PRANEŠIMAS dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis

10.1.2014 - (2013/2128(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Elisabeth Schroedter
Nuomonės referentė (*):
Marita Ulvskog, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

Procedūra : 2013/2128(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0019/2014

Pateikti tekstai :

A7-0019/2014

Debatai :

PV 03/02/2014 - 20
CRE 03/02/2014 - 20

Balsavimas :

PV 04/02/2014 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0065

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis

(2013/2128(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 175, 176, 177, 178 ir 191 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį,

– atsižvelgdamas į SESV protokolą Nr. 26,

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[1],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[2],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006[3],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1298/2013 , kuriuo dėl finansinių asignavimų tam tikroms valstybėms narėms iš Europos socialinio fondo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[4],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[5],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2013, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas[6],

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB[7],

– atsižvelgdamas į Bendrijos rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (2008/C 82/01),

– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 734/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles[8],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės“[9],

– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“ (COM(2011) 0202),

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB[10],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, keičiančią direktyvas 2009/125/EB ir 2010/30/EB ir panaikinančią direktyvas 2004/8/EB ir 2006/32/EB[11],

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 0112),

– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012) 0663),

– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ (COM(2012) 0271),

– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013) 0169),

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Mikrogeneravimas: mažo masto elektros energijos ir šilumos gamyba“ (2012/2930(RSP))[12],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos ir jos veikėjų vaidmens įgyvendinant naują Europos energetikos politiką[13],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo ir poveikio vykdant sanglaudos politiką[14],

– atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), COM(2012) 0011,

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (SEC(2008)2868),

– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010) 0553),

– atsižvelgdamas į konsultacijų dokumentą, kuriame pateikiamas ...m ... mėn ... d. Komisijos reglamento (ES) Nr. .../... , kuriame būtų paskelbta, kad tam tikrų rūšių pagalba suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, projektas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0019/2014),

A. kadangi keli gerosios praktikos atvejai, pavyzdžiui, Austrijos Burgenlando regionas, projektas „MaRes“ (Makaronezijos mokslinių tyrimų strategija) ir „Žaliųjų salų projektas“, Energetikos slėnis Nyderlanduose, Vokietijos Harco regione įgyvendinamas projektas „Regenerative Model Region Harz“, Hostětín Čekijos Respublikoje, Škotijoje įgyvendinamas Orknio labai mažų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektas, taip pat miestų ir bendruomenių bandomasis projektas pagal Komisijos programą CONCERTO, , efektyvaus energijos vartojimo ir decentralizuotos energijos gamybos iniciatyva CO-POWER, parodo, kad vietos bendruomenės ir piliečiai gali tapti vartotojais-gamintojais, kurie gamina atsižvelgdami į savo energijos poreikius, taip pat parduoda energiją tinklui arba gauna kreditą už savo elektros energijos perteklių, taip pat pasinaudojant matavimu iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją, kartu su kitais dalyviais valdo virtualias elektrines, užtikrina didžiausią naudą į regioninių veiksmų planavimą ir įgyvendinimą įtraukdami visus dalyvius, skatina aktyvų dalyvavimą ir keitimąsi informacija ir taiko holistinį požiūrį, įtraukdami taip pat kitus su energija susijusius sektorius, pvz., transporto ir būstų, naudoja pažangius finansinės paramos mechanizmus ir kuria naujas darbo vietas;

B. primena, kad Parlamentas priėmė pranešimus dėl ES sanglaudos politikos ir jos veikėjų vaidmens įgyvendinant naują Europos energetikos politiką ir dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo ir poveikio vykdant sanglaudos politiką;

C. kadangi asmens duomenys, kurie renkami pažangiųjų elektros energijos sistemų naudojimo tikslais, yra griežtai neskelbtini, nes iš jų galima spręsti apie naudotojų elgseną, todėl turi būti užtikrinama ypatinga šių duomenų apsauga;

Naujos regionų ekonomikos galimybės

1. palankiai vertina esminius regionų energijos gamybos ir vartojimo pokyčius pereinant nuo nelankstaus tradicinio modelio, pagrįsto bazinės apkrovos logika, prie kintamos, decentralizuotos ir vietinės gamybos, apimančios didelę dalį mažo masto atsinaujinančiosios energijos, kartu lanksčią ir nuo poreikių priklausančią paklausą ir paskirstytą kaupimą; pripažįsta, kad siekiant išsaugoti tvarų vystymąsi ir įvykdyti būsimų poreikių reikalavimus turėtų būti skatinami nauji energijos gamybos ir vartojimo modeliai, grindžiami decentralizuota ir vietine gamyba; pabrėžia, kad pažangieji tinklai yra labai svarbūs tokiam esminiam pokyčiui ir kad, siekiant padidinti regionams teikiamą naudą ir rinkos galimybes bei užtikrinti tvarumą, augimą ir inovacijas, į pažangiųjų tinklų įgyvendinimą reikėtų įtraukti tarpsektorinį visapusišką požiūrį į regioninę plėtrą;

2. pažymi, kad daugelis Europos regionų vykdė projektus pagal esamą ES sistemą, kuriais buvo skatinama sąveika pasirinktose srityse ir tausus energijos vartojimas bei atsinaujinantieji energijos ištekiai, o viešojo ir privačiojo sektorių partneriai sujungę pastangas aiškinasi regioninio augimo galimybes energetikos sektoriuje, ankstyvuoju etapu naudodamiesi Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), plėtodami tikslingą vietos, regionų, nacionalinio ir europinio lygmenų partnerystę, laikydamiesi veiksmingų decentralizuotų įgyvendinimo strategijų siekiant išgauti vietos energijos išteklius;

3. pabrėžia įvairią pažangiųjų elektros energijos tinklų naudą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didinant atsinaujinančiosios energijos ir paskirstytos gamybos dalį, užtikrinant tiekimo namų ūkiams saugumą, kuriant efektyvaus elektros energijos naudojimo transporto sektoriuje sąlygas, suteikiant vartotojams galimybę pritaikyti savo vartojimą, kad pasinaudotų žemiausiomis kainomis ir kartu taupytų energiją, gerinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant elektros energiją, naudojant elektros energiją ne didžiausios apkrovos metu ir taip mažinant dideles investicijų į elektros energijos tinklus sąnaudas, skatinant ES technologijų inovacijas ir plėtrą; pabrėžia, kad reikia įtraukti piliečius į visus etapus, taip pat diegiant pažangią skaitiklių infrastruktūrą, suteikiančią dvikrypčio informacijos srauto galimybę, ir paskirstymo sistemų operatorių ir pažangiųjų elektros energijos tinklo technologijų teikėjų numatytuose veiksmuose; taip pat nurodo, kad plėtojant ir naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus labai sumažinami energijos nuostoliai transportavimo ir skirstymo etapuose; pabrėžia, kad naudojant savaiminį elektros energijos tiekimo tinklo pertvarkymą dėl jo atsikūrimo pajėgumų gali būti išvengta nuotėkių arba jie gali būti sugrąžinti; tačiau pažymi, kad įvairių regionų nacionalinėse paramos sistemose pirmenybė dažnai nebuvo teikiama efektyviausiems būdams naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius privačiuose namų ūkiuose;

4. šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į geografinių (arba) teritorinių elektros energijos tinklų pokyčių galimybes ir pažangiųjų elektros energijos tinklų skatinimo mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, įskaitant atokiausius ir pakraščio regionus ir salas, kurie iš energijos vartotojų gali tapti energijos gamintojais ir gauti daug ekonominės naudos ir konkurencinių pranašumų, kartu užtikrindami patikimą energijos tiekimą, pažangiųjų tinklų diegimą ir eksploataciją; pažymi, kad pažangiųjų tinklų diegimas ir eksploatacija visų pirma siūlo galimybių regionams, kadangi tai galėtų sumažinti regionų patiriamas energijos išlaidas;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tinklų infrastruktūra, tinklų valdymas ir rinkos taisyklės pritaikyti branduolinių ir iškastinio kuro elektrinių poreikiams ir galimybėms, todėl naujoms technologijoms, kaip antai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, tai reiškia nepalankią konkurencinę padėtį;

6. ragina valstybes nares ir vietos ir regiono valdžios institucijas kuo anksčiau investuoti į vietos pažangiuosius tinklus, tinkamai apsvarsčius investicijų apimties didinimą naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), įskaitant finansines priemones, kuriomis būtų galima pritraukti privačių investicijų, atsižvelgiant į konkrečių regionų aplinkos apsaugos, ekonominius, socialinius ir teritorinius poreikius ir jų ypatumus, nes nėra vieno visiems regionams tinkamo sprendimo; ragina vietos ir regioniniu lygmeniu taikyti lankstų požiūrį, siekiant pašalinti energijos gamybos, kaupimo (taip pat tarpvalstybiniu mastu) ir vartojimo efektyvumo priemonių derinimo kliūtis ir bendradarbiauti su kitais sektoriais, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir transporto; šiomis aplinkybėmis pabrėžia reversinių siurblių saugyklų, susijusių su atsinaujinančiųjų energijos išteklių eksploatavimu, svarbą;

7. pabrėžia stabilios, ilgalaikės politikos sistemos svarbą kuriant pažangiuosius tinklus; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusius tikslus, strategijas ir politines priemones, kad ateityje būtų galima suteikti tikrumo investuotojams ir susijusių pramonės šakų atstovams ir padėti kurti pažangiąją elektros energijos sistemą;

8. primena, kad pagal daugelį Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijų tinkama paskirstytos atsinaujinančiosios energijos gamybos integracija nebus galima neplėtojant vietos ir regioniniu pažangiųjų elektros energijos paskirstymo tinklų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie kuria informacijos ryšius ir energijos tiekimo ryšius vietos socialinio ir ekonominio vystymosi zonose, sudarant sąlygas lanksčiam šių netolydžių energijos išteklių valdymui; todėl ragina paskirstymo tinklams teikti daugiau reikšmės; vis dėlto pabrėžia, kad pažangiųjų tinklų plėtra yra susijusi su veiksmingu energijos perdavimu iš gamybos vietos į galutinio vartojimo vietą; be to, pažymi, kad pažangiųjų tinklų pridėtinė vertė tampa dar didesnė, kai jie yra sujungti platesniu mastu, pvz., nacionaliniu ar net ES mastu, ir tokiu mastu kontroliuojama elektros energijos paklausa, nes išsklaidant paklausą suteikiama daugiau galimybių panaikinti eikvojimą (vartojimo šaltinius), kai vietos gamyba yra per silpna (ar per stipri);

9. ragina ES reglamentuose ir direktyvose nustatyti lankstesnį požiūrį į vidaus rinką, siekiant sumažinti konkrečius regionų poreikius atitinkančių su energijos gamybos, tiekimo, kaupimo ir veiksmingumo priemonėmis ir šių priemonių derinimu susijusių sprendimų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir tarpvalstybinius projektus, įgyvendinimo kliūtis;

Pažangiosios elektros energijos sistemos

10. pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti pažangiuosius tinklus regionams ir vietos bendruomenėms reikėtų parengti strategiją, kuria būtų siekiama sukurti „pažangiąsias elektros energijos sistemas“, pagal kurią pažangieji tinklai taptų regioninės elektros energijos sistemos dalimi ir į juos būtų įtraukta didelė dalis elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat jie apimtų decentralizuotus gamybos pajėgumus, būtų derinami su paklausos valdymu, efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, didesniu energijos taupymu, taip pat pažangiojo kaupimo sprendimais, transporto sektoriumi (elektra varomas transportas) ir intensyvesniais mainais su kaimyniniais tinklais;

11. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pažangieji skaitikliai atlieka sudarant sąlygas dvikrypčiam ryšiui, leidžiančiam parengti tikslias sąskaitas vartotojams, ir didinant vartotojų dalyvavimą, kai vartotojai pritaiko savo įpročius prie energijos gamybos pikų ir atoslūgių; pabrėžia, kad piliečiai iš pažangiosios elektros energijos sistemos turėtų gauti visapusišką naudą ir kad savarankiška piliečių atsakomybė didina elgsenos efektyvumą ir atitinkamai padeda sutaupyti daugiau energijos pasitelkiant atvirus protokolus; pabrėžia, kad paskirstymo paslaugų teikėjai yra įpareigoti vietos, regiono ir nacionalinėms valdžios institucijų užtikrinti visiems tiesioginę prieigą prie šios visuotinės svarbos paslaugos palaikant tinklo saugumą ir stabilumą; pabrėžia, kad visi piliečiai turėtų turėti tiesioginę prieigą prie vartojimo ir gamybos duomenų, kad būtų užtikrintas efektyvus, saugus ir apsaugotas pažangiojo tinklo veikimas; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad elektros prietaisai (ypač skalbimo mašinos, indaplovės, šilumos siurbliai, saugyklų šildytuvai ir kt.) galėtų veikti automatiškai kartu su pažangiaisiais skaitikliais ir taip vartotojams būtų suteikiami ekonominiu požiūriu palankiausi tarifai;

12. ragina Komisiją ir jos Pažangiųjų tinklų darbo grupę atnaujinti ir išplėsti esamą pažangiųjų tinklų apibrėžtį įtraukiant pažangiosios elektros energijos sistemą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas valdyti energijos vartojimą ir apkrovos išjungimą ir parengti bei patvirtinti regionines strategijas, pagrįstas pažangiąja elektros energijos sistema;

13. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį pažangiųjų tinklų efektyvumą regionuose, pasiekti energijos taupymo tikslus ir kartu didinti ekonominę naudą bei subalansuoti regiono energijos pasiūlą ir paklausą, būtina derinti tiesioginius ir netiesioginius pranašumus, susiejant energetikos sektorių su keliais kitais sektoriais, pirmiausia būstų ir transporto, taip pat su aplinkos apsauga, miestų planavimu, socialine įtrauktimi, atliekų tvarkymu ir statybos sektoriumi;

14. ragina kurti inovacijas ir daugiau investuoti IRT sektoriuje siekiant įveikti pagrindinius su pažangiosiomis technologijomis susijusius sunkumus, įskaitant technologijų sąveikumą su esamu tinklu, ir reguliavimo sunkumus; ragina Komisiją ir nacionalinius bei regioninius subjektus sukurti palankias reguliavimo ir investavimo sistemas, kurias taikant būtų galima plėtoti sąveikius IRT sprendimus;

Teigiamas poveikis vietos užimtumui

15. ragina visus regionus ir vietos valdžios institucijas apsvarstyti pažangiųjų elektros energijos sistemų privalumus ir investuoti į jas kaip į galimą tvarių darbo vietų kūrimo vietos lygmeniu šaltinį; pabrėžia, kad statybos pramonė yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje bus kuriamos darbo vietos; jos bus kuriamos ne tik tiesiogiai investuojant į pažangiuosius elektros energijos tinklus, bet ir suteikiant postūmį ES technologinei plėtrai, inovacijoms bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumui ir investuojant į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir renovaciją, pvz., būstų sektoriuje, taip pat prisitaikant prie naujų technologinių sprendimų, siūlomų taupiai energiją vartojančių būstų statybai;

16. pabrėžia, kad diegiant pažangiuosius tinklus taip pat bus įgyta galimybė padidinti ES technologijų teikėjų, tokių kaip elektros ir elektronikos inžinerijos pramonė, kurios didžiausią dalį sudaro MVĮ, konkurencingumą ir išlaikyti pasaulio lyderių technologijų srityje poziciją;

17. ragina visus regionus apsvarstyti galimybę investuoti į gebėjimus ir mokymą, susijusius su šiomis naujomis darbo vietomis, atsižvelgiant į tai, kad daug naujų darbo vietų vietos mastu taip pat gali būti sukurta IRT paslaugų sektoriuje, transporto sektoriuje ir pažangiąją įrangą ir paslaugas, pvz., naujus įrenginius, teikiančiuose sektoriuose, taip išvengiant specializuotos darbo jėgos trūkumo ir sudarant sąlygas prisitaikyti prie poreikių, kylančių atitinkamose srityse atsirandant naujoms profesijoms; ragina valstybes nares ir regionus remti atsinaujinančiosios energijos srities mokymo iniciatyvas, tiek akademiniu, tiek amato įgijimo lygmenimis, pavyzdžiui, rengti aplinkosaugos technines studijas ir kurti naujas pameistrystės sritis, pvz., saulės energijos technologijų specialistų rengimas; pabrėžia, kad regionai, sėkmingai įgyvendinantys pažangiąją elektros energijos sistemą, gali pritraukti į regioną daugiau darbo vietų teikdami specializuotus mokymus – steigdami šios specializacijos techninius universitetus ir kolegijas; ragina regionus bendradarbiauti pažangiosios specializacijos srityje ir teigiamai vertina sistemas, pagal kurias regionai ir valstybės tarpusavyje keičiasi žiniomis; atkreipia dėmesį į EIT iniciatyvas žinių ir informacijos bendruomenėje „KIC InnoEnergy“, susijusias su pažangiųjų tinklų tyrimais ir plėtra, taip pat su šio sektoriaus specialistų rengimu; taip pat atkreipia dėmesį į naujas regioninių inovacijų planų (angl. RIS) sudarymo galimybes;

18. pabrėžia, kad viešosiomis investicijomis į pažangiąsias elektros energijos sistemas, taip pat ir naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), galima didinti vietos tvaraus užimtumo galimybes, sukurti sąveikos efektus bei šalutinį poveikį užimtumui ir teikti ilgalaikę ekonominę, socialinę ir ekologinę vietos naudą regionams ir kad šiomis investicijomis taip pat galima naudotis kaip priemone ekonominiams sunkumams įveikti, pirmiausia nuo krizės nukentėjusių šalių regionuose;

Piliečių vaidmuo

19. pabrėžia, kad, kaip matyti iš geriausios patirties ir geriausių pavyzdžių tyrimų rezultatų, pažangiosios elektros energijos sistemos sėkmę dažnai lemia vietos atsakomybė, kurią prisiima pavieniai piliečiai, kooperatyvai, vietos bendruomenė arba tokių dalyvių grupė; pripažįsta, kad tokia atsakomybe didinamas pritarimas investicijoms į visus pažangiųjų elektros energijos sistemų elementus; pabrėžia, kad piliečiams reikėtų suteikti geresnės informacijos ir paskatų, pvz., dinamiškos kainodaros mechanizmus ir tinkamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemones, kad jie galėtų įsitraukti į visus pažangiosios elektros energijos infrastruktūros, gamybos, energijos ir tinklų planavimo paskirstymo etapus;

20. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pažangiųjų elektros energijos tinklų techninį pobūdį, svarbu informuoti naudotojus, kad šie gali tapti informuotais profesionaliais vartotojais, nusimanančiais apie šių tinklų teikiamas galimybes, ypač kalbant apie sąsajas su pažangiaisiais skaitikliais; pabrėžia, kad svarbu šiuo klausimu informuoti jaunimą kuriant švietimo programas, skirtas vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviams.

21. ragina Komisiją esamuose ES teisės aktuose – pirmiausia valstybės pagalbos taisyklėse – panaikinti kliūtis vietos atsakomybei, taip pat su ja susijusias administracines ir teisines problemas; ragina valstybes nares remti vietos energijos supirkimo galimybes ir dalijimąsi vietos energija ne tik dviem kryptimis tarp tinklo ir galutinio vartotojo, bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir tarp galutinių vartotojų vienetų, skatinant prisiimti atsakomybę už vietos energijos gamybą ir vietoje gaminamą energiją;

22. pabrėžia, kad, įgyvendinant pažangiąsias elektros energijos sistemas, labai pasikeis privačioji ir viešoji erdvės, nes aprūpinimas elektros energija bus susietas su duomenų rinkimu ir informacija bus teikiama tikruoju laiku; todėl ragina visais lygmenimis taikyti skaidrias procedūras, apimančias visus subjektus, įskaitant piliečius, įmones, pramonės atstovus, vietos valdžios institucijas, skirstymo ir perdavimo sistemų operatorius, vietos ir regioninius duomenų apsaugos pareigūnus arba ombudsmeną ir pažangiųjų elektros energijos tinklo technologijų teikėjus;

Duomenų apsauga ir privatumas

23. pabrėžia, kad veikiant pažangiosioms elektros energijos sistemoms bus naudojama daug asmens duomenų ir modelių, todėl kils didelė duomenų saugumo pažeidimo rizika; pabrėžia, kad pažangiesiems skaitikliams reikalingi aukšti duomenų apsaugos bei duomenų privatumo standartai ir galimybė piliečiams nuspręsti, kokie duomenys (be energijos tiekimui absoliučiai būtinų duomenų) bus perduodami tinklo operatoriams, bei tuos duomenis kontroliuoti; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, konkrečiai susijusius su pažangiųjų tinklų sistemų saugumu ir pažangiųjų skaitiklių nauda vartotojams, ir ragina geriau įvertinti šią sritį ir atlikti tolesnius pažangiųjų skaitiklių duomenų apsaugos ir duomenų privatumo tyrimus; todėl pabrėžia, kad asmens duomenys turi būti saugomi be išimčių siekiant užtikrinti jų apsaugą ir saugumą; be to, pabrėžia, kad duomenų saugumas turi būti įtrauktas į pažangiųjų tinklų diegimo strategijas;

24. pabrėžia, kad diegiant pažangiųjų skaitiklių sistemas reikia tobulinti duomenų apsaugos ir privatumo reglamentavimą bei praktiką; pabrėžia, kad visų prie tinklo prisijungusių pavienių asmenų ir namų ūkių duomenų apsaugos ir duomenų privatumo užtikrinimas yra būtina pažangiųjų tinklų veikimo ir diegimo sąlyga; pabrėžia, kad surinkti duomenys turėtų būti naudojami tik siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą; ragina valstybes nares užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kartu išlaikant ir kuriant sąveiką visuose telekomunikacijų ir energijos tinkluose ir ginti pavienių asmenų teises šioje srityje; pabrėžia, kad dėl duomenų rinkimo pažangiųjų elektros energijos sistemų naudojimo tikslais turėtų būti parengti standartai siekiant užtikrinti, kad būtų perduodami tik aktualūs duomenys ir taip būtų garantuotas elektros energijos tiekimo saugumas, taip pat siekiant užtikrinti, kad jokie duomenys nebūtų perduodami tretiesiems asmenims, kad klientai turėtų teisę patikrinti ir ištrinti duomenis, jei jie jau nebereikalingi tiems tikslams, kuriems jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi, ir kad piliečiai išlaikytų atsakomybę už savo duomenis ir galėtų kontroliuoti, kam jie suteikia prieigą prie šių duomenų;

25. prašo Komisijos pateikti papildomas gaires, kaip naudotis asmeniniais ir neasmeniniais pažangiųjų tinklų duomenimis, atsižvelgiant į peržiūrėtus ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos, taip pat dėl sutartų taisyklių, kuriomis reguliuojama šiuos duomenis gaunančių skirstymo sistemų operatorių, tiekėjų ar kitų komercinių įstaigų teisė į šių duomenų nuosavybę ir tvarkymą;

Sėkmingai veikiančių pažangiųjų elektros energijos sistemų pagrindas

26. ragina Komisiją imtis veiksmų ir paspartinti pažangiojo tinklo diegimą ir sutelkti dėmesį į šiuos aspektus: šios srities investicijų ir finansinių paskatų skatinimą, techninių standartų rengimą, vartotojų duomenų apsaugos užtikrinimą, reguliavimo sistemos, kuria būtų skatinamas pažangiojo tinklo diegimas, kūrimą, atviros ir konkurencingos mažmeninės rinkos garantavimą, kad būtų užtikrinti vartotojų interesai, ir nuolatinę paramą technologijų ir sistemų inovacijoms;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujuosius 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicinių fondų reglamentus valstybės narės įpareigotos sutelkti šių fondų išteklius investicijoms į pažangią, tvarią ir įtraukią Europą; pažymi, kad regionams bus nustatyta mažiausia ERPF išteklių dalis (bent 20 proc.), kurią jie, atsižvelgdami į savo ekonominio išsivystymo lygį, turės investuoti į perėjimą prie tvaresnių energijos šaltinių, didelį dėmesį skiriant pažangiesiems energetikos tinklams, atsinaujinančiųjų šaltinių energijos gamybai ir paskirstymui, energijos vartojimo efektyvumui, energijos taupymui, bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms technologijoms, ypač miesto vietovėse, taip pat iš pažangiųjų tinklų gautai energijai paskirstymo lygmeniu; pabrėžia, kad valstybės finansavimas vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant privačias investicijas į pažangiųjų elektros energijos tinklų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei parodomuosius projektus; nurodo, kad Sanglaudos fondu taip pat sudaromos sąlygos investicijoms šioje srityje; ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti šia nauja galimybe; pažymi, kad investicijomis, nepatenkančiomis į privalomąjį ERPF lėšų suskirstymą pagal temas, galima remti ir pažangiųjų energijos skirstymo, saugojimo ir perdavimo sistemų plėtrą bei paskirstytos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių integravimą;

28. pabrėžia, kad ESI fondai veikia kaip investicijų skatinimo priemonės ir kad finansavimo ir sprendimų priėmimo procesas apima keletą teritorinių lygmenų, todėl įgyvendinimo sėkmei labai svarbus daugiapakopis valdymas; palankiai vertina papildomas finansavimo galimybes, numatytas Pažangios energetikos Europai programoje;

29. palankiai vertina tai, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonėje daug dėmesio skiriama visuotinės svarbos pažangiesiems energetikos projektams, tačiau apgailestauja, kad į dabartinį dvejų metų sąrašą buvo įtraukti tik du pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai; pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į skirstymo sistemos lygmeniu vykdomus pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus; pabrėžia, kad infrastruktūros projektai turi atitikti tvarumo ir konkurencingumo kriterijus ir būti grindžiami integraciniu požiūriu, kuriuo užtikrinamas skirstymo sistemos operatorių įtraukimas; taip pat pabrėžia, kad svarbu kurti energetikos tinklus, jungiančius Viduržemio jūros regiono šiaurinę ir pietinę dalis;

30. ragina Komisiją mažinti investavimo į pažangiąsias elektros energijos sistemas kliūtis, pirmiausia išplečiant valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) išimčių taikymo sritį, kad viešąją paramą būtų galima teikti visiems regioninių ir vietos pažangiųjų elektros energijos sistemų elementams, įskaitant įvairius sektorius apimančias investicijas ir veiklą; ragina pažangiosios elektros energijos sistemas kaip kategoriją įtraukti į būsimą Komisijos reglamentą, kuriame būtų nurodyta, kad tam tikrų rūšių pagalba yra suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas – BBIR II) ir pritaikyti reglamentus dėl kitų bendrųjų išimčių kategorijų, kurios susijusios su pažangiųjų elektros energijos sistemų kūrimu;

31. pabrėžia didelę pažangiosios infrastruktūros sąveikumo svarbą, nes reguliavimo neapibrėžtumas ir skirtingi standartai stabdo pažangiosios infrastruktūros diegimą; todėl ragina įvairias Europos techninių standartų organizacijas glaudžiau bendradarbiauti; pabrėžia, kad sąveikumui palengvinti ir technologinei plėtrai bei technologijų diegimui paspartinti reikia atvirųjų standartų;

32. ragina Komisija imtis priemonių ir pašalinti pagrindines kliūtis, kaip antai sąveikumo ir standartų trūkumą (standartizuotas savaiminis įdiegimas (angl. plug and play) sumažintų išlaidas ir sudarytų sąlygas taip pat prijungti mažus paskirstomus energijos išteklius (arba mažas paskirstomų išteklių prietaikas)); netikrumą dėl vaidmenų ir pareigų, susijusių su naujomis pažangiųjų elektros energijos tinklų prietaikomis; netikrumą dėl dalijimosi sąnaudomis ir nauda, vadinasi, ir dėl naujų verslo modelių, vartotojų nenorą dalyvauti tyrimuose; reguliavimo tvarkos įvairovę Europoje, kuri gali sudaryti didelių kliūčių projektų rezultatų atkartojamumui skirtingose šalyse;

33. primena 2011 m. standartizacijos įgaliojimą remti Europos pažangiojo tinklo diegimą, kuris turėjo būti užbaigtas 2012 m.; palankiai vertina remiantis šiuo įgaliojimu pasiektą pažangą, tačiau pabrėžia, kad reikia tolesnių pastangų; prašo Komisijos bendradarbiauti su standartizacijos įstaigomis, siekiant paspartinti jų darbo pabaigą, ir prireikus suteikti naują įgaliojimą;

34. prašo valstybių narių toliau bendradarbiauti ir dalytis geriausia patirtimi Europos energetikos reguliavimo institucijų tarybos (angl. CEER) forume dėl nacionalinių skirstymo sistemų operatorių reguliavimo; kartu atkreipia dėmesį į skirstymo sistemų operatorių veiklos organizavimo įvairovę, pvz., kai kurios valstybės narės turi vieną skirstymo sistemų operatorių, o kitos – daugiau kaip 800; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti; ragina valstybes nares ir Komisiją susitarti dėl suvienodintos klasifikacijos sistemos, pagal kurią būtų nustatoma, ar organizacija yra perdavimo operatorius, skirstymo operatorius ar jungtinis operatorius;

35. ragina Komisiją, vadovaujantis trečiuoju energijos vidaus rinkos dokumentų rinkiniu, įvertinti, ar reikia pateikti pasiūlymus dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo ir skatinimo – o tai turi būti ir toliau užtikrinama efektyviais Komisijos veiksmais, kadangi dėl to galėtų laipsniškai didėti galimybės įtraukti daugiau rinkos dalyvių ir galėtų būti sustiprinta galima telekomunikacijų ir energetikos tinkluose atliekamų diegimo, plėtros ir priežiūros darbų sinergija; tačiau pabrėžia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įtraukti į supaprastintą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus principus;

36. ragina bendradarbiauti plėtojant pažangiuosius elektros energijos tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; mano, kad naudojant pažangiuosius tinklus atsiranda reikšminga galimybė vietos ir regioniniu lygmeniu skatinti Europos pramonės, ypač MVĮ, inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą;

37. ragina regionus užmegzti ryšius ir dalytis nauda, žiniomis ir geriausia patirtimi ir, siekiant ESI fondų teritorinio bendradarbiavimo tikslo, bendradarbiauti atliekant pažangiųjų elektros energijos sistemų sąnaudų ir naudos analizes; ragina Komisiją sukurti tarptautinį pažangiąsias elektros energijos sistemas taikančių regionų tinklą; ragina pasienio regionus, naudojantis teisine Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės priemone, bendrai kurti ir valdyti visuotinės svarbos paslaugas atsinaujinančiosios energijos ir energijos taupymo srityje, taip pat pažangiojo tinklo infrastruktūrą tokiame tinkle;

38. pabrėžia, kokia svarbi Merų pakto iniciatyva, kuri yra pagrindinis Europos kovos su klimato kaita judėjimas, apimantis vietos ir regioninės valdžios institucijas, ir kuri grindžiama savanorišku pasirašiusių šalių įsipareigojimu pasiekti ir viršyti ES CO2 kiekio sumažinimo 20 proc. tikslą didinant energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip reiškiant pritarimą vietos valdžios institucijų pastangoms įgyvendinti tvarios energetikos politiką ir šias pastangas remiant; pabrėžia, kad vietos valdžia atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, tuo labiau įvertinant tai, kad 80 proc. suvartojamos energijos kiekio ir išmetamo CO2 kiekio yra susiję su miestų veikla;

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

[1] OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
[2] OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
[3] OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
[4] OL L 347, 2013 12 20, p. 256.
[5] OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
[6] OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
[7] OL L 211, 2009 8 14, p. 55.
[8] OL L 204, 2013 7 31, p. 15.
[9] OL L 25, 2013 1 26, p. 1.
[10] OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
[11] OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
[12] Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0374.
[13] Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0017.
[14] Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0345.

AIŠKINAMOJI DALIS

Didėjant energijos kainoms, vykstant klimato kaitai ir kylant naujiems socialiniams ir ekonominiams uždaviniams, visi ES regionai turės rasti būdų, kaip užtikrinti stabilų ir saugų visiems piliečiams įperkamos energijos tiekimą ir kartu laikytis aplinkos ir tvarumo kriterijų.

Nagrinėdami įvairias pažangiąsias elektros energijos sistemas ir pažangiojo elektros energijos tinklo iniciatyvas galime pamatyti, kad praktikoje jau taikomi įvairūs energijos tiekimo sprendimai. Kai kurie regionai liovėsi pirkti energiją ir tapo energijos tiekėjais. Šie regionai ypatingą dėmesį skiria atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir sukūrė tvariosios energijos gamybos modelį, kuris sudaro sąlygas stabilizuoti elektros energijos kainas ir kartu gauti pelną.

Kaip vieną iš pavyzdžių būtų galima paminėti Austrijos Burgenlando regioną. Anksčiau skurdaus Burgenlando regiono miestas Giusingas dabar tapo tvarumo pavyzdžiu, nes patenkina savo energijos poreikius atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Salos, pvz., Portugalijos Madeira, Ispanijos El Hieras, Danijos Samsė, Graikijos Ikarija, taip pat keičiasi ir dabar didelę dalį reikiamos energijos, kuri anksčiau gaminta naudojant iškastinį kurą, gamina iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, derindamos juos su pažangiąja infrastruktūra ir kaupimo galimybėmis.

Mažiau palankiame ūkininkauti Vokietijos Harco regione įgyvendinamas projektas „Regenerative Model Region Harz“ apima visus pirmiau minėtus elementus: iš esmės atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstą energijos gamybą ir jos paskirstymą, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, energijos kaupimą, vartojimą ir energijos taupymą (įskaitant pažangiuosius skaitiklius, gamybos didžiausios apkrovos reguliavimą, izoliavimą, e. perdavimą). Tai dar vienas konkretus geriausios patirties įgyvendinant pavyzdinio regiono modelį pavyzdys.

Būtų galima paminėti ir keletą kitų savivaldybių ir regionų, kuriuose užtikrinamas energetinis saugumas ir mažinama priklausomybė nuo importo: Čekijoje – Hostětín, Škotijoje įgyvendinamą Orknio labai mažų atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektą, taip pat miestų ir bendruomenių bandomąjį projektą pagal Komisijos programą CONCERTO, kuria remti 58 bandomieji projektai 23 šalyse. Iš kitų iniciatyvų paminėtina CO-POWER, kuria piliečiams Europoje sudaromos sąlygos rengti bendruomenių atsinaujinančiosios energijos projektus.

Stebint pirmaujančius regionus ir bendruomenes matyti, kad sėkmę dažnai lemia vietos valdžios institucijų, įmonių, pramonės, vietos bendruomenės ir piliečių atvirumas ir skaidrumas. Bendromis planavimo ir įgyvendinimo pastangomis, nukreiptomis į šį procesą, kuriame dalyvauja visi subjektai, kuriama sąveika ir teikiama didesnė ilgalaikė nauda regionams, ne tik saugios ir įperkamos energijos gamybos ir tiekimo, bet ir ekonominės, socialinės naudos ir naudos aplinkosaugai požiūriu. Todėl geriausių rezultatų pasiekiama taikant holistinį požiūrį, pagal kurį pažangioji infrastruktūra grindžiama pažangiąja elektros energijos sistema, įtraukta į pažangesnį bendrą regioninį planą, taip pat apimantį susijusius sektorius, pvz., transporto, būstų sektorius ir miestų planavimo sektorių. Elektra varomi autobusai gali veikti kaip vietoje pagamintos energijos kaupimo sistemos, kai energijos paklausa yra maža, pvz., kai naktį pučia stiprus vėjas, taigi galima kaupti ir vartoti energiją vietoje. Skatinant piliečius, vietos įmones ir didesnius pramonės subjektus daug dėmesio skirti energijos taupymui, pvz., geresne izoliacija galima bendrai taupyti sąnaudas. Dedant pastangas mažinti energijos sąnaudas piko valandomis, pvz., įjungiant įrenginius naktimis, kartu galima perkelti piko apkrovą į ne piko laikotarpius ir paneigti logiką, pagal kurią tinklo infrastruktūra grindžiama vis didesniais poreikiais piko metu. Pažangiaisiais tinklais, įskaitant pažangiuosius skaitiklius ir pažangiojo kaupimo sprendimus, galima padėti sudaryti sąlygas kurti naują pažangesnę energijos sistemą, kurioje energija gaminama ir naudojama arti jos gamybos vietos, užuot ją perdavus ilgais nuotoliais ir kurioje įmanomas abipusis tiesioginis gamintojų ir vartotojų ryšys.

Pažangiaisiais tinklais ne tik užtikrinamas elektros energijos tiekimo saugumas ir mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir teikiama įvairios kitokios naudos vietos bendruomenėms, pvz., didinamas užimtumas ir kuriamos ekologiškos darbo vietos. Atsinaujinančiosios energijos sektorius atlaikė dabartinę ekonomikos krizę ir jame galima toliau kurti darbo vietas regionuose, kuriuose jų labiausiai reikia, pvz., pakrančių ir kaimo vietovėse. 2009 m. Komisija apskaičiavo, kad, pasiekus jos 2020 m. atsinaujinančiosios energijos tikslus, iki 2030 m. sektoriuje būtų sukurta apie 2,8 mln. darbo vietų ir iš viso apie 1,1 proc. BVP. Europos atsinaujinančiosios energijos taryba ataskaitoje „Europos Sąjungos visiškai atsinaujinančios energijos vizija“ prognozuoja, kad, jei 2030 m. 45 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, būtų sukurta 4,4 mln. darbo vietų, o jei iki 2050 m. Europos energijos sistemą sudarytų vien atsinaujinančioji energija, sektoriuje dirbtų 6,1 mln. žmonių. Be to, darbo vietos būtų kuriamos arba išlaikomos vietoje, pvz., statybų sektoriuje, ir būtų susijusios su, pvz., investicijomis į energijos taupymą būstų sektoriuje.

Gerai įtvirtinus pažangiųjų tinklų diegimą regioniniuose energetikos planuose, piliečiams taip pat būtų suteikta galimybių aktyviai dalyvauti ir prisiimti atsakomybę, susijusią su energijos ir tinklų planavimo procesu, savo regionuose, taip pat gauti finansinės ir socialinės tokių sprendimų teikiamos naudos. Suteikus tokių galių piliečiai tampa gamintojais-vartotojais, gaminančiais, naudojančiais ir parduodančiais savo energiją pažangiajame tinkle.

Iš viso to matyti, kad pažangusis tinklas gali būti tvarios energijos vizijos pagrindas, apimantis platesnio masto atsinaujinančiosios energijos gamybą, energijos taupymą ir geresnį, pirmiausia vietinį vietoje pagamintos energijos naudojimą. Todėl pažangiąsias elektros energijos sistemas turime vertinti kaip Europos regionams labai naudingą bendrąją koncepciją.

Vis dėlto, siekiant užtikrinti pažangesnes elektros energijos sistemas ES regionuose, reikia įveikti keletą sunkumų. Siekiant piliečių pritarimo, kad būtų kuriama pažangioji elektros energijos sistema, pagrįsta dvipusiais duomenų mainais, taigi kartu ir galutinių vartotojų duomenimis, būtina garantuoti duomenų apsaugą ir privatumą ir užtikrinti, kad to būtų paisoma. Bendresniu lygmeniu reikia spręsti reguliavimo ir teisinius klausimus, taip pat ir susijusius su valstybės pagalba. Tai pirmiausia pasakytina apie tarpsektorinius metodus, pvz., kuriais susiejami IRT ir energetikos sektoriai. Įgyvendinant iniciatyvas pasienio regionuose prie nacionalinių sienų taip pat susiduriama su daugybe reguliavimo ir teisinių sunkumų. Šias sektorius ir šalis skiriančias sienas reikia atverti, nes tik taikant platesnį holistinį požiūrį galima naudotis visais pažangiųjų elektros energijos sistemų įgyvendinimo naudos pranašumais. Šiuo atžvilgiu, siekiant užtikrinti su pažangiosiomis elektros energijos sistemomis susijusias visų rūšių investicijas ir ilgalaikį bendradarbiavimą, būtina sukurti stabilią ir palankią reguliavimo ir teisinę sistemą.

Užtikrinti tvaresnius regionus ir bendruomenes Europoje įmanoma. Bendromis pastangomis pirmiau nurodyti pirmaujantys pavyzdiniai regionai, salos ir bendruomenės bus nebe išimtis, o turtingesnės, tvaresnės ir energetiškai labiau nepriklausomos ES kasdienybė.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (2.12.2013)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo pasekmių vietos ir regioniniu lygmenimis
(2013/2128(INI))

Nuomonės referentė (*): Marita Ulvskog(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad pažangieji elektros energijos tinklai yra didėjančio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus vaidmens energetikos sektoriaus tinklo valdyme rezultatas ir kad reikia skatinti tolesnį šių sektorių bendradarbiavimą ir sąveikas, pvz., susijusius su efektyviu radijo spektro naudojimu visoje Europoje ir su pažangiosiomis energetikos funkcijomis būsimame „daiktų internete“; prašo Komisijos imtis reikiamų veiksmų nuosekliam ir efektyviam pažangiųjų elektros energijos tinklų diegimui ir veikimui užtikrinti; atkreipia dėmesį į dėl tokių sąveikų kylančius rimtus klausimus dėl duomenų apsaugos ir privatumo, didėjančių tarifų ir į tai, kad energetikos tinklo operatoriai gali būti tokioje padėtyje, kai jie turi pirkti duomenis iš telekomunikacijų bendrovių, kad galėtų laikytis pagrindinio savo įsipareigojimo – valdyti, prižiūrėti ir vystyti efektyvią elektros energijos skirstymo sistemą;

2. pabrėžia, kad dėl didėjančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies visoje Europos elektros energijos tiekimo sistemoje reikia plėsti esamą tinklų ir IT infrastruktūrą, todėl būtinos didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei sparti ES lygmens standartizacija;

3 pabrėžia įvairią pažangiųjų elektros energijos tinklų naudą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didinant atsinaujinančiosios energijos ir paskirstytos gamybos dalį, užtikrinant tiekimo namų ūkiams saugumą, kuriant efektyvaus elektros energijos naudojimo transporto sektoriuje sąlygas, suteikiant vartotojams galimybę pritaikyti savo vartojimą, kad pasinaudotų žemiausiomis kainomis ir kartu taupytų energiją, gerinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant elektros energiją, naudojant elektros energiją ne didžiausios apkrovos metu ir taip mažinant dideles investicijų į elektros energijos tinklus sąnaudas, skatinant ES technologijų inovacijas ir plėtrą, skatinant vartotojus tapti gaminančiais vartotojais (angl. prosumer), kurie patys sau gamina energiją, o jos perteklių parduoda atgal į rinką arba gauna kreditą už savo elektros energijos perteklių, taip pat pasinaudojant matavimu iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant ir naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus labai sumažinami energijos nuostoliai perdavimo ir skirstymo etapuose; nurodo, kad naudojant automatinį elektros energijos tiekimo tinklo pertvarkymą galima išvengti tiekimo pertrūkių ar jį atkurti (atsikūrimo pajėgumai); taigi pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į pažangiųjų tinklų poziciją energetikos politikos ir aplinkosaugos politikos sankirtoje, imantis teisės aktų ir egzistuojančių tikslų bendrosios peržiūros ir racionalizavimo veiksmų;

4. pabrėžia, kad diegiant pažangiuosius tinklus bus taip pat įgyta galimybė padidinti ES technologijų teikėjų, pvz., elektros ir elektronikos inžinerijos pramonės, kurios didžiausią dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, konkurencingumą ir sustiprinti jų technologinį pirmavimą visame pasaulyje;

6. ragina Komisiją imtis priemonių ir pašalinti, be kita ko, tokias pagrindines kliūtis: sąveikumo ir standartų trūkumą (standartizuotas savaiminis įdiegimas (angl. plug and play) sumažintų išlaidas ir sudarytų sąlygas taip pat prijungti mažus paskirstomus energijos išteklius (angl. DER) arba mažas paskirstomų išteklių (angl. DR) prietaikas); netikrumą dėl vaidmenų ir atsakomybės naujose pažangiojo elektros energijos tinklo prietaikose; netikrumą dėl dalijimosi sąnaudomis ir nauda, taigi ir dėl naujų verslo modelių; vartotojų nenorą dalyvauti bandymuose; reguliavimo priemonių įvairovę Europoje, kuri gali tapti didele kliūtimi projektų rezultatus taikant skirtingose šalyse;

7. pabrėžia, kad visais tinklo lygmenimis skubiai reikia naujos, modernizuotos, pažangios ir lanksčios energetikos infrastruktūros, ypač pažangiųjų elektros energijos tinklų, siekiant sudaryti sąlygas lankstesniems atsarginiams ir balansavimo elektros energijos pajėgumams, įskaitant individualias labai mažos apimties energijos gamybos ir kaupimo sistemas, naujus elektros energijos naudojimo būdus (pvz., elektrinėse transporto priemonėse) ir reagavimo į paklausą programas; pabrėžia, kad plėtojant ir modernizuojant energetikos infrastruktūrą reikia užtikrinti glaudesnį perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimą bei aktyvų, skaidrų, koordinuotą ir savalaikį visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; pritaria tam, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonėje bendros svarbos pažangiosios energetikos projektams skiriamas didelis dėmesys, ir apgailestauja, kad į dabartinį dvejų metų sąrašą buvo įtraukti tik du pažangiųjų elektros energijos tinklų projektai; pabrėžia, kad į pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus reikia atsižvelgti skirstomųjų tinklų lygmeniu; pabrėžia, kad infrastruktūros projektai turi atitikti tvarumo ir konkurencingumo kriterijus ir būti grindžiami integruotu požiūriu, kuris užtikrinamas įtraukiant skirstomųjų tinklų operatorius; taip pat pabrėžia, kad svarbu kurti energetikos tinklų jungtis tarp Viduržemio jūros regiono šiaurinės ir pietinės dalių;

8. pažymi, kad besitęsiantis netikrumas dėl pažangiojo elektros energijos tinklo prietaikų verslo plano ir dalyvių dalijimosi sąnaudomis ir nauda yra veiksnys, ribojantis privačias investicijas;

9. pabrėžia, kad finansavimas vis dar atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant privačias investicijas į pažangiųjų elektros energijos tinklų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei parodomuosius projektus;

10. primena, kad pagal daugelį Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. scenarijų tinkama paskirstytos atsinaujinančiosios energijos gamybos integracija nebus galima neplėtojant vietos ir regioniniu pažangiųjų elektros energijos skirstymo tinklų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie kuria informacijos ryšius ir energijos tiekimo ryšius vietos socialinio ir ekonominio vystymosi zonose, sudarant sąlygas lanksčiam šių netolydžių energijos išteklių valdymui ir būtinoms atsargos priemonėms, todėl ragina skirstomiesiems tinklams teikti daugiau reikšmės; vis dėlto pabrėžia, kad pažangiųjų tinklų plėtra siekiama efektyviai perduoti energiją iš gamybos vietos iki galutinio vartojimo vietos; tačiau priduria, kad pažangiųjų tinklų pridėtinė vertė yra dar didesnė, kai jie yra sujungti platesniu mastu (nacionaliniu ar net ES mastu) ir tokiu mastu kontroliuojama elektros energijos paklausa, nes išsklaidant paklausą suteikiama daugiau galimybių panaikinti eikvojimą (vartojimo šaltinius), kai vietos gamyba yra per silpna (ar per stipri);

11. ragina bendradarbiauti plėtojant pažangiuosius elektros energijos tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; mano, kad naudojant pažangius tinklus atsiranda nepakartojama galimybė vietos ir regioniniu lygmeniu skatinti Europos pramonės, ypač mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą;

12. prašo valstybių narių toliau bendradarbiauti ir dalytis geriausia patirtimi CEER forume dėl nacionalinių paskirstymo sistemų operatorių reguliavimo; atkreipdamas dėmesį į paskirstymo sistemų operatorių veiklos organizavimo įvairovę, pvz., kai kurios valstybės narės turi vieną paskirstymo sistemų operatorių, o kitos daugiau kaip 800, ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti; ragina valstybes nares ir Komisiją susitarti dėl suvienodintos klasifikacijos, pagal kurią būtų nustatoma, ar organizacija yra perdavimo operatorius, paskirstymo operatorius ar jungtinis operatorius;

13. ragina Komisiją, vadovaujantis trečiuoju energijos vidaus rinkos dokumentų rinkiniu, įvertinti, ar reikia pateikti pasiūlymus dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų kūrimo ir skatinimo – o tai turi būti ir toliau užtikrinama efektyviais Komisijos veiksmais, kadangi dėl to galėtų laipsniškai didėti galimybės įtraukti daugiau rinkos dalyvių ir galėtų būti paskatintos galimos telekomunikacijų ir energetikos tinkluose atliekamų diegimo, plėtros ir priežiūros darbų sąsajos; tačiau pabrėžia, kad šie pasiūlymai turėtų būti įtraukti į supaprastintą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus principus;

14. ragina Komisiją imtis veiksmų ir paspartinti pažangiojo tinklo diegimą, taip pat sutelkti dėmesį į šiuos aspektus: šios srities investicijų ir finansinių paskatų skatinimą; techninių standartų rengimą; vartotojų duomenų apsaugos užtikrinimą; reguliavimo sistemos, kuria būtų skatinamas pažangiojo tinklo diegimas, kūrimą; atviros ir konkurencingos mažmeninės rinkos garantavimą, kad būtų užtikrinti vartotojų interesai; nuolatinę paramą technologijų ir sistemų inovacijoms;

15. nurodo, kad pažangieji elektros energijos tinklai neturėtų tapti finansine našta vartotojams arba reguliavimo našta įmonėms, o turėtų būti jiems naudingi dėl teikiamos tikslios, skaidrios, patogios vartotojui ir lengvai prieinamos informacijos, suteikiančios jiems galimybę efektyviai valdyti savo energijos suvartojimą ir gamybą, taip pat pabrėžia, kad sutaupyta energija turi atsispindėti jų galutinėse sąskaitose; pažymi, kad vartotojai priima sprendimus atsižvelgdami į naudojimosi tinklais kainas, todėl koreguojant kainos signalus būtų galima pagreitinti ir koordinuoti perėjimą prie naujos energetikos sistemos;

16. pabrėžia pažangiųjų elektros energijos tinklų vaidmenį suteikiant galimybę abipusiams elektros energijos gamintojų ir vartotojų ryšiams; pabrėžia, kad labai svarbūs aspektai yra griežta asmens duomenų apsauga, įskaitant asmens privatumo ir asmens laisvių apsaugą, ir lengvai prieinama informacija vartotojams; pažymi, kad pažangieji skaitikliai dažnai painiojami su pažangiaisiais tinklais ir kad pasitelkiant pažangiuosius tinklus ne tik užtikrinamas tiekimo saugumas, bet ir sudaromos sąlygos pažangesnei energetikos rinkai, kurioje galimi esminiai energijos gamybos ir vartojimo pokyčiai; ragina geriau įvertinti šią sritį bei toliau vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su duomenų apsauga ir duomenų privatumu;

17. pabrėžia, kad diegiant pažangiųjų skaitiklių sistemas reikia tobulinti duomenų apsaugos ir privatumo reglamentavimą bei praktiką; pabrėžia, kad siekiant, jog pažangieji tinklai veiktų ir būtų diegiami, privaloma užtikrinti visų prie tinklo prisijungusių asmenų ir namų ūkių duomenų apsaugą ir duomenų privatumą; pabrėžia, kad surinktus duomenis galima naudoti tik užtikrinant elektros energijos tiekimo saugumą; ragina valstybes nares užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių vykdymą ir gerbti asmenų teises šioje srityje;

18. prašo Komisijos pateikti papildomas gaires, kaip naudotis asmeniniais ir neasmeniniais pažangiųjų tinklų duomenimis. atsižvelgiant į peržiūrėtus ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos, taip pat dėl sutartų taisyklių, kuriomis reguliuojama šiuos duomenis gaunančių paskirstymo sistemų operatorių, tiekėjų ar kitų komercinių įstaigų teisė į šių duomenų nuosavybę ir tvarkymą;

19. ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas įtraukti ir kurti finansines paskatas investicijoms į IRT sprendimus, pvz., pažangiuosius elektros energijos tinklus, siekiant sukurti gaminančių vartotojų rinką;

20. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pažangiųjų elektros energijos tinklų techninį pobūdį, svarbu informuoti naudotojus, kad šie gali tapti informuotais gamintojais ir vartotojais, nusimanančiais apie šių tinklų teikiamas galimybes, ypač kalbant apie sąsajas su pažangiaisiais skaitikliais; pabrėžia, kad svarbu informuoti šiuo klausimu jaunimą kuriant švietimo programas, skirtas vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviams.

21. atkreipia dėmesį į EIT iniciatyvas „KIC InnoEnergy“, susijusias su pažangiųjų tinklų moksliniais tyrimais ir plėtra, taip pat šios srities specialistų mokymu; be to, atkreipia dėmesį į naujas regioninių inovacijų planų (angl. RIS) sudarymo galimybes šioje srityje, kuriuos 2014–2020 m. turėtų padėti parengti EIT;

22. pastebi, kad kai kuriose valstybėse narėse kaimo bendruomenės susiduria su nutrūkstančia elektros srove ir kitomis problemomis, kylančiomis dėl blogai prižiūrimų tinklų ar nepakankamų investicijų; prašo Komisijos įvertinti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažangieji tinklai pasieks kaimo bendruomenes; tačiau pažymi, kad reikia ir toliau atlikti pagrindinės energetikos infrastruktūros atnaujinimo ir jos priežiūros darbus tose srityse, kurioms vargu ar bus teikiama pirmenybė diegiant pažangųjį tinklą;

23. primena 2011 m. standartizacijos įgaliojimą remti Europos pažangiojo tinklo diegimą, kuris turėjo būti užbaigtas 2012 m.; palankiai vertina remiantis šiuo įgaliojimu pasiektą pažangą, tačiau pabrėžia, kad reikia tolesnių pastangų; prašo Komisijos bendradarbiauti su standartizacijos įstaigomis, siekiant paspartinti jų darbo pabaigą, ir prireikus suteikti naują įgaliojimą;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus paramos teikimas pagal temą „mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika“, kuris vykdomas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų ir dėl kurio 20 proc. šių lėšų būtų investuojama į energetikos sistemos pertvarkymą, didelį dėmesį skiriant pažangiesiems tinklams.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.11.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Jan Březina, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Robert Goebbels, Fiona Hall, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Claude Turmes, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Rachida Dati, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Gunnar Hökmark, Ivailo Kalfin, Seán Kelly, Holger Krahmer, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Alajos Mészáros, Markus Pieper, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Carl Schlyter

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	18.12.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Luís Paulo Alves, Charalampos Angourakis, Catherine Bearder, Victor Boştinaru, Francesco De Angelis, Tamás Deutsch, Rosa Estaràs Ferragut, Danuta Maria Hübner, María Irigoyen Pérez, Mojca Kleva Kekuš, Constanze Angela Krehl, Iosif Matula, Jens Nilsson, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Ovidiu Ioan Silaghi, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Lambert van Nistelrooij, Oldřich Vlasák, Kerstin Westphal, Hermann Winkler, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jan Březina, Catherine Grèze, Juozas Imbrasas, Karin Kadenbach, James Nicholson, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Vilja Savisaar-Toomast, Elisabeth Schroedter, Richard Seeber, Czesław Adam Siekierski, Michael Theurer, Giommaria Uggias, Derek Vaughan
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Carl Schlyter

Teisinė informacija - Privatumo politika