PRANEŠIMAS dėl žuvininkystės Adrijos ir Jonijos jūrose strategijos

24.6.2013 - (2012/2261(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Guido Milana

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žuvininkystės Adrijos ir Jonijos jūrose strategijos

(2012/2261(INI))

Europos Parlamentas,           

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategija“ (COM(2012) 0713),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1626/94[1], ir į vėlesnius jo pakeitimus (Reglamentas dėl Viduržemio jūros),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto[3],

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2008/56/EB ir į valstybių narių įsipareigojimą imtis būtinų priemonių, kad vėliausiai iki 2020 m. būtų užtikrinta arba palaikoma gera jūrų aplinkos būklė,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione[4],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų žvejybos VJBŽK (Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų [5],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai[6],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013) 0133),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio mėn. 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją[7],

–   atsižvelgdamas į Buveinių direktyvą[8],

–   atsižvelgdamas į Europos ministrų, atsakingų už integruotą jūrų politiką, ir Komisijos 2012 m. spalio 7 d. deklaraciją dėl Jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo (Limasolio deklaracija),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012) 0494),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. birželio 23–24 d. rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją ir jos protokolus[9],

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į Regionų komiteto savo iniciatyva pateiktą 2011 m. spalio 12 d. nuomonę, kurioje raginama vystyti naują Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioną[10],

–   atsižvelgdamas į Jonijos jūros tarybos posėdyje 2010 m. gegužės 5 d. priimtą Ankonos deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atsakingos žuvininkystės elgesio kodeksą,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendaciją Nr. 199 dėl darbo žvejybos sektoriuje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0234/2013),

A. kadangi septynios šalys turi išėjimą į Adrijos ir Jonijos jūras[11] – tarp jų trys valstybės narės (Italija, Graikija ir Slovėnija), viena būsimoji Sąjungos valstybė narė (Kroatija), viena šalis kandidatė (Juodkalnija) ir dvi potencialios šalys kandidatės (Albanija ir Bosnija ir Hercegovina);

B.  kadangi tarpvalstybinis bendradarbiavimas nepaprastai svarbus norint nustatyti bendro žvejybos veiklos valdymo tvarką ir užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą;

C. kadangi, nors kai kurios Adrijos jūros pakrantės šalys sukūrė specialias zonas, didelė Adrijos ir Jonijos jūrų vandenų dalis tebepriskiriama tarptautiniams vandenims;

D. kadangi Parlamentas savo neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl ES makroregioninių strategijų vystymo pabrėžė, kad Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninė strategija yra svarbus veiksnys stengiantis sutaikyti Vakarų Balkanų šalis ir gali sustiprinti šių šalių pastangas prisijungti prie ES, o taip būtų galima įgyvendinti bendrą viso Viduržemio jūros baseino politiką;

E.  kadangi Ankonos deklaraciją pasirašiusios šalys paragino Komisiją parengti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninę strategiją remiantis jos jau parengtomis makroregioninėmis Baltijos jūros (2009 m.), Dunojaus upės (2010 m.) ir Atlanto vandenyno (2011 m.)[12] strategijomis;

F.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2011 m. birželio 23–24 d. rezoliucijoje pakvietė valstybes nares toliau bendradarbiauti su Komisija rengiant galimas būsimas makroregionines strategijas, pirmiausia susijusias su Adrijos ir Jonijos jūrų regionu;

G. kadangi neseniai pateiktoje nuomonėje Regionų komitetas paragino Parlamentą paremti ES strategijos, kuri būtų skirta Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionui ir kurioje būtų atsižvelgta į pagrindinius iššūkius, su kuriais ši zona susiduria, pirmiausia žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, sukūrimą;

H. kadangi žvejyba – tradiciškai svarbus sektorius daugumoje Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės regionų ir kadangi žvejybos veiklą šioje zonoje dabar administruoja Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) ir Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT);

I.   kadangi pagrindinis Adrijos jūros baseino geofizinis bruožas, ypač šiaurinėje jo dalyje, yra seklus smėlėtas jūros dugnas, kuris tampa gilesnis tik už daugybės mylių nuo kranto, o Jonijos jūros baseino savybės panašios į likusias kur kas gilesnės Viduržemio jūros savybes, ypač BVJŽK 18-ajame ir 19-ajame geografiniuose parajoniuose, kur gylis siekia iki 2000 metrų;

J.   kadangi Adrijos ir Jonijos jūrų baseine vykdomai įvairių rūšių žuvų žvejybai naudojami įvairūs žvejybos įrankiai – nuo nedidelio masto tradiciniais žvejybos įrankių iki dugninių tralų, nuo pelaginių žuvų žvejybos vidutiniame gylyje iki mėgėjų žvejybos;

K. kadangi Adrijos jūroje veisiasi daug tik tai jūrai būdingų rūšių žuvų; kadangi, nežiūrint į tai, dėl padidėjusių žvejybos pastangų ir (arba) didesnės taršos atsirado didelių su žuvų ištekliais ir su žvejybos pramone apskritai susijusių problemų, ypač Italijos pusėje esančioje pietinėje Adrijos jūros pakrantėje;

L.  be to, kadangi per pastaruosius metus Adrijos ir Jonijos jūrų baseino teritorijoje labai suintensyvėjo akvakultūros veikla, nežiūrint į tai, kad esama didelių aplinkos ir erdvės apribojimų, ir į tai, kad ne visi rajonai tinkami jūroje veikiantiems veisimo įrenginiams instaliuoti, o jeigu jie tinkami, tai minėtieji įrenginiai ne visada suderinami su kita veikla;

M. kadangi jau vykdoma ne viena vertinga regioninė programa, skirta moksliniam bendradarbiavimui, kurios tikslas – užtikrinti atsakingą žvejybą Adrijos jūroje, skatinti, pvz., projektas „Adriamed“[13];

N. kadangi daugelis valstybių neturi konkrečių nacionalinių ar regioninių plėtros planų, pagal kuriuos būtų reguliuojamas įrenginių instaliavimas pakrančių ir jūrų teritorijose ir būtų aiškiai apibrėžtos akvakultūros veisykloms prieinamos zonos – taip būtų išvengiama nesunkiai numatomų interesų konfliktų su kitų ūkio sektorių, pvz., turizmo, žemės ūkio, pakrančių žvejybos, atstovais;

O. kadangi sukurtas Adrijos jūros saugomų teritorijų tinklas („AdriaPAN“), kurio tikslas – optimizuoti šių teritorijų valdymą ir planavimą naudojantis partnerystėmis;

P.  kadangi jūrų veikla yra tarptautinio pobūdžio ir ištekliai bendri, taigi norint vystyti integruotą požiūrį į jūrų politiką Adrijos ir Jonijos jūrų baseino teritorijoje būtinas dialogas ir partnerystės, kuri apimtų visas pakrančių valstybes, procesas;

Bendrosios aplinkybės

1.  pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo visapusiškus įgaliojimus kartu su Taryba rengti teisės aktus dėl žvejybos ir akvakultūros sektoriaus ir kad jis ketina atlikti visapusišką vaidmenį formuojant žuvininkystės politiką ES, taip pat regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis;

2.  laikosi nuomonės, kad Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirtoje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tvarų žvejybos ir akvakultūros sektoriaus vystymąsi ir augimą, įskaitant užimtumą;

3.  mano, kad remiantis Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirta strategija turėtų būti siekiama išsaugoti ir saugoti aplinką;

4.  teigiamai vertina 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą, kaip svarbų žingsnį siekiant priimti teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų skatinamas glaudesnis Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės šalių ir regionų bendradarbiavimą, kad žvejyba būtų vykdoma atsakingai ir kad ji būtų ekonomiškai perspektyvi pakrantėms bendruomenėms;

5.  atsižvelgdamas į tai mano, kad integruota jūrų politika (IJP) turėtų atlikti ypač svarbų vaidmenį vystant ilgalaikę strateginę politiką Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir kad ja turėtų būti siekiama tvaraus jūrininkystės ir laivybos augimo ir jūrų ekosistemų išsaugojimo ateities kartoms;

6.  taip pat mano, kad jūrų erdvės planavimas, kaip viešas žmogaus veiklos Adrijos ir Jonijos jūrų zonose, ypač šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, erdvės ir laiko paskirstymo analizės ir planavimo procesas, gyvybiškai svarbus tvariai žvejybos sektoriaus ateičiai kitos atitinkamos veiklos atžvilgiu;

7.  pakartoja, jog pritaria, kad šiam svarbiam jūrų regionui būtų pradėta taikyti makroregioninė strategija siekiant atremti bendrus iššūkius ir išspręsti problemas, su kuriais susiduria atitinkamų pakrančių regionų gyventojai, ir skatinti ekonomikos vystymąsi ir Europos integraciją regione;

8.  laikosi nuomonės, kad visos Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirtos ES programos ir finansavimo priemonės[14], įskaitant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), turėtų derėti tarpusavyje ir būti naudojamos kuo veiksmingiau, siekiant užtikrinti tikrą pridėtinę vertę žvejams ir žuvininkystės sektoriaus operatoriams;

9.  yra tvirtai įsitikinęs, kad visos pastangos, padarytos siekiant užtikrinti atsakingą, tausią žvejybą Adrijos ir Jonijos jūrų baseine, gali būti atitinkamų šalių pakrančių ir kaimo vietovių plėtros katalizatorius ir jomis gali būti puoselėjamas suderintos ekonominės veiklos vystymas, pvz., žvejybos turizmas, kai profesionalūs žvejai žvejybos išvykose lydi turistus ar mokslininkus – tai taip pat turi būti daroma visapusiškai laikantis tausios žvejybos, kurią vykdant būtų saugoma aplinka ir biologinė įvairovė, principo;

10. mano, kad 2011 m. kovo mėn. įsigaliojusi Barselonos konvencija ir jos protokolas dėl integruoto pakrančių zonų tvarkymo galėtų būti pavyzdys, kaip integruota politika galėtų tapti privaloma valstybėms narėms, turinčioms sienas Adrijos ir Jonijos jūrose;

11. mano, kad turimi duomenys apie žuvų išteklius Adrijos ir Jonijos jūrose, jų judėjimą ir jų pasiskirstymą, taip pat apie mėgėjų žvejybą nepakankami, ir todėl ragina atitinkamas institucijas ir mokslinių tyrimų tarnybas atsiradus pirmai progai išspręsti šių trūkumų problemą;

12. ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų skatinamos mokslinių tyrimų programos, susijusios su jūrų aplinka ir žuvininkyste, ir skatinti remtis šių mokslinių tyrimų išvadomis bei jas platinti;

13. laikosi nuomonės, kad sėkmingos įvairių regionų administracinių institucijų bendradarbiavimo komerciniais klausimais programos[15] gali būti geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais būtų galima remtis kitose srityse, siekiant gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų, ypač vietinių, atsekamumą, pelningumą ir prekybą jais;

14. pritaria visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimui plėtojant tvarų ir produktyvų žuvininkystės sektorių šiame regione;

15. mano, jog, siekiant užtikrinti tvarų žvejybos ir akvakultūros sektoriaus visame Adrijos ir Jonijos jūrų baseine vystymą ir padidinti užimtumą pakrančių vietovėse, itin svarbu, kad būtų pripažintas nepaprastai reikšmingas moterų darbas žuvininkystės sektoriuje, kad moterims būtų sudarytos lengvesnės galimybės įgyti profesinę kvalifikaciją ir joms įsitraukti į pakrančių vietovių veiklos grupes ir gamintojų organizacijas;

16. ragina imtis iniciatyvų siekiant pritraukti jaunus žmones į žvejybos ir akvakultūros sektorius šiame regione ir paskatinti juos užsiimti šia veikla;

17. pažymi, kad Parlamentas praeityje jau yra atkreipęs dėmesį į tai, kad būtini paprastesni, nuoseklesni ir skaidresni teisės aktai dėl akvakultūros, kuriais būtų pašalintos kliūtys, iki šiol trukdžiusios visapusiškai išnaudoti ES akvakultūros potencialą, ir kad dėl to turės būti parengtos aiškios ir nuoseklios ES ir nacionalinės taisyklės, taip pat aiškiai apibrėžti valstybių narių jūrų ir pakrančių vystymo planai vadovaujant BVJŽK neseniai patvirtintomis gairėmis[16];

18. pažymi, kad tikslingai vykstant akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės regionuose, kurie labai priklausomi nuo vasaros turizmo veiklos, būtų galima kurti nesezonines darbo vietas ir taip stipriai paskatinti užimtumą regione;

19. pabrėžia, kad plečiant akvakultūros veiklą neturi būti rizikuojama siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta pagal Direktyvą 2008/56/EB, ir kad ji turi būti vykdoma visapusiškai laikantis visų susijusių Sąjungos teisės aktų dėl aplinkos;

20. pažymi, jog vienintelis būdas užtikrinti, kad žuvų ištekliai ir jūrų aplinka būtų apsaugota nuo taršos ir peržvejojimo ir (arba) neteisėtos žvejybos – sukurti integruotą jūrinės veiklos informacinių ir stebėjimo sistemų tinklą glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis ir pakrančių regionais, kuriems tai aktualu;

Konkretūs svarstymai

21. ragina su Adrijos ir Jonijos jūrų baseinu susijusias pakrantės šalis bendradarbiauti rengiant bendrą specifinių vietovės geofizinių ir batimetrinių savybių, įvairių jūrinių rūšių buvimo ir pasiskirstymo, taip pat skirtingų žvejybos būdų apžvalgą, siekiant susidaryti bendrą vaizdą, kuris būtų geresnio žuvininkystės valdymo pagrindas ir kuriuo remiantis būtų galima stiprinti žuvininkystės veiklą remiantis bet kuria būsima makroregionine strategija;

22. ragina Komisiją kuo anksčiau ir vėliausiai iki 2013 m. patvirtinti veiksmų planą Adrijos jūros ir Jonijos jūros strategijai makroregioniniu pagrindu praktiškai įgyvendinti ir pažymėti, jog žuvininkystės sektorius turėtų būti vienas iš tos strategijos prioritetų, atsižvelgiant į specifines geofizines ypatybes ir susiejant šį veiksmų planą su regionine politika, Sąjungos IJP ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, kad būtų užtikrintas maksimalus jo sverto poveikis;

23. ragina Komisiją kuo anksčiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų apibrėžtos bendros techninės žvejybos Adrijos ir Jonijos jūrų baseine priemonės ir nustatytos leistinos žvejybos pastangos, žvejybos laikotarpiai ir žvejybos įrankiai bei kitos reikiamos valdymo priemonės;

24. apgailestauja, kad valstybės narės labiau nepasinaudojo šiais atskirais valdymo planais, pagal kuriuos leidžiama sustabdyti tam tikrų bendrų taisyklių taikymą siekiant atsižvelgti į tas specifines savybes; mano, kad tai būtų labai palengvinę valdymą vietos lygmeniu ir kad būtų gauta vertingų duomenų apie padėtį įvairiose zonose, o taip būtų buvę galima atlikti atitinkamus pakeitimus; todėl ragina pakrantės valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija atnaujinant ir nuolat derinant žvejybos valdymo priemones;

25. ragina Komisiją užmegzti nuolatinį dialogą su Adrijos ir Jonijos jūrų baseino šalimis, kurios nepriklauso ES, siekiant sudaryti dvišalius ir daugiašalius susitarimus, kuriais būtų siekiama pažangos derinant ir standartizuojant žuvininkystės valdymo taisykles – taip Viduržemio jūros regione būtų pasiekti ES bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai kartu visapusiškai pasinaudojant tarptautinių ir regioninių žuvininkystės organizacijų pateikta bendradarbiavimo sistema; pažymi, kad pridėtinė Adrijos ir Jonijos jūroms skirtos strategijos vertė galima tik jei bus atsižvelgta į visas – ir ES, ir jai nepriklausančios – šalis, kurios turi sieną šiose jūrose;

26. ragina Komisiją skatinti siekti BŽP tikslų, pirmiausia tikslo vėliausiai iki 2020 m. užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir skatinti užimtumą ne ES šalių atžvilgiu laikantis ekosistema pagrįsto požiūrio;

27. ragina Komisiją stiprinti geriausios praktikos išsaugojimo srityje mainus bendradarbiaujant su pakrantės valstybėmis ir skatinti kurti saugomas jūrų zonas rūšims, kurioms gresia didžiausias pavojus, atkurti;

28. ragina Komisijos skatinti ES nepriklausančias šalis, turinčias sienas Adrijos ir Jonijos jūrose, siekti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų, pirmiausia siekti vėliausiai iki 2020 m. užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę arba ją palaikyti;

29. šiuo požiūriu ragina Komisiją skatinti sieną Adrijos ir Jonijos jūrose turinčias valstybes nares kurti ir įgyvendinti jūrų strategijas, pagal kurias būtų remiamasi ekosistema pagrįstu požiūriu ir užtikrintas susirūpinimą keliančių aplinkos klausimų įtraukimas į įvairių sričių politiką, darančią poveikį jūrų aplinkai, atsižvelgiant į tarpvalstybinį poveikį kaimyninių trečiųjų šalių jūrų vandenų kokybei;

30. primena, kad prieinamas tiek būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimas – įgyvendinant jo duomenų rinkimo programas – tiek pagal įvairias Sąjungos mokslinių tyrimų programas numatytas finansavimas, skirtas žinioms apie jūrų aplinką, įskaitant žuvų rūšis, gilinti, taip pat gausesnėms inovacijoms ir geresnei žuvininkystės praktikai taikyti; todėl ragina valstybes nares teikti projektus šioje srityje ir mano, kad vykdant išankstinį įvairių pakrančių šalių – nesvarbu, ar jo priklauso ES – bendradarbiavimą gali būti rengiamos nepaprastai įdomios iniciatyvos, kurios, įgyvendinant valstybių narių pateiktus projektus, gali būti naudingos visam Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui;

31. ragina Komisiją apsvarstyti, ar bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) turėtų būti sukurta speciali finansavimo eilutė šioje strategijoje numatytiems veiksmams ir tikslams įgyvendinti atsižvelgiant į pagal FEMIP įgytą patirtį[17], kad būtų išvengta dar didesnio šio klausimo komplikavimo tvirtinant naujas biudžeto priemones; ragina Komisiją taip pat svarstyti galimybę naudoti projektų obligacijas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kaip itin tinkamas finansavimo priemones;

32. ragina Komisiją pasiūlyti, kad Viduržemio jūros regionui jau įsteigtoje regioninėje patariamojoje taryboje būtų sukurti specialūs patariamieji organai Adrijos jūrai ir Jonijos jūrai, remiantis teigiama patirtimi, įgyta Italijos vandenyse sukūrus jūrininkystės rajonus[18] (pvz., Šiaurės Adrijos jūros žvejybos rajoną, 2012 m. sukurtą siekiant bendro ir darnaus šiaurinio Adrijos jūros žuvininkystės sektoriaus valdymo politiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais);

33. ragina Komisiją į būsimą pasiūlymą dėl teisės akto dėl jūrų erdvės planavimo įtraukti nuostatas, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos parengti atitinkamoje jų nacionalinėje teritorijoje galiojančių aplinkos ir turizmo apsaugos taisyklių aprašą ir, kai tai susiję su rajonais, kuriems netaikomi apribojimai, priimti jūrų ir pakrančių plėtros planus, pagal kuriuos būtų apibrėžtas šių rajonų naudojimo ir valdymo priimtinumas ir suderinamumas, siekiant palengvinti prieigą prie rajonų, kurie tinkami akvakultūros įmonėms steigti;

34. prašo Komisijos parengti specialų Adrijos ir Jonijos jūroms skirtą darbo planą, kuriame būtų išdėstyti būsimieji tikslai tame regione, kaip šiuo metu daroma Viduržemio jūroje (IJP Viduržemio jūroje projektas); pabrėžia, kad šis darbo planas turėtų būti laikomas tinkamu finansuoti EJRŽF lėšomis;

35. ragina Komisiją sukurti sankcijų rinkinį siekiant užtikrinti, kad valstybei narei, kuri nevykdo savo įsipareigojimų rinkti duomenis ir juos perduoti arba nesugeba spręsti problemų, susijusių su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba savo vandenyse arba su savo laivyno vykdoma NNN žvejyba, galėtų būti pritaikytos sankcijos;

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 409, 2006 12 30, p. 11; OL L 36, 2007 2 8, p. 6; OL L 196, 2011 7 28, p. 42.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0040.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0461.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0269.
• [5]  OL L 347, 2011 12 30, p. 44.
• [6]  OL C 70E, 2012 3 8, p. 70
• [7]  OL C 236E, 2011 8 12, p. 132.
• [8]  Tarybos direktyva 92/43/EEB, OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50.
• [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0128.
• [10]  Nuomonė COTER-V-016, pranešėjas G. M. Spacca (ALDE, Italija), 2011 m. spalio mėn.
• [11]  Remiantis Tarptautinės hidrografijos organizacijos (THO) apibrėžtimi, pietinė Jonijos jūros riba eina linija tarp Pasero kyšulio (Sicilija) ir Tenarono kyšulio (Graikija).
• [12]  COM(2009) 0248, COM(2012) 0128, COM(2010) 0715 ir COM(2011) 0782.
• [13]  „Adriamed“ yra FAO regioninis projektas, kurį finansuoja Italijos žemes ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerija ir Komisija. Juo siekiama skatinti Adrijos jūros šalių (Albanijos, Kroatijos, Italijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos) mokslinį bendradarbiavimą laikantis JT FAO Atsakingos ˛vejybos elgesio kodekso.
• [14]  Struktūriniai fondai (ERPF, Sanglaudos fondas, ESF, EŽF ir EJRŽF), taip pat 7-oji bendroji programa ir programa LIFE+.
• [15]  Pvz., Žvejybos ir akvakultūros socialinė ir ekonominė observatorija, skirta šiaurinei Adrijos jūros daliai.
• [16]  Per 36-tąjį BVJŽK posėdį (2012 m. gegužės mėn.) priimta rezoliucija GFCM/36/2012/1 dėl akvakultūrai priskirtų zonų gairių.
• [17]  Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programa (angl. Facility for Euro-Mediterranean Investment and Partnership, FEMIP).
• [18]  Jūrininkystės rajonai sukurti siekiant gerinti centrinės ir regioninių vyriausybių bendradarbiavimą vystant ir remiant žvejybos ir akvakultūros sektorius ir skatinti žvejų ir žuvininkystės sektoriaus įmonių bendradarbiavimą.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiuo pranešimu siekiama paraginti sukurti naują ES strategiją, susijusią su žvejyba ir akvakultūra Adrijos ir Jonijos jūrų baseine, siekiant iš esmės paskatinti vystyti tvarią ekonominę veiklą, kuri darytų naudingą poveikį pakrančių bendruomenėms ir greta esančioms sausumos vietovėms.

Adrijos jūra ir šalia esanti Jonijos jūra yra svarbus jūrininkystės regionas, kurio pakrantė apima septynias valstybes: tris ES valstybes nares (Italiją, Graikiją ir Slovėniją), vieną netrukus į ES įstosiančią šalį (Kroatiją), vieną šalį kandidatę (Juodkalniją) ir dvi galimas šalis kandidates (Albaniją ir Bosniją ir Hercegoviną). Nors šios šalys visada palaikė gyvybingus ekonominius ir socialinius ryšius, kuriuos dar labiau paskatino narystės ES procesas, Adrijos ir Jonijos jūrų baseinas tebėra ekonominiu, aplinkos ir kultūriniu požiūriu netolygus regionas.

Pakrantės šalys dalijasi įvairiais ištekliais, įskaitant žuvų išteklius, ir todėl jos visos susiduria su įvairiais iššūkiais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su žvejybos ir akvakultūros sektorių vystymusi, pvz., su jūros tarša, pakrančių erozija, pakrančių vietovių ekonominio vystymosi skirtumais ir vis didesne urbanizacija.

Nors kai kurios Adrijos jūros šalys yra sukūrusios specialias zonas, didelė dalis Adrijos ir Jonijos jūrų baseino toliau priskiriama tarptautiniams vandenims. Tai, jog ES vandenys nesidriekia už valstybių narių teritorinių vandenų ribų (t. y. neina toliau negu 12 jūrmylių nuo kranto), reiškia, kad būtinas glaudesnis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis siekiant kurti bendrą žvejybos veiklos valdymo tvarką ir užtikrinti tausų išteklių naudojimą.

Nors esama keleto sėkmingų tarpregioninio bendradarbiavimo pavyzdžių, problemos, su kuriomis susiduriama visame Adrijos jūros regione, dar turi būti veiksmingai sprendžiamos. Tarpregioninio bendradarbiavimo susitarimai – Komisija jau yra pateikusi su jais susijusių makroregioninių strategijų – parodė, kad geros praktikos ir iniciatyvų skatinimas vienoje vietoje labai greitai padaro skatinamąjį poveikį kitoms vietovėms arba išties net ir visam regionui.

Komisija neseniai priėmė komunikatą, kuriame pateikta Adrijos ir Jonijos jūroms skirta jūrų strategija; vienas iš jos keturių ramsčių apima veiksmus tausiai žvejybai skatinti. Manome, kad tai turėtų būti pagrindas, kuriuo turėtų būti remiamasi Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui pritaikant ir ES makroregioninę strategiją, be to, nustatant su žvejybos ir akvakultūros sektoriumi susijusias priemones turėtų būti atsižvelgta į jūrų baseino specifiką, įskaitant konkrečias jo geofizines savybes, t. y. sąlyginai seklų smėlėtą dugną ir jo lagūnas, salas bei pakrantės vietoves. Atitinkamai raginame Komisiją atsiradus pirmai progai priimti reikiamą veiksmų planą ir reglamentą, kuriuo būtų sprendžiami žvejybos veiklos valdymo šiame makroregione klausimai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Jean-Marie Le Pen, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean-Paul Besset, Izaskun Bilbao Barandica, Vito Bonsignore, Luis Manuel Capoulas Santos, Ole Christensen, Jean Louis Cottigny, Diane Dodds, Julie Girling, Rebecca Harms, Jim Higgins, Carlos José Iturgaiz Angulo, Patrick Le Hyaric, George Lyon, Barbara Matera, Gesine Meissner, Ana Miranda, Rareş-Lucian Niculescu, Jens Nilsson, Sławomir Nitras, Mario Pirillo, Anna Rosbach, Nikolaos Salavrakos, Antolín Sánchez Presedo, Ioannis A. Tsoukalas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Salvador Garriga Polledo