PRANEŠIMAS dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti
30.1.2014 - (2013/2150(INI))
Žuvininkystės komitetas
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėjai: Dolores García-Hierro Caraballo, Raül Romeva i Rueda
(Bendrų komitetų posėdžių procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondui (EŽF) taikomus teisės aktus, ypač Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2328/2003, Nr.°861/2006, Nr.º1198/2006 ir Nr.°791/2007, kuriuose nustatomos taisyklės ir susitarimai dėl Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje[1],
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB[2],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos[3],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo[4],
– atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (COM(2011)0804),
– atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (COM(2011)0810),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas[5],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos[6],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto[7],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Bendros žuvininkystės politikos reforma. Bendrasis komunikatas“[8],
– atsižvelgdamas į klausymą tema „Moterys ir tvarus vystymasis žuvininkystės srityse“, surengtą 2010 m. gruodžio 1 d. Žuvininkystės komitete,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto klausymą tema „Moterų vaidmens stiprinimas Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje“, Europos Parlamente surengtą 2013 m. spalio 14 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0070/2014),
A. kadangi moterų darbas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje yra nepripažintas ir apskritai lieka nematomas, nors jo ekonominė pridėtinė vertė labai didelė ir jis padeda užtikrinti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą daugelyje Europos vietovių ir regionų, ypač nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse;
B. kadangi valstybėse narėse žuvininkystės sektoriuje dirba daugiau kaip 100 000 moterų: 4 proc. – žvejybos sektoriuje (jos dirba su žvejybos laivų veikla susijusius darbus, t. y. yra tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos arba pakuotojos), 30 proc. – akvakultūros sektoriuje (moterys daugiausia gaudo kiaukutinius, įbridusios į vandenį) ir apie 60 proc. – perdirbimo pramonės sektoriuje;
C. kadangi darbai, kuriuos moterys tradiciškai atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, sunkūs, pavyzdžiui, kiaukutinių gaudymas įbridus į vandenį, tradicinis žuvų pardavimas tiek lauke, tiek tam tinkamose patalpose, žvejybos tinklų gamyba ir taisymas (tinklų nėrėjos), žuvų iškrovimas, rūšiavimas ir pakavimas itin sudėtingomis klimato sąlygomis;
D. kadangi statistiniais duomenimis nepakankamai įvertinta tikroji moterų darbo tam tikruose sektoriuose padėtis, o plačiai paplitusi ekonomikos krizė ir didelis nedarbas kai kuriose valstybėse narėse paskatino tolesnį šių skaičių didėjimą ir tai, kad daugiau moterų pradėjo dirbti žuvininkystės sektoriuje, ypač kiaukutinių gaudymo srityje, kad papildytų ar netgi užtikrintų savo šeimos pajamas;
E. pripažindamas moterų indėlį vykdant veiklą, susijusią su žuvininkyste ir akvakultūra, ypač su žvejybos įrankių gamyba ir taisymu, žuvų iškrovimu ir rūšiavimu, produktų tiekimo į laivą valdymu, žuvų perdirbimu, pakavimu ir pateikimu rinkai arba žuvininkystės įmonių valdymu;
F. kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 30 dalyje ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ekonominį, socialinį ir kultūrinį vaidmenį žvejybos pramonėje, suteikiant moterims galimybes naudotis socialinėmis išmokomis, ir pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas įvairioje žvejybos veikloje padeda išsaugoti, pirma, žuvininkystės sektorių ir, antra, tradicijas ir specialius metodus, taip pat įvairių regionų kultūrinę įvairovę;
G. kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliucijoje ragina imtis priemonių ir skatinti moterų dalyvavimą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijose;
H. kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 31 dalyje reikalauja, kad iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽV) būtų skiriamas finansavimas moterų dalyvavimui žuvininkystės sektoriuje skatinti, moterų asociacijoms remti, taip pat moterų profesiniam mokymui ir moterų vaidmeniui žvejyboje stiprinti, remiant sausumoje vykdomą veiklą ir su žuvininkyste susijusią veiklą – tiek gamybą, tiek perdirbimą ir pateikimą rinkai;
I. kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 39 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų gauti tokį pat atlyginimą kaip vyrai ir naudotis kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant rizikos dirbant žuvininkystės sektoriuje draudimą, pensinio amžiaus mažinimo koeficientų taikymo priemones, siekiant paankstinti pensinį amžių dėl sudėtingų darbo sąlygų (darbas naktį, pavojingumas, nuo gamybos intensyvumo arba galimybės žvejoti priklausantis tvarkaraštis), ir konkrečių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, profesinių ligų, pripažinimą;
J. kadangi su darbo jėga susijusi statistinė informacija, ypač apie tam tikrą veiklą vykdančių darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį, taip pat apie mažos apimties priekrantės žvejybą ar smulkiąją žvejybą, ekstensyviąją akvakultūrą ir susijusią veiklą, yra antraeilė, palyginti su informacija apie laimikį, iškrovimą, tonas ir pan.;
K. kadangi ES ir valstybių narių statistiniai duomenys apie žuvininkystės, akvakultūros ir susijusių sektorių darbo jėgą nėra pakankamai išsamūs, suderinti ar suskirstyti pagal rodiklius, kad atskleistų moterų dalyvavimo šiuose sektoriuose mastą;
L. kadangi, nors moterys dirba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir šio darbo indėlis į ekonomiką yra svarbus, moterims nesuteikiama tinkama socialinė ir darbo apsauga, taip pat nesuteikiamas tinkamas profesinis ir darbo statusas;
M. kadangi žuvininkystės sektoriuje moterys patiria ekonominę diskriminaciją ir už tuos pačius darbus gauna mažesnį užmokestį negu vyrai;
N. kadangi moterų darbas šiame sektoriuje dažnai teisiškai nepripažįstamas ir už šį darbą joms nesuteikiama socialinė apsauga, kuri atitiktų ypatingą ir su šiuo darbu susijusią riziką ir sveikatos problemas;
O. kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 42 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas didesnis moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinis ir socialinis pripažinimas, siekiant užtikrinti, kad moterys, dirbančios visą ar ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padedančios savo sutuoktiniams ir taip prisidedančios prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, būtų teisiškai pripažįstamos arba gautų socialinės apsaugos išmokas, prilygstančias savarankiškai dirbančių asmenų išmokoms, visų pirma taikant Direktyvą 2010/41/ES, ir ragina užtikrinti moterų socialines bei ekonomines teises, pavyzdžiui, teisę gauti vienodą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą praradus darbą (laikinai ar visam laikui), teisę į pensiją, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, teisę į motinystės atostogas, galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat užtikrinti saugą darbe bei sveikatos darbe apsaugą ir drausti nuo grėsmių, kylančių dirbant jūroje;
P. kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje nurodo, kad būtina užtikrinti didesnį moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinį ir socialinį pripažinimą, geriau atlyginti už šį darbą ir suteikti tokias pat teises, kokios suteikiamos vyrams, o žvejų sutuoktinėms ir nesusituokusioms partnerėms, padedančioms išlaikyti šeimos įmonę, suteikti tokį pat teisinį statusą ir užtikrinti tokias pat socialines išmokas kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims;
1. ragina Komisiją skatinti parengti konkrečią statistinę programą, susijusią su nuo žuvininkystės priklausomais regionais, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties priekrantės žvejybai, tradiciniams žvejybos būdams, konkretiems prekybos kanalams ir kiaukutinius gaudančių moterų, tinklų nėrėjų bei mažos apimties žvejybą ir susijusią veiklą vykdančių moterų darbui ir socialinėms bei darbo sąlygoms, kad būtų įvertinti konkretūs moterų veiklos poreikiai ir užtikrinamas didesnis socialinis šių labai sunkių darbų pripažinimas;
2. mano, kad būtina geriau rinkti ir analizuoti statistinę informaciją apie darbą žuvininkystės sektoriuje, kuri skirstoma pagal lytį, veiklos tipą ir darbo tipologiją (savarankiškas darbas, samdomasis darbas, darbas ne visą darbo dieną, darbas visą darbo dieną, laisvai samdomas darbuotojas), kad būtų galima įvertinti moterų indėlį į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių;
3. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad taip pat būtų renkami ir su laimikiu susiję duomenys, suskirstyti pagal lytį, ir būtų įdiegti nauji rodikliai, pavyzdžiui, kartu dirbančių sutuoktinių arba partnerių amžius, išsilavinimas bei profesinė kvalifikacija ir veikla;
4. mano, kad reikia aiškiai apibrėžti statistinius rodiklius, skirtus darbo jėgos užimtumo duomenims rinkti žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose; taip pat mano, kad parengti suderintą ES statistinių rodiklių rinkinį, ir ragina valstybes nares laiku teikti išsamius duomenis pagal šiuos rodiklius;
5. primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą teisiniu ir socialiniu požiūriu pripažinti moterų vaidmenį, kurį jos atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, taip pat nuo žuvininkystės priklausomų vietovių tvaraus vystymosi srityje, kad būtų pašalintos visos ekonominės, administracinės ir socialinės kliūtys, dėl kurių moterims sunkiau veikloje dalyvauti vienodomis sąlygomis;
6. ragina Komisiją ir Tarybą skatinti valstybes nares profesinėmis ligomis pripažinti ir reglamentuoti sąnarių ir stuburo pažeidimus ir reumatines ligas, kuriomis kiaukutinių gaudytojos, tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos, pakuotojos, perdirbimo įmonėse dirbančios moterys, žvejės ir prekiautojos suserga dirbdamos sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, taip pat tokiomis ligomis pripažinti ligas, kuriomis susergama dėl pernelyg sunkių krovinių kilnojimo;
7. ragina Komisiją pripažinti, kad moterų darbas padeda gerinti žuvininkystės produktų atsekamumą, todėl galima geriau informuoti vartotojus ir užtikrinti aukštesnių žuvininkystės bei akvakultūros produktų kokybės standartus ir didesnę jų saugą, taip padaugėja galimybių ekonominei, gastronominei ir turizmo veiklai žvejybos rajonuose;
8. ragina sukurti (remiantis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu ir (arba) kitomis priemonėmis) konkrečias paramos priemones, kurios galėtų būti panaudotos ekstremaliosiose situacijose (per gaivalines nelaimes), ir finansinius kompensavimo mechanizmus, kurie padėtų žvejams, žvejėms ir jų šeimoms laikino žvejybos draudimo laikotarpiais, ypač tose vietovėse, kuriose žvejyba – vienintelis pajamų šaltinis;
9. laikosi nuomonės, kad būtina skatinti ir finansiškai remti moterų būrimąsi į asociacijas kuriant nacionalinius ir Europos moterų tinklus, kad būtų padidintas moterų matomumas žuvininkystės sektoriuje, kuriamas socialinis ugdymas moterų indėlio į žuvininkystės veiklą srityje, sudarytos geresnės sąlygos keistis patirtimi, taip pat informuoti apie moterų poreikius ir reikalavimus tiek vietos valdžios institucijas, tiek ES įstaigas;
10. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti moterų organizacijų prieigą prie finansavimo žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose, suteikiant joms galimybę įgyvendinti iniciatyvas, stiprinti jų organizacijas ir susisiekti su kitomis moterų organizacijomis siekiant keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;
11. mano, kad reikia skatinti ir stiprinti veiksmingą moterų dalyvavimą patariamuosiuose organuose ir patariamosiose, sprendimus priimančiose, atstovaujamosiose bei regioninėse tarybose ar profesinėse organizacijose, užtikrinant, kad viešajame ir privačiajame sektoriuose priimant sprendimus moterys dalyvautų tokiomis pat sąlygomis kaip ir vyrai;
2013–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)
12. pažymi, kad tik viena valstybė narė pasinaudojo galimybėmis, kurios pagal Europos žuvininkystės fondo ketvirtą kryptį suteikiamos siekiant finansuoti projektus, pagal kuriuos parama teikiama moterims, ir ragina valstybes nares naudotis EJRŽF teikiamomis galimybėmis, kad jos galėtų:
• taikyti lygių galimybių principą tiek rengdamos, tiek plėtodamos ar įgyvendindamos veiksmų programas;
• sudaryti moterims palankesnes sąlygas žuvininkystės sektoriuje, pertvarkydamos sektorių ir parūpindamos tinkamų įrenginių (pavyzdžiui, įrengdamos persirengimo kambarius laivuose arba uostuose);
• remti moterų asociacijas (tinklų nėrėjų, žuvų iškrovėjų, pakuotojų) ir jų tinklų kūrimą;
• remti projektus, kuriais siekiama mažinti problemas, susijusias su moterų, kurios gaudo kiaukutinius įbridusios į vandenį, darbo sąlygomis, įskaitant darbo ir šeimos gyvenimo derinimo priemones;
• remti projektus, kuriais siekiama skatinti ir įvairinti moterų vaidmenį žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir atkreipti dėmesį į jį;
• sudaryti geresnes sąlygas moterims ir jaunuolėms mokytis, finansuodamos specialų mokymą, su darbu susijusį švietimą ir jų veiklos profesinį pripažinimą; šiuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti oficialiai pripažįstamų profesinių įgūdžių sertifikatų gavimo procedūras ir įsteigti tokios profesinės veiklos, kurią tradicijai atlieka moterys įvairiose bendruomenėse, mokymo centrus;
• sudaryti geresnes sąlygas jaunuolėms įsidarbinti ir remti kartų tęstinumą, ypač plėtoti tvarų darbą jūroje;
• skatinti profesinį mokymą, ypač žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje dirbančių moterų, kad jos turėtų daugiau galimybių gauti vadovaujamas pareigas ir dirbti kvalifikuotą techninį bei vadybos darbą, susijusį su žuvininkyste, ir už savo darbą gautų tokį pat darbo užmokestį kaip ir vyrai;
• stiprinti moterų vaidmenį žuvininkystės sektoriuje, ypač remdamos sausumoje atliekamą darbą ir su žuvininkyste susijusį darbą – tiek gamybą, tiek perdirbimą, pateikimą rinkai ir pardavimą;
• skatinti moterų verslo iniciatyvas, jei reikia, apimančias ekonominį tam tikros veiklos, susijusios su žuvininkystės sektoriumi, įskaitant tokią veiklą kaip muziejininkystė, kultūros tradicijos, amatai, gastronomija ir restoranų pramonė, įvairinimą;
• skatinti su žvejybos veikla nesusijusias verslo iniciatyvas tose pakrantės zonose, kuriose dėl žuvininkystės reformos įgyvendinimo sumažėjęs užimtumas;
13. primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas gauti lengvatinę paskolą, leisiančią išvengti konkrečių sunkumų, kuriuos moterys patiria siekdamos finansuoti projektus, kurie pagal EJRŽF nuostatas gali būti įtraukti į nacionalines programas;
14. ragina valstybes nares remti moterų verslo iniciatyvas palengvinant palankių mikrokreditų sistemą ir suteikiant tinkamos informacijos, susijusios su finansavimo galimybėmis;
15. primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų plėtojama ir modernizuojama vietos infrastruktūra, įvairinama ekonominė veikla ir gerinama gyvenimo kokybė žuvininkystės srityse, ypač vietovėse, kurios visiškai priklauso nuo žuvininkystės, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis apskritai kovojant su skurdu ir ypač, kai jis daro įtaką moterims ir vaikams, ir siekiant išvengti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;
16. primena pozicijas dėl moterų (ypač tų, kurios pasirenka darbą, susijusį su žiniomis apie jūrą) skatinimo dalyvauti visuose moksliniuose tyrimuose, projektuose ir mokslinėje veikloje, priimtas vykdant procedūrą, susijusią su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.);
17. ragina valstybes nares:
• teisiškai pripažinti moterų, kurios ekonomiškai prisideda prie šeimos darnumo, darbą, net jei joms už jį neatlyginama;
• remti moteris, mokant joms bedarbio pašalpas nutraukus darbą (laikinai ar visam laikui), užtikrinant teisę į pensiją, sudarant sąlygas derinti darbo ir šeimos gyvenimą, suteikiant teisę į motinystės atostogas (kokia bebūtų jų civilinė būklė), galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat apsaugant nuo rizikos, joms kylančios dirbant jūrų ir žuvininkystės sektoriuje;
18. pažymi, kad Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 28 dalyje ragina Europos Sąjungą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasisakyti už tai, kad būtų baudžiamos moteris diskriminuojančios šalys, o tos pačios rezoliucijos 45 dalyje ragina Komisiją derantis dėl žuvininkystės susitarimų užtikrinti, kad jūrinė valstybė būtiniausią sektorinės paramos vystymuisi dalį skirtų tam, kad būtų pripažįstamas, remiamas ir įvairinamas moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje ir būtų užtikrintas vienodo požiūrio ir moterų bei vyrų lygių galimybių principo taikymas, ypač mokymo ir galimybių gauti finansavimą bei paskolas srityse;
19. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lyčių aspektas būtų įtvirtintas ir užtikrintas ekonominės partnerystės susitarimais, susijusiais su žuvininkystės sektoriumi;
Pagrindinis reglamentas dėl bendros žuvininkystės politikos
20. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinti naujos bendros žuvininkystės politikos tikslai, susiję su galimybėmis naudotis žuvininkystės ištekliais, pagrįstomis skaidriais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais kriterijais, apimančiais vienodo požiūrio ir vyrų bei moterų lygių galimybių principus;
21. primygtinai ragina valstybes nares pripažinti moteris dirbančiomis tais atvejais, kai jos darbą nutraukia laikinai, įskaitant biologinės ramybės laikotarpius;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Direktyvos 2010/41/ES įgyvendinimą, kad moterys, kurios žuvininkystės sektoriuje dirba visą arba ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padėdamos savo sutuoktiniui ar partneriui ir taip prisideda prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, taip pat moterys, kurioms ši veikla yra pragyvenimo šaltinis ir kurios nepriklauso jokiai šeimos įmonei, būtų teisiškai pripažįstamos ir gautų tokias pat socialines išmokas kaip savarankiškai dirbantys asmenys;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.
- [1] OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
- [2] OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
- [3] P7_TA(2013)0040.
- [4] P7_TA(2012)0333.
- [5] P6_TA(2005)0532.
- [6] P7_TA(2012)0460.
- [7] P7_TA(2012)0461.
- [8] P7_TA(2012)0336.
AIŠKINAMOJI DALIS
Šio pranešimo tikslas – vykdant bendros žuvininkystės politikos reformą įtvirtinti Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių komiteto žinias, rekomendacijas ir iniciatyvas, susijusias su socialiniu ir ekonominiu moterų vaidmeniu žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje.
Pastaraisiais metais Europos Parlamento Žuvininkystės komitete, be visų kitų, buvo atlikti ir tokie konkretūs veiksmai, susiję su lyčių lygybės plėtojimu vykdant bendrą žuvininkystės politiką: Žuvininkystės komitetas svarstė Europos Parlamento rezoliuciją „Moterų veiklos tinklai: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas“ (2004/2263(INI), buvo atliekami veiksmai, susiję su 2007–3013 m. Europos žuvininkystės fondu, ir 2010 m. Žuvininkystės komitete surengtas konkretus klausymas tema „Moterys ir tvarus vystymasis žuvininkystės srityse“, kuriame aiškiai įvardytos sudėtingos moterų darbo žuvininkystės sektoriuje sąlygos ir būtinybė skatinti moterų dalyvavimą žuvininkystės veikloje atsižvelgiant į visus žuvininkystės politikos aspektus.
Spalio 14 d. surengtas bendras Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių komiteto klausymas tema „Moterų vaidmens plėtojimas Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje“, kuriame buvo analizuojama moterų padėtis žuvininkystės sektoriuje, jų vaidmuo kuriant naujas galimybes pakrančių bendruomenėse, naujovės, susijusios su veiksmais, kuriais siekiama remti moterų tinklų kūrimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, lyčių aspekto įtraukimas į įvairius Europos žuvininkystės fondo biudžeto įgyvendinimo etapus, ypač į jo IV kryptį, ir ateities perspektyvos vykdant bendros žuvininkystės politikos reformą.
Aptariant vykdomą bendros žuvininkystės politikos reformą, reikėtų atkreipti dėmesį į pranešimą dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos (2011/2292(INI)), kuriame pateikiamos moterų vaidmeniui žuvininkystės sektoriuje labai svarbios sąvokos, susijusios su socialinių ir darbo sąlygų gerinimu ir moterų ekonominiu, socialiniu bei kultūriniu vaidmeniu, arba į bendrąjį komunikatą (2011/2290(INI)). Šiame komunikate pabrėžiama būtinybė užtikrinti geresnį teisinį ir socialinį pripažinimą, pabrėžiama darbų, kuriuos moterys atlieka žuvininkystės sektoriuje, svarba ir moterų vaidmuo namų ūkyje, įskaitant nesusituokusių partnerių namų ūkį.
Nors ir kokia būtų moterų socialinė ir ekonominė svarba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui, planuose, programose ir žuvininkystės teisės aktuose retai pateikiama konkreti nuoroda į tai, kad suteikiant moterims galimybes dirbti su žuvininkyste susijusius darbus turi būti užtikrintos vienodos sąlygos.
Moterų darbas žuvininkystės sektoriuje ir susijusi veikla dažnai būna nematoma ir atliekama papildant partnerių darbą, kai ekonominės sąlygos šeimos įmonėms tampa vis sunkesnės. Tokiais atvejais moterys negauna nei fiksuoto darbo užmokesčio, nei socialinių išmokų. Be to, kai kurioms moterims ši veikla yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Tai, kad trūksta statistinės informacijos apie vaidmenį, kurį moterys atlieka žuvininkystės sektoriuje, ir nėra galimybių su ja susipažinti, labai trukdo įvertinti moterų atliekamus darbus ir ekonominį indėlį. Kai teikiami pagal lytį ar darbo žuvininkystės sektoriuje tipologiją neskirstomi duomenys, daugiau dėmesio skiriant žuvininkystės produkcijai, sunku išsamiai susipažinti su dabartine moterų, dirbančių žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, padėtimi.
Įgyvendinant naują bendrą žuvininkystės politiką turės būti padedama apsaugoti jūrų aplinką, ypač užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiekta gera ekologinė būklė, kaip nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), todėl reikia apsvarstyti mažos apimties žvejybos sektoriuje dirbančių moterų indėlį, nes jos svarbios siekiant įgyvendinti šią direktyvą, kadangi atlieka jūrų aplinkos neteršiantį darbą.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad moterys ir jaunimas labiausiai nukenčia tokiais nuosmukio ar ekonomikos krizės laikotarpiais, koks tęsiasi šiuo metu, ir kad moterų galimybės įsidarbinti bei darbo užmokesčiai sumažėja ir jų darbo sąlygos suprastėja pirmiausia.
Šiuo metu Europoje veikia tam tikros žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų asociacijos ir organizacijos, kurių tikslas – ginti vienodas moterų teises ir gauti konsultacijų paslaugas; jose moterys gali nuolat palaikyti ryšius, geriau derinti veiksmus ir suteikti galimybę gauti pagalbą. 2008 m. Europos Sąjungoje veikė 18 vietos ar regionų masto organizacijų, 4 nacionalinės organizacijos, 1 nacionalinis tinklas, 3 tarptautiniai tinklai ir 1 Europos masto tinklas.
Plačiausias moterų tinklas Europoje yra AKTEA, kurio tikslai, be visų kitų, – padaryti matomą moterų vaidmenį žuvininkystės bei akvakultūros sektoriuose ir susijusios veiklos srityje, supažindinti su moterų indėliu šiuose sektoriuose, užtikrinti, kad moterys dalyvautų šių sektorių sprendimų priėmimo procesuose, keistis patirtimi ir pan.
Mokymas – tai vienas iš svarbiausių aspektų siekiant tobulėti ir didinti profesionalumą bet kurioje darbo srityje. Darbų, kuriuos moterys atlieka mažos apimties žvejybos srityje, turi būti mokoma oficialiuose kursuose, kuriais skatinama išlaikyti šią profesiją visuomenėje. Taip pat pažymėtina, kad žuvininkystės sektoriuje dirbančios moterys turi mokytis naudotis IT priemonėmis, siekdamos plėtoti savitesnį ir su valdymu susijusį įmonių ar šeimos verslą.
Šiuo metu svarstomas būsimas 2013–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) – tai pagrindinė priemonė, pagal kurią bus padedama finansuoti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektorių.
Naudodamosi šio naujo EJRŽF lėšomis valstybės narės turės užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriuje dirbančios moterys ir jaunimas galėtų dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme, siekdami įgyti daugiau žuvininkystės darbo rinkoje reikalingų žinių bei galimybių kilti karjeros laiptais ir dalyvauti visose jiems atstovaujančiose organizacijose.
Valstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad būtų teikiama pagalba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje dirbančių moterų asociacijų, kurios skatina didesnį moterų dalyvavimą, pasitikėjimą ir socialinį pripažinimą, veiklai skatinti ir šioms asociacijoms išlaikyti.
Taip pat reikia pabrėžti moterų tyrėjų dalyvavimo veikloje, susijusioje su jūrų aplinka, svarbą, ypač atsižvelgiant į moterų darbą žuvininkystės sektoriuje ir išteklių, kurie labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarų šio sektoriaus valdymą, būklę, iš anksto numatant galimą klimato kaitos poveikį.
EJRŽF reglamento 79 straipsnyje, be visų kitų rūšių veiklos, kaip tinkama finansuoti minima ir veikla, susijusi su moksline analize ir BŽP įgyvendinimu, nacionalinėmis daugiametėmis duomenų ėminių programomis, moksliniais tyrimais jūroje ir kt.; tačiau pažymėtina, kad svarbu, jog pagal naują EJRŽF reglamentą užtikrinamas nuolatinis duomenų, susijusių su moterų darbu žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir moterų socialiniu bei ekonominiu įnašu į šį sektorių, rinkimas ir analizė. Įgyvendinus šią sąlygą, taip pat būtų lengviau vykdyti EJRŽF reglamento III PRIEDO bendras sąlygas, pagal kurias turės būti užtikrinama, kad atskira lyčių lygybės skatinimo strategija būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai, be visų kitų priemonių, taikant nustatytą pagal lytis suskirstytų duomenų ir rodiklių rinkimo ir analizės sistemą, naudojamą įrodymais pagrįstai lyčių politikai rengti.
Taikant naujo EJRŽF nuostatas taip pat reikės skatinti remti visas moteris, kurios, kaip sutuoktinės, nesusituokusios partnerės ir kitokį statusą turinčios moterys, savo darbu nepastebimai prisidėjo prie namų ūkio gerovės.
Naujo pagrindinio reglamento dėl žuvininkystės politikos 2 straipsnyje nustatomi bendrieji principai, pagal kuriuos ši politika reglamentuojama, o 7 straipsnyje nustatomi tausaus išteklių naudojimo tikslai ir priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą žuvininkystės veiklos poveikį jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, labai svarbu labiau vertinti kiaukutinius gaudančių moterų darbą, nes jos žuvininkystės išteklius naudoja tausiai ir nedarydamos žalos išteklių populiacijai ir atsikūrimui, taip pat gerai žino, kad, jeigu viršys šių išteklių ribas, ateityje nebegalės dirbti, nes šių išteklių nebebus.
Vykdant naują bendrą žuvininkystės politiką turės būti siekiama įgyvendinti tikslus, susijusius su lygybės principu, istoriniu socialinio ir ekonominio moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje pripažinimu, nediskriminavimu dėl lyties, socialinėmis priemonėmis ir būtina pagalba nedarbo atveju, skatinti įtraukti moteris į komitetus bei patariamąsias tarybas ir skatinti jas dalyvauti asociacijose, taip pat ieškoti finansinių priemonių ir būtinų socialinių priemonių ir teikti pagalbą darbuotojoms biologinės ramybės laikotarpiais.
Apskritai akivaizdu, kad žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų poreikiai dar dideli. Būtina reglamentuoti jų darbo sąlygas ir jas suvienodinti su vyrų darbo sąlygomis, užtikrinti, kad ateities kartoms darbo sąlygos sektoriuje būtų patrauklios, ir pripažinti moterų indėlį į tvarų žuvininkystės vystymą. Šiuo tikslu būtina, vykdant šią bendros žuvininkystės politikos reformą, padėti pagrindą tam, kad būtų teikiama pagalba, rekomendacijos, planai ir mokymo programos, pripažįstamos būtinos teisės, dėl kurių bus užtikrinta geresnė ir stabilesnė žuvininkystės sektoriuje dirbančių moterų ateitis, ir užtikrinamas šių teisių vienodumas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
23.1.2014 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 3 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
John Stuart Agnew, Kriton Arsenis, Edit Bauer, Alain Cadec, Marije Cornelissen, Edite Estrela, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Iratxe García Pérez, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Isabella Lövin, Astrid Lulling, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Elisabeth Morin-Chartier, Krisztina Morvai, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Maria do Céu Patrão Neves, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Joanna Senyszyn, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Jarosław Leszek Wałęsa, Marina Yannakoudakis, Inês Cristina Zuber |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Izaskun Bilbao Barandica, Anne Delvaux, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Nicole Kiil-Nielsen, Christa Klaß, Antolín Sánchez Presedo, Angelika Werthmann |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Elisabetta Gardini, Anna Hedh |
||||