REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sudarymo projekto

23.9.2013 - (05835/2013 – C7‑0112/2013 – 2012/0334(NLE)) - ***

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Edit Bauer

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sudarymo projekto

(05835/2013 – C7‑0112/2013 – 2012/0334(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05835/2013),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinamo projektą (16913/2012),

–   atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0112/2013),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0290/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Armėnijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagal Europos Sąjungos sutartį „Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje“. Šį įsipareigojimą reikėtų vykdyti užmezgant ir plėtojant partnerystes su trečiosiomis šalimis, daugiausia dėmesio skiriant demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo sričių plėtojimui. Po 2004 ir 2007 m. plėtros etapų ES išorės sienos pasikeitė ir iškilo akivaizdi būtinybė stiprinti santykius su vadinamosiomis naujomis ES kaimynėmis.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais (PBS), kuriems teko svarbus vaidmuo, ES ir tam tikrų trečiųjų šalių tarpusavio santykius pradėta valdyti dar iki nurodytų plėtros etapų. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigos Europos Sąjunga sudarė dešimt PBS; vienas jų, įsigaliojęs 1999 m. gegužės 31 d., buvo su Armėnija. Šiame susitarime įtvirtintos nuostatos dėl bendradarbiavimo daugelyje įvairių sričių, tačiau jame nėra nuostatų dėl vizų režimo supaprastinimo.

Europos kaimynystės politikos (EKP) sukūrimas buvo aiškus ženklas naujosioms kaimyninėms šalims, taip pat Pietų Kaukazui, kuris dabar, po naujojo plėtros etapo, dar labiau priartėjo prie ES sienų. Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimas į EKP taip pat reiškė, kad partneriai nori stiprinti savo bendradarbiavimą, kuris numatytas PBS. Naujasis Armėnijai skirtas EKP veiksmų planas suteikė naujų partnerystės perspektyvų, be kita ko, užmegzti dialogą su asmenų judėjimu, įskaitant readmisiją ir vizų politiką, susijusiais klausimais. Tačiau tuo etapu siekta tik keistis informacija vizų klausimais, nes reikėjo daug nuveikti siekiant suderinti procedūras su Europos standartais.

Tolesnių veiksmų imtasi sukuriant Rytų partnerystę, kuri yra specialus EKP aspektas. Platus šio naujojo susitarimo užmojis – spartinti tolesnę ekonominę ir politinę ES ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos integraciją. Taikant šią priemonę daugiau dėmesio skiriama žmonių tarpusavio ryšiams, o tai reiškia, kad liberalizavus vizų režimą sudaromos palankesnės sąlygos keliauti. Todėl į 2009 m. gegužės mėn. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją įtrauktas tvirtas susitarimo šalių įsipareigojimas siekti pažangos vizų režimų liberalizavimo srityje.

2011 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija galiausiai pasiūlė pradėti derybas dėl susitarimo dėl visų režimo supaprastinimo, kuris buvo pasirašytas 2012 m. gruodžio 17 d., tačiau tam, kad šis susitarimas įsigaliotų, būtinas Europos Parlamento pritarimas. ES jau sudarė susitarimus dėl visų režimo supaprastinimo su devyniomis ES nepriklausančiomis šalimis. Kalbant apie Pietų Kaukazo šalis, pažymėtina, kad šis susitarimas kol kas sudarytas tik su Gruzija, tačiau šiuo metu jau vedamos derybos su Azerbaidžanu.

2011 m. spalio 27 d. bendroje deklaracijoje dėl ES ir Armėnijos partnerystės judumo srityje susitarimo šalys nusprendė kurti abipusiškumo principu grindžiamą partnerystę judumo srityje, siekdamos geriau valdyti teisėtą ir darbo jėgos migraciją, įskaitant apykaitinę ir laikiną migraciją.

Laikydamasi Europos Komisijos ir Tarybos nuomonės, pranešėja mano, kad po kelių derybų raundų Armėnija jau pasirengusi sudaryti susitarimą dėl visų režimo liberalizavimo.

Supaprastintas vizų režimas gali suteikti naują postūmį bendradarbiavimui, daugiausia piliečių judumui, kuris dėl liberalesnio vizų režimo taps paprastesnis. Taikant naująsias taisykles procedūros bus spartesnės (sprendimas turės būti priimamas per dešimt dienų, o skubiais atvejais – per dvi dienas arba greičiau), pigesnės (Armėnijos piliečių prašymų išduoti vizą tvarkymo mokestis yra 35 EUR) ir mažiau biurokratiškos (būtini kelionės tikslą patvirtinantys dokumentai supaprastinti kai kurių kategorijų asmenims, visų pirma artimiems giminaičiams, oficialių delegacijų nariams, studentams, mokytojams, verslininkams, mokslininkams ir kt.), be to, išduodant daugkartines vizas taip pat taikomi supaprastinti kriterijai. Armėnijos vyriausybė ES piliečiams vizos reikalavimą jau panaikino nuo 2013 m. sausio 10 d.

Susitarimų dėl vizų režimo liberalizavimo ir readmisijos sudarymas – tai labai svarbus žingsnis Armėnijos ir ES tarpusavio santykių srityje. Tačiau būtina didesnė integracija. Savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl būtinybės parengti ES Pietų Kaukazo strategiją Europos Parlamentas taip pat ragino ES aktyviau imtis veiksmų Pietų Kaukazo srityje. Sudarydamos asociacijos susitarimą šalys neseniai susitarė dėl kito, aukštesnio integracijos lygmens, kuris sustiprins Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

Kalbėdama apie susitarimo dėl vizų režimo liberalizavimo sudarymą,

–   pranešėja ragina sudaryti susitarimą, kuriuo bus sudaromos palankesnės sąlygos daugiausia piliečių judumui, o tai itin svarbu kuriant žmonių tarpusavio ryšius, ir tam pritaria,

–   pranešėja ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami abu susitarimai, siekiant nustatyti pernelyg didelę naštą galinčias lemti nuostatas, kurios turėtų būti patikslintos, kad būtų visapusiškai išnaudojami paprastesnio vizų režimo pranašumai,

–   pranešėja ragina Komisiją dėti daugiau pastangų derantis dėl tokių pačių susitarimų su Azerbaidžanu, likusia Pietų Kaukazo regiono šalimi, sudarymo,

–   be to, pranešėja ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą per šiuo metu vedamas derybas sistemingai pabrėžti 2012 m. balandžio 18 d. EP rezoliucijoje dėl derybų dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo pateiktas rekomendacijas.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (27.6.2013)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo sudarymo
(05835/2013 – C7‑0112/2013 – 2012/0334(NLE))

Nuomonės referentas: Tomasz Piotr Poręba

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija savo 2006 m. gruodžio 4 d. komunikate dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo[1] rekomendavo inicijuoti derybas su Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis dėl readmisijos ir supaprastintos vizų išdavimo tvarkos.

Jungtiniame pareiškime, kuris parengtas 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu ir pagal kurį sukurta Rytų partnerystė, nustatytas tikslas ilgainiui liberalizuoti vizų išdavimo tvarką – tai būtų laipsniškas procesas, kurio metu būtų gerinamos saugumo sąlygos siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija. 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai pakartojo savo įsipareigojimus laikytis Rytų partnerystės tikslų ir toliau juos įgyvendinti.

Siūlomame sprendime atsižvelgiama į esamus bendradarbiavimo su Armėnija pagrindus ir jie atspindimi, t. y. 1999 m. įsigaliojęs partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, 2006 m. lapkričio mėn. priimtas ES ir Armėnijos Europos kaimynystės politikos veiksmų planas, Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos, taip pat vykstančios derybos dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo.

2011 m. gruodžio 19 d. Taryba patvirtino derybų siekiant sudaryti su Armėnija susitarimą dėl paprastesnės vizų išdavimo tvarkos gaires. 2012 m. vasario 27 d. Jerevane buvo pradėtos derybos, o 2012 m. spalio 18 d. galutinis susitarimo tekstas buvo parafuotas. Pagal 2012 m. spalio 4 d. priimtą Armėnijos Respublikos Vyriausybės sprendimą nuo 2013 m. sausio 10 d. visiems ES piliečiams, taip pat Šengeno asocijuotųjų šalių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą.

Siūlomas sprendimas dėl susitarimo sudarymo apima standartinius ES vizų režimo supaprastinimo susitarimų elementus, kuriais nustatoma sprendimo dėl vizų išdavimo priėmimo trukmė, mokesčiai ir atleidimas nuo jų, reikalingi dokumentai ir atleidimas nuo jų, taip pat paprastesni kriterijai tam tikrų kategorijų asmenims. Taip pat šis pasiūlymas apima deklaracijas dėl bendradarbiavimo dėl kelionių dokumentų ir reguliaraus keitimosi informacija apie kelionės dokumentų saugumą bei dėl dokumentų, kuriuos reikia pateikti prašant išduoti trumpalaikes vizas. Nuostatos netaikomos Jungtinei Karalystei, Airijai ir Danijos Karalystei, kurios, kaip ir ES nepriklausančios, tačiau Šengeno susitarimą pasirašiusios šalys, raginamos sudaryti dvišalius susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo.

Užtikrinus geresnį judumą pagerės žmonių tarpusavio santykiai, o tai svarbiausia plėtojant ekonominius, socialinius, kultūrinius ir kitus ryšius. Įgyvendinant Rytų partnerystės programą itin svarbu prisiminti, kad ilgainiui bus siekiama visiškai liberalizuoti vizų išdavimo tvarką.

******

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siūlyti Parlamentui pritarti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	27.6.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bastiaan Belder, Michael Gahler, Ana Gomes, Anna Ibrisagic, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Marusya Lyubcheva, Ria Oomen-Ruijten, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Tokia Saïfi, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Marek Siwiec, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Geoffrey Van Orden, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Antonio López-Istúriz White, Marietje Schaake, Traian Ungureanu, Ivo Vajgl, Janusz Władysław Zemke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Leonidas Donskis, Danuta Jazłowiecka, Gabriel Mato Adrover

• [1]  COM(2006) 0726.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.9.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Hélène Flautre, Kinga Gál, Kinga Göncz, Sylvie Guillaume, Ágnes Hankiss, Anna Hedh, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Svetoslav Hristov Malinov, Clemente Mastella, Véronique Mathieu Houillon, Claude Moraes, Georgios Papanikolaou, Carmen Romero López, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Nils Torvalds, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Josef Weidenholzer, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Alexander Alvaro, Cornelis de Jong, Marian-Jean Marinescu, Salvador Sedó i Alabart, Janusz Wojciechowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Nuno Teixeira