PRANEŠIMAS Žuvininkystės suvaržymai ir teritoriniai vandenys Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Konfliktų sprendimo būdai

12.9.2013 - (2011/2086(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Nikolaos Salavrakos

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Žuvininkystės suvaržymai ir teritoriniai vandenys Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Konfliktų sprendimo būdai

(2011/2086(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar kelių valstybių vandenyse aptinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 1995 m. spalio mėn. konferencijoje priimtą FAO Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. balandžio mėn. Bukarešte pasirašytą Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos,

–   atsižvelgdamas į 1976 m. vasario mėn. Barselonoje pasirašytą ir 1995 m. birželio mėn. Barselonoje iš dalies pakeistą Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

–   atsižvelgdamas į Sofijoje 2009 m. balandžio mėn. priimtą Juodosios jūros aplinkos apsaugos ir atkūrimo strateginį veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[1],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013) 0133),

–    atsižvelgdamas į [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [...]/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos[2] [VII dalį dėl išorės politikos],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos[3],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Juodosios jūros žuvininkystės valdymo dabar ir ateityje[4],

–    atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto[5],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007) 0575),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai[6],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“ (COM(2009) 0466),

–   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politiką ir susijusias finansavimo priemones,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žinios apie jūrą 2020 m. Jūrų duomenys ir stebėjimas pažangaus ir tvaraus augimo labui“ (COM(2010) 0461),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos patvirtintą 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) tarptautinio bendradarbiavimo programą „Viduržemio jūros baseinas“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012) 0494),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0288/2013),

A. kadangi iki 2025 m. Viduržemio jūros regiono šalių miestų plėtros mastas gali pasiekti 60 proc., o trečdalis gyventojų bus susitelkę pakrantės teritorijose – taigi vandens ir žvejybos išteklių paklausa išaugs dvigubai;

B.  kadangi Viduržemio jūroje sutelkta 30 proc. pasaulio jūrų eismo;

C. kadangi Viduržemio ir Juodajai jūroms būdingos specifinės savybės okeanografijos, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, taip pat socialiniu ir ekonominiu požiūriais;

D. kadangi jūrų ir pakrančių zonų valdymas sudėtingas ir jį įgyvendinant dalyvauja įvairios privačios ir viešos institucijos;

E.  kadangi labai žemas Viduržemio ir Juodosios jūrų baseinų vandens atsinaujinimo lygis (atitinkamai 80–90 ir 140 metų) ir todėl jų vanduo labai jautrus jūrų taršai;

F.  kadangi pereikvota apie 75 proc. Viduržemio jūros žuvų išteklių;

G. kadangi teisinė tvarka, kuria reglamentuojama laivų galimybė vykdyti nacionalinės žuvininkystės veiklą, skiriasi atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje registruotas laivas;

1.  reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad padidėjo konkurencija dėl sumažėjusių žuvų ir jūrų išteklių, nes ji lemia regioninę įtampą ir galimus jūrinių valstybių ginčus dėl jūrų zonų; atsižvelgdamas į tai ragina dėti daugiau pastangų regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant stiprinti prieigos prie išteklių reglamentavimą;

2.  primygtinai ragina visas jūrines valstybes dėti daugiau pastangų siekiant pamažu atsisakyti peržvejojimo praktikos Viduržemio ir Juodojoje jūrose, nes nykstant žuvų ištekliams didės konfliktų šioje srityje potencialas;

3.  yra tvirtai įsitikinęs, kad taikus ginčų dėl jūrų zonų ir jūrų sienų nustatymo sprendimas atsižvelgiant į valstybių narių ir trečiųjų šalių teises ir pareigas, nustatytas pagal ES ir tarptautinę teisę, pirmiausia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, yra esminis gero vandenynų valdymo aspektas;

4.  mano, kad, norint įgyvendinti Viduržemio ir Juodosios jūrų valdymą, būtina tvirtesnė politinė sanglauda ir atitinkamų jūrinių valstybių bendradarbiavimas; pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka dvišaliam bendradarbiavimui ir tarptautiniams susitarimams, nes dauguma Juodosios ir Viduržemio jūrų regionų šalių nėra ES valstybės narės ir dėl to ES teisės aktai joms netaikomi;

5.  palankiai vertina Komisijos vaidmenį skatinant solidesnį ir labiau struktūrišką dialogą su ES nepriklausančiomis prie Viduržemio ir Juodosios jūrų esančiomis valstybėmis siekiant valdyti bendrus žuvų išteklius šiuose baseinuose; ragina Komisiją šiuo tikslu dėti daugiau pastangų vadovaujantis regioniniu požiūriu;

6.  ragina ES siekti sudaryti tvaraus bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimus su kaimyninėmis šalimis, kad būtų pagerintas bendradarbiavimas su jomis ir bendras išteklių valdymas; tikisi, kad šių bendradarbiavimo susitarimų tikslas bus ne suteikti žvejybos teises ES laivams, o sudaryti sąlygas, kuriomis ES teiktų finansavimą ir techninę paramą siekdama užtikrinti, kad trečioji šalis partnerė taikytų panašias į ES tvaraus valdymo taisykles;

7.  laikosi nuomonės, kad jūrų valdymas Viduržemio ir Juodosios jūrų regione sudaro galimybes megzti tarptautinius santykius ir veiksmingai valdyti šį regioną;

8.  pabrėžia, kad konkurencija dėl sumažėjusių žuvų ir jūrų išteklių gali tapti trinties su trečiosiomis šalimis šaltiniu; primygtinai ragina ES ir valstybes nares dirbti kartu siekiant užtikrinti pakrančių ir teritorinių vandenų, išskirtinių ekonominių zonų, kontinentinio šelfo, taip pat jūrinės infrastruktūros ir jūrų išteklių stebėseną, kontrolę, saugumą ir saugą; pažymi, kad šiam klausimui ES toliau turi skirti didelį politinį dėmesį ir siekti užkirsti kelią tarptautiniams nesutarimams;

9.  primygtinai ragina ES pasinaudoti savo diplomatiniais ištekliais valstybių narių ir trečiųjų šalių dialogui skatinti siekiant užtikrinti, kad pastarosios vadovautųsi ES bendros žuvininkystės politikos principais, ir stebėti, kaip laikomasi šios politikos taisyklių; pabrėžia, kad šalys kandidatės, besirengiančios tapti ES narėmis, pirmiausia turėtų laikytis ES žuvininkystės politikos principų, taip pat atitinkamų žvejybos veiklai taikomų ES ir tarptautinių teisės aktų;

10. pažymi, kad trys iš 21 Viduržemio jūros regiono valstybės nėra nei pasirašiusios, nei ratifikavusios UNCLOS; prašo Komisijos primygtinai paraginti tas šalis, ypač šalis kandidates, besirengiančias stoti į ES, tapti šios konvencijos šalimis ir įgyvendinti UNCLOS kaip neatskiriamą dalį ES jūrinių reikalų reguliavimo sistemos;

11. ragina Komisiją ir trečiąsias šalis plėtoti regioninį požiūrį į žuvų išsaugojimą ir žvejybą Viduržemio ir Juodosios jūrų vandenyse atsižvelgiant į tarpvalstybinį žvejybos aspektą ir į tai, kad kai kurių rūšių žuvys yra migruojančios; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų Viduržemio jūros bendrosios žuvininkystės komisijos (BVJŽK) – regioninio forumo tausiai žuvininkystei Juodojoje jūroje užtikrinti – vaidmenį sudarant vienodas sąlygas;

12. pabrėžia, kad būtina šių baseinų aplinkos apsauga ir tvarus jų vystymasis, taip pat didesnės pastangos siekiant užtikrinti jūrų valdymą ir kontrolę pagal tarptautinės teisės aktus, ypač UNCLOS, nes tai būtų būdas prisidėti prie pakrančių teritorijų ir jūrinės erdvės aplinkos apsaugos stiprinimo;

13. yra įsitikinęs, kad IJP ir pirmiausia jūrų teritorinis planavimas gali atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią ES valstybių narių savitarpio konfliktams ir jų konfliktams su trečiosiomis šalimis;

14. ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti integruotą pakrančių zonų valdymą ir jūrų teritorinį planavimą, pvz., vystyti jūros vėjo energijos gamybą, povandeninių kabelių ir vamzdynų klojimą, jūrų transportą, žvejybą ir akvakultūrą, taip pat išteklių atkūrimo zonų kūrimą, vadovaujantis strategija „Mėlynasis augimas“ ir esamais susitarimais su kaimyninėmis šalimis, įskaitant trečiąsias šalis, esančias prie tos pačios regioninės jūros;

15. ragina kurti jūrų zonas, pirmiausia išskirtines ekonomines zonas ir saugomas jūrų teritorijas, kuriose būtų ne tik gerinamas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir valdymas už teritorinių vandenų, bet ir skatinami tausūs žuvininkystės ištekliai, sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai kontroliuoti ir su ja kovoti, taip pat jūrų valdymui šiuose baseinuose gerinti; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ES turi parengti atitinkamas gaires, užtikrinti koordinavimą ir remti valstybes nares;

16. ragina Komisiją toliau svarstyti šiuos klausimus siekiant užtikrinti atitinkamų ES politikos sričių, pirmiausia bendros žuvininkystės politikos ir IJP, suderinamumą, taip pat skatinti šį suderinamumą ir vienodas sąlygas tiek ES, tiek kaimyninėse šalyse partnerėse tvirtesnio bendradarbiavimo ir dialogo pagrindu;

17. pabrėžia išteklių vertinimų svarbą ir ragina stiprinti abiejų baseinų teritorijose veikiančių mokslo institutų bendradarbiavimą, įskaitant mokslinių duomenų mainus ir keitimąsi informacija; laikosi nuomonės, kad ES turėtų remti, skatinti ir palengvinti ES mokslo grupių ir jų kolegų iš kitų atitinkamų ES nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą ir jungtines pastangas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvą „Žinios apie jūras 2020 m.“, kuria siekiama duomenis apie jūrų aplinką pateikti dideliam skaičiui potencialiai suinteresuotųjų šalių, įskaitant viešąsias, pramonės, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigas bei pilietinę visuomenę;

18. ragina taikyti tvirtesnę žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą vadovaujantis visa apimančiu požiūriu, pagal kurį būtų siekiama stiprinti abiejų baseinų ekosistemų išsaugojimą, ir laikantis ES ir tarptautinės teisės aktų, pirmiausia UNCLOS, ir taip prisidėti prie ilgalaikio tausaus žuvų išteklių naudojimo ir veiksmingesnės kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
• [2]  ˇr. Tarybos dok. Nr. ... .
• [3]  OL C 136 E, 2012 5 11, p. 81.
• [4]  OL C 51 E, 2013 2 22, p. 43.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0461.
• [6]  OL C 70E, 2012 3 8, p. 70.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (29.5.2013)

pateikta Žuvininkystės komitetui

Žuvininkystės suvaržymai ir teritoriniai vandenys Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Konfliktų sprendimo būdai
(2011/2086(INI))

Nuomonės referentė: Eva Joly

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi besivystančiose šalyse žuvininkystė yra sektorius, kuriuo kuriama gerovė ir darbo vietos, ir baltymų šaltinis gyventojams;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktai dėl jūrų zonų iš esmės kyla dėl jūrų išteklių, kurie tapo riboti ar netgi reti, eksploatavimo, visų pirma dėl dalies šių išteklių pereikvojimo ir netvaraus naudojimo Viduržemio ir Juodojoje jūrose; pabrėžia, kad jūrų ištekliai daugeliui besivystančių jūrinių šalių yra svarbus jų būsimo vystymosi ir apsirūpinimo maistu pagrindas;

2.  pabrėžia, kad konfliktai dėl jūrų sienų nustatymo ir apsauginių žvejybos zonų sukūrimo turi būti sprendžiami visapusiškai laikantis tarptautinės teisės principų ir vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo, skaidrumo, lygybės ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į jūrų išteklių tvarumą ir ekologinės sistemos apsaugą, visų pirma laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, ypač jos 62 straipsnio;

3.  mano, kad už žvejybos valdymą atsakingos regioninės organizacijos, ypač Viduržemio jūros bendroji žvejybos komisija (VJBŽK), yra tinkamas konfliktų dėl kompetencijos sprendimo ir žuvininkystės veiklos reglamentavimo pagrindas; taigi ragina jūrines valstybes ir žvejybos veiklą Viduržemio bei Juodojoje jūrose vykdančias valstybes šiam diskusijų forumui teikti pirmenybę;

4.  ypač pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo toliau remti besivystančias jūrines valstybes, kad jos parengtų tvaraus žvejybos valdymo jų teritoriniuose vandenyse planus ir veiksmingai kovotų su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

5.  prašo priimti ilgalaikę strateginę bendradarbiavimo mokslo srityje Viduržemio jūros baseino ir Juodosios jūros regiono šalyse programą, kuria būtų sudaromos geresnės sąlygos bendradarbiavimui jūrų tyrinėjimų srityje, įskaitant keitimąsi moksliniais duomenimis ir informacija.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.5.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Thijs Berman, Corina Creţu, Véronique De Keyser, Charles Goerens, Mikael Gustafsson, Eva Joly, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Bill Newton Dunn, Andreas Pitsillides, Maurice Ponga, Jean Roatta, Alf Svensson, Keith Taylor, Ivo Vajgl, Anna Záborská, Iva Zanicchi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Philippe Boulland, Emer Costello, Isabella Lövin, Cristian Dan Preda, Patrizia Toia

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.9.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	21 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Antonello Antinoro, Kriton Arsenis, Chris Davies, Carmen Fraga Estévez, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jean Louis Cottigny, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Jens Nilsson, Nikolaos Salavrakos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jan Kozłowski