PRANEŠIMAS dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.

19.7.2013 - (2013/2073(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Georgios Papanikolaou

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.

(2013/2073(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2012) 0495) ir į atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012) 0256),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“[1],

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ (COM(2011) 0788),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012) 0669),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“ (COM(2010) 0477),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „ES jaunimo strategija: investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009) 0200) ir atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2009) 0549),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos. Europos lygmens socialinių partnerių antro etapo konsultacijos (COM(2012) 0728),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010) 0758),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)[2],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas. Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“[3],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0238/2013),

A. kadangi Europos ateitis priklauso nuo galimybės atskleisti jaunimo potencialą;

B.  kadangi dėl krizės atsirado jaunimo darbo be garantijų rūšių, o darbas pagal trumpalaikes ir ne visos darbo dienos sutartis bei neapmokamų darbo vietų sistemos per dažnai keičia esamas darbo vietas;

C. kadangi 2013 m. vasario mėn. bendras jaunimo nedarbas ES siekė 23,5 proc. ir kadangi 2011 m. 7,5 mln. 15–24 m. amžiaus jaunimo ir 6,5 mln. 25–29 m. amžiaus jaunimo nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo profesiniame mokyme (angl. NEET);

D. kadangi apskaičiuota, kad dėl jaunimo nedalyvavimo darbo rinkoje ekonominiai nuostoliai 2011 m. siekė 153 mlrd. EUR, t y. 1,2 proc. ES BVP[4];

E.  kadangi visi jaunuoliai – neatsiejama visuomenės dalis, kurią reikia pripažinti; kadangi vis dar egzistuoja nelygybė ir įvairių rūšių diskriminacija ir jos daro didelę įtaką jaunimo gyvenimui ir tolesniam jo vystymuisi visuomenėje;

F.  kadangi vis nesibaigianti ekonomikos krizė jaunimo gyvenimui daro didelę įtaką, susijusią su jų gerove ir socialine įtrauktimi, užimtumu, galimybėmis gauti būstą, sveikatos priežiūrą, švietimą, mokytis, užsiimti kultūrine veikla, laisvalaikiu ir sportu, ir lemia dar neregėtą galimybių trūkumą jaunimui ES; kadangi didelėje Europos dalyje kyla „prarastosios kartos“ atsiradimo pavojus; kadangi dėl šios pavojingos padėties reikia imtis skubių priemonių, politikos ir veiksmų, taip pat struktūrinių reformų; kadangi prastėjanti ekonominė padėtis, ypač smarkiai krizės paveiktose šalyse gali paskatinti nesavanorišką jaunimo migraciją, kuri gali pasireikšti masiniu protų nutekėjimu, dėl kurio kilmės šalyse mažėja vidutinės trukmės arba ilgalaikis augimas, vystymosi ir naujovių galimybės;

G. kadangi, reaguodamos į ekonomikos krizę, kelios valstybės narės įgyvendino griežtas taupymo priemones, apimančias rimtą išlaidų, skirtų švietimui, mokymui ir mokymosi visą gyvenimą programoms, mažinimą; kadangi tos priemonės daro žalingą poveikį visų pirma jaunimo užimtumui tam tikrose valstybėse narėse, ypač Pietų Europoje, daugeliu atveju skatina didelį protų nutekėjimą iš šių regionų ir taip didina nelygybę ES;

H. kadangi esamos ES lygmens priemonės turi būti toliau vystomos, kad jas taikant būtų nugalėti iššūkiai, su kuriais susiduria naujoji karta, tačiau kol kad nedaug padaryta, nepažeidžiant tolesnio jų tobulinimo galimybių; kadangi ES jaunimo strategija yra visapusė ir valstybės narės turi pasinaudoti visomis jos galimybėmis;

I.   kadangi šiuo metu visoje Europos Sąjungoje nedirbančių, nesimokančių ir profesiniame mokyme nedalyvaujančių asmenų skaičius pasiekė pavojingą lygį; kadangi keliose valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis yra nepriimtinai aukštas, o vidutinis nedarbo lygis visoje Sąjungoje yra kaip niekada aukštas; kadangi tikruosius skaičius gali slėpti padidėjusi jaunimo emigracija ir atsižvelgiant į darbą be garantijų ar neoficialų darbą, tai kelia dar didesnį nerimą, nes tuo pačiu nedarbo laikotarpio trukmė nuolat ilgėja;

J.   kadangi jaunos moterys vis dar susiduria su baisiomis darbo rinkos sąlygomis ir neginčijamai sudaro ne visą darbo dieną dirbančių ir laikinų darbuotojų daugumą;

K. kadangi paskaičiuota, kad ekonominis nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo poveikis 2011 m. lėmė 153 mlrd. EUR nuostolį, atitinkantį 1,2 proc. ES BVP[5]; kadangi ši problema yra didelė socialinė ir ekonominė našta;

L.  kadangi dėl ekonomikos krizės ES auga skurdas ir socialinė atskirtis, darantys ypatingą poveikį jaunesnėms kartoms; kadangi krizės poveikis mažina jaunimo galimybes gyventi savarankiškai ir išskirtiniais atvejais dėl jo kyla netinkamos mitybos ar psichinės sveikatos problemų;

M. kadangi jaunimo iki 25 m. nedarbo lygis 2013 m. kovo mėn. pasiekė 23,5 proc. ir dėl gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties, ypač informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir sveikatos priežiūros sektoriuose, Europoje yra daugiau kaip 2 milijonai laisvų darbo vietų; pritaria Komisijos iniciatyvai „ES įgūdžių panorama“;

N. kadangi tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų pastebima geografinė darbų pasiūlos ir paklausos neatitiktis;

O. kadangi daug jaunimo dirba neoficialius, laikinus darbus ir darbus be garantijų, nesusijusius su jų kvalifikacijomis ar karjeros tikslais ir neturinčius ilgalaikių perspektyvų; kadangi taip pat daugelis nepasinaudoja galimybėmis įgyti įgūdžių ir pasitikėjimo savimi, reikalingų siekiant karjeros;

P.  kadangi jaunimui vis sunkiau pereiti nuo švietimo prie darbo dėl esamų švietimo programų ir darbo rinkos neatitikties; kadangi mokymosi visą gyvenimą iniciatyvos ir įvairių kartų projektai yra naudingos priemonės, kuriomis jaunimui visoje ES gali būti suteikti darbo rinkai reikiami įgūdžiai;

Q. kadangi verslininkų, ypač pradedančių verslininkų, grupėje prasčiausiai atstovaujamos demografinės grupės yra jaunimas, moterys, neįgalieji ir imigrantai;

R.  kadangi asmeninis ir socialinis jaunimo vystymasis yra ne mažiau svarbus nei akademinis ir profesinis vystymasis; kadangi jaunimas atlieka svarbų vaidmenį socialinėje valstybių narių infrastruktūroje ir yra labai svarbus tvarioms ir gyvybingoms bendruomenėms;

S.  kadangi valstybėse narėse turi būti pagerinta plačiajuosčio ryšio plėtra, kad mokyklos būtų aprūpintos skaitmeninėmis priemonėmis;

T.  kadangi atviri švietimo ištekliai gerina švietimo kokybę, prieinamumą ir teisingumą ir palengvina sąveikųjį, kūrybišką, lankstų ir asmeniniams poreikiams pritaikytą mokymosi procesą pasitelkiant IRT ir naujas technologijas; kadangi atviras švietimas, kuriuo remiamas mokymasis visą gyvenimą, didina tvarų užimtumą;

U. kadangi naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos platformų taikymas yra svarbi jaunimo įtraukimo ir jų galimybių dalyvauti visuomenės veikloje ir daryti įtaką politiniams bei socialiniams procesams priemonė;

V. kadangi dėl ekonominių ir socialinių problemų, kurias apsunkina griežtas taupymas kaip ES atsakas į krizę, didėja piliečių skepticizmas Europos Sąjungos atžvilgiu; kadangi jaunimas yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis;

W. kadangi veiksminga jaunimo politika galima prisidėti prie jaunimo pilietiškumo skatinimo, kuris labai svarbus asmeninei jų emancipacijai ir jų kaip aktyvių piliečių dalyvavimui visuomenės veikloje;

X. kadangi struktūrinis dialogas turėtų būti laikomas pirmuoju veiksmingo ir našaus jaunimo, jaunimo organizacijų ir ES bei nacionalinės valdžios institucijų dialogo, kuris turi būti nuolat gerinamas ir plėtojamas, žingsniu;

ES jaunimo strategijos veiksmingumo įvertinimas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo;

2.  primena Komisijos pasiūlymą, jog vykstant deryboms dėl naujos daugiametės finansinės programos reikėtų padidinti finansavimą jaunimo ir švietimo politikai, kad būtų išspręstos esamos ir būsimos problemos; pabrėžia, kad jaunimo reikalų darbo grupių bendravimas yra būtinas ir turėtų būti skatinamas, kaip ir informavimas apie iki šiol atliktus veiksmus ir pasiektus rezultatus;

3.  mano, kad būsimoje DFP numatytas biudžetas, t. y. 6 mlrd. EUR, skirti kovai su jaunimo nedarbu, yra nepakankamas ir per derybas turėtų būti gerokai padidintas;

4.  ragina Tarybą toliau didinti skiriamą dėmesį jaunimui, jaunimą būsimoje DFP laikant vienu pagrindinių ES programų prioritetų;

5.  apgailestauja, kad ambicingi Europos Vadovų Tarybos pareiškimai, susiję su įsipareigojimais imtis veiksmų jaunimo reikalų srityje, nereiškia atitinkamų finansinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad didžiąją 2012 m. paskelbto augimo paketo dalį sudarė iš dalies perskirstytos struktūrinių fondų lėšos, kurias jau buvo pažadėta ir įsipareigota skirti;

6.  apgailestauja dėl Tarybos parodyto prieštaringumo: ji skatina skirti papildomų išteklių jaunimo reikalams, bet delsia pradėti derybas dėl 2013 m. taisomojo biudžeto mokėjimų, o dėl to kyla pavojus, kad nebus atlikti „Erasmus“ stipendijų mokėjimai; ragina Tarybą laikytis konstruktyvesnio požiūrio ir užtikrinti, kad kiekviename metiniame biudžete skirtumai tarp mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų nebūtų vis didesni;

7.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas (AKM) yra tinkamas būdas priimti sprendimus dėl jaunimo politikos; pakartoja raginimą ES institucijoms glaudžiau bendradarbiauti jaunimo klausimais; ragina į šiuos klausimus labiau įtraukti Europos Parlamentą; pabrėžia, jog laikydamosi AKM valstybės narės turi turėti stiprią politinę valią, kad būtų pasiekta kuo geresnių rezultatų,;

8.  yra nusivylęs, kad nors per pirmąjį ES jaunimo strategijos ciklą valstybių narių buvo prašoma imtis specialių priemonių, buvo padaryta labai nedidelė pažanga; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais padėtis tapo dar blogesnė ir kad daugelyje valstybių narių nėra konkrečios jaunimo politikos;

9.  pažymi jaunimo strategijos pirmojo ciklo (2010–2012 m.) reikšmę; pabrėžia, kad įvairias sritis apimančio bendradarbiavimo tvarka, apimanti įvairias Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sritis, buvo puiki pradžia, tačiau ateityje ją reikia stiprinti užtikrinant geresnes galimybes gauti darbą, šviestis ir mokytis ir tokiu būdu kovojant su skurdu ir atskirtimi, taip pat laikantis įvairias sritis apimančio požiūrio į susijusiuose sektoriuose paplitusią praktiką;

10. pabrėžia struktūrinio dialogo svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti idėją ir užtikrinti reikšmingus ir nuoseklius tolesnius veiksmus pagal jaunimo ir ministerijų bei institucijų atstovų kartu parengtas rekomendacijas; taip pat ragina tiesiogiai užmegzti ryšius su jaunimo organizacijomis ir joms nepriklausančiais asmenimis tiek vietos, tiek regiono lygmeniu užtikrinant, kad į jų balsą būtų atsižvelgta ir kad visa įgyvendinta politika skatintų teigiamus jaunimo pokyčius ir suteiktų jam galių;

11. mano, kad toliau galima tobulinti aiškių ir vartotojams lengvai suprantamų rodiklių, susijusių su jaunimo padėtimi ir jaunimo politika, visų pirma su jaunimo savarankiškumu ir dalyvavimu, kūrimą, kad galima būtų geriau įvertinti poveikio priemones, kurių imtasi pagal ES jaunimo strategiją;

12. ragina valstybes nares paskelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų, parengti nacionalinius veiksmų planus ir juos sistemingai įgyvendinti;

13. pabrėžia, kad nuo pat vaikystės ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, kurioms kyla didelis socialinės atskirties pavojus, įskaitant nedirbančius, nesimokančius ir profesiniame mokyme nedalyvaujantį bei mažiau galimybių turintį jaunimą, teikiant jam realias ir apčiuopiamas užimtumo galimybes ir skatinant aktyvų jo dalyvavimą visuomenės gyvenime;

14. pripažįsta, kad reikia įvairius sektorius apimančio ir darnaus požiūrio į aštuonias ES jaunimo strategijos veiklos sritis; ragina per krizę jaunimo politikai, kuri yra pagrįsta informacija ir formuojama atsižvelgiant į paties jaunimo išreikštas mintis ir tikslus, skirti pirmenybę;

Iššūkiai kitam ciklui.

Švietimas, mokymas, naujovės ir finansavimas

15. palankiai vertina naują ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą; pabrėžia, kad būtinas stabilus šios programos finansavimas ir atskiras biudžeto skyrius bei atskiri biudžeto asignavimai jaunimui;

16. pabrėžia, kad valstybės narės ir įmonės, kurdamos lankstesnes mokymo programas, integruodamos verslumą ir universaliuosius gebėjimus, kad būtų galima lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ateityje, turėtų daugiau investuoti į tinkamus įgūdžius ir reikalauti įvairesnių mokymų, skirtų paklausioms darbo vietoms, visų pirma technologijų sektoriuose; pabrėžia jaunimo judumo skatinimo, ypač ankstyvo užsienio kalbų mokymo, svarbą; ragina valstybes nares numatyti dvigubas profesinio švietimo ir mokymo sistemas, kurios yra veiksmingas būdas norint susieti šveitimą ir darbo rinkos poreikius ir sumažinti jaunimo nedarbą;

17. ragina valstybes nares užtikrinti visišką įgytų socialinių išmokų perkeliamumą, kad neiškiltų pavojus dirbančių ir judumą pasirinkusių jaunuolių socialinei apsaugai;

18. pabrėžia žinių trikampio naudą ir ragina valstybes nares įgyvendinti daugiau iniciatyvų ir intensyvinti visų trijų šio trikampio aspektų sąveiką taip užtikrinant, kad mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų sąveika padėtų kurti darbo vietas ir skatinti augimą;

19. pripažįsta, kad programa „Horizontas 2020“ yra tinkama sistema moksliniams tyrimams, inovacijoms ir pažangai mokslo srityje skatinti; tačiau įspėja, kad kai kuriose valstybėse narėse sumažintos išlaidos švietimo srityje kenkia jos tikslams; ragina valstybes nares nustatyti pagrindinius prioritetus pagal šią programą ir pasinaudoti visomis jos galimybėmis;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes ir pasiūlyti būdus, kaip būtų galima mokyklų lygmeniu didinti nacionalinių mokymo programų inovacijas;

21. primygtinai ragina valstybes nares sutvirtinti profesinį mokymą, profesinį orientavimą ir praktiką bei stažuotes ir panaikinti esamas tarpvalstybines kliūtis taip, kad šis švietimo būdas būtų vienodai vertinamas, labiau susietas su kitais švietimo būdais atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą ir labiau atitiktų su darbu susijusio mokymo galimybių jaunimui pasiūlą ir paklausą – taip būtų pagerinamas judumas ir užimtumo galimybės, ypač pasienio regionuose;

22. pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, ypač vykdant Europos darbo mobilumo (EURES) portalo reformas siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes;

23. pabrėžia, kad ES struktūrinių fondų strateginės investicijos itin svarbios finansuojant regioninę plėtrą, konkurencingumą ir kokybiškos praktikos bei stažuočių ir tvarių bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą, taip sudarant kuo daugiau galimybių visose valstybėse narėse jaunimui gauti darbą, kuriame būtų gerbiamos darbuotojų teisės, ir labai sumažinant nesaugumą ir skurdo grėsmę; taip pat pabrėžia, kad, jei įmanoma, svarbu įvairinti ekonomiką apimant didelės pridėtinės vertės sektorius, ir ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kaimo vietoves bei vietoves, kuriose nėra palankių sąlygų;

24. mano, kad siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, regionų ir vietos valdžios institucijos turi dalyvauti kuriant ir įgyvendinant tinkamą politiką;

25. mano, kad įgyvendinant intensyvias nacionalines ir regionines strategijas, kuriomis įmonės būtų buvę skatinamos įdarbinti jaunimą, tam tikrose valstybėse narėse būtų buvę galima išvengti dabartinio aukšto nedarbo lygio;

26. pažymi, kad įgyvendinant ES užimtumo strategijas miestų ir regionų vaidmuo labai svarbus įvertinant vietos darbo rinkas, numatant jų poreikius ir pritaikant jaunimui skirtas programas, ir pabrėžia jaunimo svarbą savo bendruomenėms, įskaitant salų ir atokiausių regionų bendruomenes; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti aktyvų pilietiškumą ir užtikrinti, kad jaunimo atstovai ar jaunimo asociacijos dalyvautų įvairiose ES siūlomose iniciatyvose;

27. pabrėžia teigiamą atvirojo mokymosi vaidmenį ir atvirųjų universitetų įtaką besimokančiųjų, įskaitant jaunus suaugusiuosius, žinių bei naujų įgūdžių, reikalingų kovojant su nedarbu, įgijimo procesui; pabrėžia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra dinamiška žinių įgijimo forma, taikoma atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir dalyvių interesus;

28. pabrėžia universaliųjų gebėjimų, pvz., IRT įgūdžių, lyderystės įgūdžių, kritinio mąstymo ir kalbų įgūdžių įgijimo svarbą, įskaitant studijas užsienyje, kad būtų pagerintos jaunimo galimybės darbo rinkoje ir jų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ateityje;

29. pabrėžia, kad savišvieta ir neformalusis mokymas yra svarbūs ugdant jaunimo vertybes, gabumus ir kompetenciją, taip pat mokymasis apie pilietiškumą ir demokratišką dalyvavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti neformalųjį ir formalųjį mokymą, savanorišką darbą, stažuotes ir socialinį darbą vykdant įgytų kompetencijų pripažinimo sistemas ir remti tokią veiklą pagal naujų švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programų sistemą;

30. mano, kad vis dar galima plėtoti tarpusavio mokymo veiklą švietimo ir mokymo srityje, kuri gali padėti valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi;

31. pritaria pastarajam valstybių narių ir Tarybos įsipareigojimui parengti naujas jaunimo iniciatyvas, kurioms būtų numatytos tikslios finansavimo priemonės; ragina Tarybą inicijuoti panašią politiką visose valstybėse narėse pagal naują bendrąją jaunimo programą;

32. pabrėžia, kad reikia skatinti moteris imtis profesijų, paprastai laikomų vadinamosiomis vyriškomis, ypač informacinių technologijų sektoriuje;

33. mano, kad iš ankstyvos intervencijos ir darbo rinkos aktyvumą skatinančios politikos matyti, jog užuot nagrinėjus iš kartos į kartą perduodamų trūkumų požymius, pradėta pavojus nustatyti ir valdyti ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; visų pirma atkreipia dėmesį į labiausiai atskirtus ir didžiausią nedarbo pavojų patiriančius asmenis;

34. atkreipia dėmesį į nelygybės mokyklų lygmeniu, pamokų praleidinėjimo ir mokyklos nebaigusių asmenų problemas; pabrėžia, jog svarbu padidinti finansavimą, kad būtų užtikrintas vienodas prieinamumas prie švietimo, taip pat sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius; pabrėžia, kad reikia gerinti švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo darbo subjektų sąsajas ir bendradarbiavimą; ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu taikyti lanksčius mokymo būdus;

35. nurodo, kad perėjimas nuo mokslo prie darbo – ypač svarbus jaunimo gyvenimo momentas, nes karjeros pradžia turi svarbią reikšmę jų būsimai raidai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ankstyva vaiko raida gali atlikti svarbų vaidmenį išsilaisvinant iš užburto daugelio kartų nepalankioje padėtyje esančių vaikų prastos žmogaus socialinės raidos rato; ragina valstybes nares ankstyvuoju etapu gerinti konsultacijų ir patarimų teikimo paslaugas, kad būtų padidintos jaunimo galimybės priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus dėl savo būsimos karjeros, ir taip užtikrinti palankesnes sąlygas jiems įgyti būtinus įgūdžius ir rasti darbą, tiesiogiai susijusį su darbo rinkos poreikiais; pabrėžia, kad yra daug galimybių kurti darbo vietas ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros, socialiniuose sektoriuose ir IRT srityje;

36. pabrėžia, kad svarbu užtikrinant kokybišką praktiką ir stažuotes gerinti politiką, pagal kurią palengvinamas perėjimas nuo švietimo prie užimtumo;

37. prašo valstybių narių spręsti nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo problemą norint jiems pasiūlyti kokybišką mokymąsi ir mokymą, kad jie galėtų įgyti darbui reikalingų įgūdžių ir patirties, taip kai kuriems iš jų padedant dar kartą patekti į švietimo sistemą;

38. ragina skirti ypatingą dėmesį jauniems įkalinimo įstaigų gyventojams, kad būtų palengvinama jų reintegracija į visuomenę;

39. ragina Komisiją sustiprinti esamą pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“ naujais šūkiais, pvz., „Ne nesimokančiam jaunimui“ ir „Ne darbo rinkoje nedalyvaujančiam jaunimui“;

40. primena riziką, kad kai kurios valstybės narės gali netekti talentingo jaunimo taip sukuriant galimą protų nutekėjimą; pabrėžia, kad šis protų nutekėjimas trukdo toms valstybėms narėms siekti ekonomikos atgaivinimo ir būtino augimo; ragina Komisiją ir Tarybą ateityje siūlant ir įgyvendinant politiką visiškai į tai atsižvelgti;

41. pabrėžia, kad kūrybos sektoriuje gali būti siūloma papildomų ir naujų galimybių jaunimo talentams ir įgūdžiams ugdyti; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad naujos technologijos didina jaunimo kūrybingumą;

42. pabrėžia, kad Europos kultūra sudaro svarbią BVP dalį, ir ragina valstybes nares toliau skatinti iniciatyvas, kuriomis šiame sektoriuje būtų remiamos tvarios jaunimo darbo vietos;

Jaunimo užimtumas ir verslumas

43. pabrėžia SESV 174 straipsnyje numatytos Europos Sąjungos socialinės ekonominės ir teritorinės sanglaudos svarbą siekiant ES jaunimo strategijos tikslų, būtent sukuriant daugiau galimybių ir užtikrinant lygias galimybes visiems jaunuoliams, skatinant viso jaunimo socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir solidarumą, mažinant skurdo pavojų ir didinant dirbančių gyventojų skaičių, tai pat atsižvelgiant į vykdomas skolos mažinimo priemones, didėjantį jaunimo nedarbą ir skirtingus švietimo rezultatų bei mokymo lygius;

44. ragina valstybes nares visiškai pasinaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų, ypač ESF, galimybėmis; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie valstybių narių padarytą pažangą;

45. prašo Komisijos ir valstybių narių sutelkti visas turimas lėšas, ypač struktūrinių fondų sistemos lėšas, programai, kuria būtų skatinamos investicijos į mokymą ir darbo vietų kūrimą siekiant kovoti su pernelyg dideliu jaunimo nedarbu, taip pat skatinti jaunimo verslo plėtrą sudarant sąlygas verslumui; palankiai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir primygtinai ragina susijusias valstybes nares ir regionus visapusiškai pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis ir specialiai skiriamomis lėšomis;

46. palankiai vertina naują ES Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri turi būti taikoma ir jaunimui iki 30 metų ir pagal kurią jie įgytų įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje norint užtikrinti kokybiškas, reikšmingas ir atitinkamas galimybes; ragina valstybes nares įsipareigoti veiksmingai ir laiku įgyvendinti šią iniciatyvą ir išnaudoti visas naujoje DFP numatyto naujo jaunimo užimtumo fondo teikiamas galimybes; pabrėžia, kad iniciatyvai būtinas pakankamas finansavimas ESF ir kitų buvusių bei būsimų ES struktūrinių fondų lėšomis; mano, kad nepakanka Tarybos nurodyto 7 metų laikotarpio biudžeto;

47. vis dėlto pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva negali pakeisti struktūrinių pastangų ir reformų, būtinų siekiant kai kurių valstybių narių švietimo sistemas ir darbo rinkas pritaikyti iššūkiams ateityje;

48. ragina Komisiją teikti paskatas ir techninę pagalbą jaunimui, kad šis kurtų savo verslą pagal šūkį „jei nerandi darbo, susikurk darbo vietą pats“;

49. siūlo skatinti jaunimo verslumą palengvinant prieigą prie mikrokredito ir mikrofinansų priemonių;

50. mano, kad fiskalinis konsolidavimas turėtų būti vykdomas taip, kad nedarytų poveikio jaunimo darbo vietoms; ragina valstybes nares taikyti daugiau paskatų kokybiškoms jaunimo darbo vietoms remti, pavyzdžiui, mokesčių ir socialinių įmokų lengvatas, ir parengti atitinkamus darbo rinkos teisės aktus;

51. pripažįsta, kad socialinių įmonių vaidmuo gali būti labai svarbus skatinant itin kokybiškų darbo vietų kūrimą, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi – jos galėtų investuoti į jaunų Europos Sąjungos piliečių išsilavinimą ir profesinį mokymą;

52. pabrėžia, kad valstybės narės turi užtikrinti apsaugos tinklą nesėkmingai veikiančioms naujai įsteigtoms įmonėms; ragina jas naikinti biurokratizmą;

Naujos technologijos ir socialinė žiniasklaida

53. ragina Komisiją tirti naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos poveikį jaunimo gyvenimui;

54. pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia įgyvendinti strategijas, kuriomis remiama jaunimo prieiga prie IRT;

55. ragina Komisiją pasinaudoti socialinės žiniasklaidos dinamiškumu šviečiant, mokant jaunimą ir jam dalyvaujant veikloje, taip siekiant padidinti jaunimo įdarbinimo galimybes ir sustiprinti verslumą, inovacijas ir kultūrą;

56. pabrėžia poreikį apsaugoti jaunimą nuo visų piktnaudžiavimo formų, įskaitant internetines atakas ir smurtą, susijusius su jų asmens duomenimis ir sveikata;

57. pabrėžia, kad reikia gerinti informavimą per socialinius tinklus apie Komisijos vykdomas jaunimo iniciatyvas, pvz., Europos jaunimo portalą, ir galimybes naudotis jomis, taip pat stiprinti ryšius su jaunimo organizacijomis ir jaunimo atstovais;

58. palankiai vertina paskelbtą Komisijos komunikatą „Švietimo sistemų atvėrimas“, kuriuo siekiama didinti švietimo, mokymo bei mokymosi sistemų veiksmingumą, prieinamumą ir teisingumą didinant IRT ir naujų technologijų įtraukimą į švietimą bei mokymą; ragina visas valstybes nares skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų atvertos švietimo sistemos, pvz., internete pradedant daugybę atvirų kursų;

Jaunimo dalyvavimas ir Europos pilietybė

59. palankiai vertina tai, kad 2013 m. buvo paskelbti Europos piliečių metais; pabrėžia, kad reikia labiau įtraukti jaunus žmones, skatinant juos dalytis savo vizija apie ES ateitį;

60. ragina Komisiją tęsti ir didinti paramą Europos jaunimo kortelei siekiant palengvinti jaunimui kultūros prieinamumą visoje ES;

61. pabrėžia didelę sporto, mankštos ir socialinės veiklos svarbą siekiant skatinti jaunimo dalyvavimą, nes tai – priemonė, galinti turėti didelį poveikį vietos bendruomenėms ir galinti padėti spręsti daugelį socialinių problemų, su kuriomis susiduria jaunimas, pavyzdžiui, kovoti su socialine atskirtimi ir suteikti jaunimui pasididžiavimo ir savivertės jausmą,; be to, pabrėžia, kad fizinė ir protinė mankštos nauda padeda jaunimą parengti darbui;

62. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į 2014 m. Europos Parlamento rinkimus, svarbu perduoti tvirtas ES jaunimui skirtas žinias, pagrįstas konkrečia politika;

63. ragina Komisiją parengti daugiau iniciatyvų ES integracijai stiprinti; ragina valstybes nares įtraukti į bendrąsias mokymo programas Europos studijų kursą;

64. pabrėžia, kad svarbu naudotis informacija ir ryšių technologijomis, įskaitant socialinius tinklus, kurių konkretus tikslas – didinti dalyvavimą;

65. pabrėžia, kad reikia kurti daugiau įtraukties programų socialiai atskirtoms grupėms ir teikti paramą jaunimo sektoriui, kad būtų plėtojamos jo struktūros ir ryšių kanalai, taigi siekiant pasiekti daugiau jaunimo, ypač jaunimo kuriam gresia socialinė atskirtis;

66. pabrėžia programos „Veiklus jaunimas“, kuria skatinamas aktyvus jaunimo pilietiškumas, solidarumas ir jaunimo tolerancija, svarbą;

67. pabrėžia jaunimo organizacijų, kurios yra pagrindinis jaunimo dalyvavimo būdas, ir savanorių atliekamą vaidmenį, kurį reikia toliau didinti paramos mechanizmais, tinkamomis teisinėmis sistemomis ir aiškiai apibrėžtomis savanorių teisėmis ir pareigomis, kaip nurodyta Europos savanorių teisių chartijoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti politinę ir finansinę paramą jaunimo darbui, ypač ES projektuose dalyvaujančioms jaunimo organizacijoms;

68. mano, kad galimybė jaunimui gyventi savarankiškai yra pagrindinis prioritetas, kuris artimiausiu laikotarpiu turėtų būti numatytas jaunimo strategijoje; dėl šios priežasties ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti bendradarbiavimą jaunimo srityje į jaunimo savarankiškumą ir viso jaunimo dalyvavimą visuomeninėje veikloje;

Bendrieji principai

69. pabrėžia, kad svarbu pašalinti visų rūšių diskriminaciją tarp jaunimo, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos;

70. pabrėžia, kad kova su lyčių nelygybe ir stereotipais turėtų būti sudedamoji veiksmingos jaunimo politikos dalis, ypač siekiant išvengti smurto prieš moteris ir jį panaikinti;

71. pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir tiesiogiai bendrauti su jaunimu, kuris yra ES socialinės vizijos prioritetinė grupė, taip didinant jo įtaką, vystymąsi, gerovę ir socialinę įtrauktį;

72. pabrėžia, kad neįgaliam jaunimui reikia teikti veiksmingą ir asmeniškai pritaikytą paramą;

o

o         o

73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.
• [2]  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
• [3]  OL C 377, 2012 12 7, p. 77.
• [4]  Eurofound (2012 m.), „Nedirbantis, nesimokantis ir profesiniame mokyme nedalyvaujantis jaunimas. Ypatumai, sąnaudos ir Europos politinio atsako priemonės“, Europos Sąjungos Leidinių biuras, Liuksemburgas.
• [5]       Eurofound (2012 m.), „Nedirbantis, nesimokantis ir profesiniame mokyme nedalyvaujantis jaunimas. Ypatumai, sąnaudos ir Europos politinio atsako priemonės.“ Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos komunikatas

2009 m. balandžio 27 d. Komisija pirmą kartą paskelbė komunikatą, kuriame apibrėžė naują ES jaunimo strategiją. Ja buvo siekiama sukurti bendradarbiavimo jaunimo klausimais sistemą ateinančiam dešimtmečiui ir suteikti jaunimui daugiau ir geresnių gyvenimo galimybių. Ši strategija buvo padalyta į tris vienodos trukmės darbo ciklus ir aštuonias veiklos sritis, t. y.: a) švietimas ir mokymas, b) užimtumas ir verslumas, c) sveikata ir gerovė, d) socialinė įtrauktis, e) dalyvavimas, f) savanoriška veikla, g) kultūra ir kūrybingumas, h) jaunimas ir pasaulis. Kiekvieno ciklo pabaigoje turi būti paskelbta pažangos ataskaita, kad būtų galima įvertinti pažangą ir nustatyti kito darbo ciklo prioritetus. Iš tiesų, 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisija paskelbė pirmąją ES jaunimo strategijos pirmojo ciklo įgyvendinimo ataskaitą.

Pirmajame cikle pagrindinis dėmesys skiriamas ir pirmenybė teikiama valstybių narių bendradarbiavimui jaunimo problemų ir politikos srityse stiprinti. Taip pat pagrindinės ES jaunimo strategijos temos buvo jaunimo įdarbinimo galimybių, verslumo ir jaunimo dalyvavimo skatinimas. Išties šioje srityje kelios valstybės narės padarė didelę pažangą kurdamos nacionalinį jaunimo strategijos planą, o tai ir buvo pagrindinis pirmojo ciklo uždavinys. ES jaunimo strategijos veiksmai įgyvendinami aštuoniose veiklos srityse ir valstybių narių pažanga šiose srityse skiriasi. „Užimtumo ir verslumo“ atžvilgiu pirmasis struktūrinis dialogas skirtas jaunimo užimtumui, ypač konkretiems veiksmams kovos su augančiu jaunimo nedarbu srityje. Be to, valstybių narių politika toliau remiama įgyvendinant tokias ES iniciatyvas kaip „Jaunimo garantijos“ ir kitoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatomą didesnį jaunimo finansavimą įgyvendinant programą „Erasmus visiems“.

Visose veiklos srityse (švietimo, užimtumo ir kt.) vykdytos iniciatyvos ir jų pažanga apžvelgtos atitinkamame Komisijos komunikate.

Naujasis ES jaunimo strategijos ciklas (2013–2015 m.)

Pagal Komisijos pasiūlymą, kitame cikle (2013–2015 m.) visiškai pasinaudojant ES lėšomis dėmesys toliau bus skiriamas jaunimo užimtumui ir visų pirma bus orientuojamasi į tuos, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme. Komisija pripažįsta, kad reikėtų veiksmingiau spręsti krizės poveikio jaunimui padarinius, nes jaunimo nedarbas išaugo iki nepriimtino lygio, ypač ES pietinėse valstybėse, t. y. Graikijoje (2013 m. sausio mėn. jis buvo 59,1 proc.), Ispanijoje (55,9 proc.), Italijoje (38,4 proc.) ir Portugalijoje (38,3 proc.). Norėdamos įveikti šią problemą, valstybės narės turėtų išnaudoti visas įmanomas ES finansavimo galimybes ir visus sprendimus, siūlomus pagal Jaunimo galimybių iniciatyvą, taip padėdamos nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui. Be to, iš metinės augimo apžvalgos duomenų aiškiai matyti, kad padaugėjo žmonių (ypač vaikų), kuriems gresia skurdas. Tai dar viena tema, kurią Europai reikės spręsti per antrąjį ciklą. Šiuo atžvilgiu ES jaunimo strategijoje turėtų būti siekiama padėti pažeidžiamam jaunimui, pagrindinį dėmesį skiriant bendram jaunuolių dalyvavimui pilietinės visuomenės gyvenime ir pašalinant dabartinės krizės padarinius socialinei įtraukčiau ir jos poveikiui jaunimo sveikatai bei gerovei.

Pranešėjo pastabos

Šiame pranešime atsižvelgiant į ribotą taikymo sritį siekiama atkreipti dėmesį į sudėtingiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria jaunoji karta, sprendimus, teikti pasiūlymus ir prisidėti šių sprendimų ieškant. Pagrindinis tikslas ir toliau lieka valstybių narių vykdomos politikos stiprinimas, kad jos pasiektų pačių geriausių rezultatų ir įgyvendintų savo tikslus. Be to, šiame pranešime siekiama atskleisti į dabartinę ES jaunimo strategiją iki šiol neįtrauktas problemas. Pavyzdžiui, negalima neatsižvelgti į naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos vaidmenį, nes jų įtaka visiems jaunimo gyvenimo aspektams (nuo užimtumo ir dalyvavimo iki pramogų ir saviraiškos) šiomis dienomis nepaprastai didėja.

Nėra jokių abejonių, kad praėjus trejiems metams po ataskaitos „ES jaunimo strategija. Investicijų ir galimybių suteikimas“ paskelbimo Europos socialiniai ir ekonominiai rodikliai labai pasikeitė. Tuometinė padėtis nepalyginama su ta, su kuria dabar susiduria ES. Vis nesibaigianti ekonomikos krizė siaučia visoje Europoje ir lemia precedento neturinčias prastas jaunimo įsidarbinimo galimybes. Tai iššūkis, su kuriuo būtina nedelsiant kovoti tikslinėmis priemonėmis ir atitinkamu finansavimu, kaip 2012 m. sausio mėn. pareiškė ir Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, pristatydamas susijusią Komisijos iniciatyvą dėl jaunimo užimtumo. Pabrėždamas šiuos faktus pranešėjas ragina ES nedelsiant imtis veiksmų, kad padėtis toliau neprastėtų. Įgyvendindama ES jaunimo strategiją Europa pirmą kartą savo istorijoje gali panaudoti veiklos priemones, politiką ir mechanizmus, kuriais būtų galima integruotai reaguoti į iššūkius, su kuriais šiandien susiduria jaunoji karta. Tai iš tikrųjų yra žingsnis į priekį, bet nereikia manyti, kad to pakaks norint panaikinti krizės padarinius, kurie, tam tikrais atvejais, plito daug greičiau nei ES sugebėjo reaguoti. Lisabonos sutartyje valstybėms narėms palikti didesni įgaliojimai jaunimo klausimais (subsidiarumo principas), todėl šio sprendimo negalima priimti vien Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto, kaip matyti iš pirmojo Komisijos ataskaitos įvertinimo, yra gerosios patirties pavyzdžių, finansavimo priemonių ir specialių galimybių.

Dabar svarbiausia pritaikyti šias priemones – pradedant nauja daugiamete finansine programa ir nauja ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa ir baigiant naujomis iniciatyvomis (Europos jaunimo garantijų ir pan.) – kad jomis užtikrintume jaunimui geriausius rezultatus.

Atsižvelgiant į tai kas minėta be ES raginimo labiau finansuoti švietimą, inovacijas ir jaunimo verslumą, daugelyje valstybių narių labai mažinamas atitinkamų sričių biudžeto finansavimas. Dėl tokio mažinimo ne tik atsiranda rimtų kliūčių veiksmingai įgyvendinti ES jaunimo strategiją, bet ir kyla grėsmė, kad nepavyks laiku pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Be to, valstybės narės tik iš dalies panaudoja ES struktūrinius fondus švietimui, užimtumui arba mokymui remti. Praeitais metais valstybės narės nedeklaravo beveik 30 mlrd. EUR iš Europos socialinio fondo. Toks skaičius nuvilia. Turint omenyje, kad naujoje daugiametėje finansinėje programoje toliau plečiamos investicijos į šias sritis, akivaizdu, kad valstybės narės turėtų kurti veiksmingesnes priemones ir imtis labiau į tikslą orientuotų veiksmų.

Taip pat reikia aiškiau apibrėžtų priemonių ir rodiklių. Nors aštuoniose valstybėse narėse jau veikia jaunimo darbo grupės, kol kas nepastebima rimtos pažangos, ir tai dar kartą įrodo, kad reikia geresnės informacijos apie specialių darbo grupių kompetenciją ir misiją. 2011 m. ekonominiai nuostoliai, kurių turėta dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos, įvertinti 153 mlrd. EUR, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP. Tai didelė socialinė ir ekonominė našta. Tuo pat metu dėl per aukšto nedarbo lygio valstybėse narėse jaunimas yra priverstas persikelti gyventi kitur, dėl to didėja protų nutekėjimo pavojus ir neigiami padariniai šių jaunuolių kilmės šalims, nes toms valstybėms narėms tampa dar sunkiau atgauti konkurencingumą ir susigrąžinti tvarų aukšto lygio įgūdžiais pagrįstą ekonomikos augimą. Kaip matyti iš naujausių Komisijos tyrimų duomenų, ši padėtis ypač stipriai juntama regionų lygmeniu.

Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis – dar viena problema, į kurią pranešėjas atkreipia dėmesį. Nors tam tikros teigiamos iniciatyvos, pvz., „ES įgūdžių panorama“, kuria siekiama spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą, yra svarbios, jų tikrai nepakanka. Kaip matyti iš duomenų, Europoje yra 2 milijonai laisvų darbo vietų, bet, net esant aukštam jaunimo nedarbo lygiui, yra gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Tai neišvengiamai kelia rimtų klausimų dėl nacionalinių švietimo sistemų sugebėjimo prisitaikyti prie esamų darbo rinkos poreikių. Tiesą sakant, šiuo metu visoje Europos Sąjungoje smarkiai išaugo nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo skaičius (daugiau nei 22 proc.), o tam tikrais atvejais padėtį dar labiau pablogina socialinė atskirtis, benamystė ir skurdas. Dėl šių veiksnių dar labiau stiprėja nerimas, kad atsiras „prarastoji karta“.

Kartu kyla ir naujų problemų. Dėl krizės poveikio atsiranda derlinga dirva ekstremizmui ir radikalizmui. Jie turi nepaprastai didelę įtaką jaunimui, ypač šalyse (kaip matyti iš Eurobarometro duomenų), kuriose krizė turėjo mažesnį poveikį. Pranešėjo manymu, naujajame ES jaunimo strategijos cikle šiam aspektui ir toliau turėtų būti skiriamas dėmesys, siūlomi konkretūs į šį pranešimą įtraukti veiksmai ir politika. Šiuos pasiūlymus turi papildyti jaunimo skatinimas dalyvauti europinėse diskusijose ir debatuose. Iš tiesų, iki šiol įvairius sektorius aprėpiantis metodas davė gerų rezultatų, nors, pranešėjo teigimu, reikėtų stengtis įtraukti daugiau jaunimo (t. y. pavienių asmenų, o ne jaunimo organizacijų).

Pranešėjas mano, kad ES jaunimo strategijoje taip pat reikėtų atsižvelgti į naujų technologijų ir socialinės žiniasklaidos vaidmenį jaunimo gyvenime. Iš tiesų, jaunimo įdarbinimo galimybėms, verslumui, mokymui ir švietimui reikalinga aukšto lygio ir šiuolaikiškų įgūdžių aplinka. Todėl apmaudu, kad vis dar yra daug jaunuolių, kurie visiškai neturi žinių apie kompiuterius arba išmano juos labai prastai, ir tai, kad spartusis plačiajuosčio interneto ryšys pasiekė dar ne visus Europos piliečius. Komisijos duomenimis, 20 proc. vidurinę mokyklą baigusių moksleivių niekada arba beveik niekada nesinaudojo kompiuteriu pamokose ir tik 50 proc. 16 metų moksleivių lanko aukšto lygio skaitmenine įranga aprūpintas mokyklas. Kartu 80 proc. jaunų 16–24 metų europiečių naudojasi internetu bendraudami socialiniuose tinkluose ir Europoje nuo jo priklauso beveik 230 000 darbo vietų.

Be visų šių iššūkių, istorinis Europos Sąjungos tikslas buvo ir išlieka nešti aiškią ir optimistinę žinią, kad Europa yra pasiryžusi įveikti minėtas grėsmes, taip suteikiant aiškią viltį. Pranešėjo teigimu, mums labiau sektųsi to siekti kitame cikle nustačius prioritetines veiklos sritis, kad nė viena iš aštuonių sričių nebūtų nustumta į šalį. Šiame pranešime pranešėjas stengėsi pabrėžti sritis, kuriose reikėtų imtis tolesnių veiksmų. Tuo tikslu jis nustato prioritetinius veiksmus ir siūlo naujas priemones ir politiką, kuriais būtų galima padėti jaunimui trumpalaikiu, vidutiniu ir ilgalaikiu požiūriu. Jis taip pat laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas, vienintelė demokratiniu būdu išrinkta ir Europos piliečiams atskaitinga ES institucija, turėtų turėti svaresnį balsą formuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinat ES jaunimo strategiją.

Ypatingai svarbu, kad per šį krizės laikotarpį ES ir toliau būtų įkvėpimas jaunimui. Užtikrindama daugiau švietimo ir bet kokių formų mokymosi galimybių, investuodama į jaunimą ir remdama novatorišką ir verslią dvasią, drąsiai finansuodama jaunimo programas ir tikėdama, kad kiekvienas jaunajai kartai išleistas euras turės keleriopos naudos Europos augimui bei būsimai socialinei jos sanglaudai. ES turi reikiamų įrankių ir politikos priemonių, kad tai taptų tikrove. Bet nieko nepavyks pasiekti be valstybių narių ryžto. Įgyvendindami ES jaunimo strategiją mes siunčiame aiškią žinią, mes nustatome prioritetus ir kuriame gaires. Tačiau nuo valstybių narių, ypač nuo tų, kurios susiduria su didžiausiomis problemomis, priklauso, ar šiomis gairėmis bus skubiai ir veiksmingai pasinaudota. Turime paspartinti savo veiksmus, turime pataisyti arba subsidijuoti neveiksmingas iniciatyvas ir turime likti atsidavę istoriniam ES tikslui. Nepaisydami pesimistinių vertinimų, pražūtingų prognozių, turime likti optimistai ir tikėti, kad mums pavyks pasiekti savo tikslų.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (31.5.2013)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.
2013/2073(INI))

Nuomonės referentas: Ole Christensen

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl krizės atsirado jaunimo darbo be garantijų rūšių, o darbas pagal trumpalaikes ir ne visos darbo dienos sutartis bei neapmokamų darbo vietų sistemos per dažnai keičia esamas darbo vietas;

B.  kadangi 2013 m. vasario mėn. bendras jaunimo nedarbas ES siekė 23,5 proc. ir kadangi 2011 m. 7,5 mln. 15–24 m. amžiaus jaunimo ir 6,5 mln. 25–29 m. amžiaus jaunimo nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo profesiniame mokyme (angl. NEET);

C. kadangi apskaičiuota, kad dėl jaunimo nedalyvavimo darbo rinkoje ekonominiai nuostoliai 2011 m. siekė 153 mlrd. EUR, t y. 1,2 proc. ES BVP[1];

1.  pažymi jaunimo strategijos pirmojo ciklo (2010–2012 m.) reikšmę; pabrėžia, kad teisinė tvarka, apimanti įvairias Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo sritis, buvo puiki pradžia, tačiau ateityje ją reikėjo stiprinti užtikrinant geresnes galimybes gauti darbą, mokytis ir dalyvauti profesiniame mokyme ir tokiu būdu kovojant su skurdu ir atskirtimi, taip pat laikantis įvairias sritis apimančio požiūrio į susijusiuose sektoriuose paplitusią praktiką;

2.  pažymi, kad jaunimo strategijos užimtumo aspektai tapo dar svarbesni dėl dabartinės krizės, ypatingai didelio jaunimo nedarbo ir nustatytų „neveikimo“ sąnaudų lygio ES; pabrėžia, jog, turint mintyje, kad ES yra beveik 2 milijonai laisvų darbo vietų, kito ciklo (2013–2015 m.) metu, dėmesį skiriant jaunimo nedarbui, švietimui ir mokymui, turėtų būti pasiekti du jaunimo strategijos bendrieji tikslai – sukurti jaunimui lygias galimybes darbo rinkoje ir skatinti socialinę įtrauktį; pabrėžia, jog reikėtų deramai atsižvelgti į krizės poveikį jaunimui ir jaunimo dalyvavimą visuomenės gyvenime; perspėja dėl jaunimo užimtumo užtikrinimo bet kokiomis priemonėmis, nes tokiu būdu kyla pavojus, jog gali būti nepaisoma tokio užimtumo kokybės ir jaunimo teisių darbo vietoje, ypač teisės į deramas pajamas; todėl pabrėžia, kad jaunimo strategija turėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas, kurios sudarytų jaunimui galimybes gyventi nepriklausomai ir neskurstant;

3.  primena pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtent 75 proc. 20–64 metų žmonių turi turėti darbą, mokyklos nebaigiančių asmenų turėtų būti mažiau negu 10 proc. ir bent 20 mln. žmonių turi išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties; pabrėžia, kad jaunimo strategijos įgyvendinimas per kitą ciklą turėtų būti glaudžiai susijęs su strategijos „Europa 2020“ pagrindinių tikslų siekimu;

4.  ragina valstybes nares paskelbti žiniomis ir įrodymais pagrįstas ataskaitas dėl jaunimo socialinės padėties ir gyvenimo sąlygų, parengti nacionalinius veiksmų planus ir juos sistemingai įgyvendinti;

5.  pabrėžia, kad nuo pat vaikystės ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms, kurioms kyla didelis socialinės atskirties pavojus, įskaitant nedirbančius, nesimokančius ir profesiniame mokyme nedalyvaujančius žmones ir mažiau galimybių turintį jaunimą, teikiant jiems realias ir apčiuopiamas užimtumo galimybes ir skatinant aktyvų jų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

6.  pabrėžia, kad būtina spręsti mokyklos nebaigimo problemą; pabrėžia, kad nesiimant plataus masto integruotų veiksmų, strategijos „Europa 2020“ tikslas sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nebus pasiektas; ragina visus veikėjus užtikrinti perėjimą iš švietimo ir mokymo į darbo rinką plėtojant susijusių asmenų, švietimo sektoriaus atstovų, įdarbinimo tarnybų ir socialinių ir pagalbos šeimoms tarnybų dialogą, mezgant glaudesnius ryšius tarp pradinio ir tęstinio profesinio mokymo ir jaunimo užimtumo, kad būtų skatinamas tinkamas mokymas, pritaikytas prie reintegracijos į darbo rinką programų, kurias įgyvendinant suteikiama antra galimybė, ir taikant dvilypes švietimo sistemas;

7.  nurodo, kad perėjimas nuo mokslo prie darbo – ypač svarbus jaunimo gyvenimo momentas, nes karjeros pradžia turi svarbią reikšmę būsimai jaunimo raidai; todėl pabrėžia galimą svarbų ankstyvos vaiko raidos vaidmenį išsilaisvinant iš užburto daugelio kartų nepalankioje padėtyje esančių vaikų prastos žmogaus socialinės raidos rato; ragina valstybes nares ankstyvuoju etapu gerinti konsultacijų ir patarimų teikimo paslaugas, kad būtų padidintos jaunimo galimybės priimti tinkama informacija pagrįstus sprendimus dėl savo būsimos karjeros, ir taip užtikrinti palankesnes sąlygas jaunimui įgyti būtinus įgūdžius ir rasti darbą, tiesiogiai susijusį su darbo rinkos poreikiais; pabrėžia, kad yra daug galimybių kurti darbo vietas ekologiškos ekonomikos, sveikatos priežiūros, socialiniuose sektoriuose ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje;

8.  pripažįsta stažuočių, visų pirma profesinio rengimo ar universitetinių studijų metu, svarbą padedant jaunimui mokytis ir įgyti patirties; pabrėžia, kad reikia užtikrinti jaunimui garantijas ir kad Komisija turėtų pasiūlyti kokybiškų stažuočių apibrėžtį, įskaitant socialinės apsaugos, tinkamo užmokesčio, darbo sąlygų (deramai atsižvelgiant į nacionalines koncepcijas) ir sveikatos ir saugos standartų kriterijus, nepaisant stažuotės trukmės;

9.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl stažuočių kokybės sistemos ir Europos gamybinės praktikos aljanso, kuriais būtų siekiama skatinti aukštos kokybės studentų ir jaunimo stažuotes visoje ES; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, skirtą jaunimui iki 30 m. amžiaus, ir nedelsiant pradėti vykdyti projektus siekiant kovoti su jaunimo nedarbu panaudojant 6 mlrd. eurų ES fondų lėšų, skirtų Jaunimo užimtumo iniciatyvai, ir skiriant papildomų savų lėšų joms įgyvendinti; ragina Komisiją teikti praktinę paramą Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinančioms valstybėms narėms ir primena įmonių socialinės atsakomybės svarbą;

10. pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos sėkmė labai priklauso nuo kitų vykdomos politikos sričių, įskaitant aktyvią ir įtraukią darbo rinkos politiką, kurias įgyvendinant užtikrinama reikiama užimtumo tarnybų infrastruktūra ir pajėgumas jaunimui teikti pritaikytas ir asmenines paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos sėkmė taip pat priklauso nuo darbdavių pastangų ir socialinių partnerių ir jaunimo organizacijų dalyvavimo;

11. pabrėžia, kad reikėtų didinti laisvą jaunimo judumą − be kita ko, pasitelkus EURES darbo portalą ir programas „Mokymasis visą gyvenimą“ ir „Veiklus jaunimas“ − siekiant gerinti švietimą, mokymą ir tarpusavio mokymąsi ir labiau priartinti darbo pasiūlą prie paklausos;

12. pabrėžia, kad Europos finansavimas gali svariai papildyti iš nacionalinių biudžetų skiriamas reikalingas investicijas, ypač tose valstybėse narėse ir regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės ir kuriuose itin didelis jaunimo nedarbas; ragina valstybes nares išnaudoti Europos socialinio fondo (ESF) potencialą įgyvendinant jaunimo strategiją ir primena, jog ESF skirtas socialinei įtraukčiai skatinti, kovoti su skurdu ir tvarioms darbo vietoms remti; mano, jog dėl šios priežasties ESF reikėtų numatyti mažiausiai 25 proc. finansinių išteklių skirti sanglaudos politikai; pabrėžia, kad ištekliai ir finansavimo iniciatyvos, skirti jaunimo nedarbo problemai spręsti, turėtų būti laikomi ne sąnaudomis, bet ilgalaike ir nuolatine svarbia investicija, kuria siekiama didinti jaunimo galimybes darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje; pabrėžia, kad esama tokią investiciją pagrindžiančių tvirtų socialinių, demokratinių ir ekonominių argumentų, ir atkreipia dėmesį į didžiulę naudą, gaunamą investuojant į mokymą ir įgūdžių ugdymą;

13. pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti jaunimo strategiją reikia nuolatinio, nuoseklaus ir koordinuoto visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma, socialinių partnerių, jaunimo organizacijų ir nacionalinių jaunimo tarybų atstovų dalyvavimo; ragina valstybes nares apsvarstyti, kaip kitų valstybių narių geriausios patirties pavyzdžius būtų galima pritaikyti savo darbo rinkoje; mano, kad struktūrinis dialogas – vertingas būdas įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesą ir didinti jo atsakomybę už jaunimo strategiją; ragina valstybes nares naudotis šiuo forumu per kitą jaunimo strategijos ciklą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	30.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 2 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Frédéric Daerden, Sari Essayah, Richard Falbr, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Csaba Őry, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Nicole Sinclaire, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Malika Benarab-Attou, Iliana Malinova Iotova, Svetoslav Hristov Malinov, Ria Oomen-Ruijten, Antigoni Papadopoulou

• [1]  Eurofound (2012 m.), „Nedirbantis, nesimokantis ir profesiniame mokyme nedalyvaujantis jaunimas. Ypatumai, sąnaudos ir Europos politinio atsako priemonės“, Europos Sąjungos Leidinių biuras, Liuksemburgas.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (3.6.2013)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo 2010–2012 m.
(2013/2073(INI))

Nuomonės referentė: Martina Anderson

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia SESV 174 straipsnyje numatytos Europos Sąjungos socialinės ekonominės ir teritorinės sanglaudos svarbą siekiant ES jaunimo strategijos tikslų, būtent sukurti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems jaunuoliams skatinant viso jaunimo socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir solidarumą, mažinti skurdo pavojų ir didinti dirbančių gyventojų skaičių, atsižvelgiant į vykdomas skolos mažinimo priemones, didėjantį jaunimo nedarbą ir skirtingus mokymosi rezultatų bei rengimo lygius;

2.  mano, kad svarbiausias ES prioritetas turėtų būti kova su jaunimo nedarbu Europoje; yra susirūpinęs, kad neįgijusių išsilavinimo ir nedirbančių jaunų žmonių skaičius pasiekė pavojingą lygį; mano, kad jeigu ES nepavyks tinkamai išspręsti šios problemos, dėl nepakankamų ateities galimybių jaunimui sumenks pasitikėjimas Europos Sąjungos projektu;

3.  pabrėžia, kad ES struktūrinių fondų strateginės investicijos itin svarbios finansuojant regioninę plėtrą, konkurencingumą ir kokybiškos praktikos bei stažuočių ir tvarių bei ilgalaikių darbo vietų kūrimą, taip sudarant kuo daugiau galimybių visose valstybėse narėse jaunimui gauti darbą, kuriame būtų gerbiamos darbuotojų teisės, ir labai sumažinant nesaugumą ir skurdo grėsmę; taip pat pabrėžia, kad, jei įmanoma, svarbu įvairinti ekonomiką apimant didelės pridėtinės vertės sektorius, ir ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kaimo vietoves bei vietoves, kuriose nėra palankių sąlygų;

4.  pabrėžia, kad svarbu spręsti darbo vietų pasiūlos ir paklausos geografinės neatitikties tiek konkrečiose valstybėse narėse, tiek tarp valstybių narių klausimą, ypač vykdant Europos darbo mobilumo (EURES) portalo reformas siekiant pagerinti jaunimo užimtumo galimybes;

5.  mano, kad iš ankstyvos intervencijos ir darbo rinkos aktyvumą skatinančios politikos matyti, jog užuot nagrinėjus iš kartos į kartą perduodamų trūkumų požymius, pavojai nustatomi ir valdomi ankstyvame etape, siekiant užkirsti kelią nedarbui ir sudaryti sąlygas reintegracijai; ypač daug dėmesio skiria labiausiai atskirtiems ir didžiausią nedarbo pavojų patiriantiems asmenims;

6.  mano, kad veiksmingiausias pažangos kelias – sistemos, kurioje rezultatai būtų aiškiai susieti su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (JTVTK) įgyvendinimu, vystymas, ir remia požiūrį, kad jaunimo reikalų politika turi būti veiksminga ir išmatuojama;

7.  pažymi, kad įgyvendinant ES užimtumo strategijas labai svarbu miestų ir regionų lygmeniu įvertinti vietos darbo rinkas, numatyti jų poreikius ir pritaikyti jaunimui skirtas programas, ir pabrėžia jaunimo svarbą savo bendruomenėms, įskaitant salų ir atokiausių regionų bendruomenes; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti aktyvų pilietiškumą ir užtikrinti, kad jaunimo atstovai ar jaunimo asociacijos dalyvautų skirtingose ES siūlomose iniciatyvose;

8.  pabrėžia, kad ES programos ir ypač struktūriniai bei sanglaudos fondai yra veiksmingiausios naujų darbo vietų kūrimo ir jaunimo verslumo rėmimo priemonės;

9.  apgailestauja, kad svarbūs Europos Vadovų Tarybos pareiškimai, susiję su įsipareigojimais imtis veiksmų jaunimo reikalų srityje, nereiškia atitinkamų finansinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad didžiąją 2012 m. paskelbto augimo paketo dalį sudarė iš dalies perskirstytos struktūrinių fondų lėšos, kurias jau buvo pažadėta ir įsipareigota skirti;

10. primygtinai ragina valstybes nares panaikinti esamas kliūtis tarpvalstybinei praktikai ir stažuotėms, siekiant labiau suderinti su darbu susijusio mokymo galimybių jaunimui pasiūlą ir paklausą – taip būtų pagerinamas judumas ir užimtumo galimybės, ypač pasienio regionuose;

11. apgailestauja dėl Tarybos parodyto prieštaringumo: ji skatina skirti papildomų išteklių jaunimo reikalams, bet delsia pradėti derybas dėl 2013 m. taisomojo biudžeto mokėjimų, o dėl to kyla pavojus, kad nebus atlikti „Erasmus“ stipendijų mokėjimai; ragina Tarybą laikytis konstruktyvesnio požiūrio ir užtikrinti, kad kiekviename metiniame biudžete nebebūtų didelių skirtumų tarp mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų;

12. prašo Komisijos ir valstybių narių sutelkti visas turimas lėšas, ypač struktūrinių fondų sistemos lėšas, programai, kuria būtų skatinamos investicijos į mokymą ir darbo vietas siekiant kovoti su pernelyg dideliu jaunimo nedarbu, įskaitant skatinti jaunimo verslo plėtrą sudarant sąlygas verslumui; palankiai vertina Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir primygtinai ragina susijusias valstybes nares ir regionus visapusiškai pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis ir specialiai skiriamomis lėšomis;

13. mano, kad įgyvendinant intensyvias nacionalines ir regionines strategijas, kuriomis įmonės būtų skatinamos įdarbinti jaunimą, tam tikrose valstybėse narėse būtų buvę galima išvengti aukšto nedarbo lygio;

14. siūlo tinkamiau pasinaudojus ESF skirti atitinkamą finansavimą Jaunimo garantijų iniciatyvai;

15. pabrėžia, kad reikėtų labiau remti jaunimo verslumo vystymą, suteikiant galimybę naudotis ES fondais ir teikiant verslo konsultacijas;

16. mano, kad reikėtų parengti programas, kuriomis būtų siekiama suteikti jaunuoliams kokybišką technologinį išsilavinimą, ir remti šių jaunuolių galimybes specializuotis ir dirbti kitoje valstybėje narėje;

17. pripažįsta, kad socialinių įmonių vaidmuo gali būti labai svarbus skatinant itin kokybiškų darbo vietų kūrimą, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi – jos galėtų investuoti į jaunų Europos Sąjungos piliečių išsilavinimą ir profesinį mokymą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	30.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Luís Paulo Alves, Jean-Jacob Bicep, John Bufton, Nikos Chrysogelos, Francesco De Angelis, Danuta Maria Hübner, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Vincenzo Iovine, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Mojca Kleva Kekuš, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Ana Miranda, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Georgios Stavrakakis, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Martina Anderson, Vasilica Viorica Dăncilă, Karin Kadenbach, Lena Kolarska-Bobińska, Elisabeth Schroedter, Patrice Tirolien, Evžen Tošenovský, Manfred Weber, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Albert Deß, Takis Hadjigeorgiou, Katarína Neveďalová

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Zoltán Bagó, Lothar Bisky, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Emma McClarkin, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Monika Panayotova, Gianni Pittella, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	François Alfonsi, Liam Aylward, Ivo Belet, Nadja Hirsch, Iosif Matula, Georgios Papanikolaou, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Vasilica Viorica Dăncilă