Procedūra : 2011/2287(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0233/2013

Pateikti tekstai :

A7-0233/2013

Debatai :

PV 09/09/2013 - 29
CRE 09/09/2013 - 29

Balsavimas :

PV 10/09/2013 - 11.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0347

PRANEŠIMAS     
PDF 194kWORD 157k
24.6.2013
PE 508.175v03-00 A7-0233/2013

dėl veiksmingesnio ir ekonomiškai efektyvesnio vertimo žodžiu Europos Parlamente

(2011/2287(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėja: Esther de Lange

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 I PRIEDAS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl efektyvesnio ir rentabilesnio vertimo žodžiu Europos Parlamente

(2011/2287(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2005 dėl Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidų(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2005 „Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidos“, su institucijų atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į pranešimą Biuro nariams „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius. Sprendimo dėl Europos Parlamento 2012 m. biudžeto įgyvendinimas“,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento generalinio sekretoriaus 2013 m. balandžio 9 d. pranešimą „Pasirengimas sudėtingoms sąlygoms. Europos Parlamentas 2025 m. Atsakymai“(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0233/2013),

A. kadangi daugiakalbystė yra viena iš Europos Parlamento, taip pat ir visos Sąjungos, pagrindinių ypatybių, ir kadangi dėl jos užtikrinama pagarba kultūrų ir kalbų įvairovei ir vienodos sąlygos įvairios kilmės ir išsilavinimo ES piliečiams;

B.  kadangi daugiakalbystės Europos Parlamente principas yra šios institucijos politinio, bendro įstatymų leidimo ir komunikacinio darbo pagrindas;

C. kadangi pagal daugiakalbystės Europos Parlamente principą saugoma, kad Europos piliečiams nebūtų be reikalo trukdoma pasinaudoti teise būti renkamiems į EP;

D. kadangi daugiakalbystė užtikrina piliečių teisę bendrauti su Parlamentu bet kuria oficialiąja ES kalba ir taip jiems sudaro sąlygas naudotis demokratinės kontrolės teise;

E.  kadangi Europos Parlamento lingvistinės paslaugos palengvina bendravimą ir šiuo būdu užtikrinama, kad Parlamentas išliktų atviras visiems Europos piliečiams, garantuojant Sąjungos unikalios daugiakalbės sąrangos, pagrįstos 23 oficialiosiomis kalbomis, skaidrumą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad nariai gali rinktis, kuria oficialiąja kalba kalbėti, ir kad bus užtikrinamas vertimas žodžiu į kitas oficialiąsias kalbas, taigi gerbiama demokratinė teisė būti išrinktam į Europos Parlamento narius neatsižvelgiant į kalbų mokėjimo įgūdžius;

G. kadangi vykstant vėlesnei plėtrai daugiakalbystės keliami uždaviniai visiškai pakito apimties, sudėtingumo ir politikos aktualumo aspektais į ir kadangi natūralu, kad didelės apimties daugiakalbystė lemia dideles ir vis didėjančias Parlamento, taigi, ir Sąjungos piliečių išlaidas;

H. kadangi, kalbant apie Parlamento 2012 m. biudžetą, reikėjo labai taupyti lėšas, įskaitant vertimo žodžiu išlaidų sumažinimą 10 mln. EUR per metus, siekiant apriboti biudžeto padidėjimą, kad jis išaugtų tik 1,9 proc., palyginti su ankstesniais metais;

Vertimo žodžiu sistema Europos Parlamente

1.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga yra vienintelė įstaiga pasaulyje, vykdanti oficialią daugiakalbystės politiką, pagrįstą 23 oficialiosiomis kalbomis, kurių netrukus bus 24, ir naudojanti iš viso 506 kalbų poras, kurių netrukus bus 552; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina labai aukštą Parlamento vertimo žodžiu kokybę, tačiau mano, kad reikėtų ieškoti būdų sumažinti šios sudėtingos daugiakalbystės struktūros užkraunamą naštą bei dideles ir vis didėjančias išlaidas;

2.  pažymi, kad iš visų kalbų, kuriomis nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo kalbama plenariniuose posėdžiuose Strasbūre ir Briuselyje, anglų kalba buvo vartojama 26 979 minutes (29,1%), vokiečių – 12 556 minutes (13,6%), prancūzų – 8 841 minutes (9,5%), estų – 109 minutes (0,1%) ir maltiečių – 195 minutes (0,2%);

3.  pažymi, kad kai kurios tarptautinės organizacijos, kaip antai Jungtinės Tautos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, veikia tik tarpvalstybiniu lygmeniu ir neturi teisėkūros funkcijos; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad JT, kurioms priklauso 192 narės, kalbų režimas apima šešias oficialiąsias kalbas, o NATO, kuriai priklauso 28 narės, dažniausiai vartoja anglų kalbą, nors turi dvi oficialiąsias kalbas;

4.  vis dėlto pabrėžia, kad Parlamentas yra tiesiogiai renkamas politinis organas, kurio nariai išrenkami neatsižvelgiant į jų kalbų mokėjimo įgūdžius; taigi dar kartą patvirtina visų narių teisę kalbėti pasirinkta oficialiąja kalba, nes tai yra pagrindinis Parlamento veiklos tvarkos principas;

5.  pažymi, kad oficialiųjų kalbų vartojimo praktinis taikymas Europos Parlamente nustatytas Parlamento daugiakalbystės kodekse, atnaujintame 2008 m.; pažymi, kad Kodekse įrašyta sąvoka „kontroliuojama visiška daugiakalbystė“ sudaro sąlygas EP narių ir piliečių lygybei; pažymi, kad visiškos daugiakalbystės įgyvendinimas, nors ir pagrįstas principu „vertimas žodžiu pareikalavus“, ilgainiui priklausys nuo kalbos paslaugų naudotojų išsamaus informavimo apie minėtų paslaugų teikimo kainas, taigi ir nuo jų atsakomybės kuo geriau šiomis paslaugomis naudotis;

6.  mano, kad patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas taip pat ir vertimo žodžiu paslaugoms ir kad siekiant Europos mokesčių mokėtojams užtikrinti ekonomiškai naudingiausias paslaugas, reikėtų nuolat atlikti kritišką analizę siekiant įvertinti, kur ir kaip galima pagerinti efektyvumą ir valdyti ar sumažinti išlaidas;

Efektyvus vertimo žodžiu išteklių naudojimas

7.  palankiai vertina Biuro 2011 m. priimtą sprendimą dėl vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius, kuris padeda didinti vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir sumažinti jų struktūrines sąnaudas šiais būdais: i) kelionėse poreikius derinant su turimais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ii) pirmenybę teikiant trišalių dialogų, vykstančių per darbo komitetuose savaitę, vertimui žodžiu, iii) komitetų posėdžius tolygiai paskirstanti per visą savaitę, iv) griežčiau taikant vakarinių posėdžių trukmės taisykles;

8.  palankiai vertina tai, kad dėl šios priežasties pradėjo mažėti Parlamento vertimo žodžiu paslaugoms skiriami biudžeto ištekliai; pažymi, kad 2010 m. iš biudžeto buvo panaudota 54 990 000 EUR, 2011 m. – 56 964 283 EUR ir 2012 m. šiuo metu nustatyta suma yra 47 000 000 EUR, nors galutinė 2012 m. suma bus aiški tik 2013 m. gruodžio 31 d. ir gali būti didesnė;

9.  pažymi, kad Vertimo žodžiu GD 2013 m. biudžeto sąmata yra 58 000 000 EUR, iš kurių 53 000 000 EUR yra tiesiogiai susiję su vertimo žodžiu paslaugomis; prašo išsamiai ir reguliariai informuoti Parlamentą apie konkrečius iniciatyvos „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“, rezultatus, susijusius su 2013 m. biudžetu, ypač apie išlaidų sumažėjimą arba padidėjimą, kurio tikimasi;

10. be to, pažymi, kad Parlamento vertimo žodžiu paslaugų kaina siekia 157 954 283 EUR per trejų metų laikotarpį iki 2012 m. pabaigos, o lyginant biudžeto panaudojimo sumas 2010 ir 2012 metais, pasiektas 17 proc. sumažėjimas; pažymi, kad didelis vertimo žodžiu paslaugoms skirtų lėšų sutaupymas nekelia pavojaus daugiakalbystės principui, ir tvirtina, kad Parlamento nariams reikia užtikrinti vienodą prieigą prie vertimo paslaugų ir kad atitinkamoms tarnyboms reikia išlaikyti tinkamas darbo sąlygas;

11. palankiai vertina tai, kad Parlamento 2014 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatose siūloma 23 proc. sumažinti vertimo žodžiu išlaidas, palyginti su 2013 m. biudžetu, kuris yra 58 000 000 EUR; prašo pateikti detalią informaciją, įrodančią, kad įmanoma atlikti siūlomus sumažinimus ir kad galima išlaikyti puikią vertimų žodžiu kokybę;

12. pabrėžia, kad vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius įgyvendinimas tolygiau paskirstant komitetų posėdžius per savaitę davė daug naudos ir nė kiek nesumažino bendro komitetų posėdžių skaičiaus; pažymi, kad dėl bendro vertėjo žodžiu darbo dienų skaičiaus sumažėjimo nuo 105 258 (107 047 386 EUR) 2011 m. iki 97 793 (100 237 825 EUR) 2012 m. sutaupyta 6 809 561 EUR;

13. susirūpinęs pažymi, kad, atsižvelgiant į pranešimus dėl Daugiakalbystės kodekso, komitetų, delegacijų ir frakcijų pateikti vertimo žodžiu prašymai dažnai ir vis dažniau pavėluotai atšaukiami, kaip galima spręsti iš toliau pateiktų duomenų:

Komitetai

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

984

1 712

2 213

2 448

Pavėluotai atšaukta

76

172

238

359

%

7,72 %

10,05 %

10,80 %

14,0 %

Delegacijos

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

624

813

836

832

Pavėluotai atšaukta

116

93

102

171

%

18,59 %

11,44 %

12,20 %

20,60 %

Frakcijos

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

1 922

2 310

2 297

2 146

Pavėluotai atšaukta

285

378

266

292

%

14,83 %

16,36 %

11,60 %

13,60 %

14. susirūpinęs pažymi, kad išlaidos dėl pavėluotai atšauktų vertimo žodžiu paslaugų sudaro gana didelę bendro vertimo žodžiu biudžeto dalį; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. 4 350 000 mln. EUR (7,6% vertimo žodžiu biudžeto) ir 2012 m. 5 480 000 mln. EUR (11,9% vertimo žodžiu biudžeto) buvo panaudoti vertimo žodžiu paslaugoms užtikrinti, kuriomis nebuvo pasinaudota dėl vėlavimo pateikti prašymus ar dėl jų atšaukimo; ragina Biurą Biudžeto kontrolės komitetui pateikti išsamią didėjančios pavėluotai atšauktų paslaugų tendencijos analizę ir numatyti mechanizmą, skirtą geriau informuoti apie išteklius, prarastus dėl pavėluotai atšauktų paslaugų, ir ženkliai sumažinti tokių atšaukimų skaičių ir procentinę dalį;

15. primena, kad išlaikant aukštus darbo standartus taip pat būtina siekti veiksmingiau naudoti vertimo išteklius ir kontroliuoti jų sąnaudas atsižvelgiant į bendrą kiekvienos kalbos padalinio darbo krūvį ir užtikrinant, kad būtų sumažintos sąnaudos dėl pavėluotai atšauktų paraiškų dėl posėdžių ir delegacijų vizitų, kuriuose užtikrinamas vertimas žodžiu, ir dėl Elgesio kodekse nurodytų terminų nesilaikymo; primygtinai reikalauja, kad komitetai, delegacijos ir frakcijos griežčiau laikytųsi Elgesio kodekse nustatytų terminų;

16. ragina Biurą sukurti sistemą su sąlyga dėl sankcijų, kad būtų užkirstas kelias pavėluotiems atsisakymams naudotis vertėjų žodžiu paslaugomis;

17. ragina administraciją iki galo ir veiksmingai atsižvelgti į atnaujintus duomenis apie EP narių kalbų mokėjimą numatant kalbų vartojimo nuostatas ne tik komitetų, delegacijų ir frakcijų trijose darbo vietose, bet ir kitur; primygtinai reikalauja, kad kiekvienais metais būtų atnaujinami duomenys apie visų narių kalbų mokėjimo įgūdžius; be to, nurodo, kad atnaujintų duomenų apie kalbų mokėjimo įgūdžius kopija turėtų būti persiunčiama komitetų, delegacijų, frakcijų ir darbo grupių sekretoriatams;

18. tinkamai atsižvelgdamas į 2011 m, gruodžio mėn. Parlamento biuro sprendimą „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“, primygtinai reikalauja, kad per delegacijos kelionę vertimas žodžiu į oficialiąją kalbą būtų vykdomas tik dalyvaujančiam Europos Parlamento nariui pateikus aiškų rašytinį prašymą; pabrėžia, kad per delegacijos kelionę vertėjų žodžiu skaičius neturėtų viršyti dalyvaujančių Europos Parlemento narių skaičiaus;

19. primena generalinio sekretoriaus pasiūlymą pradėti taikyti vertimo žodžiu paslaugų naudotojų, įskaitant komitetus, delegacijas ir frakcijas, informuotumo didinimo priemones ir mano, kad į būsimus pasiūlymus reikėtų įtraukti virtualias sąskaitas naudotojams;

20. ragina administraciją ir toliau reikalauti, kad kiekvieno posėdžio pabaigoje vertėjų žodžiu grupės vadovas kartu su posėdžio sekretoriatu sudarytų pareikalautų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų sąrašą; pažymi, kad to sąrašo kopija turėtų būti perduota atitinkamo posėdžio sekretoriatui; mano, kad šiame sąraše reikia atsižvelgti ir į tiesioginės transliacijos internete ir užsakomosios vaizdo transliacijos naudotojus;

21. ragina Biurą Biudžeto kontrolės komitetui persiųsti ataskaitą apie naudojimąsi vertimo paslaugomis, kurią jam kas šeši mėnesiai atsiunčia vertimo žodžiu ir raštu tarnybos; pažymi, kad ataskaitoje turėtų būti pateikiama vertimo paslaugų, teikiamų gavus šių paslaugų naudotojų prašymus, analizė ir išlaidos, patirtos teikiant šias paslaugas;

22. atkreipia dėmesį į naują vertimo žodžiu ad personam paslaugą, siūlomą Parlamento nariams, kuri teikiama po 2010 m. pradėto bandomojo projekto; pažymi, kad ši nauja paslauga 2011 m. kainavo 157 000 EUR, o 2012 m. – 115 000 EUR; mano, kad, siekiant pagerinti šią paslaugą, reikėtų ją persvarstyti;

Vertimas žodžiu Europos Parlamente. Tolesni veiksmai

23. palankiai vertina pastaraisiais metais padidėjusį vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir išlaidų sumažinimą, išlaikant puikią darbo kokybę; pabrėžia, kad vertimo žodžiu ir raštu išlaidos toliau sudaro didelę Parlamento biudžeto dalį, ir todėl mano, kad Parlamentas nuolat turi skirti dėmesį uždaviniui užtikrinti daugiakalbystę priimtina kaina;

24. mano, kad Biudžeto kontrolės komitetas turėtų būti nuolat informuojamas apie vertimo žodžiu išlaidų pokyčius; reikalauja, kad vertimo žodžiu tarnyba rengtų metinę ataskaitą apie Elgesio kodekso taikymą ir siųstų ją generaliniam sekretoriui, kad ji būtų viešai paskelbta komiteto nariams;

25. mano, kad reikėtų kiek įmanoma vengti padėties, kai į kai kurias kalbas užtikrinamos vertimo žodžiu paslaugos ir tomis paslaugomis nesinaudojama; pabrėžia, kad reikia imtis nereikalingo vertimo žodžiu posėdžiuose išlaidų mažinimo priemonių, todėl reikalauja parengti ir skubiai įgyvendinti sistemą, kurią taikant nebūtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos į tas kalbas, kuriomis iš tiesų nekalbama atitinkamame posėdyje ar kurių nereikalauja tiesioginės transliacijos internete naudotojai;

26. tikisi, kad iki metų pabaigos generalinis sekretorius pateiks išsamią vertimo žodžiu kalbų, užtikrinamų visuose (darbo) grupių, komitetų ir delegacijų susitikimuose, ir kalbų, kurios iš tiesų naudojamos šiuose susitikimuose, analizę, taip pat leidžiančių nukrypti nuo bendrų vertimo žodžiu taisyklių, priimtų Biuro 2012 m. kovo 12 d. posėdyje, nuostatų(4), kurių prašyta dėl delegacijų vizitų ir kurios suteiktos, apžvalgą;

27. ragina Biurą iki metų pabaigos priimti tolesnį sprendimą dėl daugiakalbystės, kuris visų pirma nustatytų galimus vertimo žodžiu pareikalavus scenarijus ir numatytų efektyvumo padidėjimą, kurio tikimasi;

28. apgailestauja, kad Audito Rūmai nenumatė tolesnių priemonių dėl savo ataskaitos dėl Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidų nuo 2005 m.;

29. todėl prašo Audito Rūmus per pagrįstą laiką ir ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo mėn. Parlamentui pateikti specialiąją ataskaitą apie Parlamento, Komisijos ir Tarybos patiriamas vertimo žodžiu ir raštu išlaidas, kurioje būtų įvertintas šios srities finansų valdymo teisingumas ir atnaujinti Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2005 pateikti duomenys; be to, pažymi, kad ši ataskaita galėtų būti rengiama reguliariai ir naudojama vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pakartoja, kad ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie tai, ar atitinkamos institucijos turi pakankamai priemonių ir procedūrų užtikrinti, kad:

–   teikiamos paslaugos neviršytų realių poreikių;

–   galėtų būti teikiamos visos reikalingos paslaugos,

–   paslaugos būtų teikiamos už kuo mažesnę kainą,

–   teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės;

30. pažymi, kad šioje vėliau pateiktoje ataskaitoje reikėtų kruopščiai palyginti Parlamento vertimo žodžiu paslaugų ekonominį efektyvumą su Tarybos ir Komisijos, taip pat palyginti iš tiesų patirtas trijų institucijų vertimo žodžiu paslaugų išlaidas su per audituojamą laikotarpį užregistruotomis išlaidomis;

31. be to, primygtinai reikalauja, kad Parlamentas prioritetine tvarka spręstų pavėluotai atšauktų paslaugų atvejų didelio skaičiaus klausimą, ir ragina Biurą pateikti išsamų veiksmų planą siekiant sumažinti minėtą skaičių;

32. primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminis siekiant keistis pažangiąja patirtimi, kuria skatinamas efektyvumas ir suteikiama galimybė taupyti; mano, kad reikėtų pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vertimo žodžiu srityje; reikalauja atlikti išsamų persvarstymą pirmenybę teikiant geresniam visų institucijų turimų išteklių bendram naudojimui ir konkrečioms priemonėms laisvai samdomų vertėjų teikiamo vertimo žodžiu srityje;

33. pabrėžia taikomosios programinės įrangos, kuri gali būti naudojama kaip valdymo priemonė, svarbą ir primygtinai reikalauja šiuo tikslu kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų; pažymi, kad galima pasiekti didesnio lygio efektyvumą, jei Parlamento administracinėms tarnyboms bus teikiama atitinkama informacija apie administravimą; apgailestauja, kad kai kurie GD vis dar atsilieka taikomosios programinės įrangos įdiegimo aspektu, nepaisant nuo 2010 m. atliekamų IT srities sektoriaus patobulinimų;

34. ragina atitinkamas tarnybas įvertinti, ar vertimo žodžiu srityje pasiektas didesnis efektyvumas gali būti naudojamas kaip pavyzdys tobulinant kitus GD;

*

*        *

35. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 305 E, 2006 12 14, p. 67.

(2)

OL C 291, 2005 11 23, p. 1.

(3)

Pasirengimas sudėtingoms sąlygoms. Europos Parlamentas 2025 m. Atsakymai / EP, Generalinis sekretorius, 2013 m. balandžio 9 d.

(4)

Konkrečiai nuspręsta, kad nors delegacijos ir toliau galės naudotis išsamiu vertimu žodžiu ne daugiau kaip į penkias kalbas, kaip nurodyta Daugiakalbystės elgesio kodekse, savaitėmis, kurios skirtos parlamentinei išorės veiklai (vadinamosios žaliosios savaitės), delegacijoms, prašančioms išimties tvarka leisti keliauti per komitetų savaites, bus užtikrinamas tik ribotas kalbų režimas ir bus verčiama žodžiu ne daugiau kaip į vieną kalbą.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Audito Rūmai (EAR) 2005 m. pateikė Biudžeto kontrolės komitetui Specialiąją ataskaitą Nr. 5/2005 apie Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidas. Parlamento atveju specialiąja ataskaita buvo siekiama ištirti galimus pagerinimus sutelkiant dėmesį į organizacinius klausimus ir užtikrinant nariams teisę kalbėti ir klausytis savo pasirinkta oficialiąja kalba. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į neefektyvų vertimo žodžiu paslaugų naudojimą ir į poreikį geriau informuoti apie vertimo žodžiu kainą ir išteklių švaistymą.

Europos Sąjunga (ES) pasaulyje yra vienintelė įstaiga, vykdanti oficialią daugiakalbystės politiką, pagrįstą 23 oficialiosiomis kalbomis(1), kurių netrukus bus 24. 2011 m. įvyko 5 263 plenariniai posėdžiai, kuriems reikėjo maždaug 100 000 vertėjų žodžiu darbo dienų, iš kurių 47,74 proc. teko samdomiems išorės vertėjams žodžiu ir 52,26 proc. nuolatiniams vertėjams žodžiu.

Oficialiųjų kalbų naudojimą Europos Parlamente reglamentuoja Parlamento daugiakalbystės kodeksas, atnaujintas 2008 m. Parlamentas 2003 m. gegužės 14 d. rezoliucijoje dėl savo 2004 m. veiklos sąmatos pareiškė ketinimą kurti kontroliuojamos daugiakalbystės koncepciją ir paragino Biurą pateikti praktinius pasiūlymus dėl efektyvesnio išteklių naudojimo, išlaikant kalbų lygybę. Savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl 2007 m. veiklos sąmatos Parlamentas pažymėjo, kad daugiakalbystė yra būtina institucijos ir jos narių gyvavimo sąlyga, tačiau pripažino su vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis susijusias dideles sąnaudas. Parlamentas 2006 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. liepos 10 d. rezoliucijose nurodė, kad daugiakalbystė suteikia piliečiams galimybę įgyvendinti jiems suteiktą demokratinės kontrolės teisę ir kad lingvistinės paslaugos padeda ES institucijoms išlikti atviromis ir skaidriomis; rezoliucijoje taip pat labai palankiai įvertinta aukšta vertimo tarnybų paslaugų kokybė.

2011 m. Parlamento biuras pritarė priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti bendrą EP 2012 m. veiklos sąmatos projekte nurodytą sumą įgyvendinant iniciatyvą „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“, kurios padidina vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir 10 mln. EUR sumažina jų išlaidas.

Parlamento vertimo žodžiu paslaugos yra labai aukštos kokybės. Nepaisant priemonių, kurių Biuras ėmėsi įgyvendinant vertimą žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius, išlaidos vis dar didelės ir ištekliai ne visada veiksmingai naudojami. 2010 m. iš vertimo žodžiu paslaugoms skirtų lėšų nepasinaudota paslaugomis už 6,05 mln. EUR, nes paslaugos buvo pavėluotai atšauktos, 2011 m. paslaugoms, kuriomis nepasinaudota, išleista 4,4 mln. EUR ir 2012 m. – 5,48 mln. EUR. Per pastaruosius trejus metus dėl pavėluotų prašymų ir atšaukimų prarasta 15,93 mln. EUR.

Vienas iš pagrindinių šios ataskaitos tikslų – geriau informuoti apie tai, kad reikia didinti daugiakalbystės efektyvumą nebloginant bendros kokybės ir neginčijant Parlamento narių teisės vartoti pasirinktą oficialiąją kalbą. Kaip apibrėžta Elgesio kodekse, vertimo paslaugos Parlamente administruojamos laikantis principų, kurie taikomi kontroliuojamai visiškai daugiakalbystei. Daugiakalbystei užtikrinti skirti ištekliai kontroliuojami atsižvelgiant į realius užsakovų poreikius, skatinant užsakovų atsakingumą ir kuo veiksmingiau planuojant vertimo paslaugų užsakymus.

Ataskaitą sudaro trys dalys, kuriose atitinkamai aptariama:

-      bendra vertimo žodžiu sistema, taikoma Europos Parlamentui,

-      šiuo metu pagerėjęs efektyvumas, iš dalies dėl susitarimo dėl EP 2012 m. biudžeto, pagal kurį pareikalauta 10 mln. EUR sumažinti vertimo žodžiu biudžetą ir

-      būsimi veiksmai, kurių reikia imtis, visų pirma konkrečiai įgyvendinant vertimo žodžiu pareikalavus paslaugas, mažinant pavėluotai atšauktų atvejų skaičių ir atsižvelgiant į Audito Rūmų 2005 m. ataskaitos teiginius dėl vertimo žodžiu išlaidų.

Be to, šioje ataskaitoje reikalaujama, kad Parlamentas geriau informuotų Biudžeto kontrolės komitetą apie vertimo žodžiu srities išlaidų raidą, apie savo sprendimus, kurie daro įtakos vertimo žodžiu paslaugoms ir efektyvumo didėjimui ir išlaidų mažėjimui, pvz., visiems komiteto nariams paskelbiant metines ataskaitas apie Elgesio kodekso taikymą.

(1)

Be šiuo metu naudojamų 23 kalbų, katalonų, baskų ir galisų kalbos turi oficialiųjų kalbų statusą Ispanijoje, todėl kai kurie ES dokumentai yra verčiami į šias kalbas ir šių vertimų išlaidas padengia Ispanijos vyriausybė.


I PRIEDAS

Kalbos, kurios nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. vartotos plenariniuose posėdžiuose

Kalba

Minutės

%

anglų

26 979

29,1 %

vokiečių

12 556

13,6 %

prancūzų

8 841

9,5 %

italų

7 908

8,5 %

lenkų

7 115

7,7%

ispanų

5 357

5,8 %

graikų

4 528

4,9 %

rumunų

2 831

3,1 %

vengrų

2 596

2,8 %

olandų

2 570

2,8%

portugalų

2 495

2,7 %

čekų

1 651

1,8 %

slovakų

1 573

1,7 %

švedų

1 338

1,4 %

suomių

1 108

1,2 %

danų

805

0,9 %

bulgarų

612

0,7 %

lietuvių

476

0,5 %

slovėnų

450

0,5 %

geilų

265

0,3 %

latvių

239

0,3 %

maltiečių

195

0,2 %

estų

109

0,1 %

IŠ VISO

92 597

100,0 %


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.6.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Zuzana Brzobohatá, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Ingeborg Gräßle, Jan Mulder, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Theodoros Skylakakis, Bart Staes, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Cornelis de Jong, Esther de Lange, Karin Kadenbach, Ivailo Kalfin, Markus Pieper

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Vasilica Viorica Dăncilă, Verónica Lope Fontagné, Janusz Władysław Zemke

Teisinė informacija - Privatumo politika