PRANEŠIMAS dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas
12.2.2014 - (2013/2176(INI))
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Anthea McIntyre
Nuomonės referentė (*):
Josefa Andrés Barea, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),
– atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008) 0394),
– atsižvelgdamas į Komisijos Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti darbą,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011) 0803),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013) 0685),
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011) 0870),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją „MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas“[1],
– atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB),
– atsižvelgdamas į Europos metalo, mašinų gamybos ir technologijų pramonės šakų darbdavių tarybos (angl. CEEMET) atliktą tyrimą „Besikeičiančias rinkos sąlygas ir darbuotojų poreikius atitinkančios lanksčios darbo sutartys“[2],
– atsižvelgdamas į naują Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (angl. EaSI), kuria, be kitų dalykų, bus išplėsta pagal Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ mikrokreditų teikėjams skiriama parama,
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo potencialas naujose tarptautinėse įmonėse“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl. Eurofound) ataskaitą „Darbo vietų kūrimo priemonės“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0101/2014),
A. kadangi laikas, kurio reikia įmonei Europoje įsteigti, valstybėse narėse yra skirtingas – tai trunka nuo 4 iki 40 dienų ir gali turėti įtakos darbo vietų kūrimui;
B. kadangi nustatyta, kad įvairūs veiksniai, įskaitant darbo rinkos nelankstumą, kai kuriose valstybėse narėse daro neigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, o darbo vietų lankstumo ir saugumo derinys gali padėti užtikrinti palankesnę sistemą;
C. kadangi bendroji rinka ir Europos žmogiškųjų išteklių potencialas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo tikslų;
D. kadangi MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas ir turi didžiules galimybes kurti darbo vietas, nes jose sukuriama 85 proc. naujų darbo vietų;
E. kadangi 20,7 mln. Europos Sąjungos MVĮ sukurta daugiau nei 67 proc. visų privačiojo sektoriaus darbo vietų, o 30 proc. jų yra labai mažose įmonėse;
F. kadangi vienam darbuotojui tenkančios išlaidos, susijusios su įsipareigojimų pagal reglamentavimo sistemą laikymusi, MVĮ gali būti dešimt kartų didesnės nei didelėse įmonėse (COM(2011) 0803);
G. kadangi dėl finansų krizės ir jos nulemtos kreditų krizės MVĮ labai išaugo kredito kaina ir sumažėjo galimybės jį gauti; kadangi, Tarptautinių finansų instituto duomenimis, mažesnės ES pakraštyje esančių valstybių narių įmonės už bankų paskolas moka 4–6 proc. daugiau, palyginti su tokiomis pačiomis įmonėmis Vidurio Europoje, todėl jos patenka į labai nepalankią padėtį, o tai varžo regiono ekonominio atgaivinimo ir bendras darbo vietų kūrimo galimybes;
H. kadangi, palyginti su kitomis šalimis, Europoje įmonių obligacijų, akcijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rinkos vis dar nepakankamai išplėtotos ir ne bankų teikiamas finansavimas iš esmės tebėra neprieinamas MVĮ, o dėl to mažėja jų galimybės augti ir kurti darbo vietas;
I. kadangi veiksmingas paslaugų teikimas yra labai svarbus būsimam ekonomikos augimui, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui;
J. kadangi, nors turime labiausiai išsilavinusią jaunimo kartą per visą Europos istoriją ir valstybės narės investavo didžiules sumas į jo švietimą ir mokymą, mūsų jaunimas iš esmės yra atskirtas nuo darbo rinkos ir jo gebėjimai lieka neišnaudoti, nes jam tenka varžytis dėl galimybės eiti laikinas ir menkai apmokamas pareigas;
K. kadangi padedant valstybėms narėms teikti bedarbiams mokymo paslaugas ir galimybes grįžti į darbo rinką Europos socialinis fondas atliko svarbų vaidmenį;
L. kadangi jaunų 15–24 metų europiečių nedarbas pasiekė netvarų 23 proc. lygį, o tose valstybėse narėse, kurios nuo krizės nukentėjo labiausiai, jis viršija 50 proc.; kadangi šis masinis jaunimo nedarbas lemia didžiulį protų nutekėjimą ir labai mažina mūsų pajėgumą užtikrinti tvarų augimą ateityje;
M. kadangi ES gresia atsigavimo nekuriant darbo vietų perspektyva, o tai reiškia, kad bus toliau ardoma socialinė ir ekonominė mūsų visuomenės struktūra ir mažės ilgalaikės ES galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti globalizuotoje žiniomis grindžiamoje ekonomikoje;
Darbo vietų kūrimas
1. yra susirūpinęs, kad kai kuriose Europos Sąjungos dalyse įsteigti įmonę brangu, sudėtinga ir ilgai užtrunka – visa tai gali daryti neigiamą poveikį darbo vietų kūrimui ateityje; mano, kad, jei ES nori didinti konkurencingumą ir kurti daugiau darbo vietų, valstybės narės turi stengtis supaprastinti ir paspartinti šį procesą, teikti atitinkamą pagalbą ir siūlyti paramos priemones bei sumažinti įmonių steigimo išlaidas;
2. pažymi, kad jauni verslininkai, kurie, įsteigę įmones, imasi sparčiai ir intensyviai plėtoti veiklą tarptautiniu mastu, įneša didelį indėlį į ekonomiką, nes jie patys kuria inovacijas, skatina jas diegti kitose įmonėse, dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse ir kuria tvarias bei geros kokybės darbo vietas; vis dėlto pabrėžia, kad veiklos pradžios etapu šios įmonės susiduria su dideliais sunkumais, kuriuos turi greitai įveikti, tačiau kartu jos neturi daug kapitalo, kad nebrangios, paprastos ir greitos veiklos pradžios procedūros joms būtų naudingos;
3. pažymi, kad dėl pasaulinių tendencijų įmonės patiria didesnį konkurencinį spaudimą, tačiau taip pat atranda naujų galimybių; pabrėžia, kad valstybės narės turi sukurti tinkamą reglamentavimo ir fiskalinę sistemą darbo vietų kūrimui skatinti, kartu užtikrindamos saugią darbo aplinką;
4. mano, kad, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas darbo vietoms kurti, valstybės narės, remiamos ES institucijų, atitinkamais atvejais turi vykdyti reikiamas reformas, kad būtų atsižvelgiama į šiuos veiksnius: įgūdžius, kvalifikaciją, verslumą, demografinių pokyčių poveikį, galimybes patekti į rinką, finansines galimybes, darbo rinką, darbo teises, administracines išlaidas ir geresnį reglamentavimą;
5. pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą didinant Europos MVĮ konkurencingumą, našumą, tvarumą ir galimybes kurti naujas darbo vietas ir atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos institute (EIT) daug dėmesio skiriama sparčiai augančių novatoriškų MVĮ kūrimui ir rėmimui;
6. pabrėžia ekologiškos ekonomikos teikiamas galimybes kurti darbo vietas, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik bus įgyvendintos plataus užmojo klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį, numatyti būsimus darbuotojų įgūdžius ir garantuoti ekologiškų darbo vietų kokybę;
7. atkreipia dėmesį į svarbų ES laisvosios prekybos susitarimų vaidmenį kuriant ir išlaikant investicijas ir darbo vietas ES valstybėse narėse;
8. laikosi nuomonės, kad nuolatinis ES vidaus rinkos plėtojimas ir stiprinimas teikia daug didelių naujų galimybių visų dydžių įmonėms, todėl neabejotinai būtina patvirtinti lanksčias bendrąsias nuostatas, kad būtų skatinamas verslumas ir savarankiškas darbas, o kad rinka veiktų sklandžiai, reikia patvirtinti minimalių reglamentavimo standartų rinkinį, ypač visuomenės sveikatos ir saugos, darbuotojų sveikatos ir saugos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos srityse;
Įgūdžiai
9. mano, kad Europos Sąjunga tam tikruose regionuose ir sektoriuose susiduria su didele įgūdžių trūkumo ir jų neatitikties darbo reikalavimams problema, kuri stabdo ekonomikos augimą ir trukdo įgyvendinti strategiją „Europa 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 1,85 mln. laisvų darbo vietų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad iš naujausių EBPO atliekamo ir Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato remiamo Suaugusiųjų įgūdžių tyrimo rezultatų matyti, jog 20 proc. ES darbingo amžiaus gyventojų turi menkus raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, o 25 proc. gyventojų neturi įgūdžių veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis;
10. atkreipia dėmesį į polinkį kurti darbo vietas, kurioms būtina turėti daugiau įgūdžių, taigi numatoma, kad beveik 90 proc. iki 2020 m. sukursimų arba tapsiančių laisvų darbo vietų bus skirtos vidutinę arba aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams;
11. mano, kad įgyvendinant aktyvią politiką, pagal kurią skatinami mokymo kursai ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, tęstinis mokymasis, mokyklų ir įmonių partnerystė ir pameistrystė, būtų galima geriau patenkinti įmonių su įgūdžiais susijusius poreikius;
12. atsižvelgdamas į įgūdžių trūkumą, pripažįsta, kad mokymasis visą gyvenimą ir laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje gali būti naudingi siekiant patenkinti darbo rinkos paklausą;
13. pabrėžia, kad, nors kompetencija, inovacijos ir žmogiškieji ištekliai yra lyginamieji Sąjungos pranašumai, mažėjančios investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymą kartu su itin dideliu nedarbu pavienėse valstybėse narėse ir euro zonoje lemia tai, kad daug europiečių yra priversti ieškoti darbo kitose darbo rinkose; pabrėžia, kad protų nutekėjimas yra viena iš pagrindinių augimo, didesnio Sąjungos konkurencingumo ir verslumo skatinimo priemonių taikymo kliūčių;
14. mano, kad kai kurių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti geriau pritaikytos prie būsimų įmonių įgūdžių poreikių ir geriau su jais susietos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. numatomas kvalifikuoto informacinių ir ryšių technologijų srities personalo trūkumas Europos Sąjungoje išaugs iki 384 000–700 000 darbuotojų ir kad ateinančiais metais mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) įgūdžių pasiūla neatitiks didėjančios įmonių paklausos, tačiau mažėjančios šias disciplinas studijuojančių moterų dalies klausimas nebuvo tinkamai sprendžiamas; pritaria, kad reikėtų skatinti valstybes nares diegti dvejopas švietimo ir mokymo sistemas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama MTIM dalykams, ir perkvalifikuoti darbuotojus, visų pirma turinčius menkus įgūdžius arba juos praradusius, bei kelti jų kvalifikaciją;
15. pabrėžia dvejopų švietimo ir mokymo sistemų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama MTIM dalykams ir praktinis mokymas profesinėse mokyklose derinamas su mokymusi darbo vietoje, svarbą, nes įrodyta, kad jos yra veiksmingiausias sklandaus perėjimo iš mokyklos į darbo rinką būdas;
16. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad jaunimas įgytų skaitmeninių įgūdžių;
17. mano, kad į pagrindines švietimo sistemas būtina įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą ir mokymosi apie rinkos, ekonomikos ir finansų sistemos veikimą, veiklą ir sąveiką programas; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmasis žingsnis didinant finansavimo prieinamumą ir gyvybingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas įtraukti finansinį švietimą ir konsultacijas įmonių steigimo klausimais, taip pat investicijas į verslumo mokymąsi laikyti ištekliais; šiuo požiūriu remia programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“, kuria siekiama ugdyti verslumo kultūrą, plėtoti bendrąją rinką ir didinti konkurencingumą;
18. pabrėžia, kad reikia paspartinti perėjimo iš mokyklos į darbo rinką procesą, taip jaunimui suteikiant galimybę kuo greičiau patekti į darbo rinką ir išvengiant nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) reiškinio pavojaus;
19. pažymi, kad iš Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų valdžios institucijoms ir suinteresuotosioms šalims vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis teikiama parama siekiant skatinti, inter alia, mokymąsi darbo vietoje, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat didinti labai mažų įmonių (ypač vieno asmens sudaromų įmonių) ir MVĮ konkurencingumą bendradarbiaujant su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir taip padėti spręsti esamus ekonominius ir socialinius uždavinius, visų pirma panaikinti didelį nedarbo lygį;
20. pabrėžia, kad stengiantis remti augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą tvarioje ekonomikoje reikėtų garantuoti sveikatos ir saugos standartus ir užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pusiausvyrą kartu, inter alia, remiant pažangiąją specializaciją, paisant ekosistemos ir kuriant tinkamai mokamas kokybiškas darbo vietas visuose ES regionuose; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, bendradarbiaujant universitetams ir kitoms aukštos kokybės švietimo institucijoms bei kuriant novatoriškus klasterius turi atlikti įmonės ir švietimo sektorius; ragina sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regioninėms pameistrystės mokymų programoms įgyvendinti;
21. mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas padės remti ir plėtoti MVĮ; mano, kad būtina užtikrinti galimybes gauti reikiamą kvalifikuotų IRT specialistų pagalbą ir kad Europos visuomenė turėtų skaitmeninių įgūdžių, būtinų norint naudotis IRT;
22. pabrėžia, kad siekiant panaikinti įgūdžių spragas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa, reikia imtis skubių veiksmų ir moterims sudaryti geresnes sąlygas mokytis ir įgyti profesijas mokslo ir technologijų srityse, visų pirma naujų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje;
23. ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų partnerystė ir europiečiams suteikiama įgūdžių, būtinų tam, kad jie galėtų įsidarbinti su IRT ir energetika susijusiose ir aukštosiomis technologijomis grindžiamos gamybos srityse;
Verslumas
24. yra susirūpinęs, kad per pastaruosius trejus metus savarankiškai dirbti norinčių ES piliečių dalis sumažėjo nuo 45 iki 37 proc., nes beveik pusė jų baiminasi bankrutuoti ir daugiau kaip 50 proc. teigia, kad sudėtinga gauti pakankamai informacijos apie tai, kaip pradėti verslą; mano, kad MVĮ augimas susijęs su verslumu; pabrėžia, kad steigiant naujas įmones ir savarankiškai dirbant suteikiama užimtumo galimybių ir padedama kurti stiprius pramonės ir paslaugų sektorius, todėl pritaria, kad reikėtų raginti valstybes nares įvairiais švietimo lygiais skatinti verslumo mąstyseną ir gebėjimus, taip pat universitetuose ir profesinio mokymo įstaigose pradėti teikti konsultacijas įmonių steigimo klausimais; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad moterys sudaro tik 30 proc. visų verslininkų Europoje; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų verslumą joms sudarant palankesnes sąlygas naudotis techninės, mokslinės ir verslo paramos tinklais ir plėtojant moterų verslininkių konsultuojamojo ugdymo ir (arba) kuravimo programas;
25. pažymi, kad su savarankišku darbu susijęs rizikos veiksnys ir neigiamas dabartinės ekonomikos krizės poveikis skolinimosi sąlygoms atgraso nuo tokios verslininkystės veiklos vykdymo; taigi rekomenduoja valstybėms narėms apsvarstyti galimybę patvirtinti priemones, kuriomis būtų stiprinama savarankiškai dirbančių asmenų socialinė apsauga nemažinant šios konkrečios veiklos rūšies lankstumo;
26. susirūpinęs pažymi, kad daug Europos MVĮ smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės ir vėlesnio ekonomikos nuosmukio ir kad labai daug jų, užuot pamėginusios pradėti veiklą iš naujo, buvo likviduotos; pabrėžia reglamentavimo sistemos, kuri būtų palanki naudingai restruktūrizacijai, taigi ir darbo vietų išsaugojimui, svarbą; palankiai vertina Komisijos verslumo skatinimo veiksmų planą, pagal kurį remiamos valstybių narių pastangos sudaryti palankesnes sąlygas patikimoms įmonėms išlikti ir sąžiningiems verslininkams suteikti antrą galimybę, nes tai darys teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui; primygtinai ragina Komisiją pateikti veiksmų, kurių buvo imtasi skirtingose valstybėse narėse siekiant pagerinti verslumo sąlygas, apžvalgą; pabrėžia, kad valstybės narės privalo visapusiškai pasinaudoti Komisijos siūloma parama verslininkų sąlygoms gerinti; palankiai vertina Komisijos pastangas informuoti piliečius ir įmones apie finansavimo galimybes skelbiant tokius leidinius kaip „Finansinių taisyklių apžvalga“ ir „Finansavimo galimybės 2007–2013 m.“;
27. palankiai vertina Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir MVĮ priemonę, numatytą pagal programą „Horizontas 2020“; tačiau apgailestauja dėl to, kad daugiametėje finansinėje programoje programai COSME ir MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“ skirtas ribotas biudžetas;
28. ypač palankiai vertina konkrečius programoje COSME numatytus veiksmus, kurie skirti įmonių, visų pirma MVĮ, pagrindinėms sąlygoms gerinti, kad šios įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą ir patekti į rinkas, taip pat verslumui ir verslumo kultūrai skatinti; pabrėžia, kad siekiant ugdyti verslumo kultūrą Europoje labai svarbu sukurti nuspėjamą ir aiškią reguliavimo aplinką; tikisi, kad priemonės ir veiksmai, kuriais skatinamas verslumas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, bus taikomi visų tipų verslo modeliams, įskaitant kooperatyvus, amatų įmones, laisvąsias profesijas ir socialines įmones; ypač palankiai vertina nuolatinę paramą nuosavo kapitalo ir skolų finansavimui, teikiamam pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME;
29. mano, kad jaunieji verslininkai yra inovacijų ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga; pabrėžia, kad reikia paskirti aukštų rezultatų siekiantiems jauniesiems verslininkams patyrusius kuratorius ir palengvinti paramos novatoriškoms naujai įsteigtoms įmonėms struktūrų kūrimą; palankiai vertina tokias programas kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams“, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti reikiamų įmonės valdymo įgūdžių, ir mano, kad tokios programos turėtų būti toliau skatinamos, siekiant daugiau verslininkų padėti plėtoti verslą ir kurti darbo vietas; ragina valstybes nares skatinti praktinius verslumo ugdymo ir mokymo pagal tokias programas kaip mokyklų ir įmonių projektai ir mokomoji praktika aspektus; ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti įgyvendinant programą COSME; palankiai vertina Europos inovacijos ir technologijos (EIT) instituto stiprinimą, kuriuo aiškiai siekiama tikslo iki 2020 m. 10 tūkst. magistrantūros ir 10 tūkst. doktorantūros studentų suteikti verslumo ir novatoriškus įgūdžius;
30. ragina remti tokias verslininkams skirtas ES judumo programas kaip programa „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais įtraukti verslumo ugdymą į nacionalines mokyklų mokymo programas;
31. pažymi, kaip svarbu steigti ir remti verslo inkubatorius, suteikiančius galimybę jauniems verslininkams išbandyti savo sumanymus, susipažinti su verslo tinklais ir padėti jiems užmegzti ryšius su galimais partneriais, klientais ir investuotojais; mano, kad ES finansavimas gali atlikti svarbų vaidmenį, ir pabrėžia sėkmingą patirtį, įgytą įgyvendinant tokius ES finansuojamus projektus ir universitetų programas kaip Junginėje Karalystėje įgyvendinama ERPF lėšomis finansuojama programa BSEEN (angl. Birmingham Skills for Enterprise and Employability Network), kuriais verslumas ir verslo įgūdžiai ugdomi teikiant patarimus ir intensyvią paramą naujoms įmonėms steigti, taip pat naujoms įmonėms sudarant inkubatoriaus sąlygas, taigi jie yra labai svarbūs darbo vietoms ateityje kurti;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio Europos įmonių darbuotojai gali tapti jų savininkais steigdami kooperatines bendroves, jeigu kyla šių įmonių uždarymo grėsmė; ragina išnagrinėti naujas galimas paramos gaires, pagal kurias iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos investicijų banko parama būtų teikiama toms įmonėms, kurios veikia pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytuose svarbiausiuose sektoriuose;
33. yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Sąjungoje vis daugėja fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų; ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias tokio reiškinio prevencijos politikos priemones, pavyzdžiui, užtikrinti pakankamas užimtumo galimybes arba dažniau atlikti darbo kontrolę;
34. ragina valstybes nares skatinti tarptautinimo kultūrą teikiant informaciją, pristatant gerosios patirties pavyzdžius ir sukuriant keitimosi informacija platformą; primygtinai ragina jas sudaryti sąlygas ugdyti gebėjimus verslumo srityje pabrėžiant tarptautinį aspektą, didinti turimų paramos priemonių, susijusių su veiklos pradžia, skaidrumą, remti tinklų kūrimą ir keitimąsi informacija – tokie tinklai ir informacija padėtų jauniesiems verslininkams palaikyti ryšius su galimais investuotojais ir verslo partneriais – ir teikti konsultacijas veiklos klausimais, taip pat paramą net po įmonės įsteigimo, siekiant padėti išlikti sudėtingais pirmaisiais metais ir skatinti užimtumą;
35. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti jaunų europiečių verslumo ugdymą ir skatinti jų verslią mąstyseną; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų EIT vaidmenį ugdant verslumo kultūrą pasitelkiant mokymą, švietimą ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad EIT žinių ir inovacijos bendrijos atitinkamose savo veiklos srityse aktyviai skatina verslumą kurdamos mokymo programas, kurios apima pažangaus mokslo ir inovacijų derinimą su įgūdžiais ir patirtimi verslumo srityje ir taip rengia būsimus verslininkus, o esamoms įmonėms perteikia novatorišką ir verslią mąstyseną;
36. pažymi, kad, siekiant ES socialinės sanglaudos, nepaprastai svarbu spręsti didelio nedarbo, ypač jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių, lygio problemą Europos Sąjungoje skatinant regioninį konkurencingumą ir užimtumą ir puoselėjant verslumo dvasią; todėl ragina valstybes nares naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais siekiant sutelkti dėmesį į ilgalaikių darbo vietų ir verslo galimybių kūrimą užtikrinant labai mažoms įmonėms, MVĮ, bendrovėms ir naujai įsteigtoms įmonėms palankią aplinką ir tinkamą reglamentavimo sistemą;
37. pažymi, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį remiant užimtumą ir konkrečius projektus, skirtus verslumo, su įmonėmis susijusiems ir kūrybiniams įgūdžiams, taip pat ir jaunimo, stiprinti; pabrėžia, kad visos valstybės narės ir regionai turi visapusiškai pasinaudoti šia galimybe jaunimo nedarbo problemai išspręsti; pabrėžia, kad, naudodamosi Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, vietos ir regionų valdžios institucijos itin daug dėmesio turėtų skirti verslumui vietos ir regionų lygmenimis skatinti, įskaitant dėmesį jaunimo naujai įsteigtoms įmonėms;
38. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje didėjo socialinės ekonomikos, kaip naujos verslumo formos, mastas, visų pirma tarp jaunimo; ragina valstybes nares kurti socialinės ekonomikos skatinimo strategijas ir programas;
Demografija
39. mano, kad, atsižvelgiant į plačiai paplitusį senėjančios visuomenės reiškinį, valstybės narės turėtų būti skatinamos, inter alia, kartų solidarumo sumetimais, vertinti patirtį ir taip padėti vyresnio amžiaus darbuotojams – tiek moterims, tiek vyrams – išlikti darbo rinkoje; prabrėžia, kad vyresnė darbo jėga ir ilgesnis darbingas amžius gali padėti užtikrinti ekonomikos atkūrimą ir būsimą augimą; todėl pabrėžia, kaip svarbu mokytis visą gyvenimą, ypač vyresniems darbuotojams; galiausiai pabrėžia, kad vyresni žmonės nepamainomi siekiant perduoti žinias ir patirtį jaunesnėms kartoms;
40. tiki vyresnio amžiaus žmonių verslumo skatinimo svarba, nes tai yra priemonė, padedanti įtraukti vyresnius didelę verslo patirtį turinčius asmenis į inovacijų diegimo procesą ir taip prailginti profesinį gyvenimą bei darbo rinkoje išsaugoti būtinus įgūdžius;
41. ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus, kuriais draudžiama diskriminacija darbo vietoje dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos arba religijos ar įsitikinimų;
42. pripažįsta, kaip svarbu atsižvelgti į asmenų, turinčių derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, padėtį;
Patekimas į rinką
43. pabrėžia, kad privalu pasinaudoti tiesiogiai ES bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis Europos ekonomikai gaivinti atveriant sienas, panaikinant esamas kliūtis, trukdančias darbuotojams judėti, ir suteikiant naujų verslo galimybių bei kuriant darbo vietas;
44. ragina panaikinti likusias tarpvalstybinio paslaugų teikimo kliūtis, taip sudarant sąlygas šiame sektoriuje kurti daugiau darbo vietų;
45. pabrėžia, kad MVĮ svarbu dydis ir kad didesnės MVĮ gali lengviau atsispirti ekonominiams ciklams, įgyti daugiau patirties, rasti naujų klientų ir rinkų, prisijungti prie pasaulinių tiekimo grandinių, taip pat turėti galimybę lengviau gauti bankų finansavimą ir išplėsti finansavimo šaltinius ir taip kurti daugiau darbo vietų; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti teikti MVĮ savininkams, ieškantiems būdų išplėsti savo verslą, mokymo paslaugas valdymo ir verslo strategijos klausimais; pabrėžia, kaip svarbu MVĮ teikti pagalbą, kuria siekiama padėti joms patekti į neišnaudotas užsienio rinkas nukreipiant esamas valstybines agentūras siekti šio tikslo bendradarbiaujant su bankais ir MVĮ asociacijomis;
46. pabrėžia, kad tikslo patvirtinti tinkamas ir lanksčias bendrosios rinkos bendrąsias nuostatas, siekiant skatinti verslumą ir remti mažąsias ir vidutines įmones, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, jokiomis aplinkybėmis neturi būti siekiama pakenkiant minimaliems Europos darbo standartams ir pagrindinėms darbo teisėms;
47. pažymi, kad labai svarbu užtikrinti paramą MVĮ, siekiančioms plėtoti veiklą tarptautiniu mastu, joms teikiant vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas arba investicijas į nuosavą kapitalą, ir šviesti MVĮ apie tai, kaip gauti prekybos veiklos finansavimą;
48. pažymi skaitmeninės ekonomikos svarbą kuriant darbo vietas, ypač kai ji yra susieta su tais sektoriais, kuriuose Europa yra tradiciškai stipri, pavyzdžiui, su kūrybinės pramonės šakomis, kultūros paveldu ir turizmu;
49. pabrėžia, kad laisva ir sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje, grindžiama bendrais socialiniais standartais, yra labai svarbi skatinant augimą bei inovacijas ir taip didinant užimtumą Sąjungoje;
Finansavimas
50. pažymi, kad bankų skolinimas tebėra labiausiai paplitęs finansavimo šaltinis Europoje; vis dėlto mano, kad naujų formų finansavimas taikant naujoviškus modelius ir nebankinio finansavimo būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant visuomenės finansavimą, neformalius investuotojus į MVĮ, tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending), mikrokreditus, lengvai pasiekiamas mikrokreditų agentūras ir kitas priemones, kuris gali suteikti naujai įsteigtoms įmonėms ir MVĮ gyvybiškai svarbių investicijų verslui plėtoti ir darbo vietoms kurti, yra iš tikrųjų naudingas; mano, kad naujų formų finansavimas būtų naudingas jauniems energingiems verslininkams, kurie susiduria su sunkumais gaunant finansavimą iš tradicinių šaltinių dėl to, kad jų įmonės yra naujos; pabrėžia, kad toks naujų formų finansavimas turėtų būti teikiamas ne vien tik veiklos pradžios ir augimo etapais ir kad taip pat būtų naudinga skatinti alternatyvias kapitalo rinkas siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, įmonių restruktūrizavimo rezultatai būtų teigiami ir įmonėms, ir jų darbuotojams;
51. mano, kad valstybėms narėms labai svarbu įgyvendinti Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, kurioje nustatyta, kad vykdant įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandorius sutartinis mokėjimo laikotarpis negali viršyti 4 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip, ir jeigu toks sprendimas yra objektyviai pagrįstas atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų;
52. pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios nėra novatoriškos ir kurios jau yra įsitvirtinusios, bet siekia patekti į naujas rinkas ar perduoti nuosavybės teises, taip pat dažnai reikia valstybės paramos, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas;
53. pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politika yra svarbi ir veiksminga priemonė pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, kartu įvairiausiomis priemonėmis ir novatoriškais finansiniais instrumentais remiant naujai įsteigtas įmones ir plėtojant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), įskaitant labai mažas įmones, nes jos yra viena iš pagrindinių darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje varomųjų jėgų;
54. palankiai vertina iniciatyvas suteikti piliečiams, organizacijoms ir įmonėms, visų pirma MVĮ, daugiau galimybių gauti ES paramą naudojantis viena daugiakalbe interneto svetaine, kurioje pateikiama informacija apie struktūrinius fondus, įskaitant ESF ir programas „Horizontas 2020“ bei COSME; taip pat palankiai vertina Europos įmonių tinklo pastangas šioje srityje; vis dėlto mano, kad reikia daugiau padaryti siekiant visuose regionuose pagal vieno langelio principą esamiems ir galimiems verslininkams skleisti aiškią ir išsamią informaciją apie finansavimo galimybes ir skatinti finansų tarpininkus labiau naudotis turimais finansavimo šaltiniais;
55. prašo geriau koordinuoti ES finansavimo mechanizmus, įskaitant struktūrinius fondus, ERPF, programą „Horizontas 2020“ ir EIB investicijas, ypač kai kalbama apie novatoriškų MVĮ finansavimą, ir įvertinti esamas kliūtis, atsirandančias dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse bankai neteikia lėšų ir paskolų garantijų MVĮ ir realiajai ekonomikai;
56. pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą didinant Europos MVĮ konkurencingumą, našumą, tvarumą ir galimybes kurti darbo vietas ir pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veikloje labai daug dėmesio skiriama sparčiai augančių novatoriškų MVĮ steigimui ir rėmimui;
57. palankiai vertina MVĮ priemonės kūrimą pagal programą „Horizontas 2020“, pagal kurią MVĮ suteikiamos galimybės pasinaudoti finansine ir nefinansine parama novatoriškiems sumanymams įgyvendinti; ragina Komisiją pradėti taikyti šią priemonę 2014 m. kuo palankesniu MVĮ būdu, t. y. pasitelkiant vieną atsakingą agentūrą, sudarant sąlygas teikti projektus iš tikrųjų remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant netechnologines ir socialines inovacijas;
58. vis dėlto pažymi, kad įmonės, ieškodamos lėšų savo moksliniams tyrimams, naujų produktų kūrimui ar patekimui į naujas rinkas finansuoti, dažnai susiduria su problemomis;
59. remia ES iniciatyvas, kuriomis MVĮ padedama paprasčiau gauti daugiau finansinių išteklių, nes jos padeda naujoms ir novatoriškoms įmonėms lengviau ir greičiau gauti finansavimą, ragina valstybes nares diegti inovacijų skatinimo mechanizmus (pvz., mokesčių kreditų mechanizmus moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti) ir panaikinti nevienodas sąlygas valstybėse narėse; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama padrąsinti bankrutavusius verslininkus, taip jiems suteikiant antrą galimybę ir neatimant noro rizikuoti;
60. palankiai vertina kompensavimo metodų supaprastinimą, įtrauktą į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų reglamento, nes šios priemonės daugelyje regionų atlieka svarbų vaidmenį skatinant verslumą ir įgūdžius; prašo Komisijos stebėti MVĮ galimybes gauti Bendrijos finansavimą ir šiuo klausimu teikti ataskaitas Parlamentui;
61. laikosi nuomonės, kad viešosios investicijos ir valstybės parama įmonėms steigti ir jų veiklai tęsti yra labai svarbios; mano, kad valstybės narės, siekdamos išsaugoti darbo vietas, turėtų reikalauti iš kiekvienoje valstybėje narėje steigiamų ir viešąją paramą gaunančių įmonių taikyti apsaugos priemones ir teikti garantijas;
62. mano, kad nesąžininga valstybių narių mokesčių konkurencija daro neigiamą įtaką įmonių plėtrai, kad dėl apmokestinimo tvarkos MVĮ, palyginti su didesnėmis įmonėmis, dažnai patenka į nepalankią padėtį ir kad todėl mažėja jų augimo ir investavimo galimybės; pritaria geresniam įmonėms taikomų mokesčių sistemų koordinavimui ES nustatant suderintą mokesčių bazę, kartu kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;
Darbo rinka
63. yra tvirtai įsitikinęs, kad įmonės galėtų kurti daugiau darbo vietų, jeigu būtų sudarytos tam tinkamos sąlygos, įskaitant galimybes apsirūpinti kvalifikuota ir labai gerus įgūdžius turinčia darbo jėga, darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą, pagrįstas sąnaudas ir mokesčius ir kuo mažesnės administracinės bei reguliavimo naštos palaikymą;
64. pažymi, kokia svarbi lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra darbo vietoje, viena vertus, užtikrinant darbuotojams reikiamą saugumo lygį ir, kita vertus, suteikiant galimybę ekonominės veiklos vykdytojams lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius;
65. mano, kad įdarbinimo įmonėse pradedantys dirbti vadinamieji jaunimo ugdantieji vadovai būtų svarbus žingsnis siekiant toliau mažinti iš mokyklos į darbo rinką nesugebančio pereiti jaunimo skaičių;
66. mano, kad valstybės narės turi daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos glaudžius mokslo ir darbo sektorių ryšius bei tinkamą jaunimo informavimą, konsultavimą ir orientavimą, kad jis galėtų priimti tinkamus su karjeros pasirinkimu susijusius sprendimus, skatindamos mokymąsi darbo vietoje ir pameistrystę, taip pat perkvalifikuodamos darbuotojus ir suteikdamos galimybių mokytis visą gyvenimą;
67. mano, kad yra daug galimybių labiau įtraukti socialinius partnerius ir atitinkamas institucijas į mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos ilgalaikės strategijos rengimo procesą, nes tik taip galima nustatyti sutrikimus, parengti pažangius ir lanksčius teisės aktus, išvengti rinkos susiskaidymo ir skatinti kurti bei plėtoti ilgalaikes ir kokybiškas darbo vietas;
68. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti perspektyvias perėjimo iš aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo į darbo rinką sistemas, visų pirma pirmą kartą įsidarbinantiems jauniems specialistams;
69. ragina valstybes nares toliau taikyti politikos priemones ir kartu ekonominius bei reguliuojamuosius skatinimo mechanizmus, kuriais formuojamos kultūros ir švietimo sistemos, kuriant įvairių švietimo lygių ir įmonių partnerystes ir mainų tinklus, kad būtų panaikintas esamas mokslo įstaigų ir rinkos atotrūkis ir sudarytos geresnės sąlygos mokslininkams pereiti iš universitetų į įmones, ir taip skatinant inovacijas;
70. skatina Europos lygmeniu apibrėžti nepriklausomo verslininko, vykdančio su Europos skaitmenine ekonomika susijusią veiklą, sąvoką;
MVĮ ir labai mažos įmonės
71. mano, kad MVĮ yra pagrindinė inovacijų ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje varomoji jėga ir atlieka labai svarbų vaidmenį suteikiant galimybes visų amžiaus grupių ir abiejų lyčių asmenims įsidarbinti; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių šioms įmonėms netaikoma viešoji mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros politika;
72. pabrėžia MVĮ svarbą ne tik kuriant, bet ir išsaugant darbo vietas;
73. pažymi, kad Europos Sąjungoje daugiau kaip 20 mln. MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių ir kad jos yra pagrindinė ekonomikos augimo, inovacijų, užimtumo ir socialinės integracijos varomoji jėga;
74. mano, kad, remiant ir skatinant kurti ir plėtoti MVĮ, viešosios politikos priemonės (pavyzdžiui, prieinamos paskolos, konsultacinės paslaugos viešųjų iniciatyvų ir teisės aktų klausimais, verslo inkubatoriai ir greitintuvai, įmonių grupės, technologijų perdavimo biurai, ugdomojo vadovavimo ir kuravimo paslaugos ir kt.) yra svarbios; mano, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka ryšių mezgimas ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais; mano, kad nematerialios ir nefinansinės paramos formos, pavyzdžiui, prieiga prie žinių ir informacijos bei finansinio švietimo ir verslo tinklai, yra labai svarbios naujiems verslininkams ir MVĮ savo verslui plėtoti; mano, kad siekiant skatinti vidaus rinką ir prekybą tarp mažų įmonių labai svarbu užtikrinti profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir skirtingų komercinio reglamentavimo sistemų sąveiką;
75. mano, kad inovacijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse yra svarbi skatinimo kurti darbo vietas priemonė; pažymi, kad norint, jog MVĮ sėkmingai dalyvautų inovacijų sistemoje, labai svarbu, kad jos vadovautų savo vykdomai novatoriškai veiklai ir kad parama geriau atitiktų tikruosius MVĮ poreikius;
76. pabrėžia principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; pripažįsta tarpvalstybinės elektroninės prekybos naudą suteikiant MVĮ naujų galimybių patekti į bendrąją rinką, kurti darbo vietas, mažinti išlaidas ir konkuruoti pasaulio mastu;
77. atkreipia dėmesį į informacinių ir ryšių technologijų teikiamas galimybes didinti našumą ir konkurencingumą; pabrėžia būtinybę išlaisvinti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą ir atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutiniuosius dešimt metų naujos novatoriškos IRT įmonės kūrimo sąnaudos sumažėjo šimteriopai, iš esmės dėl tokių technologijų kaip itin spartus ir visur veikiantis plačiajuostis ryšys, debesijos kompiuterija, atviro kodo programinė įranga, atvirieji duomenys ir galimybė susipažinti su viešojo sektoriaus informacija;
78. pabrėžia, kad e. valdžia yra ypač naudinga verslininkams (visų pirma MVĮ, kurios, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungoje, dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis), nes ji padeda mažinti administracines sąnaudas ir naštą, didinti našumą, veiksmingumą, konkurencingumą, skaidrumą, atvirumą, politikos veiksmingumą ir prieinamumą bei supaprastinti procedūras;
79. mano, kad neužtikrinus tinkamos MVĮ apsaugos daugeliu atvejų gali būti pakenkta verslui ir sustabdytas ekonomikos augimas, taip pat verslininkai gali nebenorėti rizikuoti, o tai turės neigiamos įtakos jų gebėjimui plėsti veiklą ir kurti darbo vietas;
80. pažymi, kad pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria naujai įsteigtos įmonės ir kurios daro neigiamą poveikį sparčiai augančių MVĮ plėtrai, tai – nedidelės galimybės gauti finansavimą ir jo kaina, sudėtingas reguliavimas, žinių apie reglamentus trūkumas, netiesioginės sąnaudos, ribotos galimybės patekti į eksporto rinkas, vidutinės trukmės kreditų grąžinimo laikotarpis ir įgūdžių trūkumas;
81. palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti poveikio MVĮ tyrimas, taip pat Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti mažiau griežtą MVĮ reglamentavimo sistemą ir galimybę kiekvienu konkrečiu atveju labai mažoms įmonėms taikyti išimtis nekeliant pavojaus sveikatos, saugos ir darbo standartams; mano, kad įvairiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikia nustatyti poveikio švelninimo priemones, pavyzdžiui, numatyti ilgesnį įgyvendinimo laikotarpį, atlikti veiksmingas ir efektyvias patikras arba parengti įmonių dokumentų supaprastinimo gaires, tačiau dėl to neturėtų būti sukurta dviejų pakopų darbo rinka;
82. palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip projektas CREATE, kuriomis siekiama pašalinti ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui trukdančias kliūtis, su kuriomis MVĮ susiduria kaimo vietovėse;
83. mano, kad valstybės narės turi būti skatinamos, pavyzdžiui, per Europos MVĮ atstovų tinklą, dalytis geriausia patirtimi apie naujoviškus darbo vietų kūrimo būdus mažinant biurokratiją ir gerinant ryšius, ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms;
84. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares padėti vietos valdžios institucijoms ir MVĮ asociacijoms skatinti vietos gamybą ir didinti gaminių kokybę, pavyzdžiui, sutelkiant įmones bendriems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams;
85. mano, kad ir MVĮ atstovaujančios organizacijos turėtų būti skatinamos tarpvalstybiniu mastu dalytis geriausia patirtimi apie naujoviškus biurokratijos mažinimo būdus;
86. apgailestauja, kad dėl įvairiose valstybėse narėse vykdytų darbo rinkos reformų daugeliui darbuotojų nebeužtikrinama apsauga pagal kolektyvines sutartis, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse; mano, kad bet kuriuo atveju didinant darbo sąlygų lankstumą kartu turi būti užtikrinama pakankama darbuotojų apsauga;
87. mano, kad reikėtų patobulinti MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sistemą;
88. pažymi, kad daugelyje valstybių narių nėra pakankamos paramos ir (arba) reglamentavimo sistemos, kuria naujoms ir novatoriškoms bei veiklą pradėjusioms įmonėms būtų užtikrinamos tinkamos sąlygos, ir pabrėžia būtinybę geriau koordinuoti įvairias Europos, nacionalinės, regionų ir vietos politikos strategijas ir priemones, susijusias su MVĮ;
89. pažymi, kad siekiant kovoti su klastojimu ir sukurti veiksmingą MVĮ augimo skatinimo priemonę, būtina stiprinti ES teisės aktus gaminių atsekamumo srityje;
Geresnis reglamentavimas
90. pabrėžia, kad reikia veiksmingesnių ir aiškiau suformuluotų teisės aktų, kuriuos būtų galima paprasčiau įgyvendinti ir kurie padėtų visiems veiklos vykdytojams, įskaitant verslininkus, vykdyti veiklą laikantis įstatymų ir sudaryti sąlygas tiek verslininkams, tiek darbuotojams pasinaudoti jiems darbo ir darbuotojų sveikatos bei saugos teisės aktais suteikiamomis galimybėmis ir apsauga;
91. pabrėžia būtinybę labiau integruoti MVĮ skirtas Sąjungos politikos kryptis, ypač tokiose srityse kaip inovacijos, augimas, konkurencingumas, tarptautinimas, verslumas, išteklių produktyvumas, biurokratijos mažinimas, žmogiškųjų išteklių kokybė ir socialinė atsakomybė bei atsakomybė už aplinką;
92. palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių teisės aktų peržiūros rezultatus, nes tai padės įmonėms kurti daugiau darbo vietų; mano, kad Komisija turėtų skubiai nustatyti prioritetinę užduotį patobulinti šiuos reglamentus taip, kad būtų atsižvelgta į MVĮ interesus; mano, jog reikia užtikrinti, kad ES ir valstybės narės, formuodamos ir įgyvendindamos politiką, atsižvelgtų į konkrečius įmonių, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, poreikius ir apsvarstytų galimybę patvirtinti joms skirtas paramos priemones;
93. pažymi, kad naujai įsteigtų įmonių, kurios nuo veiklos pradžios greitai ir intensyviai plečia veiklą tarptautiniu lygmeniu, įnašas į ekonomiką yra naudingas, nes šios įmonės diegia inovacijas ir skatina jas diegti kitas įmones, dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse ir kuria ilgalaikes aukštos kokybės darbo vietas; vis dėlto pažymi, kad, kadangi veiklos pradžios etapu šios įmonės patiria didelių problemų, nes neturi daug kapitalo, joms būtų naudingos nebrangios, paprastos ir greitos veiklos pradžios procedūros;
94. pabrėžia, kad darbuotojų sveikatos ir saugos ir darbuotojų apsaugos taisyklių negalima laikyti veiklą apsunkinančiomis nuostatomis; ragina Komisiją mažinti pernelyg didelę administracinę naštą ir kartu visada užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą, taip pat garantuoti, kad MVĮ turėtų pakankamai žinių ir išteklių, kad galėtų tinkamai valdyti savo darbuotojų darbo aplinką;
95. pažymi, kad socialinių partnerių susitarimai taikomi daugybei įvairių įmonių ir darbuotojų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad derybų rezultatai atsilieka nuo ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės; mano, kad reikėtų atlikti nepriklausomą visų socialinių partnerių susitarimų poveikio vertinimą;
96. atkreipia dėmesį į naująją sveikatos ir saugos strategiją; tikisi, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą, įgyvendinant šią strategiją daugiausia dėmesio bus skiriama prevencijai, naudojimui, išaiškinimui, supaprastinimui ir geresniam dabar galiojančių teisės aktų įgyvendinimui;
97. palankiai vertina tai, kad buvo sumažinti MVĮ taikomi REACH registracijos mokesčiai, net jeigu šie mokesčiai sudaro tik dalį bendrų reikalavimų laikymosi sąnaudų; tačiau yra labai susirūpinęs, kad pradinės su REACH susijusių išlaidų sąmatos buvo nepakankamai įvertintos, o šis skirtumas jau viršija 1 mlrd. EUR sumą, kuri toliau didės;
98. pažymi, kad būtina didinti bendrąjį įmonių veiklos rezultatyvumą įgyvendinant projektus ir taikant priemones, padedančius išspręsti energijos atgavimo uždavinį, siekiant skatinti mažinti energijos sąnaudas;
99. pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos reglamentų nuostatomis siekiama mažinti labai mažoms įmonėms ir MVĮ tenkančią administracinę naštą, ypač kai tai susiję su bedarbių veiklumo skatinimu, taip padedant sudaryti geresnes sąlygas darbo vietoms kurti; ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, trukdančias geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas labai mažų įmonių ir MVĮ naudai;
Rekomendacijos
100. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų ir aktyviai siekti sumažinti MVĮ tenkančią reglamentavimo naštą kartu užtikrinant, kad bet kokie siūlomi sprendimai būtų grindžiami įrodymais ir kad jais būtų paisoma sveikatos ir saugos reikalavimų bei SESV 9 straipsnio nuostatų;
101. ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti ekologiškos ekonomikos teikiamas darbo vietų kūrimo galimybes plėtojant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (angl. Renaissance of Industry for a Sustainable Europe – RISE), kuria siekiama diegiant technologijų, verslo ir socialines inovacijas įvykdyti trečiąją pramonės revoliuciją, įskaitant modernizacijos kampaniją siekiant mažo anglies dioksido kiekio; yra įsitikinęs, kad įgyvendinant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ atsiras naujų rinkų, verslo modelių ir kūrybiškų verslininkų, naujų darbo vietų ir deramo darbo ir bus atnaujinta pramonė, tapsianti ekonomiškai dinamiška, kupina pasitikėjimo ir konkurencinga; mano, kad tokios strategijos pagrindas – efektyvus energijos ir išteklių vartojimas;
102. mano, kad tinkamas metodas galėtų būti pateiktas Komisijos pasiūlyme – neįtraukti labai mažų įmonių į būsimų siūlomų teisės aktų taikymo sritį, nebent reikėtų tai padaryti;
103. ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės MVĮ organizacijos būtų įtrauktos į naujai įsteigtą MVĮ atstovų tinklą ir į MVĮ asamblėją ir kad jos būtų tinkamai informuojamos apie ES iniciatyvas ir politikos pasiūlymus; pabrėžia, kad šiuo klausimu tiek pat svarbus vaidmuo tenka Europos informaciniams centrams, kurie iki šiol neįstengia teikti tokios paslaugos, kuri atitiktų Europos įmonių lūkesčius ir poreikius;
104. ragina valstybes nares skatinti mokytis kalbų MVĮ ir labai mažų įmonių darbuotojams rengiant mokymosi visą gyvenimą programas (profesinis mokymas), nes taip galima didinti tokių įmonių galimybes patekti į bendrąją rinką ir stiprinti jų dalyvavimą joje;
105. prašo Komisijos sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti struktūrinių fondų finansavimą, visų pirma supaprastinant iš anksto finansuojamiems projektams taikomus reikalavimus, mažinant bendram finansavimui taikomus reikalavimus, geriau nukreipiant skirtingų rūšių veiklą vykdančias MVĮ, panaikinant finansavimo trūkumą tarp kvietimų teikti pasiūlymus ciklų ir remiant gebėjimų, susijusių su MVĮ finansavimu, stiprinimą;
106. teigia, kad visos MVĮ rėmimo priemonės turėtų būti taikomos ir savarankiškai dirbantiems asmenims, ypač kiek tai sietina su skirtingomis socialinės apsaugos sistemomis, pagal jas skiriamomis išmokomis ir su profesinės rizikos prevencija;
107. rekomenduoja Europos Parlamento nariams visapusiškai naudotis Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktorato paslaugomis, siekiant kruopščiai įvertinti siūlomų teisės aktų projektų sąnaudas, naudą ir kitus padarinius MVĮ ir visų pirma darbo vietų kūrimui;
108. ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį MVĮ ir apskritai konkurencingumui;
109. primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą pagal iniciatyvą „Small Business Act“ sudaryti sąlygas įsteigti įmonę ne ilgiau kaip per 48 valandas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares dėti visas pastangas šiam tikslui pasiekti, kad būtų įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti užimtumo srities tikslai;
110. ragina Komisiją skirti dėmesio bet kokiam nustatytam neigiamam ES teisės aktų poveikiui įmonėms ir jų gebėjimui kurti darbo vietas, pirmiausia susijusiam su žinių apie ES teisės aktus trūkumo, menko jų išmanymo ir nepakankamos paramos praktiniam jų taikymui aspektais; ragina Komisiją geriau informuoti MVĮ;
111. ragina Komisiją įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) tikrinti, ar visi teisės aktai atitinka paskirtį, ir nustatyti sritis, kuriose yra daug neatitikčių arba taikomos neveiksmingos priemonės, darančios įtaką galimybėms kurti darbo vietas;
112. ragina valstybes nares ir Komisiją remti savarankišką, jeigu įmanoma – tarpvalstybinį, darbą ir ypač taip savarankiškai dirbančias moteris ir jaunimą sudarant tokias sąlygas ir sukuriant tokią švietimo ir socialinės apsaugos sistemą, kuriomis verslininkai būtų skatinami steigti įmones, plėtoti verslą ir kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, skatinant studentų ir specialistų verslumą;
113. ragina socialinius partnerius naudotis pažangaus reglamentavimo priemonėmis, savo derybose dažniau naudotis poveikio įvertinimais ir perduoti Komisijos Poveikio vertinimo valdybai susitarimus, kuriuose siūloma imtis teisėkūros veiksmų;
114. primygtinai reikalauja užtikrinti, kad Duomenų apsaugos reglamente būtų laikomasi suderinto požiūrio, pagal kurį skatinant skaitmeninę ekonomiką, darbo vietų kūrimą ir augimą būtų apsaugomas duomenų privatumas;
115. ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir įmonėmis siekiant koordinuoti veiklą ir visapusiškai naudotis ES finansavimo šaltiniais (pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu (ESF), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir programomis COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“), kad būtų ugdoma verslumo kultūra, ypač tarp moterų ir jaunimo, plėtojamos ir tobulinamos darbo rinkai reikalingos kvalifikacijos ir įgūdžiai ir remiamas naujų įmonių steigimas;
116. ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti verslumo įgūdžių įtraukimo į visų švietimo pakopų mokymo programas klausimais;
117. ragina ES bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, mokyklomis ir universitetais atviro technologijomis grindžiamo švietimo iniciatyvos įgyvendinimo klausimais;
118. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
- [2] http://www.ceemet.org/en/News/News/CEEMET-Survey-Flexible-employment-contracts-responding-to-changing-market-circumstances-and-meeting-employee-needs.htm.
AIŠKINAMOJI DALIS
Nedarbas yra didžiausia socialinė problema, su kuria šiuo metu susiduria Europa. 2013 m. liepos mėn. duomenimis, nedarbo lygis visoje ES siekė 11 proc., o kai kuriose valstybėse narėse viršijo 20 proc. Strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžta pasiekti, kad iki 2020 m. 75 proc. darbingo amžiaus piliečių turėtų darbą, o kad turėtume realią galimybę pasiekti šį tikslą, turime sutelkti dėmesį į tai, kaip Europa gali sudaryti darbo vietų kūrimui palankias sąlygas.
Taip pat turime nepamiršti pagrindinio principo, kad ne ES augimo planai, o būtent įmonės, ypač MVĮ, labai mažos įmonės, verslininkai ir novatoriai kuria darbo vietas. Šiuo metu MVĮ ir labai mažos įmonės ES privačiajame sektoriuje yra sukūrusios 90 mln. darbo vietų. Būtent čia glūdi didžiulis darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir inovacijų diegimo potencialas. Atsižvelgdami į tai, kad 85 proc. visų per pastarąjį dešimtmetį sukurtų naujų darbo vietų pasiūlė MVĮ, privalome užtikrinti, kad formuojant politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama MVĮ reikmėms.
ES ir ypač valstybės narės turi atlikti svarbų vaidmenį remiant įmones ir šiuo tikslu didinti įmonių galimybes gauti finansavimą, skatinti verslumą ir – o tai yra svarbiausia – rasti naujų būdų, kaip sukurti tinkamą reglamentavimo aplinką.
Įmonės galės kurti darbo vietas ir įdarbinti daugiau žmonių tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygos bus tam palankios, jeigu jos galės pasikliauti kvalifikuota darbo jėga, jeigu darbo rinka bus pakankamai lanksti, darbo sąnaudos, įskaitant darbo užmokestį, atitiks našumo rodiklius, jeigu socialinės apsaugos sistemomis bus užtikrintas darbo patrauklumas, o reglamentavimas bus proporcingas ir grindžiamas įrodymais.
Yra keli dideli iššūkiai, kuriuos reikia įveikti; pripažįstant politinių požiūrių šiuo klausimu įvairovę, šiame pranešime siekiama išspręsti keletą klausimų, įskaitant ir tai, kaip ES ir valstybės narės gali užtikrinti geresnes galimybes įmonėms gauti finansavimą, skatinti verslumą ir sukurti geresnę reglamentavimo sistemą.
Pranešime pabrėžiama keletas svarbių klausimų, pirmiausia, kad įmonės, ypač MVĮ ir labai mažos įmonės, turi turėti žinių ir išmanyti, kaip galima gauti ES paramą, pavyzdžiui, pagal vieno langelio principą ir naudojantis interneto portalais.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius trejus metus savarankiškai dirbti norinčių ES piliečių dalis sumažėjo nuo 45 proc. iki 37 proc., yra svarbu, kad verslumas būtų ugdomas jau mokykloje, vėliau tai tęsiant universitete, ir kad būtų dedama kuo daugiau pastangų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas stiprioms įmonėms išlikti ir sąžiningiems verslininkams suteikti antrą galimybę.
Pranešime itin džiaugiamasi naujoviškomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama padėti verslininkams, – programomis CREATE ir „Erasmus“ jauniems verslininkams“ bei strategija „Verslumas 2020“.
Trečia, pranešime pabrėžiama, kad dėl stiprėjančios tarptautinės konkurencijos, kurią skatina vis kvalifikuotesnė darbo jėga, ES susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis su įgūdžių trūkumu ir jų neatitiktimi darbo reikalavimams, o tai stabdo ekonomikos augimą. Polinkis kurti darbo vietas, kuriose reikalinga labiau kvalifikuota darbo jėga, akivaizdus. Tikėtina, kad dauguma darbo vietų, kurios bus sukurtos iki 2020 m. arba taps laisvos, bus darbo vietos, skirtos vidutinę arba aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams.
Be to, prognozuojama, kad 2015 m. kvalifikuotų informacinių ir ryšių technologijų srities darbuotojų stygius Europos Sąjungoje sudarys apie 384 000–700 000 darbuotojų. Įgūdžių mokslo, technologijos, technikos ir matematikos srityje pasiūla neatitiks didėjančios įmonių paklausos.
Sprendžiant šias problemas, svarbiausia yra sukurti tinkamą reglamentavimo aplinką pašalinant nereikalingas kliūtis, dėl kurių įmonės patiria neproporcingai didelių išlaidų ir silpnėja jų gebėjimas plėtoti verslą, kurti darbo vietas ir konkuruoti pasaulio mastu.
Pranešime pabrėžiama keletas iniciatyvų, įskaitant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, poveikio MVĮ tyrimą, programą REFIT, Komisijos iniciatyvą dėl 10 labiausiai įmonių veiklą sunkinančių teisės aktų (kurią įgyvendinant nustatyta, kad Darbo laiko direktyva ir Laikinojo įdarbinimo įmonių direktyva yra arba pernelyg sudėtingos, arba jas taikant MVĮ keliami neproporcingi dideli reikalavimai); jos visos padės užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų paskirtį.
Teisės aktų leidėjų pareiga – užtikrinti, kad visais reglamentais ar jų teikiamais pasiūlymais būtų skatinama kurti darbo vietas ir įmonėms nesukuriama neproporcingai didelė ar tinkamai neapgalvota našta.
PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO nuomonė* (4.12.2013)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas
(2013/2176(INI))
Nuomonės referentė (*): Josefa Andrés Barea
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
PASIŪLYMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia būtinybę labiau integruoti MVĮ skirtas Sąjungos politikos strategijas, ypač tokiose srityse kaip inovacijos, augimas, konkurencingumas, tarptautinimas, verslumas, išteklių produktyvumas, biurokratijos mažinimas, žmogiškųjų išteklių kokybė ir socialinė atsakomybė bei atsakomybė už aplinką;
2. pažymi, kad jaunų europiečių (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis pasiekė netvarų 23 proc. rodiklį, o labiausiai krizės paliestose valstybėse narėse šis rodiklis viršija 50 proc.; pažymi, kad šie labai dideli jaunimo nedarbo rodikliai lemia didelį protų nutekėjimą ir labai kenkia mūsų tvaraus augimo galimybėms ateityje;
3. pabrėžia, kad laisva ir sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje, kuri grindžiama bendrais socialiniais standartais, yra labai svarbi skatinant augimą bei inovacijas ir didinant užimtumą Europos Sąjungoje;
4. pažymi, kad Europos Sąjungoje 99 proc. įmonių sudaro daugiau kaip 20 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios yra pagrindinė ekonomikos augimo, inovacijų, užimtumo ir socialinės integracijos varomoji jėga;
5. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais socialinės ekonomikos, kaip naujos verslo formos, mastas Europos Sąjungoje didėjo; ragina valstybes nares išsamiau rengti programas, kuriomis skatinamas jos kūrimas ir vystymas;
6. vis dėlto pažymi, kad įmonės, ieškodamos lėšų savo moksliniams tyrimams, naujų produktų kūrimui ar patekimui į naujas rinkas finansuoti, dažnai susiduria su problemomis;
7. pažymi, kad Europoje įsteigti įmonę užtrunka nuo 4 (Belgijoje) iki 40 (Maltoje) dienų[1];
8. palankiai vertina Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir MVĮ priemonę, numatytą pagal programą „Horizontas 2020“; tačiau apgailestauja, kad daugiametėje finansinėje programoje programai COSME ir MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“ skirtas ribotas biudžetas;
9. ypač palankiai vertina konkrečius programoje COSME numatytus veiksmus, kurie skirti įmonių, visų pirma MVĮ, pagrindinėms sąlygoms gerinti, kad šios įmonės galėtų lengviau gauti finansavimą ir patekti į rinkas, taip pat verslumui ir verslumo kultūrai skatinti; pabrėžia būtinybę skatinti verslumo įgūdžius, ypač jaunimo nuo ankstyvo amžiaus ir moterų; pabrėžia, kad siekiant ugdyti verslumo kultūrą Europoje labai svarbu sukurti nuspėjamą ir aiškią reguliavimo aplinką; tikisi, kad priemonės ir veiksmai, kuriais skatinamas verslumas Europos ar nacionaliniu lygmenimis, bus taikomi visų tipų įmonių modeliams, įskaitant kooperatyvus, amatų įmones, laisvąsias profesijas ir socialines įmones; ypač palankiai vertina nuolatinę paramą nuosavo kapitalo ir skolų finansavimui, teikiamam pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME;
10. ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ turėtų daugiau galimybių gauti finansavimą iš struktūrinių fondų, ypač švelninant reikalavimus anksčiau finansuotiems projektams, mažinant bendro finansavimo reikalavimus, geriau konsultuojant įvairių tipų MVĮ ir stiprinant gebėjimus remti MVĮ finansavimą;
11. pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą didinant Europos MVĮ konkurencingumą, našumą, tvarumą ir galimybes kurti darbo vietas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos institute (EIT) daug dėmesio skiriama sparčiai augančių novatoriškų MVĮ kūrimui ir rėmimui;
12. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą REFIT, kuria siekiama panaikinti tam tikrus ES teisės aktus, dėl kurių, kaip paaiškėjo, atsiranda neproporcingai didelė našta Europos įmonėms, visų pirma MVĮ;
13. mano, kad įgyvendinant programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“ bus paskatintas verslumas ir darbo vietų kūrimas;
14. pabrėžia MVĮ svarbą ne tik kuriant, bet ir išlaikant darbo vietas;
15. ragina geriau koordinuoti ES finansavimo mechanizmus, įskaitant struktūrinius fondus, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), programą „Horizontas 2020“ ir Europos investicijų banko (EIB) investicijas, visų pirma finansuojant novatoriškas MVĮ, ir prašo įvertinti esamas kliūtis, dėl kurių keleto valstybių narių bankai neteikia lėšų ir paskolų garantijų MVĮ ir realiajai ekonomikai;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį MVĮ ir apskritai konkurencingumui;
17. ragina remti tokias verslininkams skirtas ES judumo programas kaip programa „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir, keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais, įtraukti verslumo ugdymą į nacionalines mokyklų mokymo programas;
18. mano, kad viešosios politikos priemonės yra svarbios remiant ir skatinant MVĮ kūrimą ir plėtrą (pavyzdžiui, prieinamos paskolos, konsultacinės paslaugos viešųjų iniciatyvų ir teisės aktų klausimais, verslo inkubatoriai ir greitintuvai, įmonių grupės, technologijų perdavimo biurai, ugdomojo vadovavimo ir kuravimo programos ir kt.); mano, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka ryšių mezgimas ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais; mano, kad nemateriali ir nefinansinė parama, pavyzdžiui, prieiga prie žinių ir informacijos, finansinis švietimas ir verslo tinklai, yra labai svarbi naujiems verslininkams ir MVĮ plėtojant savo verslą; mano, kad siekiant skatinti vidaus rinką ir prekybą tarp mažų įmonių labai svarbu užtikrinti profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimą ir skirtingų komercinio reglamentavimo sistemų sąveiką;
19. pažymi, kad neseniai įsteigtų įmonių, kurios nuo veiklos pradžios greitai ir intensyviai plečia veiklą tarptautiniu lygmeniu, įnašas į ekonomiką yra naudingas, nes šios įmonės diegia inovacijas ir skatina jas diegti kitas įmones, dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse ir kuria ilgalaikes aukštos kokybės darbo vietas; vis dėlto pažymi, kad, kadangi veiklos pradžios etapu šios įmonės patiria didelių problemų, nes turi nedaug kapitalo, joms būtų naudingos nebrangios, paprastos ir greitos veiklos pradžios procedūros;
20. pažymi, kad svarbu nustatyti ir teikti vientisą paramą jauniems verslininkams naudojantis verslo inkubatoriais, kurie jiems suteikia galimybę išbandyti savo sumanymus, susipažinti su verslo struktūromis ir užmegzti ryšius su galimais partneriais, klientais ir investuotojais; pabrėžia, kad pagalba būtina ne tik pradiniu etapu, bet ir vėlesniais sudėtingais metais praėjus steigimo etapui;
21. mano, kad MVĮ turi daug galimybių diegti inovacijas Europos ekonomikoje ir kad jos atlieka labai svarbų vaidmenį suteikdamos galimybę įsidarbinti; apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių šioms įmonėms netaikoma viešoji mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros politika, ir ragina iš esmės pakeisti šią tendenciją;
22. pažymi, kad daugelyje valstybių narių nėra pakankamos paramos ir (arba) reglamentavimo sistemos, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos naujoms ir novatoriškoms bei naujai įsteigtoms įmonėms, ir pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti įvairias Europos, nacionalinės, regionų ir vietos politikos strategijas ir priemones, susijusias su MVĮ;
23. nurodo, kad gali prireikti pertvarkyti ilgalaikę verslo konkurencingumo didinimo ir užimtumo apsaugos strategiją; pabrėžia informacijos teikimo ir darbuotojų konsultavimo svarbą įgyvendinant restruktūrizavimą ir jį valdant; ragina Komisiją kuo greičiau, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto pagal 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktas išsamias rekomendacijas;
24. palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti poveikio MVĮ tyrimas; tačiau apgailestauja, kad tik kai kurios valstybės narės šį tyrimą įtraukė į nacionalinį sprendimų priėmimo procesą;
25. mano, kad nesąžininga valstybių narių mokesčių konkurencija daro neigiamą įtaką įmonių plėtrai, kad dėl apmokestinimo tvarkos MVĮ, palyginti su didesnėmis įmonėmis, dažnai patenka į nepalankią padėtį ir kad todėl mažėja jų augimo ir investavimo galimybės; pritaria geresniam įmonėms taikomų mokesčių sistemų koordinavimui Europos Sąjungoje nustatant suderintą mokesčių bazę ir kartu kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;
26. ragina valstybes nares toliau taikyti politikos priemones ir kartu ekonominius bei reguliuojamuosius skatinimo mechanizmus, kuriais formuojamos kultūros ir švietimo sistemos, kuriant įvairių švietimo lygių ir įmonių partnerystes ir mainų tinklus, kad būtų panaikintas esamas mokslo įstaigų ir rinkos atotrūkis ir sudaromos geresnės sąlygos mokslininkams pereiti iš universitetų į įmones, taip skatinant inovacijas; mano, kad valstybės narės turi labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, visų pirma skatindamos mokymąsi darbo vietoje ir pameistrystę, taip pat darbuotojų perkvalifikavimą ir galimybių mokytis visą gyvenimą suteikimą; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti perspektyvias perėjimo iš aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų į darbo rinką sistemas, visų pirma jauniems specialistams, kurie tik pradeda dalyvauti darbo rinkoje; ragina verslumo pamokas įtraukti į švietimo sistemas jau vidurinėje mokykloje ir švietimo bei mokymo programose verslumą laikyti pagrindiniu įgūdžiu;
27. pabrėžia, kad siekiant panaikinti įgūdžių spragas, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa, reikia imtis skubių veiksmų ir moterims sudaryti geresnes sąlygas mokytis ir įgyti profesijas mokslo ir technologijų srityse, ypač naujų informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje;
28. ragina valstybes nares ugdyti tarptautinimo kultūrą teikiant informaciją, pristatant gerosios patirties pavyzdžius ir sukuriant keitimosi informacija platformą; primygtinai ragina jas sudaryti sąlygas ugdyti gebėjimus verslumo srityje pabrėžiant tarptautinį aspektą, didinti turimų paramos priemonių, susijusių su veiklos pradžia, skaidrumą, remti tinklų kūrimą ir keitimąsi informacija – tokie tinklai ir informacija padėtų jauniems verslininkams palaikyti ryšius su galimais investuotojais ir verslo partneriais, – teikti konsultacijas veiklos klausimais, taip pat paramą net po įmonės įsteigimo, siekiant padėti jiems išlikti sudėtingais pirmaisiais metais ir skatinti užimtumą;
29. pabrėžia, kad reikia skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) mokymą ir įgūdžių įgijimą Europos Sąjungoje, nes tai yra būtina priemonė, padėsianti ateinančiais metais patenkinti verslo poreikius ir rengti būsimus inovacijų kūrėjus ir verslininkus; pabrėžia, kad būtina spręsti mažėjančio moterų dalyvavimo MTIM dalykuose problemą ir toliau didinti gabių ES žmonių skaičių;
30. atkreipia dėmesį į teigiamą profesinio mokymo sistemų, kuriose teorinis mokymas derinamas su praktine patirtimi, poveikį užimtumui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia glaudaus privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo bei socialinių partnerių dalyvavimo svarbą;
31. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti jaunų europiečių verslumo ugdymą ir skatinti jų verslią mąstyseną; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) vaidmenį ugdant verslumo kultūrą pasitelkiant mokymą, švietimą ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad EIT žinių ir inovacijos bendrijos atitinkamose savo veiklos srityse aktyviai skatina verslumą kurdamos mokymo programas, kurios apima pažangaus mokslo ir inovacijų derinimą su įgūdžiais ir patirtimi verslumo srityje, ir taip rengia būsimus verslininkus, o esamoms įmonėms perteikia novatorišką ir verslią mąstyseną;
32. tiki vyresnio amžiaus žmonių verslumo skatinimo svarba, nes tai yra priemonė, padedanti įtraukti vyresnius didelę verslo patirtį turinčius asmenis į inovacijų procesą ir taip prailginti profesinį gyvenimą bei darbo rinkoje išsaugoti būtinus įgūdžius;
33. remia ES iniciatyvas, kuriomis MVĮ padedama paprasčiau gauti daugiau finansinių išteklių, nes jos padeda naujoms ir novatoriškoms įmonėms lengviau ir greičiau gauti finansavimą, ragina valstybes nares diegti inovacijų skatinimo mechanizmus (pavyzdžiui, mokesčių kreditų mechanizmus moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti) ir panaikinti nevienodas valstybių narių sąlygas; taip pat remia iniciatyvas, kuriomis siekiama padrąsinti bankrutavusius verslininkus, taip jiems suteikiant antrą galimybę ir neatimant noro rizikuoti;
34. mano, kad MVĮ Europoje yra labai priklausomos nuo bankų tiekiamo finansavimo, todėl yra pažeidžiamesnės; pažymi, kad naujų formų finansavimas pagal naujoviškas programas ir su bankais nesusijusius veiksmų planus, pavyzdžiui, tarpusavio (angl. „peer-to-peer“) paskolos, visuomenės finansavimas (angl. „crowd funding“), kooperatiniai verslo modeliai, mikrokreditai ir kitos priemonės, kurios MVĮ gali suteikti gyvybiškai svarbių investicijų, kad būtų sukurta naujų darbo vietų, yra iš tikrųjų naudingas; mano, kad naujų formų finansavimas galėtų būti naudingas naujoms ir aktyvioms įmonėms, kurioms dėl savo naujumo sudėtinga gauti finansavimą iš tradiciškesnių finansavimo šaltinių; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta alternatyvių finansavimo šaltinių teikiamas galimybes steigiant ir perimant MVĮ ir kad ji tiria šių mechanizmų reglamentavimo ir paramos galimybes; ragina Komisiją ištirti, kaip šie finansavimo šaltiniai galėtų būti papildomai išnaudojami, kad būtų padedama labai mažoms įmonėms ir MVĮ, ir atsižvelgti į šios srities reglamentavimo, švietimo ir mokslinių tyrimų poreikius; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis regionų ir vietos lygmenimis, nustatyti strateginius sektorius, tinkamus alternatyviai finansuojamiems projektams įgyvendinti, ypač regionuose, kuriuose tradicinės ekonomikos nepakanka specialiems ekonominiams ir visuomeniniams poreikiams patenkinti;
35. mano, kad valstybėms narėms labai svarbu įgyvendinti Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, kurioje nustatyta, kad vykdant įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandorius sutartinis mokėjimo laikotarpis negali viršyti 4 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu toks sprendimas yra objektyviai pagrįstas atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų;
36. pabrėžia, kad būtina supaprastinti ir suderinti taisykles ir teikti finansines ir mokestines paskatas, kad būtų sudarytos sąlygos neformaliems, pradedantiesiems ir rizikos kapitalo investuotojams įsitraukti į tarpvalstybinį novatoriškų ir naujai įsteigtų įmonių finansavimą ir kad būtų sukurta Europos rizikos kapitalo erdvė; pabrėžia, kaip svarbu sumažinti mokesčius kapitalo prieaugiui, gaunamam iš investicijų į mokslinius tyrimus orientuotas novatoriškas MVĮ;
37. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares padėti vietos valdžios institucijoms ir MVĮ asociacijoms skatinti vietos gamybą ir didinti gaminių kokybę, pavyzdžiui, sutelkiant įmones bendriems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams;
38. mano, kad inovacijos mažosiose ir vidutinėse įmonėse yra svarbi skatinimo kurti darbo vietas priemonė; pažymi, kad siekiant sėkmingai dalyvauti inovacijų diegimo sistemoje labai svarbu, kad MVĮ galėtų vadovauti savo vykdomai novatoriškai veiklai ir kad parama geriau atitiktų tikruosius MVĮ poreikius;
39. ragina Komisiją skaidriai ir tinkamai vykdyti poveikio MVĮ tyrimus rengiant teisės aktus ir skubiai įvairiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlyti paprastesnę tvarką ir išlygas, taip siekiant gerokai sumažinti MVĮ sąnaudas;
40. pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios nėra novatoriškos ir kurios jau yra įsitvirtinusios, bet siekia patekti į naujas rinkas ar perduoti nuosavybės teises, taip pat dažnai reikia valstybės paramos, kad būtų užtikrintas reikiamas finansavimas;
41. palankiai vertina MVĮ priemonės sukūrimą pagal programą „Horizontas 2020“, kuri suteikia galimybę MVĮ pasinaudoti finansine ir nefinansine parama novatoriškiems sumanymams įgyvendinti; ragina Komisiją įdiegti šią priemonę 2014 m. kuo palankesniu MVĮ būdu pasitelkiant bendrą atsakingą agentūrą, sudarant sąlygas pateikti projektus iš tikrųjų remiantis principu „iš apačios į viršų“ ir remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant netechnologines ir socialines inovacijas;
42. pabrėžia, kad visos paramos MVĮ priemonės, ypač susijusios su įvairių tipų socialinės apsaugos sistemomis, numatyta nauda, teikiama pagal šias sistemas, ir profesinės rizikos prevencija, turėtų būti taikomos ir savarankiškam darbui;
43. mano, kad turėtų būti imamasi veiksmų siekiant supaprastinti ir sumažinti kiekvieno iš 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių teisės aktų keliamą naštą;
44. palankiai vertina MVĮ taikomų REACH registracijos mokesčių sumažinimą, net jeigu šie mokesčiai sudaro tik dalį bendrų reikalavimų laikymosi sąnaudų; tačiau yra labai susirūpinęs, kad pradinės su REACH susijusių išlaidų sąmatos buvo nepakankamai įvertintos, ir šis skirtumas jau viršija 1 mlrd. EUR sumą, kuri toliau didės;
45. pabrėžia, kad be savo kaip socialinės komunikacijos platformos vaidmens, interneto kaip platformos, suteikiančios galimybę bet kuriam piliečiui pradėti teikti paslaugą ar pasiūlyti naujovišką bet kuriam kitam piliečiui skirtą produktą ir padedančios pritraukti būtiną finansavimą, vaidmuo yra esminis bendrosios skaitmeninės rinkos principas, ir ragina kuo greičiau panaikinti likusias tarpvalstybinės prekybos kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra skaitmeninė ekonomika, ypač darbo vietų kūrimui ir MVĮ ir ypač tuose sektoriuose, kuriuose Europa tradiciškai yra stipri, pavyzdžiui, kūrybos pramonės, kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose; mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas bus naudingas MVĮ paramai ir plėtrai; mano, kad būtina užtikrinti galimybes gauti reikiamą kvalifikuotų IRT specialistų pagalbą ir kad Europos visuomenė turėtų skaitmeninių įgūdžių, kurie būtini norint naudotis IRT; pabrėžia, kad visuomet turėtų būti garantuota asmens neliečiamybė ir komercinių duomenų apsauga;
46. pabrėžia informacinių ir ryšių technologijų teikiamas galimybes didinant našumą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina išlaisvinti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą, ir primena, kad per pastaruosius dešimt metų novatoriškos IRT įmonės kūrimo sąnaudos sumažėjo šimteriopai, iš esmės dėl tokių technologijų kaip itin spartus ir visur veikiantis plačiajuostis ryšys, debesijos kompiuterija, atviro kodo programinė įranga, atvirieji duomenys ir galimybė susipažinti su viešojo sektoriaus informacija;
47. pabrėžia, kad būtina vengti MVĮ užkrauti neproporcingai didelę reglamentavimo naštą; mano, kad Komisija turi labiau stengtis įvykdyti savo 2011 m. įsipareigojimą MVĮ pasiūlyti paprastesnes reglamentavimo sistemas;
48. mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas bus naudingas MVĮ paramai ir plėtrai; mano, kad būtina užtikrinti galimybes gauti reikiamą kvalifikuotų IRT specialistų pagalbą ir kad Europos visuomenė turėtų skaitmeninių įgūdžių, kurie būtini norint naudotis IRT;
49. pabrėžia būtinybę didinti bendrąjį įmonių veiklos rezultatyvumą įgyvendinant projektus ir taikant priemones, padedančius išspręsti energijos atgavimo uždavinį, siekiant skatinti mažinti energijos sąnaudas;
50. mano, kad labai mažoms įmonėms turėtų būti naudingos automatinės išlygos ir kad jos turėtų būti įtrauktos tik į joms naudingus teisės aktus;
51. mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti tokias programas, kurias įgyvendinant būtų sudaromos sąlygos pirmą kartą įsidarbinantiems specialistams lengviau patekti į darbo rinką, ypač supaprastinant tapimo savarankiškai dirbančiais asmenimis tvarką ir sumažinant su tuo susijusias sąnaudas, įskaitant netiesioginių darbo sąnaudų mažinimą; todėl skatina Europos lygmeniu apibrėžti nepriklausomo verslininko, vykdančio su Europos skaitmenine ekonomika susijusią veiklą, sąvoką;
52. pabrėžia, kad, siekiant kovoti su klastojimu ir sukurti veiksmingą MVĮ augimo skatinimo priemonę, būtina stiprinti ES teisės aktus gaminių atsekamumo srityje;
53. pabrėžia, kad dokumentacijos ir ataskaitų teikimo prievolių mažinimas neturėtų pakenkti pagrindinėms darbuotojų teisėms ir jų saugai ir sveikatai darbe;
54. pabrėžia, kad e. valdžia yra ypač naudinga verslininkams (visų pirma MVĮ, kurios, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungoje, dažnai susiduria su neįveikiamomis kliūtimis), nes ji padeda mažinti administracines sąnaudas ir naštą, didinti našumą, veiksmingumą, konkurencingumą, skaidrumą, atvirumą, politikos veiksmingumą ir prieinamumą ir užtikrinti supaprastintas procedūras;
55. mano, kad neseniai priimtas Komisijos komunikatas dėl ES reglamentavimo kokybės (REFIT) turėtų tapti platesnio užmojo siekio sukurti konkurencingesnę ES supaprastinant iniciatyvas, kokybės patikras ir teisės aktų atšaukimą bei panaikinimą ir taip mažinant įmonėms tenkančią reguliavimo naštą pradžia.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
28.11.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 7 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Josefa Andrés Barea, Jean-Pierre Audy, Ivo Belet, Jan Březina, Giles Chichester, Jürgen Creutzmann, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Vicky Ford, Adam Gierek, Norbert Glante, Fiona Hall, Kent Johansson, Romana Jordan, Krišjānis Kariņš, Philippe Lamberts, Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz, Angelika Niebler, Jaroslav Paška, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Teresa Riera Madurell, Jens Rohde, Paul Rübig, Salvador Sedó i Alabart, Francisco Sosa Wagner, Konrad Szymański, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Catherine Trautmann, Ioannis A. Tsoukalas, Marita Ulvskog, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Alejo Vidal-Quadras |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Rachida Dati, Roger Helmer, Jolanta Emilia Hibner, Seán Kelly, Holger Krahmer, Werner Langen, Zofija Mazej Kukovič, Alajos Mészáros, Vladimír Remek, Silvia-Adriana Ţicău |
||||
REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (28.11.2013)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas
(2013/2176(INI))
Nuomonės referentė: Karin Kadenbach
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politika yra svarbi ir veiksminga priemonė pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti kartu įvairiausiomis priemonėmis ir novatoriškais finansiniais instrumentais remiant naujai įsteigtas įmones ir vystant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), įskaitant labai mažas įmones, kaip vieną iš pagrindinių darbo vietų Europos Sąjungoje kūrėjų;
2. prašo valstybių narių ir regionų įdiegti veiksmingas informavimo ir paramos sistemas, kad labai mažos įmonės ir MVĮ galėtų pasinaudoti ES finansavimu, taip pat priimti plataus užmojo priemones – tai būtų dalis bendro rizikos pasidalijimo mechanizmo – derinant ES biudžeto išteklius, t. y. tuos, kurie teikiami pagal Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME), pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų; be to, pažymi, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės labai mažoms įmonėms ir MVĮ buvo sunku gauti banko paskolas, ir todėl atkreipia dėmesį į finansinių priemonių, kaip naujo būdo remti MVĮ 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, vaidmenį;
3. atkreipia dėmesį į labai mažų įmonių ir MVĮ galimybes gauti finansavimą taikant Europos struktūrinių ir investicinių fondų finansines priemones ir novatoriškas schemas ir pažymi, kad būtina plėsti šių priemonių, įskaitant lanksčias mikrofinansavimo priemones, taikymo sritį ir užtikrinti jų teisinį aiškumą, taip pat dalytis geriausios patirties pavyzdžiais atsižvelgiantį tai, kad sunkumai siekiant gauti finansavimą – viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių labai mažoms įmonėms ir MVĮ augti; primena, kad finansinių priemonių vaidmuo galėtų būti stiprinamas siekiant garantuoti apyvartines lėšas, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir užtikrinti ES biudžeto didinamąjį poveikį; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad išplėsta finansinių priemonių taikymo sritis siekiant naujuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įtraukti visus teminius tikslus ir visus Europos struktūrinius ir investicinius fondus;
4. pažymi, kad, siekiant ES socialinės sanglaudos, nepaprastai svarbu spręsti didelio nedarbo, ypač jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių, lygio problemą Europos Sąjungoje skatinant regioninį konkurencingumą ir užimtumą ir puoselėjant verslumo dvasią; todėl ragina valstybes nares naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais siekiant sutelkti dėmesį į ilgalaikių darbo vietų ir verslo galimybių kūrimą užtikrinant labai mažoms įmonėms, MVĮ, bendrovėms ir naujai įsteigtoms įmonėms palankią aplinką ir tinkamą reglamentavimo sistemą;
5. pažymi, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai teikia paramą valdžios institucijoms ir suinteresuotosioms šalims vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis siekiant skatinti, inter alia, mokymąsi darbo vietoje, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat didinti labai mažų įmonių (ypač vieno asmens sudaromų įmonių) ir MVĮ konkurencingumą bendradarbiaujant su mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigomis ir taip padėti išspręsti esamus ekonominius ir socialinius uždavinius, pirmiausia panaikinti didelį nedarbo lygį;
6. pabrėžia, kad pastangomis remti augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą tvarioje ekonomikoje turėtų būti garantuojami sveikatos ir saugos standartai ir užtikrinama ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pusiausvyra kartu remiant, inter alia, pažangiąją specializaciją, paisant ekosistemos ir kuriant tinkamai mokamas kokybiškas darbo vietas visuose ES regionuose; todėl atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį, įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, bendradarbiaujant universitetams ir kitoms aukštos kokybės švietimo institucijoms, taip pat kuriant novatoriškus klasterius, turi atlikti įmonės ir švietimo sektorius; ragina sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti vietos ir regionų pameistrystės mokymo finansavimo programas;
7. pažymi, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį remiant užimtumą ir konkrečius projektus, skirtus verslumo, su įmonėmis susijusiems ir kūrybiniams įgūdžiams stiprinti – taip pat ir tarp jaunimo; pabrėžia, kad visos valstybės narės ir regionai turi visapusiškai pasinaudoti šia galimybe, kad išspręstų jaunimo nedarbo problemą; pabrėžia, kad, naudodamosi Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, vietos ir regionų valdžios institucijos itin daug dėmesio turėtų skirti verslumo vietos ir regionų lygmenimis skatinimui, įskaitant dėmesį jaunimo naujai įsteigtoms įmonėms;
8. pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos reglamentų nuostatomis siekiama mažinti labai mažoms įmonėms ir MVĮ tenkančią administracinę naštą, ypač kai tai susiję su bedarbių veiklumo skatinimu, ir kad taip bus prisidėta prie geresnių sąlygų darbo vietoms kurti; ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, trukdančias geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas labai mažų įmonių ir MVĮ naudai.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
28.11.2013 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
31 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Luís Paulo Alves, Victor Boştinaru, Nikos Chrysogelos, Rosa Estaràs Ferragut, Brice Hortefeux, Danuta Maria Hübner, Vincenzo Iovine, Seán Kelly, Mojca Kleva Kekuš, Jacek Olgierd Kurski, Petru Constantin Luhan, Iosif Matula, Erminia Mazzoni, Miroslav Mikolášik, Jens Nilsson, Lambert van Nistelrooij, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Markus Pieper, Tomasz Piotr Poręba, Monika Smolková, Georgios Stavrakakis, Nuno Teixeira, Oldřich Vlasák, Hermann Winkler, Joachim Zeller |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Karin Kadenbach, James Nicholson, Elisabeth Schroedter |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Jill Evans, Carmen Romero López |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
3.2.2014 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 2 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Regina Bastos, Edit Bauer, Jean-Luc Bennahmias, Phil Bennion, Pervenche Berès, Philippe Boulland, Milan Cabrnoch, Alejandro Cercas, Derek Roland Clark, Minodora Cliveti, Marije Cornelissen, Sari Essayah, Thomas Händel, Marian Harkin, Nadja Hirsch, Ádám Kósa, Jean Lambert, Verónica Lope Fontagné, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Elisabeth Schroedter, Nicole Sinclaire, Jutta Steinruck, Andrea Zanoni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Claudette Abela Baldacchino, Edite Estrela, Sergio Gutiérrez Prieto, Jan Kozłowski, Anthea McIntyre, Evelyn Regner |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Salvatore Caronna, Emilio Menéndez del Valle |
||||