Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1c. primena, kad savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, kad žuvų ištekliai yra viešųjų gėrybių dalis, gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą; jis nurodė, kad pakrančių, salų ir atokiuose regionuose žuvininkystės ir akvakultūros sektorius ir su juo susijusi veikla dažnai yra pagrindinis pragyvenimo ir tvaraus užimtumo šaltinis; Parlamentas taip pat mano, kad norint pasiekti savo vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus užtikrinti stabilų, tvarų ir gyvybingą žuvininkystės sektorių, atkurti savo žuvų išteklius ir atsižvelgti į socialinius aspektus, susijusius su žvejybinės veiklos mažinimu, po 2013 m. reformuotai bendrajai žuvininkystės politikai (BŽP) vykdyti bus reikalingi adekvatūs finansiniai ištekliai;

______________

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 straipsnį, 188 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį ir 195 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 straipsnį, 188 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

Pagrindimas

Siekiant atsižvelgti į specialias priemones, susijusias su atokiausiais regionais, vardijant teisinius pagrindus turėtų būti pateikta nuoroda į Sutarties 349 straipsnį.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1a) žuvininkystės sektorius strategiškai svarbus įvairių valstybių narių ir Sąjungos socialinei ir ekonominei padėčiai, gyventojų aprūpinimui žuvies produktais ir maisto produktų pusiausvyros užtikrinimui, taip pat svariai prisideda prie pakrančių bendruomenių socialinės ir ekonominės gerovės, vietos plėtros, užimtumo, ekonominės veiklos ir darbo vietų išsaugojimo ir (arba) kūrimo tiek ankstyvosiose, tiek vėlesnėse gamybos grandyse, aprūpinimo šviežia žuvimi ir vietos kultūrinių tradicijų puoselėjimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) EJRŽF turėtų apimti paramą BŽP, kuri teikiama jūrų biologinių išteklių, gėlųjų vandenų biologinių išteklių ir akvakultūros apsaugai, valdymui ir eksploatavimui, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų apdorojimui ir pardavimui, kai tokia veikla vykdoma valstybių narių teritorijose arba Sąjungos vandenyse, įskaitant žvejybos laivus, plaukiojančius su trečiųjų šalių vėliavomis ir jose registruotus, arba Sąjungos žvejybos laivus ar valstybių narių piliečius, neatsižvelgiant į pirminę vėliavos valstybės atsakomybę, laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio nuostatų;

(2) EJRŽF turėtų apimti paramą BŽP, kuri teikiama jūrų biologinių išteklių, gėlųjų vandenų biologinių išteklių ir akvakultūros apsaugai, valdymui ir tvariam eksploatavimui, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų apdorojimui ir pardavimui, kai tokia veikla vykdoma valstybių narių teritorijose arba Sąjungos vandenyse ar Sąjungos žvejybos laivais, ar tokią veiklą vykdo valstybių narių piliečiai, neatsižvelgiant į pirminę vėliavos valstybės atsakomybę, laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio nuostatų;

Pagrindimas

EJRŽF neturi tikslo remti ne Europos Sąjungos žvejybos laivų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2a) reikėtų pabrėžti tai, kad BŽP – tai su maistu susijusi politika, pagal kurią pateisinamos valstybės intervencijos priemonės naudojantis EJRŽF, siekiant nuolat užtikrinti Europos Sąjungos piliečių aprūpinimą maistu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2b) EJRŽF turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į ypatingą atokiausių regionų padėtį laikantis SESV 349 straipsnio. Atokiausių regionų padėtis ir žuvininkystės sektoriaus savitumas šiuose regionuose lemia, kad BŽP ir su ja susiję fondai, konkrečiai EJRŽF, turėtų būti pritaikyti prie šiems regionams, kurie labai skiriasi nuo likusios Sąjungos dalies, būdingų savitumų, apribojimų, papildomų išlaidų ir tikrovės. Šiuo pagrindu tokiems regionams turėtų būti skirtos konkrečios priemonės;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2c) būsimas EJRŽF turėtų padėti visiškai išspręsti nedidelio masto žuvininkystės sektoriaus problemas ir patenkinti konkrečius poreikius, turint omenyje tai, kad Sąjungoje mažos apimties laivynas įdarbina didžiausią žmonių skaičių kiekvienai sugautai žuviai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) bendros žuvininkystės politikos sėkmė priklauso nuo kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo sistemos efektyvumo, taip pat visų duomenų patikimumo, tiek susijusių su mokslinėmis konsultacijomis, tiek su įgyvendinimo ir kontrolės tikslais; todėl EJRŽF turėtų remti šias politikos kryptis;

(3) bendros žuvininkystės politikos sėkmė priklauso nuo kontrolės, inspektavimo, įskaitant patikras darbo vietoje, ir įgyvendinimo sistemos efektyvumo, taip pat visų duomenų patikimumo, tiek susijusių su mokslinėmis konsultacijomis, tiek su įgyvendinimo ir kontrolės tikslais; todėl EJRŽF turėtų remti šias politikos kryptis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a) siekiant puoselėti žvejų atsakomybės jausmą įgyvendinant BŽP ir tokiu būdu prisidėti prie tinkamo ir sėkmingo BŽP įgyvendinimo, EJRŽF turėtų remti mokslininkų ir žvejų partnerystę, bendradarbiavimą ir dialogą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) parama IJP turėtų patekti į EJRŽF veikimo sritį, kuri apimtų koordinuojamų veiksmų ir sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių plėtrą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į skirtingas ES politikos sritis, susijusias su šiais klausimais, t. y. bendra žuvininkystės politika, transportu, pramone, teritorine sanglauda, aplinka, energija ir turizmu. Būtina užtikrinti suderinamumą ir integraciją, kiek tai susiję su skirtingų sektorių Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Keltų jūros, Biskajos įlankos, Pirėnų pakrantės, Viduržemio ir Juodosios jūros baseinų politikos valdymu;

(4) į EJRŽF veiklos sritį turėtų būti įtraukta parama IJP, kuri apimtų koordinuojamų veiksmų ir sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių plėtrą ir įgyvendinimą ir papildytų skirtingas ES politikos sritis, susijusias su šiais klausimais, t. y. bendrą žuvininkystės politiką, transportą, pramonę, teritorinę sanglaudą, aplinką, energetiką ir turizmą, – sritis, kuriose būtina skatinti mokslinius tyrimus, profesinės kompetencijos ugdymą ir mokymus. Būtina užtikrinti suderinamumą ir integraciją, kiek tai susiję su skirtingų sektorių Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Keltų jūros, Biskajos įlankos, Pirėnų pakrantės, Viduržemio ir Juodosios jūros baseinų politikos valdymu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4a) nustatydama ir įgyvendindama su BŽP, IJP ir EJRŽF reforma susijusią politiką ir veiksmus Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus dėl didelio užimtumo skatinimo, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimo, kovos su socialine atskirtimi ir aukšto švietimo, mokymo, žmogaus sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo, kaip nustatyta SESV 9 straipsnyje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) pagal Europos Tarybos 2010 m. birželio 17 d. išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ priėmimo, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, taip skatindamos harmoningą Sąjungos plėtrą. Visų pirma, ištekliai turi būti skirti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių, ir efektyvumas turi būti didinamas labiau orientuojantis į rezultatus. IJP įtraukimas ir naujasis EJRŽF taip pat prisidės siekiant pagrindinių politikos tikslų, nustatytų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ („Europa 2020“ strategija) ir atitinka Sutartyje nustatytus bendruosius ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

(5) pagal Europos Tarybos 2010 m. birželio 17 d. išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ priėmimo, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, taip skatindamos harmoningą Sąjungos plėtrą. Visų pirma, ištekliai turi būti skirti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių, ypač su užimtumu ir kova su skurdu, socialine atskirtimi ir klimato kaita susijusių tikslų. Be to, efektyvumas turi būti didinamas labiau orientuojantis į rezultatus. IJP įtraukimas ir naujasis EJRŽF taip pat prisidės siekiant pagrindinių politikos tikslų, nustatytų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ („Europa 2020“ strategija) ir atitinka Sutartyje nustatytus bendruosius ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) siekiant užtikrinti, kad EJRŽF toliau prisidės prie BŽP, IJP ir strategijos „Europa 2020“ tikslų, būtina skirti dėmesį keletui pagrindinių prioritetų, susijusių su naujovėmis ir jūrų pažinimu pagrįstos žuvininkystės ir akvakultūros skatinimu, tvarios ir tausojančios išteklius žvejybos ir akvakultūros skatinimu ir užimtumo bei teritorinės sanglaudos didinimu, išlaisvinant augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, slypintį pakrančių ir vidaus vandenų žuvininkystės bendruomenėse, taip pat skatinti žuvininkystės veiklų diversifikavimą į kitus jūrų ekonomikos sektorius;

(6) siekiant užtikrinti, kad EJRŽF toliau prisidėtų prie BŽP, IJP ir strategijos „Europa 2020“ tikslų, būtina nustatyti grupę pagrindinių prioritetų, susijusių su naujovėmis ir jūrų pažinimu pagrįstos žuvininkystės ir akvakultūros puoselėjimu, tvarios ir tausojančios išteklius žvejybos ir akvakultūros skatinimu ir užimtumo bei teritorinės sanglaudos didinimu, išlaisvinant pakrančių ir vidaus vandenų žuvininkystės bendruomenių augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, taip pat skatinti žuvininkystės veiklos įvairinimą įtraukiant kitus jūrų ekonomikos sektorius;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7a) EJRŽF turėtų prisidėti prie asmenų, kurie pragyvena iš žvejybos, gyvenimo lygio gerinimo užtikrindamas geresnes darbo sąlygas žvejams, pirmiausia užtikrindamas sveikatos ir saugos darbo vietoje teisės aktų ir kolektyvinių darbo sutarčių nuostatų laikymąsi;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7b) siekiant išvengti painiavos dėl tam tikrų EJRŽF finansinių priemonių taikymo ir poveikio įvairioms žvejybos sektoriuje dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims būtų naudinga aiškiai skirti laivo savininkus ir darbo užmokestį gaunančius žvejus, kaip jau nustatyta TDO konvencijoje Nr. 188;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) bendra žuvininkystės politika siekiama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla prisidėtų prie ilgalaikių tvarių aplinkos sąlygų, kurios būtinos ekonominei ir socialinei plėtotei, kūrimo. Be to, ja turėtų būti prisidedama prie produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje užtikrinimo, stabilių rinkų ir užtikrinamas išteklių prieinamumas ir tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis;

(8) bendra žuvininkystės politika siekiama užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų prisidėta prie ilgalaikės ekonominės, socialinės ir ekologiškai tvarios plėtros. Be to, ja turėtų būti prisidedama prie produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje užtikrinimo, stabilių rinkų ir užtikrinamas išteklių prieinamumas ir tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis;

Pagrindimas

Ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai neturėtų būti išdėstyti hierarchine tvarka.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) labai svarbu geriau integruoti aplinkosaugos klausimus į BŽP, nes tai padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius aplinkosaugos politikos srityje ir pagal strategiją „Europa 2020“. BŽP siekiama naudoti gyvuosius biologinius jūros išteklius leidžiant jiems atsikurti ir užtikrinant tokį žuvų išteklių lygį, kad vėliausiai iki 2015 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. BŽP įgyvendinamas apsaugantis, ekosistema pagrįstas požiūris į žuvininkystės valdymą. Taigi, EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva);

(9) labai svarbu geriau integruoti aplinkosaugos klausimus į BŽP, nes tai padėtų įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius aplinkosaugos politikos srityje ir pagal strategiją „Europa 2020“. BŽP siekiama naudoti gyvuosius biologinius jūros išteklius leidžiant jiems atsikurti ir užtikrinant tokį žuvų išteklių lygį, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. ir bet kuriuo atveju iki 2020 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. Pagal BŽP turėtų būti įgyvendinamas suderintas požiūris į tvarią plėtrą, kuris turėtų būti užtikrintas vykdant žuvininkystės planavimą, eksploatavimą ir valdymą, pagal kurį atsižvelgiama į siekius ir dabartinius socialinius poreikius ir nerizikuojama nauda, kurią ateities kartos turi turėti galimybę gauti iš visų su jūros ekosistemomis susijusių prekių ir paslaugų. Taigi EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9a) EJRŽF lėšomis finansuojamos priemonės turėtų atitikti SESV 39 ir 41 straipsnius, kuriuose pateikiamas suderintas požiūris į darbo teisės panaudojimą ir veiksmingą koordinavimą profesinio mokymo srityje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) kadangi šio reglamento tikslų pačios valstybės narės deramai pasiekti negali, atsižvelgiant į veiklos, finansuotinos pagal veiklos programas, mastą ir poveikį, ir struktūrines problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant žuvininkystės ir jūrų sektorius, taip pat valstybių narių ribotus finansinius išteklius, tuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, teikiant ilgametę finansinę paramą, didžiausią dėmesį skiriant atitinkamiems prioritetams; Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tos Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje, šiuo reglamentu neviršijamos priemonės, būtinos nurodytam tikslui pasiekti;

(10) kadangi šio reglamento tikslų pačios valstybės narės deramai pasiekti negali, atsižvelgiant į veiklos, finansuotinos pagal veiklos programas, mastą ir poveikį, ir struktūrines problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant žuvininkystės, akvakultūros ir jūrų sektorius, taip pat valstybių narių ribotus finansinius išteklius, tuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, teikiant ilgametę finansinę paramą, didžiausią dėmesį skiriant atitinkamiems prioritetams; Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tos Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje, šiuo reglamentu neviršijamos priemonės, būtinos nurodytam tikslui pasiekti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) bendros žuvininkystės politikos ir integruotos jūrų politikos išlaidų finansavimas per vieną fondą (EJRŽF) turėtų atitikti supaprastinimo, taip pat abiejų politikos sričių integracijos stiprinimo poreikius. Pasidalijamojo valdymo principo taikymas bendrosios rinkos organizacijoms, įtraukiant ir kompensavimą atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo veikla turėtų toliau prisidėti supaprastinant ir mažinant administracinę naštą, kurią patiria Komisija ir valstybės narės, taip pat siekiant didesnio nuoseklumo ir suteiktos paramos veiksmingumo;

(11) bendros žuvininkystės politikos ir integruotos jūrų politikos išlaidų finansavimas per vieną fondą (EJRŽF) turėtų atitikti supaprastinimo, taip pat abiejų politikos sričių integracijos stiprinimo poreikius. Pasidalijamojo valdymo principą taikant bendrosios rinkos organizacijoms, įskaitant kompensavimo atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo ir valdymo veiklą, turėtų būti toliau prisidedama prie supaprastinimo ir Komisijos ir valstybių narių patiriamos administracinės naštos mažinimo, taip pat prie didesnio nuoseklumo ir suteiktos paramos veiksmingumo užtikrinimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11a) finansavimas turėtų būti toks, kaip nustatyta 201Z m. XX mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11b) skiriant bet kokį finansavimą neturi būti daromas poveikis Reglamento, kuriuo nustatoma 2014-2020 m. daugiametė finansinė programa, ir 201Z m. XX mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo nuostatoms;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) bendros žuvininkystės politikos ir integruotos jūrų politikos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto per vieną fondą (EJRŽF), tiesiogiai arba pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą. Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis turėtų būti taikomas ne tik žuvininkystės, akvakultūros, bendruomenės inicijuotos plėtros paramos priemonėms, bet taip pat bendrosios rinkos organizacijoms ir kompensacijoms atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo veiklai. Tiesioginis valdymas turėtų būti taikomas mokslinėms rekomendacijoms, savanoriškoms įmokoms žuvininkystėms valdymo organizacijoms, patariamosioms taryboms ir veiklai, kuria siekiama įgyvendinti integruotą jūrų politiką. Būtina nurodyti priemonių, kurios gali būti finansuojamos EJRŽF, rūšis;

(12) bendros žuvininkystės politikos ir integruotos jūrų politikos išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto per vieną fondą (EJRŽF), tiesiogiai arba pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą. Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis turėtų būti taikomas ne tik žuvininkystės, akvakultūros, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros paramos priemonėms, bet ir prekybos ir perdirbimo priemonėms bei kompensavimo atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo veiklai. Tiesioginis valdymas turėtų būti taikomas gamybos ir prekybos planų parengimui, sandėliavimui skirtai paramai, mokslinėms rekomendacijoms, regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms skirtoms savanoriškoms įmokoms, patariamosioms taryboms ir veiklai, kuria siekiama įgyvendinti integruotą jūrų politiką. Būtina nurodyti priemonių, kurios gali būti finansuojamos EJRŽF, rūšis;

Pagrindimas

Labai svarbu užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje gamintojų organizacijoms būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad gamybos ir prekybos planų parengimo finansavimas ir parama sandėliavimui būtų skiriama tiesiogiai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) pagal [Reglamento dėl Bendrosios žuvininkystės politikos] (toliau – BŽP reglamentas) 50 ir 51 straipsnius Sąjungos finansinės EJRŽF paramos teikimui turi būti nustatyta sąlyga, kad valstybės narės ir ūkio subjektai turi laikytis BŽP taisyklių. Šia sąlyga siekiama įtvirtinti Sąjungos atsakomybę užtikrinti, remiantis viešuoju interesu, jūrų biologinių išteklių apsaugą pagal BŽP, kaip nustatyta SESV 3 straipsnyje;

(14) pagal [Reglamento dėl Bendrosios žuvininkystės politikos] (toliau – BŽP reglamentas) 50 ir 51 straipsnius Sąjungos finansinės EJRŽF paramos teikimui turi būti nustatyta sąlyga, kad valstybės narės ir ūkio subjektai turi laikytis BŽP taisyklių. Šia sąlyga siekiama įtvirtinti Sąjungos atsakomybę užtikrinti, remiantis viešuoju interesu, jūrų biologinių išteklių apsaugą pagal BŽP, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su didelio užimtumo skatinimu, ir garantuoti tinkamą socialinę apsaugą, kaip nustatyta atitinkamai SESV 3 ir 9 straipsniuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) BŽP tikslų siekimui būtų sukliudyta, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų skiriama ūkio subjektams, kurie ex ante nesilaiko reikalavimų, susijusių su viešuoju jūrų biologinių išteklių apsaugos interesu. Todėl tik tie ūkio subjektai turėtų būti laikomi tinkamais, kurie per tam tikrą laikotarpį nuo pagalbos paraiškų pateikimo nesivertė veikla su žvejybos laivais, įtrauktais į Sąjungos NNN laivų sąrašą, nurodytą 2008 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, 40 straipsnio 3 dalyje, tokių laivų nevaldė ir nebuvo jų savininkais, ir kurie nepadarė Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje arba 2009 m. lapkričio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių pažeidimų ar kurie nebuvo pripažinti neatitinkantys kitų BŽP taisyklių, kas ypač trukdytų susijusių išteklių tvarumui ir iškeltų didelę grėsmę tausiai gyvųjų biologinių jūrų išteklių eksploatacijai, kuri padėtų žvejojamų rūšių populiacijas atkurti ir išlaikyti aukščiau lygių, kurie užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – DGTŽL);.

(15) BŽP tikslų siekiui kiltų grėsmė, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų skiriama ūkio subjektams, kurie ex ante nesilaiko reikalavimų, susijusių su viešuoju jūrų biologinių išteklių apsaugos interesu. Todėl ūkio subjektai turėtų būti laikomi tinkamais tik tuo atveju, jeigu jie per tam tikrą laikotarpį nuo pagalbos paraiškų pateikimo nesivertė veikla su žvejybos laivais, įtrauktais į Sąjungos NNN laivų sąrašą, nurodytą 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, 40 straipsnio 3 dalyje, tokių laivų nevaldė ir nebuvo jų savininkais, taip pat nesivertė veikla, susijusia su žvejybos laivais, kurie plaukioja su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 33 straipsnyje nurodytų nebendradarbiaujančiomis įvardytų trečiųjų šalių vėliavomis, tokių laivų nevaldė ar nebuvo jų savininkais. Taip pat ūkio subjektai turėtų būti laikomi tinkamais tik tuo atveju, jeigu jie nepadarė Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje arba 2009 m. lapkričio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių pažeidimų ar kurie nebuvo pripažinti neatitinkantys kitų BŽP taisyklių, kas ypač trukdytų susijusių išteklių tvarumui ir iškeltų didelę grėsmę tausiai gyvųjų biologinių jūrų išteklių eksploatacijai, kuri padėtų žvejojamų rūšių populiacijas atkurti ir išlaikyti aukščiau lygių, kurie užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – DGTŽL);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) kai paramos gavėjai pažeidžia BŽP taisykles, atrankos sąlygų nesilaikymas turi sukelti tam tikras pasekmes. Siekiant nustatyti netinkamas finansuoti sąnaudas, reikia atsižvelgti į paramos gavėjo BŽP taisyklių pažeidimo sunkumą, ekonominę naudą, gautą dėl BŽP taisyklių nesilaikymo, arba EJRŽF išmokos svarbą paramos gavėjo ekonominei veiklai;

(17) kai paramos gavėjai pažeidžia BŽP taisykles, atrankos sąlygų nesilaikymas turi sukelti tam tikras pasekmes. Siekiant nustatyti netinkamų finansuoti sąnaudų sumą, reikia atsižvelgti į paramos gavėjo BŽP taisyklių pažeidimo sunkumą (įskaitant mastą, trukmę ir kiekvieną pasikartojimą), ekonominę naudą, gautą dėl BŽP taisyklių nesilaikymo, arba EJRŽF išmokos svarbą paramos gavėjo ekonominei veiklai;

Pagrindimas

Paramos gavėjo padaryto pažeidimo sunkumo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į keletą veiksnių: pažeidimo sunkumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) BŽP tikslų siekimui taip pat būtų sutrukdyta, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų išmokama valstybėms narėms, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų pagal BŽP taisykles, susijusias su viešuoju interesu apsaugoti jūrų biologinius išteklius, pavyzdžiui, renkant duomenis ir įgyvendinant kontrolės pareigas. Be to, nesilaikant šių įsipareigojimų, iškyla grėsmė, kad valstybės narės nenustatys netinkamų paramos gavėjų ar nefinansuotinos veiklos;

(18) BŽP tikslų siekiui taip pat būtų sutrukdyta, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų išmokama valstybėms narėms, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų užtikrinti žvejybos laivyno ir žvejybos galimybių pusiausvyrą atsižvelgiant į pagrindinio BŽP reglamento 34 straipsnio 1 dalį, arba savo įsipareigojimų pagal BŽP taisykles, susijusias su viešuoju interesu apsaugoti jūrų biologinius išteklius, pavyzdžiui, rinkti duomenis ir įgyvendinti kontrolės pareigas. Be to, nesilaikant šių įsipareigojimų, iškyla grėsmė, kad valstybės narės nenustatys netinkamų paramos gavėjų ar nefinansuotinos veiklos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) siekiant užkirsti kelią netinkamiems mokėjimams, o taip pat paskatinti valstybių narių motyvaciją laikytis BŽP taisyklių ar reikalauti, kad paramos gavėjas jų laikytųsi, kaip apsaugines priemones, kurių taikymas būtų laikinas, reikėtų naudoti mokėjimo termino nutraukimą ar išmokų sustabdymą. Norint laikytis proporcionalumo principo, finansinės pataisos su lemiamomis ir neatšaukiamomis pasekmėmis turi būti tiesiogiai taikomos veiklai, kurią vykdant buvo nesilaikyta BŽP taisyklių;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pagrindimas

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant palengvinti koordinavimą ir suderinti fondų, teikiančių paramą pagal sanglaudos politiką, veiklą, t. y. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF), su kaimo plėtos fondais, t. y. su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) jūrų ir žuvininkystės sektoriuje, buvo priimtos bendros nuostatos dėl šių visų fondų (toliau – BSP fondai), įtvirtintos [Reglamente (ES) Nr. [...] kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Be šio reglamento, EJRŽF nustato specialiąsias nuostatas dėl tam tikrų BŽP ir IJP aspektų;

(20) siekiant palengvinti koordinavimą ir suderinti fondų, teikiančių paramą pagal sanglaudos politiką, veiklą, t. y. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF), su kaimo plėtos fondais, t. y. su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) jūrų ir žuvininkystės sektoriuje, buvo priimtos bendros nuostatos dėl šių visų fondų (toliau – BSP fondai), įtvirtintos [Reglamente (ES) Nr. [...] kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Be to, būtina pabrėžti, kad fondus galima naudoti kaip papildomą priemonę siekiant veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ prioritetus. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad būtina EJRŽF ir ESF sąveika, siekiant pagrindinių su užimtumu ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi susijusių tikslų. Be šio reglamento, EJRŽF nustato specialiąsias nuostatas dėl tam tikrų BŽP ir IJP aspektų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) Sąjungos veikla turi būti papildoma veiklai, kurią vykdo valstybės narės arba prisidėti prie šios veiklos. Siekiant užtikrinti didelę pridedamąją vertę, reikia stiprinti Komisijos ir valstybių narių partnerystę, susitariant įtraukti įvairius partnerius ir visiškai atsižvelgiant į valstybių narių institucines kompetencijas. Didelį dėmesį taip pat reikia skirti tinkamam moterų ir mažumų grupių atstovavimui. Ši partnerystė yra susijusi su regioninėmis, vietos ir kitomis viešosios valdžios institucijomis, taip pat kitomis atitinkamomis organizacijomis, įskaitant tas, kurios yra atsakingos už aplinką ir vyrų bei moterų lygybės skatinimą, ir ekonominiais bei socialiniais partneriais ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Susiję partneriai turėtų būti įtraukti rengiant partnerystės sutartis, o taip pat rengiant programas, jas vykdant, stebint ir vertinant;

(22) Siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, reikia stiprinti Komisijos, valstybių narių valdžios institucijų ir įvairių partnerių partnerystę, susitariant įtraukti šiuos veikėjus, įskaitant atitinkamus socialinius partnerius, ir visiškai atsižvelgiant į valstybių narių institucines kompetencijas. Ši partnerystė yra susijusi su regioninėmis, vietos ir kitomis viešosios valdžios institucijomis, taip pat kitomis atitinkamomis organizacijomis, įskaitant tas, kurios yra atsakingos už aplinką ir vyrų bei moterų lygybės skatinimą, ir ekonominiais bei socialiniais partneriais, žvejybos pramone ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus savitumą, reikėtų numatyti nuostatą, kuria skirtingiems pasektoriams ir teritoriniams lygmenims, mokslinių tyrimų organizacijoms ir žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG) nacionaliniams bei regioniniams tinklams atstovaujantiems ekonominiams ir socialiniams partneriams užtikrinamas dalyvavimas. Didelį dėmesį taip pat reikia skirti tinkamam moterų ir mažumų grupių atstovavimui. Atitinkami partneriai turėtų būti įtraukti rengiant partnerystės sutartis, o taip pat rengiant programas, jas vykdant, stebint ir vertinant;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) Komisija turėtų nustatyti metinį finansavimo paskirstymą, taikomą valstybių narių įsipareigojimų asignavimams, naudodama objektyvius ir skaidrius kriterijus; šie kriterijai turėtų apimti ankstesnius asignavimus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesnį vartojimą pagal Tarybos reglamentą Nr. 861/2006;

(24) Komisija turėtų nustatyti metinį finansavimo paskirstymą, taikomą valstybių narių įsipareigojimų asignavimams, naudodama objektyvius ir skaidrius kriterijus; šie kriterijai turėtų apimti asignavimų istoriją pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesnį vartojimą pagal Tarybos reglamentą Nr. 861/2006;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) svarbiausia BŽP kontekste yra atitikti tam tikras ex ante sąlygas, ypač teikiant ilgametį nacionalinį strategijos planą dėl akvakultūros ir parodant administracines galimybes atitikti žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimus, ir įgyvendinti Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo sistemą;

(25) svarbiausia BŽP kontekste yra atitikti tam tikras ex ante sąlygas, ypač teikiant ilgametį nacionalinį strategijos planą dėl akvakultūros ir parodant administracines galimybes atitikti žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimus, ir įgyvendinti Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo sistemą; taip pat svarbu užtikrinti Sąjungos teisės dėl darbo sąlygų, pirmiausia susijusių su sauga, sveikata, švietimu ir mokymu, įgyvendinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) atsižvelgiant į supaprastinimo tikslą, visa EJRŽF veikla, kuri vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, įskaitant kontrolę ir duomenų rinkimą, turi būti vykdoma per vieną veiklos programą vienai valstybei narei, atsižvelgiant į jos nacionalinę sistemą. Programavimo pažanga bus matuojama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną veiklos programą. Kiekviena programa turi identifikuoti strategiją, kaip pasiekti tikslus, susijusius su Sąjungos prioritetais EJRŽF srityje, ir nustatyti priemonių atranką. Programavimas turi atitikti Sąjungos prioritetus, tuo pat metu prisitaikyti prie nacionalinių kontekstų ir papildyti kitas Sąjungos politikos kryptis, ypač kaimo plėtros politiką ir sanglaudos politiką;

(26) atsižvelgiant į supaprastinimo tikslą, visa EJRŽF veikla, kuri vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, įskaitant kontrolę ir duomenų rinkimą, turi būti vykdoma per vieną veiklos programą vienai valstybei narei, atsižvelgiant į jos nacionalinę sistemą. Programavimo pažanga bus matuojama laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kiekviena valstybė narė turėtų parengti vieną veiklos programą. Kiekviena programa turi identifikuoti strategiją, kaip pasiekti tikslus, susijusius su Sąjungos prioritetais EJRŽF srityje, ir nustatyti priemonių atranką. Programavimas turėtų atitikti Sąjungos prioritetus, tuo pat metu būti pritaikytas prie nacionalinių ir regioninių kontekstų, pirmiausia prie atokiausių regionų specifinių ypatumų, ir papildyti kitas Sąjungos politikos kryptis išsaugant esamą valdymo ir kontrolės sistemą, kad neatsirastų papildomų išlaidų arba neužsitęstų programų įgyvendinimas;

Pagrindimas

Išsaugant esamą valdymo ir kontrolės sistemą, pavyzdžiui, struktūrinius fondus ir EŽŪFKP, bus išvengta papildomų išlaidų, galinčių atsirasti keičiant informacines sistemas ir papildomai gaištant laiką siekiant pritaikyti vadovus ir atlikti kitas administracines procedūras – dėl to vėluotų programos įgyvendinimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) valstybės narės turėtų savo veiklos programoje įtraukti skirsnį apie duomenų rinkimą pagal daugiametę Sąjungos programą. Norėdamos atitikti specialius duomenų rinkimo veiklos poreikius, valstybės narės turėtų parengti išsamią metinę darbotvarkę, kuri galėtų būti kasmet pritaikoma, atsižvelgiant į Komisijos gaires, ir kurią patvirtintų Komisija;

(30) valstybės narės turėtų savo veiklos programoje įtraukti skirsnį apie duomenų rinkimą pagal daugiametę Sąjungos programą. Norėdamos atitikti specialius duomenų rinkimo ir valdymo veiklos poreikius, valstybės narės turėtų parengti išsamų metinį darbo planą, kuris turėtų būti kasmet pritaikomas, atsižvelgiant į Komisijos gaires ir kurį ji turėtų patvirtinti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31) siekiant padidinti konkurencingumą ir žvejybos veiklos ekonominius rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir verslumą. Taigi, EJRŽF turėtų remti inovatyvią veiklą ir verslo plėtrą;

(31) siekiant padidinti konkurencingumą ir žvejybos veiklos ekonominius rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir verslumą. Taigi, EJRŽF turėtų remti inovatyvią veiklą ir ekologiškai tvarią įmonių plėtrą laikantis atsargumo principo ir ekosistema grįsto požiūrio;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(31a) dėl pastarųjų metų ekonomikos neramumų, kilusių dėl finansų krizės, daug jaunų žmonių patiria sunkumų siekdami gauti finansavimą, reikalingą norint patekti į žuvininkystės sektorių. Todėl teikiant EJRŽF paramą dėmesys turėtų būti koncentruojamas, be kita ko, į tai, kaip padėti jaunimui patekti į žvejybos sektorių, pavyzdžiui, prisidedant prie pirmojo verslo steigimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios, norint padidinti konkurencingumą ir žvejybos bei jūros veiklos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, skatinant žinių platinimą, ir konsultacines paslaugas, kurios padėtų tobulinti visą ūkio subjektų veiklą ir konkurencingumą;

(32) investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios, norint padidinti konkurencingumą ir žvejybos bei jūros veiklos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti profesinį mokymą (kuris ne tik apimtų techninius klausimus, bet ir dėmesį sutelktų į žinias apie tausios žuvininkystės valdymą ir tinkamą žuvų apdorojimą siekiant didesnio pelningumo), skatinti geresnių sveikatos, saugos ir higienos standartų taikymą darbe, mokymąsi visą gyvenimą, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, skatinant žinių platinimą ir konsultacines paslaugas, kurios padėtų tobulinti visą ūkio subjektų veiklą ir konkurencingumą. Be to, svarbu, kad EJRŽF skatintų kartų atsinaujinimą ir jaunimą rinktis šią profesiją sukurdamas specialius mechanizmus, kuriais būtų siekiama paskatinti jaunimą įsitraukti į sektoriaus veiklą būtent keliant žvejo profesijos prestižą užtikrinant geresnius sveikatos, saugos ir gerovės standartus laivuose, lavinimą ir profesinį mokymą bei didesnes pajamas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32a) EJRŽF turėtų remti mažos apimties žuvininkystę, kad būtų sprendžiamos konkrečios šio segmento problemos, ir remti tvarų atitinkamos žuvininkystės valdymą vietos lygmeniu ir pakrančių bendruomenių plėtrą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32b) kadangi norėdamos gauti Bendrijos paramą mažos įmonės susiduria su sunkumais, EJRŽF turėtų skatinti kolektyvinių projektų vykdymą ir remti techninę pagalbą už šiuos projektus atsakingiems subjektams;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32c) EJRŽF turėtų remti tvarų, vietos lygmens žuvininkystės valdymą ir pakrančių bendruomenių plėtrą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32d) EJRŽF turėtų skatinti įtraukti mažos apimties priekrantės žvejybos ir žvejybos vidaus vandenyse sektoriuose veikiančius mažos apimties žvejybos vykdytojus rengiant bendrus projektus ir turėtų suteikti techninę pagalbą šių projektų vykdytojams;

Pagrindimas

Reikia ypač remti bendrus projektus, kuriuos vykdo mažos apimties priekrantės žvejybos bei žvejybos vidaus vandenyse vykdytojai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) reikėtų pripažinti svarbų vaidmenį, kurį turi savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniai nedidelio masto pakrantės žvejyboje; EJRŽF turėtų remti mokymą ir tinklų kūrimą, prisidedantį prie profesinio tobulėjimo ir suteikiantį jiems priemones geriau atlikti tradiciškai atliekamas pagalbines užduotis;

(33) reikėtų pripažinti svarbų vaidmenį, kurį turi savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniai nedidelio masto pakrantės žvejyboje; EJRŽF turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą ir tinklų kūrimą, prisidedantį prie profesinio tobulėjimo ir suteikiantį jiems priemones geriau atlikti tradiciškai atliekamas pagalbines užduotis arba kitas užduotis, kylančias dėl žuvininkystės veiklos įvairinimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33a) EJRŽF turėtų remti socialinį dialogą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu įtraukiant socialinius partnerius ir stiprinant jų organizacinius gebėjimus;

Pagrindimas

EJRŽF turėtų remti struktūrinį socialinį dialogą žvejybos ir akvakultūros sektoriuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33b) papildoma žvejybos ir akvakultūros veikla, kurią kaip tokią nustatė valstybės narės, pvz., kurią gali vykdyti tinklų gamintojai, masalo tiekėjai, pakuotojai ir kiti tiesiogiai su žvejais bendradarbiaujantys asmenys, turėtų atitikti reikalavimus paramai iš EJRŽF gauti, kad jie galėtų plėtoti savo specifinę veiklą ir prisidėti prie šio sektoriaus veikimo gerinimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34) atsižvelgiant į tai, kad smulkūs pakrantės žvejai mažai dalyvauja socialiniame dialoge, EJRŽF turėtų remti organizacijas, kurios skatina šį dialogą tam tinkamose rinkose;

(34) atsižvelgdamas į socialinę ir teritorinę priekrantės žvejų svarbą, EJRŽF turėtų remti organizacijas, kurios skatina socialinį priekrantės žvejybos sektoriaus dialogą atitinkamuose forumuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34a) parama turėtų būti teikiama siekiant parengti ir įgyvendinti daugiamečius planus (Reglamento dėl BŽP 9-11 straipsniai);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) atsižvelgiant į potencialą, kurį gali turėti diversifikacija smulkiems pakrančių žvejams, ir jų svarbų vaidmenį pakrančių bendruomenėse, EJRŽF turėtų prisidėti prie diversifikacijos, remiant verslo pradėjimą, investicijas šių žvejų laivų modifikavimui, be to, remiant atitinkamą mokymą, suteikiantį profesinių įgūdžių susijusioje srityje (kuri nėra žvejybos veikla);

(35) be to, kad remia atitinkamą mokymą, suteikiantį atitinkamų profesinių įgūdžių, EJRŽF turėtų prisidėti prie darbo vietų kūrimo remdamas naujų įmonių kūrimą žuvininkystės sektoriuje ir plėtodamas papildomą, su žvejybos veikla susijusią veiklą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35a) siekiant užtikrinti kartų atsinaujinimą žuvininkystės sektoriuje svarbu, kad EJRŽF skatintų jaunimą imtis žvejybos, ypač iniciatyvomis, skirtomis pirmą kartą laivą įsigyjantiems jauniems žvejams skatinti;

Pagrindimas

Nauja konstatuojamoji dalis, kuria siekiama papildyti pranešėjo 93 pakeitimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35b) reikėtų atsižvelgti į tai, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) mano, kad žvejyba yra rizikingas užsiėmimas lyginant su kitomis profesijomis, ir kad ši organizacija pasirašė ir priėmė daug konvencijų ir rekomendacijų siekdama skatinti deramas darbo sąlygas žvejams. Tokiose konvencijose ir rekomendacijose išdėstyti principai turėtų būti naudojami kaip pagrindiniai geresnio EJRŽF išteklių naudojimo principai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) siekiant patenkinti sveikatos ir apsaugos poreikius laivuose, EJRŽF turėtų remti investicijas, skirtas saugumui ir higienai laive;

(36) siekdamas spręsti sveikatos ir saugos poreikių laivuose klausimą, EJRŽF turėtų remti investicijas, apimančias saugumą ir higieną laivuose, taip pat gyvenimo sąlygų laivuose gerinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) atsižvelgiant į tai, kad pagal [BŽP reglamento] 27 straipsnį nustatomos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos, ir siekiant paremti valstybes nares, kurios įgyvendina šias naujas sistemas, EJRŽF turėtų sudaryti galimybę teikti paramą, ugdant gebėjimus ir keičiantis gerąja patirtimi;

Išbraukta.

Pagrindimas

Pranešėjas prieštarauja perleidžiamųjų žvejybos koncesijų įdiegimui. Dėl šios priemonės žvejybos teisės taptų prekėmis ir kiltų pavojus mažos apimties ir priekrantės žvejybai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37a) pripažindamas jūrų paveldo svarbą, EJRŽF turėti remti investicijas, skirtas jūrų paveldui ir atitinkamiems tradiciniams amatams apsaugoti ir išsaugoti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų įdiegimas turėtų padaryti sektorių konkurencingesnį. Taigi, gali atsirasti poreikis naujoms profesinėms galimybėms, kurios nėra žvejybos veikla. Todėl EJRŽF turėtų remti diversifikaciją ir darbo vietų žvejybos bendruomenėse kūrimą, ypač remiant verslo pradėjimą ir laivų priskyrimą jūrų veiklai, kuri nėra žvejybos veikla, išskyrus smulkių pakrančių žvejybos laivų žvejybos veiklą. Pastaroji veikla atrodo tinkama, nes smulkiems pakrančių žvejybos laivams nėra taikomos perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos;

Išbraukta.

Pagrindimas

Pranešėjas prieštarauja perleidžiamųjų žvejybos koncesijų įdiegimui. Dėl šios priemonės žvejybos teisės taptų prekėmis ir kiltų pavojus mažos apimties ir priekrantės žvejybai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38a) siekiant strategijoje „Europa 2020“ nurodyto tikslo – kurti darbo vietas, EJRŽF taip pat turi suteikti išteklius, reikalingus, kad būtų galima lengviau priimti darbo vietų kūrimo ir užimtumo lygio didinimo visame žuvininkystės sektoriuje priemones, pradedant nuo žvejybos, akvakultūros ir baigiant perdirbimu ir rinkodara;

Pagrindimas

EJRŽF yra žuvininkystės fondas, kurio pagrindinio tikslo nereikėtų pamiršti. Todėl, taikant strategiją „Europa 2020“, fondo lėšomis turėtų būti naudojamasi ne tik darbo vietoms kurti kituose sektoriuose, bet ir, visų pirma, pačiame žvejybos sektoriuje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38b) siekiant sukurti tvarią žuvininkystės sektoriaus ateitį, svarbu, kad EJRŽF skatintų darbo vietų žvejybos bendruomenėse kūrimą, ypač remdamas naujų įmonių steigimą ir padėdamas jaunimui rinktis profesijas žuvininkystės sektoriuje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) bendros žuvininkystės politikos tikslas yra užtikrinti tvarią žuvų išteklių eksploataciją. Perteklinis pajėgumas buvo nurodomas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios pereikvojami žuvų ištekliai. Todėl labai svarbu pritaikyti Sąjungos žvejybos laivyną prie esamų išteklių. Perteklinio pajėgumo mažinimas naudojant viešosios pagalbos priemones, tokias kaip laikino ar nuolatinio žvejybos sustabdymo ir laivų pašalinimo iš apyvartos schemos, buvo neveiksmingas. Todėl EJRŽF rems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų, kuriomis siekiama sumažinti perteklinį pajėgumą ir padidinti susijusių ūkio subjektų ekonominę veiklą ir pelningumą, kūrimą ir valdymą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Pranešėjas mano, kad teiginys dėl perteklinio ES laivyno pajėgumo yra diskutuotinas. Šiuo metu Komisija dar nėra apibrėžusi perteklinių pajėgumų, todėl juos nustatyti sunku. Net jeigu tam tikrose regionuose žvejybos pajėgumai gali būti per dideli, atsižvelgiant į turimus išteklius, ši padėtis būdinga tam tikrai konkrečiai vietai; jokiu būdu negali būti teigiama, kad taip yra visose ES žvejybos zonose, ar toks argumentas pateikiamas kaip svarbiausia prielaida.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40) kadangi perteklinis pajėgumas yra viena iš svarbiausių žuvų išteklių pereikvojimo priežasčių, būtina imtis priemonių, siekiant pritaikyti Sąjungos žvejybos laivyną, atsižvelgiant į esamus išteklius; šiame kontekste EJRŽF turėtų remti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų, BŽP pristatytų kaip valdymo priemonės, skirtos mažinti perteklinį pajėgumą, kūrimą, modifikavimą ir valdymą;

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40a) siekdamas modernizuoti ir atnaujinti senstantį Sąjungos laivyną, EJRŽF turėtų prisidėti prie investicijų į naujus žvejybos laivus tam, kad susidėvėję laivai, kurie pašalinami iš apyvartos arba paskiriami kitai veiklai (ne žvejybai), būtų pakeisti. Tokios investicijos turėtų užtikrinti aukštesnius saugumo laive, energijos vartojimo efektyvumo ir žvejybos įrankių selektyvumo standartus ir dėl jų neturėtų padidėti žvejybos pajėgumai;

Pagrindimas

ES laivynas sensta (pusė laivų senesni negu 25 metų). Dėl to kyla didelių problemų, susijusių su saugumu laivuose ir jūrų aplinkos apsauga. Todėl EJRŽF turėtų remti laivyno atnaujinimą taikant tam tikras griežtas sąlygas ir finansuojant susidėvėjusių laivų pakeitimą moderniais laivais. Dėl šių investicijų jokių būdu neturi padidėti žvejybos pajėgumai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40b) EJRŽF lėšos, teikiamos valstybėms narėms, kurios nevykdo savo prievolės rinkti ir perduoti duomenis arba kurios nepraneša apie faktinį savo žvejybos laivyno pajėgumą, turėtų būti įšaldomos arba sumažinamos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40c) siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi [Reglamento (ES) Nr. .../... dėl BŽP] II priede nustatytų žvejybos pajėgumų ribų, Komisijai, persvarsčius šį reglamentą po 3 metų nuo jo įsigaliojimo, turėtų būti leista sustabdyti visus pagal valstybės narės, viršijančios savo pajėgumų ribą, veiklos programą numatytus mokėjimus ir įsipareigojimus arba jų dalį;

Pagrindimas

Būtina, kad valstybės narės laikytųsi savo laivynų pajėgumų ribų, nurodytų pagrindiniame reglamente. Todėl pagal EJRŽF numatyti mokėjimai ir įsipareigojimai turėtų būti sustabdyti tai valstybei narei, kuri viršija savo pajėgumų ribą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40d) EJRŽF lėšos, teikiamos valstybėms narėms, kurios nevykdo savo prievolės rinkti ir perduoti duomenis arba kurios nepraneša apie faktinį savo žvejybos laivyną ir pajėgumą, turėtų būti įšaldomos arba sumažinamos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40e) siekiant apsaugoti žvejų pajamas EJRŽF lėšomis turėtų būti prisidedama prie savitarpio pagalbos fondų, dengiančių nuostolius dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių oro sąlygų, ekologinių avarijų ar su sveikata susijusių incidentų arba staigių degalų kainų šuolių;

Pagrindimas

EJRŽF turėtų prisidėti kompensuojant nuostolius, kuriuos žvejai patiria dėl išorinių ypatingų įvykių. Pranešėjas siūlo, kad ši parama būtų teikiama kaip įnašas į žvejų įsteigtą savitarpio pagalbos fondą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(41) labai svarbu į EJRŽF įtraukti aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių įgyvendinimą pagal BŽP, tuo pat metu turint omenyje, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones;

(41) labai svarbu į EJRŽF įtraukti aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių įgyvendinimą pagal BŽP, tuo pat metu turint omenyje, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones taikant daugiametį žuvininkystės valdymo metodą, kuriuo remiantis visų pirma būtų parengti daugiamečiai planai, kuriuose atsižvelgiama į skirtingų rūšių biologines savybes ir kiekvienos žvejybos rūšies ypatybes;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(41a) nepaprastai svarbu švelninti neigiamus klimato kaitos padarinius priekrančių ir jūrų ekosistemose. EJRŽF turėtų remti investicijas, kuriomis siekiama mažinti žuvininkystės sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat projektus, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų žolių sąžalynus ir priekrančių šlapynes – svarbius anglies dioksido absorbentus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42) tuo pačiu metu EJRŽF turėtų remti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, visų pirma skatinant ekologiškas naujoves, selektyvesnius žvejybos įrankius ir įrangą, taip pat priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę bei ekosistemas ir jų atliekamas funkcijas, atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.;

(42) tuo pačiu metu EJRŽF turėtų remti neigiamo žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, skatinti selektyvesnius žvejybos įrankius ir įrangą ir remti taupiau kurą deginančių laivų kūrimą. EJRŽF ypač turėtų skatinti ekologiškas naujoves korpuso, variklių ir įrankių srityje, taip pat priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę bei ekosistemas ir jų atliekamas funkcijas, atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ir strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus klimato kaitos srityje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42a) siekiant prisidėti prie teigiamo vandens išteklių vystymosi ir išlaikyti žvejybą ne žvejybos draudimo metu, turėtų būti galima EJRŽF lėšomis remti biologinės apsaugos sezonus, kai šie sezonai apima tam tikrus kritinius rūšies gyvavimo ciklo etapus ir yra būtini siekiant tausiai naudoti žuvininkystės išteklius;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(42b) siekiant sumažinti žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms, EJRŽF turėtų remti darnaus žuvų išteklių atkūrimo rajonų tinklo sukūrimą, valdymą, stebėseną ir kontrolę;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43) pagal BŽP nustatytą išmetimų planą, EJRŽF turėtų remti investicijas į žvejybos laivus, kuriomis siekiama geriau panaudoti nepageidaujamus žuvų kiekius, ir padidinti mažai panaudojamas sugautų žuvų dalis. Atsižvelgiant į išteklių skurdumą, siekiant padidinti sugaunamų žuvų vertę, EJRŽF taip pat turėtų paremti investicijas į žvejybos laivus, kuriomis siekiama padidinti sugaunamų žuvų komercinę vertę;

(43) pagal BŽP palaipsniui nustatytus išmetimų į jūrą draudimą ir prievolę visą laimikį iškrauti, EJRŽF turėtų remti investicijas į žvejybos laivus, kuriomis siekiama geriau panaudoti nepageidaujamus sugautų žuvų kiekius ir nepakankamai panaudojamas sugautų žuvų dalis. Atsižvelgiant į išteklių skurdumą, siekiant padidinti sugaunamų žuvų vertę, EJRŽF taip pat turėtų paremti investicijas į žvejybos laivus, kuriomis siekiama padidinti sugaunamų žuvų komercinę vertę;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43a) pripažįstant, kad investicijos į žvejybos veiklą yra rizikingos, EJRŽF turėtų prisidėti prie verslo saugumo, remiant galimybes pasinaudoti draudimu nuo produkcijos svyravimų, taip apsaugant gamintojų pajamas, kai visų pirma dėl gaivalinių nelaimių, neigiamo klimato poveikio, staigių vandens kokybės pokyčių, ligų ar apsikrėtimo kenkėjais, taip pat dėl gamybos priemonių sunaikinimo prarandama labai daug produkcijos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44) atsižvelgiant į žvejybos uostų, švartavimosi vietų ir priedangų svarbą, EJRŽF turėtų remti atitinkamas investicijas, visų pirma tokias, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, aplinkos apsaugą, galutinio produkto kokybę, taip pat saugos ir darbo sąlygas;

(44) atsižvelgiant į žvejybos uostų, aukcionų, švartavimosi vietų ir priedangų svarbą, EJRŽF turėtų remti atitinkamas investicijas, visų pirma tokias, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, aplinkos apsaugą, iškrauto produkto kokybę, taip pat saugos ir darbo sąlygas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44a) siekdamos skatinti mažos apimties priekrantės žvejybą, valstybės narės turėtų prie savo veiklos programų pridėti minėtos žvejybos vystymo ir jos konkurencingumo ir tvarumo užtikrinimo veiksmų planus;

Pagrindimas

Mažos apimties priekrantės žvejyba yra labai svarbi užtikrinant pakrančių regionų gyvybingumą. Todėl EJRŽF turėtų remti šios žvejybos vystymą ir užtikrinti, kad ji būtų konkurencinga ir tvari. Pranešėjas siūlo, kad kiekviena valstybė narė prie savo veiklos programos pridėtų veiksmų planą, kuriame būtų pateiktos šio tikslo įgyvendinimo priemonės.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44b) EJRŽF turėtų remti žuvų išteklių atkūrimo rajonų, kuriuose būtų draudžiama be kokia žvejybos veikla ir kurie apimtų žuvų dauginimuisi svarbius rajonus, pirmiausia veisimosi, neršto ir maitinimosi vietas, darnaus tinklo sukūrimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(44c) tam tikras EJRŽF nuostatas reikia pritaikyti siekiant patenkinti atokiausių regionų poreikius kartu siekiant pagrindinio tikslo – tvarios ir atsakingos žvejybos ir akvakultūros. Vykdant EJRŽF veiklą visų pirma reikėtų atsižvelgti į kai kurių iš šių regionų atsilikimą išteklių vertinimo, infrastruktūros, pramonės organizavimo, taip pat veiklos ir gamybos priežiūros srityse. Todėl EJRŽF turėtų būti naudojamasi siekiant modernizuoti sektorių, ypač jo infrastruktūrą, taip pat atnaujinti ir modernizuoti gamybos išteklius tinkamai atsižvelgiant į kiekvieno atokiausių regionų jūros baseino konkrečias aplinkybes ir išteklių prieinamumą;

Pagrindimas

Vykdant EJRŽF veiklą reikėtų atsižvelgti į konkrečius atokiausių regionų ypatumus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(45) Sąjungos mastu labai svarbu, kad būtų pasiekta tvari pusiausvyra tarp gėlo vandens išteklių ir jų naudojimo; todėl, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą, nuostatos turi deramai remti žvejybą vidaus vandenyse;

(45) upių baseinai, žiotys ir priekrančių lagūnos yra išskirtinės veisimosi buveinės ir yra vietos, kuriose palankios sąlygos vystytis daugelio rūšių žuvų jaunikliams, taigi Sąjungos mastu labai svarbu, kad būtų pasiekta tvari pusiausvyra tarp gėlo vandens išteklių ir jų naudojimo, tinkamai atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą, nuostatos turi deramai remti žvejybą vidaus vandenyse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46) pagal Komisijos parengtą Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją, BŽP tikslus ir strategiją „Europa 2020“, EJRŽF turėtų remti tvarią akvakultūros pramonės aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę plėtrą;

(46) pagal Komisijos parengtą Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją, BŽP tikslus ir strategiją „Europa 2020“, EJRŽF turėtų remti tvarią akvakultūros pramonės aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškų naujovių skatinimui, priklausomybės nuo žuvų miltų ir taukų mažinimui, ūkiuose auginamų organizmų gerovės didinimui ir ekologinės ir uždaros sistemos akvakultūros skatinimui;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(46a) atsižvelgiant į galimą ūkiuose auginamų ir iš jų pabėgusių laukinių gyvūnų poveikį laukinei jūrų populiacijai, EJRŽF neturėtų skatinti ūkininkavimo auginant svetimų rūšių gyvūnus ar genetiškai modifikuotus organizmus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(47) akvakultūra prisideda prie augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių ir kaimo regionuose. Todėl yra svarbu, kad EJRŽF būtų pasiekiamas akvakultūros įmonėms, ypač MVĮ, ir prisidėtų prie naujų akvakultūros ūkininkų įtraukimo į verslą. Siekiant padidinti konkurencingumą ir ekonominius akvakultūros rezultatus, svarbu skatinti naujoves ir verslumą. Todėl EJRŽF turėtų remti naujovišką veiklą ir verslo plėtrą, ypač ne maistui skirtą ir lengvatinio apmokestinimo akvakultūrą;

(47) akvakultūra prisideda prie augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių ir kaimo regionuose. Todėl yra svarbu, kad EJRŽF būtų pasiekiamas akvakultūros įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, ir prisidėtų prie naujų akvakultūros ūkininkų įtraukimo į verslą. Siekiant padidinti konkurencingumą ir ekonominius akvakultūros rezultatus, svarbu skatinti naujoves ir verslumą. Todėl EJRŽF apskritai turėtų remti akvakultūros įmonių naujovišką veiklą ir verslo plėtrą, įskaitant ne maistui skirtą ir akvakultūrą atviroje jūroje;

Pagrindimas

Apskrita, EJRŽF turėtų remti akvakultūros įmones, neatsižvelgiant į jų dydį. Todėl didelės įmonės, susidomėjusios investicijomis į struktūrinius, žinias ir naujoves skatinančius projektus, taip pat turėtų gauti pagalbą. Atsižvelgiant į poreikį tiekti žmonių vartojimui skirtą žuvį, ne maistui skirta akvakultūra neturėtų būti plėtros prioritetas. Daugelyje ES priekrančių teritorijų negalima užsiimti akvakultūra atviroje jūroje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(48) naujos pajamų, gaunamų iš akvakultūros veiklos, formos, jau įrodė pakeliančios verslo plėtros vertę. Todėl EJRŽF turėtų paremti šią papildomą (ne akvakultūros) veiklą, pavyzdžiui meškeriojimo turizmą, šviečiamąją ir aplinkosauginę veiklą;

(48) naujos pajamų, gaunamų iš akvakultūros veiklos, formos, jau įrodė pakeliančios verslo plėtros vertę. Todėl EJRŽF turėtų paremti šią papildomą (ne akvakultūros) veiklą, pavyzdžiui meškeriojimo turizmą, akvakultūros turizmą, kuriuo skatinamas akvakultūros sektorius ir jo produktai, šviečiamąją ir aplinkosauginę veiklą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(49) kitas svarbus būdas padidinti akvakultūros įmonių pajamas didinant jų produktų vertę yra savos produkcijos gamyba ir pardavimas, taip pat pateikimas naujų produktų rūšių su geromis perspektyvomis rinkoje, taip diversifikuojant produkciją;

(49) kitas svarbus būdas padidinti akvakultūros įmonių pajamas yra didinti produktų vertę apdorojant ir parduodant savą produkciją, taip pat teikti naujas, su turimomis rūšimis biologiškai suderinamas rūšis, turinčias gerų perspektyvų rinkoje, taip įvairinant produkciją;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50) atsižvelgiant į būtinybę nustatyti tinkamiausias akvakultūros plėtrai sritis ir turint omenyje vandens ir erdvės prieinamumą, EJRŽF turėtų remti nacionalines valdžios institucijas, šioms priimant strateginius sprendimus nacionaliniu lygmeniu;

(50) atsižvelgiant į būtinybę nustatyti tinkamiausias geografines akvakultūros plėtrai sritis ir turint omenyje vandens ir erdvės prieinamumą, taip pat atsargumo principo nustatymo svarbą siekiant užtikrinti išteklių tvarumą, EJRŽF turėtų remti nacionalines valdžios institucijas, šioms priimant strateginius sprendimus nacionaliniu lygmeniu, ir regionines valdžios institucijas, plėtojant regioninius skirtumus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios norint padidinti konkurencingumą ir akvakultūros veiklos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą bei tinklų kūrimą ir konsultacines paslaugas, kurios padėtų tobulinti visą ūkio subjektų veiklą ir konkurencingumą;

(51) investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios norint padidinti konkurencingumą ir akvakultūros veiklos ekonominius rezultatus. Taigi EJRŽF turėtų remti mokymąsi visą gyvenimą ir tinklų kūrimą siekiant skatinti žinių ir gerosios praktikos sklaidą ir jų mainus pasinaudojant visomis kompetentingomis konsultacinėmis tarnybomis (turimos medžiagos požiūriu), įskaitant profesines asociacijas, kad jos galėtų padėti gerinti visą ūkio subjektų veiklą ir konkurencingumą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51a) atsižvelgiant į būtinybę nustatyti geografinius rajonus, prieigos prie vandens ir sausumos požiūriu turinčius didesnį potencialą akvakultūrai vystyti, EJRŽF turėtų remti strateginius nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų sprendimus, ypač susijusius su vietovių, kurios gali būti laikomos tinkamiausiomis akvakultūrai vystyti, nustatymu ir kartografavimu, atsižvelgiant, jei reikia, į jūrų erdvės planavimo procesą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52) siekiant skatinti aplinką tausojančią akvakultūrą, EJRŽF turėtų remti akvakultūros veiklą, kurią vykdant labai tausojama aplinka, akvakultūros įmonės pereina prie ekologiško valdymo, naudojamos audito schemos, taip pat pereinama prie ekologinės akvakultūros. Tuo pat metu EJRŽF taip pat turėtų remti akvakultūrą, teikiančią specialias aplinkosaugos paslaugas;

(52) siekiant skatinti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais tausią akvakultūrą, EJRŽF turėtų remti akvakultūros veiklą, kurią vykdant labai tausojama aplinka, akvakultūros įmonių perėjimą prie tvaraus valdymo, audito schemų naudojimą, taip pat perėjimą prie ekologinės akvakultūros. Tuo pat metu EJRŽF taip pat turėtų remti akvakultūros veiklą, kurią vykdant teikiamos specialios aplinkosaugos ir visuomeninės paslaugos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53) atsižvelgiant į vartotojų apsaugos svarbą, EJRŽF turėtų užtikrinti deramą paramą ūkininkams, siekiant užkirsti kelią ar sušvelninti grėsmę visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kurią gali kelti akvakultūros kultivavimas;

(53) atsižvelgiant į vartotojų apsaugos svarbą, EJRŽF turėtų užtikrinti deramą paramą ūkininkams siekiant užkirsti kelią grėsmei visuomenės ir gyvūnų sveikatai ar šią grėsmę, kurią gali kelti akvakultūros kultivavimas, sušvelninti, pirmiausia pasinaudojant programomis, skirtomis mažinti su akvakultūra susijusios veiklos priklausomybę nuo veterinarinių produktų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(53a) EJRŽF turėtų remti žuvų išteklių atkūrimo rajonų, kurie apima žuvų dauginimuisi svarbius rajonus, pirmiausia veisimosi, neršto ir maitinimosi vietas, ir kuriuose draudžiama be kokia žvejybos veikla, darnaus tinklo sukūrimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(54) pripažįstant, kad investicijos į akvakultūros veiklą yra rizikingos, EJRŽF turėtų prisidėti prie verslo saugumo, remiant galimybes pasinaudoti išteklių draudimu ir taip apsaugant gamintojų pajamas, kai dėl gaivalinių nelaimių, neigiamo klimato poveikio, staigių vandens kokybės pokyčių, ligų ar apsikrėtimų kenkėjais, taip pat dėl gamybos įrangos sunaikinimo prarandama labai daug produkcijos;

(54) pripažįstant, kad investicijos į akvakultūros veiklą yra rizikingos, EJRŽF turėtų prisidėti prie verslo saugumo remiant galimybes pasinaudoti išteklių draudimu arba savitarpio fondų plėtojimą ir taip apsaugant gamintojų pajamas, kai dėl gaivalinių nelaimių, neigiamo klimato poveikio, staigių vandens kokybės pokyčių, ligų ar apsikrėtimų kenkėjais, taip pat dėl gamybos įrangos sunaikinimo prarandama labai daug produkcijos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(55) atsižvelgiant į tai, kad vietos plėtros vykdymas per bendruomenės iniciatyvas skatinant žuvininkystės ir kaimo vietovių plėtrą per daugelį metų pasirodė naudingas ir visiškai patenkina įvairialypio sektoriaus savaiminės plėtros poreikius, paramą reikėtų toliau teikti ir sustiprinti;

(55) atsižvelgiant į tai, kad vietos plėtros vykdymas per bendruomenės iniciatyvas skatinant žvejybos ir kaimo bendruomenių plėtrą per daugelį metų pasirodė naudingas ir visiškai patenkina įvairialypio sektoriaus savaiminės plėtros poreikius, paramą reikėtų toliau teikti ir sustiprinti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(56) žuvininkystės zonose bendruomenės inicijuojama plėtra turėtų skatinti naujoviškus požiūrius, siekiant sukurti augimą ir darbo vietas, ypač pakeliant žuvininkystės produktų vertę ir diversifikuojant vietos ekonomiką, orientuojantis į naujas ekonomines veiklas, įskaitant veiklas, susijusias su jūrų sektoriaus augimu ir platesniais jūrų reikalų sektoriais;

(56) žuvininkystės zonose bendruomenės inicijuojama plėtra turėtų skatinti naujoviškus požiūrius, siekiant sukurti augimą ir darbo vietas, ypač pakeliant žuvininkystės produktų vertę ir diversifikuojant vietos ekonomiką, taip pat orientuojantis į naujas ekonomines veiklas, įskaitant veiklas, susijusias su jūrų sektoriaus augimu ir platesniais jūrų reikalų sektoriais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(57) žuvininkystės zonų tvari plėtra turi prisidėti siekiant „ES 2020” tikslų skatinti socialinę įtrauktį ir mažinti skurdą, sudaryti sąlygas inovacijoms vietos lygmeniu, taip pat siekiant teritorinės sanglaudos, pagrindinio Lisabonos sutarties prioriteto;

(57) žuvininkystės zonų tvari plėtra turi prisidėti siekiant „ES 2020” tikslų skatinti socialinę įtrauktį ir mažinti skurdą, didinti užimtumo lygį, sudaryti sąlygas inovacijoms, įskaitant socialines inovacijas, vietos lygmeniu, taip pat siekiant teritorinės sanglaudos, pagrindinio Lisabonos sutarties prioriteto;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(58) bendruomenės inicijuojamą plėtrą reikėtų įgyvendinti laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, sudarant viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių vietos partnerystes, kuriose būtų teisingai atstovaujama vietos bendruomenei; šie vietos atstovai gali geriausiai parengti ir įgyvendinti integruotas daugiasektorinės vietos plėtros strategijas, kurios atitiktų vietos žuvininkystės zonų poreikius; tai svarbu, siekiant užtikrinti, kad vietos veiksmų grupės būtų atstovaujamos, bet nei viena interesų grupė neturėtų daugiau nei 49 proc. balsavimo teisių sprendimo priėmimo institucijose;

(58) bendruomenės inicijuojamą plėtrą reikėtų įgyvendinti laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, sudarant viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių vietos partnerystes, kuriose būtų teisingai atstovaujama vietos bendruomenei; šie vietos atstovai gali geriausiai parengti ir įgyvendinti integruotas daugiasektorinės vietos plėtros strategijas, kurios atitiktų vietos žuvininkystės zonų poreikius. Tai svarbu, siekiant užtikrinti, kad vietos veiksmų grupės būtų atstovaujamos ir kad šių grupių veiksmais būtų reaguojama į žvejybos ir akvakultūros sektorių problemas, ir kad žvejai ir (arba) žuvininkystės ūkio veikla besiverčiantys asmenys sudarytų ekonominės veiklos vykdytojų, atstovaujamų sprendimo priėmimo institucijose, daugumą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(60) parama žuvininkystės zonoms, skiriama per EJRŽF, turėtų būti koordinuojama kartu su kitų Sąjungos fondų suteikiame parama vietos plėtrai ir turėtų apimti visus aspektus, susijusius su vietos veiklos grupių rengiamomis ir įgyvendinamomis plėtros strategijomis ir veikla, taip pat išlaidomis, susijusiomis su pritaikymu atitinkamai vietovei ir vadovavimu vietos partnerystei;

(60) parama žuvininkystės zonoms, skiriama per EJRŽF, turėtų būti koordinuojama kartu su kitų Sąjungos fondų suteikiame parama vietos plėtrai ir turėtų apimti visus aspektus, susijusius su vietos veiklos grupių rengiamomis ir įgyvendinamomis plėtros strategijomis ir veikla, taip pat išlaidomis, susijusiomis su pritaikymu atitinkamai vietovei ir vadovavimu vietos partnerystei. Ši parama turėtų apimti galimybę gauti techninę pagalbą, visų pirma su finansine inžinerija susijusią pagalbą rengiant vietos plėtros projektus, ypač susijusius mažos apimties priekrantės žvejyba ir žvejyba vidaus vandenyse;

Pagrindimas

Turėtų būti galimybė pasinaudoti technine pagalba rengiant vietos plėtros projektus, kuriuos vykdo mažos apimties priekrantės žvejyba ir žvejyba vidaus vandenyse užsiimantys asmenys.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(61) siekiant užtikrinti žuvininkystės ir akvakultūros gyvybingumą labai konkurencingoje rinkoje, svarbu nustatyti taisykles dėl paramos teikimo, įgyvendinant [Reglamentą (ES) Nr. ... dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo]1, taip pat dėl prekybos ir tvarkymo veiklos, kurią vykdo ūkio subjektai, siekdami kaip galima labiau padidinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų vertę. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į veiklos, kuri apima gamybą, tvarkymą ir prekybos veiklą tiekimo grandinėje, skatinimą. Siekiant laikytis naujosios išmetimų draudimo politikos, EJRŽF taip pat turėtų remti nepageidaujamų sugautų žuvų tvarkymą;

(61) siekiant užtikrinti žuvininkystės ir akvakultūros gyvybingumą labai konkurencingoje rinkoje, svarbu nustatyti taisykles dėl paramos teikimo, įgyvendinant [Reglamentą (ES) Nr. ... dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo]1, taip pat dėl prekybos ir tvarkymo veiklos, kurią vykdo ūkio subjektai, siekdami kaip galima labiau padidinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų vertę. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į veiklos, kuri apima gamybą, tvarkymą ir prekybos veiklą tiekimo grandinėje, skatinimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(62) reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant joms paramą. Kompensacija už paramą sandėliavimui ir pagalba gamybos ir prekybos planams turėtų palaipsniui būti mažinama, nes šios paramos reikšmė sumažėjo, atsižvelgiant į besikeičiančią Sąjungos rinkos struktūrą šios rūšies produktams ir augančią stiprių gamintojų organizacijų svarbą;

(62) reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant joms paramą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63) pripažįstant augančią konkurenciją, su kuria susiduria smulkūs pakrančių žvejai, EJRŽF turėtų paremti smulkių pakrančių žvejų verslumo iniciatyvas, keliančias pagaunamų žuvų vertę, visų pirma jų pagaunamų žuvų tvarkymą ar tiesioginę rinkodarą;

(63) pripažįstant augančią konkurenciją, su kuria susiduria smulkūs pakrančių žvejai, ir tam tikrų pakrančių bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos, EJRŽF turėtų paremti smulkių pakrančių žvejų verslumo iniciatyvas, keliančias pagaunamų žuvų vertę, visų pirma jų pagaunamų žuvų tvarkymą ar tiesioginę rinkodarą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(63a) EJRŽF turėtų remti verslo iniciatyvas ir bendras iniciatyvas, kuriomis siekiama Sąjungos tikslų aplinkos apsaugos ir žuvų išteklių išsaugojimo srityse, nustatant bendras vandens aplinkos apsaugos priemones, ypač žvejybos vidaus vandenyse srityje.

Pagrindimas

EJRŽF turėtų remti bendras priekrantės žvejyba ir žvejybos vidaus vandenyse užsiimančių asmenų iniciatyvas aplinkos apsaugos ir žuvų išteklių išsaugojimo srityse.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(64) vis sunkiau verstis žuvininkystės veikla atokiausiose Europos Sąjungos vietovėse, ypač dėl to, kad tam tikrų žuvininkystės produktų prekyba yra susijusi su papildomomis išlaidomis dėl tam tikrų trūkumų, pripažintų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje;

(64) atsižvelgiant į tai, kad vis sunkiau verstis žuvininkystės veikla atokiausiose Europos Sąjungos vietovėse, ypač dėl to, kad jie toli, ir dėl ypatingų klimato sąlygų, EJRŽF turėtų atsižvelgti į tam tikrus trūkumus, pripažintus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje;

Pagrindimas

Sunkumai, su kuriais susiduria atokiausi regionai, susiję ne vien tik su papildomomis pardavimo išlaidomis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(65) siekiant išlaikyti tam tikrų žuvininkystės produktų iš atokiausių Europos Sąjungos regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Europos Sąjungos regionų, Europos Sąjunga 1992 m. pasiūlė priemones, skirtas kompensuoti susijusias papildomas išlaidas žuvininkystės sektoriuje. Šios priemonės, taikytinos 2007-2013 m. laikotarpiu, įtvirtintos Tarybos reglamente (EB) Nr. 791/20071. Nuo 2014 m. sausio 1 d. būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su prekyba tam tikrais žuvininkystės produktais;

(65) siekiant išlaikyti tam tikrų žuvininkystės produktų iš atokiausių Europos Sąjungos regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Europos Sąjungos regionų, Europos Sąjunga 1992 m. pasiūlė priemones, skirtas kompensuoti susijusias papildomas išlaidas žuvininkystės sektoriuje. Šios priemonės, taikytinos 2007-2013 m. laikotarpiu, įtvirtintos Tarybos reglamente (EB) Nr. 791/20071. Atsižvelgiant į žvejybos sunkumus atokiausiuose regionuose, nuo 2014 m. sausio 1 d. būtina didinti paramą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su prekyba tam tikrais žuvininkystės produktais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(66) atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į pagautų žuvų kiekių ir atsargų pokyčius bei rinkos paklausą, reikia leisti pačioms valstybėms narėms apibrėžti žuvininkystės produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas iš bendros kiekvienai valstybei narei skiriamos sumos;

(66) atsižvelgiant į skirtingas žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos jais sąlygas atokiausiuose regionuose, į pagautų žuvų kiekių ir atsargų pokyčius bei rinkos paklausą, reikia leisti pačioms valstybėms narėms apibrėžti žuvininkystės ir akvakultūros produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, ar tokių produktų kategorijas, jų didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas iš bendros kiekvienai valstybei narei skiriamos sumos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(68) valstybės narės turėtų nustatyti kompensacijos sumą taip, kad ja galima būtų tinkamai padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų tam tikrų trūkumų, visų pirma – produktų gabenimo į žemyninę Europą išlaidų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms padengti skiriama parama, ir jokiu būdu neviršyti 100 proc. gabenimo į žemyninę Europą ir kitų susijusių išlaidų. Dėl to reikėtų atsižvelgti į kitas valstybės intervencijos priemones, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui;

(68) valstybės narės turėtų nustatyti kompensacijos sumą taip, kad ja galima būtų tinkamai padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų tam tikrų trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms padengti skiriama parama, ir jokiu būdu neviršyti 100 proc. gabenimo į žemyninę Europą ir kitų susijusių išlaidų. Dėl to reikėtų atsižvelgti į kitas valstybės intervencijos priemones, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui;

Pagrindimas

Pagalba neturėtų riboti atokiausių regionų tarpusavio prekybos.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(69) labai svarbu, kad valstybės narės ir ūkio subjektai būtų taip aprūpinti, kad vykdoma kontrolė atitiktų aukštus standartus, ir taip atitiktų bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, sudarant sąlygas tausiam gyvųjų vandens išteklių panaudojimui; todėl EJRŽF turėtų remti valstybes nares ir ūkio subjektus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Įtvirtinant taisyklių laikymosi kultūrą, šia parama taip pat būtų prisidedama prie tvarios plėtros;

(69) labai svarbu, kad valstybės narės ir ūkio subjektai būtų taip aprūpinti, kad vykdoma kontrolė atitiktų aukštus standartus, ir taip atitiktų bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, sudarant sąlygas tausiam gyvųjų vandens išteklių panaudojimui; todėl EJRŽF turėtų remti valstybes nares ir ūkio subjektus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Įtvirtinant taisyklių laikymosi kultūrą, šia parama taip pat būtų prisidedama prie tvarios plėtros. Siekiant, kad būtų galima standartizuoti ir sustiprinti stebėseną, valstybės narės taip pat turi turėti galimybę taikyti bendras kontrolės sistemas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(70) valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama išlaidoms, susijusioms su Sąjungos kontrolės sistema, turėtų būti toliau teikiama per EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(70) valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 per EJRŽF teikiama parama išlaidoms, susijusioms su Sąjungos kontrolės sistema, turėtų būti padidinta, laikantis vieno fondo logikos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(72a) EJRŽF turėtų skirti lėšų, reikalingų papildomai kontrolės veiklai ir patikrinimams regionuose, kur, kaip pranešama, vykdoma neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, remti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(73) reikėtų nustatyti taisykles dėl paramos žuvininkystės duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui, kaip įtvirtinta daugiametėje Sąjungos programoje, visų pirma siekiant paremti nacionalines programas ir duomenų, skirtų mokslinei analizei ir BŽP įgyvendinimui, tvarkymą ir panaudojimą. Valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama, kompensuojant išlaidas, susijusias su žuvininkystės duomenų rinkimu, tvarkymu ir panaudojimu, turi būti tęsiama per EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(73) suinteresuotosios šalys apie procedūras turėtų būti informuojamos per patariamąsias tarybas. Reikėtų nustatyti taisykles dėl paramos žuvininkystės duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui, kaip įtvirtinta daugiametėje Sąjungos programoje, visų pirma siekiant paremti nacionalines programas ir duomenų, skirtų mokslinei analizei ir BŽP įgyvendinimui, tvarkymą ir panaudojimą. Valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama, kompensuojant išlaidas, susijusias su žuvininkystės duomenų rinkimu, tvarkymu ir panaudojimu, turi būti tęsiama per EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(73a) turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys į pirmaeilę duomenų rinkimo – BŽP kertinio akmens – finansavimo svarbą. Tai esminė prielaida norint, kad būtų tiksliai apibrėžti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ypač susiję su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio ir geresnio žuvininkystės valdymo užtikrinimu. Todėl turėtų būti užtikrinta, kad duomenims rinkti būtų skirta dalis EJRŽF biudžeto atsižvelgiant į šios veiklos svarbą. Taip pat turėtų būti nustatyta bendro finansavimo dalis, kad būtų galima paskatinti visapusiškai įvertinti Europos žuvų išteklių būklę;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(74) taip pat yra svarbu remti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, ir, kur tinka, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, renkant duomenis apie tą patį jūros baseiną, taip pat bendradarbiavimą su tarptautinėmis mokslo institucijomis;

(74) taip pat yra svarbu remti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, ir, kur tinka, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, renkant duomenis apie tą patį jūros baseiną, taip pat bendradarbiavimą su tarptautinėmis mokslo institucijomis ir regioninėmis patariamosiomis tarybomis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76) siekiant įgyvendinti ir toliau plėtoti Europos Sąjungos integruotą jūrų politiką, būtinas nuolatinis finansavimas, kaip nurodė Taryba, Europos Parlamentas ir regionų komitetas;

(76) siekiant įgyvendinti ir toliau plėtoti Europos Sąjungos integruotą jūrų politiką, būtinas nuolatinis finansavimas, kaip nurodyta 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa1, ir kaip savo pareiškimuose nurodė Taryba, Europos Parlamentas ir Regionų komitetas. Tikimasi, kad jūrų klausimų sprendimas teikiant finansinę paramą integruotos jūrų politikos priemonėms turės didelę įtaką ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

__________________

1 OL L321, 2011 12 05, p. 1

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(76a) šiuo požiūriu EJRŽF paskirtis turėtų būti paremti tiriamąjį darbą, susijusį su veiksmais, kurių imantis siekiama skatinti strateginių integruotos jūrų politikos tikslų siekį, kai tinkamai atsižvelgiama į jų bendrą poveikį remiantis ekosistema grindžiamu metodu, į tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, inovacijas ir konkurencingumą pakrančių, salų ir atokiausiuose regionuose, taip pat integruotos jūrų politikos tarptautinio aspekto propagavimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(77) EJRŽF turėtų remti integruoto jūrų valdymo skatinimą visais lygmenimis, visų pirma keičiantis gerąja patirtimi ir tobulinant bei įgyvendinant jūros baseino strategijas. Šiomis strategijomis siekiama sukurti integruotą sistemą bendriems Europos jūrų baseinų iššūkiams ir sustiprinti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, siekiant kaip galima labiau panaudoti Sąjungos finansines priemones ir fondus ir prisidėti prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

(77) EJRŽF turėtų remti integruoto jūrų valdymo skatinimą visais lygmenimis, visų pirma keičiantis gerąja patirtimi ir tobulinant bei įgyvendinant jūros baseino strategijas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu tobulinti jūrų valdymą, be kita ko, vykdant tvirtesnį kompetentingų valdžios institucijų, atliekančių pakrančių apsaugos užduotį Sąjungoje, bendradarbiavimą ir koordinavimą tinkamu lygmeniu ir užtikrinant geresnės būklės, saugesnes ir patikimesnes jūras ir vandenynus, pirmiausia įgyvendinant esamus jūrų teisės aktus. Šiomis strategijomis siekiama sukurti integruotą sistemą bendriems Europos jūrų baseinų iššūkiams ir sustiprinti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, siekiant kaip galima labiau panaudoti Sąjungos finansines priemones ir fondus ir prisidėti prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir aplinkos tvarumo; Todėl labai svarbu gerinti ir stiprinti išorės bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant integruotos jūrų politikos tikslų, remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (angl. UNCLOS);

Pagrindimas

2014–2020 m. laikotarpiu turėtų būti numatytas integruotos jūrų politikos finansavimas, siekiant paremti veiksmus, susijusius su pakrančių apsaugos užduotį ES atliekančių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimu ir koordinavimu. Veiksmingas įvairių ES ir tarptautinių jūrų teisės aktų įgyvendinimas yra įprasta pakrančių apsaugos tarnybų užduotis visose ES valstybėse narėse ir būtina sąlyga geram jūrų valdymui užtikrinti, kad jūros būtų geresnės būklės, saugesnės ir patikimesnės. Todėl remiantis integruota jūrų politika turėtų būti remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir koordinavimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(77a) siekiant geriau derinti lėšas, skiriamas žvejybai ir akvakultūrai, ir lėšas, skiriamas integruotai jūrų politikai, turėtų būti pasinaudojant EJRŽF numatyta speciali sistema, kurią taikant būtų skatinamas žuvininkystės ir akvakultūros indėlis į integruotą jūrų politiką. Itin svarbu raginti visapusiškai atsižvelgti į šią veiklą remiant dalyvavimą vykdant integruotą valdymą ir kolektyvinius projektus, kuriais prisidedama prie integruotos jūrų politikos įgyvendinimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(79) siekiant sukurti jungtis tarp tam tikrų informacinių sistemų šiuose sektoriuose, gali tekti panaudoti jų pačių finansavimo mechanizmus, tai darant nuosekliai ir atsižvelgiant į Sutarties nuostatas. Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas yra labai svarbus tvariai jūrų zonų, pakrančių regionų plėtrai, taip pat siekiant ekosistema grįsto valdymo tikslų ir plėtojant jungtis tarp žemės ir jūros. Šios priemonės taip pat svarbios, atsižvelgiant į įvairius mūsų pakrančių, jūrų ir vandenynų panaudojimo būdus, siekiant sudaryti sąlygas tvariai ekonominei plėtrai ir paskatinti tarpvalstybinį investavimą, kadangi Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas padės toliau apibrėžti tvarumo ribas, susijusias su žmonių veikla, kuri turi poveikį jūrų aplinkai. Be to, yra svarbu gilinti žinias apie jūrų pasaulį ir skatinti naujoves, palengvinant duomenų, susijusių su vandenynų ir jūrų statusu, rinkimą, laisvą panaudojimą, pakartotinį panaudojimą ir platinimą;

(79) siekiant sukurti jungtis tarp tam tikrų informacinių sistemų šiuose sektoriuose, gali tekti panaudoti jų pačių finansavimo mechanizmus, tai darant nuosekliai ir atsižvelgiant į Sutarties nuostatas. Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas yra labai svarbus tvariai jūrų zonų, pakrančių regionų plėtrai, taip pat siekiant ekosistema grįsto valdymo tikslų ir plėtojant jungtis tarp žemės ir jūros. Šios priemonės taip pat svarbios, atsižvelgiant į įvairius mūsų pakrančių, jūrų ir vandenynų panaudojimo būdus, siekiant sudaryti sąlygas tvariai ekonominei plėtrai ir paskatinti tarpvalstybinį investavimą, kadangi Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas padės toliau apibrėžti tvarumo ribas, susijusias su pramonine, statybine ir žmonių veikla, kuri turi poveikį jūrų aplinkai. Be to, yra svarbu gilinti žinias apie jūrų pasaulį ir skatinti naujoves, palengvinant duomenų, susijusių su vandenynų ir jūrų statusu ir įvairių rūšių žvejybos statusu, rinkimą, laisvą panaudojimą, pakartotinį panaudojimą ir platinimą, suteikiant galimybę šiais duomenimis naudotis galutiniams vartotojams ir plačiajai visuomenei;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(80) EJRŽF turėtų toliau remti tvarų ekonominį augimą, užimtumą, naujoves, ir konkurencingumą jūrų sektoriuose ir pakrantės regionuose. Tai ypač svarbu, norint identifikuoti kliūtis teisės aktuose ir trūkstamus įgūdžius, kurie užkerta kelią augimui besiformuojančiuose ir perspektyviuose jūrų sektoriuose, taip pat veiklą, kuria siekiama paskatinti investicijas ir technologines naujoves, būtinas norint padidinti verslo potencialą, susijusį su jūrų ir jūrininkystės programomis;

(80) EJRŽF turėtų toliau remti tvarų ekonominį augimą, užimtumą, naujoves, ir konkurencingumą jūrų sektoriuose ir pakrantės regionuose. Tai ypač svarbu, norint identifikuoti kliūtis teisės aktuose ir trūkstamus įgūdžius, kurie užkerta kelią augimui besiformuojančiuose ir perspektyviuose jūrų sektoriuose, taip pat veiklą, kuria siekiama paskatinti investicijas ir technologines naujoves, būtinas norint padidinti verslo potencialą, susijusį su jūrų ir jūrininkystės programomis. EJRŽF turėtų remti priemones, skirtas sektoriaus švietimo ir profesinio mokymo sistemai plėtoti, įskaitant įrangos ir priemonių, reikalingų švietimo ir mokymo paslaugų kokybei gerinti, įsigijimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(81) EJRŽF turėtų papildyti ir būti suderintas su egzistuojančiomis ir numatomomis finansinėmis priemonėmis Sąjungoje ir valstybėse narėse nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, skatinant vandenynų, jūrų ir pakrančių apsaugą ir tausų panaudojimą, palengvinant veiksmingesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir jų pakrančių, salų ir atokiausių regionų ir atsižvelgiant į nacionalinių ir vietos projektų pirmenybę ir pažangą. Fondas atitiks kitas Sąjungos politikos kryptis, kurios gali apimti ir jūrų reikalus, ypač palaikant ryšį su Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos fondu ir Europos socialiniu fondu, taip pat su mokslinių tyrimų ir energetikos politikos programa „Horizontas 2020“;

(81) EJRŽF turėtų papildyti ir būti suderintas su egzistuojančiomis ir numatomomis finansinėmis priemonėmis Sąjungoje ir valstybėse narėse nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, skatinant tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, vandenynų, jūrų ir pakrančių apsaugą ir tausų panaudojimą, palengvinant veiksmingesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir jų pakrančių, salų ir atokiausių regionų ir atsižvelgiant į nacionalinių ir vietos projektų pirmenybę ir pažangą. Fondas atitiks kitas Sąjungos politikos kryptis, kurios gali apimti ir jūrų reikalus, ypač palaikant ryšį su Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos fondu ir Europos socialiniu fondu, taip pat su mokslinių tyrimų ir energetikos politikos programa „Horizontas 2020“;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(84) dėl techninės pagalbos EJRŽF turėtų teikti paruošiamąją, administracinę ir techninę paramą, taip pat paramą informacinėms priemonėms, tinklų kūrimui, vertinimams, auditui, studijoms ir pasikeitimui patirtimi, siekiant palengvinti veiklos programos įgyvendinimą ir skatinti naujovišką požiūrį ir praktiką, kad įgyvendinimas vyktų paprastai ir skaidriai. Techninė pagalba turėtų taip pat apimti Europos žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo įkūrimą, kuriuo siekiama ugdyti gebėjimus, skleisti informaciją, keistis patirtimi ir remti vietos partnerysčių bendradarbiavimą;

(84) dėl techninės pagalbos EJRŽF turėtų teikti paruošiamąją, administracinę ir techninę paramą, taip pat paramą informacinėms priemonėms, tinklų kūrimui, vertinimams, auditui, studijoms ir pasikeitimui patirtimi, siekiant palengvinti veiklos programos įgyvendinimą ir skatinti naujovišką požiūrį ir praktiką, kad įgyvendinimas vyktų paprastai ir skaidriai, taip pat ir ūkio subjektų ir žvejų organizacijų labui. Techninė pagalba turėtų taip pat apimti Europos žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo įkūrimą, kuriuo siekiama ugdyti gebėjimus, skleisti informaciją, keistis patirtimi ir remti vietos partnerysčių bendradarbiavimą;

Pagrindimas

Reikėtų patikslinti, kad techninė pagalba gali būti teikiama ūkio subjektams ir žvejų organizacijoms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(88) atsižvelgiant į biologinių jūrų išteklių išsaugojimo ir jūrų išteklių apsaugos reikšmę, ypač apsaugant nuo neteisėtos žvejybos, ir pagal Žaliosios knygos dėl BŽP reformos išvadas ūkio subjektai, nesilaikantys BŽP taisyklių, ypač kenkiantys susijusiems ištekliams ir dėl to keliantys didelę grėsmę gyvųjų biologinių jūrų išteklių tausiam naudojimui, t. y. taip, kad žvejojamų išteklių populiacijos būtų atkuriamos ir išlaikomos aukščiau lygių, užtikrinančių DGTŽL, ir tie, kurie verčiasi NNN žvejyba, negali gauti paramos iš EJRŽF. Sąjungos finansavimas jokiame etape, nuo atrankos iki veiklos įgyvendinimo, negali būti suteikiamas nesilaikantiems viešojo intereso dėl jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, nustatyto BŽP reglamento tiksluose;

(88) atsižvelgiant į biologinių jūrų išteklių išsaugojimo ir žuvų išteklių apsaugos reikšmę, ypač apsaugant nuo neteisėtos žvejybos, ir pagal Žaliosios knygos dėl BŽP reformos išvadas ūkio subjektai, nesilaikantys BŽP taisyklių, ypač kenkiantys susijusiems ištekliams, konkrečiai – tikslams iki 2015 m. atkurti žvejojamų rūšių populiacijas ir išlaikyti aukščiau lygių, kurie užtikrina DGTŽL, ir iki 2020 m. pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, ir dėl to keliantys didelę grėsmę gyvųjų biologinių jūrų išteklių tausiam naudojimui, ir tie, kurie verčiasi NNN žvejyba, negali gauti paramos iš EJRŽF. Sąjungos finansavimas jokiame etape, nuo atrankos iki veiklos įgyvendinimo, negali būti suteikiamas nesilaikantiems viešojo intereso dėl jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, nustatyto BŽP reglamento tiksluose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(88a) turėtų būti galimybė įšaldyti EJRŽF finansavimą, jei valstybė narė savo vandenyse ir savo žvejybos laivyne neįstengia išspręsti su NNN žvejyba susijusių problemų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(91) siekiant atitikti specialiuosius BŽP poreikius, paminėtus [BŽP reglamento] 50 ir 51 straipsniuose, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikia priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino sustabdymo [Reglamente (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar ūkio subjektas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų dėl tokio nesilaikymo, Komisija turi turėti galimybę pasinaudoti atsargumo priemone ir nutraukti mokėjimus;

(91) siekiant atitikti specialiuosius BŽP poreikius, paminėtus [BŽP reglamento] 50 ir 51 straipsniuose, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikia priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino sustabdymo [Reglamente (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar ūkio subjektas nesilaiko savo įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, kuriais remdamasi gali patvirtinti, kad įsipareigojimų nesilaikoma, Komisija turi turėti galimybę pasinaudoti atsargumo priemone ir nutraukti mokėjimus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(93) veiklos programos turėtų būti stebimos ir vertinamos, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir parodyti rezultatai. Komisija turėtų nustatyti bendrąją stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuria be kita ko būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys būtų prieinami laiku. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o EJRŽF poveikį Komisija turėtų įvertinti atsižvelgdama į konkrečius tikslus;

(93) veiklos programos turėtų būti stebimos ir vertinamos, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir parodyti rezultatai. Komisija turėtų nustatyti bendrąją stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuria be kita ko būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys būtų viešai prieinami laiku. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o EJRŽF poveikį Komisija turėtų įvertinti atsižvelgdama į konkrečius tikslus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(95) siekiant padidinti informacijos apie finansavimo galimybes ir projekto paramos gavėjus prieinamumą ir skaidrumą, kiekvienoje valstybėje narėje reikia sukurti vieną interneto svetainę arba svetainių portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie veiklos programą, įskaitant remiamų kiekvienos veiklos programos veiksmų sąrašus. Ši informacija plačiajai visuomenei, ir ypač Sąjungos mokesčių mokėtojams, turėtų suteikti pagrįstą, apčiuopiamą, konkretų suvokimą, kaip EJRŽF sistemoje yra panaudojamas Sąjungos finansavimas. Be šio tikslo, atitinkamų duomenų paskelbimu turėtų būti viešinamos galimybės teikti paraiškas Sąjungos finansavimui gauti. Tačiau atsižvelgiant į pagrindinę teisę į duomenų apsaugą pagal Teismo sprendimą Schecke sujungtose bylose, negalima reikalauti fizinių asmenų vardų paskelbimo;

(95) siekiant padidinti informacijos apie finansavimo galimybes ir projekto paramos gavėjus prieinamumą ir skaidrumą, kiekvienoje valstybėje narėje reikia sukurti vieną interneto svetainę arba svetainių portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie veiklos programą, įskaitant remiamų kiekvienos veiklos programos veiksmų sąrašus. Specialios visų valstybių narių svetainės taip pat turėtų būti prieinamos iš oficialios Sąjungos svetainės, kad piliečiams iš skirtingų valstybių narių būtų galima suteikti lengvesnę prieigą prie visų valstybių narių skelbiamos informacijos. Ši informacija plačiajai visuomenei, ir ypač Sąjungos mokesčių mokėtojams, turėtų suteikti pagrįstą, apčiuopiamą, konkretų suvokimą, kaip EJRŽF sistemoje yra panaudojamas Sąjungos finansavimas. Be šio tikslo, atitinkamų duomenų paskelbimu turėtų būti viešinamos galimybės teikti paraiškas Sąjungos finansavimui gauti. Tačiau atsižvelgiant į pagrindinę teisę į duomenų apsaugą pagal Teismo sprendimą Schecke sujungtose bylose, negalima reikalauti fizinių asmenų vardų paskelbimo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(96a) ypač svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi ex ante sąlygų, susijusių su administracinėmis galimybėmis įvykdyti žuvininkystės valdymui reikalingų duomenų reikalavimus ir Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo sistemos įdiegimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(96b) ypač svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi ex ante sąlygų, susijusių su administracinėmis galimybėmis įvykdyti žuvininkystės valdymui reikalingų duomenų reikalavimus ir Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo sistemos įdiegimu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) tvarų žuvininkystės rajonų vystymąsi ir vidaus vandenų žvejybą;

c) tvarų žuvininkystės, akvakultūros rajonų, vidaus vandenų žvejybos ir susijusios veiklos, apibrėžtos šiame reglamente, vystymąsi;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) ir integruotą jūrų politiką (IJP).

d) ir integruotą jūrų politiką (IJP), įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, jeigu šiame reglamente aiškiai nenurodyta kitaip.

Šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje, vandenyse ir laivynuose vykdomiems veiksmams, jeigu šiame reglamente aiškiai nenurodyta kitaip.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

-1) uždara akvakultūros sistema – akvakultūros įrenginiai, kuriuose žuvys ir kiti vandens produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, kuriose vanduo išlaikomas ir perdirbamas sistemos viduje, minimalizuojant vandens sunaudojimą. Tokios sistemos dažniausiai yra sausumoje ir jose pakartotinai naudojamas beveik visas į sistemą patiektas vanduo;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a) įvairinimas – praktika, kurią vykdant žvejyba arba akvakultūros veikla daromos įvairiapusiškesnėmis ir kuri tiesiogiai papildo tokią veiklą arba priklauso nuo tokios veiklos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a) svetimos rūšys – rūšys, kurių natūralus paplitimas neapima srities, kurioje yra ūkis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b) ekstensyvioji akvakultūra – akvakultūros produktų gamyba, kurios metu nenumatoma tiekti maistinių medžiagų ir kuri priklauso nuo natūralaus maisto, esančio auginimo įrenginiuose, įskaitant vandens srovėmis, potvyniais ir atoslūgiais atneštą maistą. Ekstensyvioji akvakultūra didele dalimi priklauso nuo vieno maistinio veiksnio, t. y. sėklos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5) žuvininkystės regionas – regionas su jūros ar ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriame daug žmonių dirba žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuje ir kuris valstybės narės yra skirtas šiam tikslui;

5) žuvininkystės ir akvakultūros regionas – regionas su jūros, upės ar ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriame daug žmonių dirba žuvininkystės arba akvakultūros sektoriuje ir kuris valstybės narės yra skirtas šiam tikslui;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a) žuvų išteklių atkūrimo zona – geografiškai apibrėžta jūrų teritorija, kurioje draudžiama bet tokia žvejybos veikla siekiant pagerinti gyvųjų vandens išteklių naudojimą ir išsaugojimą ar jūrų ekosistemų apsaugą, kaip nurodyta Reglamente Nr. (ES) Nr. .../.., [kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos];

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5b) žuvininkystės sektorius – ūkio sektorius, įskaitant visas su žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba jais susijusias veiklos rūšis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5c) valdymo ir žuvininkystės prieigos sistemos – priskyrimo ar prieigos prie žvejybos teisių ar žuvininkystės pajėgumų valdymo mechanizmai, sukurti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis arba jūrų baseino lygmeniu, rūšims, kurios nesiekia kvotos ar ją viršija 12 mylių pakrantės juostoje ar už jos ribų, didžiausią dėmesį skiriant sveikiems ištekliams. Šias sistemas įgyvendina viešosios valdžios institucijos ar žuvininkystės organizacijos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6) žvejys – asmuo, kuris užsiima profesionalia žvejyba veikiančiame žvejybos laive, kaip pripažįsta valstybė narė, arba užsiima profesionaliu jūros organizmų rinkimu nenaudodamas laivo, kaip pripažįsta valstybė narė;

6) žvejys – asmuo, kuris užsiima profesionalia žvejyba veikiančiame žvejybos laive, įskaitant samdomus darbuotojus, kaip pripažįsta valstybė narė, arba užsiima profesionaliu gėlųjų vandenų arba jūros organizmų rinkimu nenaudodamas laivo, kaip pripažįsta valstybė narė;

Pagrindimas

Žvejo apibrėžtį reikia patikslinti įtraukiant profesionalia žvejyba užsiimančius laivo savininkus ir samdomus žvejus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6a) žvejybos turizmas – profesionalių žvejų vykdoma papildoma veikla, kai asmenys, kurie nėra įgulos nariai, įsėda į žvejybos laivus kaip turistai ar tyrėjai;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6b) papildoma žvejybos ir akvakultūros veikla – veikla, kurią vykdo asmenys, teikiantys profesines žvejų aptarnavimo ir jų veiklai vykdyti reikalingas paslaugas, kurią numatė valstybė narė;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8a) intensyvi akvakultūra – akvakultūros produktų gamyba, priklausanti nuo į mitybos sistemą pateikiamos maistiniu požiūriu visapusiškos mitybos arba specialiai sukurtos mitybos, skirtos tiek šviežiai, tiek ir laukinei, jūrų arba gėlųjų vandenų žuviai. Ji didžiąja dalimi priklauso nuo subalansuotų ir rinkoje esančių pašarų ir jai būdingas didelis gyvūnų laikymo tankis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10) žvejyba vidaus vandenyse – žvejyba komerciniais tikslais, kurią vykdo tik vidaus vandenyse plaukiojantys laivai ar kiti žvejybai ant ledo naudojami įrenginiai;

10) žvejyba vidaus vandenyse – žvejyba komerciniais tikslais, iš laivų ar kitais metodais, vykdoma tik vidaus vandenyse ar kitais žvejybai ant ledo naudojamais įrenginiais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12) integruotas jūrų valdymas – visų ES sektorių politikos priemonių, susijusių su vandenynais, jūromis ir pakrančių regionais, koordinuotas valdymas;

12) integruotas jūrų valdymas – visų Sąjungos lygmens sektorių politikos priemonių, susijusių su vandenynais, jūromis ir pakrančių regionais, koordinuotas valdymas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13) jūrų regionai – Tarybos sprendime 2004/585/EB nustatytos geografinės zonos ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytos zonos;

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16) jūros baseino strategija – struktūrizuota Europos institucijų, valstybių narių, jų regionų ir, kai tikslinga, trečiųjų šalių, priklausančių tam pačiam jūros baseinui, sukurta bendradarbiavimo sistema. Strategijoje atsižvelgiama į jūros baseino geografinius, klimatinius, ekonominius ir politinius ypatumus;

16) jūros baseino strategija – struktūrizuota Europos institucijų, valstybių narių, jų regionų ir vietos valdžios institucijų ir, kai tikslinga, trečiųjų šalių, priklausančių tam pačiam jūros baseinui, sukurta bendradarbiavimo sistema. Strategijoje atsižvelgiama į jūros baseino geografinius, klimatinius, ekonominius ir politinius ypatumus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16a) pusiau intensyvi akvakultūra – akvakultūra, didžiąja dalimi priklausanti nuo natūraliai randamo maisto, tačiau natūraliai randamo maisto kiekis padidinamas naudojant jį papildančius pašarus. Kultūrų tankis yra mažesnis nei intensyviosios akvakultūros atveju;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17a) tradicinis žvejybos laivas – laivas, kurio korpuso formos, statybos ir medžiagų tipologija nesikeitė mažiausiai 100 metų ir kuris gali būti vedamas ir kuriuo naudojantis ir toliau gali būti vykdoma žvejybos veikla, atitinkanti šiuo metu taikomas Europos ir nacionalines taisykles;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18a) kiaukutinių rinkėjas (augintojas) – asmuo, vykdantis išimtinai ištraukimo, auginimo ar pusiau auginimo veiklą pėsčiomis ar iš laivo ir tuo tikslu naudojantis selektyvius, specialius žvejybos įrankius, skirtus vienos ar kelių rūšių moliuskams, vėžiagyviams, gaubtagyviams, dygiaodžiams ir kitiems jūrų bestuburiams gyvūnams pagauti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) skatinti tvarią ir konkurencingą žuvininkystę ir akvakultūrą;

a) skatinti ekologiškai tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žuvininkystę, akvakultūrą ir susijusią apdorojimo arba prekybos veiklą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) skatinti subalansuotą ir integracinį žuvininkystės regionų zonų vystymą;

c) skatinti subalansuotą ir integracinį žuvininkystės ir akvakultūros regionų zonų vystymą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) skatinti BŽP įgyvendinimą.

d) skatinti BŽP įgyvendinimą, įskaitant jos suskirstymą pagal regionus ir bendro rinkų organizavimo vykdymą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da) skatinti darbo vietų kūrimą siekiant sustabdyti žvejybos bendruomenių dingimą ir pateikti patobulintas žuvininkystės sektoriaus kvalifikacijų ir darbo sąlygas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Siekiant šių tikslų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas atsižvelgia į kartų ir lyčių lygybės principus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Šių tikslų siekiama nedidinant žvejybos pajėgumų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EJRŽF tikslų įvykdymas prisidės prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Jų siekiama vykdant šiuos šešis Sąjungos prioritetus, kuriais įgyvendinami atitinkami Bendros strateginės programos (toliau – BSP) teminiai tikslai:

EJRŽF tikslų įvykdymas prisidės prie strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat prie BŽP įgyvendinimo. Jų siekiama vykdant šiuos šešis Sąjungos prioritetus žuvininkystės, tvarios akvakultūros ir susijusios veiklos srityse, kuriais įgyvendinami atitinkami Bendros strateginės programos (toliau – BSP) teminiai tikslai:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas, įgyvendinant šiuos tikslus:

1) Užimtumo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimas, įgyvendinant šiuos tikslus:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) ekonominio augimo, socialinės įtraukties, darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos judumo skatinimas pakrančių ir vidaus bendruomenėse, priklausomose nuo žuvininkystės ir akvakultūros;

a) ekonominio augimo ir socialinės įtraukties, be kita ko, darbo vietų kūrimo ir galimybių įsidarbinti stiprinimo priemonėmis, ir judumo skatinimas pakrančių ir vidaus bendruomenėse, priklausomose nuo žuvininkystės ir akvakultūros, įskaitant ir labiausiai nutolusius regionus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) žuvininkystės plėtimas į kitus jūros ekonomikos sektorius ir jūros ekonomikos augimas, įskaitant klimato kaitos pasekmių švelninimą.

b) žuvininkystės plėtimas tiek į žuvininkystės, tiek ir į kitus jūros ekonomikos sektorius, glaudžiai susijusius su žuvininkystės sektoriumi, ir jūros ekonomikos augimas, įskaitant klimato kaitos pasekmių švelninimą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) Sąjungos lygmeniu suderintų socialinių taisyklių įgyvendinimo skatinimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) parama technologinei plėtrai, inovacijoms ir žinių perdavimui stiprinti;

a) parama technologinei plėtrai, inovacijoms, įskaitant energijos suvartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui stiprinti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) žvejybos neigiamo poveikio, daromo gyvūnų gerovei, mažinimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) žuvininkystės konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas, visų pirma smulkiojo pakrančių laivyno, ir saugos ir darbo sąlygų gerinimas;

b) žuvininkystės konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir sveikatos, higienos, saugos ir darbo sąlygų gerinimas šiame sektoriuje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) naujų profesinių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimas;

c) profesinio mokymo, naujų profesinių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimas, ypač jaunųjų žvejų atveju;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) mažos apimties ir pakrantės žvejybos stiprinimas, ypač jos konkurencingumo ir tausumo didinimas, be kita ko, tradicinių žvejybos laivų išsaugojimo priemonėmis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Inovatyvios, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas, didžiausią dėmesį skiriant šioms sritims:

3) Tvarios, inovatyvios, konkurencingos, žiniomis ir ekosistema pagrįstos akvakultūros skatinimas, didžiausią dėmesį skiriant šioms sritims:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) parama technologinei plėtrai, inovacijoms ir žinių perdavimui stiprinti;

a) parama technologinei plėtrai, techninėms, socialinėms ir ekonominėms inovacijoms ir žinių perdavimui stiprinti;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas;

b) ekstensyvios ir pusiau intensyvios akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) naujų profesinių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimas;

c) naujų profesinių įgūdžių plėtojimas ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą skatinimas, ypač jaunų akvakultūros ūkininkų atveju;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) geresnis akvakultūros produktų rinkos valdymas.

d) geresnis akvakultūros produktų rinkos valdymas ir investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da) vykdant akvakultūros veiklą atsirandančio ekologinio pėdsako ribojimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) žuvininkystės poveikio jūrų aplinkai mažinimas;

a) nepageidaujamų sugavimų prevencija, sumažinimas ir kaip galima didesnis jų išvengimas ir neigiamo žuvininkystės poveikio jūrų aplinkai mažinimas, ypač pasinaudojant selektyvesnėmis žūklės priemonėmis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių užtikrinimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas ir geros aplinkos būklės pasiekimas iki 2020 m.;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas ir tausios akvakultūros skatinimas;

a) tausios akvakultūros skatinimas, įskaitant priklausomybės nuo žuvų pašarų ir žuvų taukų mažinimą bei cheminių medžiagų ir antibiotikų naudojimo mažinimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) akvakultūros veiklos poveikio jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms vertinimas, mažinimas ir, jei įmanoma, panaikinimas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6) BŽP įgyvendinimo skatinimas vykdant šias priemones:

6) BŽP įgyvendinimo skatinimas ir jos ryšių bei darnos su integruota jūrų politika stiprinimas vykdant šias priemones:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) teikiant mokslines žinias ir renkant duomenis;

a) remiant duomenų surinkimą ir tvarkymą, siekiant pagerinti mokslines žinias;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) parama kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą.

b) parama stebėjimo, kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą, nepadidinant administracinės naštos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) remiant BŽP suskirstymą pagal regionus, ypač pasinaudojant regioninėmis patariamosiomis tarybomis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, pagalbai, kurią valstybės narės teikia žuvininkystės ir akvakultūros įmonėms, taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai.

1. Pagalbai, kurią valstybės narės teikia žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms, taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Tačiau Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą (ir laikantis jo nuostatų) atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą (ir laikantis jo nuostatų) atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 4 straipsnyje išdėstytų principų, Komisija ir valstybės narės užtikrina iš EJRŽF teikiamos paramos derinimą su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir finansinėmis priemonėmis, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. [kuriuo nustatoma bendroji aplinkos ir klimato kaitos politikos įgyvendinimo programa (toliau – LIFE bendroji programa)] ir pagal Sąjungos išorės veiksmus taikomas priemones, ir šios paramos papildomumą minėtomis kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis. Iš EJRŽF teikiamos paramos derinimas su LIFE bendrąja programa pirmiausia užtikrinamas remiant veiklos, kuria papildomi pagal LIFE bendrąją programą finansuojami integruoti projektai, finansavimą ir skatinant taikyti pagal LIFE bendrąją programą patvirtintus sprendimus, metodus ir principus.

Be [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 4 straipsnyje išdėstytų principų, Komisija ir valstybės narės užtikrina iš EJRŽF teikiamos paramos derinimą su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir finansinėmis priemonėmis, įskaitant pagal Sąjungos išorės veiksmus taikomas priemones, ir šios paramos papildomumą minėtomis kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis. Šis derinimo ir papildomumo reikalavimas įtraukiami į veiksmų programas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikomos ex ante sąlygos, nurodytos šio reglamento III priede.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikomos specialios ex ante sąlygos, nurodytos šio reglamento III priede.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11a straipsnis

Pajėgumų ribų laikymosi vertinimas

1. Iki …* Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atlieka vertinimą, kaip valstybės narės laikosi žvejybos pajėgumų ribų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. .../... [dėl bendros žuvininkystės politikos] II priede.

2. Kai atlikus 1 dalyje nurodytą vertinimą paaiškėja, kad valstybė narė nesilaiko pajėgumų ribų, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali sustabdyti visus atitinkamos valstybės narės veiklos programai skirtus mokėjimus ir įsipareigojimus ar jų dalį.

3. Kai tik valstybė narė įgyvendina priemones, skirtas laikytis pajėgumų ribų, ir Komisija jas patvirtina, Komisija panaikina mokėjimų ir įsipareigojimų vykdymo sustabdymą.

_________________

* OL: prašome įrašyti datą „treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos“.

Pagrindimas

Itin svarbu, kad valstybės narės laikytųsi jų laivynų pajėgumų ribų, nustatytų pagrindiniame reglamente. Todėl turėtų būti sustabdomi mokėjimai ir įsipareigojimai iš EJRŽF valstybėms, kurios nesilaiko savo pajėgumų ribų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) ūkio subjektų, kurie padarė sunkių pažeidimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalimi;

a) ūkio subjektų, kurių žvejybos leidimai buvo panaikinti tris ar daugiau kartų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalį arba kurie padarė sunkių pažeidimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalimi, už kuriuos baudžiama pagal galutinį administracinį sprendimą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) ūkio subjektų, susijusių su žvejybos laivų, kurie plaukioja su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 33 straipsnyje nurodytų nebendradarbiaujančiomis įvardytų šalių vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bb) ūkio subjektų, kurie buvo pripažinti kaltais baudžiamosiose ar administracinėse bylose, įvykdę sunkų taikomo nacionalinės teisės akto pažeidimą šiose srityse:

– šios profesijos apmokėjimo ir įdarbinimo sąlygų;

– profesinės atsakomybės;

– prekybos žmonėmis ir narkotikais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

bc) ūkio subjektų, kurie buvo pripažinti kaltais baudžiamosiose ar administracinėse bylose, įvykdę vienoje ar keliose valstybėse narėse sunkų Sąjungos teisės akto pažeidimą, ypač susijusį su:

– žvejų darbo laiku ir poilsiu;

– teisės aktais sveikatos ir saugos srityje;

– šios profesijos apmokėjimo ir įdarbinimo sąlygomis;

– pradine žvejų kvalifikacija ir jų tęstiniu mokymu;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) ūkio subjektų, kurie kitais būdais nesilaikė BŽP taisyklių, keldami didelę grėsmę susijusių išteklių tvarumui;

c) ūkio subjektų, kurie padarė kitų sunkių BŽP taisyklių pažeidimų, keldami didelę grėsmę susijusių išteklių tvarumui;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) ūkio subjektų, kurie nesilaikė 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo nuostatų1.

_______________

1 OL L 60, 2008 3 5, p. 1.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai, teikiantys su EJRŽF susijusią paraišką, pateiktų vadovaujančiai institucijai pasirašytą pažymą, kuria patvirtina, kad jie laikosi 1 dalyje nurodytų kriterijų ir nėra padarę su EŽF arba EJRŽF susijusių pažeidimų, kaip nurodyta 2 dalyje. Prieš patvirtindamos veiklą, valstybės narės patikrina pažymos teisingumą.

4. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai, teikiantys su EJRŽF susijusią paraišką, pateiktų vadovaujančiai institucijai pasirašytą pažymą, kuria patvirtina, kad jie laikosi 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų. Prieš patvirtindamos veiklą, valstybės narės patikrina pažymos teisingumą, remdamosi nacionaliniame pažeidimų registre, sudarytame pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnį, pateikiama informacija arba kitais šiuo tikslu teikiamais duomenimis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) veikla, kuria didinamas laivo žvejybinis pajėgumas;

a) veikla, kuria didinamas laivo žvejybinis pajėgumas arba jo gebėjimas sugauti žuvis;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) veikla, kelianti grėsmę biologinių jūros išteklių ir ekosistemų tvarumui;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ab) destruktyvios įdarbinimo priemonės;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) naujų žvejybos laivų statymas, žvejybos laivų eksploatavimo nutraukimas arba įvežimas;

b) naujų žvejybos laivų statymas arba žvejybos laivų eksploatavimo nutraukimas arba įvežimas, išskyrus atvejus, kai laikomasi 32b straipsnyje nurodytų sąlygų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) investicijos į laivus, priklausančius laivyno segmentui, iš kurio, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [dėl bendros žuvininkystės politikos] 34 straipsnio 1 dalyje, pajėgumų ataskaitos matyti, kad nėra tvarios žvejybos galimybių ir laivyno pajėgumo pusiausvyros;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas;

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) eksperimentinė žvejyba;

d) žvalgomoji žvejyba;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) įmonės nuosavybės teisių perdavimas;

Išbraukta.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. 2014–2020 m. EJRŽF įsipareigojimams, susijusiems su pasidalijamuoju valdymu, skiriami ištekliai – 5 520 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į II priede nustatytą išskaidymą pagal metus.

1. 2014–2020 m. EJRŽF įsipareigojimams, susijusiems su pasidalijamuoju valdymu, skiriama orientacinė suma – X EUR palyginamosiomis 2011 m. kainomis, atsižvelgiant į II priede nustatytą orientacinį išskaidymą pagal metus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 4 535 000 000 EUR skiriama tvariam žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės rajonų vystymui pagal V antraštinės dalies I, II ir III skyrius.

2. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių X EUR skiriama tvariam žuvininkystės, akvakultūros, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir pardavimo, taip pat žuvininkystės rajonų vystymui pagal V antraštinės dalies I–IV skyrius.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 477 000 000 EUR skiriama 78 straipsnyje nurodytoms kontrolės ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonėms.

3. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių mažiausiai X EUR skiriama 78 straipsnyje nurodytoms kontrolės ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonėms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 358 000 000 EUR skiriama 79 straipsnyje nurodytoms duomenų rinkimo priemonėms.

4. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių mažiausiai X EUR skiriama 79 straipsnyje nurodytoms duomenų rinkimo ir administravimo priemonėms.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Atokiausių regionų kompensacijoms pagal V antraštinės dalies V skyrių skiriami ištekliai per metus neturi viršyti:

5. Atokiausių regionų kompensacijoms pagal V antraštinės dalies V skyrių skiriami ištekliai neturi viršyti:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– Azorų saloms ir Madeirai – 4 300 000 EUR;

– Azorų saloms ir Madeirai – X EUR per metus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– Kanarų saloms – 5 800 000 EUR;

– Kanarų saloms – X EUR per metus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– Prancūzijos Gvianai ir Reunjonui – 4 900 000 EUR.

– Prancūzijos atokiausiems regionams – X EUR per metus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių 45 000 000 EUR skiriama 72 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui teikti 2014–2018 m.

6. Iš 1 dalyje nurodytų išteklių X EUR skiriama 69 straipsnyje nurodytai paramai gamybos ir rinkodaros planams, taip pat 70 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui teikti.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 047 000 000 EUR suma iš EJRŽF skiriama VI antraštinės dalies I ir II skyriuose nurodytoms tiesioginio valdymo priemonėms. Į šią sumą įtraukiama pagal 91 straipsnį teikiama techninė pagalba.

X EUR suma iš EJRŽF skiriama VI antraštinės dalies I ir II skyriuose nurodytoms tiesioginio valdymo priemonėms. Į šią sumą įtraukiama pagal 91 straipsnį teikiama techninė pagalba.

Biudžeto ištekliai, skirti integruotai jūrų politikai, neviršija 6 proc. viso EJRŽF biudžeto.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16a straipsnis

[Metinės orientacinės sumos ir metiniai asignavimai]

1. Bendra orientacinė finansavimo suma, kaip apibrėžta 201z m. xx mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo [17] punkte, šiai programai įgyvendinti 2014–2020 m. yra X EUR palyginamosiomis 2011 m. kainomis.

2. Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, nepažeisdami reglamento, kuriuo nustatoma 2014-2020 m. daugiametė finansinė programa, ir 201z m. xx mėn. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo nuostatų.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) užimtumo lygis žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose;

i) užimtumo lygis žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) gamybos lygis žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose ir

ii) gamybos lygis žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) susijusios valstybės narės duomenų rinkimo užduočių apimtis, suderinta su nacionalinio žvejybos laivyno dydžiu, iškraunamų žuvų kiekiu, mokslinės stebėjimo veiklos jūroje mastu ir tyrimų, kuriuose dalyvauja ta valstybė narė, skaičiumi; ir

iii) susijusios valstybės narės duomenų rinkimo ir tvarkymo užduočių apimtis, suderinta su nacionalinio žvejybos laivyno dydžiu, iškraunamų žuvų kiekiu, mokslinės stebėjimo veiklos jūroje mastu ir tyrimų, kuriuose dalyvauja ta valstybė narė, skaičiumi; taip pat

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv) turimi duomenų rinkimo šaltiniai, palyginti su valstybės narės duomenų rinkimo užduočių apimtimi; kur įmanoma, priemonės derinamos su stebėtojų jūroje skaičiumi ir žmogiškųjų išteklių bei techninių priemonių kiekiu, kurio reikia norint įvykdyti nacionalinę duomenų rinkimo atrankos programą.

iv) turimi duomenų rinkimo ir tvarkymo šaltiniai, palyginti su valstybės narės duomenų rinkimo ir tvarkymo užduočių apimtimi; kur įmanoma, priemonės derinamos su žmogiškaisiais ištekliais bei techninėmis priemonėmis, kurių reikia norint įvykdyti nacionalinę duomenų rinkimo atrankos programą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) kitų priemonių atveju remiamasi ankstesniais asignavimais pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesniu sunaudojimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006.

c) visų priemonių atveju remiamasi ankstesniais lėšų asignavimais pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 2007-2013 m. laikotarpiu ir ankstesniu sunaudojimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kiekviena valstybė narė parengia EJRŽF bendrai finansuojamų Sąjungos prioritetų įgyvendinimo bendrą veiklos programą.

1. Kiekviena valstybė narė parengia EJRŽF bendrai finansuojamų Sąjungos prioritetų, nurodytų šio reglamento 6 straipsnyje, įgyvendinimo bendrą veiklos programą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Kiek tai susiję su 20 straipsnio 1 dalies n punkte nurodyta veiklos programos dalimi, valstybė narė ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 31 d. įgyvendinimo aktu priima Sąjungos prioritetus, susijusius su reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir kontrolės politika.

3. Kiek tai susiję su 20 straipsnio 1 dalies n punkte nurodyta veiklos programos dalimi, ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 31 d. Komisijai pagal 127 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nustatančius Sąjungos prioritetus, susijusius su reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir kontrolės politika.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) kiekviena valstybė narės įtraukia Reglamento (ES) Nr. .../... [ dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo] 32 straipsnyje nurodytą gamybos ir prekybos planą.

Pagrindimas

Kadangi gamybos ir prekybos planai priklauso Sąjungos prioritetams (žr. ankstesnį 6 straipsnio 2d dalies pakeitimą) yra svarbu, kad valstybių narių veiklos programose būtų numatyti tokie planai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) turi būti numatyti atitinkami veiksmai, kuriais siekiama supaprastinti ir palengvinti programos įgyvendinimą;

c) turi būti numatyti atitinkami veiksmai, kuriais siekiama supaprastinti ir palengvinti programos įgyvendinimą, ypač palengvinti mažos apimties žvejyba ir priekrantės žvejyba užsiimantiems subjektams bei jų organizacijoms galimybes gauti finansinę paramą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

da) jeigu taikoma, turi būti užtikrintas priemonių, taikomų įgyvendinant šio reglamento 38 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus Sąjungos prioritetus dėl EJRŽF, derėjimas su Tarybos direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnio 4 dalyje nurodytomis NATURA 2000 prioritetinėmis veiksmų programomis ir geros aplinkos būklės siekiu, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva).

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) padėties analizė SSGG požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje vietovėje, kurioje taikoma programa.

b) padėties analizė SSGG požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje ir aplinkos vietovėje, kurioje taikoma programa.

Analizės struktūra turi būti nustatyta pagal Sąjungos prioritetus. Specifiniai su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu susiję poreikiai įvertinami pagal Sąjungos prioritetus, siekiant pagal kiekvieną prioritetą nustatyti tinkamas šių dviejų sričių atsakomąsias priemones; paramos reikalavimus atitinkančių politikos sričių padėties stipriųjų ir silpnųjų savybių apibendrinimas;

Analizės struktūra turi būti nustatyta pagal 6 straipsniu nustatytus Sąjungos prioritetus. Specifiniai su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu susiję poreikiai įvertinami pagal Sąjungos prioritetus, siekiant nustatyti tinkamiausias atsakomąsias priemones kiekvienos prioriteto, susijusio su tomis sritimis, lygmeniu;

ši analizė taip pat apima BŽP įgyvendinimo poveikį visuose pakrantės regionuose ar rajonuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) BŽP įgyvendinimo poveikio visos vertės grandinės darbo vietoms analizė ir novatoriški darbo pasiūlymai atitinkamose vietovėse;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) tinkamo į inovacijas, aplinką, įskaitant specifinius NATURA 2000 teritorijų poreikius, ir klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos orientuoto metodo aprašas;

c) analizė, rodanti, kad programa atsižvelgiama į žvejybos ir akvakultūros poveikį aplinkai ir – tam tikrais atvejais – specifinius tinklo „Natura 2000“ teritorijų poreikius, taip pat geros aplinkos būklės užtikrinimą, nuoseklaus žuvų išteklių atkūrimo teritorijų tinklo sukūrimą ir klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. .../... [dėl BŽP], vertinimas ir priemonių, kurių imtasi siekiant laikytis nuostatų dėl žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos to reglamento II priedu, aprašas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h) aiškiai pagal V antraštinės dalies III skyrių nurodytos veiklos rūšys, kurios gali būti vykdomos kolektyviai ir kurioms pagal 95 straipsnio 3 dalį atitinkamai gali būti taikomas didesnis pagalbos intensyvumas;

h) aiškiai pagal V antraštinės dalies III skyrių nurodytos priemonės, kurios gali būti vykdomos kolektyviai ir kurioms pagal 95 straipsnio 3 dalį atitinkamai gali būti taikomas didesnis pagalbos intensyvumas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ha) pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. .../... [dėl BŽP], vertinimas ir priemonių, kurių imtasi siekiant laikytis nuostatų dėl žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos to reglamento II priedu, aprašas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

hb) išsamus priemonių, susijusių su gamybos ar rinkodaros planų rengimu ir įgyvendinimu, kai suteikiama parama pagal 69 straipsnį, aprašas;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) poreikių, susijusių su stebėjimo ir vertinimo reikalavimais, analizė ir vertinimo planas, nurodytas [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 49 straipsnyje. Valstybės narės suteikia pakankamai išteklių ir užtikrina pakankamą gebėjimų ugdymo veiklą, kad būtų galima patenkinti nustatytus poreikius;

i) vertinimo reikalavimai, vertinimo planas, nurodytas [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 49 straipsnyje, ir priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų galima patenkinti nustatytus poreikius;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) lentelė, kurioje nustatomi naudotini EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo norma, susijusi su 6 straipsnyje nustatytų Sąjungos prioritetų tikslais ir technine pagalba. Jeigu taikytina, šioje lentelėje atskirai nurodomi EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo normos, kurios, nukrypstant nuo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, taikomos paramai, nurodytai 72 straipsnyje, 73 straipsnyje, 78 straipsnio 2 dalies a–d ir f–j punktuose, 78 straipsnio 2 dalies e punkte ir 79 straipsnyje;

ii) lentelė, kurioje nustatomi naudotini EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo norma, susijusi su 6 straipsnyje nustatytais Sąjungos prioritetais ir technine pagalba. Jeigu taikytina, šioje lentelėje atskirai nurodomi EJRŽF ištekliai ir bendro finansavimo normos, kurios, nukrypstant nuo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, taikomos paramai, nurodytai 72 straipsnyje, 73 straipsnyje, 78 straipsnio 2 dalies a–d ir f–j punktuose, 78 straipsnio 2 dalies e punkte ir 79 straipsnyje;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k) informacija apie priemonių, finansuojamų iš kitų BSP fondų arba pagal LIFE bendrąją programą, papildomumą;

k) informacija apie priemonių, finansuojamų pagal kitas Sąjungos politikos sritis ir finansines priemones, papildomumą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ia) aiškų funkcijų, kurias turi atlikti žuvininkystės vietos veiklos grupės ir valdymo institucija arba įstaiga, paskirta strategijos įgyvendinimo užduotims įvykdyti, aprašą;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) stebėjimo ir vertinimo procedūrų aprašą ir Stebėsenos komiteto sudėtį;

ii) stebėjimo ir vertinimo procedūrų aprašą ir Stebėsenos komiteto bendrą sudėtį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

m) partneriai, paskirti pagal [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 5 straipsnį, ir konsultacijų su partneriais rezultatai;

m) partnerių paskyrimo pagal [Reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 5 straipsnį procedūra ir konsultacijų su partneriais rezultatai; įgyvendinant programą partneriai gali būti keičiami Stebėsenos komitetui sutikus;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) įstaigų, kurios įgyvendina kontrolės, tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo sistemą, sąrašas ir glaustas jų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei, tikrinimui ir reikalavimų laikymosi užtikrinimui, aprašas, jų turima žuvininkystės kontrolės, tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo įranga, pirmiausia laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius;

i) įstaigų, kurios įgyvendina kontrolės, tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo sistemą, sąrašas ir glaustas jų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei, tikrinimui ir reikalavimų laikymosi užtikrinimui, aprašas, jų turima žuvininkystės kontrolės, tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo pagrindinė įranga, pirmiausia laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

o) siekiant rinkti duomenis, skirtus tvariam žuvininkystės valdymui, kaip nurodyta 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje, ir laikantis daugiametės Sąjungos programos, nurodytos [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 37 straipsnio 5 dalyje:

o) siekiant rinkti duomenis, skirtus tvariam ekosistema pagrįstam žuvininkystės valdymui, kaip nurodyta 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje, laikantis daugiametės Sąjungos programos, nurodytos [Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos] 37 straipsnio 5 dalyje, ir siekiant išanalizuoti socialinę ir ekonominę žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir rinkodaros sektorių padėtį:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) duomenų rinkimo veiklos, kuri turėtų būti vykdoma toliau nurodytais tikslais, aprašas:

i) duomenų rinkimo veiklos, kuri, konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų būti vykdoma toliau nurodytais tikslais, aprašas:

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– įvertinti žvejybos sektorių (biologiniai, ekonominiai ir įvairių sričių kintamieji, taip pat jūroje atliekami moksliniai tyrimai);

– įvertinti žvejybos sektorių (biologiniai, ekonominiai, socialiniai ir įvairių sričių kintamieji visoje vertės grandinėje, taip pat jūroje atliekami moksliniai tyrimai);

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– įvertinti akvakultūros ir perdirbimo pramonės ekonominę padėtį;

– įvertinti akvakultūros ir perdirbimo pramonės ekonominę ir socialinę padėtį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– įvertinti žvejybos sektoriaus poveikį ekosistemai;

– įvertinti žvejybos ir akvakultūros sektorių poveikį ekosistemai, kad būtų galima palyginti žvejybos ir akvakultūros veiklos pobūdį ir laivyno segmentus, laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [dėl BŽP] reikalavimų;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) gebėjimo užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų valdymą įrodymas.

iii) gebėjimo užtikrinti patikimą finansinį ir administracinį surinktų duomenų valdymą pagrindimas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato šių 1, 2 ir 3 dalyse aprašytų sudedamųjų dalių pateikimo taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 128 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šių 1, 2 ir 3 dalyse aprašytų sudedamųjų dalių pateikimo taisyklės. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 128 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija patvirtina veiklos programą įgyvendinimo aktu.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina veiklos programą, kai patvirtinama, kad 1 dalies reikalavimai įvykdyti. Patvirtintos veiklos programos skelbiamos viešai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo tikslu Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame išsamiai nurodomi su 18 straipsnio 3 dalyje minima reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir kontrolės politika susijusių Sąjungos prioritetų pokyčiai ir atitinkamos paramos reikalavimus atitinkančios veiklos rūšys, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė.

Šiuo tikslu Komisijai pagal 127 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai nurodomi su 18 straipsnio 3 dalyje minima reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir kontrolės politika susijusių Sąjungos prioritetų pokyčiai ir atitinkamos paramos reikalavimus atitinkančios veiklos rūšys, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgdamos į šiuos naujus prioritetus, nustatytus šios dalies antroje pastraipoje nurodytame sprendime, valstybės narės iki metų, einančių prieš atitinkamus įgyvendinimo metus, spalio 31 d. Komisijai pateikia veiklos programos pakeitimus.

Valstybės narės gali pakeisti savo veiklos programas, atsižvelgdamos į šiuos naujus prioritetus, nustatytus šios dalies antroje pastraipoje nurodytame sprendime. Valstybės narės iki metų, einančių prieš atitinkamus įgyvendinimo metus, spalio 31 d. Komisijai pateikia visus veiklos programos pakeitimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Taikydamos 20 straipsnio 1 dalies o punktą, valstybės narės Komisijai kasmet iki spalio 31 d. pateikia metinį darbų planą. Metiniuose darbų planuose pateikiamas procedūrų ir metodų, taikytinų renkant ir analizuojant duomenis bei vertinant jų teisingumą ir tikslumą, aprašas.

1. Taikydamos 20 straipsnio 1 dalies o punktą, valstybės narės Komisijai kasmet iki spalio 31 d. pateikia metinį darbų planą arba praneša apie tai, kad pratęstas praėjusiais metais galiojęs planas. Metiniai darbų planai rengiami pagal nacionalinę daugiametę programą, parengtą laikantis Sąjungos programos; juose pateikiamas procedūrų ir metodų, taikytinų renkant ir analizuojant duomenis bei vertinant jų teisingumą ir tikslumą, aprašas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) priemonių arba veiklos rūšių nustatymu arba panaikinimu;

b) priemonių arba atitinkamos veiklos rūšių nustatymu arba panaikinimu ir su tuo susijusia informacija bei rodikliais;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 128 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 128 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Metinė darbų programa

Daugiametė veiklos programa ir metinės darbų programos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekdama įgyvendinti VI antraštinės dalies I ir II skyrius ir 92 straipsnį, Komisija įgyvendinimo aktais priima darbo programą atsižvelgdama į tuose skyriuose nustatytus tikslus. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 128 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

1. Siekdama nustatyti išsamią informaciją apie VI antraštinės dalies I ir II skyrių ir 92 straipsnio taikymą, Komisija, atsižvelgdama į šiuose skyriuose nustatytus tikslus, pagal 127 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma daugiametė veiklos programa, kurios vienas iš tikslų – parengti metines darbų programas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Metinėje darbų programoje nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo metodas ir jos visa suma. Joje taip pat pateikiamas finansuotinos veiklos aprašymas, nurodoma kiekvienai veiklai skirta suma, orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis bei informacija apie kiekvienos veiklos vykdymą. Joje subsidijoms nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo dalis.

2. Daugiametėje veiklos programoje ir metinėse darbų programose nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo metodas ir jų visa suma. Minėtose programose taip pat pateikiamas finansuotinos veiklos aprašymas, nurodoma kiekvienai veiklai skirta suma, orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis bei informacija apie kiekvienos veiklos vykdymą. Jose subsidijoms nurodomi prioritetai, esminiai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo dalis. Jose taip pat nurodomi metinėms biudžeto vykdymo ataskaitoms taikomi reikalavimai.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal šio reglamento 32 straipsnio 1 dalies b punktą, 36 straipsnį, 39 straipsnio 1 dalies a punktą arba 40 straipsnio 2 dalį paramą gavęs žvejybos laivo savininkas neperleidžia laivo trečiajai šaliai, kuri nepriklauso Sąjungai, penkerius metus nuo išmokos išmokėjimo paramos gavėjui dienos.

1. Pagal šio reglamento 32, 36, 39 arba 40 straipsnius paramą gavęs žvejybos laivo savininkas neperleidžia laivo trečiajai šaliai, kuri nepriklauso Sąjungai, bent penkerius metus nuo šios paramos išmokėjimo paramos gavėjui dienos, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas grąžina proporcingą dalį prieš perleisdamas laivą. Pirmas šios dalies sakinys nedaro poveikio [Finansinio reglamento] 135 straipsniui.