Procedūra : 2013/2081(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0330/2013

Pateikti tekstai :

A7-0330/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 24/10/2013 - 12.4
CRE 24/10/2013 - 12.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0453

PRANEŠIMAS     
PDF 254kWORD 211k
15.10.2013
PE 510.554v04-00 A7-0330/2013

dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos

(2013/2081(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Elmar Brok

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (2013/2081(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (14605/1/2012),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo II dalies G skyriaus 43 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d.(2), 2011 m. gegužės 11 d.(3) ir 2010 m. kovo 10 d.(4) rezoliucijas dėl metinių atitinkamai 2011 m., 2010 m. ir 2009 m. pranešimų dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. patvirtintą poziciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)(5) ir savo 2013 m. balandžio 26 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(6),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyriausiosios įgaliotinės padarytą pareiškimą dėl EIVT centrinės administracijos pagrindinės struktūros(7),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542),

–   atsižvelgdamas į vykstančias Parlamento ir Tarybos derybas dėl Sąjungos naujų išorės finansavimo priemonių 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 4–6 d. Vilniuje vykusios tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0330/2013),

A. kadangi norint, kad Europos išorės veiksmų prasmę suvoktų ir jiems pritartų ES piliečiai, itin svarbu užtikrinti ES užsienio politikos priežiūrą, kurią atitinkamais lygmenimis vykdo Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai; kadangi parlamentinė priežiūra didina šių veiksmų teisėtumą;

Nuolat kintantis pasaulis. Naujos ES užsienio politikos interesų ir vertybių derinimas

1.  mano, kad pirmajam dvidešimt pirmojo amžiaus ketvirčiui būdingas užsitęsusių struktūrinių pokyčių, kurie keičia pasaulio tvarką, laikotarpis; pabrėžia, kad tam reikia naujo požiūrio, kuriuo būtų siekiama apibrėžti naują daugiapolio pasaulio tvarką, kuri yra įtrauki ir grindžiama teisinės valstybės bei pluralistinės demokratijos modelio principais, taip pat visuotinėmis vertybėmis, įskaitant žmogaus teises; pažymi, kad ateityje laukia daug kliūčių, visų pirma su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis bendradarbiaujant dėl daugiašalės sistemos reformos, iš naujo subalansuojant nestabilų regionų valdžios paskirstymą ir šalinant tautų, nevalstybinių subjektų, silpnų valstybių ir regionų nestabilumo keliamas daugkartines grėsmes ir uždavinius;

2.  pabrėžia, kad pasaulio finansų krizė ir didėjantis naujų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atkaklumas visoms šalims kelia svarbius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos uždavinius, tarp jų ir vidaus problemas, ir mano, jog sprendžiant tokius uždavinius būtina imtis kolektyvinių ir bendrų ES veiksmų ir sudaryti aljansus, kad būtų skatinama ir puoselėjama taika, saugumas, socialinė pažanga, gerovė, kultūrų įvarovė, demokratija, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad visos ES politikos sritys ir veiksmai turėtų būti suderinti su tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartija;

3.  mano, kad ES privalo ryžtingai ir vieningai ginti savo piliečių interesus pasaulyje, kartu turi visą laiką grįsti savo veiksmus pagrindinėmis vertybėmis, kurios yra Europos Sąjungos pagrindas (demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, socialinis teisingumas ir kova su skurdu), ir pagarba kitoms šalims;

4.  pabrėžia, kad ES užsienio politika turi būti lanksti reaguojant į kylančias grėsmes ir problemas tokiose srityse, kaip sveikata, energetika, klimato kaita ir prieiga prie vandens, nes visos šios sritys gali turėti poveikį mūsų politikos prioritetams ir ekonomikai, taip pat tarptautiniam vystymuisi;

5.  pabrėžia, kad ES reikia nustatyti naują ir patikimą užsienio politiką norint spręsti dabartines problemas pasaulyje; mano, kad ES, siekdama išsaugoti ir skatinti savo vertybes, įvaizdį ir interesus bei poziciją pasauliniu mastu, imdamasi savo išorės veiksmų, turi išlikti ne tik darni bei nuosekli, bet pirmiausia turi aiškiai apibrėžti ir įgyvendinti savo strateginius tikslus, visapusiškai išnaudodama Lisabonos sutarties teikiamas galimybes; mano, kad ir visa ES, ir valstybės narės yra suinteresuotos parengti bendrą viziją, kurioje neatsispindėtų atskirų valstybių narių nuostatos ir istorinė patirtis; reikalauja, kad būtų taikoma tvirtesnio bendradarbiavimo priemonė, skirta siekti didesnių galimybių veikti ir išspręsti klausimą dėl Tarybos veto teisės netinkamo naudojimo;

6.  teigia, kad tik veikdami kartu arba vieningai šiame pasaulyje galime siekti savo interesų ir ginti savo vertybes; todėl valstybės narės turi labiau nei anksčiau rodyti savo pasirengimą ir politinę valią vykdyti bendrus, sparčius ir naudingus veiksmus; tvirtina, kad valstybės narės privalo įvykdyti savo sutartinę pareigą dėl lojalumo remiant bendrą užsienio ir saugumo politiką tiek savo veiksmais, tiek dvasia, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje(8);

7.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmų efektyvumas taip pat priklauso nuo visapusiškos ES piliečių paramos ir nuo teisėtumo, kuris šiems veiksmams suteiktas tvirtai susiejus juos su pagrindinėmis ES demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybėmis, todėl ragina glaudžiai, reguliariai ir laiku konsultuotis su Europos Parlamentu nustatant aiškius ES užsienio politikos prioritetus ir tikslus;

8.  mano, kad reikėtų plėsti Europos žiniasklaidą tam, kad būtų skatinamas solidarumas, glaudžiau suderinamos įvairios nacionalinės nuostatos ir didinamas sąmoningumas BUSP klausimais;

Naujo visapusiško požiūrio į ES užsienio politiką kūrimas

9. primygtinai ragina valstybes nares atlikti konstruktyvų vaidmenį Sąjungos užsienio ir saugumo politikoje ir skatinti strateginį politikos koordinavimą Sąjungos lygmeniu, pirmiausia veiksmingai bendradarbiaujant valstybių narių sostinėms ir Briuseliui daugiašaliuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose ir NATO, priimamų pozicijų klausimais; pabrėžia, kad ekonominių suvaržymų laikotarpiu būtina pagerinti Sąjungos, kaip darnios pasaulinio masto veikėjos, veiksmingumą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir veiksmingai įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ne tik sudarydamos sąlygas naudotis civiliniais bei kariniais pajėgumais, bet ir užtikrindamos bendrą BSGP operacijų finansavimą ir stiprindamos Europos pramoninę ir technologinę bazę, ir tikisi, kad šis vaidmuo bus sustiprintas po Europos Vadovų Taryboje 2013 m. gruodžio mėn. vyksiančių diskusijų Europos gynybos ateities klausimais;

10. šiuo požiūriu mano, kad itin svarbu stiprinti ES valstybių narių trečiosiose šalyse vykdomų programų ir projektų srities bendradarbiavimą, pagerinti jų koordinavimą ir plėsti sąveiką norint pagerinti ES išorės veiksmų efektyvumą ir susidoroti su dabartiniais biudžeto apribojimais;

11. palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos iniciatyvą sukurti vadinamąją visapusiško požiūrio koncepciją siekiant pasinaudoti visomis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti bendrą BUSP ir BSGP veiksmingumą ir darną; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti diskusijas su Europos Parlamentu, kaip geriausiai užtikrinti, kad šis visapusiškas požiūris būtų nuosekliai įgyvendinamas, visų pirma siekiant, kad mūsų užsienio politikos prioritetai būtų toliau plėtojami, atsižvelgiant į mūsų interesus ir vertybes, ir būtų remiami būtinomis finansinėmis priemonėmis bei kitomis veiksmingomis ir lanksčiomis priemonėmis; pabrėžia, kad karinės struktūros ir pajėgumai, įskaitant nuolatinio planavimo struktūrą ir karinių operacijų štabo būstinę, yra sudėtinė tokio požiūrio dalis ir mano, kad sustiprintas misijų vadovų ES specialiųjų įgaliotinių ir delegacijų vadovų koordinavimas taip pat padės misijų vietose vykdyti nuoseklią ir darnią ES užsienio ir saugumo politiką; ragina valstybes nares remti Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją siekiant pasinaudoti visomis visapusiško požiūrio teikiamomis galimybėmis;

12. apgailestauja dėl to, kad ES dar nėra sukūrusi aiškios savo santykių su likusiu pasauliu strategijos ir kad jos veiklai labiau būdingas atsakas, o ne veiksmai; todėl reikalauja imtis esminių strateginių diskusijų, į kurias būtų įtraukta Taryba, Komisija ir Parlamentas; papildydamas šią diskusiją, atkreipia dėmesį į Bendros Europos strategijos iniciatyvą, kurią vykdo Švedijos, Ispanijos, Lenkijos ir Italijos užsienio reikalų ministrai;

13. taigi pabrėžia, kad išsamus BUSP supratimas apima visas užsienio politikos sritis, įskaitant laipsnišką BSGP formavimą, kuris galėtų lemti bendrą gynybą, pabrėžiant suderinamumo ir nuoseklumo siekį, kartu atsižvelgiant į išorės veiksmų kiekvienos sudedamosios dalies ypatumus;   mano, kad, vadovaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, reikėtų labiau koordinuoti ES vidaus politikos kryptis ir valstybių narių politikos priemones svarbiausiose srityse, kaip antai ryšiai, prekyba, transportas, energetika, aplinka ir komunikacija, kai jos turi aiškių tarpvalstybinių padarinių, ypač atsižvelgiant į ES energijos tiekimo įvairinimą ir saugumą;

14. ragina Tarybą bei Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atsiliepti į Europos Parlamento rekomendaciją dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m., kad būtų užtikrintas tolesnis tinkamos EIVT struktūros kūrimas (dalyvaujant atitinkamoms Komisijos tarnyboms) panaudojant geografinę bei teminę patirtį ir skatinant taikyti visapusišką požiūrį į politikos planavimą, rengimą ir įgyvendinimą;

Vadovavimo ir darnos užtikrinimas ES užsienio politikoje

15. pabrėžia politinio vadovavimo vaidmenį, kurio tikimasi iš Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos užtikrinant Sąjungos veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja EIVT veiklos apžvalgoje nurodė sritis, kuriose jos vaidmuo turėtų būti sustiprintas ir tapti aktyvesnis pradedant, vykdant ir užtikrinant atitiktį sprendimams dėl BUSP, ir pateikė rekomendacijas glaudžiam koordinavimui su Komisija užtikrinti, visapusiškai pasinaudodama savo, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojos, padėtimi; atsižvelgdamas į naujų Komisijos narių klausymus, kurie vyks 2014 m., pabrėžia tai, kad Europos Parlamentas turėtų remti šią kryptį ir stiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojos užsienio reikalams vaidmenį ir taip gerinti EIVT ir Komisijos koordinavimą

16. pakartoja, kad remia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos vadovavimą sudėtingomis sąlygomis vedant derybas su Iranu, ir palankiai vertina tai, kad jai pavyko paskatinti šalis užmegzti ES remiamą Kosovo ir Serbijos dialogą; mano, kad šie vadovavimo pavyzdžiai ir prioritetų nustatymas turėtų būti taikomi taip pat ir kaimyninėms ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms ir sprendžiant strateginius uždavinius, apimančius Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus, taip pat Somalio pusiasalį ir visą Sahelį; yra pasiryžęs remti šį procesą;

17. ragina persvarstyti ES delegacijų infrastruktūros paskirstymą ir personalo sudarymą siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veiksmingumas, matomumas ir atstovavimas trečiosiose šalyse atspindėtų mūsų politinius užmojus ir tikėtinus prioritetus; reikalauja tokį persvarstymą aptarti su kompetentingu Parlamento komitetu, visų pirma tuo atveju, kai rezultatai rodo, kad būtina perskirstyti išteklius arba sprendimą siųsti delegacijas į trečiąsias šalis arba nutraukti jų veiklą šiose šalyse;

Tikslų ir atitinkamų išteklių derinimas

18. atsižvelgdamas į įvairius uždavinius ir ES veiklos pasaulyje poreikius, kelia klausimą, kokiu pagrindu remdamasi Taryba mažina daugiametei finansinei programai skiriamas lėšas, nes tai mažina Sąjungos pajėgumą skatinti taiką, saugumą ir tvarų ekonominį vystymąsi, taip pat jos patikimumą dedant tokias pastangas; įspėja, kad dėl nekoordinuoto lėšų mažinimo kyla pavojus pakenkti veiksmingam mūsų interesų ir vertybių puoselėjimui, taip pat mūsų kolektyviniam gebėjimui skatinti taiką, demokratiją, žmonių saugumą bei klestėjimą kaimyninėse ir tolimesnėse šalyse;

19. kartu pripažįsta, jog būtina priimti strateginius sprendimus ir nustatyti prioritetus siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos kryptingai ir veiksmingai; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinė politika atitiktų strateginius Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus ir būtų su jais koordinuojama;

20. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Parlamento ir Tarybos svarstomos naujos išorės santykių finansinės priemonės būtų visiškai finansuojamos ir gerai pritaikytos siekiant palaikyti Sąjungos strateginius interesus ir kad jas būtų galima priderinti prie kintančių politinių aplinkybių;

21. primygtinai reikalauja, kad 2006 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo persvarstymas būtų dar vienas žingsnis į priekį užtikrinant didesnį skaidrumą BUSP srityje; mano, kad, vykdant demokratinę priežiūrą, reikia įrašyti atskiras biudžeto eilutes kiekvienai BSGP misijai ar operacijai, įskaitant ES specialiųjų įgaliotinių darbą, kartu nustatant supaprastintas, bet skaidrias vidinio lėšų pervedimo procedūras, jei to reikia atitinkamomis aplinkybėmis;

Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Tarybos 2011 m. pasiektų rezultatų vertinimas

22. palankiai vertina veiksmus, kurių, turėdama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pritarimą, ėmėsi Taryba ir apie kuriuos kalbama jos metiniame 2011 m. pranešime planuojant Sąjungos užsienio politiką į ateitį orientuotos strateginės politikos dokumente;

23. atkreipia dėmesį į pastangas šalinant trūkumus, kaip nustatyta naujausioje Parlamento rezoliucijoje šia tema, visų pirma rengiant naujas BSGP misijas ir operacijas pagal bendro Sąjungos požiūrio į šalį ar regioną sistemą;

24. be to, mano, kad Tarybos metiniame pranešime vis dar trūksta Lisabonos sutarties užmojų, kurių būtų siekiama pasitelkiant reikšmingas priemones, todėl ateityje ragina imtis šių veiksmų:

· nustatyti aiškius BUSP prioritetus ir parengti jos strategines gaires kaip esminę mūsų diplomatinių, ekonominių, finansinių, vystymosi ir, kai būtina, krizių valdymo išteklių veiksmingesnio panaudojimo proceso dalį vykdant Sąjungos užsienio ir saugumo politiką,

· sukurti sistemą esamiems strateginiams partneriams įvertinti, taip pat naujoms partnerystėms, tarp jų ir su tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, kurti,

· parengti planą, kuris padėtų padaryti pažangą diegiant svarbias Lisabonos sutartyje numatytas naujoves, visų pirma: 1) pavesti specialias užduotis ir misijas pagrindinei valstybių narių grupei; 2) pradėti galinčių ir norinčių valstybių narių nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje; 3) stiprinti Europos gynybos agentūros vaidmenį ir skirti jai daugiau išteklių,

· spręsti svarbias sprendimų dėl BSGP priėmimo problemas, inter alia, susijusias su finansavimo procedūromis ir finansavimo operacijomis, dėl kurių kyla nesuprantamas vėlavimas tarp politinių sprendimų pradėti misiją priėmimo ir faktinio tos misijos dislokavimo vietoje (tokių pavyzdžių sąrašas ilgas, o Libija ir Malis yra naujausi pavyzdžiai šiame sąraše), taip pat iš naujo įvertinti ES kovinių grupių tikslus ir pajėgumus ir tokiu būdu pagerinti bendrą BSGP politinių sprendimų priėmimo derinimo sistemą;

25. ragina Tarybą paprašyti, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja kitame metiniame pranešime pateiktų 2014 ir 2015 m. užsienio politikos tikslus ir nustatytų terminus, taip pat būtinus išteklius šiems tikslams įgyvendinti; pabrėžia, kad šie prioritetai turėtų apimti ES strateginius tikslus, pradedant transatlantine partneryste, ekonomine ir politine plėtra rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, Artimųjų Rytų taikos procesu;

26. ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, rengiant būsimus metinius BUSP pranešimus, ankstyvuoju etapu bendradarbiauti su Užsienio reikalų komitetu aptariant ateinančių metų užsienio politikos tikslus ir parengti ES piliečiams aiškų pareiškimą dėl Sąjungos užsienio politikos raidos, prioritetų ir pažangos šioje srityje ir tokiu būdu iš naujo įvertinti ir pademonstruoti Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos kaip lyderės ES užsienio politikos srityje vaidmenį;

27. palankiai vertina iniciatyvą 2013 m. gruodžio mėn. surengti Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Europos gynybos ateities kaip galimybę apžvelgti ES strateginius tikslus ir su saugumu susijusius interesus, taip pat sąvokas, kurios turėtų būti toliau plėtojamos Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos; ragina šiame susitikime parengti aiškias gaires ir nustatyti terminus pagrindiniams tikslams pasiekti, taip pat visų pirma laiku persvarstyti Europos saugumo strategiją ir baltosios knygos kaip bendro konkuruojančių nacionalinių saugumo ir gynybos peržiūrų modelio naudojimą; pabrėžia, kad būtina vystyti glaudesnį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti karinį saugumą ir sutaupyti;

Strateginiai prioritetai. Bendrą kryptį turinčios taikos, saugumo ir socialinės ir ekonominės plėtros sritys

28. palankiai vertina strateginių partnerysčių kaip ES susitarimų su susiformavusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis formos plėtrą; tačiau tvirtina, kad šiai sąvokai reikia aiškių ir nuoseklių kriterijų, susijusių su jos vieta ES užsienio politikos sąrangoje; ragina priimti ateities sprendimus dėl strateginių partnerių remiantis Sąjungos užsienio politikos prioritetais, taip pat ragina, kad Parlamentas būtų reguliariai iš anksto informuojamas apie sprendimus dėl būsimų partnerysčių, visų pirma tais atvejais, kai tokios partnerystės finansuojamos iš Sąjungos biudžeto arba virsta artimesniais santykiais su ES, grindžiamais sutartimis;

•   JAV

29. pabrėžia tai, kad partnerystė su JAV grindžiama stipriais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais ir bendromis vertybėmis, kaip antai, laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė; tvirtai įsitikinęs, kad JAV, nepaisant skirtingo požiūrio į svarbius klausimus, – svarbiausia ES strateginė partnerė; todėl primygtinai ragina ES teikti aiškų politinį prioritetą transatlantiniams ryšiams visais lygmenimis stiprinti ir jiems plėsti įtraukiant kitus transatlantinius partnerius, kad būtų siekiama abipusės naudos ir tarpusavio sąveikos;

30. mano, jog ES ir JAV turi glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų siekiama taikaus tokių krizių ir konfliktų, kokie kilo po Irano branduolinės programos, per pereinamąjį procesą Arabų pavasario šalyse ir Artimuosiuose Rytuose, sprendimo; palankiai vertina Prezidento B. Obamos įsipareigojimą rasti dviejų šalių Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą; ragina ES, atsižvelgiant į parlamentinius debatus, suaktyvinti diplomatinę veiklą, nes tai yra dalis sutartos išsamios politinės strategijos siekiant ilgalaikio viso regiono stabilumo ir saugumo;

31. palankiai vertina paskelbtą derybų dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pradžią, nes jos galėtų suteikti svarbų ekonominį postūmį ES ir JAV šalims, taip pat skatinti pažangą siekiant kitų tarptautinių susitarimų ir yra pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiti regiono ir pasaulio veikėjai; primena, kad būtina įsteigti Transatlantinę politikos tarybą; pažymi, kad šiuo metu kasmet rengiami ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai suteikia galimybę nustatyti bendrus tikslus, derinti strategijas, susijusias su pasaulinės svarbos grėsmėmis bei uždaviniais, plėtoti bendrą požiūrį į naujas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, užtikrinti daugiašališkumą ir keitimąsi geriausia praktika; primena, kad šiais metais dar nesurengtas metinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas; be to, pažymi, kad galima transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė ir vykstančios ES derybos su Kanada padės sukurti plačios ekonominės erdvės, kuri apims Šiaurės Ameriką, ES ir daugelį Lotynų Amerikos šalių, perspektyvą ir paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; siūlo išnagrinėti kitas politines trišalio transatlantinio bendradarbiavimo galimybes;

32. mano, jog, siekiant didinti pasitikėjimą, būtina, kad JAV laikytųsi slaptų duomenų apsaugos teisės aktų ir pakeistų savo duomenų rinkimo veiklą, nukreiptą prieš ES ir jos piliečius, ir prašo skubiai sudaryti ES ir JAV bendrąjį susitarimą dėl duomenų apsaugos, pagal kurį ES piliečiams butų teikiama informacija ir teisė į žalos atlyginimą; pabrėžia, kad neseniai atskleisti atvejai kelia susirūpinimą Europoje ir tai gali pakenkti ES ir JAV santykiams; primena, kad duomenų apsaugos turi laikytis ir ES, ir jos partneriai ir mano, kad būtini bendri keitimosi slapta informacija standartai, kuriuos taikant būtų apsaugota JAV ir ES piliečių laisvė;

· Rusija

33. pakartoja, kad remia Sąjungos politiką dėl svarbaus bendradarbiavimo su Rusija; mano, kad Rusija yra svarbi strateginė kaimynė, tačiau laikosi nuomonės, kad siekiant tikros partnerystės būtina gerbti pagrindines demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybes; palankiai vertina bendradarbiavimą su Rusija svarbiais tarptautiniais klausimais, ypač atsižvelgiant į Artimuosius Rytus, Iraną, Afganistaną ir Siriją;

34. nepaisydamas to, apgailestauja, kad Rusija naudojasi veto teise JT Saugumo Taryboje (JTST), siekdama pakenkti tarptautinės bendruomenės gebėjimui veiksmingai ir greitai reaguoti į humanitarines krizes, pavyzdžiui, tragediją ir didėjantį smurtą Sirijoje; taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasitelkti ES diplomatinį svorį ir pastangas toliau bendradarbiaujant su Rusija tokiais klausimais; palankiai vertina Rusijos tarpininkavimą Sirijos cheminių ginklų kaupimo klausimu, taip pat siūlymą, kurį parengė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriame Sirija raginama atsisakyti savo cheminių ginklų arsenalo kontrolės, ir Rusijos pasiūlymą padėti vykdant šią operaciją; apgailestauja dėl to, kad šis tarpininkavimas nebuvo pasiūlytas ankstesniuoju etapu, nes tai būtų padėję išvengti daugelio gyvybių praradimo;

35. vis dar nerimauja dėl to, kad Rusija nesilaiko teisinės valstybės, pliuralistinės demokratijos ir žmogaus teisių principų kaip matyti iš neseniai priimtų įstatymų, pagal kuriuos trukdomas pilietinės visuomenės organizacijų darbas ir kurie yra nukreipti į mažumas, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenes, taip pat pagal kuriuos ribojama saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir asociacijų laisvė; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo stiprinimas visose Rusijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant ekonomiką, būtų konstruktyvus atsakas į daugelio Rusijos piliečių reiškiamą nepasitenkinimą ir tai labai svarbu siekiant plėtoti tikrą ir naudingą ES ir Rusijos partnerystę; pabrėžia, kad ryžtingos pastangos kovoti su korupcija yra svarbios siekiant stiprinti pasitikėjimą ES ir Rusijos ekonominiais santykiais ir kad derybų dėl vizų režimo supaprastinimo (jų parengiamasis etapas buvo teigiamas) pažanga turėtų būti padidinta siekiant progreso tokiose srityse, kaip selektyvus teisingumas ir laisvi, sąžiningi ir konkurencingi rinkimai;

36. pabrėžia, kad ES yra pasiryžusi prisidėti įgyvendinant darbotvarkę „Partnerystė siekiant modernizavimo“ ir bet kokį vėlesnį susitarimą, pakeisiantį dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, jei Rusija padarys pažangą tokiose srityse, kaip žmogaus teisės, teisinė valstybė ir pliuralistinė demokratija (įskaitant laisvus, sąžiningus ir konkurencingus rinkimus); taip pat pabrėžia, kad ES lieka įsipareigojusi kurti abipusį pasitikėjimą ir tęsti politinį dialogą su Rusija, taip pat ir pasaulinės svarbos klausimais, pavyzdžiui, kova su terorizmu, ginklų neplatinimas, organizuotas nusikalstamumas ir klimato kaita;

37. kritiškai vertina tai, kad Rusija, pažeisdama tarptautinės teisės normas (pvz., Helsinkio susitarimus), pasitelkia energetikos ir prekybos politikos priemones valstybėms Europos kaimynystėje šantažuoti, siekdama jas priversti įstoti į Rusijos vadovaujomą muitų sąjungą, o ne pasirašyti asociacijos susitarimus su ES, taip trukdydama joms priimti suverenius sprendimus; be to, mano, kad laipsniška šalių partnerių integracija į ES gali derėti su gerų kaimyninių santykių su Rusija tikslu; ragina Rusiją nustatyti dalykišką poziciją įsisenėjusių konfliktų klausimu; apgailestauja dėl to, kad ES ryžtingiau nedalyvavo sprendžiant šiuos konfliktus; įspėja Rusiją dėl to, kad pasinaudojimas neišspręstais konfliktais dėl politinių motyvų gali lemti naujus karo veiksmus ir destabilizuoti visą regioną;

· Kinija

38. ragina ES toliau plėtoti savo visapusišką strateginę partnerystę su Kinija, kuri skatintų abiejų šalių visuotinius interesus, bendrus projektus, grindžiamus geostrateginais standartais, ir abipusę pagarbą; ragina ES ir valstybes nares turėti bendrą poziciją Kinijos valdžios atžvilgiu; palankiai vertindamas beveik 60 aktyvių sektorių dialogus ir siūlomas derybas dėl investicijų sutarties, ragina toliau plėtoti sektorių dialogą ir skubiai užbaigti vykstančius prekybos tyrimus; dar kartą pakartoja, kad reikia stiprinti ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą, inter alia, įtraukiant pilietinę visuomenę ir bendradarbiaujant su JT;

39. pabrėžia, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas daugiašaliu lygmeniu yra labai svarbus siekiant skatinti stabilumą ir spręsti pasaulinius uždavinius, inter alia, susijusius su ekonominiais ir finansų klausimais, įskaitant pastangas sustabdyti mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir panaikinti mokesčių rojus; pabrėžia, kad bendradarbiauti būtina taip pat siekiant spręsti klimato kaitos ir aplinkos problemas, ribotų planetos gamtos išteklių naudojimo, taip pat vystomojo bendradarbiavimo klausimus, siekiant išsaugoti taiką ir laikytis tarptautinės teisės konfliktų metu, pvz., Sirijoje, taip pat sprendžiant Irano ir Šiaurės Korėjos keliamas problemas ginklų neplatinimo srityje;

40. reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Kinija ir toliau pažeidžia žmogaus teises ir kultūrinių bei religinių mažumų teises, pvz., Tibete;

· Japonija

41. pabrėžia, kad būtina sutvirtinti Sąjungos santykius su Japonija, kuri yra strateginė partnerė ir svarbi tarptautinė veikėja, puoselėjanti bendras su ES demokratines vertybes, taip pat įprasta partnerė bendradarbiaujant daugiašaliuose forumuose; laukia derybų dėl visapusiško pagrindų susitarimo ir laisvosios prekybos susitarimo;

· Pietų Korėja

42. ragina ES didinti savo politinį bendradarbiavimą su Pietų Korėja, pagrindine demokratine Azijos veikėja, kuri neseniai suaktyvino prekybos ryšius su ES pasirašiusi plačių užmojų laisvosios prekybos susitarimą;

· Indija

43. ragina ES ir valstybes nares stiprinti santykius su Indija, kurie būtų grindžiami demokratijos, socialinės įtraukties, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių skatinimu, ir ragina abi šalis labai stengtis, kad būtų užbaigtos derybos dėl visapusiško ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, kuriuo bus skatinamas Europos ir Indijos prekybos bei ekonomikos augimas;

· Turkija

44. pabrėžia, kad ES dialogas su Turkija ir bendradarbiavimas su ja stabilumo, demokratijos ir saugumo srityse, ypatingą dėmesį kreipiant į platesnį Artimųjų Rytų regioną, turi strateginę reikšmę; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija yra ne tik NATO sąjungininkė, bet ir kandidatė įstoti į ES, jei ir kai bus laikomasi stojimo kriterijų ir sprendimas dėl visiškos narystės bus demokratiškai patvirtintas; prašo pradėti derybas dėl svarbiausių skyrių, ypač siekiant paspartinti būtinas politines reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija griežtai ir ne vieną kartą pasmerkė Sirijos režimo vykdomą smurtą prieš civilius gyventojus ir teikia būtiniausią humanitarinę pagalbą sieną kertantiems nuo smurto bėgantiems Sirijos gyventojams; ragina toliau bendradarbiauti valstybėms narėms ir Turkijai taikant Sąjungos lygmens priemones atsižvelgiant į didėjantį pabėgėlių antplūdį prie ES išorės sienų; pabrėžia, kad stiprėjanti tarptautinė Turkijos padėtis turėtų būti grindžiama ir jos įsipareigojimu savo šalyje gerbti pagrindines teises, pasaulietinę valstybę, pliuralistinę demokratiją bei laikytis teisinės valstybės principo ir kad dar reikia įvykdyti svarbiausias reformas; pažymi daugelį demokratinių reikalavimų, kuriuos kelia Turkijos pilietinė visuomenė, ir pakartoja savo susirūpinimą dėl valdžios institucijų prievertinio, represinio ir dažnai neadekvataus atsako; prašo Turkijos paramos kovojant su fundamentalistiniais ir nedemokratiniais judėjimais regione;

· Pietų Afrika

45. dar kartą pakartoja ES strateginės partnerystės su Pietų Afrika svarbą; tvirtina, kad Pietų Afrika, atsižvelgiant į jos laimėjimus sėkmingai ir taikiai pereinant prie demokratijos ir jos, kaip regioninės veikėjos, vaidmenį, gali būti pagrindinė jėga skatinant demokratiją ir gerą valdyseną, plėtojant regioninę ekonominę integraciją ir remiant nacionalinį susitaikymą visoje Afrikoje, taip pat pagrindinė ES partnerė dedant šias pastangas; pabrėžia, kad svarbus glaudus ES ir Pietų Afrikos bendradarbiavimas klimato kaitos, tvaraus vystymosi ir tarptautinių institucijų reformų klausimais;

– ES plėtra

46. pabrėžia, kad sparčiai kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES narystė suteikia taiką, gerovę, demokratinį vystymąsi, stabilumą ir saugumą ir kad priklausymas ES toliau suteikia galimybę vykdyti socialinę ir ekonominę plėtrą; laikosi nuomonės, kad plėtra yra svarbi ES užsienio politikos priemonė ir ilgalaikis strateginis ES interesas, kuris nebūtinai gali būti vertinamas pagal trumpalaikį balansą; tačiau pažymi, kad vykdant plėtros politiką turi būti atsižvelgta į pačios ES integracijos pajėgumą ir tikrą Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos įsipareigojimą prisiimti atsakomybę ir spręsti likusius neišspręstus klausimus; palankiai vertina Serbijos ir Kosovo per šešioliktąjį derybų raundą pasiektą susitarimą dėl telekomunikacijų ir energetikos, kuriam tarpininkavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, ir ragina labiau stengtis įveikti visas likusias kliūtis;

– ES kaimynystė

47. pabrėžia, kad ES reikia toliau stengtis vykdyti Europos kaimynystės politiką (EKP), teikti jai didesnį prioritetą ir pademonstruoti didesnį įsipareigojimą jai tuo metu, kai ši politika susiduria su sunkumais ir jai kyla iššūkiai dėl įvykių daugelyje šalių;   todėl mano, kad dėl solidarumo ir, vadovaudamasi savo suinteresuotumu vykdyti taikią ir laisvą plėtrą, ES turi tvirtai sutelkti priemones, be kita ko, stiprindama daugiašalį požiūrį regione ir tvirtai susieti savo politiką, finansines priemones ir finansavimą norint pasiekti pagrindinių politinių tikslų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga, demokratija, teisine valstybe ir ekonominėmis reformomis; pažymi, kad Europos perspektyva yra pagrindinė paskata, ypač Europos kaimynystės šalims, atlikti plataus masto reformas;

48. pabrėžia, kad visos Europos kaimynystės modernizavimas priklauso nuo laipsniško liberalios demokratijos vystymosi, t. y. tie, kurie išrenkami demokratiškai, taip pat ir valdo demokratiškai vadovaudamiesi konstitucijos principais, gerbdami opozicijos atstovus, kitokią nuomonę turinčius asmenis ir nekonformistus;

49. reikalauja laikytis principų, kurie yra naujo EKP požiūrio pagrindas, kaip nustatyta atitinkamame bendrame Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos komunikate(9), visų pirma principo „daugiau už daugiau“, diferenciacijos, tarpusavio atskaitomybės bei „partnerystės su visuomene“ principų, kad jie būtų visiškai veiksmingi ir kad Sąjungos pagalba visiškai atitiktų šį naują požiūrį;

50. pabrėžia, kad siekiant išvengti socialinės įtampos ir (arba) socialinio ir ekonominio disbalanso po stojimo išplėstoje Sąjungoje, Komisija turi skatinti vykdyti pasirengimo stojimui politiką, kuria siekiama dar iki stojimo sumažinti struktūrinę ir socialinę nelygybę, taip pat įveikti kultūrinius skirtumus stojančiose šalyse; pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas nacionalinei socialinių ir kultūrinių mažumų integracijai, nes taip būtų užkirstas kelias jų masiniam persikėlimui į kitas valstybes nares po įstojimo;

· Rytinės kaimyninės šalys

51. primena, kad rytinės kaimyninės šalys yra strategiškai svarbios ir primena susijusių šalių Europos perspektyvą, kuri yra pagrindinė paskata šioms šalims atlikti plataus masto reformas; pabrėžia, kad ES turi relių svertų šioje srityje ir turėtų visiškai pasinaudoti savo pasikeitimus skatinančia galia; mano, kad pats laikas sustiprinti pastangas ir labiau politiškai įsipareigoti siekiant Rytų partnerystės tikslų, įskaitant poreikį labiau susieti BUSP ir EKP; palankiai vertina pažangą ir toliau ragina visas šalis dėti būtinas pastangas pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimus, išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus ir susitarimus dėl ES vizų režimo liberalizavimo kai bus įvykdytos visos sąlygos ir ragina rytų partnerius laikytis reikalavimų, kad 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų būti aiškus žingsnis į priekį suartinant valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių visuomenes;

52. vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje Rytų partnerystės šalių padaryta menka pažanga, vertinant bendrą padėtį demokratijos standartų ir pagarbos žmogaus teisių srityje, jeigu išvis ši padėtis nepablogėjo; ragina ES atlikti aktyvesnį ir ilgalaikį vaidmenį ieškant politinių įsisenėjusių konfliktų rytų kaimynystėje sprendimų, ypač siekiant išeiti iš Pietų Osetijos ir Abchazijos ir Kalnų Karabacho konfliktų aklavietės ir vaidinti visapusišką vaidmenį remiant bet kokį su tuo susijusį taikos susitarimą; skatina siekti tolesnės pažangos Padniestrės klausimu; be to, pabrėžia, kad visapusiškas Rytų partnerystės vystymas gali vykti tik tada, kai bus taikiai išspręsti įsisenėję konfliktai ir tai turėtų būti prioritetas; ragina ES visiškai išnaudoti turimas priemones tarpininkaujant ir užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės; pakartoja, kad plėtojant santykius turėtų būti keliama sąlyga prisiimti reikšmingą įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, siekti demokratijos ir laikytis teisinės valstybės principo;

53. primena, kad demokratinės ES remiamos reformos yra svarbios pačioms šalims partnerėms, nes jos gali pagelbėti šių šalių ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad stiprios demokratinės institucijos ir glaudesni ryšiai su ES sudarant asociacijos susitarimus, išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus ir vizų režimo supaprastinimo priemones padės stiprinti šių šalių suverenitetą priešinantis galingų kaimyninių šalių įtakai; itin susirūpinęs dėl didėjančio spaudimo kai kurioms šalims partnerėms, pavyzdžiui, Moldavijai, Ukrainai ir Armėnijai, kurios galiausiai siekė sulėtinti pažangą siekiant bendradarbiavimo su ES; ragina ES spręsti šiuos klausimus politiškai tinkamu būdu; dar kartą patvirtina, kad ES, remdamasi bendrosiomis vertybėmis ir solidarumu, yra pasirengusi būti patikima ir stipria šių šalių partnere ir dalytis su jomis visais ES acquis teikiamais privalumais, laikantis susitarimo „Europos ekonominės erdvės plius“ nuostatų;

54. pabrėžia, kad nors ES ir Ukrainos susitarimas buvo parafuotas, pasirašytas ir ratifikuotas jis gali būti tik tuo atveju, jei Ukraina įvykdys būtinus reikalavimus, kaip išdėstyta 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadose dėl Ukrainos; pakartoja savo raginimą Ukrainos parlamentui ir vyriausybei išspręsti atrankinio teisingumo (angl. selective justice) klausimą, būtent išlaisvinant Juliją Tymošenko, ir įgyvendinti reformas, numatytas bendrai suderintoje Asociacijos darbotvarkėje, įskaitant teismų sistemos reformą (t. y. Generalinės prokuratūros) ir rinkimų įstatymo reformą; ragina Ukrainą iš dalies pakeisti savo Baudžiamąjį kodeksą panaikinant baudžiamąsias sankcijas už aiškiai politinius veiksmus, kuriuos atlieka valstybės pareigūnai, vykdydami savo oficialias pareigas;

55. remia ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą, tačiau mano, kad Gruzijos valdžios institucijos turi pasiekti realios pažangos teisinės valstybės srityje; ypač ragina paleisti visus politinius kalinius, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Vano Merabishvilį, ir laikyti Europos standartų būsimuose prezidento rinkimuose;

· Pietinės kaimyninės šalys ir Artimieji Rytai

56. atkreipia dėmesį į ilgalaikius ES santykius su Europos Pietų kaimyninėmis šalimis; reikalauja laikytis principų, kurie yra naujo EKP požiūrio pagrindas, kaip nustatyta atitinkamame bendrame Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos minėtuose bendruose komunikatuose, visų pirma principo „daugiau už daugiau“, diferenciacijos, tarpusavio atskaitomybės bei „partnerystės su visuomene“ principų, kad jie būtų visiškai veiksmingi ir kad Sąjungos pagalba visiškai atitiktų šį naują požiūrį;

57. primena, kad remia Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir jos taikomas naujas koncepcijas, pvz., dėl Pietinių Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupės, kaip priemonės padidinti ES ir jos partnerių finansavimo poveikį šių šalių piliečių labui; tikisi apčiuopiamų tokio naujoviško požiūrio taikymo rezultatų siekiant geriau koordinuoti ES ir valstybių narių įnašus, taip pat teikiant pagalbą dėl pajėgumų stiprinimo lengvatomis besinaudojančioms šalims ir užtikrinant jų administracijų atskaitomybę;

58. yra itin susirūpinęs dėl padėties Egipte ir didelio visų konflikto šalių rodomo smurto: tiek valstybės saugumo pajėgų, tiek opozicijos jėgų; pabrėžia, kad ES turėtų remti demokratiją ir žmogaus teises ir palankiai vertina 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES užsienio reikalų ministrų priimtą sprendimą sustabdyti visų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, galiojimą; primygtinai ragina visus Egipto politinius veikėjus savo nesutarimus išspręsti taikiu dialogu, reikalauja, kad būtų parengtas visapusiškas politinis susitarimas, o valdžią būtų kuo greičiau perduota demokratiškai išrinktiems vadovams; ragina ES, ypač Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, pasinaudoti savo unikalia pozicija ir savo ryšiais su pagrindiniais veikėjais ir tęsti savo tarpininkavimą siekiant politinio sureguliavimo, susijusio su pagrindiniais demokratinio pereinamojo laikotarpio parametrais;

59. apgailestauja dėl to, kad ES atsisakė savo bendros politikos dėl ginklų embargo Sirijai, nes taip kenkiama bendram požiūriui; smerkia tragišką Sirijoje tebevykstantį kraujo praliejimą, kuris jau padarė triuškinamą ir destabilizuojantį humanitarinį poveikį ne tik Sirijai, bet ir kaimyninėms šalims, visų pirma Jordanijai, Libanui, Irakui ir Turkijai; ragina valstybes nares pademonstruoti solidarumą ir teikti pagalbą pabėgėliams iš Sirijos ir perkeltiems Sirijoje asmenims; griežtai smerkia masines civilių žudynes ir pabrėžia, kad Sirijos vyriausybės naudojimasis cheminiais ginklais yra didelis tarptautinių normų pažeidimas, kuris gali lemti tai, kad visi atsakingi asmenys bus perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; palankiai vertina griežtą tarptautinį atsaką ir ragina prižiūrint tarptautiniams stebėtojams skubiai įgyvendinti visų tokių cheminių ginklų sunaikinimo planą; pabrėžia tai, kad dėl padėties Sirijoje rimtumo reikia visų ES valstybių narių aukšto lygio darnos ir solidarumo, bendradarbiavimo su NATO ir regioniniais veikėjais, ypač su Rusija, Iranu, Izraeliu ir Turkija; ragina ES aktyviai remti pastangas sušaukti derybas Ženeva II siekiant skatinti rasti Sirijos gyventojams tinkamą politinį sprendimą ir nutraukti mirtiną prievartos bangą;

60. toliau palaiko dviejų krypčių metodą, kurį patvirtino ES, JAV, Rusija ir Kinija siekiant branduolinių ginklų neplatinimo tikslo; ragina Irano prezidentą sekti pastarąsias pozityvias deklaracijas ir visiškai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene sprendžiant klausimus, susijusius su išimtinai taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu; ragina ES „3 plius 3“ derybose apsvarstyti papildomas priemones ir paskatas, kurios priklausys nuo Irano padarytos konkrečios pažangos imantis patikrinamų žingsnių siekiant išspręsti tarptautinei bendruomenei nerimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad bet kokia ES „3 plius 3“ ir Irano derybų dėl branduolinio ginklo neplatinimo nesėkmė ar jų sustabdymas kels didelį pavojų regioniniam ir pasaulio saugumui;

61. viliasi, kad Artimųjų Rytų taikos derybos įvyks, ir primena, jog ES, pačios minimos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas itin suinteresuoti išspręsti šį konfliktą regione; todėl pabrėžia, kad būtina dar skubiau siekti pažangos arabų pasaulyje vykstančių pokyčių, Sirijos krizės ir itin nestabilios padėties platesniame Artimųjų Rytų regione požiūriu; ragina valstybes nares rasti bendrą pagrindą, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su Arabų Lyga ir kitais Artimųjų Rytų ketverto nariais, imtųsi ryžtingesnių veiksmų; palankiai vertina tiesioginių Izraelio ir Palestinos gyventojų derybų atnaujinimą, nes jos yra pagrindas pasiekti dviejų šalių sprendimą; kritikuoja Izraelio konflikto sprendimo politiką, kurį pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia taikos perspektyvoms ir suderėtam konflikto sprendimui; pakartoja, kad ES suinteresuota, jog Artimuosiuose Rytuose būtų stabilumas ir taika ir ragina aktyviau dirbti norint pasiekti šį tikslą; palankiai vertina tai, kad paskelbtos ES finansavimo priemonių gairės ir ragina jas įgyvendinti supratingai ir nebiurokratiškai;

62. prašo Irano ir Jungtinių Arabų Emiratų pradėti atvirą ir nuoširdų dialogą, kad galima būtų rasti taikų jų teritorinio konflikto sprendimą, kuris visiškai atitiktų tarptautinę teisę;

  Lotynų Amerika

63. palankiai vertina ES ir Lotynų Amerikos šalių politinį dialogą, įskaitant valstybių vadovų ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) aukščiausiojo lygio susitikimus;

64. mano, kad ES ir Lotynų Amerikos šalys yra bendrai įsipareigojusios siekti socialiai tvarios ekonominės plėtros ir laikytis bendrų demokratijos bei teisinės valstybės vertybių, bet taip pat išgyvena įtampą derindamos šias vertybes ir tikslus su valdymo sąlygomis;

65. pritaria derybų dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) sąjungos asociacijos susitarimo procesui ir atkreipia dėmesį į abiejų šalių įsipareigojimą pateikti abipusius pasiūlymus dėl patekimo į rinką iki 2013 m. pabaigos; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas ir daugiašalis Laisvosios prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru ir laukia, kad būtų panaikinti šių dviejų šalių vizų režimo reikalavimai, taip pat darbo su kitais asociacijos susitarimais, įskaitant Ekvadorą; pažymi, kad tokių susitarimų sudarymas yra didelė pažanga vystant strateginius ES ir Lotynų Amerikos santykius;

66. pabrėžia, kad būtina stiprinti ryšius su Lotynų Amerikos partneriais ir jų koordinavimą daugiašaliuose forumuose; ragina priimti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kaip buvo prašoma EUROLAT asamblėjoje;

    Afrika

67. primygtinai reikalauja, kad, rengiantis 2014 m. vyksiančiam ketvirtajam ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui, galima pasiekti daugiau nei vien tik institucinių gebėjimų stiprinimas žemyno lygmeniu – galima imti plėtoti politinę partnerystę siekiant taikos, saugumo, socialinės ir ekonominės plėtros, stengtis kovoti su neteisėtais finansų srautais iš Afrikos, siekti Tūkstantmečio vystymosi ir gero valdymo tikslų darant tai ir regionų bei paregionių lygmeniu;

68. pabrėžia atitinkamų ES strategijų Somalio pusiasalyje ir Sahelio regione svarbą, nes tai yra pagrindinė priemonė sprendžiant sudėtingas saugumo, valdysenos ir vystymosi problemas, su kuriomis susiduria šie plačiai Afriką aprėpiantys regionai;

69. primena, kad, norint užtikrinti ilgalaikį šių dviejų regionų valstybių stabilumą ir gyventojų saugumą, reikia ne tik įveikti smurtaujančius radikalius ekstremistus ir ginklais, narkotikais bei žmonėmis prekiaujančius asmenis, bet ir skatinti susitaikymą, stiprinti valstybę ir pilietinės visuomenės institucijas ir suteikti alternatyvią ekonominę veiklą norint suteikti gyventojams tinkamą pragyvenimo šaltinį, ypač kuriant darbo vietas jaunimui palengvinant pasitikėjimą didinančių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą;;

   Vidurinė Azija

70. remia tai, kad ES skatina regioninį požiūrį Vidurinėje Azijoje, kuris yra svarbus sprendžiant bendrus uždavinius, ypač susijusius su stabilumu, saugumu, vandeniu ir energija, palengvinant dialogą, vystant gerus kaimyninius santykius ir skatinant ES strateginius interesus; ragina ES savo įsipareigojimus šiame regione sieti su pažanga demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvarios socialinės ir ekonominės plėtros, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog ES būtų vietoje, kad galėtų iš arti stebėtų politinius teismo procesus, ir kad būtina skatinti politinį pliuralizmą;

71. be to, pabrėžia ES dialogo su Vidurinės Azijos šalimis regioniniais, aplinkos ir saugumo klausimais svarbą, visų pirma turint omenyje vandens išteklių valdymą ir padėtį Afganistane po 2014 m.; palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 13 d. pradėtas ES ir Vidurinės Azijos aukšto lygio dialogas saugumo klausimais;

72. pažymi, kad energijos išteklių ir gamtos išteklių turtingos Vidurinės Azijos šalys yra potencialiai svarbios įvairinant naudojamus ES išteklius ir jų tiekimo maršrutus norit užtikrinti didesnį energetinį saugumą; ragina EIVT ir Komisiją toliau ryžtingai remti energijos išteklių tiekimo įvairinimo projektus, pvz., pietinio dujų koridoriaus ir Transkaspijos dujotiekio projektus;

•   Afganistanas

73. yra giliai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio visų formų smurto Afganistane, ypač prieš moteris nukreipto smurto; primygtinai ragina Afganistano vyriausybę pasirengti perimti visą atsakomybę, kai 2014 m. bus išvestos tarptautinės pajėgos; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų remiant Afganistano vyriausybės karinių ir civilinių pajėgumų bei jos nacionalinių saugumo pajėgų stiprinimą, kad būtų užtikrintas stabilumas ir saugumas kaip būtina vystymosi sąlyga ir kad nuo 2014 m., kai šalis bus pati atsakinga už savo saugumą, šioje srityje saugumo ir ekonominiu požiūriais nesusidarytų tuštuma; pabrėžia, kad ES ir toliau turi teikti paramą kovojant su korupcija; primena, kad reikia parengti opijaus gamybos išnaikinimo planą; primena, kad Parlamentas keletą kartų ragino parengti penkerių metų opijaus gamybos išnaikinimo planą;

74. primena ilgalaikius ES įsipareigojimus padėti Afganistanui taikaus pereinamojo proceso metu ir siekiant tvarios socialinės ir ekonominės plėtros; palankiai vertina tai, kad ES ir Afganistanas ketina užbaigti derybas dėl bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo; ragina abi šalis kuo greičiau užbaigti šias derybas;

75. pabrėžia, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą Vidurinės Azijos paregionyje, taip pat bendradarbiavimą su Rusija, Pakistanu, Indija ir Iranu, kad būtų sprendžiamos tarptautinės prekybos žmonėmis bei prekėmis problemos ir kovojama su neteisėta narkotikų gamyba ir prekyba; įspėja dėl tokių problemų išplitimo aplinkinėse šalyse ir platesniame paregionyje pavojaus po 2014 m.; pabrėžia pagrindinį Pakistano vaidmenį kovojant su terorizmu;

   Azija

76. ragina ES aktyviau veikti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, dėmesį telkiant ne vien į Kiniją, Indiją ir Japoniją; pabrėžia ES ir Indonezijos (tai ketvirtoji pagal gyventojų skaičių didžiausia demokratinė valstybė, G-20 narė, kurios dauguma gyventojų – musulmonai) pasiektos partnerystės politinį ir ekonominį potencialą; pabrėžia asociacijos ASEAN ir ES santykių perspektyvas atsižvelgiant į demokratinius pokyčius Mianmare; mano, kad Bandaro Seri Begavano veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir ES partnerystę, yra svarbus žingsnis; be to, mano, kad draugystės sutartis yra galimybė sustiprinti bendradarbiavimą, ir tikisi apčiuopiamų rezultatų šioje srityje;

77. pabrėžia, kad, siekiant įtvirtinti ir sustiprinti ES santykius su šiuo regionu, būtina užbaigti derybas su keliomis Pietryčių ir Rytų Azijos šalimis dėl socialiniais standartais ir Europos įmonių socialine atsakomybe grindžiamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, taip pat politikos pagrindų susitarimų;

78. pabrėžia Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo svarbą ir yra susirūpinęs dėl įtampos šiame regione, įskaitant teritorinius ginčus prie Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrų, taip pat vis labiau nerimauja dėl Šiaurės Korėjos; teigia, kad ES galėtų imtis aktyvesnio vaidmens, ir ragina visas suinteresuotąsias šalis įsitraukti į visus dialogus, prisidėti prie bendradarbiavimo priemonių, ypač daugiašaliu lygmeniu, atsižvelgiant į stabilumo šiame regione svarbą ES jūrų saugumo bei prekybos interesams;

79. atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo skirtos ES ir JAV bendradarbiavimui po vykdytos į Aziją nukreiptos politikos stiprinti, tai įrodo bendras požiūris į sankcijų Mianmarui panaikinimą; todėl reikalauja, kad JAV ir ES kartu su pagrindinėmis partnerėmis, pvz., Australija ir Naująja Zelandija, labiau koordinuotų į Aziją nukreiptas politikos kryptis; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina kuo greičiau užbaigti derybas dėl pagrindų susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija, kuriuose turėtų atsispindėti bendras ES požiūris dėl aiškiai išdėstytų politinių žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų visuose tarptautiniuose susitarimuose, dėl kurių derasi ES;

80. primena apie pirmąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą, vykusį 2012 m. birželio mėn., ir įsitraukimą į konstruktyvias diskusijas dėl dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo ir bendro požiūrio į abipusio intereso regioninius ir tarptautinius klausimus, įskaitant aktyvesnį dalyvavimą kuriant pliuralistinę visuomenę, kuri būtų pagrindinis elementas kovojant su terorizmu; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą apie tolesnius su tuo strateginiu dialogu susijusius veiksmus ir pasirengimą kitam strateginiam dialogui, kuris turėtų vykti Briuselyje 2013 m.;

81. teigiamai vertina nuolatines Taivano pastangas išsaugoti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; pripažįsta, kad palaikant santykius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse pasiekta pažanga, visų pirma užmegzti klestintys ekonominiai ryšiai, bendradarbiaujama turizmo ir kultūros srityse; pakartoja, kad tvirtai rems reikšmingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir veikloje, įskaitant dalyvavimą JT bendrojoje klimato kaitos konvencijoje; ragina Komisiją ir Tarybą palengvinti derybas dėl ES ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo susitarimo; skatina glaudesnį ES ir Taivano dvišalį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip prekyba, moksliniai tyrimai, kultūra, švietimas ir aplinkos apsauga;

81. teigiamai vertina nuolatines Taivano pastangas išsaugoti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; pripažįsta, kad, palaikant santykius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse, pasiekta pažangos, visų pirma užmegzti klestintys ekonominiai ryšiai, bendradarbiaujama turizmo ir kultūros srityse; pakartoja, kad tvirtai rems reikšmingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir veikloje, įskaitant JT bendrąją klimato kaitos konvenciją; ragina Komisiją ir Tarybą palengvinti derybas dėl ES ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo susitarimo; skatina glaudesnį ES ir Taivano dvišalį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip prekyba, moksliniai tyrimai, kultūra, švietimas ir aplinkos apsauga;

82. ir toliau yra itin susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos tęsiamų masinių žmogaus teisių pažeidimų ir besitęsiančių vis galingesnių branduolinių įrenginių ir didesnio nuotolio raketų bandymų ir tai kelia didelę grėsmę tarptautinei taikai, stabilumui bei saugumu ir šalies ekonominiam vystymuisi;

–         Daugiašaliai partneriai

83. mano, kad Didysis dvidešimtukas (G20) gali būti naudingas ir itin tinkamas forumas ieškant sutarimo, kuris būtų įtraukus ir grindžiamas partneryste, taip pat suteiktų galimybę skatinti konvergenciją, įskaitant reguliavimo konvergenciją; mano, jog vis dėlto G20 dar turi įrodyti savo vertę siekiant, kad aukščiausiojo lygio susitikimo išvados taptų tvaria politika, kuria sprendžiami svarbūs uždaviniai;

84. pripažįsta JT Saugumo Tarybos kaip aukščiausio už taikos palaikymą ir tarptautinį saugumą atsakingo tarptautinio organo vaidmenį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo meto krizės išryškino vis didesnį JT Saugumo Tarybos negebėjimą, naudojant savo struktūrą ir darbo metodus, laiku imtis veiksmų ir reaguoti į dideles grėsmes tarptautinei taikai bei saugumui; todėl primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti pastangas užtikrinti nuolatinę ES vietą JT Saugumo Taryboje ir siekti JT Saugumo Tarybos reformos; ragina tas ES valstybes nares, kurios turi nuolatinę vietą, įtraukti Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę į savo sprendimų priėmimo procesus;

85. ragina, kad ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtintų ES įsipareigojimą skatinti veiksmingą daugiašališkumą, remiantis JT sistema, stiprinant JT atstovaujamumą, atskaitomybę ir veiksmingumą, o tam reikalinga JT Saugumo Tarybos reforma, įskaitant apribojimus dėl veto teisės; pabrėžia, kaip svarbu dirbti su kitais tarptautiniais partneriais siekiant spręsti tarptautines problemas; pabrėžia, kad ES narystė išplėstoje JT Saugumo Taryboje tebėra pagrindinis ilgalaikis ES tikslas; be to, ragina valstybes nares, siekiant stiprinti ES dalyvavimą JT sistemoje, koordinuoti pastangas atrenkant vyresniuosius pareigūnus, kurie užima aukšto lygio pareigas JT ir kitose tarptautinėse institucijose;

86. ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su partneriais ir stiprinti regioninių organizacijų vaidmenį taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityse; pabrėžia, jog reikia dirbti kartu su partneriais ir užtikrinti, kad būtų teisiškai parengta ir prireikus taikoma atsakomybės užtikrinti apsaugą (R2P) sąvoka, apimanti prevenciją, apsaugą ir atkūrimą po konflikto; primena savo rekomendaciją, kad būtų patvirtintas tarpinstitucinis ES sutarimas dėl R2P, ir tikisi, kad EIVT pradės konsultacijas šia linkme; pabrėžia, kad reikia parengti veiksmingesnes tarpininkavimo gaires ir pajėgumus, įskaitant ES ir JT bendradarbiavimą;

87. palankiai vertina ES ir NATO prisiimtus įsipareigojimus stiprinti savo strateginę partnerystę laikantis viena kitos veiksmų papildymo metodo; pažymi, kad dabartinė pasaulio ir Europos ekonomikos krizė paskatino pastangas ieškoti ekonomiškai naudingesnių veikimo galimybių tiek ES, tiek NATO – jų reikia skubiai; ragina skubiai rasti politinę išeitį iš tebesančios aklavietės, kuri trukdo ES ir NATO tinkamai ir glaudžiai bendradarbiauti; palankiai vertina iniciatyvas, tokias kaip naujų ES valstybių narių paraiškos dėl narystės NATO taikos partnerystėje, nes tai pirmas žingsnis siekiant pašalinti esamas kliūtis tarp ES ir NATO;

88. išlieka susirūpinęs dėl problemų, susijusių su naujų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų pradžia, pvz., planavimo ir pajėgų dislokavimo vėlavimų, darbuotojų trūkumo, finansinio planavimo ir įgyvendinimo sunkumų, problemų dėl BUSP susitarimų su trečiosiomis šalimis statuso ir pradinių etapų sunkumų; reikalauja sukurti tolesnių veiksmų mechanizmą siekiant užtikrinti, kad tokios pasikartojančios problemos būtų išspręstos vienu metu;

89. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę įtraukti kibernetinio saugumo nuostatas į ES išorės veiksmus, suderinti su pagal Stokholmo programą vykdomais veiksmais ir sukurti bendraminčių partnerių tinklą kibernetinio saugumo grėsmėms ir problemoms šalinti; pabrėžia, jog turėtų būti dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos esamos tarptautinės kibernetinės erdvės teisinės priemonės;

90. pabrėžia, kad reikia ES lygmeniu reguliuoti įrangos ir programinės įrangos, kurių pirminė paskirtis yra internetinės ar telefoninės komunikacijos stebėjimas ar perėmimas, pardavimą, tiekimą, perdavimą ir eksportą į trečiąsias šalis; pabrėžia neatidėliotiną būtinybę neleisti Europos bendrovėms eksportuoti tokių dvejopos paskirties įrenginių nedemokratiškiems, autoritariniams ir represyviems režimams;

91. pakartotinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę kritiškai įvertinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos, taip pat jos politikos krypčių, skirtų įprastinių ginklų, įskaitant ginklų eksportą, problemai spręsti, veiksmingumą;

92. teigiamai vertina suderintą ES požiūrį derybose dėl Sutarties dėl prekybos ginklais, kuris lėmė sėkmingus rezultatus; ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šią sutartį, kad ji galėtų įsigalioti, jei tam pritars Parlamentas; ragina visapusiškai perkelti į ES kompetenciją, laikantis ginklų ir įrangos bei programinės įrangos, kurių pirminė paskirtis yra internetinės ir telefoninės komunikacijos mobiliojo ar fiksuotojo ryšio tinklais stebėjimas ar perėmimas, eksportą reglamentuojančių taisyklių;

93. remia dialogą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) reformos ir 2012 m. gruodžio mėn. pradėtą procesą „Helsinkis 40+“, kuris yra strateginis veiksmų planas, skirtas ESBO stiprinti; visapusiškai remia Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR), kuris atlieka neįkainojamą darbą skatinant žmogaus teisių ir demokratijos standartus ir juos ginant, veiklą;

94. pripažįsta vis didesnį regioninių organizacijų, visų pirma Arabų Lygos, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT), taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vaidmenį ir ragina ES stiprinti bendradarbiavimą, ypač klausimais, susijusiais su pereinamojo laikotarpio procesais ir krizių valdymu pietinėse kaimyninėse šalyse; palankiai vertina ES pastangas padėti Arabų Lygai jos integracijos procese;

°

°    °

95. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, ESBO pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.

(1)

OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.

(3)

OL C 377 E, 2012 12 7, p. 35.

(4)

OL C 349 E, 2010 12 22, p. 51.

(5)

OL C 351 E, 2011 12 2, p. 454.

(6)

Žr. ten pat, p. 470.

(7)

Žr. ten pat, p. 472.

(8)

   „Valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką bei laikosi Sąjungos veiksmų šioje srityje. <...> Jos nesiima jokių veiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumenkinti jos, kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumą. Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų.“ (Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnio 3 dalis).

(9)

2011 m. gegužės 25d. bendras komunikatas „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę. Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (COM(2011) 0303); 2013 m. kovo 20 d. bendras komunikatas „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013)0004).


MAŽUMOS NUOMONĖ

Mažumos nuomonė dėl pranešimo dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas Elmar Brok

Mažumos pranešimas, kurį GUE/NGL frakcijos vardu pateikė Willy Meyer, Sabine Lösing, Nikos Chountis ir Takis Hadjigeorgiou

Mes visiškai atmetame pranešimą dėl šių priežasčių:

– pranešime ginama ir toliau skatinama militarizacija, kaip pagrindinė BUSP sudedamoji dalis; skatinama civilinių ir karinių pajėgumų sąveika;

– pranešime laikomasi nuomonės, kad BUSP turi apimti visas užsienio politikos sritis ir visus klausimus, susijusius su Sąjungos saugumu, įskaitant palaipsnį formavimą tokios bendros saugumo ir gynybos politikos, dėl kurios galėtų atsirasti bendra gynybos politika.

Reikalaujame, kad:

– ES būtų civilinė organizacija, griežtai atskirta nuo NATO;

– NATO būtų išformuota;

– BUSP būtų pagrįsta taikiais principais;

– būtų laikomasi tarptautinės teisės ir JT chartijos;

– karinės išlaidos būtų naudojamos civilinėms reikmėms;

– visos karinės bazės Europoje būtų uždarytos;

– Europa nusiginkluotų, įskaitant visišką branduolinį nusiginklavimą;

– ES susilaikytų nuo kišimosi į kitų valstybių reikalus politikos ir gerbtų valstybių suverenitetą.

Strasbūras, 2013 m. spalio 10 d.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (27.6.2013)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl 2012 m. bendros užsienio ir saugumo politikos

(2013/2081(INI))

Nuomonės referentė: Nadezhda Neynsky

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) 2011 m. biudžetas buvo 332 mln. eurų arba 3,54 proc. visų 4 išlaidų kategorijos asignavimų; pažymi, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. buvo panaudota 93,12 proc. šiai politikos sričiai skirtų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų; vis dėlto ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad Taryba Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove ir stebėsenos misijos Gruzijoje įgaliojimus 2012–2013 m. laikotarpiu atnaujino numačius mažesnį biudžetą negu tikėtasi;

2.  atsižvelgdamas į bendrą gerą vykdymo rodiklį įspėja dėl nepagrįsto BUSP biudžeto 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) mažinimo, dėl kurio būtų padaryta neigiama įtaka šios politikos srities veiksmingumui ir poveikiui;

3.  išlieka susirūpinęs dėl problemų pradedant naujas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, pvz., vėlavimų planuojant ir dislokuojant pajėgas, darbuotojų mažinimo, sunkumų, susijusių su finansiniu planavimu ir vykdymu, klausimų dėl BUSP susitarimų su trečiosiomis šalimis statuso ir misijų pradžios sunkumų; reikalauja sukurti tolesnių veiksmų mechanizmą siekiant užtikrinti, kad tokios pasikartojančios problemos būtų sprendžiamos kartu;

4.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl BUSP biudžeto parlamentinės kontrolės, biudžeto skaidrumo ir ATHENA mechanizmo panaudojimo vykdant BSGP operacijas; palankiai vertina pastangas aiškiai suskirstyti visus punktus, kurie finansuojami iš BUSP biudžeto, įskaitant kiekvieną BSGP operaciją, kiekvieną ES specialųjį įgaliotinį ir kiekvieną kitą susijusią politikos sritį, jei tai nedaro žalos lankstumui ir gebėjimui reaguoti, kurie reikalingi BUSP; pakartojai savo poziciją, kad visa BUSP veiklos išlaidų suma turėtų būti įtraukta į vieną biudžeto skyrių (pavadintą BUSP) ir paskirstyta šio skyriaus straipsniams;

5.  primena, kad svarbu kurti sąveiką ir vengti dabartinių politikos priemonių ir naujų iniciatyvų sutapimo, ir palankiai vertina pastangas skatinti civilinės ir karinės sričių sąveikas ir BUSP veiksmų nuoseklumą; mano, kad siekiant laikytis pačios Sąjungos vertybių ES užsienio politikoje ir vykdant išorės veiksmus turi būti aiškiai nurodytos priemonės ir finansiniai asignavimai, naudotini siekiant kiekvieno prioritetinio ES tikslo taikos kūrimo, demokratijos ir teisinės valstybės principo skatinimo, gero valdymo ir teisingos visuomenės srityse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia stabilumo priemonės svarbą, nes tai – ES strateginė priemonė sprendžiant daugelį pasaulinių problemų saugumo ir vystymosi srityje;

6.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti naujuoju Finansiniu reglamentu suteikiama didesnio lankstumo galimybe ir greičiau teikti pagalbą krizių ir tiesioginės ginkluoto konflikto ar šalies destabilizavimo grėsmės atvejais, pirmenybę teikiant krizių atvejams, kai ankstyvasis ES įsitraukimas būtų labai svarbus skatinant konfliktų prevenciją;

7.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pagal 54 straipsnio 2 dalį pateikti deleguotuosius aktus dėl išsamių parengiamųjų priemonių BUSP srityje finansavimo taisyklių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.6.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean Louis Cottigny, Jean-Luc Dehaene, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Jens Geier, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Giovanni La Via, Claudio Morganti, Jan Mulder, Dominique Riquet, Alda Sousa, Helga Trüpel, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Georgios Stavrakakis


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.10.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

12

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bastiaan Belder, Elmar Brok, Jerzy Buzek, Tarja Cronberg, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Richard Howitt, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Jelko Kacin, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Maria Eleni Koppa, Andrey Kovatchev, Paweł Robert Kowal, Vytautas Landsbergis, Ryszard Antoni Legutko, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Marusya Lyubcheva, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, Alexander Mirsky, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Raimon Obiols, Justas Vincas Paleckis, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, Tokia Saïfi, Nikolaos Salavrakos, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Werner Schulz, Adrian Severin, Marek Siwiec, Sophocles Sophocleous, Laurence J.A.J. Stassen, Davor Ivo Stier, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Nikola Vuljanić, Sir Graham Watson, Boris Zala, Karim Zéribi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Laima Liucija Andrikienė, Charalampos Angourakis, Jean-Jacob Bicep, Andrew Duff, Göran Färm, Hélène Flautre, Kinga Gál, Doris Pack, Dominique Vlasto, Paweł Zalewski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Andreas Pitsillides, Vilja Savisaar-Toomast, Peter Šťastný

Teisinė informacija - Privatumo politika