PRANEŠIMAS dėl 2013 m. įgyvendinimo ataskaitos „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų plėtra ir taikymas Europoje“
4.12.2013 - (2013/2079(INI))
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Chris Davies
Nuomonės referentė (*):Vicky Ford, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl 2013 m. įgyvendinimo ataskaitos „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų plėtra ir taikymas Europoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities perspektyvų (COM(2013) 0180),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013) 0169),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0430/2013),
A. kadangi anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) yra perspektyvi technologija, kuri galbūt yra vienintelis būdas ženkliai sumažinti pramoninių šaltinių ir iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių išmetamo CO2 kiekį, tačiau, siekiant skatinti inovacijas, užtikrinti sąnaudų mažinimą ir patvirtinti jos saugumą aplinkos požiūriu, reikalingos investicijos ir demonstravimas pramoniniu mastu;
B. kadangi Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iškastinis kuras iki 2030 m. ir toliau užtikrins 75 proc. energijos pasaulio energijos rūšių derinyje, siūlo, kad taikyti CCS technologiją būtina siekiant iki 2050 m. CO2 kiekį sumažinti beveik 20 proc., taip pat teigia, kad atsisakius CSS diegimo, prireiktų papildomai investuoti 40 proc. į elektros energiją, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C;
C. kadangi CCS yra vienintelė technologija, kuri gali padėti gerokai sumažinti pagrindinių pramonės sektorių, įskaitant plieno, cemento ir cheminių medžiagų sektorius, taip pat naftos perdirbimo gamyklų išmetamą CO2 kiekį, o kartu elektros energijos gamybai naudojant biomasę atsiranda galimybė skatinti mažinti bendrą išmetamą CO2 kiekį;
D. kadangi remiantis dabartiniais iškastinio kuro naudojimo lygiais ir atsižvelgiant į jo naudojimo ateityje prognozes, CCS yra labai svarbus norint pasiekti tikslą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra pakiltų mažiau kaip 2°C;
E. kadangi anglies dioksido surinkimo ir saugojimo plėtojimas turi būti laikomas strategija, kuria papildomas atsinaujinančiosios energijos plėtojimas pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
F. kadangi 2007 m. ES vyriausybių vadovai tikėjosi, kad iki 2015 m. veiks iki 12 CCS demonstracinių įrenginių, bet, kadangi šių įrenginių finansiniam gyvybingumui turėjo įtakos aukšta anglies kaina, dabar šių plataus užmojo tikslų įgyvendinti neįmanoma;
G. kadangi plėtojant šias technologijas neturi būti skatinama didinti iškastinį kurą deginančių elektrinių dalies;
H. kadangi ES praranda lyderės pozicijas CCS technologijų srityje ir dabar, kai programos NER300 finansavimą vis dar svarstoma skirti tik vienam projektui, o Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG) projektai nutraukti arba sustabdyti, ES neturi veiksmingos politikos, kuria galėtų skatinti rengti pavyzdinius CCS projektus;
I. kadangi plačioji visuomenė turėtų visada gauti išsamią ir aiškią informaciją apie CCS privalumus ir galimas grėsmes, prieš įgyvendinant projektus komerciniu lygmeniu;
Platesnio užmojo tikslų nustatymas
1. pripažįsta, kad CCS gali sudaryti sąlygas įgyvendinti ES užmojus iki 2050 m. mažiausiomis sąnaudomis sumažinti anglies dioksido kiekį ir kad jis būtinas visų pirma siekiant sumažinti pramonės objektų išmetamą didelį anglies dioksido kiekį; Mano, kad CCS taip pat gali prisidėti prie energijos tiekimo įvairinimo ir saugumo, išsaugant esamas pramonines darbo vietas ir kuriant naujas užimtumo galimybes; pabrėžia, kad reikia skubiai parengti įvairius visą grandinę apimančius pavyzdinius CCS projektus, siekiant surasti geriausius ir ekonomiškai palankiausius sprendimus, ir ragina Komisiją nustatyti tarpinius tikslus šiam bendram tikslui pasiekti; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į tai, kad reikalingos stambios investicijos, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) reikia papildyti kitomis priemonėmis norint paskatinti mokslinius tyrimus ir technologiniu požiūriu saugų CCS taikymą;
2. mano, kad, nors CCS galėtų būti sprendimo elementu siekiant tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtų dar geriau, jei valstybės narės šiuos tikslus galėtų pasiekti nenaudodamos CCS;
3. ragina Komisiją skatinti CCS taikymą net tik elektros energijos gamybos iš anglies ir dujų srityje, bet taip pat kituose pramonės sektoriuose, pvz., chemijos pramonėje, metalurgijoje, plieno, cemento ir naftos perdirbimo gamyklose; reikalauja, kad kuriant 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategiją Komisija įtrauktų CCS diegimo klausimą ir teiktų pasiūlymus , kuriais būtų skatinamas išankstinis CCS pavyzdinių projektų rengimas;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti plataus užmojo priemones, padedančias stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinti naudoti technologijas, kurias taikant švelninami klimato kaitos padariniai, siekiant nukreipti besiplečiančios ekonomikos plėtrą alternatyvų, apimančių, pvz., CCS technologijas, kurias taikant išskiriama mažiau anglies dioksido, kryptimi;
5. mano, kad plieno pramonės veiksmų plane turėtų būti pateikta konkreti nuoroda į poreikį šiame sektoriuje plėtoti CCS pavyzdinius projektus;
Vadovaujamas valstybių narių vaidmuo
6. pripažįsta, kad plėtoti CCS neįmanoma be valstybių narių paramos ir privačiojo sektoriaus investorių, ir kad valstybės narės turi suverenią teisę skatinti jo taikymą arba užkirsti jam kelią; pažymi, kad kelios valstybės narės nurodė nesitikinčios, jog CCS teks svarbus vaidmuo jų išmetamo dujų kiekio mažinimo strategijose, tačiau tai neturėtų sustabdyti iniciatyvų tu valstybių narių, kurios mano, kad ši technologija gali veiksmingai prisidėti joms pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
7. primena Komisijai, kad Europos Parlamentas ragino priimti teisės aktą, kuriuo būtų reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė parengtų 2050 m. anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą strategiją; siūlo, kad šie nacionaliniai planai būtų naujinami kas penkerius metus; tikisi, kad juose bus nurodyta, ar ir kaip atitinkamos valstybės narės turėtų diegti CCS;
8. ragina Komisiją pasiūlyti, kad valstybės narės būtų įpareigotos iki 2015 m. vyksiančios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos parengti ir paskelbti nacionalinius mažo anglies dioksido kiekio technologijų veiksmų planus;
9. pabrėžia, kad nesant didelei anglies kainai, valstybėms narėms, kurios norėtų skatinti CCS plėtojimą, tenka esminis vaidmuo užtikrinant skaidrų pajamų srautą ir teikiant kitą finansinę paramą, kuri gali būti reikalinga pavyzdiniams projektams rengti bei vykdyti, ir kartu suteikti veiklos vykdytojams, kurie patiria dideles išlaidas kaip pirmieji projektų vykdytojai, galimybę užsitikrinti investicijų grąžą; pažymi, kad diegiant CCS komerciniu pagrindu taip pat gali tekti nustatyti atitinkamas reguliavimo procedūras; pripažįsta, kad būtinai turi būti laikomasi aplinkosaugos standartų;
ES reglamentavimas ir finansavimas
10. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti ES investicijų į pramonės inovacijas fondą, kuriuo būtų remiamas inovacinių klimatui nekenkiančių technologijų, pvz., pavyzdinių CCS projektų, kitų novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonių plėtojimas; Siūlo finansuoti šį fondą iš pajamų, gautų pardavus leidimus pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; pabrėžia, kad tam netūrėtų būti reikalaujama skirti papildomų lėšų iš ES biudžeto; pripažįsta, kad rengiant tokio fondo lėšų panaudojimo kriterijus turėtų būti atsižvelgta į patirtį, įgytą taikant ribotą ir nelankstų programos NER300 finansavimo mechanizmą;
11. mano, kad CCS politika bei strategija turėtų būti kuriamos tik remiantis patikimais faktais, įrodančiais jų teigiamą poveikį aplinkai, ES pramonės stabilumui, užimtumui ES ir energijos kainų prieinamumui gyventojams ir pramonei;
12. mano, kad ilgalaikiškesnio CCS rėmimo šaltinis daugiausia turėtų būti atitinkamas CO2 kainų signalas, bet siūlo, kad bet kokią iš valstybių narių arba ES reikalaujamą tarpinę finansinę paramą geriausiai padengtų CO2 išskiriančio iškastinio kuro gamyba ir importas; siūlo Komisijai paraginti diskusijas dėl galimų alternatyvų nagrinėjant sistemas, pagal kurias būtų reikalaujama įsigyti CCS sertifikatus, kuriais būtų patvirtinama proporcinė dėl saugojimo arba perdirbimo išvengto CO2 dalis, palyginti su CO2 kiekiu, susijusiu su jų produktais ir panaudotu jų procesuose;
13. prašo Komisijos parengti valstybėms narėms gaires dėl įvairių finansinių ir kitų mechanizmų, kuriuos būtų galima panaudoti CCS plėtojimui remti ir skatinti, ir taip pat dėl galimybių gauti finansinę paramą iš ES biudžeto;
14. atkreipia dėmesį į Europos investicijų banko sprendimą uždrausti teikti paskolas anglimi kūrenamų elektrinių, kurios išmestų daugiau nei 550 g CO2 per kWh, statybai; pabrėžia, kad, neteikiant finansinės paramos CCS plėtojimui, bus labai svarbu nustatyti griežtas išmetamųjų teršalų normas;
15. siūlo Komisijai apsvarstyti, kaip būtų galima pasinaudoti ES anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondu siekiant paremti CCS demonstravimą šiuose pramonės sektoriuose etapu iki komercializavimo;
16. vertina Norvegijos vyriausybės paramą CCS projektams ES ir viliasi, kad derantis dėl būsimo programavimo laikotarpio bus pateiktas prašymas dėl finansavimo CCS pavyzdiniams projektams;
17. pageidauja, kad Komisija įvertintų CCS bandomojo projekto CIUDEN Ispanijoje kaip Europos tyrimo laboratorijos dėl surinkimo technologijų ir CO2 saugojimo šalies viduje patvirtinimo ir plėtojimo naudą, nes šiam projektui skirta 100 mln. EUR parama iš ES lėšų;
Transportavimas ir saugojimo vietos
18. pripažįsta, kad daug lėšų galima sutaupyti kuriant bendrus vamzdynus arba kitas CO2 transportavimo sistemas naudojančias CCS pramoninių įrenginių grupes; nurodo, kad iš elektrinių operatorių paprastai negalima tikėtis, kad jie atsižvelgs į būsimus kitų įrenginių reikalavimus, ir kad stambios investicijos, pvz., pagrindiniai vamzdynai, skirti galimam CO2 transportui iš kelių šaltinių, galėtų būti plėtojami pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; pabrėžia, kad valstybės narės, siekiančios CCS diegimo, turi imtis tiesioginio vaidmens užtikrinant surinkto ir saugomo anglies dioksido transportavimą ir nustatant esamą saugojimo infrastruktūrą;
19. ragina glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kanada, būtent keistis praktinėmis žiniomis ir gerąja patirtimi atsižvelgiant į įmonių veiklą naudojant CCS technologiją pagal dvišalį Kanados ir JAV dialogą dėl švarios energijos;
20. reikalauja laikyti naujas mažo anglies dioksido kiekio technologijas viena kitą papildančiomis, o ne konkuruojančiomis; pabrėžia, kad ir atsinaujinantieji energijos ištekliai, ir CCS technologija turi atlikti svarbų vaidmenį būsimame ES energijos rūšių derinyje ir tuo neturėtų būti trukdoma įgyvendinti privalomą ES tikslą, susijusį su atsinaujinančiosios energijos vystymu; ragina rengiant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją siūlyti priemones, kuriomis būtų skatinamos abi technologijos;
21. pažymi, kad Europoje dėl geologinių savybių yra daugybė potencialių didelių anglies dioksido kiekio sekvestracijos vietų, taip pat už Šiaurės Jūros toli nuo žmonių gyvenviečių; pritaria ES priemonėms ir finansavimo skyrimui siekiant parengti bendrą saugojimo vietos pobūdžio apibrėžtį, nustatyti tinkamas saugojimo vietas Europoje, parengti bandomuosius projektus ir paruošti komercinio masto saugojimo vietas pritariančių valstybių narių teritorijoje;
22. ragina Komisiją skatinti galimų Europos CO2 saugojimo vietų žemėlapio rengimą;
23. Pripažįsta, kad Londono protokolo 6 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, kad nebesudarytų kliūčių tarpvalstybiniam CO2 transportui sekvestracijos tikslais; tačiau pažymi, kad šio pakeitimo ratifikavimas gali trukti ilgus metus; ragina Komisiją patikslinti, ar bus aplinkybių, kuriomis būtų galima perduoti CO2 sekvestracijai tarpvalstybiniu mastu tuo laikotarpiu, kai dar nebus ratifikuotas protokolas;
Atsakomybė už saugojimą
24. pažymi kai kurių galimų CCS technologijos plėtotojų susirūpinimą, kad jiems dėl anglies dioksido geologinio saugojimo valstybių narių patvirtintose saugyklose keliami pernelyg griežti reikalavimai ir jie turi prisiimti neišmatuojamą atsakomybę; tačiau primena atsakomybės saugant anglies dioksidą taisykles, nustatytas Direktyvoje dėl anglies dioksido geologini saugojimo (CCS direktyva), ir į leidimo saugoti anglies dioksidą turėtojų įsipareigojimus;
25. visiškai sutinka, kad būtina išvengti bet kokio netyčinio CO2 išleidimo iš saugojimo vietos, ir kad pagal CCS direktyvos 1 straipsnį turi būti užtikrinta projekto atitiktis aplinkosaugos reikalavimams; ragina Komisiją pasiūlyti gaires apie tai, kiek išsamiai reikėtų iš anksto nustatyti atitikties reikalavimų detales derybose tarp galimų operatorių ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų;
26. nurodo, kad CCS direktyva valstybėms narėms suteikiama daug lankstumo nustatant CCS operatorių pateiktiną finansinę garantiją ir laikotarpį, iki kurio atsakomybė už uždarytą saugojimo vietą perduodama kompetentingai valdžios institucijai; siūlo, kad valstybės narės, siekiančios skatinti CCS plėtojimą, turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir prisiimti daugiau atsakomybės nei dabar;
27. ragina Komisiją persvarstyti CCS direktyvos rekomendacinius dokumentus siekiant patikslinti šiuos aspektus;
28. mano, kad CCS direktyvos reikalavimu, kad CO2 nuotėkio atveju operatoriai turi grąžinti leidimus, neatsižvelgiama į dideles reikiamų taisomųjų veiksmų sąnaudas; baiminasi, kad šia prievole sudaroma dar viena CCS plėtojimo kliūtis; ragina Komisiją vertinant CCS direktyvą pasiūlyti šią prievolę persvarstyti;
Surinkimo ir saugojimo parengties būsena
29. tvirtina, kad nebepriimtina investuoti į elektrines arba pramoninius įrenginius, galinčius išmesti didelį kiekį CO2, neatsižvelgiant į tai, kaip jis bus mažinamas ateityje;
30. pabrėžia, kad, remiantis Eurobarometro tyrimo rezultatais, Europos gyventojai ir toliau apskritai nieko nežino apie CCS technologiją, bet tie, kurie yra apie ją informuoti, veikiausiai jai pritars; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti informavimą siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie CCS ir mano, kad siekiant užtikrinti visuomenės pritarimą CCS technologijai, taigi ir jos taikymą, labai svarbu, kad apie ją būtų žinoma platesniu mastu;
31. pažymi, kad valstybėms narėms leidžiama įvairiai vertinti CCS direktyvos nuostatas, kuriomis reikalaujama prieš išduodant elektrinių eksploatavimo licencijas atlikti surinkimo, transportavimo ir saugojimo pajėgumo vertinimą;
32. ragina Komisiją pasiūlyti, kad valstybėse narėse, kurios nusprendė pasinaudoti CCS technologija, tinkamas pasirengimas įdiegti CCS arba įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sumažinti CO2 kiekį, būtų visų naujų sutartą dydį viršijančių iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių ir labai taršių pramoninių įrenginių statybų sąlyga, išskyrus didžiausio elektros energijos poreikio mažinimo atvejus arba jei valstybė narė įvykdė teisės aktų reikalavimą paskelbti planą, kuriame nurodyta, kaip ji pasieks savo 2050 m. CO2 kiekio mažinimo tikslus netaikydama CCS technologijos;
33. prašo Komisiją išanalizuoti, kokiu mastu CCS technologija turėtų būti įdiegta iki atitinkamų svarbių datų, t. y. iki 2030 m., kad taikant ją būtų smarkiai prisidėta prie 2050 m. išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo, taip pat pateikti ataskaitą;
Anglies surinkimas ir naudojimas
34. palankiai vertina įvairias iniciatyvas naudoti CO2 taip, kad mažėtų bendras jo išmetimas į atmosferą, ir kurti alternatyvius produktus, pvz., tvarius transporto degalus; ragina Komisiją pirmiausia skubiai įvertinti saugaus CO2naudojimo galimybes siekiant tobulinti naftos ir dujų gavybą Europos Sąjungoje;
o
o o
35. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
Prieš penkerius metus labai tikėtasi, kad Europos Sąjunga taps pasauline anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) diegimo lydere. Europos Vadovų Taryba ne tik sutiko su sumanymu, kad iki 2015 m. turėtų būti vykdoma iki 12 CCS parodomųjų projektų, bet ir pritarė Europos Parlamento pasiūlymui dėl finansavimo mechanizmo (NER300), kuriuo, kaip atrodė, būtų buvę galima teikti pakankamai viešojo sektoriaus paramos šiam sumanymui įgyvendinti.
Tai buvo puikus sumanymas. Norint iki 2050 m. mažiausiomis sąnaudomis labai sumažinti išmetamo CO2 kiekį pasaulyje, bus labai svarbu diegti CCS technologiją. Jos reikia siekiant sumažinti didelių pramoninių įrenginių išmetamų teršalų kiekį, ir ją taikant galima suteikti galimybę toliau naudoti kai kurį iškastinį kurą darant mažesnį poveikį visuotiniam atšilimui.
Deja, šio pradinio entuziazmo liko nedaug. Per pirmąjį NER300 finansavimo etapą, be kita ko, pateiktos paraiškos dėl trylikos svarbių projektų šešiose šalyse, bet galiausiai jos atsiimtos arba neatitiko griežtų ir nelanksčių reikalavimų. Antrajame etape dalyvauja tik vienas projektas (JK „White Rose“), bet dar visiškai neaišku, ar valstybės narės ir Komisijos reikalavimai sutaps tiek, kad būtų galima prisiimti įsipareigojimus. Kol kas didžioji dalis 2009 m. pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti bandomiesiems CCS projektams skirtos 1 mlrd. EUR sumos dar neišleista ir nebus perskirstyta.
CO2 valymo ir surinkimo technologija žinoma nuo ketvirtojo XX a. dešimtmečio. Visame pasaulyje įprasta transportuoti CO2 vamzdynais. Tai, kad saugoti CO2 po žeme saugu, parodoma, be kita ko, Sleipnerio telkinyje; jame Norvegija nuo 1996 m. į giliai po Šiaurės jūra esančias uolienas per metus suleidžia po 1 mln. tonų CO2 ir jokių netikėtų poslinkių nematyti.
Vienas po kito tyrimai rodo, kad vienos taikant CCS technologiją išvengtos CO2 tonos sąnaudos bus mažesnės už jūros vėjo ir saulės energijos sąnaudas, tad kodėl ši technologija nesukelia daugiau susidomėjimo?
Pagrindinė priežastis yra ta, kad nei Europos Sąjunga, nei jos valstybės narės nėra sukūrusios verslo modelio, kuriuo būtų skatinamos privačios investicijos. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtotojai gavo elektros vartotojų subsidijas grynaisiais, o skatinti CCS buvo galima daugiausia vien nustačius tokias aukštas anglies leidimų kainas, kad investuotojai ieškojo jų pirkimo alternatyvų užtikrindami, kad CO2 būtų neišmestas. NER300 finansavimo mechanizmo vertę taip pat tiesiogiai lėmė anglies kaina, todėl jam žlugus dvigubai greičiau išsisklaidė viltys diegti CCS.
Be abejo, nustačius 60–70 EUR kainą už vieną anglies toną, labai sumažėtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos subsidijavimo poreikis ir būtų paskatintos CCS investicijos, bet to tikriausiai nebus dar daugelį metų. Reikia alternatyvaus požiūrio. Šiame pranešime pranešėjas nurodo galimą kryptį ir reikiamas priemones.
Jis pabrėžia, kad CCS plėtrai bus labai svarbi valstybių narių finansinė parama. Ir nors nė viena valstybė narė neprivalo taikyti šios technologijos prieš savo valią, pranešėjas ginčija prielaidą, kad visos ES vyriausybės žino, kaip jos pasieks savo 2050 m. CO2 kiekio sumažinimo tikslus, arba įvertino galimą CCS vaidmenį. Iš dalies dėl šios priežasties jis pabrėžia, kad ES teisės aktuose iš kiekvienos valstybės narės reikėtų reikalauti paskelbti orientacinius strategijos dokumentus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jos sieks 2050 m. tikslo.
Ne viską galima palikti privačiajam sektoriui. CCS technologijos galimybes įvertinančios valstybės narės turėtų būti pasirengusios aktyviai užtikrinti jos plėtrą. Jos turės teikti finansinius mechanizmus, pvz., nustatyti tokius supirkimo tarifus, kurie taikomi atsinaujinančiųjų išteklių energijai remti. Joms gali prireikti padėti tiesti vamzdynų tinklą ir nustatyti bei parengti saugojimo vietas. Joms gali tekti imtis vadovaujamo vaidmens siekiant įtikinti skeptišką visuomenę, kad CO2 saugojimas kelia daug mažiau rizikos nei daugelis kitų pramonės veiklos rūšių. Joms reikės prisiimti dalį finansinės atsakomybės atsiradus problemų jų pačių patvirtintose saugojimo vietose.
Nors svarbiausias vaidmuo turėtų tekti valstybėms narėms, visada pritarta, kad visa ES turėtų dalyvauti skatinant CCS plėtrą ir užtikrinant, kad visų labui būtų dalijamasi žiniomis. Šiuo metu ES nebeturi veiksmingos politikos, kuria būtų galima to siekti.
Pranešėjas siūlo sutarti dėl ES tikslo sutelkti dėmesį ir skatinti dalį galimų esamų ribotų lėšų naudoti tam tikslui siekti. Jis teigia, kad, norint skatinti inovacijas, mažinti sąnaudas ir užtikrinti, kad ši technologija būtų priimta kaip perspektyvi galimybė, tiesiog reikia remti įvairių pavyzdinių CCS projektų rengimą. Jis siūlo užsibrėžti kuklų tikslą: iki 2020 m. pradėti vykdyti arba rengti pakankamai CCS projektų, kad per metus būtų galima saugoti 10 mln. tonų CO2. Tai vienas penktadalis Tarptautinės energetikos agentūros pasiūlyto pasaulinio metų tikslo.
Artimiausiu metu reikės papildomo finansavimo šaltinio. Pranešėjas siūlo iš anglies leidimų pardavimo pajamų sukurti pramonės inovacijų fondą. Šiais ištekliais būtų galima naudotis ne tik remiant CCS, bet ir rengiant novatoriškus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemones.
Europos Komisija tikisi, kad iki 2035 m. pavyks užtikrinti perspektyvų nepriklausomą CCS, bet, pranešėjo nuomone, etapu iki komercializavimo po 2020 m. finansinės paramos šaltinis turėtų būti CO2 išskiriantis iškastinis kuras. Pranešėjas rekomenduoja, atsižvelgiant į JK su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusią prievolę arba Švedijos ir Norvegijos sertifikatų sistemą, sukurti CCS sertifikatų sistemą. Jis rekomenduoja, kad prievolė turėti tam tikrą skaičių CCS sertifikatų turėtų būti taikoma konkrečiai iškastinio kuro gamintojams ir importuotojams.
CCS technologijai neteikiant finansinės paramos, kaip alternatyvą būtų galima taikyti reguliavimo metodą. Pranešėjas siūlytų nenustatyti griežtų išmetamųjų teršalų normų, bet sutinka, kad jos gali atlikti tam tikrą vaidmenį.
2008 m. Europos Parlamentas įgijo pasitikėjimą pasiūlęs finansinį CCS rėmimo mechanizmą, kuriam pritarė Taryba ir Komisija. Pranešėjas tikisi, kad EP nariai dar kartą galės imtis iniciatyvos ir kad šiame pranešime Parlamentas pasiūlys priemones technologijos, kuriai tenka svarbus vaidmuo kovojant su visuotinio atšilimo grėsme, taikymui užtikrinti.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (*) (6.11.2013)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl 2013 m. įgyvendinimo ataskaitos „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų plėtra ir taikymas Europoje“
(2013/2079(INI))
Nuomonės referentė (*): Vicky Ford(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) šiuo metu yra vienintelė prieinama didelio masto parodomoji technologija, taikoma siekiant surinkti deginant iškastinį kurą išskiriamą anglies dioksidą ir taip gaminti mažo anglies dioksido kiekio elektros energiją;
B. kadangi elektros energijos sektoriuje yra alternatyvų iškastiniam kurui ir kadangi kai kuriuose pramonės sektoriuose, pvz., chemijos, plieno, naftos perdirbimo ir cemento gamybos, smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį galima tik taikant CCS technologiją; taigi pramonėje taikomos CCS technologijos plėtojimas yra prioritetas;
C. kadangi Europoje anglių naudojimas ateityje turi būti paremtas stabilia plėtros strategija, nes anglys ES ekonomikai ir toliau yra itin svarbios; kadangi ES energijos rūšių derinys po 2030 m. turi užtikrinti galimybę ekonomikai nuolatos augti išlaikant energetinį valstybių narių saugumą ir sparčiai plėtotis naujoms energetikos technologijoms, tarp jų ir anglių technologijoms;
D. kadangi kovos su klimato kaita srityje patvirtintos politikos kryptys nedavė laukiamo rezultato ir daugeliu atvejų lėmė pramonės perkėlimą ES bei elektros energijos kainų didėjimą ir taip prisidėjo prie Europos ekonomikos konkurencingumo mažėjimo bei skurdo Europos visuomenėje;
E. kadangi kova su klimato kaita gali būti sėkminga, tik jei konkrečios priemonės bus įgyvendinamos pasaulio mastu;
1. mano, kad CCS technologija gali suteikti valstybėms narėms galimybę reaguojant į paklausą naudoti energijos, gaminamos išskiriant anglies dioksidą, tiekimo šaltinius ir taip prisidėti prie energijos tiekimo įvairinimo ir saugumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, taip pat išsaugant esamas darbo vietas pramonėje ir kuriant naujas darbo vietas ES; tuo tarpu atkreipia dėmesį į tai, kad energetikos sektoriuje didėjant suvartojamo iškastinio kuro kiekiui kartu būtina diegti CCS technologiją bei skatinti investicijas;
2. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti plataus užmojo priemones, padedančias stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinti naudoti technologijas, kurias taikant švelninami klimato kaitos padariniai, siekiant nukreipti besiplečiančios ekonomikos plėtrą alternatyvų, apimančių, pvz., CCS technologijas, kurias taikant išskiriama mažiau anglies dioksido, kryptimi;
3. primena, kad ateinančiais dešimtmečiais iškastinis kuras ir toliau sudarys didžiausią energijos rūšių derinio dalį (remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2030 m. jis sudarys 75 proc.), todėl CCS yra naudinga technologija, kurią reikia ištirti;
4. pabrėžia, kad TEA 2012 m. energetikos technologijų perspektyvose nurodoma, jog papildomų investicijų į elektros energijos sektorių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad oro temperatūra pasaulio mastu nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais, poreikis padidės dar 40 proc., jeigu nebus prieinamos CCS technologijos;
5. pažymi, kad neįtraukus CCS technologijos į ilgalaikę energetikos strategiją bus labai varžomos nacionaliniu, Sąjungos ir pasaulio lygmenimis dedamos pastangos kovoti su klimato kaita;
6. mano, kad CCS politika bei strategija turėtų būti kuriamos tik remiantis patikimais faktais, įrodančiais jų teigiamą poveikį aplinkai, ES pramonės stabilumui, užimtumui ES ir energijos kainų prieinamumui gyventojams ir pramonei;
7. mano, kad siekiant įgyvendinti Europos ilgalaikius išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus, naujos mažo anglies dioksido kiekio technologijos turėtų būti laikomos viena kitą papildančiomis, o ne konkuruojančiomis; pabrėžia, kad ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, ir CCS technologijai turi tekti svarbus vaidmuo būsimame ES energijos rūšių derinyje; todėl ragina sukurti ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, ir CCS technologijai pritaikytus mechanizmus, kuriais būsimame ES 2030 m. energetikos ir kovos su klimato kaita politikos priemonių rinkinyje būtų užtikrintas aiškumas dėl investicijų, kaip reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalį, siekiant sudaryti vienodas sąlygas taikyti skirtingas mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybos technologijas ir užtikrinti sąžiningą jų konkurenciją;
8. mano, kad išsamiai plėtojant ilgalaikes priemones CCS ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) technologijoms remti, būtina remti pradinius projektus, mokytis iš patirties ir dalytis žiniomis, nes tai gali padėti sumažinti sąnaudas, susijusias su CCS ir CCU technologijų diegimu; todėl ragina pramonės subjektus, įskaitant MVĮ, ir institucijas toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu, siekiant užtikrinti, kad būtų taikoma geriausia praktika; kartu primena apie iššūkius įgyvendinant skirtingus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros etapus ir pateikiant naujas technologijas rinkoms ir todėl mano, jog būtina stiprinti projektų paramos priemones ES lygmeniu, kad jos iš tikrųjų skatintų verslininkus bendradarbiauti su mokslo centrais;
9. ragina glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kanada, būtent keistis praktinėmis žiniomis ir gerąja patirtimi atsižvelgiant į įmonių veiklą naudojant CCS technologiją pagal dvišalį Kanados ir JAV dialogą dėl švarios energijos;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti pagrindines reguliavimo, finansines ir socialines kliūtis naudoti CCS technologiją, pvz., išduodant leidimus ir skiriant finansavimą, sukuriant su CCS technologija susijusių įgūdžių bazę, taip pat plėtojant ir išbandant technologijas, suteikiančias galimybę veiksmingai surinkti, transportuoti ir saugoti anglies dioksidą;
11. mano, kad paskatos ir politinės priemonės turėtų būti nukreiptos ir į parodomuosius, ir į tolesnius ilgalaikius CCS technologijos diegimo ir naudojimo projektus ir kad jomis turi būti užtikrintas didesnis tikrumas privataus sektoriaus investuotojams; be to, mano, kad paskatos ir priemonės turėtų būti veiksmingai taikomos tiek elektros gamybos sektoriuje, tiek pramonės gamybos procesuose taikant CCS technologiją;
12. mano, kad siekiant padaryti CCS technologiją ekonomiškai perspektyvią ir aplinkosaugos požiūriu tvarią, parodomaisiais anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektais turėtų būti siekiama sukurti su konkrečia vieta susijusią anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) strategiją uždaram anglies dioksido ciklui sukurti, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą atitinkamoje technologijų srityje;
13. mano, kad taikant nustatytus parodomųjų projektų rėmimo būdus naudojant finansavimo priemonės NER300 išteklius nebuvo sukurtos verslui patrauklios paskatos įgyvendinti ilgalaikes privataus sektoriaus investicijas į CCS, o reikalingos kapitalo išlaidos ir pirmiausia – su šios rūšies technologijomis susijusios veiklos sąnaudos ir toliau yra pernelyg didelės;
14. nepaisant to, kad diskusijos dėl ilgalaikės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos struktūrinės reformos tęsiasi, ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų dėl kitų konkrečių politinių priemonių ir lankstesnio finansinio modelio, kurie suteiktų galimybę įgyvendinti ES pirmuosius ilgalaikius CCS technologijos diegimo ir naudojimo projektus iki 2020 m.;
15. mano, kad parama ES lygmeniu ir toliau turėtų būti teikiama, inter alia, įgyvendinant Europos pramonės iniciatyvą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir programą „Horizontas 2010“;
16. pabrėžia, kad, remiantis Eurobarometro tyrimo rezultatais, Europos gyventojai ir toliau apskritai nieko nežino apie CCS technologiją, bet tie, kurie yra apie ją informuoti, veikiausiai jai pritars; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti informavimą siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie CCS ir mano, kad siekiant užtikrinti visuomenės pritarimą CCS technologijai, taigi ir jos taikymą, labai svarbu, kad apie ją būtų žinoma platesniu mastu;
17. yra susirūpinęs, kad taikant Londono protokolo 6 straipsnį bus varžoma galimybė gabenti CCS veiklos atliekas tarpvalstybiniu mastu ir ribojamos galimybės diegti CCS technologiją valstybėse narėse, kuriose nėra identifikuojamų saugojimo vietų; todėl ragina susitariančiąsias šalis rasti sprendimą, pvz., ratifikuoti 2009 m. priimtą 6 straipsnio pakeitimą, siekiant užtikrinti, kad tai netaptų kliūtimi diegti CCS technologiją.
18. prašo Komisiją išanalizuoti, kokiu mastu CCS technologija turėtų būti įdiegta iki atitinkamų svarbių datų, t. y. iki 2030 m., kad taikant ją būtų smarkiai prisidėta prie 2050 m. išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo, taip pat pateikti ataskaitą;
19. mano, kad pagal tvaraus vystymosi principus turėtume remti ne tik anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, bet ir mokslinius tyrimus ir inovacijas anglies dioksido naudojimo srityje;
20. ragina valstybes nares užtikrinti, kad jose būtų išsamiau išsiaiškintos CCS technologijos panaudojimo pramonėje galimybės taikant išmetamų teršalų, technologijų ir sąnaudų prognozavimo metodus, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas pramonėje taptų svarbiu trumpalaikių ir vidutinės trukmės politinių sprendimų elementu;
21. pripažįsta, kad planavimas tebepriklauso valstybių narių kompetencijai, ir ragina Komisiją, taip pat valstybes nares ir vietos valdžią parengti platesnio masto ir nuoseklesnius CCS technologijos panaudojimo didelę taršą keliančiose pramonės objektų vietose galimybių planus, kurie labai padėtų priimant sprendimus dėl infrastruktūros ir saugojimo; mano, kad šios vietos galėtų būti sujungtos į centrus ir naudotis bendros infrastruktūros teikiamomis galimybėmis.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
5.11.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
39 5 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Bendt Bendtsen, Jan Březina, Maria Da Graça Carvalho, Giles Chichester, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Jacky Hénin, Edit Herczog, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Lena Kolarska-Bobińska, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Jaroslav Paška, Aldo Patriciello, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Jens Rohde, Paul Rübig, Amalia Sartori, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Britta Thomsen, Evžen Tošenovský, Catherine Trautmann, Claude Turmes, Vladimir Urutchev |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Jerzy Buzek, Ioan Enciu, Andrzej Grzyb, Roger Helmer, Seán Kelly, Bernd Lange, Zofija Mazej Kukovič, Franck Proust, Algirdas Saudargas |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Nikos Chrysogelos |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
27.11.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
51 12 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Elena Oana Antonescu, Pilar Ayuso, Paolo Bartolozzi, Sandrine Bélier, Sergio Berlato, Lajos Bokros, Franco Bonanini, Biljana Borzan, Yves Cochet, Spyros Danellis, Chris Davies, Bas Eickhout, Edite Estrela, Jill Evans, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Dan Jørgensen, Karin Kadenbach, Martin Kastler, Holger Krahmer, Corinne Lepage, Kartika Tamara Liotard, Linda McAvan, Miroslav Ouzký, Gilles Pargneaux, Andrés Perelló Rodríguez, Pavel Poc, Frédérique Ries, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Kārlis Šadurskis, Carl Schlyter, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Dubravka Šuica, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Thomas Ulmer, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Erik Bánki, Gaston Franco, Julie Girling, Eduard-Raul Hellvig, Georgios Koumoutsakos, Marusya Lyubcheva, Judith A. Merkies, Miroslav Mikolášik, James Nicholson, Alojz Peterle, Vittorio Prodi, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Anna Záborská, Andrea Zanoni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Esther de Lange |
||||