitimas  2 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 b dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1b. pabrėžia, kad siekiant pratęsti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) įgaliojimus turėtų būti taikomas 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo1 47 punktas; pabrėžia, kad kiekvienas teisėkūros institucijos sprendimas, kuriuo pritariama tokiam įgaliojimų pratęsimui, nedaro poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą;
	________________
	1 OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
Pakeitimas  3 Teisėkūros rezoliucijos projektas 1 c dalis (nauja)
Teisėkūros rezoliucijos projektas	Pakeitimas
	1c. prašo, kad Komisija pateiktų naują finansinę pažymą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros susitarimo užtikrinti, kad būtų patenkinti biudžeto ir darbuotojų poreikiai Agentūroje ir Komisijos tarnybose, rezultatą;
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) siekiant stiprinti keitimąsi informacija ir valstybių narių nacionalinių institucijų tarpusavio operatyvinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su 2004 m. spalio 26 d. Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR turėtų padėti aprūpinti šias institucijas ir Agentūrą infrastruktūra ir priemonėmis, reikalingomis gerinti jų informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti nustatant ir užkertant kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, taip pat apsaugant ir gelbstint migrantų gyvybes prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų;	(1) siekiant stiprinti keitimąsi informacija ir valstybių narių nacionalinių institucijų tarpusavio operatyvinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su 2004 m. spalio 26 d. Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigta Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) (toliau – Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR turėtų padėti aprūpinti šias institucijas ir Agentūrą infrastruktūra ir priemonėmis, reikalingomis gerinti jų informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti nustatant ir užkertant kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, taip padedant labiau apsaugoti ir gelbėti migrantų gyvybes prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų;
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) Agentūrai turėtų būti skiriama atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ji tinkamai vykdytų papildomas užduotis, kurios jai patikėtos pagal šį reglamentą. Šiuo tikslu taikant Reglamento (EB) Nr. 2007/2004, 29 ir 30 straipsniuose nustatytą jos biudžeto sudarymo, vykdymo ir kontrolės procedūrą reikėtų deramai atsižvelgti į šias užduotis. Biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių veiksmingumo standartų;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) reikia geriau koordinuoti, kaip leidžiamos Sąjungos ir valstybių narių lėšos vidaus reikalų srityje, siekiant optimaliai naudoti savo nuosavus biudžetus. Tai turėtų padėti užtikrinti didesnį jų išlaidų papildomumą, veiksmingumą ir matomumą. Pagal EUROSUR sistemą visų pirma turėtų būti ES ir nacionaliniu lygmeniu kuo geriau panaudojami esami pajėgumai, susiję su žmogiškaisiais ištekliais ir technine įranga, sykiu skatinant kariškių ir civilių bendradarbiavimą;
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl reglamento 9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9b) mechanizmai, kuriems skiriama lėšų iš Sąjungos biudžeto įgyvendinant EUROSUR, turėtų būti skaidrūs ir patikimi ir jiems turėtų būti taikoma demokratinė kontrolė;
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl reglamento 9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9c) būtina kuo veiksmingiau užtikrinti patikimą sistemos finansų valdymą ir įgyvendinimą, sykiu išsaugant teisinį tikrumą ir prieigą prie sistemos visiems dalyviams;
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9d) Komisija turėtų reguliariai vertinti EUROSUR įgyvendinimo rezultatus taikydama aiškius, paprastus ir palyginamus rodiklius. Šie rodikliai turėtų būti pagrindas nustatant, kiek pasiekti sistemos tikslai;
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema, skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir bendradarbiauti tarpusavyje siekiant gerinti informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti į įvykius prie valstybių narių ir Europos Sąjungos išorės sienų, toliau vadinama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR).	Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema, skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir bendradarbiauti tarpusavyje siekiant gerinti informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti į įvykius prie valstybių narių ir Europos Sąjungos išorės sienų, taip padedant labiau apsaugoti ir gelbėti migrantų gyvybes prie Sąjungos valstybių narių išorės sienų, toliau vadinama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR).
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio g punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g) Agentūra – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) ryšių tinklas;	c) keitimasis duomenimis ir ryšių tinklas;
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl reglamento Priedo b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) suderinto valdymo ir turimų struktūrų naudojimo principus: Agentūra užtikrina skirtingų EUROSUR sistemos komponentų suderinamumą, įskaitant rekomendacijų ir paramos teikimą nacionaliniams koordinavimo centrams ir informacijos ir technologijų sąveikos skatinimą. Kiek įmanoma, EUROSUR sistemoje naudojamasi turimomis sistemomis ir gebėjimais. Šiuo atveju sukurtas EUROSUR turi visiškai atitikti ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. CISE) iniciatyvą ir taip prisidėti prie koordinuoto ir ekonomiško požiūrio, susijusio su tarpžinybiniu keitimusi informacija Sąjungoje, ir gauti iš to naudos;	b) suderinto valdymo ir turimų struktūrų naudojimo principus: Agentūra užtikrina skirtingų EUROSUR sistemos komponentų suderinamumą, įskaitant rekomendacijų ir paramos teikimą nacionaliniams koordinavimo centrams ir informacijos ir technologijų sąveikos skatinimą. Kiek įmanoma, EUROSUR sistemoje naudojamasi turimomis sistemomis ir gebėjimais, siekiant optimaliai naudoti Sąjungos biudžetą ir vengti dubliavimosi. Šiuo atveju sukurtas EUROSUR turi visiškai atitikti ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. CISE) iniciatyvą ir taip prisidėti prie koordinuoto ir ekonomiško požiūrio, susijusio su tarpžinybiniu keitimusi informacija Sąjungoje, ir gauti iš to naudos;

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) kūrimas
Nuorodos	COM(2011) 0873 – C7-0506/2011 – 2011/0427(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 2.2.2012
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 2.2.2012
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Dominique Riquet 15.2.2012
Priėmimo data	10.10.2012
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Richard Ashworth, Francesca Balzani, Zuzana Brzobohatá, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Ivars Godmanis, Lucas Hartong, Jutta Haug, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Barbara Matera, Juan Andrés Naranjo Escobar, Nadezhda Neynsky, Dominique Riquet, Potito Salatto, Alda Sousa, Helga Trüpel, Derek Vaughan, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexander Alvaro, Jürgen Klute, Georgios Papastamkos, Nils Torvalds, Catherine Trautmann

• [1]  įsteigta 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).
• [2]  2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas“, COM(2008) 68 galutinis.
• [3]  Finansinė teisės akto pažyma, pridėta prie pasiūlymo COM(2011) 873, p. 25.
• [4]  SEC(2011) 1536.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) kūrimas
Nuorodos	COM(2011) 0873 – C7-0506/2011 – 2011/0427(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	12.12.2011
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	LIBE 2.2.2012
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 2.2.2012	DEVE 2.2.2012	BUDG 2.2.2012
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	AFET 6.3.2012	DEVE 25.1.2012
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Jan Mulder 9.2.2012
Svarstymas komitete	25.4.2012	3.9.2012	11.10.2012	27.11.2012
	19.6.2013
Priėmimo data	19.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 8 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Baroness Sarah Ludford, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Roberta Metsola, Antigoni Papadopoulou, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Nils Torvalds, Kyriacos Triantaphyllides, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Elena Oana Antonescu, Dimitrios Droutsas, Monika Hohlmeier, Jan Mulder, Marco Scurria
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jürgen Creutzmann, Jelko Kacin
Pateikimo data	24.6.2013