Pranešimas - A7-0021/2014Pranešimas
A7-0021/2014

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

13.1.2014 - (COM(2011) 0752 – C7-0444/2011 – 2011/0367(COD)) - ***I

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Lorenzo Fontana


Procedūra : 2011/0367(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A7-0021/2014
Pateikti tekstai :
A7-0021/2014
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

(COM(2011) 0752 – C7-0444/2011 – 2011/0367(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0752),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 78 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 ir 4 dalis, 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0444/2011),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 18 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0021/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[3]*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS

REGLAMENTAS (ES) Nr. …/2013

… m. … … d.

kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 2 dalį, 79 straipsnio 4 dalį, 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)         Europos Sąjungos vidaus reikalų politika siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę – vidaus sienų neturinčią erdvę, į kurią žmonės gali nevaržomai patekti, kurioje gali nevaržomai judėti, gyventi ir dirbti, būdami tikri dėl savo teisių ir saugumo užtikrinimo, atsižvelgiant į bendrus uždavinius, kaip antai, formuoti Sąjungos visapusišką imigracijos politiką, siekiant didinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą▌, užkirsti kelią sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui ir kovoti su nelegalia imigracija, prekyba žmonėmis, elektroniniais nusikaltimais bei terorizmu ▌;

(1a)       reikia laikytis integruoto požiūrio sprendžiant problemas, atsirandančias dėl migracijos masto ir prieglobsčio prašymų skaičiaus, ir sprendžiant su ES išorės sienų valdymu susijusius klausimus, užtikrinant visapusę pagarbą tarptautinės ir žmogaus teisių teisės normoms, įskaitant trečiosiose šalyse vykdomų veiksmų atveju, parodant visų valstybių narių solidarumą ir suvokiant būtinybę vykdyti nacionalines pareigas kartu užtikrinant aiškų užduočių pasidalijimą;

(2)         Sąjungos teikiamas finansavimas šios srities plėtojimui remti turėtų suteikti pridėtinės vertės Sąjungai ir būti akivaizdus solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo, kurie būtini siekiant spręsti bendrus uždavinius, ženklas;

(3)         bendra sistema turėtų būti užtikrintas reikalingas darnumas, supaprastinimas ir vienodas šio finansavimo įgyvendinimas atitinkamose politikos srityse;

(3a)       lėšų panaudojimas šioje srityje turėtų būti koordinuojamas siekiant užtikrinti papildomumą, veiksmingumą ir matomumą, taip pat biudžetinę sąveiką;

(4)         bendroje sistemoje turėtų būti nustatyti paramos principai ir nurodyta valstybių narių bei Komisijos atsakomybė užtikrinant tų principų taikymą, įskaitant pažeidimų bei sukčiavimo prevenciją ir nustatymą;

(5)         šis Sąjungos finansavimas būtų veiksmingesnis ir kryptingesnis, jeigu tinkamų finansuoti veiksmų bendras finansavimas būtų pagrįstas strateginiu daugiamečiu programavimu, kurį kiekviena valstybė narė parengtų palaikydama dialogą su Komisija;

(6)         fondo lėšomis remiamų trečiosioms šalims skirtų ir su jomis susijusių priemonių reikėtų imtis užtikrinant sąveiką ir suderinamumą su kitais už Sąjungos ribų vykdomais veiksmais, kurie remiami pagal Sąjungos išorės pagalbos tiek geografines, tiek temines priemones. Įgyvendinant tokius veiksmus visų pirma turėtų būti siekiama visapusiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su konkrečia šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Jais neturėtų būti siekiama remti▌ veiksmus, kurie tiesiogiai orientuoti į vystymąsi, ir jie atitinkamais atvejais turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip išdėstyta Europos konsensuso dėl vystymosi 35 punkte. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pagalba ekstremaliosios situacijos atveju▌būtų suderinta su Sąjungos humanitarine politika ir prireikus ją papildytų ir kad teikiant tokią pagalbą būtų laikomasi Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įtvirtintų humanitarinių principų;

(7)         išorės veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti, kaip nustatyta ES sutarties 18 straipsnio 4 dalyje;

(8)         prieš rengdamos daugiametes programas tokio Sąjungos finansavimo tikslams pasiekti, valstybės narės ir Komisija turėtų palaikyti politinį dialogą, per kurį turėtų būti parengta kiekvienos valstybės narės suderinta strategija. Užbaigus politinį dialogą, kiekviena valstybė narė turėtų Komisijai pateikti nacionalinę programą, kurioje būtų aprašyta, kaip ta valstybė narė siekia atitinkamo specialiojo reglamento tikslų 2014–2020 m. laikotarpiu. Komisija turėtų išnagrinėti, ar ši nacionalinė programa atitinka tuos tikslus ir politinio dialogo rezultatus. Be to, Komisija turėtų išnagrinėti, ar paskirstant Sąjungos finansavimą įvairiems tikslams yra laikomasi minimalios procentinės normos, nustatytos kiekvienam tikslui atitinkamame specialiajame reglamente. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nukrypti nuo šios minimalios procentinės normos – tokiu atveju jos savo nacionalinėje programoje turėtų nurodyti tokios neatitikties priežastis. Jei tokių valstybės narės nurodytų priežasčių nebūtų galima laikyti tinkamomis, Komisija galėtų nacionalinės programos nepatvirtinti. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie politinių dialogų rezultatus, visą programavimo procesą, įskaitant nacionalinių programų rengimą, įskaitant tai, kaip laikomasi minimalios procentinės normos, nustatytos kiekvienam tikslui atitinkamuose specialiuosiuose reglamentuose, ir apie tai, kaip nacionalinės programos įgyvendinamos;

(9)         turėtų būti atliekama strategijos laikotarpio vidurio peržiūra, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas 2018–2020 m. laikotarpiu;

(10)       valstybės narės turėtų, laikydamosi proporcingumo principo ir atsižvelgdamos į poreikį kuo labiau sumažinti administracinę naštą, užmegzti partnerystės ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis ir įstaigomis, kad parengtų ir įgyvendintų ▌savo nacionalines programas visu daugiamečiu laikotarpiu. Valstybės narės užtikrins, kad įvairiais programavimo ciklo etapais nebūtų partnerių interesų konfliktų. Kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti komitetą, kuris stebėtų nacionalinę programą ir padėtų valstybei narei peržiūrėti įgyvendinimą ir pažangą, padarytą siekiant programos tikslų. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų parengta praktinė stebėsenos komiteto sudarymo tvarka;

(11)       išlaidų tinkamumas finansuoti pagal nacionalines programas turėtų būti nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, laikantis šiame reglamente išdėstytų bendrųjų principų. Siekiant numatyti vienodas ir teisingas taisykles, taikomas nacionalinėms programoms, turėtų būti nustatytos išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios ir pabaigos datos;

(12)       technine pagalba valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos remti savo nacionalinių programų įgyvendinimą ir padėti paramos gavėjams vykdyti savo įsipareigojimus ir laikytis Sąjungos teisės. Prireikus techninė pagalba galėtų apimti išlaidas, kurias kompetentingos valdžios institucijos patyrė trečiosiose šalyse;

(13)       siekiant užtikrinti tinkamą sistemą, kuria remiantis būtų galima skubiai suteikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama remti veiksmus, kurių išlaidos buvo patirtos iki pateikiant prašymą suteikti tokią pagalbą, bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d., laikantis Finansinio reglamento [6] nuostatos, pagal kurią toks lankstumas galimas tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Parama tinkamai pagrįstais atvejais gali sudaryti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei ji būtina tam veiksmui įvykdyti, ypač tais atvejais, kai paramos gavėjas yra tarptautinė ar nevyriausybinė organizacija. Veiksmais, remiamais pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju lėšomis, turėtų būti tiesiogiai reaguojama į susiklosčiusią ekstremaliąją situaciją ir jie neturėtų pakeisti ilgalaikių valstybių narių investicijų;

(13а)     sprendimai, priimami dėl įnašo iš Sąjungos biudžeto, turėtų būti tinkamai pagrįsti dokumentais siekiant išlaikyti tinkamą audito seką;

(14)       ▌Sąjungos finansiniai interesai visą išlaidų ciklą turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines bei finansines sankcijas pagal Finansinį reglamentą;

(14a)     siekiant užtikrinti Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, valstybės narės, Komisija, Audito rūmai ir OLAF patikras vietoje ir auditus gali atlikti prieš tai apie juos pranešę ekonominės veiklos vykdytojams arba nepranešę, remdamiesi galiojančia teise;

(14b)     naujosios DFP su vidaus reikalais susijusių fondų struktūros tikslas – supaprastinti taikomas taisykles ir sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Vis dėlto kontrolės mechanizmas turėtų likti veiksmingas, todėl svarbu priminti taikytinas ES finansinių interesų apsaugos taisykles, pagal kurias numatytos patikros vietoje ir auditai, apie kuriuos gali būti iš anksto pranešta arba nepranešta;

(15)       valstybės narės turėtų patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas valdymo ir kontrolės sistemos veikimas ir kokybiškas įgyvendinimas. Todėl būtina nustatyti bendruosius principus, kuriuos šios sistemos turėtų atitikti, ir būtinas funkcijas, kurias jos turėtų atlikti;

(16)       kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tinkamas valstybių narių nacionalinių programų įgyvendinimas, reikėtų tiksliai nustatyti valstybių narių pareigas, susijusias su valdymo ir kontrolės sistemomis, Sąjungos teisės ir kitų pažeidimų prevencija, nustatymu ir ištaisymu;

(17)       pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus už nacionalinių programų įgyvendinimą ir kontrolę, naudodamosi savo valdymo ir kontrolės sistemomis, pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės. Parama pagal specialiuosius reglamentus teikiama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant, laikantis subsidiarumo principo;

(17a)     valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti žinias, kompetenciją ir patirtį, kurias įgijo viešosios ir (arba) privačiosios įstaigos anksčiau vykdydamos fondų veiklą vidaus reikalų srityje;

(18)       tik valstybių narių paskirtos atsakingos institucijos gali pagrįstai užtikrinti, kad prieš paramos gavėjams suteikiant paramą iš Sąjungos biudžeto būtų atlikti būtini patikrinimai. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad iš Sąjungos biudžeto gali būti kompensuojamos tik paskirtųjų atsakingų institucijų išlaidos;

(19)       reikėtų nustatyti Komisijos įgaliojimus ir pareigas tikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės sistemų veikimą bei reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmų;

(20)       Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai turėtų būti vykdomi kiekvienais metais. Siekiant užtikrinti veiksmingą programų valdymą, būtina nustatyti bendras metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimo taisykles;

(21)       programų pradžioje išankstinio finansavimo mokėjimu užtikrinama, kad valstybė narė nuo pat programos patvirtinimo turėtų išteklių teikti paramą paramos gavėjams programai įgyvendinti. Todėl reikėtų numatyti pradinio išankstinio finansavimo sumas. Pradinis išankstinis finansavimas turėtų būti visiškai patvirtinamas sąskaitose užbaigiant programą. Atsakingos institucijos turėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai kuo greičiau gautų visą jiems priklausančią sumą;

(21a)     be to, turėtų būti numatytas metinis išankstinis finansavimas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai lėšų savo nacionalinėms programoms įgyvendinti. Metinis išankstinis finansavimas turėtų būti kasmet patvirtinamas sąskaitose išmokant metinį likutį;

(22)       kas trejus metus vykdomos Finansinio reglamento [7] peržiūros metu padaroma pasidalijamojo valdymo būdo pakeitimų, į kuriuos reikia atsižvelgti;

(23)       siekiant didinti atskaitomybę už bendrai iš Sąjungos biudžeto atitinkamais metais finansuojamas išlaidas, turėtų būti nustatyta tinkama metinio sąskaitų patvirtinimo sistema. Pagal šią sistemą atsakinga institucija turėtų Komisijai pateikti su nacionaline programa susijusius dokumentus, kaip išdėstyta Reglamento 966/2012 [naujasis Finansinis reglamentas] 59 straipsnyje;

(24)       siekiant sustiprinti patikinimą, kuriuo visoje Sąjungoje grindžiamas metinis sąskaitų patvirtinimas, reikėtų nustatyti valstybių narių vykdomų patikrinimų pobūdžio ir lygio bendras nuostatas;

(25)       siekiant užtikrinti Sąjungos išteklių patikimą finansinį valdymą, Komisijai gali reikėti atlikti finansines pataisas. Siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu apibrėžti aplinkybes, kuriomis, pažeidus taikomą Sąjungos arba nacionalinę teisę, Komisija gali taikyti finansines pataisas. Siekiant užtikrinti, kad finansinės pataisos, kurias Komisija gali taikyti valstybėms narėms, būtų susijusios su Sąjungos finansinių interesų apsauga, jos turėtų būti atliekamos tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinės teisės pažeidimas yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su veiksmų ir atitinkamų išlaidų tinkamumu finansuoti, tvarkingumu, valdymu arba kontrole. Proporcingumui užtikrinti svarbu, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos sumos, atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Todėl derėtų nustatyti Komisijos finansinių pataisų taikymo kriterijus ir procedūrą, pagal kurią galima priimti sprendimą dėl finansinės pataisos;

(26)       siekdama nustatyti finansinį atsakingų institucijų ir Sąjungos biudžeto santykį, Komisija turėtų kasmet tvirtinti šių institucijų sąskaitas. Į sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, bet ne dėl išlaidų atitikties Sąjungos teisės aktams;

(27)       Komisija, kuri pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį yra atsakinga už tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą, turėtų spręsti, ar valstybių narių patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisės aktus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pagrįsti savo sprendimus dėl mokėjimų atlikimo. Siekiant valstybėms narėms suteikti teisinį ir finansinį patikinimą dėl praeityje padarytų išlaidų, turėtų būti nustatytas ilgiausias laikotarpis, per kurį Komisija nusprendžia, kokie turėtų būti Sąjungos teisės aktų nesilaikymo finansiniai padariniai;

(27a)     svarbu užtikrinti patikimą finansų valdymą ir veiksmingą įgyvendinimą, tuo pačiu užtikrinant skaidrumą, teisinį tikrumą, galimybes pasinaudoti finansavimu ir vienodų sąlygų taikymą paramos gavėjams;

(27b)     siekiant supaprastinti finansavimo lėšų naudojimą ir sumažinti klaidų riziką, tuo pačiu numatant diferencijavimo galimybes, kai to reikia atsižvelgti į politikos ypatumus, tikslinga apibrėžti paramos formas, suderintas išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygas, įskaitant supaprastintus sąnaudų variantus. Vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalines išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles;

(28)       siekiant stiprinti finansinę drausmę, tikslinga nustatyti tvarką, kaip panaikinti bet kurią biudžetinio įsipareigojimo pagal nacionalinę programą dalį, visų pirma jei konkretus įsipareigojimas dėl sumos gali būti nepanaikintas, ypač kai įgyvendinimas vėluoja dėl teismo proceso ar administracinio skundo, turinčio stabdomąjį poveikį, arba dėl force majeure priežasčių;

(29)       kad būtų užtikrintas tinkamas įsipareigojimų panaikinimo bendrųjų taisyklių taikymas, nustatytose taisyklėse turėtų būti išsamiai apibūdinta įsipareigojimų panaikinimo terminų ir atitinkamų sumų apskaičiavimo tvarka;

(30)       svarbu, kad visuomenė būtų informuojama apie rezultatus, pasiektus naudojant Sąjungos teikiamą finansavimą. Piliečiai turi teisę žinoti, kaip leidžiami Sąjungos finansiniai ištekliai. Atsakomybė už tai, kad atitinkama informacija būtų teikiama visuomenei, turėtų tekti Komisijai, atsakingoms institucijoms ir paramos gavėjams. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę komunikaciją su plačiąja visuomene ir didesnę Komisijos iniciatyva vykdomos komunikacijos veiklos sąveiką, komunikacijos veiksmams skirtos tokio Sąjungos finansavimo lėšos taip pat naudojamos instituciniam informavimui apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, jeigu jie susiję su tokio Sąjungos finansavimo bendraisiais tikslais, finansuoti;

(31)       siekiant užtikrinti plačią informacijos apie tokį Sąjungos finansavimą sklaidą ir galimiems paramos gavėjams suteikti informacijos apie finansavimo galimybes, šio reglamento pagrindu turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su informacinėmis ir ryšių priemonėmis, taip pat tam tikros techninės tokių priemonių savybės, o kiekviena valstybė narė turėtų bent sukurti interneto svetainę ar portalą, kuriuose būtų pateikta reikalinga informacija. Valstybės narės, siekdamos tinkamai informuoti galimus paramos gavėjus, turėtų vykdyti labiau tiesioginio pobūdžio informavimo kampanijas, be kita ko, nuolat organizuoti viešus renginius, vadinamąsias informavimo dienas ir mokymo kursus;

(32)       remiamų veiksmų veiksmingumas taip pat priklauso nuo jų vertinimo ir jų rezultatų sklaidos. Reikėtų reglamentuoti valstybių narių ir Komisijos atsakomybę šioje srityje ir vertinimo patikimumo bei susijusios informacijos kokybės užtikrinimo tvarką;

(32a)     taikydama šį reglamentą, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(33)       siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas dėl išlaidų tinkamumo finansuoti bendrų principų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų laiku ir tuo pačiu metu tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34)       siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai [8];

(35)       nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pavyzdinėmis formomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį;

(36)       kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrąsias nuostatas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; ▌

(36a)     šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su specialiaisiais reglamentais tiek, kiek šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, būtinos, kad būtų galima įgyvendinti šiuos specialiuosius reglamentus, kuriuose numatomas jo taikymas šiems specialiesiems reglamentams ir kurie yra aktai, grindžiami Šengeno acquis, susiję su šalimis, kurioms šie specialieji reglamentai taikomi remiantis atitinkamais protokolais, pridėtais prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, arba remiantis atitinkamais susitarimais. Todėl tai reiškia, kad šis reglamentas gali būti siejamas su specialiųjų reglamentų, kuriais plėtojamas Šengeno acquis, nuostatomis ir gali joms daryti tiesioginį poveikį, todėl tai gali turėti įtakos Šengeno acquis teisinei sistemai;

(36b)     pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(36c)     pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(37)       pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(38)       tikslinga šio reglamento galiojimo trukmę suderinti su Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa* [*OL …]. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos bendrosios specialiųjų reglamentų įgyvendinimo taisyklės, susijusios su:

a)          išlaidų finansavimu;

b)          partneryste, programavimu, ataskaitų teikimu, stebėsena ir vertinimu;

c)          valdymo ir kontrolės sistemomis, kurias turi įdiegti valstybės narės;

d)          sąskaitų tvirtinimu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)          specialieji reglamentai –

–       Reglamentas ../2012/ES [kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas 2014–2020 m. laikotarpiui];

–       Reglamentas .../2012/ES [kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė] ir

–       visi kiti reglamentai, kuriuose numatomas šio reglamento taikymas.

b)          programavimas – kelių etapų veiklos organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansavimo procesas, kuriuo siekiama, kad Sąjunga ir valstybės narės vykdytų bendrus daugiamečius veiksmus siekdamos specialiųjų reglamentų tikslų;

c)          veiksmas – už atitinkamą nacionalinę programą atsakingos institucijos ar jos atsakomybe pasirinktas projektas ar projektų grupė, kuriais prisidedama prie bendrųjų ir konkrečių specialiaisiais reglamentais nustatytų tikslų;

d)          Sąjungos veiksmas – tarpvalstybinis veiksmas arba Sąjungai ypač svarbus veiksmas, kaip apibrėžta specialiuosiuose reglamentuose;

e)          projektas – konkrečios praktinės priemonės, taikomos įgyvendinant visus Sąjungos skiriamos paramos gavėjo veiksmus arba jų dalį;

f)           pagalba ekstremaliosios situacijos atveju – projektas arba projektų grupė, kurių paskirtis – spręsti su ekstremaliąja situacija susijusias problemas, kaip apibrėžta specialiuosiuose reglamentuose;

g)          paramos gavėjas – pagal projektą Sąjungos skiriamos paramos gavėjas: viešoji ar privačioji įstaiga, tarptautinės organizacijos arba Raudonasis Kryžius, Tarptautinė nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

II SKYRIUS

PARAMOS TEIKIMO PRINCIPAI

3 straipsnis

Bendrieji principai

1.          Specialiuosiuose reglamentuose numatyta parama teikiama pasitelkiant nacionalines programas, Sąjungos veiksmus ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, kuria prisidedama prie nacionalinio, regiono ir vietos lygmens veiksmų siekiant Sąjungos tikslų ir suteikiant pridėtinės vertės Sąjungai.

2.          Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal specialiuosius reglamentus ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Europos Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Europos Sąjungos priemones atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį.

3.          Parama pagal specialiuosius reglamentus teikiama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant.

4.          Pagal atitinkamas savo atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės kartu su EIVT, kai tai susiję su trečiosiose šalyse vykdomais arba su jomis susijusiais veiksmais, užtikrina, kad šis reglamentas ir specialieji reglamentai būtų suderinti tarpusavyje ir su kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis, strategijomis bei priemonėmis, be kita ko, su įgyvendinamomis Sąjungos išorės veiksmų srityje.

4a.        Komisija ir valstybės narės kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba prireikus užtikrina, kad trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų būtų imamasi užtikrinant sąveiką ir suderinamumą su kitais už Sąjungos ribų vykdomais veiksmais, kurie remiami pagal Sąjungos priemones. Jos visų pirma užtikrina, kad tie veiksmai:

a)     būtų suderinami su Sąjungos išorės politika, jais būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir jie būtų suderinami su konkrečiam regionui ar šaliai taikomais strateginiais programavimo dokumentais;

b)     būtų sutelkti į priemones, kurios nėra orientuotos į vystymąsi;

c)      jais būtų paisoma Sąjungos vidaus politikos sričių interesų ir jie derėtų su veikla, vykdoma Sąjungos teritorijoje.

5.          Komisija ir valstybės narės pagal Finansinio reglamento [30] straipsnį taiko patikimo finansų valdymo principą, tai yra laikosi ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

6.          Komisija ir valstybės narės užtikrina pagal specialiuosius reglamentus teikiamos paramos veiksmingumą, be kita ko, vykdydamos stebėseną, reikalaudamos teikti ataskaitas ir atlikdamos vertinimą.

7.          Vykdydamos atitinkamas su šiuo reglamentu ir specialiaisiais reglamentais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į proporcingumo principą, siekia mažinti paramos gavėjams, valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą.

4 straipsnis

Sąjungos ir nacionalinės teisės laikymasis

Pagal specialiuosius reglamentus finansuojami veiksmai vykdomi laikantis taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės.

5 straipsnis

Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.          Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Europos Sąjungos finansiniai interesai, taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, atliekant veiksmingą patikrą, o nustačius pažeidimų – susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines bei finansines sankcijas.

2.          Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir pašalina ir susigrąžina neteisėtai išmokėtas sumas bei visus delspinigius. Apie šiuos pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja tais atvejais, kai įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras padaroma reikšminga pažanga.

3.          Kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tokia padėtis yra susidariusi dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos ▌biudžetą.

4.          Valstybės narės užtikrina veiksmingą atgrasomąją sukčiavimo prevenciją, ypač didesnės rizikos srityse, atsižvelgdamos į priemonių naudą ir proporcingumą.

5.           Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 54 straipsnyje nurodytos procedūros priimti deleguotuosius aktus dėl 2 ir 3 dalyse nurodytų valstybių narių pareigų. Komisija priima įgyvendinimo aktus pagal 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, kuriais nustatomas ataskaitų apie pažeidimus teikimo periodiškumas ir naudotina ataskaitų teikimo forma.

6.          Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

7.          Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant vietoje atliekamas patikras ir inspektavimą▌, pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų nuostatas ir juose nustatytas procedūras, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, finansuojamą pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, nebūta ▌Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

8.          Nedarant poveikio ▌1, 6 ir 7 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose ▌, sudaromuose įgyvendinant šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus, pateikiamos nuostatos, pagal kurias Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus atitinkamose jų kompetencijos srityse.

III SKYRIUS

SĄJUNGOS VEIKSMŲ, PAGALBOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS ATVEJU IR TECHNINĖS PAGALBOS FINANSAVIMO SISTEMA

7 straipsnis

Įgyvendinimo sistema

1.          Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir Komisijos iniciatyva teikiamai techninei pagalbai.

2.          Priimdama įgyvendinimo aktą Komisija patvirtina Sąjungos veiksmų ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.          Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą.

4.           Sąjungos veiksmus gali įgyvendinti, pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir Komisijos iniciatyva teikiamą techninę pagalbą gali teikti:

–       tiesiogiai – Komisija, arba ji gali būti teikiama per vykdomąsias agentūras;

–       netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys pagal Finansinio reglamento ▌60 straipsnį.

8 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.          Reaguodama į susiklosčiusią ekstremaliąją situaciją, kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose, Komisija gali priimti sprendimą teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju. Tokiais atvejais ji apie tai laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.          Neviršijant turimų išteklių, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3.          Ją gali sudaryti pagalba valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, teikiama atsižvelgiant į specialiuosiuose reglamentuose apibrėžtus tikslus ir veiksmus.

4.          Iš pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju lėšų gali būti padengiamos išlaidos, patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją arba prašymą suteikti pagalbą, bet ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d., jeigu tai būtina veiksmui įvykdyti.

5.          Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai Sąjungos agentūroms skiriamos dotacijos.

9 straipsnis

Trečiosiose šalyse vykdomi arba su jomis susiję Sąjungos veiksmai ir pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.          Komisija gali priimti sprendimą finansuoti trečiosiose šalyse vykdomus arba su jomis susijusius Sąjungos veiksmus ir pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, atsižvelgdama į specialiuosiuose reglamentuose nustatytus tikslus ir veiksmus.

2.          Jeigu šie veiksmai įgyvendinami tiesiogiai, teikti paraiškas skirti dotacijas gali šie subjektai:

a)      valstybės narės;

b)     trečiosios šalys deramai pagrįstais atvejais, kai dotacijos reikia siekiant šio reglamento ir specialiųjų reglamentų tikslų;

c)      trečiųjų šalių ir Sąjungos arba valstybių narių įsteigtos jungtinės įstaigos;

d)     tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT įstaigas, tarnybas ir atstovybes, tarptautines finansų įstaigas ir vystymosi bankus, tarptautinei jurisdikcijai priklausančias institucijas, jeigu jos prisideda siekiant atitinkamo (-ų) specialiojo (-ųjų) reglamento (-ų) tikslų;

e)      Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), Tarptautinė nacionalinių Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija;

f)      nevyriausybinės organizacijos, įsisteigusios ir registruotos Sąjungoje ir šalyse, susijusiose su Šengeno acquis įgyvendinimu, taikymu ir plėtojimu;

g)     už pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju teikimą atsakingos Sąjungos agentūros.

10 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba

1.          Komisijos iniciatyva arba jos vardu pagal specialiuosius reglamentus galima remti parengiamąją, stebėsenos, administracinę ir techninę pagalbą, taip pat vertinimo, audito ir kontrolės priemones ir veiklą, reikalingas šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti.

2.          Šios priemonės ir veikla gali apimti▌:

a)      paramą projektams rengti ir vertinti;

b)     paramą institucijoms ir administraciniams gebėjimams stiprinti siekiant veiksmingai valdyti šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus;

c)      priemones, susijusias su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų analize, valdymu, stebėsena, keitimusi informacija bei įgyvendinimu, ir priemones, susijusias su kontrolės sistemų ir techninės bei administracinės pagalbos įgyvendinimu;

d)     vertinimus, ekspertų ataskaitas, statistinius duomenis ir tyrimus, įskaitant bendrojo pobūdžio, susijusius su specialiųjų reglamentų veikimu;

e)  veiksmus, skirtus informacijai skleisti, tinklų kūrimui remti, komunikacijos veiklai vykdyti, informuotumui didinti, bendradarbiavimui bei keitimuisi patirtimi, taip pat su trečiosiomis šalimis, skatinti. Siekiant veiksmingiau bendrauti su plačiąja visuomene ir stiprinti komunikacijos veiksmų, kurių imamasi Komisijos iniciatyva, sąveiką, pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skiriamos lėšos taip pat naudojamos instituciniam informavimui apie Europos Sąjungos politikos prioritetus, jeigu jie susiję su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų bendraisiais tikslais, finansuoti;

f)      kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įrengimą, atnaujinimą, eksploatavimą ir sujungimą;

g)      bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos ir rodiklių sistemos, prireikus atsižvelgiant į nacionalinius rodiklius, sukūrimą;

h)      veiksmus, skirtus vertinimo metodams ir keitimuisi informacija apie vertinimo praktiką gerinti;

i)       paskirtosioms institucijoms ir paramos gavėjams skirtas konferencijas, seminarus, pratybas ir kitas įprastas informavimo bei mokymo priemones, susijusias su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimu;

ia)  veiksmus, susijusius su sukčiavimo nustatymu ir jo prevencija;

j)      su auditu susijusius veiksmus.

3.          Veiksmai gali būti susiję ir su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemomis.

IV SKYRIUS

NACIONALINĖS PROGRAMOS

1 skirsnis

Programavimas ir įgyvendinimo sistema

10a straipsnis

Programavimas

Specialiųjų reglamentų tikslai įgyvendinami daugiamečio programavimo 2014–2020 m. laikotarpiu, pagal 15 straipsnį atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą.

11 straipsnis

Papildoma ir proporcinga intervencija

1.          Valstybės narės ir jų tam tikslui paskirtos institucijos (toliau – paskirtosios institucijos) atsako už programų įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus atitinkamu lygmeniu, nepažeisdamos institucinės, teisinės ir finansinės valstybės narės sistemos ir laikydamosi šio reglamento ir specialiųjų reglamentų.

2.          Pagal specialiuosius reglamentus teikiamos paramos, ypač finansinių ir administracinių išteklių, reikalingų ataskaitų teikimui, vertinimui, valdymui ir kontrolei, teikimo ir naudojimo tvarkai, atsižvelgiant į skiriamos paramos dydį, taikomas proporcingumo principas, tokiu būdu mažinant administracinę naštą ir sudarant palankesnes sąlygas veiksmingam įgyvendinimui.

12 straipsnis

Partnerystė

1a.        Laikydamasi savo nacionalinių taisyklių ir praktikos ir visų taikytinų saugumo reikalavimų, kiekviena valstybė narė ▌ užmezga partnerystę su ▌valdžios institucijomis ir įstaigomis, kurios šiuo atžvilgiu yra svarbios, kad įvykdytų 3 dalyje nustatytą vaidmenį. Į partnerystę prireikus įtraukiamos atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos. Be to, tais atvejais, kai tai laikoma tikslinga, partnerystės veikloje dalyvauja ir atitinkamos tarptautinės organizacijos▌, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai.

2.          Partnerystė įgyvendinama visapusiškai laikantis atitinkamos kiekvienos kategorijos partnerių institucinės, teisinės ir finansinės kompetencijos.

3.          Valstybė narė partnerystės dalyvius įtraukia į nacionalinių programų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Skirtingais programos ciklo etapais partnerystės veikloje gali dalyvauti skirtingi subjektai.

4.          Kiekviena valstybė narė įsteigia stebėsenos komitetą, siekdama remti nacionalinių programų įgyvendinimą.

5.          Komisija gali konsultuoti dėl nacionalinių programų stebėsenos ir, prireikus bei susitarus su valstybe nare, gali patariamąja galia dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje.

13 straipsnis

Politinis dialogas

1.▌        Siekiant palengvinti nacionalinių programų rengimą, kiekviena valstybė narė ir Komisija vyresniųjų pareigūnų lygiu veda dialogą, atsižvelgdamos į 14 straipsnyje nurodytus atitinkamus orientacinius terminus. Dialogo metu daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems rezultatams, kurių norima pasiekti vykdant nacionalines programas, siekiant atsižvelgti į valstybių narių poreikius ir prioritetus intervencijos srityse, kurios priklauso specialiojo reglamento taikymo sričiai, atsižvelgiant į pradinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir į specialiųjų reglamentų tikslus. Be to, dialogas suteikia galimybę pasikeisti nuomonėmis dėl Sąjungos veiksmų. Dialogo rezultatais bus remiamasi rengiant ir tvirtinant nacionalines programas, juose bus nurodyta data, kada valstybė narė turėtų Komisijai pateikti nacionalinę programą, kad būtų galima laiku ją priimti. Šie rezultatai įrašomi į suderintą protokolą.

1a.        Jeigu veiksmai turi būti vykdomi trečiosiose šalyse arba yra su jomis susiję, jie neturi būti orientuoti tiesiogiai į vystymąsi, o vykdant politinį dialogą siekiama visapusiškos atitikties Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos, susijusios su konkrečia šalimi ar regionu, principams ir bendriesiems tikslams.

1b.        Užbaigus politinius dialogus, Komisija informuoja Parlamentą apie bendrus jų rezultatus.

1c.         Jei valstybė narė ir Komisija nusprendžia, kad tai tikslinga, politinį dialogą galima pakartoti atlikus 15 straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą siekiant iš naujo įvertinti tos valstybės narės poreikius ir Sąjungos prioritetus.

14 straipsnis

Nacionalinių programų rengimas ir tvirtinimas

1.          Kiekviena valstybė narė, remdamasi 13 straipsnio 1 dalyje minėto politinio dialogo išvadomis, siūlo daugiametę nacionalinę programą pagal specialiuosius reglamentus.

2.          Kiekviena siūloma nacionalinė programa apima 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio finansinius metus ir ją sudaro šie elementai:

a)      pradinės padėties valstybėje narėje aprašymas kartu su būtinais faktiniais duomenimis, reikalingais norint teisingai įvertinti poreikius;

b)     valstybėje narėje taikomų reikalavimų ir nacionalinių tikslų, nustatytų tiems reikalavimams įvykdyti per programos galiojimo laikotarpį, analizė;

c)      tinkama strategija, kurioje nustatyti tikslai, siektini naudojant iš Sąjungos biudžeto gaunamą paramą, taip pat tų tikslų įgyvendinimo užduotys, orientacinis tvarkaraštis ir pateikti veiksmų, kuriais numatoma siekti šių tikslų, pavyzdžiai;

ca)    aprašymas, kokiu būdu yra atsižvelgta į specialiųjų reglamentų tikslus;

d)     mechanizmai, kuriais užtikrinamas pagal specialiuosius reglamentus nustatytų priemonių ir kitų Sąjungos bei nacionalinių priemonių koordinavimas;

e)      informacija apie stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri turi būti įdiegta, ir rodiklius, kuriais remiantis įvertinama pažanga įgyvendinant tikslus, atsižvelgiant į pradinę padėtį valstybėje narėje;

ea)  nacionalinės programos įgyvendinimo nuostatos, kuriose nurodytos paskirtosios institucijos, ir numatomos valdymo bei kontrolės sistemos glaustas aprašymas;

f)      metodo, pasirinkto 12 straipsnyje nustatytam partnerystės principui įgyvendinti, glaustas aprašymas;

g)      finansavimo plano, preliminariai suskirstyto pagal kiekvienus laikotarpio finansinius metus, projektas, įskaitant nurodytas techninės pagalbos išlaidas;

h)      nacionalinės programos viešinimo priemonės ir metodai▌.

3.          Valstybės narės siūlomas nacionalines programas Komisijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto politinio dialogo užbaigimo.

4.          Nacionalinės programos rengiamos pagal Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintą pavyzdį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.          Prieš patvirtindama siūlomą nacionalinę programą, Komisija išnagrinėja:

a)      ar ji atitinka specialiųjų reglamentų tikslus ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto politinio dialogo rezultatus;

aa)   Sąjungos finansavimo paskirstymą atskiriems tikslams, atsižvelgiant į specialiojo reglamento reikalavimus, ir atitinkamais atvejais nukrypimo nuo specialiajame reglamente nustatytų mažiausių dalių pagrindimą;

b)     siūlomoje nacionalinėje programoje nurodytų tikslų, uždavinių, rodiklių, tvarkaraščio ir numatomų veiksmų pavyzdžių tinkamumą, atsižvelgiant į valstybių narių pasiūlytą strategiją ▌;

c)  2 dalies fa punkte nurodytų įgyvendinimo nuostatų tinkamumą, atsižvelgiant į numatomus veiksmus;

d)     siūlomos programos atitiktį Sąjungos teisei;

e)      ar ji papildo iš kitų Sąjungos fondų, įskaitant Europos socialinį fondą, teikiamą paramą;

f)      jei taikytina pagal specialųjį reglamentą, tikslų ir trečiosiose šalyse vykdomų ar su jomis susijusių veiksmų pavyzdžių suderinamumą su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su atitinkama šalimi ar regionu, principais ir tikslais.

6.          Komisija per tris mėnesius nuo siūlomos nacionalinės programos pateikimo dienos pateikia pastabas. Jeigu, Komisijos nuomone, siūloma nacionalinė programa neatitinka specialiojo reglamento tikslų, atsižvelgiant į nacionalinę strategiją, arba Sąjungos finansavimas, kurį numatoma skirti šiems tikslams, yra nepakankamas arba programa neatitinka Sąjungos teisės, Komisija paragina atitinkamą valstybę narę pateikti visą reikiamą papildomą informaciją ir prireikus iš dalies pakeisti siūlomą nacionalinę programą.

7.          Komisija ▌kiekvieną nacionalinę programą patvirtina ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė ją oficialiai pateikė, jeigu buvo tinkamai atsižvelgta į Komisijos pateiktas pastabas.

7a.        Nedarant poveikio 7 daliai, Komisija informuoja Europos Parlamentą apie bendrą šio straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo rezultatą, įskaitant informaciją apie tai, ar laikomasi minimalios procentinės normos, nustatytos kiekvienam tikslui atitinkamame specialiajame reglamente, arba nuo jos nukrypstama.

8.          Susidarius naujoms ar nenumatytoms aplinkybėms, Komisijos arba atitinkamos valstybės narės iniciatyva patvirtinta nacionalinė programa gali būti išnagrinėta iš naujo ir prireikus patikslinta likusiai programavimo laikotarpio daliai.

15 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.          2018 m. Komisija ir kiekviena valstybė narė iš naujo išnagrinėja padėtį, atsižvelgdamos į valstybių narių pagal 52 straipsnio 1 dalies a punktą pateiktas tarpinio vertinimo ataskaitas, Sąjungos politikos pokyčius ir pokyčius atitinkamoje valstybėje narėje.

2.          Po šio pakartotinio nagrinėjimo, atsižvelgiant į jo rezultatus, ▌nacionalinės programos gali būti patikslintos.

3.          Rengiant ir tvirtinant patikslintas nacionalines programas mutatis mutandis taikomos 14 straipsnyje išdėstytos nacionalinių programų rengimo ir tvirtinimo taisyklės.

4.          ▌Užbaigus laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija, vykdydama 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą tarpinį vertinimą, pateikia laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ▌.

16 straipsnis

Finansavimo struktūra

1.          Pagal nacionalines programas finansinė parama teikiama dotacijų forma.

2.          Pagal nacionalines programas remiami veiksmai bendrai finansuojami iš viešųjų arba privačiųjų šaltinių, jais nesiekiama pelno ir jie neturi būti finansuojami iš kitų Sąjungos biudžete nurodytų šaltinių.

3.          Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

4.          Vykdant specialiuosius veiksmus arba įgyvendinant strateginius prioritetus, apibrėžtus specialiuosiuose reglamentuose, iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 %.

5.          Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis iki 90 % gali būti padidinta ir esant išimtinėms tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai dėl nacionalinio biudžeto patiriamo ekonominio spaudimo, jos nepadidinus, nebūtų įmanoma įgyvendinti projektų ir įvykdyti nacionalinės programos tikslų.

6.          Iš Sąjungos biudžeto skiriamu įnašu techninei pagalbai valstybių narių iniciatyva gali būti padengta 100 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.

17 straipsnis

Bendrieji išlaidų tinkamumo finansuoti principai

1.          Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba specialiuosiuose reglamentuose nustatytos konkrečios taisyklės.

2.          Pagal specialiuosius reglamentus tam, kad būtų tinkamos finansuoti, išlaidos turi:

a)      patekti į specialiųjų reglamentų ir jų tikslų taikymo sritį;

b)     būti reikalingos su atitinkamu projektu susijusiai veiklai vykdyti;

c)      būti pagrįstos ir atitikti patikimo finansų valdymo principus, visų pirma ekonominio naudingumo ir sąnaudų veiksmingumo principus.

3.          Išlaidos yra tinkamos finansuoti teikiant paramą pagal specialųjį reglamentą, jeigu:

–       paramos gavėjas jas patyrė ▌2014 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; ir

–       paskirtoji atsakinga institucija jas faktiškai apmokėjo 2014 m. sausio 1 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu.

3a.        Išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti, jeigu jos patirtos laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki 2014 m. sausio 1 d. už techninės ir administracinės pagalbos priemones, reikalingas valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimui užtikrinti pagal Reglamentą XX/XXXX [Vidaus saugumo fondo policijos komponentas].

3b.        Nukrypstant nuo pirmiau išdėstytų nuostatų, išlaidos, kurias atsakinga institucija apmokėjo 2014 m. iki ją oficialiai paskiriant pagal 24 straipsnį, taip pat yra tinkamos finansuoti su sąlyga, kad iki oficialaus paskyrimo taikytos valdymo ir kontrolės sistemos iš esmės yra tokios pačios, kaip ir sistema, galiojanti po oficialaus atsakingos institucijos paskyrimo.

4.          Paramos gavėjo atsakingai institucijai pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos patvirtinamos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertę įrodomąją galią turinčiais apskaitos dokumentais, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų paramos atvejus. Tokių formų paramos atveju, nukrypstant nuo 3 dalies, mokėjimo prašymuose nurodytos sumos yra atsakingos institucijos atlygintos paramos gavėjo sąnaudos.

5.          Iš tinkamų finansuoti projekto išlaidų ne vėliau kaip paramos gavėjui pateikiant galutinį mokėjimo prašymą išskaitomos grynosios tiesiogiai iš projekto per jo įgyvendinimo laikotarpį gautos pajamos, į kurias projekto patvirtinimo metu nebuvo atsižvelgta.

18 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1.          Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti grąžintos tokia tvarka:

a)      grąžinant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas ir sumokėtas sąnaudas ir prireikus nusidėvėjimo sąnaudas;

b)     taikant standartinius vieneto įkainius;

c)      vienkartinėmis išmokomis;

d)     taikant finansavimą fiksuoto dydžio sumomis, apskaičiuotomis kaip procentinė vienos ar kelių nurodytų sąnaudų kategorijų dalis.

2.          1 dalyje nurodytos galimybės gali būti derinamos, kai kiekviena galimybė taikoma ▌skirtingoms sąnaudų kategorijoms arba kai jos taikomos veiksmo dalį sudarantiems skirtingiems projektams ar vienas po kito einantiems veiksmo etapams.

3.          Jeigu projektas įgyvendinamas tik vykdant viešuosius darbų, prekių arba paslaugų pirkimus, taikomas tik 1 dalies a punktas. Jeigu vykdant tam tikrą projektą viešuosiuose pirkimuose apsiribojama tam tikromis sąnaudų kategorijomis, gali būti taikomos visos 1 dalyje nurodytos galimybės.

4.          1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos nustatomos ▌vienu iš šių būdų:

a)      sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu, pagrįstu:

i)      statistiniais duomenimis arba kita objektyvia informacija; ▌

ii)      patikrintais ankstesniais atskirų paramos gavėjų duomenimis; arba

iii)   taikant įprastą atskirų paramos gavėjų sąnaudų apskaitos praktiką;

b)     remiantis atitinkamų pagal Sąjungos politikos sritis panašaus pobūdžio ▌ projektui ir panašiems paramos gavėjams taikomų standartinių vieneto įkainių, vienkartinių išmokų ir fiksuoto dydžio sumų taikymo taisyklėmis;

c)      remiantis atitinkamų pagal valstybių narių visiškai finansuojamas dotacijų programas panašaus pobūdžio ▌projektui ir panašiems paramos gavėjams ▌taikomų standartinių vieneto įkainių, vienkartinių išmokų ir fiksuoto dydžio sumų taikymo taisyklėmis.

5.          Dokumente, kuriame nustatomos kiekvieno projekto ▌rėmimo sąlygos, taip pat nurodomas metodas, taikytinas nustatant projekto sąnaudas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

6.          Jeigu įgyvendinant projektą patiriamos netiesioginės sąnaudos, jos gali būti apskaičiuotos kaip fiksuoto dydžio suma vienu iš šių būdų:

a)      fiksuoto dydžio suma, kurią sudaro iki 25 % tinkamų finansuoti tiesioginių sąnaudų, jeigu norma apskaičiuojama taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą arba metodą, taikomą įgyvendinant valstybės narės visiškai finansuojamas dotacijų programas, skirtas panašaus pobūdžio ▌projektui ir panašiems paramos gavėjams;

b)     fiksuoto dydžio suma, kurią sudaro iki 15 % tinkamų finansuoti tiesioginių personalo sąnaudų, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai apskaičiuoti; ▌

c)      fiksuoto dydžio suma, taikoma tinkamoms finansuoti tiesioginėms sąnaudoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus pobūdžio ▌projektui ir panašiems paramos gavėjams.

6a.        Nustatant su projekto įgyvendinimu susijusias personalo sąnaudas, taikytiną valandos įkainį galima apskaičiuoti paskiausiai apskaitytas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš 1720 valandų.

8.          Be 4 dalyje išdėstytų metodų, tais atvejais, kai iš Sąjungos biudžeto skiriamas įnašas neviršija 100 000 EUR, 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos sumos gali būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į biudžeto, kuriam ex ante yra pritarusi atsakinga institucija ▌, projektą.

9.          Nusidėvėjimo sąnaudos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)      ▌ tai leidžiama pagal nacionalinių programų tinkamumo finansuoti taisykles;

b)     išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta patvirtinamaisiais dokumentais, kurių įrodomoji galia prilygsta tinkamų finansuotų išlaidų sąskaitų faktūrų įrodomajai galiai, jei išlaidos atlyginamos 1 dalies a punkte nustatyta forma;

c)  sąnaudos yra susijusios tik su paramos projektui laikotarpiu;

d)     nusidėvėjusiam turtui įsigyti nebuvo panaudota iš Sąjungos biudžeto skiriama parama.

9a.        Nedarant poveikio 38 straipsniui, taikant 8 dalį valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro kaip nacionalinės valiutos, gali taikyti euro perskaičiavimo kursą, nustatytą projekto patvirtinimo arba susitarimo dėl projekto pasirašymo dieną, kuris grindžiamas Komisijos elektronine forma paskelbtu mėnesiniu apskaitiniu valiutos kursu ir nebus keičiamas vykdant projektą.

19 straipsnis

Netinkamos finansuoti išlaidos

Pagal specialiuosius reglamentus iš Sąjungos biudžeto netinkamos finansuoti šios išlaidos:

a)          skolos palūkanos;

b)          neužstatytos žemės pirkimas;

c)          užstatytos žemės pirkimas, kai žemė reikalinga projektui įgyvendinti, jeigu mokama suma viršija 10 % visų atitinkamo projekto tinkamų finansuoti išlaidų;

d)          pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai jis pagal nacionalinius PVM teisės aktus yra nesusigrąžintinas .

20 straipsnis

Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė pagalba

1.          Valstybės narės iniciatyva kiekvienos nacionalinės programos atveju pagal specialiuosius reglamentus gali būti remiami parengiamieji, valdymo, stebėsenos, vertinimo, informavimo ir komunikacijos, tinklų kūrimo, kontrolės ir audito veiksmai, taip pat šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti reikalingų administracinių gebėjimų stiprinimo priemonės.

2.          Tokios priemonės gali būti:

a)      išlaidos, susijusios su programos, veiksmų arba projektų rengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir stebėsena;

b)     išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų auditu ir patikrinimais vietoje;

c)  išlaidos, susijusios su programos, veiksmų arba projektų vertinimais;

d)     išlaidos, susijusios su informacija apie programą, veiksmus arba projektus, tokios informacijos sklaida ir skaidrumu, įskaitant išlaidas, patiriamas taikant 48 straipsnį, ir išlaidas kampanijoms, skirtoms informuoti apie programos tikslą ir geriau su ja supažindinti, rengiamoms, be kita ko, vietos lygiu;

e)      išlaidos, skirtos šio reglamento ir specialiųjų reglamentų valdymui, stebėsenai ir vertinimui reikalingoms kompiuterizuotoms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;

f)      išlaidos stebėsenos komitetų ir pakomitečių posėdžiams, susijusiems su veiksmų įgyvendinimu; šios išlaidos taip pat gali apimti išlaidas ekspertams ir kitiems šių komitetų dalyviams, įskaitant trečiųjų šalių dalyvius, kai jų dalyvavimas būtinas siekiant veiksmingai įgyvendinti programas, veiksmus arba projektus;

g)      išlaidos šiam reglamentui ir specialiesiems reglamentams įgyvendinti reikalingiems administraciniams gebėjimams stiprinti.

3.          Asignavimus valstybės narės gali naudoti veiksmams, kuriais mažinama paramos gavėjams ir 23 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, ir veiksmams, kuriais stiprinami valstybių narių institucijų ir paramos gavėjų gebėjimai administruoti ir naudoti pagal specialiuosius reglamentus suteiktą paramą, remti.

4.          Veiksmai taip pat gali būti susiję su ankstesnėmis ir vėlesnėmis finansavimo sistemomis.

5.          Kai viena ar kelios kompetentingos valdžios institucijos yra bendros daugiau nei vienai nacionalinei programai, kiekvienai atitinkamai programai skirti asignavimai techninės pagalbos išlaidoms gali būti iš dalies arba visiškai sujungiami.

2 skirsnis

Valdymas ir kontrolė

21 straipsnis

Bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai

Savo nacionalinei programai įgyvendinti kiekviena valstybė narė sukuria valdymo ir kontrolės sistemas, kuriose:

a)          apibūdinamos kiekvienos valdymo ir kontrolės procese dalyvaujančios institucijos funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje institucijoje;

b)          nurodoma, kad turi būti laikomasi funkcijų atskyrimo tarp šių institucijų ir šių institucijų viduje principo;

c)          nustatomos procedūros, kuriomis užtikrinamas deklaruojamų išlaidų teisingumas ir tvarkingumas;

d)          nustatomos kompiuterizuotos apskaitos sistemos, finansiniams duomenims ir duomenims apie rodiklius saugoti ir perduoti skirtos sistemos, stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemos;

e)          nustatomos ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemos, kai atsakinga institucija paveda vykdyti užduotis kitai įstaigai;

f)           nustatoma valdymo ir kontrolės sistemų veikimo audito tvarka;

g)          nustatomos sistemos ir procedūros, reikalingos tinkamai audito sekai užtikrinti;

h)          numatoma pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymas ir ištaisymas ir neteisėtai išmokėtų lėšų kartu su visais delspinigiais susigrąžinimas.

21a straipsnis

Atsakomybė taikant pasidalijamojo valdymo principą

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už nacionalinių programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas šiame reglamente ir specialiuosiuose reglamentuose nustatytas atsakomybės sritis.

21b straipsnis

Paramos gavėjų pareigos

Paramos gavėjai visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir paskirtosiomis institucijomis joms vykdant savo funkcijas ir užduotis pagal šį reglamentą ir specialiuosius reglamentus.

22 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1.          Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kuri nustatyta Finansiniame reglamente ir šiame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse ▌.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis šio reglamento nuostatų ir kad tos sistemos veiksmingai veiktų.

3.          Valstybės narės kiekvienai kompetentingai valdžios institucijai skiria pakankamai išteklių, kad ji savo funkcijas galėtų vykdyti per visą programavimo laikotarpį.

4.          Valstybės narės, remdamosi šiuo reglamentu ir specialiaisiais reglamentais, nustato skaidrias projektų atrankos ir įgyvendinimo taisykles ir procedūras.

5.          Visa oficialia informacija valstybės narės ir Komisija keičiasi naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai ir sąlygos, kuriuos ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema turi atitikti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.          Kompetentingos valdžios institucijos:

b)     ▌atsakinga institucija – valstybės narės viešojo sektoriaus įstaiga, kuri yra paskirtoji įstaiga, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 59 straipsnyje, ir kuri vienintelė atsakinga už tinkamą nacionalinės programos valdymą ir kontrolę ir palaiko visus ryšius su Komisija;

c)      audito institucija – nacionalinė valdžios institucija arba įstaiga, kuri funkciškai nepriklausoma nuo atsakingos institucijos ▌ir kuriai tenka atsakomybė kasmet paskelbti Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodytą nuomonę;

d)     atitinkamais atvejais viena ar daugiau įgaliotųjų institucijų – viešoji arba privačioji įstaiga, kuri atlieka tam tikras atsakingos institucijos funkcijas tos atsakingos institucijos atsakomybe.

2.          Kiekviena valstybė narė nustato taisykles, kuriomis reglamentuojami 1 dalyje nurodytų institucijų santykiai ir jų santykiai su Komisija.

24 straipsnis

Atsakingų institucijų paskyrimas

1.          Pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 3 dalį ▌valstybės narės praneša Komisijai apie oficialų valstybių narių atsakingų institucijų, atsakingų už išlaidų valdymą ir kontrolę pagal šį reglamentą, paskyrimą ministerijų lygiu iš karto po to, kai priimamas sprendimas, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa.

2.          Institucija paskiriama, jeigu ji atitinka šiame reglamente arba juo remiantis nustatytus paskyrimo kriterijus, susijusius su vidaus aplinka, kontrole, informavimu bei komunikacija ir stebėsena.

3.          Paskyrimas grindžiamas ▌audito įstaigos, kuri gali būti audito institucija ir kuri įvertina, ar atsakinga institucija atitinka paskyrimo kriterijus, nuomone. Ši įstaiga gali būti savarankiška valstybės institucija, atsakinga už administravimo stebėseną, vertinimą ir auditą. Audito įstaiga veikia nepriklausomai nuo atsakingos institucijos ir vykdo savo darbą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 3 dalį valstybės narės savo sprendimą dėl paskyrimo gali pagrįsti tuo, ar valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tos pačios, kurios egzistavo ankstesniu laikotarpiu, ir funkcionavo veiksmingai. Jei esami audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos nebeatitinka paskyrimo kriterijų, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad šių įstaigų užduočių vykdymo trūkumai būtų pašalinti, įskaitant paskyrimo panaikinimą.

5.          Siekiant užtikrinti patikimą sistemos veikimą, Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 54 straipsnyje nurodytos procedūros priimti deleguotuosius aktus, susijusius su:

a)      atsakingų institucijų paskyrimo būtiniausiomis sąlygomis, susijusiomis su vidaus aplinka, kontrole, informavimu bei komunikacija ir stebėsena, taip pat taisyklėmis dėl paskyrimo ir paskyrimo panaikinimo tvarkos;

b)     taisyklėmis, susijusiomis su priežiūra ir atsakingų institucijų paskyrimo peržiūros tvarka;

c)      atsakingų institucijų pareigomis, susijusiomis su viešąja intervencija, taip pat jų valdymo ir kontrolės pareigų turiniu.

25 straipsnis

Bendrieji atsakingų institucijų vykdomų patikrinimų principai

1.          Kad užtikrintų tinkamą patikimumo lygį, atsakingos institucijos vykdo sistemingą administracinę kontrolę ▌ir ją papildo patikrinimais vietoje, atitinkamais atvejais įskaitant išlaidų, susijusių su metinėse sąskaitose nurodytais paramos gavėjų pateiktais galutiniais mokėjimo prašymais, patikrinimus vietoje, apie kuriuos iš anksto nepranešama.

2.          ▌Atlikdama patikrinimus vietoje, atsakinga institucija tikrinamus paramos gavėjus atrenka iš paramos gavėjų visumos, prireikus sudarydama atsitiktinai atrinktų paramos gavėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą paramos gavėjų grupę, kad nustatytų tipinį klaidų lygį ir būtiniausią patikimumo lygį, savo dėmesį sutelkdama ir į didžiausias klaidas.

3.          Po kiekvieno patikrinimo vietoje atsakinga institucija parengia patikrinimo ataskaitą.

4.          Jeigu nustatytos problemos yra sisteminio pobūdžio ir todėl dėl jų gali kilti pavojus kitiems projektams, atsakinga institucija užtikrina, kad būtų atliktas išsamesnis nagrinėjimas, be kita ko, prireikus, atlikti papildomi patikrinimai, siekiant nustatyti tokių problemų mastą ir tai, ar klaidų lygis viršija priimtiną lygį. Atsakinga institucija imasi būtinų prevencinių ir taisomųjų priemonių ir praneša apie jas Komisijai Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoje santraukoje.

5.          Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina būtinas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas vienodai. Šios taisyklės visų pirma gali būti susijusios su:

a)      taisyklėmis, taikomomis atsakingos institucijos atliekamiems administraciniams patikrinimams ir patikrinimams vietoje (įskaitant patikrinimus vietoje, apie kuriuos iš anksto nepranešama), kaip vykdomos pareigos (įskaitant su patvirtinamųjų dokumentų saugojimo terminais susijusias pareigas) ir kaip laikomasi įsipareigojimų bei tinkamumo finansuoti taisyklių, susijusių su šio reglamento ir specialiųjų reglamentų taikymu;

b)     taisyklėmis dėl būtiniausio patikrinimų vietoje lygio, būtino veiksmingam rizikos valdymui užtikrinti, taip pat sąlygomis, kuriomis valstybės narės turi padidinti tokių patikrinimų skaičių arba gali jį sumažinti, jeigu valdymo ir kontrolės sistemos veikia tinkamai ir klaidų lygiai yra priimtini;

c)      ataskaitų dėl atliktų patikrinimų ir jų rezultatų teikimo taisyklėmis ir metodais.

Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

26 straipsnis

Mokėjimas paramos gavėjams

Atsakingos institucijos užtikrina, kad paramos gavėjai visą viešosios paramos sumą gautų kuo greičiau ir visa apimtimi. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų šias paramos gavėjams skirtas sumas.

27 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1.          Siekdama pagrįsti pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį pateiktą nuomonę, audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų ir tinkamos išlaidų, nurodytų metinėse sąskaitose, imties auditas. Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 54 straipsnyje nurodytos procedūros priimti deleguotuosius aktus dėl audito institucijų statuso ir sąlygų, kurias turi atitikti jų atliekamas auditas.

2.          Jeigu auditą atlieka ne audito institucija, o kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad ta įstaiga turėtų pakankamų specializuotų ekspertinių žinių ir būtų pakankamai funkciškai nepriklausoma.

3.          Audito institucija užtikrina, kad auditas būtų atliekamas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas su audito institucijomis

1.          Komisija bendradarbiauja su audito institucijomis siekdama koordinuoti atitinkamus audito planus ir metodus ir kuo greičiau keičiasi atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito rezultatais, kad kontrolės ištekliai būtų kuo geriau ir proporcingiau panaudoti ir išvengta nepagrįsto darbo dubliavimosi.

2.          Komisija ir audito institucijos reguliariai rengia posėdžius ▌, kad pasikeistų nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų gerinimu susijusiais klausimais.

29 straipsnis

Komisijos atliekami patikrinimai ir auditas

1.          Komisija remiasi turima informacija, įskaitant paskyrimo procedūrą, 39 straipsnyje nurodytą metinio likučio mokėjimo prašymą, metines įgyvendinimo ataskaitas ir nacionalinių bei Sąjungos įstaigų atliktą auditą, kad įvertintų, ar valstybės narės yra nustačiusios šį reglamentą atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar įgyvendinant nacionalines programas šios sistemos veikia veiksmingai.

2.          Nedarant poveikio valstybių narių atliekamam auditui, Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji Komisijos atstovai gali atlikti auditą arba patikrinimus vietoje, su sąlyga, kad kompetentingai nacionalinei institucijai apie tai pranešama bent prieš 12 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Komisija laikosi proporcingumo principo atsižvelgdama į poreikį išvengti valstybių narių atliekamo audito ir patikrinimų nepagrįsto dubliavimosi, pavojaus Sąjungos biudžetui lygį ir poreikį kuo labiau sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti tokiame audite arba patikrinimuose.

3.          Atliekant auditą ar patikrinimus visų pirma gali būti:

a)      tikrinama, ar nacionalinės programos ar jos dalies valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai;

b)     tikrinama, ar administracinė praktika atitinka Sąjungos taisykles;

c)      tikrinama, ar yra reikiami patvirtinamieji dokumentai ir kokia jų sąsaja su veiksmais, remiamais pagal nacionalines programas;

d)     tikrinamos sąlygos, kuriomis buvo vykdomi ir kontroliuojami veiksmai;

e)      vertinamas veiksmų ir (arba) nacionalinės programos patikimas finansų valdymas.

4.          Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą ar patikrinimus vietoje, gali susipažinti su visais reikiamais įrašais, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su projektais ir technine pagalba arba valdymo ir kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje laikmenoje jie saugomi. Komisijos prašymu valstybės narės pateikia Komisijai tokių įrašų, dokumentų ir metaduomenų kopijas. Šioje dalyje nurodyti įgaliojimai neturi poveikio nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinės teisės aktus paskirti pareigūnai, taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji atstovai nedalyvauja, inter alia, gyvenamojoje vietoje atliekamuose apsilankymuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinės teisės aktus. Vis dėlto jie gali naudotis tokiu būdu gauta informacija, nedarant poveikio nacionalinių teismų kompetencijai ir visapusiškai gerbiant atitinkamų teisės subjektų pagrindines teises.

5.          Komisijos prašymu ir valstybei narei sutikus papildomus veiksmų, kuriems taikomas šis reglamentas, patikrinimus arba tyrimus atlieka tos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti Komisijos atstovai arba Komisijos įgalioti asmenys. Kad patikrinimai būtų atliekami geriau, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus, tam tikriems patikrinimams ar tyrimams atlikti Komisija gali prašyti tų valstybių narių institucijų pagalbos.

6.          Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė imtųsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų veiksmingą savo valdymo ir kontrolės sistemų veikimą arba išlaidų atitikimą taikomoms taisyklėms.

3 skirsnis

Finansų valdymas

30 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

1.          Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai dėl kiekvienos nacionalinės programos 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi metinėmis išmokomis.

2.          Komisijos sprendimas, ▌kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 84 straipsnyje, ▌ir pranešus apie jį atitinkamai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu, kaip apibrėžta tame reglamente.

3.          Komisijai patvirtinus nacionalinę programą, nustatomas pirmosios išmokos biudžetinis įsipareigojimas dėl tos nacionalinės programos.

4.          Komisija vykdo biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio antroje dalyje ▌nurodytu sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 16 straipsnis.

31 straipsnis

Bendros mokėjimų taisyklės

1.          Iš Sąjungos biudžeto nacionalinei programai skirtą įnašą Komisija moka pagal biudžeto asignavimus ir atsižvelgdama į turimą finansavimą. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas seniausiam atitinkamam neįvykdytam biudžetiniam įsipareigojimui.

2.          Mokėjimai vykdomi kaip pradinis išankstinis finansavimas, metinis išankstinis finansavimas, metinio likučio mokėjimai ir galutinio likučio mokėjimai.

3.          Taikomas Finansinio reglamento 90 straipsnis.

32 straipsnis

Pradinio išankstinio finansavimo ir metinio likučio sumavimas

1.          Bendra pradinio išankstinio finansavimo mokėjimo ir metinio likučio mokėjimų suma neviršija 95 % nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo.

2.          Kai pasiekiama 95 % viršutinė riba, valstybės narės gali toliau teikti mokėjimo prašymus Komisijai.

33 straipsnis

Išankstinio finansavimo susitarimai

1.          Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, Komisija paskirtajai atsakingai institucijai sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo. Ji gali būti padalinta į dvi išmokas atsižvelgiant į turimą biudžetą 4 mėnesių laikotarpiu.

1a.      Metinė išankstinio finansavimo suma, sudaranti 3 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo, 2015 m. išmokama iki vasario 1 d. 2016–2022 m. ši suma sudaro 5 % viso atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skirto įnašo.

2.        Jei nacionalinė programa patvirtinama 2015 m. arba vėliau, pradinio išankstinio finansavimo ir metinio išankstinio finansavimo sumos išmokamos ne vėliau, kaip per šešiasdešimt dienų po nacionalinės programos patvirtinimo, atsižvelgiant į turimą biudžetą.

2a.      Jeigu iš dalies keičiamas nacionalinei programai skirtas visas įnašas iš Sąjungos biudžeto, pradinė ir metinio išankstinio finansavimo sumos atitinkamai patikslinamos ir nurodomos finansavimo sprendime.

3.        Išankstinis finansavimas naudojamas ▌mokėjimams nacionalinę programą įgyvendinantiems paramos gavėjams, taip pat kompetentingoms valdžios institucijoms su technine pagalba susijusioms išlaidoms padengti. Šiais tikslais jis nedelsiant suteikiamas atsakingai institucijai.

33a straipsnis

Išankstinio finansavimo patvirtinimas sąskaitose

1.          Sumokėta pradinio išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama pagal 36 straipsnį ne vėliau kaip užbaigus nacionalinę programą.

2.          Sumokėta metinio išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose patvirtinama pagal 35 straipsnį.

3.          Jeigu per 36 mėnesius nuo dienos, kurią Komisija išmoka pirmąją pradinio išankstinio finansavimo išmoką, neatsiunčiamas mokėjimo prašymas pagal 39 straipsnį, visa išmokėta išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai.

4.          Pradinio išankstinio finansavimo sumos palūkanos priskiriamos atitinkamai nacionalinei programai ir išskaičiuojamos iš galutinio mokėjimo prašyme nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

33b straipsnis

Pajamų vidaus asignavimas

1.          Šios pajamos laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 21 straipsnyje:

i)      sumos, kurios pagal 40 ir 42 straipsnius mokamos į Sąjungos biudžetą, įskaitant jų palūkanas,

ii)     sumos, kurios, užbaigus programas pagal pirmesnę daugiametę finansinę programą, mokamos į Sąjungos biudžetą, įskaitant jų palūkanas.

2.          1 dalyje nurodytos sumos mokamos į Sąjungos biudžetą ir pakartotinio panaudojimo atveju naudojamos visų pirma išlaidoms pagal specialiuosius reglamentus finansuoti.

34 straipsnis

Finansinių metų apibrėžtis

Šio reglamento tikslais finansiniai metai, kaip nurodyta Finansinio reglamento 59 straipsnyje, apima apmokėtas išlaidas ir gautas pajamas, įrašytas į atsakingos institucijos sąskaitas laikotarpiu, kuris prasideda N‑1 metų spalio 16 d. ir baigiasi N metų spalio 15 d.

35 straipsnis

Metinio likučio mokėjimas

1.          Komisija išmoka metinį likutį ▌remdamasi galiojančiu finansiniu planu, nacionalinės programos atitinkamų finansinių metų metinėmis sąskaitomis ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo.

2.          Metinėse sąskaitose nurodomi atsakingos institucijos finansiniais metais atlikti mokėjimai (įskaitant su technine pagalba susijusius mokėjimus), kurių atžvilgiu įvykdyti 25 straipsnyje nurodyti kontrolės reikalavimai.

3.          Atsižvelgiant į turimą biudžetą metinis likutis išmokamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai Komisija 39 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir kai patvirtinama paskutinė metinė sąskaita.

36 straipsnis

Programos užbaigimas

1.          Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia šiuos dokumentus:

a)      informaciją, reikalingą paskutinėms metinėms sąskaitoms, pagal 39 straipsnio 1 dalį;

b)     galutinio likučio mokėjimo prašymą ir

c)      galutinę nacionalinės programos įgyvendinimo ataskaitą, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalyje.

2.          Į paskutines metines sąskaitas įtraukiami laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakingos institucijos atlikti mokėjimai.

3.          Gavusi 1 dalyje išvardytus dokumentus, Komisija išmoka galutinį likutį, ▌remdamasi galiojančiu finansiniu planu, paskutinėmis metinėmis sąskaitomis ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo.

4.          Atsižvelgiant į turimą biudžetą galutinis likutis išmokamas ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris mėnesius nuo galutinių finansinių metų sąskaitų patvirtinimo dienos arba per vieną mėnesį nuo galutinės įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos. Nedarant poveikio 47 straipsniui, per šešis mėnesius Komisija panaikina įsipareigojimus, susijusius su po likučio išmokėjimo likusiomis įsipareigotomis sumomis.

37 straipsnis

Mokėjimo termino pertraukimas

1.          Mokėjimo terminą, pradedamą skaičiuoti po mokėjimo prašymo pateikimo, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams gali pertraukti įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

a)      iš nacionalinės arba Sąjungos audito įstaigos pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad esama svarbių valdymo ir kontrolės sistemos veikimo trūkumų;

b)     įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turi atlikti papildomus patikrinimus, gavęs informacijos apie tai, kad mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos susijusios su pažeidimu, turinčiu rimtų finansinių pasekmių;

c)      nepateiktas vienas ar daugiau dokumentų, reikalaujamų pagal 39 straipsnio 1 dalį.

Valstybė narė gali sutikti pertraukimo laikotarpį pratęsti dar trimis mėnesiais.

2.          Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą taiko tik tai mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų daliai, kuriai turėjo poveikio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti veiksniai, išskyrus atvejus, kai tokios išlaidų dalies nustatyti neįmanoma. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas raštu informuoja valstybę narę ir atsakingą instituciją apie pertraukimo priežastį ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pertraukimą atšaukia iš karto, kai įvykdomos reikiamos priemonės.

37 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

1.          Komisija gali sustabdyti viso metinio likučio ar jo dalies mokėjimą, jeigu:

a)      esama didelių nacionalinės programos valdymo ir kontrolės sistemos veiksmingo veikimo trūkumų, kurie kelia pavojų nacionalinei programai skirtam Sąjungos įnašui ir dėl kurių nebuvo imtasi taisomųjų priemonių; arba

b)  metinėse sąskaitose nurodytos išlaidos yra susijusios su pažeidimu, kuris turi rimtų finansinių pasekmių ir nebuvo pašalintas; arba

c)      valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų padėčiai, dėl kurios taikomas pertraukimas pagal 37 straipsnį, ištaisyti.

2.          Komisija gali nuspręsti sustabdyti viso arba dalies metinio likučio mokėjimą po to, kai suteikia valstybei narei galimybę ▌pateikti savo pastabas.

3.          Komisija nutraukia viso metinio likučio arba jo dalies mokėjimo sustabdymą, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad sustabdymas būtų nutrauktas. ▌

38 straipsnis

Euro naudojimas

1.          Valstybių narių pateiktose nacionalinėse programose, išlaidų sąmatose, išlaidų suvestinėse, mokėjimo prašymuose, metinėse sąskaitose pateiktos sumos ir metinėje bei galutinėje įgyvendinimo ataskaitose pateiktos išlaidos nurodomos eurais.

2.          Valstybės narės, kurios mokėjimo prašymo pateikimo metu nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas perskaičiuoja eurais. Ši suma perskaičiuojama eurais taikant Komisijos mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą mėnesį, kurį išlaidos buvo įtrauktos į atitinkamos nacionalinės programos atsakingos institucijos sąskaitas. Šį keitimo kursą Komisija kiekvieną mėnesį skelbia elektroniniu būdu.

3.          Kai euro tampa valstybės narės valiuta, 2 dalyje nustatyta perskaičiavimo tvarka toliau taikoma visoms išlaidoms, į atsakingos institucijos sąskaitas įrašytoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos.

4 skirsnis

Sąskaitų patvirtinimas ir finansinės pataisos

39 straipsnis

Metinio likučio mokėjimo prašymas

1.          Kiekviena valstybė narė iki kitų metų, einančių po finansinių metų, vasario 15 d. pateikia Komisijai dokumentus ir informaciją, kurių reikalaujama pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 5 dalį. Pateikti dokumentai bus laikomi pateiktu metinio likučio mokėjimo prašymu. Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti vėliausiai iki kovo 1 d. Valstybės narės gali atitinkamu lygiu skelbti šią informaciją.

2.          Komisija gali paprašyti valstybės narės metinio sąskaitų patvirtinimo tikslais pateikti papildomos informacijos. Jeigu valstybė narė nepateikia prašomos informacijos iki Komisijos nustatyto jos pateikimo termino, Komisija gali priimti sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo remdamasi turima informacija.

4.          1 dalyje nurodyti dokumentai rengiami pagal Komisijos įgyvendinimo aktais patvirtintus pavyzdžius. Šiuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

40 straipsnis

Metinis sąskaitų patvirtinimas

1.          Iki kitų metų, einančių po finansinių metų, gegužės 31 d. Komisija priima sprendimą dėl kiekvienos nacionalinės programos metinių sąskaitų patvirtinimo. Sprendime dėl patvirtinimo atsižvelgiama į pateiktų metinių sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą; šis sprendimas neturi poveikio vėlesnėms finansinėms pataisoms.

2.          Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija nustato metinio sąskaitų patvirtinimo procedūros įgyvendinimo sąlygas, susijusias su priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant susijusias su Komisijos ir valstybių narių keitimusi informacija ir terminais, kurių reikia laikytis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

41 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

Valstybės narės atlieka finansines pataisas, kurių reikia atsižvelgiant į vykdant nacionalines programas nustatytus pavienius arba sisteminius pažeidimus ▌. Finansinėmis pataisomis atšaukiamas visas iš atitinkamo Sąjungos biudžeto skiriamas įnašas arba jo dalis. Valstybės narės atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, Sąjungos biudžeto finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą. Atšauktos ir susigrąžintos sumos bei jų palūkanos perskiriamos atitinkamai nacionalinei programai, išskyrus su Europos Audito Rūmų ir Komisijos tarnybų, įskaitant OLAF, nustatytais pažeidimais susijusias sumas. Užbaigusi nacionalinę programą, valstybė narė susigrąžintas sumas grąžina į Sąjungos biudžetą.

42 straipsnis

Komisijos atliekamas atitikties patvirtinimas ir finansinės pataisos

1.          Komisija atlieka finansines pataisas, atšaukdama nacionalinei programai skirtą visą Sąjungos įnašą arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikoma ▌teisė, įskaitant atvejus, kai pažeidimai susiję su Komisijos arba Europos Audito Rūmų nustatytais valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais.

2.          Pažeidus taikomą ▌teisę finansinės pataisos atliekamos tik Komisijai deklaruotų išlaidų atžvilgiu ir tik tuo atveju, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:

a)      pažeidimas turėjo ▌įtakos projekto atrinkimui pagal nacionalinę programą arba tais atvejais, kai dėl pažeidimo pobūdžio to poveikio neįmanoma nustatyti, tačiau yra didelė rizika, kad pažeidimas tokį poveikį turėjo;

b)     ▌pažeidimas turėjo ▌įtakos išlaidų sumai, pateiktai atlyginti iš Sąjungos biudžeto, arba tais atvejais, kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma nustatyti jo finansinio poveikio, tačiau yra didelė rizika, kad pažeidimas tokį poveikį turėjo.

3.          Priimdama sprendimą dėl finansinės pataisos ▌pagal 1 dalį Komisija laikosi proporcingumo principo atsižvelgdama į taikomos ▌teisės pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir jo finansines pasekmes Sąjungos biudžetui.

4.          Prieš priimant sprendimą dėl atsisakymo finansuoti Komisijos išvados ir valstybės narės paaiškinimai pranešami raštu; po to abi šalys stengiasi susitarti dėl veiksmų, kurių reikia imtis.

5.          Negalima atsisakyti finansuoti:

a)      išlaidų, kurias atsakinga institucija patyrė daugiau kaip prieš 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas;

b)     daugiamečių veiksmų, vykdomų pagal nacionalines programas, išlaidų, jeigu paskutinis paramos gavėjo įpareigojimas nustatytas daugiau kaip prieš 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas;

c)      šios dalies b punkte nepaminėtų pagal nacionalines programas vykdomų veiksmų išlaidų, kurioms padengti atsakinga institucija mokėjimą arba, atitinkamu atveju, galutinį mokėjimą atliko daugiau kaip prieš 36 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie išvadas.

6.          Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato atitikties patvirtinimo procedūros sąlygas, susijusias su priemonėms, kurių reikia imtis sprendimui priimti ir jam įgyvendinti, įskaitant susijusias su Komisijos ir valstybių narių keitimusi informacija ir terminais, kurių privaloma laikytis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

43 straipsnis

Valstybių narių pareigos

Komisija finansines pataisas atlieka nepažeisdama valstybės narės pareigos siekti susigrąžinti sumas pagal šio reglamento 21 straipsnio h punktą ir susigrąžinti valstybės pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 [9] 14 straipsnį.

44 straipsnis

Grąžinimas

1.          Visos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Finansinio reglamento 80 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto termino. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio po vykdomojo rašto išdavimo diena.

2.          Uždelsus grąžinti sumą nustatomi delspinigiai, kurie skaičiuojami nuo mokėjimo termino iki faktinio mokėjimo dienos. Tokių delspinigių dydis apskaičiuojamas prie Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5 procentinio punkto.

5 skirsnis

Įsipareigojimų panaikinimas

45 straipsnis

Principai

1.          Nacionalinėms programoms taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, grindžiama principu, kad iki antrų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo nustatymo, gruodžio 31 d. su įsipareigojimu susijusių sumų nepadengus 33 straipsnyje nurodyto pradinio ir metinio išankstinio finansavimo lėšomis ir jų nenurodžius pagal 39 straipsnį nustatytame mokėjimo prašyme, tos sumos yra panaikinamos. Įsipareigojimų panaikinimo tikslu Komisija sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną šeštąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2014 m. visu metiniu įnašu.

1a.        Nukrypstant nuo 1 dalies, įsipareigojimo panaikinimo terminai netaikomi metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2014 m. visu metiniu įnašu.

1b.        Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pirmasis metinis biudžetinis įsipareigojimas yra susijęs su 2015 m. visu metiniu įnašu, įsipareigojimo panaikinimo terminai netaikomi metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2015 m. visu metiniu įnašu. Tokiais atvejais Komisija sumą pagal 1 dalį apskaičiuoja prie kiekvieno 2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną penktąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2015 m. visu metiniu įnašu.

2.          Su paskutiniais laikotarpio metais susijęs įsipareigojimas panaikinamas laikantis programų užbaigimo taisyklių.

3.          Visi įsipareigojimai, neįvykdyti paskutinę dieną, kurią išlaidos dar laikomos tinkamomis finansuoti, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje, ir dėl kurių per šešis mėnesius nuo tos dienos atsakinga institucija nepateikė mokėjimo prašymo, automatiškai panaikinami.

46 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimo išimtys

1.          Iš panaikinamų įsipareigojimų sumos atimamos sumos, kurių atsakinga institucija negalėjo deklaruoti Komisijai dėl šių priežasčių:

a)      veiksmai sustabdyti dėl teismo proceso arba sustabdomąjį poveikį turinčio administracinio skundo, arba

b)     dėl force majeure aplinkybių, kurios turi didelį poveikį visos nacionalinės programos ar jos dalies įgyvendinimui. Force majeure aplinkybes nurodančios atsakingos institucijos turi įrodyti tiesioginį force majeure aplinkybių poveikį visos nacionalinės programos arba jos dalies įgyvendinimui.

Atimti šias sumas galima prašyti vieną kartą, jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko iki vienų metų, arba kelis kartus pagal tai, kiek truko force majeure aplinkybės, arba pagal tai, kiek metų praėjo nuo teismo ar administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki galutinio teismo ar administracinio sprendimo datos.

2.          Valstybė narė iki sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją apie išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

3.          Apskaičiuojant automatiškai panaikinamų įsipareigojimų sumą neatsižvelgiama į biudžeto įsipareigojimų dalį, dėl kurios buvo pateiktas mokėjimo prašymas, bet Komisija su ja susijusį mokėjimą sumažino arba sustabdė N + 2 metų gruodžio 31 d.

47 straipsnis

Procedūra

1.          Jei esama pavojaus, kad įsipareigojimai bus panaikinti pagal 45 straipsnį, Komisija kuo greičiau apie tai informuoja valstybes nares.

2.          Komisija, remdamasi sausio 31 d. turima informacija, informuoja atsakingą instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta pagal turimą informaciją.

3.          Valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.

4.          Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius po paskutinio termino, kuris nustatomas taikant 1–3 dalis, automatiškai panaikina įsipareigojimus.

5.          Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju atitinkamai nacionalinei programai skirtas tų metų įnašas iš Sąjungos biudžeto sumažinamas automatiškai panaikintų įsipareigojimų suma. Jeigu valstybė narė nepateikia patikslinto finansinio plano, finansavimo plane numatytas Sąjungos įnašas sumažinamas pro rata.

V SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

48 straipsnis

Informavimas ir viešumas

1.          Valstybės narės ir atsakingos institucijos atsako už:

a)      ▌interneto svetainę arba portalą, kur pateikiama informacija apie tos valstybės narės nacionalines programas ir galimybes jose dalyvauti;

b)     potencialių paramos gavėjų informavimą apie finansavimo galimybes pagal nacionalinę programą;

c)      Sąjungos piliečių informavimą apie specialiųjų reglamentų vaidmenį ir juos įgyvendinant pasiektus rezultatus vykdant informavimo ir komunikacijos apie nacionalinių programų rezultatus ir poveikį veiksmus.

2.          Valstybės narės užtikrina skaidrų nacionalinių programų įgyvendinimą ir sudaro bei pildo pagal kiekvieną nacionalinę programą remiamų veiksmų sąrašą, kuris pateikiamas interneto svetainėje arba portale. Veiksmų sąraše pateikiama atnaujinta informacija apie galutinius paramos gavėjus, projektų pavadinimai ir jiems skirta Sąjungos finansavimo suma.

2a.        Informacija paprastai skelbiama viešai, išskyrus atvejus, kai prieiga prie jos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

3.          Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 54 straipsnyje nurodytos procedūros priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su visuomenei skirtomis informavimo bei viešinimo priemonėmis ir paramos gavėjams skirtomis informavimo priemonėmis.

4.          Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžia informavimo ir viešinimo priemonių technines charakteristikas. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 55 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

49 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaitos

1.          Iki 2016 m. kovo 31 d. ir iki kiekvienų paskesnių metų (įskaitant 2022 m.) kovo 31 d. atsakinga institucija pateikia Komisijai kiekvienos nacionalinės programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais metinę ataskaitą ir gali tą informaciją tinkamu lygmeniu paskelbti. 2016 m. teikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 finansinius metus. Valstybė narė galutinę nacionalinių programų įgyvendinimo ataskaitą pateikia iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.          Metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie:

a)      nacionalinės programos įgyvendinimą nurodant finansinius duomenis ir rodiklius;

b)     visus reikšmingus klausimus, kurie turi poveikį nacionalinės programos įgyvendinimo rezultatams.

3.          Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą, 2017 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ir įvertinama:

-a)    2 dalyje nurodyta informacija ▌;

a)      pažanga siekiant nacionalinėse programose nustatytų tikslų, prie kurių prisidedama įnašu iš Sąjungos biudžeto ▌;

b)     atitinkamų partnerių dalyvavimas, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

4.          2020 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje be 2 ▌dalyje ▌nurodytos informacijos ir vertinimo pateikiama informacija apie pažangą siekiant nacionalinės programos tikslų ir pažangos vertinimas, atsižvelgiant į politinio dialogo rezultatus.

5.          1–4 dalyse nurodytos metinės įgyvendinimo ataskaitos laikomos priimtinomis, jeigu jose pateikiama visa tose dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo valstybei narei praneša, jei ataskaita nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.

6.          Komisija savo pastabas dėl metinės įgyvendinimo ataskaitos valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.

7.          Komisija gali pateikti pastabas dėl atsakingos institucijos metinėje įgyvendinimo ataskaitoje nurodytų klausimų, turinčių poveikį nacionalinės programos įgyvendinimui. Jei tokios pastabos pateikiamos, atsakinga institucija pateikia visą su tokiomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių ▌ priemonių imtasi.

8.          Metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos rengiamos pagal Komisijos patvirtintus pavyzdžius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

50 straipsnis

Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema

1.          Komisija, prireikus bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolatos stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir specialieji reglamentai.

2.          Komisija partnerystės su valstybėmis narėmis pagrindu pagal 52 straipsnį vertina, kaip įgyvendinami specialieji reglamentai.

3.          Nustatoma bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, siekiant įvertinti veiksmų reikalingumą, veiksmingumą, efektyvumą, pridėtinę vertę ir tvarumą, supaprastinti administracines procedūras ir sumažinti administracinę naštą, atsižvelgiant į šio reglamento ir specialiųjų reglamentų tikslus, ir nustatyti šio reglamento bei specialiųjų reglamentų, kuriais prisidedama prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo, taikymo rezultatus.

4.          Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis 54 straipsnyje nurodytos procedūros priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau plėtojama bendra stebėsenos ir vertinimo sistema.

5.          Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, ▌būtiną ▌šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimui stebėti ir vertinti.

6.          Komisija taip pat nagrinėja, kaip pagal specialiuosius reglamentus vykdomi veiksmai papildo kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus.

6a.        Komisija ypatingą dėmesį skiria su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų ir programų, vykdomų pagal 9 straipsnį, stebėsenai ir vertinimui.

51 straipsnis

Valstybių narių atliekamas nacionalinių programų vertinimas

1.          Valstybės narės atlieka 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus. Vertinimu, kuris turi būti atliekamas 2017 m., prisidedama gerinant nacionalinių programų rengimo kokybę ir įgyvendinimą remiantis bendra stebėsenos ir vertinimo sistema.

2.          Šiuo atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos rodikliais, rengimo ir rinkimo tvarka.

3.          52 straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus atlieka ▌nuo atsakingų institucijų, audito institucijų ir įgaliotųjų institucijų funkciniu požiūriu nepriklausomi ekspertai. Šie ekspertai gali būti susiję su savarankiška valstybės institucija, atsakinga už administravimo stebėseną, vertinimą ir auditą. Komisija pateikia gaires, kaip atlikti vertinimus.

4.          52 straipsnio 1 dalyje nurodyti vertinimai visa apimtimi skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai prieiga prie informacijos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

52 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos teikiamos vertinimo ataskaitos

1.          Pagal bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės Komisijai pateikia:

a)      iki 2017 m. gruodžio 31 d. – tarpinio vertinimo ataskaitą dėl veiksmų pagal nacionalines programas įgyvendinimo ir pažangos siekiant nacionalinių programų tikslų;

b)     iki 2023 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą dėl veiksmų pagal nacionalines programas poveikio.

2.          Remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

a)      iki 2018 m. birželio 30 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento ir specialiųjų reglamentų įgyvendinimo Sąjungos lygiu. Į ataskaitą taip pat įtraukiamas laikotarpio vidurio peržiūros, atliktos pagal šio reglamento ir specialiųjų reglamentų nuostatas, įvertinimas;

b)  iki 2024 m. birželio 30 d., užbaigus nacionalines programas – ex post vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento ir specialiųjų reglamentų poveikio.

3.          Komisijos ex post vertinime taip pat nagrinėjamas specialiųjų reglamentų poveikis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimui, atsižvelgiant į tai, kaip specialiaisiais reglamentais prisidedama siekiant šių tikslų:

a)      plėtoti bendrą sienų apsaugos kultūrą, teisėsaugos bendradarbiavimą ir krizių valdymą;

b)     veiksmingai valdyti migracijos į ES srautus;

c)      tobulinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

d)     užtikrinti teisingas ir vienodas sąlygas trečiųjų šalių piliečiams;

e)      užtikrinti valstybių narių solidarumą ir bendradarbiavimą sprendžiant migracijos ir vidaus saugumo klausimus;

f)      nustatyti bendrą Sąjungos požiūrį į migraciją ir saugumą, susijusį su trečiosiomis šalimis.

3a.        Visos šiame straipsnyje numatytos vertinimo ataskaitos skelbiamos visa apimtimi, išskyrus atvejus, kai prieiga prie informacijos ribojama dėl konfidencialaus jos pobūdžio, visų pirma kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga.

VI SKYRIUS

▌BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.          Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.          Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami trejų metų laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.          Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.          Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.          Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

55 straipsnis

Komiteto procedūra

1.          Komisijai padeda šiuo reglamentu įsteigtas bendras ▌„Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo“ komitetas ▌. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.          Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.          Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, išskyrus šio reglamento 14 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 5 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 6 dalį ir 48 straipsnio 4 dalį.

56 straipsnis

Peržiūra

Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba nė vėliau kaip iki 2020 m. birželio 30 d. peržiūri šį reglamentą.

57 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                                        Tarybos vardu

Pirmininkas                                                             Pirmininkas

___________________

  • [1]  OL C 299, 2012 10 4, p. 108.
  • [2]  OL C 277, 2012 9 13, p. 23.
  • [3] * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas ˛ymimas pusjuod˛iu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
  • [4]           OL C ..., ..., p. ...
  • [5]           OL C ..., ..., p. ...
  • [6]           ▌Reglamentas 966/2012.
  • [7]           ▌ 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.
  • [8]           OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
  • [9]           OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTO PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl nacionalinių programų priėmimo

„Komisija kiek galėdama stengsis iš anksto informuoti Europos Parlamentą apie nacionalinių programų priėmimą“.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punkto

„Komisija pabrėžia, kad sistemingas rėmimasis 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punktu prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (OL L 55, 2011 2 28, p. 13) raidei ir dvasiai. Šią nuostatą reikia taikyti tik esant konkrečiai būtinybei nukrypti nuo pagrindinio principo, pagal kurį Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, kai nepateikta nuomonė. Kadangi tai yra 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, antros pastraipos b punkto taikymo negalima vertinti tiesiog kaip teisės aktų leidėjo „veiksmų laisvės“, nes minėto punkto aiškinimas turi būti ribotas ir todėl turi būti pagrįstas.“

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (14.9.2012)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos
(COM(2011)0752 – C7‑0444/2011 – 2011/0367(COD))

Nuomonės referentė: Monika Hohlmeier

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Vidaus reikalų biudžetas

2011 m. birželio mėn. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos. Pasiūlymuose numatyta, kad 2014–2020 m. vidaus reikalų sričiai skiriamas bendras biudžetas yra 10,9 mlrd. EUR.

Į šį skaičių įtrauktos finansinių programų išlaidos ir didelės apimties IT sistemų ir vidaus reikalų srityje veikiančių ES agentūrų finansavimas[1].

Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.

mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Prieglobsčio ir migracijos fondas

įskaitant perkėlimo programą ir Europos migracijos tinklą

3,869

Vidaus saugumo fondas

įskaitant naujas didelės apimties IT sistemas

4,648

Dabartinės didelės apimties IT sistemos ir IT agentūra

822

Tarpinė suma

9,339

Agentūros

(Europolas, FRONTEX, EPPB, CEPOL ir EMCDDA)

1,572

Iš viso

10,911

Dviejų fondų teisinė sistema

Siekdama supaprastinti finansavimo struktūras vidaus reikalų srityje ir išlaidas ES lygmeniu geriau suderinti su Sąjungos strateginiais politikos tikslais, Komisija siūlo sumažinti fondų skaičių iki dviejų ir parengti horizontalias nuostatas dėl fondų valdymo. Dviejų fondų veikla būtų kuo labiau paremta identiškais lėšų paskirstymo mechanizmais.

Taigi, šis reglamentas, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, sudaro Sąjungos finansavimo iš dviejų fondų sistemos dalį. Finansuojama iš šių dviejų fondų:

· Prieglobsčio ir migracijos fondo ir

· Vidaus saugumo fondo (kurį sudaro išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė).

Šia horizontaliąja priemone, taikytina Prieglobsčio ir migracijos fondui ir abiems Vidaus saugumo fondo komponentams (tiesiogiai arba per kryžmines nuorodas), nustatomos programavimo, valdymo ir kontrolės, finansų valdymo ataskaitų ir vertinimo taisyklės.

Ši bendra keturių reglamentų struktūra yra reikalinga dėl skirtingų vadinamąja kintamąja geometrija grindžiamų balsavimo Taryboje taisyklių, nustatytų Sutarčių protokoluose Nr. 19 (dėl Šengeno acquis) ir Nr. 21 (dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės). Parengus šį horizontalųjį reglamentą, bendras nuostatų skaičius būtų daug mažesnis nei nuostatų atkartojimo kiekviename teisės akte atveju.

Bendrosios nuostatos

Šiame reglamente nustatomi tik finansinio ir techninio pobūdžio įpareigojimai, pvz., programavimo, valdymo ir kontrolės, sąskaitų patvirtinimo, programų baigimo, atskaitomybės ir vertinimo taisyklės ir lėšų paskirstymo mechanizmai), o politikos tikslai, tinkami finansuoti veiksmai, išteklių skirstymas ir paramos kiekvienai konkrečiai politikos sričiai apimtis apibrėžiami trijuose specialiuosiuose reglamentuose.

Finansinis poveikis

Kadangi šiame reglamente tik išdėstomos bendrosios išlaidų finansavimo taisyklės, nenumatoma jokių asignavimų. Tačiau Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos pasiūlyta Prieglobsčio ir migracijos fondui skirti 3 869 mln. EUR, o Vidaus saugumo fondui – 4 648 mln. EUR (žr. anksčiau pateiktos lentelės dabartinių kainų skiltį). Atsižvelgiant į tai, vidaus reikalų politika įgyvendinama daugiausia taikant pasidalijamąjį valdymą, o faktinis kasdienis valdymas pavedamas nacionaliniu lygmeniu atsakingoms institucijoms.

Pakeitimai

Pasidalijamojo valdymo būdas vis dažniau laikomas tinkamu taikyti visose vidaus reikalų politikos srityse, todėl jis pradėtas taikyti ir vidaus saugumo srityje, kurioje anksčiau nebuvo taikomas.

Taigi, turi būti užtikrinta, kad įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą atitiktų Finansinio reglamento nuostatas. Nuomonės referentė siūlo keletą pakeitimų, kad būtų sustiprinta įgyvendinimo taikant pasidalijamąjį valdymą kontrolė, o formuluotės atitiktų peržiūrėtą Finansinį reglamentą.

Be to, nuomonės referentė siūlo aiškiai pabrėžti finansuojamos veiklos teikiamos papildomos naudos ES būtinybę. Šiuo tikslu, vedant politikos dialogus su valstybėmis narėmis, besirengiančiomis sukurti nacionalines programas, reikėtų atitinkamai konsultuotis su susijusiomis kompetentingomis ES agentūromis.

Siekiant kuo labiau užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui, nuomonės referentė siūlo numatyti vietoje atliekamus patikrinimus ir inspektavimą, apie kuriuos nebuvo pranešta iš anksto. Be to, siekiant veiksmingai ir tikslingai panaudoti lėšas ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės įnašą, nuomonės referentė siūlo nenumatyti, kad veiksmai susiklosčius nepaprastajai padėčiai galėtų būti finansuojami 100 proc., o visuomet minimaliai, kad ir labai nedidele dalimi, turėtų savo lėšomis prisidėti ir valstybė narė.

Norint užtikrinti finansavimo tęstinumą, nuomonės referentė siūlo numatyti metinį išankstinį finansavimą.

PAKEITIMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 a dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1a. pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik nuoroda teisėkūros institucijai ir negali būti patvirtintas, kol nepasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

Pakeitimas  2

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 b dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1a. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1; pakartoja, kad siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas įgyvendinti esamus politinius prioritetus ir Lisabonos sutartyje numatytas naujas užduotis, taip pat reaguoti į nenumatytus įvykius, kitoje DFP reikia skirti pakankamai papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad net padidinus kitos DFP išteklius 5 proc., palyginti su 2013 m. lygiu, būtų galima tik ribotai padėti siekti suderintų Sąjungos tikslų bei įsipareigojimų ir įgyvendinti Sąjungos solidarumo principą; ragina Tarybą, jei ji nepritaria šiam požiūriui, aiškiai nurodyti, kurių jos politinių prioritetų arba projektų būtų galima visiškai atsisakyti, nepaisant įrodytos jų papildomos naudos Europai;

 

_______________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

Pakeitimas  3

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 c dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1c. pabrėžia, kad Komisija, atsižvelgdama į jau nustatytus ir įgyvendintus Sąjungos uždavinius, turi pasiūlyme įžvalgiai ir tinkamai atspindėti šiuos politinius prioritetus;

Pakeitimas  4

Teisėkūros rezoliucijos projektas

1 d dalis (nauja)

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

 

1d. pakartoja, jog Lisabonos sutartyje nustatyta, kad deleguotieji aktai yra tik bendrai taikomi ne teisėkūros procedūra priimti aktai, susiję su neesminėmis teisėkūros procedūra priimto teisės akto nuostatomis; todėl patvirtina, kad kritiškai vertina itin dažną deleguotųjų aktų naudojimą ir primygtinai reikalauja, kad bet kurios esminės nuostatos būtų apibrėžiamos konkrečiame teisėkūros procedūra priimtame teisės akte;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“1 Europos Parlamentas pabrėžė, kad sprendžiant itin svarbius imigracijos ir prieglobsčio, taip pat Sąjungos išorės sienų valdymo klausimus turi būti vadovaujamasi integruotu požiūriu ir turi būti užtikrintas pakankamas finansavimas ir pagalbos priemonės nepaprastosioms situacijoms valdyti gerbiant žmogaus teises ir laikantis visų valstybių narių savitarpio solidarumo principo bei nacionalinių įsipareigojimų, ir aiškiai nustatant užduotis. Taip pat pažymėjo, kad šiuo požiūriu turi būti tinkamai atsižvelgta į padidėjusius FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuro ir Solidarumo ir migracijos srautų valdymo fondų uždavinius;

 

__________________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

Pagrindimas

2011 m. birželio 8 d. rezoliucijos „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ 107 dalis.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b) savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad reikia sukurti geresnę fondų ir programų sąveiką, ir pažymėjo, kad fondų valdymo supaprastinimas ir kryžminis finansavimas suteikia galimybę bendriems tikslams skirti daugiau lėšų; pritarė Komisijos ketinimui mažinti bendrą vidaus reikalų biudžeto priemonių skaičių iki dviejų ramsčių struktūros ir, kai įmanoma, jas bendrai valdyti; manė, kad laikantis tokio požiūrio būtų galima žymiai pagerinti šiuo metu veikiančių fondų ir programų paprastumą, racionalumą, konsolidaciją ir skaidrumą. Vis dėlto pabrėžė, jog reikia užtikrinti, kad skirtingi vidaus reikalų politikos sričių tikslai nebūtų supainioti;

 

__________________

 

1 Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.

Pagrindimas

2011 m. birželio 8 d. rezoliucijos „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ 109 dalis.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a) lėšų panaudojimas šioje srityje turėtų būti geriau koordinuojamas siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį veiksmingumą ir matomumą bei pasiekti geresnės biudžetinės sąveikos;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3b) išlaidų panaudojimo ir kokybės gerinimas turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama fondų tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) išorės veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti, kaip nustatyta ESS 18 straipsnio 4 dalyje;

(7) išorės veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir suderinti, kaip nustatyta ESS 18 straipsnio 4 dalyje; Europos Komisija kartu su EIVT turėtų nustatyti veiksmingą mechanizmą, kad būtų užtikrintas toks nuoseklumas;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) išlaidų tinkamumas finansuoti nacionalinėse programose turėtų būti nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, laikantis bendrųjų principų. Turėtų būti nustatyta laikotarpio, kuriuo leidžiamos tinkamos finansuoti išlaidos, pradžia ir pabaiga, siekiant užtikrinti vienodų ir teisingų taisyklių taikymą nacionalinėms programoms;

(11) išlaidų tinkamumas finansuoti nacionalinėse programose turėtų būti nustatomas pagal nacionalinės teisės aktus, vadovaujantis bendraisiais šiame reglamente nustatytais principais. Turėtų būti nustatyta laikotarpio, kuriuo leidžiamos tinkamos finansuoti išlaidos, pradžia ir pabaiga, siekiant užtikrinti vienodų ir teisingų taisyklių taikymą nacionalinėms programoms;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) dėl techninės pagalbos valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos remti savo nacionalines programas ir padėti paramos gavėjams vykdyti įsipareigojimus ir laikytis Sąjungos teisės;

(12) dėl techninės pagalbos valstybėms narėms būtina sudaryti sąlygas remti savo nacionalines programas, padėti paramos gavėjams vykdyti įsipareigojimus ir laikytis Sąjungos teisės, taigi, padidinti ES lėšų matomumą ir prieinamumą;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) siekiant užtikrinti tinkamą sistemą, kuria remiantis būtų galima skubiai suteikti paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama remti veiksmus, su kuriais susijusios išlaidos buvo patirtos iki pateikiant prašymą suteikti pagalbą, kaip nustatyta Finansinio reglamento1 nuostata, pagal kurią toks lankstumas galimas tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais;

(13) siekiant užtikrinti tinkamą sistemą, kuria remiantis būtų galima skubiai suteikti paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama remti veiksmus, su kuriais susijusios išlaidos buvo patirtos iki pateikiant prašymą suteikti pagalbą, kaip nustatyta Finansinio reglamento1 nuostata, pagal kurią toks lankstumas galimas tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais;

____________

____________

1 Trimetė finansinio reglamento peržiūra. Komisijos pasiūlymas COM(2010)0260.

1 Reglamentas dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)815) galutinis, 2010 12 22).

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu ištaisoma klaidinga nuoroda.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a) nors teisingas lėšų panaudojimas yra pagrindinis prioritetas, turėtų būti supaprastintas lėšų naudojimas atitinkamose politikos srityse; šiuo tikslu, jei valstybės narės klaidų dažnis įgyvendinant šį reglamentą ir su juo susijusius specialiuosius reglamentus neviršija 2 proc., patikrinimai turėtų būti atliekami rečiau;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) per trimetę Finansinio reglamento1 peržiūrą nustatyti su pasidalijamojo valdymo principais susiję pokyčiai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

(22) per trimetę Finansinio reglamento1 peržiūrą nustatyti su pasidalijamojo valdymo metodais susiję pokyčiai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

_______________

_______________

1 Trimetė finansinio reglamento peržiūra. Komisijos pasiūlymas COM(2010)0260.

1 Reglamentas dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)815) galutinis, 2010 12 22).

Pagrindimas

Pasidalijamasis valdymas yra ne principas, o ES biudžeto vykdymo metodas.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22a) kai Komisija įgyvendina biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, įgyvendinimo užduotys turėtų būti pavedamos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, turėtų užtikrinti Sąjungos veiklos matomumą. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų vykdyti savo atitinkamus kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę, nurodytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos turėtų būti apibrėžtos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(27a) svarbu užtikrinti, kad programos finansai būtų valdomi patikimai, o pati programa įgyvendinama kuo veiksmingiau ir jos naudotojams priimtinausiu būdu, taip pat turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir priemonės prieinamumas visiems dalyviams. Kadangi dalis pagal šiuos fondus numatytų veiksmų vykdomi remiantis pasidalijamojo valdymo principu, valstybės narės turėtų netaikyti papildomų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams būtų sudėtingiau naudotis lėšomis;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Pagal specialiuosius reglamentus pasitelkiant nacionalines programas, Sąjungos veiksmus ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai teikiama parama, kuria, siekiant Sąjungos tikslų, prisidedama prie nacionalinio, regiono ir vietos lygmens veiksmų vykdymo.

1. Pagal specialiuosius reglamentus pasitelkiant nacionalines programas, Sąjungos veiksmus ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai teikiama parama, kuria, siekiant Sąjungos tikslų ir kuriant papildomą naudą ES, prisidedama prie nacionalinio, regiono ir vietos lygmens veiksmų vykdymo.

Pagrindimas

Sąjungos lėšomis visuomet turi būti kuriama papildoma nauda ES ir jomis neturi būti pakeistas nacionalinis finansavimas.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal specialiuosius reglamentus finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas.

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal specialiuosius reglamentus finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, jei nenustatyti tinkamam įgyvendinimui reikalingi administraciniai reikalavimai, Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad padėtų valstybėms narėms sukurti reikalingas administracines struktūras.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina veiksmingą atgrasomąją sukčiavimo prevenciją, ypač didelės rizikos srityse, atsižvelgdamos į priemonių naudą ir proporcingumą.

4. Valstybės narės užtikrina veiksmingą atgrasomąją sukčiavimo prevenciją, ypač didelės rizikos srityse, atsižvelgdamos į priemonių naudą ir proporcingumą. Tai gali apimti vietoje atliekamus patikrinimus ir inspektavimą, apie kuriuos nebuvo pranešta iš anksto.

Pagrindimas

Siekiant kuo labiau užkirsti kelią netinkamam ES lėšų panaudojimui, nuomonės referentė siūlo numatyti vietoje atliekamus patikrinimus ir inspektavimą, apie kuriuos nebuvo pranešta iš anksto.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisijos iniciatyva Sąjungos veiksmus gali įgyvendinti ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninę pagalbą gali teikti:

4. Komisijos iniciatyva Sąjungos veiksmus gali įgyvendinti ir paramą susiklosčius nepaprastajai padėčiai ir techninę pagalbą gali teikti:

- tiesiogiai – Komisija arba vykdomosios agentūros;

- tiesiogiai – Komisija arba vykdomosios agentūros;

- netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kaip apibrėžta Finansinio reglamento [57] straipsnyje.

- netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kaip apibrėžta Finansinio reglamento [57] straipsnyje.

 

Komisija lieka atsakinga už Sąjungos biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie antroje įtraukoje minimų subjektų operacijas.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu formuluotė suderinama su persvarstytu Finansiniu reglamentu.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Neviršijant turimų išteklių ribų, parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai gali siekti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

2. Neviršijant turimų išteklių ribų ir nukrypstant nuo 16 straipsnio, parama susiklosčius nepaprastajai padėčiai gali siekti daugiau nei 90 %, bet negali sudaryti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir atsakingą ES lėšų panaudojimą ir papildomumą, reikia, kad valstybės narės visuomet prisidėtų prie veiklos finansavimo ir užtikrintų Sąjungos išlaidų tikslingumą. Susiklosčius nepaprastajai padėčiai gali prireikti, kad parama siektų daugiau nei 90 %, bet neturėtų sudaryti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kad pradėtų programavimo laikotarpį, Komisija ir kiekviena valstybė narė palaiko politinį dialogą dėl nacionalinių reikalavimų ir paramos, kurią būtų galima skirti iš Sąjungos biudžeto šiems reikalavimams įgyvendinti, atsižvelgiant į pradinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir į specialiųjų reglamentų tikslus. Politinis dialogas užbaigiamas parengiant suderintą protokolą arba apsikeičiant raštais, kuriuose nurodomi konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai ir prioritetai ir kurie naudojami kaip nacionalinių programų rengimo pagrindas.

1. Kad pradėtų programavimo laikotarpį, Komisija ir kiekviena valstybė narė palaiko politinį dialogą dėl nacionalinių reikalavimų ir paramos, kurią būtų galima skirti iš Sąjungos biudžeto šiems reikalavimams įgyvendinti, atsižvelgiant į pradinę padėtį atitinkamoje valstybėje narėje ir į specialiųjų reglamentų tikslus. Politinis dialogas užbaigiamas parengiant suderintą protokolą arba apsikeičiant raštais, kuriuose nurodomi konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai ir prioritetai ir kurie naudojami kaip nacionalinių programų rengimo pagrindas.

 

Siekiant užtikrinti reikalingą papildomą naudą ES, politinis dialogas vedamas tinkamai konsultuojantis su Sąjungos agentūromis ir turėtų būti proga pasikeisti nuomonėmis apie Sąjungos veiksmus.

Jeigu veiksmai turi būti vykdomi trečiosiose šalyse arba yra su jomis susiję, jie neturi būti orientuoti tiesiogiai į vystymąsi, o politinis dialogas turi visiškai atitikti Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principus ir bendruosius tikslus.

Jeigu veiksmai turi būti vykdomi trečiosiose šalyse arba yra su jomis susiję, jie neturi būti orientuoti tiesiogiai į vystymąsi, o politinis dialogas turi visiškai atitikti Sąjungos išorės veiksmų bei užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principus ir bendruosius tikslus.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti ES išlaidų teikiamą papildomą naudą ES, valstybės narės ir kompetentingos ES agentūros turi pradėti konstruktyvų dialogą dėl uždavinių ir prioritetų nustatymo. Todėl rengiant nacionalines programas turi būti konsultuojamasi su atitinkamomis kompetentingomis ES agentūromis, o tuo pat metu valstybės narės turėtų turėti progą išsakyti savo mintis apie Sąjungos veiksmus.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(c) tinkama strategija, kurioje nustatyti tikslai, siektini naudojant iš Sąjungos biudžeto gaunamą paramą, taip pat tų tikslų įgyvendinimo užduotys, orientacinis tvarkaraštis ir veiksmų, kuriais numatoma siekti šių tikslų, pavyzdžiai;

(c) tinkama strategija, kurioje nustatyti tikslai, siektini naudojant iš Sąjungos biudžeto gaunamą paramą, taip pat tų tikslų įgyvendinimo užduotys, orientacinis tvarkaraštis ir veiksmų, kuriais numatoma siekti šių tikslų, pavyzdžiai; ši strategija užtikrina sąžiningą ir nešališką lėšų paskirstymą (pagal specialiuosius reglamentus) kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į specialiuosiuose reglamentuose apibrėžtus tikslus;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a. Visos nacionalinės programos patvirtinamos iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente ir šiame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių programų valdymą ir kontrolę.

1. Valstybės narės vykdo valdymo, kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima atitinkamą atsakomybę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente išdėstytose pasidalijamojo valdymo taisyklėse. Pagal pasidalijamojo valdymo metodą valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių programų valdymą ir kontrolę, o Komisija lieka atsakinga už Sąjungos biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu formuluotė suderinama su persvarstytu Finansiniu reglamentu.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Mokėjimai vykdomi kaip išankstiniai, metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimai.

2. Mokėjimai vykdomi kaip pradiniai, metiniai išankstiniai, metinio likučio ir galutinio likučio mokėjimai.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą reikia numatyti metinį išankstinį finansavimą.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išankstinio finansavimo tvarka

Pradinio ir metinio išankstinio finansavimo tvarka

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą reikia nurodyti mokėjimų laikotarpius, taip pat numatyti metinį išankstinį finansavimą.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, Komisija sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 proc. atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos. Ji gali būti išmokėta dviem dalimis, atsižvelgiant į biudžete turimas lėšas.

1. Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, Komisija sumoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 6 proc. atitinkamai nacionalinei programai iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos. Ji gali būti išmokėta per šešis mėnesius dviem dalimis, atsižvelgiant į biudžete turimas lėšas.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą reikia nurodyti mokėjimų laikotarpius, taip pat numatyti metinį išankstinį finansavimą.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Metinio išankstinio finansavimo suma, kurią sudaro 5 proc. viso atitinkamai programai skirto įnašo iš Sąjungos biudžeto, sumokama iki kiekvienų daugiametės finansinės programos metų vasario mėnesio.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą reikia nurodyti mokėjimų laikotarpius, taip pat numatyti metinį išankstinį finansavimą.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 2015 m. arba vėliau patvirtintoms nacionalinėms programoms skirtos sumos dalys išmokamos patvirtinimo metais.

2. Praėjus pirmiesiems metams po daugiametės finansinės programos įsigaliojimo, sumos dalys išmokamos ne vėliau kaip du mėnesiai po nacionalinės programos patvirtinimo, atsižvelgiant į biudžete turimas lėšas ir jei yra sukurtos reikalingos administracinės struktūros.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą reikia nurodyti mokėjimų laikotarpius, taip pat numatyti metinį išankstinį finansavimą.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Nacionalinėms programoms taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, pagal kurią įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu susijusioms sumoms netaikomas 33 straipsnyje nurodytas išankstinis finansavimas arba jeigu 39 straipsnyje nustatytame mokėjimo prašyme jos nebuvo nurodytos iki antrųjų metų, einančių po biudžetinių metų, gruodžio 31 d.

1. Nacionalinėms programoms taikoma įsipareigojimų panaikinimo procedūra, pagal kurią įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu susijusioms sumoms netaikomas 33 straipsnyje nurodytas išankstinis finansavimas arba jeigu 39 straipsnyje nustatytame mokėjimo prašyme jos nebuvo nurodytos iki antrųjų metų, einančių po biudžetinių metų, gruodžio 31 d.

 

Komisija panaikinamo įsipareigojimo sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną šeštąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2014 m. visu metiniu įnašu.

Pagrindimas

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio ir migracijos fondo nacionalinės programos būtų priimtos iki 2014 m. Tačiau, atsižvelgiant į pirmųjų DFP metų galimus sunkumus, reikėtų vengti įsipareigojimų asignavimų, susijusių su pasidalijamuoju valdymu, praradimo, o įsipareigojimų panaikinimo taisyklės turėtų būti pakoreguotos. Atitinkamai, pirmaisiais DFP metais įsipareigojimų panaikinimas turėtų būti taikomas prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedant vieną šeštąją 2014 m. biudžetinio įsipareigojimo.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, panaikinimo terminai netaikomi metiniams biudžetiniams įsipareigojimams, susijusiems su 2014 m. visu metiniu įnašu.

Pagrindimas

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio ir migracijos fondo nacionalinės programos būtų priimtos iki 2014 m. Tačiau, atsižvelgiant į pirmųjų DFP metų galimus sunkumus, reikėtų vengti įsipareigojimų asignavimų, susijusių su pasidalijamuoju valdymu, praradimo, o įsipareigojimų panaikinimo taisyklės turėtų būti pakoreguotos. Atitinkamai, pirmaisiais DFP metais įsipareigojimų panaikinimas turėtų būti taikomas prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedant vieną šeštąją 2014 m. biudžetinio įsipareigojimo.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu pirmasis metinis biudžetinis įsipareigojimas yra susijęs su 2015 m. visu metiniu įnašu, įsipareigojimo panaikinimo terminai metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2015 m. visu metiniu įnašu, netaikomi. Tokiais atvejais Komisija 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sumą apskaičiuoja prie kiekvieno 2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną penktąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2015 m. visu metiniu įnašu.

Pagrindimas

Jei pirmasis biudžetinis įsipareigojimas būtų susijęs su 2015 m. ir atsižvelgiant į pirmųjų DFP metų galimus sunkumus, reikėtų vengti įsipareigojimų asignavimų, susijusių su pasidalijamuoju valdymu, praradimo, o įsipareigojimų panaikinimo taisyklės turėtų būti pakoreguotos. Atitinkamai, pirmaisiais DFP metais įsipareigojimų panaikinimas turėtų būti taikomas prie kiekvieno 2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedant vieną penktąją 2015 m. biudžetinio įsipareigojimo.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. 2 dalies a ir b punktuose nurodytose ataskaitose Europos Komisija pateikia konkrečių duomenų, jei tokių bus, kokių pasiekta ES lėšų ir valstybių narių biudžetų papildomumo ir sąveikos srityje ir kokį skatinamąjį poveikį valstybėms narėms turėjo ES biudžetas siekiant įgyvendinti Stokholmo programos tikslus.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio antra pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

52 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytose ataskaitose Europos Komisija pateikia konkrečių duomenų, jei tokių bus, kokių pasiekta ES lėšų ir valstybių narių biudžetų papildomumo ir sąveikos srityje ir kokį skatinamąjį poveikį valstybėms narėms turėjo ES biudžetas siekiant įgyvendinti Stokholmo programos tikslus.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendrosios nuostatos. Prieglobsčio ir migracijos fondas ir Vidaus saugumo fondas

Nuorodos

COM(2011) 0752 – C7-0444/2011 – 2011/0367(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

15.12.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Monika Hohlmeier

15.2.2012

Priėmimo data

6.9.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Richard Ashworth, Reimer Böge, Zuzana Brzobohatá, Jean-Luc Dehaene, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazábal Rubial, Jens Geier, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Sergej Kozlík, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, Giovanni La Via, George Lyon, Claudio Morganti, Jan Mulder, Juan Andrés Naranjo Escobar, Dominique Riquet, Derek Vaughan, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Burkhard Balz, Maria Da Graça Carvalho, Edit Herczog, Jürgen Klute, Peter Šťastný, Georgios Stavrakakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Luigi Berlinguer

  • [1]  Šaltinis: Europos Komisijos komunikatas „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“ (COM(2011)0749).

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendrosios nuostatos. Prieglobsčio ir migracijos fondas ir Vidaus saugumo fondas

Nuorodos

COM(2011) 0752 – C7-0444/2011 – 2011/0367(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

15.11.2011

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

15.12.2011

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

15.12.2011

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Lorenzo Fontana

9.2.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

20.3.2012

10.7.2012

11.10.2012

27.11.2012

 

9.1.2014

 

 

 

Priėmimo data

9.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Roberta Angelilli, Edit Bauer, Emine Bozkurt, Salvatore Caronna, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Kinga Gál, Kinga Göncz, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Salvatore Iacolino, Sophia in ‘t Veld, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Timothy Kirkhope, Baroness Sarah Ludford, Svetoslav Hristov Malinov, Véronique Mathieu Houillon, Anthea McIntyre, Claude Moraes, Antigoni Papadopoulou, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Wim van de Camp, Axel Voss, Renate Weber, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Alexander Alvaro, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Stanimir Ilchev, Ulrike Lunacek, Hubert Pirker, Zuzana Roithová, Joanna Senyszyn, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Leonardo Domenici, Christian Engström, Enrique Guerrero Salom, Nadja Hirsch, Olle Ludvigsson

Pateikimo data

13.1.2014