Pranešimas - A7-0057/2014Pranešimas
A7-0057/2014

    PRANEŠIMAS dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui

    28.1.2014 - (2013/2180(INI))

    Kultūros ir švietimo komitetas
    Pranešėja: Sabine Verheyen

    Procedūra : 2013/2180(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A7-0057/2014
    Pateikti tekstai :
    A7-0057/2014
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui

    (2013/2180(INI))

    Europos Parlamentas,

    –    atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

    –    atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1],

    –    atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[2],

    –    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva)[3], iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB[4],

    –    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva)[5],

    –    atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva)[6], iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB[7],

    –    atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo[8],

    –    atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kolektyvinio teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo,

     atsižvelgdamas į Direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (Autorių teisių direktyva)[9],

     atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl televizijos su ryšio galimybėmis[10],

     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

    –    atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7–0057/2014),

    A.  kadangi audiovizualinė konvergencija reiškia iki šiol daugiausia atskirai platintų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų suliejimą ir sąsajas vertės grandinėje arba įvairių audiovizualinių paslaugų sankaupą;

    B.   kadangi konvergencija reiškia inovacijas ir kadangi jai reikalingos naujos įmonių ir sektorių bendradarbiavimo formos, kad naudotojai audiovizualiniu turiniu ir elektroninėmis paslaugomis galėtų naudotis bet kur, bet kada ir bet kokiu įrenginiu;

    C.  kadangi horizontalioji (sektorių), vertikalioji (vertės grandinių) ir funkcinė (taikomųjų programų (paslaugų)) konvergencija daro poveikį audiovizualiniam sektoriui;

    D.  kadangi dėl techninės konvergencijos žiniasklaidos teisės ir tinklo politikos klausimai vis labiau persipina;

    E.   kadangi audiovizualinio turinio aptinkamumas ir prieiga prie jo tampa vienu iš svarbiausių integruotos aplinkos klausimų; kadangi politika neturėtų kliudyti turinio ženklinimo savireguliacinei sistemai, kuri atitinka būtinuosius kokybės standartus, o tinklo neutralumo klausimas vertinant kabelinio ir judriojo ryšių požiūriu tampa neatidėliotinas;

    F.   kadangi techninė žiniasklaidos priemonių – pirmiausia televizijos ir radijo, spaudos ir interneto – konvergencija jau tapo tikrove ir kadangi, rengiant Europos žiniasklaidos, kultūros ir elektroninių tinklų politiką, reguliavimo sistemą reikia pritaikyti prie naujų aplinkybių ir kartu užtikrinti, kad būtų pasiektas bei išlaikytas vienodas reguliavimo lygis, taip pat atsižvelgiant į naujus rinkos dalyvius iš ES ir trečiųjų šalių;

    G.  kadangi, nepaisant didėjančios techninės konvergencijos, patirties, susijusios su sujungtų įrenginių naudojimu, naudotojų lūkesčiais ir profiliu, dar mažai;

    H.  kadangi vien tik skaitmeninimas ir techninė integracija nėra labai vertingi piliečiams ir kadangi parama aukšto lygio tvarioms investicijoms į originalų Europos turinį išlieka pagrindiniu prioritetu susiliejančioje žiniasklaidos aplinkoje;

    I.    kadangi dėl didėjančios konvergencijos reikalingas naujas audiovizualinės žiniasklaidos, elektroninių paslaugų ir taikomųjų programų sąveikos suvokimas;

    J.    kadangi terminu „turinio vartai“ apibūdinamas bet koks subjektas, veikiantis kaip audiovizualinio turinio teikėjo ir galutinių vartotojų tarpininkas, ir paprastai suburiantis, atrenkantis ir organizuojantis įvairius turinio teikėjus bei suteikiantis sąsają, per kurią naudotojai gali atrasti ir pasiekti tą turinį; kadangi tai gali būti televizijos platformos (pvz., palydovinė, kabelinė ir interneto protokolo televizija), įrenginiai (pvz., televizoriai su ryšio galimybėmis ir žaidimų pultai) arba nepriklausomos internetinio vaizdo turinio (angl. over-the-top, OTT) paslaugos;

    Integruotos rinkos

    1.   pažymi, kad, didėjant sektorių horizontaliajai koncentracijai ir vertikaliajai integracijai vertės grandinėse, ne tik randasi naujų veiklos galimybių, bet taip pat gali susidaryti dominuojanti padėtis rinkoje;

    2.   pabrėžia, kad reguliavimo reikia tais atvejais, kai turinio vartais kontroliuojama prieiga prie žiniasklaidos ir daroma tiesioginė arba netiesioginė įtaka nuomonės formavimui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti šiuos pokyčius ir išnaudoti Europos Sąjungos konkurencijos ir antimonopolinės teisės priemones, o prireikus nustatyti įvairovės apsaugos priemones ir parengti pagal šiuos pokyčius pritaikytą konvergencijos reguliavimo sistemą;

    3.   pažymi, kad rinkos pokyčiai rodo, jog ateityje įmonės tinklo paslaugas vis labiau sies su audiovizualinio turinio teikimu, ir kad dėl to dabartinės formos internetą, kuris grindžiamas kuo geresne prieiga, gali vis dažniau keisti įvairus pagal vienašališkus įmonės interesus sukurtas turinys;

    4.   mano, kad visi su elektroniniais ryšiais susiję duomenų paketai iš esmės turi būti traktuojami vienodai, neatsižvelgiant į jų turinį, pritaikymą, kilmę ir paskirtį (visų įmanomų pastangų dėjimo principas), todėl ragina, visų pirma kalbant apie specializuotų paslaugų kūrimą, išlaikyti ir užtikrinti laisvą ir atvirą internetą;

    5.   atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkiant horizontaliąją įvairioms žiniasklaidos priemonėms taikomą teisinę sistemą reikia užtikrinti transliuotojų ir kitų rinkos dalyvių teisių ir prievolių pusiausvyrą;

    Prieiga ir aptinkamumas

    6.   pabrėžia, kad tinklo neutralumas – visų įmanomų pastangų dėjimo principu grindžiamas internetas, nediskriminacinė prieiga prie bet kokio audiovizualinio turinio ir nediskriminacinis tokio turinio perdavimas – užtikrina pliuralistinį informacijos teikimą ir nuomonių ir kultūrų įvairovę, taigi, yra būtinas integruotos žiniasklaidos visumos aspektas, panašus į privalomojo programų siuntimo principą; todėl ragina Komisiją teisiškai privalomomis nuostatomis užtikrinti, kad būtų laikomasi interneto neutralumo principų, nes tai būtina atsižvelgiant į žiniasklaidos priemonių konvergenciją;

    7.   ragina užtikrinti nediskriminacinę, skaidrią ir atvirą prieigą prie interneto visiems audiovizualinių paslaugų naudotojams ir teikėjams ir pasisako prieš visų įmanomų pastangų dėjimo principo apribojimą dėl paslaugų teikėjo teikiamų platformų arba paslaugų;

    8.   primena, kad taikant tinklo neutralumo taisykles neišnyksta būtinybė taikyti privalomojo programų siuntimo taisykles valdomiems tinklams arba specializuotoms paslaugoms, pvz., kabelinei televizijai ir interneto protokolo televizijai;

    9.   ragina pramonę, kad nebūtų slopinamos inovacijos, sukurti vienodus televizorių su ryšio galimybėmis sąveikumo standartus;

    10. ragina užtikrinti, kad kultūros ir audiovizualinių kūrinių įvairovė integruotoje aplinkoje būtų prieinama ir aptinkama visų Europos Sąjungos piliečių, ypač jei naudotojams siūlomą turinį nustato įrangos gamintojai, tinklo operatoriai, turinio teikėjai arba kiti duomenų telkėjai;

    11. mano, kad, siekiant apsaugoti produktų ir nuomonių įvairovę, audiovizualinio turinio paieškos ir aptikimo neturėtų lemti vien ekonominiai interesai ir kad reguliavimo veiksmų reikėtų imtis tik tuo atveju, jei platformos teikėjas pasinaudoja dominuojančia padėtimi rinkoje arba vartų valdytojo funkcija tam, kad tam tikram turiniui sudarytų geresnę arba blogesnę padėtį;

    12. ragina Komisiją ištirti, ar turinio vartų valdytojai yra linkę piktnaudžiauti padėtimi, kad teiktų pirmenybę savo turiniui, ir sukurti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam piktnaudžiavimui ateityje;

    13. ragina Komisiją parengti platformos koncepciją ir, jei reikia, nustatyti taisykles, taip pat apimančias techninius audiovizualinio turinio perdavimo tinklus;

    14. mano, kad nereikėtų reguliuoti tų atvirojo tinklo platformų, kurios neužima dominuojančios padėties rinkoje ir netrukdo laisvai konkurencijai;

    15. mano, kad, atsižvelgiant į augančią taikomųjų programų rinką, reikėtų skatinti kurti tokias programas; pabrėžia, kad populiarėjant programėlėms audiovizualinio turinio gamintojai gali susidurti su patekimo į rinką problemomis; ragina Komisiją ištirti, kokiais atvejais reikia priemonių, skirtų prieigai prie audiovizualinės žiniasklaidos priemonių ir jų aptinkamumui užtikrinti, ir nustatyti tokių priemonių įgyvendinimo užtikrinimo būdus, kartu prisimenant, kad reguliavimo priemonių reikėtų imtis tik tuo atveju, kai platformos teikėjas, naudodamasis taikomosiomis programomis, pasinaudoja dominuojančia padėtimi rinkoje arba vartų valdytojo funkcija tam, kad tam tikram turiniui suteiktų geresnę arba blogesnę padėtį;

    16. mano, kad valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis konkrečių priemonių tinkamam visuotinės svarbos audiovizualinio turinio aptinkamumui ir matomumui užtikrinti, siekiant užtikrinti nuomonių įvairovę, o naudotojai turėtų turėti galimybę savarankiškai nesudėtingai rūšiuoti siūlomą turinį;

    Įvairovės apsauga ir finansavimo modeliai

    17. ragina Komisiją, atsižvelgiant į žiniasklaidos priemonių konvergenciją, nustatyti, kokiais būdais ateityje darniai užtikrinti kokybiško Europos audiovizualinio turinio refinansavimą, finansavimą ir kūrimą;

    18. ragina Komisiją ištirti rinkos iškraipymo mastą dėl Direktyvoje 2010/13/ES nustatyto nevienodo požiūrio į linijines ir nelinijines paslaugas nustatant kiekybinius ir kokybinius reklamos draudimus;

    19. pabrėžia, kad dėl naujų reklamos strategijų, kurios siekiant padidinti jų veiksmingumą grindžiamos naujomis technologijomis (momentinės ekrano kopijos, vartotojų profilio nustatymas, daugiaekranės strategijos), kyla vartotojo, jo privatumo ir asmens duomenų apsaugos klausimas; todėl pabrėžia, kad būtina pasiūlyti nuoseklių taisyklių, taikytinų šioms strategijoms, rinkinį;

    20. ragina Komisiją, panaikinant kiekybinių linijinio audiovizualinio turinio reklamos aspektų reguliavimą, užtikrinti didesnį Direktyva 2010/13/ES nustatytų tikslų įgyvendinimo mastą, t. y., padidinti lankstumą ir sustiprinti bendrą reguliavimą bei savireguliavimą;

    21. mano, kad nauji verslo modeliai, pagal kuriuos parduodamas svetimas audiovizualinis turinys, kelia grėsmę iš reklamos mokesčių finansuojamoms kokybiškai žurnalistikai, visuomeninei žiniasklaidai ir transliavimo paslaugoms;

    22. mano, kad linijinis arba nelinijinis transliuotojų arba kitų turinio teikėjų siūlomas turinys negali būti keičiamas nei turinio, nei technologiniu aspektu, ir kad tam tikras turinys arba jo dalys negali būti įtraukiami į programų paketus arba kitaip naudojami už užmokestį ar nemokamai, jei neturima transliuotojo arba teikėjo sutikimo;

    23. mano, kad, atsižvelgiant į konvergenciją, būtina prie žiniasklaidos priemonių konkurencijos skaitmeninės tikrovės pritaikyti iš licencinių mokesčių finansuojamų elektroninių informacinių ir ryšių paslaugų leidimų išdavimo tvarką, jei šios paslaugos yra visuomeninis audiovizualinis turinys;

    24. pabrėžia, kad norint, jog viešasis sektorius išliktų nepriklausomas, būtina jį toliau saugoti nuo reklama grįsto finansavimo sudaromų kliūčių, ir ragina valstybes nares remti su finansavimu susijusias šio sektoriaus pastangas;

    Infrastruktūra ir dažniai

    25. pažymi, kad didelės aprėpties kuo pajėgesnis plačiajuostis interneto ryšys yra pagrindinė konvergencijos ir inovacijų žiniasklaidos priemonių sektoriuje sąlyga; pabrėžia, kad būtina toliau plėtoti tokius plačiajuosčio ryšio tinklus, visų pirma kaimo vietovėse, ir ragina valstybes nares padėtį gerinti trumpuoju laikotarpiu įgyvendinant investicijų programas;

    26. apgailestauja, kad Europoje vis dar yra didelių teritorijų, kuriose interneto infrastruktūra neišplėtota, ir primena Komisijai, kad, siekiant atskleisti integruotos audiovizualinės aplinkos potencialą, vartotojams ypač būtina turėti prieigą prie sparčiojo interneto;

    27. primygtinai ragina pramonės subjektus, tikintis ateityje didesnės integracijos, savanoriškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta bendra žiniasklaidos standartų sistema, kad skirtingoms žiniasklaidos priemonėms būtų taikomas nuoseklus požiūris ir būtų užtikrinta, kad vartotojai ir toliau suprastų, kuris turinys yra reguliuojamas ir kokiu mastu;

    28. pabrėžia, kad atvirais ir sąveikiais standartais užtikrinama laisva ir nevaržoma prieiga prie audiovizualinio turinio;

    29. pažymi, kad atsirandančios savireguliacijos iniciatyvos yra labai svarbios nustatant vienodus standartus naudotojų technologijoms, kūrėjams ir gamintojams;

    30. pabrėžia, kad standartai DVB-T / DVB-T2 ilgainiui suteiks puikias galimybes transliavimui ir judriajam ryšiui bendrai naudoti 700 MHz dažnių juostą, visų pirma tai darant perspektyviais mišriaisiais mobiliaisiais įrenginiais ir į mobiliuosius įrenginius integruojant televizijos imtuvų lustus;

    31. palankiai vertina tai, kad plėtojamas technologijų derinys, kuriuo veiksmingai išnaudojamos transliavimo ir plačiajuosčio ryšio technologijos ir pažangiai derinamas tradicinis transliavimas ir transliavimas pasitelkiant judrųjį ryšį (angl. Smart Broadcasting);

    32. mano, kad, siekiant transliavimo ir judriojo ryšio telefonijos sektorių investuotojams užtikrinti ilgalaikiam planavimui reikalingą tikrumą, reikia parengti skaitmeninio antžeminio radijo veiksmų planą;

    Vertybės

    33. apgailestauja, kad žaliojoje knygoje trūksta aiškios nuorodos į dvejopą audiovizualinės žiniasklaidos, kaip kultūros ir ekonominės vertybės, pobūdį;

    34. primena Komisijai, kad ES yra įsipareigojusi laikytis UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

    35. pabrėžia, kad integracijos laikais žiniasklaidos laisvės apsauga, žiniasklaidos pliuralizmo ir kultūrinės įvairovės rėmimas ir nepilnamečių apsauga tebėra svarbios vertybės;

    36. ragina Komisiją toliau stengtis užtikrinti spaudos laisvės apsaugą, jeigu bus peržiūrima Direktyva 2010/13/ES;

    37. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti taikyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnį dėl Europoje sukurtų kūrinių populiarinimo ir galimybių naudotis šiais kūriniais teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas;

    38. atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad su audiovizualine kultūra ir žiniasklaida susijusių aspektų įtraukimas į tarptautinius laisvosios prekybos susitarimus prieštarauja ES įsipareigojimui skatinti kultūrų įvairovę ir tapatybę, taip pat paisyti valstybių narių suvereniteto kultūros paveldo srityje;

    39. skatina Europos audiovizualinį sektorių toliau plėtoti nuoseklias ir patrauklias paslaugas, visų pirma e. paslaugas, siekiant praplėsti Europos audiovizualinio turinio pasiūlą; pabrėžia, kad turinio klausimas turi būti svarbiausias; pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia naujos platformos, kuriose nuolat cirkuliuoja labai daug turinio, todėl reikia naujos siūlomų produktų koncepcijos, nes tai, kad egzistuoja daug platformų, neužtikrina turinio įvairovės;

    40. pabrėžia, kad jaunimo, vartotojų ir duomenų apsauga yra neabejotini reguliavimo tikslai, o ES teritorijoje veikiantiems žiniasklaidos ir ryšių paslaugų teikėjams privaloma taikyti vienodus nepilnamečių, vartotojų ir duomenų apsaugos principus;

    41. ragina Komisijos labiau stengtis, kad būtų sustiprinta jaunimo ir vartotojų apsauga; ragina visiems Europos Sąjungos teritorijoje veikiantiems žiniasklaidos ir ryšių paslaugų teikėjams taikyti vienodus duomenų apsaugos reikalavimus; pabrėžia, kad vartotojams privaloma užtikrinti galimybę paprastai ir bet kuriuo metu keisti privatumo parametrus;

    42. pabrėžia, kad dėl pasaulinės konkurencijos integruotose rinkose tarptautiniu lygmeniu būtina parengti tinkamus jaunimo ir vartotojų apsaugai taikytinus bendro reguliavimo ir savireguliavimo apsaugos standartus;

    43. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ir plėsti dabartinę įvairią veiklą, kuria siekiama perteikti gebėjimus naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis, ir sukurti metodus, pagal kuriuos būtų vertinamas mokymas gebėjimų naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis srityje;

    Reguliavimo sistema

    44. mano, kad Europos Sąjungos žiniasklaidos ir interneto politikos tikslas turėtų būti panaikinti kliūtis inovacijoms žiniasklaidos srityje ir kartu nepamiršti norminamųjų demokratiškos ir kultūrų įvairovę užtikrinančios žiniasklaidos politikos aspektų;

    45. pabrėžia, kad tokios pat rūšies turiniui tame pačiame įrenginyje reikia taikyti vienodą, lanksčią, naudotojui patogų ir prieinamą teisinę sistemą, kuri būtų neutrali technologijų požiūriu, skaidris ir įgyvendinama;

    46. ragina Komisiją užtikrinti, kad platformos būtų valdomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas, kurios apima ir sąžiningą konkurenciją;

    47. prašo Komisijos atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti, ar Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritis vis dar tinkama atsižvelgiant į visų Europos Sąjungos piliečiams prieinamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą;

    48. ragina Komisiją ištirti, kokiu mastu linijiškumo kriterijus trukdo įgyvendinti Direktyvos 2010/13/ES reguliavimo tikslus daugelyje integruotos aplinkos sričių;

    49. ragina mažinti reguliavimą tose Direktyvos 2010/13/ES taikymo srityse, kuriose nebepasiekiamas šio teisės akto reguliavimo tikslas; mano, kad vietoj jo Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų nustatyti būtinuosius visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms skirtus reikalavimus;

    50. atkreipia dėmesį į technologijų požiūriu neutralių teisių įforminimo sistemų svarbą siekiant sudaryti palankesnes galimybes žiniasklaidos paslaugų teikėjams paslaugas siūlyti per trečiųjų šalių platformas;

    51. primygtinai pažymi, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintas kilmės šalies (arba transliavimo šalies) principas tebėra svarbi išankstinė audiovizualinio turinio tarpvalstybinio teikimo sąlyga ir gairė siekiant sukurti bendrąją paslaugų rinką; tačiau pabrėžia, kad ES teisę būtina pritaikyti prie interneto ir skaitmeninės aplinkos sąlygų ir ypatingą dėmesį skirti audiovizualinį turinį internetu siūlančioms įmonėms, mėginančioms išvengti mokesčių tam tikrose valstybėse narėse įsikuriant šalyse, kuriose taikomi labai mažo tarifo mokesčiai;

    52. ragina Komisiją nustatyti, ar autorių teisių apsaugos teisę reikia pakeisti, kad būtų galima tinkamai įvertinti įvairiose platformose esantį linijinį ir nelinijinį turinį ir prieigą prie jo tarpvalstybiniu lygmeniu;

    53. ragina Komisiją nuosekliai taikyti technologijų neutralumo principą ir prireikus atitinkamai peržiūrėti Europos Sąjungos autorių teisių apsaugos teisę;

    54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

    • [1]  OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
    • [2]  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
    • [3]  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.
    • [4]  OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
    • [5]  OL L 108, 2002 4 24, p. 7.
    • [6]  OL L 108, 2002 4 24, p. 21.
    • [7]  OL L 337, 2009 12 18, p. 37.
    • [8]  OL L 91, 1999 4 7, p. 10.
    • [9]  OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
    • [10]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0329.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    2013 m. balandžio 24 d. Europos Komisija pateikė konsultacijoms skirtą dokumentą, kuriuo turėtų būti paskatintos plataus masto viešos diskusijos dėl šiuo metu vykstančio audiovizualinės žiniasklaidos virsmo poveikio. Žaliojoje knygoje „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės“ daugiausia svarstoma, ar Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AVŽPD) tinka ateičiai, taip pat svarstomi klausimai, susiję su audiovizualinio turinio infrastruktūra, dažniais ir finansavimo modeliais, rinkos klausimai, susiję su vertikaliąja ir horizontaliąja žiniasklaidos ir IRT sektoriaus integracija.

    Žiniasklaidos politika Europoje vis dar daugiausia rūpinasi valstybė. Vis dėlto nebe visus klausimus galima vertinti tik nacionaliniu arba federaliniu lygmenimis. Pirmiausia klausimus, susijusius su laipsnišku tradicinio transliavimo paslaugų ir interneto suartėjimu, dėl kintančios rinkos struktūros vis dažniau reikia spręsti ir Europos lygmeniu.

    Svarstoma problema

    Konvergencija reiškia iki šiol daugiausia atskirai vertintų linijinių ir nelinijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų jungimąsi. Greta įprastinių žiniasklaidos įstaigų randasi naujų paslaugų teikėjų iš telekomunikacijų pramonės sektoriaus, taip pat turinio persiuntimo internetu (angl. Over-The-Top, OTT) paslaugų teikėjų. Iki šiol pakopine AVŽPD reguliavimo sistema Europos lygmeniu buvo užtikrintas tam tikras būtiniausias įprastinio (linijinio) televizijos turinio ir nelinijinių televizinės žiniasklaidos ir (arba) interneto paslaugų standartas. Skaitmeninant transliavimo ir žiniasklaidos technologijas, integruojant techninius perdavimo būdus ir plėtojant mobiliuosius bei mišriuosius galinius įrenginius, įprastinės reguliuojamos transliavimo ir užsakomosios paslaugos tame pačiame ekrane pradėjo konkuruoti su iki šiol nereguliuotu turiniu iš atvirojo interneto.

    Dėl to kyla klausimų, susijusių su vartotojų, nepilnamečių ir duomenų apsauga, taip pat susijusių su įvairovės užtikrinimu ir dvejopu žiniasklaidos, kaip kultūros ir ekonominės vertybės, pobūdžiu.

    Todėl pranešėja daugiausia dėmesio skiria, pirma, rinkos klausimams, antra, finansavimo ir prieigos modeliams integruotose rinkose. Apskritai Komisijos žaliąją knygą ji vertina palankiai, nes joje vienpusius svarstymus prie tinklo prijungtos televizijos klausimais pakeičia platesnis visų sektorių ir visos vertės grandinės jungčių integruotose audiovizualinėse rinkose vertinimas. Juk būtent dėl šių rinkos pokyčių atsiranda ne tik naujų iššūkių, bet ir naujų galimybių žiniasklaidos atstovams.

    Nors Europoje dauguma vartotojų audiovizualinį turinį gauna ir toliau naudodamiesi įprastiniais televizoriais, ryškėja tvirta papildomo mobiliųjų galinių įrenginių naudojimo tendencija. Pirmiausia daugelis jaunesniųjų vartotojų audiovizualinio turinio ir elektroninėmis paslaugomis norėtų naudotis bet kur ir daryti tai bet kokiu įrenginiu.

    Integruotos rinkos

    Taigi konvergencija reiškia ir inovacijas, todėl reikia naujų įmonių ir pramonės šakų bendradarbiavimo formų. Ateityje vienodam turiniui tame pačiame galiniame įrenginyje reikės taikyti modernią į prieigą ir naudotoją nukreiptą horizontaliąją reguliavimo sistemą. Reikia ištirti, ar pasiekiami konkretūs esamų žiniasklaidos reguliavimo teisinių pagrindų, skirtų audiovizualinei žiniasklaidai, tikslai, o prireikus šią sistemą integruotose rinkose pritaikyti prie realių aplinkybių. Pranešėjos nuomone, tirti reikės atsižvelgiant į galiojančius elektroninės komunikacijos, elektroninės komercijos, audiovizualinių ir muzikos kūrinių naudojimo internete licencijų išdavimo, autorių teisių teisės aktus, nuostatas dėl radijo ryšio ir galinių telekomunikacijos įrenginių, taip pat į su konkurenciją ribojančia veikla susijusią ir konkurencijos srities teisę. Prireikus persvarstyti ES žiniasklaidos teisės aktus, kils uždavinys nustatyti tinkamas sąlygas, kuriomis ir integruotoje aplinkoje būtų saugomos svarbios visuomeninės ir kultūrinės žiniasklaidos funkcijos.

    Žaliojoje knygoje Europos Komisija labai daug dėmesio skiria rinkos klausimams, visų pirma susijusiems su ekonomikos augimo ir technikos aspektais, tačiau joje neaptariama žiniasklaidos reikšmė Europos kultūrų įvairovei ir tapatybei. Todėl šiame pranešime savo iniciatyva dėl žaliosios knygos dar kartą aiškiai nurodomas dvejopas audiovizualinės žiniasklaidos, kaip kultūros ir ekonominės vertybės, pobūdis ir sudvejintos transliavimo sistemos įtaka kultūriniu požiūriu įvairiai turinio ir paslaugų pasiūlai integruotoje žiniasklaidos aplinkoje.

    Prieiga ir aptinkamumas

    Plačiajai visuomenei skirtų audiovizualinių paslaugų aptinkamumas ir galimybė jomis naudotis tampa esminiu integruotos aplinkos klausimu. Tinklo neutralumas yra viso turinio nediskriminacinio perdavimo garantas, kartu ir privalomas XXI a. integruotos žiniasklaidos aplinkos principas. Galutiniams paslaugų gavėjams pageidaujamas turinys ir paslaugos turėtų būti pasiekiamos, o prieigą suteikiantys subjektai neturėtų galėti apriboti vartotojų pasirinkimo laisvės. Vis dėlto vien nediskriminacinio turinio perdavimo nepakanka. Ateityje transliuojant pirmiausia bus svarbu užtikrinti, kad programos ne tik galėtų patekti į atskirus perdavimo kanalus, bet ir kad jas būtų galima aptikti turinio prieigos srityse.

    Rengdamos naujas žiniasklaidos reglamentavimo nuostatas, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų daug dėmesio skirti prieigai prie paslaugų ir turinio, taip pat jų aptinkamumui užtikrinti. Visiems Europos Sąjungos piliečiams ir integruotoje aplinkoje turėtų būti pasiekiama kultūros ir audiovizualinių kūrinių įvairovė bei atsekamumas. Tai galioja pirmiausia tada, kai įrangos gamintojai, tinklų operatoriai, turinio teikėjai arba kiti duomenų telkėjai turinį naudotojams teikia specialiai surūšiuotą arba išskirtinėmis teisėmis. Audiovizualinio turinio paieškos ir aptikimo įvairiose turinio prieigos srityse neturi lemti vien ekonominiai interesai. Todėl pranešėja mano, kad ateityje būtinai reikės nustatyti prievolę laikytis neutralumo principo.

    Aptinkamumo arba būtino aptikimo principo klausimas yra sudėtingesnis. Integruotoje aplinkoje pastebima, kad atviros internetinės turinio prieigos (portaluose ir naudojant paieškos sistemas) principą keičia turinio ir programinės įrangos pritaikymas mobiliųjų galinių įrenginių, kompiuterių ir išmaniųjų televizorių programėlėms, todėl, pranešėjos nuomone, patekimo į rinką problema susijusi ne su turinio prieigos sritimis, kurias galima pasiekti naudojantis atvira prieiga prie interneto, bet su programėlių paslaugomis, kuriomis neskaidriai iš anksto atrenkamas turinys.

    Apskritai pranešėja mano, kad teisėta valstybėms narėms suteikti galimybę taikyti konkrečias reguliavimo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas pakankamas viešąjį interesą atitinkantis audiovizualinio turinio matomumas. Vis dėlto pranešėja kol kas nėra įsitikinusi, kad aptikimo užtikrinimo principas visam siūlomam (transliuojamam) Europos lygmeniu turiniui nustatant teisės aktais privalomą išskirtinių teisių suteikimą arba jį rūšiuojant visose platformose ir turinio prieigos srityse gali būti veiksmingas arba įgyvendinamas. Pirma, kyla klausimas, kaip tokią pirmenybę būtų galima suteikti praktiškai, antra, galiojančios AVŽPD reguliavimo logikos negalima taip lengvai perkelti į interneto ir integruotas rinkas. Svarbiausia, kad būtų galima aptikti visą turinį ir programas. Reikia ištirti, ar teisės aktais nustatytas eiliškumo skyrimas yra prasmingas, ypač kai paslaugos yra ne viešosios, bet komercinės.

    Įvairovės apsauga ir finansavimo modeliai

    Pranešėja mano, jei prieigą prie žiniasklaidos valdo ir tiesioginę arba netiesioginę įtaką nuomonės formavimui daro naujos platformos, gali prireikti reguliavimo veiksmų. Šiuo tikslu pirmiausia reikės sukurti išsamią turinio prieigos sričių ir (arba) platformų koncepciją, apimančią ne tik audiovizualinio turinio perdavimui skirtus techninius tinklus, bet ir turinio portalus, aparatinę įrangą ir navigacines sistemas, pvz., EPG. Todėl valstybės narės kartu su Komisija turėtų tirti rinkos pokyčius integruotose rinkose ir prireikus nustatyti teisinius žiniasklaidos koncentracijos ribojimus, kuriais būtų užtikrinama įvairovė. Reikėtų siekti išlaikyti visų su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis ir sektoriais susijusių dalyvių interesų pusiausvyrą ir suteikti daugiau lankstumo. Pirmiausia reikėtų parengti tvarius finansavimo modelius, veiksmingus ir integruotoje aplinkoje, kurioje vyksta horizontalusis (sektorių) ir vertikalusis (vertės grandinių) integravimas.

    Žinoma, šiuo atžvilgiu reikia sudaryti ir vienodas veiklos sąlygas. Tai įmanoma, pvz., panaikinant reguliavimą ir suteikiant daugiau lankstumo transliavimui taikomų reklamos nuostatų srityje. Kartu, siekiant apsaugoti nepilnamečius ir duomenis, reikėtų parengti tinkamus integruotiems galiniams įrenginiams ir turinio prieigos sritims taikytinus apsaugos standartus. Todėl pranešėja rekomenduoja nustatyti bendro reguliavimo ir savireguliavimo priemones.

    Vis dėlto, svarstant visus šiuos klausimus, nereikėtų pamiršti, kad skaitmeninimas ir internetas pakeitė konkrečius su žiniasklaidos reglamentavimu susijusius pagrindus. Atsižvelgiant į didėjančią konvergenciją, reikia naujo audiovizualinės žiniasklaidos, elektroninių paslaugų ir taikomųjų programų sąveikos suvokimo. Jo laikantis, turinio kūrimo, perdirbimo, paskirstymo ir pristatymo sąsaja turėtų būti išreiškiama horizontaliąja Europos lygmeniu vykdoma reguliavimo sistema. Be to, konvergenciją reikėtų suprasti kaip galimybę kurti naujus verslo modelius. Europos žiniasklaidos atstovai neturėtų baimintis apsiriboti veiklos galimybių savo pačių rinkoje, jeigu jie, siekdami išsaugoti įprastą rinkos struktūrą, ilgą laiką veikia pagal tipinę tradicinių sektorių struktūrą.

    Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (18.12.2013)

    pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

    dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui
    (2013/2180(INI))

    Nuomonės referentė: Françoise Castex

    PASIŪLYMAI

    Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.  prašo Komisijos atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti, ar Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritis vis dar tinkama atsižvelgiant į visų ES piliečiams prieinamų audiovizualinių paslaugų raidą;

    2.  prašo Komisijos atsižvelgiant į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos tikslus įvertinti, ar vis dar reikalingas ir tinkamas ne toks griežtas nelinijinės transliacijos paslaugų reguliavimas pagal šią direktyvą; visų pirma domisi tuo, kad mažai reglamentuojami komerciniai pranešimai tiekiant nelinijinės transliacijos paslaugas, nors šios paslaugos šiuo metu daro didelį poveikį ES piliečiams;

    3.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio dėl ES sukurtų kūrinių populiarinimo ir galimybių naudotis šiais kūriniais teikiant užsakomąsias audiovizualines žiniasklaidos paslaugas įgyvendinimą;

    4.  šiomis aplinkybėmis primena, kad visos linijinės ir nelinijinės transliacijos žiniasklaidos priemonės, kurios turi naudos iš audiovizualinių kūrinių transliacijos, turėtų prisidėti prie ES kūrinių finansavimo;

    5.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasvarstyti, ar nereikėtų privalomųjų programų siuntimo įpareigojimų taikyti ne tik tinklų operatoriams, bet ir susijusios medžiagos kūrėjams;

    6.  prašo Komisijos suderinti taikomą PVM tarifą visiems kultūros kūriniams, kad ir kokiu būdu jie būtų pasiekiami, siekiant išvengti rinkos iškraipymų, dėl kurių vėluoja naujų interneto paslaugų klestėjimas ES;

    7.  ragina Komisijos užtikrinti, kad būtų sustiprinta jaunimo ir vartotojų apsauga; ragina visiems Europos Sąjungos teritorijoje veikiantiems žiniasklaidos ir ryšių paslaugų teikėjams vienodai taikyti duomenų apsaugos reikalavimus;

    8.  mano, kad būtina atskleisti informaciją vartotojams apie galimą slaptą keitimąsi duomenimis; ragina užtikrinti vartotojams galimybę paprastai ir bet kuriuo metu keisti keitimosi duomenimis nustatymus.

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    17.12.2013

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    22

    0

    0

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Dimitar Stoyanov, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Eva Lichtenberger, József Szájer, Axel Voss

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

    Silvia Costa, Jürgen Klute, Kay Swinburne

    GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    21.1.2014

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    26

    0

    3

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Zoltán Bagó, Malika Benarab-Attou, Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Lorenzo Fontana, Mary Honeyball, Cătălin Sorin Ivan, Petra Kammerevert, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Emilio Menéndez del Valle, Martina Michels, Marek Henryk Migalski, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Monika Panayotova, Marietje Schaake, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Gianni Vattimo, Marie-Christine Vergiat, Sabine Verheyen, Milan Zver

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

    Ivo Belet, Nadja Hirsch, Seán Kelly, Georgios Papanikolaou, Joanna Katarzyna Skrzydlewska