PRANEŠIMAS Europos gastronomijos paveldas: kultūros ir švietimo aspektai

18.2.2014 - (2013/2181(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Santiago Fisas Ayxela

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos gastronomijos paveldas: kultūros ir švietimo aspektai

(2013/2181(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. per antrąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (COM(2008) 0040 galutinis)[1],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. UNESCO mitybos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Food and Nutrition Policy for Schools“ (liet. „Maisto ir mitybos politika mokykloms“),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 30 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (COM(2007) 0279),

–   atsižvelgdamas į PSO Europos ministrų konferenciją mitybos ir neužkrečiamųjų ligų klausimais įgyvendinant politiką „Sveikata 2020“, įvykusią Vienoje 2013 m. liepos 4–5 d.,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Viduržemio jūros regiono mityba buvo įtraukta į 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. reprezentacinį UNESCO nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo sąrašą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad prancūzų gastronomijos patiekalai buvo įtraukti į reprezentacinį UNESCO nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo sąrašą (sprendimas 5.COM 6.14),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7-0127/2014),

Švietimo aspektai

A. kadangi gyventojų sveikatos būklė ir gerovė – tiek dabartinė, tiek būsima – priklauso nuo mitybos ir aplinkos, taigi nuo ūkininkavimo, žuvininkystės ir gyvulininkystės metodų;

B.  kadangi PSO, įgyvendindama savo bendrą iniciatyvą, pagal kurią rūpinamasi sveikatos priežiūra mokyklose, yra pareiškusi nuomonę, kad švietimo įstaigos labai svarbios siekiant įgyti teorinių ir praktinių žinių apie sveikatą, mitybą ir gastronomiją;

C. kadangi prasta mityba gali sukelti dramatiškų padalinių; kadangi per 2013 m. liepos mėn. įvykusią PSO konferenciją Europos sveikatos ministrai paragino plačiai sutelkti pajėgas „siekiant kovoti su nutukimu ir prasta mityba“, nes jos yra neužkrečiamųjų ligų, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, diabetas ir vėžys, epidemijos priežastis;

D. kadangi visuomenėje paplitusios stereotipinės kūno ir mitybos sampratos gali sukelti rimtų mitybos ir psichologinių sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija; kadangi dėl to svarbu spręsti šiuos klausimus, ypač aktualius paaugliams;

E.  kadangi, Europos maisto informacijos tarybos duomenimis, 2006 m. Europoje netinkamos mitybos riziką patyrė 33 milijonai žmonių; kadangi prasidėjus krizei padėtis dar labiau pablogėjo;

F.  kadangi vaikystė – tai lemiamas laikotarpis, kuriuo mokoma gyventi sveikai ir suteikiama žinių, kuriomis skatinamas sveikas gyvenimo būdas, ir kadangi mokykla – tai viena iš vietų, kuriose galima imtis veiksmingų priemonių siekiant ilgainiui suformuoti naujų kartų sveikos gyvensenos įpročius;

G. kadangi švietimo įstaigose yra patalpų ir priemonių, galinčių padėti tiek įgyti žinių apie maistą ir ruošti maistą, tiek įgyti mitybos įpročių, kurie, kartu su reguliariu ir saikingu fiziniu aktyvumu, gali sukurti sveikos gyvensenos pagrindą;

H. kadangi informavimas, švietimas ir sąmoningumo ugdymas yra dalis ES strategijos, kuria siekiama padėti valstybėms narėms sumažinti alkoholio daromą žalą (COM(2006) 0625), ir kadangi šioje strategijoje pripažįstami tinkami vartojimo būdai; kadangi 2001 m. birželio 5 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl jaunimo, ypač vaikų ir paauglių, alkoholio vartojimo, kurioje numatyta švietimui taikyti daugiasektorį požiūrį

I.   kadangi Europos mitybos fondų tinklo (angl. European Nutrition Foundations Network, ENF) posėdyje, kuriame aptarta tema „Mityba Europos mokyklose: fondų vaidmuo“, konstatuota, kad į mokymo programas būtina įtraukti mitybą, tiek mitybos, tiek gastronomijos požiūriu, ir vienbalsiai nuspręsta apie šią būtinybę informuoti tokias institucijas kaip Europos Parlamentas ir Komisija;

J.   kadangi įvairios šalys per įvairias vidaus institucijas paskatino Viduržemio jūros regiono mitybą pripažinti UNESCO nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu, ir dėl to buvo paskatintos ir nustatytos elgesio gairės, kuriomis siekiama užtikrinti sveiką gyvenseną, taikant holistinį požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į švietimo, maisto, mokyklos, šeimos gyvenimo, mitybos, teritorijos, kraštovaizdžio ir t. t. aspektus;

K. kadangi Viduržemio jūros regiono mityba jungia subalansuotus ir sveikus mitybos įpročius ir gyvenseną, kurie tiesiogiai susiję su lėtinių ligų prevencija ir sveikatos skatinimu tiek mokyklos, tiek šeimos aplinkoje;

L.  kadangi Europos programų, susijusių su mityba mokyklose (angl. food at school), tikslas – užtikrinti, kad mokyklų valgyklose siūlomas maistas turėtų visus būtinus kokybiškos ir subalansuotos mitybos elementus; kadangi švietimas plačiąja prasme apima maisto sritį ir įtvirtina sveikos gyvensenos sąvoką, grindžiamą subalansuotą moksleivių mitybą;

M. kadangi rimtas su mityba susijęs švietimas formuoja piliečių supratimą apie sąsają tarp maisto produktų, maisto tvarumo ir planetos gerovės;

N. kadangi daugeliu atvejų dėl kylančių kainų mokyklų valgyklose ir apskritai maisto kainų kai kurie namų ūkiai, ypač vaikai, negali gauti subalansuoto ir kokybiško maisto;

O. kadangi žiniasklaida ir reklama daro poveikį piliečių vartojimo įpročiams;

P.  kadangi, jei norime suteikti žmonėms galimybę įgyti tikslių žinių apie naudojamus produktus ir jų vidines bei skonines savybes, svarbiausia sukurti tinkamas ženklinimo sistemas, kurios visiems vartotojams teiktų aiškią informaciją apie produktų sudėtį ir kilmę;

Q. kadangi mokant gastronomijos sektoriaus darbuotojus prisidedama prie Europos gastronomijos tradicijų perdavimo, iškėlimo, įamžinimo ir vystymo;

Kultūros aspektai

R.  kadangi gastronomija – tai žinių, patirties, meistriškumo ir amato išmanymo – visa tai suteikia galimybę valgyti sveikai ir patirti valgymo malonumą –visuma;

S.  kadangi gastronomija – tai mūsų tapatybės dalis, esminis Europos kultūros paveldo aspektas ir esminė valstybių narių kultūros paveldo dalis;

T.  kadangi ES paskatino nustatyti, ginti ir tarptautiniu mastu saugoti žemės ūkio produktų geografines nuorodas, kilmės vietos nuorodas ir tradicinius gaminius;

U. kadangi gastronomija yra ne tik elitinis menas, grindžiamas rūpestingu maisto gaminimu – ji taip pat susijusi su naudojamų žaliavų vertės, jų kokybės ir būtinybės, kad visais etapais maisto produktai būtų apdorojami kompetentingai, pripažinimu – tai sąvoka, apimanti pagarbą gyvūnams ir gamtai;

V. kadangi gastronomija glaudžiai susijusi su Europos regionų žemės ūkiu ir vietos produktais;

W. kadangi svarbu saugoti tradicijas ir papročius, susijusius su vietos ir regionų gastronomija, ir skatinti Europos gastronomijos vystymąsi;

X. kadangi gastronomija – tai viena svarbiausių kultūros raiškų žmogaus gyvenime ir kadangi šis terminas turi reikšti ne tik vadinamąją „aukštąją virtuvę“, bet ir visą įvairių regionų bei socialinių sluoksnių kulinarinę saviraišką, taip pat ir susijusią su tradicine vietos virtuve;

Y. kadangi tipinės virtuvės, kuri sudaro mūsų kulinarinio ir kultūrinio paveldo dalį, išlikimui labai dažnai kelia pavojų standartizuoto maisto invazija;

Z.  kadangi kokybiškos, reputaciją turinčios ir įvairios Europos gastronomijos požiūriu itin svarbu, kad Europoje būtų gaminama kiekybės ir kokybės prasme pakankamai maisto produktų;

Aa. kadangi gastronomiją apibrėžia įvairūs mitybos aspektai ir kadangi trys svarbiausi gastronomijos atraminiai veiksniai yra sveikata, mitybos įpročiai ir malonumas; kadangi daugelyje šalių kulinarijos menas yra svarbus socialinio gyvenimo aspektas, padedantis suburti žmones; kadangi skirtinga gastronominė kultūra padeda vystyti įvairius kultūrinius mainus; kadangi jai taip pat būdingas teigiamas poveikis socialiniams ir šeiminiams santykiams;

Ab. kadangi tai, kad UNESCO pripažino Viduržemio jūros regiono mitybą nematerialiuoju kultūros paveldu, yra svarbu, nes tai rodo, kad ši mityba laikoma žinių, kompetencijos, praktikos, ritualų, tradicijų ir simbolių, susijusių su žemės ūkio kultūromis, žvejyba ir gyvulininkyste, taip pat su maisto laikymo, apdorojimo, gaminimo metodais, maisto dalijimusi ir vartojimu, visuma;

Ac. kadangi Europos gyventojų mitybos įpročiai – tai turtingas socialinis ir kultūros paveldas, kurį privalome perduoti ateities kartoms; kadangi mokyklos kartu su šeimomis yra puiki vieta šioms žinioms įgyti;

Ad. kadangi gastronomija tampa viena pagrindinių turizmo reklamos temų ir kadangi turizmo, gastronomijos ir mitybos sąveika turi labai teigiamą poveikį turizmo skatinimui;

Ae. kadangi svarbu perduoti ateities kartoms supratimą apie savojo regiono gastronominius turtus ir apie visą Europos gastronomiją;

Af. kadangi gastronomija padeda puoselėti regioninį paveldą;

Ag. kadangi labai svarbu skatinti vietos bei regioninius produktus tiek siekiant išsaugoti mūsų gastronominį paveldą, tiek užtikrinti teisingą atlyginimą gamintojams bei jų gaminių prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui;

Ah. kadangi gastronomija ES sudarantiems regionams yra ne tik kultūrinio, bet ir ekonominio turto šaltinis;

Ai. kadangi Europos paveldą sudaro ir materialieji, ir nematerialieji elementai ir kadangi gastronomijos ir maisto atveju jį sudaro ir teritorija bei kraštovaizdis, kur gaminami vartoti skirti produktai;

Aj. kadangi Europos gastronomijos ilgalaikiškumo, įvairovės ir kultūrinio turtingumo pagrindas yra kokybiškų vietos produktų buvimas;

Švietimo aspektai

1.  ragina valstybes nares jau į ikimokyklinio ugdymo programas įtraukti teorinį ir praktinį mokymą apie maistą, sveiką mitybą ir mitybos įpročius, įtraukiant istorinius, geografinius, kultūrinius bei patirties aspektus – tai padėtų gerinti gyventojų sveikatą ir gerovę, maisto kokybę ir pagarbą aplinkai; džiaugiasi, kad kai kuriose valstybėse narėse mokoma gastronomijos, kai kuriose bendradarbiaujant su žinomais virėjais; pabrėžia, kad svarbu mokymą apie sveikos mitybos įpročius derinti su kova su stereotipais, dėl kurių gali kilti didelių mitybos ir psichologinių sutrikimų, kaip antai anoreksija ar bulimija;

2.  taip pat pabrėžia, kad siekiant kovoti su nutukimu ir prasta mityba svarbu įgyvendinti PSO rekomendacijas; yra susirūpinęs dėl prastos mitybos Europoje ir jos masto augimo nuo krizės pradžios bei primygtinai reikalauja, kad valstybės narės dėti visas pastangas, kad visi galėtų sveikai maitintis, pvz., užtikrindamos galimybę kokybiškai maitintis visiems prieinamose mokyklų bei savivaldybių valgyklose;

3.  pažymi, kad mokymo programą taip pat reikia tobulinti įtraukiant į ją informaciją apie gastronomijos kultūrą, visų pirma vietinę, maisto ruošimo, gaminimo, laikymo ir skirstymo procesus, maisto produktų socialinę bei kultūrinę įtaką ir vartotojų teises; siūlo valstybėms narėms į savo mokymo programas įtraukti pojūčių, būtent skonio, vystymo darbo grupes, kuriose būtų mokoma apie maisto produktų maistinius privalumus ir teikiama informacija apie regionų bei vietos gastronominį paveldą;

4.  primena, kad tam tikrose šalyse mityba jau įtraukta į mokymo programas, o kitose šalyse ji nėra savaime privalomas dalykas, tačiau jos mokoma naudojantis įvairiomis priemonėmis, pvz., įgyvendinant vietos valdžios institucijų arba privačių subjektų programas;

5.  dar kartą pažymi, kad mokyklose būtina mokyti apie mitybą ir gerą, sveiką ir malonumą teikiantį maitinimąsi;

6.  pažymi, kad visos ES pradinėse ir vidurinėse mokyklose būtina skatinti aktyviau sportuoti ir didinti fizinį aktyvumą;

7.  primena, kad gera mityba didina vaikų gerovę ir gerina jų gebėjimą mokytis, taip pat didina jų atsparumą ligoms ir padeda sveikai vystytis;

8.  pažymi, kad vaikystėje įgyti mitybos įpročiai gali turėti įtakos tam, kokiam maistui pirmenybę teiks ir kokį maistą rinksis ir suaugęs žmogus, taip pat jo gaminimo ir valgymo būdams; taigi vaikystė yra svarbiausias skonio ugdymo laikotarpis, o mokykla – puiki vieta supažindinti moksleivius su maisto produktų ir gastronomijos įvairove;

9.  mano, kad reikėtų rengti švietimo ir informavimo programas apie netinkamo alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmes programas bei skatinti tinkamus ir protingus vartojimo būdus, supažindinant su konkrečiomis vynų ypatybėmis, geografinėmis nuorodomis, vynuogių įvairove, gamybos procesais ir tradicinių terminų reikšmėmis;

10. ragina Europos Komisiją skatinti įgyvendinti keitimosi informacija ir gerąja patirtimi mitybos, maisto ir gastronomijos tema projektus, pvz., įgyvendinant programai „Erasmus+“ priklausančią programą „Comenius“ (mokyklinis ugdymas); be to, ragina ES ir valstybes nares skatinti mokyklų kultūrinius mainus maitinimo paslaugų, maisto ir gastronomijos srityse, pasinaudojant programos „Erasmus+“ besimokantiems ir profesionalams teikiamomis kokybiško mokymo, judumo ir praktikos galimybėmis;

11. pažymi, kad į švietimą, susijusį su mityba ir gastronomija, įskaitant pagarbą gamtai ir aplinkai, turėtų būti įtrauktos šeimos, mokytojai, pedagogų bendruomenė, informacijos kanalai ir visi švietimo srities specialistai;

12. pabrėžia informacinių ir ryšių technologijų (IRT), kaip tinkamos mokytis padedančios priemonės, naudą; skatina kurti sąveikias platformas, kuriomis palengvintų prieigą prie Europos, nacionalinio ir regioninio gastronominio paveldo ir jo sklaidą, siekiant paskatinti specialistus, meistrus ir piliečius išsaugoti bei perduoti tradicines žinias;

13. prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių narių apsvarstyti galimybę taikyti griežtesnę su maisto produktais susijusio turinio ir reklamos kontrolę, ypač mitybos požiūriu;

14. primena valstybėms narėms, jog jos turi užtikrinti, kad mokyklose būtų uždrausta bet kokia greito maisto reklama ir jo rėmimas;

15. ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą mokytojų rengimą bendradarbiaujant su mitybos specialistais ir gydytojais, kad mokyklose ir universitetuose jie galėtų tinkamai dėstyti mitybos mokslus; pažymi, kad mityba ir aplinka priklauso viena nuo kitos, ir todėl prašo atnaujinti žinias apie gamtinę aplinką,

16. ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti gastronomijos specialistų mokymo programas; ragina valstybes nares remti tokį profesinį mokymą; pabrėžia, jog svarbu, kad šis mokymas apimtų vietos ir Europos gastronomiją, maisto produktų įvairovę, maisto ruošimo, gamybos, laikymo ir platinimo procesus;

17. pabrėžia, jog svarbu gastronomijos specialistų mokymuose pabrėžti maisto ruošimo namuose bei vietos produkcijos ir jos įvairovės svarbą;

18. ragina valstybes nares vykdant švietimą keistis žiniomis ir gerąja patirtimi su gastronomija susijusios veiklos srityje ir įvairiuose regionuose ugdyti supratimą apie gastronomiją; be to, ragina keistis gerąja patirtimi maisto grandinės trumpinimo galimybių klausimu, sutelkiant dėmesį į sezoninius vietos produktams, arba apsvarstyti, kaip šią grandinę būtų galima sutrumpinti;

19. atkreipia dėmesį į poreikį remti sveiką mitybą mokyklose naudojantis programomis, finansuojamomis pagal 2014–2020 m. bendrą žemės ūkio politiką;

20. primena, kad prancūzų gastronomijos patiekalų ir Viduržemio jūros regiono mitybos pripažinimas UNESCO nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu paskatino įkurti institucijas ir įstaigas, kurios skleidžia žinias apie sveikos ir subalansuotos mitybos vertybes ir įpročius, skatina jų praktikavimą ir moko apie juos;

Kultūros aspektai

21. pabrėžia, kad būtina skatinti suvokimą apie Europos gastronomijos –kuri yra mūsų kultūros paveldo dalis ir kuri reiškia tarptautiniu lygmeniu pripažintą unikalų gyvenimo būdą –pagrindą sudarančią regionų, kraštovaizdžio ir produktų įvairovę ir kokybę; pabrėžia, kad tai kartais reikalauja pagarbos vietos papročiams;

22. pažymi, kad gastronomija – tai priemonė, padedanti plėtoti daugelio ekonomikos sektorių, įskaitant, be visų kitų, maitinimo, turizmo, žemės ūkio maisto produktų ir tyrimų pramonę, augimą ir darbo vietų kūrimą juose; pažymi, kad gastronomija taip pat gali padėti suvokti būtinybę saugoti gamtą ir aplinką, užtikrinančias, kad maisto produktų skonis būtų autentiškesnis ir jie būtų mažiau apdoroti priedais ar konservantais;

23. pabrėžia, kokia gastronomija svarbi skatinant viešbučių ir restoranų sektorių visoje Europoje, ir atvirkščiai;

24. pripažįsta vaidmenį, kurį mūsų gabūs ir talentingi virėjai atlieka išsaugodami ir eksportuodami mūsų gastronomijos paveldą, ir pripažįsta, kaip svarbu išlaikyti mūsų kulinarijos patirtį, nes tai – vienas iš svarbiausių veiksnių, teikiančių papildomą edukacinę ir ekonominę vertę;

25. palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti Europos gastronomijos paveldą, pvz., vietos ir regionų mastu rengiamas gastronomijos muges ir festivalius, sustiprinančius artumo, kaip pagarbos aplinkai ir kaip mūsų aplinkos, sąvoką, ir kurios yra didesnio pasitikėjimo vartotoju garantija; skatina į šias iniciatyvas įtraukti Europos lygmens priemones;

26. teigiamai vertina tris ES geografinių nuorodų ir tradicinių gaminių sistemas, žinomas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografinė nuoroda (SGN) ir garantuotas tradicinis gaminys (GTG); ragina valstybes nares ir regionus sukurti SKVN etiketes, ypač bendras SKVN etiketes skirtingose tarpvalstybinėse geografinėse teritorijose pagamintiems to paties pobūdžio produktams;

27. teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip „Slow Food“, kurios padeda užtikrinti, kad visi asmenys išmoktų vertinti socialinę ir kultūrinę maisto svarbą, taip pat iniciatyvą „Wine in Moderation“, kuri skatina su saiku susijusį gyvenimo būdą ir alkoholinių gėrimų vartojimą;

28. taip pat pabrėžia vaidmenį, kurį gastronomijos paveldo studijų ir sklaidos srityje atlieka Paryžiuje veikiančios Gastronomijos akademijos, Europos mitybos fondų federacija ir Tarptautinė gastronomijos akademija;

29. ragina valstybes nares formuoti ir įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama kokybiškai ir kiekybiškai gerinti gastronomijos pramonę – pačią pramonę ir su ja susijusią turizmo pasiūlą, plėtojant įvairių regionų kultūrą ir ekonomiką;

30. pabrėžia, kad gastronomija yra puiki galimybė eksportuoti ES ir pavienių valstybių narių kultūrą;

31. skatina valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti turizmą, skirtą supažindinti su kultūros ir kraštovaizdžio paveldu ir remti regionus ir kaimo vietovių plėtrą;

32. ragina valstybes nares ir Europos Komisiją plėtoti gastronomijos kultūrinius aspektus ir skatinti mitybos įpročius, kurie padeda vartotojams išlikti sveikiems, skatinti kultūrinius mainus, remti regionus ir kartu patirti valgymo, buvimo kartu ir socialumo malonumą;

33. ragina valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje ir remti iniciatyvas, kurių tikslas – išlaikyti vietos, regionų ir nacionalinių maisto produktų kokybiškumą, įvairovę, įvairiapusiškumą ir išskirtinumą, siekiant užtikrinti, kad produktai nebūtų vienodi, nes dėl to Europos gastronomijos paveldas ilgainiui nuskurstų;

34. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares svarstant savo maisto politiką atsižvelgti į tai, kad siekiant palaikyti Europos kulinarinę įvairovę svarbu remti tvarią, įvairią, kokybišką ir kiekybės požiūriu pakankamą Europos maisto produktų gamybą;

35. prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti veiksmus siekiant pripažinti ir ženklinti Europos žemės ūkio produktus, siekiant iškelti jų vertę, geriau informuoti vartotojus ir apsaugoti Europos gastronomijos įvairovę;

36. pažymi, jog svarbu pripažinti kokybiškus gastronomijos produktus ir iškelti jų vertę; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę, kad viešojo maitinimo įstaigos informuotų vartotojus apie patiekalus, pagamintus iš neapdorotų produktų;

37. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares išnagrinėti savo priimamų teisės aktų poveikį ES maisto produktų gamybos pajėgumams, įvairovei ir kokybei bei imtis priemonių, kad būtų įveiktas produktų klastojimas ;

38. remia iniciatyvas, kurias gali plėtoti valstybės narės ir jų regionai, kad būtų skatinama ir saugoma teritorija, kraštovaizdis ir produktai, kurie sudaro jų vietos gastronomijos paveldą; ragina regionus pabrėžti vietinės ir dietinės gastronomijos vertę organizuojant maitinimą mokyklose ir su vietos gamintojais susijusį ir kolektyvinį maitinimą, siekiant išsaugoti regioninį gastronominį paveldą, iškelti jo vertę, paskatinti vietos žemės ūkį ir sutrumpinti tiekimo grandines;

39. ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų apsaugotas su gastronomija susijęs Europos paveldas, pvz., tradicinių turgaviečių, vyno gamyklų ir kitos infrastruktūros architektūros paveldo apsaugos, taip pat maitinimuisi skirti įrankiai ir prietaisai;

40. primygtinai pabrėžia, jog svarbu surašyti, suregistruoti, perduoti ir platinti Europos gastronomijos kultūrinį turtingumą; skatina įsteigti Europos gastronomijos observatoriją;

41. siūlo Europos Komisijai Europos gastronomiją įtraukti į savo kultūros programas ir iniciatyvas;

42. džiaugiasi, kad prancūzų gastronomijos patiekalai, Viduržemio jūros regiono mityba, kroatiškų meduolių gaminimo menas ir tradicinė Meksikos virtuvė įtraukti į reprezentacinį UNESCO nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo sąrašą, ir ragina valstybes nares prašyti, kad jų gastronominės tradicijos ir praktika būtų įtrauktos į UNESCO Nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos konvenciją, siekiant padėti išsaugoti šias tradicijas ir praktiką;

43. siūlo Europos miestams teikti savo kandidatūrą tapti UNESCO gastronomijos miestu, įgyvendinant kūrybiškų miestų tinklo programą;

o

o        o

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL C 33 E, 2013 2 5, p. 360.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pastaraisiais metais įvykę pokyčiai parodė, kad mityba plačiąja prasme yra ypač svarbi dabartinei visuomenei.

Viena vertus, įgyvendinant tūkstantmečio tikslus reikia labiau stengtis panaikinti badą ir išspręsti geriamojo vandens problemas visose šalyse, kuriose žmonės vis dar patiria šį pragaištingą trūkumą, visiškai nepriimtiną XXI amžiuje.

Tačiau, kita vertus, stebina tai, kad išsivysčiusiose šalyse, kurių ekonomikos lygis geras, dėl kultūros ir (arba) švietimo trūkumo mityba tapo labai svarbia ligų ir patologijų priežastimi (viešajame ar privačiajame sveikatos priežiūros sektoriuje dėl šių ligų ir patologijų patiriama didžiulių išlaidų).

Iš tiesų netinkama mityba – tai pagrindinė nutukimo, anoreksijos, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, skrandžio problemų ir kitų negalavimų priežastis.

Be abejo, dėl šių ligų kalta ne tik netinkama mityba. Didelę įtaką visoms šioms patologijoms taip pat turi ir fizinio aktyvumo stoka, kenksmingų produktų, pavyzdžiui, narkotikų ir pernelyg didelio kiekio alkoholio, vartojimas arba rūkymas ir emocinio stabilumo trūkumas.

Tačiau mityba neabejotinai yra labai svarbus aspektas.

Norint išvengti didžiulių ir sunkiai padengiamų išlaidų, patiriamų gydant dėl netinkamos mitybos išsivysčiusias ligas ir patologijas, taip pat ir labiausiai išsivysčiusiose visuomenėse, iš tikrųjų būtina į įvairių šalių švietimo sistemas įtraukti žinias apie mitybą, skonio laboratorijas, žinias apie mitybą-gastronomiją ir mitybos-gastronomijos kultūrą.

Be to, akivaizdu, kad gastronomija ir kulinarija tapo meninės ir kultūrinės raiškos forma, kuri tampa vis svarbesnė; kad mityba ir tinkamas maistas – tai vienas svarbiausių socialinių ir šeimos santykių pagrindų ir kad valgymo malonumas neabejotinai būtinas atsižvelgiant į juslinį, tačiau taip pat ir į psichinį aspektą, nes jis labai svarbus išlaikant psichologinę ir jausmų pusiausvyrą.

Pagaliau akivaizdu, kad gastronomija tapo labai svarbiu turizmo skatinimo aspektu ir kad galų gale keliaujančiam turistui ir keleiviui, be kitų gausių traukos veiksnių, labai svarbi yra ir gastronominė pasiūla.

Tačiau tam, kad mityba ir mityba-gastronomija atliktų savo vaidmenį šiuolaikinėse visuomenėse, svarbiausia įdiegti tinkamą švietimą ir kultūrą šioje srityje.

Todėl atrodo, kad, atsižvelgiant į XXI a. visuomenes, būtina į visų Europos šalių švietimo sistemas kaip labai svarbų ir privalomą dalyką įtraukti žinias apie mitybą ir skonio ugdymą, t. y. su mityba ir gastronomija susijusį švietimą.

Dėl visų šių priežasčių labai svarbu, kad Europos Sąjunga plėtotų politiką, kuria skatinamas švietimas mitybos ir gastronomijos tema.

Nelogiška, kad mūsų studentai, kurie ištisas valandas, dienas, mėnesius ir metus mokosi daugybės dalykų, neskiria būtino laiko tam, kad išmoktų valgyti ir įgytų žinių, susijusių su visais aspektais – mitybos ir dietos, socialiniais ir kultūriniais, jusliniais ir gastronominiais.

Be to, šis švietimas negali būti vien teorinis, nes mokantis juslinių dalykų reikalinga patirtis ir praktika. Todėl būtina užtikrinti, kad mūsų mokiniai, mokydamiesi būtinų teorinių žinių, išbandytų, praktiškai patirtų ir ugdytų skonio, lytėjimo bei uoslės pojūčius ir kad galėtų patirti juslinį malonumą valgydami maistą, kuris taip pat būtų sveikas.

XXI a. pagrindinis švietimo ir kultūros mitybos srityje tikslas turi būti įrodyti visiems – mažiems ir dideliems – ir juos įtikinti, kad sveika ir gurmaniška mityba yra ne tik visiškai suderinamas, bet ir privalomas dalykas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.2.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Piotr Borys, Jean-Marie Cavada, Silvia Costa, Santiago Fisas Ayxela, Mary Honeyball, Emma McClarkin, Katarína Neveďalová, Doris Pack, Chrysoula Paliadeli, Monika Panayotova, Marco Scurria, Hannu Takkula, László Tőkés, Helga Trüpel, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Heinz K. Becker, Ivo Belet, Iosif Matula, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Isabelle Thomas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jens Geier