Pranešimas - A7-0314/2013Pranešimas
A7-0314/2013

PRANEŠIMAS dėl švietimo vaidmens persvarstymo

1.10.2013 - (2013/2041(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Katarína Neveďalová

Procedūra : 2013/2041(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0314/2013
Pateikti tekstai :
A7-0314/2013
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl švietimo vaidmens persvarstymo

(2013/2041(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) having regard to 165 ir 166 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012) 0669),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012) 0750),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“, pasiūlymo (COM(2011) 0788),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m. ES jaunimo strategijos) įgyvendinimo 2012 m. Tarybos ir Komisijos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2012) 0495) ir į atitinkamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012) 0256),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ – dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą, augimą ir darbo vietų kūrimą[1],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (COM(2011) 0902),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto[2],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01)[3],

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)[4],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (COM(2012) 0485 final)[5],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo[6],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje[7],

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją „Judus jaunimas: Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo pagrindas“[8],

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas[9],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas[10],

‑    atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl švietimo vaidmens persvarstymo[11],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0314/2013),

A. kadangi vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų – sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 proc. ir bent iki 40 proc. padidinti jaunesnės kartos atstovų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ar atitinkamą profesinį išsilavinimą, dalį;

B.  kadangi Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje („ET 2020“) pateiktos gairės, pagal kurias programoje dalyvautų 95 proc. vaikų nuo ketverių metų iki mokyklinio amžiaus, dalyvaujančių ankstyvojo vaikų ugdymo veikloje; mažiau kaip 15 proc. 15 metų amžiaus vaikų, kurių skaitymo, matematikos ir mokslo dalykų žinios yra nepakankamos; vidutiniškai ne mažiau kaip 15 proc. mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių suaugusiųjų (25 –64 metų amžiaus grupės);

C. kadangi judumo skatinimas ir įgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų ir kadangi reikia prisiminti, kad vienas iš ES tikslų yra iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. diplomus įgijusių ES piliečių studijuodami būtų viešėję užsienyje; kadangi pabrėžiama, kad studentų, dėstytojų, įmonių darbuotojų judumas atlieka esminį vaidmenį kuriant ES erdvę;

D. kadangi 2014–2020 m. jaunimo judumo programos turi suteikti realių galimybių įgyti žinių ir naujų gebėjimų, taigi prisidėti prie jaunimo užimtumo didinimo;

E.  kadangi Komisija savo 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ragina skatinti augimą ir konkurencingumą ir didelėmis investicijomis į švietimą ir mokymą kovoti su nedarbu ir socialiniais krizės padariniais;

F.  kadangi 2013 m. kovo mėn. jaunimo iki 25 m. nedarbas ES buvo 23,5 proc., o kartu tebebuvo neužimta daugiau kaip 2 mln. darbo vietų; kadangi keliose valstybėse narėse bedarbių vis daugėja ir nedarbas trunka vis ilgiau, o gebėjimų pritaikymas darbo rinkoje tampa vis mažiau veiksmingas;

G. kadangi nesibaigianti ekonomikos krizė ir fiskaliniam konsolidavimui skirtos griežto taupymo priemonės keliose valstybėse narėse apsunkina ES piliečių gyvenimą dėl nedarbo, socialinės atskirties ir skurdo; kadangi dėl krizės poveikio, ypač jaunimui, kraštutiniais atvejais kyla su prasta mityba arba psichikos sveikatos sutrikimais susijusių problemų; kadangi ypač valstybėse narėse, kurių ekonomika pažeidžiamesnė, biudžeto mažinimas švietimo srityje apsunkino prieinamumą ir sumenkino mokymo standartus;

H.  kadangi krizė ir taupymo politika tiesiogiai daro neigiamą įtaką jaunimo perspektyvoms gauti išsilavinimą ir darbo vietą, bei juos išsaugoti; kadangi išlaidos švietimo srityje yra investicija į ateitį, todėl šioje srityje negalima taupyti;

I.   kadangi jaunimas susiduria su vis didesniais sunkumais pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką ir trūksta neformalaus bendravimo tarp švietimo įstaigų ir darbo rinkos, kas padidina nedarbo riziką; kadangi aukštos kokybės profesinis mokymas priklauso nuo glaudaus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo bei aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo.

J.   kadangi prieinamas, lankstus ir aukštos kokybės švietimas ir mokymas turi esminį poveikį besimokančio jaunimo asmeninei raidai ir vystymuisi, taip pat skatina jo aktyvų pilietiškumą ir palaiko gerovę ir sudaro sąlygas integruotis į visuomenę ir darbo rinką bei įnešti savo indėlį; kadangi dėl ekonominių ir socialinių problemų stiprėja piliečių euroskepticizmas;

K. kadangi mokykloje patiriamos patyčios kenkia jaunimo gerovei, trukdo jiems atskleisti savo gebėjimus ir skatina anksti mesti mokyklą;

L.  kadangi atvirieji švietimo ištekliai (AŠI) didina švietimo kokybę, prieinamumą ir teisingumą ir naudojant IRT ir naujas technologijas palengvina sąveikųjį, kūrybingą, lankstų ir asmeninėms reikmėms pritaikytą mokymosi procesą; kadangi atvirasis švietimas, kuriuo remiamas mokymasis visą gyvenimą, didina tvarias įsidarbinimo galimybes;

M. kadangi, nors apskritai jaunimo nedarbo lygis yra didelis, tam tikruose sektoriuose pvz., informacinėse ir ryšių technologijų (IRT) ir sveikatos priežiūros sektoriuose, atsiranda vis daugiau sunkumų norint užpildyti laisvas darbo vietas, nes trūksta kvalifikuotų darbuotojų; kadangi kai kuriose valstybėse narėse pastebimas vis didesnis absolventų kvalifikacijos ir įgūdžiams keliamų reikalavimų darbo rinkoje atotrūkis;

N. kadangi darbo rinkos poreikių tendencijos greitai keičiasi; kadangi būtina siekti kokybiško švietimo ir asmenybės brandos ir atidžiai ištirti būsimas darbo rinkos poreikių tendencijas, siekiant pritaikyti ir modernizuoti švietimo ir mokymo programas, siekiant užtikrinti pagrindines žinias ir mokymosi visą gyvenimą strategijas bei pasiūlyti tinkamus gebėjimus juos atitinkančioms darbo vietoms, pvz., naudojimąsi technologijomis ir socialiniais tinklais, nenukrypstant nuo akademinių žinių perdavimo metodų; kadangi keičiantis įvairiems mokymo modeliams turi keistis ir dėstytojo profesija, būtent jo įgūdžiai, kompetencija, statusas ir karjera;

O. kadangi žinios, technologijos ir profesijos sparčiai keičiasi ir kadangi asmenys per savo profesinį gyvenimą susidurs su keletu technologinių pokyčių, svarbu, kad visi turėtų gana solidžias pagrindines žinias, kad galėtų prisitaikyti prie šių pokyčių;

P.  kadangi įrodyta, kad nacionalinio lygmens ekonomikos augimo, našumo ir visapusiškumo skatinimas turi didžiulę įtaką kuriant darbo vietas, didinant jų skaičių ir kokybę bei geresnę jaunimo integraciją į darbo rinką;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, visų pirma tai, kad jame daug dėmesio skiriama kovai su jaunimo nedarbu investuojant į gebėjimų ugdymą, modernizuojant aukštojo mokslo sistemas, taip pat pasaulinės klasės profesiniam rengimui ir mokymui, lankstiems mokymosi būdams, pasinaudojant ir AŠI bei darbu grindžiamam mokymuisi skatinti, taip pat socialinių partnerių įtraukimui kuriant šiuos būdus; taip pat palankiai vertina veiksmus, skirtus tam, kad kvalifikuotų mokytojų ir dėstytojų trūkumo problema būtų sprendžiama veiksmingiau įdarbinant mokytojus, stengiantis išsaugoti jų darbo vietas ir teikiant jiems profesionalią pagalbą;

2.  mano, kad švietimo vaidmuo yra daug svarbesnis ir juo siekiama ne tik ekonominių ES ir nacionalinių strategijų tikslų. Šiuo atžvilgiu dar kartą nurodo svarbiausią švietimo uždavinį, kuris yra padėti asmenims pasirengti gyvenimui ir tapti aktyviais piliečiais vis sudėtingesnėje visuomenėje;

3.  pažymi, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės daugelis šeimų nebeišgali mokėti už aukštąjį mokslą, todėl šiame švietimo lygmenyje padaugėjo studijų nebaigusių studentų; mano, kad valstybės narės turėtų garantuoti visų asmenų teisę į nemokamą visuotinį aukštos kokybės mokslą, nepaisant ekonominės jų padėties;

4.  primena, kad didesnė kalbinė kompetencija skatina judumą ir gerėja galimybės įsidarbinti, geriau suprantamos kitos kultūros ir gerėja tarpkultūriniai santykiai; visokeriopai palaiko Komisijos pasiūlymą dėl naujojo ES kalbų kompetencijos lyginamojo kriterijaus, pagal kurį iki 2020 m. bent 50 proc. 15 metų paauglių mokėtų pirmąją užsienio kalbą, o bent 75 proc. turėtų studijuoti antrąją užsienio kalbą;

5.  pripažįsta, kad prasti kalbiniai įgūdžiai yra didelė laisvo darbuotojų judėjimo ir tarptautinio Sąjungos įmonių konkurencingumo kliūtis, ypač tose vietovėse, kuriose Europos Sąjungos piliečiai gyvena netoli kita kalba kalbančios kaimyninės valstybės sienos; primena, kad manoma, jog kalbų mokymasis gerokai veiksmingesnis ankstyvame amžiuje;

6.  primygtinai teigia, kad siekiant praplėsti studentų kalbines žinias ir pagerinti komunikacinius gebėjimus, reikia užtikrinti studentų judumą, kadangi tai būtina tam, kad jie prisitaikytų prie ES bendrosios darbo rinkos;

7.  ragina laikytis kompleksinio požiūrio į švietimą ir mokymą, sprendžiant tiek su akademiniu mokymu, tiek ir su profesiniu mokymu susijusias problemas ir pripažinti platesnį švietimo uždavinį, susijusį su asmenybės augimu ir vystymusi; primygtinai ragina remti neformalaus mokymosi ir savišvietos metodu įgyjamas žinias ir jas pripažinti bei pabrėžia tokio mokymosi, kaip bendros mokymosi visą gyvenimą strategijos dalies svarbą, siekiant sukurti socialiai įtraukią žinių visuomenę, kurią sudarytų stiprios asmenybės ir aktyvūs piliečiai; primena, kad tai tokios strategijos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek mūsų jaunuoliai galės būti savarankiški;

8.  ragina valstybes nares švietimo ir užimtumo srityje taikyti nuoseklią lyginamąją analizę naudojant susijusius europinius geriausios patirties modelius;

9.  primena pagrindinius tikslus, kurių siekti ES įsipareigojo strategijoje „Europa 2020“ – sukurti pažangų, integracinį ir ekologišką ekonomikos augimą, sukurti stiprią ir novatorišką Europos Sąjungą, skatinti socialinę įtrauktį ir didesnį solidarumą, kartu taip pat parengiant piliečius sėkmingam ir pasitenkinimą teikiančiam gyvenimui; atkreipia dėmesį į primena strategijoje „Europa 2020“ nustatytą pirmenybinį tikslą, kad 3 proc. BVP būtų skiriama investicijoms į mokslinius tyrimus bei naujoves;

10. ragina valstybes nares teikti pirmenybę viešosioms išlaidoms švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; primena, kad bet koks biudžeto lėšų mažinimas šiose srityse labai neigiamai paveiks švietimą ir investicijas šiose srityse, kurios yra būtinos Sąjungos ekonomikos atsigavimui ir konkurencingumui pasauliniu mastu bei strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui;

11. tvirtai remia nacionalinių aplinkybių stebėseną ir Sąjungos lygmens derybų su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl investicijų į švietimą ir mokymą veiksmingumo ir naudos pradžią; pabrėžia, kad švietimas užtikrina tvarų vystymąsi, kuriam, nepaisant dabartinės krizės, toliau turėtų būti teikiama pirmenybė;

12. ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, negalios, religijos ar įsitikinimų ir amžiaus švietimo srityje; ragina Tarybą skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, kuri labai svarbi užtikrinant tikrą lygybę ir kovojant su šališkumu ir diskriminacija, įskaitant mokyklose;

13. ragina valstybes nares sudaryti lygias galimybes gauti išsilavinimą ir pasiūlyti priemones, kurios atitiktų besimokančiųjų poreikius, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamų grupių narius, visų pirma mokyklos nebaigusių asmenų, bedarbių ar nesimokančių asmenų poreikius;

14. ragina parengti konkrečias priemones, kad švietimas ir mokymas būtų labiau susieti su darbu, siekiant užtikrinti konkurencingumą ir iš anksto nustatyti būsimus darbo rinkos poreikius; primena teritorinės politikos svarbą skatinant regionuose inovacijų inkubatorių įkūrimą sujungiant kūrybingas įmones, universitetus, investuotojus ir kultūros institucijas siekiant skatinti švietimą ir mokymą;

15. rekomenduoja švietimą ir mokslą kaip prioritetines sritis įtraukti į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio valstybių narių strategijų dokumentus siekiant teikti vystymo išteklius šiose srityse, įdiegiant naujas švietimo technologijas, įskaitant mokytojų rengimą ir mokymo standartų didinimą;

16. ragina valstybes nares siekti sukurti glaudesnį pagrindinių strateginės politikos sunkumų, nustatytų vykdant Europos semestro ir atvirųjų koordinavimo metodų (AKM) veiklą, skirtą remti valstybes nares, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės ir prieinamas švietimas ir mokymas net ir biudžeto suvaržymo metu, ryšį;

Jaunimas. Investavimas į ateitį

17. primena, kad jaunimas turi didžiulį potencialą ir gali atlikti esminį vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ švietimo ir užimtumo tikslų; primena valstybėms narėms apie glaudų ryšį tarp mokyklos nebaigimo, su darbu susijusių įgūdžių trūkumo ir jaunimo nedarbo; taip pat primena, kad švietimas ir priežiūra nuo ankstyvos vaikystės vaidina labai svarbų vaidmenį būsimo jaunų žmonių mokymuisi ir jų asmenybės raidai, tačiau toks švietimas turi būti vykdomas tik žaismingai, netaikant mokyklinių metodų arba spaudimo pasiekti tam tikrus tikslus;

18. pabrėžia, kad jaunimas yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis; pabrėžia, kad svarbu jaunimą pripažinti Sąjungos socialinės vizijos prioritetine grupe, ir pabrėžia, kad svarbu didinti jaunimo judumą; ragina valstybes nares skatinti kovos su priekabiavimu politiką, kad būtų sumažintas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir visiems būtų užtikrintas realus švietimo prieinamumas;

19. ragina pripažinti ir įtraukti jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijas kuriant ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategijas; pabrėžia jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų , kaip papildomų neformalaus mokymosi, savišvietos ir savanorystės galimybių rengėjų vaidmenį prisidedant prie besimokančiųjų ir jaunimo universaliųjų gebėjimų ir individualios asmeninės kompetencijos, pvz., kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, rodyti iniciatyvą, apdoroti informaciją, dirbti komandoje ir bendrauti, pasitikėti savimi, būti lyderiais ir būti versliais, vystymo;

20. ragina pripažinti kvalifikacijas, kurias jauni žmonės įgijo studijuodami užsienio aukštosiose mokymo įstaigose, visų pirma tas, kurios įgytos dalyvaujant programoje „Erasmus“;

21. ragina besimokančiuosius ir jų organizacijas, kurioms jie priklauso, dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su švietimu, ir pabrėžia, kad pritaikant mokymo programas ir būdus, kuriais puoselėjamas mokymosi visą gyvenimą požiūris, mokymasis turėtų būti pagrįstas struktūriniu dialogu su besimokančiaisiais;

22. primygtinai ragina valstybes nares skatinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą darbo rinkai ir įtraukti juos į švietimo sistemą bei užtikrinti jų kokybę; skatina kreipti daugiau dėmesio į pagrindinių įgūdžių įgijimui formalaus ir neformalaus mokymosi pagalba nuo pat ankstyvo amžiaus bei suaugusiųjų atveju, taip pat į universaliuosius ir pagrindinius gebėjimus, visų pirma į verslumo ir IRT gebėjimus, bendradarbiaujant su verslo sektoriumi ir skatinant kūrybiškumą, padedant jauniems žmonėms patekti į darbo rinką ir sustiprinti jų galimybes gauti darbą, taip pat stiprinant galimybes sukurti savo verslą; pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia teikti žlugusių naujai įsteigtų įmonių paramos priemones ir panaikinti biurokratiją;

23. pripažįsta, kaip svarbu visoje Europoje kurti ir diegti verslumo ugdymo sistemas; pabrėžia, kad besimokančių asmenų galimybės mokytis verslumo yra skirtingos ir dažnai nulemiamos įstaigos lygmeniu; todėl ragina valstybes nares ir vietos ir regioninės valdžios institucijas kartu su švietimo institucijomis į pagrindinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo mokymo programas įtraukti verslumo ugdymą; mano, kad itin didelį dėmesį reikėtų skirti tokių sistemų nevienodumo ir nemažų jų vystymo skirtumų šalinimui, kaip nurodoma 2008 m. atliktame verslumo ugdymo aukštajame moksle tyrime ir patvirtinta 2011 m. Budapešte vykusiame aukšto lygio simpoziume;

24. pabrėžia, kad svarbu įgyti daugiau žinių ir kompetencijos; pabrėžia, kad būtina stiprinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų patrauklumą bei vertę švietime bei sritis, kuriose numatomas darbo vietų trūkumas ir kuriose ateinančiais metais gali reikėti didesnio skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų bei kuriose būtina užtikrinti kokybę bei tvarias darbo vietas (pvz. ekologiška ekonomika, verslo paslaugos, IRT, sveikatos apsauga ir švietimas); pripažindamas mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų svarbą padėti jaunimui rasti darbą krizės metu, kartu ragina užtikrinti tinkamą teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgijimo studijuojant pusiausvyrą, nepamirštant socialinių mokslų studijų;

25. ragina valstybes nares užtikrinti efektyvesnį švietimą, sutelkiant dėmesį įvairesniems įgūdžiams, kalboms ir verslumo įgūdžiams, siekiant geresnio užimtumo ES mastu; ragina valstybes nares šviesti savo piliečius apie ES piliečių teises, pilietines pareigas, įsipareigojimus ir apie tai, kaip jie gali pasinaudoti savo teise į laisvą judėjimą Europos Sąjungoje; atsižvelgdamas į aktyvaus pilietiškumo ir socialinės integracijos plėtrą pabrėžia, kad per visą mokymosi mokykloje laikotarpį taip pat pakankamai dėmesio turi būti skiriama humanitariniams mokslams;

26. pabrėžia, kad reikia rengti mokyklų ir profesinio rengimo programas atsižvelgiant į tai, kad kompetencijos poreikiai kinta, jos yra perkeliamos ir apima kelias disciplinas, taip pat reikia sudaryti galimybę pereiti iš vienos studijų krypties į kitą; pabrėžia, kad būtina ypač skatinti dėstyti tokį turinį ir tokius dalykus, kurių spragos atskirose šalyse išryškėja atlikus nacionalinio ir tarptautinio masto statistinius tyrimus;

27. pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į švietimo, jaunimo lūkesčių ir darbo rinkos poreikių ryšį, kad būtų užtikrintas paprastesnis ir aukštos kokybės perėjimas nuo švietimo prie darbo taip pat siekiant užtikrinti jaunimo nepriklausomumą;

28. pabrėžia jaunimo rėmimo svarbą, visų pirma tų jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme, skatinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, antros galimybės mokytis programas, tinkamą dvilypį ir darbu grindžiamą mokymąsi ir konkrečias aukštojo mokslo prieinamumo skatinimo priemones bei aktyvaus integravimo į švietimą bei darbą priemones; laiko šiuos dalykus vertingais pereinant nuo švietimo į profesinį gyvenimą ir mažinant jaunimo nedarbo lygį;

29. ragina valstybes nares imtis priemonių darbuotojų ir bedarbių dalyvavimui profesinio perorientavimo ir permokymo programose didinti siekiant sumažinti nedarbo, ypač ilgalaikio nedarbo, riziką tai darbo jėgos daliai, kurios profesinė veikla vis mažiau paklausi;

30. ragina valstybes nares skatinti darbdavius teikti daugiau kokybiškų stažuočių, sukurti aiškius kokybės kriterijus, kuriais siekiama apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo ir supaprastinti darbo ar mokymo galimybes jaunimui teikiančių įmonių administracines procedūras, kad būtų teikiamos didesnės profesinio tobulėjimo galimybės;

31. primena valstybėms narėms ES programų vaidmenį skatinant švietimą, judumą, kalbinius įgūdžius, aktyvų pilietiškumą, Europos vertybes, kultūrinį sąmoningumą ir kitus vertingus gebėjimus, prisidedančius prie didesnių galimybių įsidarbinti ir prie jaunimo tarpkultūrinio supratingumo skatinimo; pabrėžia, kad jiems reikia toliau remti 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), ypač atkreipiant dėmesį į judumą mokymosi tikslais, bendradarbiavimą ir politikos reformą;

32. atkreipia dėmesį į mokymosi užsienyje pridėtinę vertę padedant susirasti darbą išsilavinimo neturintiems jaunuoliams, anksti pasitraukusiems iš švietimo sistemos; mano, kad „Erasmus +“ programa taip pat puikiai tiktų ir šiai žmonių grupei, padedant jai dalį profesinio išsilavinimo įgyti užsienyje.

33.      pritaria tam, kad vėl ypatingas dėmesys skiriamas automatiniam atitinkamų akademinių laipsnių pripažinimui ir tikslui, kad visiems studentams būtų teikiamos vienodos galimybės, nepaisant jų kvalifikacijų įgijimo vietos; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares tam skirti daugiau pastangų;

34. pabrėžia, kad baigus mokslus sunku rasti darbą ir sunkumų sukelia tai, kad asmenys ilgą laiką neranda darbo ir priverstinai niekuo neužsiima, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išgyvename krizę; ragina valstybes nares parengti politiką, pagal kurią būtų teikiama reikalinga pagalba siekiant išvengti išspręsti šias problemas;

35. primygtinai ragina valstybes nares investuoti į ankstyvus darbo rinkos aktyvumo skatinimo mechanizmus ir užimtumo skatinimo schemas, siūlyti įgyti darbo patirties ir suteikti geresnes įsidarbinimo galimybes, įkurti geresnius jaunimo profesinio orientavimo ir pritaikytų karjeros paslaugų centrus, ir suteikti apmokymus arba žinių atnaujinimo kursus jaunimui, praradusiam darbo vietą arba baigusiems formalųjį lavinimą, kurie jiems suteiktų galimybę tapti nepriklausomiems, gyventi nepriklausomai ir užtikrintų profesinį tobulėjimą;

36. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti iniciatyvą „Europos jaunimo garantija“, darbu paremto mokymosi, gamybinės praktikos ir dualinio mokymosi modelius, kurie būtų lengvai prieinami ir orientuoti į karjerą, suteikti tinkamas darbo sąlygas, apimančias mokymosi komponentą ir susijusias su kvalifikacijos įgijimo procesu bei bendradarbiauti su regionais užtikrinant, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva (angl. YEI) iš tiesų būtų papildomai prisidedama prie dabartinių regioninių ir nacionalinių kovos su nedarbu veiksmų; primena, kad šios laikino darbo rūšys turėtų būti atspirties taškas susirandant nuolatinį darbą; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis sanglaudos politikos finansavimo priemonėmis kaip paramos priemone;

37. pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva negali pakeisti struktūrinių pastangų ir reformų, kurios turi būti vykdomos kai kurių valstybių narių švietimo sistemose ir darbo rinkose, kad atitiktų ateityje kilsiančius iššūkius;

38. ragina valstybes nares sustabdyti jaunimo užimtumo ir švietimo rėmimo išlaidų mažėjimą; pabrėžia, kad pageidautina, jog šiam tikslui būtų naudojamos garantijos sistemos lėšos ir priemonės; mano, kad valstybės narės taip pat turėtų naudoti sanglaudos politikos lėšas kaip paramos priemonę, ir kad šios lėšos konkrečiai turėtų būti skirtos projektams, kuriais remiamas jaunimo užimtumas ir švietimas;

39. ragina laikytis integruoto požiūrio, kuriuo galima būtų pasinaudoti finansinėmis Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir nacionalinių pažangaus augimo siekimo finansavimo šaltinių galimybėmis; pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) vaidmenį remiant investicijas į švietimą ir mokymą, gebėjimus ir mokymąsi visą gyvenimą; todėl primygtinai ragina išsaugoti bendrą minimalią Europos socialiniam fondui skiriamą dalį – 25 proc. sanglaudos politikai skirto biudžeto; taip pat mano, kad svarbu, jog valstybės narės didintų švietimo įstaigų informuotumą apie kitas ES švietimo finansavimo galimybes;

40. pabrėžia, kad reikia informuoti dėstytojus, kokios yra svarbiausios kompetencijos, kokie yra geriausi mokymo metodai, geriausios socialinės ir pilietinės kompetencijos, kaip reikia imtis iniciatyvos, supažindinti su kultūra ir išmokyti saviraiškos; todėl primena, kad svarbu investuoti į dėstytojų mokymąsi visą gyvenimą;

41. primena, kad būtent subnacionalinis lygmuo yra tiksliausios ir naujausios informacijos apie regionines darbo rinkas šaltinis, tad vietos bei regionų valdžia gali atlikti svarbų vaidmenį – nustatyti įgūdžių pasiūlos ir paklausos skirtumus, numatyti atitinkamas profesinio rengimo bei persikvalifikavimo programas ir paskatinti vietos reikmes atitinkančias investicijas;

42. Pabrėžia, kad daugelyje atokių ir nepalankioje padėtyje esančių mikroregionų mokiniams kyla didelių problemų fiziškai pasiekti mokyklas ir todėl sparčiai daugėja mokyklos nebaigusių moksleivių; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad dauguma Europos piliečių susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, imtis konkrečių veiksmų tokioms kliūtims įveikti;

43. pritaria naujo Europos gamybinės praktikos aljanso sukūrimui; ragina valstybes nares į savo reformas ir veiksmus įtraukti profesinę praktiką kaip iniciatyvos „Europos jaunimo garantija“ įgyvendinimo planų dalį ir mobilizuoti tam skirtą Europos ir nacionalinį finansavimą;

Daug dėmesio partnerystei

44. pabrėžia, kad tvirta partnerystė yra paremta finansinių ir žmogiškųjų išteklių sąveika ir padeda pasidalyti mokymosi visą gyvenimą išlaidas, nes tai labai svarbu tuo metu, kai yra taikomos griežto taupymo priemonės, ir padės sustabdyti viešųjų investicijų į jaunimo užimtumą ir švietimą mažėjimą; primena, kad partnerystė teigiamai veikia švietimą ir mokymą, nes padeda gerinti jo kokybę ir prieinamumą, tuo pat metu išlaikant švietimo įstaigų vientisumą ir nepriklausomumą;

45. ragina gerinti socialinį ir civilinį dialogą dėl švietimo ir mokymo tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis ir stiprinti socialinių partnerių vaidmenį formuojant politiką;

46. mano, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės skatinimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti bendrą atsakomybę už švietimą ir karjeros skatinimą siekiant padėti absolventams greičiau prisitaikyti prie pramonės ir rinkos reikalavimų ir užtikrinti, kad švietimo procesui atnaujinti būtų prieinami papildomi ištekliai, atsižvelgiant į technologinius pokyčius;

47. atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ nenurodytos jokios konkrečios švietimo sektoriaus ir įvairių socialinių bei verslo partnerių bendradarbiavimo įgyvendinimo priemonės; ragina Komisiją aktyviai ieškoti paramos ir iniciatyvų bei kitų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi būdų švietimui gerinti, kad studentai būtų geriau pasirengę pereiti nuo mokslo prie darbo rinkos;

48. ragina valstybes nares pagerinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp verslo ir švietimo sektoriaus visais lygmenimis, įskaitant socialinius partnerius ir darbdavius, studentus ir jaunimo organizacijas, ypač kai tai susiję su mokymo programų kūrimu, rekomendacijų ir švietimo, apmokymų bei specializacijos teikimu, taikant mokymo programas, geriau tinkančias darbo rinkai bei ragina prisidėti ieškant tvaraus įgūdžių neatitikimo problemos sprendimo; ragina gerinti socialinį ir civilinį dialogą dėl švietimo ir mokymo tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis ir stiprinti socialinių partnerių vaidmenį formuojant politiką;

49. palankiai vertina į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos įtrauktus žinių ir sektorinių įgūdžių aljansus; mano, kad tokių aljansų pagalba būtų galima inovatyviai tvariu būdu stiprinti žmoniškąjį kapitalą;

50. pabrėžia bendrą skirtingų dalyvių, pvz., švietimo institucijų, valdžios institucijų, įmonių ir už save atsakingų asmenų atsakomybę mokymosi visą gyvenimą srityje;

51. ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai apsvarstyti sąnaudų paskirstymo sąvoką kaip švietimo finansavimo būdą; įspėja, kad joks sąnaudų paskirstymo mechanizmas negali būti vykdomas darant neigiamą įtaką asmenims; teisingumas ir visuotinis prieinamumas turi būti svarbiausia visų švietimo ir mokymo sistemų reformos dalis;

52. ragina švietimo institucijas ir teikėjus, verslo sektorių, socialinius partnerius, pilietines organizacijas ir vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas bei įdarbinimo tarnybas daugiau bendradarbiauti keičiantis geriausia patirtimi, skatinti partnerystę ir dirbti teikiant kokybišką įdarbinimą, stažuotes ir gamybinę praktiką, kaip veiksmingas laisvų darbo vietų klausimo sprendimo ir tvaraus žmonių įtraukimo į užimtumą pereinant nuo švietimo prie darbo, priemones; pabrėžia, kad reikia užtikrinti šios praktikos atitiktį ES lygmens priemonėms ir iniciatyvoms; taip pat ragina naudotis įvairiomis ES programomis ir fondais, ypač regioniniais fondais;

53. mano, kad būtina pripažinti viešųjų ir privačiųjų investicijų į švietimą ir mokymą suderinimo svarbą; taip pat pabrėžia, jog būtina apsisaugoti nuo galimo nepageidaujamo šalutinio poveikio, pavyzdžiui, užtikrinti, kad nebūtų sudaroma kliūčių socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančioms grupėms pasinaudoti teise į švietimą ir mokymą;

Mokymosi visą gyvenimą perspektyva

54. pažymi demografinius Sąjungos pokyčius, pvz., senėjančią visuomenę, mažą gimstamumą, taip pat protų nutekėjimą ir žmogiškojo kapitalo praradimą; ir iš to atsirandantį poreikį per gyvenimą įgyti naujų įgūdžių ir kompetenciją, kad būtų galima atremti iššūkius, susijusius su pasaulio ekonomika ir prisitaikyti prie kompetencijos paklausos tendencijų darbo rinkoje;

55. pažymi, kaip svarbu visiems prieinamą švietimą pripažinti žmogaus teise siekiant asmeninio ir visuomeninio ugdymo ir įgyjant gyvenimiškų įgūdžių; primygtinai ragina valstybes nares didinti atvirą visos švietimo ir mokslinės medžiagos prieinamumą, kad būtų sumažintos švietimo ir mokslinių tyrimų sąnaudos, ypač atsižvelgiant į pastarąjį šių sričių biudžeto sumažinimą visoje Sąjungoje;

56. ragina valstybes nares skatinti bendradarbiavimą ir sinergiją mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma didinti galimybes mokytis ir pritaikyti bei modernizuoti švietimo įstaigų programas, pavyzdžiui, pasinaudojant sparčiai besivystančiomis skaitmeninio mokymosi galimybėmis ir atviraisiais švietimo ištekliais, siekiant spręsti naujus šiuolaikinio pasaulio uždavinius;

57. pritaria paskelbtai Komisijos iniciatyvai „Švietimo sistemų atvėrimas“, kuria siekiama didinti švietimo, mokymo ir mokymosi sistemų veiksmingumą, prieinamumą ir teisingumą į švietimą ir mokymą labiau įtraukiant IRT ir naująsias technologijas; ragina valstybes nares skatinti švietimo sistemų atvėrimo iniciatyvas;

58. su nerimu pažymi, kad skirtingose ir pačiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų turimi IRT ištekliai ir žinios; pabrėžia, kad IRT infrastruktūros ir žinių naudojimas turi būti įtrauktas į visus švietimo ir mokymo sektorius, kad studentai būtų kuo tinkamiau pasirengę skaitmeniniam amžiui;

59. primena, kaip svarbu, kad mokytojų ir dėstytojų rengimas būtų aukštos kokybės ir papildomas mobilumu, o švietimo srities darbuotojai profesinėje srityje privalo būti tobulinami visą savo karjerą; primena, kad mokytojų mokymas, atranka, tęstinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbūs aspektai siekiant užtikrinti švietimo sistemos kokybę;

60. pabrėžia inovatyvių mokymo metodų ir turinio poreikį, kuriais besimokantys būtų informuojami apie požiūrius į mokymasi (mokymasis mokytis), taip pat atsižvelgiant į besimokančius asmenis iš pažeidžiamų socialinių grupių arba specialių mokymosi poreikių turinčius asmenis; ypač atkreipia dėmesį į didelius pokyčius IRT srityje, skaitmeninę žiniasklaidą ir verslumo lavinimą; pabrėžia kitų pedagogų (pvz., jaunimo darbuotojų, suaugusiųjų pedagogų, karjeros patarėjų ir tėvų) vaidmens ir vertingo jų bendradarbiavimo svarbą reaguojant į besikeičiančią švietimo prigimtį;

61. ragina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymąsi visą gyvenimą siekiant remti jų profesinį ir asmeninį tobulėjimą, taip pat stiprinti mokytojų statusą ir gerinti jų darbo sąlygas; taip pat pabrėžia, kad mokytojams gali būti naudinga kitoje ES šalyje įgyta mokymo patirtis;

62. ragina labiau vertinti mokytojo vaidmenį ir deramai jį pripažinti, siekiant gerinti mokinių mokymo kokybę;

63. pabrėžia, kad svarbu nustatyti vienodus ir objektyvius mokytojų darbo ir jų įtakos studentų akademiniams rezultatams ir asmeniniam tobulėjimui veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo kriterijus;

64. pabrėžia individualių mokymosi sąlygų svarbą, kad žmonėms bet kuriuo gyvenimo etapu būtų padedama atnaujinti ir patobulinti savo gamybinius, socialinius ir ekonominius įgūdžius; laiko individualus mokymą ir konsultavimą žinių ir patirties perdavimo mokiniui, asmeninių stipriųjų savybių ir konkrečioms profesijoms reikalingų kompetencijų nustatymo būdu;

65. mano, kad poreikis didinti mokymosi prieinamumą yra pagrindinis Sąjungos prioritetas didžiausią dėmesį skiriant asmenims, neturintiems pakankamų pagrindinių gebėjimų; ragina valstybes nares priimti konkrečias priemones kaip finansinę paramą asmenims, gyvenantiems prastesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, kad visiems būtų užtikrinta galimybė gauti aukščiausią išsilavinimą ir užtikrinta, kad būtų atsižvelgiama į besimokančiųjų poreikius ir gerovę;

66. ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimo sistema patenkintų visų galimų studentų poreikius jų studijų metu nuo stojimo iki baigimo, siekiant patobulinti ir išsaugoti įtraukią ir integruotą švietimo ir mokymo sistemą ir studentams, visų pirma, pažeidžiamų socialinių grupių, kurioms kyla nedalyvavimo ar atskirties pavojus, pvz. romų ar kitų mažumų, migrantų, nariams ir protinę arba fizinę negalią turintiems asmenims, teikti kiekvienu atskiru atveju pritaikytas paramos priemones ir individualiai sudarytas ugdymo kryptis;

67. pabrėžia poreikį integruoti lyčių lygybę, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, kuriose moterys sudaro mažumą, siekiant pašalinti profesinę segregaciją ir darbo užmokesčio skirtumus ir ragina panaikinti diskriminaciją dėl lyties ir seksualinės orientacijos švietimo srityje bei laikytis tokios politikos, kurią įgyvendinant būtų pritraukiamos mokytis pažeidžiamos ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės, įskaitant pagyvenusius asmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares įvesti konkrečias profesinio konsultavimo, finansinės paramos arba papildomo mokymo priemones;

68. ragina valstybes nares parengti daug įvairių pagalbos sistemų, pvz., mažiau galimybių turintiems mokiniams per visą jų mokymosi laiką teikti korepetitorių, konsultavimo ir įtraukimo į įvairias sistemas pagalbą, kad jie nenutrauktų vidurinio ir tretinio mokslo, o tretinio mokslo lygmeniu padėti jiems naudotis programa „Erasmus“, kurioje studentų iš mažai pajamų turinčių šeimų dalyvavimo lygis šiuo metu yra mažesnis už vidurkį, taip pat skatinti jų atlikti gauti kokybišką praktiką įmonėse, viešojo administravimo subjektuose ir žiniasklaidoje, kad jie galėtų įgyti reikiamos darbo patirties ir susiformuoti pagalbinių ryšių tinklą, užtikrinsiantį jų profesinę sėkmę ateityje, taip pat integruoti konkrečius jų požiūrius į institucinę kultūrą;

69. ragina priimti tikslinį požiūrį į vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių, ir neįgalių vaikų ir suaugusiųjų profesinį mokymą, siekiant didinti švietimo prieinamumą, remti jų šeimas ir suteikti jiems progą pasinaudoti savo galimybėmis;

70. mano, kad valstybės narės turėtų sumažinti mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių, taip įgyvendindamos strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus, kuriais numatytas mažesnis nei 10 proc. rodiklis, pradėdamos aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo, vystymosi ir priežiūros programas, tinkamas amžiaus grupei, apimančias visą ankstyvos vaikystės laikotarpį nuo gimimo iki šešerių metų amžiaus, užtikrinant vienodas galimybes visiems vaikams jomis pasinaudoti;

71. dar kartą primena, kad visos šios priemonės, kuriomis siūloma įvairios užklasinės veiklos ir kuriomis į švietimo procesą įtraukiami tėvai, yra labai svarbios siekiant panaikinti nelygybę, pagrįstą blogesne padėtimi ankstyvoje vaikystėje, užtikrinti, kad mažiau galimybių turintys mokiniai nebūtų lavinami specialiose, atskirtose mokyklose, ir nutraukti iš kartos į kartą besitęsiantį skurdo ir socialinės atskirties ciklą, kurį galima būtų stebėti įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz., vietos NVO;

72. pritaria Komisijos susirūpinimui dėl daugumai valstybių narių būdingo nerimą keliančio menko besimokančių suaugusiųjų skaičiaus, kurios vidurkis ES yra 8,9 proc.; pabrėžia poreikį daugiau dėmesio skirti nekvalifikuotiems suaugusiesiems ir šias grupes apimančio suaugusiųjų švietimo ir mokymo vaidmeniui, skiriant dėmesio ir kartų mokymui; primena galimybes gauti švietimą ir mokymą, kurias gali suteikti skaitmeninis mokymasis ir atvirieji švietimo ištekliai primena, kad svarbu didinti visų amžiaus grupių galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir skatinti jų naudojimąsi šiomis technologijomis;

73. ragina valstybes nares siekiant socialinio solidarumo ir sprendžiant demografinius iššūkius skatinti visų amžiaus grupių gyventojų savanorišką veiklą ir primygtinai jas ragina skatinti priežiūros ir paramos sektoriams reikalingus mokymus;

74. atkreipia dėmesį į atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų (angl. MOOC) teikiamas galimybes visiems prieinamo kokybiško švietimo atžvilgiu, kurios suteikia lankstesnio ir kūrybiškesnio mokymosi, visų besimokančiųjų lygybės skatinimo ir mokslo už mokesčio mažinimo tiek besimokantiesiems, tiek universitetams galimybes;

75. pripažįsta, kad naikinti nusistatymą, dėl kurio studentai nepasirenka tokių švietimo modelių, kurie nebūtinai laikomi užtikrinančiais plačiai pripažįstamą karjerą ir padėtį visuomenėje, yra labai svarbu kovojant su nedarbu ir didinamas profesinio mokymo ir savišvietos patrauklumas; tačiau pripažįsta, kad didelio jaunimo nedarbo laikotarpiu studentams turėtų būti praneštos realią padėtį atitinkančios jų pasirinkto mokslo užimtumo perspektyvos; todėl ragina valstybes nares skatinti mokiniams ir studentams skirtas profesinio orientavimo ir pagalbos renkantis profesiją programas;

76. mano, kad profesinio orientavimo ir karjerų vystymo sistemų įgyvendinimas yra svarbus žingsnis nukreipiant jaunimą tinkamu švietimo ir karjeros keliu, ir kad tai padidins jų mokymosi ir profesinio mokymo motyvaciją;

77. tvirtai pritaria Europinės gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės sukūrimui siekiant skaidrumo bei profesinio rengimo ir mokymo ar aukštojo išsilavinimo kvalifikacijų pripažinimo; kai taikytina, siūlo išplėsti pripažinimą ir tų kvalifikacijų, kurios įgytos ne formalaus švietimo ir mokymo sistemoje, kuris gali būti laikomas įgaliojimų suteikimo, demokratinio dalyvavimo, socialinės įtraukties priemonė ir būdas įtraukti ar sugrąžinti žmones į darbo rinką;

78. pabrėžia, kaip svarbu laiku įgyvendinti ir pranešti apie iniciatyvų, skirtų tarptautiniam kvalifikacijų pripažinimui Sąjungoje pagerinti, ypač Europos kvalifikacijų sandaros, Europos kreditų perkėlimo sistemos (angl. ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECEVET) įgyvendinimą;

79. ragina valstybes nares parengti lyginamąją sistemą, susijusią su universiteto laipsniais, kuri būtų švietimo ir švietimo sistemoje įgytų įgūdžių atskaitos taškas;

80. primygtinai ragina valstybes nares įtraukus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nuolatos stebėti ir įvertinti, ar jų švietimo sistema ir programomis pavyko pasiekti pažeidžiamų socialinių grupių narius, ar jomis pavyko užtikrinti vienodas galimybes įgyti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą visais lygmenimis ir ar jų švietimo ir mokymo suteikti gebėjimai tikrai padidino studentų galimybes įsidarbinti, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą; taip pat ragina valstybes nares kaip galima greičiau imtis veiksmų įgyvendinti su švietimu susijusias Europos semestro ir kitas Komisijos rekomendacijas;

81. ragina Komisiją stebėti, ar valstybės narės ėmėsi reikiamų veiksmų savo švietimo sistemoms reformuoti, kad minėtieji tikslai būtų pasiekti;

*         *         *

82 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

  • [1]  OL C 70, 2012 2 8, p. 9.
  • [2]  OL C 135, 2010 5 26, p. 2.
  • [3]  OL C 372, 2011 12 20, p. 1.
  • [4]  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
  • [5]  OL C 398, 2012 12 20, p. 1.
  • [6]  OL C 77 E, 2012 3 16, p. 27.
  • [7]  OL C 377 E, 2012 12 7, p. 89.
  • [8]  OL C 377 E, 2012 12 7, p. 77.
  • [9]  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 8.
  • [10]  OL C 45 E, 2010 2 23, p. 33.
  • [11]  OL C 139, 2013 5 17, p. 51.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindiniai faktai

2012 m. lapkričio 20 d. Komisija pateikė savo komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų.“ Šiame dokumente trijose pagrindinėse toliau nurodytose srityse siūlomi konkretūs Sąjungos lygmens veiksmai ir rekomenduojamos nacionalinio lygmens iniciatyvos:

1.  įsidarbinti padedančių gebėjimų ugdymas;

2.  nauji mokymo ir mokymosi būdai;

3.  naujas požiūris į finansavimą ir partnerystę.

Komunikate siūloma ugdyti įsidarbinti padedančius gebėjimus, gerinti pagrindinius raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti gebėjimus, taip pat stiprinti universaliuosius ir verslumo įgūdžius. Jame taip pat pabrėžiamas poreikis plėtoti partnerystę, kad būtų kuriamos tinkamų gebėjimų strategijos, ir skatinamos diskusijos švietimo finansavimo klausimais.

Mokymo ir mokymosi produktyvumą galima didinti Europoje geriau pripažįstant įgūdžius ir kvalifikacijas. Taip būtų skatinamas judumas ir padedama mažinti nedarbą. Reikėtų skatinti naudoti atviruosius švietimo išteklius ir naująsias technologijas, kad būtų daugiau galimybių gauti mokymosi medžiagą ir didinti studentų dalyvavimą. Mokytojams reikia sudaryti tinkamo profesinio mokymosi sąlygas, kad jie atnaujintų savo pačių gebėjimus.

Komunikato temos papildomai gvildenamos kituose šešiuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose. Kartu su komunikatu pateiktas 2012 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, kuriame pateikiama esminė su šia tema susijusi informacija.

Pranešėjos pastabos

Šiomis Europos ir viso pasaulio ekonomikos krizės aplinkybėmis viena iš svarbiausių problemų yra nedarbas ir žmonių gebėjimas užsitikrinti sau pragyvenimą. Kova su nedarbu turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas, ir čia švietimui ir mokymui tenka esminis vaidmuo. Ilgalaikiu požiūriu švietimas ir įgūdžių ugdymas turi esminę reikšmę inovacijoms ir ekonomikos augimui. Tačiau aukštos kokybės švietimas, kuriuo suteikiami darbo rinkai naudingi gebėjimai, turi atitikti asmeninės kompetencijos ir visuomenės požiūrio raidą.

Šiuo metu švietimo įstaigos grumiasi. 1980–2005 m. beveik visos EBPO šalys iš esmės padidino išlaidas švietimui ir tik kelių iš jų rezultatai labai pagerėjo. Norint pagerinti mūsų švietimo įstaigų kokybę ir neužkrauti papildomos naštos, reikalingi sisteminiai pokyčiai. Neformalusis mokymasis, savišvieta ir darbas jaunimo organizacijose turėtų būti geriau pripažįstamas ir taikomas kartu su formaliuoju švietimu. Universitetų ir verslo partnerystė bei darbu grindžiamas mokymasis, taip pat geriau išplėtotos mokymosi visą gyvenimą strategijos gali paskatinti naujas švietimo ir mokymo reformų iniciatyvas.

Pranešėja pabrėžia poreikį skubiai nustatyti šiuolaikiniam pasauliui tinkamus gebėjimus ne tik į darbo rinką ateinantiems studentams ir jaunimui, bet ir kitiems perkvalifikavimo reikalingiems asmenims, kad pagerėtų asmeninė jų padėtis, pavyzdžiui, užimtumo, socialinės įtraukties, šeiminio gyvenimo, aktyvaus pilietiškumo arba savęs pripažinimo srityse. Naujai įgyta kompetencija ir universalieji gebėjimai turėtų užtikrinti ne tik finansinius, bet ir socialinius ir asmeninius žmonių poreikius.

2013 m. kovo mėn. jaunimo iki 25 m. nedarbas ES pasiekė 23,5 proc. Kartu buvo neužimta daugiau kaip 2 mln. darbo vietų. Pranešėja pabrėžia, kad šią problemą akivaizdžiai sukėlė esama padėtis, kai švietimo įstaigų teikiamos galimybės dažnai neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikių. Kai kurioms laisvoms darbo vietoms reikalingi gebėjimai, kurių dabar turi nepakankamai jaunų žmonių. Be to, labai reikalingi mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse išsilavinę asmenys.

Dėl gebėjimų neatitikties pasakytina, kad svarbu daugiausia dėmesio skirti svarbiam atotrūkiui tarp studentų suvokimo apie svajonių darbą ir darbo rinkos poreikių turėti kvalifikuotus ir gerai išugdytus darbuotojus. Kita problema – tai stereotipinis moterų ir vyrų švietimo būdų suvokimas. Tačiau šį suvokimą padės pakeisti papildomos profesinio rengimo ir mokymo naudos iškėlimas ir atsiribojimas nuo vien formalaus švietimo. Be to, patvirtinta, kad didesnė lyčių įvairovė darbe ir darbo komandoje apskritai lemia geresnius veiklos rezultatus.

Pranešėja norėtų paminėti ES gebėjimų panoramos[1] pateiktus statistinius duomenis šioms Europos tendencijoms pabrėžti:

1.  daugiau kvalifikuotų darbo vietų (pvz., patarėjų teisės klausimais, vyr. specialistų ir valdytojų);

2.  mažėjanti kvalifikuotų fizinį darbą dirbančių darbuotojų dalis (pvz., amatininkų);

3.  vienas iš trijų darbuotojų yra pernelyg kvalifikuotas arba nepakankamai kvalifikuotas (tai rodo paplitusią gebėjimų neatitiktį);

4.  įdarbinimu privačiajame sektoriuje sparčiau ir atkakliau reaguojama į verslo ciklą, palyginti su viešuoju sektoriumi;

5.  paklausiausios profesijos yra, pvz., sveikatos (visų pirma medicinos specialistai, farmacininkai ir slaugytojai), IRT (visų pirma IT konsultantai ir programinės įrangos programuotojai), inžinerijos (visų pirma specializuotos inžinerijos) ir finansų (verslo profesionalai, pvz., apskaitininkai) srityse.

Neformalųjį mokymąsi, savišvietą, jaunimo organizacijų darbą, kokybiškas stažuotes, pameistrystę ir savanorystę reikėtų pripažinti priemonėmis, kuriomis sukuriami pirmieji studentų gyvenimo ir darbo rinkos ryšiai ir skleidžiama inovacinė dvasia tarp jaunimo. Be to, per studijas įgyta darbo patirtis padeda jauniems žmonėms įgauti reikiamų gebėjimų, kurie yra reikalingi dirbant. Asmeninė kompetencija, pvz., kritinis mąstymas, komandinis darbas, problemų sprendimas, bendravimas, pasitikėjimas savimi, iniciatyvumas ir lyderystė taip pat yra būtini norint būti geriau pasirengus ne tik profesiniam, bet ir privačiam gyvenimui.

Pranešėja taip pat norėtų paraginti valstybes nares teikti finansavimą darbu grindžiamam mokymuisi ir dvipusio mokymosi modeliams skatinti, nes jie yra labai vertingi po mokyklos pradedant dirbti. Be to, svarbu investuoti ir į kokybę, ir į lygį, kuriuos reikia toliau gerinti.

Kalbų įgūdžiai turi esminę reikšmę, nes jie skatina darbuotojų ir studentų judumą, gerina jų galimybes įsidarbinti ir suteikia jiems pasitikėjimo darbe. Turėdami tinkamų kalbinių įgūdžių Europos piliečiai gali visiškai išnaudoti profesines galimybes užsienyje. Lyginamųjų kriterijų taikymas yra būtinas siekiant geresnių kalbinių įgūdžių Europoje. Tai paskatins gerinti studentų mokymosi rezultatus ir padės pasiekti Barselonos tikslą „gimtoji kalba + dvi užsienio kalbos“.

Pranešėja norėtų didžiausią dėmesį atkreipti į šiuos pagrindinius tikslus:

· jaunimo nedarbo problemos sprendimą – jau minėta, kad Europoje jaunimo nedarbas yra pasiekęs 23,5 proc.;

· pasenusių švietimo sistemų, kuriomis neužtikrinama švietimo įstaigų teikiamų galimybių ir esamos darbo rinkos atitiktis, atnaujinimą ir naujų sistemų, kurias sukūrus ateityje nesusiklostytų tokia pati padėtis, sukūrimą, taikant naujus mokymo metodus, į švietimo procesą ir mokymosi visą gyvenimą procesą įtraukiant socialinius, regionų ir verslo partnerius;

· švietimo ir mokymo politikos misijos išplėtimą, kad jų konkretus vaidmuo būtų aktyvaus pilietiškumo, asmenybės raidos ir gerovės skatinimas ir struktūrinto socialinio dialogo skatinimas.

Nuolat daugėja nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (angl. NEET). Sąjunga nebegali sau ateityje leisti nė vienos prarastos kartos. Pranešėja sutinka su komunikate išreikšta mintimi, kad svarbiausia priemonė užkirsti tam kelią yra produktyvus, prieinamas ir kokybiškas švietimas, atitinkantis darbo rinkos poreikius. Tačiau pranešėja nori pabrėžti tai, kad svarbūs ne tik darbo rinkos poreikiai, bet ir socialinė įtrauktis ir aktyvus pilietiškumas.

Pranešėja ragina atkreipti dėmesį ir į suaugusiųjų mokymosi bei mokymosi visą gyvenimą programas, kuriomis suaugusiesiems padedama persikvalifikuoti ir per savo darbinį gyvenimą mėginti rinktis kitas pareigas. Be to, švietimas ir mokymas turėtų būti prieinamesnis pažeidžiamoms asmenų grupėms, kaip antai nepalankioje socialinėje padėtyje esantiems asmenims, neįgaliesiems, mažumoms, vyresnio amžiaus piliečiams ir moterims, ir turėtų didinti jų galimybes gyventi vertingą gyvenimą.

Pranešėja pabrėžia, kad norint iš naujo įvertinti Europos švietimo sistemas reikia glaudžiai bendradarbiauti. Reikia stiprinti švietimo įstaigų ir verslo sektoriaus, socialinių partnerių, socialinių paslaugų teikėjų (užimtumo tarnybų), regionų valdžios institucijų arba NVO socialinį dialogą siekiant keistis gerąja patirtimi ir skatinti partnerystę kaip būdą iš švietimo pasaulio patekti į verslo ar užimtumo pasaulį.

Modernizuojant švietimo ir mokymo politiką, taip pat svarbu didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir verslo bendruomenės socialinę atsakomybę. Be to, verslo partneriams gali tekti svarbus vaidmuo padedant studentams įgyti naujų gebėjimų; jie gali tapti pavyzdžiu, o profesionalai, pvz., gali dalyvauti užsiėmimuose.

Pranešėja pabrėžia, kad pagrindinė šio pranešimo mintis – ne tik nustatyti svarbiausius besimokančių ir į darbo rinką patenkančių asmenų gebėjimus ir uždavinius, bet ir sugalvoti, kaip išlaikyti jų asmeninės ir ekonominės nepriklausomybės išankstinę sąlygą. Kiekvienas žmogus turi teisę lavintis. Jeigu norime, kad tai taptų tikrove, investavimas į kokybišką švietimą turi būti ilgalaikis ir tvarus. Be to, turime taikyti visas papildomas priemones asmenų gerovės ir raidos galimybėms didinti, ir tai turi būti visiškai pripažįstama Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu.

  • [1]             www.euskillspanorama.ec.europa.eu

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (27.6.2013)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl švietimo vaidmens persvarstymo
(2013/2041(INI))

Nuomonės referentė: Kinga Göncz

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  siekiant įgyvendinti tikslus ir strategijoje „Europa 2020“ ES užsibrėžtus pagrindinius tikslus – sukurti pažangų, integracinį ir ekologišką ekonomikos augimą, sukurti stiprią ir novatorišką Europos Sąjungą, skatinti socialinę įtrauktį ir didesnį solidarumą, kartu taip pat parengiant piliečius sėkmingam ir pasitenkinimą teikiančiam gyvenimui, ragina valstybes nares padidinti savo investicijų į kokybišką švietimą ir mokymą lygį, taigi, į žmogiškąjį kapitalą, kad studentai būtų parengti susidurti su vis besikeičiančiais darbo rinkos poreikiais, ir skatinti jų socialinę ir profesinę integraciją;

2.  pabrėžia, kad svarbu įgyti daugiau žinių ir kompetencijos; ragina valstybes nares teikti efektyvesnį švietimą, dėmesį skiriant aktyviam pilietiškumui, universalių gebėjimų ugdymui (padedant studentams spręsti problemas, būti lankstiems ir gebėti prisitaikyti prie neprognozuojamų aplinkybių, dirbti komandose ir daugiakultūrėje aplinkoje), praktinių verslumo ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) įgūdžių, taip pat ir moterų įgūdžių nuo ankstyvo amžiaus, kad būtų įveikta profesinė atskirtis ir diskriminacija pagal atlyginimus, didelio skaitmeninio raštingumo ir visiems prieinamų efektyvių užsienio kalbų įgūdžių ugdymui; taip pat, siekiant įtvirtinti geresnes galimybes sėkmingai įsidarbinti visoje ES, ragina valstybes nares šviesti savo piliečius apie ES piliečių teises, pilietines pareigas, įsipareigojimus ir apie tai, kaip jie gali pasinaudoti savo teise į laisvą judėjimą Europos Sąjungoje;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimo sistema patenkintų visų galimų studentų poreikius jų studijų metu nuo stojimo iki baigimo, siekiant patobulinti ir išsaugoti įtraukią ir integruotą švietimo ir mokymo sistemą, kurioje būtų taikomas mokymosi visą gyvenimą požiūris, dėmesį skiriant lygioms galimybėms visiems užtikrinti ir studentams, visų pirma, pažeidžiamų socialinių grupių, kurioms kyla nedalyvavimo ar atskirties pavojus, pvz. romų ar kitų mažumų, migrantų, nariams ir protinę arba fizinę negalią turintiems asmenims, teikti kiekvienu atskiru atveju pritaikytas paramos priemones ir individualiai sudarytas ugdymo kryptis;

4.  Pabrėžia, kad daugelyje atokių ir nepalankioje padėtyje esančių mikroregionų mokiniams kyla didelių problemų fiziškai pasiekti mokyklas ir todėl sparčiai daugėja mokyklos nebaigusių moksleivių; todėl ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad dauguma Europos piliečių susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, imtis konkrečių veiksmų tokioms kliūtims įveikti;

5.  mano, kad valstybės narės turėtų sumažinti mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių, taip įgyvendindamos strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus, kuriuose numatytas mažesnis nei 10 proc. rodiklis, pradėdamos aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo, vystymosi ir priežiūros programas, tinkamas amžiaus grupei, apimančias visą ankstyvos vaikystės laikotarpį nuo gimimo iki šešerių metų amžiaus, užtikrinant vienodas galimybes visiems vaikams jomis pasinaudoti; dar kartą primena, kad visos šios priemonės, kuriomis siūloma įvairios užklasinės veiklos ir kuriomis į švietimo procesą įtraukiami tėvai, yra labai svarbios siekiant panaikinti nelygybę, pagrįstą blogesne padėtimi ankstyvoje vaikystėje, užtikrinti, kad mažiau galimybių turintys mokiniai nebūtų lavinami specialiose, atskirtose mokyklose, ir nutraukti iš kartos į kartą besitęsiantį skurdo ir socialinės atskirties ciklą, kurį galima būtų stebėti įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz., vietos NVO;

6.  mano, kad visiems mokiniams reikia padėti sukurti individualius mokymosi planus; todėl ragina valstybes nares skatinti mokiniams ir studentams skirtas profesinio orientavimo ir pagalbos renkantis profesiją programas;

7.  ragina valstybes nares parengti daug įvairių pagalbos sistemų, pvz., mažiau galimybių turintiems mokiniams per visą jų mokymosi laiką teikti korepetitorių, konsultavimo ir įtraukimo į įvairias sistemas pagalbą, kad jie nenutrauktų vidurinio ir tretinio mokslo, o tretinio mokslo lygmeniu padėti jiems naudotis programa „Erasmus“, kurioje studentų iš mažai pajamų turinčių šeimų dalyvavimo lygis šiuo metu yra mažesnis už vidurkį, taip pat skatinti jų atlikti gauti kokybišką praktiką įmonėse, viešojo administravimo subjektuose ir žiniasklaidoje, kad jie galėtų įgyti reikiamos darbo patirties ir susiformuoti pagalbinių ryšių tinklą, užtikrinsiantį jų profesinę sėkmę ateityje, taip pat integruoti konkrečius jų požiūrius į institucinę kultūrą;

8.  pritaria Komisijos susirūpinimui dėl daugumai valstybių narių būdingo nerimą keliančio menko besimokančių suaugusiųjų skaičiaus – ES vidurkis yra 8,9 proc.; rekomenduoja plačiau taikyti prieinamas aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi programas, ypač darbo vietose;

9.  ragina valstybes nares skubiai tinkamai orientuoti ir iš esmės patobulinti perėjimą tarp skirtingų švietimo ir mokymo krypčių ir padėti pereinant nuo švietimo ar profesinio mokymo prie darbo; šiais klausimais valstybės narės buvo paragintos per ES semestro procesą panaikinti esamas kliūtis;

10.      ragina valstybes nares, atsižvelgiant į socialinės padėties ES rimtumą ir tai, kad krizė ypač didelį poveikį turi jaunimui[1], skatinti keitimąsi gerąja patirtimi siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir patenkinti pereinančiųjų nuo švietimo prie darbo poreikius, visų pirma susijusius su socialiniu draudimu, įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, teikti kokybiškas ir apmokamas stažuotes (kurios nebūtų nuolatinių darbo vietų pakaitalas), mokymąsi darbo vietoje, gamybinę praktiką ir dualinio mokymosi modelius, kurie būtų lengvai prieinami ir į karjerą orientuoti, pagal kuriuos būtų sudaromos tinkamos darbo sąlygos, kurie apimtų aktyvaus mokymosi aspektą ir būtų susiję su kvalifikacijos įgijimo procesu, ir kurie yra itin svarbūs pereinant nuo švietimo prie darbo; taip pat, dualinio mokymo sistemos netaikančioms valstybėms narėms rekomenduoja ją įdiegti;

11. labai ragina valstybes nares labiau skatinti įgyti ir pripažinti kompetenciją, paremtą neformaliu ir neinstituciniu mokymusi, kurią jos taip pat vertina; ragina Komisiją pateikti prieinamą aukštos kokybės patvirtinimo sistemą tokiai kompetencijai pripažinti;

12. ragina valstybes nares, siekiant rasti būdą, kaip tvariai išspręsti įgytų gebėjimų ir darbo rinkos poreikių neatitikties problemą ir taip išvengti nedarbo, skatinti švietimo institucijų, įmonių, socialinių partnerių ir darbdavių, studentų ir jaunimo organizacijų nuolatinį dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystę svarbiausiose srityse, pvz., nustatant švietimo ir profesinio mokymo politiką, sudarant mokymo planus, orientuojant, ir teikiant švietimą, profesinį mokymą ir specializaciją, kurie yra aktualūs praktikoje;

13. Be to, ragina valstybes nares skubiai panaikinti gebėjimų trūkumus, ypač sektoriuose, turinčiuose galimybių augti, pvz., ekologiškos ekonomikos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), sveikatos ir priežiūros, verslo paslaugų sektoriuose, šiems sektoriams artimiausius kelerius metus reikės vis daugiau kvalifikuotų darbuotojų ir, tikėtina, užtikrins kokybiškas ir tvarias darbo vietas;

14. ragina valstybes nares siekiant socialinio solidarumo ir sprendžiant demografinius iššūkius skatinti visų amžiaus grupių gyventojų savanorišką veiklą ir primygtinai jas ragina skatinti priežiūros ir paramos sektoriams reikalingus mokymus;

15. ragina valstybes nares imtis priemonių darbuotojų ir bedarbių dalyvavimui profesinio perorientavimo ir permokymo programose didinti siekiant sumažinti nedarbo, ypač ilgalaikio nedarbo, riziką tai darbo jėgos daliai, kurios profesinė veikla vis mažiau paklausi;

16. pabrėžia mokytojų aukšto lygio rengimo svarbą ir tai, kad reikia parengti mokytojus, kad jie dėmesį skirtų įgūdžiams ir kompetencijai, pažeidžiamų socialinių grupių mokinius ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius mokytų specialiai jiems pritaikytais ir inovaciniais mokymo metodais, būtų susipažinę su skirtingomis kultūromis ir pritaikytų pamokas prie studentams pažįstamo bendravimo ir mokymosi stiliaus, taip pat daugiau dėmesio skirtų mokymosi rezultatams, o ne švietimo formalumams, siekiant užtikrinti, kad jaunimas sėkmingai integruotųsi į visuomenę ir darbo rinką; be to, labai ragina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymąsi visą gyvenimą siekiant remti jų profesinį ir asmeninį tobulėjimą, taip pat stiprinti mokytojų finansinę padėtį ir gerinti jų darbo sąlygas;

17. primygtinai ragina valstybes nares įtraukus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nuolatos stebėti ir įvertinti, ar jų švietimo sistema ir programomis pavyko pasiekti pažeidžiamų socialinių grupių narius, ar jomis pavyko užtikrinti vienodas galimybes įgyti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą visais lygmenimis ir ar jų švietimo ir mokymo suteikti gebėjimai tikrai padidino studentų galimybes įsidarbinti, socialinę integraciją ir aktyvų pilietiškumą; taip pat ragina valstybes nares kuo greičiau imtis veiksmų įgyvendinti su švietimu susijusias Europos semestro ir kitas Komisijos rekomendacijas;

18. pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) vaidmenį remiant investicijas į švietimą ir mokymą, gebėjimus ir mokymąsi visą gyvenimą; todėl tvirtai ragina išsaugoti bendrą minimalią Europos socialiniam fondui skiriamą dalį – 25 proc. sanglaudos politikai skirto biudžeto; taip pat mano, kad svarbu, kad valstybės narės didintų švietimo įstaigų informuotumą apie kitas ES švietimo finansavimo galimybes;

19. ragina Komisiją stebėti, ar valstybės narės ėmėsi reikiamų veiksmų savo švietimo sistemoms reformuoti, kad minėtieji tikslai būtų pasiekti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.6.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Regina Bastos, Edit Bauer, Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, David Casa, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Derek Roland Clark, Marije Cornelissen, Emer Costello, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Martin Kastler, Jean Lambert, Verónica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Csaba Őry, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Jutta Steinruck, Traian Ungureanu, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georges Bach, Jürgen Creutzmann, Kinga Göncz, Jelko Kacin, Jan Kozłowski, Svetoslav Hristov Malinov, Evelyn Regner, Birgit Sippel

  • [1]    Jaunimo nedarbo lygis ES 2013 m. sausio mėn. siekė 23,6 proc., o 8 mln. 15–25 m. jaunuolių nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniame mokyme.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Petra Kammerevert, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Martina Michels, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Monika Panayotova, Gianni Pittella, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Marie-Christine Vergiat, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Ivo Belet, Hans-Peter Martin, Claudiu Ciprian Tănăsescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Preslav Borissov