Procedūra : 2013/2080(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0313/2013

Pateikti tekstai :

A7-0313/2013

Debatai :

PV 24/10/2013 - 6
CRE 24/10/2013 - 6

Balsavimas :

PV 24/10/2013 - 12.5
CRE 24/10/2013 - 12.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0454

PRANEŠIMAS     
PDF 197kWORD 175k
1.10.2013
PE 514.610v02-00 A7-0313/2013

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos

(2013/2080(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Catherine Trautmann

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos

(2013/2080(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/140/EB (Geresnio reguliavimo direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/136/EB (Piliečių teisių direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 526/2013 (EERRI reglamentą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/20/EB (Leidimų direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvą),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių),

–   atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 531/2012 (nauja redakcija išdėstytą Tarptinklinio ryšio reglamentą),

–   atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2010/572/ES (Rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos tinklų prieigos reguliavimo),

–   atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2007/879/EB (Rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų),

–   atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2009/396/EB (Rekomendaciją dėl skambučių užbaigimo tarifų),

–   atsižvelgdamas į COM 2002/C 165/03 (DĮR gaires),

–   atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2008/850/EB (Pamatinės direktyvos 7 straipsnio procedūros taisykles),

–   atsižvelgdamas į Sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (DRSPP),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011) 0665),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti pasiūlymą (COM(2013) 0048),

–   atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) naujausius darbus, susijusius su tinklo neutralumu,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti pasiūlymą (COM(2013) 0147),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0313/2013),

A. kadangi Sąjungos elektroninių ryšių teisės aktai paskutinį kartą keisti 2009 m. remiantis 2007 m. pateiktais pasiūlymais ir ilgamečiu paruošiamuoju darbu;

B.  kadangi valstybės narės turėjo perkelti pakeitimus į nacionalinę teisę iki 2011 m. gegužės 25 d. ir paskutinė valstybė narė juos perkėlė 2013 m. sausio mėn.;

C. kadangi kiekvienai nacionalinei reguliavimo institucijai (NRI) suteikiama tam tikra interpretavimo laisvė įgyvendinant teisinę sistemą, taigi vertinant teisinės sistemos veiksmingumą taip pat galima atsižvelgti į teisinės sistemos įgyvendinimo konkrečioje valstybėje narėje sąlygas;

D. kadangi dėl skirtingo reguliavimo sistemos vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo daugiau nei vienoje šalyje veiklą vykdantys operatoriai patyrė didesnių išlaidų, o tai trukdo investuoti ir plėtoti bendrąją telekomunikacijų rinką;

E.  kadangi Komisija nepasinaudojo galimybe priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatytos tarpvalstybinės rinkos, kaip nurodyta Pagrindų direktyvos (PD) 15 straipsnio 4 dalyje;

F.  kadangi visos Europos verslo klientai nebuvo pripažinti kaip atskiras rinkos segmentas, todėl trūksta standartizuotų didmeninių pasiūlymų, atsiranda nereikalingų išlaidų ir skaidoma vidaus rinka;

G. kadangi teisės aktų sistema siekiama skatinti konkurencijos, investicijų ir naujovių ekosistemą, kuri prisideda prie ryšių vidaus rinkos plėtros vartotojų ir įmonių, ypač Europos įmonių, naudai tame sektoriuje;

H. kadangi teisės aktų sistemą reikėtų išlaikyti kaip darnią visumą;

I.   kadangi pagal geresnio reguliavimo principus Komisija privalo periodiškai persvarstyti teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų technologijų ir rinkos raidą;

J.   kadangi, užuot pasikliaudama teisės aktais, Komisija lygiagrečiai įgyvendina atskiras iniciatyvas, o naujausia iš jų yra „bendros skaitmeninės rinkos“ iniciatyva;

K. kadangi Komisija paskelbė apie ketinimą persvarstyti Privatumo ir elektroninių ryšių direktyvą ir rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų, tačiau kol kas neketina persvarstyti kitų teisinės sistemos elementų;

L.  kadangi Komisija nuo 1998 m. nėra atnaujinusi universaliųjų paslaugų įpareigojimų, nepaisant to, kad toks prašymas įtrauktas į 2009 m. Piliečių teisių direktyvą;

M. kadangi aktuali, pastovi ir nuosekli sistema yra būtina investicijoms, naujovėms ir konkurencijai, taigi ir geresnės kokybės paslaugų teikimui skatinti;

N. kadangi kolektyvinis NRI grindžiamas principas „iš apačios į viršų“ pasitvirtino kaip veiksmingas principas bendrai reguliavimo srities teismų praktikai skatinti;

O. kadangi funkcinis atskyrimas, t. y. vertikaliai integruoto operatoriaus įpareigojimas skirti su didmeniniu atitinkamų prieigos produktų teikimu susijusią veiklą vykdyti savarankiškai veikiančiam įmonės vidaus padaliniui, tebėra kraštutinė priemonė;

P.  kadangi veiksminga ir tvari konkurencija yra svarbi veiksmingo ilgalaikio investavimo paskata;

Q. kadangi reguliavimo sistema padėjo skatinti vartotojams naudingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo srityse;

R.  kadangi konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo srityse skatinimas kartu su investicijų skatinimu yra pagrindiniai politikos tikslai, nustatyti Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje;

S.  kadangi, nepaisant padarytos pažangos, ES imasi per mažai veiksmų siekdama per nustatytą laikotarpį įvykdyti Skaitmeninės darbotvarkės plačiajuosčio ryšio tikslus;

T.  kadangi didelės spartos internetu diegimas vyko palaipsniui (šiuo metu 54 proc. ES namų ūkių turi prieigą prie didesnės negu 30 Mbps spartos), tačiau ES vartotojų naudojimasis šio tipo internetu plinta lėtai (tik 4,2 proc. namų ūkių); kadangi sparčiausio interneto (spartesnis negu 100 Mbps) diegimas vyksta lėtai, pats sparčiausias internetas tiekiamas vos 3,4 proc. visų fiksuotojo ryšio linijų, o naudotojų paklausa atrodo nedidelė, nes prie tokių linijų prisijungia tik maždaug 2 proc. namų ūkių(1);

U. kadangi vien skaidriu ryšio valdymu tinkluose interneto neutralumas neužtikrinamas;

V. kadangi reikia atkreipti dėmesį į elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijos ir šių paslaugų teikėjų bei informacinės visuomenės paslaugų teikėjų konkurencijos klausimus, visų pirma į atviro interneto veikimo principui kylančias grėsmes;

W. kadangi daugelyje tinklų ir toliau esama konkurencijos kliūčių, atsižvelgiant į tai, kad nepavyko nustatyti ir taikyti tinklo neutralumo principo, siekiant užtikrinti galutiniams vartotojams teikiamų paslaugų nediskriminavimą;

X. kadangi nepakankamas radijo dažnių spektro skirstymo koordinavimas trukdė diegti ketvirtosios kartos (4G) technologijas Europoje – visų pirma valstybės narės vėlavo atlikti leidimų išdavimo procedūras, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. elektroninių ryšių paslaugoms būtų leidžiama naudoti 800 MHz juostą, kaip nurodyta Radijo spektro politikos programoje (RSPP);

Y. kadangi Radijo spektro politikos programoje Komisijos prašoma persvarstyti, kaip naudojamas radijo spektras nuo 400 MHz iki 6 GHz, ir įvertinti, ar galima atlaisvinti daugiau radijo spektro, pvz., 700 MHz juostą (bet ne tik ją), naujoms taikomosioms sistemoms;

Z.  kadangi, vertinant teisinės sistemos poveikį naudotojams ir vartotojams suteikiamoms pasirinkimo galimybėms, reikėtų atsižvelgti į inovacijas ir naujų technologijų bei infrastruktūros plėtrą;

Aa. kadangi teisės aktai turėtų išlikti neutralūs, o lygiavertėms paslaugoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės;

1.  apgailestauja, kad valstybės narės pavėlavo perkelti 2009 m. elektroninių ryšių teisinės sistemos pakeitimus į nacionalinę teisę, ir atkreipia dėmesį į ryšių vidaus rinkos susiskaidymą, kurį lėmė skirtingas reguliavimo sistemos įgyvendinimas 28 ES valstybėse narėse;

2.  pabrėžia, kad, nors teisinė sistema padėjo esminei pažangai siekiant šių tikslų, ES telekomunikacijų rinka tebėra suskaidyta į atskiras valstybių narių rinkas, todėl įmonėms ir piliečiams sudėtinga visapusiškai naudotis bendrosios rinkos pranašumais;

3.  mano, kad tik užtikrinus konkurencingą didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugų rinką Europos Sąjungoje bus galima skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei galutiniams vartotojams pasiūlyti konkurencingas kainas;

4.  mano, kad kitą kartą juos persvarstant reikėtų siekti tolesnės teisės aktų raidos, kad būtų panaikinti visi trūkumai ir atsižvelgta į rinkos, socialinę ir technologijų raidą ir į ateities tendencijas;

5.  mano, kad aspektai, kuriuos reikėtų apsvarstyti persvarstant visą reguliavimo sistemą, yra:

     i) universaliųjų paslaugų įpareigojimas, kurį reikėjo jau seniai persvarstyti ir į jį įtraukti įpareigojimą suteikti galimybę prie plačiajuosčio interneto prisijungti už teisingą kainą, siekiant atsižvelgti į skubų poreikį sumažinti skaitmeninę atskirtį ir šiam tikslui pasiekti imtis priemonių dėl valstybės pagalbos gairėmis nustatytų suvaržymų;

     ii) NRI kompetencija visais klausimais, įskaitant spektrą, kuris reglamentuojamas teisės aktais; NRI valstybėse narėse suteikti įgaliojimai ir atitinkamai – NRI nepriklausomumo reikalavimo mastas;

     iii) NRI ir nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas;

     iv) simetriniai įpareigojimai, susiję su tinklo prieiga (PD 12 straipsnis), nes kai kuriose valstybėse narėse tokie reguliavimo srities įgaliojimai NRI nesuteikti;

     v) taisyklės dėl sverto poveikio (PD 14 straipsnis) ir bendro dominavimo (PD II priedas), nes, nepaisant 2009 m. padarytų pakeitimų, NRI, taikydamos šias priemones, vis dar susiduria su sunkumais;

     vi) rinkos apžvalgos procesas;

     vii) paslaugų, kuriomis galima visiškai pakeisti tradicinių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, poveikis; tam tikrais atvejais reikėtų patikslinti dalykus, susijusius su reguliavimo sistemos technologinio neutralumo ribomis ir su paslaugų, teikiamų pagal informacinės visuomenės sistemą, atskyrimu nuo paslaugų, teikiamų naudojantis elektroniniais ryšiais;

     viii) būtinybė atsisakyti perteklinio reguliavimo;

     ix) reguliavimo panaikinimas, jeigu atlikus rinkos analizę įrodoma, kad šioje rinkoje yra veiksminga konkurencija, ir kad yra ilgalaikės stebėsenos būdų bei priemonių;

     x) galimybių pranešti apie jų patirti su nediskriminavimo primeonėmis ir taisomosiomis priemonėmis, suteikimas NRI;

     xi) 7 ir 7a straipsnių procedūrų veiksmingumas ir veikimas (bendras reguliavimas): nors ir Komisija, ir EERRI apskritai sutinka, kad šios procedūros veikia gerai ir suteikia tinkamo subalansavimo galimybę, Komisija teigia, kad kai kada NRI nepritaikė visų savo reguliavimo priemonių arba vėlavo jas pritaikyti, o EERRI skundžiasi trumpais terminais;

     xii) atvejis, kai procedūros II etapas nepradedamas dėl to, kad NRI atsiima savo priemonės projektą arba nepasiūlo tam tikroje rinkoje pripažintos problemos sprendimo, ir tokiu atveju vienintelis sprendimas yra pradėti pažeidimo procedūrą: šiais abiem atvejais turėtų būti numatytas būdas pradėti taikyti tinkamą 7 arba 7a straipsnyje numatytą procedūrą;

     xiii) 19 straipsnyje numatytos procedūros veiksmingumas ir veikimas: Komisija 19 straipsniu suteiktais įgaliojimais pasinaudojo dukart (2010 m. rugsėjo mėn. NGA rekomendacija ir rekomendacija dėl nediskriminavimo ir sąnaudų skaičiavimo metodikos); kadangi, kitaip nei pagal 7 ar 7a straipsnį, 19 straipsnio procedūrai terminas nenustatytas, EERRI ir Komisijos reguliavimo srities dialogas buvo ne toks sklandus, EERRI skundėsi, kad jos buvo paprašyta pateikti nuomonę per labai trumpą terminą, o Komisija priekaištavo, kad kai kurios NRI nenoriai laikėsi rengimo ir įgyvendinimo termino;

     xiv) Europos paslaugų teikėjai ir operatoriai, atsižvelgiant į (netaikomą) PD 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią Komisijai leidžiama nustatyti tarpvalstybines rinkas; daugiau dėmesio reikėtų skirti konkurencingam ryšių paslaugų ES įmonėms teikimui ir veiksmingam bei nuosekliam verslo kategorijos priemonių taikymui visoje ES;

xv) tarpvalstybinių rinkų nustatymas, pirmiausia bent jau verslo paslaugų srityje; sąlygų paslaugų teikėjams pranešti EERRI, kad jie ketina teikti paslaugas tokiose rinkose, sudarymas ir EERRI atliekama paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas tokiose rinkose, priežiūra;

     xvi) EERRI ir jos veikla, taip pat kompetencijos išplėtimas;

     xvii) prieigos prie turinio laisvė be diskriminacijos pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 3a dalį ir tinklo neutralumas, remiantis Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalies g punktu;

     xviii) rekomendacija dėl atitinkamų rinkų;

     xix) įrangos reguliavimas, įskaitant įrangos ir operacinių sistemų susiejimą;

xx) naujausi pasauliniai pokyčiai kibernetinio saugumo ir kibernetinio šnipinėjimo srityse ir Europos Sąjungos piliečių lūkesčiai, susiję su jų privatumo naudojantis elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės paslaugomis gerbimu; ir

xxi) tai, kad internetas tapo labai svarbia įvairiausios ekonominės ir socialinės veiklos vykdymo infrastruktūra;

6.  mano, kad svarbiausi persvarstytini tikslai yra:

     i) užtikrinimas, kad paslaugoms, kurios gali būti visiškai tarpusavyje pakeičiamos, būtų taikomos tos pačios taisyklės; šiuo tikslu reikėtų atsižvelgti į Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte nustatytą elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtį;

ii) užtikrinimas, kad vartotojai galėtų gauti išsamią ir suprantamą informaciją apie prisijungimą prie įvairios spartos interneto, siekiant jiems suteikti galimybę palyginti įvairių operatorių pasiūlymus;

iii) tolesnis veiksmingos ir tvarios konkurencijos, kuri yra pagrindinė veiksmingo ilgalaikio investavimo varomoji jėga, skatinimas;

iv) konkurencijos Europos didelės spartos plačiajuosčio ryšio rinkoje didinimas;

     v) pastovios ir tvarios investicijų sistemos užtikrinimas;

     vi) suderinto, nuoseklaus ir veiksmingo taikymo užtikrinimas;

     vii) paslaugų teikėjų visoje Europoje plėtros ir tarpvalstybinių verslo paslaugų teikimo palengvinimas;

viii) užtikrinimas, kad sistema būtų pritaikyta skaitmeniniam amžiui ir kad pagal ją būtų sukurta visą ekonomiką palaikanti interneto ekosistema; ir

ix) vartotojų pasitikėjimo ryšių vidaus rinka didinimas, be kita ko, taikant priemones, skirtas būsimai asmens duomenų apsaugos reguliavimo sistemai įgyvendinti, taip pat elektroninių ryšių saugumui vidaus rinkoje didinti skirtas priemones;

7.  mano, kad bendras reguliavimo sistemos tikslas ir toliau turėtų būti sektorių konkurencijos ir investicijų ekosistemos, naudingos vartotojams ir naudotojams, skatinimas ir kartu raginimas kurti tikrą ryšių vidaus rinką bei užtikrinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje;

8.  pabrėžia, kad teisės aktai turi išlikti nuoseklūs, aktualūs ir veiksmingi;

9.  mano, kad reguliavimo sistema turi padėti siekti tikslo išlaikyti nuoseklumą ir užtikrinti reguliavimo tikrumą, kad konkurencija būtų teisinga ir vyktų vienodomis sąlygomis, o ES subjektai vykstant šiai konkurencijai turėtų visas galimybes veikti; mano, kad visos Komisijos pasiūlytos nuostatos, įskaitant bendrą Europos leidimą, vartotojų aspektus ir spektro aukcionų techninius ypatumus, galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant bendrą ryšių rinką ir turi būti vertinamos remiantis šiuo tikslu; mano, kad reguliavimo sistemos peržiūros procedūra, kaip pageidaujama šiame dokumente, turi būti laikoma Sąjungos skaitmeninės ekonomikos žingsniu pirmyn, taigi sistema turėtų būti persvarstoma taikant nuoseklų ir struktūruotą požiūrį,

10. pabrėžia, kad, siekiant skatinti diegti inovacijas ir pašalinti patekimo į rinką kliūtis, būtina užtikrinti informacijos nediskriminavimą siuntimo, perdavimo ir priėmimo etapais;

11. pabrėžia, kad srauto valdymo srityje gali būti elgiamasi nekonkurencingai ir diskriminuojant, todėl ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam tinklo neutralumo pažeidimui;

12. pabrėžia, kad nuostatos, pagal kurias NRI gali įsikišti, kad užtikrintų paslaugos kokybę tuo atveju, jei paslaugos, pažeidžiant konkurenciją, sustabdomos ar apribojamos, drauge su didesniu sutarčių skaidrumu yra galingos priemonės siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie pasirinktų paslaugų ir galėtų jomis naudotis;

13. pabrėžia, kad teikiant pirmenybę ištisinei paslaugų kokybei (angl. end to end quality of service) ir kartu teikiant negarantuoto rezultato paslaugas (angl. best effort delivery), būtų galima pažeisti tinklo neutralumo principą; ragina Komisiją ir reguliavimo institucijas stebėti šias tendencijas ir atitinkamais atvejais taikyti paslaugų kokybės įpareigojimų priemones, nustatytas Direktyvos dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių 22 straipsnyje; ragina esant reikalui apsvarstyti papildomas teisėkūros priemones ES lygmeniu;

14. pabrėžia, kad, siekiant skatinti inovacijas, plėsti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sparčiųjų elektroninių ryšių infrastruktūros diegimo sąnaudas ir padidinti jo efektyvumą, reikėtų įvertinti galimybes derinti įvairias priemones ir visas turimas technologijas ir suteikti tas galimybes vartotojams, kad būtų išvengta paslaugų kokybės blogėjimo, prieigos stabdymo ir tinklo srauto sulėtėjimo;

15. pabrėžia, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų siekti taikyti tuos dažnių spektro naudojimo reguliavimo principus, procedūras ir sąlygas, kurie netrukdo Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti tinklų ir kitas paslaugas keliose valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje;

16. yra įsitikinęs, kad geresnis spektro koordinavimas, kartu taikant bendrus teisės naudoti spektrą visoje Sąjungoje principus, būtų svarbi priemonė sprendžiant prieinamo spektro dažnių nuspėjamumo trūkumo problemą, taip skatinant investicijas ir masto ekonomiją;

17. pabrėžia, kad skatinamosios išmokos ir (arba) naudojimosi teisės panaikinimas tais atvejais, kai nepavyko naudoti atitinkamo radijo dažnių spektro, gali būti svarbios priemonės, taikytinos siekiant atlaisvinti pakankamai suderinto radijo dažnių spektro ir taip skatinti teikti didelio pajėgumo belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas;

18. pabrėžia, kad parduodant ketvirtosios kartos (4G) ir penktosios kartos (5G) technologijų belaidžio ryšio paslaugas visos Europos masto aukcionuose ir išduodant ribotą skaičių licencijų, pagal kurias kartu paslaugos būtų teikiamos visoje ES teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos belaidžio ryšio paslaugas teikti visos Europos mastu, taip sugriaunat pamatus, kuriais grindžiamas tarptinklinis ryšys;

19. ragina valstybes nares teikti gerokai didesnę pirmenybę elektroninių ryšių aspektams, susijusiems su vartotojais; pabrėžia, kad gerai veikiančios rinkos, gerai informuoti ir pasitikintys vartotojai yra pagrindinė ES rinkos kaip visumos dalis;

20. pabrėžia, kad dėl to, jog vartotojai vis dažniau pasirenka paketo pavidalo sutartis, apimančias įvairias paslaugas, ypač svarbu užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi ikisutartinės ir esamos sutartinės informacijos atnaujinimo reikalavimų;

21. pabrėžia, kaip svarbu stiprinti vartotojų informavimo reikalavimus, susijusius su paslaugų apribojimais, subsidijomis prietaisams ir srauto valdymu, ir ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti nuoseklų klaidinančios reklamos draudimo taikymą;

22. pabrėžia, kad turinio sujungimas į paketą gali būti kliūtis pakeisti operatorių, ir prašo Komisijos ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išnagrinėti galimus su tuo susijusius antikonkurencinius aspektus;

23. pažymi, kad esama atvejų, kai paslaugų teikėjai apribojo vartotojų mobiliojo ryšio telefonų susiejimo funkcijos (naudojant mobiliojo ryšio telefoną kaip kelvedį (angl. router) arba jautrųjį saitą (angl. hotspot)) galimybes, nors sutartyje su vartotoju nurodomas neribotas duomenų naudojimas; todėl prašo Komisijos ir EERRI atkreipti dėmesį į potencialiai klaidinančios reklamos problemą ir didesnio aiškumo poreikį šioje srityje;

24. pažymi, kad dinamiškoje rinkoje svarbi galimybė pakeisti operatorių, paprastas numerio perkeliamumas, sutarčių skaidrumas ir informacijos apie sutarties pakeitimus teikimas vartotojams; apgailestauja, kad nepasiekiami perkeliamumo tikslai, ir ragina Komisiją ir EERRI imtis veiksmų;

25. remia tas valstybes nares, kurios įgyvendino griežtesnius lygiavertės neįgalių naudotojų prieigos reikalavimus, ir ragina visas valstybes nares sekti jų pavyzdžiu; ragina EERRI geriau propaguoti neįgaliems naudotojams skirtas nuostatas ir skatinti jiems suteikiamą prieigą;

26. sveikina visas valstybes nares įvedus bendrąjį pagalbos telefono numerį 112; ragina atlikti patobulinimus, susijusius su reagavimo laiku, kurio reikia skambinančiojo vietai nustatyti; pažymi, kad keletas valstybių narių jau įdiegė technologijas, kurios leidžia nustatyti skambinančiojo vietą beveik iš karto;

27. palankiai vertina Komisijos darbą praktiškai diegiant numerius 116, ypač karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116000); ragina Komisiją geriau propaguoti šiuos numerius;

28. pažymi, kad Komisija atsisakė savo užmojų sukurti visos Europos telefono numerių suteikimo sistemą;

29. pabrėžia, kad padaryta geroka pažanga suteikiant pradinio lygmens visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, tačiau pažymi, kad ji labai nevienoda; ragina valstybes nares siekti skaitmeninės darbotvarkės tikslų skatinant privačias ir vykdant viešąsias investicijas į naujus tinklo pajėgumus;

30. pabrėžia, kad didėjant duomenų kiekiui, esant ribotiems spektro ištekliais ir suvienodinant technologijas, įrangą ir turinį, reikia pažangaus duomenų srauto valdymo ir skirtingų sklaidos būdų, pvz., skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų ir belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų bendradarbiavimo;

31. pabrėžia, kad persvarstymas turėtų būti grindžiamas plačiomis konsultacijomis su visais suinteresuotaisiais subjektais ir išsamia visų klausimų analize;

32. todėl ragina Komisiją inicijuoti kitą visos reguliavimo sistemos persvarstymą, kad per kitą Europos Parlamento kadenciją būtų galima tinkamai diskutuoti;

33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

SWD(2013)217 Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė, p. 43.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisija savo naujausius pasiūlymus dėl Sąjungos elektroninių ryšių teisės aktų pateikė 2007 m. lapkričio mėn., o persvarstytus teisės aktus Europos Parlamentas ir Taryba po ilgų ir sunkių derybų priėmė po dvejų metų, 2009 m. lapkričio mėn. Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2011 m. gegužės 25 d., t. y. 18 mėnesių po priėmimo. Tačiau taisykles laiku perkėlė tik nedaug valstybių narių, o paskutinės valstybės narės apie visišką perkėlimą pranešė tik 2013 m. sausio mėn.

Nors Komisija privalo periodiškai persvarstyti teisės aktus ir neseniai įsipareigojo persvarstyti dvi sudedamąsias reguliavimo sistemos dalis (Direktyvą 2002/58 dėl privatumo ir elektroninių ryšių ir Rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų), ji dar nepaskelbė apie savo ketinimą persvarstyti visą reguliavimo sistemą.

Praėjus šešeriems metams nuo Komisijos pasiūlymo pirmasis vertinimas yra toks, kad elektroninių ryšių vidaus rinka dar nebaigta kurti; pavyzdžiui, dar nėra visos Europos tiekėjo. Nors manau, kad viena rinka turi esminę reikšmę, teisės aktų rinkinys visų pirma buvo skirtas tam, kad būtų užtikrintas sektoriaus reguliavimo tikrumas; jį reikėtų vertinti platesniame kontekste, t. y. kaip priemonę, kuri galėtų užtikrinti būtinas sąlygas investicijoms ir konkurencijai skatinti bei suderinti ir taip paveikti piliečių gyvenimą.

Todėl reguliavimo sistemos efektyvumą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į tuos laimėjimus ir pirmas dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti, yra klausimas, kodėl priėmus teisės aktų rinkinį nebuvo padaryta tiek investicijų, kiek jų tikėtasi.

Atsižvelgiant į ekonomikos krizę, šio sektoriaus socialines aplinkybes ir įtaką augimui ir darbo vietų kūrimui, pagal pagrįstą Komisijos strategiją turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog pačia reguliavimo sistema neišsprendžiamos visos sektoriaus problemos ir kad sektoriaus dalyviams įtakos turi daug kitų skirtingų teisės aktų.

Todėl gaila, kad dar laukiame, kol Komisija kaip nors susies skirtingus teisės aktus, pvz., duomenų apsaugos, vartotojų klausimų, investicijų ir konkurencijos, valstybės pagalbos gairių ir kt.

Netikėta tai, kad už skaitmeninę strategiją atsakinga Komisijos narė ką tik paskelbė apie savo ketinimą iki 2014 m. Velykų pateikti „išsamų, galutinį“ teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kad būtų sukurta „tikra bendra rinka“, t. y. „elektroninių ryšių vidaus rinka“, numatyta 2007 m. pasiūlymuose.

Kaip suprantu dabartinę Komisijos poziciją, iš esmės pritariu vieno Europos paso idėjai (numatant būtinas gretutines priemones, susijusias su priežiūra, mokesčių dempingu, taip pat vartotojų, darbo ir duomenų apsauga) ir didesniam spektro paskirstymo ir aukcionų suderinimui, kad būtų lengviau vadovautis visos Sąjungos požiūriu ir išvengti praeities klaidų, pvz., susijusių su kaina, sumokėta už spektrą. Aišku, taip pat palankiai vertinu mintį toliau plėtoti tinklo neutralumo sąvoką ir galiausiai ją griežtai reglamentuoti. Tačiau manau, kad šie klausimai yra sudėtingi, keblūs ir dėl jų būtina išsamiai konsultuotis bei juos analizuoti, ir nemanau, kad juos derėtų pristatyti Europos Parlamentui ir Tarybai fragmentiškai. Taisyklės negali visą laiką keistis. Pageidaučiau, kad į šiuos ir kitus šiame pranešime nurodytus aspektus būtų atsižvelgta kitą kartą plačiai persvarstant reguliavimo sistemą.

Iš tiesų, nors 2009 m. teisės aktai yra tikrai tobulesni už savo pirmtakus, ir tai sveikintina, pavyzdžiui, todėl, kad NRI suteiktos efektyvios ir nuoseklios reguliavimo priemonės, manau, kad nuo jų priėmimo atsirado naujų uždavinių, nes kartu atsiradus naujoms technologijoms, naujiems rinkos dalyviams ir verslo modeliams sukurta nauja ekosistema, be to, vartotojai turi naujų poreikių ir lūkesčių.

Tai yra ir kitos kartos prieiga (įskaitant Komisijos rekomendaciją dėl NGA (naujos kartos prieigos), radijo spektro politika, tinklo neutralumas ir kibernetinis saugumas. Esu labai susirūpinusi nesena Komisijos tendencija, nes kartais ji teikia naujus pasiūlymus (pvz., rekomendacijos dėl sąnaudų skaičiavimo ir nediskriminavimo projektą), kuriuose labai išsamiai apibrėžia teisių gynimo priemones, ir todėl atrodo, kad ji beveik pasirengusi pati tapti reguliuotoja. Prieš pateikdama naują pasiūlymą, Komisija turėtų nustatyti teisės aktų spragas, aiškiai apibrėžti bendrus tikslus ir organizuoti išsamią, oficialią viešą konsultaciją dėl to, kaip šiuos tikslus pasiekti.

Todėl tikėčiausi, kad Komisija nukryps nuo griežtos reguliavimo vaidmens vizijos, bus dinamiška ir siūlys, kaip geriau taikyti jau esamos reguliavimo sistemos priemones, ir nesiūlys visiškai naujos iniciatyvos, kurios bendrai teisėkūros funkciją vykdantiems teisės aktų leidėjams tikrai nepavyks patvirtinti iki kadencijos pabaigos. Be to, dėl tokio pavėluoto pasiūlymo tik padidėtų netikrumas ir todėl sumažėtų investicijų.

Todėl palankiai vertinu šią galimybę įvertinti reguliavimo sistemą ir apgalvoti Komisijos poziciją klausimais, kurie jau buvo pateikti 2009 m., tačiau tuo metu apžvelgti tik paviršutiniškai nepriėjus prie bendro sutarimo.

Spektras

Kalbant apie spektrą, teisės aktuose buvo numatytas „nuosaikus“ technologijų ir paslaugų neutralumo principas ir inicijuota pirmoji radijo spektro politikos programa, kuria valstybės narės tuomet ragintos inventorizuoti dažnių naudojimą. Komisija galėjo atlikti didesnį vaidmenį spektro srityje, tačiau tam buvo viena sąlyga: galėti įrodyti savo gebėjimą būti šios srities koordinatore ir įrodyti papildomą naudą Europai. Tačiau jau keletą metų laukiame tikrų visos Europos paslaugų, o žadėtojo inventoriaus kol kas nėra.

Tinklo neutralumas

Derybos dėl garsiojo 138 pakeitimo privertė Komisiją paskelbti, kad imsis veiksmų dėl turinio diskriminavimo ir tinklo neutralumo. Reguliavimo institucijos atliko didžiulį darbą, nes nustatė kai kurias problemas, pvz., užblokuotą turinį ir nepakankamą paslaugos kokybę, tačiau Komisija šiuo klausimu dar nepasistūmėjo, išskyrus silpną komunikatą, kuriame remiamasi skaidrumu ir IPT pakeitimo nesudėtingumu.

Kaip jau nurodyta pirmiau, tinklo neutralumas yra aktuali tema, dėl kurios reikia išsamiai konsultuotis ir daug kalbėti, negalime rizikuoti ir nediskutuoti apie pagrindines piliečių teises, tačiau primygtinai pareikalaučiau neapsiriboti gairėmis, kad būtų parengta tikra privaloma priemonė.

OTT

Reguliavimo sistemoje ir visų pirma Leidimų direktyvos 10 straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama operatoriams, tačiau dabar ryšių srityje dalyvauja daugiau operatorių, pvz., „over-the-top“ paslaugų teikėjai. Be to, PD 2 straipsnio c punktas aiškiai netaikomas informacinės visuomenės paslaugoms. Norėčiau išnagrinėti galimybę OTT paslaugų teikėjams taikyti tą patį reguliavimą, kalbant apie turinį, prieigą ar privatumą ir duomenų apsaugą, jiems teikiant panašias paslaugas, palyginti su dabar reglamentuojamomis paslaugomis.

Universaliosios paslaugos

Nepaisant to, kad 2009 m. teisės aktais jau raginta persvarstyti universaliųjų paslaugų įpareigojimą, kad būtų integruoti technologiniai pokyčiai, Komisija šiuo klausimu nėra paskelbusi jokio plano. Dar kartą paraginčiau Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų atsižvelgta į būtiną skaitmeninio atotrūkio mažinimą ir atsižvelgta į valstybės pagalbos gairėmis, kurias reikėtų persvarstyti, nustatytus suvaržymus.

Tarptinklinis ryšys

Tam tikru požiūriu tarptinklinis ryšys kelia ypatingą politinę problemą. Nors šis klausimas telekomunikacijų teisės aktų rinkinyje nereglamentuotas ir nesu tikra, ar turėtų būti, atrodo, kad kai kurie politikos kūrėjai pritartų greitam naujos versijos paskelbimui.

Turėčiau priminti, kad dabartinis tarptinklinio ryšio reglamentas priimtas tik pernai ir juo nustatomos įvairios struktūrinės priemonės tiekėjams, kad būtų sudaryta konkurencija ir taip tarptinklinio ryšio kainos sumažėtų iki nacionalinio lygmens kainų. Reglamentą numatyta persvarstyti 2016 m. Net ir esant geriausiems ketinimams būtų keista, jeigu dabar Komisija svarstytų galimybę siūlyti idėjas, kurioms dar prieš metus pati priešinosi ir kurias pateikus atmetė ir Europos Parlamentas, ir Taryba. Visiškai pritariu tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimui ir mano frakcija per paskutinį tarptinklinio ryšio reglamento persvarstymą tai siūlė, tačiau dabar turime patikėti, kad Komisijos pasiūlyta ir Europos Parlamento patobulinta sistema, praėjusiais metais nustatyta naujuoju reglamentu, veikia, ir šiuo atveju reguliavimo apibrėžtumas ir nuoseklumas iki 2016 m. persvarstymo (kurį galima paspartinti ir įtraukti į bendrą persvarstymą) turėtų būti svarbiau, nebent Komisija gali pagrįsti, kad dar praėjusiais metais ji suklydo ir kad dabar papildomi pakeitimai duos daugiau naudos nei žalos. Elektroninių ryšių vidaus rinka – tai ne vien tarptinklinis ryšys.

Pati atlikau mini konsultaciją, kad geriau suvokčiau šiuos klausimus. Uždaviau EERRI ir Komisijai kelis klausimus, kad aš ir kiti nariai sužinotume, ką jos dabar galvoja. Jų atsakymai išplatinti ir paskelbti ITRE interneto svetainėje http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/organes/itre/itre_20130619_0900.htm.

Kai kurie EERRI nurodyti dalykai man pasirodė ypač įdomūs. Tarp jų yra šie:

· kad dėl telekomunikacijų sektoriaus pokyčių masto ir spartos, įskaitant naujų technologijų, rinkos dalyvių ir verslo modelių atsiradimą, taip pat nuo 2009 m. didėjančios tinklų, paslaugų ir taikomųjų programų bei turinio konvergencijos, atsirado naujų uždavinių ir reikia apgalvoti jų poveikį ateičiai ir kitam reguliavimo sistemos persvarstymui;

· pastovios ir nuoseklios reguliavimo sistemos poreikis siekiant užtikrinti investicijas ir konkurenciją, taip pat padedant imtis veiksmų prieš galbūt antikonkurencinį elgesį, kurį dabar sunku sureguliuoti, pvz., bendrą dominavimą;

· didesnio NRI dalyvavimo poreikis, pvz., spektro atveju, jų nepriklausomumo reikalavimo išplėtimas ir poreikis išlaikyti jų patirtį taip pat ir taupant biudžetą, bei NRI ir konkurencijos institucijų tarpusavio koordinavimo poreikis;

· būtinybė apibrėžti EERRI ir Komisijos funkcijas, procedūras ir šių institucijų bendradarbiavimą, įskaitant aktyvesnį ir sistemingesnį Komisijos konsultavimąsi su EERRI prieš pateikiant naują pasiūlymą, nes ši priemonė jau yra, tačiau Komisija ją mažai taiko;

· universaliųjų paslaugų įpareigojimas (šį klausimą nagrinės mano kolegos iš IMCO);

· asimetrinio ir simetrinio reguliavimo vaidmuo ir reikšmingumas, visų pirma atsižvelgiant į NGA;

· atitinkamų rinkų ir reguliavimo panaikinimo klausimas;

· sudėtingas įtaisų, pvz., nešiojamųjų telefonų, klausimas, kuris savaime dažnai reiškia paslaugų, prie kurių naudotojai yra pririšti, grupes.

Visų pirma dėl investicijų ir labai didelio greičio tinklų diegimo norėčiau tai pabrėžti, nepaisant nuviliančio Tarybos pasiūlymo gerokai sumažinti EITP biudžetą. Investicijų į telekomunikacijų infrastruktūros diegimą skatinimas yra bent toks pat svarbus kaip esamų tinklų reguliavimas ir ES koordinavimo trūkumas vėliau gali labai pakenkti.

Apskritai manau, kad reguliuojant elektroninius ryšius iki dabartinės reguliavimo sistemos gerai padirbėta, sukurta dinamiška pramonė bei duota labai didelė nauda vartotojams ir kitiems naudotojams. Kaip jau nurodžiau, vis dėlto dar yra keli klausimai, kuriuos taip pat reikia apsvarstyti, kitą kartą persvarstant reguliavimo sistemą. Tai neįrodo, kad reguliavimo sistema yra bloga, o tiesiog parodo sektorių veikiančios raidos spartą.

Galiausiai reikėtų leisti reguliavimo sistemos raidą. Kaip daugybę kartų nurodžiau per derybas dėl 2009 m. persvarstymo, tai turėtų būti raida, o ne revoliucija. Raida – tai sričių, kurias reikia tobulinti, nustatymas ir veiksmingų sprendimų bei kompromisų suradimas išnagrinėjus daugelį konkuruojančių aspektų. Ekonomiškai tai yra labai reikšmingas uždavinys, galintis turėti didžiulį – blogą arba gerą – poveikį piliečiams. Todėl reikia atidžiai diskutuoti ir analizuoti.

Komisija dar savo 2007 m. pasiūlymuose nurodė kai kuriuos bet kurios reguliavimo sistemos persvarstymo tikslus. Šie tikslai tebegalioja: poreikis veiksmingiau valdyti spektrą; kad tais atvejais, kai yra būtinas reguliavimas, jis būtų rezultatyvus ir paprastas, ir užbaigimas kurti elektroninių ryšių vidaus rinką; nuo to laiko dėl telekomunikacijų sektoriuje įvykusių pokyčių masto ir spartos atsirado naujų klausimų ir vartotojų poreikių. Kai kuriuos iš jų jau pažymėjau. Reikia vengti suskaidymo, kalbant tiek apie skirtingose valstybėse narėse taikomas skirtingas taisykles, tiek apie reguliavimo sistemą, kuri nesudaro darnios visumos. Gerai apgalvota reguliavimo sistema, paremta tuo, ką jau turime, turėtų savaime užtikrinti principus, taisykles ir priemones šiems svarbiems klausimams spręsti.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (9.9.2013)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos

(2013/2080(INI))

Nuomonės referentas: Malcolm Harbour

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. pritaria nuomonei, kad visos pranešime nurodytos problemos turėtų būti sprendžiamos išsamiai persvarstant visą sistemą, įskaitant Universaliųjų paslaugų direktyvą, o ne atskiras jos dalis, kad toks persvarstymas turėtų būti grindžiamas plačiomis konsultacijomis ir išsamia analize ir kad Komisija dabar turėtų inicijuoti kitą sistemos persvarstymą, kad per kitą Parlamento kadenciją galėtų vykti atitinkamos diskusijos;

B.  pritaria nuomonei, kad, nepaisant padarytos pažangos, Europos Sąjunga imasi per mažai veiksmų siekdama per nustatytą laikotarpį įvykdyti Skaitmeninės darbotvarkės plačiajuosčio ryšio tikslus;

1.  ragina valstybes nares teikti gerokai didesnę pirmenybę elektroninių ryšių aspektams, susijusiems su vartotojais; pabrėžia, kad gerai veikiančios rinkos, gerai informuoti ir pasitikintys vartotojai yra ES rinkos atrama;

2.  pabrėžia, kad dėl to, jog vartotojai vis dažniau pasirenka paketo pavidalo sutartis, apimančias įvairias paslaugas, ypač svarbu užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi ikisutartinės ir esamos sutartinės informacijos atnaujinimo reikalavimų;

3.  pabrėžia, kaip svarbu stiprinti vartotojų informavimo reikalavimus, susijusius su paslaugų apribojimais, subsidijomis prietaisams ir srauto valdymu, ir ragina valstybes nares ir Komisiją nuosekliai taikyti klaidinančios reklamos draudimą;

4.  pabrėžia, kad srauto valdymo srityje gali būti elgiamasi nekonkurencingai ir diskriminuojant, todėl ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam tinklo neutralumo pažeidimui;

5.  pabrėžia, kad teikiant pirmenybę ištisinei paslaugų kokybei (angl. end to end quality of service) ir kartu teikiant negarantuoto rezultato paslaugas (angl. best effort delivery), galima pažeisti tinklo neutralumo principą; ragina Komisiją ir reguliavimo institucijas stebėti šias tendencijas ir atitinkamais atvejais taikyti paslaugų kokybės įpareigojimų priemones, nustatytas Direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, 22 straipsnyje, taip pat esant reikalui apsvarstyti galimybę taikyti papildomas ES teisėkūros priemones;

6.  pabrėžia, kad turinio sujungimas į paketą gali būti kliūtis pakeisti operatorių, ir prašo Komisijos ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išnagrinėti galimus su tuo susijusius antikonkurencinius aspektus;

7.  pažymi, kad esama atvejų, kai paslaugų teikėjai apribojo vartotojų mobiliojo ryšio telefonų susiejimo funkcijos (naudojant mobiliojo ryšio telefoną kaip kelvedį (angl. router) arba jautrųjį saitą (angl. hotspot)) galimybes, nors sutartyje su vartotoju nurodomas neribotas duomenų naudojimas; todėl prašo Komisijos ir EERRI atkreipti dėmesį į galimus klaidinančios reklamos atvejus ir didesnio aiškumo poreikį šioje srityje;

8.  pabrėžia, kad dinamiškoje rinkoje svarbi galimybė pakeisti operatorių, paprastas numerio perkeliamumas, sutarčių skaidrumas ir vartotojų informavimas apie sutarties pakeitimus; apgailestauja, kad nepasiekiami perkeliamumo tikslai, ir ragina Komisiją ir EERRI imtis veiksmų;

9.  remia tas valstybes nares, kurios įgyvendino griežtesnius lygiavertės neįgalių naudotojų prieigos reikalavimus, ir ragina visas valstybes nares sekti jų pavyzdžiu; ragina EERRI geriau propaguoti neįgaliems naudotojams skirtas nuostatas ir skatinti jų prieigą;

10. pabrėžia, kad nuostatos, pagal kurias nacionalinės reguliavimo institucijos gali įsikišti, kad užtikrintų paslaugos kokybę tuo atveju, jei paslaugos, pažeidžiant konkurenciją, sustabdomos ar apribojamos, drauge su didesniu sutarčių skaidrumu yra galingos priemonės siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie pasirinktų paslaugų ir galėtų jomis naudotis;

11. sveikina visas valstybes nares įvedus bendrąjį skubaus iškvietimo telefono numerį 112; ragina atlikti patobulinimus, susijusius su reagavimo laiku, kurio reikia skambinančiojo vietai nustatyti; pabrėžia, kad keletas valstybių narių jau įdiegė technologijas, kurios leidžia nustatyti skambinančiojo vietą beveik iš karto;

12. palankiai vertina Komisijos darbą praktiškai diegiant numerius 116, ypač karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116000); ragina Komisiją geriau propaguoti šiuos numerius;

13. pažymi, kad Komisija atsisakė savo užmojų sukurti visos Europos telefono numerių suteikimo sistemą;

14. pabrėžia, kad padaryta geroka pažanga suteikiant pradinio lygmens visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, tačiau pažymi, kad ji labai nevienoda; ragina valstybes nares siekti skaitmeninės darbotvarkės tikslų skatinant privačias ir vykdant viešąsias investicijas į naujus tinklo pajėgumus;

15. pabrėžia, kad, siekiant skatinti inovacijas, plėsti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sparčiųjų elektroninių ryšių infrastruktūros diegimo sąnaudas ir padidinti jo efektyvumą, reikėtų įvertinti galimybes derinti įvairias priemones ir visas turimas technologijas ir suteikti tas galimybes vartotojams, kad būtų išvengta paslaugų kokybės blogėjimo, prieigos stabdymo ir tinklo srauto lėtėjimo;

16. pabrėžia, kad didėjant duomenų kiekiui, esant ribotiems spektro ištekliais ir suvienodinant technologijas, įrangą ir turinį, reikia pažangaus duomenų srauto valdymo ir skirtingų sklaidos būdų, pvz., skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų ir belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų bendradarbiavimo.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Claudette Abela Baldacchino, Adam Bielan, Preslav Borissov, Birgit Collin-Langen, Malcolm Harbour, Philippe Juvin, Franz Obermayr, Sirpa Pietikäinen, Phil Prendergast, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Emilie Turunen, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ildikó Gáll-Pelcz, Liem Hoang Ngoc, María Irigoyen Pérez, Pier Antonio Panzeri, Olle Schmidt, Olga Sehnalová, Marc Tarabella, Wim van de Camp, Patricia van der Kammen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Małgorzata Handzlik, Cornelis de Jong


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Zigmantas Balčytis, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, Fiona Hall, Jacky Hénin, Romana Jordan, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Amalia Sartori, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Patrizia Toia, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Alejo Vidal-Quadras

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Francesco De Angelis, Elisabetta Gardini, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Eija-Riitta Korhola, Paweł Robert Kowal, Bernd Lange, Werner Langen, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Pier Antonio Panzeri, Britta Reimers

Teisinė informacija - Privatumo politika