Pranešimas - A7-0379/2013Pranešimas
A7-0379/2013

    PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema

    13.11.2013 - (COM(2013) 0133 – C7‑0065/2013 – 2013/0074(COD)) - ***I

    Transporto ir turizmo komitetas
    Pranešėja: Gesine Meissner


    Procedūra : 2013/0074(COD)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

    EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema

    (COM(2013) 0133 – C7-0065/2013 – 2013/0074(COD))

    (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0133),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, taip pat į 43 straipsnio 2 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0065/2013),

    –   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

    –   atsižvelgdamas į pagrįstas nuomones, kurias laikydamiesi Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateikė Belgijos Karalystės parlamentas, Vokietijos Bundesratas, Airijos Atstovų Rūmai, Airijos Senatas, Lietuvos Respublikos Seimas, Nyderlandų Senatas, Nyderlandų Atstovų Rūmai, Lenkijos Senatas, Suomijos parlamentas ir Švedijos parlamentas ir kuriose teigiama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

    –   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą, taip pat į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Žuvininkystės komitetų nuomones (A7-0379/2013),

    1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

    2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

    3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

    Pakeitimas  1

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 a nurodomoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimą dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo sudarymo Europos Sąjungos vardu1;

     

    __________________

     

    1 OL L 279, 2010 10 23, p. 1.

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, naftos ir dujų žvalgyba ir naudojimas, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, žaliavų gavyba, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

    Pagrindimas

    Čia į konstatuojamąsias dalis įtraukiama žaliavų gavyba, kad tai būtų suderinta su 7 straipsniu.

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (2) toks vandenynų valdymo metodas buvo suformuluotas Komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

    (2) toks vandenynų ir jūrų valdymo metodas buvo suformuluotas komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

    Pagrindimas

    Integruota jūrų politika (IJP) buvo parengta visų pirma siekiant sukurti nuoseklesnę jūrų politikos valdymo sistemą.

    Pakeitimas  4

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (3) pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą ir integruotą metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

    (3) pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą, integruotą tarpvalstybinį metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

    Pagrindimas

    Tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas nepaprastai svarbus IJP, ypač jūrų erdvės planavimui ir integruotam pakrančių zonų valdymui.

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (5) neseniai priimtame komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ Komisija nurodė keletą įgyvendinamų ES iniciatyvų, skirtų Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Komunikate taip pat išskirtos kelios sektorių veiklos rūšys, į kurias ateityje turėtų būti nukreiptos mėlynojo augimo iniciatyvos ir kurios turėtų būti tinkamai paremtos jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis;

    (5) neseniai priimtame komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ Komisija nurodė keletą įgyvendinamų ES iniciatyvų, skirtų Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Komunikate taip pat išskirtos kelios sektorių veiklos rūšys, į kurias ateityje turėtų būti nukreiptos mėlynojo augimo iniciatyvos ir kurios turėtų būti tinkamai paremtos jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis. Aiški valstybių narių parama šioms įvardytoms strateginėms sritims užtikrins teisinį tikrumą, taip pat viešų ir privačių investicijų nuspėjamumą, o tai darys sverto poveikį visų sričių sektorių politikai, susijusiai su jūrų ir pakrančių erdve;

    Pakeitimas  6

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (7) Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) preambulėje teigiama, kad jūrų erdvės naudojimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir turi būti nagrinėjami kaip visuma. Jūrų erdvės planavimas – logiški tolesni naudojimosi pagal UNCLOS suteiktomis teisėmis veiksmai bei struktūrizavimas ir praktinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

    (7) Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) preambulėje teigiama, kad jūrų erdvės naudojimo klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir turi būti nagrinėjami kaip visuma. Jūrų erdvės planavimas – logiški tolesni naudojimosi pagal UNCLOS suteiktomis teisėmis veiksmai bei struktūrizavimas ir praktinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms ir kompetentingoms subnacionalinėms institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus;

     

    Pagrindimas

    Daugelyje valstybių narių, pvz., Italijoje, teritorinius vandenis valdo ne tiesiogiai valstybė, o jos subnacionaliniai subjektai, pvz., regionų vyriausybės. Būtent šios kompetentingos institucijos turėtų naudotis pagalba, siūloma UNCLOS numatytomis techninėmis priemonėmis.

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (10) siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus;

    (10) siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus, pirmiausia pagal UNCLOS;

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti skaidrią ir nuoseklią jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sistemą, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    13 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (13) kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

    (13) kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis ir regioninių jūrų konvencijų taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB dėl integruoto pakrančių zonų valdymo įgyvendinimo Europoje18a ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

     

    ______________

     

    OL L 148, 2002 6 6, p. 24.

    Pagrindimas

    Esamos jūrų baseinų struktūros gali padėti valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad jų bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis.

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į atsargumo principą, taip pat į principą, kad turėtų būti imamasi prevencinių veiksmų, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje, siekiant užtikrinti, kad bendras visų jūrinės ir pakrantės veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir su gamtos išteklių išsaugojimu ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (16) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją19, 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką20, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros21, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.22, Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane23 ir ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos24, taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

    (16) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją19, 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką20, 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos20a, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos20b, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros21, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 202022/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.22, Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane23, ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos24 ir Komisijos komunikate „Europos Sąjungos - Jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009) 0008), taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

    _______________

    _________________

    19 OL L 140, 2009 6 5, p. 16-62.

    19 OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

    20 OL L 358, 2002 12 31, p. 59-80.

    20 OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

     

    20a OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

     

    20b OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

    21 OL L 167, 2005 4 30, p. 1-38.

    21 OL L 167, 2005 4 30, p. 1.

    22 COM(2011) 244 final.

    22 COM(2011) 244 final.

    23 COM(2011) 571 final.

    23 COM(2011) 571 final.

    24 COM(2013)XXX.

    24 COM(2013) XXX.

    Pakeitimas  12

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    17 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (17) jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuojami arba integruoti;

    (17) jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena nuo kitos priklausomos. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius ir tikslus, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuoti, susieti arba integruoti;

    Pakeitimas  13

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“25;

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, taip pat peržiūros ar atnaujinimo, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    ____________

    _______________

    25 COM(2010) 461 final.

    25 COM(2010) 461 final.

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    19 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (19) pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose. Kad tas tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    (19) pagrindiniai jūrų erdvės planavimo tikslai – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus, kuo labiau riboti tarp sektorių kylančius konfliktus jūrų teritorijose ir stiprinti tvarų augimą jūrų sektoriuje. Kad tie tikslai būtų pasiekti, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    20 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (20) valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

    (20) valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje kaip galima labiau koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (21a) siekiant, kad pakrančių zonos prisitaikytų prie klimato kaitos ir kad būtų kovojama su erozija ar pernelyg dideliu sąnašų kaupimusi, su jūros skverbimosi, pakrančių ekosistemų ekologinės būklės blogėjimo ir jų biologinės įvairovės nykimo rizika, nepaprastai svarbu, kad būtų tvariai ir ekologiškai tvarkomos pakrančių nuosėdos ir kad būtų atkurta pusiausvyra problemiškose zonose, kurioms gresia didesnis pavojus. Kai pakrančių sistemose susiduriama su nuosėdų stygiumi, gali būti naudojami povandeninių nuosėdų klodai ant kontinentinio šelfo;

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    22 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje;

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų;

    Pagrindimas

    Pasiūlyme dėl direktyvos bendrai kalbama apie esamas teisės aktų nuostatas. Dėl direktyvos strateginio, kintamo ir procedūrinio pobūdžio sudėtinga kaip pavyzdį cituoti konkrečią nuostatą. Tačiau SESV nustatyta, kad valstybės narės turi veikti pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    25 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (25) siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    (25) siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti bet kokios papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų ir naudotų skatindamos atitinkamas suinteresuotąsias šalis dalytis savo duomenimis ir informacija bei naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    Pagrindimas

    Daugelis suinteresuotųjų šalių, pvz., kasybos bendrovės arba naftos ir dujų bendrovės, prieš pradėdamos gavybą surenka milžinišką kiekį duomenų, tačiau po to šiais duomenimis taip ir nebepasinaudojama ar nebepasidalijama.

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (25a) siekiant paremti visuotinį ir koordinuotą šios direktyvos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, būtų patartina tarp esamų finansinių priemonių rasti išteklių, reikalingų parodomosioms programoms ir gerosios praktikos mainams, taip pat tinkamiems pakrančių valdymo procesams ir erdvės tvarkymo strategijoms, planams ir valdymui remti;

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    28 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (28) būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

    (28) būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti ir papildyti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

    Pakeitimas  21

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema siekiant skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą.

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo sistema, kai tinkama, apimanti ir integruotą pakrančių zonų valdymą siekiant skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos vystymąsi ir augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą, pirmiausia remiant prioritetines sritis, nurodytas 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikate „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“.

    Pakeitimas  22

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Sąjungos integruotos jūrų politikos srityje pagal šią sistemą numatoma, kad valstybės narės turi sudaryti ir įgyvendinti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

    2. Sąjungos integruotos jūrų politikos srityje pagal šią direktyvą numatoma sistema, kuria remdamosi valstybės narės parengtų ir įgyvendintų jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai, atsižvelgiant į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajas ir į tvirtesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą atitinkamų UNCLOS nuostatų pagrindu.

    Pagrindimas

    Pateikiama nauja formuluotė, kad valstybės narės turėtų daugiau laisvės pasirinkti, kaip įgyvendinti integruotą pakrančių zonų valdymą.

    Pakeitimas  23

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms.

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems Sąjungos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms laikantis galiojančių Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų.

    Pakeitimas  24

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Ši direktyva netaikoma veiklai, kurios vienintelis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas. Tačiau kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslus.

    2. Ši direktyva netaikoma veiklai, kurios vienintelis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas. Tačiau valstybės narės siekia užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taip, kad ji – jei tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama – atitiktų šios direktyvos tikslus.

    Pakeitimas  25

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 1 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Pakrančių zona – geomorfologinė teritorija abiejose pakrantės juostos pusėse, kurios jūrinė riba yra valstybių narių teritorinių jūrų išorinė riba, o sausumos riba – valstybių narių integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose apibrėžta riba.

    1. Pakrančių zona – jūros kranto ir geomorfologinė teritorija abiejose pakrantės juostos pusėse, kaip savo atitinkamais įstatymais yra apibrėžusios valstybės narės, kurios jūrinė riba neperžengia jų teritorinių jūrų.

    Pakeitimas  26

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 2 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Integruota jūrų politika – Sąjungos politika, kuria skatinamas koordinuotas ir nuoseklus sprendimų priėmimas siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą.

    2. Integruota jūrų politika – Sąjungos politika, sukurta koordinuotam ir nuosekliam tarpsektoriniam ir tarpvalstybiniam jūrų valdymui skatinti siekiant maksimaliai užtikrinti tvarų valstybių narių, visų pirma Sąjungos pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat jūrų sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant darnią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą.

    Pakeitimas  27

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 2 a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Jūrų erdvės planai – planas ar planai parengiami vykdant viešą procesą, skirtą analizuoti ir planuoti, kaip erdvės ir laiko požiūriais jūrų teritorijose paskirstoma žmogaus veikla, kad, atsižvelgiant į atitinkamą nacionalinę politiką, būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti ekonominiai, aplinkosauginiai ir socialiniai tikslai ir būtų nustatyta, kaip jūrų erdvė naudojama įvairiais panaudojimo jūroje tikslais, bei pirmiausia skatinamas daugiatikslis naudojimas.

    Pakeitimas  28

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 2 b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2b. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos – oficiali ir neoficiali praktika ir (arba) strategijos, kuriomis siekiama integruoto visų politikos procesų, darančių įtaką pakrančių zonoms, valdymo, koordinuotai sprendžiant pakrančių veiklos sausumoje ir jūroje sąveikos klausimą tvaraus pakrančių ir jūrų zonų vystymosi tikslu. Tokiomis strategijomis užtikrinama, kad valdymo ar vystymosi sprendimai visuose sektoriuose būtų priimami nuosekliai ir būtų išvengta konfliktų dėl pakrančių zonų naudojimo ar jie būtų bent apriboti.

    Pakeitimas  29

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 4 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4. Jūrų vandenys – vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 dalyje.

    4. Jūrų vandenys – vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas į jūrą nukreiptoje bazinės linijos, nuo kurios skaičiuojamas teritorinių vandenų plotis, pusėje, besidriekiantys iki atokiausio teritorijos, kurioje valstybė narės turi ir (arba) naudojasi jurisdikcija, taško, kaip nustatyta UNCLOS, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede nurodytų šalių ir teritorijų ir Prancūzijos užjūrio departamentų ir valdų.

    Pakeitimas  30

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 5 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir jų asociacijos, organizacijos ar grupės pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką.

    5. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.

    Pagrindimas

    Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.

    Pakeitimas  31

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 7 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė.

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje ir Komisijos sprendime 2010/477/ES nurodyta aplinkos būklė.

    Pagrindimas

    Komisijos sprendime 2010/477/ES nustatytos išsamesnės gairės, susijusios su geros aplinkos būklės apibrėžtimi ir jos kriterijais.

    Pakeitimas  32

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Kiekviena valstybė narė sudaro ir įgyvendina jūrų erdvės planą ar planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategiją ar strategijas. Jie gali būti rengiami kaip atskiri dokumentai.

    1. Kiekviena valstybė narė rengia ir įgyvendina jūrų erdvės planavimą. Kai valstybė narė į savo jūrų erdvės planą neintegruoja veiklos sausumoje ir jūroje sąveikos, šios sąveikos klausimas sprendžiamas integruoto pakrančių zonų valdymo pagrindu. Valstybės narės gali spręsti, ar laikytis integruoto požiūrio, ar atskirai rengti jūrų erdvės planus bei integruoto pakrančių valdymo strategijas.

    Pakeitimas  33

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1a. Valstybės narės arba kompetentingos regioninės ar vietos valdžios institucijos lieka atsakingos už tokių planų ir strategijų turinio parengimą ir apibrėžimą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektoriaus veiklai, taip pat jūriniam ir su laivyba susijusiam naudojimui.

    Pakeitimas  34

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į regionų ir paregionių ypatumus, atitinkamą sektorių veiklą, atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas ir galimą klimato kaitos poveikį.

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į jūrų ir pakrančių regionų ir paregionių ypatumus ir reikmes, taip pat į jų sudaromas galimybes, į atitinkamą esamą ir būsimą sektorių veiklą, į atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas ir į klimato kaitos poveikį.

    Pakeitimas  35

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    3a. Konkrečiai atokiausių Sąjungos regionų atveju turi būti laikomasi SESV 349 straipsnio atsižvelgiant į šių regionų ypatybes ir suvaržymus.

    Pakeitimas  36

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas taikomas ekosisteminis metodas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti konkuruojančių sektorių veiklą ir išvengti jų tarpusavio konfliktų, taip pat jais siekiama padėti:

    1. Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas vienodu lygmeniu taikomas ekosisteminis metodas ir ekonominiai ir socialiniai kriterijai, kad būtų remiamas tvarus vystymasis ir augimas jūrų sektoriuje. Jais nuosekliai skatinamas atitinkamų sektorių veiklos sambūvis, kuo labiau ribojami tarpusavio konfliktai vykdant tą veikla jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ir skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir daugkartinis tos pačios jūrų erdvės naudojimas dalyvaujant skirtingiems sektoriams.

     

    2. Jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis siekiama padėti siekti šių Sąjungos tikslų:

    a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    b) skatinti jūrų transporto plėtrą ir užtikrinti veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą;

    b) skatinti jūrų transporto plėtrą visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą, daugiarūšio transporto jungtis ir tvarumą;

    c) skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    c) skatinti tvarią žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir tvarų akvakultūros sektoriaus augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą dalyvaujant atstovui ir naudojantis nuosekliu saugomų teritorijų tinklu, taip pat apdairų, atsargų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų ir pakrančių teritorijų taršos riziką bei užkirsti jai kelią;

    e) užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas.

    e) užtikrinti, kad pakrančių ir jūrų teritorijos būtų atsparesnės klimato kaitos poveikiui siekiant apsaugoti pažeidžiamas pakrančių teritorijas.

     

    3. Jūrų erdvės planais ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijomis gali būti siekiama padėti siekti tolesnių nacionalinių tikslų, pvz.:

     

    a) skatinti tvarią žaliavų gavybą;

     

    b) skatinti tvarų turizmą;

     

    c) užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą ir apsaugą;

     

    d) užtikrinti, kad visuomenė galėtų naudotis rekreaciniais ir kitais tikslais;

     

    e) išsaugoti tradicinius ekonominius ir socialinius jūrų ekonomikos bruožus.

    Pakeitimas  37

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Jūrų erdvės planuose ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose nustatomi veiksmai 5 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į visą susijusią veiklą ir taikomas priemones.

    1. Kiekviena valstybė narė nustato procedūrinius veiksmus 5 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, atsižvelgdama į susijusią veiklą, naudojimą ir taikomas priemones.

    Pakeitimas  38

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) jais užtikrinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio ir nacionalinių institucijų bei su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas;

    b) jais užtikrinamas veiksmingas su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, kaip nustatyta 9 straipsnyje;

    Pagrindimas

    Turi būti įtrauktos suinteresuotosios šalys. Reikalavimas bendradarbiauti būtų pernelyg staigus žingsnis ir dėl to būtų sutrikdytas procesas.

    Pakeitimas  39

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį valstybių narių bendradarbiavimą, kaip nustatyta 12 straipsnyje;

    Pagrindimas

    Kadangi suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas yra du visiškai skirtingi dalykai, geriau apie juos kalbėti dviejose skirtingose dalyse.

    Pakeitimas  40

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su šių valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 12 ir 13 straipsnius.

    c) juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 13 straipsnį.

    Pagrindimas

    12 straipsnyje kalbama apie kitas valstybes nares, o ne apie trečiąsias šalis, todėl nuoroda į 12 straipsnį išbraukta.

    Pakeitimas  41

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) pirma, jie turi būti pagrįsti geriausiais turimais duomenimis; antra, jais turi būti užtikrintas būtinas lankstumas siekiant atsižvelgti į būsimus pokyčius.

    Pagrindimas

    Direktyvos siekiai plataus užmojo, ypač kalbant apie tas šalis, kurios dar nėra įgijusios jokios patirties jūrų erdvės planavimo ar integruoto pakrančių zonų valdymo srityse. Todėl svarbu pabrėžti lankstumo būtinybę, taip pat duomenų poreikį. Jūrų aplinka labai sudėtinga, iš dalies vis dar nežinoma ir šiuo metu kintanti aplinka.

    Pakeitimas  42

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Jūrų erdvės planuose pateikiamas bent jūrų vandenų žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis ir galimas visos susijusios jūrinės veiklos paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

    1. Jūrų erdvės planuose pateikiamas bent jūrų vandenų žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis, planuojamas ir galimas visų susijusių panaudojimo jūroje būdų ir visos susijusios jūrinės veiklos bei svarbių ekosistemos komponentų paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti Sąjungos tikslai.

    Pakeitimas  43

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Sudarydamos jūrų erdvės planus valstybės narės atsižvelgia bent į veiklą, susijusią su:

    2. Sudarydamos jūrų erdvės planus valstybės narės atsižvelgia, inter alia, į panaudojimo būdus ir veiklą, susijusius su:

    Pagrindimas

    Ne visi paminėti punktai apima veiklą.

    Pakeitimas  44

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies a–g punktai

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais;

    a) energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais, taip pat jos gabenimo į krantą įrenginiais;

    b) naftos ir dujų gavybos vietomis ir infrastruktūra;

     

    b) naftos, dujų ir kitų žaliavų žvalgymo ir gavybos vietomis ir infrastruktūra;

    c) jūrų transporto maršrutais;

    c) jūrų transporto maršrutais;

    d) povandeninėmis kabelių ir vamzdynų trasomis;

    d) povandeninėmis kabelių ir vamzdynų trasomis;

    e) žvejybos zonomis;

    e) esamomis ir galimomis žvejybos zonomis;

    f) žuvų auginimo vietomis;

    f) žuvų auginimo zonomis;

    g) saugomomis gamtos teritorijomis.

    g) gamtos ir rūšių apsaugos ir išsaugojimo vietomis, tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, kitomis pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis ir aplinkinėmis teritorijomis, kaip nustatyta pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

     

    h) jūrų ir pakrančių turizmu;

     

    i) kultūros paveldo apsaugos vietomis;

     

    j) karinių mokymų vietovėmis.

    Pakeitimas  45

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose pateikiamas bent esamų priemonių, taikomų pakrančių zonose, aprašas ir papildomų veiksmų siekiant 5 straipsnyje nurodytų tikslų poreikio analizė. Strategijose numatomas integruotas ir kelis sektorius apimantis politikos įgyvendinimas, aptariamos sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajos.

    1. Valstybės narės, rengdamos integruotą pakrančių zonų valdymą, sprendžia, ar naudotis praktikos pavyzdžių rinkiniu arba viena ar keliomis strategijomis. Jos narės įvardija esamas priemones, taikomas pakrančių zonose, ir atlieka papildomų veiksmų siekiant 5 straipsnyje nurodytų tikslų poreikio analizę. Įgyvendinant integruotą pakrančių zonų valdymą skatinamas integruotas ir kelis sektorius apimantis politikos įgyvendinimas, taip pat atsižvelgiama į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąveiką, kad būtų užtikrinta veiklos sausumos ir jūros sąsaja.

    Pakeitimas  46

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Sudarydamos integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės atsižvelgia bent į šią veiklą:

    2. Sudarydamos integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės atsižvelgia į:

    Pakeitimas  47

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) konkrečių gamtos išteklių naudojimą, įskaitant energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius;

    Išbraukta.

    Pakeitimas  48

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) jau įsigalėjusią praktiką ir strategijas vadovaujantis Rekomendacija 2002/413/EB;

    Pakeitimas  49

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies a b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ab) esamą oficialią ir neoficialią praktiką, tinklus ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmus;

    Pakeitimas  50

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies a c punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ac) atitinkamų rūšių veiklą, įrenginius, sąlygas ir infrastruktūrą;

    Pakeitimas  51

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) infrastruktūros, energetikos objektų, transporto, uostų, jūrinių darbų ir kitų įrenginių, įskaitant ekologišką infrastruktūrą, plėtrą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas  52

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) žemės ūkio ir pramonės veiklą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas  53

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) žvejybos ir akvakultūros veiklą;

    Išbraukta.

    Pakeitimas  54

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) pakrančių ekosistemų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

    e) pakrančių ekosistemų, saugomų deltų ir šlapynių teritorijų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų apsaugą, išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

    Pakeitimas  55

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

    f) klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, pirmiausia didinant ekosistemų atsparumą;

    Pakeitimas  56

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės nustato visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape būdus.

    Valstybės narės nustato visuomenės dalyvavimo būdus informuodama atitinkamas suinteresuotąsias šalis ir institucijas bei susijusią visuomenės dalį ir su jomis konsultuodamasi pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad toms suinteresuotosioms šalims, institucijoms ir susijusiai visuomenės daliai būtų prieinami rezultatai, kai tik jie iki galo parengiami.

    Pagrindimas

    Visuomenės dalyvavimas yra plati sąvoka, todėl būtina nurodyti dalyvavimo formą. Be to, 1 ir 2 dalys gali būti jungiamos.

    Pakeitimas  57

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Visuomenės dalyvavimu užtikrinama, kad dėl planų ir strategijų projektų būtų konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir suinteresuotais visuomenės atstovais ir kad jiems būtų sudaryta galimybė susipažinti su gautais rezultatais.

    Išbraukta.

    Pakeitimas  58

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Nustatydamos viešų konsultacijų būdus valstybės narės laikosi atitinkamų kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Originali formuluotė neturi jokios pridėtinės vertės.

    Pakeitimas  59

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą ir keitimąsi tokia informacija.

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų įgyvendinimui reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą ir naudojimą, taip pat keitimąsi tokia informacija.

    Pakeitimas  60

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Organizuodamos 1 dalyje nurodytų duomenų rinkimą ir mainus valstybės narės kiek galima naudojasi priemonėmis, sukurtomis integruotos jūrų politikos srityje.

    3. Organizuodamos 1 dalyje nurodytų duomenų rinkimą ir mainus valstybės narės kiek galima naudojasi priemonėmis, sukurtomis integruotos jūrų politikos ir kitos atitinkamos Sąjungos politikos, pvz., nurodytos 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB, sukuriančioje Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)27a, srityse.

     

    _____________

     

    OL L 108, 2012 10 17, p. 1.

    Pagrindimas

    Pagal INSPIRE direktyvą suteikiami įgaliojimai rinkti atitinkamus duomenis.

    Pakeitimas  61

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    11 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos.

    Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos ir, kai taikytina, Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnis.

    Pakeitimas  62

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Kiekviena valstybė narė, kuri ribojasi su kitos valstybės narės pakrančių zona ar jūrų teritorija, bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų nuoseklūs ir koordinuojami visoje atitinkamoje pakrančių zonoje ar jūrų regione ir (arba) paregionyje. Vykdant tokį bendradarbiavimą visų pirma atsižvelgiama į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybinę infrastruktūrą.

    1. Kiekviena valstybė narė, kuri ribojasi su kitos valstybės narės pakrančių zona ar jūrų teritorija, bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų nuoseklūs ir koordinuojami visoje atitinkamoje pakrančių zonoje ar jūrų regione ir (arba) paregionyje. Vykdant tokį bendradarbiavimą visų pirma atsižvelgiama į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybinę infrastruktūrą, ir siekiama sukurti bendrą kiekvienos esamos ir būsimos strategijos, skirtos konkrečiam jūros baseinui, viziją.

    Pakeitimas  63

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    1a. Kad būtų galimas bendradarbiavimas, valstybės narės esant galimybių turėtų koordinuoti naujų jūros erdvės planų laiką arba esamų planų peržiūros ciklus.

    Pagrindimas

    Jei nebus dedamos pastangos jūrų erdvės planų ciklų laikui koordinuoti, kompetentingoms valdžios institucijoms gali būti sunku bendradarbiauti, net jei kiti techniniai ir su duomenimis susiję klausimai būtų išspręsti.

    Pakeitimas  64

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 2 dalies a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, apimančias atitinkamą pakrančių zoną arba jūrų regioną ar paregionį, arba

    a) regionines jūrų konvencijas ar kitas regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, apimančias atitinkamą pakrančių zoną arba jūrų regioną ar paregionį, arba

    Pakeitimas  65

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) specialų valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą jūrų regioną ir (arba) paregionį.

    b) valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą pakrančių zoną, jūrų regioną ir (arba) paregionį, arba

    Pakeitimas  66

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) bet kokį kitą 1 dalies reikalavimus atitinkantį metodą;

    Pagrindimas

    Apskritai pageidautinas regioninis požiūris, tačiau gali būti atvejų, kad naudingesnė dvišalė arba kitokia strategija.

    Pakeitimas  67

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    13 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, deda visas pastangas siekdamos atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje koordinuoti savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas su ta trečiąja valstybe.

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, vadovaudamosi tarptautinės jūrų teisės nuostatomis ir konvencijomis tariasi su ta valstybe ir deda visas pastangas siekdamos bendradarbiauti ir koordinuoti su ta trečiąja valstybe savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje.

    Pakeitimas  68

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Šioje ataskaitoje pateikiama bent informacija apie 6–13 straipsnių įgyvendinimą.

    2. Šioje ataskaitoje pateikiama bent informacija apie 6–13 straipsnių įgyvendinimą. Kai įmanoma, ataskaitos turinys ir forma suderinami su atitinkamomis Direktyvoje 2008/56/EB nustatytomis specifikacijomis.

    Pagrindimas

    Kai įmanoma, turėtume kuo labiau mažinti papildomą administracinę naštą valdžios institucijoms, kurios ir taip turi nemažai atskaitomybės ir stebėsenos įpareigojimų pagal galiojančią ES teisę.

    Pakeitimas  69

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos ataskaitą, kurioje pranešama apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

    3. Komisija vėliausiai praėjus vieneriems metams nuo jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų parengimo termino pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos ataskaitą, kurioje pranešama apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

    Pakeitimas  70

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti nuostatas dėl:

    1. Nepažeisdama specifikacijų, susijusių su esminiais atitinkamais planais ir strategijomis, Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti nuostatas dėl:

    Pagrindimas

    Nauja formuluote patikslinama galimų įgyvendinimo aktais priimamų nuostatų taikymo sritis.

    Pakeitimas  71

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) 10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo veiklos specifikacijų, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose ES teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

    a) 10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo specifikacijų, susijusių su procesu, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose Sąjungos teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

    Pagrindimas

    Patikslinama, kad įgyvendinimo aktais bus keliamas tik duomenų valdymo specifikacijų, susijusių su procesu, o ne veiklos specifikacijų klausimas.

    Pakeitimas  72

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    – keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamais duomenų valdymo ir rinkimo procesais;

    veiksmingo keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamomis duomenų valdymo ir rinkimo procesais sistemomis;

    Pagrindimas

    Patikslinama, kad nuostatomis, Komisijos priimtomis įgyvendinimo aktais, reglamentuojamas ne keitimasis duomenimis ir jų valdymas apskritai, bet tik gerinamas jų veiksmingumas.

    Pakeitimas  73

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmų, susijusių su:

    b) su procesu susijusių veiksmų, kuriais prisidedama prie jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų, susijusių su toliau išvardytais aspektais, sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo:

    Pagrindimas

    Patikslinama, kad 16 straipsnio 1 dalies b punktas apima tik su procesu susijusius veiksmus, o ne esminį atitinkamą jūrų erdvės planų ir integruotų pakrančių zonų valdymo strategijų klausimą.

    Pakeitimas  74

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    – tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

    veiksmingiausiomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

    Pagrindimas

    Patikslinama, kad nuostatomis, Komisijos priimtomis įgyvendinimo aktais, reglamentuojamos ne tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygos apskritai, o tik gerinamas jų veiksmingumas.

    Pakeitimas  75

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnio 1 dalies b punkto ketvirta įtrauka

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    – viešomis konsultacijomis.

    Išbraukta.

    Pagrindimas

    Atsižvelgiant į 9 straipsnyje pateiktas nuostatas, būtų netinkama Komisijai suteikti įgaliojimą priimti įgyvendinimo aktus šioje srityje, nes tai valstybių narių kompetencija.

    Pakeitimas                  76

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    17 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Kai daroma nuoroda į 1 dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    Pagrindimas

    Daroma nuoroda į šią dalį (pvz., į 16 straipsnio 2 dalį), o ne į 1 dalį.

    Pakeitimas  77

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Tvirtindamos 1 dalyje nurodytas priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Kiekviena valstybė narė nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

    2. Tvirtindamos 1 dalyje nurodytas priemones, įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Kiekviena valstybė narė nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

    Pakeitimas  78

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 4 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos sudaromi per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

    4. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos sudaromi per 48 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

    Pagrindimas

    Pranešėjas laikosi nuomonės, kad 36 mėn. laikotarpis nėra realistiška. Laikotarpis turėtų būti plataus užmojo, tačiau jis neturėtų būti neapgalvoto įgyvendinimo priežastis. Turi būti atsižvelgta į atsižvelgti į skirtingus jūrų erdvės planavimo etapus valstybėse narėse.

    Pakeitimas  79

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 5 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    5. 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip per 42 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o po to – kas šešerius metus.

    5. 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip per 54 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o po to – kas šešerius metus.

    Pagrindimas

    Pakeista siekiant suderinti su 18 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyti šeši mėnesiai po galutinio termino.

    Pakeitimas  80

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 6 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    6. 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta pažangos ataskaita pateikiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 5 dalyje nurodytos datos, o po to – kas šešerius metus.

    6. 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta pažangos ataskaita pateikiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 5 dalyje nurodytos datos, o po to – kas ketverius metus.

    Pakeitimas  81

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 6 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    6a. Šioje direktyvoje pateikti perkėlimo į nacionalinę teisę įpareigojimai netaikomi prieigos prie jūros neturinčioms valstybėms narėms.

    Pagrindimas

    Prieigos prie jūros neturinčios valstybės narės neturi pakrančių ir jūrų zonų, todėl joms nėra prasmės rengti jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų. Nežiūrint į tai, ši direktyva gali būti joms svarbi. Kitos valstybės narės gali kreiptis į prieigos prie jūros neturinčias valstybes nares su prašymu bendradarbiauti, pirmiausia rengiant ir įgyvendinant integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, jei per tą konkrečią šalį tekanti upė vėliau įteka į jūrą. Todėl planuodamos veiklą, kuri gali paveikti kitos valstybės narės pajūrio zoną, jos turi atsižvelgti į šią direktyvą, tačiau akivaizdu, kad jos negali į nacionalinę teisę perkelti jokių į šią direktyvą įtrauktų įpareigojimų.

    • [1]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
    • [2]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    I. Bendrosios aplinkybės

    Europos Sąjunga yra apsupta vandenynų, o valstybių narių jurisdikcijai priklauso daugiau jūrų vandenų, nei sausumos. Be to, jos pakrančių, kurias turi 23 iš 28 valstybių narių, ilgis yra septynis kartus didesnis, nei JAV pakrančių. Pakrančių regionuose gyvena daugiau nei 200 mln. ES piliečių, o 88 mln. juose dirba ir sukuria daugiau nei 40 proc. ES BVP. 5,4 mln. iš jų dirba jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, kuriuose sukuriama šiek tiek mažesnė nei 500 mlrd. EUR per metus bendroji pridėtinė vertė.

    Šie faktai rodo, kokios svarbios Europos Sąjungai yra jūrų ir pakrančių teritorijos bei jūrų ekonomika. Tačiau joms teks dar didesnis vaidmuo ateityje. Šiuose regionuose ir sektoriuose toliau intensyvės žmogaus ir ekonominė veikla. ES jūrų ekonomika yra labai svarbi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir turi didžiulį potencialą, kuris gali padėti užtikrinti Europos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje. Todėl ES turėtų užimti pirmaujančią poziciją stiprinant jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir inovacijas bei skatinant augimą jūrų sektoriuose.

    Jūrų energija, pvz., jūros vėjo energijos gamyba arba potvynių ir atoslūgių energija, gali labai padėti sumažinanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir ES priklausomybę nuo energijos importo.

    Tam, kad būtų patenkinta auganti maistui skirtų žuvų paklausa ir užtikrintas tvarus ES žuvų išteklių valdymas, nebedidinant maistui skirtų žuvų importo, bus svarbu skatinti jūrų akvakultūrą.

    Šiuo metu 90 proc. Europos užsienio prekybos vyksta jūra. Europos uostai, jūrų laivybos maršrutai ir laivybos pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tiekimo grandinę ir Europos bendrovių bei Europos rinkos ryšius su kitomis pasaulio šalimis.

    Tai tik keli vykdomos jūrinės veiklos pavyzdžiai. Yra žymiai daugiau veiklos šakų, pvz., naftos, dujų ir kitų žaliavų bei išteklių gavyba arba jūrų ir pakrančių turizmas. Skatinant viso jūrų sektoriaus augimą ir plėtrą jūrų erdvės poreikis dar labiau išaugs. Todėl siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir išvengti konfliktų tarp skirtingų sektorių būtina koordinuoti esamus ir būsimus jūrų erdvės poreikius.

    Tačiau ši sektorių veikla vykdoma pažeidžiamoje aplinkoje, apie kurią žinome dar nepakankamai ir kurios grožį bei turtus privalome išsaugoti ateities kartoms. Didelis gyventojų tankumas bei intensyvi žmogaus veikla pakrančių ir jūrų zonose daro poveikį šioms ekosistemoms.

    Todėl tam, kad būtų sėkmingai skatinamas jūrų ekonomikos augimas ir tuo pat metu užtikrintas tvarus vystymasis, labai svarbu pasiekti tinkamą ekonominių, socialinių ir aplinkos veiksnių pusiausvyrą. Kadangi jūrų ir pakrančių zonų abipusis poveikis yra labai sudėtingas, itin svarbu, kad šis administravimo ir valdymo procesas užtikrintų sausumos ir jūrų sąsają ir apimtų vandenynus, jūras ir pakrantes.

    II. Politinės aplinkybės

    2007 m. Europos Komisija paskelbė Mėlynąją knygą – komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“. Joje Komisija išdėstė, kaip turi būti parengtas naujoviškas jūrų valdymas, kurio svarbiausias tikslas būtų optimaliai ir tausojant aplinką vykdyti su jūromis susijusią veiklą. Siekiant šio tikslo, turėtų būti suderintos skirtingos su jūra susijusios strategijos ir taikomas integruotas, įvairius sektorius apjungiantis metodas. Be to, atitinkamos suinteresuotosios šalys turėtų būti labiau įtraukiamos į sprendimų priėmimo procesą.

    Mėlynojoje knygoje apibūdinta didelių užmojų sektorių politikos programa, kuri turėtų būti parengta siekiant sukurti valdymo sistemą, reikalingą sėkmingai integruotai jūrų politikai. Šiam tikslui pasiekti nustatytos trys svarbiausios priemonės: a) jūrų priežiūra, b) duomenų ir informacijos šaltinis ir c) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas.

    Nuo 2007 m. integruota jūrų politika buvo formuojama toliau. 2010 m. Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl integruotos jūrų politikos vertinimo. 2011 m. Reglamentu (ES) Nr. 1255/2011 integruotai jūrų politikai buvo nustatytas 40 mln. EUR biudžetas tolesniems dviem metams, o vėliau tais pačiais metais Komisija pasiūlė sukurti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą, kurio lėšomis būtų finansuojama bendra žuvininkystės politika ir integruota jūrų politika. Iki šiol buvo priimta Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD), kuri yra integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstis, 2012 m. Komisija paskelbė komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“, o Kipro pirmininkavimo Tarybai metu buvo priimta Limasolio deklaracija dėl jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

    Tuo pat metu buvo tobulinamos kai kurios šios politikos priemonės. 2008 m. buvo paskelbtas komunikatas „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“, o 2011 m. įsigaliojo Protokolas dėl integruoto pakrančių zonų valdymo Viduržemio jūros regione. Be to, buvo pradėti jūrų erdvės planavimo projektai ir parengiamieji veiksmai Šiaurės jūroje, Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne.

    III. Komisijos pasiūlymas

    Atsižvelgdama į šią raidą, Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema.

    Pasiūlymo tikslas – nustatyti procedūrinę jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo ir įgyvendinimo sistemą. Šiais planais ir (arba) strategijomis turi būti siekiama padėti įgyvendinti nustatytus ES tikslus, tokius kaip energijos tiekimo Sąjungoje užtikrinimas, jūrų transporto plėtros skatinimas, tvarios žuvininkystės skatinimas ir aplinkos išsaugojimas bei apsauga. Be to, pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas turi būti taikomas ekosisteminis metodas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti skirtingų sektorių veiklą.

    Jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių valdymo strategijų rengimas ir nustatymas patikimas valstybėms narėms. Vis dėlto strategijos ir planai turi atitikti keletą būtiniausių reikalavimų, pvz., jie turi būti koordinuojami tarpusavyje ar integruoti, peržiūrimi kas šešerius metus, o juos rengiant turi būti atsižvelgiama į visą susijusią jūroje ir sausumoje vykdomą veiklą.

    Jūrų erdvės planuose turi būti pateikiamas jūrų vandenų žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis ir galimas visos susijusios veiklos paskirstymas laiko atžvilgiu. Pasiūlyme taip pat pateikiamas neišsamus veiklos, į kurią turi būti atsižvelgta sudarant šiuos planus, sąrašas.

    Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijose turi būti pateikiamas esamų priemonių aprašas ir nurodoma, ar yra papildomų veiksmų poreikis. Į jas taip pat turi būti įtrauktas nebaigtinis pakrančių teritorijose vykdomos veiklos sąrašas.

    Rengdamos šiuos planus ir strategijas, valstybės narės turi visų pirma bendradarbiauti su kitomis šalimis, valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kurios ribojasi su ta pačia pakrančių zona ar jūrų teritorija, ir jau pradiniame rengimo etape įtraukti suinteresuotus visuomenės atstovus.

    IV. Pranešėjos pozicija

    Pranešėja teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą. Jūrų erdvės poreikis didėja, o naudojimasis ja dažnai yra nekoordinuotas. Vis dėlto iki šiol tik kelios valstybės narės yra parengusios jūrų erdvės planus. Norint pasiekti spartų augimą jūrų sektoriuje, reikia užtikrinti teisinį tikrumą novatoriškoms MVĮ, taip pat didelėms įmonėms, kad jos investuotų į ateities technologijas arba brangius projektus, pvz., elektros energijos tinklus jūroje. Jūrų erdvės planai yra itin svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti mėlynojo augimo darbotvarkę, nes jais suteikiamas šis tikrumas ir sudaromos palankesnės sąlygos tuo pat metu vykdyti skirtingų sektorių veiklą. Taigi direktyva, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo sistema, yra logiškas tolesnis žingsnis po integruotos jūrų politikos suformavimo 2007 m. ir mėlynojo augimo darbotvarkės priėmimo 2012 m.

    Neretai jūrinė ir pakrantės veikla vykdoma ir jūrų bei pakrančių ištekliai naudojami aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamose teritorijose. Dėl to ši veikla turi būti valdoma ir planuojama taikant ekosisteminį metodą. Be to, dėl glaudžios jūroje bei sausumoje vykdomos veiklos sąsajos jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turi būti laikomi viena kitą papildančiomis priemonėmis.

    Vis dėlto labai svarbu užtikrinti, kad ši pagrindų direktyva atitiktų subsidiarumo principą ir kad valstybėms narėms būtų palikta veiksmų laisvė veiksmingai atsižvelgti į savo individualius interesus ir ypatumus nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu. Visų pirma pakrantės pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių gali prireikti taikyti skirtingus strateginius požiūrius siekiant veiksmingai atsižvelgti į specifinius ypatumus. Taigi direktyva, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema, valstybėms narėms turėtų būti užtikrintas reikiamas lankstumas, kad jos galėtų efektyviai veikti siekdamos bendrų tikslų. Šia direktyva neturėtų būti kliudoma faktiniam jūrų erdvės planų rengimui ar kišamasi į tinkamai vykdomas integruoto pakrančių zonų oficialiojo ir neoficialiojo valdymo procedūras.

    Pranešėja tvirtai remia procedūrų sistemą, kuria siekiama užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą visose ES valstybėse narėse. Pranešėja ypač norėtų pabrėžti tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis svarbą. Jūrų baseinai, jūrų vandenys ir ekosistemos nėra apriboti vienos valstybės sienų, todėl veiksmingas planavimas ir valdymas turi būti įgyvendinami tarpvalstybiniu mastu.

    Būtinybė nustatyti ir įgyvendinti jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą visose valstybėse narėse yra, viena vertus, integruotos jūrų politikos, kuri buvo suformuota vos prieš keletą metų, sėkmės įrodymas, o kita vertus – labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti visą jos potencialo panaudojimą tvariai jūrų ir pakrančių zonų plėtrai ir skatinti ilgalaikį mėlynąjį augimą jūrų sektoriuje.

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (25.10.2013)

    pateikta Transporto ir turizmo komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema
    (COM(2013) 0133 – C7‑0065/2013 – 2013/0074(COD))

    Nuomonės referentas: Mario Pirillo

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    Vadinamosios mėlynosios ekonomikos plėtra Europoje siekiant tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektorių augimo yra svarbi Sąjungos tikslo iki 2020 m. susikurti pažangią, tvarią ir įtraukią ekonomiką dalis. Integruotas ir darnus jūrų erdvės valdymas reikalingas siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ir išsaugoti pakrančių bei jūrų zonų ekosistemas ateities kartoms, tinkamai sprendžiant jūrų ir pakrančių ištekliams daromo poveikio problemas, atsirandančias dėl augančio jų vartojimo ir klimato kaitos, gaivalinių nelaimių bei erozijos padarinių.

    Pagrindinis Komisijos siūlomos direktyvos tikslas – skatinti tvarų jūrinės ir pakrančių veiklos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą, nustatant veiksmingo jūrų erdvės planavimo Sąjungos vandenyse ir integruoto pakrančių zonų valdymo valstybių narių pakrančių zonose įgyvendinimo sistemą, kuri apimtų visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo politikos sritis, darančias poveikį pakrantėms, jūroms ir vandenynams.

    Pagal šią sistemą, kurią siekiama sukurti, integruotam jūrų valdymui pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę būtų taikomas sisteminis, koordinuotas, įtraukusis ir tarpvalstybinis metodas. Kuriant jūrų erdvės valdymo planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas ketinama atsižvelgti į apibrėžtus nacionalinės ar regioninės sektorių politikos tikslus, juos įtraukti ir susieti, nustatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti skirtingų sektorių konfliktų arba juos sušvelninti, ir padėti siekti Sąjungos tikslų su jūromis ir pakrantėmis susijusių sektorių politikos srityse. Pasiūlyme reikalaujama, kad valstybių narių veiksmais būtų siekiama užtikrinti valdymo nuoseklumą jūrų baseinuose, tuo tikslu bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu tame pačiame jūrų regione ir susijusioje pakrančių zonoje.

    Nuomonės referentas pritaria Komisijos pasiūlymo tikslams ir turiniui ir mano, kad jie yra svarbus žingsnis siekiant kurti vadinamąją mėlynąją ekonomiką ir tvariai vystyti Europos jūrų erdvę ir pakrančių teritorijas. Siūlomais pakeitimais siekiama patobulinti tam tikrus pasiūlymo aspektus: aiškiau ir tiksliau įvardyti tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių išsaugojimo tikslus.

    Siekiant tinkamo išteklių valdymo, pvz., svarbu, kad valstybės narės savo planuose atsižvelgtų ne tik į dujų (turėtų būti įtrauktos ir skalūnų dujos) ir energijos gavybą, bet ir į jų saugojimą. Be to, nuomonės referentas mano, kad, siekiant atkurti pusiausvyrą nuo klimato kaitos, erozijos bei jūros skverbimosi labiausiai nukentėjusiose ir didžiausią riziką patiriančiose zonose, būtina tinkamai, tvariai ir ekologiškai valdyti pakrančių sedimentines zonas.

    Taip pat būtina, kad visuomenė visateisiškai ir veiksmingai dalyvautų jau pačiuose pirmuose planų kūrimo etapuose; tokia priemonė taip pat padėtų išvengti su gamtos išteklių naudojimu susijusių konfliktų. Galiausiai svarbu aiškiau nurodyti, kad direktyvos nuostatos turi būti taikomos laikantis galiojančių ES ir nacionalinės teisės aktų.

    PAKEITIMAI

    Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

    Pakeitimas  1

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, naftos ir dujų žvalgymas ir naudojimas, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (10) siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius Sąjungos ir tarptautinės jūrų teisės aktus;

    (10) siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, geografinė jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal galiojančius valstybių narių, Sąjungos, tarptautinės jūrų teisės aktus ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai, ir turi visuomet laikytis Europos Sąjungos teisės aktų;

    Pagrindimas

    Pagal šią direktyvą valstybės narės išsaugo kompetenciją vykdyti miestų ir kaimų planavimą, tačiau bet kokie erdvės ir valdymo planai visuomet turėtų būti rengiami laikantis ES teisės aktų.

    Pakeitimas  4

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    14 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (14) jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ekosistemoms ir jūrų bei pakrančių ištekliams daromas didelis poveikis. Žmogaus veikla, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir kranto linijos dinamika, kaip antai erozija ir sąnašos, gali turėti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikos plėtrai ir augimui, taip pat pakrančių ir jūrų ekosistemoms, ir tai lemia aplinkos būklės blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Į šiuos įvairius pavojus reikėtų tinkamai atsižvelgti rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas. Be to, jei į planavimo sprendimus būtų įtraukti sveikų pakrančių bei jūrų ekosistemų ir įvairių jų funkcijų aspektai, tai galėtų būti labai naudinga maisto gamybos, poilsio ir turizmo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kranto linijos dinamikos kontrolės ir nelaimių prevencijos požiūriu;

    (14) jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ekosistemoms ir jūrų bei pakrančių ištekliams daromas didelis poveikis. Žmogaus veikla, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir kranto linijos dinamika, kaip antai erozija ir sąnašos, gali turėti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikos plėtrai ir augimui, taip pat pakrančių ir jūrų ekosistemoms, ir tai lemia aplinkos būklės blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Į šiuos įvairius pavojus būtina tinkamai atsižvelgti rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas. Be to, jei į planavimo sprendimus būtų įtraukti sveikų pakrančių bei jūrų ekosistemų ir įvairių jų funkcijų aspektai, tai galėtų būti labai naudinga maisto gamybos, poilsio ir turizmo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kranto linijos dinamikos kontrolės ir nelaimių prevencijos požiūriu;

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į saugumo ir prevencinės veiklos principus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių jūrų ir pakrančių zonose poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir išsaugoti gamtos išteklius, taip pat kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

    Pakeitimas  6

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (16) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m., Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane ir ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

    (16) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės, inter alia, siekti tikslų, nustatytų 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos, ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m., Tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų plane ir ES strategijoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat prireikus ES regioninės politikos tikslų, įskaitant jūrų baseinų ir makroregionines strategijas;

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis ir turėtų atitikti ES politiką ir principus, ypač atsargumo principą. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    19 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (19) pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose. Kad tas tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    (19) jūrų erdvės planavimo tikslai – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose, taip pat užtikrinti tvarų jūrų ir pakrančių veiklos vystymąsi. Kad šie tikslai būtų veiksmingai pasiekti, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams, kuriais būtų siekiama tvarios socialinės, aplinkos ir ekonominės plėtros, būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (21a) siekiant pritaikyti pakrančių zonas prie pokyčių dėl klimato kaitos, kovoti su erozija ir per dideliu sąnašų kaupimusi, jūros skverbimosi, aplinkos būklės blogėjimo ir pakrančių ekosistemų biologinės įvairovės praradimo pavojais, ypač svarbus tampa tinkamas, tvarus ir ekologiškas pakrančių sąnašų valdymas, padedantis atkurti pusiausvyrą labiausiai nukentėjusiose ir didžiausią riziką patiriančiose teritorijose. Povandeninių sąnašų sankaupos ant kontinentinio šelfo gali būti panaudojamos esant nepakankamai sąnašų pakrančių sistemose;

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    22 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje;

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, kiekvienu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, įvairių lygmenų susijusiomis institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamus nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdžius galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2001/42/EB 6 straipsnyje;

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    23 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (23) įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės gali sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su jų veiksmais įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Todėl jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų terminai turėtų atitikti tvarkaraščius, nustatytus kituose teisės aktuose, ypač: Direktyvoje 2009/28/EB, pagal kurią valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio energijos suvartojimo, ir kurioje leidimų išdavimo, sertifikavimo ir planavimo (įskaitant teritorijų planavimą) procedūrų koordinavimas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių; Direktyvoje 2008/56/EB ir Sprendimo 2010/477/ES priedo A dalies 6 punkte, pagal kuriuos valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, ir kuriuose jūrų erdvės planavimas nurodytas kaip priemonė, kuria remiamas žmogaus veiklos valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę; Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pagal kurį iki 2020 m. turi būti sukurtas transeuropinis transporto tinklas, sujungiant Europos sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus;

    (23) įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės gali sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su jų veiksmais įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Todėl jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų terminai turėtų atitikti tvarkaraščius, nustatytus kituose teisės aktuose, ypač: Direktyvoje 2009/28/EB, pagal kurią valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio energijos suvartojimo, ir kurioje leidimų išdavimo, sertifikavimo ir planavimo (įskaitant teritorijų planavimą) procedūrų koordinavimas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių; 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus1, kurioje reikalaujama, kad iki 2015 m. valstybės narės pasiektų gerą ekologinį potencialą, gerą požeminių vandenų būklę ir gerą paviršinių vandens telkinių cheminę būklę, Direktyvoje 2008/56/EB ir Sprendimo 2010/477/ES priedo A dalies 6 punkte, pagal kuriuos valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, ir kuriuose jūrų erdvės planavimas nurodytas kaip priemonė, kuria remiamas žmogaus veiklos valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę; Direktyvoje 2008/56/EB; 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos2; 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos3; Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pagal kurį iki 2020 m. turi būti sukurtas transeuropinis transporto tinklas, sujungiantis Europos sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus;

     

    ____________________

     

    1 OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

     

    2 OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

     

    3OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

    Pakeitimas  12

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (25a) siekiant remti platų ir koordinuotą šios direktyvos taikymą Europos Sąjungos teritorijoje, reikėtų nurodyti, kokių esamų finansinių priemonių lėšomis būtų remiamos demonstracinės programos ir keitimasis gerąja patirtimi, susijusia su tinkamo pakrančių teritorijos ir jūrų erdvės valdymo bei valdysenos strategijų ir planų įgyvendinimu;

    Pakeitimas  13

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema siekiant skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą.

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema siekiant apsaugoti pakrantes, skatinti tvarią jūrų ir pakrančių regionų plėtrą ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą.

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms.

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, laikantis galiojančių ES ir nacionalinės teisės aktų.

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių kompetencijai miestų ir kaimų planavimo srityje.

    3. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių kompetencijai teritorijų planavimo srityje.

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 7 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė.

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje ir Komisijos sprendime 2010/477/ES nurodyta aplinkos būklė.

    Pagrindimas

    Komisijos sprendime 2010/477/ES nustatytos išsamesnės gairės dėl geros aplinkos būklės apibrėžties ir jos kriterijų.

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į regionų ir paregionių ypatumus, atitinkamą sektorių veiklą, atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas ir galimą klimato kaitos poveikį.

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į jūrų bei pakrančių regionų ir paregionių ypatumus, dabartinę ir numatytą sektorių veiklą, jų poveikį aplinkai, vietos bendruomenėms ir tikėtiną klimato kaitos poveikį.

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas taikomas ekosisteminis metodas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti konkuruojančių sektorių veiklą ir išvengti jų tarpusavio konfliktų, taip pat jais siekiama padėti:

    Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas siekiama skatinti tvarią jūrų ir pakrančių veiklos plėtrą ilguoju laikotarpiu taikant ekosisteminį metodą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti konkuruojančių sektorių veiklą ir jiems bendradarbiauti užkertant kelią jų tarpusavio konfliktams, visapusiškai dalyvaujant viešojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, taip pat, laikantis subsidiarumo principo, visų pirma siekiant padėti:

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    a) siekti Europos Sąjungos tikslų atsinaujinančiosios energijos plėtros srityje, užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, gerinant energijos vidaus rinkos integraciją ir prisidedant prie tvarios plėtros ir aplinkos apsaugos skatinant atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) skatinti jūrų transporto plėtrą ir užtikrinti veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą;

    b) užtikrinti tvarią jūrų transporto plėtrą už saugomų jūrų teritorijų ribų, saugant pažeidžiamas ekosistemas, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą bei pakrančių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą;

    Pakeitimas  21

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    c) skatinti tvarų žvejybos zonų išnaudojimą ir valdymą bei tvarią akvakultūros sektoriaus plėtrą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    Pakeitimas  22

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą sukuriant pavyzdinį nuoseklų saugomų teritorijų tinklą, taip pat nustatant apdairų, atsargų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų ir pakrančių zonų taršos riziką bei neleisti tai taršai plisti;

    Pakeitimas  23

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas.

    e) užtikrinti, kad pakrančių ir jūrų teritorijos būtų atsparesnės klimato kaitos poveikiui siekiant apsaugoti pažeidžiamas pakrančių teritorijas.

    Pakeitimas  24

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio e a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ea) apsaugoti, palaikyti ir stiprinti neįkainojamus pakrančių ir paviršinių vandenų gamtos išteklius, pvz., jūržolių pievas, laminarijų miškus, raudonųjų dumblių sąžalynus ir druskingas žemapelkes, kurios yra svarbios anglies dioksido surinkimo ir laikymo ekosistemos, išvengiant jų sankirtos su atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiais jūroje;

    Pakeitimas  25

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio e b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    eb) skatinti pakrančių ir jūrų teritorijų kultūros paveldo išsaugojimą,, stiprinimą ir rėmimą;

    Pakeitimas  26

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Įgyvendinant programas ir strategijas reikia atsižvelgti į žmogaus veiklos jūrų ir pakrančių zonose poveikį ekosistemoms ir jūrų ištekliams.

    Pakeitimas  27

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Sudarydamos jūrų erdvės planus valstybės narės atsižvelgia bent į veiklą, susijusią su:

    2. Sudarydamos jūrų erdvės planus valstybės narės atsižvelgia bent į aspektus, susijusius su:

    Pakeitimas  28

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais;

    a) naftos, dujų ir kitų energijos išteklių tyrimų ir gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiais ir infrastruktūra;

    Pakeitimas  29

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) naftos ir dujų gavybos vietomis ir infrastruktūra;

    b) naftos ir gamtinių bei skalūnų dujų gavybos vietomis ir infrastruktūra;

    Pakeitimas  30

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ba) anglies dioksido ir gamtinių dujų saugojimo vietomis bei infrastruktūra;

    Pakeitimas  31

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    da) povandeninių nuosėdų sankaupomis, kurias galima panaudoti pakrantėms atkurti;

    Pakeitimas  32

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) žvejybos zonomis;

    e) žvejybos ir akvakultūros zonomis;

    Pakeitimas  33

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) žuvų auginimo vietomis;

    f) akvakultūros vietomis;

    Pakeitimas  34

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies g punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    g) saugomomis gamtos teritorijomis.

    g) saugomomis gamtos ir gyvūnų bei augalų rūšių teritorijomis, „Natura 2000“ teritorijomis, kitomis pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis ir gretimomis teritorijomis, pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

    Pakeitimas  35

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ga) istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos vietovėmis ir kraštovaizdžiais;

    Pakeitimas  36

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies g b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    gb) miestų ir pramoninių nuotekų išleidimu;

    Pakeitimas  37

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies g c punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    gc) uostais.

    Pakeitimas  38

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) konkrečių gamtos išteklių naudojimą, įskaitant energijos gavybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius;

    a) konkrečių gamtos išteklių naudojimą, įskaitant energijos gavybos ir saugojimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius;

    Pakeitimas  39

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) infrastruktūros, energetikos objektų, transporto, uostų, jūrinių darbų ir kitų įrenginių, įskaitant ekologišką infrastruktūrą, plėtrą;

    b) infrastruktūros, energetikos objektų, transporto, uostų, jūrinių darbų, vandens valymo įrenginių ir kitų įrenginių, įskaitant ekologišką infrastruktūrą, plėtrą;

    Pakeitimas  40

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    da) tvarų pakrančių sąnašų, įskaitant netoli uostų ir gynybos įrenginių esančias sankaupas, valdymą;

    Pakeitimas  41

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) pakrančių ekosistemų, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

    e) pakrančių ekosistemų, saugomų deltų ir šlapžemių, ekosistemų funkcijų ir gamtos teritorijų, pakrančių kraštovaizdžio bei salų apsaugą, išsaugojimą, atkūrimą ir valdymą;

    Pakeitimas  42

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies f punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    f) klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

    f) klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, ypač didinant ekosistemų atsparumą klimato kaitai;

    Pakeitimas  43

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    fа) jūrų ir pakrančių turizmą;

    Pakeitimas  44

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    fb) kultūros paveldo apsaugą ir valdymą;

    Pakeitimas  45

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės nustato visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape būdus.

    1. Valstybės narės pagal jose galiojančią tvarką nustato visų suinteresuotųjų šalių, įvairių lygmenų institucijų ir visuomenės dalyvavimo pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape būdus.

    Pakeitimas  46

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Visuomenės dalyvavimu užtikrinama, kad dėl planų ir strategijų projektų būtų konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir suinteresuotais visuomenės atstovais ir kad jiems būtų sudaryta galimybė susipažinti su gautais rezultatais.

    2. Visuomenės dalyvavimas užtikrinamas, kai dėl planų ir strategijų projektų konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įvairių lygmenų institucijomis ir suinteresuotais visuomenės atstovais ir kai jiems sudaroma galimybė susipažinti su gautais rezultatais.

    Pakeitimas  47

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą ir keitimąsi tokia informacija.

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą, atnaujinimą ir keitimąsi tokia informacija, taip pat ir sukurdamos bendrą elektroninę platformą.

    Pakeitimas  48

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    11 straipsnio pirma pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos.

    Jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms taikomos Direktyvos 2001/42/EB nuostatos ir, tam tikrais atvejais, Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnis.

    Pakeitimas  49

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Kiekviena valstybė narė, kuri ribojasi su kitos valstybės narės pakrančių zona ar jūrų teritorija, bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų nuoseklūs ir koordinuojami visoje atitinkamoje pakrančių zonoje ar jūrų regione ir (arba) paregionyje. Vykdant tokį bendradarbiavimą visų pirma atsižvelgiama į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybinę infrastruktūrą.

    1. Kiekviena valstybė narė, kuri ribojasi su kitos valstybės narės pakrančių zona ar jūrų teritorija, bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų nuoseklūs ir koordinuojami visoje atitinkamoje pakrančių zonoje ar jūrų regione ir (arba) paregionyje. Vykdant tokį bendradarbiavimą visų pirma atsižvelgiama į tarpvalstybinio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybinę infrastruktūrą ir aplinką.

    Pakeitimas  50

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    13 straipsnio pirma pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, deda visas pastangas siekdamos atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje koordinuoti savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas su ta trečiąja valstybe.

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, laikydamosi tarptautinės jūrų teisės ir konvencijų, konsultuojasi su ta valstybe ir deda visas pastangas siekdamos bendradarbiauti ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje koordinuoti savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas su ta trečiąja valstybe.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Jūrų erdvės planavimas ir integruotų pakrančių zonų valdymas

    Nuorodos

    COM(2013) 0133 – C7-0065/2013 – 2013/0074(COD)

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    TRAN

    15.4.2013

     

     

     

    Nuomonę pateikė

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    ENVI

    15.4.2013

    Nuomonės referentas (-ė)

           Paskyrimo data

    Mario Pirillo

    18.4.2013

    Svarstymas komitete

    5.9.2013

     

     

     

    Priėmimo data

    24.10.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    43

    8

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Martina Anderson, Elena Oana Antonescu, Sophie Auconie, Franco Bonanini, Biljana Borzan, Yves Cochet, Spyros Danellis, Chris Davies, Anne Delvaux, Bas Eickhout, Jill Evans, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Cristina Gutiérrez-Cortines, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Miroslav Ouzký, Vladko Todorov Panayotov, Gilles Pargneaux, Andrés Perelló Rodríguez, Mario Pirillo, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Daciana Octavia Sârbu, Carl Schlyter, Horst Schnellhardt, Richard Seeber, Bogusław Sonik, Dubravka Šuica, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Kriton Arsenis, Julie Girling, Romana Jordan, Marusya Lyubcheva, James Nicholson, Vittorio Prodi, Birgit Schnieber-Jastram, Andrea Zanoni

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Franco Frigo, Anna Hedh, Anthea McIntyre

    Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (18.10.2013)

    pateikta Transporto ir turizmo komitetui

    dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema
    (COM(2013) 0133 – C7‑0065/2013 – 2013/0074(COD))

    Nuomonės referentė: Isabelle Thomas

    TRUMPAS PAGRINDIMAS

    2012 m. spalio mėn. už jūrų reikalus atsakingi Europos Sąjungos ministrai priėmė Limasolio deklaraciją, kuria prisiėmė politinį įsipareigojimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ užtikrinti jūrų sektoriaus augimą.

    Reglamentu (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa, padėtas politikos koordinavimo teisinis pagrindas ir sukurta sistema, kurią sustiprino strategija „Mėlynasis augimas“, padedanti orientuoti šią politiką ir apibrėžti jos potencialą, o šiuo metu reikia jai suteikti specialių įrankių.

    Iš tiesų siekiant įgyvendinti strategiją „Mėlynasis augimas“, būtina pasirengti jūrų sektoriuje vystyti ūkinę veiklą. Kad būtų galima ją plėsti, reikia parengti dirvą naujoms veiklos rūšims, tiek kuriant tinkamą infrastruktūrą, tiek tvarkant erdvę taip, kad vietos pakaktų visiems, ir kartu nepakenkiant tokioms senosioms veiklos rūšims, kaip žvejyba ir jūrų transportas. Turint omenyje tai, kad pakrančių naudojimo būdai yra labai įvairūs, ūkio plėtra sukels prieštaravimų pakrančių zonos įprastinio naudojimo ir aplinkos srityse. Kils konfliktų vykdant arbitražo procedūras, todėl reikėtų sukurti jūrų erdvės planavimo ir valdysenos priemonių. Šios direktyvos tikslas – skatinti kiekvieną valstybę narę kurti šias priemones, siekdama palankesnes sąlygas vadinamajam mėlynajam augimui skatinti.

    Taigi, pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo (JEP) ir integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) sistema, yra veiksmingo ir įgyvendinamo jūrų ir pakrančių zonų naudojimo būdų įvairiems strateginiams, horizontaliesiems ir koordinuotiems tikslams vienoje erdvėje valdymo ir organizavimo metodas.

    Visų pirma, dera parengti jūrų erdvių ir ekonominės veiklos jose žemėlapius, į juos įtraukti visas ypatingo dėmesio reikalaujančias jūrų erdves ir užtikrinti jų apsaugą, taip pat nuspėti galimas būsimas vystymosi galimybes šioje srityje. Bet visų svarbiausia – suderinti visų šių veiklos rūšių vykdymą vienoje erdvėje, siekiant išvengti prieštaravimų, kurie jau šiuo metu daro didelę žalą. Derinimo, valdymo, taigi ir sprendimų dėl prioritetų priėmimo klausimai yra integruoto pakrančių zonų valdymo šerdis.

    Be to, JEP ir IPZV derinimas padeda spręsti sausumos ir jūros sąsajos problemas bei užtikrinti skirtingų veiklos rūšių vykdymą tuo pačiu metu tiek laiko, tiek erdvės požiūriu. Iš tiesų kelių tipų veiklą tenka gretinti, nes dėl vandens stulpo aukščio ir veiklos judumo ta pati erdvė gali būti naudojama keliais būdais. Laikantis nuomonės, kad jūrų erdvė yra sudaryta iš išskirtinės paskirties sektorių erdvių, tektų manyti, kad ji yra užpildyta, o mąstant priešingai, jūrų erdvės planavimas yra kintanti strateginė veiklos vienoje apibrėžtoje erdvėje reguliavimo priemonė.

    Nors Komisijos pasiūlyme išvardyti Europos Sąjungos kompetencijai priskirti tikslai, veiklos rūšys ir veiksmai, neįmanoma numatyti JEP ir IPZV, kuriais būtų siekiama planuoti ir integruoti tiktai tą veiklą, neatsižvelgiant į sausumos ir jūros tarpusavio priklausomybę bei galimą teritorijos tvarkymo poveikį jūrų erdvei. Šių priemonių naudingumu galima įsitikinti tik taikant holistinį požiūrį, kuris yra esminė siekiamos integracijos dalis. Bet šis požiūris turi atitikti subsidiarumo principą ir nepažeisti valstybių narių kompetencijos.

    Todėl Komisijos sprendimas pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų siekiama sukurti jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistemą, tikriausiai yra tinkamiausias, nes norint įdiegti ir naudoti tokias priemones, reikia paisyti subsidiarumo. Iš tiesų šie du etapai bus įgyvendinami valstybėse narėse taikant skirtingas procedūras, valdymo būdus ir derinimo procesus. Jie priklausys nuo valstybių administravimo sistemų, o dažnu atveju – nuo tinkamiausio valdymo lygmens pasirinkimo. Pvz., pakrančių paregionių sienų apibrėžimas gali būti geografiniu požiūriu derinamas su esamais administraciniais regionais.

    Direktyvoje įtvirtintas lankstumas irgi svarbus, nes daugelis valstybių narių jau yra susikūrusios jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemones. Todėl būtina atsižvelgti į valstybėse narėse jau įgyvendinamas šios srities priemones ir paisyti derinimo iš apačios į viršų principo.

    Galiausiai Europos lygmens sistemos pranašumas yra tas, kad ji paskatintų politikos integraciją ir kad JEP bei IPZV priemonės būtų diegiamos darniai, skatinant dialogą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tuo laikotarpiu, kai Europos Sąjunga remia daugialypių tinklų kūrimą ir ES lygmens jūrų politikos plėtrą, jūrų erdvė turi tapti susitarimo ir integracijos vieta. Kadangi įvairi veikla, pvz., žvejyba, vykdoma nepaisant sienų, negalima užtikrinti tinkamo jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo tiksliai nežinant bendro naudojimo zonoje dirbančių kaimynų prioritetų.

    PAKEITIMAI

    Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

    Pakeitimas  1

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, jūrų laivybos ir žvejybos veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ištekliams būtina taikyti integruotą planavimo ir valdymo metodą;

    (1) dėl didelio ir sparčiai didėjančio jūrų erdvės poreikio tokiems skirtingiems tikslams, kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai, žaliavų gavyba iš jūros dugno, jūrų laivybos, žvejybos ir kiaukutinių gaudymo veikla, ekosistemos išsaugojimas, turizmas ir akvakultūros įrenginiai, taip pat dėl daugeriopo poveikio pakrančių ekosistemoms ir ištekliams būtina laikytis integruoto planavimo ir valdymo požiūrio, pagal kuri numatytas tokios erdvės skirtingų naudojimo būdų vienu metu organizavimo metodas;

    Pakeitimas  2

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (2) toks vandenynų valdymo metodas buvo suformuluotas Komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, be kita ko, įgyvendinant jūrų baseinų strategijas ar makroregionines strategijas;

    (2) toks vandenynų valdymo metodas buvo suformuluotas komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, įskaitant integruotos jūrų politikos aplinkosaugos ramstį – 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Dabar reikia pasiūlyti priemonių, kurios padėtų įgyvendinti visus integruotos jūrų politikos tikslus atsižvelgiant į visus tris tvaraus vystymosi ramsčius. Integruotos jūrų politikos tikslas – remti tvarų jūrų bei vandenynų vystymą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų dėl Sąjungos sektorių politikos, darančios poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių bei atokiausiems regionams ir jūrų sektoriams, priėmimo procesą, daugiausia dėmesio skiriant jūrų baseinų strategijoms ar makroregioninėms strategijoms, pagal kurias atsižvelgiama į ypatingą tam tikrų jūrų pobūdį;

    Pakeitimas  3

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (3) pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys įgyvendina koordinuotą ir integruotą metodą. Taikomas ekosisteminis metodas padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

    (3) pagal integruotą jūrų politiką jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas įvardijami kaip kompleksinės politikos priemonės, kuriomis valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai įgyvendina koordinuotą ir integruotą metodą. Taikomas ekosisteminis metodas, pagal kurį esminį vaidmenį atlieka žmonės, padės skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą;

    Pakeitimas 4

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (8) kad būtų užtikrintas tinkamas jūrų erdvės paskirstymas pagal atitinkamas paskirtis ir koordinuotas pakrančių zonų valdymas, turėtų būti nustatyta sistema, kuri apimtų bent valstybių narių sudaromus ir įgyvendinamus jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas;

    (8) siekiant užtikrinti, kad vienu metu toje pačioje jūrų erdvėje būtų galima taikyti įvairialypius skirtingus atitinkamus naudojimo būdus ir kad būtų galima vykdyti žmogaus veiklą, taip pat siekiant užtikrinti koordinuotą pakrančių zonų valdymą, turėtų būti nustatyta sistema, kuri apimtų bent valstybių narių sudaromus ir įgyvendinamus jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas;

    Pakeitimas  5

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (9) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės užtikrinti geresnį jūrinės ir pakrantės veiklos koordinavimą, o tai savo ruožtu gali duoti didelės ekonominės naudos, nes investuotojams būtų užtikrintas skaidrumas, aiškumas ir stabilumas, taip pat būtų sumažintos koordinavimo ir sandorių išlaidos;

    (9) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas padės užtikrinti geresnį, paprastesnį ir veiksmingesnį jūrinės ir pakrantės veiklos koordinavimą, susiejimą ir suderinamumą, o tai savo ruožtu gali duoti didelės ekonominės naudos, nes investuotojams būtų užtikrinta skaidrumo, teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir stabilumo sistema, taip pat būtų sumažinta biurokratija ir koordinavimo ir sandorių išlaidos;

    Pakeitimas 6

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (9a) jūrinės ir pakrantės veiklos koordinavimas planuojant jūrų erdvę ir integruotai valdant pakrančių zonas turėtų būti kuo labiau grindžiamas įtrauktimi, o ne atskirtimi pagrįstu požiūriu;

    Pakeitimas  7

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    11 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (11) geografinės jūrų vandenų ir pakrančių zonų ribos valstybių narių pakrančių ir teritoriniuose vandenyse iš dalies sutampa. Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemonės papildo viena kitą – atitinkamai viena skirta kartografuoti esamą ir galimą žmogaus veiklą siekiant parengti jūrų erdvės planus jūrų vandenyse, o kita skirta nustatyti integruoto šios žmogaus veiklos valdymo pakrančių zonose priemones. Bendrai ir nuosekliai taikant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas bus užtikrintas geresnis sausumos ir jūros sąsajų planavimas ir valdymas;

    (11) geografinės jūrų vandenų ir pakrančių zonų ribos valstybių narių pakrančių ir teritoriniuose vandenyse iš dalies sutampa. Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo priemonės papildo viena kitą – atitinkamai viena skirta daugialypiams ir įvairiems esamiems ir galimiems naudojimo būdams ir žmogaus veiklai kartografuoti siekiant parengti strateginius jūrų erdvės planus jūrų vandenyse, o kita skirta integruoto šios žmogaus veiklos valdymo pakrančių zonose priemonėms nustatyti. Bendrai, susietai ir nuosekliai taikant strateginius jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas bus užtikrintas geresnis sausumos ir jūros sąsajų planavimas ir valdymas ir bus prisidėta prie jūros naudojimo ir apsaugos racionalizavimo. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat reikėtų įtraukti atokiausius regionus, atsižvelgiant į didelę jų priklausomybę nuo sausumos ir jūros sąsajų, taip pat nuo optimalaus jų jūros erdvės panaudojimo;

    Pagrindimas

    (Šis pakeitimas taikomas visam teisės akto tekstui; jį priėmus reikės padaryti atitinkamus pakeitimus visame tekste.)

    Pakeitimas  8

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (11a) siekiant pagerinti jūrų valdymą ir užkirsti kelią su jūrų erdvės planavimu susijusiems konfliktams, stiprinant atitinkamų lygmenų valdžios institucijų, Sąjungoje teikiančių pakrančių apsaugos paslaugas, bendradarbiavimą ir koordinavimą, reikėtų įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą, kad būtų pagerinta jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas, ypač taikant esamus jūrų teisės aktus;

    Pakeitimas  9

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant jūrų erdvės paskirstymą įvairiai sektorių veiklai;

    (12) nors Sąjungai tikslinga nustatyti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos tebėra atsakingos už jų jūrų vandenims ir pakrančių zonoms skirtų tokių planų bei strategijų turinio apibrėžimą ir nustatymą, įskaitant skirtingos ir galimai konkuruojančios sektorių veiklos organizavimą ir egzistavimą kartu, taip pat suderinamumo su jūros erdve užtikrinimo priemones, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinius tikslus;

    Pakeitimas  10

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    13 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (13) kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kiek galima remiantis esamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir mechanizmais. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

    (13) kad būtų laikomasi proporcingumo ir subsidiarumo principų, taip pat siekiant sumažinti papildomą administracinę naštą, ši direktyva turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta kuo labiau remiantis esamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir mechanizmais, siekiant sukurti aiškias, paprastas ir greitas procedūras. Integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų būti grindžiamos Tarybos rekomendacijoje 2002/413/EB ir Tarybos sprendime 2010/631/ES išdėstytais principais ir nuostatomis;

    Pakeitimas  11

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    14 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (14) jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ekosistemoms ir jūrų bei pakrančių ištekliams daromas didelis poveikis. Žmogaus veikla, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir kranto linijos dinamika, kaip antai erozija ir sąnašos, gali turėti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikos plėtrai ir augimui, taip pat pakrančių ir jūrų ekosistemoms, ir tai lemia aplinkos būklės blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Į šiuos įvairius pavojus reikėtų tinkamai atsižvelgti rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas. Be to, jei į planavimo sprendimus būtų įtraukti sveikų pakrančių bei jūrų ekosistemų ir įvairių jų funkcijų aspektai, tai galėtų būti labai naudinga maisto gamybos, poilsio ir turizmo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kranto linijos dinamikos kontrolės ir nelaimių prevencijos požiūriu;

    (14) jūrų vandenyse ir pakrančių zonose ekosistemoms ir jūrų bei pakrančių ištekliams daromas įvairus didelis poveikis. Žmogaus veikla, taip pat klimato kaitos poveikis, gamtiniai pavojai ir kranto linijos dinamika, kaip antai pakrančių erozija ir nuosėdų sąnašos, gali turėti didelį neigiamą poveikį pakrančių ekonomikos plėtrai ir augimui, taip pat pakrančių ir jūrų ekosistemoms, ir tai lemia aplinkos būklės bei ekonominės padėties blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą. Į šiuos įvairius pavojus reikėtų tinkamai atsižvelgti rengiant jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas. Be to, jei į planavimo sprendimus būtų įtraukti sveikų pakrančių bei jūrų ekosistemų ir įvairių jų funkcijų aspektai, tai galėtų būti labai naudinga maisto gamybos, poilsio ir turizmo, klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir atsparumo jai, kranto linijos dinamikos kontrolės ir nelaimių prevencijos požiūriu;

     

    Pakeitimas 12

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (14a) reikėtų dalytis gerąja patirtimi pakrančių valdymo ir su pakrantėmis susijusių teisės aktų srityje;

    Pakeitimas  13

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (14b) vykdant jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą reikėtų deramai atsižvelgti į regionų ir paregionių, ypač atokiausių regionų, ypatumus, kurie dėl to, kad yra vandenynų zonose be žemyninio šelfo, ir dėl to, kad vos keletas mylių nuo kranto gylis yra didžiulis, savo žvejybos veiklą daugiausia yra sutelkę į giliavandenius žuvų išteklius, o tai gali sukelti konfliktų dėl jūros naudojimo tradicinei žvejybos veiklai ir atsirandančiai perspektyviai veiklai, kaip antai žaliavų gavyba iš jūros dugno;

    Pakeitimas  14

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis;

    (15) jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas turėtų būti įgyvendinami taikant Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekosisteminį metodą, kuriuo vienodai skatinami trys tvaraus vystymosi ramsčiai, siekiant užtikrinti, kad bendras visų veiklos rūšių poveikis būtų suderinamas su siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pokyčius, kartu sudarant sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis, investuoti ir būti ekonomiškai konkurencingoms;

    Pakeitimas  15

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    17 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (17) jūrinės ir pakrantės veiklos rūšys dažnai yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuojami arba integruoti;

    (17) jūrinė ir pakrantės veikla dažnai yra tarpusavyje glaudžiai susijusi ir priklauso viena nuo kitos. Kad būtų užtikrintas tvarus jūrų erdvės naudojimas ir pakrančių zonų valdymas atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius ir tikslus, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turi būti koordinuojami, susieti arba integruoti;

    Pakeitimas  16

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    (18) siekiant šios direktyvos tikslų, jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos turėtų aprėpti visus etapus, t. y. problemų nustatymo, informacijos rinkimo, planavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, įgyvendinimo stebėsenos, peržiūros arba atnaujinimo, ir turėtų būti grindžiami geriausiomis ir naujausiomis turimomis mokslo žiniomis. Reikėtų kuo geriau pasinaudoti mechanizmais, nustatytais galiojančiuose ar būsimuose teisės aktuose, įskaitant Sprendimą 2010/477/ES dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų ir metodinių standartų ar Komisijos iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    Pakeitimas  17

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    19 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (19) pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus jūrų teritorijose. Kad tas tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingo jūrų erdvės naudojimo žemėlapis, atsižvelgiant į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    (19) pagrindinis jūrų erdvės planavimo tikslas – nustatyti ir valdyti jūrų erdvės naudojimo būdus ir konfliktus dėl naudojimo jūrų teritorijose. Kad šie tikslai būtų pasiekti, valstybės narės turi bent užtikrinti, kad vykstant planavimo procesui ar procesams būtų sudarytas išsamus skirtingų naudojimo būdų ir žmogaus veiklos jūrinėje erdvėje (dabar ir ateityje) žemėlapis, atsižvelgiant į numatomus ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos;

    Pakeitimas  18

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    20 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (20) valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje koordinuoti savo planus bei strategijas su tinkamomis valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, atsižvelgdamos į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

    (20) valstybės narės turėtų konsultuotis ir atitinkamame jūrų regione ar paregionyje arba pakrančių zonoje savo planus bei strategijas koordinuoti su atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijomis, šiuos planus ir strategijas turėtų atitinkamai skatinti ir remti ES ir jie turėtų būti įgyvendinami atsižvelgiant į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių teises ir įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę. Siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, turi būti nustatytos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Todėl valstybės narės turi paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis. Atsižvelgiant į įvairių jūrų regionų ar paregionių ir pakrančių zonų skirtumus, netikslinga šioje direktyvoje tiksliai apibrėžti tokius bendradarbiavimo mechanizmus;

    Pakeitimas  19

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    21 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (21) pakrančių zonose taikomos įvairios priemonės, numatytos skirtingose politikos srityse. Norėdamos pasiekti šios direktyvos tikslus, valstybės narės turėtų parengti šių priemonių aprašą ir išanalizuoti papildomų veiksmų, kaip antai veiksmų erozijai išvengti ir sąnašoms valdyti, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, kovoti su pakrančių ir jūrų šiukšlėmis, plėtoti ekologišką infrastruktūrą ir padėti išvengti gaivalinių nelaimių, poreikį. Tokios priemonės turėtų būti taikomos koordinuotai ir integruotai. Jas taikydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į visą susijusią pakrantės veiklą ir ypač daug dėmesio skirti kelis sektorius apimančios veiklos ir sausumoje bei jūroje vykdomos veiklos sąveikai;

    (21) pakrančių zonose taikomos įvairios priemonės, numatytos skirtingose politikos srityse. Norėdamos pasiekti šios direktyvos tikslus, valstybės narės turėtų parengti šių priemonių aprašą ir išanalizuoti būtinybę imtis papildomų veiksmų, pvz., veiksmų, kuriais siekiama išvengti pakrančių erozijos ir valdyti nuosėdų sąnašas bei dumblėjimą, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir padarinių, kovoti su pakrančių ir jūrų šiukšlėmis, kovoti su dumblių plitimu, plėtoti ekologišką infrastruktūrą ir padėti išvengti gaivalinių nelaimių. Tokios priemonės turėtų būti taikomos koordinuotai ir integruotai. Jas taikydamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į visą susijusią pakrantės veiklą ir ypač daug dėmesio skirti kelis sektorius apimančios veiklos ir sausumoje bei jūroje vykdomos veiklos sąveikai;

    Pakeitimas  20

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    22 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jį įgyvendinant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kitos suinteresuotosios šalys. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, atitinkamu šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etapu būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir visuomene, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje;

    (22) jūrų ir pakrančių zonų valdymas yra sudėtingas, jam vykstant dalyvauja skirtingo lygmens institucijos, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Siekiant veiksmingai užtikrinti tvarų vystymąsi, į šioje direktyvoje numatytų jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo procedūros derinimo visais lygmenimis mechanizmus būtina įtraukti suinteresuotuosius subjektus, institucijas ir visuomenę, laikantis atitinkamų ES teisės aktų. Tinkamą nuostatų dėl viešų konsultacijų pavyzdį galima rasti Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 2 dalyje;

    Pakeitimas  21

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    (22a) sausumos ir jūros sąsajų valdyme turi dalyvauti skirtingų lygmenų valdymo subjektai, o integruoto pakrančių zonų valdymo bei jūrų erdvės planavimo pobūdis ir mastas turėtų užtikrinti šių sąsajų valdymo integraciją. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali tarpusavyje skirtis, jų veikla gali būti susijusi su skirtingais subjektais ir valdymo organais;

    Pakeitimas  22

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    23 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (23) įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės gali sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su jų veiksmais įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Todėl jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų terminai turėtų atitikti tvarkaraščius, nustatytus kituose teisės aktuose, ypač: Direktyvoje 2009/28/EB, pagal kurią valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio energijos suvartojimo, ir kurioje leidimų išdavimo, sertifikavimo ir planavimo (įskaitant teritorijų planavimą) procedūrų koordinavimas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių; Direktyvoje 2008/56/EB ir Sprendimo 2010/477/ES priedo A dalies 6 punkte, pagal kuriuos valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, ir kuriuose jūrų erdvės planavimas nurodytas kaip priemonė, kuria remiamas žmogaus veiklos valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę; Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pagal kurį iki 2020 m. turi būti sukurtas transeuropinis transporto tinklas, sujungiant Europos sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus;

    (23) įgyvendindamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės gali sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, susijusias su jų veiksmais įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Todėl jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų terminai turėtų kuo labiau atitikti tvarkaraščius, nustatytus kituose teisės aktuose, ypač: Direktyvoje 2009/28/EB, pagal kurią valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio energijos suvartojimo, ir kurioje leidimų išdavimo, sertifikavimo ir planavimo (įskaitant teritorijų planavimą) procedūrų koordinavimas yra laikomas svarbiu veiksniu siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo planinių rodiklių, Direktyvoje 2008/56/EB ir Sprendimo 2010/477/ES priedo A dalies 6 punkte, pagal kuriuos valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų aplinkos būklė, ir kuriuose jūrų erdvės planavimas nurodytas kaip priemonė, kuria remiamas žmogaus veiklos valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 884/2004/EB, iš dalies keičiančiame Sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, pagal kurį iki 2020 m. turi būti sukurtas transeuropinis transporto tinklas, sujungiant Europos sausumos, jūrų ir oro transporto infrastruktūros tinklus;

    Pakeitimas  23

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    25 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (25) siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti papildomos administracinės naštos, labai svarbu, kad geriausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    (25) siekiant užtikrinti, kad jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos būtų sudaromi remiantis patikimais duomenimis, ir išvengti papildomos administracinės naštos ir su ja susijusio vėlavimo bei išlaidų, labai svarbu, kad geriausius ir naujausius turimus duomenis ir informaciją valstybės narės rinktų naudodamosi esamomis duomenų rinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kurios plėtojamos įgyvendinant iniciatyvą „Žinios apie jūrą 2020 m.“;

    Pakeitimas  24

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    27 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (27) siekiant užtikrinti, kad ši direktyva, visų pirma jos nuostatos, susijusios su duomenų valdymu ir jūrų erdvės planų bei integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo, įgyvendinimo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmais, įskaitant technines duomenų mainų formas, būtų įgyvendinama vienodai, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

    (27) siekiant, kad būtų rengiamos šios direktyvos 15 straipsnyje numatytos ataskaitos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

    Pakeitimas  25

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    28 konstatuojamoji dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    (28) būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

    (28) būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, nes ES priėmė keletą politikos iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2020 m., o šia direktyva siekiama šias iniciatyvas paremti ir papildyti. Todėl reikėtų nustatyti kuo trumpesnį šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą,

    Pakeitimas  26

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema siekiant skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos augimą ir tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą.

    1. Šia direktyva nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema, tam tikrais atvejais įtraukiant Sąjungos lygmens jūrų baseinų strategijas ir makroregionines strategijas, siekiant skatinti tvarų socialinį ir ekonominį bei aplinkosauginį jūrų ir pakrančių erdvės vystymąsi bei augimą ir tausų ekosistemų ir išteklių naudojimą.

    Pakeitimas  27

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Sąjungos integruotos jūrų politikos srityje pagal šią sistemą numatoma, kad valstybės narės turi sudaryti ir įgyvendinti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

    2. Sąjungos integruotos jūrų politikos srityje pagal šią direktyvą numatoma, kad valstybės narės turi sudaryti ir įgyvendinti jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

    Pakeitimas  28

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms.

    1. Šios direktyvos nuostatos taikomos jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, įskaitant atokiausių regionų zonas.

    Pakeitimas  29

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Ši direktyva netaikoma veiklai, kurios vienintelis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas. Tačiau kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslus.

    2. Ši direktyva netaikoma veiklai, kurios vienintelis tikslas – gynyba ar nacionalinis saugumas, išskyrus atvejus, kai tai susiję su Europos pakrančių apsaugos tarnybos įsteigimu. Tačiau kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad tokia veikla būtų vykdoma taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslus.

    Pakeitimas  30

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    2 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių kompetencijai miestų ir kaimų planavimo srityje.

    3. Šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių kompetencijai nei miestų, nei kaimų planavimo srityje, nei sprendžiant su sausumos ir jūrų ryšiu susijusias problemas.

    Pagrindimas

    Pridėtas tekstas paaiškina direktyvos taikymo sritį sausumos erdvės planavimo atžvilgiu.

    Pakeitimas  31

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio pirmos pastraipos 2 a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Jūrų erdvės planas – planas arba planai, kuriems parengti naudojamas valdžios institucijų taikomas žmogaus veiklos jūrų zonose analizavimo ir planavimo erdvės ir laiko atžvilgiu procesas, siekiant ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų, ir kuriuose apibrėžiamas jūrų erdvės naudojimas skirtingai veiklai.

    Pakeitimas  32

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio pirmos pastraipos 2 b punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2b. Integruotas pakrančių zonų valdymas – tai formalios ir neformalios praktikos ir (arba) strategijos, kuriomis siekiama integruoto visų politikos procesų, turinčių įtakos pakrančių zonai, valdymo, pakrantės veiklos sausumos ir jūros sąsajų klausimų koordinuoto sprendimo, siekiant užtikrinti tvarų pakrančių ir jūrų teritorijų vystymąsi. Tokiomis strategijomis užtikrinama, kad valdymo ar plėtros sprendimai visuose sektoriuose būtų priimami nuosekliai.

    Pakeitimas     33

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 3 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Jūrų regionas ar paregionis – Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnyje nurodyti jūrų regionai ir paregioniai.

    3. Jūrų regionas ar paregionis – Direktyvos 2008/56/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti regionai ir paregioniai, į kuriuos šie regionai padalijami atitinkamu lygmeniu, kad valstybės narės galėtų planavimą įvairiai skirstyti pagal institucijų kompetenciją ir valdymo mastą.

    Pagrindimas

    Reikia skatinti steigti paregionius, suderintus su nacionaliniais valdymo organais, siekiant nedidinti administracinės naštos ir išvengti konfliktų dėl kompetencijos.

    Pakeitimas  34

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    3 straipsnio 7 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė.

    7. Gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkos būklė, turint omenyje, kad zona, kurioje vykdoma žmogaus veikla gali turėti Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytų ypatybių, apima ir jūrų, ir sausumos teritoriją.

    Pagrindimas

    Reikia išaiškinti Direktyvoje 2008/56/EB pateiktą apibrėžtį, kad ji apimtų ir sausumos taršą.

    Pakeitimas  35

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Kiekviena valstybė narė sudaro ir įgyvendina jūrų erdvės planą ar planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategiją ar strategijas. Jie gali būti rengiami kaip atskiri dokumentai.

    1. Kiekviena valstybė narė, kartu su kompetentingomis valdžios institucijomis, interesų grupėmis ir susijusiais asmenimis, sudaro ir įgyvendina jūrų erdvės planą ar planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategiją ar strategijas. Jie gali būti rengiami kaip atskiri dokumentai.

    Pakeitimas  36

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    4 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės deramai atsižvelgia į regionų ir paregionių ypatumus, atitinkamą sektorių veiklą, atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas ir galimą klimato kaitos poveikį.

    3. Sudarydamos jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas valstybės narės įtraukia regionų ir paregionių, ypač atokiausių regionų, ypatumus, atitinkamą dabartinę ir būsimą sektorių veiklą, atitinkamus jūrų vandenis bei pakrančių zonas, jų sąsają ir galimą klimato kaitos poveikį.

    Pakeitimas  37

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio įžanginė dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas taikomas ekosisteminis metodas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti konkuruojančių sektorių veiklą ir išvengti jų tarpusavio konfliktų, taip pat jais siekiama padėti:

    Pagal jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas taikomas metodas, tolygiai skatinant visus tris tvaraus vystimosi ramsčius (aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį), atsižvelgiant į sausumos ir jūros sąsajas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų vandenyse ir pakrančių zonose tuo pat metu vykdyti ir suderinti konkuruojančių sektorių veiklą ir išvengti jų tarpusavio konfliktų dėl naudojimo, taip pat jais siekiama padėti siekiant šių ES tikslų:

    Pakeitimas  38

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    a) užtikrinti energijos tiekimą Sąjungoje, skatinant jūros energijos išteklių plėtrą, naujų, alternatyvių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, energetikos tinklų sujungimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

    Pakeitimas  39

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) skatinti jūrų transporto plėtrą ir užtikrinti veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant uostų prieinamumą ir transporto saugą;

    b) -skatinti jūrų transporto plėtrą, užtikrinant veiksmingus bei ekonomiškai efektyvius laivybos maršrutus visoje Europoje, įskaitant jūrų greitkelius, uostų prieinamumą ir transporto saugą, sujungiant salų regionus ir skatinant sausumos ir jūros jungtis;

    Pakeitimas  40

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą, įskaitant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    c) skatinti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus plėtrą ir augimą bei investicijas į šį sektorių, apimant tiek smulkiąją žvejybą, tiek ir pramoninę žvejybą bei kiautuotųjų moliuskų gaudymą ir akvakultūros sektorių, išsaugant zonas, kurios ypač priklauso nuo tokios veiklos ir jose tradiciškai užsiimama šia veikla, skatinant užimtumą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose;

    Pakeitimas  41

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos c a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ca) skatinti jūrų ir pakrančių zonų socialinį ir ekonominį tvarumą, jų istorinio ir kultūrinio paveldo apsaugą ir tvarios veiklos, kaip antai turizmas, plėtrą, siekiant, kad ji mažiau priklausytų nuo metų laikų;

    Pakeitimas  42

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

    d) užtikrinti aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, taip pat racionalų, subalansuotą ir tvarų ekosistemų ir gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir sumažinti jūrų taršos riziką;

    Pakeitimas  43

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos e punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas.

    e) užtikrinti klimato kaitos poveikiui atsparias pakrančių ir jūrų teritorijas, numatant galimus jos geologinius, meteorologinius, biologinius, migracinius ir kitus galimus klimato kaitos poveikius šioms teritorijoms.

    Pakeitimas  44

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    5 straipsnio pirmos pastraipos e a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    ea) sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių pakrančių apsaugos tarnyboms bendradarbiauti, siekiant ilgainiui įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą;

    Pakeitimas  45

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies a punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    a) jie yra koordinuojami tarpusavyje, jeigu jie nėra integruoti;

    a) jie yra koordinuojami tarpusavyje, jeigu jie nėra integruoti, taip pagal 9 straipsnį užtikrinant interesų grupių ir susijusių asmenų dalyvavimą;

    Pakeitimas  46

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    aa) programos ir strategijos kuriamos derinant su suinteresuotosiomis šalimis, kompetentingomis valdžios institucijomis ir visuomene;

    Pakeitimas  47

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) jais užtikrinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio ir nacionalinių institucijų bei su atitinkamų sektorių politika susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas;

    b) jais užtikrinamas veiksmingas valstybių narių tarpusavio ir atitinkamų institucijų, įskaitant su atitinkamų sektorių politika susijusius asmenis ir suinteresuotąsias šalis, bendradarbiavimas remiantis 12 straipsniu; taip pat nurodomos struktūros ir tinklai, kuriuos reikia sukurti arba optimizuoti;

    Pakeitimas  48

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    6 straipsnio 2 dalies c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) juose nurodomas jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su šių valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 12 ir 13 straipsnius.

    c) juose nurodomas jūrų erdvės planų, jūrų saugumo veiklos ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų tarpvalstybinio masto poveikis jūrų vandenims ir pakrančių zonoms, į kuriuos trečiosios valstybės tame pačiame jūrų regione ar paregionyje ir susijusiose pakrančių zonose turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir numatytas šių klausimų sprendimas bendradarbiaujant su šių valstybių kompetentingomis institucijomis pagal 12 ir 13 straipsnius.

    Pakeitimas  49

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Jūrų erdvės planuose pateikiamas bent jūrų vandenų žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis ir galimas visos susijusios jūrinės veiklos paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu, kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai.

    1. Kad būtų pasiekti 5 straipsnyje nurodyti tikslai, jūrų erdvės planuose pateikiamas bent jūrų vandenų bei sausumos ir jūros sąsajos žemėlapis, kuriame nurodomas faktinis ir galimas visos susijusios panaudojimo ir žmogaus veiklos paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu.

    Pakeitimas  50

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Siekiant, kad jūrų erdvės planavimas būtų veiksmingas ir išsamus, valstybės narės pagal savo kompetenciją atsižvelgia į visą vykdomą veiklą. Todėl valstybės narės siekia atsižvelgti ir į tai, kas toliau išvardyta (pateikiamas sąrašas nėra išsamus):

     

    a) rūdos arba užpildų gavybą;

     

    b) prieglobsčio vietas;

     

    c) jūrinį istorinį paveldą.

     

    d) turistines vietas ir maudyklas;

     

    e) pramoginius laivus;

     

    f) išsiurbto grunto išmetimo į jūrą zonas;

     

    g) užliejamas zonas;

     

    h) gyvenamąsias zonas ir miestų centrus;

     

    i) žaliavų gavybos iš jūros dugno vietas ir infrastruktūrą;

     

    j) žuvų išteklių atkūrimo teritorijas;

    Pakeitimas  51

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies c punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    c) jūrų transporto maršrutais;

    c) uostais, jūrų transporto maršrutais ir kitomis jūrų transporto infrastruktūromis ir darbais;

    Pakeitimas  52

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    7 straipsnio 2 dalies e ir f punktai

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    e) žvejybos zonomis;

    e) žvejybos, akvakultūros vietomis, įskaitant kiaukutinių ir dumblių auginimo vietas ir jų plėtros galimybėmis;

    f) žuvų auginimo vietomis;

     

    Pakeitimas  53

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 dalies d punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    d) žvejybos ir akvakultūros veiklą;

    d) žvejybos, kiautuotųjų moliuskų gaudymo ir akvakultūros veiklą;

    Pakeitimas  54

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    8 straipsnio 2 a dalis (nauja)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    2a. Siekiant, kad integruotas pakrančių zonų valdymas būtų veiksmingas ir išsamus, valstybės narės pagal savo kompetenciją privalo atsižvelgti į visą vykdomą veiklą. Todėl valstybės narės turi omenyje ir tai, kas toliau išvardyta (pateikiamas sąrašas nėra išsamus):

     

    a) pramogų infrastruktūros plėtrą ir pramoginę veiklą;

     

    b) zonas, kurioms gresia užtvindymas;

     

    c) dugno valymo ir išsiurbto grunto išmetimo į jūrą zonas;

     

    d) turizmo, maudymosi ir poilsio veiklą;

     

    e) jūrinį istorinį paveldą;

     

    f) įvairias nacionalinių pakrančių apsaugos tarnybų funkcijas, siekiant ilgainiui įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą.

    Pakeitimas  55

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės nustato visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo pradiniame jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo etape būdus.

    1. Valstybės narės nustato derinimo su visuomene būdus, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant interesų grupes ir plačiąją visuomenę, galėtų dalyvauti visoje jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų rengimo procedūroje.

    Pakeitimas  56

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 2 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    2. Visuomenės dalyvavimu užtikrinama, kad dėl planų ir strategijų projektų būtų konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, institucijomis ir suinteresuotais visuomenės atstovais ir kad jiems būtų sudaryta galimybė susipažinti su gautais rezultatais.

    2. Visuomenės dalyvavimu užtikrinama, kad atitinkamos suinteresuotosios šalys, institucijos ir suinteresuoti visuomenės atstovai, įskaitant regionines patariamąsias tarybas, būtų laiku informuojami, kad su jais būtų konsultuojamasi dėl planų ir strategijų projektų ir kad jiems būtų sudaryta galimybė susipažinti su gautais atitinkamais rezultatais.

    Pakeitimas  57

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    9 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Nustatydamos viešų konsultacijų būdus valstybės narės laikosi atitinkamų kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų.

    3. Nustatydamos derinimo su visuomene būdus valstybės narės laikosi atitinkamų kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų.

    Pakeitimas  58

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    10 straipsnio 1 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių turimų duomenų rinkimą ir keitimąsi tokia informacija.

    1. Valstybės narės organizuoja jūrų erdvės planams ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijoms reikalingų geriausių ir naujausių turimų duomenų rinkimą ir keitimąsi tokia informacija, padedant Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir kitoms aplinkos ar kito pobūdžio agentūroms, kurios gali turėti svarbios informacijos.

    Pakeitimas  59

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    12 straipsnio 2 dalies b punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    b) specialų valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą jūrų regioną ir (arba) paregionį.

    b) specialų valstybių narių kompetentingų institucijų tinklą, apimantį atitinkamą pakrantės zoną, jūrų regioną ir (arba) paregionį.

    Pakeitimas  60

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    13 straipsnio pirma pastraipa

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, deda visas pastangas siekdamos atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje koordinuoti savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas su ta trečiąja valstybe.

    Valstybės narės, kurios ribojasi su trečiosios valstybės pakrančių zona ar jūrų teritorija, rengdamos savo jūrų erdvės planus ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas, atsižvelgia į panašius tos trečiosios valstybės atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir susijusioje pakrančių zonoje priimtus planus ir strategijas, siekiant išvengti ginčų ir imantis bendradarbiavimo iniciatyvų, kurios yra visapusiškai skatinamos ir remiamos ES.

     

    Komisija aktyviai remia dialogą su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima užtikrinti minėtųjų planų ir strategijų suderinimą.

    Pakeitimas  61

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    15 straipsnio 3 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    3. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos ataskaitą, kurioje pranešama apie pažangą, padarytą įgyvendinant šią direktyvą.

    3. Komisija ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos ataskaitą, kurioje pranešama apie pažangą, padarytą įgyvendinant.

    Pakeitimas  62

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 straipsnis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    16 straipsnis

    Išbraukta.

    Įgyvendinimo aktai

     

    1. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti nuostatas dėl:

     

    a) 10 straipsnyje nurodytų duomenų valdymo veiklos specifikacijų, jei tokios specifikacijos nenustatytos kituose ES teisės aktuose, pvz., Direktyvoje 2007/2/EB arba 2008/56/EB, dėl

     

    – keitimosi duomenimis ir sąsajų su esamais duomenų valdymo ir rinkimo procesais;

     

    b) jūrų erdvės planų ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijų sudarymo ir atitinkamų ataskaitų teikimo veiksmų, susijusių su:

     

    – šioje direktyvoje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų suderinamumu su kitais atitinkamais Sąjungos teisės aktais;

     

    – stebėsenos ir peržiūros etapais;

     

    – tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygomis;

     

    – viešomis konsultacijomis.

     

    2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

     

    Pakeitimas  63

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    16 a straipsnis (naujas)

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

     

    16a straipsnis

     

    Įgyvendinimo aktai

     

    1. Komisija gali įgyvendinimo aktais priimti nuostatas dėl šios direktyvos 15 straipsnyje numatytų ataskaitų rengimo etapų.

     

    2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    Pakeitimas  64

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    18 straipsnio 4 dalis

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos sudaromi per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

    4. 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti jūrų erdvės planai ir integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos sudaromi per 36 mėnesius nuo teisės aktų, reglamentų ir administracinių nuostatų, kuriomis siekiama prisitaikyti prie šios direktyvos reikalavimų, įsigaliojimo.

    Pakeitimas  65

    Pasiūlymas dėl direktyvos

    1 priedo 4 punktas

    Komisijos siūlomas tekstas

    Pakeitimas

    4) Koordinavimas regiono ar paregionio mastu – būtina pateikti informacijos apie mechanizmus, nustatytus koordinavimui tarp valstybių narių užtikrinti, kai jų vandenys, kuriems taikoma ši direktyva, priklauso tam pačiam jūrų regionui ar paregioniui, santrauką.

    4) Koordinavimas regiono ar paregionio mastu – būtina pateikti informacijos apie mechanizmus, nustatytus koordinavimui tarp valstybių narių užtikrinti, kai jų vandenys, kuriems taikoma ši direktyva, priklauso tai pačiai pakrantės zonai, jūrų regionui ar paregioniui, santrauką.

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių zonų valdymas

    Nuorodos

    COM(2013) 0133 – C7-0065/2013 – 2013/0074(COD)

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    TRAN

    15.4.2013

     

     

     

    Nuomonę pateikė

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    PECH

    15.4.2013

    Nuomonės referentas (-ė)

           Paskyrimo data

    Isabelle Thomas

    9.4.2013

    Svarstymas komitete

    11.7.2013

    5.9.2013

     

     

    Priėmimo data

    17.10.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    19

    2

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Kriton Arsenis, Chris Davies, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Marek Józef Gróbarczyk, Iliana Malinova Iotova, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Jarosław Leszek Wałęsa

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Jim Higgins, George Lyon, Antolín Sánchez Presedo

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Maria Da Graça Carvalho, María Auxiliadora Correa Zamora, Francisco José Millán Mon, Bart Staes

    PROCEDŪRA

    Pavadinimas

    Jūrų erdvės planavimas ir integruotų pakrančių zonų valdymas

    Nuorodos

    COM(2013)0133 – C7-0065/2013 – 2013/0074(COD)

    Pateikimo Europos Parlamentui data

    12.3.2013

     

     

     

    Atsakingas komitetas

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    TRAN

    15.4.2013

     

     

     

    Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

           Paskelbimo plenariniame posėdyje data

    EMPL

    15.4.2013

    ENVI

    15.4.2013

    ITRE

    15.4.2013

    REGI

    15.4.2013

     

    AGRI

    15.4.2013

    PECH

    15.4.2013

    PETI

    15.4.2013

     

    Nuomonė nepareikšta

           Nutarimo data

    EMPL

    17.4.2013

    ITRE

    30.5.2013

    REGI

    29.5.2013

    AGRI

    10.4.2013

     

    PETI

    2.7.2013

     

     

     

    Pranešėjas(-ai)

           Paskyrimo data

    Gesine Meissner

    19.3.2013

     

     

     

    Svarstymas komitete

    5.9.2013

     

     

     

    Priėmimo data

    5.11.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    32

    7

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Philip Bradbourn, Michael Cramer, Philippe De Backer, Luis de Grandes Pascual, Christine De Veyrac, Saïd El Khadraoui, Ismail Ertug, Knut Fleckenstein, Jacqueline Foster, Franco Frigo, Mathieu Grosch, Jim Higgins, Juozas Imbrasas, Dieter-Lebrecht Koch, Georgios Koumoutsakos, Werner Kuhn, Jörg Leichtfried, Gesine Meissner, Dominique Riquet, Petri Sarvamaa, Vilja Savisaar-Toomast, Olga Sehnalová, Brian Simpson, Keith Taylor, Giommaria Uggias, Peter van Dalen, Dominique Vlasto, Artur Zasada

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Jean-Jacob Bicep, Spyros Danellis, Michel Dantin, Markus Ferber, Zita Gurmai, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Geoffrey Van Orden, Bernadette Vergnaud

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Traian Ungureanu

    Pateikimo data

    13.11.2013