Procedūra : 2012/0201(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0242/2013

Pateikti tekstai :

A7-0242/2013

Debatai :

PV 10/09/2013 - 22
CRE 10/09/2013 - 22

Balsavimas :

PV 11/09/2013 - 5.9
CRE 11/09/2013 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0358

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 719kWORD 238k
26.6.2013
PE 504.146v03-00 A7-0242/2013

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti

(COM(2012) 0413 – C7‑0202/2012 – 2012/0201(COD))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Isabella Lövin

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti

(COM(2012) 0413 – C7‑0202/2012 – 2012/0201(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0413),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0202/2012),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0242/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

-1 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(-1) Komisija, remdamasi informacija, kurią turi pateikti valstybės narės, turėtų parengti ungurių išteklių valdymo planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitą ir prireikus skubos tvarka pasiūlyti atitinkamas priemones europinių ungurių ištekliams patikimai atkurti;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Reglamentu (EB) Nr. 1100/2007 Komisijai suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais;

(2) įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Reglamentu (EB) Nr. 1100/2007 Komisijai suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsniu;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) siekiant įgyvendinti Reglamento (EK) Nr. 1100/2007 nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų galima imtis priemonių, kai labai sumažėja ištekliams atkurti skirtų ungurių vidutinės rinkos kainos, palyginti su kitais tikslais naudojamų ungurių išteklių kainomis;

(3) siekiant įgyvendinti Reglamento (EK) Nr. 1100/2007 nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų galima imtis priemonių, kai labai sumažėja ištekliams atkurti skirtų ungurių vidutinės rinkos kainos, palyginti su kitais tikslais naudojamų ungurių išteklių kainomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija remtųsi naujausiais moksliniais patarimais ir rekomendacijomis ir tinkamai konsultuotųsi, visų pirma su ekspertais, siekdama, kad jos turima informacija būtų nešališka, tiksli, išsami ir naujausia. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Išbraukta.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EK) Nr. 1100/2007 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su ungurių išteklių valdymo planais, kuriuos Komisija, atsižvelgusi į techninius ir mokslinius duomenis, patvirtino, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(6) siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EK) Nr. 1100/2007 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su ungurių išteklių valdymo planais, kuriuos Komisija, atsižvelgusi į geriausią ir naujausią turimą techninę bei mokslinę informaciją, patvirtino, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) ICES turėtų pateikti naują ir išsamesnę rekomendaciją dėl ungurių išteklių padėties 2013 m. Rengdama šią rekomendaciją, ICES turėtų atsižvelgti į visas ungurių išteklių sumažėjimo priežastis, įskaitant susijusias su nerštavietėmis. Jei ICES patvirtintų, kad ungurių išteklių padėtis išlieka kritiška, Komisija turėtų kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl europinių ungurių išteklių atkūrimo. Tokiame reglamente turėtų būti taip pat numatyti ilgalaikiai sprendimai, pvz., būdai, kaip atlaisvinti migracijos kelius;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) norint parengti išsamų ir moksliškai patikimą europinių ungurių padėties aprašymą svarbu, kad Komisija taikytų sankcijas valstybėms narėms, kurios nepateikė arba neišanalizavo visų jų turimų duomenų;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a) migracijos keliams išliekant uždarytiems, išteklių atnaujinimas yra tik laikinas sprendimas siekiant padėti atkurti ungurių išteklius. Stiklinių unguriukų perkėlimas laikantis geriausių metodų, pvz., vadinamojo tvaraus ungurių standarto, yra veiksmingiausias būdas skatinti ungurių išteklių atkūrimą. Kita laikina priemonė paskatinti sidabrinių unguriukų judėjimą yra jų perkėlimas padedant žmonėms per tokias kliūtis kaip užtvankos, hidroelektrinės ir vandens siurbliai. Žvejams ieškant alternatyvaus užsiėmimo, jų įgūdžiai galėtų būti panaudoti europinių ungurių išteklių atkūrimui paspartinti;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

2 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a) 2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

 

„1. Valstybės narės nustato ir apibrėžia jų nacionalinėje teritorijoje esančius atskirus upių baseinus, kurie yra europinių ungurių natūralios buveinės („ungurių upės baseinai“), tarp kurių gali būti jūrų vandenys. […]“

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

2 straipsnio 10 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b) 2 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

 

„10. Ungurių išteklių valdymo plane kiekviena valstybė narė numato kuo greičiau įgyvendinti atitinkamas priemones, skirtas ungurių mirtingumui, kurį sukelia kiti nei žvejyba veiksniai, įskaitant hidroelektrinių turbinas ir siurblius, sumažinti. Prireikus būtina imtis papildomų priemonių, siekiant sumažinti kitų veiksnių sukeliamą mirtingumą, kad būtų pasiekta plane numatytų tikslų.“

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

5 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

 

„4. Valstybės narės, ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikusios ungurių išteklių valdymo planus Komisijai tvirtinti, kurių Komisija negali patvirtinti pagal 1 dalį arba kurie neatitinka 9 straipsnyje nurodytų ataskaitų rengimo ir įvertinimo sąlygų, sumažina žvejybos pastangas mažiausiai 50 %, palyginti su vidutinėmis žvejybos pastangomis 2004–2006 m., arba sumažina žvejybos pastangas siekdamos užtikrinti, kad sugaunamų ungurių kiekis sumažės mažiausiai 50 %, palyginti su vidutiniu sugaunamu kiekiu 2004–2006 m., sutrumpindamos ungurių žvejybos sezoną, arba pasitelkdamos kitas priemones. Tiek sumažinama per tris mėnesius nuo sprendimo nepatvirtinti plano priėmimo dienos arba per tris mėnesius nuo praleisto ataskaitos pateikimo termino dienos.“

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 3 b punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

5 straipsnio 7 dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b) 5 straipsnyje įterpiama ši dalis:

 

„8. Nuo 2014 m. sausio 1 d. visi ungurių išteklių valdymo planai persvarstomi ir atnaujinami kas dvejus metus atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas.“

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

7 straipsnio 6 ir 7 dalys

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Jeigu ištekliams atkurti naudojamų ungurių vidutinės rinkos kainos, palyginti su kitais tikslais naudojamų ungurių išteklių kainomis, labai sumažėja, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Siekdama imtis veiksmų susidariusiomis aplinkybėmis, Komisija deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 12a straipsnį, ištekliams atkurti skirtų ungurių procentinę dalį, nurodytą 2 dalyje, gali laikinai sumažinti.

6. Jeigu ištekliams atkurti naudojamų ungurių vidutinės rinkos kainos, palyginti su kitais tikslais naudojamų ungurių išteklių kainomis, labai sumažėja, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai. Siekdama imtis veiksmų susidariusiomis aplinkybėmis, Komisija deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 12a straipsnį, ištekliams atkurti skirtų ungurių procentinę dalį, nurodytą 2 dalyje, gali laikinai sumažinti, jei ungurių išteklių valdymo planas atitinka 2 straipsnio 4 dalį.

7. Komisija ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos išteklių atkūrimo priemonės, įskaitant rinkos kainų kitimą.“

7. Komisija ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos išteklių atkūrimo priemonės, atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas dėl sąlygų, kuriomis išteklių atkūrimas gali padėti padidinti neršiančių žuvų biomasę. Tokioje ataskaitoje Komisija apžvelgia rinkos kainų kitimą.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 4 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

7 straipsnio 8 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) 7 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

 

„8. Išteklių atkūrimas laikomas apsaugos priemone taikant Reglamento (ES) ../.... (EJRŽF) 38 straipsnio 2 dalį, jeigu:

 

– tai yra ungurių išteklių valdymo plano, nustatyto pagal 2 straipsnį, dalis,

 

– tai taikoma [...] unguriams, pagautiems ir valdomiems naudojantis metodais ir įranga, kuria užtikrinamas mažiausias galimas mirtingumas gaudant, laikant, pervežant ir veisiant,

 

– tai vykdoma srityse, kuriose egzistuoja didelė išgyvenimo ir migracijos tikimybė,

 

– tai padeda pasiekti 40 % siekiamo neršto migracijos lygio, kaip nurodyta 2 straipsnio 4 dalyje ir

 

– unguriai patalpinami į karantiną, siekiant išvengti ligų arba parazitų išplitimo.“

 

 

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

9 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) 9 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

5) 9 straipsnis pakeičiamas taip:

 

„9 straipsnis

 

Ataskaitų rengimas ir įvertinimas

 

1. Valstybės narės renka mokslinių tyrimų duomenis, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti ungurių ištekliams taikytų priemonių poveikį, nustatyti rizikos mažinimo priemones ir rekomenduoti valdymo tikslus. Valstybės narės teikia Komisijai ataskaitas iš pradžių kas trejus metus pirmąją ataskaitą pateikiant iki 2012 m. birželio 30 d., ir sudaro galimybę su šia informacija susipažinti paskirtoms mokslo įstaigoms. Pateikus pirmąją trejų metų ataskaitą, vėliau ataskaitos teikiamos kas dvejus metus. Ataskaitose apibūdinama vykdyta stebėsena, įgyvendinimas, veiksmingumas ir rezultatai, visų pirma pateikiami geriausi turimi duomenys apie:

 

a) kiekvienoje valstybėje narėje – sidabrinių ungurių biomasės dalį, kuri pasiekia jūros nerštavietes, arba sidabrinių ungurių biomasės dalį, kuri migruodama jūros link neršti palieka tos valstybės narės teritoriją, palyginti su 2 straipsnio 4 dalyje nustatytu siekiamu neršto migracijos lygiu;

 

b) ungurių žvejybos pastangų kiekvienais metais dydį ir pagal 4 straipsnio 2 dalį bei 5 straipsnio 4 dalį įvykdytą sumažinimą;

 

c) kitų nei žvejyba mirtingumo veiksnių lygį ir pagal 2 straipsnio 10 dalį įvykdytą sumažinimą;

 

d) sugautų trumpesnių nei 12 cm ilgio ungurių kiekį ir jo dalių, kurios naudojamos skirtingais tikslais, santykį;

 

e) ungurių, kurių ištekliai atkuriami, išgyvenimo rodiklį vykdant žvejybą, juos pervežant, atkuriant jų išteklius arba jiems migruojant neršti į Sargaso jūrą;

 

f) savanorišku pagrindu nurodomas sugautų ungurių veisimosi teritorijas.

 

2. Komisija ne vėliau kaip 2013 m. spalio 31 d. Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiamas statistinis ir mokslinis ungurių išteklių valdymo planų įgyvendinimo rezultatų įvertinimas ir prie kurios pridedama Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomonė. Remdamasi tokios ataskaitos išvadomis, Komisija gali pateikti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama išplėsti reglamento taikymo apimtį, įtraukiant kitus nei žuvininkystė ungurių mirtingumo veiksnius.

 

3. Komisija ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. pateikia Sąjungos ir tarptautinės prekybos europiniais unguriais įvertinimą, ypatingą dėmesį skirdama Sąjungos įsipareigojimų vykdymui pagal CITES ir apytikriam neteisėtos prekybos europiniais unguriais valstybėse narėse įvertinimui. Tokioje ataskaitoje nustatomi įvairių turimų duomenų rinkinių nesuderinamumo atvejai ir siūlomos priemonės, kaip pagerinti prekybos stebėseną, įskaitant esamų muitinių kodų modifikavimą, kad galėtų būti vykdoma veiksmingesnė stebėsena.“

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

9 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a) Įterpiamas šis straipsnis:

 

„9a straipsnis

 

Tolesnės priemonės

 

Komisija, atsižvelgdama į 7 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų ataskaitų išvadas, taip pat į bet kokią naują ir išsamesnę ICES pateiktą rekomendaciją dėl europinių ungurių išteklių padėties 2013 m., ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. Parlamentui ir Tarybai pateikia naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama patikimai atkurti europinių ungurių išteklius. Imdamasi šių veiksmų, Komisija gali apsvarstyti galimybes išplėsti reglamento taikymo apimtį, įtraukiant kitus nei žuvininkystė ungurių mirtingumo veiksnius.“

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (EB) Nr. 1100/2007

12 a straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 7 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai perduodami neribotam laikui.

2. 7 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo...*. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

 

_____________

 

*OL: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą.

Pagrindimas

Deleguotiesiems aktams visada reikėtų nustatyti fiksuotos trukmės laikotarpį.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo datos jis turi būti konsoliduotas su reglamentu, kurį jis iš dalies keičia.

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Europinių ungurių ištekliams kyla daugybė pavojų: peržvejojimas, svarbiausių buveinių praradimas, tarša, parazitai, vandenyno srovių pokyčiai dėl pasaulinės klimato kaitos ir t. t. Nelengva rasti sprendimus, o ir problemų yra ne viena.

Jau ir taip sudėtingas problemas dar labiau komplikuoja daugybė neaiškumų, susijusių su keliais svarbiais ungurių biologiniais ir valdymo aspektais. Štai tik keli iš jų: neaiškus išteklių dydis, nėra gerai žinomos sąlygos, kurioms esant susiformuoja ungurių lytis, ir kyla didelis klausimas, ar įveisiami unguriai galės iš tiesų sėkmingai neršti.

Neaiškumai taip pat susiję su ungurių išteklių naudojimo stebėsena ir kontrole, nesutampa sugavimų ir eksporto skaičiai įvairiuose duomenų rinkiniuose, nežinoma atitinkama sugautų ungurių, kurių likimas neaiškus, procentinė dalis ir egzistuoja pripažįstama, bet skaičiais neįvertinta, tarptautinė juodoji ungurių rinka.

Vienas Žuvininkystės komiteto narys neseniai pasakė, kad dėl ungurių kyla įdomių diskusijų, kadangi jie laikomi labai romantiškais gyvūnais: unguriai seka pilnatį, plaukia tūkstančius kilometrų poruotis ir iš karto po neršto žūsta vidury Atlanto vandenyno. Tačiau taip pat yra labai neromantiškas faktas, skatinantis ungurių išteklių naudojimą: visame pasaulyje išplitęs eksporto verslas, kurio apimtis 1997–2007 m. įvertinta daugiau kaip 10 mlrd. eurų (N. Crook, 2010 m.)

Europinių ungurių populiacijos padėtis

Pagal naujausias 2012 m. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslines rekomendacijas dėl europinių ungurių, išteklių padėtis yra kritiška ir reikia skubiai imtis veiksmų. Ištekliai neatitinka saugių biologinių ribų ir šiuo metu vykdoma žvejyba nėra tvari. ICES rekomenduoja kuo labiau sumažinti žvejybą ir kitą žmogaus veiklą, kuri daro poveikį ištekliams. ICES darbo grupės ungurių klausimais (2012 m. WGEEL) nuomone, yra požymių, kad 2012 m. ungurių ištekliai ir toliau mažėjo. WGEEL užregistruotas prieaugio rodiklis šiuo metu yra pats žemiausias per visą istoriją ir sudaro mažiau nei 1 proc. Šiaurės jūroje ir 5 proc. kitoje paplitimo teritorijoje, palyginus su 1960–1979 m.

Mokslininkai dažnai pabrėžia, kad dar daug ko nežinome apie ungurius. Bet, žinoma, panaikinus neaiškumus gali būti dvejopos pasekmės: tai gali suteikti daugiau optimizmo arba iš tiesų sukelti dar didesnį susirūpinimą. Pvz., 2012 m. WGEEL pažymi, jog yra požymių, kad ungurių išteklių ir prieaugio santykis gali būti neigiamas, kaip rodo faktas, kad prieaugis mažėja sparčiau nei išteklių gausa. ICES darbo grupės nuomone, jei tai pasitvirtins, ši informacija labai pakeis požiūrį į išteklių būklę ir atitinkamus atskaitos taškus ir sustiprins rekomendacijų skubumą ir svarbą.

Prekybos duomenų interpretavimas iš tikrųjų gali virsti košmaru. ES priklauso tik keturi su unguriais susiję kodai harmonizuotoje muitinės kodekso sistemoje (palyginus su Taivano turimais 25 kodais). Todėl daugeliu atveju neįmanoma atskirti stiklinių unguriukų nuo geltonųjų ungurių. ICES pažymi, jog iš taikomų kainų matyti, kad kai kurios eksporto prekės nėra tinkamai paženklintos ir kad esama didelių dviejų Ispanijos duomenų dėl 2011 m. rugsėjo mėn.–2012 m. birželio mėn. laikotarpio rinkinių skirtumų (šalies ataskaitoje nepateikiami jokie skaičiai, o Eurostatas nurodo 2,4 tonas) ir didelių dviejų Prancūzijos duomenų dėl to paties laikotarpio rinkinių skirtumų (nacionalinėje ataskaitoje minimos 9 tonos, Eurostatas pateikia 24 tonas). Prancūzijos atveju iš 34,3 tonų per 2011–2012 m. sezoną iškrautų ungurių 7,2 tonos yra neįtrauktos į apskaičiavimus ir taip galėjo atsitikti dėl mirtingumo po žvejybos ir (arba) nepranešimų bei neteisėtos prekybos. ICES mano, kad Ispanijos atveju nebuvo deklaruotos 8,5 tonos.

Žinoma, žvejyba nėra vienintelė problema. 38 proc. iš 314 vietų, esančių aštuoniose šalyse, paimtų ungurių pavyzdžių viršija didžiausius leistinus ne dioksinų tipo PCB lygius maiste. Tai iš tikrųjų skatina didesnį žvejybos nutraukimų skaičių, kadangi šie unguriai yra netinkami vartoti.

Tarybos reglamentas Nr. 1100/2007

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, pranešėja yra tvirtai įsitikinusi, kad Tarybos reglamentas Nr. 1100/2007 nepakankamas, kad būtų užtikrintas europinių ungurių populiacijos atkūrimas.

Viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad reglamente išteklių atkūrimas pateiktas kaip pagrindinis ungurių išteklių valdymo plano elementas, visiškai nenustatytos jokios sąlygos ir nepateikta jokių gairių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įveisimas iki maksimumo padidins išteklių atkūrimo galimybes. Nebuvo atliktas joks tinkamas sąlygų, kurioms esant įveisimas gali tapti veiksminga išsaugojimo priemone, vertinimas. Reglamentu nenustatomas joks įvertinimas, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad atkuriant išteklius būtų naudojami tik stikliniai unguriukai iš teritorijų, kuriose buvo nustatytas populiacijos perteklius, ir kuriuo būtų siekiama užtikrinti tvarių teritorijų, kuriose atkurti ungurių ištekliai turėtų daugiau galimybių tapti neršiančiomis žuvimis ateityje, nustatymą, ir ribų, susijusių su atstumu tarp donorinių ir receptorinių teritorijų, nustatymą (7 straipsnis). Reglamente taip pat nenustatytas stiklinių unguriukų minimalus išgyvenimo lygis juos gaudant ir transportuojant išteklių atkūrimo tikslais.

Įsigaliojus ungurių išteklių valdymo planams, išteklių padaugėjo: padaugėjo 22 mln. stiklinių unguriukų ir 10 mln. geltonųjų ungurių, daugiausiai jauniklių, kurių ištekliai buvo atkurti 2012 m., taip pat stiklinių unguriukų kiekiai 2010 m. ir 2011 m. padidėjo palyginus su 2009 m. (WGEEL, 2012 m.). Kaip minėta pirmiau, taip pat kyla didelių su stebėsena susijusių problemų. Iš 45,4 tonų sugautų stiklinių unguriukų 36,5 tonos galėjo būti užregistruotos vykdant eksportą, vartojant vietoje (šalyje donorėje) ir vykdant konfiskavimus.

ICES (2011 m.) griežtai sukritikavo šios priemonės veiksmingumą, prieštaraudama plačiam ir vis daugiau taikomam išteklių atkūrimo taikymui, kaip išsaugojimo priemonei. Manome, kad svarbiausia, kad Komisija peržiūrėtų išteklių atkūrimo priemonių taikymą, kad būtų nustatyta, ar pastarosios iš tikrųjų prisidėjo prie europinių ungurių neršiančių žuvų biomasės didinimo.

Taip pat manome, kad reikalavimai teikti ataskaitas nėra pakankamai plataus užmojo. Nėra priežasties manyti, kodėl ataskaitos, susijusios su sugavimais, pastangomis, mirtingumu ir valdymo plano nuostatų taikymu apskritai negali būti teikiamos kasmet (9 straipsnio 1 dalis). Taip pat manome, kad atsižvelgiant į tai, kad yra didelių statistinių problemų, susijusių su ungurių žvejyba, ataskaitos ir toliau turi būti teikiamos upių baseinų lygmeniu (2 straipsnio 1 dalis) siekiant užtikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir aktualumą.

Komisija turėtų ne tik analizuoti valstybių narių pateiktus valdymo planus, bet taip pat ir įvairias informacijos duomenų bazes (šalių ataskaitos, EUROSTATAS, CITES, FAOSTAT), ypač akcentuojant prekybą, kad būtų nustatyti galimi nesutapimai ir pasiūlyta, kaip pagerinti ungurių naudojimo stebėseną ir kontrolę. Žuvininkystės ir jūrų reikalų GD duomenimis, parodoma, kad per paskutinius 1–2 metus nelegalios prekybos mastas smarkiai išaugo.

Naujo reglamento veiksniai

Dėl pirmiau minėtų priežasčių pranešėja mano, kad skubiai yra reikalingas naujas reglamentas. Šiuo reglamentu įveisimas taikomas tinkamame kontekste, teikiant pirmenybę vietos parinkimui ir tikimybės, kad atkurtų išteklių unguriai, trumpesni nei 20 cm, pasieks reprodukcinį amžių, įvertinimui. Įveisimas vykdomas pagal aiškiai apibrėžtas moksliškai pagrįstas gaires, kurios apriboja jo geografinę apimtį, užtikrina, kad neplistų ligos, ir yra pagrįstos vietos ungurių jauniklių pertekliumi (jei tokios gairės taikomos).

Galima būtų, pavyzdžiui, taikyti visiškai skirtingą būdą, jei valstybės narės išrinktų išteklių atkūrimui tinkamas vietas, kuriose nėra užtvarų, nedaug teršalų ir kuriose ungurių išgyvenimo lygis būtų aukštas. Valstybės narės pagal pirmiau minėtas gaires galėtų atkurti išteklius šiose teritorijose ir būtent uždrausti ungurių žvejybą šiuose upių baseinuose, ir tai pritaikyti kaip pagrindinę šių išteklių išsaugojimo priemonę. Šios išteklių atkūrimo teritorijos galėtų veikti kaip jūrų rezervatai jūrų aplinkoje.

Tačiau, pirmiausiai mes turime priminti, kad ungurių populiacijos padėtis yra kritiška ir kad pirmoji numatoma galimybė yra visiškas ungurių žvejybos uždraudimas, priklausomai nuo rekomendacijų, kurias ICES turi pateikti 2013 m.

Išvada

Egzistuoja tik viena europinių ungurių populiacija. 2007 m., tais pačiais metais, kai buvo patvirtintas ES europinių ungurių išteklių atkūrimo planas, europiniai unguriai (Anguilla anguilla) buvo įtraukti į CITES II priedą. Sąrašas įsigaliojo 2009 m. ir ekspertai aiškiai pripažino, kad jis atitinka įrašymo į I priedą kriterijus. 2010 m. Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga (IUCN) europinius ungurius priskyrė sparčiai nykstančioms rūšims ir 2011 m. ICES pirmą kartą pareiškė, kad taikant stiklinių unguriukų įveisimo programą išteklių tikriausiai nepavyks atkurti.

Naujausioje ICES 2013 m. mokslinėje rekomendacijoje teigiama, kad ištekliai pasiekė patį mažiausią lygį istorijoje ir kad nėra jokių ženklų, kad jie gali būti atkurti. Be to, ICES niekada neįvertino 40 proc. neršto migracijos tikslo, nustatyto ES išteklių atkūrimo plane, ir dešimt metų rekomendavo visiškai negaudyti šių nykstančios rūšies žuvų.

Remdamasi tuo, kas paminėta pirmiau, ir matydama vis didėjančio nelegalaus ungurių jauniklių eksporto pavojaus signalus, pranešėja klausia: ar šių konkrečių išteklių padėtis nėra pakankamai rimta, kad būtų uždrausta žvejyba ir kada ES pažiūrės į šią padėtį pakankamai rimtai, kad būtų priimtas šis sudėtingas sprendimas?

Dvi Europos valstybės (Airija ir Norvegija) jau uždraudė ungurių žvejybą. Pranešėja mano, kad kol nebus įgyvendintos priemonės, užtikrinančios ungurių išteklių atkūrimą iki gausaus ir biologiškai saugaus lygmens, europinių ungurių žvejyba turėtų būti visiškai nutraukta.

Suderinimas su SESV

Pranešėjos nuomonė

Remiantis 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiu priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, šiuo metu Komisijai suteikiami tam tikri įgaliojimai, kuriuos būtina perklasifikuoti į deleguotojo ir įgyvendinamojo pobūdžio priemones.

Labai svarbu, kad būtų rastas teisiškai gerai pagrįstas sprendimas, kuriuo remiantis būtų užtikrintos pagal SESV numatytos Parlamento teisės.

Pranešėja pritaria Komisijos pasiūlymui taikyti įgyvendinimo aktus siekiant patvirtinti ungurių išteklių valdymo planus.

Be to, išbraukta nuoroda į delegavimą, kadangi pranešėja nepritaria politikai, kuri turi būti įgyvendinta taikant deleguotuosius aktus, ir pasiūlė tą nuorodą visiškai pašalinti.

Pranešėja taip pat siūlo keletą techninių Komisijos pasiūlymo pakeitimų.


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007, nustatančio priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, pakeitimas

Nuorodos

COM(2012)0413 – C7-0202/2012 – 2012/0201(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

26.7.2012

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

11.9.2012

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Isabella Lövin

6.9.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

9.10.2012

22.1.2013

18.2.2013

 

Priėmimo data

18.6.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Ian Hudghton, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Diane Dodds, Barbara Matera, Mario Pirillo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Salvador Garriga Polledo

Pateikimo data

27.6.2013

Teisinė informacija - Privatumo politika