PRANEŠIMAS dėl perspektyvinio politikos planavimo ir ilgalaikių tendencijų: poveikis biudžetui dėl pajėgumų stiprinimo

16.7.2013 - (2012/2290(INI))

Biudžeto komitetas
Pranešėjas: James Elles

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl perspektyvinio politikos planavimo ir ilgalaikių tendencijų: poveikis biudžetui dėl pajėgumų stiprinimo

(2012/2290(INI))

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 2013 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą[1], visų pirma į 2013 m. biudžeto parengiamuosius veiksmus „Tarpinstitucinė sistema, skirta ilgalaikėms tendencijoms nustatyti“,

–    atsižvelgdamas į Sąjungos bendrajam biudžetui taikomą finansinį reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma į jo 54 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir į 54 straipsnio e punktą, taip pat į jo taikymo taisykles,

–   atsižvelgdamas į įgyvendinant ESPAS (Europos strategijos ir politikos analizės sistemos) projektą Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (ESSSI) parengtą ataskaitą „Pasaulio tendencijos 2030 m. Piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0265/2013),

A.  kadangi išgyvename greitų pokyčių laikotarpį – tai akivaizdu atsižvelgiant į galios, demografinių pokyčių, klimato kaitos, urbanizacijos ir technologijų dinamiką, – vis labiau būtina, kad visų jurisdikcijų politikos formuotojai labiau stengtųsi ištirti ir stebėti svarbiausias pasaulines tendencijas;

B.   kadangi Parlamento iniciatyva 2010 m. ES biudžete buvo numatyta, kad Komisija per dvejus metus turėtų įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio tikslas būtų išnagrinėti galimybę įdiegti „tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms pagrindinių politikos klausimų, kuriuos reikia spręsti Europos Sąjungoje, tendencijoms nustatyti“;

C.  kadangi 2012 m. ES biudžete buvo leista pereiti prie kito šio projekto etapo ir pradėti trejų metų (2012–2014 m.) trukmės parengiamuosius veiksmus, siekiant iki 2014 m. pabaigos įdiegti visapusiškai veikiančią ir visas svarbias ES institucijas apimančią Europos strategijos ir politikos analizės sistemą (ESPAS), plėtojant „glaudesnį įvairių ES institucijų ir įstaigų mokslinių tyrimų padalinių, kurie atlieka vidutinės trukmės ir ilgalaikių politikos tendencijų analizę, bendradarbiavimą“[3];

D.  kadangi, įdiegus administraciniu lygmeniu veikiančią patikimą tarpinstitucinę sistemą, skirtą svarbiausioms tendencijoms, galinčioms daryti įtaką formuojant būsimos politikos padėtį, nustatyti ir pažymėti, ES institucijos galėtų geriau pasirengti iššūkiams ir į juos reaguoti, taip pat apibrėžti ateinantiems metams skirtus nuoseklius strateginius pasiūlymus;

E.   kadangi tokia patikima ir pripažinta sistema galėtų būti svarstymų pagrindas rengiant ES biudžetą ir nustatant kasmetinius bei daugiamečius politinius prioritetus ir labiau tiesiogiai susiejant finansinius išteklius su politikos prioritetais;

F.   kadangi moterims negali būti suteikta galia nepripažinus ir veiksmingai neįgyvendinus jų teisių; kadangi ESPAS galėtų būti teikiama veiksminga įvairių problemų: nuo politinės galios iki kovos su įvairia moterų diskriminacija, su kuriomis susiduriama skatinant lyčių lygybę, analizė;

G.  kadangi pirmojoje pagal ESPAS projektą parengtoje ataskaitoje „Pasaulio tendencijos 2030 m. Piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“, kurią pavedė parengti ESSSI, nustatytos kelios pasaulinės tendencijos, kurios, tikėtina, ateinančiais dešimtmečiais gali daryti įtaką formuojant pasaulį;

H.  kadangi šios tendencijos yra visų pirma didėjantis asmenų įgalinimas, kurį iš dalies skatina technologijų raida, didesnė tvaraus vystymosi, kurį sunkina klimato kaitos poveikis, svarba didėjančio išteklių trūkumo ir nuolatinio skurdo aplinkybėmis ir tarptautinės sistemos, kuriai būdingas valdžios iš valstybių atėmimas ir didėjančios valdymo spragos, nes įprastomis tarpvalstybinių santykių priemonėmis negalima tinkamai reaguoti į visuomenės poreikius, atsiradimas;

1.   mano, kad nuoseklus ir veiksmingas ES politikos formavimas vis labiau priklausys nuo laiku nustatomų šių ilgalaikių pasaulinių tendencijų, kurios susijusios su Sąjungai kylančiais iššūkiais ir jos pasirinkimo galimybėmis vis sudėtingesniame ir susijusiame pasaulyje;

2.   pabrėžia, kaip svarbu, kad ES institucijos veiksmingai bendradarbiautų siekdamos stebėti ir analizuoti šias ilgalaikes tendencijas, taip pat bendradarbiautų ir palaikytų ryšius su kitais veikėjais, įskaitant platesnę mokslinius tyrimus atliekančių mokslininkų bendruomenę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kurie yra suinteresuoti išspręsti panašius klausimus trečiosiose šalyse; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti veiksmingus pajėgumus teikti nepriklausomas aukštos kokybės tarpinstitucines analizes ir konsultacijas pagrindinių tendencijų, su kuriomis politikos formuotojai susiduria ES sistemoje, klausimais;

3.  nurodo, kad laikantis subsidiarumo principo ilgalaikių socialinių ir ekonominių strategijų kūrimas ir politikos įgyvendinimas ES yra įvairių viešųjų organizacijų, pvz., ES institucijų, vyriausybių ministerijų, regionų ar vietos valdžios institucijų skyrių ir konkrečių agentūrų, atsakomybė; atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant ilgalaikes strategijas, be valstybių narių viešųjų įstaigų ir ES institucijų, dalyvauja ir ekonominiai ir socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys; todėl pažymi, kad turi būti taikomas daugiapakopio valdymo metodas;

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog sanglaudos politika yra daugiametė, ilgalaikė ir horizontalaus pobūdžio, ji būtinai turi turėti svarbų perspektyvinio planavimo aspektą, ir turint mintyje tai, kad jai skiriama didelė ES biudžeto dalis, jai turi būti skiriamas nemažas dėmesys vykdant visą perspektyvinį biudžeto planavimą;

5.  mano, kad politikos formavimas, susijęs su sanglaudos politika ir kitomis sritimis, vis labiau priklauso nuo laiku nustatomų ilgalaikių pasaulinių tendencijų; šiuo atžvilgiu pažymi tokias įvairias perspektyvines ataskaitas kaip „Projektas „Europa 2030“ (svarstymų grupės ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl „ES 2030“ ateities) ir „Pasaulinės tendencijos 2030 m. Piliečiai tarpusavyje susijusiame ir policentriniame pasaulyje“, kurias parengė Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ESSSI), įgyvendindamas Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) projektą; rekomenduoja glaudžiau koordinuoti tokias ataskaitų rengimo iniciatyvas;

6.   ragina lyčių aspektą kaip kovos su žmogaus teisių pažeidimais, diskriminacija ir skurdu priemonę įtraukti į ilgalaikių pasaulinių tendencijų ir būsimų ataskaitų vertinimą;

7.  itin palankiai vertina rezultatus, kurių iki šiol pasiekta administraciniu lygmeniu įgyvendinant 2010–2011 m. bandomąjį projektą ir 2012–2014 m. parengiamuosius veiksmus, skirtus Europos strategijos ir politikos analizės sistemai (ESPAS) sukurti, siekiant padėti nustatyti ilgalaikes svarbiausių klausimų, kuriuos reikia spręsti Sąjungoje, tendencijas, ir primygtinai rekomenduoja tęsti šiuos procesus pasibaigus dabartinių parengiamųjų veiksmų etapui; taip pat mano, kad kuriant šią sistemą turėtų dalyvauti visų susijusių ES institucijų ir įstaigų, įskaitant Regionų komitetą, darbuotojai; mano, kad ataskaitų teikimo mechanizmas turi būti aptariamas diskusijoje dalyvaujant visoms susijusioms interesų grupėms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms;

8.  primygtinai ragina keturias šiuo metu įgyvendinant EPSAS projektą dalyvaujančias institucijas ir įstaigas – Komisiją, Parlamentą, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą – parengti ir pasirašyti kokį nors tarpinstitucinį susitarimą, kurį idealiu atveju reikėtų sudaryti 2014 m. pavasarį, o kiekvienas partneris turėtų įsipareigoti nuolat palaikyti šį susitarimą ir dalyvauti su juo susijusioje veikloje;

9.  pabrėžia, kad dalyvaujančios institucijos ir įstaigos, visapusiškai laikydamosi Finansinio reglamento, visų pirma jo 54 straipsnio e punkto, per kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą savo biudžetuose turi numatyti ESPAS sistemai būtinus darbuotojus ir finansinius išteklius, siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų galima stiprinti šiuos pajėgumus nedarant poveikio biudžetui; pažymi, kad ES institucijos turėtų investuoti į darbuotojus – atitinkamos srities specialistus, kurie galėtų visapusiškai prisidėti prie pasaulinių tendencijų analizės ir stebėsenos, taip pat specialistus, kurie galėtų nustatyti galimybes ir teikti politikos rekomendacijas dėl kiekvienos ES institucijos konkrečių poreikių;

10. primygtinai reikalauja, kad ESPAS vadovautų ir ją prižiūrėtų tinkamu būdu sudaryta tarpinstitucinė valdyba, kuri nustatys ESPAS užduotis ir prioritetus ir paskirs jos direktorių arba kitus pareigūnus ir kurioje Parlamentui, jei jis taip pasirinks, atstovaus jo nariai; tai reiškia, kad ESPAS kompetencijos srityje ESPAS pavestas darbas turėtų būti vykdomas nepriklausomai;

11. palankiai vertina ketinimą pasinaudoti ESPAS procesu ir remtis šios sistemos pasauliniu tinklu siekiant sukurti pasaulinę internetinę iš įvairių šaltinių gaunamų dokumentų ir medžiagos, susijusios su vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis tendencijomis, saugyklą, kuria laisvai gali naudotis galėtų naudotis viso pasaulio politikos formuotojai ir piliečiai;

12. palankiai vertina tai, kad, ES institucijoms glaudžiau bendradarbiaujant administraciniu lygmeniu per ESPAS sistemą, kaip dalis parengiamųjų veiksmų bus pristatyta prognozių ataskaita, kurioje bus nagrinėjamos ilgalaikės tendencijos ir jų poveikis 2014–2019 m. Sąjungoje kylantiems iššūkiams ir esamoms pasirinkimo galimybėms ir kuri 2014 m. turės būti pateikta būsimiems institucijų pirmininkams susipažinti; mano, kad tokia praktika veiksminga ir kad nuo tada ataskaitas reikėtų teikti ne rečiau kaip kas penkerius metus;

13. mano, kad į nuolatinę sistemą, kurios paskirtis būtų reguliariai teikti ES institucijoms vidutinės trukmės ir ilgalaikių tendencijų analizę, kad būtų skatinama vadovautis labiau strateginiu požiūriu į sprendimų priėmimą, reikėtų įtraukti nuostatas dėl kasmetinių strateginių tendencijų ataskaitų teikimo institucijoms prieš diskusijas dėl Sąjungos padėties ir metinės Komisijos darbo programos paskelbimą,, kad būtų galima stebėti ir vertinti kintančius ilgalaikių tendencijų modelius, taip pat konkrečiai padėti biudžeto valdymo institucijai pasirengti deryboms dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir atlikti bet kurią 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

• [1]  OL L 66, 2013 3 8, p. 1.
• [2]  2012 m. balandžio 27 d., http://www.iss.europa.eu/uploads/media/ESPAS_report_01.pdf.
• [3]  http://europa.eu/espas/pdf/espas-preparatory-action-amendment_en.pdf.

AIŠKINAMOJI DALIS

„ESPAS yra aiškus politinis ženklas, kad mes, kaip Europos Sąjunga, esame pasirengę pažvelgti anapus institucinių sienų, peržengti net vidaus ir išorės sienas, kad kartu suvaldytume būsimus pokyčius ir įveiktume naujus iššūkius.“ (Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso)

1. Biudžeto aplinkybės

Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pobūdis ir tikslai. Bandomieji projektai yra eksperimentinio pobūdžio schemos, skirtos veiklos ekonominiam pagrįstumui ir jos naudingumui nustatyti. Parengiamieji veiksmai yra EB sutarties, Euratomo sutarties ir ES sutarties VI antraštinės dalies taikymo sričių veiksmai, kuriais siekiama parengti pasiūlymus, kad būtų patvirtinti būsimi veiksmai.

Į 2010 m. ES biudžetą buvo įtrauktas Europos Parlamento Biudžeto komiteto pasiūlymas, kurį Parlamentas patvirtinto kartu su Taryba kaip dvi biudžeto valdymo institucijos, įgyvendinti bandomąjį projektą „įdiegti tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms pagrindinių politikos klausimų, kuriuos reikia spręsti Europos Sąjungoje, tendencijoms nustatyti. Pagal šią sistemą turėtų būti rengiamos bendros galimų padarinių pagrindiniams klausimams analizės, kuriomis galėtų naudotis politikos formuotojai“[1].

Sėkmingai įgyvendinusios šį bandomąjį projektą, abi biudžeto valdymo institucijos Parlamento iniciatyva 2012 m. biudžete susitarė leisti pereiti prie kito šio projekto etapo ir pradėti trejų metų (2012–2014 m.) trukmės parengiamuosius veiksmus. Šių veiksmų tikslas yra „įdiegti tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms pagrindinių politikos klausimų, kuriuos reikia spręsti Europos Sąjungoje, tendencijoms nustatyti. Ketinama rengti bendras galimų padarinių pagrindiniams klausimams analizes, kuriomis galėtų naudotis politikos formuotojai. Be to, norint pasiekti šį tikslą, dabar būtų tikslinga išsamiai išnagrinėti konkrečių priemonių, kuriomis siekiama skatinti glaudesnį įvairių ES institucijų ir įstaigų mokslinių tyrimų padalinių, kurie atlieka vidutinės trukmės ir ilgalaikių politikos tendencijų analizę, bendradarbiavimą, projektus“[2].

2. Ilgalaikių tendencijų analizė

Pasaulis ir kartu su juo Europos Sąjunga išgyvena greitų pokyčių ir transformacijų laikotarpį, visų pirma galios, demografijos, klimato, urbanizacijos ir technologijų srityse. Ateinančiais metais bus dar sudėtingiau ir daugės netikrumo, o labiau globalizuoto pasaulio daugiapoliškumas, daugiapakopis valdymo pobūdis ir daug teisėkūros bei politinėje veikloje sąveikaujančių veikėjų lems naujų ir sudėtingesnių pasaulinių aplinkybių atsiradimą.

Šios naujos pasaulinės aplinkybės keisis esant aukštesniam nei paprastai netikrumo lygiui. Pasaulinių tendencijų stebėjimas bus esminis Europos gebėjimo pasirengti ateities iššūkiams ir į juos reaguoti aspektas. Todėl tampa vis svarbiau, kad sprendimus priimantys asmenys, ieškodami naujų sudėtingų problemų sprendimo būdų, investuotų į svarbiausių tendencijų stebėseną, tyrimus ir analizę ir įsitrauktų į perspektyvinį politikos formavimą. Visame pasaulyje dauguma didžiųjų valstybių vyriausybių, gaudamos administracinę paramą, plėtojo tam tikrus prognozavimo pajėgumus. Tačiau iki ESPAS iniciatyvos ES institucijos nesivadovavo koordinuotu požiūriu.

Prognozavimas – tai ne tik mėginimas išsiaiškinti, kas nutiks rytoj; tai būdas atkreipti dėmesį į šiandien aktualius dalykus. Geriau suvokdama globalinius pokyčius, Europos Sąjunga turėtų gauti daugiau informacijos ir geresnes analizes, o tai padėtų priimti labiau informacija grindžiamus sprendimus svarbiausiais klausimais.

3. ESPAS samprata

Ir bandomojo projekto, ir parengiamøjø veiksmø tikslas yra ádiegti tarpinstitucinæ sistemà, skirtà ilgalaikëms pagrindiniø vidiniø ir iðoriniø politikos klausimø tendencijoms, kurios gali daryti átakà formuojant ateitá ir á kurias Europos Sàjunga turi atsižvelgti stengdamasi apibrëþti nuoseklius strateginius kito valdymo ciklo pasiûlymus, nustatyti. Šiame procese sistemos paskirtis yra ne prognozuoti, o greièiau numatyti galimas tendencijas, politikos formuotojams teikiant bendras galimø padariniø tokiems klausimams analizes.

Ši sistema buvo pavadinta Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS). Joje, siekiant sukurti išsamesnio ir reguliaresnio įvairių už perspektyvinį politikos formavimą atsakingų institucijų ir įstaigų pareigūnų bendradarbiavimo priemones, suburiami Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir (pagal kvietimą) Europos išorės veiksmų tarnybos pareigūnai. Kartu jie siekia stiprinti bendrus Sąjungos administracinius pajėgumus, skirtus pagrindinėms tendencijoms ir iššūkiams, taip pat su jais susijusioms politinėms alternatyvoms, kurių ateinančiais dešimtmečiais gali atsirasti Europoje ir platesniame pasaulyje, nustatyti ir analizuoti.

4. Valdymas

Už ESPAS projekto valdymą atsakinga tarpinstitucinė darbo grupė, kurią sudaro Komisijos, Parlamento, Tarybos ir EIVT generalinių sekretorių paskirti šių institucijų atstovai. Kitų ES įstaigų atstovai gali būti kviečiami prisijungti prie darbo grupės kaip svečiai (iki šiol EIVT yra vienintelis tokio kvietimo pavyzdys).

Komisija, kaip už parengiamųjų veiksmų įgyvendinimą atsakinga institucija, pasitelkdama Europos politinių patarėjų biurą, vadovaudamasi Finansinio reglamento nuostatomis ir remdamasi darbo grupės pateiktomis gairėmis, užtikrinta ESPAS biudžeto vykdymą ir kasdienį visos su ESPAS susijusios veiklos valdymą. Komisija veikia kaip darbo grupės, kuriai, siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą, visada pirmininkauja kitos institucijos atstovas, sekretorė. Darbo grupės posėdžiai vyksta įvairiose institucijose, o posėdžių vieta keičiama pagal pačios darbo grupės nustatytą tvarką.

5. Bandomasis projektas

Kaip pirmąjį žingsnį pagal bandomąjį projektą darbo grupė pavedė Europos Sąjungos saugumo studijų institutui (ESSSI) įvertinti ilgalaikes tarptautines ir vidaus politines bei ekonomines aplinkybes, kuriomis, tikėtina, Sąjunga veiks ateinančiais dešimtmečiais. 2011 m. balandžio mėn. paskelbta ESSSI parengta ataskaita „Pasaulinės tendencijos 2030 m. Piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“[3]. Šioje ataskaitoje, kitaip nei įprastai, daugiausia dėmesio skiriama ne tarpvalstybiniams santykiams, o galimai piliečių teisių, poreikių ir lūkesčių raidai. Kaip nurodyta šioje ataskaitoje, šiandien yra trys pagrindinės pasaulinės tendencijos, kurios darys įtaką ateinančiais metais formuojant pasaulį ir kurias galima paveikti imantis nuoseklių politinių veiksmų, siekiant padėti apibrėžti įvairias ateities alternatyvas.

Šios trys tendencijos yra:

· asmenų įgalinimas ir pasaulio viduriniosios klasės didėjimas,

· klimato kaita ir išteklių trūkumas,

· policentrinis pasaulis ir galių išskaidymas.

6. Parengiamieji veiksmai

Iki šiol padarytą pažangą parengiamųjų veiksmų srityje galima apibendrinti pagal šias kategorijas.

a) Darbo grupės

Svarbiausias ESPAS parengiamųjų veiksmų aspektas yra skatinimas ugdyti stiprius įvairių ES institucijų ir įstaigų vyresniųjų ir vidutinio rango pareigūnų, kurių darbas susijęs su būsimų politinių iššūkių ir pasirinkimo galimybių bei pasaulinių tendencijų, galinčių daryti įtaką šiems iššūkiams ir galimybėms, numatymu, bendradarbiavimo įpročius. Todėl, siekiant kartu apsvarstyti pagrindines tendencijas, kurios ateinančiais dešimtmečiais darys įtaką politinei Sąjungos aplinkai, buvo sudarytos trys tarpinstitucinės administraciniu lygmeniu veikiančios darbo grupės.

Kiekvieną darbo grupę sudaro iki 15 pareigūnų. Jie nagrinėja: i) ekonomikos, ii) visuomenės ir iii) tarptautinio valdymo bei galios klausimus. Darbo grupės pradėjo darbą 2012 m. spalio mėn. ir surengs susitikimą dėl likusių parengiamųjų veiksmų. Joms pavesta parengti tris tendencijų ataskaitas, po vieną kiekvienai teminei sričiai, ir jas pristatyti iki 2013 m. pabaigos. Šiose tendencijų ataskaitose bus nustatyti pagrindiniai Sąjungos iššūkiai ir pasirinkimo galimybės, kuriuos lemia pasaulinės tendencijos. Šių ataskaitų informacija bus įtraukta į galutinę apžvalginę ataskaitą, kurią darbo grupė 2014 m. pateiks būsimiems ES institucijų pirmininkams susipažinti.

Be vidinių pačių ES institucijų pajėgumų telkimo, įgyvendinant parengiamuosius veiksmus dalyvauja ir Komisija, kuri, pasitelkdama Europos politinių patarėjų biurą, naudojasi nepriklausoma išorės ekspertų, tarp kurių yra Europos politikos studijų centras (CEPS), Karališkasis tarptautinių reikalų institutas (Chatham House) ir Mokslinių tyrimų ir plėtros korporacija (angl. Rand Corporation), kompetencija, kad padėtų sudaryti išsamesnę trijose tendencijų ataskaitose pateiktą analizę.

(Išsamesnę informaciją apie darbo grupių veiklą galima rasti 2013 m. vasario mėn. Europos politinių patarėjų biuro leidinyje BEPA Monthly Brief (Nr. 62).

b) Informavimas

Kadangi darbo grupės pateikė naujų sumanymų, rengiama tęstinė informavimo programa, skirta šiems sumanymams aptarti, išbandyti ir patvirtinti šiais trimis būdais.

Pirma, ES pareigūnai susitiks su nacionalinę politiką formuojančiais asmenimis ir kitais ekspertais, dalyvaujančiais valstybių narių administracijose vykstančiuose perspektyvinio politikos planavimo procesuose. Šiuo lygmeniu, glaudžiai bendradarbiaujant su EIVT, bus įtraukti ES pareigūnai, dirbantys ES delegacijose trečiosiose šalyse.

Antra, vėliau 2013 m. platesnė ES politikos bendruomenė kartu su neinstituciniais subjektais peržiūrės kai kurias pagrindines darbo grupės ataskaitų išvadas. Šiame procese visų pirma dalyvaus pirmaujančios ekspertų grupės, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, fondai, didelės perspektyvių mokslinių tyrimų galimybių turinčios įmonės ir apskritai viešosios nuomonės formuotojai.

Trečia, įgyvendinant ESPAS projektą ir toliau bus siekiama megzti ryšius su partneriais trečiųjų šalių vyriausybėse ir ekspertų grupėse, kurie dirba su pasaulinėmis tendencijomis ir perspektyviniu politikos formavimu susijusį darbą. Vykdant tokią informavimo veiklą tokie politikos formuotojai ir ekspertai jau buvo pakviesti į kasmetinę 2013 m. vasario mėn. Briuselyje vykusią ESPAS konferenciją (žr. ESPAS interneto svetainę).

c) Interneto svetainė

Parengiamuosiuose veiksmuose numatyta, kad ESPAS interneto svetainė (į kurią galima patekti adresu www.espas.europa.eu) turėtų tapti pasauline ateities tendencijų ir perspektyvinio politikos planavimo dokumentų ir analizės medžiagos saugykla ir kad ji bus svarbi šio projekto politikos formuotojų ir piliečių informavimo strategijos dalis.

Šioje pasaulinėje saugykloje bus kaupiami ir tinkamu laiku viešai skelbiami su ilgalaikėmis tendencijomis susiję įvairių ES institucijų parengti darbai. Ši veikla atitinka ekonomiškesnio žinių valdymo institucijose ir skaidresnės ES sampratas. Pasaulinėje saugykloje taip pat ketinama saugoti svarbiausius kitų viešų ir privačių prognozavimo centrų, veikiančių ES valstybių narių strateginių partnerių šalyse, parengtus darbus ateities tendencijų klausimais. Taip Europos gyventojai galės susipažinti su, pvz., JAV, Rusijoje, Kinijoje ir Indijoje atliktais prognozavimo darbais.

7. Pajėgumų stiprinimas

Kaip tokia sistema turėtų būti grindžiama jos finansavimo požiūriu, kad padėtų ilguoju laikotarpiu formuoti ES politikos raidą? Paprasčiau tariant, būdamos geriau informuotos apie galimus ilgalaikių tendencijų pokyčius, ES institucijos galės paprasčiau susidaryti geresnį bendrą vaizdą apie atsirandančius politinės darbotvarkės prioritetus. Tai tampa dar svarbiau tuomet, kai bent likusią šio dešimtmečio dalį galimybės naudotis viešųjų fondų lėšomis, tikėtina, ir toliau bus ribotos. Kai svarstoma apie pajėgumų stiprinimo galimybes daryti įtaką informacijai, kai tik ji gaunama, reikėtų rasti būdų, kaip svarbią informaciją būtų galima kuo aiškiau perduoti politikos formuotojams.

Įdiegus nuolatinę tarpinstitucinę sistemą, skirtą ilgalaikėms tendencijoms nagrinėti, ji galėtų padėti atlikti, inter alia, toliau išvardytas užduotis, kad sprendimai Sąjungoje būtų priimami veiksmingiau:

=  2014 m., remiantis įgyta patirtimi, pateikti ataskaitą būsimiems ES institucijų pirmininkams apie kiekvieno penkerių metų trukmės institucinio ciklo pradžioje kylančius politikos iššūkius;

=  reguliariai teikti informaciją ES institucijoms, siekiant skatinti ilgalaikį ir vidutinės trukmės strateginį mąstymą, renkant ir analizuojant iš atitinkamų institucijų, partnerių ir suinteresuotųjų subjektų gaunamą informaciją, ir nuolat teikti ataskaitas, kuriose, pvz., būtų nagrinėjamas galimas nustatytų tendencijų poveikis biudžetui. Kasmetinės strateginės tendencijų ataskaitos informaciją būtų galima panaudoti rengiantis kiekvienų metų rugsėjo mėn. Parlamente vykstančioms diskusijoms dėl Sąjungos padėties ir siekiant stebėti ir vertinti kintančius ilgalaikių tendencijų modelius, o kita pritaikyta informacija galėtų padėti biudžeto valdymo institucijai pasirengti deryboms dėl ES laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP);

=  surengti metinę konferenciją pasaulinių tendencijų klausimais, kurioje tokios ataskaitos būtų peržiūrimos ir aptariamos, padedant skatinti ir stiprinti ES institucijų bendradarbiavimą šioje srityje. Be to, toks renginys taip pat turėtų padėti plėtoti ryšius su kitomis su pasaulinėmis tendencijomis susijusį darbą dirbančiomis šalimis, siekiant pasinaudoti jų patirtimi ir perduoti savo patirtį kitoms šalims, stengiantis suvaldyti strategines tendencijas ir pokyčius;

=  padėti įgyvendinti šiuos procesus kuriant ir prižiūrint atvirą interneto svetainę kaip pasaulinę visos svarbios informacijos ir analizės dokumentų saugyklą, kuria galėtų plačiai naudotis politikos formuotojai ir piliečiai ir kuri būtų susieta su kitomis visame pasaulyje veikiančiomis ilgalaikių tendencijų interneto svetainėmis.

Organizuoti ir finansuoti tokią sistemą būtų geriausia remiantis keturių šiuo metu šiame projekte dalyvaujančių institucijų ir įstaigų – Komisijos, Parlamento, Tarybos ir Europos išorės veiksmų tarnybos – administracinio bendradarbiavimo susitarimu, kuris turėtų būti sudarytas 2014 m. pavasarį, o kiekviena institucija ar įstaiga turėtų įsipareigoti nuolat palaikyti šią sistemą ir dalyvauti su ja susijusioje veikloje, iš savo biudžeto skirdama būtinus darbuotojus ir finansinius išteklius nedarant poveikio biudžetui.

Išvada

Pranešėjas mano, kad toks bendradarbiavimas, kokį atspindi ESPAS procesas, yra labai svarbus ir kad Parlamentas turėtų jį remti bei skatinti. Jei ESPAS bus galima pagrįsti ir išplėtoti remiantis tvirtais šiame pranešime išdėstytais principais, ji ne tik leis mums reguliariau ir rimčiau vertinti ilgalaikių pasaulinių tendencijų modelį, bet ir padės nuolat stiprinti savo pajėgumus nustatyti svarbiausius klausimus, gerinti mūsų bendrų diskusijų apie kylančius politikos iššūkius ir esamas pasirinkimo galimybes kokybę ir galiausiai greičiau priimti veiksmingesnius sprendimus piliečių labui.

• [1]  Biudžeto išlaidų kategorija 25.01.09, galima rasti adresu http://europa.eu/espas/
• [2]  Biudžeto išlaidų kategorija 25.01.10, galima rasti adresu http://europa.eu/espas/
• [3]  Šį dokumentą galima rasti adresu http://europa.eu/espas/

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (24.4.2013)

pateikta Biudžeto komitetui

Perspektyvinis politikos planavimas ir ilgalaikės tendencijos: poveikis biudžetui dėl pajėgumų stiprinimo
(2012/2290(INI))

Nuomonės referentas: Oldřich Vlasák

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.   nurodo, kad laikantis subsidiarumo principo ilgalaikių socialinių ir ekonominių strategijų kūrimas ir politikos įgyvendinimas ES yra įvairių viešųjų organizacijų, pvz., ES institucijų, vyriausybių ministerijų, regionų ar vietos valdžios institucijų skyrių ir konkrečių agentūrų, atsakomybė; atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant ilgalaikes strategijas, be valstybių narių viešųjų įstaigų ir ES institucijų, dalyvauja ir ekonominiai ir socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys; todėl pažymi, kad turi būti taikomas daugiapakopio valdymo metodas;

2.   pabrėžia, kad norint užtikrinti darnią Sąjungos plėtrą ir sklandų Sąjungos programų veikimą, šioms struktūroms reikia modernių administravimo ir valdymo pajėgumų, kad būtų suformuotos informacija pagrįstos ir tarpusavyje susijusios perspektyvinės strategijos, kurios turėtų apimti ir specifines regionų problemas ir kuriomis būtų prisidedama prie įvairių politikos krypčių kokybės ir veiksmingumo įvairiose srityse; pabrėžia, kad reikėtų atlikti esamų sprendimų priėmimo mechanizmų ir administravimo procesų vertinimą, siekiant nustatyti, ar administravimą reikia modernizuoti; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokiu atveju plėtojant pajėgumus nereikėtų kurti naujų mechanizmų ar institucijų, o reikėtų veiksmingiau ir atsižvelgiant į perspektyvines strategijas taikyti esamus administravimo procesus; laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti darnią Sąjungos plėtrą ir sklandų Sąjungos programų veikimą, valstybėms narėms reikia šiuolaikinių administravimo ir valdymo pajėgumų; laikosi nuomonės, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybėms narėms, kuriose 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu buvo vėlavimų ir žemas lėšų įsisavinimo lygis;

3.   pabrėžia tai, kad prieinamas Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansavimas, skirtas instituciniams ir administraciniams pajėgumams didinti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, pvz., modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, perskirstant viešojo administravimo užduotis ir kompetencijos sritis, kovojant su korupcija, mažinant administracinę naštą įmonėms, stiprinant regioninį ir vietos administravimą, teikiant paramą socialiniams partneriams ir nevyriausybinėms organizacijoms, modernizuojant politikos vystymo procesus ir investuojant į viešųjų investicijų projektus įvairiose e. valdžios srityse; mano, kad dabartinio programavimo laikotarpio prioritetas turėtų būti būsimų sanglaudos politikos finansavimo paramos gavėjų parengimas;

4.   mano, kad būtent e. valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį didinant pajėgumus, modernizuojant administravimą ir siekiant geresnio horizontaliojo ir vertikaliojo įvairių institucijų koordinavimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įdiegiant e. valdymo sistemą reikia remtis didele valstybių narių, ES institucijų ir nevyriausybinių organizacijų patirtimi;

5.   pabrėžia, kad nepaisant pasiektos pažangos mažinant regionų vystymosi skirtumus, vis dar išlieka didelių skirtumų jų ekonominio ir socialinio vystymosi atžvilgiu, ir šie skirtumai gali būti pastebimi ir piliečiams siūlomų viešųjų paslaugų kokybės požiūriu;

6.   mano, kad, atsižvelgiant į Europos perspektyvą ir Sąjungos pridėtinę vertę, daugiametė finansinė programa yra labai svarbi Europos projekto ilgalaikio planavimo priemonė; vis dėlto ragina užtikrinti geresnį ES biudžeto ir valstybių narių nacionalinių biudžetų koordinavimą ir viešąsias lėšas nuo jų planavimo iki panaudojimo išleisti taip, kad būtų užtikrintas didesnis jų suderinamumas, koordinavimas ir sąveika nedubliuojant išteklių, ir veiksmingai prisidėti siekiant nustatytų tikslų; pabrėžia, jog svarbu susieti strategijos „ES 2020“ tikslus su nacionalinėmis vystymosi strategijomis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis investicijų veiksmingumas ir kad jos būtų vykdomos kuo atsakingiau;

7.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog sanglaudos politika yra daugiametė, ilgalaikė ir horizontalaus pobūdžio, ji būtinai turi turėti svarbų perspektyvinio planavimo aspektą, ir turint omenyje tai, kad jai skiriama didelė ES biudžeto dalis, jai turi būti skiriamas nemažas dėmesys vykdant bet kokį perspektyvinį biudžeto planavimą;

8.   mano, kad politikos formavimas, susijęs su sanglaudos politika ir kitomis sritimis, vis labiau priklauso nuo laiku nustatomų ilgalaikių pasaulinių tendencijų; šiuo atžvilgiu pažymi tokias įvairias perspektyvines ataskaitas kaip „Projektas „Europa 2030“ (svarstymų grupės ataskaita Europos Vadovų Tarybai dėl „ES 2030“ ateities) ir „Pasaulinės tendencijos 2030. Piliečiai tarpusavyje susijusiame ir policentriniame pasaulyje“, kurias parengė Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ESSSI), įgyvendindamas Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) projektą;

9.   rekomenduoja glaudžiau koordinuoti tokias ataskaitų rengimo iniciatyvas ir kurti tarpinstitucinę sistemą, pagal kurią būtų nustatomos ilgalaikės tendencijos, susijusios su pagrindiniais Sąjungos politikos klausimais, ir mano, kad kuriant šią sistemą turėtų dalyvauti visų susijusių ES institucijų ir įstaigų, įskaitant Regionų komitetą, darbuotojai; mano, kad ataskaitų teikimo mechanizmas turi būti aptariamas diskusijoje dalyvaujant visoms susijusioms interesų grupėms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.4.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Luís Paulo Alves, Catherine Bearder, Jean-Jacob Bicep, Victor Boştinaru, John Bufton, Nikos Chrysogelos, Ryszard Czarnecki, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, Vincenzo Iovine, María Irigoyen Pérez, Seán Kelly, Constanze Angela Krehl, Petru Constantin Luhan, Ramona Nicole Mănescu, Riikka Manner, Iosif Matula, Miroslav Mikolášik, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Wojciech Michał Olejniczak, Younous Omarjee, Markus Pieper, Georgios Stavrakakis, Csanád Szegedi, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Justina Vitkauskaite, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Joachim Zeller, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Joseph Cuschieri, Vasilica Viorica Dăncilă, Karima Delli, James Nicholson, Ivari Padar, Herbert Reul, Elisabeth Schroedter, Richard Seeber, Czesław Adam Siekierski, Patrice Tirolien, Giommaria Uggias, Manfred Weber

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (9.7.2013)

pateikta Biudžeto komitetui

Perspektyvinis politikos planavimas ir ilgalaikės tendencijos: poveikis biudžetui dėl pajėgumų stiprinimo
(2012/2290(INI))

Nuomonės referentas: Elmar Brok

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi tokia patikima ir pripažinta sistema galėtų būti svarstymų pagrindas rengiant ES biudžetą, nustatant kasmetinius bei daugiamečius strateginius prioritetus ir finansinius išteklius tampriau susiejant su politiniais tikslais;

1.   pabrėžia, kaip svarbu, kad ES institucijos veiksmingai bendradarbiautų siekdamos stebėti ir analizuoti šias ilgalaikes tendencijas, taip pat bendradarbiautų ir palaikytų ryšius su kitais veikėjais Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kurie yra suinteresuoti išspręsti panašius klausimus; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti veiksmingus pajėgumus teikti nepriklausomas aukštos kokybės analizes, kurios padės užtikrinti didesnę tarpinstitucinę sąveiką ir konsultacijas pagrindinių tendencijų, su kuriomis politikos formuotojai susiduria ES sistemoje, klausimais;

2.   primygtinai ragina keturias šiuo metu įgyvendinant Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) projektą dalyvaujančias institucijas ir įstaigas – Komisiją, Parlamentą, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą – prisiimti įsipareigojimus pagal tam tikrą tarpinstitucinį susitarimą, kurį idealiu atveju reikėtų sudaryti ne vėliau kaip 2014 m. pavasarį, o kiekvienas partneris turėtų įsipareigoti nuolat palaikyti šį susitarimą ir dalyvauti su juo susijusioje veikloje;

3.   primygtinai reikalauja, kad ESPAS vadovautų ir ją prižiūrėtų tinkamu būdu sudaryta valdyba, kuri nustatys ESPAS užduotis ir prioritetus ir rinks jos direktorių ir kurioje Europos Parlamentui atstovaus jo nariai; tai reiškia, kad savo kompetencijos srityje ESPAS galės visiškai nepriklausomai atlikti tyrimo užduotis;

4.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą politiniu lygmeniu prižiūrint ESPAS, siekiant sustiprinti politinę atsakomybę už šį procesą;

5.   pabrėžia, kad dalyvaujančios institucijos ir įstaigos, visapusiškai laikydamosi Finansinio reglamento, visų pirma jo 54 straipsnio e punkto, per kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą savo biudžetuose turi numatyti ESPAS sistemai būtinus darbuotojus ir finansinius išteklius, siekiant užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų galima stiprinti šiuos pajėgumus nedarant poveikio biudžetui; pabrėžia, kad ES institucijos turi investuoti į darbuotojus, turinčius specialių žinių, kurios leistų jiems visapusiškai prisidėti analizuojant ir stebint pasaulines tendencijas, taip pat specialių žinių, kurios padėtų numatyti galimus variantus ir teikti politikos rekomendacijas atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos ES institucijos poreikius;

6.   palankiai vertina ketinimą pasinaudoti ESPAS procesu ir pasiremti šios sistemos pasauliniu tinklu siekiant sukurti pasaulinę internetinę iš įvairių šaltinių gaunamų dokumentų ir medžiagos, susijusios su vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis tendencijomis, saugyklą, kuria galėtų naudotis viso pasaulio politikos formuotojai ir piliečiai;

7.   mano, kad į nuolatinę sistemą, kurios paskirtis būtų reguliariai teikti vidutinės trukmės ir ilgalaikių tendencijų ir jų poveikio galimiems ES politikos variantams ir pasirinkimo galimybėms analizę, kad būtų skatinama vadovautis labiau strateginiu požiūriu į sprendimų priėmimą, reikėtų įtraukti nuostatas dėl kasmetinių strateginių tendencijų ataskaitų teikimo ES institucijoms prieš diskusijas dėl Sąjungos padėties ir prieš Komisijai paskelbiant metinę darbo programą, kad būtų galima stebėti ir vertinti kintančius ilgalaikių tendencijų modelius, taip pat konkrečiai padėti biudžeto valdymo institucijai pasirengti deryboms dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir atlikti bet kurią 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.7.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfredo Antoniozzi, Andrew Henry William Brons, Zdravka Bušić, Carlo Casini, Andrew Duff, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Gerald Häfner, Daniel Hannan, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, David Martin, Morten Messerschmidt, Sandra Petrović Jakovina, Paulo Rangel, Algirdas Saudargas, Rafał Trzaskowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Sandrine Bélier, Elmar Brok, Sylvie Guillaume, Helmut Scholz, György Schöpflin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Susy De Martini

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.7.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Richard Ashworth, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Jens Geier, Lucas Hartong, Jutta Haug, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Claudio Morganti, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Andrej Plenković, Dominique Riquet, Alda Sousa, Oleg Valjalo, Angelika Werthmann, Jacek Włosowicz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Maria Da Graça Carvalho, Paul Rübig, Catherine Trautmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Zdravka Bušić