Procedūra : 2013/2103(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0071/2014

Pateikti tekstai :

A7-0071/2014

Debatai :

PV 24/02/2014 - 25
CRE 24/02/2014 - 25

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 9.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0162

PRANEŠIMAS     
PDF 236kWORD 171k
3.2.2014
PE 519.748v02-00 A7-0071/2014

dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei

(2013/2103(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Mary Honeyball

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei

(2013/2103(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 ir 5 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–   atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kuria siekiama kovoti su visų formų prekyba moterimis ir moterų išnaudojimu prostitucijos tikslais, 6 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, kurios 2 straipsnyje nurodoma, kad smurtas prieš moteris apima: „fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patiriamą visoje bendruomenėje, įskaitant žaginimą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą ir bauginimą darbe, švietimo įstaigose ir kitur, prekybą moterimis ir priverstinę prostituciją“,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kuris pridedamas prie JTO konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. Veiksmų platformos ir Pekino deklaracijos strateginį tikslą Nr. D.3,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, kurios 2 straipsnyje pateikiama priverstinio darbo apibrėžtis,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Briuselio deklaraciją (Nr. 11) dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja, kurioje raginama nustatyti išsamią, kompleksinę ir veiksmingai koordinuojamą politiką, kurioje dalyvautų visų susijusių sričių veikėjai,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendacijas šioje srityje, pvz., 2000 m. Rekomendaciją Nr. R 11 dėl prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, 2002 m. Rekomendaciją Nr. R 5 dėl moterų apsaugos nuo smurto ir 2002 m. Rekomendaciją Nr. 1545 dėl kampanijos prieš prekybą moterimis,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–   atsižvelgdamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pasiūlymo dėl rekomendacijos „Baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą numatymas siekiant kovoti su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais“, 2012 m. balandžio 26 d. Dok. Nr. 12920,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos ministrų tarybos sprendimą Nr. 1 (12), kuriuo remiamos ESBO priemonės, ir į ESBO kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planą (2003 m. priimtas sprendimas Nr. 557),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 13 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeitusį 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR,

–   atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis, iniciatyvų(1),

–   atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją,

–   atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“(2),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl neteisėto ir žalingo turinio internete(3),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl poreikio Europos Sąjungos mastu pradėti kampaniją dėl smurto prieš moteris visiško netoleravimo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo audiovizualinių ir informacijos paslaugų srityje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. lapkričio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl vaikų sekso turizmo pažabojimo ir neoficialų dokumentą dėl Europos Sąjungos indėlio stiprinant tvirkinamųjų veiksmų prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo prevenciją(6),

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl prekybos moterimis seksualinio išnaudojimo tikslu(7),

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo audiovizualinių ir informacijos paslaugų srityje(8),

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl pagarbos žmogaus teisėms Europos Sąjungoje(9),

–   atsižvelgdamas į savo 1999 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl apsaugos, papildančios pabėgėlių statusą Europos Sąjungoje, formų suderinimo(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. kovo 30 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl priemonių kovai prieš vaikų seksualinį turizmą nustatymo(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. balandžio 11 d. rezoliuciją dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl kovos su vaikų pornografija internete(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl tolesnės veiklos, susijusios su Pekino veiksmų programa(13),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tolesnių priemonių kovojant su prekyba moterimis(14),

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Nukentėjusieji nuo nusikaltimų Europos Sąjungoje: pamąstymai dėl normų ir veiksmų“(15),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su prekyba žmonėmis(16),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl strategijų, siekiančių užkirsti kelią prekybai vaikais ir moterimis, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus(17),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl esamos kovos su smurtu prieš moteris padėties ir ateities veiksmų(18),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl prievartinės prostitucijos tarptautinių sporto renginių metu(19),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(20),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(21),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“(22),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(23),

–   atsižvelgdamas į Europos moterų lobistinės organizacijos informuotumo didinimo kampaniją „Neparduodama“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0071/2014),

A. kadangi prostitucija ir prievartinė prostitucija yra abiem lytims būdingi reiškiniai, kurie yra pasaulinio masto, nes prostitucija užsiima 40–42 mln. žmonių visame pasaulyje, tačiau dažniausiai į prostituciją įtraukiamos moterys ir nepilnametės merginos, o prostitučių paslaugomis beveik visada naudojasi vyrai, ir kadangi tai yra ir lyčių nelygybės priežastis, ir padarinys, ir tai dar labiau apsunkina šį reiškinį;

B.  kadangi prostitucija yra su žmogaus orumu ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis nesuderinamos vergovės forma;

C. kadangi prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, seksualinio ir kitokių formų išnaudojimo tikslais yra vienas iš šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų ir kadangi dėl padidėjusio organizuoto nusikalstamumo ir jo pelningumo prekyba žmonėmis pasaulio mastu didėja;

D. kadangi darbas yra vienas iš pagrindinių žmogaus savirealizacijos šaltinių, kuriuo individai svariai prisideda prie kolektyvinės gerovės;

E.  kadangi prostitucija ir prievartinė prostitucija yra glaudžiai susijusios su lyčių nelygybe visuomenėje ir daro poveikį vyrų ir moterų padėčiai visuomenėje ir supratimui apie jų tarpusavio santykius ir seksualumą;

F.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata skatinama laikantis sveiko požiūrio į gerbiant vienas kitą gyvenamą seksualinį gyvenimą;

G. kadangi 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvoje 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įtvirtintos griežtos nuostatos dėl aukų;

H. kadangi prostitucijos politika daromas poveikis lyčių lygybės įgyvendinimui, turi įtakos supratimui apie lyčių klausimus ir pateikiamos žinios ir normos visuomenei, įskaitant jos jaunimą;

I.   kadangi prostitucija veikia kaip verslas ir sukuria rinką, kurioje įvairūs subjektai yra susiję tarpusavyje ir sąvadautojai ir teikėjai skaičiuoja ir veikia siekdami apsaugoti arba padidinti savo rinką bei siekia gauti maksimalų pelną, ir kadangi sekso paslaugų pirkėjai atlieka svarbų vaidmenį, nes dėl jų išlieka paklausa šioje rinkoje;

J.   kadangi, remiantis PSO duomenimis, lytinei sveikatai užtikrinti „reikalingas teigiamas ir pagarbus požiūris į seksualumą ir lytinius santykius bei maloni ir saugi lytinė patirtis be prievartos, diskriminacijos ir smurto“;

K. kadangi prostitucija visi intymūs veiksmai nuvertinami iki jų piniginės vertės ir žmonės pažeminami iki prekės arba kliento naudojamo objekto lygio;

L.  kadangi didžioji prostitucija užsiimančių asmenų dauguma yra kilusi iš pažeidžiamų grupių;

M. kadangi sąvadavimas glaudžiai susijęs su organizuotu nusikalstamumu;

N. kadangi prostitucijos šešėlyje klesti organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, itin žiaurūs nusikaltimai ir korupcija ir legalizavimas pirmiausia būtų naudingas sąvadautojams, kurie gali pavirsti į „verslininkus“;

O. kadangi atsižvelgus į atliekant įvairius tyrimus nustatytus faktus yra akivaizdu, kad pusė paslaugų pirkėjų toliau perka seksualines paslaugas, nepaisydami aiškių požymių, kad prostitucija užsiimantys asmenys yra jaunesni kaip 18 metų;

P.  kadangi prostitucijos rinkos skatina prekiauti moterimis ir vaikais bei didina smurtą prieš juos, ypač šalyse, kuriose įteisintas seksualinių paslaugų teikimas(24);

Q. kadangi prostitucija ir prekyba moterimis ir nepilnametėmis merginomis yra susijusios, nes į prostituciją įtrauktų moterų, kuriomis prekiaujama, ar moterų, kuriomis neprekiaujama, paklausa yra vienoda; kadangi prekyba žmonėmis veikia kaip priemonės, skirtos moterų ir nepilnamečių merginų pasiūlai teikti prostitucijos rinkoms;

R.  kadangi iš ES duomenų matyti, kad dabartinė kovos su prekyba žmonėmis politika neveiksminga ir sunku nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekiautojus žmonėmis, todėl būtina sugriežtinti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais bylų tyrimus bei prekiautojų žmonėmis patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimą;

S.  kadangi vis daugiau jaunimo, tarp kurio pasibaisėtinai daug vaikų, priversti užsiimti prostitucija;

T.  kadangi verčiantis prostitucija naudojama prievarta gali būti tiesioginė ir fizinė arba netiesioginė, pvz., spaudimas šeimai kilmės šalyje, kadangi gali būti naudojama klastinga psichologinė prievarta;

U. kadangi didžiausia atsakomybė už prekybos žmonėmis problemos sprendimą tenka valstybėms narėms ir kadangi 2013 m. balandžio mėn. tik šešios valstybės narės pranešė, kad į nacionalinę teisę visiškai perkėlė ES direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis, kurios įgyvendinimo terminas baigėsi 2013 m. balandžio 6 d.;

V. kadangi Komisija savo 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje nurodo, kad „moterų ir vyrų nelygybė – pagrindinių teisių pažeidimas“;

W. kadangi valstybės narės prostitucijos problemą sprendžia labai skirtingai ir laikosi dviejų pagrindinių požiūrių: pagal vieną požiūrį prostitucija vertinama kaip moterų teisių pažeidimas (seksualinės vergovės forma), dėl kurio atsiranda ir išlieka moterų nelygybė; pagal kitą požiūrį laikomasi nuomonės, kad lyčių nelygybė didėja dėl pačios prostitucijos, kai skatinama gerbti moters teisę elgtis su savo kūnu taip, kaip ji nori; abiem atvejais atskiros valstybės narės yra kompetentingos nuspręsti, kaip spręsti prostitucijos problemą;

X. kadangi yra skirtumas tarp prievartinės ir savanoriškos prostitucijos, akivaizdu, kad prostitucija yra viena iš smurto prieš moteris formų;

Y. kadangi prostitucijos problemą reikia spręsti numatant ilgalaikę viziją ir lyčių lygybės perspektyvą;

Z.  kadangi sąvadavimas, kuris prilygsta leidimui seksualiai išnaudoti kitus asmenis, įteisintas keliose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Graikiją; kadangi Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro sudarytame sąraše Nyderlandai yra pagrindinė prekybos žmonėmis aukų paskirties šalis;

AA. kadangi Vokietijoje prostitucija užsiimančių asmenų apytikriai yra 400 000 ir kadangi nuo 2002 m., kai įsigaliojo įstatymas, kuriuo įteisinama prostitucija, tik 44 prostitucija užsiimantys asmenys oficialiai užsiregistravo socialinės apsaugos agentūrose; kadangi nėra jokių aiškių ženklų, kad dėl šio įstatymo būtų sumažėjęs nusikalstamumas, ir kadangi trečdalis Vokietijos prokurorų atkreipė dėmesį į tai, kad įteisinus prostituciją „jų darbas tiriant prekybos žmonėmis ir sąvadavimo nusikaltimus tik dar labiau pasunkėjo“;

AB. kadangi siekimas sumenkinti prostituciją ir ją laikyti ne tik įprasta veikla dėl pasilinksminimo, bet ir darbu, yra pasaulinė tendencija;

1.  pripažįsta, kad prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra su lytimis labai susijusios problemos, pažeidžia žmogaus orumą bei prieštarauja žmogaus teisių principams, įskaitant lyčių lygybės principą, ir todėl prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, įskaitant lyčių lygybės tikslą ir principą;

2.  pabrėžia, kad turi būti paisoma visų moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, įskaitant teisę į savo kūnus ir seksualumą ir nepatirti prievartos, diskriminacijos ir smurto;

3.  pabrėžia, kad prostitucija ir prekyba žmonėmis susijusios keliais būdais ir pripažįsta, kad prostitucija pasauliniu mastu ir visoje Europoje skatina prekiauti pažeidžiamomis moterimis ir nepilnametėmis merginomis, kurių didelė dalis yra 13–25 metų amžiaus; pabrėžia, kad, kaip matyti iš Europos Komisijos duomenų, dauguma prekybos žmonėmis aukų (62 proc.) išvežama seksualiniam išnaudojimui, o moterys ir nepilnametės merginos sudaro 80 proc. nustatytų ir numanomų aukų, be to, pastaraisiais metais didėja aukų iš ne ES šalių procentinė dalis,

4.  tačiau pripažįsta, kad dėl patikimų, tikslių ir palyginamų duomenų šalyse stokos, nes prostitucija ir prekyba žmonėmis yra neteisėta ir dažnai nematoma veikla, prostitucijos rinka lieka neskaidri ir sunku priimti politinį sprendimą, todėl jį priimant tenka pasikliauti tik apytiksliais skaičiavimais;

5.  atkreipia dėmesį į duomenis, kurie rodo, kad organizuotas nusikalstamumas yra labai paplitęs šalyse, kuriose įteisintas sąvadavimas(25);

6.  pabrėžia, kad duomenys rodo, jog dauguma prostitucija užsiimančių asmenų mūsų visuomenėje pripažįstami pažeidžiamais asmenimis;

7.  pabrėžia, kad prostitucija yra ir sveikatos problema, nes ji neigiamai veikia prostitucija užsiimančius žmones, kurie veikiausiai kenčia nuo lytinių, fizinių ir protinių traumų, yra priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio ir prarado savigarbą ir kurių mirtingumas didesnis nei vidutinio gyventojo; priduria ir pabrėžia, kad daugelis sekso paslaugų pirkėjų reikalauja nesaugaus komercinio sekso, dėl kurio padidėja neigiamo poveikio prostitucija užsiimančių asmenų ir šių paslaugų pirkėjų sveikatai tikimybė;

8.  pabrėžia, kad prievartinė prostitucija, prostitucija ir išnaudojimas sekso pramonėje gali sukelti pražūtingų ir ilgalaikių psichologinių ir fizinių padarinių joje dirbantiems asmenims (net ir nustojus verstis prostitucija), ypač vaikams ir paaugliams, jau nekalbant apie tai, kad jie yra lyčių nelygybės priežastis ir padarinys ir padeda įtvirtinti su lytimis susijusius stereotipus ir stereotipinį mąstymą apie sekso paslaugas pardavinėjančias moteris, pvz., nuomonę, kad moterų ir nepilnamečių merginų kūnai yra skirti parduoti siekiant patenkinti vyrų seksualinius poreikius;

9.  ragina valstybes nares, vadovaujantis savo nacionalinės teisės aktais, įtvirtinti reguliarias konfidencialias prostitucija užsiimančių asmenų konsultacijas ir sveikatos patikras ne patalpose, kuriose užsiimama prostitucija;

10. pripažįsta, kad prostitutės yra didelės užsikrėtimo ŽIV virusu ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis rizikos grupė;

11. ragina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip sumažinti su prostitucija gatvėse susijusius pavojus;

12. pripažįsta, kad savanoriška ir prievartinė prostitucija daro poveikį smurtui prieš moteris apskritai, nes sekso paslaugų teikėjų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad vyrai, kurie perka sekso paslaugas, yra susidarę prastą nuomonę apie moteris(26); todėl siūlo kompetentingoms nacionalinėms institucijoms uždraudus pirkti sekso paslaugas surengti vyrų informuotumo didinimo kampaniją;

13. pabrėžia, kad prostitucija užsiimantys asmenys yra ypač pažeidžiami socialiniu, ekonominiu, fiziniu, psichologiniu, emociniu ir šeimos požiūriu ir jiems kyla didesnis smurto ir žalos nei užsiimant bet kuria kita veikla pavojus; todėl nacionalinės policijos pajėgos turėtų būti skatinamos atkreipti dėmesį, inter alia, į mažą apkaltinamųjų nuosprendžių už prostitucija užsiimančių asmenų žaginimą skaičių; pabrėžia, kad, net prostituciją užsiimantiems asmenims nutraukus prostitucijos veiklą, jie yra viešai smerkiami ir niekinami;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad prostitutės turi teisę tapti motinomis, auginti savo vaikus ir jais rūpintis;

15. pabrėžia, kad prostitucijos įteisinimas turi įtakos smurtui prieš moteris; ypač atkreipia dėmesį į duomenis, iš kurių matyti, kad perkantis seksualines paslaugas vyras dažniau griebiasi lytinės prievartos veiksmų prieš moteris ir kitų smurto prieš moteris veiksmų ir dažnai demonstruoja neapykantą moterims;

16. išreiškia susirūpinimą, kad daugėja jaunų vyrų, kurie perka prostitučių paslaugas kaip tam tikrą pramogą, todėl moteris ir nepilnametes merginas laiko seksualiniais žaislais ir dažnai prieš jas imasi smurto veiksmų;

17. atkreipia dėmesį į tai, kad 80–95 proc. prostitucija užsiimančių asmenų, prieš patekdami į prostitucijos verslą, patyrė kokios nors formos smurtą (žaginimą, kraujomaišą, pedofiliją), 62 proc. šių asmenų buvo išžaginti, o 68 proc. kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, panaši dalis asmenų tapo kankinimo aukomis(27);

18. pabrėžia, kad vaikų prostitucija niekada negali būti savanoriška, nes vaikai nėra veiksnūs sutikti su prostitucija; ragina valstybes nares kuo energingiau kovoti su vaikų (iki 18 metų amžiaus) prostitucija, nes tai sunkiausia prievartinės prostitucijos forma; primygtinai reikalauja jai taikyti visiško netoleravimo požiūrį, pagrįstą aukų prevencija ir apsauga bei klientų baudžiamuoju persekiojimu;

19. pažymi, kad daugėja vaikų prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo atvejų, taip pat ir naudojant socialinius tinklus, kai nukentėjusieji dažnai apgaunami ir įbauginami;

20. atkreipia dėmesį į nepilnamečių prostitucijos reiškinį, kuris skiriasi nuo seksualinio priekabiavimo, o jo pagrindas yra sunki ekonominė padėtis ir nepakankama tėvų priežiūra;

21. pabrėžia, kad būtinos veiksmingos priemonės, kurias taikant ypatingas dėmesys būtų skiriamas prostitucija užsiimančių nepilnamečių pašalinimui iš vadinamosios prostitucijos rinkos, jų patekimo į šią rinką prevencijai ir dėmesio sutelkimui į veiklą, prieštaraujančią JT vaiko teisių konvencijos ir jos fakultatyvinio protokolo tikslams;

22. mano, kad prostitučių teikiamų seksualinių paslaugų pirkimas iš jaunesnių nei 21 m. asmenų yra nusikalstama veika, tačiau pačios prostitutės už tokių paslaugų teikimą neturėtų būti baudžiamos;

23. atkreipia dėmesį į vadinamąjį viliojimo reiškinį, kai nepilnametės merginos ar vos pilnametystės sulaukusios merginos įtraukiamos į prostituciją mainais į prabangos prekes arba nedideles pinigų sumas, kurios yra lėšų šaltinis, naudojamas padengti kasdienėms išlaidoms arba sumokėti už mokslą;

24. atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad švietimas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią prostitucijai ir su ja susijusiam organizuotam nusikalstamumui, todėl rekomenduoja mokyklose ir koledžuose vykdyti specialias nuo amžiaus priklausančias šviečiamąsias informuotumo didinimo ir prevencines kampanijas ir rekomenduoja švietimą lygybės tema laikyti pagrindiniu jaunimo švietimo proceso tikslu;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad seksualinių paslaugų reklamavimas laikraščiuose ir socialinėje žiniasklaidoje gali būti prekybos žmonėmis ir prostitucijos rėmimo priemonė;

26. atkreipia dėmesį į didėjantį interneto ir socialinių tinklų žiniasklaidos vaidmenį prekybos žmonėmis tinklams verbuojant naujas ir jaunas prostitutes; ragina vykdyti prevencijos kampanijas, taip pat ir internete, turint omenyje, kad prekybos žmonėmis tinklų taikiniai yra pažeidžiami asmenys;

27. atkreipia dėmesį į tam tikrą poveikį, daugiausia neigiamą, kurį turi žiniasklaidos produkcija ir pornografija, ypač internetinė, kuriant nepalankų moterų įvaizdį, nes taip gali būti skatinama niekinti moterų asmenybę ir laikyti moteris prekėmis; taip pat įspėja, kad seksualinė laisvė negali būti traktuojama kaip leidimas niekinti moteris;

28. pabrėžia, kad prostitucijos įteisinimas turi įtakos jaunimo seksualumo suvokimui ir vyrų bei moterų santykiams; pažymi, kad tyrimų duomenimis prostitucija veikia kaip jaunimo seksualumo visuomeninės kontrolės priemonė;

29. pabrėžia, kad prostitucija užsiimantiems asmenims neturėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, kaip tai yra kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Airijos Respublikoje ir Kroatijoje, ir ragina visas valstybes nares panaikinti baudžiamuosius teisės aktus, taikomus prostitucija užsiimantiems asmenims;

30. ragina valstybes nares susilaikyti nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo prostitucija užsiimantiems asmenims ir jų baudimo bei parengti programas, kuriomis būtų siekiama padėti prostitucija užsiimantiems asmenims ir (ar) sekso pramonės darbuotojams atsisakyti šios profesijos, jei jie to norėtų;

31. mano, kad paklausos sumažinimas turėtų būti integruotos kovos su prekyba žmonėmis valstybėse narėse strategijos dalis; laikosi nuomonės, kad paklausą sumažinti galima teisės aktais, kuriais baudžiamoji našta būtų perkeliama tiems, kurie perka seksualines paslaugas, o ne tiems, kurie jas parduoda, jais nustatant baudas, kad prostitucija nusikalstamoms organizacijoms ir (ar) organizuotam nusikalstamumui būtų finansiškai mažiau pelninga;

32. mano, kad veiksmingiausias kovos su prekyba moterimis ir nepilnametėmis merginomis seksualinio išnaudojimo tikslais ir lyčių lygybės didinimo būdas yra Švedijoje, Islandijoje ir Norvegijoje įgyvendintas modelis (vadinamasis Šiaurės šalių modelis), šiuo metu svarstomas ir keliose kitose Europos šalyse, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta už seksualinių paslaugų pirkimą, o ne už prostitucija užsiimančių asmenų teikiamas paslaugas;

33. pabrėžia, kad prostitucija yra tarpvalstybinė problema ir todėl valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už kovą su seksualinių paslaugų pirkimu ne savo teritorijoje ir pradėti taikyti tokias pat priemones, kokios priimtos Norvegijoje, kurios piliečiai gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už seksualinių paslaugų pirkimą užsienyje;

34. atkreipia dėmesį į duomenis, patvirtinančius Šiaurės šalių modelio atgrasomąjį poveikį prekybai žmonėmis Švedijoje, kurioje prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais nepadidėjo, ir kad šiam modeliui vis labiau pritaria gyventojai, ypač jaunimas, ir tai rodo, kad teisės aktai padėjo pakeisti požiūrį;

35. atkreipia dėmesį į pastarojo meto Suomijos vyriausybės ataskaitos, kurioje raginama visais atvejais numatyti baudžiamąją atsakomybę už seksualinių paslaugų pirkimą, rezultatus, nes pasitvirtino, kad Suomijos metodas, pagal kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta prekybos žmonėmis aukų paslaugų pirkėjams, kovojant su prekyba žmonėmis yra neveiksmingas;

36. mano, kad teisėkūra yra galimybė išsiaiškinti, kokios normos visuomenei priimtinos, ir sukurti šias vertybes atspindinčią visuomenę;

37. mano, kad požiūris į prostituciją kaip į teisėtą seksualinių paslaugų teikimą, sekso paslaugų teikimo įteisinimas apskritai ir sąvadavimo įteisinimas – tai nėra sprendimas, padedantis užtikrinti pažeidžiamų moterų ir nepilnamečių merginų saugumą, tačiau jis turi priešingą poveikį, dėl kurio joms gresia patirti didesnį smurtą, ir sykiu skatina prostitucijos rinkų plėtrą, todėl išnaudojamų moterų ir nepilnamečių merginų skaičius tampa dar didesnis;

38. smerkia bet kokias politikų pastangas ar svarstymus, grindžiamus nuomone, kad prostitucija gali būti išeitis migrantėms Europoje;

39. todėl ragina valstybes nares, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, suteikti policijai ir institucijoms, atsakingoms už patalpas, kuriose užsiimama prostitucija, teisę patekti į šias patalpas ir jas kontroliuoti;

40. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares mobilizuoti reikalingas lėšas ir priemones siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu ir sumažinti prostitucijos mastą, nes tai yra moterų, ypač nepilnamečių, pagrindinių teisių ir lyčių lygybės pažeidimai;

41. ragina valstybes nares kuo skubiau perkelti į nacionalinę teisę 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, pirmiausia siekiant apsaugoti aukas;

42. primygtinai ragina Komisiją įvertinti ES teisės aktų, skirtų prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais panaikinti, ligšiolinį poveikį, atlikti papildomus vertimosi prostitucija, prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais būdų ir sekso turizmo padidėjusio masto ES mokslinius tyrimus, ypač daug dėmesio skiriant nepilnamečiams, ir skatinti valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

43. pabrėžia, kad Komisija turėtų toliau finansuoti kovos su prekyba žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu projektus ir programas;

44. ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti kovos su prekyba žmonėmis, seksualiniu išnaudojimu ir prostitucija politiką, siekiant užtikrinti, kad visos susijusios šalys, pvz., NVO, policija ir kitos teisėsaugos institucijos bei socialinių ir medicinos paslaugų teikėjai, būtų remiamos, įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą ir bendradarbiautų;

45. pripažįsta, kad didelė dauguma prostitucija užsiimančių žmonių norėtų nutraukti šią veiklą, tačiau mano nepajėgsiantys to padaryti; pabrėžia, kad šiems asmenims reikia tinkamos paramos, ypač psichologinės ir socialinės pagalbos, kad jie galėtų ištrūkti iš seksualinio išnaudojimo tinklų ir atsikratyti dažnu atveju su juo susijusios priklausomybės; todėl siūlo kompetentingoms institucijoms, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis, sukurti programų, kurios padėtų asmenims ištrūkti iš prostitucijos;

46. pabrėžia, kad svarbu tinkamai supažindinti policijos tarnybas ir visos teismų sistemos darbuotojus su įvairiais seksualinio išnaudojimo aspektais, įskaitant lyčių aspektą ir imigraciją, ir primygtinai ragina valstybes nares skatinti policijos institucijas bendradarbiauti su aukomis ir skatinti šias aukas liudyti, skatinti policijoje kurti specializuotas tarnybas ir joje įdarbinti moteris; pabrėžia valstybių narių teisminio bendradarbiavimo svarbą siekiant veiksmingiau kovoti su prekybos žmonėmis tinklais Europoje;

47. atkreipia nacionalinių valdžios institucijų dėmesį į ekonominio nuosmukio poveikį, dėl kurio daugėja priverstų užsiimti prostitucija moterų ir nepilnamečių merginų, įskaitant migrantes, ir primygtinai ragina šias valdžios institucijas padėti joms rasti kitų būdų užsidirbti pragyvenimui bei pritaria saugios aplinkos tiems, kurie toliau dirba kaip prostitucija užsiimantys asmenys, idėjai;

48. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominės problemos ir skurdas yra svarbiausios jaunų moterų ir nepilnamečių merginų prostitucijos priežastys ir kad su lyčių ypatumais susijusios prevencijos strategijos, nacionalinės ir Europos masto kampanijos, specialiai skirtos socialiai atskirtoms bendruomenėms ir didesnio pažeidžiamumo padėtyje esantiems asmenims (pavyzdžiui, neįgaliems asmenims ir jaunimui, patekusiam į vaikų apsaugos sistemą), skurdo mažinimo bei informuotumo didinimo priemonės seksualinių paslaugų pirkėjams ir teikėjams ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais yra labai svarbios priemonės kovojant su moterų ir nepilnamečių merginų, ypač migrančių, seksualiniu išnaudojimu; rekomenduoja Komisijai paskelbti Europos kovos su prekyba žmonėmis savaitę;

49. pabrėžia, kad socialinė atskirtis yra svarbiausias veiksnys, dėl kurio nepalankioje padėtyje esančios moterys ir nepilnametės merginos tampa mažiau apsaugotos nuo prekybos žmonėmis; taip pat pabrėžia, kad dėl ekonominės ir socialinės krizės išaugo nedarbas, todėl siekdamos įveikti skurdą ir socialinę atskirtį pažeidžiamiausios moterys, įskaitant aukštesnę padėtį visuomenėje užimančias moteris, dažnai priverstos imtis prostitucijos ir (ar) sekso paslaugų verslo; ragina valstybes nares spręsti svarbiausias socialines problemas, dėl kurių vyrai, moterys ir vaikai priversti užsiimti prostitucija;

50. primygtinai ragina valstybes nares finansuoti organizacijas, vietoje dirbančias pagalbos ir pasitraukimo iš prostitucijos strategijų klausimais, teikti naujoviškas socialines paslaugas prekybos žmonėmis arba seksualinio išnaudojimo aukoms, įskaitant migrantus ir dokumentų neturinčius asmenis, įvertinant jų asmeninius poreikius ir jiems kylančius pavojus, kad jie galėtų gauti atitinkamą pagalbą ir apsaugą, ir primygtinai ragina taikant holistinį požiūrį ir pasitelkiant įvairias policijos, imigracijos, sveikatos priežiūros ir švietimo tarnybas įgyvendinti politiką, kurios tikslas – padėti pažeidžiamoms moterims ir nepilnamečiams ištrūkti iš prostitucijos gniaužtų, ir užtikrinti, kad tokios programos turėtų teisinį pagrindą ir šiam tikslui įgyvendinti būtiną finansavimą; pabrėžia, jog svarbu teikti psichologinę pagalbą seksualinio išnaudojimo aukoms ir būtina jas iš naujo integruoti į visuomenę; primena, kad šiam procesui reikia laiko ir kad gyvenimo projekto kūrimas yra patikima tvari alternatyva anksčiau prostitucija užsiėmusiems asmenims;

51. pabrėžia, kad norint nuspręsti, kuris modelis yra veiksmingiausias kovos su prekyba moterimis ir nepilnametėmis merginomis seksualinio išnaudojimo tikslais būdas, reikia išsamesnės analizės ir daugiau statistinių įrodymų;

52. primygtinai ragina valstybes nares įvertinti ir teigiamą, ir neigiamą baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą numatymo poveikį mažinant prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastą;

53. ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares asmenų, prostitucija užsiimančių dėl to, kad buvo išvežti, kilmės šalyse sukurti su lyčių ypatumais susijusią prevencijos politiką, nukreiptą tiek į seksualinių paslaugų pirkėjus, tiek į moteris ir nepilnamečius;

54. prašo ES ir valstybių narių imtis atgrasymo nuo sekso turizmo priemonių ES ir už jos ribų;

55. prašo Europos išorės veiksmų tarnybos imtis priemonių, kad nebūtų užsiimama prostitucija konfliktiniuose regionuose, kuriuose yra vieningos ES karinės pajėgos;

56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 260, 2003 10 29, p. 4.

(2)

OL C 166, 1995 7 3, p. 92.

(3)

OL C 150, 1997 5 19, p. 38.

(4)

OL C 304, 1997 10 6, p. 55.

(5)

OL C 339, 1997 11 10, p. 420.

(6)

OL C 358, 1997 11 24, p. 37.

(7)

OL C 14, 1998 1 19, p. 19.

(8)

OL C 193, 2006 8 17, p. 126.

(9)

OL C 98, 1999 4 9, p. 267.

(10)

OL C 150, 1999 5 28, p. 203.

(11)

OL C 040, 2001 2 7, p. 20.

(12)

OL C 40, 2001 2 7, p. 41.

(13)

OL C 59, 2001 2 23, p. 258.

(14)

OL C 59, 2001 2 23, p. 307.

(15)

OL C 67, 2001 3 1, p. 304.

(16)

OL C 53, 2002 2 28, p. 114.

(17)

OL C 287, 2006 11 24, p. 18.

(18)

OL C 288, 2006 11 25, p. 16.

(19)

OL C 291, 2006 11 30, p. 292.

(20)

OL C 285, 2010 10 21, p. 53.

(21)

OL L 296, 2012 10 2, p. 26.

(22)

Priimti tekstai P7_TA(2013)0045.

(23)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.

(24)

Specialiosios JT pranešėjos dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, Sigmos Huda 2006 m. pranešime atkreiptas dėmesys į tiesioginį prostitucijos politikos poveikį prekybos žmonėmis mastui.

(25)

Bendra Amsterdamo miesto ir Olandijos teisingumo ministerijos ataskaita, kurioje nurodyta, kad pusei įmonių, kurioms išduotas leidimas verstis prostitucija, vadovauja vienas arba daugiau anksčiau teistų asmenų.

(26)

Keletą tyrimų, susijusių su sekso paslaugų pirkėjais, galima rasti adresu: http://www.womenlobby.org/spip.php?article1948&lang=en.

(27)

Melissa Farley, „Violence against women and post-traumatic stress sindrome“ (liet. „Smurtas prieš moteris ir potrauminis streso sindromas“), Women and Health, 1998 m.; Dominique Damant ir kt., „Trajectoires d’entrée en prostitution: violence, toxicomanie et criminalité“, Le Journal International de Victimologie, Nr. 3, 2005 m. balandžio mėn.


AIŠKINAMOJI DALIS

Prostitucijos mastą sudėtinga įvertinti kiekybiškai, nes ji yra neteisėta daugumoje valstybių narių. Remiantis organizacijos Fondation Scelles 2012 m. ataskaita, prostitucija yra pasaulinis reiškinys. Prostitucija užsiima apie 40–42 mln. žmonių, kurių 90 proc. yra pavaldūs sąvadautojams. Apskritai pirmoji Eurostato ataskaita, kurioje pateikiami oficialūs duomenys, susiję su prostitucija, buvo paskelbta 2013 m. balandžio mėn.(1) Joje daugiausia dėmesio skirta prekybai žmonėmis Europos Sąjungoje 2008–2010 m.

Vis dėlto akivaizdu tai, kad prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra susiję su lyčių aspektais, t. y. moterys ir mergaitės savo noru arba priverstinai parduoda savo kūną vyrams, kurie moka pinigus už šią paslaugą. Be to, didžiausią prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais dalį sudaro moterys ir mergaitės.

Smurto prieš moteris forma ir žmogaus orumo ir lyčių lygybės pažeidimas

Moterų ir mergaičių prostitucija ir seksualinis išnaudojimas yra smurto formos ir jos iš esmės trukdo užtikrinti moterų ir vyrų lygybę. Beveik visi seksualinių paslaugų pirkėjai yra vyrai. Išnaudojimas sekso pramonėje yra lyčių nelygybės priežastis ir padarinys, palaikantis visuomenės įsitikinimą, kad moterų ir mergaičių kūnus galima pirkti.

Prostitucija yra akivaizdus ir neabejotinai pasibaisėtinas žmogaus orumo pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, kad apie žmogaus orumą konkrečiai užsimenama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos Parlamentas turi pareigą teikti pranešimus apie prostituciją ES ir ieškoti būdų, kurie padėtų šiuo atžvilgiu stiprinti lyčių lygybę ir žmogaus teises.

Prekybos žmonėmis ir organizuoto nusikalstamumo tiesioginis ryšys

Prostitucija Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje yra tiesiogiai susijusi su prekyba moterimis ir mergaitėmis. 62 proc. išvežamų moterų yra seksualinio išnaudojimo aukos.

Vis daugiau moterų ir mergaičių į kitas Europos Sąjungos valstybes įvežama ne tik iš Sąjungai nepriklausančių šalių, bet ir iš kai kurių valstybių narių (pvz., Rumunijos ir Bulgarijos). Todėl ES turi kuo skubiau spręsti šią prekybos žmonėmis iš Rytų į Vakarus problemą ir imtis griežtų kovos su šia konkrečia smurto prieš moteris forma priemonių.

Prostitucija, atsižvelgiant į jos mastą, įtrauktų žmonių skaičių ir pinigų sumas, yra antra pagal svarbą nusikalstama veikla (po prekybos narkotikais), kuria užsiima organizuotos nusikalstamos grupės. Havocscope svetainėje(2) nurodoma, kad kasmet visame pasaulyje iš prostitucijos uždirbama apie 186 mlrd. JAV dolerių.

Kadangi prostitucijai iš esmės vadovauja organizuotos nusikalstamos grupės ir ši nusikalstama veikla yra taip paplitusi, kad ji veikia kaip įprasta rinka, kurioje siekiama patenkinti susidariusią paklausą, visos ES teisėsaugos institucijos turi imtis griežtų ir tinkamų veiksmų, kad susektų nusikaltėlius ir kartu užtikrintų aukų, prostitucija užsiimančių asmenų ir seksualiniam išnaudojimui išvežamų moterų ir mergaičių apsaugą. Atskiro aptarimo reikalaujantis, tačiau susijęs klausimas yra vis labiau populiarėjančios prostitucijos paslaugos internetu, kurios kartais teikiamos per pornografinio turinio svetaines.

Ekonominė prievarta

Beviltiška finansinė padėtis taip pat gali pastūmėti moteris užsiimti prostitucija. Dabartinė finansų krizė pridarė daug žalos, nes moterys (ypač vienišos moterys) vis dažniau pradeda užsiimti prostitucija savo šalyje arba atvyksta iš skurdesnių pietinių Europos Sąjungos valstybių, kad užsiimtų prostitucija šiaurės šalyse. Todėl prostitucija yra susijusi su lyčių lygybe, nes, atsižvelgiant į struktūrinę lyčių nelygybę, tarp lyčių lygybės ir moterų vaidmens ir padėties visuomenėje, patekimo į darbo rinką, dalyvavimo priimant sprendimus, teisės į sveikatos priežiūrą ir švietimą ir joms suteikiamų galimybių pasirinkti yra tiesioginis ryšys.

Du skirtingi požiūriai į prostituciją ir seksualinį išnaudojimą Europoje

Prostitucijos ir lyčių lygybės klausimą komplikuoja tai, kad egzistuoja du šios problemos sprendimo modeliai. Pagal pirmąjį modelį prostitucija prilyginama moterų teisių pažeidimui ir ji vertinama kaip lyčių nelygybę didinantis reiškinys. Šiuo atveju teisinis požiūris yra susijęs su įstatymų panaikinimu ir baudžiamoji atsakomybė numatoma už veiklą, susijusią su prostitucija, kartais ir seksualinių paslaugų pirkimą, nors pati prostitucija nėra neteisėta. Pagal antrąjį modelį teigiama, kad lyčių nelygybė didėja dėl pačios prostitucijos, kai skatinama gerbti moters teisę elgtis su savo kūnu taip, kaip ji nori. Šio modelio šalininkai teigia, kad prostitucija yra tik viena iš darbo formų ir kad geriausiai prostitucija užsiimančias moteris galima apsaugoti pagerinant jų „darbo sąlygas“ ir paverčiant prostituciją „seksualinių paslaugų teikimo“ profesija. Todėl pagal šį reguliavimo modelį prostitucija ir susijusi veikla yra teisėta ir reguliuojama, o moterys galėtų laisvai samdyti vadybininkus, kurie taip pat žinomi kaip sąvadautojai. Vis dėlto taip pat būtų galima manyti, kad prostitucijos ir sąvadavimo prilyginimas įprastai veiklai arba bet kuriuo atveju jų įteisinimas reikštų, kad bus įteisinta seksualinė vergovė ir moterų nelygybė.

Abu šie modeliai, žinoma, taikomi Europos Sąjungoje. Sąvadavimas yra teisėtas keliose valstybėse narėse, įskaitant Nyderlandus, Vokietiją, Austriją ir Daniją, o Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Airijoje numatyta visiška arba dalinė prostitucija užsiimančių asmenų baudžiamoji atsakomybė arba tokia atsakomybė numatyta už tam tikrą tokių asmenų veiklą (pvz., siūlymasis). Tačiau su lyčių nelygybe ir seksualiniu pavaldumu negalima veiksmingai kovoti darant prielaidą, kad sekso pramonėje yra lyčių lygybė, kuri neegzistuoja(3).

Valstybėse, kuriose prostitucija ir sąvadavimas yra teisėti, daugėja įrodymų, rodančių šios sistemos trūkumus. Vokietijos vyriausybė 2007 m. pripažino, kad įstatymas, kuriuo įteisinama prostitucija, padėjo sumažinti nusikalstamumą, tačiau daugiau nei trečdalis Vokietijos prokurorų atkreipė dėmesį į tai, kad įteisinus prostituciją „jų darbas tiriant prekybos žmonėmis ir sąvadavimo nusikaltimus tik dar labiau pasunkėjo“(4). Nyderlanduose 2003 m. Amsterdamo meras nurodė, kad prostitucijos įteisinimas nepadėjo užkirsti kelio prekybai žmonėmis. Jis teigė: „Pasirodo, kad neįmanoma sukurti saugios ir kontroliuojamos zonos, kuria negalėtų pasinaudoti organizuotos nusikalstamos grupės.“ Pagal Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro sudarytą sąrašą Olandija šiuo metu yra pagrindinė prekybos žmonėmis aukų paskirties šalis.

Šiaurės šalių modelio veiksmingumas

Atsižvelgiant į tvirtus ir gausėjančius įrodymus, kad prostitucijos ir sąvadavimo įteisinimas visiškai nepadeda didinti lyčių lygybės arba mažinti prekybos žmonėmis, šiame pranešime prieinama prie išvados, kad esminis dviejų pirmiau nurodytų su lyčių lygybe susijusių modelių skirtumas yra tai, kad į prostituciją žiūrint paprasčiausiai kaip į „darbą“ moterys ir toliau dirba prostitutėmis. Jeigu į prostituciją žiūrima kaip į moterų teisių pažeidimą, tai padeda joms ištrūkti iš prostitucijos.

Švedijoje, Suomijoje ir ES nepriklausančioje Norvegijoje, kuriose sprendžiant prostitucijos problemą taikomas Šiaurės šalių modelis, laikomasi būtent pastarojo požiūrio. Švedija pakeitė savo su prostitucija susijusius įstatymus 1999 m. Šiais pakeitimais buvo uždrausta pirkti seksualines paslaugas, o prostitucija užsiimančiam asmeniui nenumatyta baudžiamoji atsakomybė. Kitaip tariant, nusikaltimą daro sekso paslaugas perkantis asmuo (iš esmės tai visada yra vyras), o ne prostitucija užsiimanti moteris. Švedija šį įstatymą priėmė įgyvendindama bendrą iniciatyvą, kuria siekiama panaikinti visas kliūtis moterų lygybei Švedijoje.

Šio teisės akto poveikis Švedijoje buvo stulbinantis. Švedijoje prostitucija užsiimančių gyventojų skaičius sudaro vieną dešimtąją kaimyninės Danijos gyventojų, kurioje sekso paslaugų teikimas yra teisėtas ir kuri turi mažiau gyventojų. Priėmus įstatymą, pasikeitė viešoji nuomonė. 1996 m. 45 proc. moterų ir 20 proc. vyrų pritarė tam, kad seksualines paslaugas perkantiems vyrams būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2008 m. įstatymui pritarė 79 proc. moterų ir 60 proc. vyrų. Be to, Švedijos policija patvirtina, kad Šiaurės šalių modelis turėjo atgrasomąjį poveikį prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais.

Šiaurės šalių modelio veiksmingumo mažinant prostituciją ir prekybą moterimis ir mergaitėmis ir didinant lyčių lygybę įrodymų nuolat daugėja. Tuo tarpu šalyse, kuriose sąvadavimas yra teisėtas, vis dar susiduriama su problemomis, susijusiomis su prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu, nes tai yra susiję su prostitucija. Todėl šiame pranešime pritariama Šiaurės šalių modeliui, o valstybių, kurios kitaip sprendžia prostitucijos problemą, vyriausybės primygtinai raginamos peržiūrėti savo teisės aktus atsižvelgiant į sėkmingą Švedijos ir kitų Šiaurės šalių modelį įgyvendinusių valstybių patirtį. Tokie veiksmai padėtų siekti didelės pažangos lygčių lygybės srityje Europos Sąjungos lygmeniu.

Šis pranešimas nėra nukreiptas prieš prostitucija užsiimančias moteris. Jis yra nukreiptas prieš prostituciją, tačiau palankus prostitucija užsiimančioms moterims. Šis pranešimas, kuriame rekomenduojama kaltąja šalimi pripažinti pirkėją, t. y. seksualines paslaugas perkantį vyrą, o ne moterį prostitutę, yra kitas žingsnis siekiant visiškos lyčių lygybės visoje Europos Sąjungoje.

(1)

http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-is-new/news/news/2013/docs/20130415_thb_stats_report_en.pdf.

(2)

Žr. http://www.havocscope.com/tag/prostitution/.

(3)

www.equalitynow.org/sites/default/files/Nordic_Model_EN.pdf.

(4)

Tai pat žr. 2013 m. gegužės 30 d. dienraščio „Der Spiegel“ straipsnį, kurį galima rasti adresu http://www.spiegel.de/international/germany/human-trafficking-persists-despite-legality-of-prostitution-in-germany-a-902533.html.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikta Angelika Niebler, Christa Klass, Astrid Lulling

Šiuo pranešimu savo iniciatyva siekiama uždrausti visų formų prostituciją. Vis dėlto, mano nuomone, turi būti daromas skirtumas tarp prievartinės prostitucijos ir legalios prostitucijos, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose.

Kai kuriose ES valstybėse narėse savanoriška prostitucija yra pripažįstama kaip savarankiška veikla; todėl jai taikomi mokesčiai ir socialinio draudimo prievolės. Legaliai prostitucija užsiimantys asmenys privalo taip pat vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas prievoles (pvz., turėti leidimus gyventi ir dirbti ir vykdyti reikalavimą užsiregistruoti kompetentingose institucijose). Klausimą, kaip reguliuoti savanorišką prostituciją, turėtų ir toliau spręsti kiekviena valstybė narė.

Tačiau prievartinė prostitucija ir prekyba žmonėmis – tai tarpvalstybinė problema, kurios negali išspręsti jokia valstybė narė, veikdama viena. Priešingai, valstybės narės turi glaudžiai bendradarbiauti kovodamos su prievartine prostitucija, prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu. Vienose valstybėse narėse draudžiama pirkti seksualines paslaugas, o kitose – ne, todėl vis daugiau tokių paslaugų siūloma (kaimyninėse) šalyse, kuriose klientams nėra numatyti baudžiamoji atsakomybė. Mary Honeyball pranešime esama vertingų pasiūlymų valstybėms narėms dėl šių problemų, susijusių su prievartine prostitucija.

Su prievartine prostitucija ir prekyba žmonėmis būtina kovoti visomis turimomis priemonėmis. Vis dėlto reikia skirti šias problemas ir savanorišką prostituciją.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikta Ulrike Lunacek, Marije Cornelissen, Inaki Irazabalbeitia, Raul Romeva, Sophia In’t Veld

Prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, seksualinio išnaudojimo tikslais, kuri yra dar vadinama prievartine prostitucija, pažeidžia žmogaus orumą ir prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principams. 2013 m. balandžio mėn. tik šešios valstybės narės pranešė, kad visiškai perkėlė į nacionalinę teisę ES direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis, kurios įgyvendinimo terminas baigėsi 2013 m. balandžio 6 d.

Šiame pranešime nedaromas skirtumas tarp prievartinės prostitucijos ir prostitucijos, kuria užsiimama, nes toks yra žmogaus asmeninis sprendimas. Tačiau vaikų prostitucija niekada negali būti savanoriška, nes vaikai nėra veiksnūs sutikti su prostitucija.

Politika, kuria siekiama prostituciją padaryti nematomą ir kuria prostitucija užsiimantys asmenys ir sekso pramonės darbuotojai pašalinami iš viešųjų vietų, prisidedama prie smerkimo, socialinės atskirties ir pažeidžiamumo. Visos ES valstybės narės turėtų susilaikyti nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo prostitucija užsiimantiems asmenims ir jų baudimo arba nenustatyti, kad teikti seksualines paslaugas yra nelegalu, turėtų suteikti šiems asmenims teises į socialinę apsaugą ir parengti programas, kuriomis būtų siekiama padėti jiems atsisakyti šios profesijos, jei jie to norėtų.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (3.12.2013)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei

(2013/2103(INI))

Nuomonės referentė: Corina Creţu

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad pagrindinės prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo priežastys – vyrų ir moterų nelygybė bei skurdas, be to, etninė ir kitokia socialinė ekonominė nelygybė, taip pat ginkluoti konfliktai, o pagrindinės aukos – moterys ir vaikai, esantys blogoje socialinėje ekonominėje padėtyje;

2.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms, pvz., mergaitėms, neįgaliems vaikams ir mažumų grupėms priklausančioms moterims;

3.  atkreipia dėmesį į didelį korupcijos vaidmenį sudarant palankias sąlygas prekybai žmonėmis ir ją skatinant;

4.  pažymi, kad seksualinis išnaudojimas – tai smurto dėl lyties forma, tokios formos smurtą dažniausiai vykdo vyrai moterų atžvilgiu, taigi pabrėžia, kad siekiant sumažinti šiuos ypač didelius žmogaus teisių pažeidimus labai svarbu panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites ir užkirsti jam kelią;

5.  ragina ES, tarptautines organizacijas, nacionalines vyriausybes ir kitas suinteresuotas šalis bendradarbiauti ES lygmeniu siekiant sukurti bendrą kovos su pagrindinėmis smurto priežastimis nuostatų, kriminalizavimo (įskaitant seksualinių paslaugų pirkimą), sankcijų ir geresnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo apsaugant nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo sistemą;

6.  pabrėžia, kad rengiant nacionalinę politiką ir nacionalines strategijas dėl teisinės pagalbos besivystančiose šalyse, taip pat visose šalyse, kuriose vykdoma prekyba žmonėmis ir seksualinis išnaudojimas, svarbu atsižvelgti į stigmatizacijos baimę, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta veiksmingų teisės tarnybų, kurioms galėtų būti pranešama apie prievartos atvejus, ypač per humanitarines krizes;

7.  ragina ES ir jos valstybes nares parengti veiksmus, kuriais būtų užkertamas kelias sekso turizmui iš ES valstybių narių kitomis kryptimis;

8.  pabrėžia, kad taikant kovos su seksualiniu išnaudojimu ir prostitucija priemones dėmesys turėtų būti kreipiamas į karo paveiktas teritorijas, atsižvelgiant į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 ir 2008 m. birželio 19 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1820;

9.  ragina ES ir jos valstybes nares mažinti išnaudojimo, pasireiškiančio prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, paklausą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

2.12.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ricardo Cortés Lastra, Charles Goerens, Filip Kaczmarek, Gay Mitchell, Norbert Neuser, Bill Newton Dunn, Maurice Ponga, Jean Roatta, Michèle Striffler, Alf Svensson, Keith Taylor, Patrice Tirolien

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Emer Costello, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Fiona Hall, Eduard Kukan, Bart Staes, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Fabrizio Bertot, Tanja Fajon, Miroslav Mikolášik


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marije Cornelissen, Edite Estrela, Iratxe García Pérez, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Krisztina Morvai, Angelika Niebler, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Marina Yannakoudakis, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Izaskun Bilbao Barandica, Anne Delvaux, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Nicole Kiil-Nielsen, Christa Klaß, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Michael Cashman

Teisinė informacija - Privatumo politika