PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėlEuropos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto

10.7.2013 - (02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD)) - ***I

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Alexandra Thein

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto

(02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (02074/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, pagal kurias pateiktas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas (C7-0126/2012),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

–   atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2011) 0596),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. laišką,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. gegužės 30 d. laišką,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 5 d. teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto[1] ir jo I priedas, 2 ir 3 dalis,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0252/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI^[2]*

Teisingumo teismo projektas

---------------------------------------------------------

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 straipsnio pirmą pastraipą ir 281 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Teisingumo Teismo prašymą,

atsižvelgdami į Komisijos nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

▌

(5)          nuo Bendrojo Teismo įsteigimo laipsniškai išplėtus jo jurisdikciją šiuo metu jam pateikiamų bylų skaičius nuolat auga;

(6)          šiam teismui kasmet pateikiama vis daugiau bylų ▌, todėl ilgainiui auga jo nagrinėjamų bylų skaičius ir ilgėja proceso trukmė;

(7)          atrodo, kad tokia pailgėjusi proceso trukmė sunkiai priimtina proceso dalyviams, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;

(8)          dabartinė Bendrojo Teismo padėtis susiklostė dėl struktūrinių priežasčių, susijusių ir su intensyvesne bei įvairesne Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų teisės aktų leidybos ir reglamentavimo veikla, ir su Bendrajam Teismui pateiktų bylų medžiagos apimtimi bei sudėtingumu, ypač konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse;

(9)          todėl reikia priimti sprendimą dėl priemonių, būtinų šioje padėtyje, o pasinaudojus Sutartyse numatyta galimybe padidinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių būtų galima per trumpą laiką sumažinti ir dar neišnagrinėtų bylų kiekį, ir sutrumpinti pernelyg ilgą proceso šiame teisme trukmę;

(9a)        į šias priemones reikėtų įtraukti ir nuostatą, kurioje būtų numatytas ilgalaikis teisėjų kilmės valstybės narės klausimo sprendimas, nes dabartinis teisėjų pareigybių paskirstymas valstybėms narėms negali būti taikomas, kai teisėjų yra daugiau nei valstybių narių;

(9b)        pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 2 dalį Bendrąjį Teismą sudaro bent po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kadangi šia nuostata jau užtikrinama tinkama geografinė pusiausvyra ir atsižvelgiama į atskiras nacionalinės teisės sistemas, papildomi teisėjai turėtų būti skiriami vadovaujantis tik į jų profesiniu ir asmeniniu tinkamumu ir atsižvelgiant į jų žinias apie Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės sistemas; Tačiau neturėtų būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės,

▌

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:

▌

6a.        47 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Bendrajam Teismui ir jo nariams taikomi 9a, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirma, antra, ketvirta ir penkta pastraipos ir 18 straipsnis.“

7.          48 straipsnis pakeičiamas taip:

„Bendrojo Teismo teisėjus sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės ir dvylika papildomų teisėjų. Negali būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės.

Visų teisėjų padėtis, taip pat teisės ir pareigos yra tokios pat.

Kas trejus metus keičiant dalį teisėjų, kai teisėjų skaičius lyginis, pakaitomis keičiama pusė teisėjų, o kai teisėjų skaičius nelyginis – pakaitomis keičiamas lyginis skaičius teisėjų ir vienu teisėju mažesnis nelyginis skaičius teisėjų.“

7a.        Įterpiamas šis straipsnis:

„48a straipsnis

Teisę siūlyti iš kiekvienos valstybės narės skiriamą teisėją turi atitinkamos valstybės narės vyriausybė.“

7b.        Įterpiamas šis straipsnis:

„48b straipsnis

1.      Papildomi teisėjai skiriami neatsižvelgiant į tai, iš kokios konkrečios valstybės narės kandidatai kilę.

2.      Taikant vieno arba kelių iš dvylikos papildomų teisėjų skyrimo procedūrą, kandidatus gali siūlyti visos valstybių narių vyriausybės. Be to, kadenciją baigiantys Bendrojo Teismo teisėjai gali asmeniškai raštu teikti savo kandidatūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigto komiteto pirmininkui.

3.      Taikant vieno arba kelių iš dvylikos teisėjų skyrimo procedūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigtas komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Bendrojo Teismo teisėjų pareigas. Prie savo nuomonės apie kandidatų tinkamumą komitetas prideda tinkamiausių aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų, išdėstytų pagal nuopelnus, sąrašą. Šiame sąraše kandidatų turi būti bent dukart daugiau nei valstybių narių vyriausybės bendru sutarimu turi paskirti teisėjų, jeigu yra pakankamai tinkamų kandidatų.“

▌

▌

3 straipsnis

1.        Šis reglamentas įsigalioja pirmąją kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2.        Remiantis šiuo reglamentu ir jam įsigaliojus papildomais teisėjais paskirti dvylika teisėjų pradeda eiti pareigas nedelsiant po priesaikos.

Šešių iš šių teisėjų, išrinktų burtų keliu, kadencija tęsiasi šešerius metus po pirmojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo. Kitų šešių teisėjų kadencija tęsiasi šešerius metus po antrojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta … …

Europos Parlamento vardu                                    Tarybos vardu

Pirmininkas                                                           Pirmininkas                                     

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0294.
• [2] ^* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Teisėkūros procedūros padalijimas į dvi dalis

Šis pranešimo projektas yra antroji teisėkūros procedūros, kuria iš dalies keičiamas Teisingumo Teismo statutas, dalis. 2012 m. pavasarį paaiškėjo, kad dėl vienos pasiūlytų pakeitimų – teisėjų skaičiaus padidinimo – dalies Taryboje susitarti nepavyks. Kad teisėjų skaičių reikia didinti, iš esmės sutariama. Vis dėlto, kadangi papildomų teisėjų skaičius bet kuriuo atveju bus mažesnis nei 27, skirti papildomą teisėją galės ne visos valstybės narės. Todėl, taikant atrankos kriterijus, skirti du teisėjus neišvengiamai galės tik kelios valstybės. Taigi, papildomų teisėjų atrankos kriterijai yra prieštaringi.

Todėl Teisės reikalų komitetas pasiūlymą dėl reglamento nusprendė padalyti į dvi dalis. Balsavimas dėl neprieštaringos statuto keitimo dalies vyko iki 2012 m. vasaros; ši dalis priimta. Dabar svarstytinoje antrojoje dalyje reikia rasti sprendimą dėl papildomų (pirmosios instancijos) Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus ir atrankos kriterijų.

2. Vis didėjantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (Pirmosios instancijos teismo) darbo krūvis

Pastaraisiais metais Bendrojo Teismo išnagrinėtų bylų skaičius visada būdavo mažesnis už naujai pateikiamų bylų skaičių. Todėl neišnagrinėtų bylų skaičius nuolat didėjo. Ši tendencija nutrūko tik 2012 m., kai neišnagrinėtų bylų buvo 617, o išnagrinėtų – 688. 2012 m. gruodžio 31 d. neišnagrinėtų bylų buvo 1 237. Galima palyginti: 2007 m. neišnagrinėtų bylų buvo 522, o išnagrinėtų – 397. 2007 m. gruodžio 31 d. neišnagrinėtų bylų skaičius siekė 1 154. Iš to matyti, kad, pirma, bylų skaičius tendencingai didėja ir, antra, dėl organizacinių vidaus reformų labai pagerėjo Bendrojo Teismo darbo našumas.

Nors ir deda daug pastangų, Bendrasis Teismas nebegali pakelti vis didėjančio darbo krūvio. Iš šių skaičių nematyti, kiek pateikiama prašymų nagrinėti bylą pagreitinta tvarka arba prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; o jiems nagrinėti taip pat reikia daug išteklių.

Darbo krūvis taip padidėjo todėl, kad a) padaugėjo leistinų skundų rūšių, b) padaugėjo bylų įstojus valstybėms narėms 2004 ir 2007 m.; c) atsirado su didėjančia Europos integracija susijusių bylų, tai reiškia bylų, susijusių su intensyvesne bei įvairesne Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų teisės aktų leidybos ir reglamentavimo veikla, ir d) padaugėjo su Bendrijos prekių ženklų registravimu susijusių bylų. Pažymėtina, kad daugelio iš nurodytų priežasčių nebuvo numatyta.

3. Bendrojo Teismo atsakas

Padidėjus krūviui Bendrasis Teismas neliko pasyvus. Pirma, pakeistas procedūros reglamentas siekiant, kad intelektinės nuosavybės bylose būtų galima priimti sprendimus be žodinio proceso; dabar šias bylas galima išnagrinėti sparčiau.

Antra, 2007 m. pakeista Bendrojo Teismo organizacinė struktūra: nustatytos aštuonios skirtingos teismo sudėtys ir viena apeliacinių skundų kolegija. Bendrasis Teismas taip pat pradėjo taikyti dinamišką bylų tvarkymo sistemą. Trečia, posėdžio ataskaita šiuo metu rengiama visų bylų suvestinės forma. Ketvirta, dabar pirmininkas gali skirti naujas bylas kolegijoms, kurios jau nagrinėja kitas su panašiais teisiniais klausimais susijusias bylas. Penkta, pradėta taikyti veiksmingesnius sprendimų ir nutarčių rengimo metodus. Šešta, pradėtos taikyti naujos itin veiksmingos kompiuterizuotos taikomosios programos, kad dokumentai būtų prieinami nedelsiant ir kad jais kabinetai galėtų sparčiai keistis tarpusavyje ir su kanceliarija bei įvairiais teismo padaliniais.

4. Galimi sprendimai

Nors ir, kaip nurodyta, pagerintos procedūros, Bendrojo Teismo nuomone, skubiai reikia struktūrinio sprendimo. Sutartyse numatytos dvi reformų galimybės:

a) įsteigti specializuotus teismus;

b) iš dalies pakeičiant Statuto 48 straipsnį padidinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių.

Per pirmąją teisėkūros procedūros dalį Teisingumo Teismas atmetė galimybę įsteigti formaliai specializuotas Bendrojo Teismo kolegijas. Todėl Bendrojo Teismo darbo krūvį galima mažinti tik didinant teisėjų skaičių.

2013 m. sausio 17 d. pranešėja nuvyko į Liuksemburgą, kad šiuos klausimus galėtų aptarti su Bendrojo Teismo pirmininku, sekretoriumi, teisėjais ir Teisingumo Teismo pirmininku. Šiuo klausimu 2013 m. balandžio 24 d. taip pat vyko svarstymas Briuselyje.

5. Papildomų teisėjų skaičius

Teisingumo Teismas pasiūlė paskiriant dar dvylika teisėjų padidinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių iki 39. Pranešėjos nuomone, akivaizdu, kad Bendrajam Teismui reikia daugiau teisėjų. Nustatyti ir pagrįsti tikslų skaičių sunku. Iš biudžeto komiteto analizės[1] matyti, kad kiekviena papildoma teisėjo pareigybė, įskaitant su atitinkamais sekretoriais susijusias ir panašias išlaidas, per metus kainuoja apie 1 mln. EUR. Pranešėja, taip pat atsižvelgdama į labai įtemptą ES ir (arba) valstybių narių biudžetų padėtį, mano, kad dvylika papildomų teisėjų būtų tinkamas skaičius. Teisminė valdžia turi pajėgti laiku vykdyti jai paskirtą kontrolės funkciją. To tikisi piliečiai, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principas.

6. Teisėjų atrankos problema

Teisingumo Teismas pasiūlyme nenurodo, kaip turėtų būti atrenkami papildomi teisėjai (prieš juos paskiriant). Paprastai šį klausimą sprendžia valstybės narės: SESV 19 straipsnio 2 dalyje tik pažymima, kad kiekviena valstybė narė skiria bent po vieną teisėją. Iš ligšiolinių derybų matyti, kad tai itin opus valstybių narių statuso klausimas.

Iš esmės galimi du sprendimai. Pirma, teisėjus galima, kaip iki šiol, atrinkti atsižvelgiant į tai, iš kokios valstybės narės jie kilę. Kadangi – kaip jau aprašyta – papildomą teisėją galėtų paskirti ne visos valstybės narės, reikėtų taikyti rotacijos sistemą.

Antra, papildomus teisėjus galima siūlyti atsižvelgiant vien į jų kvalifikacinį tinkamumą. Šį sprendimą tinkamesniu laiko ir Komisija.

7. Galimos rotacijos sistemos

Pranešėjos nuomone, rasti sprendimą reikia skubiai. Svarbiau ne tai, kokia atrankos sistema bus taikoma, bet tai, kaip skubiai paskirti papildomus Bendrojo Teismo teisėjus. Todėl ji pasirengusi bet kokiems kompromisiniams – pirmiausia Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo – pasiūlymams. Vis dėlto dėl abiejų galimų sprendimų ji dar norėtų pateikti toliau nurodytas pastabas.

Per institucijų ir valstybių narių svarstymus pasiūlyta daug įvairių rotacijų sistemų:

a) visiškai lygiateisė rotacija, kurią taikant visos valstybės narės turi vienodą teisę paskirti antrą teisėją;

b) rotacija, kurią taikant atsižvelgiama į valstybių narių dydį; didesnės valstybės narės antrą teisėją paskiria dažniau nei mažesnės;

c) rotacija, kurią taikant dalyvauja visos valstybės narės, bet didesnių valstybių narių teisėjai paskiriami dviem kadencijoms;

d) mišri rotacija, kurią taikant didesnės valstybės narės antrą teisėją paskiria visada, o mažesnės – tik kai kada;

e) atsitiktinė rotacija, kurią taikant dėl kiekvieno paskirtino teisėjo traukiami burtai ir taip išsiaiškinama, kuriai valstybei narei suteikiama teisė paskirti teisėją;

f) viena iš pirmiau pristatytų sistemų, bet papildomų teisėjų pareigybės iš pradžių įsteigiamos tik tam tikram laikotarpiui, pvz., šešeriems metams.

8. Pamirštas kvalifikacinio tinkamumo kriterijus

Apskritai pažymėtina, kad nė viena iš pirmiau nurodytų rotacijų nėra tobula. Iki šiol taikyta dabartine teisės aktuose nustatyta taisykle, pagal kurią kiekviena valstybė narė skiria po vieną teisėją, siekiama išlaikyti tam tikrą valstybių narių ir teisės kultūrų pusiausvyrą. Iš dalies tai pateisinama.

Vis dėlto iš tikrųjų labai svarbu, kad į teisėjų pareigas būtų paskiriami ne tik tinkami teisininkai iš tam tikros valstybės narės, bet ir kad jie būtų patys tinkamiausi visoje ES. Piliečiai pirmiausia turi turėti teisę tikėtis, kad sprendimus jiems rūpimais klausimais priima tinkamiausi (o ne tik tinkami) teisėjai.

Toks reikalavimas jau taikomas atrankai į Tarnautojų teismą. Pagal Statuto priedo 3 straipsnio 4 dalį atitinkamas komitetas ne tik pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą. Prie savo nuomonės komitetas prideda ir tinkamiausių aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų sąrašą.

Ateityje tokį sąrašą Bendrajam Teismui galėtų sudaryti pagal SESV 255 straipsnį įsteigtas komitetas. Iki šiol šis komitetas turėjo tik tikrinti valstybių narių pasiūlytų kandidatų tinkamumą. Keli kandidatai jau paskelbti kaip netinkami. Nors atsižvelgti į komiteto rekomendacijas valstybių narių vyriausybės neprivalo, iki šiol jos į šias rekomendacijas visada atsižvelgdavo. Iš tikrųjų būtų sunku paskirti netinkamu paskelbtą teisėją.

Taip pat negalima tikėtis, kad iš vienos valstybės narės iš viso būtų paskirti daugiau nei du teisėjai. Tai matyti iš naudojimosi Tarnautojų teismo kandidatų sąrašu patirties. SESV 253 straipsnyje reikalaujama bendro valstybių narių vyriausybių sutarimo, todėl, jei sąraše būtų keli tinkamiausi kandidatai tik iš vienos valstybės narės, vis tiek būtų paskiriamas tik vienas iš jų, o kiti būtų tiesiog praleidžiami. Todėl reikia, kad į sąrašą būtų įtraukta daugiau kandidatų, nei būtina.

9. Pranešėjos pasiūlymas

Pranešėja siūlytų taikyti tokią sistemą: po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės reikėtų skirti pagal jau galiojančią sistemą. Taip būtų įvykdomas geografinės pusiausvyros reikalavimas ir pakankamai atsižvelgiama į atskiras nacionalinės teisės sistemas. Papildomi teisėjai turėtų būti atrenkami tik jų tinkamumo eilės tvarka, neatsižvelgiant į pilietybę. Kandidatus galėtų siūlyti visų valstybių narių vyriausybės. Tai pateisinama kvalifikacijos požiūriu ir atitinka piliečių valią.

Be to, kad nebūtų prarasta kadenciją baigiančių teisėjų patirtis – pvz., jei jie paskiriančiosios valstybės požiūriu atrodytų esantys per daug nepriklausomi nuo vyriausybės – pranešėja siūlo numatyti galimybę kadenciją baigiantiems teisėjams teikti savo kandidatūrą tiesiai komitetui.

Pagal SESV 255 straipsnį įsteigto komiteto vaidmuo ateityje įgyvendinant pasiūlymus 2013 m. gegužės 30 d. buvo aptartas su dabartiniu komiteto pirmininku Jean-Marc Sauvé. Iš principo pirmininkas pritarė idėjai ir pateikė keletą tobulinimo pasiūlymų, kurie daugiausiai buvo nagrinėjame galutiniame pranešime.

10. Pranešėjos išvados

Pranešėjos nuomone, Bendrojo Teismo pateikti argumentai yra įtikinami ir papildomų teisėjų tikrai reikia. Labai svarbu, kad Bendrasis Teismas galėtų per pagrįstą laiką išnagrinėti bylas.

Vis dėlto didžiausia problema kyla dėl teisėjų paskyrimo; šio klausimo svarstymas užtruko jau pirmąjį kartą. Šiame pranešime pranešėja konkrečiai siūlo neatsižvelgti į papildomų teisėjų pilietybę. Negalima kenkti teisėtos valstybės principui Europos Sąjungoje galvojant vien apie valstybių narių norą išsidalinti pareigybes.

Vis dėlto siekiant greito sutarimo pranešėja Parlamentui siūlo būti atviram kompromisiniams Tarybos arba Teisingumo Teismo pasiūlymams, nes didinti teisėjų skaičių reikia nedelsiant. Bet koks sutarimas geresnis už tolesnį delsimą. Jei teismo procesai ir toliau truks taip ilgai, gresia tolesni Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai.

Todėl komitetas prašo Tarybą kuo greičiau atsakyti į šiame pranešimo projekte pateiktus pasiūlymus ir nebedelsti, kad nemažėtų Sąjungos teismų sistemos veiksmingumas.

• [1]  2012 sausio 27 d. nuomonė, pranešėja Angelika Werthmann.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto dalinio pakeitimo ir Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimo
Nuorodos	02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 12.6.2012
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFCO 12.6.2012
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	AFCO 17.9.2012
Pranešėjas(-ai)        Paskyrimo data	Alexandra Thein 8.6.2012
Svarstymas komitete	18.9.2012	26.11.2012	19.3.2013	30.5.2013
Priėmimo data	20.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Dimitar Stoyanov, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sergio Gaetano Cofferati, Eva Lichtenberger, Angelika Niebler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Frédérique Ries, Nikolaos Salavrakos, Jacek Włosowicz
Pateikimo data	10.7.2013