Procedūra : 2013/0185(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0089/2014

Pateikti tekstai :

A7-0089/2014

Debatai :

PV 16/04/2014 - 19
CRE 16/04/2014 - 19

Balsavimas :

PV 17/04/2014 - 9.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0451

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1078kWORD 569k
4.2.2014
PE 516.968v02-00 A7-0089/2014

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

(COM(2013)0404 – C7‑0170/2013 – 2013/0185(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Andreas Schwab

Nuomonės referentas(*):

Bernhard Rapkay, Teisės reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis.

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

(COM(2013)0404 – C7‑0170/2013 – 2013/0185(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0404),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 103 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0170/2013),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto / Regionų komiteto nuomonę(1),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų bei komiteto Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7‑0000/2014),

1.      priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.      ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 103 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą [...],

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)      Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsniai yra viešosios politikos dalykas ir turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje siekiant užtikrinti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta;

(2)      šių Sutarties nuostatų viešąjį vykdymą užtikrina Komisija, pasinaudodama jai 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(5) (toliau – Reglamentas Nr. 1/2003) suteiktais įgaliojimais. Europos bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniai dabar yra SESV 101 ir 102 straipsniai ir jų esmė liko ta pati. Viešąjį vykdymo užtikrinimą taip pat vykdo nacionalinės konkurencijos institucijos, kurios gali priimti Reglamento (EB) Nr. 1/2003 5 straipsnyje išvardytus sprendimus;

(3)      SESV 101 ir 102 straipsniai turi tiesioginį poveikį asmenų tarpusavio santykiams ir susijusiems asmenims sukuria teises ir pareigas, kurių vykdymą turi užtikrinti nacionaliniai teismai. Todėl nacionalinių teismų vaidmuo taikant konkurencijos taisykles (privatusis vykdymo užtikrinimas) taip pat yra labai svarbus. Spręsdami privačių asmenų ginčus, jie gina Sąjungos teisėje apibrėžtas subjektyviąsias teises, pavyzdžiui, priteisdami atlyginti žalą nukentėjusiesiems dėl pažeidimų. Siekiant veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnių nuostatas, visų pirma praktiškai įgyvendinti juose nustatytus draudimus, būtina užtikrinti, kad kiekvienas – nesvarbu, ar tai asmuo (įskaitant vartotojus ir įmones), ar tai valdžios institucija – turėtų galimybę nacionaliniams teismams teikti ieškinį dėl žalos, patirtos dėl šių nuostatų pažeidimo, atlyginimo. Ši Sąjungos teisė gauti kompensaciją taip pat taikoma, jei SESV 101 ir 102 straipsnius pažeidžia valstybinės įmonės arba įmonės, kurioms valstybės narės suteikė specialias arba išimtines teises, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnyje;

(4)      pagal [...] teisę gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl Sąjungos ir nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimų, reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė turėtų procesinių taisyklių, kuriomis užtikrintų veiksmingą galimybę pasinaudoti šia teise. Veiksmingų procesinių teisės gynimo priemonių poreikis taip pat atsiranda dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, nustatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)(6) 47 straipsnio pirmoje pastraipoje ir Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse;

(4a)    ieškiniai dėl žalos atlyginimo sudaro tik vieną veiksmingos privačiojo kaltinimo dėl ES konkurencijos teisės aktų pažeidimų užtikrinimo dalį, kartu su neteisminiais žalos atlyginimo būdais, pvz., ginčų sprendimas šalių susitarimu arba viešojo teisės aktų vykdymo sprendimas, kuriais šalys skatinamos atlyginti žalą;

(5)      kad būtų užtikrinti veiksmingi privatieji vykdymo užtikrinimo veiksmai pagal civilinę teisę ir veiksmingas konkurencijos institucijų viešasis konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas, reikalinga abiejų šių priemonių sąveika, kad būtų pasiektas didžiausias konkurencijos taisyklių veiksmingumas. Būtina darniai sureguliuoti abiejų formų vykdymo užtikrinimo koordinavimą, pavyzdžiui, teisės susipažinti su konkurencijos institucijų turimais dokumentus tvarką. Užtikrinus tokį Sąjungos lygmens koordinavimą taip pat bus išvengta skirtingo taisyklių taikymo, nes tai keltų pavojų pačios vidaus rinkos veikimo principams;

(6)      pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Valstybių narių taisyklės, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, labai skiriasi. Dėl šių skirtumų atsirado netikrumas, susijęs su sąlygomis, kuriomis nukentėjusiosios šalys gali pasinaudoti TFEU numatyta teise gauti kompensaciją, taip pat šie skirtumai turi poveikį tikrajam tokios teisės veiksmingumui. Kadangi nukentėjusiosios šalys dažnai renkasi reikalauti atlyginti žalą savo įsisteigimo valstybėje narėje, dėl nacionalinių taisyklių neatitikimo ieškinių dėl žalos atlyginimo sąlygos yra nevienodos, todėl gali būti daromas poveikis konkurencijai tose rinkose, kuriose veikia tiek šios nukentėjusiosios šalys, tiek pažeidimą padariusios įmonės;

(7)      skirtingose valstybėse narėse įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms taikomos procesinės taisyklės, nuo kurių labai priklauso kokio masto atsakomybė už konkurencijos teisės aktų pažeidimus šioms įmonėms gali grėsti. Dėl tokio nevienodo teisės gauti kompensaciją pagal Sąjungos teisę vykdymo užtikrinimo kai kurios Sutarties 101 arba 102 straipsnį pažeidusios įmonės gali turėti konkurencinį pranašumą, taip pat gali sumažėti paskata naudotis įsisteigimo ir prekių tiekimo ar paslaugų teikimo teisėmis tose valstybėse narėse, kuriose teisės gauti kompensaciją vykdymas užtikrinamas veiksmingiau. Todėl tikslinga, kad ši direktyva būtų pagrįsta dvejopu teisiniu pagrindu, t. y. SEVS 103 ir 114 straipsniais, nes valstybių narių taikomos atsakomybės tvarkos skirtumai gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(8)      todėl, turint omenyje ir tai, kad didelio masto konkurencijos teisės pažeidimai dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio, būtina užtikrinti vienodesnes sąlygas vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir pagerinti sąlygas vartotojams naudotis vidaus rinkoje numatytomis teisėmis. Taip pat tikslinga padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti valstybių narių nacionalinių taisyklių, taikomų ieškiniams dėl žalos, patirtos dėl Sąjungos ir (jei lygiagrečiai taikoma su pastaraisiais) nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, skirtumus. Suvienodinus šias taisykles taip pat būtų galima užkirsti kelią dar didesniems valstybių narių taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos atlyginimo konkurencijos bylose, skirtumams;

(9)      Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties [101] straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir Sutarties [101] straipsnio nuostatas. Valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus bet kuriam Sutarties [102] straipsniu draudžiamam piktnaudžiavimui, taiko ir Sutarties [102] straipsnio nuostatas.“ Kad vidaus rinka veiktų tinkamai ir kad būtų pasiekta daugiau teisinio tikrumo ir įmonėms ir vartotojams sudarytos vienodesnės sąlygos, tikslinga į direktyvos taikymo sritį įtraukti ieškinius dėl žalos atlyginimo, pagrįstus nacionalinių konkurencijos teisės aktų, kai jie taikomi remiantis Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalimi, pažeidimu. Taikant skirtingas taisykles dėl civilinės atsakomybės už SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinių konkurencijos teisės aktų, kurie turi būti taikomi tais pačiais atvejais ir lygiagrečiai su Sąjungos konkurencijos teisės aktais, pažeidimus, būtų daromas neigiamas poveikis ieškovų padėčiai tokiose pačiose bylose ir jų ieškinių apimčiai, todėl tinkamam vidaus rinkos veikimui kiltų kliūčių.

(10)    jei nėra Sąjungos teisės aktų, ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomos valstybės narės nustatytos nacionalinės taisyklės ir procedūros. Visos nacionalinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama teisė gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo, įskaitant taisykles, susijusias su aspektais, neįtrauktais į šią direktyvą, kaip antai pažeidimo ir žalos priežastinio ryšio sąvoka, turi atitikti veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus. Tai reiškia, kad taisyklės neturėtų būti suformuluotos arba taikomos taip, kad būtų pernelyg sunku arba neįmanoma užtikrinti Sutartyje įtvirtintos teisės gauti kompensaciją, ir jų formuluotė arba taikymas neturėtų būti nepalankesni negu panašiems ieškiniams valstybėse narėse taikytinos taisyklės;

(11)    šioje direktyvoje dar kartą įtvirtinamos acquis communautaire nuostatos dėl teisės gauti kompensaciją pagal Sąjungos tesės aktus už žalą, patirtą dėl Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, visų pirma nuostatos, susijusios su žalos padėtimi ir apibrėžtimi, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; taip pat šia direktyva neužkertamas kelias tolesnei jos raidai. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl pažeidimo, gali reikalauti kompensacijos už faktinius nuostolius (damnum emergens), už prarastas pajamas (prarastą pelną arba lucrum cessans) bei gauti palūkanas, nepažeidžiant pagal nacionalinę teisę pripažintos teisės gauti palūkanas arba jų dydžio. Šia teise vienodai naudojasi fiziniai arba juridiniai asmenys (vartotojai, įmonės ir valdžios institucijos), nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginių sutartinių santykių su pažeidimą padariusia įmone ir ar konkurencijos institucija yra nustačiusi pažeidimą. Neturėtų būti numatyta nuostatų apie baudžiamojo pobūdžio žalos atlyginimą arba baudas, dėl kurių nukentėjusieji gautų kompensacijos permoką. Dėl prarastų galimybių patirtos žalos kompensavimas neturėtų būti laikomas kompensacijos permoka;

(11a)  atsakovai pageidautų, jog ginčo sprendimas būtų randamas „visiems laikams“ siekiant mažiau netikrumo ir norint išvengti perdėto ekonominio poveikio, kuris galėtų daryti įtaką darbuotojams, tiekėjams, subrangovams ir kitoms pažeidimo nepadariusiems asmenims;

(12)    nagrinėjant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo paprastai reikia atlikti sudėtingą faktinę ir ekonominę analizę. Dažnai svarbiausius įrodymus, reikalingus reikalavimui atlyginti žalą įrodyti, turi vien tik priešinga ginčo šalis arba tretieji asmenys, o ieškovui jie nėra pakankamai žinomi ir prieinami. Tokiomis aplinkybėmis griežti teisiniai reikalavimai ieškovams pateikti išsamius jų bylos faktus ieškinio nagrinėjimo pradžioje ir nurodyti tiksliai nustatytus patvirtinamuosius įrodymus gali nepagrįstai trukdyti veiksmingai pasinaudoti SESV įtvirtinta teise gauti kompensaciją. Tačiau nacionaliniai teismai įvertindami ieškinių priimtinumą turėtų tinkamai atsižvelgti į tai, ar piktnaudžiauta teisėmis, susijusiomis su įrodymų atskleidimu, ir tokiu būdu gauta informacija;

(13)    teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, įrodymai yra svarbūs. Tačiau antimonopolinių taisyklių pažeidimų byloms būdinga informacijos asimetrija, todėl tikslinga užtikrinti, kad nukentėjusiosioms šalims būtų suteikta teisė siekti, kad būtų atskleisti reikalavimui pagrįsti reikalingi įrodymai▌. Siekiant užtikrinti, kad bylinėjimosi priemonės būtų vienodos, galimybę naudotis šiomis priemonėmis ieškiniuose dėl žalos atlyginimo taip pat turi turėti atsakovai, kad galėtų prašyti nukentėjusiųjų šalių atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai taip pat gali nurodyti atskleisti informaciją tretiesiems asmenims. Jei nacionaliniai teismai pageidauja nurodyti Komisijai atskleisti informaciją, prašant informacijos taikomas Europos Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis;

(14)    svarbūs įrodymai turėtų būti atskleidžiami nacionalinio teismo sprendimu ir taikant griežtą kontrolę, ypač dėl atskleidimo priemonės būtinumo ir proporcingumo. Remiantis proporcingumo principu, prašymai atskleisti įrodymus gali būti teikiami tik tuomet, kai nukentėjusioji šalis, remdamasi pagrįstai gautais faktais, įtikina, kad patyrė žalą, kurią padarė atsakovas;

(15)    taip pat turėtų būti atidžiai įvertintas proporcingumo reikalavimas, kai dėl įrodymų atskleidimo gali būti atskleista konkurencijos institucijos tyrimo strategija, nes atskleidžiama, kokie dokumentai yra byloje arba daromas neigiamas poveikis įmonių ir konkurencijos institucijos bendradarbiavimui. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į siekį išvengti atsitiktinių paieškų, t. y. be atrankos teikiamų prašymų pateikti informaciją arba dokumentus tikintis rasti medžiagos, kuri galėtų būti naudinga bylai;

(16)    Kai nacionalinis teismas kitos valstybės narės kompetentingo teismo prašo surinkti įrodymus arba tiesiogiai surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje, taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001(7) nuostatos;

(17)    nors svarbius įrodymus, apimančius verslo paslaptis arba kitą konfidencialią informaciją, iš esmės turėtų būti galima naudoti nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, tokią konfidencialią informaciją reikia tinkamai apsaugoti. Todėl nacionaliniai teismai turėtų disponuoti įvairiomis priemonėmis tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti, kad nagrinėjant bylą ji nebūtų atskleista. Šios priemonės gali apimti galimybę išbraukti dokumento pastraipas, kuriose pateikiama neskelbtina informacija, rengti uždarus posėdžius, riboti asmenų, turinčių teisę susipažinti su įrodymais, skaičių, ir nurodymus ekspertams rengti bendro pobūdžio informacijos santraukas arba kitokias nekonfidencialias versijas. Priemonės verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti vis dėlto neturėtų ▌trukdyti pasinaudoti teise gauti kompensaciją;

(18)    kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos veiksmingai ir nuosekliai taikytų SESV 101 ir 102 straipsnius, būtina visoje Sąjungoje užtikrinti bendrą požiūrį derinant įrodymų atskleidimo taisykles ir būdus, kuriais konkurencijos institucija užtikrina šių straipsnių nuostatų vykdymą. Atskleidžiant įrodymus neturėtų būti nederamai trukdoma konkurencijos institucijai veiksmingai užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymą. Įrodymų atskleidimo apribojimais neturėtų būti trukdoma konkurencijos institucijoms skelbti sprendimus pagal taikomas Sąjungos arba nacionalines taisykles;

(19)    baudų neskyrimo ir ginčų sprendimo procedūros – svarbios Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonės, nes jas taikant aptinkami sunkiausi konkurencijos teisės aktų pažeidimai, pažeidėjams veiksmingai keliamos bylos ir skiriamos baudos. Šiomis aplinkybėmis įmonės gali nuspręsti nebendradarbiauti, jei jų vien tik bendradarbiavimo tikslu teikiami dokumentai bus atskleidžiami ir joms grės civilinė atsakomybė blogesnėmis negu bendriems pažeidėjams, kurie nebendradarbiauja su konkurencijos institucijomis, sąlygomis. Siekiant užtikrinti, kad įmonės būtų linkusios savanoriškai teikti pareiškimus, kuriuose pagal baudų neskyrimo programą arba pagal susitarimo procedūrą konkurencijos institucijai prisipažintų dalyvavusios pažeidžiant Sąjungos arba nacionalinius konkurencijos teisės aktus, tokie pareiškimai neturėtų būti įtraukiami į atskleidžiamus įrodymus;

(20)    be to, įrodymų atskleidimo išimtis turėtų būti taikoma bet kokiai atskleidimo priemonei, kuria būtų nepagrįstai kišamasi į konkurencijos institucijos vykdomą tyrimą dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo. Todėl informacija, kurią parengė Konkurencijos institucija nagrinėdama bylą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos aktų vykdymą (kaip antai prieštaravimo pareiškimas) arba kurią parengė tokios bylos šalys (kaip antai atsakymai į konkurencijos institucijos prašymus pateikti informacijos), turėtų būti atskleidžiama nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo tik po to, kai konkurencijos institucija nustato nacionalinių arba Sąjungos teisės aktų pažeidimą arba kitaip baigia nagrinėti bylą;

(21)    nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniai teismai turėtų galėti nurodyti atskleisti įrodymus, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo konkurencijos institucijos nagrinėjamos bylos (išankstinė informacija);

(22)    bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, surinkęs įrodymus pasinaudodamas galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla ir pasinaudojęs teise į gynybą, susijusią su konkurencijos institucijos vykdomais tyrimais, gali panaudoti tuos įrodymus nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurio šalimi jis yra. Naudoti tokius įrodymus taip pat turėtų būti leidžiama fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris perėmė teises ir pareigas, įskaitant reikalavimo perėmimą. Jei įrodymus surinko juridinis asmuo, kuris priklauso įmonių grupei, sudarančiai vieną įmonę, kuriai taikomi SESV 101 ir 102 straipsniai, tokius įrodymus taip pat gali naudoti kiti tai pačiai įmonei priklausantys juridiniai asmenys;

(23)    tačiau naudojantis iš konkurencijos institucijos gautais įrodymais neturėtų būti nepagrįstai trukdoma konkurencijos institucijai užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymo. Be to, iš konkurencijos institucijos gauti įrodymai pasinaudojus teise į gynybą neturėtų tapti mainų objektu. Todėl fizinių ir juridinių asmenų, kurie naudojasi teise į gynybą, bei jų teisių perėmėjams, kaip nurodyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, galimybės naudoti įrodymus, surinktus vien tik pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, turėtų būti apribotos. Tačiau šiais apribojimais netrukdoma nacionaliniams teismams nurodyti atskleisti įrodymus, laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų.

(24)    teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo arba konkurencijos institucijai pradedant tyrimą gali kilti pavojus, kad susijusios įmonės gali sunaikinti arba slėpti įrodymus, kurie nukentėjusiosioms šalims svarbūs ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Siekiant užkirsti kelią svarbių įrodymų sunaikinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo nurodymų atskleisti įrodymus, nacionaliniai teismai turi turėti galimybę taikyti pakankamas atgrasomąsias sankcijas. Teismo proceso šalimis sankcija priimti nepalankias išvadas bylose dėl žalos atlyginimo gali būti itin veiksminga ir padėti išvengti vilkinimo. Taip pat turėtų būti numatytos sankcijos, kai nesilaikoma reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją ir piktnaudžiaujama informacija, gauta pasinaudojus prievole atskleisti įrodymus. Taip pat sankcijas turėtų būti galima taikyti, jei informacija, gauta pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla pasinaudojus teise į gynybą dėl tos konkurencijos institucijos vykdomo tyrimo, ieškiniuose dėl žalos atlyginimo naudojama piktnaudžiaujant ;

(25)  Reglamento (EB) Nr. 1/2003 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nacionaliniai teismai priima sprendimus dėl susitarimų, sprendimų ar veiksmų pagal SESV 101 ar 102 straipsnį, jau esančių Komisijos sprendimo objektu, tokie sprendimai negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui. Siekiant didinti teisinį tikrumą, vengti nenuoseklumo taikant Sutarties nuostatas ir didinti ieškinių dėl žalos atlyginimo efektyvumą ir procesinį veiksmingumą, taip pat gerinti įmonių ir vartotojų vidaus rinkos veikimą, nagrinėjant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl to paties pažeidimo, atlyginimo neturėtų būti abejojama konkurencijos institucijų arba apeliacinio teismo priimtu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatomas SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys pateiktas toje valstybėje narėje, kurioje yra konkurencijos institucija arba apeliacinis teismas, ar kitoje. Tas pats principas turėtų būti taikomas sprendimui, kuriuo daroma išvada, kad pažeistos nacionalinių konkurencijos teisės aktų nuostatos tais atvejais, kai tiems atvejams arba lygiagrečiai taikomi nacionaliniai ir Sąjungos konkurencijos teisės aktai. Tokie nacionalinių konkurencijos institucijų ir apeliacinių teismų, nustatančių konkurencijos taisyklių pažeidimą, sprendimai turėtų turėti poveikį rezoliucinei sprendimo daliai ir ją grindžiančioms konstatuojamosioms dalims. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų užtikrinti nuoseklų Sąjungos konkurencijos teisės taikymą, per Europos konkurencijos tinklą (angl. ECN) skaidriai užtikrindama stiprų nacionalinių konkurencijos institucijų konsultavimą dėl jų sprendimų. Šiuo įpareigojimu nepažeidžiamos nacionalinių teismų teisės ir pareigos, numatytos SESV 267 straipsnyje;

(26)    nacionalinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis senaties termino pradžią, trukmę, sustabdymą arba nutraukimą, neturėtų būti netinkamai kliudoma teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tai ypač svarbu, kai teiktini ieškiniai yra grindžiami konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo išvada, kad padarytas pažeidimas. Šiuo tikslu nukentėjusiosios šalys turėtų turėti galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo konkurencijos institucijai baigus nagrinėti bylą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinių ir Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymą. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba nustatyti neatnaujinamus senaties terminus, kurie būtų visuotinai taikytini;

(27)    kai konkurencijos taisykles kartu pažeidžia kelios įmonės, pavyzdžiui, kartelių atvejais, tikslinga nustatyti, kad šie pažeidėjai būtų solidariai atsakingi už visą pažeidimu padarytą žalą. Tarpusavyje šie bendri pažeidėjai turėtų turėti teisę susigrąžinti savo įnašą, jei viena iš pažeidimą padariusių įmonių sumokėjo daugiau negu turėtų pagal savo dalį. Ši dalis, t. y. konkretaus pažeidėjo atitinkamos atsakomybės ir susijusių kriterijų, kaip antai apyvartos, rinkos dalies arba vaidmens kartelyje, nustatoma pagal taikomus nacionalinius teisės aktus, tačiau turi būti laikomasi veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų;

(28)    įmonės, bendradarbiaujančios su konkurencijos institucijomis pagal baudų neskyrimo programą, vaidina svarbų vaidmenį nustatant slaptus kartelinius pažeidimus ir juos nutraukiant, dėl to žala, kuri būtų padaryta, jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, dažnai sumažėja. Todėl tikslinga nustatyti, kad įmonėms, kurioms konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų apsaugotos nuo netinkamų reikalavimų atlyginti žalą, turint omenyje, kad pažeidimą nustačiusios konkurencijos institucijos sprendimas įmonėms, kurioms neskiriamos baudos, gali tapti galutiniu anksčiau, negu toks sprendimas taps galutiniu įmonėms, kurioms baudos gali būti skirtos. Todėl tikslinga, kad įmonė, kuriai neskiriamos baudos, iš esmės būtų atleista nuo solidariosios atsakomybės už visą žalą ir kad jos įnašas neviršytų jos tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba, pirkėjų kartelio atveju, tiesioginiams ir netiesioginiams tiekėjams padarytos žalos. Jei dėl kartelio žalą patyrė tik kiti subjektai, kurie nėra pažeidimą padariusių įmonių klientai ir (arba) tiekėjai, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas neturėtų viršyti jos dėl kartelio padarytos žalos atitinkamos atsakomybės dalies. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti. Įmonė, kuriai neskiriamos baudos, turėtų būti visapusiškai atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, jei šios šalys negali gauti visos kompensacijos iš kitų pažeidimą padariusių įmonių;

(29)    vartotojai ir įmonės, patyrusios žalą dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, turi teisę gauti kompensaciją už faktinius nuostolius ir už prarastą pelną. Faktiniai nuostoliai – tai to, kas buvo faktiškai sumokėta, ir to kas būtų sumokėta, jei pažeidimo nebūtų, skirtumas. Taigi kai nukentėjusioji šalis faktinius nuostolius sumažina juos visus arba jų dalį perkeldama pirkėjams, perkelti nuostoliai nebėra žala, už kurią juos perkėlusiai šaliai turi būti kompensuota. Todėl iš esmės tikslinga pažeidimą padariusiai įmonei, kaip gynybos priemone ieškinyje dėl žalos atlyginimo, leisti remtis argumentu, kad faktiniai nuostoliai perkelti. Tikslinga nustatyti, kad pažeidimą padariusi įmonė, kaip gynybos priemonę naudojanti išlaidų perkėlimo argumentą, turi įrodyti, kad antkainis egzistavo ir kokiu mastu jis buvo perkeltas;

(31)    vartotojai arba įmonės, kurioms faktiniai nuostoliai buvo perkelti, patyrė žalą, padarytą dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo. Nors tokią žalą turėtų kompensuoti pažeidimą padariusi įmonė, iš tokios įmonės tiesiogiai nepirkusiems vartotojams ar įmonėms gali būti labai sunku įrodyti tokios žalos mastą. Taigi siekdamas įrodyti, kad antkainis buvo perkeltas, netiesioginis pirkėjas turėtų bent įrodyti, kad atsakovas pažeidė Sąjungos arba nacionalinius konkurencijos teisės aktus, kad dėl pažeidimo atsakovo tiesioginiam pirkėjui taikytas antkainis, kad netiesioginis pirkėjas įsigijo prekių arba paslaugų, kurios buvo pažeidimo dalykas, arba įsigijo prekių arba paslaugų, kilusių iš prekių ar paslaugų arba sudarančių prekes arba paslaugas, kurios buvo pažeidimo dalykas, taip pat kad netiesioginis pirkėjas įsigijo tų prekių arba paslaugų iš tiesioginio pirkėjo arba kito netiesioginio pirkėjo, kuris tiekimo grandinėje tiesiogiai susijęs su atsakovu. Nustatydami išlaidų perkėlimo dydį, ginčą nagrinėjantys nacionaliniai teismai turėtų turėti įgaliojimus įvertinti, kokia išlaidų dalis buvo perkelta netiesioginių pirkėjų lygmeniui. ▐

(32)    konkurencijos teisės aktų pažeidimai dažnai yra susiję su prekių ar paslaugų pardavimo sąlygomis ir kaina, todėl atsiranda antkainis arba kita žala, kurią patiria pažeidimą padariusių įmonių klientai. Pažeidimas taip pat gali būti susijęs su tiekimu pažeidimą padariusiai įmonei (pavyzdžiui, pirkėjų kartelio atveju). Atitinkamai turėtų būti taikomos šios direktyvos taisyklės, visų pirma susijusios su išlaidų perkėlimu.

(33)    ieškinius dėl žalos atlyginimo gali teikti tiek nukentėjusiosios šalys, pirkusios prekių ar paslaugų iš pažeidimą padariusios įmonės, tiek kiti toliau tiekimo grandinėje esantys pirkėjai. Kad sprendimai tokiose susijusiose bylose būtų nuoseklūs ir dėl to būtų išvengta atvejų, kai nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimu padaryta žala yra nevisiškai kompensuota, arba kad nebūtų reikalaujama iš pažeidimą padariusios įmonės sumokėti kompensaciją už žalą, nors žala nebuvo patirta, nacionaliniai teismai, jei tai leidžia Sąjungos arba nacionaliniai teisės aktai, turėtų tinkamai atsižvelgti į susijusius ieškinius ir po nagrinėjimo priimtus sprendimus, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog išlaidų perkėlimas buvo įrodytas. Tai neturėtų pažeisti tų asmenų, kurie nedalyvavo teismo procese, pagrindinių teisių į gynybą, į veiksmingas teisių gynimo priemones ir teisingą bylos nagrinėjimą. Tokie ieškiniai, pateikti skirtingų valstybių narių teismams, gali būti laikomi susijusiais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012(8) 30 straipsnyje. Pagal šią nuostatą nacionaliniai teismai, išskyrus teismą, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą arba, esant tam tikroms aplinkybėms, atsisakyti jurisdikcijos;

(34)    nukentėjusioji šalis, įrodžiusi, kad patyrė žalą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dar turi įrodyti žalos apimtį, kad gautų atlyginimą už žalą. Žalos dėl monopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas yra labai daug faktinių duomenų reikalaujantis procesas, taip pat gali prireikti taikyti sudėtingus ekonominius modelius. Dažnai tai kainuoja labai brangiai, be to, nukentėjusiosioms šalims sunku gauti reikalingus duomenis ieškiniams pagrįsti. Pats žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas gali būti esminė kliūtis nukentėjusiosioms šalims gauti kompensaciją už patirtą žalą; Valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė pačioms priimti šio dydžio nustatymo taisykles. Siekiant užtikrinti aiškias taisykles ir numatomumą, Komisija turėtų pateikti išsamesnes Sąjungos lygmens gaires.

(35)    kad būtų ▌išvengta kai kurių sunkumų, susijusių su žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymu, nacionaliniai teismai turėtų būti įgalioti nustatyti žalos faktą ir įvertinti jos dydį atsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus įrodymus;

(36)    jei nėra Sąjungos taisyklių, pagal kurias būtų nustatytas dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo padarytos žalos dydis, kiekviena valstybės narė ir nacionaliniai teismai, remdamiesi savo teisine sistema, turi nustatyti, kokius reikalavimus turi įvykdyti nukentėjusioji šalis, kad įrodytų patirtos žalos dydį, kaip tiksliai ji turėtų įrodyti šį dydį, metodus, kurie gali būti naudojami nustatant šį dydį ir pasekmes, nesugebėjus visapusiškai įvykdyti visų reikalavimų. Tačiau šie valstybės narės reikalavimai neturėtų būti mažiau palankūs už pačioje valstybėje narėje panašiems ieškiniams taikomus reikalavimus (lygiavertiškumo principas), taip pat juos taikant neturėtų būti beveik visiškai neįmanoma arba pernelyg sunku pasinaudoti Sąjungos teise į atlyginimą už patirtą žalą (veiksmingumo principas). Todėl reikėtų atsižvelgti į bet kokią šalių informacijos asimetriją ir į tai, kad nustatant žalos dydį reikia nustatyti, kaip atitinkama rinka būtų kitusi, jei nebūtų padarytas pažeidimas. Atliekant tokį vertinimą, reikia atlikti palyginimą su padėtimi, kuri iš esmės yra hipotetinė, todėl toks palyginimas niekada negali būti labai tikslus. Todėl apskaičiuoti žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dydį tikslinga įgalioti nacionalinius teismus. Valstybės narės užtikrina, kad pateikus prašymą nacionalinės konkurencijos institucijos teiktų konsultacijas dydžio klausimais;

(37)    nukentėjusiosios šalys ir pažeidimą padariusios įmonės turėtų būti skatinamos susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, kompensavimo pagal ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu mechanizmus, kaip antai neteisminius susitarimus, arbitražą ir tarpininkavimą. Jeigu įmanoma, į tokius ginčų sprendimo tarpusavio susitarimus turėtų būti įtraukta kuo daugiau nukentėjusiųjų šalių ir pažeidimą padariusių įmonių. Todėl šios direktyvos nuostatomis dėl ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu siekiama palengvinti tokių mechanizmų naudojimą ir veiksmingumą;

(38)    ieškinių dėl žalos atlyginimo teikimo senaties terminas turėtų būti toks, kad nukentėjusiosios šalys ir pažeidimą padariusios įmonės neturėtų pakankamai laiko susitarti dėl mokėtinos kompensacijos. Kad abiems šalims būtų suteikta reali galimybė išspręsti ginčus tarpusavio susitarimu prieš kreipiantis į nacionalinį teismą, senaties terminą reikia sustabdyti, kol vyks ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu procesas;

(39)    be to, kai šalys nusprendžia spręsti ginčus tarpusavio susitarimu po to, kai pagal tą patį reikalavimą ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas nacionaliniam teismui, pastarasis turėtų galėti sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol vyks ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu procesas. Spręsdamas, ar sustabdyti bylos nagrinėjimą, nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti į skubos tvarkos naudą;

(40)    kad būtų skatinami tarpusavio susitarimai, pažeidimą padariusi įmonė, kuri sumoka už žalą pagal ginčų sprendimą tarpusavio susitarimu, neturėtų patekti į blogesnę padėtį negu kiti bendri pažeidėjai, palyginti su padėtimi, jei nebūtų sudarytas tarpusavio susitarimas. Taip gali atsitikti, kai susitarimą sudaręs pažeidėjas, netgi po tarpusavio susitarimo, tebebuvo solidariai atsakingas už pažeidimu padarytą žalą. Todėl iš esmės susitarimą sudaręs pažeidėjas neturėtų sumokėti savo dalies susitarime nedalyvaujantiems bendriems pažeidėjams, pastariesiems atlyginus žalą nukentėjusiajai šaliai, kuriai pirmasis pažeidėjas žalą jau yra atlyginęs. Ši dalies nemokėjimo taisyklė gali būti siejama su tuo faktu, kad iš nukentėjusiosios šalies reikalaujamos sumos yra išskaičiuojama susitarimą sudariusio pažeidėjo padarytos žalos dalis. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti. Jei tokia dalis nebūtų išskaičiuojama, dėl susitarimo neteisingai nukentėtų tokiame susitarime nedalyvaujantys pažeidėjai. Susitarimą sudaręs bendras pažeidėjas vis dėlto turės atlyginti žalą, jei tai vienintelė nukentėjusiosios šalies galimybė gauti visą kompensaciją;

(41)    kai reikalaujama, kad bendri pažeidėjai sumokėtų dalį žalos, kurią vėliau sumoka susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai, nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti į žalos dalį, sumokėtą pagal tarpusavio susitarimą, turėdamas omenyje, kad ne visi bendri pažeidėjai yra vienodai susiję su visa pažeidimo apimtimi materialiniu, laiko ir geografiniu atžvilgiu;

(42)    Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartija pripažintų principų.

(43)    kadangi šios direktyvos tikslas – nustatyti taisykles, susijusias su ieškiniais dėl žalos atlyginimo, kai ši žala kyla dėl sąjungos konkurencijos teisės pažeidimų, siekiant visapusiško SESV 101 ir 102 straipsnių įgyvendinimo ir tinkamo įmonių bei vartotojų vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti šių tikslų, todėl pagal būtino veiksmingumo ir nuoseklumo taikant SESV 101 ir 102 straipsnius principą, šiuos tikslus lengviau pasiekti Sąjungos lygmeniu; Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(44)    pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(9) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Pagal šią direktyvą teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(44a)  kadangi dėl šios direktyvos gerokai pasikeistų daugelio valstybių narių teisės aktai dėl civilinių bylų nagrinėjimo, ypač dėl įrodymų atskleidimo, reikėtų nustatyti atitinkamą ieškinių dėl žalos nagrinėjimo pereinamąją tvarką, kad būtų galima išspręsti šios direktyvos įsigaliojimo dieną sprendimo jau laukiančias bylas. Todėl šiai direktyvai perkelti priimti valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai turėtų būti taikomi tik byloms, kurios nacionaliniuose teismuose iškeltos po šios direktyvos įsigaliojimo datos;

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Direktyvos taikymo sritis

1.          Šioje direktyvoje nustatomos tam tikros taisyklės, būtinos užtikrinti, kad bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl įmonės ar įmonių grupės įvykdyto SESV 101 ar 102 straipsnio arba dėl nacionalinių konkurencijos tesės aktų pažeidimo, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise reikalauti visos kompensacijos iš tos įmonės ar įmonių grupės už patirtą žalą. Direktyva taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis skatinama neiškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir šalinamos sklandaus jos veikimo kliūtys užtikrinant vienodą apsaugą visoje Sąjungoje visiems tokią žalą patyrusiems asmenims.

2.          Direktyva taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis koordinuojamas konkurencijos institucijų vykdomas konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas ir šių taisyklių vykdymo užtikrinimas nacionaliniams teismams nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo.

2 straipsnis

Teisė gauti visą kompensaciją

1.          Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, gali reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą ir ją gauti.

2.          Visu žalos atlyginimu užtikrinama, kad žalą patyrusio asmens padėtis atitiktų padėtį, kurioje jis būtų, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas. ▌Kompensacija apima kompensaciją už faktinius nuostolius, prarastą pelną ir palūkanas ▌.

2a.        Visa kompensacija neapima kitos žalos, pavyzdžiui, baudžiamojo nuostolių atlyginimo arba daugkartinės žalos ir baudų, dėl kurių nukentėjusieji gautų kompensacijos permoką, atlyginimo.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad visos nukentėjusios šalys galėtų veiksmingai naudotis teise reikalauti žalos atlyginimo.

3a.        Tai, ar konkurencijos institucijos ieškinys pareiškiamas po to, kai privatūs asmenys pateikia ieškinį, ar prieš tai, nedaro poveikio visų mokėtinų baudų ir atlygintinos žalos dydžiui. Konkurencijos institucijos susieja visas mokėtinas baudas ir atlygintiną žalą, pavyzdžiui, atidėdamos baudos dalį, jeigu tikėtina, kad dar įvyks teismo procesas. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad dėl to pažeidimą padariusios įmonės neturėtų ilgai likti nežinioje dėl ginčo išsprendimo pabaigos, taip pat neturėtų būti ribojama asmenų ir įmonių teisė būti atlygintiems už patirtą žalą.

3 straipsnis

Veiksmingumo ir lygiavertiškumo principai

Valstybės narės užtikrina, kad visos su ieškiniais dėl žalos atlyginimo susijusios nacionalinės taisyklės ir procedūros būtų parengtos ir taikomos taip, kad būtų užtikrinama, jog nukentėjusioji šalis galėtų veiksmingai naudotis Sąjungos teise gauti visą kompensaciją už žalą, patirtą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo. Visos nacionalinės taisyklės ir procedūros, susijusios su ieškiniais dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 arba 102 straipsnio pažeidimų, atlyginimo, nukentėjusioms šalims negali būti mažiau palankios negu susijusios su ieškiniais dėl žalos, patirtos dėl nacionalinės teisės pažeidimų.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)         konkurencijos teisės aktų pažeidimas – SESV 101 arba 102 straipsnio arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimas;

(2)         nacionaliniai konkurencijos teisės aktai – nacionalinių teisės aktų nuostatos, kurių tikslas iš esmės sutampa su SESV 101 ir 102 straipsnių tikslu ir kurios yra taikomos tais pačiais atvejais kaip ir Sąjungos konkurencijos teisės aktai ir lygiagrečiai su jais pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalį. Tačiau jie neapima nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias numatomos baudžiamosios sankcijos fiziniams asmenims, išskyrus atvejus, kai šios sankcijos yra konkurencijos teisės užtikrinimo priemonė.

(3)         ieškinys dėl žalos atlyginimo – nacionaliniam teismui teikiamas ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą, arba ieškiniai, kuriais vienos arba kelių nukentėjusių šalių atstovas nacionaliniame teisme reikalauja atlyginti žalą, jei tokia galimybė numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

(4)         reikalavimas atlyginti žalą – reikalavimas atlyginti žalą, patirtą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo;

(5)         nukentėjusioji šalis – šalis, kuri dėl konkurencijos teisės pažeidimo patyrė žalą;

(6)         nacionalinė konkurencijos institucija – valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 35 straipsnį paskirta institucija, atsakinga už konkurencijos teisės taikymą;

(7)         konkurencijos institucija – Komisija arba nacionalinė konkurencijos institucija;

(8)         nacionalinis teismas – valstybės narės teismas, kaip apibrėžta Sutarties 267 straipsnyje;

(9)         apeliacinis teismas – nacionalinis teismas, kuris yra įgaliotas peržiūrėti nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimus, ir kuris šiomis aplinkybėmis taip pat gali būti įgaliotas nustatyti konkurencijos teisės pažeidimą;

(10)       sprendimas dėl pažeidimo – konkurencijos teisės aktų pažeidimą nustačiusios konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo sprendimas;

(11)       galutinis sprendimas dėl pažeidimo – sprendimas dėl pažeidimo, kurio nebegalima skųsti;

(12)       kartelis – dviejų arba daugiau horizontaliųjų konkurentų elgesio derinimas rinkoje siekiant gauti didesnę rentą nei įmanoma normalios konkurencijos sąlygomis, arba elgesio derinimas rinkoje siekiant neleisti normaliomis rinkos sąlygomis dirbančioms įmonėms gauti rinkos dalies, taikant tokią praktiką, inter alia pirkimo ar pardavimo kainų arba kitų prekybos sąlygų nustatymas, piktnaudžiaujama licencijų praktika, gamybos arba pardavimo kvotų paskirstymas, rinkų ir klientų pasidalijimas, įskaitant antikonkurencinį veiksmų derinimą konkursuose, importo arba eksporto apribojimus arba antikonkurencinius veiksmus konkurentų atžvilgiu;

(13)       baudų neskyrimo programa – programa dėl SESV 101 straipsnio arba atitinkamų nuostatų pagal nacionalinę teisę taikymo, pagal kurią viena slapto kartelio šalis nepriklausomai nuo kitų su karteliu susijusių įmonių bendradarbiauja su konkurencijos institucija šiai atliekant tyrimą ir savanoriškai teikia turimą informaciją apie kartelį ir savo vaidmenį jame; už tai šiai šaliai neskiriama bauda, kuri turėtų būti skirta už kartelio sudarymą, arba bauda sumažinama;

(14)       ▌pareiškimas pagal baudų neskyrimo programą – savanoriškas įmonės arba jos vardu konkurencijos institucijai žodžiu arba raštu teikiamas pareiškimas ar jo įrašas, kuriame pateikiama įmonės turima informacija apie ▌kartelį ir jos vaidmenį jame ir kuris parengtas specialiai pateikti šiai institucijai, kad pagal baudų neskyrimo programą, susijusią su SESV 101 straipsnio ir atitinkamų nacionalinių teisės aktų nuostatų taikymu, bauda nebūtų skirta arba būtų sumažinta; šis pareiškimas neapima dokumentų arba informacijos, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo konkurencijos institucijos vykdomo nagrinėjimo (išankstinė informacija);

(15)       susitarimo pareiškimas – savanoriškas įmonės arba jos vardu konkurencijos institucijai teikiamas pareiškimas, kuriame įmonė prisipažįsta pažeidusi konkurencijos teisę ir už tai prisiima atsakomybę ir kuris parengtas specialiai pateikti šiai institucijai kaip oficialaus prašymo šiai institucijai taikyti pagreitintą procedūrą dalis;

(16)       antkainis – ▌teigiamas faktinės kainos, kuri yra tokia dėl konkurencijos teisės pažeidimo, ir kainos, kuri būtų, jei nebūtų šios teisės aktų pažeidimo, skirtumas;

(17)       tarpusavio susitarimas – susitarimas dėl žalos atlyginimo, išsprendus ginčą šalių tarpusavio sutarimu.

(17a)     tiesioginis pirkėjas – tiesioginis konkurencijos teisę pažeidusios įmonės klientas;

(17b)     netiesioginis pirkėjas – konkurencijos teisę pažeidusios įmonės produktų ar paslaugų pirkėjas, įsigijęs tuos produktus ne tiesiogiai iš pažeidimą padariusios įmonės.

II SKYRIUS

ĮRODYMŲ ATSKLEIDIMAS

5 straipsnis

Įrodymų atskleidimas

1.          Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo Sąjungos nacionaliniame teisme ieškovo, pateikusio pagrįstai gautus faktus ir įrodymus, kurių užtenka įsitikinti jo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumu, prašymu nacionaliniai teismai gali nurodyti atsakovui arba trečiajam asmeniui atskleisti susijusius įrodymus, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos. Valstybės narės užtikrina, kad teismai taip pat galėtų nurodyti ieškovui arba trečiajam asmeniui atsakovo prašymu atskleisti įrodymus.

Šia dalimi nedaromas poveikis nacionalinių teismų teisėms ir pareigoms, nustatytoms reglamente (EB) Nr. 1206/2001.

1a.        Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atsakovas nepateikia reikiamų įrodymų, nacionaliniai teismai pateiktų nacionalinei konkurencijos institucijai prašymą atskleisti įrodymus.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atskleisti konkrečius įrodymus arba jų kategorijas, kurios pagrįstame pagrindime kuo tiksliau ir kuo siauriau apibrėžiamos remiantis pagrįstai prieinamais faktais; kai šiuos įrodymus turi arba valdo kita šalis arba trečiasis asmuo ir kai jie būtini siekiant pagal 2 straipsnį įvertinti padarytą žalą.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas ir susijęs su ieškiniais dėl žalos atlyginimo Sąjungoje. Spręsdami, ar ginčo šalies prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai įvertina susijusius viešuosius interesus ir visų susijusių privačių šalių bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Jie visų pirma atsižvelgia į:

a)        tikimybę, kad įtariamas konkurencijos teisės aktų pažeidimas buvo padarytas;

aa)      poreikį užtikrinti konkurencijos teisės viešojo vykdymo veiksmingumą;

b)        įrodymų atskleidimo mastą ir išlaidas, ypač tenkančias susijusiems tretiesiems asmenims, taip pat užkirsti kelią atsitiktinėms paieškoms;

c)        ar į įrodymus, kurie bus atskleisti, įtraukta konfidenciali informacija (ypač susijusi su trečiaisiais asmenimis), ir į tvarką, nustatytą tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti; taip pat

d)        tais atvejais, kai konkurencijos teisės pažeidimą tiria arba tyrė konkurencijos institucija, ar prašymas suformuluotas specialiai atsižvelgiant į konkurencijos institucijai pateiktų dokumentų arba dokumentų,▌ kurie yra tokios konkurencijos institucijos byloje, pobūdį, tikslą ir turinį.

4.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius konfidencialią informaciją, kai jie mano, kad ji yra svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. Valstybės narės užtikrina, kad nurodydami atskleisti tokią informaciją nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti.

5.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai užtikrintų, jog nurodant atskleisti įrodymus būtų visapusiškai paisoma advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę.

Įmonių interesas išvengti ieškinių dėl su konkurencijos teisės pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti.

5a.        Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotieji asmenys, turintys dokumentus, kuriuos prašoma atskleisti, būtų išklausyti nacionaliniame teisme prieš jam nurodant pagal šį straipsnį atskleisti informaciją, gautą iš nurodytų dokumentų.

6.          Valstybės narės užtikrina, kad teismams neviršijus turimų įgaliojimų nurodyti atskleisti įrodymus neišklausius asmens, iš kurio siekiama gauti šiuos įrodymus, už tokio nurodymo nevykdymą baudos nebūtų skiriamos, kol tokio nurodymo adresatui nesuteikta galimybė būti išklausytam nacionaliniam teisme.

7.          Įrodymai apima visų rūšių įrodymus, kuriuos galima teikti paskirtam nacionaliniam teismui, visų pirma dokumentus ir visas kitas bet kokio formato laikmenas, kuriose įrašyta informacija.

8.          Nedarant poveikio 4 dalyje nustatytam įpareigojimui ir 6 straipsnyje nustatytiems apribojimams, šio straipsnio nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar nustatyti naujas taisykles, pagal kurias būtų atskleidžiama daugiau įrodymų.

6 straipsnis

Įrodymų, įtrauktų į konkurencijos institucijos bylą, atskleidimas

1.          Valstybės narės užtikrina, kad ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju nacionaliniams teismams nurodant atskleisti ▌įrodymus, įtrauktus į konkurencijos institucijos bylą, kartu su 5 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis būtų taikomos šios nuostatos.

Šis skyrius nedaro poveikio Sąjungos teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimo tvarkai ir praktikai.

1a.        Nacionaliniai teismai, pagal 5 straipsnio 3 dalį vertindami nurodymo atskleisti informaciją proporcingumą, nagrinėja, ar prašymas suformuluotas specialiai atsižvelgiant į tokių dokumentų pobūdį, tikslą ir turinį, o ne pateikiant nespecifinį prašymą gauti susijusius konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus, ir ar šalis, kuri to prašo, tai daro dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamo nacionaliniame teisme.

Nacionaliniai teismai, pagal 2 ir 2a dalis vertindami nurodymo atskleisti įrodymus proporcingumą, įvertina veiksmingo konkurencijos teisės viešojo užtikrinimo poreikį.

2.          Bet kuriuo atveju nacionaliniai teismai gali nurodyti atskleisti toliau nurodytų kategorijų įrodymus tik konkurencijos institucijai užbaigus nagrinėti bylą:

a)        informaciją, kurią parengė fizinis arba juridinis asmuo specialiai konkurencijos institucijos nagrinėjamai bylai;

b)        informaciją, kurią nagrinėdama bylą parengė ir išsiuntė šalims konkurencijos institucija;

ba)      atsiimtus pasiūlymus dėl tarpusavio susitarimų.

2a.        Paprastai nacionaliniai teismai nenurodo vienai iš šalių arba trečiajam asmeniui kuria nors forma atskleisti šių kategorijų įrodymus:

a)        pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą arba

b)        susitarimo pareiškimų.

2b.        Jei ieškovas pateikia pagrįstai gautus faktus ir įrodymus, kurių užtenka įtikinti, kad tam tikri konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai arba informacija, kurių negalima gauti kitaip, būtini norint nustatyti žalą arba paremti jo ieškinį, nacionaliniai teismai, jei ieškovo pretenzija prima facie gerai pagrįsta, nepažeisdami šio straipsnio ir 5 straipsnio nuostatų, gali:

a)        susipažinti su tokiu dokumentu ir jį išnagrinėti;

b)        išklausyti suinteresuotuosius asmenis, kurie turi tą dokumentą; taip pat

c)        nurodyti ribotai atskleisti susijusius duomenis arba susijusias dokumento dalis, kurios būtinos, kad ieškovas gautų reikiamą tam tikslui informaciją, laikantis atitinkamų sąlygų, apsaugančių viešąjį interesą ir informacijos slaptumą.

3.          Įrodymus, kurie yra konkurencijos institucijos byloje ir kurie nepriklauso nė vienai iš šiame straipsnyje išvardytų kategorijų, gali būti nurodyta atskleisti nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo bet kuriuo metu nepažeidžiant šio straipsnio.

3a.        Valstybės narės užtikrina, kad konkurencijos institucijos arba suinteresuotieji asmenys, turintys dokumentus, susijusius su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, būtų išklausyti nacionaliniame teisme prieš jam nurodant pagal šį straipsnį atskleisti tą dokumentą arba informaciją, gautą iš šių dokumentų.

7 straipsnis

Įrodymų, gautų vien tik pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, apribojimai

2.          Valstybės narės užtikrina, kad jei fizinis arba juridinis asmuo, pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį arba atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas, gavo 6 straipsnio 2 dalyje išvardytų ▌įrodymų vien tik pasinaudojęs galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, tokie įrodymai nebūtų naudojami nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, kol konkurencijos institucija nebaigė savo bylos arba kol ji nepriėmė Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje arba III skyriuje nurodyto sprendimo.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad jei fizinis arba juridinis asmuo, pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį arba atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas, gavo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų įrodymų vien tik pasinaudojęs galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, ir jei pagal šio straipsnio 2 dalį jų negalima naudoti, šiuos įrodymus nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo galėtų naudoti tik tas asmuo arba fizinis arba juridinis asmuo, kuris perėmė teises ir pareigas, įskaitant reikalavimo perėmimą.

8 straipsnis

Sankcijos

1.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai veiksmingai taikytų sankcijas šalims, tretiesiems asmenims ir jų teisiniams atstovams, jeigu:

a)        nevykdomas nacionalinio teismo nurodymas atskleisti įrodymus arba atsisakoma jį vykdyti;

b)        sunaikinami reikšmingi įrodymai, jei▌;

i)       įrodymus sunaikinusi šalis buvo konkurencijos institucijos nagrinėjamos bylos, susijusios su veiksmais, dėl kurių pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, šalis; arba

ii)      įrodymus sunaikinusi šalis žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad nacionaliniam teismui paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir kad įrodymai buvo reikalingi reikalavimui atlyginti žalą arba gynybai atsakant į ieškinį pagrįsti; arba

iii)     įrodymus sunaikinusi šalis žinojo, kad įrodymai reikšmingi nagrinėjamam arba būsimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį ji pateikė arba kuris jai pateiktas, nagrinėti;

c)        nevykdomi nacionalinio teismo nutartimi nurodyti įpareigojimai saugoti konfidencialią informaciją arba atsisakoma juos vykdyti; arba

d)        piktnaudžiaujama teisėmis, susijusiomis su šiame skyriuje nurodytų įrodymų atskleidimu ir pagal šio skyriaus nuostatas gautais įrodymais ir informacija, ypač kai atskleista informacija perduodama tretiesiems asmenims arba naudojama kitose bylose pažeidžiant 5 straipsnio 2 dalies bb punktą.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių teismų taikytinos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Sankcijos, kurias gali taikyti nacionaliniai teismai, apima, kiek tai susiję su ieškinių dėl žalos atlyginimo šalių elgesiu, galimybę padaryti nepalankias išvadas, pvz., priimti išankstinę nuomonę, kad svarbus aspektas turi būti įrodytas, arba atmesti visus arba dalį reikalavimų ir gynybos priemonių, ir galimybę nurodyti padengti išlaidas.

III SKYRIUS

NACIONALINIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ POVEIKIS, SENATIES TERMINAI IR SOLIDARIOJI ATSAKOMYBĖ

9 straipsnis

Nacionalinių teismų sprendimų poveikis

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniams teismams nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo pagal SESV 101 ar 102 straipsnį arba pagal nacionalinius konkurencijos teisės aktus ir priimant sprendimus dėl susitarimų, sprendimų ar veiksmų, dėl kurių jau priimtas nacionalinės konkurencijos institucijos arba nacionalinio teismo galutinis sprendimas dėl pažeidimo, šie teismai negalėtų priimti sprendimų, kuriais prieštaraujama tokiam konkurencijos teisės pažeidimo nustatymui. Šiuo įpareigojimu nedaromas poveikis teisėms ir pareigoms, numatytoms SESV 267 straipsnyje, teisei į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą ir teisei į gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 bei 48 straipsnius, taip pat teisei į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

10 straipsnis

Senaties terminai

1.          Valstybės narės nustato taisykles, taikomas ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo senaties terminams, pagal šį straipsnį. Šiomis taisyklėmis nustatoma senaties termino pradžia, tokio termino trukmė ir sąlygos, pagal kurias šis terminas nutraukiamas arba sustabdomas.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas prasidėtų ne vėliau kaip tą dieną, kai nukentėjusioji šalis sužino arba pagrįstai galima manyti, kad sužino apie:

a)     elgesį, kuriuo padaromas konkurencijos teisės pažeidimas,

b)     tokio elgesio kvalifikavimą kaip konkurencijos teisės aktų pažeidimą,

c)     faktą, kad dėl šio konkurencijos teisės pažeidimo ji patyrė žalą, taip pat taip pat

d)     pažeidimą padariusios įmonės tapatybę.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas nebūtų pradėtas taikyti iki tos dienos, kai tęstinis ar kartotinis konkurencijos teisės pažeidimas sustabdomas.

4.          Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo teikti būtų bent penkeri metai.

5.          Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų sustabdomas, jei konkurencijos institucija imasi veiksmų, kad pradėtų tyrimą arba bylos nagrinėjimą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Sustabdymas nutraukiamas per dvejus metus po to, kai priimtas ▌sprendimas, kuriuo konkurencijos teisės pažeidimo arba tariamo pažeidimo nagrinėjimas baigiamas. ▐

11 straipsnis

Solidarioji atsakomybė

1.          Valstybės narės užtikrina, kad bendrais veiksmais konkurencijos teisės aktus pažeidusios įmonės būtų solidariai atsakingos už konkurencijos teisės pažeidimu padarytą žalą: kiekviena iš šių įmonių yra įpareigota visiškai kompensuoti žalą, o nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti visos kompensacijos iš bet kurios iš jų, kol jam bus sumokėta visa kompensacija.

Jeigu įmonė yra maža arba vidutinė įmonė pagal Komisijos rekomendaciją C(2003)1422(10), kuri nevadovavo kitoms įmonėms, darant konkurencijos teisės pažeidimą, arba jų nekurstė ir įrodyta, kad jos atitinkama atsakomybė už pažeidimu padarytą žalą yra mažiau nei 5 proc. bendros žalos, ji atsakinga tik savo tiesioginiams bei netiesioginiams pirkėjams.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad įmonė, kuriai konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims tik tuomet, jei tokios nukentėjusiosios šalys įrodo, kad negali gauti visos kompensacijos iš kitų įmonių, padariusių tą patį konkurencijos teisės aktų pažeidimą.

3.          Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimą padariusi įmonė galėtų iš kitos pažeidimą padariusios įmonės atgauti įnašą, kuris nustatoma pagal jų santykinę atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimu padarytą žalą. Įmonės, kuriai konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudos, įnašas negali viršyti jos padarytos tiesioginiams arba netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams žalos dydžio.

4.          Valstybės narės užtikrina, kad pagal konkurencijos teisės pažeidimu padarytą žalą kitoms negu pažeidimą padariusios įmonės tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas nustatomas atsižvelgiant į jos santykinę atsakomybę už tą žalą.

IV SKYRIUS

Antkainio perkėlimas

12 straipsnis

Išlaidų perkėlimo argumentas kaip gynybos priemonė

1.          Valstybės narės užtikrina, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovas kaip gynybos priemone ieškinyje galėtų pasinaudoti argumentu, kad ieškovas perkėlė visą arba dalį dėl konkurencijos teisės pažeidimo susidariusio antkainio, išskyrus atvejus, kai ieškovas neprarado pelno. Prievolė įrodyti, kad antkainis buvo perkeltas, tenka atsakovui, kuris gali pagrįstai reikalauti, kad atsakovas atskleistų informaciją. Nereikalaujama, kad atsakovas sumokėtų daugiau nei visa pažeidimu padarytos žalos vertė.

1a.        Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinis teismas turėtų įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta.

2.          Tiek, kiek antkainis perduotas kito tiekimo grandinės lygmens asmenims, kuriems teisiniu požiūriu neįmanoma reikalauti kompensacijos už patirtą žalą, atsakovas negali naudotis 1 dalyje nurodytomis gynybos priemonėmis.

13 straipsnis

Netiesioginiai pirkėjai

1.          Valstybės narės užtikrina, kad kai nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo reikalavimo atlyginti žalą arba mokėtinos kompensacijos egzistavimas priklauso nuo to, ar antkainis buvo perkeltas ieškovui arba koks tokio perkėlimo mastas, nepažeidžiant išankstinio verslo susitarimo, kad kainos padidėjimas perduodamas tiekimo grandine, prievolė įrodyti, kad toks perkėlimas egzistavo ir kokia to perkėlimo apimtis tenka ieškovui, kuris gali pagrįstai reikalauti, kad atsakovas atskleistų informaciją.

2.          Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos padėties atveju, laikoma, kad netiesioginis pirkėjas įrodė, jog išlaidos buvo jam perkeltos, jei jis įrodė, kad:

a)          atsakovas pažeidė konkurencijos teisės aktus;

b)          dėl konkurencijos teisės pažeidimo atsakovo tiesioginiam pirkėjui taikytas antkainis; taip pat

c)          įsigijo prekių arba paslaugų, susijusių su konkurencijos teisės pažeidimu, arba įsigijo prekių arba paslaugų, kilusių iš prekių arba susijusių su prekėmis arba paslaugomis, kurios buvo susijusios su pažeidimu.

Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta netiesioginiam pirkėjui. Teismai pasitelkia aiškias, paprastas ir išsamias Komisijos gaires.

Šia dalimi nedaromas poveikis pažeidimą padariusios įmonės teisei įrodyti, kad antkainis nebuvo arba iš dalies nebuvo perkeltas netiesioginiam pirkėjui.

14 straipsnis

Prarastas pelnas ir konkurencijos teisės pažeidimai tiekimo lygmeniu

1.          Šiame skyriuje nustatytomis taisyklėmis nedaromas poveikis jokios nukentėjusiosios žalą patyrusios šalies teisei reikalauti kompensuoti prarastą pelną, faktinius nuostolius ir palūkanas.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nustatytos taisyklės būtų atitinkamai taikomos tais atvejais, kai konkurencijos teisės aktų pažeidimas yra susijęs su tiekimu pažeidimą padariusiai įmonei.

15 straipsnis

Skirtingo tiekimo grandinės lygmens ieškovų ieškiniai dėl žalos atlyginimo

1.          Valstybės narės užtikrina, kad vertindami, ar taikant 12 ir 13 straipsnius atsiradusi įrodinėjimo pareiga yra vykdoma, nacionaliniai teismai, paskirti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, tinkamai atsižvelgtų į:

a)        ieškinius dėl žalos atlyginimo, kurie yra susijęs su tuo pačiu konkurencijos teisės aktų pažeidimu, tačiau kuriuos teikia skirtingų tiekimo grandinės lygmenų ieškovai; arba

b)        sprendimus, priimtus dėl tokių ieškinių.

ba)      visus susijusius viešųjų konkurencijos bylų rezultatus.

2.          Šio straipsnio nuostatomis nedaromas poveikis nacionalinių teismų teisėms ir pareigoms, nustatytoms Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 30 straipsnyje.

V SKYRIUS

ŽALOS DYDŽIO NUSTATYTMAS

16 straipsnis

Žalos dydžio nustatymas

1.          Valstybės narės užtikrina, kad kartelinio pažeidimo atveju būtų daroma prielaida, kad dėl pažeidimo rinkoje padaryta žala. Pažeidimą padariusi įmonė turi teisę nuginčyti šią prezumpciją.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodinėjimo ribų nustatant žalos dydį netaptų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sunku ▌pasinaudoti teise į žalos atlyginimą. Valstybės narės nustato, kad nacionaliniai teismai būtų įgalioti apskaičiuoti žalos sumą, jei ieškovas negali tiesiogiai įrodyti patirtos žalos dydžio. Paprašius, konkurencijos institucijos konsultuoja dėl žalos nustatymo.

VI SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS TARPUSAVIO SUSITARIMU

17 straipsnis

Ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu stabdomasis poveikis

1.          Valstybės narės užtikrina, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo teikimo senaties terminas būtų sustabdomas tol, kol trunka ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu procesas. Senaties termino sustabdymas taikomas tik toms šalims, kurios yra arba buvo susijusios su ginčų sprendimu tarpusavio susitarimu.

2.          Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai, paskirti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, galėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei bylos šalys sprendžia ginčą dėl reikalavimo, įtraukto į ieškinį dėl žalos atlyginimo, tarpusavio susitarimu.

2a.        2 dalyje nurodytas sustabdymas negali būti ilgesnis kaip vieni metai.

2b.        Ginčą išsprendus tarpusavio susitarimu konkurencijos institucija, nustatydama baudas, į sumokėtą kompensaciją gali atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę.

18 straipsnis

Tarpusavio susitarimo poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo

1.          Valstybės narės užtikrina, kad sudarius tarpusavio susitarimą, susitarimo nukentėjusiosios šalies reikalavimas būtų sumažintas tokia susitarimo bendro pažeidėjo padarytos žalos dalimi, kurią dėl pažeidimo patyrė nukentėjusioji šalis. Susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai iš susitarimą sudariusio bendro pažeidėjo negali atgauti savo įnašo iš likusios reikalavimo sumos. Tik kai susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai negali sumokėti už žalą, kuri atitinka likusią reikalavimo dalį, gali būti pareikalauta, kad susitarimą sudaręs bendras pažeidėjas sumokėtų už susitarimą sudariusios nukentėjusiosios šalies patirtą žalą, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai draudžiama pagal tarpusavio susitarimo nuostatas.

2.          Nustatant kiekvieno bendro pažeidėjo įnašą, nacionaliniai teismai tinkamai atsižvelgia į visus ankstesnius tarpusavio susitarimus, su kuriais yra susijęs atitinkamas bendras pažeidėjas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri šią direktyvą ir teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [data] [OL (įrašyti datą): ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Prireikus prie peržiūros pridedamas teisėkūros pasiūlymas. Komisija raginama savo pasiūlyme atsižvelgti į tai, kad jeigu prieš konkurencijos institucijai nustatant pažeidimą pateikiamas išankstinis pasiūlymas susitarti dėl reikalavimo atlyginti žalą, patirtą dėl nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, apie kurį laiku informuojama atitinkama konkurencijos institucija, gali būti lengvinanti aplinkybė nustatant baudas pagal konkurencijos teisę.

20 straipsnis

Perkėlimas

1.          Valstybės narės ne vėliau kaip *[OL įrašyti datą: 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]  priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.          Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20a straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Valstybių narių pagal 20 straipsnį priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, netaikomi konkurencijos teisės pažeidimams, su kuriais susiję ieškiniai dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose pradėti nagrinėti šios direktyvos įsigaliojimo dieną arba iki jos.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio taisyklė dėl nagrinėjamų bylų

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu       Tarybos vardu

(1)

2013 m. spalio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(3)

          2013 m. spalio 16 d. nuomonė, (OL C , , p. ).

(4)

         ... Europos Parlamento pozicija.

(5)

          2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

(6)

         OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(7)

          2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

(8)

         2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, OL L 351, 2012 12 20, p. 78.

(9)

          OL L 369, 2011 12 17, p. 14.

(10)

         2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija C(2013)1422 dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo OL L 124, 2003 5 20, p. 36.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (27.1.2014)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

(COM(2013)0404 – C7‑0170/2013 – 2013/0185(COD))

Nuomonės referentas(*): Bernhard Rapkay

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Galimybė nustatyti bendras taisykles, pagal kurias būtų nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo buvo svarstoma beveik dešimtmetį. Todėl Komisijos pasiūlymas dėl šios direktyvos yra sveikintinas, nes ši direktyva padės vartotojams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudotis savo teise gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimų. Dėl to, kad nėra nacionalinių taisyklių, kuriomis būtų tinkamai reglamentuojamas ieškinių dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas, arba esama nacionalinių teisės aktų skirtumų, ne tik nukentėjusieji, bet ir konkurencijos teisės pažeidėjai patiria nelygybę. Tokia padėtis gali suteikti konkurencinį pranašumą įmonėms, kurios pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, bet neturi savo būstinės arba nevykdo veiklos valstybėje narėje, kurios teisės aktai yra palankūs ieškovams. Dėl šių atsakomybės taisyklių skirtumų gali būti pažeista konkurencija ir trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti. Todėl nuomonės referentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti galimybę naudotis teise kreiptis į teismą ir suteikti nukentėjusiesiems galimybę gauti kompensaciją.

Nuomonės referentas iš esmės remia baudos neskyrimo arba sumažinimo programas, nes jos gali suteikti galimybę nustatyti pažeidimus, be to, manoma, kad įmonės neturėtų būti atgrasomos nuo bendradarbiavimo. Tačiau tokiomis programomis įmonės neturėtų būti saugomos didesniu nei būtina mastu. Visų pirma pagal šias programas pažeidėjai neturėtų būti atleidžiami nuo prievolės atlyginti žalą nukentėjusiesiems, taip pat informacijai, kurios ieškovams reikia kaip įrodymų, kad galėtų pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, neturėtų būti taikoma per didelė apsauga.

Nuomonės referentas taip pat pritaria tam, kad būtų skatinama spręsti ginčus tarpusavio susitarimu, kartu pabrėždamas, kad tai turi būti daroma tikrai savo noru. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos teisingai susitarti, ieškovams turėtų būti suteikta galimybė prieš teisminį nagrinėjimą gauti iš nacionalinių arba Europos konkurencijos institucijų informaciją apie patirtos žalos ar nuostolių dydį.

Įrodymų gavimas yra svarbiausias veiksnys naudojantis teise teikti apeliaciją. Todėl nuomonės referentas mano, kad būtina toliau stiprinti Komisijos siūlomas nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti proporcingą galimybę prižiūrint teismui gauti teikiant ieškinį svarbią ir būtiną informaciją. Nors šiose nuostatose nurodomi tam tikrų rūšių dokumentai arba informacija gali būti laikomi konfidencialiais, nuomonės referentas mano, kad reikalavimas įvertinti, ar informacija turėtų būti atskleista, turėtų būti be išimties taikomas visų kategorijų dokumentams.

Per ankstesnius svarstymus dėl to, kaip būtų galima sustiprinti ieškovų padėtį, kolektyviniai ieškiniai pateikti kaip būdas užtikrinti lygias šalių teises ginčytis dėl žalos. Nors nuomonės referentas laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinama išlaikyti arba nustatyti tokius mechanizmus, jis mano, kad būtų svarbu išvengti tam tikros praktikos, pvz., reikalavimo, kad nukentėjusieji aiškiai atsisakytų teisės teikti kolektyvinį ieškinį, arba numatyti reikalavimą dėl advokatų sėkmės mokesčio arba baudinių nuostolių atlyginimo.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) pagal Sąjungos teisę gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl monopolinių taisyklių pažeidimo, reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė turėtų procesinių taisyklių, kuriomis užtikrintų veiksmingą galimybę pasinaudoti šia teise. Veiksmingų procesinių teisės gynimo priemonių poreikis taip pat atsiranda dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, nustatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos53 47 straipsnio pirmoje pastraipoje ir Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

(4) Sąjungoje numatyta teisė gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo; todėl reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė nustatytų procesines taisykles, kuriomis užtikrintų veiksmingą naudojimąsi ta teise. Veiksmingų procesinių teisės gynimo priemonių poreikis taip pat atsiranda dėl teisės į veiksmingą teisminę apsaugą, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos53 47 straipsnio pirmoje pastraipoje ir Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse;

__________________

__________________

53 OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

53 OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) kad būtų užtikrintas veiksmingas viešasis ir privatusis konkurencijos taisyklių vykdymas, būtina sureguliuoti abiejų formų vykdymo užtikrinimo koordinavimą, pavyzdžiui, teisės susipažinti su konkurencijos institucijų turimais dokumentus tvarką. Užtikrinus tokį Sąjungos lygmens koordinavimą taip pat bus išvengta skirtingo taisyklių taikymo, nes tai keltų pavojų pačios vidaus rinkos veikimo principams;

(5) kad būtų užtikrinti veiksmingi privačiojo vykdymo užtikrinimo veiksmai pagal civilinę teisę ir veiksmingas viešasis konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas, už kurį atsakingos konkurencijos institucijos, reikalinga abiejų šių priemonių sąveika, kad būtų pasiektas didžiausias konkurencijos taisyklių veiksmingumas. Būtina sureguliuoti abiejų formų vykdymo užtikrinimo koordinavimą, pavyzdžiui, teisės susipažinti su konkurencijos institucijų turimais dokumentus tvarką. Užtikrinus tokį Sąjungos lygmens koordinavimą taip pat bus išvengta skirtingo taisyklių taikymo, nes tai keltų pavojų pačios vidaus rinkos veikimo principams;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) skirtingose valstybėse narėse įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms taikomos procesinės taisyklės, nuo kurių labai priklauso kokio masto atsakomybė už konkurencijos teisės aktų pažeidimus šioms įmonėms gali grėsti. Dėl tokio nevienodo Sąjungos teisės gauti kompensaciją vykdymo užtikrinimo kai kurios Sutarties 101 arba 102 straipsnį pažeidusios įmonės gali turėti konkurencinį pranašumą, taip pat gali sumažėti paskata naudotis įsisteigimo ir prekių tiekimo ar paslaugų teikimo teisėmis tose valstybėse narėse, kuriose teisės gauti kompensaciją vykdymas užtikrinamas veiksmingiau. Tokie valstybių narių taikomos atsakomybės tvarkos skirtumai gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(7) skirtingose valstybėse narėse įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms taikomos procesinės taisyklės, nuo kurių labai priklauso kokio masto atsakomybė už konkurencijos teisės aktų pažeidimus šioms įmonėms gali grėsti. Dėl tokio nevienodo Sąjungos teisės gauti kompensaciją vykdymo užtikrinimo kai kurios Sutarties 101 arba 102 straipsnį pažeidusios įmonės gali turėti konkurencinį pranašumą, taip pat gali sumažėti paskata naudotis įsisteigimo ir prekių tiekimo ar paslaugų teikimo teisėmis tose valstybėse narėse, kuriose teisės gauti kompensaciją vykdymas užtikrinamas veiksmingiau. Todėl tikslinga, kad ši direktyva būtų pagrįsta dvejopu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 103 ir 114 straipsniais, nes valstybių narių taikomos atsakomybės tvarkos skirtumai gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui;

Pagrindimas

Remiantis konstatuojamoje dalyje išdėstytais argumentais galima padaryti logišką išvadą, kad direktyva turi būti grindžiama dvejopu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 103 ir 114 straipsniais, ir dėl aiškumo tai taip pat turėtų būti nurodyta.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) todėl būtina užtikrinti vienodesnes sąlygas vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir pagerinti sąlygas vartotojams naudotis vidaus rinkoje numatytomis teisėmis. Taip pat tikslinga padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti valstybių narių nacionalinių taisyklių, taikomų ieškiniams dėl žalos, patirtos dėl Europos ir (jei lygiagrečiai taikoma su pastaraisiais) nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, skirtumus. Suvienodinus šias taisykles taip pat būtų galima užkirsti kelią dar didesniems valstybių narių taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos atlyginimo konkurencijos bylose, skirtumams;

(8) todėl, turint omenyje ir tai, kad didelio masto konkurencijos teisės pažeidimai dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio, būtina užtikrinti vienodesnes sąlygas vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir pagerinti sąlygas vartotojams naudotis vidaus rinkoje numatytomis teisėmis. Taip pat tikslinga padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti valstybių narių nacionalinių taisyklių, taikomų ieškiniams dėl žalos, patirtos dėl Europos ir (jei lygiagrečiai taikoma su pastaraisiais) nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, skirtumus. Suvienodinus šias taisykles taip pat būtų galima užkirsti kelią dar didesniems valstybių narių taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos atlyginimo konkurencijos bylose, skirtumams;

Pagrindimas

Didelio masto konkurencijos teisės pažeidimai paprastai neapsiriboja tik viena valstybe nare, o turi tarpvalstybinių padarinių, kurie daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, taigi ir vidaus rinkos veikimui.

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, įrodymai yra svarbūs. Tačiau antimonopolinių taisyklių pažeidimų byloms būdinga informacijos asimetrija, todėl tikslinga užtikrinti, kad nukentėjusiosioms šalims būtų suteikta teisė siekti, kad būtų atskleisti reikalavimui pagrįsti reikalingi įrodymai, nereikalaujant iš jų nurodyti atskirų įrodymų elementų. Siekiant užtikrinti, kad bylinėjimosi priemonės būtų vienodos, galimybę naudotis šiomis priemonėmis ieškiniuose dėl žalos atlyginimo taip pat turi turėti atsakovai, kad galėtų prašyti nukentėjusiųjų šalių atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai taip pat gali nurodyti atskleisti informaciją trečiosioms šalims. Jei nacionaliniai teismai pageidauja nurodyti Komisijai atskleisti informaciją, prašant informacijos taikomas Europos Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis;

(13) teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, įrodymai yra svarbūs. Tačiau antimonopolinių taisyklių pažeidimų byloms būdinga informacijos asimetrija, todėl tikslinga užtikrinti, kad nukentėjusiosioms šalims būtų suteikta teisė siekti, kad būtų atskleisti reikalavimui pagrįsti reikalingi įrodymai. Siekiant užtikrinti, kad bylinėjimosi priemonės būtų vienodos, galimybę naudotis šiomis priemonėmis ieškiniuose dėl žalos atlyginimo taip pat turi turėti atsakovai, kad galėtų prašyti nukentėjusiųjų šalių atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai taip pat gali nurodyti atskleisti informaciją trečiosioms šalims. Jei nacionaliniai teismai pageidauja nurodyti Komisijai atskleisti informaciją, prašant informacijos taikomas Europos Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) svarbūs įrodymai turėtų būti atskleidžiami teismo sprendimu ir taikant griežtą kontrolę, ypač dėl atskleidimo priemonės būtinumo ir proporcingumo. Remiantis proporcingumo principu, prašymai atskleisti įrodymus gali būti teikiami tik tuomet, kai nukentėjusioji šalis, remdamasi pagrįstai gautais faktais, įtikina, kad patyrė žalą, kurią padarė atsakovas. Prašymuose atskleisti informaciją remiantis pagrįstai gautais faktais turėtų būti kuo tiksliau ir siauriau nurodyta įrodymų kategorija;

(14) svarbūs įrodymai turėtų būti atskleidžiami teismo sprendimu ir taikant griežtą kontrolę, ypač dėl atskleidimo priemonės būtinumo ir proporcingumo. Remiantis proporcingumo principu, prašymai atskleisti įrodymus gali būti teikiami tik tuomet, kai nukentėjusioji šalis, remdamasi pagrįstai gautais faktais, įtikina, kad patyrė žalą, kurią padarė atsakovas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) taip pat turėtų būti atidžiai įvertintas proporcingumo reikalavimas, kai dėl įrodymų atskleidimo gali būti atskleista konkurencijos institucijos tyrimo strategija, nes atskleidžiama, kokie dokumentai yra byloje arba daromas neigiamas poveikis įmonių ir konkurencijos institucijos bendradarbiavimui. Todėl laikoma, kad prašymas atskleisti įrodymus yra neproporcingas, kai jame prašoma bendrai atskleisti konkurencijos institucijos byloje esančius dokumentus, susijusius su tam tikra byla, arba dokumentus, kuriuos pateikė šalis tam tikros bylos atveju. Tokie visa apimantys prašymai atskleisti įrodymus taip pat būtų nesuderinami su prašančiosios šalies pareiga kuo tiksliau ir siauriau nurodyti įrodymų kategorijas;

(15) taip pat turėtų būti atidžiai įvertintas proporcingumo reikalavimas, kai dėl įrodymų atskleidimo gali būti atskleista konkurencijos institucijos tyrimo strategija, nes atskleidžiama, kokie dokumentai yra byloje arba daromas neigiamas poveikis įmonių ir konkurencijos institucijos bendradarbiavimui.

 

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų užkirstas kelias galimybei teikti bet kokius prašymus, kuriais siekiama piktnaudžiauti plataus užmojo paieškomis;

Pagrindimas

Šis pakeitimas yra savaime suprantamas.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) nors svarbius įrodymus, apimančius verslo paslaptis arba kitą konfidencialią informaciją, iš esmės turėtų būti galima naudoti nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, tokią konfidencialią informaciją reikia tinkamai apsaugoti. Todėl nacionaliniai teismai turėtų disponuoti įvairiomis priemonėmis tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti, kad nagrinėjant bylą ji nebūtų atskleista. Šios priemonės gali apimti galimybę rengti uždarus posėdžius, riboti asmenų, turinčių teisę susipažinti su įrodymais, skaičių, ir nurodymus ekspertams rengti bendro pobūdžio informacijos santraukas arba kitokias nekonfidencialias versijas. Priemonės verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti neturėtų praktiškai trukdyti pasinaudoti teise gauti kompensaciją;

(17) nors svarbius įrodymus, apimančius verslo paslaptis arba kitą konfidencialią informaciją, iš esmės turėtų būti galima naudoti nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, tokią konfidencialią informaciją reikia tinkamai apsaugoti. Todėl nacionaliniai teismai turėtų disponuoti įvairiomis priemonėmis tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti, kad nagrinėjant bylą ji nebūtų atskleista. Šios priemonės gali apimti galimybę ištrinti dokumento dalis, kuriose pateikiama neskelbtina informacija, rengti uždarus posėdžius, riboti asmenų, turinčių teisę susipažinti su įrodymais, skaičių, ir nurodymus ekspertams rengti bendro pobūdžio informacijos santraukas arba kitokias nekonfidencialias versijas. Priemonės verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai apsaugoti vis dėlto neturėtų trukdyti pasinaudoti teise gauti kompensaciją;

Pagrindimas

Jeigu dokumentuose yra slaptos informacijos, pvz., trečiųjų šalių duomenų, nesusijusių su procedūra, ji gali būti ištrinta. Jei būtina, galima surengti uždarą posėdį, kad būtų apsaugota ypač slapta informacija.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) baudų neskyrimo ir ginčų sprendimo procedūros – svarbios Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonės, nes jas taikant aptinkami sunkiausi konkurencijos teisės aktų pažeidimai, pažeidėjams veiksmingai keliamos bylos ir skiriamos baudos. Šiomis aplinkybėmis įmonės gali nuspręsti nebendradarbiauti, jei jų vien tik bendradarbiavimo tikslu teikiami dokumentai bus atskleidžiami ir joms grės civilinė atsakomybė blogesnėmis negu bendriems pažeidėjams, kurie nebendradarbiauja su konkurencijos institucijomis, sąlygomis. Siekiant užtikrinti, kad įmonės būtų linkusios savanoriškai teikti pareiškimus, kuriuose pagal baudų neskyrimo programą arba pagal susitarimo procedūrą konkurencijos institucijai prisipažintų dalyvavusios pažeidžiant Sąjungos arba nacionalinius konkurencijos teisės aktus, tokie pareiškimai negali būti įtraukiami į atskleidžiamus įrodymus;

(19) baudų neskyrimo ir ginčų sprendimo procedūros – svarbios Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonės, nes jas taikant aptinkami sunkiausi konkurencijos teisės aktų pažeidimai, pažeidėjams veiksmingai keliamos bylos ir skiriamos baudos. Šiomis aplinkybėmis įmonės gali nuspręsti nebendradarbiauti, jei jų vien tik bendradarbiavimo tikslu teikiami dokumentai bus atskleidžiami ir joms grės civilinė atsakomybė blogesnėmis negu bendriems pažeidėjams, kurie nebendradarbiauja su konkurencijos institucijomis, sąlygomis. Siekiant užtikrinti, kad įmonės būtų linkusios savanoriškai teikti pareiškimus, kuriuose pagal baudų neskyrimo arba jų sumažinimo programą arba pagal susitarimo procedūrą konkurencijos institucijai prisipažintų dalyvavusios pažeidžiant Sąjungos arba nacionalinius konkurencijos teisės aktus, teismai turėtų įvertinti, ar tokie pareiškimai turėtų būti neįtraukiami į atskleidžiamus įrodymus;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) nacionalinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis senaties termino pradžią, trukmę, sustabdymą arba nutraukimą, neturėtų būti netinkamai kliudoma teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tai ypač svarbu, kai teiktini ieškiniai yra grindžiami konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo išvada, kad padarytas pažeidimas. Šiuo tikslu nukentėjusiosios šalys turėtų turėti galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo konkurencijos institucijai baigus nagrinėti bylą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinių ir Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymą;

(26) nacionalinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis senaties termino pradžią, trukmę, sustabdymą arba nutraukimą, neturėtų būti netinkamai kliudoma teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tai ypač svarbu, kai teiktini ieškiniai yra grindžiami konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo išvada, kad padarytas pažeidimas. Šiuo tikslu nukentėjusiosios šalys turėtų turėti galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo konkurencijos institucijai baigus nagrinėti bylą, kuria siekiama užtikrinti nacionalinių ir Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymą; Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba nustatyti neatnaujinamus senaties terminus, kurie būtų visuotinai taikytini;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) įmonės, bendradarbiaujančios su konkurencijos institucijomis pagal baudų neskyrimo programą, vaidina svarbų vaidmenį nustatant slaptus kartelinius pažeidimus ir juos nutraukiant, dėl to žala, kuri būtų padaryta, jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, dažnai sumažėja. Todėl tikslinga nustatyti, kad įmonėms, kurioms konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų apsaugotos nuo netinkamų reikalavimų atlyginti žalą, turint omenyje, kad pažeidimą nustačiusios konkurencijos institucijos sprendimas įmonėms, kurioms neskiriamos baudos, gali tapti galutiniu anksčiau, negu toks sprendimas taps galutiniu įmonėms, kurioms baudos gali būti skirtos. Todėl tikslinga, kad įmonė, kuriai neskiriamos baudos, iš esmės būtų atleista nuo solidariosios atsakomybės už visą žalą ir kad jos įnašas neviršytų jos tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba, pirkėjų kartelio atveju, tiesioginiams ir netiesioginiams tiekėjams padarytos žalos. Jei dėl kartelio žalą patyrė tik kiti subjektai, kurie nėra pažeidimą padariusių įmonių klientai ir (arba) tiekėjai, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas neturėtų viršyti jos dėl kartelio padarytos žalos atitinkamos atsakomybės dalies. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Įmonė, kuriai neskiriamos baudos, turėtų būti visapusiškai atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, jei šios šalys negali gauti visos kompensacijos iš kitų pažeidimą padariusių įmonių;

(28) įmonės, bendradarbiaujančios su konkurencijos institucijomis pagal baudų neskyrimo programą, vaidina svarbų vaidmenį nustatant slaptus kartelinius pažeidimus ir juos nutraukiant, dėl to žala, kuri būtų padaryta, jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, dažnai sumažėja. Jei dėl kartelio žalą patyrė tik kiti subjektai, kurie nėra pažeidimą padariusių įmonių klientai ir (arba) tiekėjai, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas neturėtų viršyti jos dėl kartelio padarytos žalos atitinkamos atsakomybės dalies. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Įmonė, kuriai neskiriamos baudos, turėtų būti visapusiškai atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, jei šios šalys negali gauti visos kompensacijos iš kitų pažeidimą padariusių įmonių;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šioje direktyvoje nustatomos tam tikros taisyklės, būtinos užtikrinti, kad bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sutarties 101 ar 102 straipsnio arba dėl nacionalinių konkurencijos tesės aktų pažeidimo, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise gauti visą kompensaciją už patirtą žalą. Direktyva taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis skatinama neiškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir šalinamos sklandaus jos veikimo kliūtys užtikrinant vienodą apsaugą visoje Sąjungoje visiems tokią žalą patyrusiems asmenims.

1. Šioje direktyvoje nustatomos tam tikros taisyklės, būtinos užtikrinti, kad bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl įmonės ar įmonių grupės įvykdyto Sutarties 101 ar 102 straipsnio arba dėl nacionalinių konkurencijos tesės aktų pažeidimo, galėtų veiksmingai pasinaudoti teise reikalauti visos kompensacijos iš pažeidimą įvykdžiusių šalių už patirtą žalą. Direktyva taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis skatinama neiškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir šalinamos sklandaus jos veikimo kliūtys užtikrinant vienodą apsaugą visoje Sąjungoje visiems tokią žalą patyrusiems asmenims.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, gali reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą.

1. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, gali reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą iš pažeidimą įvykdžiusių šalių tiesiogiai susijusioje byloje arba vėlesnėje privačioje byloje.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. nacionaliniai konkurencijos teisės aktai – nacionalinių teisės aktų nuostatos, kurių tikslas iš esmės sutampa su Sutarties 101 ir 102 straipsnių tikslu ir kurios yra taikomos tais pačiais atvejais kaip ir Sąjungos konkurencijos teisės aktai ir lygiagrečiai su jais pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalį;

2. nacionaliniai konkurencijos teisės aktai – nacionalinių teisės aktų nuostatos, kurių tikslas iš esmės sutampa su Sutarties 101 ir 102 straipsnių tikslu ir kurios yra taikomos tais pačiais atvejais kaip ir Sąjungos konkurencijos teisės aktai ir lygiagrečiai su jais pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalį. Ši apibrėžtis netaikoma nacionaliniams įstatymams, nustatantiems baudžiamąsias sankcijas fiziniams asmenims, nebent tokios sankcijos būtų priemonė užtikrinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių laikymąsi.

Pagrindimas

Svarbu atsižvelgti į kai kuriose valstybėse narėse nustatytas baudžiamosios teisės nuostatas. Todėl turėtų būti perimta Reglamento 1/2003 8 konstatuojamosios dalies formuluotė.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Įrodymų atskleidimas

Įrodymų atskleidimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu ieškovas pateikė pagrįstai gautus faktus ir įrodymus, kuriais remiantis galima pagrįstai įtarti, kad jis arba jo atstovaujamos šalys patyrė žalą atsakovui pažeidus konkurencijos teisės aktus, nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atsakovui arba trečiajai šaliai atskleisti įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar šie įrodymai įtraukti į konkurencijos institucijos bylą, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad teismai taip pat galėtų nurodyti ieškovui arba trečiajai šaliai atsakovo paprašymu atskleisti įrodymus.

1. Valstybės narės užtikrina, kad, nacionaliniam teismui Sąjungoje nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovo, kuris motyvuotame pagrindime pateikė turimus faktus ir įrodymus, pakankamus jo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumui patvirtinti, prašymu nacionaliniai teismai gali nurodyti atsakovui arba trečiajai šaliai atskleisti atitinkamus įrodymus, laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų. Valstybės narės užtikrina, kad teismai taip pat galėtų nurodyti ieškovui arba trečiajai šaliai atsakovo prašymu atskleisti įrodymus.

Šia nuostata nedaromas poveikis nacionalinių teismų teisėms ir pareigoms, nustatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001.

Šia nuostata nedaromas poveikis nacionalinių teismų teisėms ir pareigoms, nustatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001.

 

1a. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atsakovas nepateikia prašomų įrodymų, nacionaliniai teismai pateiktų nacionalinei konkurencijos institucijai prašymą juos atskleisti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai nurodytų atskleisti 1 dalyje minimus įrodymus, jei atskleisti įrodymus reikalaujanti šalis:

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atskleisti kuo tiksliau ir siauriau motyvuotame pagrindime remiantis pagrįstai turimais faktais apibrėžtus konkrečius įrodymų elementus arba jų kategorijas, kuriuos turi kita šalis arba trečioji šalis ir kurių reikia siekiant įvertinti padarytą žalą, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje.

a) įrodė, kad kitos arba trečiosios šalies kontroliuojami įrodymai yra svarbūs jos reikalavimui arba gynybai pagrįsti; taip pat

 

b) konkrečiai nurodė įrodymų elementus arba kuo tikslesnes ir siauresnes jų kategorijas remdamasi pagrįstai gautais faktais;

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas. Spręsdami, ar šalies prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai įvertina visų šalių ir susijusių trečiųjų šalių teisėtus interesus. Jie visų pirma atsižvelgia į:

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas ir susijęs su ieškiniais dėl žalos atlyginimo Sąjungoje. Spręsdami, ar šalies prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai įvertina susijusius viešuosius interesus ir visų privačiųjų šalių ir susijusių trečiųjų šalių teisėtus interesus. Jie visų pirma atsižvelgia į:

 

a) tikimybę, kad įtariamas konkurencijos teisės aktų pažeidimas buvo padarytas;

a) tikimybę, kad įtariamas konkurencijos teisės aktų pažeidimas buvo padarytas;

 

aa) poreikį užtikrinti viešojo konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumą;

b) įrodymų atskleidimo mastą ir išlaidas, ypač tenkančias susijusioms trečiosioms šalims;

b) įrodymų atskleidimo mastą ir išlaidas, ypač tenkančias susijusioms trečiosioms šalims, siekiant taip pat užkirsti kelią piktnaudžiavimui plataus užmojo paieškomis;

c) ar į įrodymus, kurie bus atskleisti, įtraukta konfidenciali informacija (ypač susijusi su trečiosiomis šalimis), ir į tvarką, nustatytą tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti; taip pat

c) ar į įrodymus, kurie bus atskleisti, įtraukta konfidenciali informacija (ypač susijusi su trečiosiomis šalimis), ir į tvarką, nustatytą tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti; taip pat

d) tais atvejais, kai pažeidimą tiria arba tyrė konkurencijos institucija, ar prašymas suformuluotas specialiai atsižvelgiant į tokių dokumentų pobūdį, tikslą ir turinį, o ne pateikiant nespecifinį prašymą gauti susijusius konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus arba dokumentus, kurie yra tokios konkurencijos institucijos byloje.

d) tais atvejais, kai pažeidimą tiria arba tyrė konkurencijos institucija, ar prašymas suformuluotas specialiai atsižvelgiant į konkurencijos institucijai pateiktų dokumentų arba dokumentų, kurie yra tokios konkurencijos institucijos byloje, pobūdį, tikslą ir turinį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai kuo geriau apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, taip pat užtikrindamos, kad svarbūs įrodymai, apimantys tokią informaciją, būtų prieinami nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius konfidencialią informaciją, kai jie mano, kad ji yra svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. Valstybės narės užtikrina, kad nurodydami atskleisti tokią informaciją nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti.

5. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad teisinės privilegijos ir kitos teisės būtų užtikrintos ir nebūtų priversta atskleisti įrodymų.

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai užtikrintų, kad nurodant atskleisti įrodymus būtų visapusiškai paisoma taikytinos advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę.

 

Įmonių interesas išvengti ieškinių dėl su pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas komerciniu interesu, kurį verta ginti.

 

5a. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotosios šalys, turinčios prašomą atskleisti dokumentą, būtų išklausytos prieš nacionaliniam teismui duodant nurodymą pagal šį straipsnį atskleisti informaciją, gautą iš nurodytų dokumentų.

6. Valstybės narės užtikrina, kad teismams neviršijus turimų įgaliojimų nurodyti atskleisti įrodymus neišklausius asmens, iš kurio siekiama gauti šiuos įrodymus, už tokio nurodymo nevykdymą baudos nebūtų skiriamos, kol tokio nurodymo adresatas neišklausomas teisme.

6. Valstybės narės užtikrina, kad teismams neviršijus turimų įgaliojimų nurodyti atskleisti įrodymus neišklausius asmens, iš kurio siekiama gauti šiuos įrodymus, už tokio nurodymo nevykdymą baudos nebūtų skiriamos, kol tokio nurodymo adresatui nesuteikta galimybė būti išklausytam nacionaliniame teisme.

7. Įrodymai apima visų rūšių įrodymus, kuriuos galima teikti paskirtam nacionaliniam teismui, visų pirma dokumentus ir visas kitas bet kokio formato laikmenas, kuriose įrašyta informacija.

7. Įrodymai apima visų rūšių įrodymus, kuriuos galima teikti paskirtam nacionaliniam teismui, visų pirma dokumentus ir visas kitas bet kokio formato laikmenas, kuriose įrašyta informacija.

8. Nedarant poveikio 4 dalyje nustatytam įpareigojimui ir 6 straipsnyje nustatytiems apribojimams, šio straipsnio nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar nustatyti naujas taisykles, pagal kurias būtų atskleidžiama daugiau įrodymų.

8. Nedarant poveikio 4 dalyje nustatytam įpareigojimui ir 6 straipsnyje nustatytiems apribojimams, šio straipsnio nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar nustatyti naujas taisykles, pagal kurias būtų atskleidžiama daugiau įrodymų.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniai teismai negalėtų bet kuriuo metu nurodyti vienai iš šalių arba trečiajai šaliai atskleisti šių kategorijų įrodymus:

1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniai teismai paprastai nenurodytų konkurencijos institucijai atskleisti šių kategorijų įrodymus:

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

nacionalinės konkurencijos institucijos vidaus dokumentus, Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų korespondenciją arba pastarųjų korespondenciją Europos konkurencijos tinkle;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atskleisti toliau nurodytų kategorijų įrodymus tik konkurencijos institucijai užbaigus nagrinėti bylą arba priėmus Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje arba Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodytą sprendimą:

2. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdami ieškinius dėl žalos atlyginimo nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atskleisti toliau nurodytus įrodymus tik konkurencijos institucijai užbaigus nagrinėti bylą arba priėmus Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje arba Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodytą sprendimą:

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Įrodymus, kurie yra konkurencijos institucijos byloje ir kurie nepriklauso nė vienai iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje išvardytų kategorijų, gali būti nurodyta atskleisti nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo bet kuriuo metu.

3. Įrodymus, kurie yra konkurencijos institucijos byloje ir kurie nepriklauso nė vienai iš šio straipsnio 1 arba 2 dalyje išvardytų kategorijų, gali būti nurodyta atskleisti nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo bet kuriuo metu. Mutatis mutandis taikomos 5 straipsnio 3–7 dalys.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

Išbraukta.

Įrodymų, gautų vien tik pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, apribojimai

 

1. Valstybės narės užtikrina, kad jei fizinis arba juridinis asmuo, pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį arba atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas, gavo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų įrodymų vien tik pasinaudojęs galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, tokie įrodymai nebūtų naudojami nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo.

 

2. Valstybės narės užtikrina, kad jei fizinis arba juridinis asmuo, pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį arba atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas, gavo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų įrodymų vien tik pasinaudojęs galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, tokie įrodymai nebūtų naudojami nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo, kol konkurencijos institucija nebaigė savo bylos arba kol ji nepriėmė Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje arba Reglamento Nr. 1/2003 III skyriuje nurodyto sprendimo.

 

3. Valstybės narės užtikrina, kad jei fizinis arba juridinis asmuo, pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį arba atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas, gavo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų įrodymų vien tik pasinaudojęs galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla, ir jei pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį jų negalima naudoti, šiuos įrodymus nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo galėtų naudoti tik tas asmuo arba fizinis arba juridinis asmuo, kuris perėmė teises ir pareigas, įskaitant reikalavimo perėmimą.

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) sunaikinami reikšmingi įrodymai, jei sunaikinimo metu:

b) sunaikinami reikšmingi įrodymai;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) įrodymus sunaikinusi šalis buvo konkurencijos institucijos nagrinėjamos bylos, susijusios su veiksmais, dėl kurių pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, šalis; arba

Išbraukta.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) įrodymus sunaikinusi šalis žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad nacionaliniam teismui paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir kad įrodymai buvo reikalingi reikalavimui atlyginti žalą arba gynybai atsakant į ieškinį pagrįsti; arba

Išbraukta.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) įrodymus sunaikinusi šalis žinojo, kad įrodymai reikšmingi nagrinėjamam arba būsimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį ji pateikė arba kuris jai pateiktas, nagrinėti;

Išbraukta.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių teismų taikytinos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Sankcijos, kurias gali taikyti nacionaliniai teismai, apima, kiek tai susiję su ieškinių dėl žalos atlyginimo šalių elgesiu, galimybę padaryti nepalankias išvadas, pvz., priimti išankstinę nuomonę, kad svarbus aspektas turi būti įrodytas, arba atmesti visus arba dalį reikalavimų ir gynybos priemonių, ir galimybę nurodyti padengti išlaidas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių teismų sankcijos, kurios gali būti taikomos, kai nevykdomas teismo nurodymas atskleisti įrodymus ar nurodymas apsaugoti konfidencialią informaciją arba atsisakoma tokius nurodymus vykdyti, būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas neprasidėtų iki tos dienos, kai nukentėjusioji šalis sužino arba pagrįstai galima manyti, kad sužino apie:

2. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas prasidėtų vėliausią dieną po to, kai nukentėjusioji šalis sužino arba pagrįstai galima manyti, kad sužino apie:

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas neprasidėtų iki tos dienos, kai nukentėjusioji šalis sužino arba pagrįstai galima manyti, kad sužino apie:

2. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas neprasidėtų, kol pažeidimas tebevykdomas, ir anksčiau nei ieškovas sužino arba pagrįstai galima manyti, kad jis žino apie:

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų sustabdomas, jei konkurencijos institucija imasi veiksmų, kad pradėtų tyrimą arba bylos nagrinėjimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Sustabdymas nutraukiamas per vienerius metus po to, kai priimtas galutinis sprendimas dėl pažeidimo arba bylos nagrinėjimas nutrauktas kitaip.

5. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų sustabdomas, jei konkurencijos institucija imasi veiksmų, kad pradėtų tyrimą arba bylos nagrinėjimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Sustabdymas nutraukiamas per ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams po to, kai įsigalėjo sprendimas, kuriuo pažeidimo arba tariamo pažeidimo nagrinėjimas baigiamas.

Pagrindimas

Senaties terminas turėtų būti pakankamai ilgas, kad būtų užtikrinta veiksminga teisė kreiptis į teismą.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės užtikrina, kad įmonė, kuriai konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims tik tuomet, jei tokios nukentėjusiosios šalys įrodo, kad negali gauti visos kompensacijos iš kitų įmonių, padariusių tą patį konkurencijos teisės aktų pažeidimą.

Išbraukta.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos padėties atveju, laikoma, kad netiesioginis pirkėjas įrodė, kad išlaidos buvo jam perkeltos, jei jis įrodė, kad:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos padėties atveju netiesioginis pirkėjas įrodo, kad išlaidos buvo jam perkeltos, jei jis įrodo bent tai, kad:

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Šiame skyriuje nustatytomis taisyklėmis nedaromas poveikis nukentėjusiosios šalies teisei reikalauti kompensuoti prarastą pelną.

1. Šiame skyriuje nustatytomis taisyklėmis nedaromas poveikis nukentėjusiosios šalies teisei reikalauti kompensuoti prarastą pelną, faktinius nuostolius ir palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiui nuo žalos atsiradimo iki kompensacijos už patirtą žalą sumokėjimo.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) bet kokius susijusius viešųjų konkurencijos bylų rezultatus, kurie padėtų įvykdyti kriterijus, nurodytus 13 straipsnio 2 dalyje.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kartelinio pažeidimo atveju būtų daroma prielaida, kad dėl pažeidimo padaryta žala. Pažeidėjas turi teisę nuginčyti šią prezumpciją.

1. Valstybės narės užtikrina, kad kartelinio pažeidimo atveju būtų daroma prielaida, kad dėl pažeidimo rinkoje padaryta žala. Pažeidėjas turi teisę nuginčyti šią prezumpciją.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17 straipsnis

17 straipsnis

Ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu stabdomasis poveikis

Ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu stabdomasis poveikis

1. Valstybės narės užtikrina, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo teikimo senaties terminas būtų sustabdomas tol, kol trunka ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu procesas. Senaties termino sustabdymas taikomas tik toms šalims, kurios yra arba buvo susijusios su ginčų sprendimu tarpusavio susitarimu.

1. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo būtų sustabdomas tol, kol trunka ginčų sprendimo tarpusavio sutarimu procesas. Senaties termino sustabdymas taikomas tik toms šalims, kurios yra arba buvo susijusios su ginčo sprendimu tarpusavio susitarimu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai, paskirti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, galėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei bylos šalys sprendžia ginčą dėl reikalavimo, įtraukto į ieškinį dėl žalos atlyginimo, tarpusavio susitarimu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai, paskirti nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, galėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei bylos šalys sprendžia ginčą dėl reikalavimo, įtraukto į ieškinį dėl žalos atlyginimo, tarpusavio susitarimu.

 

2a. Bylos nagrinėjimo sustabdymas, minimas šio straipsnio 2 dalyje, jokiu atveju negali trukti ilgiau nei vienerius metus.

 

2b. Ginčą išsprendus šalių susitarimu konkurencijos institucija, nustatydama baudas, gali atsižvelgti į kompensaciją, sumokėtą prieš priimant sprendimą, kaip į švelninančią aplinkybę.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad sudarius tarpusavio sutarimo susitarimą, susitarimo nukentėjusiosios šalies reikalavimas būtų sumažintas tokia susitarimo bendro pažeidėjo padarytos žalos dalimi, kurią dėl pažeidimo patyrė nukentėjusioji šalis. Susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai iš susitarimą sudariusio bendro pažeidėjo negali atgauti savo įnašo iš likusios reikalavimo sumos. Tik kai susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai negali sumokėti už žalą, kuri atitinka likusią reikalavimo dalį, susitarimą sudaręs bendras pažeidėjas turi sumokėti už susitarimą sudariusios nukentėjusiosios šalies patirtą žalą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad sudarius tarpusavio sutarimo susitarimą, susitarimo nukentėjusiosios šalies reikalavimas būtų sumažintas tokia susitarimo bendro pažeidėjo padarytos žalos dalimi, kurią dėl pažeidimo patyrė nukentėjusioji šalis. Susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai iš susitarimą sudariusio bendro pažeidėjo negali atgauti savo įnašo iš likusios reikalavimo sumos. Tik kai susitarime nedalyvaujantys bendri pažeidėjai negali sumokėti už žalą, kuri atitinka likusią reikalavimo dalį, susitarimą sudaręs bendras pažeidėjas turi sumokėti už susitarimą sudariusios nukentėjusiosios šalies patirtą žalą, nebent tai aiškiai netaikoma pagal susitarimo sąlygas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Taisyklės, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

Nuorodos

COM(2013)0404 – C7-0170/2013 – 2013/0185(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.7.2013

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

1.7.2013

Susijęs (-ę) komitetas (-ai) - paskelbimo plenariniame posėdyje data

12.12.2013

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Bernhard Rapkay

19.6.2013

Svarstymas komitete

16.12.2013

 

 

 

Priėmimo data

21.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio López-Istúriz White, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Francesco Enrico Speroni, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Piotr Borys, Eva Lichtenberger, Angelika Niebler, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

María Irigoyen Pérez


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (9.1.2014)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

(COM(2013)0404 – C7 ‑ 0170/2013 – 2013/0185(COD))

Nuomonės referentas: Olle Schmidt

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pranešėjas labai palankiai vertina tai, kad po beveik dešimtmetį trukusių svarstymų Komisija pateikė šį pasiūlymą dėl direktyvos. Vartotojai ir mažosios bei vidutinės įmonės šiuo metu susiduria su kliūtimis Sąjungos lygmeniu naudotis savo teise į kompensaciją už žalą, patirtą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimų.

Direktyvos taikymo privatiems asmenims klausimu pranešėjas norėtų, kad būtų pradėti taikyti atstovaujamojo ir kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai. Komisija savo pareiškime, padarytame Europos Parlamentui pateikus rezoliuciją (P6_TA(2009)0187), sutiko, kad turėtų būti taikomas integruotas požiūris į kolektyvinį teisių gynimą siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į reikalavimus atlyginti žalą Sąjungos konkurencijos teisės srityje. Privalomų horizontaliųjų kolektyvinio teisių gynimo priemonių vis dar nėra. Kolektyviniai ieškiniai realiems ir kompetentingiems subjektams, pvz., vartotojų asociacijoms ar prekybos organizacijoms, leistų teikti ieškinius individualių ieškovų vardu. Tačiau pranešėjas ragina nustatyti, kad atstovauti ir ieškinyje dalyvauti galėtų tik aiškiai nustatytos tapatybės asmenų grupė. Pateikiant ieškinį tapatybė jau turi būti nustatyta ir pranešėjas siūlo taikyti savanoriško dalyvavimo modelį. Kadangi Sąjungoje tik 25 proc. bylų dėl kartelių baigiasi žalos atlyginimo veiksmais, turi būti dedama daugiau pastangų skatinti vartotojus ginti savo teises.

Pranešėjas pripažįsta, kad prašymai dalyvauti baudų neskyrimo programose daug prisideda prie kartelių atskleidimo ir taip sudaromos sąlygos pateikti žalos atlyginimo ieškinius. Vis dėlto pranešėjas nesutinka su Komisijos pasiūlymu sukurti pilkąjį sąrašą, kuriame būtų nurodyti įrodymų atskleidimo apribojimai po to, kai konkurencijos institucija baigia nagrinėti bylą. Visiems įrodymams, gaunamiems iš baudų neskyrimo programų dalyvių, turėtų būti taikomos 6 straipsnio pirmoje dalyje nustatytos taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauti pateikus prašymą neskirti baudos, ar po to, kai konkurencijos institucija pareikalauja.

Nors kartais konkurencijos bylos gali būti iškeliamos pasinaudojus informatoriumi, Komisijos pasiūlyme nėra jokios su tuo susijusios nuorodos. Informatorių apsauga taikoma tik informatoriaus tapatybei, bet ne pateiktai informacijai. Tapatybė neturi reikšmės žalai ar žalos vertei. Šiuo metu informatorių tapatybė saugoma pagal valstybių narių teisę. Siekiant užtikrinti numatomumą ir vienodus sprendimus, į Komisijos pasiūlymą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl asmens duomenų.

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad prievolė įrodyti tektų atsakovui. Tuo būdu ieškovams būtų paprasčiau pagrįsti ieškinį. Įrodymų trūkumas būtų naudingas ieškovui ir teiktų aiškią naudą tiesioginiams pirkėjams. Pagal Teisingumo Teismo praktiką netiesioginiams pirkėjams taip pat turėtų būti suteikiama galimybė teikti ieškinius. Tačiau į siūlomas taisykles įtraukta ir antkainių perkėlimo netiesioginiams pirkėjams nebuvimo, ir buvimo prezumpcija. Dėl to gali būti, kad ieškinius teiks ir tiesioginiai, ir netiesioginiai ieškovai. Pranešėjas nepritaria tokiai dvigubai sistemai ir siūlo, kad tais atvejais, kai nepakanka įrodymų dėl perkėlimo, pareiga įrodyti tektų netiesioginiam pirkėjui. Tą padarius sukuriama vieno ramsčio sistema, teikianti aiškias gaires nacionaliniams teismams.

Patirta žala turi būti kompensuojama. Tai yra itin svarbu, kad karteliai pajustų tikrąją žalą, kurią jie padaro rinkoms ir klientams. Siekiant pagerinti dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo žalą patyrusios šalies apsaugą, svarbu užtikrinti, kad ji turėtų tvirtas pozicijas teismo procese. Taigi pranešėjas siūlo, kad apskaičiuojant žalos dydį nukentėjusioji šalis turėtų didesnę galią, todėl jis norėtų, kad vertinimas būtų paremtas nukentėjusios šalies apskaičiuotu žalos dydžiu. Be to, taip būtų dar labiau sumažinamos paskatos dalyvauti karteliuose, kadangi būtų sumažinta pažeidėjų įtaka vykstant teismo procesams.

Vartotojai, vartotojų organizacijos ar mažos bendrovės gali būti labai atgrasomos nuo ieškinio dėl žalos atlyginimo teikimo dėl pavojaus, kad reikės sumokėti teismo išlaidas pralaimėjimo atveju. Siekdamas padidinti galimybę teikti tokius ieškinius, pranešėjas siūlo įsteigti baudomis, sumokėtomis už konkurencijos pažeidimus, finansuojamą fondą. Iš šio fondo būtų finansuojamas pirmasis orientacinis galimos bylos sprendimas, paremtas galimo ieškovo pateiktais įrodymais. Tuo būdu būtų pasiekta, kad sumažėtų kliūčių teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo ir teismuose sumažėtų nereikalingų ieškinių skaičius. Galiausiai turėtų būti pažymėta, kad išsaugoma taisyklė „pralaimėtojas moka“.

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) taikymas privatiems asmenims yra labai svarbus konkurencijos teisės aktų vykdymo mechanizmas. Tačiau nepakanka teikti tik asmeninius ieškinius, todėl būtina šia direktyva leisti teikti kolektyvinius ieškinius;

 

Pagrindimas

Turėtų būti taikomas integruotas požiūris į kolektyvinį teisių gynimą siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į žalą, pvz. vartotojų apsaugos įstatymuose. Kadangi tokių horizontaliųjų priemonių vis dar nėra, pranešėjas norėtų jas pateikti šioje direktyvoje. Kadangi ieškinių dėl žalos atlyginimo skaičius yra mažas, turi būti imamasi daugiau veiksmų, kad vartotojai būtų skatinami ginti savo teises. Kolektyviniai ieškiniai padės pasiekti, kad sumažėtų kliūčių vartotojams kreiptis į nacionalinius teismus.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b) paisant valstybių narių prerogatyvos diegti įvairias kolektyvinio teisių gynimo sistemas, valstybės narės, kai jos nustato tokią sistemą, turėtų būti skatinamos diegti tik sutikimo dalyvauti principu pagrįstą sistemą ir nenumatyti galimybių naudotis honoraru, priklausančiu nuo bylos baigties, galimybės priteisti baudinius nuostolius ir trečiųjų šalių finansavimo, jei lėšų teikėjui suteikiamas atlygis, nustatytas atsižvelgiant į pasiektą susitarimą ar suteiktą kompensaciją;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) veiksmingos vartotojų ir įmonių priemonės gauti žalos atlyginimą atgrasys įmones nuo pažeidimų ir užtikrins, kad būtų geriau laikomasi Sąjungos konkurencijos taisyklių. Taigi, kad viešosios institucijos geriau užtikrintų konkurencijos taisyklių laikymąsi Sąjungoje, turėtų būti skatinama ekonomiškai, laiku ir veiksmingai atlyginti žalą nukentėjusiems dėl tų taisyklių pažeidimų. Skatinimas atlyginti nukentėjusiesiems tarpusavio susitarimu turėtų nedaryti poveikio reikalingam valstybių narių taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl atlyginimo žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimų, suderinimui;

Pagrindimas

Vartotojų ir įmonių labui žala turi būti atlyginta ekonomiškai, laiku ir veiksmingai. Todėl reikia skatinti ginčus anksti spręsti tarpusavio sutarimu, nustatant su bauda, nustatyta konkurencijos institucijų, susietą paskatą siekiant užtikrinti, kad žala būtų atlyginama ekonomiškai veiksmingai, laiku ir efektyviai.

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) šioje direktyvoje dar kartą įtvirtinamos acquis communautaire nuostatos dėl Sąjungos teisės gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, visų pirma nuostatos, susijusios su žalos padėtimi ir apibrėžtimi, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; taip pat šia direktyva neužkertamas kelias tolesnei jos raidai. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl pažeidimo, gali reikalauti kompensacijos už faktinius nuostolius (damnum emergens), už prarastas pajamas (prarastą pelną arba lucrum cessans) bei gauti palūkanas, susikaupusias nuo tada, kai padaryta žala, iki kol sumokama kompensacija. Šia teise vienodai naudojasi fiziniai arba juridiniai asmenys (vartotojai, įmonės ir valdžios institucijos), nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginių sutartinių santykių su pažeidimą padariusia įmone ir ar konkurencijos institucija yra nustačiusi pažeidimą. Šia direktyva neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės pradėtų taikyti kolektyvinio teisės gynimo mechanizmus, siekdamos užtikrinti Sutarties 101 ir 102 straipsnių vykdymą;

(11) šioje direktyvoje dar kartą įtvirtinamos acquis communautaire nuostatos dėl Sąjungos teisės gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, visų pirma nuostatos, susijusios su žalos padėtimi ir apibrėžtimi, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; taip pat šia direktyva neužkertamas kelias tolesnei jos raidai. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl pažeidimo, gali reikalauti kompensacijos už faktinius nuostolius (damnum emergens), už prarastas pajamas (prarastą pelną arba lucrum cessans) bei gauti palūkanas, susikaupusias nuo tada, kai padaryta žala, iki kol sumokama kompensacija, nedarant poveikio tam, kokios rūšies palūkanos pripažįstamos pagal nacionalinę teisę. Šia teise vienodai naudojasi fiziniai arba juridiniai asmenys (vartotojai, įmonės ir valdžios institucijos), nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginių sutartinių santykių su pažeidimą padariusia įmone ir ar konkurencijos institucija yra nustačiusi pažeidimą;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a) teisingas konkurencijos teisės laikymosi užtikrinimas ir veiksmingas įmonių ir vartotojų naudojimasis savo teise į kompensaciją yra glaudžiai susiję; tai taip pat pagrindiniai veiksniai siekiant konkurencingo augimo. Šiuo požiūriu, europinė kolektyvinio teisių gynimo teisė prisidės prie vidaus rinkos sukūrimo ir tikros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtotės;

Pagrindimas

2012 m. vasario mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos, kurioje jis paragino pateikti bet kokį kolektyvinio teisių gynimo srities pasiūlymą, įskaitant bendrą vienodų galimybių kreiptis į teismą dėl kolektyvinio teisių gynimo Sąjungoje, susijusio su vartotojų teisių pažeidimu, principų sistemą. Kolektyvinio teisių gynimo mechanizmas labai pagerintų veiksmingą konkurencijos teisės laikymosi užtikrinimą ir padidintų vartotojų apsaugą.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, įrodymai yra svarbūs. Tačiau antimonopolinių taisyklių pažeidimų byloms būdinga informacijos asimetrija, todėl tikslinga užtikrinti, kad nukentėjusiosioms šalims būtų suteikta teisė siekti, kad būtų atskleisti reikalavimui pagrįsti reikalingi įrodymai, nereikalaujant iš jų nurodyti atskirų įrodymų elementų. Siekiant užtikrinti, kad bylinėjimosi priemonės būtų vienodos, galimybę naudotis šiomis priemonėmis ieškiniuose dėl žalos atlyginimo taip pat turi turėti atsakovai, kad galėtų prašyti nukentėjusiųjų šalių atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai taip pat gali nurodyti atskleisti informaciją trečiosioms šalims. Jei nacionaliniai teismai pageidauja nurodyti Komisijai atskleisti informaciją, prašant informacijos taikomas Europos Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis;

(13) teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos dėl nacionalinių arba Sąjungos konkurencijos teisės aktų pažeidimo, atlyginimo, įrodymai yra svarbūs. Tačiau antimonopolinių taisyklių pažeidimų byloms būdinga informacijos asimetrija, todėl tikslinga užtikrinti, kad nukentėjusiosioms šalims būtų suteikta teisė siekti, kad būtų atskleisti reikalavimui pagrįsti reikalingi įrodymai. Siekiant užtikrinti, kad bylinėjimosi priemonės būtų vienodos, galimybę naudotis šiomis priemonėmis ieškiniuose dėl žalos atlyginimo taip pat turi turėti atsakovai, kad galėtų prašyti nukentėjusiųjų šalių atskleisti įrodymus. Nacionaliniai teismai taip pat gali nurodyti atskleisti informaciją trečiosioms šalims. Jei nacionaliniai teismai pageidauja nurodyti Komisijai atskleisti informaciją, prašant informacijos taikomas Europos Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 1/2003 15 straipsnio 1 dalis;

Pagrindimas

Reikia, kad įrodymai būtų kuo tikslesni ir konkretesni, siekiant išvengti atsitiktinių paieškų, nes tai gali labai pakenkti efektyviam ir teisingam vidaus rinkos veikimui.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a) svarbu, kad baudų neskyrimo programų dalyvių suteikta informacija būtų saugoma, kadangi tai padidins paskatas kartelių dalyviams veikti ir dalyvauti baudų neskyrimo programose. Todėl kompetentingos institucijos turimų įrodymų atskleidimo apribojimas turėtų būti išplėstas ir apimti visą informaciją, kurią suteikė baudų neskyrimo programos dalyvis, neatsižvelgiant į tai, ar kartelio dalyvis informaciją suteikė savo iniciatyva, ar gavę kompetentingos institucijos prašymą;

Pagrindimas

Dalyvavimas baudų neskyrimo programose labai prisideda prie kartelių atskleidimo, todėl tampa įmanomas privatus kaltinimas. Visiems įrodymams, gaunamiems iš baudų neskyrimo programų dalyvių, taikomos 6 straipsnio pirmoje dalyje nustatytos taisyklės neatsižvelgiant į tai, ar jie gauti pateikus pareiškimą pagal baudų neskyrimo programą, ar konkurencijos institucijai pareikalavus.

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) net jei iki šiol atskirų informatorių vaidmuo buvo menkas, į šią direktyvą turi būti aiškiai įtraukta informaciją pateikiančių asmenų apsauga. Informacija, kurios atskleisti nacionaliniai teismai niekada negali įsakyti šaliai ar trečiajai šaliai, apima tik asmens duomenis ir informaciją, susijusią su asmeniniais duomenimis;

Pagrindimas

Nors konkurencijos bylos gali būti iškeliamos pasinaudojus tik informatoriumi, siūlomoje direktyvoje nėra jokios su tuo susijusios nuorodos. Informatorių apsauga taikoma tik informatoriaus tapatybei, bet ne pateiktai informacijai. Siekiant užtikrinti numatomumą ir vienodus sprendimus, į direktyvą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl asmens duomenų. Šiuo metu informatorių tapatybė saugoma pagal valstybės narės teisę.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo arba konkurencijos institucijai pradedant tyrimą gali kilti pavojus, kad susijusios įmonės gali sunaikinti arba slėpti įrodymus, kurie nukentėjusiosioms šalims svarbūs ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Siekiant užkirsti kelią svarbių įrodymų sunaikinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo nurodymų atskleisti įrodymus, teismai turi turėti galimybę taikyti pakankamas atgrasomąsias sankcijas. Teismo proceso šalimis sankcija priimti nepalankias išvadas bylose dėl žalos atlyginimo gali būti itin veiksminga ir padėti išvengti vilkinimo. Taip pat turėtų būti numatytos sankcijos, kai nesilaikoma reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją ir piktnaudžiaujama informacija, gauta pasinaudojus prievole atskleisti įrodymus. Taip pat sankcijas turėtų būti galima taikyti, jei informacija, gauta pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla pasinaudojus teise į gynybą dėl tos konkurencijos institucijos vykdomo tyrimo, ieškiniuose dėl žalos atlyginimo naudojama piktnaudžiaujant;

(24) teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo arba konkurencijos institucijai pradedant tyrimą gali kilti pavojus, kad susijusios įmonės gali sunaikinti arba slėpti įrodymus, kurie nukentėjusiosioms šalims svarbūs ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Siekiant užkirsti kelią svarbių įrodymų sunaikinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo nurodymų atskleisti įrodymus, teismai turėtų taikyti pakankamas ir veiksmingas atgrasomąsias sankcijas. Teismo proceso šalimis sankcija priimti nepalankias išvadas bylose dėl žalos atlyginimo gali būti itin veiksminga ir padėti išvengti vilkinimo. Taip pat turėtų būti numatytos sankcijos, kai nesilaikoma reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją ir piktnaudžiaujama informacija, gauta pasinaudojus prievole atskleisti įrodymus. Taip pat sankcijas turėtų būti galima taikyti, jei informacija, gauta pasinaudojus galimybe susipažinti su konkurencijos institucijos byla pasinaudojus teise į gynybą dėl tos konkurencijos institucijos vykdomo tyrimo, ieškiniuose dėl žalos atlyginimo naudojama piktnaudžiaujant;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) įmonės, bendradarbiaujančios su konkurencijos institucijomis pagal baudų neskyrimo programą, vaidina svarbų vaidmenį nustatant slaptus kartelinius pažeidimus ir juos nutraukiant, dėl to žala, kuri būtų padaryta, jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, dažnai sumažėja. Todėl tikslinga nustatyti, kad įmonėms, kurioms konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų apsaugotos nuo netinkamų reikalavimų atlyginti žalą, turint omenyje, kad pažeidimą nustačiusios konkurencijos institucijos sprendimas įmonėms, kurioms neskiriamos baudos, gali tapti galutiniu anksčiau, negu toks sprendimas taps galutiniu įmonėms, kurioms baudos gali būti skirtos. Todėl tikslinga, kad įmonė, kuriai neskiriamos baudos, iš esmės būtų atleista nuo solidariosios atsakomybės už visą žalą ir kad jos įnašas neviršytų jos tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba, pirkėjų kartelio atveju, tiesioginiams ir netiesioginiams tiekėjams padarytos žalos. Jei dėl kartelio žalą patyrė tik kiti subjektai, kurie nėra pažeidimą padariusių įmonių klientai ir (arba) tiekėjai, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas neturėtų viršyti jos dėl kartelio padarytos žalos atitinkamos atsakomybės dalies. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Įmonė, kuriai neskiriamos baudos, turėtų būti visapusiškai atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, jei šios šalys negali gauti visos kompensacijos iš kitų pažeidimą padariusių įmonių;

(28) įmonės, bendradarbiaujančios su konkurencijos institucijomis pagal baudų neskyrimo programą, vaidina svarbų vaidmenį nustatant antikonkurencinius susitarimus, sprendimus ar praktiką ir juos nutraukiant, dėl to žala, kuri būtų padaryta, jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, dažnai sumažėja. Todėl tikslinga nustatyti, kad įmonėms, kurioms konkurencijos institucija pagal baudų neskyrimo programą neskyrė baudų, būtų apsaugotos nuo netinkamų reikalavimų atlyginti žalą, turint omenyje, kad pažeidimą nustačiusios konkurencijos institucijos sprendimas įmonėms, kurioms neskiriamos baudos, gali tapti galutiniu anksčiau, negu toks sprendimas taps galutiniu įmonėms, kurioms baudos gali būti skirtos. Todėl tikslinga, kad įmonė, kuriai neskiriamos baudos, iš esmės būtų atleista nuo solidariosios atsakomybės už visą žalą ir kad jos įnašas neviršytų jos tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba, pirkėjų kartelio atveju, tiesioginiams ir netiesioginiams tiekėjams padarytos žalos. Jei dėl kartelio žalą patyrė tik kiti subjektai, kurie nėra pažeidimą padariusių įmonių klientai ir (arba) tiekėjai, įmonės, kuriai neskiriamos baudos, įnašas neturėtų viršyti jos dėl kartelio padarytos žalos atitinkamos atsakomybės dalies. Ši dalis turėtų būti nustatyta pagal tas pačias taisykles, kurios yra taikomos pažeidimą padariusių įmonių įnašams nustatyti (žr. 27 konstatuojamąją dalį). Įmonė, kuriai neskiriamos baudos, turėtų būti visapusiškai atsakinga kitoms negu tiesioginiai arba netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai nukentėjusiosioms šalims, jei šios šalys negali gauti visos kompensacijos iš kitų pažeidimą padariusių įmonių;

Pagrindimas

Pasirinktas terminas pernelyg siauras, jį taikant nebūtų atsižvelgiama į vidaus rinkos realijas.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) tačiau kai antkainis buvo perkeltas asmenims, kurie teisiškai negali reikalauti kompensacijos, netikslinga leisti pažeidimą padariusiai įmonei naudoti išlaidų perkėlimo argumentą kaip gynybos priemonę, nes taip ji išvengtų atsakomybės už padarytą žalą. Todėl kai konkrečioje byloje išlaidų perkėlimo argumentas naudojamas kaip gynybos priemonė, ieškinį nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti, ar asmuo, kuriam antkainis buvo tariamai perkeltas teisiškai gali reikalauti kompensacijos. Nors netiesioginiai pirkėjai turi teisę reikalauti kompensacijos, nacionalinėmis priežastinio ryšio taisyklėmis (įskaitant nuspėjamumo ir netiesioginio priežastinio ryšio taisykles), taikomas pagal Sąjungos teisės principus, gali būti nustatyta, kad tam tikri asmenys (pavyzdžiui, su pažeidimu neturinčioje tiesioginio ryšio tiekimo grandinėje) konkrečiu atveju teisiškai negali reikalauti kompensacijos. Tik tuomet, kai nusprendžia, kad asmuo, kuriam tariamai buvo perkeltas antkainis, teisiškai gali reikalauti kompensacijos, teismas įvertina išlaidų perkėlimo argumento kaip gynybos priemonės pagrįstumą;

Išbraukta.

Pagrindimas

Išbraukta dėl 12 straipsnio 2 dalies.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34) nukentėjusioji šalis, įrodžiusi, kad patyrė žalą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dar turi įrodyti žalos apimtį, kad gautų atlyginimą už žalą. Žalos dėl monopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas yra labai daug faktinių duomenų reikalaujantis procesas, taip pat gali prireikti taikyti sudėtingus ekonominius modelius. Dažnai tai kainuoja labai brangiai, be to, nukentėjusiosioms šalims sunku gauti reikalingus duomenis ieškiniams pagrįsti. Pats žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas gali būti esminė kliūtis nukentėjusiosioms šalims gauti kompensaciją už patirtą žalą;

(34) nukentėjusioji šalis, įrodžiusi, kad patyrė žalą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dar turi įrodyti žalos apimtį, kad gautų atlyginimą už žalą. Žalos dėl monopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas yra labai daug faktinių duomenų reikalaujantis procesas, taip pat gali prireikti taikyti sudėtingus ekonominius modelius. Dažnai tai kainuoja labai brangiai, be to, nukentėjusiosioms šalims sunku gauti reikalingus duomenis ieškiniams pagrįsti. Pats žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymas gali būti esminė kliūtis nukentėjusiosioms šalims gauti kompensaciją už patirtą žalą. Žalos dydžio apskaičiavimo procesas įvairiose nacionalinėse jurisdikcijose gali skirtis. Siekdama užtikrinti aiškias taisykles ir numatomumą, Komisija turėtų pateikti išsamesnes Bendrijos lygmens gaires;

Pagrindimas

Siekdama užtikrinti veiksmingus ir suderintus nacionalinių teismų sprendimus dėl veiksmų dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimų, Komisija turėtų teikti išsamesnes Bendrijos lygio gaires, susijusias su žalos dydžiu. Tuo būdu būtų supaprastinamas sudėtingas žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimų, įvertinimo procesas ir padidinamas proceso numatomumas ir suderinamumas.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) kad būtų ištaisyta informacijos asimetrijos padėtis ir išvengta kai kurių sunkumų, susijusių su žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymu, ir kad būtų užtikrintas ieškinių dėl žalos atlyginimo veiksmingumas, tikslinga daryti prielaidą, kad kartelinio pažeidimo atveju, dėl pažeidimo padaroma žala, ypač dėl poveikio kainoms. Priklausomai nuo konkrečių faktų, tai reiškia, kad dėl sudaryto kartelio padidėjo kainos arba buvo užkirstas kelias kainų sumažėjimui, kuris dėl pažeidimo neįvyko. Pažeidimą padariusi įmonė turėtų turėti galimybę nuginčyti šią prielaidą. Tikslinga šią nuginčijamąją prezumpciją taikyti tik karteliams, atsižvelgiant į kartelio slaptumą, dėl kurio didėja minėta informacijos asimetrija ir nukentėjusiajai šaliai sunkiau gauti reikalingų įrodymų siekiant įrodyti, kad žala buvo padaryta;

(35) kad būtų ištaisyta informacijos asimetrijos padėtis ir išvengta kai kurių sunkumų, susijusių su žalos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo dydžio nustatymu, ir kad būtų užtikrintas ieškinių dėl žalos atlyginimo veiksmingumas, tikslinga daryti prielaidą, kad kartelinio pažeidimo atveju, dėl pažeidimo padaroma žala, ypač dėl poveikio kainoms. Priklausomai nuo konkrečių faktų, tai reiškia, kad dėl sudaryto kartelio padidėjo kainos arba buvo užkirstas kelias kainų sumažėjimui, kuris dėl pažeidimo neįvyko. Pažeidimą padariusi įmonė turėtų turėti galimybę nuginčyti šią prielaidą. Valstybės narės turėtų nustatyti, kad nacionaliniai teismai būtų įgalioti įvertinti žalos dydį atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus;

 

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(36) jei nėra Sąjungos taisyklių, pagal kurias būtų nustatytas dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo padarytos žalos dydis, kiekviena valstybės narė ir nacionaliniai teismai, remdamiesi savo teisine sistema, turi nustatyti, kokius reikalavimus turi įvykdyti nukentėjusioji šalis, kad įrodytų patirtos žalos dydį, kaip tiksliai ji turėtų įrodyti šį dydį, metodus, kurie gali būti naudojami nustatant šį dydį ir pasekmes, nesugebėjus visapusiškai įvykdyti visų reikalavimų. Tačiau šie valstybės narės reikalavimai neturėtų būti mažiau palankūs už pačioje valstybėje narėje panašiems ieškiniams taikomus reikalavimus (lygiavertiškumo principas), taip pat juos taikant neturėtų būti beveik visiškai neįmanoma arba pernelyg sunku pasinaudoti Sąjungos teise į atlyginimą už patirtą žalą (veiksmingumo principas). Todėl reikėtų atsižvelgti į bet kokią šalių informacijos asimetriją ir į tai, kad nustatant žalos dydį reikia nustatyti, kaip atitinkama rinka būtų kitusi, jei nebūtų padarytas pažeidimas. Atliekant tokį vertinimą, reikia atlikti palyginimą su padėtimi, kuri iš esmės yra hipotetinė, todėl toks palyginimas niekada negali būti labai tikslus. Todėl apskaičiuoti žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dydį tikslinga įgalioti nacionalinius teismus;

(36) jei nėra Sąjungos taisyklių, pagal kurias būtų nustatytas dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo padarytos žalos dydis, kiekviena valstybės narė ir nacionaliniai teismai, remdamiesi savo teisine sistema, turi nustatyti, kokius reikalavimus turi įvykdyti nukentėjusioji šalis, kad įrodytų patirtos žalos dydį, kaip tiksliai ji turėtų įrodyti šį dydį, metodus, kurie gali būti naudojami nustatant šį dydį ir pasekmes, nesugebėjus visapusiškai įvykdyti visų reikalavimų. Tačiau šie valstybės narės reikalavimai neturėtų būti mažiau palankūs už pačioje valstybėje narėje panašiems ieškiniams taikomus reikalavimus (lygiavertiškumo principas), taip pat juos taikant neturėtų būti beveik visiškai neįmanoma arba pernelyg sunku pasinaudoti Sąjungos teise į atlyginimą už patirtą žalą (veiksmingumo principas). Todėl reikėtų atsižvelgti į bet kokią šalių informacijos asimetriją ir į tai, kad nustatant žalos dydį reikia nustatyti, kaip atitinkama rinka būtų kitusi, jei nebūtų padarytas pažeidimas. Atliekant tokį vertinimą, reikia atlikti palyginimą su padėtimi, kuri iš esmės yra hipotetinė, todėl toks palyginimas niekada negali būti labai tikslus. Todėl apskaičiuoti žalos, patirtos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, dydį tikslinga įgalioti nacionalinius teismus. Šiuose skaičiavimuose daugiausia dėmesio atkreipiama į nukentėjusiosios šalies apskaičiuotą žalos dydį;

Pagrindimas

Siekiant pagerinti dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo žalą patyrusios šalies apsaugą, svarbu užtikrinti, kad ji turėtų tvirtas pozicijas teismo procese. Pabrėžiant nukentėjusiosios šalies apskaičiuotą žalos dydį užtikrinama, kad apsaugoma silpnesnė šalis. Be to, taip būtų dar labiau sumažinamos paskatos dalyvauti karteliuose, kadangi sumažinama pažeidėjų galia vykstant teismo procesams.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) nukentėjusiosios šalys ir pažeidimą padariusios įmonės turėtų būti skatinamos susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, kompensavimo pagal ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu mechanizmus, kaip antai neteisminius susitarimus, arbitražą ir tarpininkavimą. Jeigu įmanoma, į tokius ginčų sprendimo tarpusavio susitarimus turėtų būti įtraukta kuo daugiau nukentėjusiųjų šalių ir pažeidimą padariusių įmonių. Todėl šios direktyvos nuostatomis dėl ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu siekiama palengvinti tokių mechanizmų naudojimą ir veiksmingumą;

(37) pažymi, kad nacionaliniai teismai dažnai yra perkrauti ir žalos atlyginimo ieškiniai gali būti daug laiko užimantis procesas. Todėl nukentėjusiosios šalys ir pažeidimą padariusios įmonės turėtų būti skatinamos susitarti dėl žalos, padarytos dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, kompensavimo pagal ginčų sprendimo tarpusavio susitarimu mechanizmus, kaip antai neteisminius susitarimus, arbitražą ir tarpininkavimą. Jeigu įmanoma, į tokius ginčų sprendimo tarpusavio susitarimus turėtų būti įtraukta kuo daugiau nukentėjusiųjų šalių ir pažeidimą padariusių įmonių. Kadangi individualių ieškinių gali nepakakti, į šią direktyvą turėtų būti aiškiai įtraukti realių ir kompetentingų subjektų, pvz., vartotojų asociacijų ar prekybos organizacijų, kolektyviniai ieškiniai, pateikti individualių ieškovų vardu;

Pagrindimas

Kolektyviniai ieškiniai realiems ir kompetentingiems subjektams, pvz., vartotojų asociacijoms ar prekybos organizacijoms, leistų teikti ieškinius individualių ieškovų vardu. Tačiau atstovauti ir ieškinyje dalyvauti turėtų galėti tik asmenų grupė su aiškiai nustatyta tapatybe. Pateikiant ieškinį šis tapatybės nustatymas turi būti visiškas ir pranešėjas siūlo taikyti savanoriško dalyvavimo modelį.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(41a) dėl teisinių procedūrų patiriamos išlaidos neturėtų atgrasyti ieškovų nuo gerai pagrįstų ieškinių pateikimo teismui. Valstybes narės turėtų imtis tinkamų veiksmų ir nukentėjusiosioms šalims suteikti galimybę gauti finansavimą žalos ieškiniui pateikti. Tai gali būti įvykdoma panaudojant fondą, kuris finansuojamas pažeidėjų mokamomis baudomis;

Pagrindimas

Vartotojai, vartotojų organizacijos ar mažos bendrovės gali būti labai atgrasomos nuo ieškinio kėlimo dėl pavojaus, kad reikės sumokėti teismo išlaidas. Pagal ankstesnes konkurencijos pažeidimų bylas sumokėtomis baudomis finansuojamas fondas padidintų galimybes teikti ieškinius. Iš šio fondo būtų finansuojamas pirmasis orientacinis galimos bylos sprendimas, paremtas galimo ieškovo pateiktais įrodymais. Turėtų būti pažymėta, kad išsaugoma taisyklė „pralaimėtojas moka“.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, gali reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą.

1. Bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimo, gali reikalauti visos kompensacijos už patirtą žalą, nedarant poveikio nacionalinės teisės reikalavimams nustatyti atsakomybę.

Pagrindimas

Kad būtų galima reikalauti kompensacijos, turi būti tenkinami nacionalinės teisės reikalavimai nustatyti atsakomybę.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų kompensacijos permokų.

Pagrindimas

Būtina užkirsti kelią per dideliam žalos atlyginimui, nes tai trukdo įgyvendinti tikslą nustatyti vienodas sąlygas vidaus rinkoje.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad visos nukentėjusios šalys galėtų veiksmingai naudotis teise reikalauti žalos atlyginimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visos nukentėjusios šalys galėtų veiksmingai naudotis teise reikalauti žalos atlyginimo ir kad teisių gynimas būtų faktiškai užtikrinamas.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. ieškinys dėl žalos atlyginimo – pagal nacionalinę teisę nacionaliniam teismui teikiamas ieškinys, kuriuo nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą; taip pat tai gali būti ieškiniai, kuriais vienos arba kelių nukentėjusių šalių atstovas nacionaliniame teisme reikalauja atlyginti žalą, jei tokia galimybė numatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

3. ieškinys dėl žalos atlyginimo – individualiai ar kartu su kitais asmenimis pagal nacionalinę teisę nacionaliniam teismui teikiamas ieškinys, kuriuo nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą; taip pat tai apima ieškinius, kuriais vienos arba kelių nukentėjusių šalių atstovas nacionaliniame teisme reikalauja atlyginti žalą. Pagal nacionalinę teisę ši galimybė suteikiama visų pirma kalbant apie kolektyvinį teisių gynimą. Nustatydamos kolektyvinio teisių gynimo sistemas, valstybės narės gali diegti tik sutikimo dalyvauti principu pagrįstą sistemą ir nenumatyti galimybių naudotis honoraru, priklausančiu nuo bylos baigties, galimybės priteisti atlyginti baudinius nuostolius ir trečiųjų šalių finansavimo, jei lėšų teikėjui suteikiamas atlygis, nustatytas atsižvelgiant į pasiektą susitarimą ar suteiktą kompensaciją;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pirmos pastraipos 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. kolektyvinis teisių gynimas – i) teisinis mechanizmas, užtikrinantis galimybę dviem ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų arba subjektui, įgaliotam pareikšti atstovaujamąjį ieškinį, kolektyviai reikalauti nutraukti neteisėtą elgesį (kolektyvinis teisių gynimas siekiant uždraudimo); ii) teisinis mechanizmas, užtikrinantis galimybę dviem ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų arba subjektui, įgaliotam pareikšti atstovaujamąjį ieškinį, kolektyviai pareikšti, kad patyrė žalą masinės žalos atveju, ir reikalauti kompensacijos (kolektyvinis teisių gynimas siekiant kompensacijos);

Pagrindimas

2012 m. vasario mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos, kurioje jis paragino pateikti bet kokį kolektyvinio teisių gynimo srities pasiūlymą, įskaitant bendrą vienodų galimybių kreiptis į teismą dėl kolektyvinio teisių gynimo Sąjungoje, susijusio su vartotojų teisių pažeidimu, principų sistemą. Kolektyvinio teisių gynimo mechanizmas pagerintų veiksmingą konkurencijos teisės laikymosi užtikrinimą ir vartotojų apsaugą.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pirmos pastraipos 13 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13. baudų neskyrimo programa – programa, pagal kurią viena slapto kartelio šalis nepriklausomai nuo kitų su karteliu susijusių įmonių bendradarbiauja su konkurencijos institucija šiai atliekant tyrimą ir savanoriškai teikia turimą informaciją apie kartelį ir savo vaidmenį jame; už tai šiai šaliai neskiriama bauda, kuri turėtų būti skirta už kartelio sudarymą, arba bauda sumažinama;

13. baudų neskyrimo programa – programa, pagal kurią viena antikonkurencinio susitarimo, sprendimo ar antikonkurencinės praktikos šalis nepriklausomai nuo kitų su tuo susitarimu, sprendimu ar praktika susijusių įmonių bendradarbiauja su konkurencijos institucija šiai atliekant tyrimą ir savanoriškai teikia turimą informaciją apie tą susitarimą, sprendimą ar praktiką ir savo vaidmenį juose; už tai šiai šaliai neskiriama bauda, kuri turėtų būti skirta už tą susitarimą, sprendimą ar praktiką, arba bauda sumažinama;

 

Pagrindimas

Pasirinktas terminas pernelyg siauras, nebūtų atsižvelgiama į vidaus rinkos realijas.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio pirmos pastraipos 17 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17. tarpusavio sutarimo susitarimas – susitarimas dėl žalos atlyginimo, išsprendus ginčą šalių tarpusavio sutarimu.

17. tarpusavio sutarimo susitarimas – susitarimas dėl žalos atlyginimo, išsprendus ginčą šalių tarpusavio sutarimu, įskaitant susitarimą, pagal kurį įmonė įsipareigoja iš užtikrinto kompensacijos fondo atlyginti žalą nukentėjusiesiems dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo;

Pagrindimas

Galimybė įsteigti užtikrintą kompensacijos fondą įtvirtins nukentėjusių šalių teisę į kompensaciją.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) įrodė, kad kitos arba trečiosios šalies kontroliuojami įrodymai yra svarbūs jos reikalavimui arba gynybai pagrįsti; taip pat

a) konkrečiai nurodė įrodymus, kuriuos kontroliuoja kita ginčo šalis arba trečioji šalis ir kurie yra svarbūs jos reikalavimui arba gynybai pagrįsti;

Pagrindimas

Europos Komisija pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aiškinamajame memorandume nurodo, jog paprastai derėtų laikytis nuomonės, kad tokie visa apimantys prašymai atskleisti dokumentuose nurodytą informaciją yra neproporcingi ir nesuderinami su prašančiosios šalies prievole kuo konkrečiau ir siauriau nurodyti įrodymus (jų kategorijas). Siekiant išvengti atsitiktinių paieškų, ieškovas privalo kuo tiksliau ir konkrečiau nurodyti įrodymus ar jų kategorijas.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) įrodė, kad ji prašo atskleisti įrodymus, susijusius su nurodytu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, pateiktu Sąjungos nacionaliniame teisme, taip pat

Pagrindimas

5 straipsnyje nėra gairių dėl ne ES subjektų pateiktų prašymų atskleisti įrodymus. Vis dėlto ES antikonkurencinių susitarimų ar priemonių įrodymai neturi būti naudojami kaip įrodymų pakaitalas (kolektyviniuose) ieškiniuose ne ES jurisdikcijose. Pakeitimas parengtas siekiant tinkamai spręsti šį klausimą ir išvengti tokio poveikio.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai galėtų nurodyti atskleisti konkrečiai nustatytas tų įrodymų dalis arba jų kategorijas, kurios kuo tiksliau ir kuo siauriau apibrėžiamos remiantis pagrįstai prieinamais faktais.

Pagrindimas

Europos Komisija pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aiškinamajame memorandume nurodo, jog paprastai derėtų laikytis nuomonės, kad tokie visa apimantys prašymai atskleisti dokumentuose nurodytą informaciją yra neproporcingi ir nesuderinami su prašančiosios šalies prievole kuo konkrečiau ir siauriau nurodyti įrodymus (jų kategorijas). Siekiant išvengti atsitiktinių paieškų, ieškovas privalo kuo tiksliau ir konkrečiau nurodyti įrodymus ar jų kategorijas.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas. Spręsdami, ar šalies prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai įvertina visų šalių ir susijusių trečiųjų šalių teisėtus interesus. Jie visų pirma atsižvelgia į:

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą, kad jis būtų proporcingas ir susijęs su ieškiniais dėl žalos atlyginimo Sąjungoje. Spręsdami, ar šalies prašymas atskleisti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai įvertina susijusius viešuosius interesus ir visų susijusių privačių šalių teisėtus interesus. Jie visų pirma atsižvelgia į:

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ypač svarbu užtikrinti pakankamas paskatas dalyvauti baudų neskyrimo programoje. Baudų neskyrimo programos yra veiksmingiausia antikonkurencinių priemonių aptikimo priemonė. Jei neaptinkamas antikonkurencinis elgesys arba jo aptinkama labai mažai, taip pat neįmanoma rasti nukentėjusiųjų, kuriems būtų galima atlyginti žalą. Todėl būtina apsaugoti programos dalyvio pateiktus dokumentus, nors užtikrinti apsaugą savaime neatitinka pirminės teisės nuostatų (byla Donau Chemie).

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) poreikį užtikrinti konkurencijos teisės aktų vykdymo viešojo užtikrinimo veiksmingumą, ypač susijusį su rizika, kurią dokumentų atskleidimas keltų:

 

i) konkurencijos institucijų vykdomoms baudų neskyrimo programoms;

 

ii) konkurencijos institucijų vykdomoms susitarimo procedūroms;

 

iii) konkurencijos institucijų ir Europos konkurencijos tinklo vidaus sprendimų priėmimo procedūroms;

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ypač svarbu užtikrinti pakankamas paskatas dalyvauti baudų neskyrimo programoje. Baudų neskyrimo programos yra veiksmingiausia antikonkurencinių priemonių aptikimo priemonė. Jei neaptinkamas antikonkurencinis elgesys arba jo aptinkama labai mažai, taip pat neįmanoma rasti nukentėjusiųjų, kuriems būtų galima atlyginti žalą. Į šiuos svarbius veiksnius turi atsižvelgti nacionalinių teismų teisėjai, nurodydami atskleisti informaciją.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai kuo geriau apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, taip pat užtikrindamos, kad svarbūs įrodymai, apimantys tokią informaciją, būtų prieinami nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai kuo geriau apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, taip pat užtikrindamos, kad svarbūs įrodymai, apimantys tokią informaciją, būtų prieinami Sąjungos teritorijoje nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo. Įmonių interesas išvengti ieškinių dėl su pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas komerciniu interesu, kurį verta ginti.

Pagrindimas

Interesas išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo už konkurencijos taisyklių pažeidimą nelaikomas komerciniu interesu, kurį verta ginti, nes tai tiesiogiai pažeistų veiksmingai įgyvendinamą teisę į žalos atlyginimą (plg. bylą CDC Hydrogen Peroxide prieš Komisiją, T-437/08).

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Nedarant poveikio 4 dalyje nustatytam įpareigojimui ir 6 straipsnyje nustatytiems apribojimams, šio straipsnio nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar nustatyti naujas taisykles, pagal kurias būtų atskleidžiama daugiau įrodymų.

Išbraukta.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ypač svarbu užtikrinti pakankamas paskatas dalyvauti baudų neskyrimo programoje. Baudų neskyrimo programos yra veiksmingiausia antikonkurencinių priemonių aptikimo priemonė. Jei neaptinkamas antikonkurencinis elgesys arba jo aptinkama labai mažai, taip pat neįmanoma rasti nukentėjusiųjų, kuriems būtų galima atlyginti žalą. Siekiant išlaikyti baudų neskyrimo programos veiksmingumą būtina išlaikyti tokį patį apsaugos lygį.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) įmonės pareiškimų pagal baudų neskyrimo programą, taip pat

a) visus naujai parengtus kaltę patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikia baudų neskyrimo programos dalyvis, taip pat

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a straipsnis

 

Informatoriai

 

1. Asmuo, turintis pagrįstų priežasčių manyti, kad tam tikras asmuo padarė ar rengiasi padaryti nusikalstamą veiką pagal šią direktyvą, gali pranešti konkurencijos institucijai informaciją apie tai ir gali pareikalauti, kad jo tapatybė dėl šio pranešimo nebūtų atskleidžiama.

 

2. Konkurencijos institucija neatskleidžia pagal 7 straipsnio 1 dalį konkurencijos institucijai pranešimą pateikusio asmens, kuriam buvo suteiktas konfidencialumo patvirtinimas, tapatybės

Pagrindimas

Siekiant skatinti visuomenės atstovus teikti informaciją konkurencijos institucijoms, į šią direktyvą turėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl informatoriaus tapatybės apsaugos. Net jei pateikta informacija yra nepakankama, kad būtų panaudota kaip įrodymas kartelio byloje, konkurencijos institucija galės atlikti tyrimą.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai galėtų taikyti sankcijas šalims, trečiosioms šalims ir jų teisiniams atstovams, jeigu:

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai veiksmingai taikytų sankcijas šalims, trečiosioms šalims ir jų teisiniams atstovams, jeigu:

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) įrodymus sunaikinusi šalis žinojo, kad įrodymai reikšmingi nagrinėjamam arba būsimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį ji pateikė arba kuris jai pateiktas, nagrinėti;

iii) įrodymus sunaikinusi šalis žinojo arba pagrįstai galėjo numanyti, kad įrodymai reikšmingi nagrinėjamam arba būsimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį ji pateikė arba kuris jai pateiktas, nagrinėti;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniams teismams nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo pagal Sutarties 101 ar 102 straipsnį arba pagal nacionalinius konkurencijos teisės aktus ir priimant sprendimus dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos, jau esančių nacionalinės konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo galutinio sprendimo dėl pažeidimo objektu, šie teismai negalėtų priimti sprendimų, kuriais prieštaraujama tokiam pažeidimo nustatymui. Šiuo įpareigojimu nedaromas poveikis teisėms ir pareigoms, numatytoms Sutarties 267 straipsnyje.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniams teismams nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo pagal Sutarties 101 ar 102 straipsnį arba pagal nacionalinius konkurencijos teisės aktus ir priimant sprendimus dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos, jau esančių nacionalinės konkurencijos institucijos arba apeliacinio teismo galutinio sprendimo dėl pažeidimo objektu, šie teismai negalėtų priimti sprendimų, kuriais prieštaraujama tokiam pažeidimo nustatymui. Šiuo įpareigojimu nedaromas poveikis teisėms ir pareigoms, numatytoms Sutarties 267 straipsnyje, teisei į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą ir teisei į gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 bei 48 straipsnius, taip pat teisei į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Taigi, nacionalinių konkurencijos institucijų ir konkurencijos teismų sprendimai yra privalomi, jei nėra akivaizdžių tyrimo klaidų ir jei nepažeidžiamos teisės į gynybą.

Pagrindimas

Siekiant vartotojams ir įmonėms užtikrinti teises į gynybą, tuo atveju, jei nepaisoma šių teisių, privalomumo nuostata netaikoma.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalies ii punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) tokio elgesio kvalifikavimą kaip Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimą,

ii) faktus, kuriais remiantis toks elgesys kvalifikuojamas kaip Sąjungos arba nacionalinių konkurencijos teisės aktų pažeidimas,

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų sustabdomas, jei konkurencijos institucija imasi veiksmų, kad pradėtų tyrimą arba bylos nagrinėjimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Sustabdymas nutraukiamas per vienerius metus po to, kai priimtas galutinis sprendimas dėl pažeidimo arba bylos nagrinėjimas nutrauktas kitaip.

5. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų sustabdomas, jei konkurencijos institucija imasi veiksmų, kad pradėtų tyrimą arba bylos nagrinėjimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Sustabdymas nutraukiamas anksčiausiai per dvejus metus po to, kai priimtas galutinis sprendimas dėl pažeidimo arba bylos nagrinėjimas nutrauktas kitaip.

Pagrindimas

Pripažįstant sudėtingą ekonominį pobūdį ir į tai, kad sudėtinga laiku pateikti ieškinius dėl žalos, patiriamos dėl antikonkurencinio elgesio, atlyginimo, atsižvelgiant į informacijos asimetriją ypač vartotojų atveju, derėtų pratęsti nutraukimo laikotarpį vienais metais, siekiant veiksmingai užtikrinti ieškovų teisę gauti visą kompensaciją.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a. Nepaisant šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, ieškiniai dėl žalos atlyginimo pateikiami per 10 metų po juos sukėlusių įvykių.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinis teismas turėtų įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta.

Pagrindimas

Būtina paaiškinti, kad nacionalinis teismas turi įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta, siekiant išvengti tokių problemų, kaip informacijos asimetrija.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Tiek, kiek antkainis perduotas kito tiekimo grandinės lygmens asmenims, kuriems teisiniu požiūriu neįmanoma reikalauti kompensacijos už patirtą žalą, atsakovas negali naudotis ankstesnėje dalyje nurodytomis gynybos priemonėmis.

Išbraukta.

Pagrindimas

Sudėtinga apibrėžti neįmanomumo teisiniu požiūriu sąvoką. Be to, teisinės kliūtys, dėl kurių netiesioginiams klientams būtų teisiškai neįmanoma reikalauti atlyginimo už patirtą žalą, pažeistų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (plg. bylas Courage ir Crehan, Manfredi), todėl jų apskritai neturėtų būti. Dėl siūlomos formuluotės gali būti skiriamas žalos atlyginimas ieškovams, kurie nepatyrė jokios žalos, ir (arba) skiriamas per didelis žalos atlyginimas.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad teismas turėtų įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta.

Valstybės narės užtikrina, kad teismas turėtų įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta. Teismai pasitelkia aiškias, paprastas ir išsamias Komisijos gaires.

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Siekdamos išvengti, kad dėl skirtingų tiekimo grandinių ieškovų pateiktų ieškinių atlyginimo pažeidėjui tektų daugiariopa atsakomybė, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai buvo įrodyta, jog buvo perkeltas visas antkainis ar jo dalis, nacionaliniai teismai, kurie nagrinėja ieškinį dėl žalos atlyginimo, negalėtų priteisti atlyginti ieškovui žalos už tą antkainio dalį. Teismas turi įgaliojimus įvertinti, kokia antkainio dalis buvo perkelta tiesioginiam arba netiesioginiam pirkėjui.

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kartelinio pažeidimo atveju būtų daroma prielaida, kad dėl pažeidimo padaryta žala. Pažeidėjas turi teisę nuginčyti šią prezumpciją.

1. Valstybės narės užtikrina, kad kartelinio pažeidimo atveju būtų daroma prielaida, kad dėl pažeidimo padaryta žala. Pažeidėjas turi teisę nuginčyti šią prezumpciją. Valstybės narės nustato, kad nacionaliniams teismams suteikiami įgaliojimai įvertinti žalos sumą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl nustatant žalos dydį reikalingų įrodymų naštos ir faktų išdėstymo netaptų neįmanoma arba pernelyg sunku nukentėjusiajai šaliai pasinaudoti savo teise gauti atlyginimą už patirtą žalą. Valstybės narės nustato, kad teismas būtų įgaliotas apskaičiuoti žalos sumą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl nustatant žalos dydį reikalingų įrodymų naštos ir faktų išdėstymo netaptų neįmanoma arba pernelyg sunku nukentėjusiajai šaliai pasinaudoti savo teise gauti atlyginimą už patirtą žalą.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės užtikrina, kad konkurencijos institucijos, sudarančios Sąjungos konkurencijos taisykles taikančių viešosios valdžios institucijų tinklą, galėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei bylos šalys vykdo ginčo dėl žalos atlyginimo reikalavimo sprendimo tarpusavio susitarimu procedūrą.

 

Pagrindimas

Vartotojų ir įmonių labui žala turi būti atlyginama ekonomiškai efektyviai, laiku ir veiksmingai. Todėl reikia skatinti ginčus anksti spręsti tarpusavio sutarimu, nustatant su bauda, nustatyta konkurencijos institucijų, susietą paskatą siekiant užtikrinti, kad žala būtų atlyginama ekonomiškai efektyviai, laiku ir veiksmingai. Jei konkurencijos institucija mano, kad sumokėtas žalos atlyginimas buvo teisingas ir teisėtas, ji turėtų vėliau į jį atsižvelgti nustatydama skiriamą baudą.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio pirma pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija peržiūri šią direktyvą ir teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [data] [penkeri metai nuo galutinio termino šios direktyvos nuostatoms perkelti].

Komisija peržiūri šią direktyvą ir teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip [data] [penkeri metai nuo galutinio termino šios direktyvos nuostatoms perkelti].

 

Prie ataskaitos pridedamas nuoseklus vertinimas dėl kolektyvinio teisių gynimo ir kolektyvinio neteisminio ginčų sprendimo priemonių įgyvendinimo konkuruojančiame sektoriuje, tokį vertinimą atliekant po įgyvendinimo, visų pirma vertinant galimybę išplėsti tokių priemonių taikymą kitiems sektoriams, taip pat (arba) nustatyti tokią priemonę ES lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą ir suderintą vidaus rinkos veikimą.

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Taisyklės, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

Nuorodos

COM(2013)0404 – C7-0170/2013 – 2013/0185(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.7.2013

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

1.7.2013

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Olle Schmidt

9.7.2013

Svarstymas komitete

14.10.2013

27.11.2013

16.12.2013

 

Priėmimo data

17.12.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pablo Arias Echeverría, Preslav Borissov, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Vicente Miguel Garcés Ramón, Małgorzata Handzlik, Philippe Juvin, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Sirpa Pietikäinen, Phil Prendergast, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jürgen Creutzmann, Ildikó Gáll-Pelcz, Roberta Metsola, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Olle Schmidt, Jutta Steinruck, Marc Tarabella, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Luis Manuel Capoulas Santos


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Taisyklės, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo

Nuorodos

COM(2013)0404 – C7-0170/2013 – 2013/0185(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

11.6.2013

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

1.7.2013

 

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

1.7.2013

IMCO

1.7.2013

JURI

1.7.2013

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ITRE

8.7.2013

 

 

 

Susijęs (-ę) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

12.12.2013

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Andreas Schwab

18.6.2013

 

 

 

Svarstymas komitete

17.10.2013

25.11.2013

 

 

Priėmimo data

27.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marino Baldini, Burkhard Balz, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Markus Ferber, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Liem Hoang Ngoc, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Ivana Maletić, Alfredo Pallone, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Pervenche Berès, Zdravka Bušić, Sari Essayah, Robert Goebbels, Olle Ludvigsson, Andreas Schwab

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Marta Andreasen, Alejandro Cercas, António Fernando Correia de Campos, Jürgen Creutzmann, Andrew Duff, Richard Howitt, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Verónica Lope Fontagné, George Lyon, Emma McClarkin, Evelyn Regner, Alda Sousa, Alf Svensson

Pateikimo data

4.2.2014

Teisinė informacija - Privatumo politika