PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo

4.2.2014 - (COM(2013) 0620 – C7‑0264/2013 – 2013/0307(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Pavel Poc

Procedūra : 2013/0307(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0088/2014

Pateikti tekstai :

A7-0088/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2014 - 7.30
CRE 16/04/2014 - 7.30
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0425

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
AIŠKINAMOJI DALIS
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo

(COM(2013) 0620 – C7‑0264/2013 – 2013/0307(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0620),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0264/2013),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato vadovaujantis Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0088/2014),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) dėl svetimų gyvūnų, augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšių atsiradimo naujose vietovėse ne visada verta sunerimti. Tačiau smarkiai išplitusios svetimos rūšys gali tapti invazinės ir daryti didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, taip pat kitokį ekonominį ir socialinį poveikį – dėl tokio poveikio reikėtų imtis prevencijos priemonių. Apskaičiuota, kad Sąjungos ir kitų Europos šalių aplinkoje apytikriai 12 000 rūšių yra svetimos, o maždaug 10–15 % iš jų – invazinės;

(1) dėl svetimų gyvūnų, augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšių atsiradimo naujose vietovėse ne visada verta sunerimti. Tačiau smarkiai išplitusios svetimos rūšys gali tapti invazinės ir daryti didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei tiek kaimo, tiek miesto aplinkoje, ir ekosistemų funkcijoms, taip pat kitokį ekonominį ir socialinį poveikį – dėl tokio poveikio reikėtų imtis prevencijos priemonių. Apskaičiuota, kad Sąjungos ir kitų Europos šalių aplinkoje apytikriai 12 000 rūšių yra svetimos, iš kurių daugiau nei 40 % yra vietinės kai kuriose Europos šalyse, bet kitose Europos šalyse jas introdukavo žmonės, o maždaug 10–15 % iš jų – invazinės;

Pagrindimas

Rūšys, kurios yra vietinės viename biografiniame regione, bet svetimos ir invazinės kitame, turėtų būti įtrauktos į reglamentą. Rūšis, kuri yra invazinė ir kurios atžvilgiu taikomos bendros ES priemonės būtų naudingos, yra Sąjungos svarbos rūšis, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra vietinė ES, ar ne.

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) siekiant paremti 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos⁷, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos⁸, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos)⁹, ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus¹⁰, tikslų įgyvendinimą, pagrindinis šio reglamento tikslas turėtų būti užtikrinti invazinių svetimų rūšių neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms prevenciją, jį kuo labiau sumažinti ir sušvelninti, taip pat mažinti tokių rūšių ekonominį ir socialinį poveikį;

(6) siekiant paremti 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos⁷, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos⁸, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos)⁹, ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus¹⁰, tikslų įgyvendinimą, pagrindinis šio reglamento tikslas turėtų būti užtikrinti invazinių svetimų rūšių neigiamo poveikio biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms ir visuomenės sveikatai ir saugai prevenciją, jį kuo labiau sumažinti ir sušvelninti, taip pat mažinti tokių rūšių ekonominį ir socialinį poveikį;

__________________

⁷ OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

⁸ OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

⁹ OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

¹⁰ OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

Pagrindimas

Invazinės svetimos rūšys gali padaryti didelę žalą visuomenės sveikatai ir saugai, pvz., Nyderlanduose didelį susirūpinimą kelia ondatros, kurių nesuvaldžius kyla rimtas potvynio pavojus, nes ši invazinė svetima rūšis daro didelę žalą vandentiekio sistemai.

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) kai kurios rūšys natūraliai migruoja dėl aplinkos pokyčių. Todėl naujoje aplinkoje jos neturėtų būti laikomos svetimomis ir joms netaikomos naujosios taisyklės dėl invazinių svetimų rūšių;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) Sąjungos lygmeniu į naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvūnų sveikatos¹¹ pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų ligų, naujajame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių¹² numatytos taisyklės dėl augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, o 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/220/EEB¹³ nustatyta genetiškai modifikuotiems organizmams taikytina tvarka. Todėl naujosios taisyklės dėl invazinių svetimų rūšių turėtų derėti su minėtais Sąjungos teisės aktais ir nesidubliuoti su jais; be to, jos netaikomos organizmams, kuriems taikomi tie teisės aktai;

(8) Sąjungos lygmeniu į naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvūnų sveikatos¹¹ pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų ligų sukėlėjų, naujajame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių¹² numatytos taisyklės dėl augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, o 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančioje Tarybos direktyvą 90/220/EEB¹³ nustatyta genetiškai modifikuotiems organizmams taikytina tvarka. Todėl naujosios taisyklės dėl invazinių svetimų rūšių turėtų derėti su minėtais Sąjungos teisės aktais ir nesidubliuoti su jais; be to, jos netaikomos organizmams, kuriems taikomi tie teisės aktai;

__________________

¹¹ COM(2013) 260 galutinis.

¹² COM(2013) 267 galutinis.

¹³ OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

Pagrindimas

Kadangi šis reglamentas susijęs su rūšimis, atrodo, kad būtų tinkamiau ir aiškiau nurodyti „ligų sukėlėjus“, o ne „gyvūnų ligas“.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje¹⁴, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo¹⁵ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB¹⁶ numatytos taisyklės, susijusios su leidimu naudoti tam tikras svetimas rūšis konkrečiais tikslais. Įsigaliojant naujosioms taisyklėms, pagal minėtą tvarką naudoti tam tikras rūšis jau yra leidžiama, nes jos nekelia nepriimtino pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir ekonomikai. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį pagrindą, naujosios taisyklės toms rūšims neturėtų būti taikomos;

(9) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo¹⁵ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB¹⁶ numatytos taisyklės, susijusios su leidimu naudoti tam tikras svetimas rūšis konkrečiais tikslais. Įsigaliojant naujosioms taisyklėms, pagal minėtą tvarką naudoti tam tikras rūšis jau yra leidžiama, nes jos nekelia nepriimtino pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir ekonomikai. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį pagrindą, naujosios taisyklės toms rūšims neturėtų būti taikomos;

__________________

¹⁴ OL L 168, 2007 6 28, p. 1.

¹⁵ OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

¹⁶ OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

Pagrindimas

Reglamente (EB) 708/2007 sprendžiamas Sąjungos akvakultūroje naudojamų invazinių svetimų rūšių klausimas ir jo IV priede išvardytoms rūšims netaikomos jame nustatytos procedūros. Invazinių rūšių reglamento taikymo sritis yra platesnė, nes jis apima kitose pramonės šakose ir kitose srityse, pvz., prekyboje naminiais gyvūnais arba zoologijos soduose ir akvariumuose, naudojamas invazines svetimas rūšis. Todėl nors IV priede tikslinga nustatyti rūšis, kurioms netaikomos Reglamento (EB) 708/2007 procedūros, siekiant reguliuoti invazines rūšis, jas turi būti įtrauktos ir joms turi būti taikomos siūlomos procedūros.

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) invazinių svetimų rūšių yra daug, todėl svarbu užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas toms rūšims, kurios laikomos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl reikėtų parengti tokių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis laikytinos tos rūšys, kurių daroma žala paveiktosiose valstybėse narėse yra tokia didelė, kad galima pateisinti visos Sąjungos masto priemones, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios dar nėra paveiktos ar net, tikėtina, nebus paveiktos. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių kiekis išliktų proporcingas, sąrašas turėtų būti sudaromas neskubant, rūšis įtraukiant laipsniškai, iš pradžių Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims priskiriant tik 3 % iš maždaug 1 500 Europos invazinių svetimų rūšių, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su biologinės įvairovės nykimu;

Pagrindimas

Nurodytas procentas pateikiamas savavališkai ir yra nepagrįstas, todėl nepritariame šiai nuorodai. Be to, įtraukimą reikia pagrįsti aiškiais kriterijais, o ne nustatyti ribą.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) kriterijai, pagal kuriuos invazinės svetimos rūšys turi būti įtraukiamos į sąrašą kaip Sąjungos svarbos rūšys, yra pagrindinė naujųjų taisyklių taikymo priemonė. Komisija dės visas pastangas, kad tais kriterijais pagrįsto sąrašo pasiūlymą Komitetui pateiktų per vienerius metus nuo šio teisės akto įsigaliojimo. Į kriterijus turėtų būti įtrauktas rizikos vertinimas pagal taikomas nuostatas dėl rūšims nustatytų prekybos apribojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus;

(11) kriterijai, pagal kuriuos invazinės svetimos rūšys turi būti įtraukiamos į sąrašą kaip Sąjungos svarbos rūšys, yra pagrindinė naujųjų taisyklių taikymo priemonė. Todėl Komisija turėtų patvirtinti pirmąjį tais kriterijais pagrįstą sąrašą per 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. Kriterijai turėtų būti pagrįsti naujausiais mokslo įrodymais ir turėtų atitikti sistemą dėl rizikos nustatymo, susijusio su pagrindiniais biologinės invazijos etapais: pervežimu, įsitvirtinimu, plitimu ir poveikiu. Į kriterijus turėtų būti įtrauktas rizikos vertinimas pagal taikomas nuostatas dėl rūšims nustatytų prekybos apribojimų pagal atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus;

Pagrindimas

Kad naujosios nuostatos būtų taikomos veiksmingai, svarbu ne tik užtikrinti didesnį viso proceso skaidrumą ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams galimybę prisitaikyti prie naujos padėties teisėkūros srityje ir į ją reaguoti, bet ir nustatyti tikslų pirmojo Sąjungos svarbos ISR sąrašo patvirtinimo terminą. Pasiūlytame reglamente yra informacijos apie vykdytinus rizikos įvertinimus, kad būtų informuota apie atrinktas rūšis, kurioms bus taikomi reglamentai, tačiau nenurodyta, koks bus atrankos kriterijų pagrindas.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir kad naujosios taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti nustatyti bendri kriterijai rizikos vertinimui atlikti. Nustatant šiuos kriterijus, kai reikia, turėtų būti naudojami atitinkami galiojantys nacionaliniai ir tarptautiniai standartai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairius rūšių ypatumų aspektus, patekimo į Sąjungą riziką ir būdus, neigiamą rūšių ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį biologinei įvairovei, galimą panaudojimo naudą ir poveikio švelninimo sąnaudas, palyginti su daromu neigiamu poveikiu, taip pat kiekybinę žalos aplinkai ir ekonominės ir socialinės žalos sąnaudų Europos lygmeniu prognozę, kuri rodytų šių rūšių reikšmę Sąjungai ir atitinkamai leistų pateisinti tolesnius veiksmus. Siekiant pamažu plėtoti šią sistemą ir remtis įgyta patirtimi, bendros pastangos turėtų būti vertinamos po penkerių metų;

(12) siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir kad naujosios taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turėtų būti nustatyti bendri kriterijai rizikos vertinimui atlikti. Nustatant šiuos kriterijus, kai reikia, turėtų būti naudojami atitinkami galiojantys nacionaliniai ir tarptautiniai standartai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairius rūšių ypatumų aspektus, patekimo į Sąjungą riziką ir būdus, neigiamą rūšių ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį biologinei įvairovei, galimą panaudojimo naudą ir poveikio švelninimo sąnaudas, palyginti su daromu neigiamu poveikiu, taip pat galimų žalos aplinkai ir ekonominės ir socialinės žalos Europos lygmeniu sąnaudų įvertinimą, kuris rodytų šių rūšių reikšmę Sąjungai ir atitinkamai leistų pateisinti tolesnius veiksmus. Siekiant pamažu plėtoti šią sistemą ir remtis įgyta patirtimi, bendros pastangos turėtų būti vertinamos po penkerių metų;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a) kai kurios rūšys, kurios yra invazinės visoje Sąjungoje, yra vietinės konkrečioje valstybėje narėje. Todėl tikslinga, kad nuostatos, susijusios su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, kurios yra vietinės valstybėje narėje, išskyrus izoliavimo priemones, taikomas siekiant išvengti rūšių išplitimo į kitas valstybes nares, tos valstybės narės teritorijoje nebūtų taikomos. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo galimybė, kad jos galėtų prašyti jų atžvilgiu taikyti konkrečias nuo kai kurių šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su svetimomis rūšimis, kurios, kaip nustatyta, nėra invazinės jų teritorijoje, arba taikyti jas ypač sudėtingų socialinių ekonominių sąlygų atveju, kai sąnaudos būtų labai didelės ir neproporcingos naudai ir dėl to būtų užkirstas kelias tinkamam reikalaujamų priemonių įgyvendinimui;

Pagrindimas

Valstybėms narėms reikia daugiau lankstumo, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su rūšimis, kurios viename regione yra vietinės, o kitame – invazinės. Išimtys turėtų būti taikomos tik paraišką pateikusios valstybės narės teritorijoje. Taip pat reikėtų numatyti galimybę taikyti išimtis ypač sudėtingų socialinių ekonominių sąlygų atvejais, kai dėl didelių sąnaudų būtų užkirstas kelias tinkamam reikalaujamų priemonių įgyvendinimui.

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) kai kurios invazinėmis Sąjungoje laikomos rūšys atokiausiuose Sąjungos regionuose gali būti vietinės ir atvirkščiai. Komisijos komunikate „Atokiausi regionai – Europos turtas“¹⁸ pripažinta, kad įspūdinga atokiausių regionų biologinė įvairovė skatina plėtoti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti ir valdyti invazines svetimas rūšis tuose regionuose, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 29 d. Europos Tarybos sprendimą 2010/718/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sen Bartelmi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu¹⁹, ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Tarybos sprendimą 2012/419/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu²⁰. Todėl Sąjungos atokiausiems regionams turėtų būti taikomos visos naujųjų taisyklių nuostatos, išskyrus nuostatas, susijusias su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, kurios tuose regionuose yra vietinės. Be to, siekiant numatyti reikiamą biologinės įvairovės apsaugą tokiuose regionuose, reikia, kad atitinkamos valstybės narės parengtų specialius savo atokiausiems regionams, kuriems naujosios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos, skirtus invazinių svetimų rūšių sąrašus, – jais būtų papildytas Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašas;

(15) kai kurios invazinėmis Sąjungoje laikomos rūšys atokiausiuose Sąjungos regionuose gali būti vietinės ir atvirkščiai. Komisijos komunikate „Atokiausi regionai – Europos turtas“¹⁸ pripažinta, kad įspūdinga atokiausių regionų biologinė įvairovė skatina plėtoti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti ir valdyti invazines svetimas rūšis tuose regionuose, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 29 d. Europos Tarybos sprendimą 2010/718/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sen Bartelmi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu¹⁹, ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Tarybos sprendimą 2012/419/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu²⁰. Todėl Sąjungos atokiausiems regionams turėtų būti taikomos visos naujųjų taisyklių nuostatos, išskyrus nuostatas, susijusias su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, kurios tuose regionuose yra vietinės. Be to, siekiant numatyti reikiamą biologinės įvairovės apsaugą tokiuose regionuose, reikia, kad visais atitinkamais atvejais atitinkamos valstybės narės parengtų ir atnaujintų specialius savo atokiausiems regionams, kuriems naujosios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos, skirtus invazinių svetimų rūšių sąrašus, – jais būtų papildytas Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašas; Šis sąrašas turėtų būti negalutinis ir, aptikus naujas invazines svetimas rūšis ir nustačius, kad jos kelia pavojų, persvarstomas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios svetimos rūšys, Sąjungoje laikomos invazinėmis, kai kuriose Sąjungos dalyse ir atokiausiuose regionuose gali būti vietinės ir atvirkščiai;

__________________

¹⁸ COM(2008) 642 galutinis.

¹⁹ OL L 325, 2010 12 9, p. 4.

²⁰ OL L 204, 2012 7 31, p. 131.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) su invazinėmis svetimomis rūšimis siejami pavojai ir nerimas yra tarptautinės reikšmės klausimas, darantis poveikį visai Sąjungai. Todėl labai svarbu Sąjungos lygmeniu nustatyti draudimą apgalvotai įvežti į Sąjungą, dauginti, auginti, pervežti, pirkti, parduoti, naudoti, mainyti, laikyti ir paleisti Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis, užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų imamasi nuoseklių veiksmų, idant nebūtų iškraipoma vidaus rinka, ir užkirsti kelią situacijoms, kai veiksmus vienoje valstybėje narėje žlugdo tai, kad kitoje nesiimama jokių veiksmų;

(16) su invazinėmis svetimomis rūšimis siejami pavojai ir nerimas yra tarptautinės reikšmės klausimas, darantis poveikį visai Sąjungai. Todėl labai svarbu Sąjungos lygmeniu nustatyti draudimą apgalvotai ar neatsargiai bet kurioje valstybėje narėje introdukuoti, dauginti, auginti, pervežti, pirkti, parduoti, naudoti, mainyti, laikyti ir paleisti Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis, užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų imamasi nuoseklių veiksmų, idant nebūtų iškraipoma vidaus rinka, ir užkirsti kelią situacijoms, kai veiksmus vienoje valstybėje narėje žlugdo tai, kad kitoje nesiimama jokių veiksmų;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) siekiant sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir išsaugojimo ex situ veiklai, reikia numatyti specialias Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios yra tokios veiklos objektas, taikytinas taisykles. Tokia veikla turėtų būti vykdoma uždarame objekte, kur organizmai būtų laikomi uždaroje aplinkoje, taikant visas reikalingas priemones, skirtas užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys negalėtų ištrūkti į laisvę arba būti neteisėtai paleistos;

(17) siekiant sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir išsaugojimo ex situ veiklai, ir, kai kuriais atvejais, rūšių, turinčių didelės ekonominės, socialinės ar aplinkos vertės, komerciniam auginimui ar veisimui, reikia numatyti specialias Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios yra tokios veiklos objektas, taikytinas taisykles. Tokia veikla turėtų būti vykdoma uždarame objekte, kur organizmai būtų laikomi uždaroje aplinkoje, taikant visas reikalingas priemones, skirtas užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys negalėtų ištrūkti į laisvę arba būti neteisėtai paleistos;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) Sąjungos pasienyje gali būti pastebėta arba Sąjungos teritorijoje gali būti aptikta svetimų rūšių, kurios dar nepripažintos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis turimais moksliniais įrodymais patvirtinti tam tikras neatidėliotinas priemones. Tokios neatidėliotinos priemonės leistų nedelsiant reaguoti aptikus rūšių, galinčių kelti pavojų, susijusį su jų introdukcija, įsitvirtinimu ir paplitimu tose šalyse, kol valstybės narės, laikydamosi taikytinų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatų, įvertintų tikrąjį jų keliamą pavojų, visų pirma atsižvelgdamos į tai, kad tas rūšis galbūt reikėtų įtraukti į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Siekiant užtikrinti atitiktį Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatoms, reikia susieti nacionalines neatidėliotinas priemones su galimybe patvirtinti neatidėliotinas Sąjungos lygmens priemones. Be to, neatidėliotinos Sąjungos lygmens priemonės sudarytų sąlygas Sąjungai, laikantis atsargumo principo, veikti skubiai tuo atveju, jei būtų aptikta naujų invazinių svetimų rūšių arba kiltų didelė grėsmė, kad tokių rūšių į Sąjungą pateks;

(18) Sąjungos pasienyje gali būti pastebėta arba Sąjungos teritorijoje gali būti aptikta svetimų rūšių, kurios dar nepripažintos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis ir kurios gali kelti grėsmę dėl jų atsitiktinės arba tyčinės introdukcijos į aplinką. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis turimais moksliniais įrodymais ir geriausios praktikos pavyzdžiais patvirtinti tam tikras neatidėliotinas priemones. Tokios neatidėliotinos priemonės leistų nedelsiant reaguoti aptikus rūšių, galinčių kelti pavojų, susijusį su jų introdukcija, įsitvirtinimu ir paplitimu tose šalyse, kol valstybės narės, laikydamosi taikytinų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatų, įvertintų tikrąjį jų keliamą pavojų, visų pirma atsižvelgdamos į tai, kad tas rūšis galbūt reikėtų įtraukti į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Siekiant užtikrinti atitiktį atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatoms, reikia susieti nacionalines neatidėliotinas priemones su galimybe patvirtinti neatidėliotinas Sąjungos lygmens priemones. Be to, neatidėliotinos Sąjungos lygmens priemonės sudarytų sąlygas Sąjungai, laikantis atsargumo principo, veikti skubiai tuo atveju, jei būtų aptikta naujų invazinių svetimų rūšių arba kiltų didelė grėsmė, kad tokių rūšių į Sąjungą pateks; Jei dėl neatidėliotinų priemonių būtų reikalingas gyvūnų likvidavimas, kontrolė arba izoliavimas, reikėtų atsižvelgti į tikslinių ir netikslinių gyvūnų gerovę. Kompetentingos institucijos turi imtis reikiamų priemonių, kad per šį procesą tiksliniai gyvūnai nepatirtų skausmo, streso ir kančių, kiek įmanoma remiantis geriausia patirtimi šioje srityje;

Pagrindimas

Kovojant su invazinėmis svetimomis rūšimis labai svarbu atsižvelgti į gyvūnų gerovę. Tai svarbu ir siekiant užsitikrinti piliečių paramą kovoje su šiomis rūšimis. Geriausia patirtis apima, pvz., Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (angl. OIE) parengtus pagrindinius gyvūnų geroves principus.

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18a) valstybėms narėms turėtų būti leista išlaikyti ir patvirtinti griežtesnes nacionalines invazinių svetimų rūšių valdymo taisykles palyginti su šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis;

Pagrindimas

Valstybės narės šiuo metu taiko įvairius draudimus ISR importui, prekybai ir (arba) pateikimui į rinką. Tokie draudimai jau nustatyti 13 valstybių narių. Suvokiant, kad dėl ribotų išteklių tam tikrų priemonių įgyvendinimas gali būti varžomas, sistema turi būti sukurta taip, kad visais atvejais, kai tai įmanoma, būtų suteikta lankstumo galimybė ir kad būtų pripažinta tai, jog valstybės narės jau imasi kai kurių kovos su ISR priemonių. Todėl turi būti aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali patvirtinti arba toliau taikyti griežtesnes priemones.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti griežtesnes kovos su invazinėmis svetimomis rūšimis priemones ir savo iniciatyva imtis priemonių dėl visų rūšių, kurios nėra įtrauktos į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Siekiant aktyvesnės pozicijos į sąrašą neįtrauktų rūšių atžvilgiu, turėtų būti reikalaujama, kad, jei norima paleisti į aplinką invazines svetimas rūšis, kurios nėra įtrauktos į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, tačiau jų keliamą pavojų valstybės narės gali pagrįsti įrodymais, turėtų būti išduodamas leidimas tokias rūšis paleisti. Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 jau nustatytos išsamios taisyklės dėl leidimo svetimas rūšis naudoti akvakultūroje, ir tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų į jas atsižvelgti;

(19) valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo iniciatyva imtis bet kokių būtinų priemonių, pvz., prekybos, naudojimo, pervežimo ir išleidimo į natūralią aplinką reglamentavimo, dėl visų rūšių, kurios nėra įtrauktos į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Siekiant aktyvesnės pozicijos į sąrašą neįtrauktų rūšių atžvilgiu, turėtų būti reikalaujama, kad, jei norima paleisti į aplinką invazines svetimas rūšis, kurios nėra įtrauktos į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, tačiau jų keliamą pavojų valstybės narės gali pagrįsti įrodymais, turėtų būti išduodamas leidimas tokias rūšis paleisti. Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 jau nustatytos išsamios taisyklės dėl leidimo svetimas rūšis naudoti akvakultūroje, ir tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų į jas atsižvelgti;

Pagrindimas

Turėtų būti pateiktas neišsamus sąrašas, kuriame būtų nurodomi tinkamiausių priemonių pavyzdžiai. Apie galimybę valstybėms narėms patvirtinti griežtesnes priemones kalbama atskiroje konstatuojamojoje dalyje. Reikia aiškiai nurodyti, kad valstybės narės galės taikyti bet kokias priemones siekdamos apsaugoti savo vietinę fauną ir florą, įskaitant prekybos ribojimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų kovojama su invazinėmis rūšimis.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) palyginti daug invazinių svetimų rūšių į Sąjungą introdukuojamos neapgalvotai. Todėl labai svarbu valdyti neapgalvotos introdukcijos kelius. Veiksmų šioje srityje turėtų būti imamasi laipsniškai, nes patirties čia turima palyginti nedaug. Veiksmai turėtų apimti savanoriškas priemones, pavyzdžiui, veiksmus, siūlomus Tarptautinės jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones; be to, jie turėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta Sąjungoje ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones, įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės; Atitinkamai Komisija turėtų imtis visų reikiamų veiksmų skatindama valstybes nares ratifikuoti tą konvenciją, pvz., gerindama ministrų lygio diskusijų galimybes. Nepaisydama nuostatų dėl valstybių narių veiksmų planų, Komisija iki [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], turėtų pranešti, kaip valstybės narės įgyvendino tas savanoriškas priemones, ir prireikus turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais šios priemonės būtų įtrauktos į Sąjungos teisę;

Pagrindimas

Rengiant Komisijos poveikio vertinimą konvenciją buvo ratifikavusios tik keturios valstybės narės; vis dėlto IEEP ataskaitoje Komisijai (2010) teigiama, kad nevalyto balastinio vandens išleidimas ir korpuso puviniai yra tie būdai, kuriais gerokai dažniau negu kitais introdukuojamos invazinės rūšys. Todėl jeigu savanoriškomis priemonėmis nebūtų pasiekta tikslo, Komisija turėtų šioje srityje apsvarstyti teisėkūros veiksmus.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) siekiant sukurti pakankamą žinių bazę, padėsiančią spręsti invazinių svetimų rūšių keliamas problemas, svarbu, kad valstybės narės imtųsi tokių rūšių mokslinių tyrimų, stebėsenos ir priežiūros. Kadangi priežiūros sistemos teikia tinkamiausias ankstyvo naujų invazinių svetimų rūšių aptikimo ir jau įsikūrusių rūšių pasiskirstymo nustatymo priemones, į jas turėtų būti įtraukti ir tiksliniai, ir bendro pobūdžio tyrimai, taip pat prie jų taikymo turėtų prisidėti įvairūs sektoriai ir suinteresuotosios šalys, įskaitant vietos bendruomenes. Priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje visoms naujoms invazinėms svetimoms rūšims būtų nuolat skiriama dėmesio. Siekiant našumo ir rentabilumo, turėtų būti taikomos esamos pasienio kontrolės, priežiūros ir stebėsenos sistemos, jau nustatytos Sąjungos teisės aktuose, visų pirma tos, kurios išdėstytos direktyvose 2009/147/EB, 92/43/EEB, 2008/56/EB ir 2000/60/EB;

(21) siekiant sukurti pakankamą žinių bazę, padėsiančią spręsti invazinių svetimų rūšių keliamas problemas, svarbu, kad valstybės narės imtųsi tokių rūšių mokslinių tyrimų, stebėsenos ir priežiūros ir dalytųsi geriausia patirtimi dėl invazinių svetimų rūšių prevencijos ir valdymo. Kadangi priežiūros sistemos teikia tinkamiausias ankstyvo naujų invazinių svetimų rūšių aptikimo ir jau įsikūrusių rūšių pasiskirstymo nustatymo priemones, į jas turėtų būti įtraukti ir tiksliniai, ir bendro pobūdžio tyrimai, taip pat prie jų taikymo turėtų prisidėti įvairūs sektoriai ir suinteresuotosios šalys, įskaitant vietos bendruomenes. Priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje visoms naujoms invazinėms svetimoms rūšims būtų nuolat skiriama dėmesio, ir taikant jas pirmiausia turėtų būti siekiama pateikti labai tikrovišką ir nuoseklų vaizdą Sąjungos lygmeniu. Siekiant našumo ir rentabilumo, turėtų būti taikomos esamos pasienio kontrolės, priežiūros ir stebėsenos sistemos, jau nustatytos Sąjungos teisės aktuose, visų pirma tos, kurios išdėstytos direktyvose 2009/147/EB, 92/43/EEB, 2008/56/EB ir 2000/60/EB;

Pagrindimas

Sistemos (įspėjimo, informavimo, pažangos stebėjimo), kuriomis remiantis kaupiama žinių bazė, neturėtų būti paliktos tik pavienėms šalims, o turėtų pateikti labai tikrovišką ir darnų viso ISR valdymo ciklo vaizdą ES lygmeniu.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) taikant kai kurių invazinių svetimų rūšių likvidavimo ir valdymo priemones, kai kitos išeities nėra, gyvūnai gali patirti skausmą, stresą, baimę ar kitaip kentėti, net ir tada, kai naudojamos geriausios turimos techninės priemonės. Todėl valstybės narės ir visi su invazinių svetimų rūšių likvidavimo, kontrolės ar izoliavimo priemonių taikymu susiję veiklos vykdytojai, kiek įmanoma atsižvelgdami į geriausią šioje srityje sukauptą patirtį, pavyzdžiui, į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytus pagrindinius gyvūnų gerovės principus, turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad kuo labiau sumažintų taikant minėtas priemones gyvūnų patiriamą skausmą, stresą ir kančias;

(24) taikant kai kurių invazinių svetimų rūšių likvidavimo ir valdymo priemones, kai laikoma, kad kitos išeities nėra, gyvūnai gali patirti skausmą, stresą, baimę ar kitaip kentėti, net ir tada, kai naudojamos geriausios turimos techninės priemonės. Todėl valstybės narės ir visi su invazinių svetimų rūšių likvidavimo, kontrolės ar izoliavimo priemonių taikymu susiję veiklos vykdytojai, kiek įmanoma atsižvelgdami į geriausią šioje srityje sukauptą patirtį, pavyzdžiui, į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nustatytus pagrindinius gyvūnų gerovės principus, turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad būtų išvengiama taikant minėtas priemones gyvūnų patiriamo skausmo, streso ir kančių; jei svarstoma apie likvidavimą arba valdymą, reikėtų naudoti humaniškus ir moksliškai ištirtus būdus, ir priimdamos sprendimą valstybės narės turi bendradarbiauti su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir mokslo ekspertais; reikėtų svarstyti nemirtinus metodus ir bet kokie veiksmai turėtų turėti kuo mažesnį poveikį netikslinėms rūšims;

Pagrindimas

24 konstatuojamosios dalies tekstas apie gyvūnų gerovę yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Nepriimtinas joks skausmas, stresas ir kančios, reikėtų ne juos mažinti, o jų išvengti. Jei paaiškėja, kad būtina kontrolė (ir tam patvirtinti yra pakankamai mokslinių įrodymų), turėtų būti naudojami tik humaniški metodai ir valstybės narės turėtų būti įpareigotos į sprendimų priėmimo procesą įtraukti suinteresuotuosius subjektus, pvz., gyvūnų gerovės organizacijas.

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25) invazinės svetimos rūšys paprastai daro žalą ekosistemoms ir mažina jų atsparumą. Todėl reikia imtis atkūrimo priemonių ekosistemų atsparumui invazijoms sustiprinti, padarytai žalai atitaisyti ir rūšių bei jų buveinių apsaugos būklei gerinti – pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnį, vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, priekrantės vandenų ir požeminių vandenų ekologinei būklei gerinti – pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį ir jūrų vandenų aplinkos būklei gerinti – pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnį;

(25) invazinės svetimos rūšys paprastai daro žalą ekosistemoms ir mažina jų atsparumą. Todėl reikėtų imtis tinkamų atkūrimo priemonių ekosistemų atsparumui invazijoms sustiprinti, padarytai žalai atitaisyti ir rūšių bei jų buveinių apsaugos būklei gerinti – pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnį, vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, priekrantės vandenų ir požeminių vandenų ekologinei būklei gerinti – pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį ir jūrų vandenų aplinkos būklei gerinti – pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnį; Tais atvejais, kai laikoma, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių apgalvota arba neatsargi introdukcija arba plitimas įvyko dėl veiklos vykdytojų, tie veiklos vykdytojai turėtų būti laikomi atsakingais ir turėtų svariai prisidėti dengiant atkūrimo sąnaudas pagal principą „teršėjas moka“;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) invazinėms svetimoms rūšims skirta sistema turėtų būti paremta centralizuota informacijos sistema, kurioje būtų gretinama turima informacija apie Sąjungos svetimas rūšis ir kuri leistų prieiti prie informacijos apie rūšių buvimą, plitimą, ekologiją ir invazijos istoriją, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos valdymo bei keitimosi gerąja patirtimi politikai ir sprendimams pagrįsti. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pirmiausia su kaimyninėmis šalimis, ir valstybių narių, ypač priklausančių tam pačiam Europos Sąjungos biogeografiniam regionui, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 92/43/EEB, veiksmų koordinavimas yra būtini siekiant užtikrinti šių teisės aktų veiksmingumą; Į invazinėms svetimoms rūšims skirtą informacinę sistemą turi būti įtraukta informacija iš esamų duomenų bazių visais lygmenimis – ir atskirų valstybių, ir Europos regionų (NOBANIS), ir viso žemyno (DAISIE); kurdama centralizuotą informacijos sistemą Komisija turėtų galėti remtis Europos aplinkos agentūra, kai tai deramai pateisina veiksmų pobūdis ir konkreti agentūros kompetencija. Kai Komisija šių veiksmų imasi, ji turėtų atsižvelgti į agentūros valdymo struktūrą ir į jos finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Pagrindimas

Buveinių direktyvoje 92/43/EEB išskirti 9 Europos Sąjungos biogeografiniai regionai, kuriems būdingos specifinės ypatybės: alpinis, atlantinis, Juodosios jūros, borealinis (šiaurinis), kontinentinis, Makaronezijos, Viduržemio jūros, panoninis ir stepinis. Koordinuojama centrinė informacijos sistema yra ypač svarbi užtikrinant sėkmingą pasiūlytų priemonių įgyvendinimą ir Komisija turėti pasitelkti visus turimus išteklius, įskaitant pirmiausia labai svarbią Europos aplinkos agentūros patirtį, įgyvendinimo darbui paremti. Turėtų būti paskirtas būtinas personalas, atsižvelgiant, žinoma, į pavedimo atlikti užduotis ekonominį efektyvumą.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) 2003 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/35/EB, nustatančioje visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas²¹, nustatytos viešų konsultacijų priimant su aplinka susijusius sprendimus gairės. Apibrėžiant veiksmus dėl invazinių svetimų rūšių, veiksmingas visuomenės dalyvavimas turėtų sudaryti sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomonę ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didinti atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams; ankstyvas ir veiksmingas visuomenės dalyvavimas tvirtinant ir atnaujinant Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą ir valstybėms narėms nustatant veiksmų planus ir priemones yra ypač svarbus; Vietos ir regioninės valdžios institucijos taip pat turi dalyvauti valstybėms narėms priimant sprendimus dėl kovos su invazinėmis rūšimis, nes atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant sprendimus, informuojant visuomenę ir didinant jos informuotumą;

____________

_____________

²¹OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

Pagrindimas

Visuomenė visada labai jautriai reaguoja į ribojamąsias priemones. Neįmanoma pasiekti pažangos kovojant su ISR be veiksmingos visuomenės paramos.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27a) šio reglamento įgyvendinimas, ypač Sąjungos svarbos invazinių rūšių sąrašo, rizikos vertinimo elementų, neatidėliotinų priemonių ir skubaus likvidavimo ankstyvuoju etapu priemonių patvirtinimas ir atnaujinimas turėtų būti grindžiami patikimais moksliniais įrodymais, todėl reikalauja nuolatinio veiksmingo atitinkamų mokslo bendruomenės narių dalyvavimo. Todėl reikėtų aktyviai siekti mokslininkų indėlio nuolat rengiant konsultacijas su jais ir pirmiausia įsteigiant paskirtąją įstaigą (mokslo forumą), kuri konsultuos Komisiją;

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(28) siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos taikyti šį reglamentą, priimti ir atnaujinti Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, taikyti prievolės atlikti skubų likvidavimą išimtis ir priimti Sąjungos lygmens neatidėliotinas priemones, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi remiantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai²²;	(28) siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos taikyti šį reglamentą, taikyti konkrečias nacionalines išimtis bei prievolės atlikti skubų likvidavimą išimtis ir priimti Sąjungos lygmens neatidėliotinas priemones, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi remiantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai²²;
______________	_____________
²²OL L 55, 2011 2 28, p. 13.	²²OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) siekiant atsižvelgti į naujausius aplinkos srities mokslo laimėjimus, įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikiami Komisijai, kad ji nustatytų, kaip spręsti, ar gali įsiveisti ir plisti gyvybingos invazinių svetimų rūšių populiacijos, taip pat kad išdėstytų bendruosius rizikos vertinimo elementus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija deramai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;	(29) siekiant atsižvelgti į naujausius aplinkos srities mokslo laimėjimus, įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikiami Komisijai, kad ji patvirtintų ir atnaujintų Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, nustatytų, kaip spręsti, ar gali įsiveisti ir plisti gyvybingos invazinių svetimų rūšių populiacijos, taip pat kad išdėstytų bendruosius rizikos vertinimo elementus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija deramai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais Mokslo forume. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, svarbu, kad už pažeidimus, atsižvelgdamos į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, valstybės narės taikytų atgrasomas, veiksmingas ir proporcingas sankcijas; Taikant sankcijas reikėtų atsižvelgti į principą „moka teršėjas“ ir jos turėtų būti taikomos visiems asmenims (verslo ir ne verslo subjektams), atsakingiems už tyčinį arba netyčinį svetimų rūšių įvežimą.

Pagrindimas

Direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už žalą aplinkai kalbant apie žalos aplinkai prevenciją ir taisomąsias priemones, nustatytas precedentas dėl teisinio principo „moka teršėjas“ panaudojimo, ypač dėl rūšių ir natūralių buveinių apsaugos.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(32) siekiant komercinės veiklos vykdytojams, kurie gali turėti teisėtų lūkesčių, pavyzdžiui, gavusiems leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2007, sudaryti sąlygas išnaudoti Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių išteklius įsigaliojus naujosioms taisyklėms, pagrįsta numatyti dvejų metų laikotarpį, per kurį jie galėtų paskersti, parduoti arba perduoti egzempliorius mokslinių tyrimų arba išsaugojimo ex situ įstaigoms;

(32) siekiant komercinės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, gavusiems leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2007, sudaryti sąlygas išnaudoti Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių išteklius įsigaliojus naujosioms taisyklėms, pagrįsta numatyti dvejų metų laikotarpį, per kurį jie galėtų humaniškai papjauti, parduoti arba, kai tinkama, perduoti egzempliorius mokslinių tyrimų arba išsaugojimo ex situ įstaigoms;

Pagrindimas

„Skerdimas“ šiuo atveju yra netinkamas žodis, nes dažnai vartojamas kalbant apie gyvūnų žudymą maistui arba dėl kailio; Jį reikėtų pakeisti žodžiais „humaniškai papjauti“.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šis reglamentas taikomas visoms invazinėms svetimoms rūšims Sąjungoje, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje.

1. Šis reglamentas taikomas visoms invazinėms svetimoms rūšims, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) reglamentuojamoms gyvūnų ligoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte [gyvūnų sveikatos teisės aktas COM(2013) 260 final];

c) reglamentuojamų gyvūnų ligų sukėlėjams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte [gyvūnų sveikatos teisės aktas COM(2013) 260 final];

Pagrindimas

Kadangi šis reglamentas susijęs su rūšimis, atrodo, kad būtų tinkamiau ir aiškiau nurodyti „ligų sukėlėjus“, o ne „gyvūnų ligas“.

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) rūšims, išvardytoms Reglamento (EB) Nr. 708/2007 IV priede;

Išbraukta.

Pagrindimas

Siekiant darnios ISR teisinės sistemos (taip pat žr. 9 konstatuojamąją dalį) reikia, kad šis reglamentas rūšims arba veikloms būtų netaikomas tik tuo atveju, jei jų neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemai išvengiama kitais teisės aktais. Reglamento 708/2007 IV priedo sąraše nurodytoms rūšims netaikomos tame reglamente akvakultūrai nustatytos procedūros, bet šio ISR reglamento taikymo sritis yra platesnė, nes jis apima kitose srityse, pvz., prekyboje gyvūnais augintiniais arba zoologijos soduose ir akvariumuose, naudojamas rūšis: todėl šios rūšys turi būti įtrauktos į šį reglamentą ir joms turi būti taikomos šio reglamento procedūros.

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1) svetimos rūšys – gyvi gyvūnų, augalų, grybų arba mikroorganizmų rūšių, porūšių arba žemesnio taksono individai, introdukuoti už jų natūralaus buvusio arba esamo paplitimo arealo ribų; ši sąvoka apima visas tokių rūšių dalis, gametas, sėklas, kiaušinius ar auginius, taip pat visus hibridus ir gyvūnų bei augalų veisles, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis;

1) svetimos rūšys – gyvi gyvūnų, augalų, grybų arba mikroorganizmų rūšių, porūšių arba žemesnio taksono individai, introdukuoti arba atklydę už jų natūralaus buvusio arba esamo paplitimo arealo ribų; ši sąvoka apima visas tokių rūšių dalis, gametas, sėklas, kiaušinius ar auginius, taip pat visas sulaukėjusias gyvūnų augintinių rūšis, hibridus ir gyvūnų bei augalų veisles, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis;

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2) invazinės svetimos rūšys – svetimos rūšys, kurių introdukcija arba plitimas, kaip nustatyta atlikus rizikos vertinimą, kelia grėsmę biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms ir kurios taip pat gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar ekonomikai;

2) invazinės svetimos rūšys – svetimos rūšys, kurių introdukcija ir plitimas, kaip nustatyta atlikus rizikos vertinimą, kelia grėsmę arba daro poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms ir kurios taip pat gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ekonomikai ir apskritai visuomenei;

Pagrindimas

Šiuo mažu pakeitimu užtikrinamas suderinamumas su 4 straipsnio 2 dalies b punktu ir 5 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktais. Pagrindinį šio reglamento tikslą (paminėtą 1 straipsnyje) atitinkantis paaiškinimas.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3) Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys – invazinės svetimos rūšys, dėl kurių neigiamo poveikio reikia imtis suderintų Sąjungos lygmens veiksmų pagal 4 straipsnio 2 dalį;

3) Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys – invazinės svetimos rūšys, kurios yra svetimos Sąjungos teritorijai, neskaitant jos atokiausių regionų, arba svetimos vienam biologiniam geografiniam Sąjungos regionui, nors yra vietinės kitame, dėl kurių neigiamo poveikio vienoje ar daugiau valstybių narių reikia imtis suderintų Sąjungos lygmens veiksmų pagal 4 straipsnio 2 dalį;

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a) Valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys – kitos nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys, kurių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis, net jei jis tiksliai nenustatytas, moksliniais įrodymais pagrįsta valstybės narės nuomone, yra svarbus jos teritorijoje ar jos dalyje ir dėl kurių reikia imtis tos valstybės narės lygmens veiksmų;

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7) moksliniai tyrimai – aprašomasis ar eksperimentinis darbas, atliekamas reglamentuojamomis sąlygomis, siekiant įgyti naujų žinių arba sukurti naujų produktų, įskaitant pradinius invazinių svetimų rūšių genetinių savybių (kitų nei invaziškumas) nustatymo, apibūdinimo ir atskyrimo etapus, kiek tai susiję su jų gebėjimu perduoti tas savybes neinvazinėms rūšims;

7) moksliniai tyrimai – aprašomasis ar eksperimentinis darbas, atliekamas reglamentuojamomis sąlygomis, siekiant įgyti naujų mokslo žinių arba sukurti naujų produktų, įskaitant pradinius invazinių svetimų rūšių genetinių savybių (kitų nei savybės, dėl kurių rūšys laikomos invazinėmis) nustatymo, apibūdinimo ir atskyrimo etapus, kiek tai susiję su jų gebėjimu perduoti tas savybes neinvazinėms rūšims;

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 12 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12) likvidavimas – visiškas ir ilgalaikis invazinės svetimos rūšies populiacijos pašalinimas fizinėmis, cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis;

12) likvidavimas – visiškas ir ilgalaikis invazinės svetimos rūšies populiacijos pašalinimas mirtinomis arba nemirtinomis fizinėmis, cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis;

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 14 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14) valdymas – fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kurių tikslas – invazinės svetimos rūšies populiacijos likvidavimas, populiacijos kontrolė arba izoliavimas;

14) valdymas – mirtini arba nemirtini fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kurių tikslas – invazinės svetimos rūšies populiacijos likvidavimas, populiacijos kontrolė arba izoliavimas, taip pat išvengiant poveikio netikslinėms rūšims ir jų buveinėms;

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 16 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16) populiacijos kontrolė – fiziniai, cheminiai ar biologiniai veiksmai, taikomi invazinės svetimos rūšies populiacijai, siekiant individų skaičių išlaikyti kuo mažesnį, kad, kol neįmanoma rūšies likviduoti, jos invazinis pajėgumas ir neigiamas poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms arba žmogaus sveikatai ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas.

16) populiacijos kontrolė – mirtini ir nemirtini fiziniai, cheminiai ar biologiniai veiksmai, taikomi invazinės svetimos rūšies populiacijai, kartu išvengiant poveikio netikslinėms rūšims ir jų buveinėms, siekiant individų skaičių išlaikyti kuo mažesnį, kad, kol neįmanoma rūšies likviduoti, jos invazinis pajėgumas ir neigiamas poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms arba žmogaus sveikatai ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas.

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą įgyvendinimo aktais tvirtina ir atnaujina Komisija, remdamasi 2 dalyje išvardytais kriterijais. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.	1. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti] deleguotuosius aktus, kuriais patvirtinamas sąrašas, kuriame nustatomos Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys ir taksonominės rūšių grupės, remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais. Sąrašas pridedamas kaip priedas prie šio reglamento.

Pagrindimas

Sąjungos svarbos ISR sąrašas dėl savo svarbos ir glaudaus ryšio su teisės akto taikymo sritimi turėtų būti pridedamas kaip pagrindinio teisės akto priedas. Be to, pridėjus sąrašą kaip pagrindinio teisės akto priedą, o ne pateikus jį kaip atskirą sąrašą, bus užtikrintas didesnis teisinis aiškumas. Taigi tinkama procedūra, taikytina tvirtinant ir atnaujinant reglamento priede pateikiamą sąrašą – deleguotųjų aktų priėmimas. Pagal poreikį, į Reglamentą turėtų būti įtrauktos taksonominių rūšių grupės su panašiais ekologiniais reikalavimais, kad būtų išvengta atvejų, kai prekiautojai tiesiog pakeičia į Sąjungos svarbos sąrašą įtrauktas rūšis panašiomis, bet į sąrašą neįtrauktomis rūšimis (pvz., kai į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą buvo įtrauktas raudonausis vėžlys, prekiautojai tiesiog pradėjo pardavinėti geltonpilvį vėžlį).

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. 1 dalyje nurodomi deleguotieji aktai priimami iki ...* [OL: prašome įrašyti datą –18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Pagrindimas

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 b dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, kuriais atnaujinamas 1 dalyje nurodomas sąrašas, remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais.

Pagrindimas

Sąrašo atnaujinimo ir sąrašo tvirtinimo procedūros turėtų būti aiškiai atskirtos.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Invazinės svetimos rūšys įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik jei tenkina visus šiuos kriterijus:

2. Invazinės svetimos rūšys arba taksonominės rūšių grupės įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik jei tenkina visus šiuos kriterijus:

Pagrindimas

Į Reglamentą turėtų būti įtrauktos glaudžiai susijusių taksonominės rūšių grupės su panašiais ekologiniais reikalavimais, kad būtų išvengta atvejų, kai prekiautojai tiesiog pakeičia į Sąjungos svarbos sąrašą įtrauktas rūšis panašiomis, bet į sąrašą neįtrauktomis rūšimis (pvz., kai į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą buvo įtrauktas raudonausis vėžlys, prekiautojai tiesiog pradėjo pardavinėti geltonpilvį vėžlį).

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad jos yra svetimos Sąjungos teritorijoje, išskyrus atokiausius regionus;

a) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad jos yra invazinės svetimos rūšys vienoje ar daugiau valstybių narių, išskyrus atokiausius regionus, arba svetimos viename Sąjungos biogeografiniame regione, bet vietinės kitame;

Pagrindimas

Šiuo metu šiame reglamente kalbama tik apie tas rūšis, kurios yra svetimos visai ES teritorijai. Šis pakeitimas yra būtinas, kad į Reglamento taikymo sritį patektų ir tos rūšys, kurios yra invazinės vienoje Sąjungos dalyje, bet yra vietinės kitoje dalyje.

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad galėtų įsiveisti gyvybinga jų populiacija ir plisti į aplinką esamomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis bet kur Sąjungoje, išskyrus atokiausius regionus;

b) atsižvelgiant į turimus patikimiausius ir naujausius mokslinius įrodymus nustatyta, kad galėtų įsiveisti gyvybinga jų populiacija ir plisti į aplinką esamomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis bet kur Sąjungoje, išskyrus atokiausius regionus;

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus įtraukti invazines svetimas rūšis į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Tuose prašymuose pateikiami visi šie elementai:	Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus įtraukti invazines svetimas rūšis į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Tuose prašymuose pateikiami visi šie duomenys:

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) rūšies pavadinimas;

a) rūšies arba taksonominės rūšių grupės pavadinimas;

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalies c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) įrodymas, kad rūšis tenkina 2 dalyje išdėstytus kriterijus.	c) įrodymas, kad rūšis arba taksonominė rūšių grupė tenkina 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos rūšys bus atrinktos pagal kriterijus, kuriuos sudarant atsižvelgta į tai, kiek tokia rūšis yra arba gali tapti invazinė Sąjungos teritorijoje, faktinį arba galimą poveikio biologinei įvairovei arba ekosistemos funkcijoms mastą ir žmonių sveikatos arba ekonominius interesus.

Pagrindimas

Pasiūlytame reglamente yra informacijos apie vykdytinus rizikos įvertinimus, kad būtų informuota apie atrinktas rūšis, kurioms bus taikomi reglamentai, tačiau nenurodyta, koks bus atrankos kriterijų pagrindas.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 b dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. 1 dalyje nurodomas sąrašas anotuojamas siekiant nurodyti, kad valstybė narė paprašė taikyti jai išimtis pagal 4a straipsnį arba kad tokios išimtys jai yra taikomos.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtraukiama daugiausia penkiasdešimt rūšių, įskaitant visas rūšis, kuriomis sąrašas gali būti papildytas pritaikius 9 straipsnyje numatytas neatidėliotinas priemones.

Išbraukta.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a straipsnis

Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims taikomos nacionalinės išimtys

1. 7 straipsnio 1 dalies b–g punktuose ir 8, 11–13 ir 15 straipsniuose nurodomi apribojimai Sąjungos svarbos invazinėms rūšims, kurios yra vietinės valstybėje narėje, tos valstybės narės teritorijoje netaikomi.

2. Valstybės narės gali pateikti Komisijai paraišką taikyti išimtį nuo prievolės taikyti Sąjungos svarbos invazinei svetimai rūšiai kurį nors arba visus 7 straipsnio 1 dalies b–g punktuose ir 8, 11–15 ir 19 straipsniuose nurodomus apribojimus.

3. Paraiška taikyti išimtį pateikiama tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a) remiantis tvirtais moksliniais įrodymais parodoma, kad rūšys nėra invazinės tos valstybės narės teritorijoje ir jos nedaro didelės žalos kaimyninėms valstybėms narėms;

b) remiantis turimais pakankamai patikimais duomenimis atlikta sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad sąnaudos bus išskirtinai didelės ir neproporcingos, palyginti su nauda, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę padėtį toje valstybėje narėje.

4. Paraiška taikyti išimtį deramai pagrindžiama ir prie jos pridedami 3 dalies a arba b punkte nurodomi įrodymai.

5. Komisija įgyvendinimo aktais nusprendžia patvirtinti arba atmesti paraišką. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6. Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant užkirsti kelią tolesniam rūšių plitimui, kol bus priimtas sprendimas pagal 5 dalį, būtų taikomos izoliavimo priemonės.

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

Rizikos vertinimas ir deleguotieji aktai

1. Komisija arba valstybės narės (pagal situaciją) atlieka 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 dalies b punkte nurodytą rizikos vertinimą, atsižvelgdama (-os) į šiuos elementus:

1. Komisija, kai tinkama, padedama valstybių narių, atlieka 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3 dalies b punkte nurodytą rizikos vertinimą, atsižvelgdama (-os) į šiuos elementus:

a) rūšies aprašymą, nurodant jos taksonominį rangą, istoriją, natūralias paplitimo ribas, galimas paplitimo ribas;

a) rūšies aprašymą, nurodant jos taksonominį rangą, istoriją, natūralias paplitimo ribas ir galimas paplitimo ribas;

b) rūšies dauginimosi ir plitimo modelių aprašymą, taip pat vertinimą, ar yra dauginimuisi ir plitimui reikalingos aplinkos sąlygos;

b) rūšies dauginimosi ir plitimo modelių bei dinamikos aprašymą, taip pat vertinimą, ar yra dauginimuisi ir plitimui reikalingos aplinkos sąlygos;

c) galimų apgalvotų ir neapgalvotų patekimo ir plitimo kelių aprašymą, taip pat prekes, jei tokių yra, su kuriomis ta rūšis paprastai siejama;

d) išsamų patekimo, įsiveisimo, plitimo rizikos atitinkamuose biogeografiniuose regionuose esamomis ir numatomomis klimato kaitos sąlygomis vertinimą;

e) dabartinio rūšies paplitimo aprašymą, taip pat tai, ar rūšis jau yra Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse;

e) dabartinio rūšies paplitimo aprašymą, taip pat tai, ar rūšis, kaip vietinė ar invazinė rūšis, jau yra Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse, ir jos tikėtino paplitimo ateityje prognozę;

f) neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms aprašymą, įskaitant poveikį vietinėms rūšims, saugomoms teritorijoms, nykstančioms buveinėms, žmonių sveikatai ir ekonomikai, taip pat būsimo poveikio masto vertinimą;

f) neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms aprašymą ar apskaičiavimus, pagrįstus geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, įskaitant poveikį vietinėms rūšims, saugomoms teritorijoms, nykstančioms buveinėms, ekonomikai ir visuomenės sveikatai ir saugai;

g) kiekybinę žalos sąnaudų Sąjungos lygmeniu prognozę, rodančią reikšmę Sąjungai, kad būtų galima pagrįsti tolesnius veiksmus, nes bendra žala viršytų švelninimo sąnaudas;

g) galimų žalos sąnaudų Sąjungos lygmeniu įvertinimą, rodantį reikšmę Sąjungai;

h) galimų panaudojimo būdų ir naudos, kurią būtų galima gauti panaudojus konkrečią rūšį, aprašymą.

h) galimų panaudojimo būdų ir naudos, kurią būtų galima gauti panaudojus konkrečią rūšį, aprašymą;

ha) galimybių sumažinti invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo keliamą riziką vertinimą ir pasirinkimą.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, kad patikslintų, kokios rūšies 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti moksliniai įrodymai yra priimtini, ir pateiktų išsamų šio straipsnio 1 dalies a–h punktuose išdėstytų elementų taikymo aprašymą, įskaitant metodiką, taikytiną vertinant tokius elementus; tai daryti ji turi atsižvelgdama į susijusius nacionalinius ir tarptautinius standartus ir būtinybę prioritetą teikti kovos su rūšimis, siejamomis su reikšminga ekonomine žala arba galinčiomis padaryti tokios žalos, įskaitant žalą, daromą dėl biologinės įvairovės nykimo, veiksmams.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, kad patikslintų, kokios rūšies 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti moksliniai įrodymai yra priimtini, ir pateiktų išsamų šio straipsnio 1 dalies a–ha punktuose išdėstytų elementų taikymo aprašymą, įskaitant metodiką, taikytiną vertinant tokius elementus; tai daryti ji turi atsižvelgdama į susijusius nacionalinius ir tarptautinius standartus ir būtinybę prioritetą teikti kovos su rūšimis, siejamomis su reikšminga žala žmogaus sveikatai ir ekonomine žala arba galinčiomis padaryti tokios žalos, įskaitant žalą, daromą dėl biologinės įvairovės nykimo, veiksmams.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktoms rūšims, kurios atokiausiame regione yra vietinės, 7, 8, 11 ir 13–17 straipsnių nuostatos netaikomos tame atokiausiame regione, kuriame jos yra vietinės.	1. Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios atokiausiame regione yra vietinės, 7, 8, 11 ir 13–17 straipsnių nuostatos netaikomos tame atokiausiame regione, kuriame jos yra vietinės.

Pagrindimas

Kadangi Sąjungos svarbos ISR sąvoka yra apibrėžta, tinkamiau visame tekste aiškiai ją nurodyti.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių draudimas

Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių apribojimai

1. Į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos rūšys negali būti apgalvotai:

1. Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys negali būti apgalvotai arba neatsargiai:

a) įvežamos į Sąjungos teritoriją arba vežamos per ją;

a) introdukuojamos į valstybę narę arba vežamos per ją;

b) dauginamos;

c) vežamos, išskyrus atvejus, kai rūšys vežamos į objektą likviduoti;

c) vežamos, išskyrus atvejus, kai rūšys vežamos į objektą likvidavimo tikslais;

d) pateikiamos rinkai;

d) pateikiamos rinkai arba siūlomos parduoti;

e) naudojamos arba mainomos;

f) laikomos arba auginamos, įskaitant laikymą uždaroje aplinkoje;

f) nepaisant 8 straipsnio, laikomos arba auginamos, įskaitant laikymą uždaroje aplinkoje;

g) paleidžiamos į aplinką.

2. Valstybės narės pagal 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas užkerta kelią neapgalvotai Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai.

2. Valstybės narės pagal 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas užkerta kelią neapgalvotai Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai bet kokiu kitu būdu.

2a. Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai, įsiveisimui ir plitimui, gali išlaikyti arba patvirtinti griežtesnes nacionalines taisykles.

(Žodžio „draudimas“ pakeitimas žodžiu „apribojimai“ taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės atlikti atitinkamus pakeitimus visame tekste.)

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir išsaugojimo ex situ veiklos leidimai

Leidimai

1. Nukrypdamos nuo 7 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir f punktuose išvardytų draudimų, valstybės narės nustato leidimų sistemą, pagal kurią mokslinius tyrimus ar išsaugojimo ex situ veiklą turinčioms teisę vykdyti įstaigoms būtų leidžiama vykdyti tokią veiklą Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių atžvilgiu.

1. Nukrypdamos nuo 7 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e ir f punktuose išvardytų apribojimų, valstybės narės nustato leidimų sistemą, pagal kurią mokslinius tyrimus ar išsaugojimo ex situ veiklą turinčioms teisę vykdyti įstaigoms būtų leidžiama vykdyti tokią veiklą Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių atžvilgiu. Valstybės narės taip pat gali nustatyti leidimų sistemą, pagal kurią specializuotoms įstaigoms, vykdančioms augalų rūšių komercinį auginimą ar gyvūnų, kurie patenka į Tarybos direktyvos 98/58/EB taikymo sritį, komercinį auginimą, leidžiama vykdyti tokią veiklą su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, su sąlyga, kad tos rūšys turėtų didelės ekonominės, socialinės ar aplinkos vertės, ir nepažeidžiant Direktyvos 92/43/EEB 22 straipsnio b punkto ir Direktyvos 2009/147/EB 11 straipsnio.

2. Valstybės narės įgalioja atitinkamas kompetentingas institucijas išduoti 1 dalyje nurodytus leidimus uždaroje aplinkoje vykdyti veiklą, atitinkančią visas šias sąlygas:

a) Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys laikomos ir naudojamos uždaruose objektuose, kaip nurodyta 3 dalyje;

b) veiklą vykdo darbuotojai, turintys kompetentingų institucijų nurodytą mokslinę ir techninę kvalifikaciją;

b) veiklą vykdo darbuotojai, turintys kompetentingų institucijų nurodytą mokslinę arba techninę kvalifikaciją;

c) į uždarus objektus įvažiuojančios ir iš jų išvažiuojančios transporto priemonės turi kompetentingų institucijų suteiktą leidimą; nustatomos sąlygos, kuriomis iš tų transporto priemonių invazinės svetimos rūšys negalėtų ištrūkti į laisvę;

d) jei tai gyvūnų invazinės svetimos rūšys, tie gyvūnai, kur įmanoma, pažymimi;

d) jei tai Sąjungos svarbos invazinės svetimos gyvūnų rūšys, tie gyvūnai, kur įmanoma, pažymimi naudojant metodus, kurie nesukelia skausmo, streso ar kančių, kurių galima išvengti;

e) ištrūkimo į laisvę, plitimo ar perkėlimo rizika yra veiksmingai valdoma, atsižvelgiant į rūšių tapatumą, biologiją ir plitimo būdus, numatomą veiklą ir uždarą objektą, sąveiką su aplinka ir kitus veiksnius, susijusius su atitinkamos rūšies keliama rizika;

f) parengiamas nuolatinės priežiūros ir veikimo nenumatytais atvejais planas, kad būtų žinoma, kaip elgtis organizmams ištrūkus į laisvę ar paplitus, įskaitant likvidavimo planą;

f) parengiamas nuolatinės priežiūros ir veikimo nenumatytais atvejais planas, kad būtų žinoma, kaip elgtis organizmams ištrūkus į laisvę ar paplitus, įskaitant, kraštutiniu atveju, likvidavimo planą.

g) 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik dėl tokio skaičiaus rūšių ir egzempliorių, koks reikalingas atitinkamiems moksliniams tyrimams ir išsaugojimo ex situ veiklai ir neviršija atitinkamo uždaro objekto pajėgumo. Leidimui taikomi apribojimai, būtini siekiant sušvelninti atitinkamų rūšių ištrūkimo į laisvę ar plitimo riziką. Leidimas prie invazinių svetimų rūšių, dėl kurių jis išduotas, pridedamas visada, kai jos yra laikomos, įvežamos į Sąjungą ir per ją vežamos.

g) 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik rūšių ir egzempliorių skaičiui, kuris neviršija atitinkamo uždaro objekto pajėgumo. Leidimui taikomi apribojimai, būtini siekiant sušvelninti atitinkamų rūšių ištrūkimo į laisvę ar plitimo riziką. Leidimas prie invazinių svetimų rūšių, dėl kurių jis išduotas, pridedamas visada, kai jos yra laikomos, įvežamos į Sąjungą ir per ją vežamos.

3. Laikoma, kad egzemplioriai yra laikomi uždarame objekte, jei tenkinamos šios sąlygos:

a) jie yra fiziškai izoliuoti ir negali ištrūkti į laisvę arba plisti, arba būti perkelti iš objekto, kuriame yra laikomi, leidimo neturinčių asmenų; valymo ir aptarnavimo protokolais užtikrinama, kad jokie egzemplioriai ar galinčios daugintis dalys neištrūktų į laisvę, neplistų ir negalėtų būti perkelti (-os) leidimo neturinčių asmenų;

a) jie yra fiziškai izoliuoti ir negali ištrūkti į laisvę arba plisti, arba būti perkelti iš objekto, kuriame yra laikomi, leidimo neturinčių asmenų; valymo atliekų tvarkymo ir aptarnavimo protokolais užtikrinama, kad jokie egzemplioriai ar galinčios daugintis dalys neištrūktų į laisvę, neplistų ir negalėtų būti perkelti (-os) leidimo neturinčių asmenų;

b) jie perkeliami iš objekto, jų atsikratoma arba jie sunaikinami taip, kad negalėtų veistis ar daugintis už to objekto ribų.

b) jie perkeliami iš objekto taip, jų atsikratoma, jie sunaikinami arba humaniškai papjaunami taip, kad negalėtų veistis ar daugintis už to objekto ribų.

4. Teikdama paraišką gauti leidimą, įstaiga pateikia visus reikalingus įrodymus, kuriais remdamasi kompetentinga institucija galėtų vertinti, ar tenkinamos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos.

4. Teikdamas paraišką gauti leidimą, pareiškėjas pateikia visus reikalingus įrodymus, kuriais remdamasi kompetentinga institucija galėtų vertinti, ar tenkinamos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos.

4a. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos vykdytų patikras, siekiant užtikrinti, kad 3 dalyje nurodytos įstaigos atitiktų išduotame leidime nustatytas sąlygas.

4b. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, gali pareikšti pareikšti prieštaravimą pagal 2 dalį išduotam leidimui dėl to, kad nepatenkinama bet kuri iš toje dalyje nurodytų sąlygų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Tokia valstybė narė neatidėliodama, atsižvelgdama į turimą techninę ir mokslinę informaciją ir bet kuriuo atveju – per 24 mėnesius nuo sprendimo taikyti neatidėliotinas priemones priėmimo dienos, pagal 5 straipsnį atlieka tų rūšių, dėl kurių imtasi neatidėliotinų priemonių, rizikos vertinimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar tas rūšis reikia įtraukti į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

3. Tokia valstybė narė arba, kai taikytina, Komisija neatidėliodama, atsižvelgdama į turimą techninę ir mokslinę informaciją ir bet kuriuo atveju – per 12 mėnesių nuo sprendimo taikyti neatidėliotinas priemones priėmimo dienos, pagal 5 straipsnį atlieka tų rūšių, dėl kurių imtasi neatidėliotinų priemonių, rizikos vertinimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar tas rūšis reikia įtraukti į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

Pagrindimas

Jeigu Komisija jau atliko poveikio vertinimą pagal 5 straipsnio 1 dalį, valstybės narės turėtų galėti pasinaudoti šia informacija.

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

Apgalvoto valstybių narių svarbos invazinių svetimų rūšių paleidimo apribojimai

Valstybių narių svarbos invazinių svetimų rūšių apribojimai

1. Valstybės narės draudžia apgalvotai paleisti į aplinką, t. y. imtis veiksmų, kuriais organizmas patenka į aplinką, nesvarbu, kokiu tikslu tai būtų daroma, kai nesiimama priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių, kitų nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys, ištrūkimui į laisvę ir plitimui, jei remdamosi moksliniais įrodymais valstybės narės mano, kad dėl tų rūšių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis, net jei jis tiksliai nenustatytas, yra svarbus jų valstybės teritorijoje (toliau – valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys).

1. Valstybės narės, siekdamos apsisaugoti nuo populiacijų introdukcijos ar kontroliuoti jų įsitvirtinimą ir vystymąsi, dėl valstybių narių svarbos invazinių svetimų rūšių imasi priemonių, kurios apima bet kuriuos iš 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, arba išlaiko arba nustato griežtesnes nacionalines taisykles.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie rūšis, kurias jos laiko valstybių narių svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie rūšis, kurias jos laiko valstybių narių svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, ir apie apribojimus, nustatytus pagal 1 dalį.

2a. Valstybės narės, priimdamos priemones dėl valstybių narių svarbos invazinių rūšių savo valstybės teritorijoje užtikrina, kad jų veiksmai būtų suderinti su atitinkamomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis, jeigu yra didelė tokių invazinių svetimų rūšių plitimo kaimyninių valstybių narių teritorijoje rizika arba kai bendri veiksmai būtų veiksmingesni siekiant kurti bendrų veiksmų planus dėl tokių rūšių.

3. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali išduoti leidimus tam tikrais atvejais apgalvotai paleisti valstybių narių svarbos invazines svetimas rūšis, jei visapusiškai tenkinamos šios sąlygos:

a) nėra jokių kitų, neinvazinių, rūšių, kurios gali būti naudojamos siekiant panašios naudos;

b) konkrečios rūšies paleidimo nauda yra išskirtinai didelė, palyginti su galimos žalos rizika;

c) siekiant kuo labiau sumažinti poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, taip pat žmonių sveikatai ir ekonomikai, paleidžiant konkrečią rūšį bus taikomos rizikos švelninimo priemonės;

d) vykdoma tinkama priežiūra ir, siekiant likviduoti konkrečią rūšį, parengiamas veikimo nenumatytais atvejais planas, taikytinas kompetentingoms institucijoms nusprendus, kad tos rūšies daroma žala yra nepriimtina.

4. Leidimai introdukuoti svetimas rūšis siekiant jas panaudoti akvakultūroje išduodami vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 nuostatomis.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Vėliausiai iki [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės narės atlieka išsamią invazinių svetimų rūšių neapgalvotos introdukcijos ir plitimo kelių jų teritorijoje analizę ir nustato patekimo kelius, kurių atžvilgiu veiksmų reikia imtis pirmiausia (toliau – prioritetiniai patekimo keliai) dėl tais keliais į Sąjungą patenkančių tokių rūšių kiekio arba jų daromos žalos. Imdamosi šių veiksmų valstybės narės daugiausia dėmesio skiria visų pirma Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijos kelių analizei.	1. Valstybės narės per dvejus metus nuo 4 straipsnio 1 nurodyto sąrašo patvirtinimo atlieka išsamią Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių neapgalvotos introdukcijos ir plitimo kelių jų teritorijoje analizę ir nustato patekimo kelius, kurių atžvilgiu veiksmų reikia imtis pirmiausia (toliau – prioritetiniai patekimo keliai) dėl tais keliais į Sąjungą patenkančių tokių rūšių kiekio arba su jomis susijusios galimos rizikos.

Pagrindimas

Visas procesas turi būti nuoseklus: valstybės narės negali rengti veiksmų plano, kol bus patvirtintas invazinių rūšių sąrašas. Taip pat siūloma pratęsti terminą, iki kurio turi būti atlikta analizė, nes pradinis terminas gali būti neįvykdomas. Panašūs pakeitimai taip pat padaryti 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vėliausiai iki [3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] kiekviena valstybė narė parengia ir įgyvendina veiksmų planą, skirtą prioritetiniams patekimo keliams, kuriuos ji nustatė pagal 1 dalį. Tame veiksmų plane nustatomas veiksmų tvarkaraštis ir apibūdinamos priemonės, kurias numatoma patvirtinti prioritetinių patekimo kelių klausimui spręsti ir siekiant užkirsti kelią neapgalvotai invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir plitimui Sąjungoje į aplinką arba aplinkoje.	2. Per trejus metus nuo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo patvirtinimo kiekviena valstybė narė parengia ir įgyvendina veiksmų planą, skirtą prioritetiniams patekimo keliams, kuriuos ji nustatė pagal 1 dalį. Tame veiksmų plane nustatomas veiksmų tvarkaraštis ir apibūdinamos priemonės, kurias numatoma patvirtinti prioritetinių patekimo kelių klausimui spręsti ir siekiant užkirsti kelią neapgalvotai invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir plitimui Sąjungoje į aplinką arba aplinkoje.

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. 2 dalyje nurodytame veiksmų plane nurodomos priemonės, parengtos remiantis sąnaudų ir naudos analize; būtinos bent šios priemonės:

3. 2 dalyje nurodytame veiksmų plane nurodomos priemonės ir ne tik, įskaitant atitinkamus reguliavimo ar savanoriškus veiksmus ir gerosios patirties kodeksus:

a) informuotumo didinimo priemonės;

a) didinti informuotumą;

b) reguliavimo priemonės, skirtos kuo labiau mažinti prekių, taip pat transporto priemonių ir įrangos užterštumą invazinėmis svetimomis rūšimis, įskaitant priemones, kuriomis sprendžiamas invazinių svetimų rūšių įvežimo iš trečiųjų šalių klausimas;

b) kuo labiau mažinti invazinių svetimų rūšių, kaip nepageidaujamų keliautojų gabenant prekes, ir gabenant transporto priemones ir įrangą, introdukcijos riziką, įskaitant priemones, kuriomis sprendžiamas invazinių svetimų rūšių įvežimo iš trečiųjų šalių klausimas;

c) reguliavimo priemonės, skirtos tinkamiems patikrinimams Sąjungos pasienyje, kitiems nei pagal 13 straipsnį vykdoma oficiali kontrolė, užtikrinti;

c) tinkamiems patikrinimams Sąjungos pasienyje, kitiems nei pagal 13 straipsnį vykdoma oficiali kontrolė, užtikrinti;

d) Tarptautinėje konvencijoje dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės numatytos priemonės.

Pagrindimas

Patekimo kelio veiksmų planuose naudojamos priemonės turėtų būti tinkamiausios ir turėtų apimti ne tik reguliavimo priemones. Konvencija, kurią pasirašė tik keturios valstybės narės, neturėtų būti privaloma Europos Sąjungoje. Be to, balastiniai vandenys yra tik vienas iš daugelio patekimo kelių, todėl nereikėtų jų išskirti. Patekimo kelio veiksmų planuose naudojamos priemonės turėtų būti tinkamiausios ir turėtų apimti ne tik reguliavimo priemones.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Vėliausiai iki [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės narės pasirūpina, kad veiktų oficiali priežiūros sistema, kurioje būtų kaupiami ir įrašomi invazinių svetimų rūšių atsiradimo aplinkoje duomenys, surinkti atliekant tyrimus, vykdant stebėseną ir kitaip, siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių plitimui Sąjungoje.	1. Per 18 mėnesių nuo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo patvirtinimo valstybės narės pasirūpina, kad veiktų oficiali priežiūros sistema, kurioje būtų kaupiami ir įrašomi invazinių svetimų rūšių atsiradimo aplinkoje duomenys, surinkti atliekant tyrimus, vykdant stebėseną ir kitaip, siekiant patvirtinti, kad invazinių svetimų rūšių nėra, aptikti pirmą kartą atsirandančias rūšis ar užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių plitimui Sąjungoje.

Pagrindimas

Siūlomame tekste tinkamiau išreikšti priežiūros sistemos tikslai. Vykdant priežiūrą svarbu fiksuoti, kad konkrečios rūšies nėra, nes tai gali padėti apskaičiuoti tikimybę, jog rūšis iš tikrųjų yra, bet nebuvo aptikta.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2a. Valstybės narės nustato savininkams taikomą reikalavimą pranešti apie nekomerciniais tikslais laikomus į sąrašą pagal 4 straipsnio 1 dalį įtrauktų rūšių gyvūnus augintinius.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Vėliausiai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės narės pasirūpina, kad struktūros, atsakingos už oficialios į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir augalų, įskaitant jų sėklas, kiaušinius ar auginius, kontrolės, reikalingos siekiant užkirsti kelią apgalvotai Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai, vykdymą, nepriekaištingai veiktų.	1. Vėliausiai per 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo patvirtinimo valstybės narės pasirūpina, kad visapusiškai veiktų struktūros, vykdančios oficialią į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir augalų, įskaitant jų sėklas, kiaušinius, vystymosi etapus ar auginius, kontrolę, ir būtų sukurti šių gyvūnų ir augalų stebėsenos pajėgumai, reikalingi siekiant užkirsti kelią apgalvotai Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai.

Pagrindimas

Vystymosi etapai yra svarbūs ypač bestuburių vikšrų, nimfų, lėliukių arba stuburinių gyvūnų embrionų atveju, taip pat ontogeninio vystymosi stadijoje esančių varliagyvių arba žuvų atveju.

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5a. Valstybių narių pasienio kontrolės įstaigos saugo įrašus apie valstybių narių svarbos invazines svetimas rūšis, apie kurias jos gauna informaciją, kaip nustatyta 10 straipsnio 2 dalyje, ir kurias jos aptinka vykdydamos kontrolę.

Pagrindimas

Svarbu, kad informacija, susijusi su valstybių narių svarbos invazinių svetimų rūšių aptikimu, nebūtų prarasta.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7. Valstybės narės parengia gaires ir mokymo programas, kad bendradarbiaujant visoms institucijoms, dalyvaujančioms atliekant 2 dalyje nurodytus patikrinimus, būtų lengviau nustatyti ir aptikti Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis. Į muitinės įstaigoms skirtas mokymo programas įtraukiama informacija apie tai, kaip pildyti bendrąjį administracinį dokumentą, kurio pagrindu rengiama muitinės deklaracija.

7. Remdamasi geriausios praktikos pavyzdžiais Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengia gaires ir mokymo programas, kad bendradarbiaujant visoms institucijoms, dalyvaujančioms atliekant 2 dalyje nurodytus patikrinimus, būtų lengviau nustatyti ir aptikti Sąjungos ir pagal galimybę valstybių narių svarbos invazines svetimas rūšis.

Pagrindimas

Svarbu pagal galimybę įtraukti informaciją apie valstybių narių svarbos invazines svetimas rūšis, nes labai tikėtina, kad ateityje jos taps Sąjungos svarbos rūšimis, ir įrodyta, kad pagal poveikį jos yra invazinės svetimos rūšys.

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikydamos likvidavimo priemones valstybės narės užtikrina, kad taikomi metodai būtų veiksmingi siekiant visiškai ir ilgam laikui pašalinti konkrečios invazinės svetimos rūšies populiaciją ir kad juos taikant būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai ir užtikrinama, kad tiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių.

2. Taikydamos likvidavimo priemones valstybės narės užtikrina, kad taikomi metodai būtų veiksmingi siekiant visiškai ir ilgam laikui pašalinti konkrečios invazinės svetimos rūšies populiaciją ir kad juos taikant būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai ir užtikrinama, kad ir tiksliniai, ir netiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių.

Pagrindimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad netiksliniams gyvūnams taip pat būtų skiriamas deramas dėmesys.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Paraiškos taikyti išimtis grindžiamos tvirtais moksliniais įrodymais ir pateikiamos tik jei tenkinamos šios sąlygos:

2. Paraiškos taikyti išimtis grindžiamos tvirtais moksliniais įrodymais ir pateikiamos tik jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

Pagrindimas

Išvardytos prievolės imtis skubių likvidavimo priemonių išimtis pateisinančios sąlygos yra atskiros, o ne kaupiamosios. Išimtis gali būti taikoma, jeigu tenkinama viena ar kelios, o ne visos pateisinančios sąlygos.

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) likvidavimo metodai neprieinami arba prieinami, bet daro labai didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.

c) likvidavimo metodai neprieinami arba prieinami, bet daro labai didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinkai arba kitoms rūšims.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca) atitinkama invazinė svetima rūšis nedaro jokio reikšmingo neigiamo tarpvalstybinio poveikio.

Pagrindimas

Jeigu valstybės narės prašo taikyti išimtį tam tikrai rūšiai, turėtų būti išskirta galimybė, kad ši išimtis turės neigiamą poveikį (kaimyninėms) valstybėms narėms.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Per 12 mėnesių nuo invazinės svetimos rūšies įtraukimo į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą valstybės narės parengia valdymo priemones, skirtas toms Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios, kaip nustatė valstybės narės, jų teritorijoje yra labai paplitusios, kad jų poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. Tokios valdymo priemonės grindžiamos sąnaudų ir naudos analize, taip pat apima 18 straipsnyje nurodytas atkūrimo priemones.

1. Per 12 mėnesių nuo invazinės svetimos rūšies įtraukimo į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą valstybės narės parengia valdymo priemones, skirtas toms Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios, kaip nustatė valstybės narės, jų teritorijoje yra labai paplitusios, kad jų poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. Tokios valdymo priemonės apima sąnaudų ir naudos analizę, atliktą atsižvelgiant į poveikį aplinkai, taip pat apima 18 straipsnyje nurodytas atkūrimo priemones.

Pagrindimas

Žodis „apima“ suteikia valstybėms narėms galimybę lanksčiau nustatyti tinkamas valdymo priemones. Apriboti sprendimus tik ekonominiais aspektais (pvz., Mangeacio barščio atveju) nėra nei pakankama, nei tikslinga.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valdymo priemones sudaro fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kuriais siekiama invazinės svetimos rūšies populiaciją likviduoti, kontroliuoti arba izoliuoti. Prireikus valdymo priemonės apima priimančiajai ekosistemai taikomus veiksmus, kuriais siekiama didinti tos ekosistemos atsparumą dabartinėms ir būsimoms invazijoms.

2. Valdymo priemones sudaro mirtini arba nemirtini fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kuriais siekiama invazinės svetimos rūšies populiaciją likviduoti, kontroliuoti arba izoliuoti. Prireikus valdymo priemonės apima priimančiajai ekosistemai taikomus veiksmus, kuriais siekiama didinti tos ekosistemos atsparumą dabartinėms ir būsimoms invazijoms.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 12 straipsnyje numatyta priežiūros sistema sukuriama ir naudojama stebėti, kiek likvidavimo, populiacijos kontrolės ar izoliavimo priemonės yra veiksmingos siekiant kuo labiau sumažinti poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ar ekonomikai.

Pagrindimas

Stebėsena gali padėti toliau tobulinti valdymo priemones.

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4a. Jeigu vykdant stebėseną nustatoma, kad likvidavimo, populiacijos kontrolės arba izoliavimo priemonės nepadeda veiksmingai mažinti poveikį, kaip nurodyta 4 dalyje, turi būti atlikta analizė siekiant nustatyti būtinybę iš dalies pakeisti priemonę arba nutraukti jos taikymą.

Pagrindimas

Jeigu nustatoma, kad priemonė yra neveiksminga, turi būti atliktas įvertinimas siekiant nustatyti būtinybę iš dalies pakeisti priemonę arba nutraukti jos taikymą, kad būtų išvengta nebūtino išteklių naudojimo ir nereikšmingo poveikio.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Jei kyla didelė rizika, kad Sąjungos svarbos invazinė svetima rūšis išplis į kaimyninę valstybę narę, valstybė narė, kurioje ta rūšis yra labai paplitusi, nedelsdama apie tai praneša tai kaimyninei valstybei narei ir Komisijai. Prireikus atitinkamos valstybės narės nustato bendrai suderintas valdymo priemones. Jei plintanti rūšis gali paveikti ir trečiąsias valstybes, paveiktoji valstybė narė sprendžia, ar reikia apie tai informuoti atitinkamas trečiąsias valstybes.

5. Jei kyla didelė rizika, kad Sąjungos svarbos invazinė svetima rūšis išplis į kaimyninę valstybę narę, valstybė narė, kurioje ta rūšis yra labai paplitusi, nedelsdama apie tai praneša tai kaimyninei valstybei narei ir Komisijai. Prireikus atitinkamos valstybės narės nustato bendrai suderintas valdymo priemones. Jei plintanti rūšis gali paveikti ir trečiąsias valstybes, paveiktoji valstybė narė apie tai informuoja atitinkamas trečiąsias valstybes.

Pagrindimas

Informuoti atitinkamas trečiąsias šalis vienodai naudinga ir ES valstybėms narėms, tai taip pat atitinka reglamento tikslą, t. y. užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių plitimui.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18 straipsnis

Pažeistų ekosistemų atkūrimas

1. Valstybės narės imasi proporcingų atkūrimo priemonių, kad padėtų Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių nualintai, pažeistai arba sunaikintai ekosistemai atsikurti.

1. Valstybės narės imasi tinkamų atkūrimo priemonių, kad padėtų Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių nualintai, pažeistai arba sunaikintai ekosistemai atsikurti, nebent remiantis turimais pakankamai patikimais duomenimis atlikta sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad tų priemonių sąnaudos bus išskirtinai didelės ir neproporcingos, palyginti su atkūrimo nauda.

2. 1 dalyje nurodytos atkūrimo priemonės apima bent:

a) priemones, kuriomis siekiama didinti sutrikdytos ekosistemos pajėgumą būti atspariai trikdymo poveikiui, jį absorbuoti, prie jo prisitaikyti ir po tokio poveikio atsikurti;

b) priemones, kuriomis siekiama užtikrinti pakartotinės invazijos prevenciją įvykdžius likvidavimo operaciją.

b) priemones, kuriomis siekiama paremti pakartotinės invazijos prevenciją įvykdžius likvidavimo operaciją.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18a straipsnis

Atskaitomybė

1. Siekdamos užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių daromai žalai ekosistemai ir ją ištaisyti, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad veiklos vykdytojas (fizinis arba juridinis, privatus arba viešas asmuo), kurio atsakomybė už apgalvotą arba neatsargią Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukciją ir jų plitimą nustatyta, būtų laikomas atsakingu ir svariai prisidėtų dengiant atkūrimo sąnaudas pagal principą „teršėjas moka“.

2. Veiklos vykdytojas, kurio atsakomybė už apgalvotą arba neatsargią invazinės svetimos rūšies introdukciją ir jos plitimą nustatyta, lieka atsakingas tol, kol ta rūšis bus veiksmingai perkelta ir ekosistema bus atkurta.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) jų teritorijoje esančių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių paplitimo duomenis;

b) jų teritorijoje ir jūriniuose vandenyse esančių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių paplitimo duomenis, įskaitant informaciją apie migracijos kelius arba dauginimosi modelius;

Pagrindimas

Tokia informacija padės informuoti kitas valstybes nares apie riziką, kurią gali kelti tam tikros invazinės svetimos jūrinės rūšys.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) informaciją apie Sąjungos ir valstybės narės svarbos invazinių svetimų rūšių, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, importą arba pervežimą per Sąjungą;

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) 8 straipsnyje nurodytų leidimų formą.

f) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų formą ir skaičių ir 8 straipsnio 4a dalyje nurodytų patikrų rezultatus;

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fa) su reglamento įgyvendinimu susijusias išlaidas;

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies f b punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fb) priemones, kurių imtasi siekiant informuoti visuomenę apie svetimų rūšių buvimą, ir veiksmus, kurių piliečių buvo prašoma imtis.

Pagrindimas

Daugeliu atvejų piliečiams gali tekti atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant išvengti tolesnio svetimų rūšių plitimo. Todėl svarbu, kad valstybės narės imtųsi priemonių visuomenei nuolat informuoti.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Per 5 metus nuo [priėmimo data] Komisija įvertina dabartinio reglamento veiksmingumą, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, 11 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmų planus, priežiūros sistemą, pasienio patikrinimus, likvidavimo prievolę ir valdymo prievoles, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; prie ataskaitos Komisija gali pridėti pasiūlymų šį reglamentą iš dalies pakeisti, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus.

(3) Per 5 metus nuo [priėmimo data] Komisija įvertina dabartinio reglamento veiksmingumą, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, 11 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmų planus, priežiūros sistemą, pasienio patikrinimus, likvidavimo prievolę ir valdymo prievoles, taip pat įgyvendinimo finansavimo tinkamumą, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; prie ataskaitos Komisija gali pridėti pasiūlymų šį reglamentą iš dalies pakeisti, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pakeitimus, ir, remdamasi bendros finansinės padėties patikrinimo išvadomis, pateikia pasiūlymą dėl Sąjungos finansinės paramos kitą finansinį ciklą.

Pagrindimas

Nėra jokio finansavimo šaltinio, kuris būtų specialiai skirtas padėti įgyvendinti reglamento nuostatas, nors, remiantis iki šiol paskelbtais įvertinimais, kovos su invazinėmis svetimomis rūšimis sąnaudos ES lygmeniu sudaro 12 mlrd. EUR per metus. Todėl labai svarbu, kad penkerių metų laikotarpio įvertinimas taip pat apimtų finansinius aspektus ir kad į ataskaitą, kuri turės būti pateikta Parlamentui ir Tarybai, taip pat būtų įtrauktas pasiūlymas dėl finansavimo plėtojimo, nes taip jis galės būti geriau įgyvendintas rengiantis kitam finansiniam ciklui ir dėl jo derantis.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio antraštinė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagalbinė informacijos priemonė	Pagalbinė informacijos sistema

Pagrindimas

Pageidautina vartoti sąvoką „sistema“, o ne sąvoką „priemonė“, kad būtų išvengta painiojimo su pagalbine duomenų priemone, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija laipsniškai sukuria pagalbinę informacijos priemonę, reikalingą tam, kad būtų lengviau taikyti šį reglamentą.	1. Komisija per 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo patvirtinimo sukuria pagalbinę informacijos sistemą, reikalingą tam, kad būtų lengviau taikyti šį reglamentą.

Pagrindimas

Pagalbinė informacijos sistema yra viena iš pagrindinių viso proceso rėmimo IT dalis, todėl ji turi būti sukurta kaip visuma ir tai turi būti padaryta per nurodytą laikotarpį.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Pradiniu etapu sistemą sudaro pagalbinė duomenų priemonė, susiejanti esamas invazinių svetimų rūšių duomenų sistemas; siekiant, kad teikti ataskaitas pagal 19 straipsnį būtų lengviau, ypač daug dėmesio skiriama informacijai apie Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis.	2. Sistemą sudaro pagalbinė duomenų priemonė, susiejanti esamas invazinių svetimų rūšių duomenų sistemas; siekiant, kad teikti ataskaitas pagal 19 straipsnį būtų lengviau, ypač daug dėmesio skiriama informacijai apie Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 3 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Antruoju etapu 2 dalyje nurodytoji pagalbinė duomenų priemonė padės Komisijai tvarkyti atitinkamus 14 straipsnio 2 dalyje reikalaujamus pranešimus.	3. 2 dalyje nurodytoji pagalbinė duomenų priemonė padės Komisijai tvarkyti atitinkamus 14 straipsnio 2 dalyje reikalaujamus pranešimus.

Pakeitimas 86

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Trečiuoju etapu 2 dalyje nurodytoji pagalbinė duomenų priemonė padės keistis informacija apie kitus šio reglamento taikymo aspektus.	4. 1 dalyje nurodytoji pagalbinė informacijos sistema apima keitimąsi informacija apie kitus šio reglamento taikymo aspektus, ypač susijusius su ankstyvuoju invazinių svetimų rūšių aptikimu ir greitu jų likvidavimu.

Pakeitimas 87

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 4 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Komisija gali pavesti dalį pagalbinės informacijos sistemos funkcijų arba visas jos funkcijas Europos aplinkos agentūrai, deramai atsižvelgdama į tų užduočių pavedimo ekonominį efektyvumą, taip pat į poveikį įstaigos valdymo struktūrai ir jos finansiniams bei žmogiškiesiems ištekliams.

Pagrindimas

Koordinuojama centrinė informacijos sistema yra ypač svarbi užtikrinant sėkmingą pasiūlytų priemonių įgyvendinimą ir Komisija turėti pasitelkti visus turimus išteklius, įskaitant pirmiausia labai svarbią Europos aplinkos agentūros patirtį, įgyvendinimo darbui paremti. Turėtų būti paskirtas būtinas personalas, atsižvelgiant, žinoma, į pavedimo atlikti užduotis ekonominį efektyvumą.

Pakeitimas 88

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

Public and stakeholder participation

1. Kai pagal 11 straipsnį rengiami veiksmų planai ir pagal 17 straipsnį rengiamos priemonės, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei laiku ir veiksmingai būtų suteikiama galimybė dalyvauti rengiant, keičiant ar peržiūrint tuos planus ir priemones, tuo tikslu naudojantis valstybių narių pagal Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą jau nustatytomis priemonėmis.

1. Kai pagal 11 straipsnį rengiami veiksmų planai ir pagal 17 straipsnį rengiamos priemonės, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams laiku ir veiksmingai būtų suteikiama galimybė dalyvauti rengiant, keičiant ar peržiūrint tuos planus ir priemones, tuo tikslu naudojantis valstybių narių pagal Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą jau nustatytomis priemonėmis.

1a. Komisija užtikrina subalansuotą valstybių narių atstovų ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, dalyvavimą sprendžiant klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo sudarymą ir atnaujinimą ir neatidėliotinų priemonių priėmimą pagal 9 straipsnio 4 dalį Šios šalys susitinka konsultacijų forume. Komisija taip pat šį forumą naudoja skatindama keitimąsi informacija, susijusia su rūšių paplitimo ir valdymo galimybėmis, įskaitant humaniškus kontrolės būdus.

Pakeitimas 89

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22a straipsnis

Mokslo forumas

1. Komisija mokslo forumą įsteigia kaip paskirtąją įstaigą. Jis teikia nuomonę Komisijai ir 22 straipsnyje nurodytam komitetui visais mokslo arba techniniais klausimais, susijusiais su šio reglamento, ypač 4 ir 5 straipsnių, 9 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio, įgyvendinimu. Mokslo forumas visų pirma:

a) teikia nuomones dėl rūšių, kurių atžvilgiu gali būti svarstoma galimybė atlikti rizikos vertinimą siekiant jų galimo įtraukimo į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą, atsižvelgiant į jų dabartinę arba galimą riziką tapti invazinėmis Sąjungoje. Komisija konsultuojasi su mokslo forumu prieš siūlydama bet kokį rūšies perkėlimą iš Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašo; taip pat

b) paprašius, atlieka rizikos vertinimus.

2. Mokslo forumui pirmininkauja Komisija. Jį sudaro valstybių narių paskirti mokslo bendruomenės atstovai, atsižvelgiant į jų patirtį ir kompetenciją, kuri svarbi atliekant 1 dalyje nurodytą užduotį. Mokslo forumo narių skaičius nustatomas pagal būtinus poreikius ir atsižvelgiant į geografinį pasiskirstymą, kuris atspindėtų Sąjungos mokslinių problemų ir požiūrių įvairovę.

Pakeitimas 90

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
23 straipsnis	23 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas	Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.	1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.	2. 4 straipsnio 1 ir 1b dalyse ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.	3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1 ir 1b dalyse ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.	4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba Komisijai praneša, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.	5. Pagal 4 straipsnio 1 ir 1b dalis ir 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas 91

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

24 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1. Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles. Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

1a. Nepažeisdamos savo priežiūros įgaliojimų, kompetentingos institucijos turi teisę taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a) nurodyti už pažeidimą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimo veiksmus ir nemėginti kartoti tokių veiksmų;

b) nurodyti konfiskuoti konkrečias reikalavimų neatitinkančias Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis;

c) nustatyti laikiną veiklos draudimą;

d) veiklos leidimo panaikinimą visam laikui;

e) taikyti pinigines administracines sankcijas;

f) nurodyti fiziniam arba juridiniam asmeniui imtis taisomųjų priemonių ir (arba) svariai prisidėti padengiant atkūrimo priemonių sąnaudas.

1b. Spręsdamos dėl administracinių priemonių ir sankcijų rūšies, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, t. y.:

a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) už invaziją atsakingo asmens įsitraukimo laipsnį;

c) naudą, kurią dėl pažeidimo gauna fizinis arba juridinis asmuo;

d) dėl pažeidimo padarytą žalą aplinkai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą;

e) atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygį;

f) ankstesnius atsakingo asmens padarytus pažeidimus;

g) sukeltos žalos ekonominį poveikį ir principą, pagal kurį turėtų mokėti teršėjas.

1c. Valstybės narės užtikrina, kad dėl kompetentingų institucijų pagal šį straipsnį priimtų sprendimų galėtų būti teikiamas apeliacinis skundas.

Pakeitimas 92

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

25 straipsnis

Išbraukta.

Teisė taikyti sankcijas

1. Kompetentingos institucijos turi teisę visiems šio reglamento nesilaikantiems fiziniams arba juridiniams asmenims taikyti administracines priemones ir sankcijas.

2. Nepažeisdamos savo priežiūros įgaliojimų, kompetentingos institucijos turi teisę taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a) nurodyti už pažeidimą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimo veiksmus ir nemėginti kartoti tokių veiksmų;

b) nurodyti konfiskuoti konkrečias reikalavimų neatitinkančias Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis;

c) nustatyti laikiną veiklos draudimą;

d) visam laikui panaikinti veiklos leidimą;

e) taikyti pinigines administracines sankcijas;

3. Spręsdamos dėl administracinių priemonių ir sankcijų rūšies, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, t. y.:

a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) už invaziją atsakingo asmens įsitraukimo laipsnį;

c) naudą, kurią dėl pažeidimo gauna fizinis arba juridinis asmuo;

d) dėl pažeidimo padarytą žalą aplinkai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą;

e) atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis lygį;

f) ankstesnius atsakingo asmens padarytus pažeidimus.

4. Valstybės narės užtikrina, kad dėl kompetentingų institucijų pagal šį straipsnį priimtų sprendimų galėtų būti teikiamas apeliacinis skundas.

Pakeitimas 93

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c ir f punktų, ne komerciniais tikslais laikomų į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų augintinių savininkams leidžiama tuos gyvūnus laikyti iki natūralios tų gyvūnų gyvenimo pabaigos, jei tenkinamos šios sąlygos:	1. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies c ir f punktų, ne komerciniais tikslais laikomų į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių gyvūnų augintinių savininkams leidžiama tuos gyvūnus laikyti iki natūralios tų gyvūnų gyvenimo pabaigos, jei tenkinamos šios sąlygos:

Pakeitimas 94

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

aa) kompetentingos institucijos buvo informuotos;

Pakeitimas 95

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ba) egzemplioriai paženklinti pagal 8 straipsnio 2 dalies d punktą;

Pakeitimas 96

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Jei nekomerciniai savininkai negali užtikrinti, kad 1 dalyje išdėstytos sąlygos būtų tenkinamos, valstybės narės jiems pasiūlo galimybę perleisti savo egzempliorius ir deramai rūpinasi taip perimtų gyvūnų gerove.

3. Jei nekomerciniai savininkai negali laikytis 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, valstybės narės perkelia egzempliorius, užtikrindamos, kad jie nepatirtų skausmo, streso ar kančių, kurių galima išvengti.

Pagrindimas

Šis pakeitimas būtinas tam, kad naminių gyvūnėlių savininkams nebūtų leidžiama gyvūnėlių laikyti, jeigu jie negali tenkinti 1 dalyje išdėstytų reikalavimų dėl apsaugos nuo jų ištrūkimo arba paleidimo į laisvę.

Pakeitimas 97

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. 3 dalyje paminėtus egzempliorius gali laikyti 8 straipsnyje paminėtos institucijos specialiai šiam tikslui įkurtose prieglaudose.

Pakeitimas 98

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komercinių invazinių svetimų rūšių egzempliorių išteklių, įgytų prieš tas rūšis įtraukiant į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, turėtojams leidžiama iki dvejų metų nuo rūšies įtraukimo į tą sąrašą laikyti ir vežti tų rūšių gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti 8 straipsnyje nurodytoms mokslinių tyrimų arba išsaugojimo ex situ įstaigoms, jei egzemplioriai laikomi ir vežami uždaroje aplinkoje ir jei taikomos visos tinkamos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad tie gyvūnai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba paskersti juos, siekiant sunaikinti jų išteklius.

1. Komercinių invazinių svetimų rūšių egzempliorių išteklių, įgytų prieš tas rūšis įtraukiant į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, turėtojams leidžiama iki 12 mėnesių nuo rūšies įtraukimo į tą sąrašą laikyti ir vežti gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti, jei egzemplioriai laikomi ir vežami uždaroje aplinkoje ir jei taikomos visos tinkamos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad tie gyvūnai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba juos humaniškai papjauti, siekiant sunaikinti jų išteklius.

Pagrindimas

Yra rizika, kad apribojus rūšių egzempliorių išteklių, įgytų prieš įtraukiant šias rūšis į reglamentą, prekybą prekiautojai praras dalį vertės. Kaip kompromisas šis apribojimas panaikintas, bet laikotarpis, per kurį jie turi būti parduodami, sutrumpintas iki 12 mėnesių. Be to, vartoti žodį „paskersti“ šiame tekste netinka, nes jis dažnai vartojamas kalbant apie jų žudymą dėl maisto arba kailio. Jį reikėtų pakeisti žodžiais „humaniškai papjauti“.

[1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Svetimos rūšys dėl tiesioginės arba netiesioginės žmogaus veiklos įveikia ekologines kliūtis ir patenka už savo natūralaus paplitimo ribų. Kai kurios iš šių rūšių negali prisitaikyti prie naujos aplinkos ir greitai išnyksta, o kitos gali išgyventi, daugintis ir plisti.

Invazinės svetimos rūšys (toliau – ISR) – svetimos rūšys, kurių introdukcija arba plitimas, kaip nustatyta, kelia grėsmę biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms arba kurios daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir socialinei ekonominei plėtrai. ISR apima gyvūnų, augalų, grybų ir mikroorganizmų rūšis ir daro poveikį ES žemyniniam sausumos masyvui, vandens telkiniams, jūroms ir saloms.

Tik 11 proc. iš daugiau nei 12 000 Europoje užregistruotų svetimų rūšių daro poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms, o 13 proc. rūšių daro tam tikrą poveikį ekonomikai.

Tačiau jų poveikis biologinei įvairovei yra reikšmingas ir ISR, kaip biologinės įvairovės praradimą lemiantis veiksnys, yra laikomos vienintele antra pagal svarbą buveinių praradimo priežastimi ir viena iš pagrindinių rūšių išnykimo priežasčių.

Kalbant apie socialinį ir ekonominį poveikį, ISR gali platinti ligas arba tiesiogiai sukelti sveikatos problemų (pvz., astmą, dermatitą ir alergijas). ISR gali pakenkti infrastruktūrai ir rekreacinėms vietoms, trikdyti miškininkystės veiklą arba padaryti žalos žemės ūkiui.

Numatoma, kad biologinių invazijų Europoje daugės. Patikimais duomenimis grindžiami apskaičiavimai rodo, kad per pastaruosius 35 metus pavyzdinių taksonų IRS, buveinių rūšių arba atitinkamų žemynų dalių skaičius Europoje išaugo 76 proc.

Dabartinės tendencijos, susijusios su naujų rūšių įsiveisimu, rodo, kad problema anaiptol nėra valdoma, ir manoma, kad jos poveikis biologinei įvairovei stiprės, nes dėl tokio spaudimo, kaip, pvz., buveinių praradimas, būklės blogėjimas, susiskaidymas, per intensyvus naudojimas ir klimato kaita, didėja susijusių rūšių skaičius ir ekosistemų pažeidžiamumas invazijų sąlygomis.

Nustatyta, kad per pastarąjį dvidešimtmetį su ISR susijusios sąnaudos ES siekia bent 12 mlrd. EUR per metus, o sąnaudos, susijusios su jų daroma žala, toliau didėja. Invazinių rūšių plitimo, reglamentavimo ir likvidavimo sąnaudos ES siekia 40–100 mln. EUR per metus.

Pasiūlymo aplinkybės

Biologinės įvairovės konvencijoje ISR yra prioritetinis klausimas, siejamas su konkrečiu tikslu, kurį užsibrėžta įgyvendinti po konferencijos Nagojoje (9 Aichi biologinės įvairovės tikslas), pagal kurį įsipareigota „iki 2020 m. nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujų invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir įsikūrimui“.

2009 m. Europos Parlamentas ir Aplinkos taryba tvirtai pritarė pasiūlymui parengti ISR skirtą ES strategiją

ISR buvo vienas iš 10 prioritetinių tikslų Biologinės įvairovės veiksmų plane, taip pat penktasis tikslas 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, kurios tikslas – užtikrinti visapusišką ir koordinuojamą atsaką ES lygmeniu, kuriuo siekiama užtikrinti žalingų ISR introdukcijos ir plitimo prevenciją ir valdymą visoje ES.

Pagal naująją Biologinės įvairovės strategiją Komisija iki 2012 m. turėjo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamos priemonės, skirtos padėti spręsti su ISR susijusias bendras problemas ES.

Komisijos pasiūlymas

2013 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.

Anksčiau Komisija jau buvo padariusi išvadą, kad pagrindinis teisės aktas būtų vienintelė naudinga galimybė veiksmingai spręsti ISR klausimą. Atlikus poveikio vertinimą tai buvo patvirtinta. Taigi Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento. Siekiant užtikrinti veiksmingumą, kartu reikėtų nustatyti naujai įsiveisiančių Sąjungos svarbos ISR skubaus likvidavimo prievolę.

Pagal šią galimybę valstybės narės įpareigojamos nedelsiant imtis veiksmų ir keistis informacija. Komisijai leidus būtų galima taikyti išimtis.

Pagrindinis pasiūlymo projekto elementas – Sąjungos svarbos ISR, dėl kurių neigiamo poveikio būtina imtis suderintų veiksmų Sąjungos lygmeniu, sąrašas. Sąrašą parengtų Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Į Sąjungos svarbos ISR sąrašą įtrauktos rūšys būtų draudžiamos, taikant keletą išimčių. Valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad šios rūšys nebūtų introdukuojamos, parduodamos ir perkamos, laikomos, veisiamos arba paleidžiamos ES. Tokios rūšys gali daryti žalą visoje Sąjungoje arba tik kai kuriose Sąjungos dalyse, bet jų poveikio stiprumas pateisina prašymą, kad kitos ES valstybės narės suteiktų pagalbą.

Komisija siūlo apriboti Sąjungos svarbos rūšių sąrašą iki 50 rūšių, kad pradžioje daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama pavojingiausioms rūšims ir kad valstybėms narėms būtų užtikrintas pakankamas reglamentavimo aiškumas ir jos galėtų sukurti būtiną valdymo struktūrą.

Pasiūlyme taip pat numatoma ankstyvojo įspėjimo sistema.Valstybės narės, aptikusios staigiai jų teritorijoje atsiradusias ISR, turėtų nedelsiant įspėti Komisiją ir kitas valstybes nares, siekdamos, kad būtų sustabdytas tolesnis jų plitimas.

Jeigu į Sąjungos svarbos ISR sąrašą įtraukta rūšis jau yra kai kuriose valstybėse narėse, šios valstybės narės turėtų imtis šios rūšies likvidavimo arba valdymo priemonių ir užtikrinti, kad ji būtų kontroliuojama.

Pranešėjo pasiūlymas

Pranešėjas pritaria Komisijai, kad pasiūlymas turėtų būti grindžiamas šiais trimis pagrindiniais principais:

• PREVENCIJA

Vykdant prevencijos veiklą būtų siekiama sumažinti į ES patenkančių naujų ISR skaičių ir taip išvengti didėjančių grėsmių biologinei įvairovei ir neigiamo poveikio visuomenei ir ekonomikai.

• PRIORITETŲ NUSTATYMAS

Nustačius prioritetus būtų galima imtis veiksmingų priemonių, daugiausia išteklių skiriant kovai su žalingiausiomis ISR, t. y. veiklai, kuri suteiktų daugiausiai naudos biologinei įvairovei, visuomenei ir ekonomikai.

• VEIKLOS KOORDINAVIMAS

Nuosekli ir koordinuojama veikla visoje ES padėtų padidinti veiklos ES lygmeniu veiksmingumą, t. y. ji padėtų išvengti padėties, kai veiksmams, kurių imamasi vienoje valstybėje narėje, kenkia kitų valstybių narių neveiklumas.

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, tačiau mano, kad keletas jo aspektų turi būti iš dalies pakeisti.

Pagrindiniai pranešimo projekte siūlomi pakeitimai

• Į sąrašą įtrauktinų rūšių skaičiaus ribojimas

Siūloma ISR kiekio riba (50 rūšių), kurią bus galima peržiūrėti tik po penkerių metų, yra didelis pasiūlymo trūkumas. Į 50 rūšių ribą neatsižvelgta poveikio įvertinime ir net pačioje poveikio įvertinimo santraukoje teigiama, kad „neįmanoma iš anksto žinoti to, kiek ir kokių invazijų bus ateityje bus, taip pat to, kiek rūšių ir kokios rūšys bus įtrauktos į Sąjungos svarbos ISR sąrašą“.

Europoje įsiveisiančių ISR kiekis turėtų būti kuo labiau sumažintas ir reikėtų imtis priemonių siekiant sumažinti iki priimtino lygio bent žalingiausių ISR poveikį. Tačiau šiam rodikliui nenustatytas joks kiekybinis tikslas.

Mokslininkų bendruomenė pritaria nuomonei, kad apriboti, kaip siūloma, šio reglamento taikymo sritį 50 rūšių sąrašu nėra mokslinio pagrindo ir kad taip apribojus reglamento taikymo sritį iki 2020 m. ES tikriausiai nesugebės pasiekti 9 Aichi biologinės įvairovės tikslo. Šią ribą reikėtų panaikinti ir pakeisti sistemą tokia sistema, kuri būtų lanksti, jautriai reaguojanti ir kurią būtų galima atnaujinti taip dažnai, kaip to reikia.

• ISR sąrašo patvirtinimas ir atnaujinimas

• Rūšys, kurios kai kuriose Europos dalyse yra vietinės, o kitose – invazinės

Bendros priemonės Sąjungos lygmeniu gali būti naudingos sprendžiant klausimus, susijusius su konkrečiomis rūšimis, kurios yra invazinės kai kuriose Sąjungos teritorijos dalyse, neatsižvelgiant į tai, kad tos rūšys yra vietinės kitoje Sąjungos dalyje arba yra introdukuojamos iš teritorijų, esančių už Sąjungos ribų. Išsamaus sąrašo, apimančio visas invazines rūšis, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra būdingos kuriai nors ES daliai, ar ne, sudarymas reikštų tai, kad visos valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokio lygmens bendros priemonės būtų būtinos arba pateisinamos siekiant užkirsti kelią bet kokiam poveikiui arba jį valdyti.

• Valstybių narių svarbos ISR (savanoriška priemonė)

Būtų naudinga suteikti galimybę imtis priemonių valstybių narių lygmeniu dėl ISR, kurios nėra įtrauktos į Sąjungos svarbos ISR sąrašą, bet dėl jų paleidimo daromas poveikis, net jei jis tiksliai nenustatytas, valstybių narių nuomone, yra svarbus jų teritorijoje. Kiekviena valstybė narė pati spręstų, ar svetima rūšis gali būti laikoma valstybių narių svarbos svetima rūšimi. Tai reiškia, kad valstybės narės privalėtų tik nustatyti leidimų paleisti į aplinką rūšis, kurias jos laiko valstybių narių svarbos rūšimis, sistemą.

• Galimybė taikyti griežtesnes taisykles

Suvokiant, kad dėl ribotų išteklių tam tikrų priemonių įgyvendinimas gali būti varžomas, sistema turi būti sukurta taip, kad visais atvejais, kai tai įmanoma, būtų suteikta lankstumo galimybė ir kad būtų pripažinta tai, jog valstybės narės jau imasi kai kurių kovos su ISR priemonių. Todėl pranešėjas siekia užtikrinti, kad valstybės narės galėtų patvirtinti arba toliau taikyti griežtesnes taisykles.

• Išimtys

Daugelio, bet ne visų apribojimų ir prievolių taikymo išimčių paskirtis ir tikslas – atsižvelgti į regioninius skirtumus, susijusius su rūšių įsiveisimo arba plitimo prevencijos priemonių būtinybe ir pateisinimu, suteikiant galimybę valstybėms narėms nustatyti prioritetines priemones, tinkamas taikyti jų teritorijoje esančiomis sąlygomis, ir taip biogeografiniu pagrindu sumažinti sąnaudų poveikį.

• Pagalbinė informacijos sistema

Pranešėjas mano, kad pagalbinė informacijos sistema yra būtina sėkmingo reglamento įgyvendinimo sąlyga ir kad ji turi būti sukurta per 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos. Sistemai taip pat gali būti naudinga atitinkama Europos aplinkos agentūros patirtis.

• Visuomenės dalyvavimas

Reikėtų sustiprinti nuostatas dėl visuomenės dalyvavimo, nes veiksmingas visuomenės dalyvavimas suteiktų galimybę visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomones ir interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didinant atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, taip pat visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems sprendimams.

• Mokslo forumas

Atsižvelgiant į plačią reglamento taikymo sritį, svarbu įsteigti paskirtąjį techninę ir (arba) mokslinę įstaigą, kuri remtų sprendimų priėmimo procesą ekspertų žiniomis.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (24.1.2014)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo
(COM(2013) 0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD))

Nuomonės referentė: Catherine Bearder

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referentė palankiai vertina ilgai lauktą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, kuriuo siekiama sukurti teisinį pagrindą, įtvirtinantį prevencijos, ankstyvo aptikimo, skubaus likvidavimo ir ilgalaikio valdymo bei kontrolės principus. Šiais principais bus užtikrinta neįkainojamos Europos biologinės įvairovės apsauga ateityje, be to, ES yra puikiai pasirengusi koordinuoti šios srities veiksmus. Apskaičiuota, kad ES aplinkoje yra apytikriai 12 000 gyvūnų ir augalų rūšių, kurios ten neatsirado natūraliai, bet pateko į ją apgalvotai arba atsitiktinai.

Nuomonės referentė pritaria Komisijos nuomonei, kad tvirtas koordinuotas požiūris į invazinių svetimų rūšių valdymą ir kontrolę yra geriausias būdas užtikrinti mūsų vertingos biologinės įvairovės apsaugą ir sumažinti galimą didžiulę ekonominę, aplinkosauginę ir ekologinė žalą, kuri gali būti daroma dėl tyčinės ir netyčinės invazinių svetimų rūšių introdukcijos, ir manoma, kad ji šiuo metu kartu su gamybos nuostoliais ji siekia 12 mlrd. EUR per metus.

Nuomonės referentė palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl reglamento sprendžiamos ne tik invazinių svetimų rūšių introdukcijos į ES poveikio aplinkai, bet ir rimtų padarinių turinčio socialinio ir ekonominio poveikio problemos, vis dėlto ji mano, kad sąrašas, apimantis tik 50 aktyviai stebėtinų rūšių, yra per siauras ir neatitinka visuotinio poreikio skubiai iš esmės spręsti invazinių svetimų rūšių problemą. Toks sąrašas nesuderinamas su atliktu poveikio vertinimu. Todėl praplėtus rūšis taip, kad jos apimtų ir taksonomines grupes, būtų užkirstas kelias perėjimui nuo prekybos į sąrašą įtrauktomis Sąjungos svarbos rūšimis prie prekybos panašiomis, bet į sąrašą neįtrauktomis tos pačios taksonominės grupės rūšimis.

2010 m. vien Jungtinėje Karalystėje teisėtos prekybos naminiais gyvūnėliais ir maistu apyvarta siekė 5,9 mlrd. svarų sterlingų. Tačiau ne visa prekyba vykdoma teisėtai, o kontrabanda ir prekyba nykstančiais ir (arba) egzotiniais gyvūnais, kaip priedanga naudojantis teisėtos prekybos maršrutais, yra pelninga ir kelia didelę grėsmę laukinei augmenijai ir gyvūnijai. Manoma, kad neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais visame pasaulyje apyvarta siekia 7,8–10 mlrd. USD. Šiame reglamente dėmesys skiriamas galimoms teisėtos prekybos pasekmėms, tačiau juodojoje rinkoje parduodama medienos už 7 mlrd. USD, o žuvininkystės produktų – už 4,2–9,5 mlrd. USD, todėl reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad pasienio kontrolės tarnybos pajėgtų užtikrinti veiksmingą sienų kontrolę.

PAKEITIMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į toliau pateiktus pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje¹⁴, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo¹⁵ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB¹⁶ numatytos taisyklės, susijusios su leidimu naudoti tam tikras svetimas rūšis konkrečiais tikslais. Įsigaliojant naujosioms taisyklėms, pagal minėtą tvarką naudoti tam tikras rūšis jau yra leidžiama, nes jos nekelia nepriimtino pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir ekonomikai. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį pagrindą, naujosios taisyklės toms rūšims neturėtų būti taikomos;	(9) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje¹⁴, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo¹⁵ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB¹⁶ numatytos taisyklės, susijusios su leidimu naudoti tam tikras svetimas rūšis konkrečiais tikslais. Įsigaliojant naujosioms taisyklėms, pagal minėtą tvarką naudoti tam tikras rūšis jau yra leidžiama, nes jos nekelia nepriimtino pavojaus aplinkai, endeminių rūšių išlikimui, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir ekonomikai. Siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį pagrindą, naujosios taisyklės toms rūšims neturėtų būti taikomos;
_______________	_______________
^14.OL L 168, 2007 6 28, p. 1.	^14.OL L 168, 2007 6 28, p. 1.
¹⁵OL L 167, 2012 6 27, p. 1.	¹⁵OL L 167, 2012 6 27, p. 1.
¹⁶ OL L 309, 2009 11 24, p. 1.	¹⁶ OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių kiekis išliktų proporcingas, sąrašas turėtų būti sudaromas neskubant, rūšis įtraukiant laipsniškai, iš pradžių Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims priskiriant tik 3 % iš maždaug 1 500 Europos invazinių svetimų rūšių, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su biologinės įvairovės nykimu;	(10) siekiant užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių kiekis išliktų proporcingas ir atitiktų tikslą, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, labai svarbu, kad sąrašas būtų reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas. Sąrašas turėtų būti nebaigtinis, sudarytas pripažįstant, kad Sąjungoje yra maždaug 1 500 invazinių svetimų rūšių ir kad invazijos lygis auga, ir turėtų apimti visas taksonomines grupes, įskaitant rūšių, kurioms taikomi panašūs ekologiniai reikalavimai, grupes, kad būtų užkirstas kelias perėjimui nuo perkybos šiuo metu Sąjungoje leidžiamomis prekiauti rūšimis prie prekybos panašiomis, bet į sąrašą neįtrauktomis rūšimis. Sąraše daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su biologinės įvairovės nykimu;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) kriterijai, pagal kuriuos invazinės svetimos rūšys turi būti įtraukiamos į sąrašą kaip Sąjungos svarbos rūšys, yra pagrindinė naujųjų taisyklių taikymo priemonė. Komisija tais kriterijais pagrįsto sąrašo pasiūlymą Komitetui pateiks per vienerius metus nuo šio teisės akto įsigaliojimo. Kriterijai turėtų būti nustatomi remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir į juos turėtų būti įtrauktas rizikos vertinimas pagal taikomas nuostatas dėl rūšims nustatytų prekybos apribojimų pagal atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) su invazinėmis svetimomis rūšimis siejami pavojai ir nerimas yra tarptautinės reikšmės klausimas, darantis poveikį visai Sąjungai. Todėl labai svarbu Sąjungos lygmeniu nustatyti draudimą apgalvotai įvežti į Sąjungą, dauginti, auginti, pervežti, pirkti, parduoti, naudoti, mainyti, laikyti ir paleisti Sąjungos svarbos invazines svetimas rūšis, užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų imamasi ankstyvų ir nuoseklių veiksmų, idant nebūtų iškraipoma vidaus rinka, ir užkirsti kelią situacijoms, kai veiksmus vienoje valstybėje narėje žlugdo tai, kad kitoje nesiimama jokių veiksmų;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) Sąjungos pasienyje gali būti pastebėta arba Sąjungos teritorijoje gali būti aptikta svetimų rūšių, kurios dar nepripažintos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis ir kurios gali kelti grėsmę dėl jų atsitiktinės arba apgalvotos introdukcijos į aplinką. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis turimais moksliniais įrodymais ir gerąja praktika patvirtinti tam tikras neatidėliotinas priemones. Tokios neatidėliotinos priemonės leistų nedelsiant reaguoti aptikus rūšių, galinčių kelti pavojų, susijusį su jų introdukcija, įsitvirtinimu ir paplitimu tose šalyse, kol valstybės narės, laikydamosi atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų taikytinų nuostatų, įvertintų tikrąjį jų keliamą pavojų, visų pirma atsižvelgdamos į tai, kad tas rūšis galbūt reikėtų įtraukti į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Siekiant užtikrinti atitiktį atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų nuostatoms, reikia susieti nacionalines neatidėliotinas priemones su galimybe patvirtinti neatidėliotinas Sąjungos lygmens priemones. Be to, neatidėliotinos Sąjungos lygmens priemonės sudarytų sąlygas Sąjungai, laikantis atsargumo principo, veikti skubiai tuo atveju, jei būtų aptikta naujų invazinių svetimų rūšių arba kiltų didelė grėsmė, kad tokių rūšių į Sąjungą pateks;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) palyginti daug invazinių svetimų rūšių į Sąjungą introdukuojamos neapgalvotai. Todėl labai svarbu veiksmingiau valdyti neapgalvotos introdukcijos kelius. Veiksmų šioje srityje turėtų būti imamasi laipsniškai, nes patirties čia turima palyginti nedaug. Veiksmai turėtų apimti savanoriškas priemones, pavyzdžiui, veiksmus, siūlomus Tarptautinės jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones; be to, jie turėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta Sąjungoje ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones, įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

33 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33a) valstybės narės Sąjungos svarbos invazinių rūšių atžvilgiu gali toliau taikyti arba patvirtinti griežtesnes nacionalines invazinių svetimų rūšių valdymo taisykles palyginti su šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis, taip pat jos gali praplėsti nuostatas dėl Sąjungos svarbos invazinių rūšių, kad jos apimtų ir valstybės narės svarbos invazines svetimas rūšis;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ga) rūšims, laikomoms uždaruose akvakultūros objektuose, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 708/2007.

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) svetimos rūšys – gyvi gyvūnų, augalų, grybų arba mikroorganizmų rūšių, porūšių arba žemesnio taksono individai, introdukuoti už jų natūralaus buvusio arba esamo paplitimo arealo ribų; ši sąvoka apima visas tokių rūšių dalis, gametas, sėklas, kiaušinius ar auginius, taip pat visus hibridus ir gyvūnų bei augalų veisles, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis;

(1) svetimos rūšys – gyvi gyvūnų, augalų, grybų arba mikroorganizmų rūšių, porūšių arba žemesnio taksono individai, introdukuoti už jų natūralaus buvusio arba esamo paplitimo arealo ribų; ši sąvoka apima visas tokių rūšių dalis, gametas, sėklas, kiaušinius ar auginius, taip pat visas sulaukėjusias vietines rūšis, hibridus ir gyvūnų bei augalų veisles, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3a) valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys – kitos nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys, kurių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis, net jei jis tiksliai nenustatytas, valstybės narės nuomone, yra svarbus jos teritorijoje;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą įgyvendinimo aktais tvirtina ir atnaujina Komisija, remdamasi 2 dalyje išvardytais kriterijais. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

1. Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių arba rūšių taksonominių grupių sąrašą įgyvendinimo aktais tvirtina ir atnaujina Komisija, remdamasi 2 dalyje išvardytais kriterijais. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Invazinės svetimos rūšys įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik jei tenkina visus šiuos kriterijus:

2. Invazinės svetimos rūšys arba taksonominės grupės, kurioms priklauso šios rūšys, įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik jei jos visos tenkina visus šiuos kriterijus, atsižvelgiant į tarptautinius standartus:

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad jos yra svetimos Sąjungos teritorijoje, išskyrus atokiausius regionus;

a) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad tai invazinės rūšys, svetimos vienai ar daugiau valstybių narių, išskyrus atokiausius regionus;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) rūšies pavadinimas;

a) rūšies arba rūšies taksonominės grupės pavadinimas;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) įrodymas, kad rūšis tenkina 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

c) įrodymas, kad rūšis arba rūšies taksonominė grupė tenkina 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išbraukta.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos rūšys negali būti apgalvotai:

1. Į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos rūšys negali būti apgalvotai ar neatsargiai:

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) jei tai gyvūnų invazinės svetimos rūšys, tie gyvūnai, kur įmanoma, pažymimi;

d) jei tai gyvūnų invazinės svetimos rūšys, tie gyvūnai, jei įmanoma, pažymimi; šių gyvūnų identifikavimas ir registravimas sudarys galimybes atsekti savininką ir lengviau vykdyti kontrolę;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Vėliausiai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės narės pasirūpina, kad struktūros, atsakingos už oficialios į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir augalų, įskaitant jų sėklas, kiaušinius ar auginius, kontrolės, reikalingos siekiant užkirsti kelią apgalvotai Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai, vykdymą, nepriekaištingai veiktų.

1. Vėliausiai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės narės pasirūpina, kad struktūros, atsakingos už oficialios į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir augalų, įskaitant jų sėklas, kiaušinius ar auginius, parazitus ir patogenines infekcijas, kontrolės, reikalingos siekiant užkirsti kelią apgalvotai arba atsitiktinei Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių introdukcijai, vykdymą, ir stebėsenos pajėgumai nepriekaištingai veiktų .

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Taikydamos likvidavimo priemones valstybės narės užtikrina, kad taikomi metodai būtų veiksmingi siekiant visiškai ir ilgam laikui pašalinti konkrečios invazinės svetimos rūšies populiaciją ir kad juos taikant būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai, endeminių rūšių sveikatai bei išlikimui ir aplinkai ir užtikrinama, kad tiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) likvidavimo metodai neprieinami arba prieinami, bet daro labai didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.

c) likvidavimo metodai neprieinami arba prieinami, bet daro labai didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, endeminių rūšių sveikatai arba aplinkai.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Taikydamos valdymo priemones valstybės narės užtikrina, kad taikant konkrečius metodus būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai ir kad tiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių.	3. Taikydamos valdymo priemones valstybės narės užtikrina, kad taikant konkrečius metodus būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai, endeminių rūšių sveikatai ir ekonomikai ir kad tiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ea) duomenis apie Sąjungos ir valstybių narių svarbos invazinių svetimų rūšių, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, importą arba tranzitą per Sąjungą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencija ir valdymas
Nuorodos	COM(2013) 0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2013
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 24.10.2013
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Catherine Bearder 27.11.2013
Priėmimo data	21.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laima Liucija Andrikienė, Maria Badia i Cutchet, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, María Auxiliadora Correa Zamora, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Metin Kazak, Franziska Keller, Bernd Lange, David Martin, Vital Moreira, Paul Murphy, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Niccolò Rinaldi, Helmut Scholz, Peter Šťastný, Robert Sturdy, Henri Weber, Jan Zahradil, Paweł Zalewski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Catherine Bearder, Béla Glattfelder, Syed Kamall, Elisabeth Köstinger, Katarína Neveďalová, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Peter Skinner, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Sophie Auconie, Franco Frigo

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (23.1.2014)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo
(COM(2013) 0620 – C7‑0264/2013 – 2013/0307(COD))

Nuomonės referentas: Chris Davies

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 12 000 augalų ir gyvūnų rūšių, kurios iš pradžių čia nebuvo natūraliai paplitusios. Keliaujant žmonėms, gausėjant prekybai ir vykstant klimato kaitai šie skaičiai didėja. Maždaug 10–15 proc. atvejų tokios rūšys gali greitai ir nekontroliuojamai išsidauginti, padarydamos didelės ekonominės ir ekologinės žalos.

Komisijos poveikio vertinime teigiama, kad šios žalos, t. y. padarytų nuostolių ir prarastos produkcijos, sukeliamos išlaidos jau dabar siekia 12 mlrd. EUR per metus. Šis reiškinys taip pat turi sunkių padarinių biologinei įvairovei. Ši problema didėja, yra tarpvalstybinio pobūdžio ir jai spręsti reikia koordinuojamų veiksmų. Komisijos pasiūlymais siekiama užkirsti kelią tokių rūšių plitimui, išnaikinti jas ir prireikus jas kontroliuoti.

Bus susitarta dėl invazinių svetimų rūšių, kurių negalima įvežti į Sąjungą, laikyti, parduoti, auginti ar išleisti į aplinką, sąrašo. Valstybės narės prireikus gali nustatyti neatidėliotinas kontrolės priemones ir privalės parengti veiksmų planus tokių rūšių patekimo į teritoriją atvejams nustatyti ir į ją jau patekusioms rūšims kontroliuoti. Taip pat jų bus reikalaujama imtis įvairių priemonių ir atkurti pažeistas ekosistemas.

Kadangi bus taikomi prekybos apribojimai, gali tekti spręsti vidaus rinkai ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) kylančias problemas.

Suvokiama, kad Taryba neprieštarauja Komisijos siūlomam požiūriui, nors dėl siūlomų priemonių sąnaudų ir veiksmingumo bus diskutuojama.

Parlamente šį klausimą kuruoja Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Todėl šiame nuomonės projekte nuomonės referentas pateikė pasiūlymų tik tais klausimais, kurie gali būti aktualūs jūrų aplinkai arba akvakultūrai.

Būtinas pirmasis žingsnis – iš dalies pakeisti Komisijos siūlymą Sąjungos svarbos rūšių skaičių apriboti iki 50. Tai – visiškai dirbtinė koncepcija, prieštaraujanti pačios Komisijos vertinimui, kaip brangiai kainuoja negebėjimas išspręsti problemos. Pavyzdžiui, vien Belgija nustatė 28 augalų, kurie neturi būti sodinami, rūšis. Prioritetus nustatyti reikia, tačiau Sąjungos sąrašas turėtų būti parengtas remiantis geriausiomis konsultacijomis, kurias teiktų mokslo patariamoji grupė.

Kai kurios tam tikruose Europos Sąjungos regionuose natūraliai paplitusios rūšys gali kelti problemų, jeigu jos bus išleistos į aplinką tose valstybėse narėse, kuriose vyrauja kitokios aplinkos sąlygos. Nuomonės referentas siūlo taikyti tuos pačius apribojimus ir veiksmus, kaip ir problemų keliančioms išorės rūšims.

Didelę invazinių svetimų rūšių dalį į vandens aplinką kartu su balastiniu vandeniu išleidžia visame pasaulyje plaukiojantys prekybiniai laivai. Kai buvo rengiamas tekstas, tik keturios valstybės narės buvo ratifikavusios Balastinių vandenų konvenciją. Parlamentas turėtų primygtinai raginti dėti suderintas pastangas įtikinti visas jūrines ES valstybes nares patvirtinti konvenciją.

PAKEITIMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą įtraukti į savo pranešimą šiuos pakeitimus:

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) invazinių svetimų rūšių yra daug, todėl svarbu užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas toms rūšims, kurios laikomos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl reikėtų parengti tokių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis laikytinos tos rūšys, kurių daroma žala paveiktosiose valstybėse narėse yra tokia didelė, kad galima pateisinti visos Sąjungos masto priemones, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios dar nėra paveiktos ar net, tikėtina, nebus paveiktos. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių kiekis išliktų proporcingas, sąrašas turėtų būti sudaromas neskubant, rūšis įtraukiant laipsniškai, iš pradžių Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims priskiriant tik 3 % iš maždaug 1 500 Europos invazinių svetimų rūšių, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su biologinės įvairovės nykimu;	(10) invazinių svetimų rūšių yra daug, todėl svarbu užtikrinti, kad prioritetas būtų teikiamas toms rūšims, kurios laikomos Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl reikėtų parengti tokių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis laikytinos tos rūšys, kurių daroma žala paveiktosiose valstybėse narėse yra tokia didelė, kad galima pateisinti visos Sąjungos masto priemones, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios dar nėra paveiktos ar net, tikėtina, nebus paveiktos. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių kiekis išliktų proporcingas, sąrašas turėtų būti sudaromas neskubant, rūšis įtraukiant laipsniškai, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su biologinės įvairovės nykimu;

Pagrindimas

Apribojus Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių skaičių teisės aktas bus įgyvendinamas neveiksmingai.

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) kai kurios invazinėmis Sąjungoje laikomos rūšys atokiausiuose Sąjungos regionuose gali būti vietinės ir atvirkščiai. Komisijos komunikate „Atokiausi regionai – Europos turtas“¹⁸ pripažinta, kad įspūdinga atokiausių regionų biologinė įvairovė skatina plėtoti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti ir valdyti invazines svetimas rūšis tuose regionuose, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 29 d. Europos Tarybos sprendimą 2010/718/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sen Bartelmi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu¹⁹, ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Tarybos sprendimą 2012/419/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas Europos Sąjungos atžvilgiu²⁰. Todėl Sąjungos atokiausiems regionams turėtų būti taikomos visos naujųjų taisyklių nuostatos, išskyrus nuostatas, susijusias su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis, kurios tuose regionuose yra vietinės. Be to, siekiant numatyti reikiamą biologinės įvairovės apsaugą tokiuose regionuose, reikia, kad visais tinkamais atvejais atitinkamos valstybės narės parengtų ir atnaujintų specialius savo atokiausiems regionams, kuriems naujosios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos, skirtus invazinių svetimų rūšių sąrašus, – jais būtų papildytas Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašas. Šis sąrašas negalutinis ir, aptikus naujas invazines svetimas rūšis ir nustačius, kad jos kelia pavojų, jis persvarstomas. Kai kurios svetimos rūšys, Sąjungoje laikomos invazinėmis, kai kuriose Sąjungos dalyse ir atokiausiuose regionuose gali būti vietinės ir atvirkščiai;

__________________

¹⁸COM(2008) 642 galutinis.

¹⁹ OL L 325, 2010 12 9, p. 4.

²⁰ OL L 204, 2012 7 31, p. 131.

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) palyginti daug invazinių svetimų rūšių į Sąjungą introdukuojamos neapgalvotai. Todėl labai svarbu valdyti neapgalvotos introdukcijos kelius. Veiksmų šioje srityje turėtų būti imamasi laipsniškai, nes patirties čia turima palyginti nedaug. Veiksmai turėtų apimti savanoriškas priemones, pavyzdžiui, veiksmus, siūlomus Tarptautinės jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones; be to, jie turėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta Sąjungoje ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones, įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės;	(20) palyginti daug invazinių svetimų rūšių į Sąjungą introdukuojamos neapgalvotai. Todėl labai svarbu valdyti neapgalvotos introdukcijos kelius. Veiksmų šioje srityje turėtų būti imamasi laipsniškai, nes patirties čia turima palyginti nedaug. Veiksmai turėtų apimti savanoriškas priemones, pavyzdžiui, veiksmus, siūlomus Tarptautinės jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones; be to, jie turėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta Sąjungoje ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones, įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės. Komisija atitinkamai imasi visų reikiamų veiksmų, kad paskatintų valstybes nares ratifikuoti konvenciją, įskaitant galimybių rengti nacionalinių ministrų tarpusavio diskusijas skatinimą. Nepaisant 11 straipsnyje išdėstytų nuostatų dėl valstybių narių veiksmų planų, Komisija, praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įgyvendinimo dienos, informuoja apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina minėtąsias savanoriškas priemones, ir prireikus pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais tokios priemonės būtų įtrauktos į Sąjungos teisę. Jei minėtoji konvencija įsigaliotų pavėluotai, Komisija turėtų siekti, jog valstybės narės, ES nepriklausančios laivybos tautos ir tarptautinės laivybos organizacijos koordinuotų veiksmus tarpusavyje, kad būtų parengtos priemonės, kuriomis būtų apsisaugota nuo netyčinės rūšių introdukcijos šiuo konkrečiu būdu;

Pagrindimas

Tuo metu, kai buvo rengiamas Komisijos poveikio vertinimas, konvenciją buvo ratifikavusios tik keturios valstybės narės. Vis dėlto Europos aplinkos politikos instituto (angl. Institute for European Environmental Policy – IEEP) ataskaitoje Komisijai (2010 m.) teigiama, kad nevalyto balastinio vandens išleidimas ir korpuso nešvarumai yra pagrindiniai netyčinės svetimų rūšių introdukcijos būdai. Todėl, kai savanoriškos priemonės nepasiteisina, Komisija turėtų svarstyti galimybę imtis teisėkūros veiksmų šioje srityje.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27a) šio reglamento įgyvendinimas, pirmiausia Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašo, rizikos vertinimo elementų, neatidėliotinų priemonių ir skubaus likvidavimo ankstyvuoju etapu priemonių nustatymas ir atnaujinimas turėtų būti vykdomas remiantis patikimais moksliniais įrodymais. Tam būtinas veiksmingas reikiamų mokslo bendruomenės narių dalyvavimas. Todėl turėtų būti aktyviai siekiama patarimų reguliariai konsultuojantis su mokslininkais, pirmiausia įsteigiant specialų Komisijos patariamąjį organą (mokslo patarėjų grupę);

Pagrindimas

Atsižvelgiant į mokslinius reikiamos srities ekspertų patarimus bus užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus teisės aktų įgyvendinimas.

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3) Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys – invazinės svetimos rūšys, dėl kurių neigiamo poveikio reikia imtis suderintų Sąjungos lygmens veiksmų pagal 4 straipsnio 2 dalį;	3) Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys – invazinės svetimos rūšys, – nesvarbu, ar jos nevietinės Sąjungoje, ar vietinės tam tikruose Sąjungos regionuose, tačiau svetimos kitoms rūšims, – arba taksonominės rūšių grupės, dėl kurių neigiamo poveikio reikia imtis suderintų Sąjungos lygmens veiksmų pagal 4 straipsnio 2 dalį;

Pagrindimas

Kai kuriais atvejais vietinės vieno Sąjungos regiono rūšys gali būti nevietinės ir invazinės kitame. Atitinkamai turėtų būti pateikta nuostata dėl skirtingo valstybių narių požiūrio į tokias rūšis. Į Sąjungos sąrašą įtraukus taksonomines rūšių, kurioms keliami panašūs ekologiniai reikalavimai, grupes, bus galima išvengti prekybos perorientavimo ir lengviau įgyvendinti reglamentą.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos 16 a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	16a) apgalvotas paleidimas – procesas, kai organizmas perkeliamas į aplinką, – nesvarbu, kokiu tikslu tai būtų daroma, – netaikant priemonių, būtinų nuo jo ištrūkimo ir plitimo apsisaugoti;

Pagrindimas

Apibrėžtis papildoma atsižvelgiant į 12 pakeitimo (10 straipsnio 1 dalis) korekcijas.

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) atsižvelgiant į turimus mokslinius įrodymus nustatyta, kad jos yra svetimos Sąjungos teritorijoje, išskyrus atokiausius regionus;

a) atsižvelgiant į turimus geriausius ir naujausius mokslinius įrodymus nustatyta, kad jos yra svetimos Sąjungos teritorijoje, išskyrus atokiausius regionus;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) atsižvelgiant į turimus geriausius ir naujausius mokslinius įrodymus nustatyta, kad galėtų įsiveisti gyvybinga jų populiacija ir plisti į aplinką esamomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis bet kur Sąjungoje, išskyrus atokiausius regionus;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Kai Sąjungos svarbos invazinės rūšys yra vietinės vienuose Sąjungos regionuose, tačiau svetimos kituose, valstybės narės gali pateikti Komisijai prašymą dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų, taikymo. Komisija tokią nukrypti leidžiančią nuostatą leidžia taikyti įvertinusi pateiktus įrodymus, kurie apima:
	a) įrodymą, kad rūšis valstybėje narėje yra vietinė ir (arba) neinvazinė;
	b) įrodymą, kad valstybė narė, remdamasi atsargumo principu ir, kai įmanoma, kartu su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis ėmėsi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta tos rūšies plitimo į kitus Sąjungos regionus, kuriuose ta rūšis gali kelti invazijos grėsmę.

Pagrindimas

Tais atvejais, kai valstybė narė savo teritorijoje identifikuoja invazinę rūšį, kuri yra vietinė ar neinvazinė rūšis kitoje valstybėje narėje, pastaroji turėtų turėti galimybę vadovautis diferencijuotu požiūriu į tos rūšies kontrolę, jei vykdo konkrečius įsipareigojimus.

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtraukiama daugiausia penkiasdešimt rūšių, įskaitant visas rūšis, kuriomis sąrašas gali būti papildytas pritaikius 9 straipsnyje numatytas neatidėliotinas priemones.	Išbraukta.

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Komisija kasmet vertina pagal 4 straipsnio 3 dalį suteiktas nukrypti leidžiančias nuostatas. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į 21a straipsniu sukurtos mokslo patariamosios grupės patarimus.

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies e punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) dabartinio rūšies paplitimo aprašymą, taip pat tai, ar rūšis jau yra Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse;	e) dabartinio rūšies paplitimo aprašymą, taip pat tai, ar rūšis Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse jau yra vietinė ar svetima rūšis;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies g punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) kiekybinę žalos sąnaudų Sąjungos lygmeniu prognozę, rodančią reikšmę Sąjungai, kad būtų galima pagrįsti tolesnius veiksmus, nes bendra žala viršytų švelninimo sąnaudas;	g) galimų sąnaudų įvertinimą Sąjungos lygmeniu;

Pagrindimas

Sunku kiekybiškai įvertinti galimą pavojų ir sąnaudas, su kuriais susiduriama dėl invazinių svetimų rūšių.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies h punktas


h) galimų panaudojimo būdų ir naudos, kurią būtų galima gauti panaudojus konkrečią rūšį, aprašymą.	h) galimų panaudojimo būdų ir naudos, kurią būtų galima gauti iš konkrečios rūšies, aprašymą.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės draudžia apgalvotai paleisti į aplinką, t. y. imtis veiksmų, kuriais organizmas patenka į aplinką, nesvarbu, kokiu tikslu tai būtų daroma, kai nesiimama priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių, kitų nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys, ištrūkimui į laisvę ir plitimui, jei remdamosi moksliniais įrodymais valstybės narės mano, kad dėl tų rūšių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis, net jei jis tiksliai nenustatytas, yra svarbus jų valstybės teritorijoje (toliau – valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys).	1. Valstybės narės draudžia apgalvotai paleisti į aplinką invazines svetimas rūšis, kitas nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos rūšys, jei remdamosi geriausiais turimais moksliniais įrodymais valstybės narės mano, kad dėl tų rūšių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis yra svarbus jų valstybės teritorijoje (toliau – valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys).

Pagrindimas

Apibrėžtys turėtų būti įtrauktos į 3 straipsnį.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies b punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) jų teritorijoje esančių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių paplitimo duomenis;	b) jų teritorijoje ir jų gėlo vandens telkiniuose ir jūrų vandenyse esančių Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių paplitimo duomenis, įskaitant informaciją apie migracijos ar reprodukcijos specifiką;

Pagrindimas

Tokia informacija padės informuoti kitas valstybes nares apie galimą konkrečių jūrinių invazinių svetimų rūšių keliamą pavojų.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) priemones, kurių imtasi siekiant informuoti visuomenę apie svetimų rūšių buvimą, ir bet kuriuos veiksmus, kurių piliečių buvo prašoma imtis.

Pagrindimas

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a straipsnis (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	21a straipsnis
	Mokslo patariamoji grupė
	1. Komisija sukuria mokslo patariamąją grupę, kurią sudaro nepriklausomi mokslininkai, turintys reikiamos patirties konkrečioje invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencijos ir valdymo srityje. Grupei pirmiausia pavedama:
	a) nustatyti naujas invazines galimos Sąjungos svarbos rūšis ir pasiūlyti jas įtraukti į Sąjungos sąrašą;
	b) tikrinti valstybių narių atliktus rizikos vertinimus;
	c) tikrinti valstybių narių prašymus dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytų nuostatų, taikymo, kaip apibrėžta pagal 4 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalies a punktą.

Pagrindimas

Remiantis moksliniais reikiamos srities ekspertų patarimais bus užtikrintas veiksmingas, nuoseklus ir sėkmingas teisės aktų įgyvendinimas ir priežiūra.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

21 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21b straipsnis

Mokslinė peržiūros grupė

1. Šiuo straipsniu sukuriama mokslinė peržiūros grupė.

Mokslinė peržiūros grupė atsakinga už nuomonės, kurią svarsto Komisija ir 22 straipsnyje nurodytas komitetas, toliau nurodytais klausimais pateikimą:

a) dėl Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašo parengimo ir atnaujinimo;

b) dėl mokslinių ir techninių klausimų, susijusių su priimtinų konkrečių įrodymų, nurodytų 4 straipsnio 2 dalies b punkte, tipu ir 5 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išdėstytų elementų taikymu, įskaitant metodiką, taikytiną vertinant tokius elementus, kaip apibrėžta 5 straipsnio 2 dalyje;

c) dėl vertinimų, atliekamų vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalimi;

d) dėl neatidėliotinų priemonių, kurios pagal 9 straipsnio 4 dalį Sąjungos lygmeniu turi būti priimamos sprendžiant klausimą dėl invazinių svetimų rūšių, neįtrauktų į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą;

e) Komisijos arba valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu – dėl bet kokių kitų mokslinių ar techninių klausimų, kylančių taikant šį reglamentą.

2. Mokslinės peržiūros grupės narius skiria Komisija, atsižvelgdama į jų patirtį ir ekspertines žinias, svarbias 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti, taip pat atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą, kuris atspindėtų Sąjungos mokslinių problemų ir požiūrių įvairovę. Narių skaičių Komisija nustato atsižvelgdama į būtinus poreikius.

Pagrindimas

Norint sėkmingai įgyvendinti šį reglamentą, ypač prevencinių priemonių požiūriu, būtinas nepriklausomo patariamojo organo dalyvavimas. Moksliniai ir techniniai patarimai reikalingi norint prognozuoti galimą konkrečių organizmų introdukciją ar jų problemiškumą. Todėl turėtų būti sukurta nepriklausomų mokslo ir technikos ekspertų grupė. Pagrindinės šios grupės užduotys apima nuomonės dėl rūšių, kurias ketinama įtraukti į sąrašą, pateikimą ir rizikos vertinimų tikrinimą.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Visuomenės dalyvavimas

Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir keitimasis informacija

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. Siekdama palengvinti veiksmingą ir skaidrų keitimąsi informacija apie įvairių reglamento aspektų įgyvendinimą, Komisija sukuria ir reguliariai sukviečia invazinių svetimų rūšių forumą, kurį sudaro valstybių narių, pramonės ir atitinkamų sektorių bei nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovę, atstovai.

Pirmiausia Komisija atsižvelgia į forumo rekomendacijas dėl sąrašo, nurodyto 4 straipsnio 1 dalyje, rengimo ir atnaujinimo ir neatidėliotinų priemonių, kurios pagal 9 straipsnio 4 dalį Sąjungos lygmeniu turi būti priimamos sprendžiant klausimą dėl invazinių svetimų rūšių, neįtrauktų į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Forumas taip pat naudojamas siekiant skatinti keitimąsi informacija apie rūšių paplitimo ir valdymo galimybes, įskaitant humaniškus kontrolės metodus.

Pagrindimas

Atitinkamos suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę dalyvauti rengiant Europos Sąjungos svarbos rūšių sąrašą, taip pat veikloje, skirtoje prevencijai skatinti ir humaniškiems kontrolės metodams taikyti. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir aktyvų informacijos keitimąsi tarp valstybių narių, atitinkamų pramonės šakų ir sektorių, su tuo susijusių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos, būtinas skaidriai veikiantis forumas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencija ir valdymas
Nuorodos	COM(2013) 0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD)
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2013
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data	PECH 12.9.2013
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data	Chris Davies 23.9.2013
Svarstymas komitete	17.10.2013
Priėmimo data	22.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 7 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Antonello Antinoro, Alain Cadec, Chris Davies, João Ferreira, Carmen Fraga Estévez, Pat the Cope Gallagher, Dolores García-Hierro Caraballo, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Guido Milana, Maria do Céu Patrão Neves, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Jarosław Leszek Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Izaskun Bilbao Barandica, Ole Christensen, Jens Nilsson

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencija ir valdymas
Nuorodos	COM(2013) 0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	9.9.2013
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2013
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data	INTA 24.10.2013	ITRE 12.9.2013	REGI 12.9.2013	AGRI 12.9.2013
	PECH 12.9.2013
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data	ITRE 25.9.2013	REGI 24.9.2013	AGRI 30.9.2013
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data	Pavel Poc 23.9.2013
Svarstymas komitete	16.12.2013
Priėmimo data	30.1.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sophie Auconie, Pilar Ayuso, Sandrine Bélier, Biljana Borzan, Martin Callanan, Tadeusz Cymański, Spyros Danellis, Chris Davies, Esther de Lange, Bas Eickhout, Edite Estrela, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Matthias Groote, Satu Hassi, Jolanta Emilia Hibner, Karin Kadenbach, Martin Kastler, Christa Klaß, Eija-Riitta Korhola, Claus Larsen-Jensen, Jo Leinen, Corinne Lepage, Peter Liese, Zofija Mazej Kukovič, Linda McAvan, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vladko Todorov Panayotov, Pavel Poc, Anna Rosbach, Oreste Rossi, Dagmar Roth-Behrendt, Richard Seeber, Theodoros Skylakakis, Bogusław Sonik, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Salvatore Tatarella, Glenis Willmott, Sabine Wils, Marina Yannakoudakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Julie Girling, Jutta Haug, Filip Kaczmarek, James Nicholson, Vittorio Prodi, Christel Schaldemose, Birgit Schnieber-Jastram, Renate Sommer, Bart Staes, Rebecca Taylor, Vladimir Urutchev, Andrea Zanoni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Fabrizio Bertot, Hiltrud Breyer, Vojtěch Mynář, Bill Newton Dunn
Pateikimo data	4.2.2014

Teisinė informacija - Privatumo politika