REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 639/2004 ir Tarybos sprendimas (EB) Nr. 2004/585
28.11.2013 - (12007/3/2013 – C7-0375/2013 – 2011/0195(COD)) - ***II
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Ulrike Rodust
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 639/2004 ir Tarybos sprendimas (EB) Nr. 2004/585
(12007/3/2013 – C7-0375/2013 – 2011/0195(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (12007/3/2013 – C7-0375/2013),
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 4 d. Regionų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į savo poziciją [3] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0425) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0409/2013),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtiems prie šios rezoliucijos;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
5. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
- [1] OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
- [2] OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
- [3] Priimti tekstai 2013 2 6, P7_TA(2013)0040.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl duomenų rinkimo
Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos paspartinti pasiūlymo iš dalies keisti ES reglamentą Nr. 199/2008 priėmimą, kad duomenų rinkimo principai ir tikslai, kurie yra labai svarbūs remiant pertvarkytą bendrą žuvininkystės politiką ir yra išdėstyti naujajame Reglamente dėl BŽP, būtų kuo greičiau įgyvendinami praktiškai.
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl daugiamečių planų
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija yra pasiryžę bendradarbiauti, kad būtų išspręsti tarpinstituciniai klausimai ir būtų susitarta toliau dirbti taip, kad būtų gerbiamos tiek Parlamento, tiek Tarybos teisinės pozicijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prioriteto pagrindu parengti ir įdiegti daugiamečius planus pagal bendrą žuvininkystės politiką.
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš visų trijų institucijų atstovų sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas – ieškoti praktinių sprendimų ir nustatyti tinkamiausią tolesnio darbo būdą.
AIŠKINAMOJI DALIS
Po Parlamento pozicijos patvirtinimo per pirmąjį svarstymą 2013 m. vasario 6 d. plenariniame posėdyje buvo pradėtos neoficialios derybos su Tarybai pirmininkaujančia Airija, kad būtų pasiektas išankstinis susitarimas susitarimas per antrąjį svarstymą. Po septynių trišalių susitikimų 2013 m. gegužės 30 d. Parlamento ir Tarybos derybų grupė pasiekė susitarimą dėl dokumento. Susitarimo tekstas 2013 m. birželio 18 d. buvo pateiktas balsavimui Žuvininkystės komitete ir patvirtintas didele balsų dauguma. Atsižvelgdamas į komiteto pritarimą, komiteto pirmininkas savo laiške Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkui įsipareigojo plenariniame posėdyje rekomenduoti, kad Tarybos pozicijai būtų be pakeitimų pritarta per pirmąjį svarstymą. Po teisininkų lingvistų patikrinimo 2013 m. spalio 17 d. Taryba priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą ir patvirtino susitarimą.
Kadangi Tarybos pozicija per pirmąjį svarstymą yra suderinta su susitarimu, pasiektu per trišalius susitikimus, pranešėja siūlo komitetui ją priimti be tolesnių pakeitimų. Pranešėja ypač norėtų pabrėžti šiuos kompromiso aspektus:
Šia reforma siekiama pagaliau imtis spręsti didžiausią bendros žuvininkystės politikos problemą, t. y. nuolatinį peržvejojimą. Europos Sąjungos Taryba įpareigojama užtikrinti tvarumą priimdama kasmetinius sprendimus dėl laimikio dydžio. Norint, kad žuvų ištekliai pradėtų atsikurti, peržvejojimą, jei įmanoma, būtina iš esmės sustabdyti iki 2015 m. Patikslinama, kad termino nukėlimas vėlesniam laikui (nė vėliau kaip iki 2020 m.) leidžiamas tik tuo atveju, jei kyla didelė grėsmė atitinkamo laivyno tvarumui ekonominiu ir socialiniu aspektais. Taigi visi ištekliai ateityje turi būti valdomi laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo. Šiuo aspektu buvo svarbus Parlamento atstovų reikalavimas, kad didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principas neliktų tik politiniu ketinimų pareiškimo statusu, bet juo, kaip iš tikrųjų teisiškai įpareigojančiu principu, būtų vadovaujamasi priimant bet kokius vėlesnius sprendimus. Tai taikoma būsimiems daugiamečiams planams, taip pat ir Tarybos savarankiškai priimamiems sprendimams dėl bendro leistino laimikio remiantis SESV 43 straipsnio 3 dalimi.
Šiuo klausimu Parlamentas pasiekė, jog būtų aiškiau patikslinta, kad visų šių priemonių tikslas – didinti žuvų išteklius, netgi viršijant tvarumo lygį. Taigi Europos Parlamentui, visapusiškai besivadovaujančiam atsargumo principu, pavyko nustatyti vadinamąjį atsargos rezervą. Tai naudinga taip pat ir žuvininkystės pramonei, t. y. tuo atveju, jei žuvų ištekliai šiek tiek viršija didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, gaunamas didesnis pelnas, nes didėjant žuvų tankiui jūroje mažėja žvejybos veiklos sąnaudos.
Taip pat buvo pasiektas sutarimas planuojamo įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis (žuvų išmetimo į jūrą draudimo) klausimu. Kaip per pirmąjį svarstymą reikalavo Parlamentas, tekste numatyta, kad žuvų išmetimo į jūrą draudimas bus pradėtas privalomai taikyti per tiksliai apibrėžtą laikotarpį (palaipsniui nuo 2015 m. iki 2019 m.). Išmetimo į jūrą draudimo išimtis taikoma tų rūšių žuvims, kurių galimybės išgyventi išmetimo į jūrą atveju yra didelės.
Priešingai pradinei Parlamento pozicijai, nors galima numatyti draudimo išmesti žuvis į jūrą išimtis (ne daugiau kaip 5 proc. viso laimikio, pereinamuoju laikotarpiu – 7 proc.), šios išimtys taikomos ne tiesiogiai, bet tik priėmus atskirą sprendimą. Toks sprendimas paprastai turėtų būti priimamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtinant atitinkamą daugiametį planą. Nesant daugiamečio plano Komisija, gavusi atitinkamą bendrą susijusių valstybių narių rekomendaciją pagal regionalizavimo procedūrą (žr. toliau tekste), taip pat gali priimti sprendimą taikyti išimtis ne ilgesniu kaip trejų metų laikotarpiu. Komisija gali priimti ir tiesioginį sprendimą patvirtindama deleguotąjį aktą, t. y. nesikonsultuodama su atitinkamų valstybių narių institucijomis.
Be to, derybų grupė šiuo klausimu pasiekė, kad išimtys gali būti numatomos tik tais atvejais, kai atitinkamiems žvejams itin sudėtinga vykdyti selektyvesnę žvejybą arba kai dėl priegaudos perdirbimo kyla neproporcingai didelių sąnaudų.
Tarp institucijų taip pat buvo nesutarimų dėl klausimo, kaip ateityje turėtų būti sprendžiama laivynų pajėgumų perviršio problema, su kuria susiduriama kai kuriuose ES laivyno segmentuose. Kompromisiniame tekste valstybėms narėms iš esmės numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad jų žvejybos pajėgumai būtų suderinti su ištekliais. Parlamentui pavyko pasiekti, kad valstybės narės pagal Europos Komisijos nurodytus kriterijus kasmet tikrintų savo laivyno žvejybos pajėgumus. Jei per tokį tikrinimą paaiškėtų, kad laivynas pernelyg didelis, atitinkama valstybė narė turi pateikti pajėgumų perviršio mažinimo planą ir įgyvendinti tinkamas priemones. Jei šių nuostatų nesilaikoma, Komisija gali taikyti finansines sankcijas.
Vykdant reformą taip pat buvo nustatytos stipresnio decentralizavimo (regionalizavimo) priimant sprendimus gairės. Šiais veiksmais siekiama, kad visų pirma išsamios techninio pobūdžio taisyklės, skirtos atskiriems jūrų regionams, būtų priimamos artimesniu susijusiems veikėjams lygmeniu, o ne centralizuotai Briuselyje. Suprantama, ES turėtų ir privalo toliau tikrinti, ar laikomasi pagrindinių ES žuvininkystės politikos tikslų.
Regionalizavimo pagrindų mechanizmas, t. y. valstybių narių grupių teikiama bendra rekomendacija, gali būti naudojamas taip pat ir siekiant greičiau įgyvendinti ES aplinkos apsaugos srities direktyvų (pvz., Jūrų strategijos pagrindų direktyvos) elementus, susijusius su žuvininkyste. Tačiau, jeigu atitinkamoms valstybėms narėms nepavyksta susitarti, Europos Komisija įgaliojama patvirtinti tinkamas priemones ribotos trukmės laikotarpiui, jei kitu atveju kiltų pavojus aplinkos srities direktyvomis numatytiems apsaugos tikslams.
Regionalizavimo procedūra taip pat turėtų būti naudojama ir tuomet, kai norima suteikti didesnių paskatų ES kurti papildomus saugomus jūrų regionus ir zonas, kurių išteklius naudoti draudžiama.
Taikant regionalizavimo procedūrą aktyvesnis vaidmuo teks jau ankstesnės reformos metu sukurtoms regioninėms patariamosioms taryboms, kadangi jos yra svarbus forumas sutarimui regione pasiekti. Šių patariamųjų tarybų padėtis bus proporcingesnė, t. y. 40 proc. vietų šiose tarybose užims žuvininkystės sektoriui nepriklausantys atstovai (pvz., NVO). Tai buvo numatyta reikalaujant Europos Parlamentui.
Tekste užtikrinama, kad ES neprisidėtų prie peržvejojimo taip pat ir trečiosioms šalims priklausančiuose vandenyse. Galima žvejoti tik trečiųjų šalių nenaudojamą išteklių perviršį, kaip numatyta ir JT Jūrų teisės konvencijoje. Į žuvininkystės susitarimus su trečiosiomis šalimis ateityje bus įtraukiama išlyga dėl žmogaus teisių, t. y. susitarimų galiojimas galės būti sustabdytas, jei bus pažeidžiamos žmogaus teisės. Be to, į žuvininkystės susitarimus su trečiosiomis šalimis ateityje turės būti įtraukiama išimtinumo sąlyga (t. y. šio susitarimo nebus galima apeiti žvejams sudarant privačias sutartis su trečiųjų šalių vyriausybėmis). ES taip pat imsis priemonių siekdama užkirsti kelią žvejybos laivų perregistravimui (vėliavos keitimui).
Pagal naująjį pagrindų reglamentą numatytas principinis sprendimas, kad žuvininkystės sričiai skiriamos ES fondų lėšos gali būti išmokėtos tik tuomet, kai laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Tai taikoma ir valstybėms narėms, ir atskiroms žvejybos įmonėms. Minėtos išsamios taisyklės bus nustatytos reglamente dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.
Didelis derybų grupės pasiekimas yra vadinamųjų galimybių žvejoti kriterijų nustatymas, t. y. valstybės narės ateityje turės žvejybos galimybes (kvotas) savo žvejams paskirstyti remdamosi objektyviais ir skaidriais kriterijais. Šie kriterijai turi apimti ekologinius, socialinius ir ekonominius kriterijus. Tai galėtų būti naudinga tiems laivyno segmentams, kurie gali įrodyti, kad sukuria didesnį nei vidutinis darbo vietų skaičių ir daro mažesnį nei vidutinis poveikį aplinkai.
Europos Parlamentas užtikrino didesnį skaidrumą ne tik kvotų paskirstymo klausimu. Laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visiems suinteresuotiems veikėjams turi būti suteikta galimybė susipažinti ir su valstybių narių sukauptais moksliniais duomenimis apie padėtį, susijusią su žuvų ištekliais.
Įgyvendinti sėkmingą žuvininkystės politiką įmanoma tik tuo atveju, jei bus laikomasi taisyklių. Norint užtikrinti kokybinį valstybių narių kontrolės galimybių pagerinimą ir išplėtimą, atitikties ekspertų grupė suteiks galimybę nuolat vykdyti dialogą šia tema, kad ateityje būtų galima įtvirtinti gerąją patirtį šioje srityje.
PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Bendra žuvininkystės politika |
||||
|
Nuorodos |
12007/3/2013 – C7-0375/2013 – 2011/0195(COD) |
||||
|
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris |
6.2.2013 T7-0040/2013 |
||||
|
Komisijos pasiulymas |
COM(2011)0425 - C7-0198/2011 |
||||
|
Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data |
24.10.2013 |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
INTA 24.10.2013 |
|
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Ulrike Rodust 26.9.2011 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
4.11.2013 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
27.11.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
John Stuart Agnew, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Ian Hudghton, Werner Kuhn, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Luis Manuel Capoulas Santos, Jean Louis Cottigny, Jim Higgins, Jens Nilsson |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
María Auxiliadora Correa Zamora, Salvador Garriga Polledo, Francisco José Millán Mon, Younous Omarjee, Ivo Vajgl, Luis Yáñez-Barnuevo García |
||||
|
Pateikimo data |
28.11.2013 |
||||