PRANEŠIMAS dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2012 m.)

31.1.2014 - (2013/2156(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Inês Cristina Zuber

Procedūra : 2013/2156(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0073/2014

Pateikti tekstai :

A7-0073/2014

Debatai :

PV 10/03/2014 - 12
CRE 10/03/2014 - 12

Balsavimas :

PV 11/03/2014 - 9.23
CRE 11/03/2014 - 9.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2012 m.)

(2013/2156(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

– atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

– atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

– atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

– atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose[1],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[2],

– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio[3],

– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR[4],

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)[5],

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010) 0078),

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (2010–2015 m.)“ (SWD(2013)0339),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2012-ųjų metinė ataskaita“ (SWD(2013)0171),

– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2012 m. parengtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos „Smurtas prieš moteris. Parama aukoms“ įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“,

– atsižvelgdamas į ES direktyvas nuo 1975 m. dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 2010/41/ES, Direktyva 2010/18/ES, Direktyva 2006/54/ES, Direktyva 2004/113/EB, Direktyva 92/85/EEB, Direktyva 86/613/EEB ir Direktyva 79/7/EEB),

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 . rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo[6],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms[7],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo Europos Sąjungoje[8],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES[9],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“[10],

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje[11],

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo[12],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)[13], 2011 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)[14] ir 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)[15],

– atsižvelgdamas į savo 2001 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje[16],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų[17],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje[18],

– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų[19],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo[20],

– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje[21],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0073/2014),

A. kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė, nustatyta Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi šioje srityje Europos Sąjunga siekia užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir vienodą požiūrį į juos ir, be to, kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties; kadangi vis dar yra daug lyčių nelygybės, nors Sąjunga konkrečiai įsipareigojo lyčių lygybės aspektą įtraukti į visų rūšių Sąjungos veiklą;

B. kadangi, nepaisant šioje srityje pasiektos pažangos, yra dar daug vyrų ir moterų nelygybės atvejų, pvz., moters, kaip žmogaus teisių subjekto, teisių, karjeros perspektyvų, užimtumo ir darbo užmokesčio, galimybių gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas arba dalyvavimo ekonomikoje, sprendimų priėmimo ar politinio pobūdžio atstovavimo požiūriais;

C. kadangi dėl ekonomikos krizės pablogėjo daugelio ES piliečių gyvenimo lygis; kadangi moterų nedarbo lygis 27 valstybių narių ES paskutinį 2012 m. ketvirtį siekė 10,8 proc.[22]; kadangi siekiant integracinio augimo reikės užtikrinti daugiau strateginių viešųjų investicijų ir būtina didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, kad būtų garantuotas tvarus ir ilgalaikis augimas;

D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos;

E. kadangi nuo 1975 m. priimtos ES direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris itin prisidėjo siekiant veiksmingo lyčių lygybės skatinimo; kadangi tenka apgailestauti, kad kai kurios senosios valstybės narės dar netaiko šių direktyvų taip, kaip reikėtų, arba nepakankamai prižiūri priimtus jų įgyvendinimo teisės aktus; kadangi dėl įvairių priežasčių naujosios Rytų Europos valstybės narės dar ne visiškai įgyvendino šią svarbią acquis communautaire dalį;

F. kadangi, nepaisant to, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, įskaitant, kartais, teisėkūros priemones, siekdamos paskatinti pokyčius vyrų ir moterų lygybės srityje, ši pažanga yra pernelyg lėta ir nepakankama;

G. kadangi jaunimo nedarbas pasiekė neregėtą lygį ir ES vidurkis yra 23,1 proc., o ilgalaikis nedarbas padidėjo daugumoje valstybių narių ir pasiekė aukščiausią lygį visoje ES;

H. kadangi valstybės narės yra labai skirtingos atsižvelgiant į darbo rinkos susiskaidymą pagal lytį; kadangi didžiausias susiskaidymas yra tose šalyse, kur moterys dirba daugiausiai;

I. kadangi naikinamos darbo vietos ir tuo pat metu daugėja mažų garantijų darbo, t. y. menkai apmokamo darbo ne visą darbo dieną ir trumpalaikių darbo sutarčių;

J. kadangi nuo 2007 m. skurdo ES padaugėjo, o namų ūkių pajamos sumažėjo, 24,2 proc. ES gyventojų patiria skurdo arba atskirties grėsmę ir laikoma, kad 26 proc. ES 27 moterų gresia skurdas, palyginti su 23,9 proc. vyrų[23]; kadangi vaikams, kuriuos dažnai prižiūri moterys, daromas ypač didelis poveikis ir moterims kyla didesnė skurdo rizika negu vyrams; kadangi savarankiškai dirbančios, neaktyvios arba bedarbės, vyresnio amžiaus ir neįgalios moterys, taip pat tautinėms mažumoms priklausančios moterys, imigrantės, menkai išsilavinusios arba be jokio išsilavinimo moterys, vieno asmens namų ūkiui priklausantys asmenys ir nepilnos šeimos tėvas arba motina sudaro itin pažeidžiamą grupę, kuriai kyla skurdo rizika; kadangi vidutiniškai tris iš dešimties ES namų ūkių sudaro vienas asmuo, kurių dauguma yra vienišos ir ypač pagyvenusios moterys, be to, šis procentinis dydis didėja; kadangi daugumoje valstybių narių vieno asmens arba tik iš vieno atlyginimo gyvenantys namų ūkiai apmokestinimo, socialinės apsaugos, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, draudimo ir pensijų srityse ir absoliučiu, ir lyginamuoju požiūriais traktuojami nepalankiai;

K. kadangi ES šiuo metu susiduria su didžiausia ekonomikos ir finansų krize nuo 1930-ųjų metų didžiosios depresijos; kadangi dėl šios krizės nedarbo lygis visose valstybėse narėse, o ypač pietinėse valstybėse narėse labai išaugo; kadangi valstybių narių vykdoma finansų konsolidavimo politika, dažnai susijusi su darbuotojų skaičiaus mažinimu ir darbo užmokesčio įšaldymu, didžiausią poveikį daro viešajam sektoriui, kuriame daugiausia dirba moterys; kadangi nė viena iš šių politikos priemonių pakankamai neatsižvelgiama į lyčių aspektus;

L. kadangi biudžeto konsolidavimas turi būti suderinamas su strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniu aspektu, ypač srityse, susijusiose su lyčių lygybe ir nediskriminavimu;

M. kadangi lyčių lygybė yra labai svarbus ekonominis pranašumas siekiant paskatinti teisingą ir integracinį ekonomikos augimą; kadangi nelygybės profesinėje srityje mažinimas – tai tikslas ne tik tokių pačių sąlygų požiūriu, bet darbo rinkos veiksmingumo ir lankstumo požiūriu;

N. kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2012 m. bendras 20–64 metų amžiaus moterų užimtumo Europoje lygis siekė 62,4 proc., o to paties amžiaus vyrų – 74,6 proc.

O. kadangi užimtumo lygis yra pagrindinis vyrų ir moterų nelygybės matavimo rodiklis; kadangi darbo vietos kokybė ir darbo sąlygos yra ne mažiau svarbūs šios nelygybės vertinimo rodikliai;

P. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad daug moterų (ypač kaimo arba atokiose vietovėse gyvenančios moterys) nėra registruotos bedarbės moterų užimtumo lygis įvertintas nepakankamu mastu; kadangi dėl šios padėties suteikiamos nevienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis (pašalpomis, pensijomis, motinystės atostogomis, nedarbingumu dėl ligos, socialine apsauga ir t. t. );

Q. kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis; kadangi 2012 m. ne visą darbo dieną dirbo beveik trečdalis visų dirbančių moterų (32,1 proc., palyginti su 8,4 proc. vyrų); kadangi padaugėjo nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną ir 2012 m. jis sudarė 24 proc. viso moterų darbo ne visą darbo dieną, palyginti su 20 proc. 2007 m.[24]; kadangi moterims ypač didelį poveikį daro mažų garantijų darbas ir didelė jų dalis dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas arba laikinąsias darbo sutartis nesavanorišku pagrindu; kadangi pagal šias sutartis suteikiama mažiau apsaugos nuo atleidimo arba kitų sutarties nutraukimo formų; kadangi šiomis sutartimis moterims sudaromos mažiau palankios sąlygos dėl, be kita ko, karjeros plėtojimo, mokymosi galimybių ar teisės į pensiją; tačiau kai kuriais atvejais jomis suteikiama galimybė padėti vyrams ir moterims, kai jie nusprendžia derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; kadangi dėl to moterys mažiau uždirba, joms gresia mažesnė socialinė apsauga ir joms sunkiau pasiekti finansinį nepriklausomumą; kadangi moterys sudaro didelę dalį nelegaliai įdarbintų darbuotojų;

R. kadangi Komisija turėtų imtis aktyvesnių veiksmų siekdama užtikrinti šios srities ES direktyvų įgyvendinimą, būtent, kad jas įgyvendintų socialiniai partneriai, kurie derasi dėl kolektyvinių sutarčių ir pernelyg dažnai yra nesusipažinę su Bendrijos reikalavimais dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo užmokesčio, įsidarbinimo, paaukštinimo bei socialinės apsaugos srityse;

S. kadangi dabartinė krizė padarė itin didelį poveikį jaunimui ir iki 25 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis 2012 m. rugsėjo mėn. buvo 22 proc.[25]^; kadangi yra per mažai merginų, kurios dalyvautų mokymosi procese, palengvinančiame perėjimą iš mokyklos į darbo rinką; kadangi nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET jaunimas) skaičius pietinėje dalyje ir periferijoje pasiekė 22,4 proc. vidurkį, palyginti su 11,4 proc. šiaurinėje ir centrinėje dalyse; kadangi jaunos moterys dažniau pradeda dirbti pagal laikinąsias ne visos darbo dienos sutartis, kuriomis sutrumpinama mokamo darbo trukmė; kadangi moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas turi įtakos pensijos dydžiui ir dėl to moterims kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams;

T. kadangi krizė turi didelį poveikį pažeidžiamiems asmenims ir moterims; šį poveikį jie patyrė tiesiogiai – prarasdami darbą, sumažėjus darbo užmokesčiui, pensijai ar pašalpoms ir praradus darbo vietos garantiją, o netiesiogiai – sumažinus viešųjų paslaugų ir socialinės rūpybos biudžetus;

U. kadangi norint skatinti ir pasiekti lyčių lygybę būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeimos ir namų ruošos pareigomis, visų pirma labiau naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis;

V. kadangi moterų, atliekančių tokį patį darbą ir turinčių tokius pačius įgūdžius, pajamos vis dar mažesnės negu vyrų; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo vidurkis ES yra apie 16,2 proc., nors valstybėse narėse jis labai svyruoja ir gali siekti nuo 10 iki daugiau kaip 20 proc. kai kuriose valstybėse narėse; kadangi dėl mažesnio darbo užmokesčio neišvengiamai mažėja pensijų įmokos ir todėl mažėja pensijos; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir, savo ruožtu, vyrų ir moterų pensijų skirtumas tebėra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių moterys vėlesniuoju savo gyvenimo etapu gyvena žemiau skurdo ribos;

W. kadangi nedarbo lygis euro zonos pietinėje dalyje ir periferijoje 2012 m. pasiekė 17,3 proc. vidurkį, palyginti su 7,1 proc. euro zonos šiaurinėje ir centrinėje dalyse[26];

X. kadangi į darbo rinką įsitraukiančios moterys atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad ekonomika vėl pradėtų augti; kadangi jos padidina šeimos pajamas, o dėl to didėja vartojimas, socialinio draudimo įmokos ir mokestinės pajamos, taip pat atgaivinama ekonomika; kadangi lyčių lygybė daro teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir gyvenimo lygio gerinimui;

Y. kadangi didėjanti skurdo grėsmė yra glaudžiai ir tiesiogiai susijusi su svarbių valstybės atliekamų socialinių funkcijų griovimu, kaip matyti, pavyzdžiui, iš neseniai sužlugdytų socialinės apsaugos sistemų kai kuriose valstybėse narėse, kuomet buvo sumažintos pagrindinės socialinės išmokos (šeimos pašalpos, nedarbo ir ligos išmokos, pajamų rėmimas), o tai paveikė daug moterų, ypač tų, kurios išlaiko šeimą ir yra vienintelės atsakingos už namų ūkio valdymą;

Z. kadangi 2011 m. 78 proc. moterų (ir 39 proc. vyrų)[27]teigė, kad atlieka namų ruošos darbus kasdien, ir kadangi lankstus darbo laikas – labai svarbus siekiant geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; kadangi 2010 m. moterų, išlaikančių vaiką, užimtumo lygis Europoje siekė 64,7 proc., o vaiką išlaikančių vyrų – 89,7 proc.; kadangi mažai vyrų išeina vaiko priežiūros atostogų;

Aa. kadangi profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimas vis dar tinkamai neišspręsta problema, todėl daug moterų, kurios dažniausiai prižiūri vaikus ir priklausomus šeimos narius, priverstos dirbti ne visą darbo dieną ir net palikti darbo rinką, nes trūksta prieinamų, įperkamų ir pakankamų vaikų priežiūros ir neįgaliųjų bei pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugų arba veiksmingų priemonių, kuriomis būtų sudaromos geresnės sąlygos derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; kadangi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis[28] daugiau kaip šeši milijonai Europos moterų tvirtina, kad visą darbo dieną negali dirbti dėl šeiminių įsipareigojimų; kadangi šis globėjo vaidmuo dažnai yra kliūtis moterų užimtumo ir profesinės karjeros perspektyvų požiūriu;

Ab. kadangi įvairūs ekonomistai ir demografai (Pasaulio bankas, EBPO ir TVF) taiko ekonominius ir matematinius modelius norėdami pabrėžti namuose atliekamų darbų (kuriuos daugiausia atlieka moterys) teikiamą ekonominę vertę ir kadangi moterų indėlis į BVP būtų netgi didesnis, jeigu būtų įskaičiuojamas jų atliekamas neapmokamas darbas, į kurį neatsižvelgiant moterys diskriminuojamos;

Ac. kadangi kultūrinė tradicija, darbo organizavimas ir kasdienė praktika – tai vis dar žinomos priežastys, dėl kurių priežiūros pareiga daugiausia tenka moterims; kadangi 25–45 metų Europos moterys namų ruošos darbams skiria 162 minutėmis daugiau negu vyrai ir kadangi šis socialinis neapmokamų namų ruošos darbų indėlis vis dar nevertinamas nustatant BVP; kadangi šis indėlis buvo esminis aspektas išlaikant gerovės valstybę ir Europos socialinį modelį;

Ad. kadangi 2012 m. Taryba ir Parlamentas apsvarstė Komisijos pasiūlymą dėl 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos (COM(2011) 0398) ir Parlamento moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas priėmė nuomonę, kurioje, be kitų klausimų, pabrėžia, kad reikia padidinti su lyčių lygybe susijusios veiklos finansavimą užimtumo ir augimo srityje, siekiant išspręsti horizontalios ir vertikalios lyčių segregacijos, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo, pensijų išmokų skirtumo ir didėjančio moterų skurdo klausimus, taip pat teisių bei demokratijos aspektais, ir ragino Komisiją ir Tarybą į Teisių ir pilietybės programą lyčių lygybę įtraukti kaip konkretų tikslą, o šios programos atskirą paantraštę skirti programai „Daphne“[29];

Ae. kadangi per pastarąjį dešimtmetį nedaug pasiekta gerinant lyčių pusiausvyrą priimant politinius sprendimus ir ES vidurkis padidėjo vos 4 procentiniais punktais nuo 22 proc. 2003 m. iki 26 proc. 2012 m.[30]; kadangi vis dar nedaug moterų eina vadovaujamas pareigas įmonėse ar universitetuose, o moterų, dalyvaujančių politikoje ar moksliniuose tyrimuose, skaičius didėja, bet labai lėtai;

Af. kadangi 2012 m. trys ketvirtadaliai nacionalinių parlamentų narių buvo vyrai, o valstybės narės, kurių nacionaliniuose parlamentuose buvo daugiau negu 30 proc. moterų, buvo Švedija, Suomija, Danija, Belgija, Nyderlandai, Slovėnija, Ispanija ir Vokietija, o Maltos ir Vengrijos nacionaliniuose parlamentuose moterų buvo mažiau nei 10 proc.;

Ag. kadangi 2012 m. ES vietos ir regionų asamblėjas sudarė vidutiniškai 32 proc. moterų, o nacionalinėse vyriausybėse moterų skaičius nuo 2003 m. padidėjo 3 proc. iki 27 proc. ir tai rodo labai nedidelius pokyčius ir didelius skirtumus tarp ES valstybių narių (pavyzdžiui, moterų skaičius Prancūzijos vyriausybėje siekia 49 proc., o Graikijos – 6 proc.)[31];

Ah. kadangi JT konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims teigiama, kad moterims, kaip ir vyrams, užtikrinama teisė balsuoti ir būti išrinktoms atstovauti viešai renkamose institucijose, dalyvauti vyriausybės politikos formavime ir atlikti bet kokio valdžios lygmens visas viešąsias funkcijas bei dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų, susijusių su šalies viešuoju ir politiniu gyvenimu, veikloje;

Ai. kadangi 2010–2015 m. vyrų ir moterų lygybės strategijoje pastebima, kad, nepaisant to, jog moterys sudaro beveik pusę ES darbo jėgos ir kad daugiau nei pusė visų universitetų absolventų ES yra moterys, daugelyje valstybių narių priimant sprendimus ir užimant pareigas dalyvauja vis dar per mažai moterų, ir kad remiantis naujausiais duomenimis (2010 m.), nepaisant to, kad doktorantūrą baigusių moterų skaičius ES 27 siekia 46 proc., tik 15,5 proc. aukštojo mokslo įstaigų vadovauja moterys ir tik 10 proc. universitetų rektorės yra moterys[32];

Aj. kadangi daugelyje sektorių, įskaitant sektorius, kuriuose daugiausia dirba moterys, vis dar egzistuoja vadinamosios stiklo lubos, trukdančios moterims užimti aukštesnes pareigas ir ypač aukščiausio valdymo lygmeniu; kadangi ši diskriminacija, be kita ko, pasireiškia jų įgūdžių ir darbo neįvertinimo bei nelygiaverčio profesinių pareigų paskirstymo forma;

Ak. kadangi nepakankamas atitinkamos lyties atstovų, didžiąja dalimi moterų, skaičius didžiųjų biržinių ES bendrovių valdybose iki 2020 m. sausio 1 d. turi padidėti ne mažiau kaip iki 40 proc.; kadangi, Komisijos duomenimis, 2013 m. balandžio mėn. moterys sudarė tik 16,6 proc., o 2010 m. spalio mėn. – 11,8 proc. tokių valdybų narių skaičiaus;

Al. kadangi 2012 m. ataskaita dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje (2010–2015 m.) įgyvendinimo buvo paskelbta 2012 m. lapkričio mėn.;

Am. kadangi 2012 m. balandžio mėn. JT Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys (JT moterys) ir ES pasirašė naują susitarimo memorandumą, siekdami sustiprinti dviejų institucijų bendradarbiavimą visame pasaulyje skatinant moterų įgalinimą ir lyčių lygybę ir patvirtindami dviejų organizacijų partnerystę ir jų įsipareigojimą skatinti ir remti gebėjimų stiprinimą siekiant įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis bei programas ir užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose ir biudžetuose būtų pakankamos nuostatos skirtos lyčių lygybės įsipareigojimams įgyvendinti; kadangi jame numatyti prioritetai – tai geresnio moterų reprezentatyvumo priimant sprendimus ekonomikos, politikos ir teisės srityse užtikrinimas, didesnių profesinių ir socialinių perspektyvų moterims suteikimas ir kova su seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties[33];

An. kadangi smurtas prieš moteris (fizinis, seksualinis arba psichologinis) – tai didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei ir moterų pagrindinių teisių pažeidimas ir kadangi jis vis dar yra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nepaisant taikomų kovos su šiuo smurtu priemonių; kadangi toks smurtas neturi geografinių, ekonominių, socialinių ar kultūrinių ribų; kadangi smurto dėl lyties tyrimais nustatyta, kad nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų Europoje pilnametystės laikotarpiu bent kartą yra patyrusios fizinį smurtą, daugiau nei dešimtadalis kentė seksualinę prievartą, susijusią su jėgos panaudojimu, nuo 12 iki 15 proc. moterų Europoje yra smurto šeimoje aukos ir nuo jo Europos Sąjungoje kasdien miršta 7 moterys[34]^; kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, kurios aukos – daugiausia moterys ir mergaitės, yra nepriimtinas žmogaus teisių pažeidimas ir šiuolaikinė vergovės forma; kadangi dėl ekonomikos nuosmukio taip pat didėja smurtas palaikant artimus ryšius ir kadangi dėl griežto taupymo priemonių, taikomų pagalbos paslaugoms, smurtą patyrusios moterys tampa dar labiau pažeidžiamos negu įprasta;

Ao. kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir moteris vaizduojantys stereotipai ir toliau turi didelę įtaką moterų ir vyrų užduočių pasidalijimui namuose, darbo vietoje ir apskritai visuomenėje; kadangi dėl lyčių stereotipų taip pat ilgam išlieka paveldėtos kliūtys užtikrinti lyčių lygybę ir ribojamos moterų galimybės rinktis darbą ir asmeniškai tobulėti ir jais iš dalies galima paaiškinti moterų ir vyrų sektorinę ir profesinę segregaciją; kadangi žiniasklaida gali atlikti pagrindinį vaidmenį ne tik skleisdama stereotipus ir taip kurdama moterį žeminantį ir su mažų mergaičių hiperseksualumu susijusį vaizdą, bet ir naikindama lyčių stereotipus, skatindama moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei lyčių lygybę;

Ap. kadangi įvairiose ES valstybėse šeimų struktūros yra įvairios, grindžiamos civiline partneryste ar santuoka, sudarytos tarp tos pačios ar skirtingos lyties asmenų, šeimose tėvai yra vedę arba nevedę, tos pačios arba skirtingos lyties, vieniši tėvai, tėvai globėjai, šeimos, kuriose auga vaikai iš ankstesnių santykių, ir jie visi nusipelnė vienodos apsaugos pagal nacionalinius bei ES teisės aktus;

Aq. kadangi teisė į sveikatą, ypač į lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, yra žmogaus teisė, kuri turėtų būti užtikrinta visoms moterims neatsižvelgiant į jų socialinį statusą, amžių, seksualinę orientaciją, kilmę, teisinę padėtį arba etninę kilmę;

Ar. kadangi moterys kaimo vietovėse dažniau patiria daugeriopą diskriminaciją ir kenčia nuo lyčių stereotipų negu moterys miesto vietovėse ir moterų kaimo vietovėse užimtumo lygis taip pat yra daug mažesnis negu miestuose gyvenančių moterų; kadangi, be to, didelė dalis moterų niekada nėra dirbusios oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nei registruojamos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai kelia konkrečių finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikinojo nedarbingumo atostogas, įgyti teisę į pensiją ir galimybę gauti socialinį draudimą, taip pat kelia problemų santuokos nutraukimo atveju;

As. kadangi statistinių duomenų apie lyčių nelygybę rinkimui teikiamas prioritetas, siekiant panaikinti priežastis, kurios trukdo pasiekti lyčių lygybę Europos Sąjungoje;

At. kadangi paaiškėjo, kad moterims skirti teigiami veiksmai yra ypač svarbūs siekiant visapusiškai įtraukti jas į darbo rinką, sprendimų priėmimo procesą ir apskritai į visuomenę;

Ekonominis nepriklausomumas ir vienodas darbo užmokestis

1. pabrėžia tai, kad krizė moterims turėjo skirtingą poveikį, ir atkreipia dėmesį į tai, jog moterų darbo sąlygos tapo daug nesaugesnės, ypač dėl netipiškų darbo sutarčių formų plitimo, ir kad moterų pajamos labai sumažėjo dėl tokių veiksnių, kaip vis dar išliekantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir to nulemti skirtingi jų bedarbio pašalpų ir pensijų dydžiai, padidėjęs priverstinai dirbančiųjų ne visą darbo dieną, laikiną darbą arba terminuotą darbą skaičius ir sumažėjęs stabilesnio darbo vietų skaičius; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl biudžeto mažinimo problema dar labiau paaštrės, nes tai darys neproporcingai didelį poveikį moterims; ragina valstybių narių vyriausybes ir socialinius partnerius parengti veiksmų planą, nustatyti konkrečius plataus užmojo tikslus ir įvertinti ekonomikos ir finansų krizės poveikį atsižvelgiant į lyčių aspektą, vertinant poveikį lyčių lygybei;

2. pažymi, kad buvusių krizių patirtis rodo, jog vyrai apskritai greičiau nei moterys susigrąžina darbą;

3. pabrėžia, kad, nors ir pastebima tendencija, jog po krizės lyčių nelygybė darbo rinkoje užimtumo ir nedarbo lygio skirtumo požiūriu sumažėjo, šį sumažėjimą labiau lėmė ne staigi Europos pažanga lygybės srityje, o spartus vyrų užimtumo lygmens mažėjimas dėl krizės; ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti geresnį moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procesuose, didinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir toliau kovoti su smurtu prieš moteris;

4. pabrėžia, kad darbą lanksčiu grafiku darbuotojai turi pasirinkti savo sprendimu, o ne verčiami darbdavio; pripažįsta netinkamu lankstumą ir netikrumą dėl sutarties, kurie neužtikrina šeimos kūrimo ir tvirtumo;

5. ragina valstybes nares investuoti į vaikų, sergančiųjų, neįgaliųjų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros įstaigas, kurios būtų aukštos kokybės ir ekonominiu požiūriu prieinamos, ir užtikrinti, kad šios įstaigos dirbtų lanksčiu grafiku, suderinamu su darbu visą darbo dieną, ir būtų prieinamos kuo didesniam skaičiui asmenų, padedant jiems suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaikus ar kitus priklausomus asmenis prižiūrintys vyrai ir moterys būtų pripažinti – jiems būtų teikiama pašalpa priklausomų asmenų priežiūrai ir suteiktos individualios teisės į socialinį draudimą ir pensijas; ragina socialinius partnerius pateikti konkrečias iniciatyvas, siekiant patvirtinti dėl priežiūros panaudotų atostogų metu įgytus įgūdžius;

6. ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio siekiant užtikrinti, kad ES direktyvos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus būtų tinkamai taikomos visose valstybėse narėse;

7. ragina Tarybą pašalinti kliūtis, neleidžiančias priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo;

8. tikisi, kad Komisija imsis visų turimų priemonių, kad būtų įgyvendinti visi ES direktyvų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektai, taip pat, kad jų laikytųsi ir socialiniai partneriai, kurie derasi dėl kolektyvinių sutarčių, ir kad būtų skatinamas dialogas su socialiniais partneriais, siekiant spręsti tokius klausimus, kaip antai darbo užmokesčio nustatymo skaidrumas, moterų darbo ne visą darbo dieną arba pagal terminuotas darbo sutartis sąlygos, taip pat skatinti moteris dalyvauti ekologiniuose ir inovacijų sektoriuose; pabrėžia kolektyvinių derybų svarbą kovojant su moterų diskriminacija, ypač galimybės gauti darbą, atlyginimo, darbo sąlygų, profesinės karjeros bei mokymo srityse, ir skatinant lygybę;

9. ragina valstybes nares skatinti priemones ir veiksmus, kuriais teikiama pagalba ir konsultacijos moterims, nusprendusioms imtis verslo;

10. ragina valstybes nares įtraukti lyčių klausimą į 2014–2020 m. sanglaudos politiką, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai; ypač ragina laikytis ES įsipareigojimo užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir įtraukti šį aspektą į visas ES ir valstybių narių politikos sritis; pažymi, kad tam tikrų priemonių atžvilgiu visų pirma reikalinga reali politinė valia, kurios iki šiol trūko, siekiant kurti tvarias, įtraukias, sąžiningas ir vienodas sąlygas vyrams ir moterims;

11. pažymi, kad vyrų ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis galėtų reikšmingai padidinti ES ekonominį potencialą, tuo pačiu užtikrinant jos sąžiningą ir įtraukų pobūdį; primena, kad EBPO vertinimu visiškai užtikrinus lygybę šiuo klausimu iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis BVP padidėtų 12,4 proc.;

12. primena, kad Komisija 2012 m. gruodžio mėn. pripažino, jog reikia plėtoti jaunimo politiką (Jaunimo užimtumo dokumentų rinkinys ir Jaunimo garantijų iniciatyva) laikantis lyčių aspekto integravimo požiūrio; primygtinai ragina Komisiją dar labiau skatinti valstybes nares patvirtinti priemones, kurios leistų užtikrinti, kad mergaitėms būtų sudarytos tokios pat galimybės mokytis mokyklose ir siekti profesinio mokymo, kaip ir berniukams;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų pensijų dydžio skirtumas yra 39 proc., o jų darbo užmokesčio skirtumas yra 16 proc.; pažymi, kad moterų pensijų dydžiui apskritai įtaką daro įvairūs veiksniai, įskaitant mažų garantijų darbą, kurio jos būna priverstos imtis, ir karjeros pertraukas;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tiek moterys, tiek vyrai laikytųsi pagrindinio principo „vienodas užmokestis už vienodą darbą“, ir ragina valstybes nares ir toliau užtikrinti valstybinių darbo inspekcijų veiklą pagal nacionalinius teisės aktus siekiant nustatyti menkai apmokamo darbo, kurį daugiausia dirba moterys, formas, dėl kurių susidaro netiesioginio diskriminavimo darbo užmokesčio požiūriu galimybės; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc., taigi darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas itin svarbus atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį; ragina Komisiją remti valstybes nares mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, įgyvendinant šiuo tikslu numatytą politiką ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais bei juos skatinant;

15. pakartoja, kad dabartinė Direktyva 2006/54/EB nepakankamai veiksminga, kad būtų galima mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pasiekti lyčių lygybės užimtumo ir profesinėje srityje tikslą; ragina Komisiją nedelsiant atlikti Direktyvos 2006/54/EB peržiūrą ir, remiantis šios direktyvos 32 straipsniu bei SESV 157 straipsniu, pasiūlyti jos pakeitimus, atsižvelgiant į išsamias Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas;

16. ragina valstybes nares skiriamuoju apdovanojimu apdovanoti tas įmones, kurios dėl taikomos gerosios praktikos vadinamos lygybę užtikrinančiomis įmonėmis;

17. ragina valstybes nares imtis visų priemonių, kad būtų sumažintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; ragina Komisiją ir Tarybą merginas sudominti tais sektoriais, kuriuose tikimasi augimo ir kuriuose moterims atstovaujama nepakankamai, sudaryti joms sąlygas patekti į šiuos sektorius ir nuolat naudotis švietimo galimybėmis per visą jų darbingą amžių, taip pat siekti visiškos darbo užmokesčio lygybės visais lygmenimis;

18. ragina valstybes nares užtikrinti deramus atlyginimus ir pensijas, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, sukurti daugiau aukštos kokybės darbo vietų moterims ir sudaryti moterims sąlygas naudotis aukšto lygio viešosiomis paslaugomis, taip pat patobulinti nuostatas dėl gerovės;

19. ragina toliau vykdyti informacines kampanijas dėl vienodo darbo užmokesčio tam, kad būtų didinamas visuomenės informuotumas apie tai, kad, atsižvelgiant į teisingumą ir teises, būtina siekti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus;

20. ragina valstybes nares pradėti sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant ne tik analizuoti programas, kurių tikslinė grupė – moterys, bet ir nagrinėti visas vyriausybės programas ir politikos priemones, jų poveikį išteklių paskirstymui ir jų indėlį į vyrų ir moterų lygybę;

21. ragina Komisiją ir toliau palaikyti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį, be kita ko, konkrečiomis priemonėmis remti lygybę darbe skatinančias įmones;

22. pažymi, kad apkritai moterų karjera būna be įspūdingų šuolių; ragina valstybes nares skatinti ir remti moteris, kad jų karjera klostytųsi sėkmingai, be kita ko, imantis tokių teigiamų veiksmų, kaip tinklų kūrimo ir kuravimo programos, taip pat kurti tinkamas sąlygas ir užtikrinti tokias pačias kaip vyrų galimybes visais amžiaus tarpsniais mokytis, būti paaukštintai, keisti ir kelti kvalifikaciją ir užtikrinti teises į pensiją bei bedarbio pašalpą, kurios būtų tokios pačios kaip ir vyrų;

23. atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai moterys įdarbinamos mažų garantijų darbo vietose, todėl praradus darbą rizika jo nerasti moterims yra didesnė;

24. ragina valstybes nares kovoti su visais mažų garantijų darbo aspektais laikantis principo, kad nuolatinėms darbo vietoms turi būti numatytos tinkamos sutartys, ir patvirtinti aktyvaus užimtumo politiką siekiant padidinti darbo vietų skaičių ir kokybę ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą; ragina valstybes nares pagal netipines sutartis dirbantiems darbuotojams užtikrinti valstybinės socialinės apsaugos teises ir teisę į mokymus; ragina valstybes nares didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat kovoti su lyčių segregacija darbo rinkoje, nes būsima ES ekonominė gerovė smarkiai priklauso nuo ES gebėjimo visapusiškai panaudoti savo darbo jėgos išteklius;

25. pabrėžia, kad būtina didinti vyriausybių ir darbdavių atsakomybę dėl kartų pasikeitimo ir motinystės bei tėvystės teisių, ir tai reiškia, kad moterys turi turėti teisę būti ir motinomis, ir darbuotojomis, neprarasdamos darbo teisių;

26. pabrėžia, kad moterys sudaro 52 proc. visų Europos gyventojų, bet tik vieną trečdalį savarankiškai dirbančių ar visų naujai pradedančių verslą ES asmenų; pabrėžia, kad moterims kyla daugiau sunkumų nei vyrams, ypač prieigos prie finansų, mokymo, tinklų kūrimo požiūriu ir derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų verslumą ir panaudoti daugiau nei pusės Europos gyventojų galimybes siekiant užtikrinti tvarų ir ilgalaikį augimą[35];

27. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ne visą darbo dieną ir netipines sutartis, bei pritaikyti socialinės gerovės sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunajai kartai;

28. ragina valstybes nares ir Komisiją remti, pvz., pasitelkiant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, moterų dalyvavimą tose veiklos srityse, kurios stereotipiškai laikomos „vyriškomis“, ypač mokslo ir naujųjų technologijų srityse, tam, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti žmogiškuosius Europos moterų išteklius ir taip veiksmingiau pasiekti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus ir lyčių lygybę;

29. mano, kad siekiant sudaryti moterims palankias sąlygas grįžti į darbo rinką reikia daug aspektų apimančių politinių sprendimų, į kuriuos būtų įtrauktas mokymasis visą gyvenimą ir veiksmai, kuriais kovojama su darbu be garantijų bei skatinamas darbas su garantijomis ir diferencijuota darbo organizavimo praktika, taikoma moterų prašymu, kad joms nereikėtų apleisti arba laikinai nutraukti karjeros;

30. pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų ir pagerinti jaunų moterų, nesaugiomis sąlygomis dirbančių moterų, ypač migrančių ir priklausančių etninėms mažumoms moterų, padėtį, nes jos per ekonomikos ir socialinę krizę yra dar labiau pažeidžiamos; ragina toliau mažinti lyčių nelygybės apraiškas visuomenės sveikatos apsaugos sistemose ir užtikrinti vienodą galimybę naudotis jų paslaugomis;

31. yra susirūpinęs, kad kai kurių valstybių narių teisės aktai aiškiai nedraudžia darbdaviams atleisti moterų iš darbo remiantis įsidarbinant pasirašytais atleidimo prašymais, taip apeinant motinystės apsaugos įstatymus;

32. pažymi, kad socialinei apsaugai didelį poveikį daro du pagrindiniai griežtos taupymo politikos elementai: biudžeto deficito mažinimas mažinant socialines išlaidas ir konkurencingumo bei išlaidų efektyvumo gerinimas mažinant įmonių įmokas;

33. ragina Komisiją remti valstybes nares, kurios, gerindamos prieigą prie švietimo ir profesinio mokymo, suteikia daugiau profesinių perspektyvų remtinoms moterims, pavyzdžiui, migrantėms, tautinėms mažumoms priklausančioms moterims, neįgalioms moterims ir vienišoms motinoms, ir drauge didina jų galimybes būti ekonomiškai savarankiškomis;

34. ragina valstybes nares parengti konkrečias į ilgalaikį nedarbą orientuotas priemones, ypač didelį dėmesį skiriant profesiniam mokymui ir sklandžiai reintegracijai į darbo rinką; ragina valstybes nares stiprinti bedarbių socialinę apsaugą kaip skurdo augimo, ypač tarp moterų, mažinimo priemonę;

35. ragina valstybes nares užtikrinti, kad, pereinant prie tvarios ekonomikos, kur ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ, daugiau moterų dalyvautų profesiniame mokyme pagal mokymosi visą gyvenimą programas, ir taip gerinti moterų įsidarbinimo galimybes;

36. ragina valstybes nares taikyti konkrečias jauniems darbuotojams skirtas priemones, ypač uždraudžiant piktnaudžiavimą jaunų darbuotojų samdymu į pareigas, kurios iš esmės yra nuolatinės, ir užtikrinant raštiškų sutarčių pasirašymą, mokomąsias praktikas, mokymų subsidijas, kuriomis būtų laikomasi taikomų kolektyvinių derybų susitarimų ir socialinės apsaugos nuostatų;

37. ragina valstybes nares kovoti su nedeklaruojamu moterų darbu, kuris prisideda prie visiško moterų darbo užmokesčio reguliavimo panaikinimo, dėl kurio didėja moterų, ypač vyresnio amžiaus, skurdas;

38. pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, reikia viešųjų investicijų, kuriomis būtų skatinama kurti naujas darbo vietas, nuolatinio darbo pagal tinkamas darbo sutartis vietas ir gerbti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio ir vienodo užmokesčio mokėjimo už vienodą arba lygiavertį darbą principą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinus Jaunimo garantijų iniciatyvą neatsirastų šiuo metu darbo rinkoje esančios lyčių nelygybės apraiškų;

39. ragina valstybes nares, siekiant skatinti moterų verslumą, teikti pakankamą finansinę pagalbą ir užtikrinti tinkamą mokymą norinčioms pradėti verslą moterims;

40. primygtinai teigia, kad prevencija yra geriau už gydymą; todėl ragina valstybes nares atidžiau sekti vaikų padėtį, stebint jaunimo nedarbą, nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo procentinę dalį, šeimų disponuojamąsias pajamas, skurdo rizikos lygį ir darbo užmokesčio skirtumą, nes tai leis greičiau ir tiksliau nustatyti pagrindines socialines ir užimtumo problemas;

41. primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms daugiau investuoti į viešojo švietimo sistemą, stiprinti jos demokratinę padėtį ir pedagoginę organizacinę struktūrą, atnaujinti mokyklų mokymo programas, pagerinti darbo mokyklose sąlygas, užtikrinti visuotinę nemokamą galimybę gauti aukštos kokybės ir įtraukias švietimo ir socialines paslaugas ir taip kovoti su akademine nesėkme ir mažinti mokyklos nebaigusio jaunimo skaičių;

42. primygtinai ragina valstybes nares daugiau investuoti į viešąsias paslaugas, švietimą ir sveikatos priežiūrą, visų pirma pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata; rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti moterų teisę į nemokamas aukštos kokybės ginekologinės ir akušerinės sveikatos priežiūros paslaugas ir į lytinę ir reprodukcinę sveikatą apskritai, įskaitant teisę į savanorišką nėštumo nutraukimą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos moterys turėtų vienodas su kontracepcija, motinyste ar lytine sveikata susijusias teises, ir todėl ragina valstybes nares rinkti duomenis, kad būtų žinoma padėtis, su kuria susiduria moterys lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių požiūriu;

43. primena, kad 2012 m. sausio 22 d. ES ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją, pagal kurią visos ją pasirašiusios valstybės įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą nediskriminuojant dėl negalios ir nesiimti jokių veiksmų ar praktikos, kurie būtų nesuderinami su šia konvencija;

44. ragina valstybes nares pripažinti visuomeninį moterų, norinčių arba priverstų sutrumpinti savo darbo laiką tam, kad, nerasdamos prieinamų priežiūros paslaugų teikėjų, galėtų skirti savo laiką vaikui (-ams) arba išlaikomam (-iems) šeimos nariui (-iams), indėlį;

45. pažymi, kad moterys vis dažniau išlaiko šeimą; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant sukurti šeimos nario globėjo statusą, kuris ne tik užtikrintų, kad nenukentės moterų profesinė veikla, bet ir įteisintų jų atliekamą visuomeninį pirmos svarbos vaidmenį;

46. pažymi, kad jau parengtos priemonės, leisiančios padidinti žmonių nuo 20 iki 64 metų amžiaus užimtumo lygį iki 75 proc., laikantis strategijos „Europa 2020“, ir ragina valstybes nares įgyvendinti šias priemones;

47. pabrėžia, kad neįgalios ir neįgalų vaiką turinčios prižiūrėti moterys yra pažeidžiamos; ragina kurti priežiūros ir paslaugų įstaigas, kurios šioms moterims padėtų geriau suderinti šeiminį ir profesinį gyvenimą ir neatsisakyti visiškai darbinės veiklos dėl to, kad jos negauna paramos ir nėra kas prižiūri nuo jų priklausomus asmenis nuo gimimo iki pilnametystės;

48. ragina valstybes nares padidinti paramos vaikams biudžetą, kad būtų galima plėtoti dienos centrų, lopšelių, užklasinės veiklos vaikams ir pagyvenusių asmenų, kuriuos privačioje aplinkoje prižiūri beveik vien moterys, dienos centrų bei globos namų viešųjų paslaugų teikimo viešuosius tinklus; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamas sąlygas siekiant pagerinti moterų užimtumo galimybes ir padidinti jų skaičių darbo rinkoje užtikrinant prieinamą priežiūrą ir vaikų priežiūrą, vaiko priežiūros atostogų sistemas ir lanksčias darbo sąlygas savanorišku pagrindu, ypač kai moterys grįžta į darbo rinką po ilgesnio laiko, praleisto be profesinės veiklos dėl vaiko priežiūros ar kitų šeimos įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai, primena Tarybos nustatytus ir dar kartą Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.) patvirtintus tikslus dėl geresnio vaikų priežiūros teikimo valstybėse narėse (Barselonos tikslus); ragina Komisiją į 2014 m. konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas įtraukti klausimą dėl prieinamų vaikų priežiūros įstaigų trūkumo;

49. pažymi, kad fiskalinių sąlygų griežtinimas neturėtų kelti grėsmės lyčių lygybę skatinančia politika pasiektai pažangai;

50. pakartoja savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliucijoje pateiktą raginimą Komisijai pateikti išsamų komunikatą dėl vieno asmens namų ūkių padėties ES ir politikos pasiūlymus, kuriais būtų siekiama užtikrinti vienodą požiūrį tokiose srityse, kaip apmokestinimas, socialinė apsauga, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, draudimas ir pensijos, ir kurie būtų grindžiami politinio nešališkumo namų ūkių sudėties atžvilgiu principu;

51. ragina valstybes nares pripažinti namuose atliekamo neapmokamo darbo naudą šeimų gerovei ir sanglaudai ir įtraukti šį darbą į nacionalinę apskaitą, kaip priemonę, kuria būtų didinamas visuomenės informuotumas apie tokio darbo socialinę svarbą;

52. pažymi, kad darbo vietų naikinimas ir nedarbo didėjimas yra du ryškiausi dabartinės krizės bruožai, nes tai rodo nedarbo lygio augimas 27 ES valstybėse narėse nuo 9,8 proc. iki 10,6 proc. per 2011 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, t. y. bedarbių skaičius išaugo dar 2,145 mln. asmenų[36];

53. pabrėžia, kad visos Komisijos iniciatyvos šeimos klausimais turi apimti visas šeimas, jų nediskriminuojant dėl sudėties;

54. pabrėžia, jog svarbu tobulinti teisinę bendros nuosavybės sąvoką siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, kad jos gautų tinkamą socialinę apsaugą ir kad jų darbas būtų pripažįstamas;

55. pažymi, kad, remiantis Komisijos duomenimis, 2012 m. Europos Sąjungoje aukštąjį mokslą buvo baigę 31,6 proc. vyrų ir 40 proc. moterų nuo 30 iki 34 metų amžiaus; atkreipia dėmesį į tai, kad moterys sudaro 60 proc. mokslo įstaigas ką tik baigusių asmenų; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama gerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir dalyvauti joje, ypač tuose sektoriuose, kuriuose dirba per mažai moterų, pvz., aukštosios technologijos, mokslinių tyrimų, mokslo ir inžinerijos sektoriuose, ir būtų siekiama gerinti moterų užimtumo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant visų lygių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant šio tikslo naudoti struktūrinių fondų lėšas;

56. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę ypatingų poreikių turinčių moterų grupėms, pavyzdžiui, neįgaliosioms, priklausomus asmenis prižiūrinčioms moterims, pagyvenusioms, mažumoms priklausančioms moterims, imigrantėms ir menką profesinį išsilavinimą turinčioms arba visiškai jo neturinčioms moterims, atkreipti ypatingą dėmesį į šias moterų grupes ir plėtoti tikslines priemones, kuriomis būtų tenkinami jų poreikiai ir atsižvelgiama į jų aplinkybes;

Kova su seksistiniais stereotipais

57. pabrėžia, kad, siekiant panaikinti lyčių stereotipus ir skatinti lygybe pagrįstus elgesio modelius socialinėje ir ekonominėje aplinkoje, labai svarbu šias vertybes nuo ankstyvo amžiaus perduoti vaikams mokyklose ir vykdyti informavimo kampanijas mokyklose, darbo vietose bei žiniasklaidoje, per kurias būtų pabrėžiamas vyrų vaidmuo skatinant lygybę, sąžiningą šeimos pareigų pasidalijimą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingiau įsipareigoti naikinti žiniasklaidos platinamus seksistinius stereotipus ir atkreipia dėmesį į svarbias priemones, įtrauktas į Parlamento pranešimą dėl su lytimi susijusių stereotipų panaikinimo, kuris buvo priimtas 2013 m.; ragina valstybes nares, ir ypač žiniasklaidos reguliavimo institucijas, atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje moteriai suteikiamą vaidmenį, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir skatinti subalansuotą, nestereotipišką moterų vaizdą, kuriuo gerbiamas moterų orumas, įvairūs vaidmenys ir tapatybė, ir daugiau dėmesio skirti jų socialiniam augimui, konstitucinėms teisėms, vaidmeniui pilietinėje visuomenėje, institucijose ir darbo rinkoje, taip pat žiniasklaidoje, ir ypač reklamoje, reklaminėje medžiagoje ir televizijoje, siekiant, be kita ko, neleisti plisti su lytimi susijusiems stereotipams ir apriboti bet kokią mažų mergaičių hiperseksualizavimo tendenciją;

58. rekomenduoja valstybėms narėms parengti vidurinių mokyklų ugdymo programas, skirtas paaugliams nuo dvylikos metų, kuriomis siekiama kovoti su lyčių stereotipais; šis švietimas turėtų būti grindžiamas geros praktikos pavyzdžiais ir pagal jį mokiniai ir mokinės turėtų būti mokomi apie lytis siekiant laužyti stereotipus, susijusius su moterų ir vyrų socialiniais vaidmenimis, vaizdavimu ir būtimi; mano, kad šie stereotipai – pagal kuriuos, pvz., moterys skirtos atlikti tam tikroms pareigoms, kaip antai rūpintis vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ir namais, o vyrai sukurti darbui, iš kurio gaunamos pajamos, ir karjerai – neturėtų būti įtraukti į vadovėlius;

Lygybė priimant sprendimus

59. pabrėžia, kad siekiant skatinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, reikia numatyti priemones, skirtas kovai su diskriminacija dėl lyties, stereotipais ir išankstinėmis nuostatomis dėl moterų vaidmens, taip pat numatyti konkrečias politikos priemones, skirtas vienodoms teisėms ir galimybėms ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime skatinti (kovoti su neteisėtu ir neplanuojamu darbo laiku, mokėti sąžiningą darbo užmokestį ir vienodą atlyginimą ir išplėsti valstybinės vaikų priežiūros, globos centrų bei mokyklų tinklus), taip siekiant sutvirtinti moterų dalyvavimą visais socialinio ir politinio gyvenimo lygiais;

60. pabrėžia, kad Europos lygiu reikia sustiprinti pastangas siekiant padidinti moterų atstovavimą politinėse srityse, įvairiose ES institucijose, įskaitant ir Europos Parlamentą; mano, moterų dalyvavimas turi būti skatinamas nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybės lygiu; atkreipia dėmesį į labai svarbų politinių partijų vaidmenį šiuo atžvilgiu; pabrėžia, kad suderintas moterų ir vyrų dalyvavimas politikoje yra vienas iš pagrindinių mūsų politinės sistemos demokratinių principų ir itin svarbus norint užtikrinti ES piliečių demokratinį atstovavimą; pažymi, kad tai turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos moterų dalyvavimui rinkimuose; ragina valstybes nares ir nacionalines partijas, sudarant rinkiminius sąrašus ir skiriant asmenis į aukštus administracinius postus institucijose, atsižvelgti į lyčių aspektą;

61. pažymi, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų dalyvavimui, ir palankiai vertina lygaus atstovavimo ir lyčių kvotų sistemas, įtrauktas į kelių valstybių narių teisės aktus; ragina valstybes nares, kurių politinėse asamblėjose moterų atstovių ypač mažai, apsvarstyti galimybę imtis atitinkamų priemonių; pažymi, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į savo vertybes ir siekius, turėtų rodyti pavyzdį siekdama didesnės lyčių lygybės institucijose; pažymi, kad 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus paskirta kita Komisija ir aukštas pareigas eisiantys ES institucijų administracijos vadovai, yra puiki proga pereiti prie paritetinės demokratijos ES lygmeniu; todėl ragina valstybes nares skatinti lygybę, vyrus ir moteris siūlant kandidatais eiti Komisijos nario pareigas, ir ragina paskirtą Komisijos pirmininką atsižvelgti į lyčių lygybės tikslą formuojant Komisiją;

62. apgailestauja dėl to, kad, remiantis Parlamento duomenimis, EP narės moterys sudaro tik 36 proc., palyginus su 64 proc. EP narių vyrų; pažymi, kad nacionaliniuose parlamentuose moterys sudaro tik 26 proc., palyginti su 74 proc. vyrų, narių skaičiaus; atkreipia dėmesį, kad Komisijos atveju šie skaičiai yra atitinkamai 32 ir 68 proc.;

63. mano, kad įtraukti moteris į ekonominių sprendimų priėmimo procesus reikia ne tik dėl teisingumo, bet ir dėl būtinybės didinti verslo konkurencingumą, todėl moterų įtraukimas į šiuos procesus turi būti visų sričių politikos, kurią įgyvendinant remiama gamybinė veikla, strateginis tikslas; mano, kad nelygybė šioje srityje prilygsta prastam gebėjimų valdymui, nesuderinamam su 2020 m. vystymosi modeliu, kurio vienas iš svarbiausių aspektų yra žinios;

64. pabrėžia, kad pagal Komisijos statistiką 15,8 proc. didžiausių ES biržinių bendrovių valdybų narių šiuo metu sudaro moterys ir pažanga gerinant šį rodiklį yra lėta – tarp šių bendrovių aukščiausio lygio verslo vadovų moterų dalis išaugo tik 0,6 proc.; pažymi, kad 97 proc. bendrovių valdybų pirmininkų – vyrai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama asmenų, einančių vadovaujamas pareigas bendrovėse, lyčių pusiausvyra, ragina šias priemones sparčiai įgyvendinti ir taip prisidėti prie geresnių verslo rezultatų, didesnio konkurencingumo ir ekonominės naudos ES; pabrėžia, kad pripažįstama, jog aukščiausiose su ekonomika susijusiose pareigose esant didesniam skaičiui moterų smarkiai pagerėja bendrovių organizacinės ir finansinės veiklos rezultatai ir priimami kokybiškesni sprendimai; teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą direktyvą, kuria siekiama pagerinti moterų atstovavimą biržinių bendrovių nevykdomosiose valdybose, nustatant minimalų 40 proc. moterų tikslą, kuris turi būti pasiektas iki 2020 m.; ragina Komisiją rengiant informuotumo didinimo kampanijas didinti moterų atstovavimą mažųjų ir vidutinių įmonių sprendimų priėmimo struktūrose; ragina Tarybą skubiai pradėti derybas su Parlamentu dėl dokumento nagrinėjimo per pirmą svarstymą siekiant, kad visos ES institucijos pasiektų susitarimą iki septintosios kadencijos pabaigos;

Smurtas prieš moteris

65. pastebi, kad dėl skurdo feminizacijos gali padaugėti prekybos moterimis, seksualinio išnaudojimo ir prievartinės prostitucijos atvejų, o moterys, įskaitant smurto šeimoje aukas, gali tapti vis labiau priklausomos finansiniu požiūriu;

66. pastebi, kad ekonomikos krizė prisideda prie visų rūšių priekabiavimo ir smurto bei prostitucijos, kur moterys yra aukos, ir tai yra žmogaus teisių pažeidimas; primygtinai ragina didinti viešuosius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie būtų skirti intervencijai tais atvejais, kai reikia paremti grupes, kurioms gresia pavojus patirti skurdą, ir mažinti riziką, su kuria susiduria vaikai ir jaunimas, pagyvenę žmonės, neįgalieji ir benamiai;

67. pabrėžia, kad prostitucija yra smurto forma, kliūtis lyčių lygybei ir būdas plėtoti organizuotą nusikalstamumą; ragina valstybes nares pripažinti prostituciją kaip smurto prieš moteris formą ir prostitucijos nelaikyti darbu, net jei ji yra „savanoriška“;

68. pabrėžia, kad didžiausia atsakomybė už kovą su prekyba žmonėmis tenka valstybėms narėms; pabrėžia, kad nepriimtina yra tai, kad 2013 m. balandžio mėn. tik šešios valstybės narės pranešė, jog visiškai perkėlė ES direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis, nors jos galutinis įgyvendinimo terminas buvo 2013 m. balandžio 6 d.,

69. pabrėžia, kad norint pasiekti lyčių lygybę svarbu kovoti su smurtu prieš moteris; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares prioritetine tvarka imtis bendrų veiksmų ir tolesnių priemonių šioje srityje ir stiprinti politiką ir priemones, kuriomis būtų apsaugomas moters orumas ir kovojama su smurtu prieš moteris; palankiai vertina tiek Bendrijos, tiek nacionalinio lygmens pastangas kovoti su smurtu prieš moteris, vyrus ir vaikus, pavyzdžiui, direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja ir dokumentų rinkinį, kuriuo stiprinamos aukų teisės ES, tačiau pabrėžia, kad šis reiškinys vis dar yra didelė neišspręsta problema; ragina Komisiją 2016 m. paskelbti ES smurto prieš moteris panaikinimo metais ir parengti atitinkamą ES lygmens strategiją bei veiksmų planą, skirtus smurtui prieš moteris nutraukti, kuriuose būtų nustatytos teisiškai privalomos priemonės; šie veiksmai turėtų apimti iki 2014 m. pabaigos pateiktą pasiūlymą dėl akto, pagrįsto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 84 straipsniu, kuriuo būtų nustatytos valstybių narių veiksmų smurto prieš moteris prevencijos srityje skatinimo ir rėmimo priemonės, taip pat informuotumo didinimo veiksmai, duomenų rinkimas ir NVO finansavimas, kaip skelbiama 2010 m. kovo mėn. Tarybos išvadose; ragina valstybes nares kuo greičiau ratifikuoti Europos Tarybos Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir ragina Komisiją skatinti šios konvencijos ratifikavimą nacionaliniu lygmeniu ir pradėti ES prisijungimo prie šios konvencijos procesą, įvertinus tokio prisijungimo padarinius ir pridėtinę vertę;

70. pabrėžia, kad siekiant kovoti su smurtu prieš moteris labai svarbus aspektas yra lyčių stereotipų panaikinimas; norint panaikinti šiuos stereotipus reikia ryžtingo įsipareigojimo šeiminės aplinkos, švietimo sistemos, žiniasklaidos, reklamos ir kasdienės kalbos srityse; mano, kad reaguojant reikalinga išsami strategija, kurią vykdant dalyvautų valdžios institucijos, privačios organizacijos ir socialiniai partneriai, taip pat reikalingas asmeninis įsipareigojimas, kurį skatintų institucijos, veiksmų planai ir elgesys, suderinamas su atitinkamomis vertybėmis;

71. primygtinai teigia, kad visiškas visų formų smurto prieš moteris netoleravimas – tai pagrindinis visų institucijų Europoje prioritetas; ragina valstybes nares toliau įgyvendinti tikslines prevencijos programas ar net didinti jų skaičių siekiant šalinti smurto prieš moteris priežastis ir užtikrinti prieigą prie įvairių formų prevencijos, teisinės apsaugos ir pagalbos smurto šeimoje atvejais, įskaitant persekiojimą; pabrėžia didesnio (horizontalaus ar vertikalaus) valstybių narių valdžios institucijų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, moterų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo svarbą siekiant veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris ir ragina Komisiją skatinti šį bendradarbiavimą, kad būtų parengta ir įgyvendinta veiksminga kovos su smurtu prieš moteris strategija;

72. pažymi, kad šie smurto atvejai Europos Sąjungoje kiekvienais metais yra šimtų mirčių priežastis ir kad į juos reikia reaguoti greitai ir pasitelkiant konkrečias priemones;

73. pabrėžia, kad būtina gerinti kokybiškų pirminių duomenų apie paramos paslaugas, teikiamas smurtą šeimoje patyrusioms moterims, rinkimą ir kad tokie duomenys turi būti palyginami, patikimi ir neribojami vien tik policijos teikiama nusikaltimų statistika, bet turėtų būti papildyti išsamiais ir kokybiškais vietoje atliekamais tyrimais;

74. primena, kad 2012 m. Tarybai pirmininkaujant Kiprui buvo nustatyta, kad specializuotos paslaugos, pavyzdžiui, namai nuo smurto nukentėjusioms moterims arba skubios pagalbos telefono linijos, yra pasiekiamos ne visur ir valstybėse narėse yra paskirstytos netolygiai; ragina tobulinti šias būtinas paslaugas, leidžiančias moterims pranešti apie prieš jas naudojamą smurtą;

75. ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus, kuriais siekiama kovoti su organizuoto nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis tinklais, taip pat ragina priimti ir sustiprinti teisėkūros, administracines, švietimo, socialines ir kultūros priemones, kuriomis būtų mažinama prostitucijos paklausa;

76. pabrėžia, kad ES migracijos politika, kuria siekiama kovoti su neteisėta imigracija, grindžiama neteisėtų imigrantų laikymo nusikaltėliais ir imigrantų suvaržymo filosofija, kaip atspindėta 2010 m. Grąžinimo direktyvoje, ir mano, kad ši politika turėtų būti perorientuota siekiant socialinės aprėpties priimančiosiose šalyse; pabrėžia, kad tokia politika prisideda prie dokumentų neturinčių moterų, patyrusių smurtą ir paprastai neieškančių pagalbos, pažeidžiamumo ir nesugebėjimo jų apsaugoti;

77. atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentų neturinčios migrantės yra ypač pažeidžiamos ir kad daugelyje šalių vienintelis smurtą šeimoje patiriančių moterų paramos šaltinis – visuomenės sveikatos paslaugos;

78. ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą lyčių lygybės aspektą įtraukti į bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

79. rekomenduoja valstybėms narėms savo nacionaliniuose veiksmų planuose, skirtuose smurtui šeimoje panaikinti, nurodyti pareigą remti dokumentų neturinčias migrantes taip pat, kaip būtų remiamos teisėtai šalyje gyvenančios moterys, ir nereikalauti, kad institucijos apie šiuos atvejus praneštų valdžios institucijoms;

80. susirūpinęs pastebi, kad pagal į Europos lyčių lygybės instituto parengtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos „Smurtas prieš moteris. Parama aukoms (2012 m.)“ įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“ duomenis profesiniam mokymui ir viešųjų paslaugų, asociacijų bei NVO, teikiančių paslaugas moterims, patiriančioms smurtą šeimoje, finansavimo tvarumui poveikį padarė ekonomikos krizės padariniai;

81. rekomenduoja valstybėms narėms sutvirtinti nemokamas visuomenės sveikatos paslaugas remiant moteris, patyrusias smurtą, ir priimti daugiau pabėgėlių, taip pat stiprinti gebėjimus specializuotą pagalbą įvairiomis kalbomis teikti įvairių tautybių moterims bei neįgalioms moterims ir užtikrinti, kad moterims būtų suteikta tinkama teisinė pagalba ir psichologinės konsultacijos bei terapija; šiuo atžvilgiu ne ES gimusioms migrantėms moterims ir romų tautybės moterims turėtų būti sudarytos galimybės naudotis specializuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

82. ragina Komisiją įsteigti Europos smurto prieš moteris stebėjimo centrą, kuris būtų pavaldus veikiančiai institucinei struktūrai – Europos lyčių lygybės institutui;

83. pabrėžia, kad yra svarbu sistemingai ruošti kvalifikuotus darbuotojus, galinčius padėti fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą patyrusioms moterims; šis ruošimas yra būtinas pirminės ir antrinės priežiūros paslaugų teikėjams, įskaitant neatidėliotinas socialines ir medicinines, civilinės saugos ir policijos paslaugas;

84. pabrėžia poreikį užtikrinti programų, kuriomis skatinama lyčių lygybė ir kova su visų formų smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą, finansavimo tęstinumą siekiant spręsti mūsų visuomenėje nuo seno įsigalėjusių stereotipų problemą;

85. pabrėžia, kad lyčių aspektą ir kovą su smurtu dėl lyties reikia integruoti į ES užsienio, vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinės prekybos politiką; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviai skatinti ir remti moterų įgalinimą, kad jos dalyvautų palaikant dvišalius ir daugiašalius santykius su Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis ir organizacijomis; pabrėžia, kad vykdant ES išorės veiksmus svarbu taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo;

86. pabrėžia, kad Komisija turi ir toliau stengtis į visas derybas su trečiosiomis šalimis ir jos rengiamas šalių pažangos ataskaitas įtraukti lyčių lygybės klausimą; pabrėžia svarbų Parlamento vaidmenį komentuojant ir kontroliuojant lyčių lygybės įgyvendinimo priemones šalies strategijose ir ataskaitose;

87. atkreipia dėmesį tai, kad svarbu stebėti ir konkrečiai svarstyti Europos lyčių lygybės instituto ataskaitose pateikiamas rekomendacijas;

88. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

[1] OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
[2] OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
[3] OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
[4] OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
[5] 2011 m. kovo 7 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadų priedas.
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0375.
[7] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0073.
[8] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0247.
[9] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
[10] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045.
[11] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0322.
[12] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0225.
[13] OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
[14] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0085.
[15] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
[16] Priimtas tekstas P7_TA(2011)0330.
[17] Priimtas tekstas P7_TA(2011)0127.
[18] OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
[19] OL C 236 E, 2011 08 12, p. 79.
[20] OL C 67E, 2010 3 18, p. 31.
[21] OL C 233E, 2006 9 28, p. 130.
[22] SWD(2013)0171.
[23] Šaltinis: Eurostatas
[24] Šaltinis: Europos Komisijos 2012 m. moterų ir vyrų lygybės pažangos ataskaita (SWD(2013) 0171),
[25] Šaltinis: 2012 m. spalio 31 d. Eurostato pranešimas spaudai 155/2012.
[26] ES užimtumo ir socialinė padėtis. Ketvirčio apžvalga, IP/13/879, 2013 10 02.
[27] Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaita „Trečiasis gyvenimo kokybės Europoje tyrimas“ p. 57.
[28] Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo dokumentas „Šeimos gyvenimas ir darbas“, 2010 m.
[29] Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonė, pateikta Biudžeto komitetui, dėl preliminaraus pranešimo siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties, 2012 09 19;
[30] Europos Komisijos 2012 m. moterų ir vyrų lygybės pažangos ataskaita (SWD(2013) 0171),
[31] Europos Komisijos 2012 m. moterų ir vyrų lygybės pažangos ataskaita (SWD(2013) 0171), p. 54.
[32] Europos Komisijos dokumentas „Skaičiai apie moteris 2012: lytis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ (2013 m.).
[33] http://ec.europa.eu/europeaid/who/partners/international organisations/documents/un-woman_en.pdf
[34] 2013 m. kovo mėn. Europos pridėtinės vertės vertinimas dėl kovos su smurtu prieš moteris, PE 504.467.
[35] Komisijos komunikatas „Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012) 0795).
[36] 2012 m. spalio 31 d. Eurostato pranešimas spaudai Nr. 155/2012.

AIŠKINAMOJI DALIS

2012 m., kai buvo įgyvendinama taupymo politika, visų pirma, ekonomikos valdymo politika, dėl kurios ES buvo priėmus sprendimą, o trejetas vykdė intervencijas trijose ES valstybėse narėse (Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje), pranešėja atkreipė dėmesį į tikras problemas, dariusias poveikį kasdieniam daugelio ES moterų gyvenimui.

2012 m. nedarbas išaugo daugiau nei 2,145 milijonų žmonių, palyginti su 2011 m. Skurdo riziką patyrė 26 proc. moterų ir 23,9 proc. vyrų.

Milijonai moterų patyrė nedarbą, mažų garantijų darbą, mažėjo tikroji jų uždarbio vertė ir teisės į pensiją, jos uždirbdavo mažiau ir buvo diskriminuojamos šiuo požiūriu. Jaunos moterys patyrė neužtikrintumą, joms buvo sunku patekti į darbo rinką (nedarbas siekė 23,1 proc.), darbas buvo nestabilus, taigi kilo grėsmė jų ekonominiam nepriklausomumui, kuris itin svarbus siekiant vienodų teisių. Daug moterų ir jaunų moterų turėjo emigruoti, siekdamos geresnio gyvenimo.

Daugelis moterų, dirbančių pramonės, prekybos ir socialinių paslaugų sektoriuose, kur darbo grafikas intensyvus, o uždarbis mažas, patiria skurdą net ir dirbdamos. Vis daugiau dirbančių moterų turi derinti profesinę veiklą ir papildomą darbą, kad uždirbtų pakankamai sau ir savo šeimoms, kurios dažnai patiria nedarbą. Moterys taip pat turi susidurti su karčia tiesa, prašydamos pagalbos, nes neturi pinigų vaikams maitinti. Kvalifikaciją turinčios techninės ir akademinės darbuotojos kenčia nuo vis prastėjančios socialinės bei profesinės padėties ir blogėjančios gyvenimo kokybės.

2012 m. ES 25,4 mln. vaikų grėsė skurdo arba socialinės atskirties rizika, o tai – labai didelė socialinė problema, paprastai moterys buvo pirmos, kurios ėmėsi su ja kovoti, siekdamos sušvelninti poveikį. Viešųjų paslaugų biudžeto mažinimas lėmė, kad sumažėjo galimybių gauti švietimą ir sveikatos paslaugas, moterims dažnai būdavo neteikiama tinkama nėštumo priežiūra. Socialinių išmokų sumažinimą, kurį patyrė daugelis šeimų, buvo dar sunkiau išgyventi neturint darbo.

Taip liaupsinamam poreikiui sutvirtinti moterų politinį, socialinį, kolektyvinį ir kultūrinį dalyvavimą kyla aiški grėsmė, visų pirma, kalbant apie moteris žemiausiuose visuomenės sluoksniuose.

Akivaizdu, kad nors kiekvienoje šalyje yra nelygybės, ji dar labiau išreikšta lyginant skirtingas šalis. Nedarbo rodikliai pietų euro zonoje ir jos pakraščiuose 2012 m. pasiekė 17,3 proc. vidurkį, o euro zonos centre ir šiaurėje buvo apie 7,1 proc. Skurdas išaugo dviejuose trečdaliuose valstybių narių, tačiau ne likusiame trečdalyje.

Sukurtos didelės geografinės vietovės, kur pigus darbas, sudarė galimybę turtą sukaupti didžiosiose ekonominėse grupėse, ir daugelis pagrindinių ekonominių bei finansų grupių, spręsdamos savo turto kaupimo problemą, pasirinko sunaikinti viešąsias paslaugas vietoj to, kad joms būtų grąžintas pelningumas privatizuojant. ES ir keletas nacionalinių vyriausybių bandė šias idėjas įgyvendinti.

Tai, ką mes dabar vadiname ekonomikos ir finansų krize, taip pat buvo demokratijos ir lyčių lygybės krizė. Per daugelį šimtmečių ir daugelio kartų moterų pasiekimai patyrė krizę.

Pranešėja pabrėžia, kad neįmanoma įgyvendinti šių politikos sričių ir tuo pačiu vengti jų poveikio lytims arba jį mažinti, kaip tai dažnai teigiama. Lyčių lygybė ir ši politika kartu egzistuoti negali. Todėl pranešime siūlomos šios priemonės, skirtos minėtų ekonominės politikos sprendimų sušvelninimui:

– teisės į darbą, kuriame būtų užtikrintos visos teisės, skatinimas numatant, kad moterų kūrybiniais ir gamybiniais gebėjimais būtų remiamasi vienodai visose veiklos srityse ir vykdant ekonominį bei socialinį vystymąsi;

– teisės į darbą, kuriame būtų užtikrintos visos teisės, skatinimas panaikinant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl uždarbio ir užtikrinant moterų teisę nepatiriant sunkumų derinti darbą ir motinystę;

– uždarbių ir pensijų pakėlimas, užtikrinant atitinkamą socialinės apsaugos lygį, kuris apimtų nedarbą, ligą, motinystę ir tėvystę, invalidumą ir senatvę, taip pat visų moterų galimybę gauti nemokamas, kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas;

– skurdo ir socialinės atskirties, taip pat prostitucijos ir prekybos moterimis bei vaikais, pagrindinių priežasčių ir veiksnių pašalinimas ir didesnis smurtą patyrusias moteris remiančių organizacijų bei institucijų finansavimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 8 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Regina Bastos, Edit Bauer, Marije Cornelissen, Edite Estrela, Zita Gurmai, Mikael Gustafsson, Mary Honeyball, Constance Le Grip, Astrid Lulling, Elisabeth Morin-Chartier, Siiri Oviir, Antonyia Parvanova, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Marc Tarabella, Marina Yannakoudakis, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Izaskun Bilbao Barandica, Anne Delvaux, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Nicole Kiil-Nielsen, Christa Klaß, Angelika Werthmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Michael Cashman, Elisabetta Gardini, Anna Hedh

Teisinė informacija - Privatumo politika