PRANEŠIMAS dėl 2012 m. Peticijų komiteto veiklos

24.9.2013 - (2013/2013(INI))

Peticijų komitetas
Pranešėjas: Edward McMillan-Scott

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2012 m. Peticijų komiteto veiklos

(2013/2013(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24, 227, 228, 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0299/2013),

A. kadangi pagal Sutarties Protokolą Nr. 30 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai¹; kadangi pagal 51 straipsnį Chartija taikoma ES institucijoms ir įstaigoms bei valstybėms narėms tik kai jos įgyvendina Sąjungos teisę; kadangi toje pačioje Sutartyje taip pat nustatytas teisinis pagrindas ES tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi ir pradėti taikyti Europos piliečių iniciatyvą;

B.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigą nuolat persvarstyti ir, kai įmanoma, stiprinti savo vaidmenį, pirmiausia susijusį su demokratinių principų, pvz., aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese, skaidrumo didinimo ir atskaitomybės, plėtojimu; kadangi vykdydamas savo nuolatinę veiklą Komitetas artimai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Komisija, Europos ombudsmenu ir kitomis įstaigomis siekdamas užtikrinti, kad būtų visapusiškai – formaliai ir turinio požiūriu – laikomasi ES teisės;

C. kadangi 2012 m. Peticijų komitetas užregistravo 1 986 peticijas, didžiąja dalimi susijusias su pagrindinių teisių, aplinkos apsaugos, vidaus rinkos, ekonominės ir socialinės krizės temomis; kadangi 1.406 peticijos buvo paskelbtos priimtinomis, iš kurių 853 buvo perduotos Komisijai, kad ji pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius atliktų tolesnius tyrimus, o 580 peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis; kadangi mažiausiai penkių 2012 m. pateiktų peticijų klausimai pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius buvo perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime byloje T-308/07 aiškiai pažymėta, kad Parlamento procedūriniams sprendimams, susijusiems su peticijų atvejais, taip pat taikoma teisminė kontrolė; kadangi, kalbant apie šiame pranešime pateiktą statistinę analizę, didžioji dalis peticijų susijusios su visa ES (27,3 proc.), po to eina su Ispanija (15,0 proc.), Vokietija (12,5 proc.) ir Italija (8,6 proc.) susiję atvejai;

D. kadangi, kai tai susiję su pagrindinėmis teisėmis, 2012 m. komitetas daug dėmesio skyrė neįgaliųjų teisėms, vaikų teisėms, vartotojų teisėms, nuosavybės teisėms, laisvo judėjimo teisėms nediskriminuojant jokiu pagrindu, saviraiškos laisvės ir privatumo apsaugai ir teisei turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją, taip pat teisėms į laisvę burtis į politines asociacijas ir stoti į profesines sąjungas; kadangi dėl padėties, kurią lėmė ekonominė krizė, pateikta nemažai peticijų, susijusių su socialinėmis, pvz., būsto ir užimtumo, problemomis bei netinkamu bankų sektoriaus elgesiu indėlininkų atžvilgiu;

E.  kadangi piliečių pateiktose peticijose yra įrodymų, kad piliečiai vis dar diskriminuojami dėl negalios, priklausymo mažumų grupei ar tam tikrai etninei grupei, lyties, amžiaus ar lytinės orientacijos;

F.   kadangi kovai su diskriminacija taikomos ES iniciatyvos, pvz., 2011 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai, privalo būti tinkamai patvirtintos nacionalinėse strategijose ir nuolat peržiūrimos ir kontroliuojamos atsižvelgiant į kintančią ekonominę ir socialinę padėtį;

G. kadangi kalbant apie aplinkos apsaugą taršos ir neteisėtų veiksmų aplinkos srityje keliama grėsmė niekada negali būti perdėta, nes kyla pavojus biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat visuomenės sveikatai, ir visos šios grėsmės gali turėti ilgalaikių ir dažnai gyvybei pavojingų padarinių; kadangi, kai tai susiję su biologine įvairove, kai kurios valstybės narės iki šiol nėra nei apibrėžusios minimalių saugomų tinklo Natura 2000 teritorijų visumos, nei visapusiškai įgyvendinusios jų veiksmingos apsaugos; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į kovos su tarša ir klimato kaita tikslus; kadangi 2012 m. komitetas skyrė daug dėmesio teisės aktų dėl atliekų ir vandens įgyvendinimui, taip pat ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinka ir visuomenės sveikata, poveikio vertinimui;

H. kadangi turime išsaugoti savo gamtos išteklius, kad užtikrintume Žemės ateitį; kadangi technologinėms inovacijoms, pvz., GMO ir nanotechnologijoms, turi būti taikomas atsargumo principas;

I.   kadangi, kalbant apie atliekų tvarkymo klausimą, tiriamojo vizito į Italiją metu pabrėžta, kad visos reikiamos Italijos valdžios institucijos turi skubiai rasti ilgalaikį atliekų tvarkymo reikmių Romos provincijoje problemos sprendimą ir taip būtų užtikrinta pagarba piliečių sveikatai ir orumui; kadangi, nežiūrint į tai, kad ekstremalioji padėtis Neapolio mieste baigėsi, Kampanijos regione tebesusiduriama su daugybe iššūkių, susijusių su visapusišku požiūriu į atliekų valdymą, dėl Direktyvoje 2008/98/EB (Atliekų pagrindų direktyva) ir ESTT 2012 m. kovo mėn. sprendime nustatytos atliekų hierarchijos;

J.   kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti įvertinimą, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;

K. kadangi komiteto pastangomisParlamentas priskyrė vandenį prie viešųjų gėrybių; kadangi Europos piliečių iniciatyva „Teisė į vandenį“ – tai pirmoji iniciatyva, pasiekusi milijono Europos piliečių parašų ribą;

L.  kadangi reikia sustabdytį tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo Natura 2000 teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą;

M. kadangi 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl naujos tvarios ir konkurencingos plieno pramonės[1], kuri buvo pagrįsta gauta peticija, Parlamentas pasisakė už principo „teršėjas moka“ taikymą;

N. kadangi nepaisant tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo pastaroji nenoriai teikia tikslią informaciją apie jos svarstymų pobūdį ir priimamus sprendimus vykdant pažeidimų tyrimo procedūras, susijusias su peticijomis ir su aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimu; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, nes gali būti padaryta neatitaisoma žala ir sukeltas pražūtingas poveikis mūsų ekosistemoms ir sveikatai; kadangi ES institucijos turėtų teikti daugiau informacijos ir užtikrinti ES piliečiams didesnį skaidrumą;

O. kadangi 2013 m. buvo paskelbti Europos piliečių metais ir būtent ES piliečiai ir gyventojai individualiai arba priklausydami asociacijoms gali gerai įvertinti Europos Sąjungos taikomų teisės aktų veiksmingumą ir pranešti apie galimas spragas, kurios pablogina tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir visapusišką naudojimąsi teisėmis; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Europos vartotojų darbotvarkę pasitikėjimui ir augimui skatinti; kadangi pagrindinė prielaida tam užtikrinti yra patogios galimybės piliečiams gauti informacijos apie Europos Sąjungos teisės aktus sudarymas;

P.  kadangi dėl šios priežasties 2012 m. Peticijų komitetas itin daug laiko ir pastangų skyrė diskusijoms apie Europos pilietybės sąvokos reikšmę, kuri yra glaudžiai susijusi su visapusiška judėjimo laisve ir laisve gyventi ES, kaip apibrėžta SESV III dalyje, tačiau kuri apima ir daug kitų teisių ir yra naudinga iš savo gimtosios šalies neišvykstantiems piliečiams; kadangi peticijose pateikiama įrodymų, kad Sąjungos piliečiai ir gyventojai vis dar susiduria su plačiai paplitusiomis ir akivaizdžiomis kliūtimis, naudodamiesi savo tarpvalstybinėmis teisėmis, ši padėtis tiesiogiai ir kiekvieną dieną daro poveikį daugybės namų ūkių gyvenimams ir gerovei;

Q. kadangi peticijų procedūra gali papildyti kitas piliečiams prieinamas ES priemones, pvz., galimybę teikti skundus Europos ombudsmenui arba Komisijai; kadangi Peticijų komitetas artimai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu, kitais Parlamento komitetais, Europos Sąjungos įstaigomis, pareigūnais ir tinklais bei su valstybėmis narėmis;

R.  kadangi peticijų procedūra gali ir turėtų toliau papildyti kitas piliečiams prieinamas teisių gynimo priemones, pvz., skundų pateikimą Komisijai arba Europos ombudsmenui; kadangi būtent SOLVIT yra svarbi priemonė, kuria gali naudotis ES piliečiai, siekdami greitai išspręsti dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas; kadangi dėl to turi būti siekiama pažangos bendrai nagrinėjant vartotojų ir jų asociacijų pateiktus teisinius ieškinius; kadangi viename internetiniame portale „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) patalpinta piliečiams, norintiems pateikti skundus, svarbi informacija dėl teisėto ES teisės aktų taikymo;

S.  kadangi visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams pagal Sutarties nuostatas suteiktos teisės teikti peticijas veiksmų sritis ir modus operandi skiriasi nuo kitų teisės gynimo priemonių, kuriomis jie gali naudotis, pvz., nuo skundų teikimo Komisijai ar ombudsmenui;

T.  kadangi būtina skatinti piliečių dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė už jį;

U. kadangi 2012 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja dalyvaujamosios demokratijos priemonė „Europos piliečių iniciatyva“, kurią taikant viso per metus buvo užregistruota šešiolika iniciatyvų; kadangi įvairūs Europos piliečių iniciatyvų iniciatoriai kelia aktualias problemas, susijusias su techninėmis faktinio parašų rinkimo kliūtimis; kadangi Peticijų komitetui tenka labai svarbus vaidmuo organizuojant viešuosius klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų;

V. kadangi ir toliau yra akivaizdu, kad trūksta aiškios struktūros ir plačiai žinomos informacijos bei ES piliečių informuotumo apie jų teises; kadangi dėl to kyla lemiamų kliūčių aktyviai naudotis ES pilietybe; kadangi atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų stropiau vykdyti savo pareigą teikti informaciją ir skatinti informuotumą;

W. kadangi Europos piliečiai ir gyventojai teisėtai gali tikėtis, kad problemos, dėl kurių jie kreipiasi į Peticijų komitetą, bus išspręstos be nepagrįsto delsimo vadovaujantis Europos Sąjungos teisine sistema ir ypač kad komiteto nariai galės ginti peticijos pateikėjo natūralią gamtinę aplinką, sveikatą, judėjimo laisvę, orumą ir pagrindines teises bei laisves; kadangi komiteto veiklos veiksmingumas daugiausia yra greito reagavimo ir atidaus jo sekretoriato darbo rezultatas ir jis galėtų būti toliau gerinamas, pirmiausia optimizuojant laiką, kurį trunka peticijų svarstymas, ir susisteminant jų vertinimo procedūrą; kadangi – atsižvelgiant į nuolat didėjantį kasmet gaunamų peticijų skaičių – šiuo tikslu turėtų būti skiriama daugiau išteklių ir komiteto posėdžių laiko; kadangi būtinai reikia užtikrinti peticijų svarstymo tęstinumą nepaisant kadencijų kaitos ir jos lemiamų personalo pokyčių; kadangi keletą peticijų yra pateikusios F. Franko režimo aukos ir šios peticijos susijusios su Ispanijoje pagrobtais vaikais;

X. kadangi kai kurios peticijos vis dar nagrinėjamos Komisijos, Parlamento, Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių valdžios institucijų nerandant jokio sprendimo, peticijos pateikėjų padėtis lieka neaiški ir nėra jokių nagrinėjimo užbaigimo ženklų;

Y. kadangi gerokai padaugėjo peticijų, susijusių su pagrindinių demokratinių teisių ir teisinės valstybės principų, kurie valstybėse narėse saugomi pagal Europos Sąjungos sutartį, pažeidimais – tai rodo, kad Europos Sąjungos piliečiai vis labiau pasitiki Bendrijos institucijomis, kaip savo pagrindinių teisių saugotojomis;

Z.  kadangi asmenys ir vietos bendruomenės, taip pat savanorių organizacijos ir įmonės gali tinkamai įvertinti jiems taikomų Europos Sąjungos teisės aktų veiksmingumą ir atkreipti dėmesį į galimas spragas, kurias būtina analizuoti siekiant užtikrinti geresnį, vienodesnį ir lengviau palyginimą ES teisės įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

*         *         *

1.  atkreipia dėmesį, kad 2012 m. iš Europos Sąjungos piliečių ir nuolatinių gyventojų gautose peticijose dėmesys koncentruojamas į tariamus ES teisės aktų pažeidimus pagrindinių teisių, aplinkos, vidaus rinkos ir nuosavybės teisių srityse; mano, kad peticijose pateikiama įrodymų, kad vis dar pasitaiko dažnų ir plačiai paplitusių nepilno perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamų ES teisės aktų taikymo atvejų;

2.  pažymi, kad pagrindinės teisės ir toliau išlieka svarbiausia pateiktų peticijų tema, smarkiai padaugėjo ir klausimų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, vaikų teisėmis, nuosavybės teisėmis, teise laisvai judėti, įskaitant teisių į socialinę apsaugą perkėlimą nepatiriant jokios diskriminacijos jokiu pagrindu, žodžio laisvės ir privatumo apsauga, asociacijų laisve ir teise turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija; ragina valstybes nares teisingai taikyti ir gerbti šias teises, kaip nustatyta Sutartyje, ir ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama reikalavimų nesilaikančias valstybes nares priversti panaikinti atotrūkį tarp nacionalinių teisės aktų ir ES piliečių pagrindinių teisių;

3.  mano, kad, jei Europos Parlamentas pradėtų naudoti sąveikų interneto vadovą, kaip tai yra padaręs Europos ombudsmenas, būtų galima sumažinti peticijų, teikiamų temomis, kurios nepatenka į ES veiklos sritį, skaičių;

4.  patvirtina, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį nustatant piliečiams skirtas neteismines žalos atlyginimo priemones, tokiu būdu realiai įvertinama, kaip Europos gyventojai mato Europos Sąjungą, sudaroma galimybė daryti išvadas, ar Europos Sąjungos teisės aktais iš tikrųjų pasiekiami rezultatai, kurių tikimasi, ir reaguojama į lūkesčius, kuriuos gyventojai sieja su Sąjunga;

5.  ragina Peticijų komitetą išnagrinėti organizacijos Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos poveikį „Equal Rights Trust“ peticijų priimtinumui, kadangi net ir vien nacionalinės teisės klausimais ESTT užtikrina aukštesnį Sąjungos piliečių apsaugos lygį tuo atveju, kai nacionalinio teismo sprendimas turi poveikį jų naudojimuisi ES pilietybe; ragina ištirti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria Sąjungos piliečiai, kai norima gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiantis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;

6.  kaip dalį pastangų komiteto darbui pagerinti ragina sukurti procedūrą, kuri apimtų tiriamuosius vizitus ir pagal kurią, pirma, visiems tiriamosios kelionės dalyviams būtų užtikrinta teisė pateikti savo nuomonę apie nustatytus faktus ir kartu visiems komiteto nariams būtų užtikrinta galimybė dalyvauti sprendimų, susijusių su išvadomis, kurias ketina padaryti Peticijų komitetas, priėmimo procese;

7.  yra pasiryžęs imtis veiksmų, kad peticijų procedūra taptų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad kartu būtų apsaugotos Peticijų komiteto narių dalyvavimo teisės, kad peticijų svarstymas atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus – net ir procedūriniu lygmeniu;

8.  atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį piliečių diskriminavimą dėl religijos ar tikėjimo, negalios, priklausymo mažumų grupei, amžiaus ar lytinės orientacijos; ypač perspėja, kad romų tautybės gyventojai Europos Sąjungoje ir toliau susiduria su įtraukčiai daromomis kliūtimis; be to, ragina Komisiją paskatinti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant atitinkamai finansuoti romų įtraukties nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir aktyviai kontroliuoti, ar šios strategijos yra veiksmingai taikomos valstybėse narėse;

9.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad galiausiai būtų išspręstos problemos, susijusios su abipusiu civilinės būklės aktų ir jų poveikio pripažinimu valstybėse narėse ir tuo pat metu būtų paisoma atskirų valstybių narių socialinės politikos tradicijų, kaip numatyta pagal subsidiarumo principą;

10. primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms, nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; primena savo raginimą valstybėms narėms, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais, visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniais suteiktas teises ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotam partneriui, namų ūkio nariui arba partneriui, įskaitant tos pačios lyties porų narius, su kuriuo ES pilietis turi deramai patvirtintus nuolatinius santykius; šiuo klausimu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų tiksliai taikoma ir galiausiai šiuo tikslu atitinkamai peržiūrima, o prireikus jos nesilaikančių valstybių narių atžvilgiu būtų pradėta Sutarties pažeidimo procedūra;

11. pastebi, kad aplinkos tema išlieka dar viena svarbia peticijų tema, tokiu būdu įrodoma, kad viešojo sektoriaus institucijoms valstybėse narėse nuolat nepavyksta užtikrinti biologinės įvairovės,gamtos išteklių bei ekosistemų išsaugojimo, nei visuomenės sveikatos aukščiausių standartų; ypač atkreipia dėmesį į daugybę pateiktų peticijų dėl atliekų tvarkymo, vandens, galimų branduolinės energijos ir genų inžinerijos pavojų, saugomų rūšių ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata, pvz., skalūnų dujų gavyba hidraulinio ardymo būdu, poveikio vertinimo; ragina Komisiją stiprinti aplinkos apsaugos teisės aktus dėl aplinkos ir kovos su klimato kaita ir konkrečiai jų teisingą įgyvendinimą; apgailestauja, kad kelioms valstybėms narėms, nepaisant jų pastangų, nepavyko išspręsti su atliekų tvarkymu susijusių problemų;

12. ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės suvoktų, jog vanduo – viešoji gėrybė; laikosi nuomonės, kad produktams naudojant biotechnologijas ir nanotechnologijas, kurios galėtų labai neigiamai paveikti vartotojų sveikatą, turi būti griežtai vadovaujamasi atsargumo principu;

13. tikisi, kad peržiūrėta Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES, bus ne tik sugriežtinta nustatant aiškesnius kriterijus, bet ir kad ji bus tinkamai įgyvendinta valstybėse narėse;

14. laikosi nuomonės, kad turi būti kuriamos skubios peticijų pateikimo procedūros, pagal kurias tiriamuosius vizitus būtų galima rengti ir ilgai trunkančiu laikotarpiu per Europos Parlamento rinkimus, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, ir taip pat – jei sprendžiant iš peticijos tai būtina – vasaros laikotarpiu, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, (vasaros mėnesiai – vienintelis įmanomas laikas tiriamajam vizitui, pvz., į Damüls vietovę);

15. palankiai vertina tai, kad nutraukta ekstremalioji padėtis Neapolio mieste, ir naujas atliekų tvarkymo iniciatyvas ir tikisi, kad bus tinkamai atremti iššūkiai, su kuriais nuolat susiduriama Kampanijos regione, pirmiausia, kad atsižvelgiant į ES atliekų pagrindų direktyvos hierarchiją ir ESTT 2010 m. sprendimą bus pastatyti visapusiški regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai; tebėra labai susirūpinęs dėl požiūrio į atliekų tvarkymą Lacijaus regione, ypač dėl tolesnių veiksmų po Malagrottos sąvartyno uždarymo;

16. be to, pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiai ir toliau vidaus rinkoje susiduria su kliūtimis, būtent naudodamiesi savo judėjimo laisve kaip asmenys, kaip prekių ir paslaugų teikėjai ir vartotojai, taip pat kaip darbuotojai, pvz., Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų, kurie toliau susiduria su apribojimais kai kurių valstybių narių darbo rinkoje, atveju; ypač pabrėžia, kad tarpvalstybinis teisinis bendradarbiavimas ir veiksmingumas išlieka pagrindinės susirūpinimą keliančios sritys; apskritai daro išvadą, kad sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir derinimas yra itin naudingas užtikrinant vartotojų teisių apsaugą ir ekonomikos skatinimą;

17. ragina Komisiją imtis veiksmų ir palengvinti vartotojų prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinant, kad būtų taikomos reikiamos saugumo ir skaidrumo garantijos, ir pirmiausia įsitikinti, kad būtų prieinamos viešojo sektoriaus įstaigų tinklavietės;

18. nurodo Komisijos pastangas siekiant išreikšti daugybės piliečių prašymą sudaryti ES teisinę sistemą, kuria numatoma visapusiškesnė gyvūnų gerovės, įskaitant augintinius ir benamius gyvūnus, apsauga ir patobulinimai;

19. pabrėžia sukūrtos Ispanijos pakrančių įstatymo darbo grupės, kuri galėtų atverti duris tokioms iniciatyvoms ir kuri išsamiai išanalizavo susijusias peticijas ir įstatymo pakeitimus, svarbą; pakartoja, kad šiuo atžvilgiu svarbu tiesiogiai kontaktuoti su Ispanijos nacionalinėmis valdžios institucijomis, ir pabrėžia, kad nedelsiant būtina dar intensyviau bendradarbiauti siekiant rasti geresnę nuosavybės teisių ir jų socialinės funkcijos pusiausvyrą bei geresnius sprendimus, kai siekiant svarbiausio tikslo – apsaugoti aplinką – nuosavybę būtina nusavinti; nuogąstauja, kad remiantis Ispanijos parlamento patvirtintu naujuoju pakrančių įstatymu neišsprendžiami nei peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai, nei rengiami kokie nors planai, kuriais būtų siekiama toliau saugoti Ispanijos pakrančių vietoves;

20. pabrėžia, kad būtina veiksmingai reglamentuoti pakrančių apsaugą, tačiau pažymi, kad Pakrančių įstatymas neatitinka siekiamų tikslų, nes daromas neigiamas poveikis istoriniam paveldui, tradicinėms bendruomenėms ir pakrančių kaimų gyventojams, kurie visada tausiai gyveno šalia jūros ir jos ekosistemų;

21. palankiai vertina komiteto faktų nustatymo vizito į Berlyną dėl jaunimo ir šeimos gerovės klausimų išvadas, ypač susijusias su tarpvalstybiniais ginčais dėl globos; be to, remdamasis didėjančiu šio pobūdžio peticijų skaičiumi, pažymi, kad yra aišku, kad tarpvalstybinių ginčų dėl globos atvejų klausimas yra aktualus ir kad kitos valstybės narės, būtent Danija, komitetui pateikė panašius atvejus; taip pat pažymi, kad Danijoje kai kurie atvejai buvo susiję su pačioje šalyje gyvenančiais užsienio piliečiais ir kad esama įrodytų vaikų grobimo ten atvejų (įskaitant iš šalių, esančių už Danijos ribų);

22. laikosi nuomonės, kad geresnis valdymas ir veiksmingesni žalos atlyginimo mechanizmai yra tiesiogiai susiję su skaidrumu ir galimybe gauti informaciją vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001;

23. mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant;

24. šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Eurobarometro viešąją apklausą, kurioje nurodoma, kad tik 36 proc. ES piliečių mano, kad jie yra gerai informuoti apie savo teises ir tik 24 proc. yra gerai informuoti apie tai, ką jie gali daryti tuo atveju, jei jų teisės yra pažeidžiamos; be to, pažymi, kad skubiai reikia pagerinti galimybę gauti informaciją ir kad reikia aiškesnio įvairių nacionalinių institucijų ir Europos institucijų išskyrimo, kad peticijos ir skundai galėtų būti pateikti tinkamai įstaigai;

25. būtent Komisijos prašo internetinį portalą „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) padaryti patogesnį vartotojams ir padidinti ES piliečių informuotumą apie jo buvimą;

26. yra pasiryžęs iki 2013 m. pabaigos sukurti praktiškesnį ir matomesnį peticijoms skirtą internetinį portalą siekiant palengvinti galimybę susipažinti su peticijos procedūra ir pateikti vertingą informaciją apie peticijas, užtikrinti jų sklaidą visuomenėje ir sąveikų požiūrį į peticijų procesą, taip pat ir apie kitus žalos atlyginimo mechanizmus; prašo, kad Europos Parlamento interneto svetainės pradžios puslapyje būtų aiškiau matoma teisė pateikti peticiją;

27. pabrėžia, kad Peticijų komitetas ir kitos institucijos, įstaigos ir priemonės, pvz., Europos piliečių iniciatyva, Europos ombudsmenas, Komisija ir tyrimo komitetai, atlieka nepriklausomą ir aiškiai apibrėžtą vaidmenį kaip kiekvienam piliečiui prieinami informaciniai punktai; be to, pabrėžia, kad Peticijų komitetas privalo ir toliau būti piliečių, kurių teisės tariamai pažeistos, atskaitos taškas;

28. palankiai vertina Komiteto ir Europos ombudsmeno konstruktyvų bendradarbiavimą, kaip, pvz., ombudsmeno specialiosios ataskaitos Vienos oro uosto klausimu, susijusios su tinkamu Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymu; remia ombudsmeno veiklą, susijusią su ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų blogo valdymo pavyzdžiais; tikisi, kad, kaip ir iki šiol, ši užduotis bus toliau vykdoma visiško savarankiškumo pagrindu;

29. pažymi, kad ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, kuriam būtų patikėti dideli įgaliojimai, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi galimybę užsitikrinti skriaudos kompensaciją; yra įsitikinęs, kad, jei kiekvienoje valstybėje narėje dirbtų po nacionalinį ombudsmeną, ombudsmenų tinklas būtų didžiulė parama Europos Sąjungos ombudsmenui;

30. palankiai vertina besitęsiantį bendradarbiavimą su Komisija, susijusį su peticijų dėl ES teisės taikymo valstybėse narėse nagrinėjimu; nepaisant to, pabrėžia, kad Komitetas tikisi ir toliau būti gerai ir greitai informuojamas apie su pažeidimo procedūromis susijusius pokyčius; prašo Komisijos vienodai spręsti peticijų ir skundų, susijusių su pažeidimo tyrimo procedūrų veikimu, klausimus; be to, taip pat ragina Komisiją pateikti Peticijų komitetui jos tiriamų skundų išsamią informaciją ir statistinę analizę; pabrėžia, jog norint, kad būtų visapusiškai paisoma teisės teikti peticijas, labai svarbu, kad, pateikus prašymą Komisijai, ji parengtų išsamią analizę ir atsakymą, kuriame būtų pateiktas ne tik formalių ar procedūrinių klausimų, bet ir klausimo esminio turinio vertinimas;

31. pabrėžia, kad galimybė susipažinti su ES institucijų turima informacija, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, yra labiausiai piliečius, siekiančius geriau suprasti sprendimų priėmimo procesą, dominantis dalykas, ypač kai tai susiję su poveikį aplinkai turinčiais projektais; mano, kad netrukdydama tyrimams Komisija galėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija apie tyrimus ir pažeidimų bylas ir kad šią galimybę būtų galima gerai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali būti sprendžiami pagrindinių teisių, žmonių arba gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo neatitaisomos žalos klausimai, arba jeigu pradėti procesiniai veiksmai dėl tam tikrų mažumų diskriminavimo arba dėl žmogaus orumo pažeidimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama komercinių paslapčių ir slaptos informacijos, susijusios su teismo, konkurencijos ir asmens bylomis, apsauga;

32. ragina Komisiją vertinant projektus, kurie gali neigiamai paveikti aplinką ar žmonių sveikatą, ankstyvuoju bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybėmis narėmis etapu vadovautis atsargumo ir į prevencijos požiūriu; atkreipia dėmesį į galimybę svarstymų metu nustatyti draudimo atlikti tam tikrus veiksmus priemones tais atvejais, kai manoma, kad bus padaryta neatitaisoma žala;

33. ypač pabrėžia SOLVIT tinklo svarbą atskleidžiant ir sprendžiant klausimus, susijusius su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu; ragina stiprinti šią ES priemonę užtikrinant, kad valstybės narės SOLVIT nacionalinius centrus aprūpins tinkamu personalu; priduria, kad būtini kolektyviniai ieškiniai siekiant spręsti ginčus dėl vartotojų ir jų asociacijų iškeltų klausimų;

34. pabrėžia, kad, kaip savo 2012 m. vasario 29 d. nuomonėje jau patvirtino Teisės tarnyba, Europos Sąjungos institucijų veiklos sritys, kokios nustatytos Sutartyje, yra platesnės nei Sąjungos kompetencijų suma; atkreipia dėmesį į Parlamento teisės tarnybos nuomonę, kad Parlamentas turi teisę priimti vidaus administracinius sprendimus, kuriais būtų siekiama nustatyti piliečių pateiktų paraiškų svarstymo procedūrą; šiuo požiūriu apgailestauja, kad atitinkamai Parlamento tarnybai nepavyko įgyvendinti Parlamento 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos[2], susijusios su piliečių paraiškomis dėl klausimų, nepatenkančių į ES kompetencijos sritį; pagaliau atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisinę nutartį (byloje T-280/09), kurioje pažymima, kad peticija turi būti parengta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad ją būtų galima tinkamai suprasti, atsižvelgiant į SESV 227 straipsnyje nurodytas sąlygas;

35. ragina valstybes nares ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti visiškai skaidriai ir, turėdamas omenyje šį tikslą, mano, kad būtina abipusiu pagrindu pagerinti Komisijos ir valstybių narių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimą ankstyvuoju etapu;

36. apgailestauja dėl biurokratinių kliūčių, su kuriomis dėl nepakankamos IT paramos susiduriama imantis Europos piliečių iniciatyvų; labiausiai apgailestauja dėl to, kad tokia piliečiams skirta priemone įvairiose administracinėse institucijose naudojamasi nevienodai, nes skiriasi valstybių narių veiklos procedūros;

37. palankiai vertina tai, kad 2013 m. yra Europos Sąjungos piliečių metai; ragina visas – ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių institucijas ir įstaigas – per šiuos metus sustiprinti ir labiau reklamuoti savo paslaugas Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus principus ir šiame pranešime nurodytus faktus;

38. pažymi, kad peticijų teikimo priemonė nėra tik paprasčiausia paslauga, bet visiems Europos piliečiams ir gyventojams priklausanti teisė; įsipareigoja, kad peticijų teikimo procedūra būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad būtų užtikrinamos Peticijų komiteto narių teisės dalyvauti priimant sprendimus, taip, kad peticijų nagrinėjimas, įskaitant ir įvairius procedūros etapus, atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus;

39. pabrėžia, kad yra svarbu, kad faktų nustatymo vizitų vaidmuo vykstant peticijų teikimo procedūroms būtų suvokiamas ne tik kaip parlamentinės veiklos teisė, bet ir kaip įsipareigojimas peticijos pateikėjams; dar kartą pakartoja, kaip jau buvo teigta ankstesniame komiteto pranešime, kad reikalingos tikslesnės raštu išdėstytos procedūrų taikymo taisyklės dėl vizitų ruošimo, vykdymo ir vertinimo, iš vienos pusės užtikrinant, kad faktų nustatymo vizito nariai turės teisę pristatyti faktus jų požiūriu, iš kitos pusės garantuojant visiems komiteto nariams galimybę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su išvadomis ir rekomendacijomis, kurias turi pateikti Peticijų komitetas;

40. ragina Parlamento Pirmininkų sueigą sustiprinti šio komiteto tiriamąjį vaidmenį;

41. mano, kad viešųjų klausymų organizavimas yra tinkamas būdas iš pagrindų išnagrinėti peticijos pateikėjų iškeltus klausimus; nori atkreipti dėmesį pvz., į viešąjį klausymą dėl netradicinių energijos išteklių tyrinėjimo ir panaudojimo, kurio metu atkreipiamas dėmesys į ES piliečių jų pateiktose peticijose šiuo klausimu iškeltas problemas; pripažįsta valstybių narių teisę pasirinkti savo energijos rūšių derinį ir geresnio koordinavimo ES lygmeniu būtinybę įgyvendinant trigubą ES energetikos politikos, kaip visumos, tikslą, kuris konkrečiai apima konkurencingumą, tvarumą ir saugų energijos tiekimą;

42. tikisi kartu su atsakingu teisėkūros komitetu suorganizuoti viešuosius klausymus dėl sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 197a straipsniu; dar kartą pakartoja savo įsitikinimą, kad šia nauja priemone bus sustiprintos Sąjungos demokratinės institucijos ir Europos pilietybės sąvokai bus suteikta prasmė;

43. vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl biurokratinių ir techninių kliūčių, su kuriomis susidurta pirmaisiais praktinio Europos piliečių iniciatyvos taikymo mėnesiais; todėl ragina Komisiją rimtai svarstyti galimybę paankstinti peržiūros datą, kuri nustatyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 22 straipsnyje;

44. pabrėžia, kad būtina nuolat vertinti Europos piliečių iniciatyvų padėtį, siekiant gerinti procedūrą ir sudaryti galimybes kuo skubiau rasti veiksmingus bet kokių kliūčių kiekvienu procedūros etapu sprendimus;

45. mano, kad Peticijų komitetas geriausiai atliktų savo vaidmenį ir įgyvendintų atsakomybę, labiausiai padidintų savo žinomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą, jeigu būtų patobulintos jo turimos priemonės siekiant Europos piliečiams svarbius klausimus teikti plenarinėje sesijoje ir jeigu būtų pagerintos galimybės kviesti liudytojus, vykdyti tyrimus ir rengti klausymus;

46. nusprendžia patikrinti, kokiu mastu būtų tikslinga keisti Darbo tvarkos taisykles, norint įgyvendinti pirmiau minėtus oficialius tiriamiesiems vizitams ir plenarinių sesijų rezoliucijoms keliamus reikalavimus, kaip nustatyta jo Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnyje;

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0510.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0455.

AIŠKINAMOJI DALIS

Teisė teikti peticiją

Europos Sąjungos piliečių ir gyventojų teisė teikti peticiją Europos Parlamentui tiek individualiai, tiek asociacijų vardu – tai seniai pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (227 straipsnis) ir ES pagrindinių teisių chartiją (44 straipsnis) suteikta teisė. Teisė teikti peticiją – itin svarbi demokratijos priemonė, nes Europos Parlamento nariams suteikiama galimybė iš tikrųjų patikrinti, kaip sprendžiami piliečiams svarbūs klausimai, ir drauge parodyti, jog Europos Parlamentas yra pasiruošęs imtis tiesioginių veiksmų, kad būtų skatinamos ir saugomos piliečių teisės.

Peticijų komiteto nariai patikrina kiekvienos pateiktos peticijos priimtinumą, išanalizuoja jos turinį ir imasi veiksmų. Tokie veiksmai dažnai apima tiesioginį dialogą su kitais Europos Parlamento komitetais ir kitomis ES institucijomis, visų pirma Europos Komisija, kurių prašoma atlikti tyrimą ar pateikti savo nuomonę. Komitetas taip pat gali konsultuotis su nacionalinėmis valdžios institucijomis arba nuolatinėmis atstovybėmis, rengti faktų nustatymo vizitus ir pranešimus savo iniciatyva. Narių tikslas – atsakyti peticijų pateikėjams ir pateikti jiems išvadas, rekomendacijas arba nukreipti juos į kitas institucijas ar įstaigas.

2012 m. Peticijų komitete užregistruota iš viso 1986 peticijos. Taigi peticijų skaičius gerokai padidėjo nuo 2011 m. užregistruotų 1 414 peticijų. Išsamūs duomenys apie registraciją, priėmimą, susijusias šalis, peticijos pateikėjų tautybę, kalbą ir peticijų pateikimo formatą, taip pat pagrindinės peticijų temos pateikiamos šio pranešimo priede, kuriame pateikiami statistiniai duomenys.

Pilietybės sąvokos reikšmė

Per visus 2012 m. Peticijų komiteto (PETI) nariai itin daug laiko ir pastangų skyrė pilietybės sąvokos reikšmei ir kliūtims, su kuriomis, naudodamiesi savo teisėmis, vis dar susiduria Europos Sąjungos piliečiai, aptarti.

Visų pirma Peticijų komitetas palankiai įvertino tai, kad 2012 m. balandžio 1 d. pradėta įgyvendinti ES piliečių iniciatyva. ES piliečių iniciatyva – tai pirma tarptautinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti rengiant ES politikos kryptis ir teisės aktus. PETI kartu su atsakingu teisėkūros komitetu šiame procese atliks esminį vaidmenį kaip nepriklausomas viešų svarstymų, skirtų sėkmingai įgyvendintoms ES piliečių iniciatyvoms, organizatorius. Gegužės mėn. nariai keitėsi nuomonėmis su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, kuris paskelbė simbolinę pirmosios ES piliečių iniciatyvos „Brolybė 2020“, skirtos Europos jaunimo politikai įgyvendinti, registraciją.

Peticijų komitetas diskusijas esminiais klausimais pradėjo kovo mėn. Briuselyje vykusioje plenarinėje sesijoje, kurioje Europos Parlamentas patvirtino pranešimą savo iniciatyva „2010 m. ES pilietybės ataskaita“ (pranešėja Adina-Ioana Vălean). Pranešime, dėl kurio gautos Kultūros ir švietimo, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Konstitucinių reikalų komitetų nuomonės, pabrėžiami su ES piliečių judėjimo laisve ir pagrindinių teisių apsauga susiję klausimai, atkreipiant dėmesį į kliūtis, su kuriomis, naudodamiesi savo teisėmis, susiduria tos pačios lyties partneriai ir romų tautybės gyventojai. Pranešimu tikimasi padidinti informuotumą ir skatinti diskusijas dėl Europos Sąjungos pilietybės sąvokos reikšmės.

Metų pradžioje PETI taip pat prisidėjo prie Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto atliekamo darbo, pateikdamas nuomones dėl dviejų svarbių pranešimų. 2013 m. paskelbus ES piliečių metais, Peticijų komitetas paragino imtis priemonių, kad Sąjungos piliečiams būtų teikiama informacija apie šio komiteto ir Europos ombudsmeno darbą, kad jie galėtų geriau pasinaudoti Sąjungos teisės numatytomis galimybėmis ir, vadovaudamiesi šiomis nuostatomis, galėtų ginti savo teises (nuomonės referentas Nikolaos Salavrakos). Kai buvo aptariama siūloma 2014–2020 m. Teisių ir pilietybės programa, PETI primygtinai ragino įtraukti į ją konkrečias nuorodas į neįgaliųjų teises ir poreikį užtikrinti apgalvotą, prieinamą ir skaidrų šios programos lėšų paskirstymą; tai yra du klausimai, dėl kurių pateikta daug peticijų (nuomonės referentė Adina-Ioana Vălean).

Toliau svarstydamas Europos Sąjungos pilietybės sąvokos reikšmę, PETI nusprendė 2013 m. vasario 19 d. surengti bendrą posėdį su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu ir Europos Komisija.

o       Ekonomikos krizės poveikis pilietybės sąvokos reikšmei

ekonomikos krizė ir toliau darė didelį poveikį daugeliui Europos Sąjungos regionų, todėl sparčiai blogėjo šimtų tūkstančių namų ūkių gerovė. Šios aplinkybės sukėlė Europos Sąjungos piliečių skepticizmą dėl demokratinių institucijų tinkamos veiklos tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu, taip pat dėl sprendimų priėmimo Europos Parlamente būdų.

Rugsėjo mėn. Peticijų komitetas surengė ilgas diskusijas dėl peticijos, kurioje sprendžiamas būtent šis klausimas. Peticijoje, kurią pasirašė daugiau kaip 10 000 piliečių, pritariama federacinės ekonominės vyriausybės – fiskalinės sąjungos, kuri būtų demokratiškai atskaitinga Europos Parlamentui ir kuri skatintų struktūrines reformas, skirtas konkurencingumui ir užimtumui didinti, – sukūrimui Europos Sąjungoje. Peticijų pateikėjai taip pat pritarė konstitucinės konvencijos parengimui po 2014 m. Europos Parlamento rinkimų.

Per diskusijas PETI nariai pritarė nuomonei, kad dabartinė ekonomikos krizė pažeidžia piliečių teises – ne tik ekonomines, bet ir socialines bei politines jų teises, kurios numatytos Sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje. Be abejonės, demokratijos silpnėjimas jaučiamas visoje Europos Sąjungoje, todėl būtina skubiai rengti platesnio masto viešas diskusijas.

Dėl šių priežasčių PETI nusprendė pasiūlyti 2013 m. surengti viešą svarstymą piliečių teisių ir ekonomikos krizės tema. Svarstyme, kuris bus rengiamas kartu su Konstitucinių reikalų komitetu, dalyvaus piliečiai iš visų valstybių narių ir jame bus aptariami didesnės demokratinės atskaitomybės ir įsipareigojimų užtikrinimo būdai bei priemonės.

o       Gero administravimo ir tinkamo ES teisės įgyvendinimo būtinybė

Teisė į gerą administravimą – pagrindinė teisė, kuria užtikrinama, kad piliečių klausimai, problemos bei kiti reikalai būtų sprendžiami ir tvarkomi nešališkai, teisingai ir per pagrįstą laiką. Pastaraisiais metais daugelyje peticijų pateikta duomenų, kuriais patvirtinama, kad piliečiai vis dažniau tiesiogiai stoja prieš Europos Sąjungos administravimą ir kad savivalės, teisinio netikrumo ir skaidrumo stokos atvejai gali sumažinti pasitikėjimą, kurio Europos Sąjungos piliečiai tikisi iš Europos institucijų. Todėl PETI balandžio mėn. priėmė ir Teisės reikalų komitetui pateikė nuomonę, kurioje reiškiamas susirūpinimas, kad teisė į gerą administravimą nėra pakankamai apsaugota. Nuomonėje palankiai vertinamas pasiūlymas dėl naujos administracinio proceso teisės, kartu pabrėžiama, kad būtina parengti konkrečias nuostatas dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų ir interesų konflikto (nuomonės referentė Margrete Auken).

Tinkamas Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas taip pat yra esminė demokratinio valdymo teisėtumo sąlyga, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Atskiroje Teisės reikalų komitetui pateiktoje nuomonėje PETI nariai nurodė, jog pilietinės visuomenės organizacijos toliau naudojasi peticijų teikimo priemone, pranešdamos atvejus, kai valstybių narių valdžios institucijos nesilaiko ES teisės įvairiais lygmenimis, ir pateikdamos skundus. Visų pirma PETI nariai įspėjo, kad piliečiai vis dar nėra pakankamai informuojami apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir kad jie dažnai jaučiasi klaidinami dėl ES teisės taikymo tais atvejais, kai vėluojama perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę, taip pat dėl dabartinės ES pagrindinių teisių chartijos taikymo apimties. Todėl PETI primygtinai ragino daryti realią apčiuopiamą pažangą, kad būtų pasiektas didesnis skaidrumas, suteikiant daugiau galimybių susipažinti su informacija apie skundus, pažeidimo nagrinėjimo bylas ir kitas vykdymo užtikrinimo priemones (nuomonės referentė Lidia Joanna Geringer de Oedenberg).

Pagrindinių teisių apsauga

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinės teisės išlieka svarbiausia peticijų, pateikiamų Peticijų komitetui, tema. Visose 500 peticijose, pateiktose 2012 m., tam tikru mastu skundžiamasi dėl pagrindinių teisių pažeidimų, taigi reikalaujama veiksmingiau apsaugoti Chartijoje ir Sutartyse įtvirtintas Europos vertybes. Tai sudaro 25,1 proc. 2012 m. pateiktų peticijų; palyginimui: 2011 m. sudarė 21 proc., 2010 m. – 20,4 proc. ir 2009 m. – 22,3 proc.

ES ir jos institucijos turi pareigą gerbti, užtikrinti, saugoti ir skatinti pagrindines Europos Sąjungos piliečių teises. Peticijų komitetui tenka pagrindinis vaidmuo vykdant šią prievolę, nes jam konkrečiai pavesta užtikrinti neteisminių teisių gynimo priemonių taikymą peticijų pateikėjų vardu, kad būtų galima padėti piliečiams naudotis pagrindinėmis teisėmis ir būtų tinkamai taikomos Chartijoje ir Sutartyse įtvirtintos vertybės bei principai.

Šiuo klausimu Peticijų komitetas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pateikė nuomonę dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2010–2011 m.), (nuomonės referentė Adina-Ioana Vălean). Nuomonėje atkreipiamas dėmesys į tebesitęsiantį piliečių diskriminavimą dėl religijos ar tikėjimo, negalios, priklausymo mažumų grupei, amžiaus ar lytinės orientacijos. Be to, apgailestaujama dėl žiniasklaidos laisvei taikomų apribojimų, kurie dažnai kliudo žiniasklaidos pliuralizmui, ir primenama, kad piliečiai turi teisę laisvai judėti bei gyventi Europos Sąjungos teritorijoje ir pabrėžia, kad socialinės apsaugos išmokų, pensijų, sveikatos priežiūros paslaugų perkeliamumas ir profesinių kvalifikacijų, taip pat civilinės būklės dokumentų ir jų poveikio pripažinimas yra labai svarbios piliečių teisės.

o       Neįgaliųjų teisės

gruodžio 5 d. Peticijų komitetas aktyviai dalyvavo 3-iajame Europos Neįgaliųjų Parlamente. Daugelyje peticijų nurodomi sunkumai, su kuriais susiduria neįgalieji, pažymima, kad jie negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis, išdėstytomis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Todėl PETI nariai itin rimtai žiūri į savo pareigą sukurti Konvencijos įgyvendinimo tvarką ir sistemiškai ja remtis vykdant komiteto veiklą.

Posėdyje PETI nariai atkreipė dėmesį į tai, kad su šia problema susiję piliečiai nuolat informuoja komitetą apie trūkumus įgyvendinant galiojantį vienodo požiūrio į neįgaliuosius principą. Esama tikrovė sukuria kliūtis, dėl kurių ES piliečiai negali naudotis savo teisėmis, pvz., įprastai naudotis švietimo sistema, užimtumo galimybėmis, draudimu, finansavimu ar viešojo transporto infrastruktūra.

PETI nariai priminė dalyviams, kad dar 2009 m. komitetas gavo peticiją su daugiau nei 1 mln. parašų, kurioje buvo prašoma neįgaliems asmenims užtikrinti didesnę apsaugą visose Europos Sąjungos politikos kryptyse. Kitoje neseniai gautoje peticijoje skundžiamasi netinkamu ES struktūrinių fondų lėšų naudojimu kai kuriose valstybėse narėse, nes tokia praktika trukdo įgyvendinti neįgaliųjų strategijos tikslus. PETI primygtinai ragino Europos Komisiją negalią nustatyti kaip ex ante sąlygą, taikomą kiekvienam ES finansuojamam projektui.

o       Žodžio laisvės ir privatumo apsauga

Viena iš prieštaringiausių Europos Parlamente pirmąjį 2012 m. pusmetį svarstytų temų buvo diskusijos dėl tarptautinio Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (angl. ACTA). Vasario mėn. PETI pirmininkė Erminia Mazzoni ir Europos Parlamento pranešėjas dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo David Martin, kuris yra vadovaujančio Tarptautinės prekybos komiteto narys, oficialiai gavo peticiją su daugiau kaip dviem su puse milijono parašų. Peticijų pateikėjai reiškė nepritarimą Kovos su klastojimu prekybos susitarimui, remdamiesi tuo, kad juo pažeidžiamos pagrindinės piliečių teisės, susijusios su žodžio laisve ir privatumu. Peticijos perdavimo svarstyti dieną buvo plačiai skelbiami ir platinami pranešimai spaudai.

Vėliau birželio mėn. įvyko diskusijos kas mėnesį rengiamame PETI posėdyje. Jame dalyvavo peticijos pateikėjai, jie įspėjo Parlamento narius, kad 2012 m. Europos Sąjungos institucijų reagavimo ir atskaitomybės požiūriu buvo esminių pokyčių metai. Tarptautinės prekybos komiteto nariai, įskaitant pranešėją Davidą Martiną, apgailestavo, kad Europos Komisija nesistengė iš naujo apsvarstyti Kovos su klastojimu prekybos susitarimo esmės atsižvelgdama į plačiai piliečių reiškiamą kritiką ir susirūpinimą. PETI nariai padarė išvadą, kad neabejotinai dauguma piliečių pritarė Kovos su klastojimu prekybos susitarimo atmetimui ir sutiko perduoti tokią poziciją atitinkamiems Europos Parlamento teisėkūros komitetams.

Visi penki susiję teisėkūros komitetai (Vystymosi, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų, Teisės reikalų ir Tarptautinės prekybos) savo posėdžiuose atmetė susitarimą. Per plenarinę sesiją liepos mėn. visos sudėties Europos Parlamentas didele balsų dauguma balsavo prieš Kovos su klastojimu prekybos susitarimą: 478 nariai balsavo prieš ir tik 39 nariai balsavo už (146 nariai susilaikė).

o       Galimybė susipažinti su dokumentais ir informacija

Lapkričio mėn. Peticijų komitetas nagrinėjo peticiją, susijusią su pagrindine teise – teise susipažinti su dokumentais, kuri ginama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šis konkretus atvejis susijęs su aštuoniasdešimtmete Ispanijos piliete, kurios tėvas per Ispanijos pilietinį karą (1936–1939 m.) buvo areštuotas ir jam įvykdyta mirties bausmė ir kuri paaiškino PETI nariams, kad nacionaliniai teismai ir valdžios institucijos neigia jos teisę susipažinti su, jos teigimu, egzistuojančiais dokumentais.

Nors Europos Komisija apgailestavo, kad byla nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai, PETI pateikė nuorodą į Chartiją, taip pat į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais, kurioje jau buvo pabrėžta, kad valstybių narių valdžios institucijos paprastai nesilaiko piliečių teisės į informaciją, ir primygtinai raginama užtikrinti didesnį skaidrumą valstybių narių lygmeniu. Diskusijų pabaigoje PETI nusprendė susisiekti su nacionalinėmis valdžios institucijomis vietos, regionų bei nacionaliniu lygmenimis ir primygtinai ragino jas užtikrinti, kad būtų sklandžiau vykdomas peticijos pateikėjos prašymų nagrinėjimas ir kad Ispanija pasirašytų bei ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (Europos Tarybos sutarčių sąrašo Nr. 205).

o       Pagarba teisės į asociacijų laisvę pasirinkimui

Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta piliečių teisė į asociacijų laisvę. Tačiau kartais Peticijų komitetas gauna peticijų, kuriose prašoma gerbti negatyviąsias laisves. PETI toliau nagrinėjo jau seniai gautą peticiją, kuri susijusi su tokiu atveju.

Švedijos asociacija „Christian Business Owners Interest“ nurodė, kad jos nariams buvo grasinama ir jie buvo bauginami, nes dėl religinių priežasčių atsisakė pasirašyti kolektyvines sutartis, kurias sudarė Švedijos profesinės sąjungos. Jie tvirtino, kad laisvė nesiburti į asociacijas – asmens teisė, prilygstanti asociacijų laisvei, todėl reikalavo gerbti jų teisę į negatyviąją asociacijų laisvę. Kadangi Europos Komisija tvirtina, kad iškeltas klausimas yra susijęs su Švedijoje susiklosčiusiomis vidaus aplinkybėmis ir nesusijęs su ES teise, PETI nariai susirūpino dėl galimo piliečių pagrindinių teisių pažeidimo ir 2012 m. ėmėsi tolesnių veiksmų, pateikdami Komisijai klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, ir įsipareigodami apsvarstyti šį klausimą 2013 m. pradžioje.

Šia peticija primenama, kad Peticijų komiteto darbas labai skiriasi nuo Komisijos ir teisminių institucijų darbo. Ypač siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir pabrėžti pilietybės sąvokos reikšmę, pirmiausia PETI narių pareiga – ištirti peticijos pateikėjų skundus ir užtikrinti, kad svarstymai ir ES teisės aiškinimas instituciniu lygmeniu netaptų užsitęsusiu, nelanksčiu ar nuo kasdienio piliečių gyvenimo atsietu procesu.

o       Nuosavybės teisės

pradžioje Peticijų komitetas įsteigė neoficialią darbo grupę, kurią sudaro visų Parlamento frakcijų nariai, joje svarstomas seniai iškeltas klausimas dėl nuosavybės teisių laikymosi Ispanijoje, o konkrečiai – dėl šioje šalyje galiojančio Pakrančių įstatymo.

Kovo–lapkričio mėnesiais įvyko šeši posėdžiai, per kuriuos nariai apsvarstė 79 peticijų, kurios pateiktos šiuo klausimu ir kuriose keliami įvairūs klausimai, turinį; tie klausimai dažniausiai susiję su teisiniu netikrumu, kurį patiria turto savininkai taikant šį įstatymą, jų teigimu, atgaline data ir daugeliu peticijos pateikėjų nurodytų atvejų – savavališkai.

Balandžio mėn. darbo grupė pasikeitė nuomonėmis su dviem Ispanijos žemės ūkio, maisto ir aplinkos apsaugos ministerijos (isp. Ministerio de Agricultura, Alimentación y Medio Ambiente) atstovais. Kaip darbo grupei pranešė Pakrančių reikalų departamento generalinis direktorius, vyriausybė spalio mėn. priėmė Pakrančių įstatymo pakeitimus. Iki 2012 m. pabaigos įstatymo projektas buvo keičiamas taikant nacionalinį teisėkūros procesą.

Apskritai dialogas su Ispanijos valdžios institucijomis buvo teigiamas. Siekdama toliau keistis nuomonėmis ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės peticijos pateikėjų teisės, metų pabaigoje darbo grupė nusprendė pratęsti savo darbą 2013 m. pradžioje surengdama faktų nustatymo vizitą į Madridą, per kurį PETI delegacija susitiks su peticijų pateikėjais, valdžios institucijų atstovais ir kitais pilietinės visuomenės atstovais.

Būtinybė saugoti aplinką ir visuomenės sveikatą

Peticijų komitetas tvirtai įsitikinęs, jog valdžios institucijoms tiek vietos, tiek Europos lygmeniu tenka atsakomybė užtikrinti, kad biologinė įvairovė ir mūsų ekosistemos būtų saugomos ir gerinamos ne tik specialios apsaugos teritorijose, bet ir visur kitur.

Be abejonės, aplinkos apsauga negali būti atsieta nuo visuomenės sveikatos apsaugos. Tarša ir neteisėti veiksmai aplinkos srityje piliečių sveikatai kelia didelį pavojų, gali turėti ilgalaikių ir dažnai gyvybei pavojingų padarinių. Peticijų komitetas itin rimtai vertina piliečių teisę į sveiką aplinką, todėl mano, kad būtina išnagrinėti pavojus sveikatai atliekant tinkamą projektų ir veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Taigi, susiklostė padėtis, kai Europos Sąjungos piliečių kasdienis gyvenimas ir galimybė pragyventi labai priklauso nuo mūsų aplinkos kokybės, ir neabejotina, kad atsakomybė valstybės narės lygmeniu užtikrinti aukštus apsaugos standartus tenka valdžios institucijoms. Tokią padėtį atspindi tai, kad daugumoje Peticijų komitetui pateiktų peticijų keliami su aplinka susiję klausimai. šia plačia tema pateikta iš viso 279 peticijos, o tai sudaro 14,1 proc. visų peticijų. Tai palygintina su 18,4 proc. peticijų 2011 m., 14,9 proc. – 2010 m. ir 11,9 proc. – 2009 m. Daugelyje peticijų konkrečiai minimi taršos (57), atliekų (37), apsaugos ir išsaugojimo (31), poveikio vertinimo (23) ir su vandeniu susiję (24) klausimai.

Gruodžio 5 d. PETI pirmininkė Erminia Mazzoni kalbėjo Regionų komiteto konferencijoje, kurioje aptarta 7-oji aplinkos apsaugos veiksmų programa ir svarstyta, kaip geriau įgyvendinti ES aplinkos apsaugos teisės aktus. Pirmiausia, PETI vardu pirmininkė pabrėžė, kad pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą piliečiai turi teisę į tai, kad su jais būtų konsultuojamasi dėl įvairių projektų, galinčių daryti poveikį aplinkai. Pernelyg dažnai PETI iš piliečių gauna peticijas, kuriose skundžiamasi, kad dėl didelių valstybinių ir privačių projektų nebuvo rengiamos viešos konsultacijos. Antra, pirmininkė E. Mazzoni primygtinai ragino Europos Komisiją vykdyti nuodugnesnę atliekų tvarkymo planų stebėseną visoje Europoje, nes daugelyje peticijų nurodomi sistemingi su atliekomis susijusių direktyvų pažeidimai. Galiausiai pirmininkė priminė Komisijai tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį duomenys apie priežastis pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir apie jų etapus laiku ir išsamiu būdu turi būti perduoti Parlamentui.

PETI nariai tvirtai laikėsi nuomonės, kad geresnė aplinkos valdysena ir veiksmingesnės žalos atlyginimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su skaidrumu ir galimybe susipažinti su informacija. PETI nuomonėje dėl geresnio ES aplinkos apsaugos priemonių teikiamos naudos užtikrinimo, kuria prisidėta prie Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbo, pabrėžiama, kad aukšti informacijos ir skaidrumo standartai yra esminiai siekiant užtikrinti, kad ES aplinkos politika sulauktų piliečių pritarimo (nuomonės referentas Giles Chichester).

o       Atliekų tvarkymo praktika Italijoje. PETI 2012 m. faktų nustatymo vizitas

Pastaraisiais metais atliekų tvarkymas tapo besikartojančia ir vis dažnesne peticijų tema, o peticijų skaičius nuo 18 peticijų 2009 m. padidėjo iki 37 peticijų 2012 m. PETI 2011 m. šiam klausimui skyrė daug laiko ir išteklių, o 2012 m. vasario mėn. visos sudėties Europos Parlamentas patvirtino pranešimą savo iniciatyva „Klausimai, kuriuos peticijų pateikėjai iškėlė dėl Atliekų tvarkymo direktyvos ir su ja susijusių direktyvų taikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (pranešėjas Carlos José Iturgaiz Angulo).

Tačiau itin ydinga atliekų tvarkymo praktika Italijoje paskatino Peticijų komitetą 2012 m. ir toliau nagrinėti su šia sritimi susijusias peticijas. Metų pradžioje Parlamento nariai svarstė naujas peticijas dėl atliekų tvarkymo ir neteisėtų sąvartynų Kampanijos bei Lacijaus administracinėse srityse. Peticijų pateikėjai ir Italijos valdžios institucijų atstovai dalyvavo diskusijose, kuriose Europos Komisija reiškė nepasitenkinimą dėl menkos Italijos pažangos po to, kai 2007 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Italijai nurodyta laikytis Atliekų tvarkymo direktyvos. spalio mėn. Europos Komisija nusprendė vėl kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekdama, kad Italijai būtų skirtos baudos už tai, kad jos valdžios institucijos neįvykdė ankstesnio sprendimo.

Todėl PETI nusprendė surengti faktų nustatymo vizitą į Kampanijos ir Lacijaus sritis. Delegacija buvo išvykusi 2012 m. spalio 29–31 d., ją sudarė trys Parlamento nariai (Judith Merkies – delegacijos pirmininkė, Margrete Auken ir PETI pirmininkė Erminia Mazzoni), taip pat septyni lydintys suinteresuotosios valstybės narės nariai (Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Clemente Mastella, Roberto Gualtieri, Guido Milana, David Maria Sassoli ir Niccolò Rinaldi). Delegacija apsilankė Malagrotos, Monti del’Ortačo, Riano ir Pjan del’Olmo vietovėse, taip pat Via Salaria apylinkėse netoli Romos veikiančioje A.M.A. įmonėje ir susitiko su peticijų pateikėjais bei valdžios institucijomis Romoje ir Neapolyje.

Iškart po grįžimo delegacija išreiškė nepritarimą Lacijaus regione vykdomai atliekų tvarkymo politikai, visų pirma dėl per didelio atliekų sąvartynų naudojimo. Delegacija taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl akivaizdaus regiono ir provincijos valdžios institucijų negebėjimo skaidriau ir nuosekliau dirbti su savivaldybėmis ir pilietine visuomene siekiant sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo strategiją, paremtą atliekų mažinimu, atliekų rūšiavimu ir perdirbimu, įskaitant kompostavimo ir biomechaninio atliekų tvarkymo klausimus. Vis dėlto nariai pripažino, kad dabartinio Italijos aplinkos ministro požiūris yra teigiamas ir konstruktyvus, todėl nusipelno Europos Komisijos ir Europos Parlamento paramos.

Delegacija taip pat padarė išvadą, kad, turint omenyje stebinantį ilgalaikio netinkamo valdymo mastą, specialiojo Komisijos nario Lacijaus administracinėje srityje vaidmuo ir įgaliojimai nepritaikyti prie tikrųjų problemų, su kuriomis susiduria gyventojai, ir kadangi nepaprastieji įgaliojimai yra nevaisingi ir jais smarkiai pažeidžiama daugelis ES atliekų srities teisės aktų normų. Be to, delegacijos nariai pažymėjo, kad privatizacija pablogino atliekų tvarkymą, ir tai lėmė pražūtingus padarinius vietos gyventojams ir buvo naudinga tik organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, kurios įprastai apibūdinamos kaip mafija.

Be kitų pateiktų rekomendacijų, delegacija primygtinai ragino Italijos valdžios institucijas įsitraukti į konstruktyvų dialogą su peticijų pateikėjais ir pilietine visuomene, primindama piliečių teisę į tai, kad su jais būtų viešai konsultuojamasi. Delegacija paragino Europos Komisiją skirti reikiamų lėšų siekiant paremti Neapolio savivaldybės valdžios pastangas, kartu atlikti reguliarų patirtų išlaidų auditą ir tokių metinių auditų rezultatus skelbti skaidriame registre, kuris būtų prieinamas visuomenei. Delegacija taip pat rekomendavo nenaudoti kariuomenės pajėgų įgyvendinant atliekų tvarkymo politiką ir nedelsiant atšaukti specialiajam Komisijos nariui suteiktus įgaliojimus taikant nepaprastosios padėties teisės aktų taikymo priemonę.

o       Projektų ir veiklos poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai vertinimas

Peticijų komitetas vėl nagrinėjo daug peticijų, kurias pateikė piliečiai, susirūpinę dėl tam tikrų projektų arba veiklos poveikio aplinkai bei jų sveikatai ar nukentėję nuo tokių projektų ir veiklos. Bent 23 peticijos, pateiktos 2012 m., patenka būtent į šią kategoriją.

Pvz., kovo mėn. komiteto nariai vėl susitiko su ūkininku iš Airijos, kuris peticiją buvo pateikęs 2006 m. PETI nariai apsilankė ūkyje ir nuo to laiko rėmė peticijos pateikėjo pastangas gauti pripažinimą dėl pragaištingo netoli esančios įmonės išmetamų nuodingųjų medžiagų poveikio ūkininko ir jo šeimos sveikatai ir sulaukti atsiprašymo už tai. Diskusijose taip pat dalyvavo Airijos valdžios institucijų atstovai ir buvęs Airijos ūkininkų sąjungos pirmininkas, jose PETI nariai nusprendė siekti, kad būtų atliktas nepriklausomas šiuo metu turimų duomenų ir informacijos vertinimas.

Peticijos pateikėjai iš Italijos Taranto miesto yra panašiai susirūpinę dėl pernelyg didelės pramoninės taršos poveikio vietos gyventojų sveikatai ir gerovei. Peticija susijusi su itin padidėjusiu plieno gamyklos išmetamų dioksinų kiekiu, kuris daugiau kaip 20 000 šeimų kelia lėtinių ligų pavojų. Spalio mėn. vykusiame peticijos svarstyme dalyvavo už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys Antonio Tajani ir Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkė Amalia Sartori. Apsvarstę peticiją, PETI nariai nusprendė Europos Parlamento plenariniame posėdyje pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl naujos tvarios ir konkurencingos plieno pramonės.

Leidimams vykdyti karjerų eksploatavimo veiklą nepritarė netoliese įsikūrę gyventojai, kurie nuo pat pradžios buvo susirūpinę dėl šio sektoriaus aplinkai daromo poveikio. Be to, PETI pažymi, kad su šiuo klausimu susijusiose peticijose dažnai skundžiamasi dėl poveikio aplinkai vertinimų, peticijų pateikėjai juos, jei apskritai tokie vertinimai yra atliekami, laiko netiksliais ir šališkais, taip pat dažnai pabrėžiamas nuolatinis vengimas konsultuotis su vietos gyventojais ir užtikrinti galimybę susipažinti su informacija. PETI nagrinėjo keletą peticijų dėl karjerų eksploatavimo veiklos, be kitų vietovių, Anguleme, Prancūzijoje, ir Oensijoje, Ispanijoje.

Kita peticija, dėl kurios lapkričio mėn. vyko esminės diskusijos, buvo pateikta dėl prancūzų energetikos bendrovei išduoto leidimo Žiuransone, Prancūzijoje, saugoti 120 000 tonų CO2. Peticijos pateikėjai atkreipė dėmesį į tai, kad paskirtoji vieta yra seisminėje zonoje ir vynuogininkystės regiono centre. Pasak peticijos pateikėjų, panašūs projektai Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sustabdyti dėl didelio aplinkai ir žmonių sveikatai keliamo pavojaus. PETI nariai primygtinai reikalauja, kad Europos Komisija toliau nagrinėtų šį atvejį.

Energetikos sektoriuje skalūnų alyvos ir dujų žvalgymas bei gavyba, naudojant hidraulinio ardymo technologiją, Europos Sąjungoje sukelia daug susirūpinimo ir nepritarimo. Pastaraisiais metais peticijas pateikė Prancūzijos, Rumunijos, Lenkijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Peticijų pateikėjai mano, kad šiuo metu ES galiojanti teisinė sistema, taikoma hidraulinio ardymo veiklai, neatitinka reikalavimų ir turi nerimą keliančių trūkumų bei spragų. Visų pirma peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindiniai ES aplinkos apsaugos teisės aktai, pvz., Vandens pagrindų direktyva ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, nebuvo pakeisti, todėl į direktyvas nėra tinkamai įtraukta ir jose neatsižvelgiama į naujųjų technologijų keliamą poveikį ir pavojus. Be to, peticijų pateikėjai tvirtina, kad skalūnų alyvos ir skalūnų dujų žvalgymas bei gavyba prieštarauja perėjimui prie CO2 neišmetančios visuomenės energetikos sektoriuje, o tokį perėjimą peticijos pateikėjai laiko vienintele įgyvendinama galimybe klimato kaitai sušvelninti. Peticijų pateikėjai prašė Peticijų komiteto primygtinai reikalauti neišvengiamo moratoriumo dėl skalūnų alyvos ir dujų žvalgymo bei gavybos, o vėliau reikalavo priimti teisės aktus, kuriuose būtų draudžiama tokia veikla.

Atsižvelgdamas į šios problemos svarbą ir daugelio piliečių bei valstybių narių įsitraukimą į šio klausimo sprendimą, PETI kartu su Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminiu skyriumi 2012 m. spalio 9 d. surengė praktinį seminarą dėl skalūnų dujų. Jame dalyvavo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėjai, taip pat peticijų pateikėjai, šios srities ekspertai, sektoriaus atstovai ir valstybių narių pareigūnai. PETI visiems dalyviams suteikė galimybę palyginti, sugretinti bei pateikti priešingas nuomones, taip pat palankiai įvertino teminio skyriaus po seminaro parengtą ataskaitą.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Peticijų komitetas antrojoje metų pusėje svarstė dvi Airijos piliečių pateiktas peticijas, po kurių 2013 m. bus surengtas faktų nustatymo vizitas. Viena iš šių seniai gautų peticijų yra 2006 m. pateikta peticija, susijusi su Šanono upės žiotyse esančiu nuodingu dumblu, kuris susikaupė dėl netoli įsikūrusioje aliuminio gamykloje vykdomos veiklos. Peticijos pateikėjai perspėja, kad dumblu stipriai ir nepataisomai teršiami požeminiai vandenys bei Šanono upė. Kitoje peticijoje minimas didelio tankumo pastatų, kurie numatomi statyti potvynių zona pripažintoje teritorijoje, statybos projektas. Todėl vietos gyventojai baiminasi, kad jų namams kils potvynių grėsmė. Prieš skirdami 2013 m. faktų nustatymo vizito datas, PETI nariai nusprendė paprašyti, kad Airijos nuolatinė atstovybė ir Airijos parlamento (Oireachtas) Tyrimų, priežiūros ir peticijų komitetas pateiktų nuomonę šiais klausimais.

o       Vandens politikos teisės aktų įgyvendinimas

Metų pradžioje Peticijų komitetas prisidėjo prie Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbo, pateikdamas nuomonę dėl ES vandens politikos srities teisės aktų įgyvendinimo (nuomonės referentas Nikolaos Chountis). Nuomonėje pažymima, kad vanduo yra bendras žmonijos išteklius ir viešoji gėrybė, todėl jis neturėtų būti pasipelnymo šaltinis. Be to, PETI nariai pritaria nuomonei, kad galimybė gauti vandens turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė, kad tausus vandens naudojimas yra būtinas siekiant apsaugoti aplinką ir išsaugoti sveikatą, t. y. siekiant tikslų, kurie itin svarbūs klimato reguliavimo procesams.

Todėl spartus ir tinkamas Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimas yra pagrindinis PETI nariams rūpimas klausimas, ypač dėl to, kad piliečiai nuolat pateikia įrodymų apie plačiai paplitusį neveiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir vykdymą. Dar sausio mėn. PETI, gavęs peticiją iš Jungtinės Karalystės, nusprendė susisiekti su atitinkama Škotijos vykdomąja ir rajono taryba, prašydamas pateikti paaiškinimą dėl nepakankamo Geriamojo vandens direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Gegužės mėn. PETI išklausė peticijos pateikėjus iš Ispanijos, kurie skundėsi dėl galimai neleistinos vandens gavybos iš neteisėtų šulinių netoli Chaeno, – tokia veikla gali turėti labai didelį neigiamą poveikį tinklo „Natura 2000“ vietovei.

PETI pateiktoje nuomonėje konkrečiai reikalaujama, kad Europos Komisija atsisakytų subsidijų, dėl kurių mažėja paskatos užtikrinti veiksmingą vandentvarką, ir vietoj jų leistų naudoti tikslinėms dotacijoms skirtas lėšas, ypač neturtingai gyvenantiems ir kaimo vietovių gyventojams remti, kad visiems būtų suteikta prieinama galimybė naudotis vandeniu. Kartu PETI primygtinai ragino Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti stebėseną ir pranešimų apie cheminius teršalus vandenyje teikimą, taip pat paprašė Komisijos parengti veiksmingesnio vandens išteklių valdymo veiksmų planą ir Europos vandenų apsaugos veiksmų planą. Strategijos turi būti paremtos Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo persvarstymu, ES vandens trūkumo ir sausrų politikos bei su vandens valdymu susijusios ES prisitaikymo politikos peržiūra.

Galiausiai Peticijų komitetas nusprendė 2013 m. surengti faktų nustatymo vizitą į Ispanijos Galisijos regioną, kad išnagrinėtų keletą peticijų, kuriose skundžiamasi dėl didelės vandens taršos įvairiose pakrantės zonose, visų pirma kai kuriose didele biologine įvairove pasižyminčiose upių žiotyse ir įskaitant tinklo „Natura 2000“ vietovę.

Piliečiai vidaus rinkoje

o       Tarpvalstybinis judumas

Peticijose pateikiama įrodymų, kad Europos Sąjungos piliečiai ir toliau susiduria su kliūtimis įgyvendindami savo judėjimo laisvę kaip asmenys, kaip darbuotojai ir taip pat kaip prekių ir paslaugų teikėjai ir vartotojai. pateikta 143 peticijos, susijusios su vidaus rinka, ir tai sudarė apie 7,2 proc. visų peticijų. Tai palygintina su 8,2 proc. peticijų 2011 m. ir 2010 m., ir 7,4 proc. – 2009 m.

Kai kuriose su vidaus rinka susijusiose peticijose konkrečiai kalbama apie laisvą asmenų judėjimą (37 proc. visų peticijų, susijusių su vidaus rinka), laisvą prekių ir paslaugų judėjimą (12 proc.) ir kvalifikacijų pripažinimą (22 proc.). Pvz., PETI nariams pateikta Ispanijos piliečio peticija, kurioje skundžiamasi, kad įvairios skirtingų rinkliavų sistemos ES sukuria kliūtis laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui. Europos Komisija informavo peticijos pateikėjus ir PETI narius, kad, siekiant skatinti kelių rinkliavų politikos derinimą, nuolat stebima, kaip sprendžiamas šis klausimas.

Kovo mėn. PETI nuomonėje dėl Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų 20 klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo, pateiktoje Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, pabrėžiama, kad valstybėms narėms ir toliau nepavyksta tinkamai perkelti arba įgyvendinti šios srities ES teisės aktų; tokiu atveju Komisija primygtinai raginama laiku imtis atitinkamų veiksmų (nuomonės referentas Simon Busuttil).

Peticijų komitetas taip pat sulaukė skundų dėl neveiksmingo tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo. Skunde, kuris nagrinėtas lapkričio mėn., Portugalijos pilietis nurodė, kad jis 16 metų dirbo Olandijos bendrovei priklausančiose platformoje Šiaurės jūroje, darbdavys neregistravo jo socialinės apsaugos valdžios institucijose, todėl šis pilietis neteko teisės į išmokas. Europos Komisija pareiškė, kad ši byla buvo pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagrindas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu nurodyta taikyti sankcijas peticijos pateikėjo naudai.

o       Vartotojų teisių gynimas

Vartotojų teisių apsaugos gerinimas ir gynimas labai svarbūs kasdieniame piliečių gyvenime. pateikta 101 su šia sritimi susijusi peticija, ir tai sudaro apytiksliai 5,1 proc. visų peticijų. Tai palygintina su 3,9 proc. peticijų 2011 m., 5,1 proc. – 2010 m. ir 5 proc. – 2009 m.

Piliečiai tikisi aiškumo Europos Sąjungoje įsigyjamų gaminių ir paslaugų kokybės bei saugos požiūriu, bet jie pernelyg dažnai susiduria su klaidinamo ženklinimo, diskriminacinės prekybos praktikos, standartų neatitinkančios saugos, delsimo ir klaidinančios informacijos aptarnaujant klientus, taip pat visiškai netinkamos verslo praktikos atvejais. Pvz., liepos mėn. PETI nariai svarstė Italijos piliečių pateiktas penkias peticijas, kuriose skundžiamasi, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos kai kuriuose Italijos regionuose yra gerokai didesnės nei kituose. PETI nariai sunerimę dėl tokios diskriminacinės praktikos, be to, taip pažeidžiamos vartotojo teisės, todėl jie, siekdami toliau nagrinėti peticijų turinį, palaiko dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europos Komisija.

Be to, pateiktose peticijose pateikiama įrodymų, kad tvirtesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir derinimas yra itin naudingas užtikrinant vartotojų teisių apsaugą. Lapkričio mėn. PETI pritarė peticijos pateikėjo, kuris skundėsi dėl oro transporto bendrovės veiksmų, atliekamų esant prarastam bagažui, ir akivaizdaus fakto, kad vis daugiau bagažo dingsta ES oro uostuose, pateiktiems pasiūlymams. Su bagažu susijusios problemos paskatino pradėti viešas konsultacijas dėl galimo šios srities ES reglamentavimo persvarstymo. Todėl PETI nariai primygtinai ragina Komisiją toliau didinti keleivių informuotumą apie taikytinas taisykles ir stebėti valstybių narių veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad tokios taisyklės būtų taikomos.

Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje

2012 m. Peticijų komitetas daug dėmesio skyrė gyvūnų gerovei. Metų pradžioje PETI prisidėjo prie Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto darbo, pateikdamas nuomonę dėl pranešimo dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (nuomonės referentas Victor Boştinaru).

Nuomonėje atkreipiamas dėmesys į vis didėjantį peticijų, kurias pateikia Europos Sąjungos visų valstybių narių piliečiai, kurie prašo griežtinti gyvūnų apsaugą bei jų gerovę reglamentuojančius teisės aktus ir taip pašalinti esamus trūkumus, skaičių. PETI užsiminė ne tik apie rengiamus vaidinimus, kuriuose gyvūnams sukeliamas stresas arba jie sužeidžiami ir (arba) žūsta, pvz., apie bulių kautynes, bet ir apie daugybę benamių šunų ir kačių, kuriems Europos gyvūnų gerovės pagrindų įstatymas neabejotinai nėra taikomas.

Birželio mėn. PETI, atsižvelgdamas į didelį ES piliečių peticijų, kuriose prašoma sukurti ES teisinę sistemą dėl naminių ir beglobių gyvūnų apsaugos, skaičių, Parlamento plenarinėje sesijoje pateikė pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES teisės aktų augintinių ir benamių gyvūnų apsaugai užtikrinti parengimo, kurią Parlamentas priėmė liepos mėn. Rezoliucijoje Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos ratifikuoti Europos konvenciją dėl naminių gyvūnų apsaugos, o Komisija raginama pasiūlyti ES teisės aktus dėl augintinių ir benamių gyvūnų apsaugos.

Ryšių palaikymas

Peticijų komitetas itin aiškiai pabrėžė, kad būtina didinti peticijų nagrinėjimo proceso matomumą tarp Europos Sąjungos piliečių. Atlikdami savo darbą PETI nariai ne tik aptaria peticijose nagrinėjamus klausimus, bet ir prisideda prie informuotumo apie tai, kokias teises turi Europos Sąjungos piliečiai ir gyventojai, gerinimo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2012 m., pagal greitosios Eurobarometro apklausos Nr. 365 dėl Europos Sąjungos pilietybės duomenis, tik trečdalis (36 proc.) piliečių mano, kad yra gerai informuoti apie jų teises. Eurobarometro duomenimis, papildomai parodyta, kad beveik devyni iš dešimties (89 proc.) piliečių žinojo apie teisę teikti skundus Europos Komisijai, Europos Parlamentui ar Europos ombudsmenui.

Siekdamas padidinti matomumą 2012 m. PETI toliau aktyviai įvairiomis dalyvaujamojo pobūdžio priemonėmis susirašinėjo su piliečiais ir peticijų pateikėjais, sutelkdamas dėmesį į keletą pagrindinių aspektų.

o       Peticijų pateikėjų kvietimas į komiteto posėdžius

2012 m., kaip ir per praėjusius trejus metus, peticijų pateikėjai dalyvavo kiekviename mėnesiniame Komiteto susitikime. Peticijų pateikėjų dalyvavimas komiteto posėdžiuose nėra privalomas, tačiau jiems dalyvaujant diskusijos neabejotinai tampa dinamiškesnės. Be to, lygiai taip pat laukiami susijusios valstybės narės valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai. Vertėtų pažymėti, kad PETI – vienintelis komitetas, piliečiams suteikiantis nuolatinę galimybę rūpimus klausimus išdėstyti tiesiogiai Europos Parlamento nariams, taip pat jis palaiko visiškai skaidrų daugiašalį ES institucijų, nacionalinių valdžios institucijų ir peticijų pateikėjų dialogą.

o       Faktų nustatymo vizitų organizavimas

Delegacijas sudarantys PETI nariai vyksta į vizitus, kurių būna maždaug nuo vieno iki keturių per metus, į peticijose nurodytas teritorijas, ir tai yra labai svarbi komiteto darbo dalis. Sprendimas siųsti delegaciją paprastai priimamas tada, kai reikia surinkti svarbius faktus, susijusius su komiteto posėdžiuose svarstytomis peticijomis. Pasirengti vizitams reikia daugelio savaičių siekiant užtikrinti, kad PETI nariai ir darbuotojai galėtų apsilankyti susijusiose vietovėse, susitiktų su peticijų pateikėjais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir kitais pilietinės visuomenės atstovais. Vizitai būna trumpi ir intensyvūs, po jų vyksta tolesni svarstymai komiteto posėdžiuose ir parengiamas darbo dokumentas, kuriame pateikiamos išvados bei rekomendacijos.

2012 m. Peticijų komitetas dviem dienoms pasiuntė delegaciją į Italijos Kampanijos ir Lacijaus regionus, kad įsigilintų į atliekų tvarkymo klausimus (žr. konkrečią dalį apie peticijas, susijusias su aplinkos apsauga ir atliekų tvarkymu).

Laukdamas 2013 m. PETI nusprendė siųsti delegaciją į Galisiją Ispanijoje, kur bus aplankyta keletas užtvindytų upių slėnių (isp. Rías) ir svarstomi su vandens tarša susiję klausimai; siunčiant delegaciją į Madridą Ispanijoje, bus siekiama plėtoti tolesnį dialogą su Ispanijos valdžios institucijomis dėl Pakrančių įstatymo; Graikijoje bus siekiama išnagrinėti peticijas dėl atliekų tvarkymo; siunčiant delegaciją į Lenkiją, į kurią vizitas atkeltas iš 2012 m., bus svarstoma keletas atvirųjų kasyklų Žemutinėje Silezijoje projektų; galiausiai, Airijoje PETI delegacija, ten vyksianti Airijos parlamento (Oireachtas) Peticijų komiteto kvietimu, taip pat gilinsis į vandens taršos aplink Korką ir Kilkenį klausimus.

o       Galimybių gauti informaciją elektroniniu būdu gerinimas

Peticijų komiteto interneto svetainėje pateikiama daug informacijos apie teisę teikti peticiją ir jos priimtinumo bei nagrinėjimo procesą. Piliečiai taip pat gali pateikti peticiją tiesiog svetainėje užpildydami trumpą ir nesudėtingą formą. roc. peticijų pateikta elektroniniu būdu, o kitos peticijos gautos paštu. Tai reiškia, kad jų skaičius padidėjo nuo 58 proc. 2011 m. ir nuo 63 proc. 2010 m. ir 2009 m.

Siekdamas pagerinti piliečių galimybes dalyvauti peticijų teikimo procedūroje, PETI toliau projektuoja ir rengiasi pristatyti naują portalą. Naujoje interneto svetainėje bus pateikiama nauja informacija, o svarbiausia – kad bus įdiegtos naujos priemonės, pvz., teikiama informacija apie pateiktas peticijas ir galimybė jas pasirašyti. Taigi šio portalo svarba piliečiams bus ne tik dalyvaujamojo, bet ir šviečiamojo pobūdžio, nes interneto portale bus pateikiamas aiškus piliečiams rūpimų klausimų aprašymas ir PETI darbo sprendžiant šiuos klausimus apibūdinimas.

o       PETI leidinio leidyba ir metinė ataskaita

Paskelbti ir daugiau kaip 1 500 suinteresuotųjų šalių išplatinti šeši naujienlaiškio „PETI-Journal“ numeriai. PETI leidinys platinamas komiteto posėdžiuose ir kituose renginiuose, skelbiamas komiteto tinklapyje, taip pat platinamas tokiame socialiniame tinkle kaip „Facebook“. Apytiksliai pusė leidinio gavėjų yra Europos Parlamento nariai arba darbuotojai, o kiti gavėjai yra kitų ES institucijų darbuotojai, peticijų pateikėjai ir kitos plačiosios visuomenės suinteresuotosios šalys.

Peticijų komiteto veiklos metinė ataskaita buvo pirma ataskaita, išleista vartotojui palankiu formatu, siekiant išplatinti ją plačiajai visuomenei. Ji pateikta dideliam skaičiui piliečių – daugiau kaip 18 000. Komitetas tikisi, kad 2012 m. metinė ataskaita bus pateikta ir išplatinta dar didesniam skaičiui piliečių.

o       Interaktyvios sistemos naudojimas

Peticijų komitetui labai svarbus komiteto posėdžių transliavimas internetu. Daugelį peticijų pasirašo peticijų pateikėjai, kurie dažnai negali atvykti į Briuselį ir dalyvauti posėdžiuose. Todėl transliavimas internetu daugeliui piliečių suteikia galimybę tiesiogiai stebėti diskusijas per internetą. PETI toliau didins informuotumą apie savo posėdžių ir renginių transliavimą internetu ir jų stebėjimą kaip būdą susisiekti su kuo daugiau suinteresuotųjų šalių.

Siekdamas padidinti savo veiklos matomumą ir interaktyvumą, PETI taip pat skleidžia informaciją ir bendrauja socialiniuose tinklapiuose „Facebook“ bei „Twitter“. Įrašus stebi, teigiamai vertina, išplatina ir teikia pastabas apie 2 500 vartotojų, kurie dažniausiai yra plačiosios visuomenės nariai, ir su jais gali susipažinti apie 1,5 mln. asmenų visame pasaulyje.

Galiausiai PETI, kiek įmanoma, stengiasi, kad būtų dalyvaujama kasmetinėje Atvirų durų dienoje. gegužės 12 d., šeštadienį, komiteto nariai ir sekretoriato darbuotojai priėmė šimtus lankytojų, kurie, norėdami daugiau sužinoti apie Europos Parlamento darbą ir teisę teikti peticiją, atvyko į ES vidaus politikos generalinio direktorato (IPOL GD) informacijos biurą.

o       Darbas su Europos Parlamento informacijos biurais valstybėse narėse

Europos Parlamento informacijos biurų valstybėse narėse vaidmuo labai svarbus, nes šie biurai yra decentralizuotas pilietinės visuomenės ir oficialių įstaigų prieigos prie visų Parlamento tarnybų šaltinis. Per faktų nustatymo vizitus PETI pirmiausia savo veiksmus derina su atitinkamais informacijos biurais, kad galėtų skleisti informaciją piliečiams ir rengti spaudos konferencijas. Kartais piliečiai peticijas pateikia per nacionalinį Europos Parlamento informacijos biurą, o šis jas perduoda PETI.

PRIEDAS, KURIAME PATEIKIAMI STATISTINIAI DUOMENYS

Lentelių suvestinės

1 lentelė. Peticijų registravimas ir priėmimas

2 lentelė. Peticijos pagal pateikimo formatą

3 lentelė. Peticijos pagal temą

3.a. lentelė. Pagrindinės 2012 m. temos

3.b. lentelė. Kitos 2012 m. temos

4 lentelė. Peticijos pagal susijusią valstybę

5 lentelė. Peticijos pagal peticijų pateikėjų tautybę

6 lentelė. Peticijos pagal jų pateikimo kalbą

7 lentelė. Peticijos pagal registravimo metus ir dabartinę būseną

8 lentelė. Visuomenės dalyvavimas komitetų posėdžiuose ir kompensacijos

1 lentelė. Peticijų registravimas ir priėmimas (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

	2009		2010		2011		2012
IŠ VISO PATEIKTA DOKUMENTŲ	1924	-	1746	-	2091	-	2322	-
iš jų: neužregistruota*	0	0,0 %	91	5,2 %	677	32,4 %	337	14,5 %
iš jų: užregistruota kaip peticijos	1924	100,0 %	1655	94,8 %	1414	67,6 %	1986	85,5 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA PETICIJŲ	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-
PASKELBTA NEPRIIMTINOMIS	816	42,4 %	667	40,3 %	416	29,4 %	580	29,2 %
PASKELBTA PRIIMTINOMIS	1108	57,6 %	988	59,7 %	998	70,6 %	1406	70,8 %
IŠ ISO PASKELBTA PRIIMTINOMIS	1108	-	988	-	998	-	1406	-
iš jų: baigtos nagrinėti atsakant tiesiogiai	424	38,3 %	405	41,0 %	315	31,6 %	510	36,2 %
perduotos EK nuomonei pateikti	710	64,1 %	607	61,4 %	649	65,0 %	853	60,7 %
perduotos kitoms institucijoms nuomonei pateikti	29	2,6 %	26	2,6 %	26	2,6 %	59	4,2 %
perduotos kitiems subjektams susipažinti	211	19,0 %	184	18,6 %	162	16,2 %	297	21,1 %
*Pateikti dokumentai, neatitinkantys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnio (buv. ES sutarties 194 straipsnio), nėra registruojami kaip peticijos.

2 lentelė. Peticijos pagal pateikimo formatą (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

Pateikimo formatas	2009		2010		2011		2012
Elektroninis	1204	63 %	1046	63 %	815	58 %	1387	70 %
Popierinis	720	37 %	609	37 %	599	42 %	599	30 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-

3 lentelė. Peticijos pagal temą (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

3.a. lentelė. Pagrindinės 2012 m. temos

Tema (išdėstyta pagal 2012 m. dalį)	2009		2010		2011		2012
Pagrindinės teisės	430	22,3 %	338	20,4 %	297	21,0 %	500	25,1 %
Negalia	0	0,0 %	0	0,0 %	1	0,1 %	10	0,5 %
Teisingumas	159	8,3 %	125	7,6 %	131	9,3 %	242	12,2 %
Nuosavybė	106	5,5 %	61	3,7 %	51	3,6 %	47	2,4 %
Aplinka	229	11,9 %	246	14,9 %	260	18,4 %	279	14,1 %
Poveikio vertinimas	40	2,1 %	43	2,6 %	26	1,8 %	23	1,2 %
Tarša	53	2,8 %	48	2,9 %	49	3,5 %	57	2,9 %
Apsauga ir išsaugojimas	48	2,5 %	62	3,7 %	38	2,7 %	31	1,6 %
Atliekos	18	0,9 %	25	1,5 %	25	1,8 %	37	1,9 %
Vanduo	11	0,6 %	14	0,8 %	19	1,3 %	24	1,2 %
Vidaus rinka	142	7,4 %	135	8,2 %	116	8,2 %	143	7,2 %
Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas	17	0,9 %	22	1,3 %	19	1,3 %	17	0,9 %
Laisvas asmenų judėjimas	71	3,7 %	52	3,1 %	33	2,3 %	53	2,7 %
Kvalifikacijų pripažinimas	20	1,0 %	23	1,4 %	24	1,7 %	31	1,6 %
Sveikata	104	5,4 %	83	5,0 %	74	5,2 %	110	5,5 %
Vartotojų teisės	96	5,0 %	84	5,1 %	55	3,9 %	101	5,1 %
Gyvūnų gerovė	37	1,9 %	34	2,1 %	36	2,5 %	60	3,0 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-

3 lentelė. Peticijos pagal temą (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis (tęsinys)

3.b. lentelė. Kitos 2012 m. temos

Tema (abėcėlės tvarka)	2009		2010		2011		2012
Žemės ūkis	22	1,1 %	21	1,3 %	21	1,5 %	31	1,6 %
Prieglobstis	6	0,3 %	12	0,7 %	6	0,4 %	12	0,6 %
Konkurencija	25	1,3 %	20	1,2 %	14	1,0 %	27	1,4 %
Konstituciniai reikalai	26	1,4 %	27	1,6 %	26	1,8 %	63	3,2 %
Kultūra ir paveldas	35	1,8 %	26	1,6 %	21	1,5 %	25	1,3 %
Ekonomika ir pinigų reikalai	27	1,4 %	26	1,6 %	53	3,7 %	75	3,8 %
Švietimas	47	2,4 %	46	2,8 %	53	3,7 %	48	2,4 %
Užimtumas	105	5,5 %	62	3,7 %	45	3,2 %	74	3,7 %
Energetika	30	1,6 %	24	1,5 %	43	3,0 %	48	2,4 %
Plėtra	5	0,3 %	1	0,1 %	1	0,1 %	0	0,0 %
Lygios galimybės ir lytis	14	0,7 %	12	0,7 %	6	0,4 %	6	0,3 %
Išorės santykiai	38	2,0 %	18	1,1 %	16	1,1 %	26	1,3 %
Finansinės paslaugos	26	1,4 %	19	1,1 %	24	1,7 %	45	2,3 %
Žuvininkystė ir jūrų reikalai	11	0,6 %	5	0,3 %	9	0,6 %	6	0,3 %
Maisto sauga	3	0,2 %	9	0,5 %	7	0,5 %	12	0,6 %
Sukčiavimas ir korupcija	22	1,1 %	32	1,9 %	25	1,8 %	66	3,3 %
Imigracija	38	2,0 %	37	2,2 %	45	3,2 %	33	1,7 %
Pramonė ir įmonės	45	2,3 %	33	2,0 %	21	1,5 %	48	2,4 %
Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	33	1,7 %	26	1,6 %	27	1,9 %	27	1,4 %
Institucijos	36	1,9 %	30	1,8 %	17	1,2 %	64	3,2 %
Pensijos	51	2,7 %	68	4,1 %	30	2,1 %	51	2,6 %
Asmeninis klausimas	216	11,2 %	191	11,5 %	97	6,9 %	150	7,6 %
Regioninė politika	13	0,7 %	10	0,6 %	8	0,6 %	7	0,4 %
Moksliniai tyrimai ir inovacijos	9	0,5 %	3	0,2 %	1	0,1 %	6	0,3 %
Restitucija	27	1,4 %	9	0,5 %	1	0,1 %	3	0,2 %
Saugumas	10	0,5 %	8	0,5 %	10	0,7 %	21	1,1 %
Socialiniai klausimai	93	4,8 %	77	4,7 %	78	5,5 %	89	4,5 %
Apmokestinimas	61	3,2 %	63	3,8 %	48	3,4 %	67	3,4 %
Prekyba	9	0,5 %	8	0,5 %	6	0,4 %	18	0,9 %
Transportas	101	5,2 %	101	6,1 %	69	4,9 %	91	4,6 %
Miestų plėtra	77	4,0 %	35	2,1 %	28	2,0 %	11	0,6 %
Balsavimo teisės ir rinkimai	23	1,2 %	4	0,2 %	7	0,5 %	8	0,4 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-

4 lentelė. Peticijos pagal susijusią valstybę (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

Valstybė narė (abėcėlės tvarka)	2009		2010		2011		2012
Austrija	34	1,8 %	36	2,2 %	18	1,3 %	19	1,0 %
Belgija	30	1,6 %	28	1,7 %	12	0,8 %	21	1,1 %
Bulgarija	56	2,9 %	36	2,2 %	52	3,7 %	55	2,8 %
Kipras	13	0,7 %	18	1,1 %	10	0,7 %	14	0,7 %
Čekijos Respublika	13	0,7 %	15	0,9 %	15	1,1 %	18	0,9 %
Danija	14	0,7 %	25	1,5 %	14	1,0 %	21	1,1 %
Estija	4	0,2 %	7	0,4 %	3	0,2 %	4	0,2 %
„Europos Sąjunga“	404	21,0 %	285	17,2 %	311	22,0 %	542	27,3 %
Suomija	20	1,0 %	26	1,6 %	11	0,8 %	18	0,9 %
Prancūzija	73	3,8 %	62	3,7 %	64	4,5 %	77	3,9 %
Vokietija	299	15,5 %	273	16,5 %	183	12,9 %	249	12,5 %
Graikija	74	3,8 %	71	4,3 %	48	3,4 %	79	4,0 %
Vengrija	25	1,3 %	36	2,2 %	23	1,6 %	62	3,1 %
Airija	37	1,9 %	27	1,6 %	22	1,6 %	28	1,4 %
Italija	177	9,2 %	183	11,1 %	138	9,8 %	170	8,6 %
Latvija	11	0,6 %	7	0,4 %	3	0,2 %	8	0,4 %
Lietuva	14	0,7 %	7	0,4 %	8	0,6 %	19	1,0 %
Liuksemburgas	4	0,2 %	3	0,2 %	4	0,3 %	7	0,4 %
Malta	9	0,5 %	13	0,8 %	9	0,6 %	21	1,1 %
Nyderlandai	35	1,8 %	12	0,7 %	20	1,4 %	25	1,3 %
Lenkija	100	5,2 %	66	4,0 %	104	7,4 %	80	4,0 %
Portugalija	37	1,9 %	26	1,6 %	30	2,1 %	31	1,6 %
Rumunija	143	7,4 %	102	6,2 %	106	7,5 %	146	7,4 %
Slovakija	19	1,0 %	7	0,4 %	8	0,6 %	18	0,9 %
Slovėnija	12	0,6 %	6	0,4 %	7	0,5 %	6	0,3 %
Ispanija	279	14,5 %	288	17,4 %	216	15,3 %	298	15,0 %
Švedija	17	0,9 %	16	1,0 %	13	0,9 %	17	0,9 %
Jungtinė Karalystė	83	4,3 %	66	4,0 %	60	4,2 %	73	3,7 %
Ne ES valstybės narės (iš viso)	95	4,9 %	84	5,1 %	74	5,2 %	70	3,5 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA*	1924	-	1655	-	1414		1986	-
*Pastaba: visų užregistruotų peticijų skaičius nėra peticijų pagal susijusią valstybę suma.

5 lentelė. Peticijos pagal peticijų pateikėjų tautybę (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

Valstybė narė (abėcėlės tvarka)	2009		2010		2011		2012
Austrija	38	2,0 %	25	1,5 %	24	1,7 %	29	1,5 %
Belgija	27	1,4 %	29	1,8 %	22	1,6 %	33	1,7 %
Bulgarija	54	2,8 %	40	2,4 %	49	3,5 %	57	2,9 %
Kipras	8	0,4 %	8	0,5 %	4	0,3 %	7	0,4 %
Čekijos Respublika	6	0,3 %	9	0,5 %	10	0,7 %	14	0,7 %
Danija	13	0,7 %	17	1,0 %	11	0,8 %	11	0,6 %
Estija	3	0,2 %	2	0,1 %	3	0,2 %	2	0,1 %
Suomija	26	1,4 %	25	1,5 %	12	0,8 %	15	0,8 %
Prancūzija	79	4,1 %	78	4,7 %	78	5,5 %	92	4,6 %
Vokietija	496	25,8 %	409	24,7 %	315	22,3 %	475	23,9 %
Graikija	78	4,1 %	69	4,2 %	49	3,5 %	74	3,7 %
Vengrija	17	0,9 %	31	1,9 %	26	1,8 %	62	3,1 %
Airija	31	1,6 %	27	1,6 %	16	1,1 %	34	1,7 %
Italija	219	11,4 %	215	13,0 %	166	11,7 %	241	12,1 %
Latvija	11	0,6 %	8	0,5 %	3	0,2 %	8	0,4 %
Lietuva	8	0,4 %	12	0,7 %	6	0,4 %	21	1,1 %
Liuksemburgas	2	0,1 %	0	0,0 %	4	0,3 %	7	0,4 %
Malta	11	0,6 %	11	0,7 %	6	0,4 %	7	0,4 %
Nyderlandai	44	2,3 %	18	1,1 %	23	1,6 %	31	1,6 %
Lenkija	129	6,7 %	94	5,7 %	125	8,8 %	99	5,0 %
Portugalija	32	1,7 %	25	1,5 %	24	1,7 %	33	1,7 %
Rumunija	152	7,9 %	101	6,1 %	102	7,2 %	140	7,1 %
Slovakija	14	0,7 %	4	0,2 %	7	0,5 %	11	0,6 %
Slovėnija	10	0,5 %	4	0,2 %	7	0,5 %	7	0,4 %
Ispanija	237	12,3 %	261	15,8 %	204	14,4 %	311	15,7 %
Švedija	13	0,7 %	11	0,7 %	12	0,8 %	17	0,9 %
Jungtinė Karalystė	122	6,3 %	91	5,5 %	80	5,7 %	105	5,3 %
Ne ES valstybės narės (iš viso)	44	2,3 %	31	1,9 %	26	1,8 %	43	2,2 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA*	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-
*Pastaba: pagal „pagrindinio“ peticijos pateikėjo tautybę.

6 lentelė. Peticijos pagal jų pateikimo kalbą (2009–2012 m.), nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

Valstybės narės kalba (išdėstyta pagal 2012 m. dalį)	2009		2010		2011		2012
Vokiečių	548	28,5 %	430	26,0 %	348	24,6 %	498	25,1 %
Anglų	343	17,8 %	295	17,8 %	263	18,6 %	360	18,1 %
Ispanų	237	12,3 %	260	15,7 %	200	14,1 %	303	15,3 %
Italų	203	10,6 %	199	12,0 %	145	10,3 %	224	11,2 %
Prancūzų	107	5,6 %	100	6,0 %	91	6,4 %	123	6,2 %
Rumunų	110	5,7 %	72	4,4 %	74	5,2 %	105	5,3 %
Lenkų	116	6,0 %	86	5,2 %	112	7,9 %	86	4,3 %
Graikų	61	3,2 %	58	3,5 %	41	2,9 %	68	3,4 %
Vengrų	16	0,8 %	23	1,4 %	16	1,1 %	53	2,7 %
Bulgarų	37	1,9 %	25	1,5 %	38	2,7 %	37	1,9 %
Olandų	46	2,4 %	23	1,4 %	22	1,6 %	28	1,4 %
Portugalų	27	1,4 %	19	1,1 %	17	1,2 %	28	1,4 %
Lietuvių	7	0,4 %	5	0,3 %	2	0,1 %	15	0,8 %
Suomių	19	1,0 %	21	1,3 %	6	0,4 %	11	0,6 %
Slovakų	11	0,6 %	4	0,2 %	6	0,4 %	10	0,5 %
Švedų	8	0,4 %	5	0,3 %	10	0,7 %	10	0,5 %
Čekų	4	0,2 %	5	0,3 %	1	0,1 %	7	0,4 %
Latvių	7	0,4 %	6	0,4 %	1	0,1 %	5	0,3 %
Danų	9	0,5 %	13	0,8 %	8	0,6 %	4	0,2 %
Slovėnų	4	0,2 %	3	0,2 %	7	0,5 %	4	0,2 %
Katalonų	0	0,0 %	1	0,1 %	0	0,0 %	4	0,2 %
Estų	1	0,1 %	1	0,1 %	2	0,1 %	2	0,1 %
Kelių kalbų tekstas	1	0,1 %	1	0,1 %	3	0,2 %	1	0,1 %
Maltiečių	2	0,1 %	1	0,1 %	1	0,1 %	0	0,0 %
IŠ VISO UŽREGISTRUOTA	1924	-	1655	-	1414	-	1986	-

7 lentelė. Peticijos pagal registravimo metus (1997–2012 m.) ir dabartinę būseną*, nurodant bendro užregistruotų peticijų skaičiaus dalis

Registracijos metai	Iš visoužregistruota	Nebaigtos nagrinėti		Baigtos nagrinėti
2012	1986	894	45,0 %	1092	55,0 %
2011	1414	299	21,1 %	1115	78,9 %
2010	1655	176	13,5 %	1480	86,5 %
2009	1924	141	9,3 %	1783	90,7 %
2008	1886	109	7,5 %	1777	92,5 %
2007	1506	102	8,0 %	1506	92,0 %
2006	1021	44	4,4 %	977	95,6 %
2005	1016	28	2,8 %	988	97,0 %
2004	2002	15	1,6 %	987	98,4 %
2003	1315	6	0,5 %	1309	99,5 %
2002	1601	4	0,3 %	1597	99,7 %
2001	1132	0	0,0 %	1132	100,0 %
2000	908	1	0,1 %	907	99,9 %
1999	934	1	0,1 %	933	99,9 %
1998	1127	2	0,2 %	1125	99,8 %
1997	1306	1	0,1 %	1305	99,9 %
*2013 07 01

8 lentelė. Visuomenės dalyvavimas komitetų posėdžiuose ir kompensacijos (2009–2012 m.)

	2009	2010	2011	2012
Iš viso dalyvių	245	243	242	234
iš jų: pagrindiniai peticijų pateikėjai	86	89	148	62
Peticijų pateikėjų, kuriems skirta kompensacija, skaičius	24	12	10	22
Kompensuota išlaidų	10 665 EUR	5 710 EUR	6 513 EUR	13 447 EUR

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.9.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marta Andreasen, Margrete Auken, Heinz K. Becker, Victor Boştinaru, Philippe Boulland, Michael Cashman, Giles Chichester, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Lena Kolarska-Bobińska, Miguel Angel Martínez Martínez, Erminia Mazzoni, Edward McMillan-Scott, Roberta Metsola, Jaroslav Paška, Nicole Sinclaire, Jarosław Leszek Wałęsa, Angelika Werthmann, Rainer Wieland, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Pablo Arias Echeverría, Birgit Collin-Langen, Vicente Miguel Garcés Ramón, Norica Nicolai, Ioannis A. Tsoukalas