PRANEŠIMAS dėl Europos priešraketinės gynybos skydo ir jo politinių ir strateginių padarinių

14.2.2014 - (2013/2170(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Sampo Terho

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos priešraketinės gynybos skydo ir jo politinių ir strateginių padarinių

(2013/2170(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 24 straipsnį ir 42 straipsnio 2 dalį, SESV 122 ir 196 straipsnius ir 37 deklaraciją dėl SESV 222 straipsnio,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 19–20 d. Lisabonoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Strateginę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių gynybos ir saugumo koncepciją,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 20 d. Čikagoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Čikagos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0109/2014),

A. kadangi balistinės priešraketinės gynybos (BPG) klausimas jau buvo keltas praeityje, tačiau jis tapo aktualesnis pastaraisiais metais dėl didėjančios su branduolinių ginklų ir kitų masinio naikinimo ginklų bei balistinių raketų platinimu susijusios grėsmės, į kurią Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) ir jos Europos sąjungininkės turi turėti galimybę veiksmingai reaguoti;

B.  kadangi gynyba nuo balistinių ar kitokių raketų atakų gali būti teigiamas reiškinys kuriant Europos saugumą, atsižvelgiant į greitą tarptautinio saugumo dinamiką, kai keletas valstybinių ir nevalstybinių veikėjų vysto raketų technologijas ir kuria įvairius gynybos panaudojant chemines, biologines, radiologines ir branduolines medžiagas pajėgumus, kuriuos panaudojant galima pasiekti Europos teritoriją;

C. kadangi NATO plėtoja BPG pajėgumus, siekdama pagrindinio bendros gynybos uždavinio, kad būtų užtikrinta visiška visų NATO narėmis esančių Europos valstybių gyventojų, teritorijų ir pajėgų aprėptis ir apsauga nuo didėjančių grėsmių, kurias kelia balistinių raketų platinimas;

D. kadangi esminis Jungtinių Amerikos Valstijų indėlis į BPG yra JAV įsipareigojimo NATO ir Europos saugumui bei Europos sąjungininkėms patvirtinimas ir pabrėžia transatlantinių ryšių svarbą, o įranga jau dislokuota Rumunijoje ir tikimasi, kad artimiausiu metu daugiau įrangos bus dislokuota Lenkijoje;

E.  kadangi bendra saugumo ir gynybos politika bus plėtojama taip, kad būtų užtikrintas visapusiškas veiksmų su NATO papildomumas pagal sutartą ES ir NATO strateginės partnerystės sistemą, kaip 2013 m. gruodžio 19 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba;

1.  teigia, kad vystant ir diegiant BPG technologijas Europos saugumo srityje atsiranda nauja dinamika, dėl kurios valstybės narės turi atsižvelgti į BPG padarinius jų saugumui;

2.  primena, kad NATO BPG priemonės parengtos ir sukonstruotos taip, kad organizacijos valstybės narės galėtų būti apgintos nuo galimų balistinių raketų atakų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau plėtoti strateginę partnerystę su NATO atsižvelgiant į BPG klausimą, BPG turėtų padėti užtikrinti visų ES valstybių narių aprėptį ir apsaugą išvengiant padėties, kai joms užtikrinamas saugumo lygis kaip nors skirtųsi;

3.  palankiai vertina sukurtus laikinus NATO BPG pajėgumus, kuriais panaudojant turimas priemones bus užtikrinta didžiausia gyventojų, teritorijų ir pajėgų NATO priklausančiose Pietų Europos valstybėse narėse aprėptis ir apsauga nuo balistinių raketų atakų; taip pat palankiai vertina tikslą dėl visapusiškos NATO valstybių narių Europoje aprėpties ir apsaugos užtikrinimo iki dešimtmečio pabaigos;

4.  pabrėžia, kad ES iniciatyvos, pavyzdžiui, pajėgumų telkimas ir dalijimasis jais, gali praversti stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą BPG srityje, taip pat atliekant bendrus mokslinių tyrimų ir plėtros darbus; pažymi, kad ilgainiui toks bendradarbiavimas taip pat galėtų prisidėti prie tolesnio Europos gynybos pramonės konsolidavimo;

5.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją, Europos gynybos agentūrą ir Tarybą BPG klausimus įtraukti į būsimas saugumo strategijas, tyrimus ir baltąsias knygas;

6.  pabrėžia, kad dėl finansų krizės ir biudžeto mažinimo neužtektinai išteklių skiriama pakankamiems gynybos pajėgumams išlaikyti ir dėl to mažėja ES kariniai pajėgumai ir pramonės produktyvumas;

7.  pabrėžia, kad NATO BPG planas jokiu būdu nenukreiptas prieš Rusiją ir kad NATO pasirengusi bendradarbiauti su Rusija remiantis dviejų nepriklausomų raketinės gynybos sistemų (NATO BPG ir Rusijos) sąveikos prielaida; pabrėžia, kad veiksmingas bendradarbiavimas su Rusija galėtų duoti konkrečios naudos, tačiau jis turi būti paremtas visapusišku abipusiškumu ir skaidrumu, nes tam, kad toks bendradarbiavimas būtų pamažu plėtojamas, itin svarbu didinti tarpusavio pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Rusijos raketų dislokavimas arčiau NATO ir ES sienų turi priešingą poveikį;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl Europos priešraketinės gynybos skydo ir jo politinių ir strateginių padarinių (2013/2170(INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas Sampo Terho

Mažumos pranešimas, pateiktas Verts/ALE frakcijai priklausančios EP narės Tarjos Cronberg

Pranešime palankiai vertinamas NATO balistinės priešraketinės gynybos (BPG) projektas ir raginama ES prie jo prisidėti. Juo taip pat skatinama idėja NATO BPG susieti su ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP).

Verts/ALE frakcija atmeta pranešimą, nes juo siekiama:

–   remti idėją panaikinti Europos saugumo erdvės nedalomumą sukuriant įvairias apsaugos nuo atskrendančių raketų zonas;

–   nekreipti dėmesio į tai, kad NATO BPG sukūrimas skatina naujas ginklavimosi varžybas regioniniu, tarptautiniu mastu ir kosmose, taigi regione ir pasaulyje atsiranda nestabilumas ir nesaugumas;

–   pateisinti dideles finansines ir politines investicijas (finansų ir ekonomikos krizės metu) į sistemą, kurios techninis patikimumas nebuvo įrodytas;

–   remti NATO BPG projektą, kuris gali kainuoti daugiau negu 20 mlrd. eurų, taigi bus panaudotos finansinės lėšos, kurių trūkta ir kurios geriau būtų investuojamos į nusiginklavimą, MNG ir jų pristatymo sistemų neplatinimą, diplomatiją ir kitas nekarines strategijas, kuriomis siekiama didinti Europos saugumą, pvz., Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimą;

–   pakenkti vykstančiam pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais procesui ir svarbius BSGP išteklius panaudoti ne ES sutarties 42 straipsnyje apibrėžtų užduočių vykdymui, o BPG;

–   skatinti prieštaringą politiką Rusijos atžvilgiu, kai siūlomas bendras bendradarbiavimas, bet atmetamas Rusijos integravimas į BPG ir pabrėžiama trumpojo nuotolio (Rusijos) raketų grėsmė. Dėl tokio požiūrio gali kilti problemų, susijusių su būsimomis JAV ir Rusijos derybomis dėl branduolinio nusiginklavimo.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl pranešimo dėl Europos priešraketinės gynybos skydo ir jo politinių ir strateginių padarinių (2013/2170(INI)) projekto

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas Sampo Terho

Mažumos pranešimas, pateiktas GUE/NGL frakcijai priklausančios EP narės Sabine Lösing

Itin prieštaringame pranešime, viena vertus, teigiama, kad priešraketinės gynybos skydas yra itin brangus projektas, tačiau, kita vertus, pasisakoma už šį projektą, tvirtinant, kad esama teisėto priešraketinės gynybos skydo pagrindo, netgi jei jis galėtų suteikti apgaulingą saugumo jausmą. Pranešime pabrėžiamas branduolinio išpuolio pavojus (tačiau tik kaip vienas iš daugelio pavojų).

Mes atmetame šį pranešimą, nes jame pateikiamas klaidinantis ir prieštaringas dabartinės padėties ir ginčo dėl priešraketinės gynybos skydo, gynybos skydo ar panašios programos vaizdas, įspėjama, kad dėl lėšų gynybai sumažinimo ima trūkti pramoninių ir karinių pajėgumų ir pasisakoma už brangią, neveiksmingą ir į puolimą nukreiptą NATO karinę sistemą.

Mes prašome, kad būtų atsisakyta visų planų dėl priešraketinės gynybos skydo, nes tokia sistema:

–   gali skatinti naujas ginklavimosi varžybas ir pabrėžti karinį santykių su Rusija ir kitomis šalimis aspektą ir veikiau kelti pavojų ES šalių gyventojams;

–   reiškia netinkamą didelių pinigų sumų, kurių skubiai reikia socialinėms išlaidoms, paramai vystymuisi ir t. t., skyrimą.

Reikalaujame, kad:

–   būtų panaikinta visa (įskaitant cheminę, biologinę, radioaktyvią ir branduolinę (ChBRB)) ginkluotė ES ir pasaulyje;

–   Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione būtų sukurta zona be masinio naikinimo ginklų;

–   iš ES biudžeto lėšos nebūtų skiriamos karinėms reikmėms;

–   visa veikla būtų vykdoma griežtai laikantis JT chartijos ir tarptautinės teisės;

–   ES būtų griežtai atskirta nuo NATO (NATO panaikinimas).

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	11.2.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 7 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Sir Robert Atkins, Bastiaan Belder, Hiltrud Breyer, Elmar Brok, Michael Gahler, Marietta Giannakou, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Richard Howitt, Jelko Kacin, Tunne Kelam, Nicole Kiil-Nielsen, Andrey Kovatchev, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Sabine Lösing, Marusya Lyubcheva, Willy Meyer, Francisco José Millán Mon, María Muñiz De Urquiza, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Norica Nicolai, Raimon Obiols, Kristiina Ojuland, Ria Oomen-Ruijten, Justas Vincas Paleckis, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Bernd Posselt, Hans-Gert Pöttering, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Werner Schulz, Sophocles Sophocleous, Davor Ivo Stier, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Geoffrey Van Orden, Sir Graham Watson, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Jörg Leichtfried, Doris Pack, Sampo Terho, Janusz Władysław Zemke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Ivari Padar, Dubravka Šuica