PRANEŠIMAS Europos sodininkystės sektoriaus ateitis. Augimo strategijos

27.1.2014 - (2013/2100(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėja: Anthea McIntyre

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos sodininkystės sektoriaus ateitis. Augimo strategijos

(2013/2100(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies III ir VII antraštines dalis,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Direktyvą 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)[1], kurį ketinama perimti pagal SESV nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą (buvusi bendro sprendimo procedūra) pateiktu 2011 m. spalio 19 d. Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, t. y. dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamentas) (COM(2011) 0626), neseniai patvirtintu trijų atitinkamų ES institucijų,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 26 d. Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, nustatantį konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui[2], ir į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės[3],

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams[4],

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo[5],

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką[6],

–   atsižvelgdamas į savo 1996 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos dekoratyvinės sodininkystės iniciatyvos[7],

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje (COM(2008) 0821),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008) 0397),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės (COM(2009) 0591),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos (COM(2009) 0234),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011) 244),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimą 2008/359/EB dėl Europos Sąjungos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės įsteigimo ir į 2009 m. kovo 17 d. šios aukšto lygio grupės parengtą Europos žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumo ataskaitą, taip pat į šios grupės rekomendacijas ir pagrindinių iniciatyvų gaires[8],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. tyrimo dokumentą „Parama ūkininkų kooperatyvams“, kuriame pateiktos Komisijos paramos ūkininkų kooperatyvams projekto išvados[9],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto tyrimą „Trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietinio maisto sistemos Europos Sąjungoje. Jų socialinių ir ekonominių ypatybių padėtis“[10],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0048/2014),

A. kadangi vaisių ir daržovių sektorius gauna apie 3 proc. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos, tačiau sudaro 18 proc. visos žemės ūkio produkcijos ES vertės, jam tenka 3 proc. ES naudojamų žemės ūkio plotų ir jo vertė viršija 50 mlrd. EUR;

B.  kadangi sodininkystė apima vaisius, daržoves, bulves, salotas, žolinius ir dekoratyvinius augalus ir kadangi sodininkystės sektorius apima veisyklas, daugiametes veisyklas, sodų priežiūros paslaugas, kapinių aplinkos tvarkymą, sodų priežiūros reikmenis tiekiančių mažmenininkų, sodų centrų, floristų veiklą ir dekoratyvinę sodininkystę;

C. kadangi apytikrė vaisių ir daržovių sektoriaus tiekimo grandinės apyvarta viršija 120 mlrd. EUR, jame dirba maždaug 550 000 darbuotojų ir jis svarbus tų ES teritorijų ekonomikai, kuriose nedarbo lygis paprastai didesnis;

D. kadangi pasaulyje ES yra antra pagal dydį vaisių ir daržovių augintoja ir antra pagal dydį vaisių ir daržovių importuotoja; kadangi paklausa šiame sektoriuje auga ir šiuo metu viršija pasiūlą; kadangi prekyba vaisiais ir daržovėmis išaugo nuo daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių 2000 m. iki beveik 218 mlrd. JAV dolerių 2010 m. ir sudaro beveik 21 proc. pasaulinės prekybos maisto ir gyvūniniais produktais; kadangi ES stipriai atvėrė savo rinkas importuotojams iš trečiųjų šalių, su kuriomis ji yra pasirašiusi dvišalius ir daugiašalius susitarimus;

E.  kadangi sodininkystės sektorius – pirminės gamybos ir perdirbimo pramonė – Europos lygmeniu daro ekonominį dauginamąjį poveikį, t. y. skatina ir paklausą, ir papildomos naudos užtikrinimą kituose ekonomikos sektoriuose, pvz., prekybos, statybų ir finansinių paslaugų sektoriuose;

F.  kadangi ekologiškų vaisių ir daržovių sektorius yra sparčiausiai augantis ekologiškų prekių sektorius bet kurioje ES rinkoje, kurio vertė 2011 m. siekė 19,7 mlrd. EUR, ir jo augimo mastas 2010–2011 m. siekė 9 proc., o metinio augimo tendencija dešimties metų laikotarpiu turėtų siekti 5–10 proc.; kadangi, kalbant apie užsodintą plotą, 2010–2011 m. plotas, kuriame auginami ekologiški vaisiai, padidėjo 18,2 proc., o plotas, kuriame auginamos ekologiškos daržovės – 3,5 proc.;

G. kadangi 2011 m. vaisių ir daržovių suvartojimas vienam gyventojui ES-27, palyginti su vidutiniu suvartojimu ankstesnių penkerių metų laikotarpiu, sumažėjo 3 proc. nežiūrint į tai, kad valgyti vaisius ir daržoves labai naudinga sveikatai;

H. kadangi ES – didžiausia pasaulyje gėlių, svogūnėlių ir vazoninių augalų produkcijos gamintoja (44 proc. pasaulinės produkcijos) ir tankis viename hektare čia didžiausias; kadangi apskaičiuota, kad dekoratyvinių augalų sektoriaus gamybos apyvarta siekia 20 mlrd. EUR, didmeninės prekybos – 28 mlrd. EUR, o mažmeninės prekybos – 38 mlrd. EUR, be to, šiame sektoriuje dirba apie 650 000 darbuotojų;

I.   kadangi vaisių ir daržovių sektoriui taikoma tvarka yra dalis BŽŪP ir kadangi jos tikslai, be kita ko, yra atkurti pusiausvyrą maisto tiekimo grandinėje, skatinti vaisių ir daržovių sektorių, didinti konkurencingumą ir remti inovacijas; kadangi turėtų būti skatinama labiau įsitraukti į gamintojų organizacijas (GO), taip pat ir tuose regionuose, kur keletą metų nebuvo prieinamos veiklos lėšos ir (arba) taikomi pasenę gamybos metodai: turėtų būti užtikrintas didesnis sistemos patrauklumas atsižvelgiant į tai, kad pusė visų ES augintojų iki šiol nepriklauso GO, nors Komisija užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2013 m. narystė jose vidutiniškai siektų 60 proc.; kadangi menką organizavimosi rodiklį kai kuriose valstybėse narėse iš dalies lėmė GO veiklos sustabdymas, dėl kurio gamintojai atsiduria nežinomybėje; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad GO atlieka esminį vaidmenį stiprinant vaisų ir daržovių sektoriaus organizacijų derybinę galią, nepaprastai svarbu aiškinti ES teisės aktus dėl GO pripažinimo ir taip apsaugoti gamintojus nuo nežinomybės;

J.   kadangi, Eurostato duomenimis, 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos sąnaudos vidutiniškai padidėjo beveik 40 proc., o jų produkcijos supirkimo kainos vidutiniškai didėjo mažiau nei 25 proc.; kadangi sintetinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų pirkimo sąnaudos padidėjo beveik 80 proc., sėklų ir sodinamosios medžiagos – beveik 30 proc., o augalų apsaugos produktų – beveik 13 proc.;

K. kadangi dirvožemio derlingumo praradimas, kurį lemia erozija, sumažėjęs organinių medžiagų kiekis, kuris lemia prastą dirvos darinių struktūrą ir mažą humuso lygį, sumažėjęs maistingųjų medžiagų ir vandens sulaikymas ir sunykę ekologiniai procesai brangiai kainuoja tiek ūkininkams, tiek valstybės biudžetui;

L.  kadangi vadinamasis žinių kanalas, skirtas sodininkystės moksliniams tyrimams praktiškai panaudoti, suvaržytas ir kadangi privačiojo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams apskritai nedidelės: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra 2004 m. ES-15 sudarė tik 0,24 proc. visų maisto pramonės išlaidų (tai paskutinis laikotarpis, už kurį gauti duomenys);

M. kadangi didžiajai daliai vaisių ir daržovių rūšių gresia išnykimas, nes jos nepakankamai pelningos ir kadangi tų rūšių vaisius ir daržoves toliau auginantys ūkininkai atlieka aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą vaidmenį apsaugodami svarbius Europos žemės ūkio bazės komponentus;

N. kadangi patiriama vis daugiau sunkumų, susijusių su augalų apsauga nuo kenksmingųjų organizmų, jų kontrole ir naikinimu, ir ribotas augalų apsaugos produktų, skirtų daržovių kultūroms, prieinamumas gali neigiamai paveikti Europos žemės ūkio įvairovę ir daržovių kokybė;

O. kadangi sodininkystės sektoriaus įmonės dažnai veikia ir gamybos, prekybos ir paslaugų srityse;

P.  kadangi cisgenezę galima apibrėžti kaip genų inžinerijos metodą, pagal kurį į konkretų augalą įterpiamas jam giminingo augalo tos pačios genties ar rūšies augalo genas;

1.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ES sodininkystės sektorių ir sudaryti jam sąlygas geriau konkuruoti pasaulio rinkoje skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, efektyvų energijos vartojimą ir saugumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą bei priemones rinkodarai gerinti, taip pat kad svarbu toliau stengtis, kad didinant koncentracijos sektoriuje lygį būtų panaikintas neproporcingas veiklos vykdytojų ir tiekėjų santykis;

2.  pabrėžia, kad būtina padėti gamintojams lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją labiau stengtis padėti vaisių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų eksportuotojams įveikti vis daugiau netarifinių kliūčių, pvz., susijusių su kai kurių trečiųjų šalių taikomais fitosanitariniais standartais, dėl kurių eksportuoti iš ES sunku ar net neįmanoma;

3.  ragina Komisiją visiems rinkos dalyviams ES nustatyti vienodas patekimo į rinką sąlygas, susijusias su rinkodaros standartais, kilmės vietos nuorodomis ir t. t., ir atlikti patikrinimus, reikalingus užtikrinti, kad tų sąlygų būtų laikomasi, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams;

4.  ragina skatinti vaisių ir daržovių vartojimą valstybėse narėse imantis tokios šviečiamosios veiklos, kaip ES vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, taip pat, pvz., JK taikomos pramonės schemos „Augink savo bulves“ ir „Virtuvėje naudok savo bulves“;

5.  pažymi, kad vietos ir regioninės rinkos neretai nepakankamai aprūpinamos ten pat užaugintais sodininkystės produktais, ir todėl šiuose regionuose turėtų būti skatinamas žemės ūkio verslumas, visų pirma teikiant paskatas jauniems verslininkams, kuriomis būtų užtikrinamos užimtumo žemės ūkio sektoriuje galimybės, taip pat garantuotas šviežių vietos produktų tiekimas;

6.  atkreipia ypatingą dėmesį į dekoratyvinės sodininkystės naudą žmonių sveikatai ir gerovei, nes skatinama kurti žaliąsias erdves ir taip gerinama miestų aplinka klimato kaitos ir kaimo ekonomikos atžvilgiu; pabrėžia, kad būtina aktyviau remti šį sektorių skatinant investicijas ir galimybes kilti karjeros laiptais;

7.  teigiamai vertina pagal ES vaisių ir daržovių sektoriui taikomą tvarką numatytas priemones, kurių tikslas – raginti ES augintojus labiau orientuotis į rinką, skatinti inovacijas, vaisių ir daržovių sektorių, didinti augintojų konkurencingumą ir gerinti rinkodarą bei produktų kokybę ir labiau atsižvelgti į gamybos aplinkosauginius aspektus teikiant paramą GO, GO asociacijoms ir pripažįstant tarpšakines organizacijas, taip pat skatinant kurti branduolius, skirtus pajamoms, kurios būtų skirtos naujoms investicijos, generuoti; kartu pažymi, jog būtina imtis veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad patys rinkodara užsiimantys ar tiesioginę rinkodarą praktikuojantys subjektai būtų ne diskriminuojami, o turėtų galimybę įgyvendinti inovacinius projektus ir stiprinti savo konkurencingumą;

8.  pažymi, kad vietos ir regioninė gamyba ir rinkodara padeda kurti ir apsaugoti ekonominę veiklą ir darbo vietas kaimo vietovėse;

9.  pažymi, kad trumpos vertės grandinės padeda mažinti klimatui žalingą taršą;

10. pažymi, kad ūkininkavimas mieste atveria naujas sodininkystės sektoriaus galimybes;

11. palankiai vertina Komisijos viešųjų konsultacijų ataskaitą „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“, ypač jos 3.8 skirsnį, kur pripažįstama būtinybė supaprastinti dabartines GO taikomas taisykles, pritaria joje pateiktam pasiūlymui stiprinti GO ir pažymi, kad daugumoje atsakymų pritariama pagrindinės dabartinių paramos procedūros koncepcijos išsaugojimui;

12. pabrėžia, kad biurokratijos mažinimas ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nors dėl tokių priemonių neturėtų nukentėti teisinis tikrumas, kuriuo tokios įmonės pasikliauja;

13. teigiamai vertina tai, jog susitarime dėl BŽŪP reformos palikta GO grindžiama pagalbos ES vaisių ir daržovių sektoriui sistema ir tuo pačiu patvirtinama, kad esamos priemonės ne visuomet buvo veiksmingos, kaip savo viešųjų konsultacijų dokumente „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“ yra pripažinusi Komisija, ir todėl remia Niukaslo grupės darbą, kurio tikslas – tobulinti ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką atsižvelgiant į specifinį kooperatyvams valstybėse narėse taikomų teisinių procedūrų pobūdį, kad nebūtų ribojamas naujų GO kūrimas ir kartu paisoma fakto, jog augintojai gali nuspręsti neprisijungti prie GO sistemos; taip pat pažymi, kad sukurta Sąjungos priemonė didelėms, ne vieną valstybę narę paveikusioms krizėms valdyti, ir pabrėžia, kad visi gamintojai turėtų turėti galimybę ja pasinaudoti neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso GO;

14. kad būtų stiprinama naudinga veikla, kurią gamintojų labui vykdo GO, ragina Komisiją peržiūrint ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką parengti aiškiais ir praktiškas GO struktūros ir darbo metodų taisykles ir suderinti schemą taip, kad ji būtų tinkama esamoms valstybių narių rinkos struktūroms: taip GO galėtų atlikti jiems numatytą vaidmenį, o augintojai būtų skatinami stoti į GO, tačiau tai neturi būti kliūtis siekti pagrindinių pagal tvarką numatytų tikslų, o augintojai ir toliau turėtų savo nuožiūra priimti sprendimus šiais klausimais;

15. su susirūpinimu pažymi, kad Komisijos auditoriai gali plačiai aiškinti GO schemos taisykles ir kad tai lemia didelį netikrumą, o valstybėms narėms gali grėsti baudos ir teisminė kontrolė; taip pat pabrėžia, kad audito procedūros ir finansinės pataisos turi būti atliekamos punktualiau ir per sutartą audito laikotarpį;

16. pažymi, kad visoje ES toliau verčiamasi nesąžininga prekybos praktika ir kad dėl to nukenčia sodininkystės įmonės ir jų GO bei mažėja augintojų ryžtas investuoti ateityje; laikosi nuomonės, kad taikant elgesio kodeksus, dėl kurių būtų susitarę visi tiekimo grandinėje dalyvaujantys subjektai ir kurie būtų grindžiami teisės aktų sistema bei kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrimi nacionalinio arbitro siekiant stebėti prekybos praktiką, būtų gerokai pagerinta maisto tiekimo grandinės ir vidaus rinkos veikla;

17. yra įsitikinęs, kad pesticidų liekanoms taikomi privatūs standartai, kuriuos patvirtino dauguma stambių mažmeninės prekybos tinklų, yra antikonkurenciniai ir žalingi vaisių ir daržovių augintojų interesams; ragina Komisiją užkirsti kelią tokiai praktikai, nes vadovaujantis ES teisės aktuose nustatytais pesticidų liekanų lygiais užtikrinama pakankama vartotojų ir gamintojų sveikatos apsauga;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę, remti inovacijas ir verslumą atliekant daugiau mokslinių tyrimų necheminių alternatyvų, pvz., natūralių plėšrūnų ir kenksmingųjų organizmų rūšių parazitų, srityje ir jas vystant ir naudotis bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ siekiant finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriais būtų remiamas integruotųjų strategijų, skirtų kenksmingiesiems organizmams, ligoms ir piktžolėms kontroliuoti, kūrimas, teikti gamintojams būtinas priemones ir informaciją, kad būtų laikomasi Direktyvos 2009/128/EB, kurios 14 straipsnyje pažymima: „Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams...“ ir „...sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą“;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti intensyvesnius ekologinius procesus, kuriais būtų ilgam užtikrinta puiki dirvožemio būklė, derlingumas ir formavimasis, taip pat kontroliuojamos ir reguliuojamos kenksmingųjų organizmų populiacijos, ir atkreipti ypatingą dėmesį į šių procesų svarbą; mano, kad taip gali būti užtikrinti ilgalaikiai ūkininkų laimėjimai produktyvumo srityje ir sumažintos valstybės biudžeto išlaidos;

20. pabrėžia, kad sodininkystei svarbūs įvairūs augalų apsaugos produktai, ir ragina Komisiją reglamentuojant šiuos produktus vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas tarpusavyje įvertintais nepriklausomais moksliniais įrodymais; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų; ragina Komisiją labiau koordinuoti duomenų generavimą visose valstybėse narėse, ypač kai tai susiję su duomenimis apie liekanas, nes tai esminis reikalavimas norint gauti leidimą specialioms valgomosioms kultūroms auginti; ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Sveikatos ir vartotojų reikalų, Aplinkos ir Konkurencijos generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti siekiant įvairiais aspektais atsižvelgti į augalų apsaugos produktų reglamentavimo pokyčių poveikį;

21. ragina Komisiją įvertinti, kaip vykdomos augalų apsaugos produktų leidimų tarpusavio pripažinimo procedūros, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 40 straipsnyje, siekiant racionalizuoti jų įgyvendinimą ir pašalinti bet kokias nebūtinas biurokratines kliūtis, bei apsvarstyti ilgalaikį tikslą siekti visuotinio augalų apsaugos produktų reglamentavimo suderinimo ir netarifinių eksporto prekybos kliūčių sumažinimo;

22. ragina Komisiją nebedelsiant pateikti Parlamentui ir Tarybai Europos fondo, skirto nedideliais kiekiais naudojamoms medžiagoms ir specialioms kultūroms, įsteigimo ataskaitą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 51 straipsnio 9 dalyje; pabrėžia, kad toks fondas turėtų būti naudojamas finansuoti įgyvendinamai ES darbo programai, skirtai žemės ūkio maisto produktų operatorių, kompetentingų institucijų ir suinteresuotų šalių, įskaitant mokslinių tyrimų įstaigas, koordinavimui ir bendradarbiavimui, ir susijusiai su mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo siekiant apsaugoti specialias kultūras ir nedideliais kiekiais naudojamas medžiagas vykdymu ir prireikus finansavimu;

23. pažymi, jog nereikalaujama, kad importuojamos prekės atitiktų tokius pat fitosanitarinius reikalavimus, kaip Europos produktai; pabrėžia, kad dėl šių nuolatinių skirtumų nukenčia Europos gamintojų konkurencingumas ir tai kenkia Europos vartotojų interesams;

24. primena, jog ir Augalų apsaugos produktų reglamente (2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009[11]), ir naujajame Biocidų reglamente (2012 m. gegužės 22 d. Reglamentas (ES) Nr. 528/2012[12]) reikalaujama, kad Komisija iki 2013 m. gruodžio apibrėžtų mokslinius savybių, dėl kurių ardoma endokrininė sistema, kriterijus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad taikant šiuos kriterijus bus pašalintos svarbios medžiagos, kurios visgi galėtų būti naudojamos esant priimtinai rizikai; pabrėžia, jog svarbu, kad procedūra būtų svarbi ir susiję rinkos dalyviai suvoktų sprendimų mokslinį pagrindą ir žinotų, kurie veikėjai dalyvavo rengiant naujuosius kriterijus; ragina Komisiją teikiant pasiūlymus dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų visapusiškai atsižvelgti į skirtingų principų poveikį;

25. ragina Komisiją iš naujo įvertinti dabartinius kai kurių neonikotinoidų naudojimo apribojimus ir nuosekliai išnagrinėti bet kuriuos naujus mokslinius įrodymus šioje srityje; taip pat primygtinai ragina Komisiją tinkamai įvertinti bet kurio apribojimo, susijusio su vieta, tipu ir naudojimo laiku, poveikį aplinkai prieš prieš patvirtinant jo galiojimą ir deramai atsižvelgti į bet kokį poveikį ekonomikai;

26. pabrėžia, kad sodininkystės sektoriui labai svarbus aukštos kokybės tiksliai apibrėžtų tręšti skirtų medžiagų naudojimas; palankiai vertina tai, kad šiuo metu peržiūrimas ES reglamentas dėl trąšų, tačiau su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Komisijos siekį įtraukti anksčiau neskirtas medžiagas dirvožemiui gerinti; pažymi, kad gaminant ir naudojant šias medžiagas nebūtinas tikslumas, ir ragina Komisiją jų neįtraukti jų į Reglamento dėl trąšų taikymo sritį;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad sodininkystės sektorius pirmauja inovacinių tiksliojo ūkininkavimo sistemų kūrimo ir taikymo srityje, ir laikosi nuomonės, kad dėl tokių sistemų sumažės pesticidų ir trąšų naudojimas, padidės parduoti skirtų prekių derlius ir sumažės atliekų, taip pat pagerės tiekimo tęstinumas ir ekonominės veiklos rezultatai; pabrėžia, kad augalų kultivavimo metodai, pvz., sėjomaina ir tarpinių augalų sodinimas, taip pat tradicinių ir naujų rūšių kultūrų naudojimas bei moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti pritaikyti taip, kad būtų minimaliai sumažinta žala aplinkai;

28. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos (COM(2013) 0262) ir reiškia susirūpinimą, kad tai neproporcingai paveiktų sodininkystės sektorių, ypač kai tai susiję su dekoratyviniais augalais ir vaisiais; pabrėžia, kad bet kurie teisės aktai turėtų būti proporcingi ir atitikti subsidiarumo principą; taip pat pabrėžia, kad dėl teisės aktų pakeitimų neturi kilti grėsmė tradicinėms rūšims ir kultūroms ir kad turėtų būti prisidėta prie kultūrų populiacijų ir jų vidaus genetinės įvairovės, siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu ir maisto sistemų atsparumą;

29. atkreipia dėmesį į nevietinių invazinių sodininkystės kultūrų poveikį platesnei aplinkai, tačiau rekomenduoja Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (COM(2013) 0620) vadovautis konkrečiu regionu ar šalimi pagrįstu požiūriu, pagal kurį būtų pripažinta, kad vienos Europos vietos yra labiau pažeidžiamos nei kitos ir kad skirtingoms Europos vietoms būdingas skirtingas klimatas, palankus skirtingoms augalų įvairovėms;

30. primygtinai ragina Komisiją vadovautis bendruoju principu, pagal kurį būtų apsaugota selekcininkų laisvė savo nuožiūra naudoti esamas sodinamąsias medžiagas siekiant kurti naujas ir jomis prekiauti, – nesvarbu, ar sodinamosioms medžiagoms taikomos kokios nors patentų apibrėžtys;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares remti vietos vaisių ir daržovių rinkų bei trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ir taip užtikrinti, kad produktai būtų šviežūs;

32. ragina Komisiją prioritetą teikti sodininkystės kultūrų finansavimui ir moksliniams jų tyrimams naudojant naujus ir inovacinius augalų selekcijos būdus, užtikrinti augalų, auginamų naudojant šiuos metodus, norminio statuso aiškumą, taip pat užtikrinti, kad bet kurie nauji ir inovaciniai augalų selekcijos būdai, kuriuos taikant nesukuriami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), būtų laikomi tradiciniais selekcijos metodais ir kad todėl prieš leidžiant produktą pateikti į rinką jiems nebūtų taikomos jokios procesu pagrįstos procedūros;

33. ragina Komisiją skirti cisgeninius ir transgeninius augalus ir parengti kitokį cisgeninių augalų patvirtinimo procesą siekiant pripažinti, kad cisgenezė yra spartesnė tradicinės augalų selekcijos forma; laukia Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) nuomonės, kurią pateikti pareikalavo Sveikatos ir vartotojų reikalų GD ir kurioje bus įvertintos darbo grupės išvados dėl naujų biotechnologinių selekcijos metodų;

34. atkreipia dėmesį į tai, jog sodininkystės sektoriui labai reikalingi sezoniniai darbuotojai, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad sodininkystės sektoriaus gamintojams būtų pasiekiama itin svarbiais laikotarpiais jiems reikalinga darbo jėga visapusiškai laikantis Sezoninių darbuotojų direktyvos reikalavimų, įskaitant teisingo darbo užmokesčio principą;

35. palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys ir vėl skiriamas darbuotojų mokymams ir praktikai, bet su susirūpinimu pažymi, kad sodininkystės praktiką baigiančių žmonių skaičius kai kuriose valstybėse narėse tebėra mažas ir kad dėl to šiuo sektoriumi besidomintys jaunuoliai turi mažiau galimybių įsidarbinti; pripažįsta, kad ne visi praktiką atliekantys jaunuoliai tam tinkami; pabrėžia, kad pastangos paraginti jaunimą svarstyti galimybę įsidarbinti sodininkystės sektoriuje ir užtikrinti jiems mokymus turėtų būti remiamos taikant informavimo skatinimo priemones ir rengiant informavimo kampanijas, skirtas sektoriaus įvaizdžiui stiprinti;

36. ragina žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ir mokslinių tyrimų bendruomenę sistemingai bendradarbiauti siekiant pritraukti ir išmokyti naują mokslininkų kartą ir pagerinti dabartinių darbuotojų įgūdžius;

37. atkreipia dėmesį į vyriausybės, pramonės ir mokslinių tyrimų organizacijų partnerysčių stiprinimo ir plėtojimo naudą, taip pat į būtinybę užtikrinti, jog tokių partnerysčių rėmimo schemos būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį ir nuoseklumą apskritai;

38. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu veiksmingai naudotis tinkamais moksliniais ištekliais, kad būtų paspartintas mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų taikymas perduodant inovacines žemės ūkio gamybos technologijas sodininkystės sektoriui ir derinant žemės ūkio sektoriaus mokslinius tyrimus, inovacijas, mokymus ir plėtrą su ekonomikos politika, laikantis sodininkystės gamybos vystymo reikalavimų ir kartu didinant veiksmingumą;

39. laikosi nuomonės, kad gėlininkystės ir dekoratyvinių augalų sektoriams turi būti sudarytos sąlygos geriau pasinaudoti Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programomis, ir ragina Komisiją įtraukti vadinamąjį apsaugotą kultivavimą į kvietimus dalyvauti konkurse pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų skatinamos inovacijos, susijusios su, pvz., tvaria kultūrų apsauga, tausiu vandens ir maistingųjų medžiagų naudojimu, efektyviu energijos vartojimu, pažangiu kultivavimu ir gamybos sistemomis ir tvariu transportu;

40. mano, jog, kadangi žemės ūkio ir sodininkystės mokslinių tyrimų finansavimui valstybėse narėse taikomi biudžeto suvaržymai, turėtų būti skatinamas trečiųjų šalių, įskaitant mažmenininkus (tačiau jais neapsiribojant) finansavimas ir jis turėtų atitikti bendrus šio sektoriaus mokslinių tyrimų interesus;

41. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau gauti ilgalaikį finansavimą investicijoms į šiuolaikines sodininkystės produkcijos technologijas siekiant didinti sodininkystės produktų ir paslaugų konkurencingumą;

42. pabrėžia didžiulę kokybiško verslo plano svarbą užtikrinant kapitalo finansavimą; rekomenduoja augintojams labiau naudotis verslo rėmimo ir konsultavimo paslaugomis ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su pramonės atstovais siekiant užtikrinti, kad tokios paslaugos būtų lengvai pasiekiamos augintojams;

43. ragina Komisiją atnaujinti kombinuotosios nomenklatūros šešto skyriaus punktus (gyvieji medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai; šaknys ir pan.; skintos gėlės; dekoratyviniai lapai) – tai būtų dalis skaidraus proceso, į kurį būtų įtraukti sektoriaus darbuotojai;

44. reiškia susirūpinimą dėl to, kad sodininkystės produkcija gali būti perkelta už ES ribų;

45. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad nuo trečdalio iki pusės valgomųjų produktų išeikvojama dėl nepatenkinamos išvaizdos, ir ragina Komisiją skubiai sudaryti galimybes – ypač vietos ir regioninėse rinkose – naudoti daugiau gaminio kokybės specifikacijų rinkodarai kartu užtikrinant skaidrumą ir tinkamą rinkos veiklą; atkreipia dėmesį į teismo procesus Austrijoje ir Šveicarijoje dėl prekybos „defektų turinčiais“ vaisiais ir daržovėmis; ragina didžiuosius prekybos centrus atsižvelgti į rinkos tyrimus, iš kurių matyti, kad daug vartotojų nebūtinai kreipia dėmesį į gražią vaisių ir daržovių išvaizdą ir su malonumu perka žemesnės rūšies produktus, ypač jeigu jie pasirodo pigesni;

46. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į bendrą naudoti pirminėje rinkoje skirtų vaisių ir daržovių praradimą ir didelius įmonių ekonominius nuostolius; pripažįsta, kad nepaprastai svarbu riboti sistemišką maisto eikvojimą norint didinti maisto tiekimą atsižvelgiant į augantį pasaulio gyventojų skaičių; visgi palankiai vertina maisto tiekimo grandinės dalyvių pastangas užuot išmetus šią produkciją nukreipti ją į antrinę rinką;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tokią teisėkūros ir politinę aplinką, kad būtų kuo labiau remiamas sodininkystės atliekų naudojimas; pažymi, kad esama nemažai medžiagų, pvz., panaudotas grybų kompostas, kurias būtų galima panaudoti papildoma nauda pasižyminčiai auginimo terpei kurti, jeigu tos medžiagos nepriskiriamos atliekoms;

48. pažymi, kad naudojant akvaponikos sistemas galima tvari vietos maisto produktų gamyba ir kad derinant gėlavandenių žuvų auginimą ir daržovių kultivavimą uždaroje sistemoje galima sumažinti panaudojamus išteklius palyginti su tradicinėmis sistemomis;

49. pabrėžia, kad svarbu gerinti kainų, taip pat pagaminamo ir parduodamo kiekio stebėseną, taip pat kad būtina rengti ES masto sodininkystės vartotojų statistiką siekiant padėti gamintojams geriau suvokti rinkos tendencijas, prognozuoti krizes ir pasirengti būsimiems derliams; ragina Komisiją į savo prognozių informaciją įtraukti dekoratyvinius augalus;

50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
• [2]  OL L 273, 2007 10 17, p. 1.
• [3]  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.
• [4]  OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
• [5]  OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
• [6]  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
• [7]  OL C 198, 1996 7 8, p. 266.
• [8]  Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/food/competitiveness/high-level-group/documentation/.
• [9]  Galima rasti adresu http://ec.europa.eu/agriculture/external-studies/2012/support-farmers-coop/fulltext_en.pdf.
• [10]  Galima rasti adresu http://ftp.jrc.es/EURdoc/JRC80420.pdf.
• [11]  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
• [12]  OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

AIŠKINAMOJI DALIS

Sodininkystė sudaro 18 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos vertės ir jai naudojama tik 3 proc. ES kultivuojamos žemės. Vaisiai ir daržovės svarbūs šiandienos visuomenei ir sudaro didelę sveikos mitybos dalį. Šis sektorius labai įvairus ir turbūt sudėtingiausia ir mažiausiai suprasta ES žemės ūkio dalis.

Sodininkystės ateitis valstybėse narėse teikia daug vilties, yra daug įvairių galimybių, todėl ES tenka svarbus vaidmuo išlaisvinant didžiulį šio sektoriaus potencialą.

Augintojai išaugina daugybę įvairiausių kultūrų; daugumos jų derlius turi būti nuimtas, perdirbtas ir pristatytas laiku, kad būtų atitikti griežti perdirbėjų, mažmenininkų ir vartotojų standartai. Europos sodininkystės sektoriui tenka atremti daug iššūkių – nuo prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio iki pasaulio gyventojų, kurių skaičius vis didėja, išmaitinimo darant mažesnį poveikį aplinkai.

Dėl kylančios temperatūros ir CO₂ poveikio kai kurios dabartinės kultūros pasislinks į Europos šiaurę. Sodininkystės kultūros jautresnės kintančioms sąlygoms nei lauko kultūros. Vandens deficitas tiesiogiai paveiks sodininkystės produkciją.

Vis dėlto ES sodininkystės neturėtų būti siejama vien su daugybe sunkumų, be to, visuotiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ES sodininkystė, tam tikru mastu jau sprendžiami. Mažesnių ir mažiau specializuotų gamintojų skaičius mažėja, nes dėl importo skatinamos ir kitų augintojų konkurencijos pramonė turi prisitaikyti ir naudoti naujausias mašinas bei gamybos metodus. Be to, būtų klaidinga teigti, kad tiekimo grandinės apskritai nefunkcionalios. Pastaraisiais metais Europoje pastebima perėjimo prie labiau integruotų tiekimo grandinės ryšių šviežios produkcijos sektoriuje tendencija ir esama gerų pavyzdžių, kai tai pasiteisina. Kad paspartintų šią tendenciją, sektorius turi vadovautis labiau strateginiu požiūriu į tai, kaip jis vykdo savo veiklą.

Šiandien augintojai veikia mažėjančio pelningumo ir didėjančių supirkimo kainų kontekste. Dabartinius iššūkius daugiausia lemia ilgalaikiai struktūriniais pokyčiai. Tarp vartotojų vis paklausesnis patogus maisto produktų pirkimas ir paruošimas, skonis ir įvairovė ir jie vis daugiau dėmesio skiria maisto saugai ir kokybei. Šviežios produkcijos sektoriaus tiekimo grandinės ryšiai tampa vis sudėtingesni, o pardavimą kontroliuoja vis mažiau mažmenininkų. Kartu šviežios produkcijos tiekimo bazė mažėja daugelyje valstybių narių arba ji praranda didelę rinkos dalį dėl importo iš konkuruojančių Europos ir viso pasaulio šalių.

Ši problema dar labiau paaštrėjo kilus pasaulinei ekonominei krizei, dėl kurios krito vartojimo lygis. Daugiau nei pusėje Europos šalių šviežių vaisių ir daržovių suvartojamo lygis vis dar mažesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą minimalų lygį.

Vienas iš pagrindinių struktūrinių ES vaisių ir daržovių sektoriaus suvaržymų yra ūkių smulkumas. 2007 m. per 70 proc. vaisių ir daržovių ūkių dydis neviršijo 5 ha, todėl didėja ūkininkų gamybos sąnaudos, ribojamas gamybos efektyvumas ir mažėja konkurencingumas pasaulyje. Vidutinis vaisių ir daržovių ūkių dydis Šiaurės jūros regiono šalyse gerokai viršija jų dydį Viduržemio jūros regiono šalyse.

Gali būti, kad svarbiausias šviežios produkcijos sektorių veikiantis veiksnys yra patikimumo ir pasitikėjimo tiekimo grandinėse stoka. Bendraujant su augintojais dažnai paaiškėja, kad pasitikėjimo stoka ir žemos maržos lemia mažas investicijas į auginimo bazę, o tai, savo ruožtu, lemia mažesnį veiksmingumą ir konkurencingumą. Vis dėlto taikant elgesio kodeksus, dėl kurių būtų susitarę visi tiekimo grandinės dalyviai ir kurie būtų pagrįsti teisės aktų sistema, kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrima nacionalinio arbitro, gamintojams būtų užtikrintas investuoti jiems būtinas pasitikėjimas.

Augintojams taip pat būtina kuo labiau palaikanti teisėkūros ir politinė aplinka. ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarka padėjo augintojams labiau orientuotis į rinką, paskatinto inovacijas ir paramos GO pagrindu padidino augintojų konkurencingumą. Tačiau praėjus 15 metų daugiau nei pusė visų ES augintojų nepriklauso GO nepaisant Europos Komisijos tikslo iki 2013 m. užtikrinti, kad joms vidutiniškai priklausytų 60 proc. augintojų. Menką narystės rodiklį iš dalies lėmė GO veiklos sustabdymas valstybėse narėse, o tai kelia didelį susirūpinimą, nes gamintojai atsiduria nežinomybėje, be to, nepalankią konkurencinę padėtį lemia tai, kad vieniems schema taikoma, o kitiems ne.

Persvarstydama ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką, Komisija turi parengti aiškesnes praktines taisykles, susijusias su tuo, kokia turėtų būti GO struktūra ir kaip jos turėtų būti administruojamos, ir užtikrinti, kad schemą būtų galima pritaikyti prie valstybėse narėse esančių rinkos struktūrų. Stiprinant augintojų padėtį glaudesnio bendradarbiavimo, geresnės vidaus organizacijos ir profesionalesnio požiūrio į valdymą pagrindu bus galima užtikrinti, kad derėdamiesi dėl sutartinių procedūrų su svarbiausiais pirkėjais ir mažmenininkais augintojai gautų pakankamą grąžą. Šiuo požiūriu nepaprastai svarbus Niukaslo grupės darbas. Tai valstybių narių grupė, kuri 2012 m. Niukasle susirinko siekdama pagerinti ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką, pirmiausia pagerinti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 formuluotę dėl supaprastinimo ir pripažinimo kriterijų.

Sodininkystei svarbūs įvairiausi augalų apsaugos produktai. Komisija turi vadovautis rizika pagrįstu požiūriu šių produktų reglamentavimo srityje. Itin opus klausimas yra konkrečių medžiagų naudojimas mažais kiekiais. Būtų labai gaila, jei susidarytų padėtis, kad gamintojai, užuot kūrę naujus produktus ES rinkai, nuspręstų daugiau dėmesio skirti kitoms rinkoms, kuriose reglamentavimo sąnaudos mažesnės.

Be to, atsižvelgdama į naujus mokslinius įrodymus, Komisija turėtų persvarstyti dabartinį draudimą naudoti kai kuriuos neonikotinoidus ir, prieš pradėdama įgyvendinti tokius apribojimus, turėtų tinkamai įvertinti ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai. Maža to, reikia atsižvelgti į tiksliojo ūkininkavimo potencialą sodininkystės sektoriuje. Tokiais metodais būtų galima gerokai sumažinti cheminių medžiagų naudojimą sodininkystės sektoriuje.

Vien teisės aktų nepakanka. Kadangi viešojo sektoriaus finansavimas sodininkystės moksliniams tyrimams valstybėse narėse apribotas dėl biudžeto suvaržymų, kaip niekad svarbu skatinti daugiau sektoriaus vadovaujamų mokslinių tyrimų, o mažmenininkams – tiesioginiams naujų produktų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros naudos gavėjams – dalį savo pelno, gaunamo iš šviežių produktų kategorijos, iš naujo investuoti į šį sektorių.

Bendrai investuojant į naujų rūšių, gamybos metodų ir produktų, kuriuos vartotojai nori pirkti, mokslinius tyrimus, ES augintojai galės išsaugoti gyvybingą gamybos bazę ir sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose. Labai svarbu, kad moksliniai tyrimai būtų įgyvendinti praktiškai, ir tai itin svarbu, jei ES sodininkystė ketina toliau pirmauti tarp konkurentų.

Atsižvelgiant į ES finansuojamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, daugiau dėmesio iš naujo reikia skirti gėlininkystei ir dekoratyviniams augalams. Panašiai – kadangi į programą „Horizontas 2020“ neįtrauktas apsaugotasis kultivavimas – praleistos galimybės sodininkystės sektoriuje taikyti klimato požiūriu kontroliuojamas inovacijas. Taip pat turi būti skatinamos investicijos, kuriomis būtų siekiama gerinti vandentvarką ir efektyvų energijos vartojimą.

Vartotojai teisingai tikisi maisto, kuris būtų saugus, sveikas, maistingas ir patogus, tačiau be naujos technologinės pažangos šiuos lūkesčius bus vis sunkiau patenkinti. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų pirmenybę teikti ekonomiškai svarbių sodininkystės kultūrų finansavimui ir moksliniams tyrimams naudojant naujus ir inovacinius augalų selekcijos metodus, taip pat užtikrinti aiškų augalų, užaugintų taikant šiuos naujus metodus, norminį statusą.

Dabartines genomų technologijas galima veiksmingai taikyti įgyvendinant sodininkystės kultūrų tobulinimo programas. Jas įgyvendinant gaunama daug informacijos, kurioje galima ieškoti naudingų genų ir molekulinių žymenų. Pastarojo dešimtmečio pažanga biotechnologijų srityje taip pat lėmė augalų selekcijos metodus, kuriuos taikant galima naudotis šia informacija.

Genetinis modifikavimas (GM) siekiant iš vieno organizmo į kitą perduoti pageidaujamus genus pasirodė esantis galingas metodas naujoms savybėms, pvz., atsparumui ligoms, nepalankioms sąlygoms ir geresnėms maistinėms savybėms, suteikti. Ši technologija gali būti itin vertinga vystant įvairias sodininkystės kultūras, kurias sunku užauginti taikant tradicinius selekcijos metodus arba juos taikant tai ilgai užtrunka. Vis dėlto ši technologija naudojama ir genams tarp tos pačios rūšies augalų veiksmingai perkelti (t. y. cisgeniniams augalams auginti).

Sodininkystės sektoriuje tebesusiduriama su darbo jėgos prieinamumo problema. Suinteresuotosios šalys pažymi, kad sektoriui trūksta kvalifikuotų ir kompetentingų darbuotojų, nes nemanoma, kad darbas šiame sektoriuje yra patraukli karjeros galimybė. Žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ir mokslinių tyrimų bendruomenė turi sistemingai bendradarbiauti, kad pritrauktų ir apmokytų naują mokslininkų kartą ir pagerintų dabartinių darbuotojų įgūdžius.

Taip pat turėtų būti atsižvelgta į konkrečius sodininkystės sektoriaus darbo jėgos poreikius, pirmiausia į sezoninių darbuotojų poreikį. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas schemas, kad užtikrintų, jog sodininkystės sektoriaus gamintojai svarbiausiais metų laikotarpiais galėtų naudotis reikiama darbo jėga.

Apmokant darbuotojus taip pat labai svarbi praktika. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad sodininkystės praktiką baigiančių asmenų skaičius kai kuriose valstybėse neraminamai mažas. Dėl nepakankamos paklausos mažėja ir aukštojo mokslo įstaigų rengiamų su sodininkyste susijusių mokymo kursų skaičius. Kartu trūksta sodininkystės įgūdžių, pirmiausia tokiose srityse, kaip botanika, fitopatologija ir žemės ūkio inžinerija.

ES sodininkystės statistika turi apimti visas kategorijas, būti paprasta naudoti ir kas ketvirtį atnaujinama, kad būtų galima gauti geresnę sektoriaus informaciją. Kokybiška statistinė informacija padės augintojams lengviau suprasti rinkos tendencijas ir pasirengti būsimiems derliams.

Augintojai taip pat turėtų būti skatinami dažniau naudotis veiklos rėmimo ir patariamosiomis paslaugomis. Šiuo požiūriu Komisija, siekdama užtikrinti, kad šios paslaugos būtų lengvai prieinamos, turi glaudžiau bendradarbiauti su sektoriaus atstovais. Kalbant apie visas ES įmones, pirmiausia apie MVĮ, nepaprastai svarbu mažinti reglamentavimo naštą, su kuria susiduria sodininkystės įmonės.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	21.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 10 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Eric Andrieu, Liam Aylward, José Bové, Luis Manuel Capoulas Santos, Michel Dantin, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Hynek Fajmon, Iratxe García Pérez, Julie Girling, Martin Häusling, Esther Herranz García, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Elisabeth Köstinger, George Lyon, Gabriel Mato Adrover, Mairead McGuinness, James Nicholson, Rareş-Lucian Niculescu, Marit Paulsen, Britta Reimers, Giancarlo Scottà, Czesław Adam Siekierski, Alyn Smith, Ewald Stadler, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Luís Paulo Alves, Pilar Ayuso, Esther de Lange, Christa Klaß, Anthea McIntyre, Petri Sarvamaa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Adam Gierek